••••a
i I Mūsų interviu I Mūsų redakcija krei ii
pėsi Į Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko vardo universiteto profkomlteto pirmininką A. JAKAITĮ, prašydama papasakoti apie tuos uždavinius ir darbą, kurį numato atlik ti universiteto studentų profsąjunga. Pasikalbėji me su mūsų korespon dentu drg. Jakaitis pa reiškė: — Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo universitete esanti profsąjunga yrą masinė ? I visuomeninė organizacija, ku rios nariu gali būti kiekvienas studentas. Joje priskaitoma apie 3 tūkstančiai narių. Kiek I viename fakultete yra fakulte t tų profbiųrai, stu tt dentų grupėje kiekvienoje — profgrupė, vadovaujama proforgo, kuris f Įkartu su grupės seniūnu ir Į komjaunimo grupės sekretoriusudaro taip vadinamąją f |ml i trejukę" — grupės vadovau ii I,, jantį branduolį. Profsąjunga rūpinasi studenItų mokymosi klausimais, pade■ da organizuoti studentų moksĮlllnes konferencijas, kovoja su ISakadaminės drausmės laužymu • ir įsiskolinimais. Tikrinti bendB-abučlų tvarką ir švarą, orgaįNjnlzuoti bendrabučių paskirsty■ną studentams, domėtis stujklentų, gyvenančių ne bendratĮ 'bučiuose, buitinėmis sąlygomis [ taip pat profsąjungos reikalas. Toliau vystydama savo darą studentų profsąjunga skirs lais mokslo metais nemažą dėesį buities klausimams. Nuatoma atidaryti naują studen tų valgyklą Čiurlionio 23 d bendrabutyje. Bus gerinamas B,Tauro" valgyklos darbas, kur įteigiami trys nauji abonemeniniai stalai dietiniam maltini ui. Pagrindinis profsąjungos užlavinys — padėti aukštosios ^nokyklos vadovybei išleisti ge rai paruoštus jaunuosius spe■ cialistus. Profbūrių akademinės komisijos stengsis organi zuoti pagalbą ir paramą atsi; liekantiems ir silpniems studen tams. Padedant pirmo kurso studentams profsąjunga orga nizuos dėstytojų pašnekesius kaip dirbti su knyga, klausyti prakaltas, o taip pat vyresnių jų kursų studentų pasidalijimą savo darbo patirtimi. Ypatin gas dėmesys šiemet bus skiria mas diplomantams. Profsąjun ga rūpinsis ne tik jų paskirsty mu darban, bet taip pat Ir tin kamų buitinių sąlygų sudary mu darbovietėse.
• t
I• I
II
|
t
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI VIENYKITĖS!
00
★
Jau nuo pat vaikystės aš svajo jau tapti gydytoja. Nors mačiau, kad gydytojo darbas sunkus ir atsa kingas, bet manęs tai nebaidė. Aš manau, kad dėklngesnlo darbo nėra ir negali būti. Juk kaip džiugu po ilgų nemigo valandų, praleistų prie ligonio lovos, matyti jį atsigaunan tį, stiprėjantį, suprasti, kad tu pa dėjai grąžinti jam gyvybę — di džiausią žmogaus turtą. Vaikučių, VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO atėjusių aplankyti savo sveikstan PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES čios motinos, džiaugsmu spindinčios SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS akys, laimės ir dėkingumo ašaros motinos akyse, — ar begali būti ge resnis atpildas už tas sunkias darbo Nr. 19 (230) ★ 1956 m. rugsėjo 9 d., sekmadienis ★ Kaina 20 kap. valandas? Be abejonės, tam reikia didelio pasiruošimo, ir aš kaip galėdama stengsiuos, kad tapčiau gera gydy toja. R. Surgautaltė Medicinos f-to I k. studentė
Nauji politinio auklėjimo darbo uždaviniai
f Siekdamas pagerinti jaunimo auk t lėjimą TSKP XX suvažiavimo nu rodymų ir reikalavimų šviesoje, bir želio 27 d. po ilgo ir visapusiško apsvarstymo VVU partinis biuras priėmė nutarimą panaikinti dėstyto jų prie akademinių grupių pritvirti nimo sistemą, kaip studentų idėjlniopolltinio auklėjimo sistemą. Pritvirtintų dėstytojų sistema bu vo žingsniu pirmyn, palyginus su anksčiau buvusia agitatorių bei agitkolektyvo sistema. Tačiau šiuo metu pritvirtintų dėstytojų sistema paseno. Ji stabdė studentų aktyvu mą, komjaunimo organizacijų ini ciatyvą, nuimdavo grupių komjau nimo organizacijų sekretorių bei biurų atsakomybę už padėtį grupė je. Pritvirtintųjų dėstytojų sistemos panaikinimas turi ne sumažinti, o f padidinti dekanatų, katedrų Ir visų dėstytojų atsakomybę už polltlnįauklėjamąjį darbą grupėse. Politinio-auklėjamojo darbo planas ir te matika turi būti sudaroma pagal studentų pageidavimus. Tačiau tai nereiškia, kad grupių komjaunimo organizacijoms nebus aplamai duo dami nurodymai iš viršaus, kaip iš komjaunimo, taip ir iš partinių or ganizacijų pusės, turint galvoje, kad aukštesniųjų komjaunimo ir partinių organizacijų vadovavimas yra būtinas. Minėtos sistemos panai kinimas pakelia fakultetų partinių organizacijų, Universiteto komjau nimo komiteto ir fakultetų komjau nimo biurų atsakomybę už studen tų auklėjimą. Ypatingą dėmesį vi suomeninės organizacijos, dekanatai ir katedros turi atkreipti į pirmą kursą, kur taip pat nebus pritvirtin-
Sveiki, draugail Rašau jums iš Kazachstano. Visi mes, Vilniaus unlversiteto studentai, išvykę talkininkauti? į plėšinines žemes, gyvename ir dirbame linksmai, dažnai su užuojauta prisimindami jus, dėl įvairių priežasčių, o gal kartais ir dėl tingėjimo pasilikusius vasaroti Lietuvoje, kurios padangė, kaip girdėtl, šią vasarą buvo dažnai lletin?a. Po 7 parų kelionės mes pasiekėme Krasnoselsko grūdininkystės tarybinl ūkį Kustanajaus srityje. Sis tarybinis ūkis įsikūrė vos prieš porą metų ant Ajato upės kranto. 1954 m. pavasarį stepėje stovėjo tik lenta su įrašu, kad čia bus tarybinio ūkio
o
Jaunieji draugai
tų dėstytojų. Panaikinus pritvirtin tų dėstytojų sistemą, išaugs savaran kiškos ir aktyvios, komjaunimo orga nizacijos, išaugs komjaunimo organi zacijų vaidmuo idėjinio-politinio auklėjimo darbe. Tose grupėse, kur idėjinis-politinis auklėjimas vyks nepatenkinamai, reikia kai kuriam laikui pasiųsti fakultetų komjauni mo biurų narius arba net ir komu nistus padėti grupių komjaunimo organizacijų sekretoriams bei biu rams. Polltlnis-auklėjamasis darbas gru pėje turi būti įdomus ir įvairus, tiek savo tematika, tiek ir pravedimo forma. Ypatingą dėmesį reikia ir toliau skirti svarbių politinių klausimų svarstymui. Reikia pasiek ti to, kad visi studentai gerai nusi manytų mūsų valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimuose, kad visi jie užsisakytų ir skaitytų laik raščius. Tinkamą atkirtį grupėse tu ri gauti dar pasitaikantieji buržua zinės ideologijos pasireiškimai, amoraliniai poelgiai studentų tarpe bei akademinės drausmės pažeidimai, iš tižimo, nekultūringumo, girtuoklia vimo, chuliganizmo ir kiti faktai. Reikia geriau panaudoti esamą bazę studentų kultūringam poilsiui orga nizuoti. Reikia surasti galimybes aprūpinti visus studentus visuomeni niais įpareigojimais. Mūsų uždavinys — diena iš die nos vystyti mūsų šalies tautų drau gystę ir tarybinį patriotizmą, ugdyti komunistinę jaunimo pažiūrą į dar bą ir socialistinę nuosavybę. P. Buckus VVU partinio biuro sekretoriaus pavaduotojas
SVEČIA I RAŠO S. m. liepos 30 d. atlikti praktiką į Tarybą Lietuvos sostinę Vilnių atvyko grupė Odesos Valstybinio I. Mečnikovo vardo universiteto geografijos fa kulteto III kurso studentų. Išvykdami svečiai įteikė redakcijai sekantį laišką: „Palikdami Tarybų Lietuvą mes reiškiame padėką už puikų priėmimą rektoriui drg. Bulavui ir prorektoriui administracijos-ūkio reikalams drg. Grincevičiui. Ypatingai mes dėkojame Čiurlionio 23 bendrabučio komendan tui drg. Balčiūnui, kuris tėviškai mu mis rūpinosi”.
centras, o šiandien čia jau yra sava elektrinė, kelios dešimtys namų su centriniu šildymu, klubas, valgykla, pastatytas didžiulis sandėlis grūdams, mechanikos dirbtuvės ir kiti pastatai. Apie tarybinio ūkio pasėlių plotą ir techniką daug nekalbėsiu — 2 tūkstančiai hektarų kviečių, tūkstantis ha avižų, kukurūzų ir kltų kultūrų, Jiems nuimti buvo paruošta 64 kombainai, 63 traktoriai, 70 automašinų ir daug kitų sudėtingų javų valymo ir džiovinimo mašlnų. Iš Lietuvos kartu su mumis į ši tarybini ūkį atvyko dar 200 Kauno ir Vilniaus aukštųjų mokyklų studenių, įmonių darbininkų — visi
Grįždamas iš lūsų puikiosios sosti nės musų grupės vardu reiškiu gilią padėką už jūsų svetingą priėmimą ir rūpinimąsi mumis aplankant Vilnių ir jūsų universitetą... Mums būtų labai malonu sutikti jū sų pedagogikos katedros narius pas mus Tartu mieste. Tartu, 1956 m. birželio mėn. 12 d. Doc. A. J. ELANGO
Tartu Valstybinio universiteto Pedagogikos katedros vedėjas
jauni, žvalūs, pasiryžę dirbti ir sau lei kepinant, ir lietui lyjant. O vasa ra, kaip tyčia, pasitaikė puiki. Ir se ni kazachai tokios neatsimena. Pali jo tiek, kad Išaugtų puikus derlius, stepėje — laukinių braškių ir vyš nių, o kai kur ir grybų (atvažiuo kite, pavaišinsimi). Po to lietus pa sitraukė ir užleido vietą mums, talkininkams Iš Lietuvos. Prieš prasidedant derliaus nuėmi mui dirbome įvairius žemės ūkio darbus — ravėjome arbūzus, krovė me į kupetas ir vežėme šieną, silosavome pašarus, darėme lauko aikš telę grūdams džiovinti. Vėliau visi patraukėme į talką šauniesiems kombainininkams. Vieni — aptar naujame kombainus, kiti — dirba me grūdų krovikais, treti — džio viname grūdus grendymuose. Jau pristatyta į grendymus pirmieji tūkstančiai tonų grūdų. Vidutiniškai iš kiekvieno ha tarybinis ūkis gauna 20 dvigubų centnerių kviečių. Atskiri masyvai duoda po 30—35 centnerius. Aš kartu su studentu Sliesorlūnu dirbu prie vieno iš ge riausių tarybinio ūkio kombaininin ko Kimballo agregato. Į dieną mes nuimame derlių nuo 25—30 ha. Dirbame, žinoma, pasimainydami kartais po 18 vai. į parą, bet už tat ir uždirbame beveik po šimtą rublių kiekvienas. O maitina mus skaniai — virėjos mūsų studentės! Šauniai dirba ir mūsų krovikai prie mašinų. Studentai Ravinskas,
Atsimenu, dar pradinėje mokyk loje aš galvodavau, kad būsiu mate matikos mokytoja. Nors nuo tada praėjo nemaža laiko, mano noras nepasikeitė. Mokydamasi vidurinėje mokykloje, aš lankydavau matemati kos būrelio susirinkimus, dalyvau davau olimpiadose. O tada, kai ga vau brandos atestatą, jau buvau tvirtai pasiryžusi stoti į fizikos-ma tematikos fakultetą. Ir štai mano ilgai puoselėta svajonė išsipildė. Daugelis kalba, kad aukštoji ma tematika — sausas ir labai sunkus mokslas. Aš manau, kad tai netiesa. Tikiu, kad aukštojoje mokykloje matematika man dar labiau patiks. O jei dalykas mėgstamas, tai kad ir kaip būtų sunku, vlsvien savo tiks lą pasieksiu. A. Platakytė Fizikos-Matematikos fakulteto I-mo kurso studentė
G. DIMAVIČIOTĖ, K. STOSKUS, N. KVARACIEJOTE, A. SIDLAUSKAS, E. MIKULĖNAITĖ, J. ENDRIUKAITIS ir E. VAITKUS.
Laukia m jūsų ,, Dėmesio! Literatūros kabinete įvyks literatūros Ir kritikos būrelio susirinkimas..." — kukli spalvota afiša sustabdo ne vieną studentą, o nustatytu laiku literatūros kabinete jau pilna žmonių. Čia, žiūrėk, nera miai vaikšto faunasls autorius, kurio apsakymai ar eilėraščiai netrukus bus aptariami. Jis Jaudinasi, rūko, jam atrodo, kad visų žvilgsniai įsmeigti į jį... Čia kritikas tikslina recenzi ją, čia grupė žmonių susidomėję kal basi prie rankraščių... Prasideda susirinkimas, karšti gin čai ir svarstymai. Kiekvienas turi sa vo nuomonę, savo skonį ir savo am biciją. .. Tie ginčai tęsiami ir susi rinkimui jau pasibaigus, einant namo ištuštėjustom gatvėm, ir bendrabuty jie negreit dar nurimsta. Literatūros ir kritikos būrelis yra vienas didžiausių ir veiksmingiausių universitete. Čia renkasi žmonės, ku rie savo jėgas bando literatūroje. Didesnė dalis mūsų jaunosios kartos rašytojų — A. Baltakis, M. Sluckis, Just. Marcinkevičius, J. Macevičius ir kt. — savo laiku taip pat buvo šio būrelio nariai. Mūsų būrelio darbo pagrindas — savos kūrybos nagrinėjimas, žanrinė apimtis — ką tiktai kas rašo: turime kritikų ir poetų, prozininkų ir dra maturgų. žinoma, neapeiname ir teo rijos bei meistriškumo problemų. Be to, dažnai ruošiami literatūros vaka-
ral su kitų Lietuvos aukštųjų mo kyklų literatais ir Lietuvos Tarybi nių Rašytojų sąjunga, užmegzti san tykiai su Lvovo universiteto litera tais, rengiamos ekskursijos. Įdomi ekskursija buvo suruošta šį pavasari į Anykščius, Mes pabuvojom pas ra šytoją A. Vienuolį, aplankėm A. Ba ranausko klėtelę, J. Biliūno gimtinę ir kapą, surengėm didelį literatūros vakarą Anykščių J. Biliūno vardo vi durinėje mokykloje. Rugsėjo mėnesi, naujųjų mokslo metų proga pasirodys universiteto literatų almanachas „Šviesų rytą”. Almanache dalyvauja žinomi uni versiteto literatai: V. Dautartas, R. Kašauskas, V. Kasinskas — proza; A. Samulionis, J. Jakštas, J. Semėnas — poezija; A. Trakymas — kri tika ir kt. — viso penkiolika žmonių. Daugiausia energijos, jaunatviškos nuotaikos, įdomių sumanymų ir dar bo formų įneša į mūsų būreli drau gai, atėję į pirmą kursą iš vidurinės mokyklos suolo. Visi, kurie myli lite ratūrą ir meną, kurie patys mėgina savo jėgas šioje srityje, mūsų būre lyje ras palankias sąlygas, bendrą darbą ir paramą. Ateikite pas mus, jaunieji draugail
Kondratas, Kazlauskas, Daunys ir kiti padaro su savo mašinomis per dieną iki 20 reisų, vežiodami grūdus nuo kombaino į grendymą. Grendy muose, džiovindamos ir rūšiuodamos grūdus, pasižymi studentės Danutė Fabijūnaltė, Kristina Racevičiūtė, Milda Kazlauskaitė ir kitos. Apie jas ne kartą rašė ir tarybinio ūkio laikraštis „Socialistinis kelias". Is torijos-filologijos fakulteto studen tai Fomenko ir Paščenko dabar va dinasi. ne studentais, o „šturvalinials" — jiems teko laimė, prižiū
rint vyresniajam kombainininkui, vairuoti galingus stepių laivus — kombainus S-6. Šiomis dienomis tarybinio ūkio kolektyvas, apskaičiavęs savo gali mumus, padidino savo įsipareigoji mus ir pažadėjo duoti valstybei du milijonus pūdų grūdų. Mes nepagai lėsime jėgų, kad šis įsipareigojimas būtų garbingai įvykdytas. Dar kele tas dienų, ir visi kviečiai gulės gren dymuose. Iki pasimatymo, draugai! Povilas Bernotavičius
J. Juškaitls Būrelio valdybos pirmininkas
Spartakiadoj
Adresais keičiantis.
ST. POŠKAUS nuotr.
------------------- ★
★-------------------
Jaunystės grožio šventė
Šią vasarą įvykusioje TSRS tautų spartakiadoje mūsų respublikos sportinę garbę gynė nemažas skai čius universiteto studentų. Sėkmingai pasirodė musų univer siteto lengvaatlečiai — Istorijos-Fi lologijos fakulteto V kurso studentė S. Gaudešiūtė, dalyvavusi barjerinio bėgimo ir penkiakovės rungtynėse, IV kurso ekonomistas Radžiūnas, šiais metais Įstojusi į ekonomikos fakultetą jauna sportininkė L. Zaikina. Gimnastikos varžybose dalyvavo Zabazlajeva (sporto meistrų progra moje) ir Šarkis (I-jo atskyrio progra moje). Chemijos fakulteto absolventas S Petrauskas pasiekė naują respublikl nį rekordą. Šaudydamas iš 50 m. mažojo kalibro šautuvu standartą Palangos pajūry. . . 3x40, surinko 1138 taškus (senasis ----------- ★ jo paties rekordas pagerintas 7 taš v kais). Sėkmingai pasirodė lengvaatletis B. Zabulėnas, šiais metais baigęs gamtos mokslų fakultetą. Zabulėnas drauge su Astrausku, Morkūnu ir Žmogus, ypač jauname amžiuje, nieTarvydu 4x400 m. estafetėje įveikė: kada nesiskiria su daina. Todėl visai nuotolį per 3:21,8, tuo pasiekdami nenuostabu, kad grupė Tarybų Lietu vos studentų, vykstanti į turistinę ke naują Tarybų Lietuvos rekordą. TSRS tautų spartakiada buvo rim lionę po Čekoslovakiją, ir pakeliui ta mokykla mūsų universiteto spor apsistojusi Lvovo studentų bendrabu tininkams. Be abejonės, joje įgytas tyje (Lvove rinkosi studentai iš visų patyrimas padės jiems augti, kelti TSRS miestų ir rajonų), visą vakarą dainavo. Viena po kitos sklido lietu savo meistriškumą. vių liaudies ir tarybinių kompozitorių M. Cegelskytė sukurtos dainos. Kartais jos nuskambė
A. VITLIPO nuotrl
★--------
Čekoslovakijoje
Prahoje apžiūrėjom istorinius ir nJ no paminklus, Gotvaldo mauzoliejuj Senasis Tartu tomis dienomis lyg puikus vaizdas! Iškilmių nuotaiką Fučiko vardo parką, Rožių sodą, PruB ir atjaunėjo. Jo gatves užpildė tūks kiek gadino prasidėjęs lietus. Tačiau hos Eifelio bokštą, muziejus ir kt. tančiai jaunuolių ir merginų, pasi pasirodymai tęsėsi toliau, niekas neLankydami šias vietoves buvom sul puošusių rusų, ukrainiečių, baltaru siskirstė. Neretai gausūs plojimai sitikę su Jugoslavijos turistais. Kadanj sių, lietuvių, latvių, estų ir karelų- vertė šokėjus kartoti vieną po kito gi jie pagal specialybes buvo ekoncj suomių tautiniais rūbais. Prie jų šokius. Didelio pasisekimo susilau misfai ir inžinieriai, tai su jais dui.l krūtinių — pirmosios Pabaltijo res kė Kauno Politechnikos Instituto giausia kalbėjosi Kauno Politechnikoj publikų studentų dainų šventės daly liaudies dainų ir šokių ansamblio instituto studentai ir mūsų universm į vio ženklelis. . . kolektyvo pasirodymas. Audringais Daug rūpesčių tomis dienomis plojimais susirinkusieji reikalavo davo labai darniai, o kartais... Juk to ekonomistai. Jie tarp savęs pasikei s turėjo ir mūsų universiteto akademi kartoti „Gaidį", „Klumpakojį", Vil didžiulė dainų šventės emblema. mes dar nebuvome susidainavę, o, be to, tė adresais, suvenyrais. nio choro dalyviai: reikia dar ir dar niaus krašto senų žmonių šokį. . . Prasideda jungtinio pustrečio tūks dauguma mūsų buvo nechoristai. Stai Prahoje buvo suruoštas, drauge s I kartą pakartoti repertuarą — juk Antrąją dieną vėl žygiavome į tančio žmonių choro pasirodymas, ai ga, tarpais, kada ginčydavomės kokią čekais, pasivaikščiojimas-atsisveikim I prieš broliškų respublikų atstovus dainų slėnį. Gėlėmis, plojimais ir di atskirų kolektyvų dainos. .. toliau užtrauksim dainelę, mes pradė mas. Mes perėjom per senamiestį, pra I negalima apsijuokti! sveikinimo šūkiais sutiko estai įžen Vakare vyko masinės vaikštynės, jom nugirsti nepažįstamos dainos me slinkom pro restauruojamą universi I Nepaprastai atrodė Tartu miestas giančią į estradą lietuvių studentų žaidimai. Įvairių broliškų respubli lodiją. Kas tai? Įsiklausom. Al. . Juk tetą, bibliotekų ir didžiulių skaityk I liepos 7 dienos vakare. Nuo „Vai- koloną. Estrada gražiai išpuošta. kų studentai labai greit susidrauga tai estai. O ką, jei taip kartu sudaina lų pastatus, perėjom per Karolio JV-j I nemunės" teatro per visą miestą į Viršuje užrašas: „Suvendagu laul ra- vo, keitėsi adresais, fotografavosi. vus? Bet mūsų kambaryje maža vie laikų (jo vardu ir vadinamą) tiZ/ę I dainų šventės atidarymo iškilmes ir hvaste soprust ja rahu" („Tegul dai Visur galima buvo matyti studentų tos. Persikeliam pas estus. Lietuvių ir susipažinom su taip vadinama Praho I liaudies meno vakarą pražingsniavo na stiprina taiką ir tautų draugys būrelius, kurių tarpe būdavo ir es estų kalbomis skamba studentų mar Venecija, ir jau pritemus, nuostaboj darnios dainininkų ir šokėjų gretos. tę"), o viduryje vėliavomis apsupta tai su savo „uniforma“ — baltomis šas. Neiškentę prisijungė ir kaimynys žavingomis alėjomis, lyg pasakose apl Skaisčiai liepsnoja uždegti fakelai, tėje apsistoję latviai. juostomis žaliaisiais „tuneliais”, /><.£■ kepuraitėmis. . . .skamba dainos. Miesto gatvėse pilna Nesulaukę iškilmių pabaigos, mes Laikrodis išmušė dvyliktą, pirmą, tom į kalną, ant kurio ir stovi Pra/ioK žmonių, kurie karštais plojimais kur visą pusę antros, o daina, ištariama visomis Eifelio bokštas. Aplankėm Macho, meM turėjome išvykti į Taliną, ~ sveikina broliškų respublikų studen dieną mus lydėjo Politechnikos In- Pabaltijo tautų kalbomis, vis dar skam lės poeto, paminklą, prie kurio gegiU tus. Čia ne tik Tartu gyventojai — stituto choristai ir jų vadovė Alma bėjo. Jos klausėsi sargas ir nedrįso žės pirmąją jaunuoliai, kurie noripcU laoai daug žiūrovų atvyko iš įvairių nutraukti, nors tai turėjo padaryti iš sekimo meilėje, atneša vainiką art Tam. Tarybų Estijos vietovių. Dainų šventės, buvimo Tartu ir mušus dvyliktai. Ir tik kada laikrodis puokštę gėlių. Visą kelią šnekučiam Prie Mokslų akademijos ir uni Taline metu mes labai daug ko pa atžymėjo nubėgus į praeitį ir antrąjai mės, retkarčiais, o pritemus ir da: versiteto rūmų iškilmingai skamba matėme, sužinojome. Visus giliai valandai, jis labai nedrąsiai ir manda niau, niūniuodavom daineles. senovinė studentų daina „Gaudeajaudino estų svetingumas, nuoširdu giai paprašė mus pradėti ruoštis gulti. Gaila buvo palikti Prahą, bet.. mus“. . . mas, visur vyraujanti pavyzdinga Ką darysi? Paklusom, nors užmigti Pakeliui į Bratislavą apžiūrėjote Kolona artinasi prie dainų šven tvarka ir švara. Kelionė j Estiją vi dar ilgai negalėjom, nes ausyse skam Moravijos krašto stalaktitų ir otolaį I tės slėnio. Prisilaikant estiškų tradi nitų plyšius (Macolią), autobusais pi I siems akademinio choro dalyviams bėjo tai latviška, tai estiška daina. cijų priekyje joja penki raiteliai, Po dienos kitos tos dainos jau skli darėm keletą ratų po Brno ir ji I paliko neišdildomą įspūdį. apsirengę senoviškais drabužiais. Išvažiuodami mes nenorėjome do po gražias, javų ruožais išmargin traukiniu nuvažiavom Į pačią BratisltU Jie pirmieji įjoja į slėnį. Vyriausia vą, kur apsigyvenom pačių studentė skirtis su draugais estais, kurie, at tas Čekoslovakijos tarpukalnes. sis trimituoja tris kartus, ir, išgir | lydėję mus į stotį, linkėjo lietuviš Ir liepos 20 d. vakare mes išvydom statytam bendrabutyje. dęs atsakymą kalnuose, su savo pa Per Bratislavą teka Dunojus, kitrH Prahą, visą vadinamą „auksine ” . Bet kai: siuntiniais sparčiai išjoja iš slėnio.. — Tegyvuoja Lietuya! Iki pasima mums giliau į atmintį įstrigo čekoslo- minimas ir lietuvių liaudies dainosBĮ Po to estė mergina dainuoja dainą, vakų draugiškumas. Mus kalbino Ir mes buvom labai nustebinti, kai pU tymo! kviečiančią visus į iškilmes. Užde Mes jiems atsakėme estų kalba: net tie, kurie nemoka rusų kal matėm Dunojų: juk prie jo paprast gamas laužas, apie kurį jungtinis bos, ir su mimikos bei gestų pagalba pridedami epitetai „žydrusis, mely.-iįSĮ — Elagu Eestil šokių kolektyvas atlieka estų liau vieni kitus suprasdavome. sis”, o mes išvydom jį putojantį, Zui.jSg Kl. Bagarauskas Estų dirigentas G. Ernesaksas dies šokį „Tuljak". Neapsakomai sraunų ir grasinantį nusinešti kiekviU ną, kuris tik pabandys įžengti i I Vietų skaičius šioje vandents. mame aukšte yra patalpintas abėcėlinis literatūros fondą. Bratislavoje susitikome su šio:. įl katalogas. Sis naujas katalogas, sudary skaitykloje sudaro 140. Be šios skaityk tas pagal tarybinį aprašą, apima visą los, Centrinėje bibliotekoje yra dar kais — studentais. Didelėje, studentr^B tarybinę literatūrą, periodiką ir dalį ak mokslo personalo skaitykla, senų spau tualiausios senos literatūros fondo. Visą dinių ir rankraščių skyriaus skaitykla, koje salėje susėdę apie staliukus kitą literatūrą skaitytojas gali surasti specialaus saugojimo literatūros skaityk ge su šeimininkais ir jų vaišinami P' j Aukštosios mokyklos biblioteka užima skyrė nemokamai iš savo dubletinių fon sename tarybiniame kataloge. Katalogų la. Be to, kiekvienas fakultetas turi taip seno alum arba čekų vynu, .ir ( svarbią vietą mokyklos gyvenime, mo dų virš 10 tūkst. knygų, TSRS Mokslų kambaryje dežuruojantis bibliotekinin pat gerai įrengtą skaityklą su turtingu klausėmės (žinoma, pirma buvo o; į_ kymo ir mokslo procese. Jos uždavinys akademijos biblioteka (Leningradas) — kas teikia naujiems skaitytojams konsul literatūros fondu pagal fakulteto profilį, dovanom: ■ Jeigu turi savo skaityklas, kabinetus arba dali dalis, pasikeitimas yra aukštosios mokyklos profesūros ir 5 tūkst. knygų ir 1.1. Pasipildo biblio taciją, kaip naudotis katalogais. studentijos aprūpinimas reikalincJS lite teka ir tarpbibliotekinių mainų keliu. skaitytojas nori susipažinti su turima skaitymo vietas 40 katedrų. Ypatingai jų atliekamos programos: dainų, ■ m1 ratūra, o taip pat jų mokslinis-bibliogra- Šiais metais mūsų biblioteka palaiko bibliotekoje vienos kurios nors mokslo gerai įrengti yra marksizmo-leninizmo zikos ir t. t. Pasirodėm ir mes su > finis aptarnavimas. Šiam tikslui moksli tarpbibliotekinių mainų santykius su šakos literatūra, jis kreipiasi į sisteminį pagrindų ir politinės ekonomijos kabine yra bibliografiniame tai. Visose, fakultetų ir katedrų skaityk vo numerėliais. Duetas, išpildė liat nės bibliotekos kaupia gausius knygų ir 150 tarybinių mokslo įstaigų ir bibliote katalogą, kuris lose yra sutelkta virš 220 tūkst. tomų dies dainą „Tyliai Nemunėlis Stiprėja mainų biure. te!:. periodikos fondus, tvarko ir saugoja kų Tarybų Sąjungoje. ryšiai su liaudies demokratijos šalių Svarbią vietą Mokslinės bibliotekos aktualiausios literatūros. juos, atskleidžia juos skaitytojui savo Po programos sekė šokiai, draugiI katalogų ir bibliografinių kartotekų pa bibliotekomis, ypač su Lenkijos, Vokie darbe užima bibliografinis skaitytojų Jeigu skaitykloje literatūra skaitoma galba, veda priešakinės literatūros pro tijos, Rumunijos. Mainomasi knygomis ir aptarnavimas. Bibliografas yra skaityto vietoje, tai j namus išduoda knygas bib šilti pokalbiai atskiromis grupelei:', su kapitalistinėmis šalimis. Pastaruoju jo patarėjas, „locmanas knygų jūroje”. liotekos abonementas, kuris turi taip pat keitimasis ženkliukais ir atvirukais v pagandą: sudaro savo skaitytojui kuo patogesnes sąlygas naudotis šia litera metu užsimezgė ryšiai su JAV Kongreso Nuo 1948 m. bibliotekoje veikia biblio gerą parankinį fondą. Jeigu skaitytojas adresais. biblioteka, o taip pat su kai kuriomis grafinis biuras, kuriame skaitytojas gali nesuranda reikalingos jam literatūros tūra. Bratislavoje susitikom su Rumu’ rasti ne tik paprastą informaciją apie bibliotekos fonduose, ši literatūra gali Vilniaus Valst. V. Kapsuko vardo uni Amerikos universitetų bibliotekomis. Vilniaus Universiteto biblioteka savo rūpimą jam knygą arba jos autorių, bet būti išrašyta tarpbibliotekinio abone jos versitetas gali didžiuotis savo biblioteka, turistais — gydytojais. LaP kuri yra stambiausia ir turtingiausia ilgaamžės istorijos bėgyje sukaupė sa ir sudėtingą informaciją apie literatūrą, mento pagrindais. Tarpbibliotekinio abo draugiški žmonės. respublikos knygų saugykla, viena se vo saugyklose unikalinius senos knygos kokią nors mokslo šaką ar problemą. nemento ryšius Universiteto biblioteka Paskutinę dieną praleidom juairil niausių bibliotekų Tarybų Sąjungoje. fondus. Ypač vertingas yra inkunabulų Kasmet į bibliografinį biurą kreipiasi palaiko su 30 Tarybų Sąjungos stam Vilniaus Universiteto biblioteka buvo (XV šimtm. spausdintų knygų) rinkinys, tūkstančiai skaitytojų, ir ne vien mūsų biausių bibliotekų. Prie abonemento vei kas laknėsi po butus, kas muziejų* įkurta 1570 m. kaip Vilniaus kolegijos, kartografijos rinkinys, senos lietuviškos universiteto profesor iai ir studentai, bet kia ir neakivaizdinis abonementas, kuris o kiek vėliau Vilniaus akademijos (Uni ir rusiškos knygos kolekcijos, šiame rin ir mokslininkai iš Maskvos, Leningrado, aprūpina knyga gyvenančjus periferijoje naujose statybose, ligoninėse ir t. versiteto) biblioteka. Savo ilgaamžės kinyje yra tokios bibliografinės reteny Minsko ir kt. Tarybų šalies centrų, o universiteto neakivaizdinio skyriaus stu Kadangi ruošėmės vakare išt>ežii« istorijos eigoje ši biblioteka sukrovė sa bės. kaip Vilniaus spaudos pradininko taip pat ir iš užsienio. Tam, kad greit dentus. Biblioteka išnaudoja kiekvieną ti, tai jau po pietų pas mus ateida* vo saugyklų lentynose didžiulius fondus, Pranciškaus Skorinos 1525 m. „Apašta ir išsamiai aptarnautų skaitytoją, mūsų progą priartinti literatūrą prie skaityto tikrą nacionalinį kultūros lobyną. Jos lo” leidinys — tai pirmoji knyga, at bibliografai organizavo ištisą pagalbinių jų, Ji organizuoja kilnojamąsias biblio atskiri studentai ir grupelės dar fondas šiuo metu siekia 1,5 mln. tomų. spausdinta Lietuvos ir visos Tarybų Są kartotekų sistemą (virš 500 tūkst. kor tekėles bendrabučiuose, aprūpina perio su mumis atsisveikinti ir palinkėti telių), leidžia kas mėnesį gaunamos nau diniais leidiniais studentų klubus ir 1.1. so geriausio” arba „iki pasimatyrj Fondo metinį prieauglį sudaro 50 tukst. jungos teritorijoje. Be senos knygos rinkinio, biblioteka jos literatūros biuletenį, veda bibliotekivienetų knygų ir periodinių leidinių. Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. univer Maskvoj! Biblioteka prenumeruoja virš 460 pava turi ir turtingą rankraštyną (apie 8 mln. nių-bibliografinių žinių propagandą, or
Universiteto biblioteka
dinimų tarybinių žurnalų ir laikraščių, iš jų apie 70 respublikinių, 120 liaudies demokratijos ir 64 kapitalistinių šalių periodinių leidinių. Bibliotekos einamojo komplektavimo pagrindą sudaro apmo kamas rusų knygos privalomas egzemp liorius. Knygomis lietuvių kalba, o taip pat vadovėliais, mokslo priemonėmis ir kt. literatūra biblioteką aprūpina vietinis bibliotekų kolektorius. Senų fondų pa vykdomas pildomas komplektavimas lačiai pasinaudojant broliška tarybinių askvos ir Leningrado įbliotekų, ypač iais metais vien iotekų pagal t. biblioteka IšLenino va
Užs?^wr. 01264
lapų). Tarp rankraščių kolekcijų pami nėtinas senų pergamentų rinkinėlis (70 pav.), garsiųjų asmenų autografų kolek cija, Lietuvos Didž. Kunigaikštystės teis mų knygos (pradedant XVI šimtm.), lie tuvių rašytojų ir kalbininkų archyvas ir kt. Bibliotekos fondų raktas yra jos kata logai. Vilniaus Universiteto bibliotekos katalogai atskleidžia skaitytojui savo turtingą ir įvairų knyginį fondą, pade da jam surasti reikalingą literatūrą, štai kodėl savo pažintį su biblioteka skaity tojas turi pradėti nuo katalogų. Vilniaus Universiteto Centrinės bibliotekos pir-
siteto Mokslinė biblioteka su savo isto ganizuoja knygų parodas ir 1.1. Vilniaus Universiteto biblioteka aptar rinėmis puošniomis salėmis, su savo uninauja savo daugtūkstantinį skaitytojų kaliniais knygų ir rankraščių fondais kolektyvą per ištisą skaityklų sistemą, yra viena mėgiamiausių ekskursijų vie o taip pat per savo abonementą. Biblio tų. Ją aplanko turistai iš įvairių tary tekos skaitytojų skaičius kasmet auga. binių respublikų, o taip pat iš užsienio. 1948 m. abonementu naudojosi 1,5 tūkst. Vilniaus Universiteto biblioteka plačiai skaitytojų, 1952 m. — 2,7 tukst., 1956 m. atveria savo duris Jaunam studentų pa skaitytojų skaičius Jau pasiekė 6 tūkst. Bendras bibliotekos knygų išdavimas pildymui. Sveikiname jaunąją studentų, nuo 250 tūkst. vienetų (1951 m.) išaugo bibliotekos skaitytojų kartą! iki 450 tūkst. (1956 m.). Daugiausia lan L. VLADIMIROVAS koma yra bendroji studentų skaitykla VVU Mokslinės bibliotekos Centrinės bibliotekos patalpose. Si skai direktorius tykla turi gerą vadovėlių ir parankinės
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
L. BUDRYS*
Redaktorius J. BULOTA
Rusų k. katedros docentui I. CUKERMANUI, jo dukrai mirus, reiškiam gi'/B užuojautą. Katedros bendradarbi
| 'JI T
L V 111