VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
c>
0 0
TaVtNTAt JLNIAUS VALSTYBINIO V. KA PSUKO VARDO UNIVERSITETO ’ARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANA S
Nr. 21 (231) X 1956 m. spalio 17 d., trečiadienis X kaina 20 kap.
VI UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KONFERENCIJAI ARTĖJANT
SVEIKI SUGRĮZĘI
Praktika ežerų, krašte
Virš Tarybų Lietuvos sostinės jau seniai nusileido sutemos, senasis Vilnius seniai paskendo elektros ži bintų švesose. Tačiau ne visi studentai tą vaka rą nuėjo miegoti įprastu laiku. Dar dieną universitete plačiai pasklido žinia — naktį grįžta draugai iš plėšlnlnlų žemių! Kas gi nenori sutikti savo studijų, kambario draugų, kas nenori tvirtai, draugiškai paspausti šauniesiems komjaunmo pasiunti niams ranką, pasikalbėti su jais? Ir štai vidurnakti miesto gatvėse pasi girsta studentiškos dainos, juokas. Tai traukia sutikti grįžtančių drau gus filologai, teisininkai, ekonomis tai, medikai, gamtininkai. Merginų rankose — puokštės gėlių: Pagaliau, pamažu pūškuodamas, tarsi didžiai nuvargęs ir laukiąs pelnyto poilsio, garvežys sustoja. Visi spiečiasi prie vagono, iš kurio lipa universiteto pasiuntiniai — P. Bernotavičlus. R. Dimavičlus, A. Trakymas, P. Rūtė. Keslūnaltė, Gimbulytė ir daugelis kitų. Vienas po kito seka draugiški, tvirti rankų paspaudimai, apkabinimai, aidi svei kinimo šūkiai. — Sveiki, sugrįžęl Ir štai po kiek laiko bendrabučių link vėl patraukė studentų būreliai, kurių tarpe buvo Ir draugai su ženk liuku „Už naujų žemių įsisavinimą” ant krūtinės. Bendrabučiuose dar ilgai negeso šviesos, netilo kalbos.
fV kurso geografai ir keletas dip spalva, skaidrumas, cheminė vandens lomantų, vadovaujami docentų A sudėtis. Nustatyti ežero mikroklima Universiteto komjaunimo organi įvertinti. Kai kurioms grupėms, ypač Basalyko ir V. Chomskio, kartu su tui mėnesio laikotarpiu buvo pra aclja ruošiasi artėjančiai konferen- kolūkinės talkos metu, trūko dėsty Lietuvos TSR Mokslų Akademijos vedami mlkroklimatinlal stebėjimai. ijai, kurioje bus apsvarstomas or tojų — vyresniųjų draugų paramos. llmnologlne ekspedicija, atliko ga Iš gamybinės praktikos metu su ganizacijos darbas, iškeliami trūku Jau praėjo ataskaitinis-rinkiminis mybinę praktiką Molėtų—Švenčionė rinktos medžiagos bus parašyti keli nai, numatomos naujos priemonės susirinkimas Ekonomikos fakultete. lių aukštumų ežeruose . Praktikos diplominiai ir eilė kursinių darbų. larbui pagerinti. Ataskaitiniame susirinkime buvo Iš metu buvo ištirti Alsetos, Galono ir Praktikos metu studentai darė Jau bevelk visuose fakultetuose kelti rimti trūkumai organizuojant Dumblio ežerai bei juos supanti geofirminėse organizacijose pravesti studentų praktiką. Komj. Riauba nu grafinė aplinka. Betyrinėjant geo ekskursijas po šiaurės-rytų Lietuvos grafinę aplinką, buvo susipažinta su ežeringąjį kraštą. Jie susipažino su taskaitinlai-rinklmlniai susirinkimai. rodė, kad katedros nepakankamai vadovavo studentų praktikai, o į stu rajono reljefu, hidrografija, augme šio krašto kalvotu-kelminiu reljefu, ’lrminių organizacijų ataskaitinluo- dentus iš praktikos bazių vadovų nija, dirvožemine danga Ir kitais su gausiais paskutiniojo ledyno pa e-rinkiminiuose susirinkimuose ke- pusės buvo žiūrima kaip į pašalinius, liktais ežerais. Buvo padaryta daug geografinės aplinkos elementais. ežerų ir landšaftinių nuotraukų. Prie iami klausimai bei trūkumai orga- normalų darbą trukdančius, asmenis. Tiriant ežerus buvo sudaromi eže dirbdavome Atsakingiausias mes i Dubingių ežero studentai rado, gal Jaučiamas trūkumas komjaunimo izaciniame darbe, mokymosi procemūsų darbo laiko be prastovėjimų, rų morfometriniai planai, praveda būt, didžiausią Lietuvoje pušį, ku organizacijos auklėjamajame darbe. beveik kiaurą pa e, studentų buityje. der mas gylių matavimas, imamas ir ti rios perimetras yra apie 4 m (3,8 m). Komjaunimo komitetas nepakanka tarpis buvo nuėmimas. rą, jei tik naktį riamas ežerų gruntas, ežero vandens Vienas iš pagrindinių komjauni- mai organizavo priemonių auklėjant liaus Alg. Stanaitis Man visą laiką nuo rasos nesu10 organizacijos darbo trūkumų yra studentus internacionalizmo dvasia. *----------mlnkštėdavo kvie ---------- * ii, kad,, daugelyje pirminių organi- Trūksta šiuo klausimu paskaitų, ma teko dirbti, prie1čiai. Neapsako kombaino. Pra acljų su pasitaikančiais akademinės žai pravedama grupėse tematinių su džioje dirbau šiau mai įdomu dirbti rausmės, girtuokliavimo, chuliga- sirinklmų tautų draugystės, kalbų dų surinkėju, o naktį! įsivaizduo kite: vienas po izmo ir kt. faktais kovoja ne visas mokymosi klausimais. vėliau — kombai kito dešimtys kom Rimtų trūkumu yra tai, kad kom nininko padėjėju bainų, raižydami olektyvas, kuriame toks studentas — šturvallnlnku. begallą erdvę Bereikia atlikti pas- Kitos augalų fiziolo ros diplomantės praktiyvena, o atskiri asmenys. Tokiems jaunimo organizacija visumoje, ir Darbas buvo skaisčiomis žibin kutintus matavlmus, gijos katedros studentės kos metu Vytėnų bandytudentams-komjaunuoliams kolekty- ypatingai komjaunimo komitetas, at įtemptas, nes vi tų šviesomis, tarsi praktiką atliko Lenln- mų stotyje surinko nepaskutinius e turi būti sudaryta tokia aplinka, skiri aktyvistai, sekretoriai ir kt. ne- sus mašinos val koks fantastiškas svėrimus, grade ir parsivežė iš mažai medžiagos aple ir V kurso stebėjimus, veiksmus1 miestelis, Lietuvoje Juda :ad jie visur jaustų visuomeninį jų nušvlečla savo darbo teigiamų bei dymo gana geros medžia- pagrindinių atlikti padė pirmyn, . . O už biologai pradės rašytiten ' auginamų pomidorų, neigiamų pusių „Tarybiniame stu turi dlplomlnlams letlnkamo elgesio pasmerkimą. gos savo jėjas, agurkų veislių biologi jų Iš karto pasilie savo diplominius dar-1 darbams. Mūsų komjaunimo organizacija di- dente". ją, bandė įvairius agro Keldavomės ka 50 m pločio bus. Prlešdlplomlnės Dar pas mus daugeliu klausimų saulei nepatekė nuplauta MCžluojasi Kazachstane talkininkavu Javų praktikos metu surink Diplomantas J. Klrna itechnikos būdus. Stud. trejetą metų tyrė daug V. Šaltytė sprendžia so siais draugais, kurie savo patriotišku kalbama tik kambariuose, korido jus, kartais Ir nak- Juosta. aklimatizacijos Lie lauke įtemptai dlrb ta gausi medžiaga, ku žalos sodams darančiojos Miarbu atsiliepė į partijos šaukimą, riuose diskutuojama—ir tai labai ge vodavome :tuvoje problemą. 'Mokiais kaip Bernotavičlus, Dimavi- rai. Tačiau reikia pasiekti to, kad šiaudų kupetose. darni, net nepaju rią apdirbus, diploman sodinio valsiapūdžlo įdomias temas dlploMan tekdavo ry tome kaip pama tai parašys tikrai aukš ®lus, Sllesorlūnas ir kt. Komjaunuobiologiją bei priemonių paruošti kom žu mažėjo Javų darbams pasl91 ai savo darbu padėjo nuimti mūsų tokiuose disputuose dalyvautų gru tais to mokslinio lygio dip efektingumą kovoje su mlnlams bainą darbui — rinko ir zoologai. Stud. pė, jie būtų sprendžiami kolektyve, masyvai. Kiekvie ^respublikos kolūkiečiams išaugintą Ištepti mašiną, nas nuplautas hek lominius. juo. Savo gausią rae- J. Jakimavičius, B. San■jausų derlių. Tačiau ir šiame darbe o ne už jo. peržiūrėti bei pri Štai augalų fiziolo' Ižiagą jis žada apibend- valtytė Ištyrė kai kurių taras mums atneš jjieapselta be trūkumų. Jeigu dauRuošiantis VI universiteto kom sukti veržles Ir kt. žuvų biologiją Trakų <guma dirbo gerai, pavyzdingai ir su Per 1,5—2 vai. davo didžiulį pa gijos katedros diploman’ rinti artimiausiu metu. silaukė pagyrimų iš kolūkių valdy jaunimo konferencijai, reikia plačiai mašina ežere. te Zablelaltė, vadovau Žemesniųjų būdavo sitenkinimą. O augalų bų, tai kai kurie komjaunuoliai ir Ir visapusiškai įvertinti atliktąjį dar tvarkoje, Ir mes tas katedros Keletas studentų mepasitenkini jant doc. Bluzmanul, sistematikos ■et grupės visumoje dirbo nepaten- bą, jau dabar kelti ir plačiai ap patraukdavome į antrus metus tiria Vita studentės A. Vaičiūnai . džiagą rinko Ventės Ramas, tur būt, su ^Įtinamai, pabėgdavo iš kolūkio ir svarstyti tuos klausimus, kurie jau darbą. Kombal. ge, Mičlurinske ir klminų įtaką mielių augi tė ir A. Narvydaltė me prantamas vi į>an. Istorijos-filologijos fak. IV k. ninku dirbo mūsų ruslstai (rusų grupė) pabėgo iš kol dina visą universiteto komjaunimo universiteto šofe siems: mes dirbo mui. Prlešdlplominę džiagą diplominiam dar. tur. ūkio, Medicinos fak. atskiros grupės organizaciją. Biologal-dlplomantai ris Pranas Blku- me Tėvynės la praktiką ji atliko Nau bui rinko kartu sui nepatenkinamai dirbo. Tokie gėdingi Pr. Rasimavičlus llčlus, geras, Išra bui, jos gražiai josios Vilnios mielių LTSR MA Biologijosi greitu laiku pradės rareiškiniai turi būti pasmerkti ir kom VVU rajoninio komjaunimo dingas mechaniza diplominius fabrike, kur gamybos Instituto ekspedicija bu. Syti savo jaunimo organizacijų atitinkamai komiteto sekretoriaus pav. torius. Su juo rytdienai. mėn. Eug. Skibarka sąlygose išbandė savo simosios Kauno jūros; darbus ir kovo | IFF III kurso metodą ir gavo puikius rajone. Kelios Darviniz. pradės jų gynimą. rezultatus. mo ir genetikos katedK. Balevlčlus stud. J Didžiai gerbiamas jubiliatei į v. Vilniaus Valstybinio Kapsuko vardo universiteto rektoratas, partinė organiza | Dvejopas džiaugsmas apima „Aušros" kolūkyje. Rodos, tiek Prisimenu Jono Biliūno vardo cija, profesoriai, dėstytojai ir (žmogų vasaros rytą, kai saulė daug klausinėj i ir pačių kol kolūkį; su manim lyg su sava, studentai širdingai sveikina :dar už horizonto, o priešais ūkiečių, ir landžioji valdyboje, daug šnekėjo kolūkiečiai — Baltijos bangos į ir žiūri kaip talkininkai line iš miesto, daug pasakojo apie Tamstą Jūsų šviesaus jubilie įgarbinluotas Ikurlas tu tuoj pasinersi. Bėgi ir lius rauja ir agronomas šalia, kolūkį buhalteris, draugiškai jaus — šešiasdešimt metų su !krykštauji iš džiaugsmo, nors o medžiaga. . . gausi takia, už dalykiškai kalbėjo pirmininkas. kakties proga. tuoj pasidaro karšta. Iš jūros kurią barė kiekvienas redakci Tą dieną susidūriau su klausi joje, kam tik malonėjau ją pa mu, kada vartotina, kada ne Minėdami Jūsų ištvermingo išlendi žvalus, pagyvėjęs. Su panašiu jausmu sutikau ir rodyti. užrašų knygutė. Tolimesnės ta našaus mokslinio bei peda ; atlikau pirmąją mokomąją ga — Kur žmogus informaci praktikos dienos patvirtino ma goginio ir visuomeninio darbo mybinę žurnalistikos praktiką no mintį, kad ji vartotina vis joj? metus, mes džiaugiamės ir di ■ Kauno rajono laikraštyje „So — Šitokia replika gali nu dėlto ne kiekvienu atveju. Mat, ne kiekvienam patinka, kai džiuojamės Jūsų gausiais at- cialistiniu keliu". mušti visą agronomo ūpą! Rugsėjo pirmoji prasidėjo ne sieklmals medicinos mokslo — Reikia ne taip. .. — ir užrašai kiekvieną jo žodį, o ki tas, atvirkščiai, taip taria daug srityje. Eilė Jūsų mokslinių auditorijoje. Draugiškas redak- aiškina kaip reikia. Aiškina sveriančius žodžius ir žiūri į : tariaus Smerkovlčlaus rankos Smerkovlčius, aiškina Serbendarbų, atradimų ir į medicinos paspaudimas, klausiamos būsltavičlus, Simonelytė, aiškina mano ranką, kad aš skubu rapraktiką įdiegiamų pasiūly : mųjų bendradarbių akys. Re- Budrikaitė. Mano medžiaga il šytl — reikia ar nereikia. mų — tai vertingas įnašas • dakclja. . . Jos struktūra, jos gai taisoma, po to ji tampa ne Mėnuo prašvilpė kaip pa į mūsų tarybinio mokslo loby darbas, laikraščio komplektas operatyvi, na, ir laikraščio pus plaktas. Žmonės redakcijoj pa ■ po ranka — atrodė taip pa- lapyje jos nepamačiau. sidarė brangūs, artimi. ną. ’ prasta ir žinoma, taip sava! Juk Praktika man davė daug ką Pasidaro liūdna (nors šito Šauniai pasidarbavote, Pro apie tai mums ne sykį pasakojo niekas nematė!). Prasidėjo ilgi ir jos reiktų kuo daugiau. Tik fesoriau, ir ugdydamas tary drg. Erslovaltė. Tačiau taip pat apslmąstymal vakarais ir anksti tada, kai žiuri kolūkiečiul į vei binius medicinos darbuotojų gerai žinojau, kad žurnalisto rytą. dą, kai matai derlių laukiantį darbas ne tarp sienų. Jis apima kadrus, jaunuosius komuniz dldžulį rajoną, Jo gyvenimą, o Bet darbas ėjo savo vaga. Už nuėmimo, besitrlūsiančius žmo nes, pajunti, kam žadi skirti mo statytojus. kaip tik šito, to rajono gyveni daviniai sekė vienas po kito. savo gyvenimą. Ir kartais toli Jūsų darbo entuziazmas yra mo aš dar visai nepažinau. Niekas neprimindavo pirmosios nuo savo namų, kai nežinai, pavyzdžiu mūsų universiteto Kaip sutiks mane? Dvejopas nesėkmės, kai pradėjau vykdyti kuo ir kada parsigabensi, ga darbuotojams ir studentams ir jausmas nuolat bičiuliavo su tolesnius uždavinius. O ir pa lima ir naktyje, keliantis per manim. Visai kaip pajūry va įkvepia kūrybinės jėgos kovo saros rytą! Ir vis dėlto į šį dar mokymai man pačiai pasigirs Nemuną, mintimis sisteminu je už šviesią ateitį. bą be jokių išorės svyravimų davo tokie šilti, tokie draugiš surinktą medžiagą, grožėtis pil Universiteto kolektyvas iš (niekas juk nežinojo apie tikrą ki, kad jie nė trupučio negąs načių, numatyti tą miną, su ku ria mane pasitiks vėlai vakare visos širdies linki Jums dar ją mano būseną, gal tik studen dino manęs — „žurnalisto". tiškas dienoraštis. ..), dažnai Išvykos į rajono kolūkius ta mama su atšalusiais blynais ir ilgų metų, sveikatos ir gausios sukandusi dantis, nėriausi. po laukiamos. Žmonės, kuriuos jau šį kartą pergyventi, jausti kūrybinės energijos darbe mū Rugsėjo trečioji — atminti susitikdavau, pasirodė labai sų universiteto ir tarybinio na diena mėnesyje (o gal ir vi gorklški. Su kiekvienu sutik tik vieną jausmą — džiaugs mokslo labui. same mano gyvenime?). Pirmo tuoju įpratau kalbėtis, lyg tęs mą, žvalumą. ji komandiruotė su uždaviniu, dama seniai pradėtą pokalbį. V. VOLSKYTE
Dirbau prie kombaino
MEDŽIAGA DIPLOMINIAMS DARBAMS
Profesoriaus Kairiūkščio jubiliejus
I
PIRMI EJI ŽINGSNIAI
I
■
FESTIVALYJE
KAS TRIUMFUOS?
Išaušo sekmadienio rytas, lengvas vėjelis nugalnlojo pilkus debesis, Skaisčiai sušvito saulė, paberdama pluoštus auksinių spindulių į žemę, tarsi viliodama visus į gamtą, į orą. Prie bendrabučio Čiurlionio Nr. 23 susirinkę būreliais vaikštinėja linksmai nusiteikę jaunuoliai ir mer ginos, klek nuošaliau nuo kitų susi būrę Akademinio choro choristai. Būryje žmonių sukinėjasi vyrukai ir mtrglnos tautiniais drabužiais. Tai universiteto liaudies dainų ir šoklų ansamblio nariai. Jie vaikšto išdi džiai, tarsi sakydami: „Tik pažiūrė kite, kaip tinka mūsų marga apran ga prie bendros šio ryto nuotaikos''. Prie seno didžiulio klevo susispietę orkestrantai. Beveik be perstojo aidi viena po kitos linksmos mellodijos, kviesdamos laukan iš kambarių ir tuos, kurie Lenino rajono festivalyje buvo pasiryžę nedalyvauti.
Universiteto vyr. bu iš studentų,’dėstytojų ar tis svetimais vaikais, halterio stalčiuje guli pagalbinio universiteto kai yra savi keturi? Ge įdomus raštas, adresuo personalo pusės. Darže riau palaukti, kol grįš tas TSRS Aukštojo lyje lankosi dėstytojų rektorius, gal jis išgaus mokslo ministerijai. Ja ■kliarlnsko, Sinkevi iš vykdomojo komiteto me prašoma uždaryt čiaus, Raguočio, Žeibos, leidimą užleisti daržel prie Vilniaus universite valytojos Zalevskaja, šo butams! to veikiantį vaikų dar ferio Gadono, studentų viltis puoselė želį, ,,kol bus rastos Smelstoriaus ir kt. (iš ja Tokias ne tik draugas Grinjrm tinkamesnės patal viso 38) valkai. Pas ve cevlčius, bet ir Fizikospos” — motyvavimas dėją guli dar 18 pareiš- matematikos fakulteto la trumpas ir aiškus. Raš k'mų, jų tarpe studen borantė Lukštaitė (ne tas patvirtintas pro čių Daugintienės, Za- leidžianti savo vaikų į rektoriaus ūkio reika gorskienės, dėst. Žilėno darželį) bei kiti univer lams parašu. Buvu ir kitų. Reiškia, vaikų siteto administracijos universitetui darbuotojai. si valkų sekcijos va darželis dovė dėstytoja Jarins- reikalingas, juo labiau usų kienė ir dabartinė vaikų kad tai vienintelis dar Ką gi, jeigu žmonės siekia vaikų darželio už darželio vedėja drg. želis, veikiąs prie Vil Dideliame kolūkio į juos: tačiau ji liepia ir komjaunuu.® Ceplaltienė kelis metus niaus aukštųjų mokyk darymo, pamiršo partijos klojime virte verda dar raesio nepaprastai jautriai rea- ka sąžinė. nurodymus, teks juos mindė įvairių ministeri lųO mano, girdi, są® guoja į pirmininko žobas. Deja, kai kuriems priminti. jų ir kitų įstaigų sleksnė, nors aš ir komja® Bet štai prie mašinų džius: čius, kol pagaliau 1953 universiteto administra XX-ame suvažiavime — Pietūs. nnolė, vis dėlto dar >® m. iškovojo leidimą ati cijos darbuotojams ne- partija nutarė įsteigti dueto prisideda dar vie Kas spėjo nulipti pasiekus jūsiškio lygi, I nuo kuo daugiau žinybinių nas garsas — paprastas uoda ramiai miegoti daryti tašką. Vargo bu Žmonėse sakom® vo labai daug. Reikėjo patrauklūs Gorkio gt. vaikų darželių. Valstybė moteriškas balselis, dai prėslo, kas ne, o Rita surasti Gorkio gt. Nr. 24 butai. Tiesa, vai išskiria kiekvienam vai nuojantis paprasčiausią jau prie stalo. Visi kem „Juo į mišką gilyn, t® 24 numeryje gyvenu kams jie „per prasti” kui į mėnesį po 400 rub. dainą. Iš pradžių daina ša, kiek lenda (negi sa medžių daugyn”. Ta® siems dėstytojams ir (nors gydytojų komisija Universitetui belieka rū skamba kažkaip nedrą- vo valgai — kolūkio!) ir čia. Atėjo toks laika® suskamba kada Rita absoliuti® studentams kitas patal tvirtina priešingai), ta pintis tik antras mėnuo šiai, bet kaskart ji stip- tik staiga klausyti b® pas, gauti valkams in čiau privačioms šeimoms besitęsiančio remonto už rėja Ir stiprėja, paga- mestas šaukštas ir tylą nustojo ventorių, auklėtojas, būtų visai neblogi. . baigimu, ir aikštelės ap liau ima r$žti ausį ir nutraukia. . . Ritos bal kieno pastabų. „Nor.® patarnautojas, virėją... Ypač, kai bus naujai at tvėrimu kieme. Ir rūpes nustelbia net mašinų sas, tik šįkart pasigirs — dirbu, noriu — r, ■ ta ne „ruskaja krasavi Aš — laisvas žmogų® Ir štai, kai didžiausi remontuoti. . . Ir iš viso, čio ir išlaidų visai ne ūžesį: — buvo svarbiausi® sunkumai liko užpaka kam tie darželiai relka- daug, o nauda didžiulė. Ech, nedarom slavitsia ca”: — Mama. . . Mama!.. jos argumentas. lyje, kai bereikia už .Ingi? Rūpinkis jais, da- Studentų ir universiteto Ruskaja krasavica! „Švelni” daina nenu Bijau! Visa bėda, kad „lai® baigti remontą viduje ■yk remontą, duok kurą darbuotojų personalo tyla minutę, antrą, šeš Kas? Gyvatė? Vil vo žmogaus” balso st® r.ors ir prasčiausią, su Ir aptverti kieme vai kams aikštelę (nes iemėmis), o dar čia vedė vaikai kasdien darželyje tą, — ji nenutyla ir už kas? Ne, išgąsčio prie gos, palyginti, greitį žastim buvo dar baises nudilo — ėmė Kita . I vaikai privalo bent ke ja ir vaikų sekcijos va Išbūna nuo 8 ryto iki pusvalandžio. > Kažkuris, negalėda nis žvėris — kiaulė, iš užkimo. Nutilo „Ruskį® lias valandas kasdien dovė Gutauskienė ne 20 vai. vakaro. Sąlygos mas apsiklausyti, kumš drįsusi prisiartinti prie ja Krasavica”. Jk ■ praleisti • gryname ore, duoda ramybės dėl val geros, patalpos didelės. teli jai pašonėn: studentų. Ir dar juoda! nusprendė „rimtai I kų aikštelės aptvėrimo! tuo tarpu privačių gy Sąlygos geros, patalpos — Liautumeis vieną Ir dar kriuksinti! sirgti”. ventojų šiukšlynuose neį- Tiesa, tvorą aptverti ne didelės. kartą. Nusibosta. . . Netrukus įsitikinusi, Iš mirties patalo i ® maooma organizuoti jo taip jau sunku — reikia — TSRS konstitucija kad tai nieko blogo ne Reikia tikėtis, kad vis tik gauti cemento ir bas ta pakilo tik paskuti-: g kių žaidimų) pasigirdo užtikrina man žodžio darantis žvėris, Rita at dėlto triumfuos visuome balsai apie vaikų darže lių, o medelius galėtų ninis laisvę ar ne? Užtikrina. gaunu drąsą ir, dabar ją dieną. Tartum stebi® reikalas. patys studentai pasiso las įvyko! Rita stry® Vadinasi, dainuoti aš pati puola kiaulę; Suslrlnkųsiųjų dėmesį patraukia lio uždarymą! Iš kur tie dinti. Bet kam prorekto mašinon! Ir ligos I turiu piiną teisę? Turiu! — Matot koks gyvebalsai kyla? Aišku, ne riui Grincevičiui rūpin pasirodęs universiteto komjaunimo R. Sermukšnė ne galvoje — liga . st Ir „Ruskaja krasavi rūmas kolūkyje, Net sekretorius R. Tarvydas, kurio ran garavo. . . k ----------------- ----------------- ca” vėl skamba iš naujo kiaulės juodos(!?) kose dvi naujos kepurės: mėlynos ir Vienas klausimai.M (gal jau šimtąjį kartą). Po deglosios vizito tamsiai raudonos spalvos. Tai busi O jos šakės ilsisi pa apetitas mergaitei pra- gerbiama Rita: ar dei|n mųjų universiteto studentų uniformi naši tokios tavo pa:ii|T tenkintos, kad šeiminin puola. nių kepurių pavyzdžiai. Ji bematant tos su tavo komjaunui|v kė rado kitokį užsiėmi — Nieko nebus. Čia apspinta visi dideliu ratu, kiekvie <1 mą. Tik draugų veidai nevalgysiu. Eime, mer liška sąžine? nam pasimatuoti, užsidėti ant galvos, rodo nepasitenkinimą. „ je ginos į miestelį, ką nors paklausti draugo, kaip tinka. Kepu S. m. ," ............................ G. Dovydaitytė, .agi ,.Tarybinio studento” 20!kamą eksploataciją ar sunykimo Bet Rita (jos pažįstami, nusipirksim, badu gi rės keliauja iš rankų į rankas. Čia (230) Nr. išspausdintas dailininko grėsmę, propaguoti jų apsaugos rei be Šarkis, V. MoticjjE abejo, jau seniai at nemirsi. O jūs, draugai, jos pasirodo ant vyrų, čia ant mergi Matūzos stralpsms liečia ir kultū kalą, supažindinti su jais platesnes pažino antrakursę Ritą dirbkite — darbas tau nas, A. Navalin nų galvų. Kiekvienas Išreiškia savo mases, sudaryti savo nariams sąly Baltušytę) nekreipia dė- rina žmogų. Dirbti jums kas — II k. nuomonę, kokios spalvos, kuri gra ros paminklų apsaugos draugijos gas giliau studijuoti Vilniaus ir jo įkūrimo mūsų universitete klausimą žesnė. .. Kaip žinoma, laisvanoriškas šios meno istoriją. Gal būt, draugija net Pagaliau ateina 11 vai. Didžiulė rūšies draugijas skatina steigti „Lt- materialiai — savo ar rinkliavų lė studentų kolona išsirikiuoja gatvėje, teraturnaja Gazeta”. Karštai prisidė šomis — prisidėtų prie to ar kito pa o po keletos minučių, aidint iškil Virš tribūnos darni prie šių pasiūlymų, studentą' minklo restauravimo. Jos veikla ne mingo maršo garsams, ji patraukia turėtų ribotis vien Vilniumi. Vasarą plaukų susitaršiusių kuodas Jaunimo sodo link. Priekyje žengia norėtų, kad jie būtų kuo greičiau studentai pasklinda po visą Lietuvą Ir kakta, ansambliečiai. Jų rankose aukštai praktiškai įgyvendinti. Vilniuje, kur ir savo gimtinėse jie atliktų vertin suraukta, lyg armonikos dumplės iškeltos vėliavos. Vėliavų šilkas iš tiek daug istorijos, meno ir archi gą darbą. Įsikūnijus kritika „paėmė žodį" kilmingai plazdena ore, tarsi pritaria tektūros paminklų, vietų, susijusiu Universitete praeitais mokslo me Ir byloja, į medį stuksendama krumpliais. bendram taktui. Pasigirsta daina: su revoliucine praeitimi, tokios drau tais sėkmingai pradėjo veikti Vil Kam nekliuvo — draugams apsileidusiems,' Augo girioj ąžuolėlis, gijos veilkla būtų ypač plati ir vai niaus meno istorijos būrelis. Mūsų Kliuvo tiems, kurie kartais išgerti sau leidžia Augo girioj ąžuojlėlls. . . manymu, draugiją visai nesunkiai Taip, kalbėtojas niekam šįkart neatleido, Štai mes ir Jaunimo sode. Čia jau slnga. Sipndlenlnlal ir busimieji mū būtų galima artimiausiu laiku orga Net proforgą pilna žmonių, atrodo, kad niekur sų naciohalinės kultūros darbuotoja nizuoti jo bazėje, išplėtus jo sudėtį .. , . —ir tą išvadino dviveidžiu. nebėra ir laisvos vietos. Visi linksmi, — univęrsiteto dėstyojai ir studen ir teises, sudarius įstatus ir nusta Na, bet štai jis, atrodo, jau baigė kalbėti garsiai aidi dainos, linksma muzika, tai — laikytų garbės reikalu padėt čius glaudų kontaktą su Architektu-, Nusilenkęs, juokas. Tuoj po mūsų pasirodo ir ros Reikalų Valdyba, kurios pirmuo , k£dP Publikos mėgiamas aktorius, išsaugoti busimosioms kartoms tai Pedagoginio Instituto kolona. Nusileidžia į salę. ju pagalbininku, sakytume, jungtimi Visi sustoja ratu aikštės centre. ką mums Išsaugojo praėjusios kar su masėmis, draugija ir pasidarytų. ‘ visi — sužavėti: 12 vai. nuskamba himnai ir didžiulė tos. „Na ir išpliekei! Tu Universiteto pavyzdžiu tolios drau festivalinė vėliava lėtai įsliuogia į — apsigimęs oratorius!” Draugijos veiklos sferos galėtų gijos, be abejonės, organizuotus! ir stiebo viršūnę . . .O po valandos jis už staliuko kitur. būti labai įvairios: ji turėtų užkirsti 13 vai. prasideda festivalinė pro T. Venclova „ , kavinėj — grama, o ji šiandien labai įdomi. Vie kelią įvairiems neleistiniems veiks Su draugais, kuriuos ką tik taip Istorijos-filologijos fak. stud. nas po kito išstoja įmonių, gamyklų, mams kultūros paminklų atžvilgiu, R. Katilius . , gėdino, peikė. . . mokyklų, technikumų meninės savi signalizuoti apie šių paminklų netinJau gerokai įkaušęs, veblena: Fizikos-matematikos fak. stud. veiklos kolektyvai. „Jūs žinot. . . Tokios pareigos. . . Į festivalinę programą be dainų, tą buvo kviečiami į estradą. Po kon 6 vai. vakare prasideda universi šoklų ir žaidimų buvo įtraukti ir Jūs juk nepykstat? sportiniai numeriai. Tuo pat metu, teto meninės saviveiklos kolektyvų certo žiury komisijos įteikiamos do Nereikia. . ." vanos festivalio laureatams. išstojimai. Pirmasis į estradą Išeina kai aikštėse, estradose koncertuoja M. Cegelskytė Akademinis choras, diriguojamas Seniai nusileido saulė. Danguje saviveiklininkai, stadionuose vyksta įtemptos sportinės varžybos. Įdo LTSR nusipelniusio artisto P. Slyžio. sužibo tūkstančiai žvaigždelių, sode miausia kova užvirė tarp dviejų Audringais plojimais sutinkamai cho įsidegė šimtai Įvairiaspalvių lempu aukštųjų mokyklų kolektyvų — tarp ro atliekamos dainos; „Partija miela čių. Pedagoginio Instituto ir Universite klausykis". Senovinis studentų him Prasideda eisena su fakėlals. Tai to komandų. Pirmieji į kovą stoja nas „Gaudeemus”, „Atsisveikinimas lengvaatlečiai. Štai duotas starta: su giria”. „Solveigos daina" ir kitos. pats gražiausias vaizdas. Žiūrint nuo moterų 100 m. bėgimui. Nespėjo Choristus pakeičia ansamblis. Meniš Gedimino kalno, atrodo, kad ištisas nutilti starterio pistoleto šūvis, o kai atlikti lietuvių liaudies šokiai ugnies miškai lėtai slenka gatve to universiteto geriausia bėgikė Gaudelyn ir tolyn. Už Vilnelės tilto uni šiūtė jau sunkiai Išsiveržė į priekį. „Rugeliai”, „Rezglnėlė", „Gaidys" versiteto studentai susirenka prie Distanciją ji praeina geriausiu laiku ir kiti sukėlė didelį pasigėrėjimą žiū Pedagoginio Instituto laužo. Smagu — 12,8 sek. — ir tampa nugalėtoja. rovų tarpe, atlikėiai dar ir dar kar skaisčioje ugnies šviesoje pašokti, Vyrų grupėje geriausiai pasirodė padainuoti su artimais žmonėmis, su Ped . Instituto bėgikas Povilėnas draugais. O draugų, draugų! Jų tai Jo laikas — 11,2 sek. Tinklinyje ’etrūksta niekur. Studentų draugys ir krepšinyje, stipresni irgi pasirodė, tė nesibaigia tarp auditorijos sienų. Ped. Instituto sportininkai, Ji jaučiasi visai ir. visada, o tuo la siau tokį iškilmingą vakarą. Įdomiausia kova užvirė žaliojoje stadiono vejoje, kur susitiko vyrų ii Vilniaus miesto Lenino rajono fes moterų rankinio komandos. Moterų tivalis praėjo įspūdingai. Tačiau ja susitikimas pasibaigė minimalia uni me neišvengta ir trūkumų. Dėl or versiteto sportininkių pergale rezul ganizatorių kaltės neįvyko atviras I tatu 1:0. Didelį susidomėjimą šukė konkursas šokėjui, deklamuotojul iš-1 lė vyrų susitikimas. Pirmasis įvartis aiškinti, nors programoje tai buvo krenta į universiteto komandos var sumatyta, o studentai (kartu su visais i tus, bet neužilgo rezultatas išlygina kitais) tam ruošėsi. Mažai tebuvo ir Į mas. Universiteto komandoje žai masinių žaidimų pramogų. džlantleji du Tarybų Sąjungos rink Tačiau tie trūkumai bendro įspū tinės dalyviai Urbonas Ir Samaltif pakeičia žaidimo taktiką ir neužilg: džio negadina. Priešingai, pastebėtus iniciatyva pareina į universiteto ko trūkumus mūsų Universiteto meninės mandos pusę. Rungtynės baigiasi re saviveiklos dalyviai stengiasi šalinti, zultatu 11:6 mūsų sportininkų per dar energingiau kovoje dėl teisės gale. Suvedus galutinius rezultatu: zykti į Maskvą, į visasąjunginį fes pasirodė, kad Ped. Instituto sportl nlnkal šį kartą buvo pajėgesni ir tei tivalį. sėtai užėmė I-ąją vietą. Mūsiškiams Alg. Šarkis atiteko antroji. Redaktorius J. BULOTA" pjrn]
„M
7
gražuolė“
Organizuokime kultūros paminklu apsaugos draugiją
Veikėja s
Simulionis kus*oHauja
Užs. Nr. 01451
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
'
L V 143-