Tarybinis Studentas, 1956 m. lapkričio 6 d. Nr. 24 (234)

Page 1

VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI

VIENYKITĖS!

VILNIAUS UNIVERSITETE ŠIANDIEN Dabar universitete mokosi 3344 studentai. Tai žymiai viršija visų buvusios buržua­ zinės Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų studentų skaičių.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Nr. 24 (234) x 1956 m. lapkričio 6 d., antradienis x Kaina 20 kap.

Spalio minėjimai universitete

Aplankėme Vilniaus katedrą ■ Kiekvienas vilnietis su džiaugsmu slbėjo, kaip buvo atliekami Vilniaus ■tMrm ■tedros restauracijos rpstaiiractins darbai: riarhai- atnauatnanjiilamos ir dažomos skulptūros, kolo■s, dengiami kupolai bei stogas. TiHo pat metu didžiulės permainos v; ko ir katedros viduje. Neseniai su bkursiia aplankėme katedrą, kuriojeĮilabar įruošta turtinga paveikslų gBerlja. Čia susipažinome su italų, flamandų, prancūzų, vokiečių, ispanų giliausiųjų teptuko meistrų kūri­ nl ns, žymiausiais XVI—XIX a.a. lletu zlų tapybos atstovais (Smuglevičii is, Vankavičlus, Slizevičius ir daulis kitų). Apžiūrėję paveikslus, nusileidome

į vieną iš katedros rūsių, kuriame ilsisi Lietuvos karaliaus Žygimanto žmonos Barboros Radvilaitės, Habsburgaitės ir karaliaus Aleksandro Jogallaičlo palaikai. Labai gaila, kad neturėjome galimybės susipažinti su karališkąja. Kazimiero ir kitomis koplytėlėmis, kuriose dar nebaigti rekonstruavimo darbai. Reikia tikėtis, kad greitu laiku, mūsų dailininkų bei architektų pa­ stangų dėka, sostinės gyventojai, o taip pat ir kitų respublikų bei šalių turistai turės galimybę gerai susipa­ žinti su vienu seniausiuoju ir gra­ žiausiu Lietuvos istoriniu paminklu. M. Sakytė

Neišdildomi įspūdžiai •pagaliau paskutinė mūsų sustojimoi vieta po septynias paras truku­ sios kelionės. Išlipę iš vagonų, ran­ dame mus atvykusius pasitikti Tara­ novsklo rajono komjaunimo ir partiJosjkomitetą, tarybinių ūkių, kolūkių atstovus. Trumpas poilsis ir vyksta­ me! į paskyrimo vietas. Sužinome, kad dirbsime Krasnoselsko taryblniamelūkyje, į kurį ir nuvykstame tą pačią dieną. įsikurtame IV ir II bri­ gadoje, esančiose už 22 km nuo ta­ rybinio ūkio centrinės sodybos. Nak­ tį praleidžiame klubo-skaityklos pa­ talpose, o anksti rytą pirmiausia ei­ name apžiūrėti vietovę, kur teks gy­ vent: ir dirbti. Pasirodo, kad netoli yra upė, o už kelių kilometrų — eže­ ras, turtingas laukinėmis antimis ir žąsimis, žodžiu, vietove visi buvome patenkinti, nekalbant jau apie aist­ ringus medžiotojus ir meškeriotojus. Stebino mus tai, kad nepastebėjome nė vieno medinio namo. Paaiškėjo, Jog miškas yra gana toli, todėl nafhus tenka statyti iš plūkto juodže­ mio, sumaišyto su šiaudais. Reikia pasakyti, kad namai, statyti iš to­ kios medžiagos, yra gana patogūs ir patvarūs. Teko matyti namą, statytą prieš 50 metų, ir dar visiškai tinka­ mą gyventi. Mus apgyvendino vagonuose. Po vienos dienos visi įsijungėme į dar­ bą. Pirmosiomis dienomis ravėjome arbūzus, kukurūzus, dirbome prie silosavimo, vežėme šieną. Po darbo vieni iš mūsų eidavo į stepę uogauti, kur gausu vyšnių, žemuogių; kiti — meškerioti, o tinklinio mėgėjai savo įsirengtoje aikštelėje susirinkdavo pažafctl. Praslinkus dviem savaitėm, prasi­ dėjo iderliaus nuėmimas. Ryšium su tuo įvyko darbo jėgos paskirstymas: vieni buvo paskirti prie kombainų, kiti — į grendymus, treti — krovė­ jais. Teisės mokslų fakulteto studen­ tai Mikučionls, Verseckas (III k.), Našlėnas, Jakubėnas (IV k.) buvo pri­ skirti prie kombainų šiaudų sukaupėjals,- man ir Dauniui (IV k.) teko dirbti prie sunkvežimių, vežusių grū­ dus nuo kombainų į grendymus. r Prasidėjo įtempto darbo dienos. Ketv rtojl brigada, kurioje dirbo visi teisininkai, užaugino aukštą derlių 4900 ha plote, todėl reikėjo mobili­ zuoti visas jėgas, kad neliktų nenu­ imtas nė vienas ha. Visi dirbo negai­ lėdami jėgų. Ir štai, mūsų brigada pirmoji tarybiniame ūkyje baigė der­

baus nuėmimą. Vėliau pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas grūdų pri­ statymui į elevatorių, nes prasidėjo lietūs, atšalo oras. Rugsėjo mėnesį naktys tapo gana šaltos. Paskutiniu metu kai kurie mūsų draugai gyve­ no palapinėse, todėl, aišku, tai ne­ teikė jokio malonumo. Aplamai, visi buvome patenkinti, nekreipėme dė­ mesio į sunkumus, nes Jautėme, kad ir mes įdedame savo indėlį į valsty­ binės svarbos reikalą. Be to, neblo­ gai ir uždirbome. Vidutinis kiekvie­ no teisininko mėnesinis uždarbis sie­ kė keturgubą pirmakursio stipendijos dydį, neskaitant, kad dirbusieji prie kombainų gavo dar ir po 200 kg kviečių.

višuose universiteto fakultetuose šventiškoje nuotaikoje praėjo vaka­ rai, skirti Spalio socialis­ tinės revoliucijos 39sioms metinėms pami­ nėti. Lapkričio 3 d. Vil­ niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Univer­ siteto aktų salėje įvyko iškilmingas universiteto studentų, dėstytojų ir ad-

mlnlstracijos personalo susirinkimas. Pranešimą apie Di­ džiojo Spalio metines padarė universiteto pro­ rektorius doc. E. Meš­ kauskas. Po pranešimo buvo perskaitytas rekto­ riaus įsakymas — svei­ kinimas su šventėmis, kuriame pažymimi ge­ riausieji universiteto darbuotojai ir studentai. Ypatingai šiltai sutiko

sudental rektoriaus įsa­ kymą dėl studentiškų kepuraičių įvedimo. Rėk. Bulavui buvo toriui J. 2_'.„ įteikta pirmoji studentiška kepuraitė. Pasibaigus oficialiai daliai, įvyko konceras, studentų dalyvaujant Liaudies dainų Ir šoklų ansambliui, o taip. pat Lietuvos TSR Akademi­ nio Operos ir Baleto te­ atro solistams.

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto rektoriaus (sakymas V i L n i u s> 1956 m. lapkričio mėn. 1 d. Draugai profesoriai, dėstytojai, studentai, pagalbinio personalo nariai ir administracijos darbuotojai. Rektorato Ir visuomeninių organizacijų vardu sveikinu Jus su Didžiosios Spalio Socialistinės Revoliucijos 39-slomls metinėmis linkiu Jums naujų laimėjimų vystant tarybinį mokslų ir gilinant savo mokslines ir politines žinias, keliant darb našumų Didžiosios Socialistinės Tėvynės labui. y BULAVAS REKTORIUS

Rektoriaus įsakymu visaliaudinės šventės proga atžymima 64 universiteto profesoriai, dėstytojai, pagalbinio personalo nariai ir administracijos darbuotojai už našų darbų ir visuomeninę veiklų, už pažangumų moksle ir visuomeninę veiklų, už aktyvų dalyvavimų saviveikloje atžymima 105 studentai.

Maskva. Aukštojo mokslo ministerija (telefonu) Vilniaus universiteto vadovybę, studentus ir visą kolektyvą sveikinu su Didžiosios Socialistinės Spalio revoliucijos šventėmis. TSRS Aukštojo mokslo ministerijos Universitetų valdybos viršininkas M. A PROKOFJEVAS

Lietuvos Tarybų Socialistines Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO PROFESORIUI J. DAGIUI

. . . Rugsėjo 22-ojl. Tarybinio ūkio Už įžymią mokslinę-pedagoginę jos mokslų daktarui profesoriui valgyklos salėje vyksta susirinkimas, veiklą biologijos mokslų srityje, Dagiui Jonui, Krisiaus s. Lietuvos skirtas teisininkų išvykimui atžymėti. ryšium su gimimo penkiasdešimto- ISR nusipelniusio mokslo veikėjo Po trumpo pranešimo perskaitomas siomis metinėmis, suteikti biologi- garbės vardą. tarybinio ūkio direktoriaus įsakymas, kuriuo eilei talkininkų Išreiškiama Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas padėka. Jų tarpe ir visiems teisinin­ J. PALECKIS kams. Toliau seka VLKJS CK ženk­ Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius liukų „Už naujų žemių įsisavinimą” S. NAUJALIS įteikimas. Jais pasipuošia Našlėno, Vilnius, 1956 m. lapkričio 5 d. Daunio ir kt. krūtinės. Taranovsklo rajono komjaunimo komiteto garbės raštais apdovanojami Mlkučlonls, Verseckas, Jakubėnas. Oficialioji da­ lis baigta. Visą naktį vyksta pasi­ linksminimas, o rytą — paskutiniai Vilnius, 1956 m. lapkričio mėn. stiprūs rankų paspaudimai, širdingi 3 d. „laimingos kelionės”, ir visi talki­ ninkai išvyksta į Tobolo geležinkelio Atsižvelgiant į Vil­ stotį. niaus Valstybinio V. . . . įdomi ir turininga kelionė at­ Kapsuko vardo Univer­ gal. Už vagono langų praslenka Ura­ siteto komjaunimo ir lo kalnai, žavi akis nuostabūs gamto­ profsąjunginės organiza­ vaizdžiai, verti dailininko teptuko, cijų iniciatyvą vienodo kelia nusistebėjimą gigantiškos aukš­ pavyzdžio kepurės įve­ takrosnės, šachtos įrengimai. Vago­ dimo klausimu ir sie­ nuose linksma. Iš reproduktoriaus kiant palaikyti geras sklinda melodingos muzikos garsai. studentų tradicijas, Rek­ Kasdien perduodami koncertai pagal toratas pritaria tai ini­ keleivių pageidavimus. Kelionės me­ ciatyvai ir rekomenduoja tu buvo suorganizuotas ešelono jau­ nimo festivalis. Kol pasiekėme Lietu­ visiems studentams ir vą, laikas bėgo nepastebimai. Tiktai studentėms įsigyti vie­ paskutinės minutės rodėsi labai ilgos. nodas studentiškas kepu­ Pagaliau Vilniaus geležinkelio stotis. Čia mus sutiko gausus studentų bū­ res. Kepurės pavyzdys: rys. Džiaugsmingas susitikimas bai­ gėsi tik bendrabučiuose. Po neilgo viršus tamsios bordo poilsio mes vėl naujomis jėgomis įsi­ spalvos su baltu apvadu, jungėme į mokymąsi, studentišką gy­ lankelis iš baltos ir ža­ duoja visiems Universi­ ypač iškilmingais venimą. lios juostelių su juodu teto studentams ir stu­ Jais. dentėms kepures kasdie­ R. Dimavičius, J. BULAVAS kazlrku. ir TMF IV k. studentas Rektoratas rekomen- niniam nešiojimui Rektorius

Mūsų naujoji kepuraitė \/

Komjaunimo organizacija universitete išaugo nuo kelių dešimčių komjaunuolių 1945 metais iki 2530 VLKJS narių dabartiniu metu.

Žymiai Išsiplėtė universite­ to neakivaizdinis skyrius. Nuo 2 specialybių 1953—54 m. m. šis skyrius išaugo iki 14 specialybių 1956—57 m. m. Neakivaizdiniu būdu jame mo­ kosi 1754 studentai. Jei po Didžiojo Tėvynės ka­ ro universitetas turėjo vos vie­ ną 400 vietų bendrabutį, tai šiuo metu šešiuose bendrabu­ čiuose gyvena 2000 studen­ tų. Nepaprastai išaugo per šiuos metus Universiteto Mokslinė biblioteka. Knygų fondas šiuo metu artėja prie l, 5 milijono tomų. Tai pati stambiausia knygų saugykla Pabaltijo respublikose. Kiek­ vienais metais bibliotekos fon­ dai pasipildo 40—50 tūkstan­ čių tomų. Į Universiteto bib­ lioteką grąžinami reti lietu­ viški leidiniai iš Maskvos ir Leningrado, evakuoti į ten 1915 m. ir anksčiau. Jų tar­ pe pirmoji Vilniuje išspaus­ dinta lietuviška knyga — Daukšos „Katekizmas“ (1595 m. ) ir S. B. Chilinskio „Bib­ lija”. Šiuos unikalinius leidi­ nius išsaugojo rusų tarybi­ niai bibliotekininkai.

*tt«l 468 pavadinimų tarybiniai laikraščiai ir žurnalai gauna­ mi universiteto Mokslinėje, fakultetų ir katedrų bibliote­ kose. Sis skaičius pasipildo 145 periodiniais leidiniais iš liaudies demokratinių šalių. Be to, universiteto Mokslinė bib­ lioteka gauna 25 mokslinius žurnalus iš užsienio buržua­ zinių kraštų, o taip pat 39 brangius periodinius užsieni­ nius mokslinius leidinius ir 27 mokslines monografijas, ku­ rie perfotografuojami Visasą­ junginiame mokslinės ir tech­ ninės informacijos institute.

Didėjančiais tempais, ruo­ šiami universitete moksliniai kadrai. Šiuo metu moksli­ niam - pedagoginiam darbui ruošiasi 44 aspirantai ir 20 žmonių rašo disertacijas, mo­ kydamiesi aspirantūroje nea­ kivaizdiniu būdu. 1955 m. ap­ gynė disertacijas 16 jaunų mokslininkų, o 1956 m. — 17. Dalis aspirantų gilina žinias Maskvos ir Leningrado aukš­ tosiose mokyklose, vadovau­ jami žymių šalies mokslinin-

Pirmoje esperanto paskaitoje Istorijos-filologijos fakul7-tą auditoriją susirinko apie 200 studentų. Čia įvyko esperanto tarptautinės kal­ bos paskaita. Esperanto kalba susidomėjo ne tik filologai, bet ir ekonomistai, geologai, fižlkal, teisininkai ir kitų specialy­ bių studentų. Dėstytojas papasakojo apie esperanto kalbos naudą, jos uždavinius. Susipažinta su linksniais, daiktavardžio gimi­ nėmis. Užsirašyta nemažai žo­ džių. Kada pramoksime rašyti, tuomet užmegsime santykius su demokratinių šalių esperanti­ ninkais.

A. Petrauskas


/

Valgyklose ir bufetuose

VYT. KASINSKAS Bronė nematė šio baleto, tik gir­ Pačiame Barvainlų kaimo gale pa­ Baigiasi paskaitos. to paruošėjos O. Kara-' vieną iš tokių pirmiausia Apsakymas dėjo ištrauką per Vilniaus radiją ir Būreliais traukia studen­ ciejūtė, O. Maršalklenė, I norisi ___ sigirdo akordeono muzikos melodija, paminėti bufetą, matė nuotrauką „Jaunimo gretų” tai „Tauro" bendrabučio A. Tiškūnaitė, E. Siukš- kuris yra tokia lyriška, nuostabiai vingri, ku­ Čiurlionio 23b ☆ žurnale. Danguolė griežė. Bronė įsi­ link. Išvargus per pa­ čiūtė ir kt. Kai kurie bendrabutyje. Čiurlionio rioje galėjai girdėti ir upelio čiur­ O po klek laiko visi pamatė jos klausė į puikią valso melodiją ir skaitas, gerokai padirbė­ patiekalai ruošti prade­ studentų miestelyje gy­ lenimą, ir lakštingalos suokimą, ir ruopštaus darbo vaisius. Per Nau- staiga kažkas stipriai suspaudė jos jus, kiekvienam norisi dami iš vakaro, o sekan­ vena apie 800 žmonių, o pagaliau linksmą merginos Juoką uosius metus apie ją rašė rajoninla- širdį. Kodėl Danguolė, kuri viduri­ skaniai pavalgyti, pasi­ čią dieną, 13 vai. 30 bufetas čia tėra vos vie­ atsisveikinant palydėjusį vaikiną. O laukuose pats vasaros gražu ne laikraštyje, bet tai buvo tik pa­ nėje mokykloje buvo vėjavaikė ir be stiprinti. Gerai paruoš­ min., atidarius valgyklą, nas. Pereitais metais bu­ mas — birželio mėnesio pabaiga. Va giriamieji žodžiai, ir ji, perskaičiusi gabumų muzikoje niekuo nepasižy­ tus pietus, skaniai paga­ jie jau paduodami Į sta­ vo įsteigtas ir antras, betl karas buvo šiltas, tylus. Iš laukų vo /alzdelį ir prisiminusi visus sunku- mėjo, šiandien ją taip toli paliko. . . mintus valgius kiekvie­ lą/ šiemet jis kažkodėl užs: Tą patį vakarą ji pasakė motinai: nas gauna minėtame Juntamas vėjelis nešė stiprų žydln nus, tik karčiai nusišypsojo. Tačiau, be gerųjų val­ darė. Esantysis gi bufe-i — Mama, aš penktadienį išvažiuo ­ Praėjo beveik metai, kai ji dirba člų dobilų ir džiūstančio šieno kvapą bendrabutyje esančioje gyklos darbo pusių, ne­ tas nepajėgia aptarnauti ju į Vilnių. Visos mokosi, tik aš vie­ valgykloje. Bronė, nedidelio ūgio, tamsiomis kolūkyje. reikia užmiršti, kad čia gyventojų, juo labiau, na su kiaulėmis. . . Užvakar grįžo iš Vilniaus Dan­ kasomis, gražiai sudėtomis aplink pasitaiko ir kai kurių kad jame tėra labai ma1 paĮėjus į valgyklos Merginos akyse pasirodė ašaros. galvą, mergina, ėjo palengva, nesku­ guolė, kuri tada, kartu su Ja, išva­ trūkumų. Dar ir dabar žas produktų pasirink: — Ką gi, važiuok, — nepriešta­ talpas, kiekvienam iš dažnai pasitaiko, bėdama. Rasota žolė braukė per basų davo laikyti stojamųjų egzaminų. mas. Pagal taisyklę1 karto krinta Į akis čia prie maisto išdavimo kad Danguolė įstojo į Tallat-Kelpšos ravo motina. kojų blauzdas, į tarpuplrštes įstrig­ sta­ kiekviename bufete turi vyraujanti pavyzdinga Ir štai dabar šiuo papieviu ji ei ­ vardo muzikos mokyklą, rašė jai laiš ­ davo dobilų žiedai. Rankų ir nuga­ lo susidaro didelė eilė ir būti karštų valgių asorti na namo, gal būt, paskutinį kartą. tvarka, švara. Lygiomis tai tik todėl, kad nespė­ mentas, o čia to visai nė] ros raumenis maudė nuovargis: ne kus, džiaugėsi gyvenimu sostinėje. eilėmis sustatyti baltai Tą patį vakarą, paskubomis užsi­ Kas bus toliau — ji negalvojo. Ji juokai visą dieną tampyti sunkius jama iš virtuvės paduoti ra. Čia toli gražu ne vi­ kibirus, smulkinti žolę, laiku spėt' metusi gėlėtąją perkelinę suknelę, ji troško tik išsiveržti Į Vilnių, vaikš­ dengti stalai, tvarkingai paruošto maisto. Išdavė­ sada galima gauti karš čioti elektra nuttvlekstomls gatvėmis Išdėlioti peiliai, šaukštai, jos stovi be darbo, o tos kavos, kompotų, m nukūrė pas Danguolę. apšertl pulką kiaulių. šakutės daro kiekvienam žmonės eilėje veltui gaiš­ visuomet yra net pieno . Danguolė vilkėjo trumpomis ran­ ir mokytis, . . Akordeono melodija nutilo, tačiau Žydinčiuose dobiluose čirškėjo malonų įspūdį. Šiais me­ ta brangų laiką. kovėmis gelsvą šilkinę suknelę, kal­ Ji vis dar skambėjo Bronės ausyse. Jeigu minėtieji produk tais valgykloje buvo at­ Bronė dabar Jau nebejautė nuo­ bėdama retkarčiais krestelėdavo pa­ kurapkos, toli dainavo arklininkai: Iš karto, kada atidaro­ tai ir pasirodo, tai ji liktas kapitalinis remon ­ vargio, viską užmiršo, ji laiminga! purusius su pusmetine plaukus, tarsi užtenka labai nedauge tas ir Įvestos pačioje ap­ ma valgykla, peiliai, liui. Vėjai žvaigždę užpus, Bronė — vienturtė Kunčiūnų duk­ norėdama pasakyti: žiūrėk, kokia aš Medicinos fakultett šaukštai, šakutės yra iš ­ tarnavimo sistemoje kai dėlioti ant stalų. Paval­ esantis bufetas irgi šiai Sodų žiedą nuplėš.. . tė. Ji gerai prisimena tėvo žodžius graži. kurios naujovės. Pir­ Bus vestuvės, vai bus, Ant skoningai padengtos lovos pasakytus jai prieš kokius aštuone­ vieniems, jie neša­ privalumais negali pasi miau maistas buvo išduo­ gius Ir armonika grieš. gulėjo žvilgantis akordeonas. rius metus: mi plauti, ir dažnai bū­ girti. Laikas čia būtų ir damas prie kelių atski ­ — Tavo? — paklausė ji. — Tai — Paūgėk. Užkurį užimsiu. Mudu na taip, kad užmirštama tik Ištaisyti minėtus trt Šią dainą, kuriai muziką sukūrė rų langelių ir tai atlik­ juos atnešti. Lankyto­ kumus, bet ir pagalvot su motina senstame, o užvado rei­ tu čia grojai? davo viena padavėja. septynmetės mokyklos — Tėtė nupirko. Gimimo dienos kolūkio> kia. . . jams patiems tenka eiti apie valgyklos įsteigime muzikos mokytojas, ji labiausiai my­ Todėl dažnai susidaryda­ jų ieškoti, o neradus, kuri čia yra būtiniausio Bet visa susiklojo kitaip .Prasidė­ proga. lėjo. Rajoniniame festivalyje ją net vo didelės eilės, spūstis. laukti, kol kas teiksis pa­ reikalinga. — Vilniuje? jo kalbos apie kolektyvus. Susirašė tris skykius teko kartoti. O kiek plo­ Dabar maisto išdavimas duoti. Panašiai būna ir — Ne, čia turguje. Visiškai panaši padi barvainiškiai, o miestelyje pradėjo atliekamas vadinamu su duona, nes ne visuo­ tis yra ir kituose buft — Vaje, ir nežinojau! — nusiste­ jimų buvo! veikti vidurinė mokykla. Rudenį „konvejeriniu būdu". Salta rasa degino kojas ir ji, niū­ met jos randama ant tuose. Tik vieninteliai:: Kunčiūnas nuvežė Bronę į miestelį bėjo Bronė. niuodama dainos posmą, pasišokinė­ Aptarnaujančiame sąsta­ stalo klek reikiant. Nere­ Centriniuose unlversiti Draugės įsišnekėjo . ir apgyvendino pas gimines. te vietoj vienos padavė­ — Ech, Brone, Vilnius tai ne Bar- dama nustriksėjo. ją reikia medžioti nuo to rūmuose esančiam Greitai, oi, greitai bėgo mokslo jos dirba 3—4, ir kiek­ tai Troboje girdėjosi šneka. bufete galima gauti kari kitų stalų. metai, vieną pavasarį keitė kitas. vainial su liepomis. Kiek klnoteatrų, viena išduoda atskirą — Ilgai laukiau, Brone, — pasi­ opera, baletas, parkai, dramos teat­ Apie šiuos, kad ir ne­ tos kavos,' kompotu. Bronė kopė iš klasės Į klasę. patiekalą. Pvz., viena tiko ją nebejaunas, seniai skusta ras, Valakumpių pliažas! Ne visuose bufetuos didelius, trūkumus turi Praėjo daug neišdilstančių Įspū­ Išduoda sriubą, kita — pagalvoti Danguolė pasakojo apie viską pla­ barzda kolūkio pirmininkas. ir nedelsiant ir ne visada galima gau džių palikęs abiturientų atsisveikini­ čiai, ir Bronės akyse visa mirgėjo žuvį, trečia — kompotą — Kodėl? — paklausė ji. — Ga­ ti sviesto, ir svarbiausia mo su mokykla vakaras. Ir tėvas vėl tarsi miražas. ir pan. Tai žymiai pa­ juos ištaisyti valgyklos kaip taisyklė, kiekviena lėjote į fermą užeiti. darbuotojai. Reikia siek ­ vežė Bronę — tik šį kartą Į gele­ aptarnavimą, — Bronyte, kad tu žinotum, ko­ — Nepakeliui. Rytoj bus rajono spartina me bufete paprastai tėr žinkelio stotį. Mergina pasiryžo stu­ kie pas mus šokiai! Salėje parke­ gyvulininkystės darbuotojų pasitari­ padeda sutaupyti dau­ ti, kad studentų valgyk­ tik brangiausių kalni loje visados būtų pigu, dijuoti universitete lietuvių kalbą ir tas — tikras ledas! Savo orkestrą mas. Kvietimą atnešiau. Tau kalbėti giau laiko. skanu ir tvarkinga. Be prekės. Bufetų lentyna literatūrą. turime. Ir berniukai šaunūs, pasuks, reiksią. . . Kalbant apie valgyk­ to, laikas būtų pagalvoti se galima rasti brangiau Iš pradžių Bronei sunku buvo su­ tai net svalgsti. Nueiname ir į dailę. — Nėra kuo girtis. Kiaulės žvie­ lą, nereikia pamiršti ir ir apie antro maisto iš­ šių konservų, saldaini1; sirasti net reikiamą auditoriją. Ji — Nežinai? — šyptelėjo Danguo­ gia, o Anupras dar Į malūną nelšsi- gero darbo tų, kurių mes davimo .stalo įsteigimą. dešros (ir tos ne visada] paslapčiomis savo melsvomis akimis lė. — Taip vadiname Dailės institu­ ruošė, — piktai mostelėjo nusirišta nematome, kurie dirba Tuo atveju aptarnavimas Pavyzdžiui, bufetuosekdavo kitas drauges, kurios atei­ tą. Tik dailininkai labai jau keisti skarele mergina. po mūsų kojomis. Tai dar labiau pagerėtų, bū­ daugiausia matome sa davo su šlamančiomis,šilkais motino­ žmonės — vis augina gaurus, lyg . . . Rajono kultūros namų salė virtuvės darbininkės. tų sutaupoma dar dau­ dainius, kurie kainuo mis ar solidžiai apsirengusiais tėvu­ kaimo seniai. buvo pilnutėlė kolūkiečių. 37—40 rb. kilograma Darbas čia verda nuo giau laiko... kais. Jos linksmai krykštavo, juokė­ Gėlės, raudonu šilku padengtas pat ankstyvo ryto iki vė­ Abi merginos nusijuokė. Prie tos pačios maiti­ dešrą po 25—30 rb. k si, nes jomis rūpinosi jų augintojai. Danguolė ūmai pažvelgė į suskir­ stalas, ūžianti salė. Tik tada, kai atsi­ liausio vakaro, ugnis nimo sistemos priklauso ir pan. Kodėl negaili: Gi Bronė jautėsi vieniša. Ramumo dusias, pajuodusias Bronės rankas. sėdo į kėdę netoli kolonos, pradėjo krosnyje negęsta nė mi­ ir universiteto ribose butų į bufetus pristaty jai nedavė du ketvertai. Konkursinių susigaudyti. Rankose Ji tebelaikė do­ nutei. Norint aptarnauti esantieji bufetai (o jų, žymiai pigesnių prėki — Kiaules šeri? egzaminų ji neišlaikė. .. — Liuobtu, — sumišo ji. — Ką vaną — mažytę pilką dėžutę su laik­ tokią masę lankytojų, reikia pasakyti, yra ne ir ko didesnio pasirink rodėliu. . . dirbti virykloje reikia mažai). Tačiau jeigu apie mo? Tada žymiai pageri Kurį laiką, prislėgta nepasisekimo, darysi. . . Jai kažkodėl pasidarė gėda prieš Parvežė Ją motociklu į Barvalnlus nepaprastai greitai ir ge­ valgyklos darbą daugiau tų prekybos darbas, 11 ji gyveno pas tetą, o po savaitės lau­ rai. Matant kaip mik­ ar mažiau kalbama iš ge­ biau būtų patenkinti stį kimo gavo tėvo laišką. Stambia, pa­ išsipusčiusią draugę. Prieš metus jos kolūkio pirmininkas. Namie nieko nebuvo. Tėvas, ma­ liai gaminami pyragė­ rosios pusės, tai to nega­ dental. drika rašysena tėvas rašė: „Sveika abi vaikščiojo, rovė pievose kmynus, dukra, rašai, kad nepavyko. Kolūky­ uogavo raiste, o dabar klek ji daug tyt, dar negrįžo nuo statybų, o mo­ liai, kotletai, kaip greit lima pasakyti apie bufe­ Tokia padėtis bufet.: i tina melžė karvę. paruošiama žuvis, kom­ tų darbą. Bufetai daugu­ se ilgiau tęstis negali je darbo atsiras. Atvažiuosiu į stotį žino, kaip gražiai šneka! — Tai gera tau, — išsprūdo Jai. potai, darosi aišku, kad moje dirba blogai, nesu­ Tą padėtį reikia taisyt pasitikti". Vakaruose žaižaravo saulėlydis. — O tu mesk ir važiuok laikyti Gal būt, tada, įsikniaubusi į pagal­ Bronė parimo ant palangės. Kodėl čia dirba geri savo dar­ geba patenkinti lankyto­ ir kuo skubiausiai. vę, taip skaudžiai pirmą sykį pravir­ stojamųjų egzaminų, kad ir į Peda­ ją apdovanojo? Tiesa, kitos kolūkio bo specialistai. Tai mais- jų pageidavimų. Kaip Alg. Šarkis ko. Tą patį vakarą, nežiūrint visų goginį institutą. Pamatysi, kai įstosi. kiaulių šėrikės dirba atžagariomis Bronė kurį laiką tylėjo. tetos įkalbinėjimų susirasti Vilniuje rankomis, sunku žiūrėti į jų gyvu­ — Vieną kartą išvažiavau ir. . . lius. . . „Bet argi su kiaulėmis visą Jai, išsilavinusiai merginai, pritin­ tik pinigus veltui praleidau. . . O gyvenimą pragyvensi?” — vei skver­ kantį darbą, išvažiavo namo. bėsi į jos mintis Danguolės žodžiai. Kartą pas Kunčiūnus užsuko kol­ kas gi ir mano kiaules prižiūrės? — Tuščia jų! Ar tu su jomis gy­ ūkio pirmininkas. Kalba pakrypo ap­ Ji turi mokytis. Tačiau pagalvojo venimą pragyvensi? apie dovaną ir ją nukrėtė kažkoks leistos kolūkio kiaulių fermos link. Danguolė vis drąsino. Ir Bronės Bronė ilgai galvojo, nemigo nak sieloje pamažu užgimė kutenanti šaltis. Pabėgti dabar iš kolūkio, va­ dinasi, reikia apgauti kolūkiečius, timis, ne kartą teiravosi rajono kul mintis: mokytojus, tėvus. . . tūros skyriuje, bet lyg tyčia — ne­ — O gal?.. O likti? Šerti kiaules, bartis su buvo net laisvos skaityklos vedėjos — Važiuok. Kartu į operą, bale­ Anupru dėl miltų, retkarčiais nueiti į vietos, tą nueisime. Gyvenimą kitą pama- ;vakaruškas, kur vienintelė programa' — Padirbėsiu metus, tada bandy­ tysl, — įkalbinėjo draugė. — šokiai dulkių pilname kambary­ siu stoti į universitetą, — nusprendė Prieš Išsiskiriant Danguolė, apka- je. . . ji, ir padavė kolūkio valdybai pareiš­ olnusl ją, nerūpestingai Ištarė: Kieme skambtelėjo statomas kibi­ kimą. — Bronyt, paklausyk! Juk tu ras. Grįžo motina. Šią valandėlę jai Mergina ji buvo užsispyrusi: ką pasidarė taip sunku, akyse kaupėsi užsibrėš — būtinai padarys, nors mėgsti muziką. ašaros. Pasitaisiusi diržą, Ji paklausė: dieną naktį neišeitų iš fermos. Ne Reikėjo išlaikyti ne konkursinį, o — Ką nori? Gal valsą iš „Gulbių kartą jai teko išgirsti daug karčių gyvenimo egzaminą. .. pajuokos žodžių, įvairių paskalų, ežero"? Nuotraukoje: padavėja B. Karol aptarnauja studentus l

Taip mokosi lietuvių vaikai Argentinoje < ? < > < S ? S > £

I

Olga BUCKYTĖ neseniai kartu su kitais emlgrantais grįžo iš Pietų Amerikos. Dabar ji mokosi mūsų Universiteto Teisės fakulteto I kurse. „Tarybinio Studento" redakcija paprašė ją papašakoti apie Argentinos mokyklas.

<< >> << SS ?? SS >> << SS

Dar nėra metų kaip aš patekau į tarybinių studentų tarpą, bet jau spė­ jau pamatyti, koks didelis skirtumas tarp čionykščių ir Pietų Amerikos studentų. Aš gyvenau Argentinos sostinėje Buenos Aires. Gražūs namai, plačios gatvės, įvairiausių rūšių susisiekimas — rodos, viskas paprasta, kasdieniš­ ka, taip kaip ir Tarybų šalies mies­ tuose. Tačiau čia visi žmonės sklrsto-

LV 14493

si į klases; turtingieji turi nuosavus namus, nuosavas mašinas, valdo fab­ rikus, bankus, o darbininkai beveik nieko neturi. Aš noriu papasakoti apie mokyklas. Čia taip pat labai ryškūs klasiniai skirtumai. Tiesa, pirmų klasių mokiniai dar būna draugiški, bet toliau, gyvenimo są­ lygų ir auklėjimo skatinami, vaikai išsiskiria į klases: kapitalistų ir pasi­ turinčiųjų vaikai sudaro atskirą ratą, į kurį neįeina darbininkų vaikai. Argentinoje kitokia mokyklų siste­ ma negu Lietuvoje. Yra pirmoji mo­ kykla, antroji mokykla ir Universite­ tas. Prmoje mokykloje reikia mokytis septynis metus. Čia mokslas skaitosi privalomas, tačiau tikrumoje yra ne taip. Daugelis provincijos gilumoje gyvenančių vaikų nemato mokyklų, o jei provincijoje ir pasitaiko kokia mokyklėlė, tai paprastai ją lanko vie­

nas vaikas iš šeimos, o visi kiti jam lą, o paskui Ir antrąją. Pimuosius septynis metus man buvo nesunku padeda. Mieste ir jo apylinkėse mokosi vi­ mokytis, nes abu tėvai daug dirbda­ si valkai. Įdomu, kad mokiniai labai vo — motina skalbdavo baltinius, tėvas gi dieną siūdavo batukus, o mišrūs nacionaliniu atžvilgiu: italai, naktį saugodavo vieno turtuolio na­ ispanai, ukrainiečiai, žydai, armėnai, mą, todėl materialinių trūkumų ne­ turkai, vokiečiai, bet žymiausias skir­ buvo. Daug sunkiau buvo antroje tumas Jaučiasi tarp atskirų klasių mokykloje — čia reikėjo mokėti už mokslą. Tiesa, antroji mokykla gali valkų. būti apmokama ir neapmokama. Sto­ Baigus pirmąją mokyklą seka ant­ jant į apmokamą nereikia laikyti eg­ roji, vadinama gimnazija. Mokslas zaminų — gali būti tikras, kad įsto­ čia trunka penkis metus, bet jau sto­ si, o į neapmokamas reikia laikyti jant reikia apsispręsti kokioje šakoje egzaminus Ir patenka nedaug ,,lai­ norėsi paskui dirbti. Pagal tai gali­ mingųjų". ma eiti į Komercijos mokyklą, LicieĮ Universitetą stoja toli gražu ne jų, Normalinę, Nacionalinę, Industri­ visi, nes studijavimo sąlygos gana nę mokyklas. Po penkių metų studen­ tas gauna titulą ir gali stoti į univer­ sunkios. Visai nėra bendrabučių, nė­ sitetą, bet išlaikyti stojamuosius ra jokių stipendijų. Didelis mokestis egzaminus gana sunku — gimnazijos už mokslą uždaro kelią darbinin­ paruošia nepakankamai. O stoti gali­ kams, prie kurių daugiausia priklau­ ma tik į vieną ar du fakultetus, kurie atitinka gimnazijoje pasirinktą spe­ so Argentinos lietuviai, patekti į uni. cialybę. Taip iš Komercinės mokyk­ versitetą. Mokslo knygos Argentino­ los priima į Ekonomikos ir Teisės fa­ je nepaprastai brangios. Paprastai kultetą, o baigęs Normalinę mokyklą, studentas dirba ir mokosi, o turtin­ jaunuolis gauna mokytojo titulą ir guosius Išlaiko tėvai. gali stoti į Profesorvedos fakultetą. Nei gimnazijoje, nei universitete Aš, kaip ir visi mieste gyvenan­ tieji vaikai, lankiau pirmąją mokyk- nėra jokių jaunimo organizacijų.

Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef.

Kiekvienas turi savo nuomonę, sav 1 pažiūras ir neretai pasitaiko triuk® mingl ginčai. Maždaug pusė student 1 pasisako už Tarybų Sąjungos polit I ką, nemaža jų — komunistai. Jei kalbėti apie laisvalaikį, t® pirmoje mokykloje organizuojat® daug ekskursijų, iškylų, antroji n: ■ kykla pavasarį, rugsėjo 21 d. ruoš® dideles gegužines, kurių metu vyks® tinklinio, krepšinio, teniso ir kitoks S varžybos. Šiaip mokiniai ir student Į laisvalaikį praleidžia kaip kas sug> 1 voja. Baigus universitetą, niekas nesir® pina jaunuolio likimu. Jei turi k® įstaigose dėdžių ar gerų pažįstat | — tai dar pateksi dirbti pagal spfl clalybę, priešingu atveju tenka dirt kur pakliuvo. Miestiečiai paprast.™ pasilieka mieste, o kaimiečiai (u 1 versitetą baigia labai retais atveja | važiuoja į kaimus. Kiekvienas le-'l® nuosavo kelio prasimušti į gyvenitn^Į Redaktorius J. BULOTA

2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.

Užs. Nr. 01586


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.