DRAUGAI STUDENTAI, MOKSLEIVIAI!
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Tėvynė sudarė jums visas būtinas sąlygas mokytis. Jūs rengiatės tapti kvalifikuotais specia listais. Daugelis iš jūsų puikiai užsirekomeduoja ne tik mokymesi, bet ir visaliaudiniame dar be. Sj rudenį dešimtys tūkstančių studentų drauge su visais dirvonų žemdirbiais parodė pasiaukojančio darbo nuimant derlių pavyzdžius. VLKJS Centro Komitetas ragina jus dar energingiau savintis žinias, stiprinti mokymosi drausmę, aktyviau dalyvauti visuomeniniamepolitiniame mūsų šalies gyvenime, visuomenei naudingame darbe.
0
c>
m
Iš VLKJS CK Kreipimosi
-4
Kaina 40 kap.
ĮŽYMIŲJŲ METINIŲ PROGA Svečiai iš Visasąjunginio Sveikatos Apsaugos Instįtuto, Latvijos Mokslų Akademijos, Kauno Medicinos Instituto, Maskvietė E. N. Jakubova, rygietis akademikas Gerki, kau nietis docentas Jaržemskas linkėjo tęsti puikias senojo medi cinos mokslo židinio — Vilniaus universiteto — medikų tradicijas. Apie tai kalbėjo ir telegramos iš Kijevo, Minsko, Stalingrado bei Stavropolio.
SUVAŽIAVO GYDYTOJAI — Medicinos fakulteto auklėtiniai. Senajame universitete susitiko gydytojai — praktikai ir medikai — mokslininkai, Jauni ir pagyvenę žmonės, reikalingi vienas kito patarimo, galintieji daug papasakoti apie savo sunkios ir atsakingos specialybės vingius. Jubiliejaus dieną įvyko Jų susitiki mas — pobūvis. MOKSLINE KONFERENCIJA medicinos mokslų Istorijos Lietuvos klausimais tartum apvainikavo 175-sias Medicinos fakulteto ir 150-sias Vilniaus medicinos draugijos metines. Čia kalbama apie gilią praeitį, sunkumus, kovojant už ,f medicinos, kaip mokslo, pripažinimą, apie įžymius mokslinin kus — Vilniaus Medicinos fakulteto auklėtinius, apie to fakultęto ateities darbo perspektyvas. Profesorius V. Girdzi jauskas pasakojo apie Lietuvos medicinos draugijos veiklą, o docentas J. Lells — apie pirmąsias ligonines ir Jų raidą. Antrajame posėdyje pereinama prie konkretesnių medici ninių klausimų. Pranešimai pasakoja apie vidaus ligų kurso dėstymą, chirurgijos vystymąsi, akušerijos katedrą — dau giau liečiama praeitis. Visi susidomėję klauso profesoriaus J. Kairiūkščio pasa kojimo apie neobenzlnollo taikymą medicinoje. Apie šabloniškumą gydyme senas profesorius kalba su tokiu pasipikti nimu, kad negali nepajusti jo žodžiuose jaunatviškos energi jos, begalinės meilės savo darbui, žmonėms. Smulkiau paliečiamos ir kitos mūsų medikų veikios sri tys — skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinės ligos, krau jo ir periferijos limfos pakitimai, kraujo tekėjimo regulia vimas. Doc. I. Skllutauskas įrodinėja, kad iš liaudies medicinos galima pasisemti gilių mokslinių idėjų, kad reikia periodiš kai kreiptis l gausią liaudies emporikos medžiagą. Ketvirtajame posėdyje daugiau kalbama apie atskiras medicinos mokslo šakas; anatomiją, farmakologiją ir farma ciją, ankologlnius darbus, pataloglnę anatomiją. Svečias iš Rygos, Latvijos TSR Mokslų Akademijos tik rasis narys prof. P. Stradinls, papasakoja apie medicinos mokslą Latvijoje.
Ar žinai, kad... Medicinos fakultetas Vil niaus universitete yra seniau sia (po Maskvos) aukštoji medicinos mokykla Tarybų Sąjungoje.
♦**I Šiuo metu jame mokosi 402 studentai.
*S«I Pokario metais fakultetas išleido 1248 jaunus specialis tus, 15 įš jų apgynė kandida tines disertacijas. **-*! 58% fakulteto dėstytojų tumokslinlus laipsnius.
Ši St
į
Fakulteto jubiliejaus proga pasirodė doc. V. Micelmacherio brošiūra „Vilnius — se nasis medicinos mokslo židi nys".
Plačiau avie MEDICINOS fakulteto jubilieįu
ir
komjaunuoles, jaunuolius ir merginas.
ANSAMBLIEČIAI išvyko
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS •r. 26-27 (236-237) 4 1956 m. lapkričio 28 d., trečiadienis
j visus Tarybų Sąjungos komjaunuolius
Ketvirtadieni mūsų universiteto studentai — ansambliečiai, vadovau jami nusipelniusio LTSR artisto Vla do Bartusevįčlaus, išvyko koncertuo ti i Leningradą, Tartu, Taliną ir RygąEkskursijos metu Jie susitiks su broliškų respublikų studentais, pasi dalins lsnūdž'a’s. natvr'mu aDlankvs
įžymiausias miestų vietas, sustiprins draugystės ryšius, pasirodys su lietu viškomis dainomis, šokiais. Visi mū sų studentai išvyko su naujomis ke puraitėmis. Kartu išvažiavo kinooperatorlal, kurie filmuos ansamblio iš vyką statomam dokumentiniam fil mui apie Vilniaus universitetą. A MINFVTCIUS
Teisininkai laiko egzaminus Šis semestras Teisės mokslų fakulteto IV-ame kurse pasižymėjo dviem bruožais; savo trumpumu (2 mėn.) ir užbaigiamųjų disciplinų svarbumu. Dabartiniu metu jau per eita l antrą sesijos pusę, išlaikyti dialektinio materializmo ir politinių teorijų istorijos egzaminai. Išlalkytųjų egzaminų rezultatai rodo, kad kurso pažangumas yra žemesnis palyglnus su ankstyvesnėmis sesljomis. Egzaminų vidurkiai nesiekia keturlų. Žinoma, lyginant pažangumą su ankstyvesnėm sesijom, reikia atsižvelgti ne tik Į semestro ypatumus, p bet ir l naują stipendijų skirstymo tvarką, suprantant, kad jį leidžia dėstytojams objektyviau vertinti ir realiau išreikšti reikalavimų kėlimą. Tačiau, nežiūrint visų aplinkybių, negalima leisti už vidurkių pasislėp ti faktams. Sesijos metu paalšėjo, kad eilė kurso studentų, kaip Kazlauskas, Mįslūnas, Galvenls ir kt., gerai įsisavlno žinias. Šių studentų atsakymai rodo, kad norint galima dalyką žino ti, suprasti ir gerai nušviesti. Savai P me aišku, tai nepasiekiama be darbo, tačiau darbas neturį mūsų bauginti. Yra ir kita egzaminų pusė, rodantl eilę neigiamų bruožų. Apie Ją kalba tokie faktai, kad penki kurso studentai yra gavę nepatenkinamus
pažymius. Du Iš jų: Ruškytė ir Mallnauskaitė — po du dvejetus. Aišku, pirmojo egzamino blogas Išlaikymas turėjo Jtakos antram, tačiau tai jokiu būdu nepateisina šių studenčių nesjmokymo. Nemalonu rašyti, bet nega lima nepaminėti tokio fakto, kad stud. Malinauskaitė nieko negalėjo pasakyti apie XX-ą TSKP suvažlavlmą, jo Įvykimo laiką, liestus klauslmus. Tai tiesiog neįtikima, kad žmogus, bent truputi domėdamasis bendru gyvenimu, galėtų nuo Jo taip atįtrūkti. O čia kalba liečia teisininką, Nesklandumų egzamine pasitaiko ir kįtoklų, kaip pav.: stud. Bražins kas politinių teorijų istorijos egza mine 1 vieną bilieto klausimą atsakęs deklaratyviai, panaudodamas citatas ir nemaža medžiagos, tačiau nepalie tė klausimo esmės, nematė nieko blo go pareikšti savo nepasitenkinimą, padarydamas visai netinkamus situden,tui išsišokimus. Jis net bandė lšvesti teoriją, kad tiesioginis atsakymas 1 klausįmą yra svetimas Jam ,,dogmatizmas“. Bendrai, kurso studentai rimtai žiūri l ŠĮ atsakingą mokslo metų lai kotarpi ir su ypatingu susikaupimu stengiasi sėkmingai užbaigti sesiją, R. GREIČIUS IV k.
LENINGRADAS (telegrafu). Stotyje mūsų universiteto liau dies dainų ir šokių ansamblį sutiko Lenino ordino Ždanovo vardo universiteto studen tai. šios aukštosios mokyklos studentų vardu mūsų ansam bliečius pasveikino choro atsto vas šilovas., šeimininkai sve čiams įteikė gyvų gėlių puokš tes. AtsakomąĮą kalbą pasakė IFF dekanas Palionis. Pirmą R koncertą ansamblis davė universiteto studentams. Sekmadieni mūsų saviveikli ninkus pakvietė koncertuoti Technologiniam1' institute. Vyt. KASINSKAS (Mūsų snec. koresn.)
Įvairinti darbo formas Bendrabučių Tarybų kultmasinial sektoriai daugiausia pasitenki na vien vakarų ruošimu, žinoma, tai geras dalykas, bet to dar maža. Rei kia įvairinti darbo formas. Pavyz džiui, kodėl mūsų bendrabutis nega li šefuoti kokio nors fabriko ar įmo nės? Man atrodo, kad bendrabučio ko lektyvas gali šefuoti fabriką. Mes galėtume surengti literatūrinių va karų, pasirodyti su saviveikla, per skaityti paskaitų. Tuo būdu mes ga lėtume suartėti su fabriko žmonėmis, susipažlntume su gamyba. Be to, ar nebūtų gerai, kad kultmaslnls sektorius organizuotų eks kursijas? Galėtume kolektyviai ap lankyti parodas, Vilniaus katedrą, lietuvių kalbos ir literatūros institu to muziejų, Puškino vardo muziejų Markučiuose ir architektūrinius pa minklus mieste. A. Petrauskas
V
Šefai Grupė saviveiklininkų, trečio kur so lituanistų, šeštadieni susiruošė l šefuojamą kolūki. Visi linksmutėliai, pakilusia nuotaika susėdo l sunkve P žimi, o po valandos kelio jau buvo Vievyje. — A-a, šefai! Pagaliau pasirodėte! komiteto — apsidžiaugė partijos
k o/ūky j e
sekretorius. — Kur dabar Jus padė ti, aš ir nebežinau. — Kaip tai — kur? I „Bolševi ko“ kolūki, — atsakė grupės vado vas. — Mes norime t savo šefuojamą kolūkį. Be to, ątrodo, jums pranešė, kad mes atvažiuojame, — pridėjo Jis mandagiai, kad neįžeistų rajono valdžios. — Skambino, žinojau, — atsakė
Neakivaizdininkai netvarkos akivaizdoje Vyksta ekonomistų-ne- pas ekonomistus trečia akivalzdlnlnkų III ir V kursius. Jie labai domisi kurso rudens semestro mūsų universitetu, nori susipažinti su rektoriumi, sesija. Pusę septynių vakare dėstytojais, studentais, 26-je, 27-Je auditorijose nori kokių nors susitiki paskaitos neakivaizdinin mo formų, domisi, paga kams. Koridoriuje prie liau, ką ir kaip dirba blanda. Vos-vos įžiūri universiteto neakivaizdi tvarkaraščio raides dvi nis skyrius. Jie, trečia merginos. SuslpažĮstu su kursiai, patenkinti pa jomis: tai Vilkijos rajono skaitomis, o ypač dėst. biudžeto vyr. inspekto Kubiliaus, skaičiusio pra rius Jančiauskaitė ir Vil monės buhalteriją, ir t. t. Tiesa, buitiniu priėmi niaus m. Stalino rajono pajamų skyriaus darbuo mu Jie ne labai patenkin toja Strumskytė. Jos abi ti, nors Čiurlionio 23 ir ekonomLstės-diplomantės. paaukojo svečių kamba Su jomis nueinu į Eko rį- . . Daugeliui tenka gy nomikos m. fakultetą, venti viešbučiuose. Gal kur draugai ekonomistai klek geriau merginom klausėsi dėst. Šepučio Čiurlionio pirmame, paskaitos. Čia irgi ranStudentai neaklvalzdldame keletą diplomantų: nlnkal turi daug ką pašaVllkljos rajono draudimo ky.tl mūsų neakivaizdinio Inspekcijos inspektorių skyriaus darbuotojams. Misiūnaitę, Vievio raj. Ir jų reikalavimai skambiudžeto inspektorių Ar- ba labai pagristai, denavlčiūtę, Kauno m. . . .Prie besikalbančių finansų skyriaus darbuo būrio prieina drg. Surautoją Šmitą. Ką gi, mato čiūtė. Ji irgi trečiakursė. si, kad šie diploman — Manęs kažkodėl tai — solidūs žmonės, nėra sąrašuose! . . O jau praktikai. Jie stengiasi treti metai studijuoju. paimti iš universiteto vi Anksčiau, rodos, buvau, sa, kas yra galima, ir ir egzaminus laikiau.. tęsti toliau pamėgtąjį — O kaip Jūsų kon darbą. troliniai darbai recenzuo Tiesa, jie priminė, jami? — užklausiau jos. nekad universiteto — Kartais visai nereakivaizdinis skyrius silp cenzuojaml! nai aprūpina studentus Drg. Šimukonis pa metodiniais nurodymais, sakoja, kaip jo marksiz programomis, bet tai lyg mo-leninizmo pagrindų tarp kitko — vi stiek ir politinės ekonomijos greit baigsim. . . darbai gulėjo nejudinti, Nueinu kitą vakarą jau atvykus į pavasario
Kažin ar verta kalbėti egzaminų sesiją studen apie tai, kad mūsų neaki tams. . . — Kontroliniai dar vaizdininkai stokoja va dovėlių? bai prapuola. — Kaip tai prapuola? Tai gal čia visi blogai — Visai paprastai. Aš mokosi? Ne. Yra daug rašiau tris politinės eko praktikos ir teorijos en nomijos kontrolinius dar tuziastų. . . Matuliauskas bus, — pasakoja drg. (Kauno statybos tresto Krivickas. — Jie visi planavimo skyrius), Elprapuolė, kai buvo pri dimtas (Panevėžio m. fi statomi atskirai. . . Tik nansų skyrius), Baltušis paskui, kai jų susidarė (Vilniaus m. Pajamų val pakankamas, kiekis, jie dyba) ir kt. staiga visi, kartu atsi Nemaža gerų studentų rado. ir diplomantų tarpe. — Negerai. Kartais Ne apie tai norėjau važiuoji Į sesiją, ir nieko apie kontrolinius neži rašyti. Norėjosi rašyti nai, atsiras Jie ar neatsi apie didelius darbo ir ras, — kalba drg. Matu- mokslo pasiekimus, apie tai, kaip sekasi organi llauskas. — O Jūs kontrolinius zuoti sesijų filialus ki darbus visada laiku prl- tuose miestuose (apie tai buvo kalbėta pavasari, statot? — Kad mes kartais neakivaizdininkų pasita nežinome, ką mes rašo rime), apie dar ką nors me, ką mes skaitome.. . gero, malonaus. . . — Kaip tai? Tačiau, prieš prade — Metodinių nuro dant rimtą darbą su ne dymų! Suprantate, ne akivaizdininkais, reikia gauname metodinių nu pradėti rimtą akivaiz rodymų. . . Vienus gau dini darbą neakivaizdi ni, kitų ne. niam skyriui su savim. Darbai turi būti pri Norom nenorom tenka statyti lapkričio mėnesį, draugus neakivaizdinin tai lapkričio pradžioj kus statyti akis Į akį su gausi metodinius nurody neakivaizdiniu skyrium. mus. Šis klausimas, pasi Leiskit paklausti, drau rodo, pats aštriausias: gai iš neakivaizdinio — Mes nežinom ką skyriaus, o kas bus žie mokytis! mą, kai suvažiuos ne — Programų negauna vien ekonomistai, bet me! visos neakivaizdininkų •Paklausk, kas konkre specialybės? čiai jų negavo, tai nespė si užrašyti. . . V. VOLSKYTE
sekretorius, — bet skambino man ir anksčiau, net porą kartų, bet niekas nepasirodydavo. „Bolševiko“ kol ūkyje du kartus laukė Jūsų ir nesu laukė. Aš ir ši kartą, prisipažinsiu, netikėjau Jūsų pažadais. .. Kur da bar Jus padėti? — kalbėjo sekre torius, Imdamasis už telefono. Skambutis 1 Salomėjos Nėries var do kolūki, ir mes dumtame tenai. Išgelbėjo moklnlaj. Jie iš septynme tės grižo į namus ir pranešė apie musų atvykimą. Vakare, nors labai vėlai, Jau po devynių, susirinko virš šimto kolūkiečių. Tai buvo žymiai daugiau, negu pradžioje buvo galima tikėtis. Pradžioje kolūkiečiams buvo pa skaityta Įdomi paskaita apie einamą jį momentą. Saviveiklininkų džiaugsmui, jų programą kolūkiečiai priėmė labai šiltai. Prašė atvažiuoti ir kitą kartą. Studentams buvo ir kuo nustebti: kolūkiečiai — Jaunimas Ir vyresnie ji — pašoko „penkių aukštų“ kadri lių. Tai kadrilius su pertraukomis, gyvas, įvairus, masinis. Įdomesnis buvo vakaras, ljaudlškesnls, negu daugelis mūsų studentijos pasilinks minimų, — kalbėjosi draugai, va žiuodami namo. Norėtųsi, kad ateityje davus žodį mes, šefai, Jį ištesėtume. Tuomet at statysime anksčiau sugadintą savo reputaciją (nežinau, kas Universitete dėl to kaltas) ir sutelksime paramos kolūkiečiams, džiaugsmo jiems ir sau. V. Klimas
Matematlkų būrelio veikla Matematikų mokslinis būrelis yra gausiausias ir aktyviausias Fizikosmatematikos fakultete. Užsiėmimai būrelyje padeda studentams geriau paruošti kursinius bei diplominius darbus, o taip pat čia įgijami pir mieji savarankiško kūrybinio-mokslinlo darbo įgūdžiai. Daug energijos i būrelio veiklą įneša jo vadovas doc. J. Kubilius, kuris nuolat parūpina darbų temas, teikia nuoširdžią pagalbą konsultaci jomis, patarimais, įdiegia meilę moksliniam darbui. Būrelis palaiko plačius ryšius su Minsko, Tartu uni versitetais, o taip pat su kitomis TSRS aukštosiomis mokyklomis. Būrelio narių skaičius nuolat au ga. B. Grigelionis
l
Mano draugai visame pasaulyje Malonu rasti bendrabutyje ant klestėjimo, teiraujasi apie tary laiškų stalo margais krašteliais binės studentijos gyvenimą, apie lengvą voką su antspaudu tarybinę kultūrą, meną, nori „Meždunarodnoje". Tai laiškai gauti iš mūsų šalies atviručių, iš draugų, gyvenančių tolimo/e pašto ženklų, foto nuotraukų. Gal kas teirausis apie tai, kaip Brazilijoje, Indijoje, Kinijoje ir prasidėjo mano susirašinėjimas kitur. Studentė Lidia Peną Arozare- su kitų šalių jaunimu? Susiraši na, studijuojanti ekonomiką nėti pradėjau pasinaudodamas Buenos Aires universitete, pasa adresais, spausdinamais žurna koja apie savo sostinę, studentų luose „Pasaulinės studentų nau gyvenimą, apie tai, kaip ji jienos” ir „Pasaulio jaunimas" linksmai praleidžia savo laisva Vėliau susirišau su susirašinėji mo mėgėjų ir kolekcionierių laikį. Robertas Heiremanas, Gento draugijomis. Tų draugijų „klu (Belgija) universiteto studentas, bų" struktūra labai paprasta: nors studijuoja chemiją, bet la mėgėjai atsiunčia savo adresus, bai mėgsta diskusijas meno kurie išspausdinami draugijos klausimais. Savo laiškuose jis biuletenyje, o biuletenis regu papasakoja apie dabartines Eu liariai siuntinėjamas visiems na ropos vaizduojamojo meno sro riams. Nario mokestis imamas ves, prisiunčia atviručių, vaiz pašto ženklais ar kitais kolekci ti duojančių žymiausių dailininkų niais daiktais. Pekino universi (Piccaso, Martisse, Gaugerin) tete, Maskvoje, Leningrade yra suorganizuoti kolekcionierių paveikslų reprodukcijas. Kanzaso valstijos fermerio (pašto ženklų atviručių, fotogra duktė Anna Marie Bleyen Berg fijų) būreliai. plačiai papasakojo apie Ameri Pas mus universitete taip pat kos žemės ūkį, fermerių gyveni yra daug susirašinėjančių, o mą, atsiuntė savo darbo spalvo taip pat norinčių susirašinėti su tų foto nuotraukų. Puikiosios In užsienio jaunimu kolekcionierių, i donezijos gamtos vaizdų nuo foto mėgėjų ir kt. Pageidautina i traukas gavau ir iš indonezie mūsų universitete suorganizuoti ryšių su užsienio studentais plė čio y. Wan. Sunkų Japonijos liaudies gy timo būrelį arba susirašinėjimo į venimą puikiai pažįsta Akijo mėgėjų būrelį, į kurį įeitų susi Mototake.' Nors jai dar tik 20 rašinėjimo mėgėjai, foto mėgė metų, bet ji jau patyrė sunkią jai, kolekcionieriai ir kt. Tada I bedarbio dalią. Dėl pragyveni galima būtų nustatyti glaudes i mo sunkumo ji turėjo palikti vi nius ryšius su liaudies de moky I durinę mokyklą, tėvus ir ieškoti tinių šalių jaunimu, su lietuvių darbo įvairiuose Japonijos mies išeiviais, kurie taip pat domisi tuose. „Kad nemirtų badu, tė Tarybų Lietuvos laimėjimais ir I vai pas mus~ pardavinėja vai nori gauti lietuviškų knygų bei I kus, — pasakoja ji. — Jeigu jie žurnalų. Būrelio nariai susirinkę ? turėtų darbo — to nedarytų". O galėtų pasikeisti turimais adre į kaip ji domisi tarybinės šalies sais, patyrimu, perskaityti įdo •gyvenimu! Ji savarankiškai iš mesnius laiškus, peržiūrėti gau į moko rusų kalbą, labai mėgsta tas nuotraukas, atvirutes, repro rusų klasikinię ir tarybinę mu dukcijas ir t. t. Sį būrelį gali ziką, moka daug tarybinių dainų ma būtų organizuoti sujungiant ir nori išmokti lietuviškų dainų. jį su esperantininkų būreliu, kai J šie"pramoks kalbos ir galės ra Iš įvairių šalių ateina pas m i šyti. ne tolimųjų draugų laiškai — iš Neabejoju, jog kiekvienam į Italijos, Norvegijos, Pakistano, malonu turėti ryšį su pasaulio Danijos, Arabijos, Meksikos ir jaunimu, keistis laiškais, foto į daugelio kitų šalių. Tuose laiš nuotraukomis, įspūdžiais. I kuose užsienio šalių jaunimas Ir Edvardas SAKALAUSKAS pasakoja apie savo šalis, apie Fiz.-mat. fak. diplomantas siekimą taikos ir savo tautų su l
!
I I
Parodėlė žymūnų — Suorganizuota parodėlė, ku-katos apsaugos rj pasakoja apie ilgą ir sudė Keršulytės, Malecko, Purvetingą Medicinos fakulteto gy neckienės, Lapinsko jr kt. fo tografijos. venimo kelią. Stenduose Išdėstytį fakulteParodėlėje išstatyti anato to auklėtinių ir darbuotojų miniai preparatai, likę iš se rankraščiai Ir spausdiniai, nojo medicinos fakulteto, ant brošiūros ir moksliniai darsienų kabo žymiausių profeso rių, visų pokario metų medi bai, o taip pat laikraščiuose ir cinos mokslų kandidatų nuo žurnaluose Išspausdinta iš me traukos. Greta daugelio svel- dikų gyvenimo medžiaga
i £ I I
I
GYVENIMAS
Daugiau dėmesio gamybinei praktikai
pas Baltarusijos lietuvius Pastaruoju metu gra žia studentų tradicija pasidarė išvykos j lie tuvių gyvenamas vietas, esančias Baltarusijos TSR teritorijoje. Jų me tu mokyklose ar kolūkių klubuose suruošlami me ninės saviveiklos pasiro dymai. Lietuvių kalbos ir literatūros institutui užrašoma tautosakos pa vyzdžių, žodžių. Lapkričio mėn. tokia išvyka buvo suruošta pas Molodečno srities Astra vo rajono lietuvius. Be universiteto Istorijos-fi lologijos fakulteto stu dentų šį kartą dalyvavo ir konservatorijos stu dentai. Buvo aplankyta dvi vietovės — Rimdžlūnų kaimas ir Gervėčių miestelis, kurių klubuose surengti vakarai su me ninės saviveiklos progra mėlėm. Ypač daug žmo nių susirinko Gervėčiuo se, kur didelė salė sausa kimšai buvo pripildyta žiūrovų. Po programos pasikalbėjimuose valstie čiai pareiškė didelį dė kingumą studentams, už kvietė dažniau atsilanky ti pas juos į svečius. Iš vykos metu Rlmdžiūnų bibliotekai buvo padova nota 70 lietuviškų kny gųSusipažinta Ir užmegstl ryšiai su tenykščiais lietuvių kalbos mokyto jais. Valstiečiams pra šant, kai kurių lietuviškų kaimų mokyklose nuo š. m. lapkričio mėnesio pradėtas gimtosios kal bos dėstymas. Šiuo metu Astravo rajone lietuvių kalbą keturiose mokyklo se dėsto trys mokytojai, nuvykę iš Tarybų Lietu vos. Su nepaprastu ati dumu mokiniai prirašė pirmuosius lietuvių' kal bos sąsiuvinių puslapius. Išvykstant atėjo Girių kaimo jaunimo atstovai su pageidavimu užsukti ir pas Juos, tačiau dėl vėlyvo laiko pas juos nu vykti nebegalėjome ir pažadėjome tai padaryti kitą kartą. V. Milius
PARTIJOS
J
Išvyka
Istorijos-filologijos fakultete Atskiros katedros, kaip žurna- dells apkrovimas net dviem įvyko atviras partinės organi listikos, bibliotekininkystės Ir praktikom per vienus ir tuos zacijos susirinkimas, skirtas pačias mokslo metus — moko studentų gamybinei praktikai kitos nepakankamai vadovauja mąja ir gamybine. praktikai vietoje — redakcijo apsvarstyti. Pranešimą padarė Partinis susirinkimas priim prodekanas Valkūnas. Kaip pa se, bibliotekose, mokyklose. toje rezoliucijoje rekomendav# aiškėjo iš pranešimo ir išstoji Pasitaiko sutrikimų apmokant dekanatui ir katedroms nedel mų, fakultete yra gana daug organizuojant dienpinigius studentams, iš siant ištaisyti pasitaikančius nesklandumų ir pravedant gamybinę prakti- vykstantiems į gamybinę prak nesklandumus organizuojant ir tiką. Pasitaiko studentų per dl- pravedant gamybinę praktiką. ką.
O
i
<
2
įsisaviname specia II kurso žurnalistai šiais mokslo metais pradėjo mokytis specialybės dalykus. Išklausę pirmąsias tarybinės partinės spaudos ir teorijos paskaitas, mes aplankėme ELTOS redak ciją, kur susipažinome kaip renkama respublikinė informa-
I
i ? i
ę
clja, kaip perduodama medžia ga respublikiniams laikraš čiams iš Maskvos teletaipu. Be to, aplankėme „Tarybinės Mo ters" redakciją, „Vaizdo" spaustuvę, kur susipažinome su linoflpų darbu ir rinkykla. Lankėmės Ir Grožinės Iit. lei dykloje.
RUOŠIAMĖS
2i
;u Foto kurse pradėjome užsi ar ėmimus įsisavindami spalvotos i° rt fotografijos meną. 'b Dar šiame semestre ruošia mės aplankyti „Švyturio” re v dakciją Ir Lietuvos kino Btu F JI dlją. P. Mikėnai nt ob ’S ak
FESTIVALIUI
Fizikos-matematikos fakulte ninlnkų užsidegimo ir vadovės teto darbą teko organizuoti ii te saviveikla susirūpinta jau E. Ciplytės — Konservatori naujo. Dabar oktetas dainuoja us studentės — darbo dėka irgi silpnokai, tačiau jo daly- 'trr praeitais mokslo metais. Buvo jos šiuo metu oktetas yra pasiekęs vės pasiryžusios nenusileisti I suorganizuotas lietuvių liau nemažų laimėjimų. Okteto re vyrams. Reikia pasakyti ir tai, ■of. dies šokių ratelis, kuriam su pertuare yra įvairių tautų liau kad pas mus saviveikla dar nė ma i maniai vadovavo V k. studen dies dainos, kaip rusų liaudies ra masinė, joje dalyvauja per ic. tas J. Ražinskas. Ratelis ne daina „Per dykumas, tyrus mažai studentų. inc i kartą pasirodė su savo progra Baikalo", lietuvių liaudies dai Ar Žinoma, jei mes būsime or ra ma, iki pavasario paruošė visą na „Uždek, močiute, ugnelę", ganizuotesnl, kitaip pažiūrėsi oc. dainų šventės repertuarą Ir da tiroliečių liaudies daina „Kal me į saviveiklą — tai mūsą ilir lyvavo Vilniaus miesto dainų dainuojam" Ir kt. daina, liaudies šokis festivali# ren I šventėje. Šiuo metu ratelis to nuos Silpniau dirbo merginų ok metu bus šiltai sutiktas žiūro įsii I liau tęsia savo darbą. '■i, , tetas, už kurio darbą buvo at vų. ktų į Netvirti buvo pirmieji vyrų sakinga IV k. studentė MakšR. IVANAUSKAITĘ, , „ Saviveiklininkė Fa į okteto pasirodymai, tačiau dai- tutytė. Šiais mokslo metais ok?ikl į ’Jm 1 Tęsiame pokalbį apie eilėraščius ian I ekf ata Fa Mūsų Universiteto laikraš karčiais supykstu ir noriu pa rėtų atsispindėti studentiškoje loki į iau į tyje „Tarybinis studentas" sakyti, kad nesupratau Jūsų, poezijoje. Žinoma, aš nereikalauju Iš cvįi dažnai spausdinami eilėraščiai, kad Jūs per daug nusivylę, pa Jūsų, kad rašytumėte vien aplejači kurie mums, skaitytojams, su lūžę, o tuo tarpu esate jauni, studentiją. Man patinka J reC‘ vos tik įžengią į gyvenimą. Ir Jakšto, J. Juškaičio, R. Trlmo kelia daug minčių. Kiekvienas žmogus,. nesvar Jūs dažnai dainuojate apie tai. nlo nuoširdūs eilėraščiai, nesėda, bu kokios jis bebūtų speclaly- ką apdainavo jau ne vienas tai, apie ką Jūs rašote, Jaudl zu,’> bės, į gyvenimą stengiasi įneš- poetas, o studento gyvenimą, na Ir Jus ir mus — studentus lun ti ką nors naujo, gražaus. Aš, kurls Jus turėtų jaudinti, už Linkiu Jums kūrybinės sėk kaip skaitytojas, sakau Jums, mirštate. Neskaičiau gerų ei mės. — jaunieji literatai, atvirai: kar lėraščių apie studentus. Alg. Pilkauskas Mūsų gyvenimas labai įvai tais Jūs mane nudžiuginate, Fiz.-matematikos fak. III priverčiate susimąstyti, o ret- rus, o tai, mano nuomone, tuk. stud. vari
l
Poezija turi ja
t n 11
žį
lėlį
Rytų pusėje, ten, kur tik ką nuslinko frontas, be perstojimo šaudė, o priešų lėktuvų padegtas miestas skendėio ugnyle. Kruvini ugnies liežuviai šokinėlo į dangų, laižė juodų dūmų debesį, kuris, plačiai išskėtęs sparnus, grėsmingas ir baisus, kabojo viršum miesto. Morta, su stojusi viduryje kiemo, krutindama lū pas, su baime žiūrėjo j liepsnos siautė jimą. Ir atsitik tu man! Kaimą, esantį veik miesto pašonėje, frontas aplenkė, netgi paklydęs šovinys nenukrito, vel tui žmonės ir slėptuves iškasė, bet užtat ten kas dėjosi, dieve mieliausias, baisu ir žiūrėti! O diena kokia! Aplink bekraš tė vaiskumą, saulė žerte žeria malonią šilumą, laukuose grūdas brandus noks ta, soduose vaisiai ant šakų netelpa, o čia karas, naikinantis, viską ryjantis ka ras. .. Morta dūsaudama, lėtu žingsniu apėjo sodybą, kiek ilgiau stabtelėjo gėlių dar želyje. Lyg tyčia ir gėlės seniai taip gražiai žydėjo. Baltais akmenukais apjuostole lysvelėje, tartum sugėdinti jau nikaičiai, raudonavo puikūnai, šalia jų žaliavo kukli, bet kvapni razeta, toliau kažkam tai lenkėsi bijūnai ir juokėsi šelmiai, viliodami savo dideliais žiedais, kvatojo... Po gėlių kilimą dūzgė aibės bičių, vienas kitą vydamiesi kažkur sku bėjo vabalėliai, ropojo dievo karvytės, o visam tam judančiam pasauliui grojo, čirpė savo smuikais nematomi žiogai. Morta pasilenkė prie mėlynai, tartum ta bekraštė dangaus žydrynė, pražydusių žvaigždūnių. — Gražuolėlės mano, tik jūs man ir telikote, — glostydama žiedus, šnabždė jo moteris. — šeimininką Jūsų, sūnelį mano, Pranuką mano, karas išplėšė... žinia, nesuprast jums, nesuprast. Viskas čia buvo Mortos paskirta Praniui, viskas. Nebuvo jo, nereikėjo nei šios štai nedidelės, su baltu kaminuku trobos, nei gėlių darželio, nei alksniu kais pintos tvorelės, nieko nereikėjo Mortai, nič nieko. Turčiaus Skuodžio samdinė troško vieno: kol leidžia jėgos, susitaupyti šiek tiek pinigo senatvei, kad pas gerus žmones, o ne patvoryje galėtų numirti. Bet ar gali žmogus numatyti, kas laukia jo ateityje? Ana, tolima vasa ra, buvo kaip ir daugelis: tvanki, pilna dosnybių, paslaptingų garsų, gilių ato dūsių, kurie, sukeldami ilgesį, kaitinda mi kraują, sklisdavo vakarais Iš sodų paunksmių, upės pakraščio... Taip, tą vasarą pas Skuodžių jauni, dailūs meist rai statė tvartus. Kiti nieko, o tas, kurį šaukdavo Jonu, lieknas, lyg ąžuoliukas, tamsiaplaukis stipruolis, užkalbindavo
Mortą arba, sugriebęs i glėbi, taip suspausdavo, kad kvapą užimdavo. Ne, Morta netikėjo bernu. Kas Į ją, kaip Skuodžius sakydavo, paties dievo nu skriaustą neūžaugą žiūrės, kam ji gali strazdanotu veidu, plonomis, lyg bota gas, kasomis patikti? Ir visgi... visgi, nė pati nesuprasdama, ką daro, miestely|e už tuos pačius pinigus, kurie buvo taupomi senatvei, nusipirko naula suk nelę, batukus. Morta niekad neidavo Į gegužines, bet tada, pasirėdžius! naujais rūbais, išsiruošė. Vartuose sustabdė ją Skuodžius. — Netinka tau, Morta, šitas aprėdas. Žmones neluokinus susidėk viską į kuparą ir ligi smerties tegu ten guli . žinoma, galėjo ji neklausyti Skuodžiaus, galėjo, bet jis drėskė skaudamą vietą nė kiek nesivaržydamas ir taip pašaipiai primerktomis akimis žvelgė, kad neišturėjusi tekina nubėgo nuo var tų. žinoma, ne jai, žinoma... Sukniubusi kieme ant rąstų, ant tų pačių, kuriuos Jonas dailiai kirviu aplygino, pravirko. Ten ir užtiko ją iš gegužinės pardainavęs Jonas. Ji niekad jo nekaltino. Mor ta pati geidė pažinti meilės paslaptį, pa ti troško glamonių, kad ir trumpų, ap gaulingų. Kuo ji blogesnė už kitas, kuo? Savo rankomis ieškojo jo kaklo, glaudėsi visa virpėdama, lūpomis segėsi 1 lūpas ir tirpo užmarštyje__ Paskui____ Paskui Skuodžius jai duris parodė. Bet į žmo nes išėjo jau ne viena. Po širdim augo nauia gyvybė, jos kūno dalis, jo vaikas. Sunkiai dideliame varge, išsėmęs pas kutines jėgas, atėjo j pasaulį Praniukas. Bet kokia laimė apgaubė Mortą, kokia laimė! Dieve mieliausias, ji galėjo visą save paaukoti, kad tik sūnus augtų. Ir Jis augo, nors motina nuo sunkaus dar bo juodo ir nyko, nors vargas net cypė jos troboje. Bet kur dabar Mortos sū nus, kur jos rūpestis ir laimė? — Na, Morta, tegul dabar pasirodo tavo išminčius, agitatorius. Che, che, che... Aštrūs, piktu Juoku palydėti žodžiai, lyg peiliu smogė į motinos širdį. Suvir pusi visa, pašoko. Prie darželio, nepa stebimai atsliūginęs, pasirėmęs gumbuo ta lazda, stovėjo Skuodžius. Morta įsmei gė pilnas nerimo akis į jo, senatvės su raukšlėtą, pykčiu alsuojantį veidą. Kam Skuodžiui prireikė Pranuko? Ko jis šnai ruoja, lyg alkanas vilkas? — Tyli?! — Skuodžius paslinko žings nį j priekį. — Mokėjai duoti valią pie meniui, mokėk ir atsakyti. — Blogo Jis niekam negeidė. — Negeidė?!.. O kas vis skersai kelio
stojo, kas mano žemę ubagams dalijo, a?! Kur Jis, tegul dabar savo galią pa rodo! — Taigi, Skuodžiau, Ir aš tave to pa ties galėčiau paklausti. Išaugo sparnai ir išskrido. Tokia Jau tėvų dalia, — tramdydamas:, ramiai kalbėjo Morta. — Pakrūmėj Jo tėvą tik matei! Meluoli. slepi tu savo benkartą! Motinai kraujas mušė Į galvą. Nepa juto. kai pasilenkusi pačiupo nuo gėlių lysvės akmenį. — Išeik iš čia, biaurybe, išeik! — už simojusi sušuko. — Na, na, raminkis, Morta! Matyt, pa miršai, kad tavo laikai pasibaigė. Raudonieii bėga, o aplinkui mūsiškiai, vo kiečiai! — šaukė Skuodžius, bet visgi pasitraukė atatupstas. Nueidamas, iškė lęs lazdą, pagrąsė: — Kas man akmeniu, tam aš dviem. Po žeme tavo komsamolą surasim! Morta atsirėmė Į tvorą. Kojose pajuto silpnumą, rankos virpėto. Iš kur pas ją drąsumas prieš vyrą šokti atsirado, iš kur? O, senas griozdas, sukčius tas! Nėščią iš namų išvijo, aštuonioliką metų neklausė, kaip Morta sūnų augino, o da bar prireikė. Ar žino, ar supranta jis, ką reiškia Mortai Praniukas? Argi ir Ji nenorėtų turėti sūnų prie savęs, kaip kad prieš karą? Morta Juk niekad nesi skirdavo su Juo, niekad. Netgi eidama į laukus dirbti, ne pas kaimynus vaiką palikdavo, bet, pasisodinusi į ratukus, veždavosi su savimi. Darbas lengvesnis, o ir širdžiai smagu būdavo žiūrint, kai vaikas kuduliuodavo po lanką gaudyda mas peteliškes, arba krykštaudamas graibydavo abiem rankutėm gėlių žie dus. . . O kaip juodu dūkdavo. kai sūnus paaugo! Juk maža buvo vien duonos rieke vaiko burną užkimšti, jam ir džiaugsmo reikėio. Motina, kad ir išvar gusi būdama, raičiodavosi su sūnumi po aslą, imtynių eidama, kvatodavo. Pra niukas, ištysęs į vyrus, šokindavo mo tiną, arba, švelniai iškėlęs, sukdavo, net galvą svaigdavo Jai — žinia, į tėvą atsi gimė. .. Neapsakoma laimė spinduliavo motinos akys, kai sūnus sugrįždavo nuo Nemuno, nuplukdęs sielius, su uždarbiu. Mortai visada dovanų atnešdavo, o sau — knygų ryšulį. Vos tik užšaldavo upė ir šiaurys imdavo dejuoti pustydamas sniegą, Praniukas užguldavo skaityti knygas. Tos knygos pakeitė jį, o Mortai ramybę suėdė. Baimė užgniauždavo kva pą motinai, stingdavo gyslose kraujas, kai Ji klausydavo sūnaus kalbų apie turčius. Motinos širdis nujautė nelaimę, ir ne veltui. Kaimo buožiukai, nugirdę vakaruškose, ir taip peiliais subadė, kad sukruvintus baltinius galėjo gręžti. Tik viena Morta žino, kiek naktelių prie sūnaus išbudėjo, šnabždėdama: „Neklau sai motinos, neklausai. Kvailiuk tu ma-
no, visur atlapa krūtine, atvira širdim šalia slankiojo, maišėsi kruvinos gaisro r i C? eini, o juk pasaulis pilnas klastos”. Bet pašvaistės, šaudė rečiau ir silpniau. Vė-'ojĮį Praniukas liko toks pat. Tik pasveikęs sus. rasa persisunkęs oras, atgaivino.. dar blogesniu žodžiu ponus minėio, o Mortą. Apsidairiusi aiktelėlo. Vietoie ūžtelėjus keturiasdešimtiesiems metams, darželio matėsi ištryptų, suniokotu gėlių mi pirmasis valsčiųle jaunimą būrė, turčių maišatis. Morta šoko prie gėlių, kėl^ Jas.jjJa žemes varguoliams dali to. Teisybę Skuo bet purvini žiedai kniubo vėl ant žemės, džius sako, nedraudė Morta sūnaus ta užgoždami vienas kitą. Moteris puldinė da, nes širdis to neleido, žinoma, Skuo Jo nuo kero prie kero, nuo žiedo prie šini džius kerštaus dabar, tokia iau jo pri žiedo, o krūtinė pildėsi nauių skausmų, ad gimtis, bet daugumas geru žodžiu Pra — Netekau ir jūsų, netekau, — vir P niuką minės, tik geru. . . pėio visa. Morta priglaudė delną prie kaktos. O saulė Jau pakilo aukščiau tolumoje11 #1 Galva buvo karšta, o smilkiniuose tar dunksančio miško ir pažvelgė j pievas,istlr tum grąžtu gręžė. Įkaites oras dusino. laukus, darželį. Sukibirkščiavo žieduose 775 Kad lengviau būtų kvėpuoti, prasegė rasa, nušvito lie paskutini kartą prie! j, ties krūtine bliuze. Virš ka>mo, vos ne Mortos akis visu savo grožiu. nubraukdami sparnais medžių viršūnes, — žinoma, žinoma, ne visas jus su-!OS nukaukė lėktuvai. Prie miesto šie šovė naikino, ne visas. Atsodysiu, palaistysiu.irga staiga į viršų ir vėl lyg vanagai smigo atsigausit, — ryžtingiau svarstė ir v„_«į> c žemvn. Duslius sprogimus lydėjo ugnies palinko prie gėlių. Neilgai triūsė, čia pasigirdę balsai privertė apsidairytir ir dūmu stulpai. — Mūsiškiai, vokiečiai ...» — su ap Tai, ką pamatė, sustingdė ja vietoje. Tamaudu prisiminė Morta Skuodžiaus žo rytum tyčia, pro pat sodybą tie patys B džius. — štai ką tie tavo draugai daro, ginkluoti vyrai, kurie Praniuko ieškooe ta pasigėrėk. varėsi jauną vaikiną. O viešpatie, ka Paknl Paryčiui kažkas ėmė daužyti trobos jis buvo panašus j Praniuką! Tokio pa „ , duris. Morta vienmarškinė iššoko iš lo ūgio, tokiais pat išnokusio kaštono spal- rdl VaikintUSįO vos. Pasimetusi, nė pati nesuprasdama, vos plaukais, drąsia eisena. ką daro, atšovė velkę. I troba, vedami marškiniai buvo suplėšyti, o veidu :cUrgl Skuodžiaus, įgriuvo ginkluoti vyrai. Da kėlo kraujas. Mortos rankos pačios pa.-u’ bar niekas neklausė Mortos, kur sūnus kibo prie skarelės. Ji norėjo pribėk' ■— patys ieškojo. Susigūžusi karpputv’e, prie vaikinuko ir aprišti žaizdą, bet kcUVOJ drebėdama, ji stebėto. kaip keikdamiesi jos neklausė, lyg nesavos būtų, p — Vaikeli tu mano, vaikeli, — sude JĮ švaistėsi po trobą girti vyrai, girdėto daužomų indų cinksėjima. Vienas, nu Javo motina. Mortos akyse vėl sto-csukšt plėšęs nuo sienos Praniuko atvaizdą, Praniukas. Kas su juo, kas? Gal jį šita-j tėškė Į grindis. Morta puolė ii kelti. Stip varosi surišę rankas? Varosi, kur? K ? n, rus spyris Į krūtinę nubloškė motiną į geriau matytų, užsidengė nuo saulslenJ' kampą. Valandėlę ji gulėjo rami, užmer akis. Pamiškėje, tuojau už rugių lauk:36 Ii kusi akis, tarytum nenorėdama matyti prie išėjusių į palaukę kelių beržų, v.'įeini viso to, kas dėjosi jos troboįe. Tik tada rai sustojo, šūvis nuaidėjo, staigus, apsidairė, kai troba liko tuščia, o tie, lauktas. — štai dėl ko Jiems sūnaus prireiP lame kurie ieškojo Praniuko, daužėsi kieme. Po kurio laiko ir ten jų nesigirdėjo. Pro štai dėl ko. — Baimė, baisi baimė ~Tedi< langus, praviras duris, varydama į kam ėmė Mortą. Kažkodėl Jai pasirodė, pus šešėlius, skverbėsi j trobą nedrąsi Praniukas nelauktai gali sugrįžti, kad . šviesa. Morta abejingai žiūrėto i sujauk reikia įspėti, o gal jis Jau troboje |dl tą trobą, plačiai pabirusias indų šukes. žudikai suras atėję? Motina tekina ĮbėCiVles Atslinkus į aslos vidurį, pakėlė sutryptą Į trobą. Kur Jis galėtų būti, kur? ykst sūnaus atvaizdą. ant aukšto, gal po lova, užpečkyje? Mo',įrv — Kaip gerai, kaip gerai, kad tavęs ta landžiojo po trobą, viską vėl vers: dryn čia nerado, —- bučiuodama šnabždėjo, ma, pašnibždomis šaukdama sūnų. MUS J ad žinia, reikėjo ir Mortai kartu su sūnumi siramino. Netgi apkvailino save. Bet Motinos ligi kraujo sukandusi pirštus, užguli,.-. ’ trauktis nuo priešo, reikėjo, rankos ir fronte darbą surastų, bet ar langą, įsmeigė akis į stūksančius PcĮsKi supras vaikai tėvus? Karas, matyti, ir miškėje beržus. Ten Jau buvo tusr-Oleg Praniukui buvo nelauktas. Skubėjo jis, Tik pakilęs vėjas supo medžių šakas Steig ukštr taip skubėjo su savais, kad tik trumpam Jos mojo, tarytum šaukdamos. Ilgai stovėjo prie lango Morta j“®1* pas motiną spėjo užbėgti. Omai, kažką sugalvojusi, skubiais žinP~® F — Saugokis, atsimink, brangiai man kainavai, — meldė Ji atsisveikindama, niais nuėjo prie krosnies. Ten kamP'ilnla tyje, kur visada stovėjo lyžė, žarstė įmiir o apie save pamiršo. Lėtai, jausdama po krūtine skausmą, matėsi nedidelis gėlių darželiui Pril? išslinko Morta į kiemą. Naktis dar slan kintas kastuvas. Jau Morta siekė Jį r- IŠ į kiojo aplink, bet ten, kur kėlėsi saulė, Tąsa 4 psl. W! dangaus kamputis jau blyško ir raudo.
faJudtetui Medicinos fakultetas šiandien Pirmą tarybinę medikų laidą 'rui'š universitete 1945 m. ’c ire 23 gydytojai. Tiek jų be0 1 150 studentų, pradėjusių )ks^ 1940 m., prieš karo audKitos pokarinės laidos buvo jBi/sesnės ir gausesnės, o fakultetą baigė net jR/dytojai ir provizoriai. ^■irtnos fakulteto auklėti^įerai pasirodė praktiniame, iuomeniniame ir organizaci ne darbe. Daugelis jų dirba /onjose ir kaimuose. Gerai ■imas darbas Surgailytės, Vabalninke, Rėkučio Skuode, Vilniaus gimdymo mM vyr. gydytojo Maleckio irbas ir kt. ' ^įdtete vedamas intensyvus nis darbas, kuris konntrifojasi apie kelias aktualias mas. Jų tarpe — vaist!edžiagos ir jų pritaikymas oje. Prof. J. Kairiūkščio sis ir po karo patobupreparatas neobenzinolis erų rezultatų gydant fousirgimus, kaip bronchinę limfinių mazgų tuberir kt. Sį klausimą nagrivertingą darbą nuveikė . Kairiūkščio mokiniai ir darbiai: doc. Polukordas, isiūra, medicinos mokslų Gulbinas. a svarbi problema — žio ir žarnų opinės ligos, orkūnas pasiūlė eilę patopriemonių šios ligos yeraįįniam gi dūmui. Apie jo mų vertingumą liudija d iš 600 paskutinių jo atkrandžio operacijų, nebtivieno mirties atvejo. Itete dirbama ir nervinės klausimu. Reumato gyyme Yimtus darbus pateikė doc. . Markovičius ir doc. P. Tamolitis. Gražių rezultatų operacilame strumos gydyme yra p.iėkęs medicinos mokslų kandiatas l/C Katilius. FakIdteto praktinio pobūdžio > ’.okshp darbų rezultatai vis laiau /vrigyja ne tik Vilniaus Iiį oninėse, bet ir žymiai plačiau. > lačiai paplito neobenzinolio repattatas (ypač bronchinei ast tai rai gydyti). įydyti). Vis platesnį p. pripa'"mimu gauna doc. Norkūno» mes adai operaciniam opos gydylui.įrioc. Laucevičiaus metodai mmenų susirgimams gydyti.
Vilniaus universiteto medici nos fakulteto darbuotojai sten giasi savo patyrimu pasidalyti su medicinos praktikais. Yra leidžiama brošiūros, monografi jos. Paskutiniu metu spaudai ruošiamas ketvirtasis medicinos fakulteto „Mokslo darbų” tpmas, platus medicininės terminologi-, jos veikalas, kuriame bus susis teminta ir pateikta lietuviškoji medicininė terminologija. Medicinos fakulteto uždavi nius sudaro tolesnis gydytojų paruošimo gerinimas. Fakultetas turi sąlygas ruošti aukštos ko kybės specialistams. Fakulteto pedagoginiai kadrai yra kvalif'kuoti, patyrę specialistai. Siste mingai universitete įvedami ir principingai sprendžiami mokslo darbuotojų konkursai padeda ugdyti didesnio reiklumo sau kolektyvą, didesnio aktyvumo mokslo dvasioje. Ypač dideles perspektyvas me dicinos fakulteto stiprėjimui turi naujai statomosios 1000 lovų Vilniaus klinikos, erdvios, su moderniomis auditorijomis, kam bariais mokomiesiems užsiėmi mams. Pirmasis korpas jau bai giamas. Ir nors jame užplanuo ta tik 200 lovų, ploto atžvilgiu jis bus visu trečdaliu didesnis už Vilniaus I Tarybinę ligoninę, kurioje yra apie 450 lovų. Klinikinę ligoninę supa kitų medicininių pastatų vykdomos statybos, kurios įeis į bendrą klinikinio miestelio kompleksą. Tai kraujo perpylimo stotis ir sanitarinė-epideminė stotis. Šios modernios įstaigos pastatytos pagal naujausius reikalavimus, turės didelę reikšmę atitinkamų disciplinų dėstymui. Fakultete yra visos sąlygos ir gydytojų-stomatologų ruošimui atgaivinti. Vilniaus gydomųjų įstaigų tinkle dirba kvalifikuoti stomatologai, buvę medicinos fa kulteto dėstytojai, yra reikiama aparatūra. Ruošti kuo įvairesnio profilio ir aukštos kvalifikacijos gydyto jus, vystyti medicinos teoriją ir praktiką — buvo ir bus medici nos fakulteto kolektyvo uždavi niu. Sis noras dar tvirtesnis tampa švenčiant šį mūsų fakul teto jubiliejų. Doc. PAVILONIS Medicinos fakulteto dekanas
Skatinti studentų atsakingumą ir iniciatyvą
Pagrindinis aukštosios mo bendrą mediko išsilavinimą, vi kyklos tikslas yra paruošti ge sapusišką jo gabumų išvysty rus savo dalykų žinovus, su mą. Egzaminų sesijos, kaip ži gebančius įgytas žinias sava nome, vyksta pagal paruoštą rankiškai taikyti gyvenime, tvarkaraštį ir griežtai nustaty veiklius ir su plačia iniciatyva tais terminais. Studentas pa socialistinio rytojaus statyto- skubomis Išmoksta reikalauja k s. jus. Tarybinė aukštoji mokyk- mą programoj žinių minimu la sudaro reikalingas sąlygas, mą ir eina laikyti. Po 3—4 S mokslą dienų talp*pat paskubomis pa kad baigęs aukštąjį jaunuolis, Iš tikro, būtų geras siruošęs laiko sekantį egzami specialistas. Greta savo specia ną. Per trumpą laiką, be atsi lybės darbo, kaip žinome, dėjimo ir susikaupimo išmok kiekvienas inteligentas pagal tos žinios greitai ir „išgaruo savo palinkimus dalyvauja vi ja". Praėius savaitei ar mėne suomeniniame, kultūriniame ir siui po išlaikyto egzamino ne retai lieka pasigailėjimo vertos mokslo darbe. Tačiau aš noriu atkreipti dė žinių nuotrupos. Egzaminų lai Džiugu ir pavydu po vie dintl: ištisus mėnesius nebūda mesį, į vieną aplinkybę, kuri kymas griežtai nustatytais ter nuolikos vėl įžengti į vo šviesos, neveikė nei van trukdo medicinos fakulteto minais neleidžia studentui op Medicinosmetų fakultetą: ne taip dentiekis, nei kanalizacija.). studentams kelti bendrą išsila timaliai pasiruošti, neleidžia išrodo studentai, Buvo sunku. Bet mumyse ne tokios au vinimą, o iš dalies ir gerai įsi savo žinias vertinti pačiam, ditorijos, kaip tada, ruseno tikėjimas, kad mūsų kai mokė mažina studento iniciatyvą ir savinti savo specialybės žinias. tauta bus išlaisvinta, kad jai Medicinos specialybės daly atsakingumo jausmą. Atrodo, mės mes, po karo išėjusi medi mes dar būsim reikalingi. Ir kų programos yra plačios ir kad gilesnis ir sąmoningas ži kų Išlaida. atminties neišdyla sun mes mokėmės. atitinka šių dienų mokslo pa nių įsisavinimas, griežtai nu kūs vokiečių Mūsų viltys pasitvirtino: ta okupacijos me žangos lygį, tačiau Joms statant egzaminų terminus ir tai. Daugelis mūsų rybinė liaudįs užgydė univer dėstytojų neduodant šiuo reikalu patiems išeiti per mažai skiriama laiko. ir kurso draugų buvo išvyti į sitetui ir visai tautai padary Be to, šio fakulteto studentai studentams iniciatyvos, nėra koncentracijos stovyklas, kan tas skriaudas. dar studijuoja visą eilę papil įmanomas. Dabar aš žvelgiu į savo jau Pasirenkant egzaminų lai kinami, žudomi už tai, kad bu domų disciplinų. Todėl atskirų kitos tautybės, kad galvojo nesniuosius draugus — studen dalykų mokymasis vyksta pas kymo terminus daugiau reikė vo ne taip, kaip reikalavo vokie tus — ir matau, kajp nepaly kubomis, be reikiamo atsidėji tų palikti iniciatyvos patiems čiai. ginamai pagerėjo jų mokymosi studentams. Tai padidintų jų mo ir susikaupimo, nes nėra Dirbome nekūrentose patal sąlygos, buities sąlygos. Belie atsakingumo jausmą, leistų ge kada. Dauguma studentų yra pose, dažnai net prie nelstįk- ka tik palinkėti stipraus noro gabūs ir darbštūs. Jie stropiai riau įsisavinti žinias ir paga llntų langų. Trūko vadovėlių, mokytis, meilės mokslui! Mes lanko paskaitas, užslrašlnėja, liau leistų egzaminatoriui ne mokslo priemonių. Pagaliau laukiam Jūsų ateinant į gydy tačiau vadovėliams skaityti ne daryti nuolaidų vertinant ži ir visai uždarė universitetą, toj ų-praktikų gretas. lieka laiko, jau nekalbant apie nias. Nuoseklus ir rimtas specia išgrobstė jo turtą. Buvo užda Alytaus rajoninės ligoninės platesnio rankvedžlo iš mėgs rytas jr studentų bendrabutis vidaus ligų skyriaus vedėjas tamo dalyko studijavimą. Ge lybės dalykų studijavimas, o (jei galima Jį tuo vardu pavaK. Nekrašius rai, Jei studentas medikas me tuo labiau visapusiškas studen to mediko bendras išsilavini tų bėgy perskaito savo užra šus, ir tai tik tuo atveju, jei iš mas, galės pagerėti, Jei studen jo reikalaujama žinių per prak tai nebus perdaug perkrauti ir. jei jiems patiems bus palieka tikos darbus ar kita proga. Studentų medikų darbo die ma daugiau iniciatyvos pla nuojant savo studijas ir egza na perkrauta. Darbo dienos perkrovimas ir minų laikymo laika. Prof. J. Sopauskas Mūsų, Medicinos fakultete, gos, daug vaizdinių priemonių. laisvo laiko trūkumas stabdo yra daug gerų, mėgstamų dės Paskaitose sužinome daug tytojų. Nemaža iš jų savo dar naujo, išsiaiškiname nesupran bo metus skaičiuoja dešimtme tamus klausimus. čiais, daugelio vardus žino vi Praktinių užsiėmimų metu sas mūsų universitetas. 175-jų medicinos mokslų kandidatas metinių proga norisi visiems A. Pronckus stengiasi perduo papasakoti apie Jauną dėstyto ti visą savo patyrimą, Jis mus ją, Vilniaus Valstybinio Uni išmokė su meile ir atidumu versiteto auklėtinį, medicinos prieiti prie ligonių, išmokė mokslų kandidatą A. Pronckų. mylėti jo dalyką — chlrurgiDar ne taip seniai baigęs J4medicinos fakultetą A. Pronc Mes didžiuojamės tokiais kus susilaukė didelio pasitikė dėstytojais kaip A. Pranokus, jimo ligonių tarpe. M°s. VI laikome juos sau pavyzdžiais kurso studentai, gerbiame ir jr daugelis mūsų, gavę gydy JAU XVI amžiuje Lie- vienas bajoras neleisdavo savo mylime jaunąjį dėstytoją. Me tojų diplomus, seksime jų pė ratuvoie buvo įkurta aukš- sūnums lankytį medicinos faojl rfokykla — Vilniaus aka- kulteto. Bajorais sekė miestiedicinos mokslų kandidato domis — dirbsime chirurgais. cmija. Ji turėjo tapti vienu iš čiai. Sunki ir dėstytojų padė Pronckaus skaitomos paskaitos E. KOMOCKAITE varbl lustų katalikų bažnyčios tis. Iš universiteto buvo prl(karo lauko chirurgija) būna Medicinos fak. VI kurso ieo'.lginiu ginklu kovojant versti pasitraukti profesoriai kruopščiai paruoštos, planin seniūnė o ries pažangių idėjų plitimą. S. L. Blzio ir Ž. E. Žiliberas. s'odėl buvo įsteigta tik teolo Italas Bizio, pirmasis Lietuvolavonų gijos ir filosofijos katedros, je daręs • ir aprašęs ųi medicinos fakulteto, kuris skrodimus moksliniais tikslais, je ėmė tirti auskultaciją ir fakulteto dukters — Medicinos 5-iida Paprastai būdavo univer pareiškęs, kad kaltūnas ne at perkusiją Jozefo Franko moki draugijos — dėka Vilnius dar sitetų sudėtyje, jėzuitai neor- skira liga, dievo siunčiama už Ne be susijaudinimo prlsi- „smegenys buvo prikrėsti tos nys profesorius F. Rimkevičius. ilgai buvo vienas iš priešaki ieianiAvo. Jie puikiai suprato, nuodėmes, o nešvarumo rezul košės", pamatai, kad Vilniuje dirbo jr talentingas nių medicinos židinių Rusijo menu pirmąją stojamųjų egza- pačios . i:ad kartu su medicina vystosi tatas, buvo neparankus katali rT au|a gamtos mokslai, o kar- kų bažnyčiai. Kaip „begėdiš minų dieną. Didžioji auditorl- kolokvijumai nėra kažkas ypa- chirurgas V. Pelikanas, pradė je. tlngo, tampa nesun.'.u ir moky jęs redukuotinės kraujotakos ;cu su pastaraisiais — materia- kiausią užsiėmimą" bažnyčia ja pilnutėlė. . . Ar pasiseks? Vilniaus universitetas su me mokslą, kuris plačiau buvo iš Ir štai aš Medicinos fakul tis, atsiranda naujų jėgų. ist’nė: pasaulėžiūra. Ir tik po dicinos fakultetu įš naujo bu Dideli jėgų antplūdį pa vystytas tik po šimto metų. ' 773 metų, panaikinus jėzuitų palaikė ir profesoriaus Žilibe- teto studentas. Šiandien jau vo atidarytas tik po Didžiosios 1rdlnr ■ Lietuvoje, prie aukšto- ro atliktą augalų lytinio daugi dingo tas nedrąsumas, kuris junti ir šiomis dienomis, šven Per pirmuosius šešiasdešimt Spalio socialistinės revoliuci čiant garbingą mūsų fakulteto buvo pirmomis mokslo metų u ios ■okyklos i buvo numatyta nimosi tyrįnėjlmą. įkūrimo jubiliejų. Apima tei vienerius fakulteto egzistavi jos, 1919 metais V. Kapsuko ^rgaigzuoti fizinių mokslų Lemiamą reikšmę tolesniam dienomis. Nebebaisūs Ir dėsty sėtas pasididžiavimo jausmas mo metus medicinos daktaro pasirašytu dekretu. Vėliau, Sprielurių tada buvo skiriama visos Vilniaus aukštosios mo tojai. Argi galima kitaip, negu tuo, kad ir aš esu tos senos laipsnis čia prjpažintas dau nors Tarybų valdžia buvo nu su meile ir pagarba, žiūrėti į ti.r medicina) fakultetą, kyklos, o ypač jos medicininio universitetas liko. mūsų mūsų Tėvynės mokslo švento giau kaip 200 doktorantų. Di slopinta, turėjo tokius žmones, kaip docen- vės — Medicinos fakulteto sertacija paprastai būdavo gi Per dvidešimt metų čia buvo ys "'Medicinos mokslas Lietuvo- skyriaus, vystymuisi anatomijos dėstytojas m. įvykęs Lietuvos- tas Markulis? oe tada jau turėjo gana gilias 1795 studentas, kad po šešerių me nama labai iškilmingai. Be paruošta daugiau kaip tūkstan ■Paknis. Dar 1552 m. specialiu Lenkijos padalijimas. Lietuva tų ir aš įsijungsiu į didžiulę svečių ir studentų, čia dalyvau tis. Profesorių tarpe pasižymė tenka Žinia, kad medikams užsi- jo eilė mokslininkų (K. MiaralBkuoju leidimu Vilniuje buvo prijungta prie Rusijos. daug mokytis, daug iš jų rel- medikų, baigusių mūsų fakul davo visi profesoriai, teisės siautę togomjs. Aukštai ver chelda, J. Dembovskis ir kt.). ricusfoflrantzavo cirulnikų-chi- Vyriausios mokyklos tetą. kalauja dėstytojai. Bet kada iš sureguliuoja tindami Vilniuje įgyjamus Bet 1939 m. smetoninė valdžia t«urgų cechas — savotiška pir- patvirtinamos, Br. Jurevičius, paties docento išgirsti, kad ir mokslinius laipsnius neretai čia medicinos fakultetą Vilniuje goji edicininė draugija Lie- mas finansų klausimas, padidi prieš mus buvusių studentų I kurso studentas namas 'katedrų skaičius. Medi pakartotinai gįndavo disertaci vėl uždarė: dėstytojai buvo at coPVO cinos dėstymas buvo sukon jas užsienio universitetų medi leisti, studentai iškriko. 1940 je Pirmoji medikų paruošimo centruotas atskirame fakultete, cinos mokslų daktarai. metais atidarytas universitetas Joje mokykloje užuomazf-.lU6UUllia&~ kuris, 1803 metais perorgani- torius ir pedagogas, daugelio lenkų, prancūzų, vokiečių kal tegyvavo trejus metus. Sį kar 1832 metais, po aktyvaus ’/a buto 1775 m. Nikalojaus žavus Vyriausiąją mokyklą į mokslinių veikalų autorius, bomis. tą jį uždarė hitlerininkai. O lėlenje suorganizuota anatomi universitetą, pradėjo klestėti. Dvidešimt Vilniaus Medicinos fakul dalyvavimo 1830 —1831 m. 1944 metais, išlaisvinus Vil metų jis skaitė VilF didelis gydytojų jos ir chirurgijos katedra. Me į Vilnių pakviečiamas gar- niuje terapįją, suorganizavo tete išaugo Ir vienas ankstyvų- sukilime, trūkumas Rusijos kariuomenė nių, universitetas vėl ėmė veik dicinos mokslams dėstyti išski~ -------— } je išgelbsti medicinos fakulte ti. amas atskiras pastatas, ku i Dabar medicinos fakultetas tą. Greitai Vilniaus Medicinos kijame kliame įkuriama „Collegium ledici m”, o 1781 metų lap I chirurgijos akademija (taip turi stiprią materialinę bazę, ri^in 24 vadinosi paliktas iš universite ėja dirba įžymūs respublikos kričio dieną, išk’lm'n- į to medicinos fakultetas) atgy mokslo darbuotojai ir gydyto ;al S dalyvaujant daugeliui ^sviestinių aukštųjų svečių, sus profesorius Johanas Pete- turtingą patologinį-anatominį jų ir giliausiųjų Darvino pirm ja. C’a dirba E. E'chvaldas. T,. jai. Įsteigta aspirantūra. Kele pyksta naujų mokslo metų atį- ris Frankas. įžymiausias Ūda muziejų, o visa eilė takų rūšių kilmės evoliucįnės Ševrukas ir kiti įžymūs profe rius metus Vilniuje dirbo vie ”* ’busimųjų ’ carS®as. Savo kalboje rekto Europoje aukštojo medicinos profesorių buvo jo mokiniai. teorijos išvystyme — profe soriai. Bet netrukus už aktyvų nas stambiausių TSRS chirur rius M. Počobutas pareiškia, mokslo organizatorius, ypatin Jis buvo garsjos savo laiku sorius Liudvikas Bojanus, or dalyvavimą visuomeniniame gų profesorius S. I. Banaitis. • ad . .kadangi iš seno trūko gą dėmesį skyręs klinikų or Vilniaus medicinos draugijos ganizavęs čia pirmąjį Rusijoje judėjime buvo uždaryta ir ši p Jūsų lūsų universitete medicinos ganizavimui. Galima neabejoti, kad Vil ir ki.tų Įstaigų iniciatorius. akademija. •olegijos, tai šiandien Ir šį yra niaus Valstybinio V. Kapsuko Ne mažiau žinomas buvo ir zootominį muziejų. Iš Vilniaus Universiteto ■ Steigta"... Si diena laikoma medicinos fakulteto profesorių Jozefo Franko amžininkas And Trisdešimt metų prieš pasi Palanki medicinos fakulteto vardo universiteto medicinos jUkštosios medicinos mokyk tarpo iškyla vįsa eilė stambių rius Sniadeckis, bevelk ketu rodant Darvino „Rūšių kil ir Medicinos-chirurgijos aka fakultetas sugebės išsaugoti los gimimo diena Lietuvoje, mokslininkų, kurie žinomi ne riasdešimt metų (1797—1837) mei", savo mintis apie rūšių geriausias iš savo senųjų tradi 7ilniaus medicinos fakulteto tik Lietuvoje, bet Ir toli už dėstęs fakultete. Žymiausias jo kintamumą ir aukštesniųjų for demijos įtaka medicinos mokslo cijų ir bus priešakinių tarybi būklei Lietuvoje buvo jaučia gimimo diena. nių medicinos mokslo židinių jos ribų. Labai populiarus indėlis į mokslą — „Organinių mų atsiradimą iš žemesniųjų Iš pradžių studentų-medlkų prof. Jozefas Frankas-Johano būtybių teorija“, kuri net po išdėsto profesorius E. I. Elch- ma dar ilgai po to, kai fakul- tarpe. Doc. V. Micelmacheris Orelis buvo gana negausus. Nė Franko sūnus. Taj puikus lek- kelis kartus buvo leidžiama valdas. Vienas pirmųjų Rusljo- tetas buvo uždarytas: tikrosios
Medicina senajame Vilniaus Universitete
Laukiam Jusu
Mes didžiuojamės savo dėstytojais
j
MOTINOS ŠIRDIS Tąsa Ica, kai vėl suabejojo. Ne vidurdienį, kai po kaimą zuja buožiukai, ne. Ji nusigrę žė ir, vydama nelauktai atėjusią galvon mintį, stvėrėsi darbo. Surankiojo šukes, iššlavė trobą, netgi iš papečkės šiukš les išgraibė, kad tik ilgiau prie ruošos užtruktų. Gražiai paklojo savo lovą, o prie Praniuko gulto ilgiausiai triūsė. Už tiesė šventadieninę antklodę, išlygino pagalvę, išpureno. Paruošė užkandžio, prisėdo valgyti. Bet jautėsi išvargusi ir vos kelis kąsnius nuryti beįstengė. Pa rėmusi smakrą rankomis, giliai mąstė, o akys pačios nuklydo j langą, pro kurį, sėdint prie stalo, matėsi beržų viršūnės. Ligi pavakario Morta nesurado sau vie tos. Baimė vis ją laikė surakinusi, o atėjusi į galvą nelemta mintis, persekio jo, nė valandėlei neatsiskirdama. Prie trobos durų, gailiai karksėdamos, būre liu spietėsi vištos. Morta tik dabar atsi minė, kad jas palesinti užmiršo. Pasi ėmusi iš statinaitės bliūduką miežių, iš ėjo į kiemą. — žiū, kokios triukšmadarės, a, — paberdama grūdus, pasakė ir pati nusi gando savo balso. Jau ruošėsi eiti į tro bą, kai per laukus nusirito gūdūs, pra tisi varpo dūžiai. Laidojo. — O vaikinuką kaip šunį pakasė, — dūrė širdin ir tą akimirką apsisprendė. Veikė vikriai, užtikrintai, tarytum viską jau buvo iš anksto numačiusi. Gražiau sių gėlių glėbiu Ir kastuvu nešina, ji patraukė į pamiškę. Kojos pačios nešė, akys vedė pačiu tiesiausiu keliu, o vidaus balsas šaukė: — Greičiau, Morta, greičiau. Ko tu abejoji, ko? Negi žinai, koks likimas tavo sūnaus laukė? Negi žinai tu?! Netrukus po beržais išauno dailiai su piltas kapas. Ant jo, lyg palietas kraujas, raudonavo gražiausios Mortos darželio gėlės. Pati šeimininkė prisėdo po me džiais. Kaip keista? Baimė Mortą pama žėl paliko, užleisdama vietą giliam ra mumui, tokiam giliam, kokį ji jautė kaž kada po sūnaus gimimo. Iš kur jis atėjo, Morta nesuprato. Krūtinėje lengva, ir taip šviesu tapo, kad nerimas, kankinan-
ti baimė negrįžtamai nugrimzdo [ pra eiti. Ramiu veidu Morta žvelgė l kaimą, laukus. O ten, prie rugių rėžio, pasi ramstydamas lazda, užsimaukšlinęs ant akių kepurę, lėkė Skuodžius. Kur jis skubinosi? Aha, štai ką sumanė. Pasie kęs tą lauko dali, kuri naujakuriams buvo atiduota, Skuodžius sustojo, ir, nusiskynęs rugio varpą, bandė grūdo tvir tumą. — Nešėjo, o kirsti rengiasi. Akys, kaip tie laukai didelės, — palingavo gal vą Morta. Ar nekeistai šis pasaulis surėdytas? Kurie daug turi, dar daugiau nori. Stip resni murdo silpnesni, žmonės lipa vie nas per kito lavoną, kopia kažkur tai, pakol patiems akis žemė neužberia. Ir kurgi Jie veržiasi, ko nori? žinia, nesu prasti Mortai to, ne. Pati ji vieno gei džia: pamatyti dar kartą Praniuką gy vą. .. Jei ne, tai šitaip prie jo kapo ra miai pasėdėti. . Tūnojo Morta po beržais, o mintys plūdo tokios keistos, neišrišamos. Jos ir pražudė Ją. Kai atsipeikėjo — Jau vėlu buvo. Apsupę Mortą iš visų pusių, sto vėjo vokiečiai, o su Jais Ir vaikinuko žudikai. — Ei, boba, tavo tai darbas? — stuk telėjo Į petĮ šautuvo buože ir žvilgsniu rodydamas Į kapą, paklausė vienas. Tyla. — Ko klausi, argi nepažįsti? Tai Juk bolševiko motina, — aiškino kitas. Morta buvo rami. Ji netgi šypsojosi... — Žiūrėkit, dantis rodo. Ar supranti, kuo tau už" tai kvepia, kvaiše, a? Pasi. melstum gėriau. Morta pasisuko j kalbėjusį: — Et, tamsta, viską žinau, viską. Tik Jums nesuprast motinos širdies, — ty liai pasakė. Mintyse pergalvojo: „Kažin, ką Praniukas pasakytų, sužinojęs, ką?" Morta buvo vis tokia pat rami, netgi tada, kai Ją kažkur tai vedė ginkluoti vyrai. Ji ėjo nesipriešindama. Tik vieną kartą stabtelėjo ir kažko klausėsi. Taip, rytų pusėje vėl sudundėjo patrankos, sukaukė lėktuvai. Kova tęsėsi, stiprėjo... VL. DAUTARTAS
Sportas * Pasibaigė universiteto Komjaunlmo komiteto taurės krepšinio varžybos. Moterų tarpe pirmą vietą, nepatyruslos nė vieno pralaimėjimo iš kovojo gamtininkės. Antroje vietoje paliko filologės. Vyrų tarpe antrą kartą iš eilės čempiono vardą iškovojo Ekonomi kos fak. sportininkai. Antrą vietą užėmė Istorijos-filologijos fak. ko manda. Bendroje komandinėje užskaitoje krepšinyje pirmą vietą užėmė Gam tos fakultetas. * Vilniaus m. „Žalgirio“ indivl-
FELJETONAS
VYRAI, ŠOKAM! (Vaizdeliai su epilogu iš vieno vaka ro Istorijos-filologijos fakultete).
I Katedros bokštas. Blizgantis, nau jai atremontuotas laikrodis išmuša septynias. Kartu su paskutiniuoju dūžiu užsitrenkia Istorijos-filologijos fakulteto durys. įsibėgėjęs stu dentas atsiremia nosimi į margą skelbimą: „Susitikimas su poetu V. Relmeriu. . . Įleidžiami tik punktua lūs asmenys!" j— Ech, ir vėl pavėlavau! 1^ už durų girdisi pilni pasitenki nimo balsai. — Kitą kartą atvykite punktua liai, gerbiamasis. . . Studento pirštai nesąmoningai su glamžo afišą. Į paskaitą Ir tai pavėluoti galima. . . Kada dabar aš bepamatyslu Marytę. . . Į kiemą įsiveržia triukšmingas būrys, girdisi balsai: — Greičiau! Greičiau!. .. Staiga pirmuoju bėgęs jaunuolis pamato stovinėjantį prie durų nelai mingą vaikiną ir Jo rankos bejėgiš kai nusvyra. Nutyla ir likusieji. Vis kas aišku.. . Studentai lėtai grupuodamiesi, sustoja į nelaimės draugų ratą. Būrys pastebimai didėja. . .
OI, LEISKITE MANE I DUSĄ
dualinių stalo teniso pirmenybių flnalinės grupės varžybose dalyvauja 6 universiteto sportininkai. Ekonomlstas Jankauskas ir filologė Cibulskytė jau surinko reikiamą taš kų skaičių ir iškovojo teisę daly vauti Vilniaus m. stipriausiųjų tur nyre. * MSK vyrų tinklinio komanda turėjo du draugiškus susitikimus su Lvovo m. rinktine. Pirmą susitikimą rezultatu 3:1 laimėjo universiteto sportininkai. Antrą dieną tokiu pat santykiu svečiai nugalėjo studentus. S. Kernagis
Antroji durų pusė. Du rimtį or ganizatoriai baigta užrakinti duris. Šių senokai užrakintų durų adresas: dušų priežiūrą ir remontą, nu: Vienas iš jų, dėdamas ant durų Čiurlionio 23b. Rekomenduojama uni- šioje įstaigoje, štangą, šaukia (matyt kažkam už du versiteto darbuotojams, atsakingiems už rų): Jo mintis kažkas nu — Ko ten trankais?! Vistiek ne traukė, suduodamas leisiu, skaityk skelbimą! Po to, uždėjęs štangą, lyg pasigė ranka per petį: — E-e! Naujokas? Dar rėdamas Ja, tęsia: niekad nelipai pro lan — Na, dabar galime ir mes eiti gą? Priimtum, draugu į auditoriją, daugiau niekas nepraeis. ži, skaidriosios šimtą neabejotum. Auditorija. Pranešėjas jau įsišne gramų, kėjęs. Suoluose sėdi po tris klausy Lipk! Nuspręsta! Ryžtingai tojus. Stambesnės kompleksijos stu UU.WtUUUaluillUU4UZ4 dentai patenkinti: laisvoka. Abu numojęs ranka, jaunuo draugai laisvai randa vietos ir atsi lis lipa kopėčiomis.. . užlipa. . . pirštų galais sėda. priėjęs prie durų, išei III kurso lituanisty žurnale ,,Atžalynas“ O pranešėjas vis šneka ir šneka. na į koridorių. .. Salta po kito atgimsta ir negailestinga ranka Abrakadabra — atsakinėjimo rū Alpinizmas — sporto rūšis. Kulti Jo žodžiuose vienas Indijos vaizdai. . . stveria jį už sprando: šis, už kurią po ilgų maldavimų stu vuojama tada, kai šokiai vyksta ant- egzotiškosios SDindl Tadž — Machalo šventovė, — Pakliuvai, balandė dentui rašomas ketvertas. rame aukšte. vaikšto šventosios karvės li! Eime. Anekdotas — kai kam vlenlntelė gatvėmis Abstinentas — žmogus, nevartojus ir nebaudžiamos dūksta linksmosios Stipri ranka stumia svaigiųjų gėrimų. (Mūsų kurse retas politinio švietimo forma. beždžionės. Jis nebepastebl nei ke jaunuolį 1 priekį, kol Angina — simulianto fantazijos liasdešimties į jį įsmeigtų aklų, nei pagaliau už jo nugaros • paukštis). riba. kad dvį raudonlūpės mergytės užsitrenkia durys su už Agonija — šokiai ketvirtą valandą Aspirantūra — vieta, į kurią leng to, rodo pirštais į draugės naują šu ryto. va patekti, bet išeiti iš jos su mokslų kuoseną, nei to, kad vienas organiza rašu „Biuras''. Nusikal tėlis pagaliau atgauna Akordeonas — vienintelė kultma- kandidato laipsniu — sunku. torius sunerimęs klausia kolegą: drąsą: Auditorija — vieta, kurioje snausinlo darbo priemonė. „Kur paltą padėjai? Dar pavogsi”, džiama, valgoma ir atliekami visuo nei — Aš tik norėjau Ma to, kad pastarasis Jį nuramina: rytę Aksioma — visiems žinoma tiesa; meniniai įsipareigojimai. pa. . . „Nesijaudink, biure užrakinau". Jis Nuo miego niekas dar nemiAvarija — nenumatytas susitiki — Tylėk! Apsvar-rtik pasakoja ir pasakoja. . . mas su prodekanu. rstyslme, o po to žiūrėk t ją sveikas, klek nori... III EPILOGAS Universiteto kiemas tuo metu pil UNIVERSITETO SIENLAIKRAŠČIŲ REDKOLEGIJŲ Fakultete — tyla. nas judrių, iš vieno galo į kitą zu DĖMESIUI! jančių žmogystų. Iš tamsaus kam Jau pusvalandis, kai vi ST. PATACKi Odė Vilniaus Valstybinio V. Kapsuli o vardo universiteto komjau po Išneria keli vyrukai, nešini ilgo si išsiskirstė. Tik biure tebedega nių vakarų. Juk ne savo norj^H nimo komitetas ir studentų profkomltetas organizuoja univer mis kopėčiomis. Jie sustoja prieš šviesa. Organizatoriai siteto sieninės spaudos apžiūrą — konkursą bezdžionėję" studentai karstl^B apšviestus antro aukšto langus ir kiek per šį vakarą dingo skaičiuoja, sekančiomis sąlygomis: skrybėlių, per kitų fakultetų langus. . . llgaį skėsčioja rankomis. Pagaliau pirštinių ir kitų smulkmenų, klek iš 1. Apžiūra — konkursas pravedamas Tarybinės spaudos die Skundžiamės, kad dingsta lange pasirodo išganytojo šešėlis, nos — Gegužės 5-slos proga. daužyta langų, sulaužyta. . . Orga bėlės, pirštinės, tai šis, tai tas^H langas prasiveria, ir devyniolika as 2. Apžiūroje — konkurse gali dalyvauti visų universiteto fa menų, tartum tie linksmieji Indijos nizatoriai neviltyje: Senių, nors patys draugai, kuiH kultetų, bendrabučių, SMD Ir saviveiklos kolektyvų sienlaikraščiai. — Atrodo, gaudome tuos triukš sakingi už vakarų organlzaviit^H gyvūnėliai, iš karto metasi į viršų... Pristatomi visi sienlaikraščių numeriai, išėję nuo 1956 m. rugsėjo krenta, stumia vienas kitą ir ljpa, li madarius, svarstome juos. .. O kas iš mėn. 1 d. iki 1957 m. gegužės mėn. 5 d. bai saugiai Jaučiasi, kai savo g pa, o aukštai palubėje dega nepa to?! 3. Sienlaikraščiai vertinami pagal tai, kaip jie atspindi kolek užrakina biure ar kitoje pataS n( siekiamas žiburėlis. . . tyvo gyvenimą, kovą už pažangumą moksle Ir darbo drausmę, ke Iš tikrųjų, kas iš to? Ar nelaikąs Tur būt, niekas neatsitiks, JeiiM di lia studentų poli,tlnį-idėjinį lygį ir t. t. Ypatingas dėmesys bus Jau mums pažįstamas vaikinas kreipiamas į laikraščių meninį-literatūrinį lygį, apiforminimą, nuo nedrąsiai žvalgosi i kopėčias, Į pra ne tik fakulteto, bet ir viso Univer sų studentų paltai bus kabyklso m traukas, operatyvumą atsiliepiant į aktualius klausimus. pė g virą antro aukšto langą. Jo akyse siteto vakarų organizatoriams pa panašioje apsaugoje. 4. Žiuri komisija geriausiems sienlaikraščiams skiria sekančias galvoti štai apie ką. Ant skelbimų rašoma: „Ilsų k sausakimša auditorija su užrašu premijas: Universitete studijuoja 3 500 stu tik su studentų liudijimais", studt I premija— 500 rb. „21", kur jo draugai, atlaidžiai šyp II premija— 300 rb. sodamiesi, pagal kokią nors linksmą dentų, o šeštadienį ar sekmadienį bent kartą tų liudijimų kas noVą į III premija— 100 rb. nutai melodiją, mindo vieni kitiems ko poilsio vakarai būna tik viename ar prašė? Geriausių sienlaikraščių redkolegijų nariai atžymimi Universi kitame fakultete. Nereikės „beždžio Padėtis nėra tokia bevi^Tačl; jas. Ir jis taip pat šypsotųsi, mindy teto Garbės Raštais. tų draugų kojas įr — svarbiausia nių" keljais eiti į vakarą, jei tokių kaip galvoja vakarų organlzal migij Universiteto Komjaunimo Komitetas Studentų Profsąjungos Komitetas — būtų šalia Marytės. Bet kaip čia vakarų bus kiekviename fakultete, Tik tegul kuo greičiau Jie ap: prato dabar lipsi pro langą. . . jei daugiau bus bendrauniversiteti- pagalvoja ir padaro paskutinį mo i dį užbaigti „beždžioniškiems’ tai, , rams. dentt J -Sa'mus, ____________________ \džio
„Didžioji Studentiška Enciklopedija“
Redaktorius J. BULOTA
2 uiti
Teisės mokslų fakulteto kurso studentui A 1 g 1 r d G L I A U D E N I L I — jo veliul mirus, reiškiame g-į užuojautą. Fakulteto visuomeninės orgal zacijos Ir kurso draugai. L V 12729
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurn; 'ų leid. sp.
Užs. Nr. 016f j. ben
i