-----
MŪSŲ
Naujovės mokymo planuose ►
I
Mūsų korespondentai, ryšium su TSRS Aukštojo Mokslo Ministerijos instrukciniu laišku dėl kai kurių pakeitimų mokymo planuose, kreipėsi į universiteto prorektorių mokymo reikalams drg. Meškauską su naujoves liečiančiais klausimais.
— KAS NAUJO VISUOMENINIŲ DISCIPLINŲ DĖSTYME? — Vietoje marksizmo-leninizmo pagrindų jau da bar skaitoma TSKP istorija I-se, Il-se kursuose Visuo meninės disciplinos — TSKP istorijos valstybinis eg zaminas visiems fakultetams privalomas. Tik ekonomi kos fakulteto diplomantai laikys ne TSKP istoriją, o politinės ekonomijos valst. egzaminą. Pagal naujus mokymo planus nuo 1957—1959 m. m. Medicinos fakultetas laikys dialektinio materia lizmo egzaminą. — KAS DAROMA, KAD STUDENTAS GALĖTŲ I DAUGIAU DIRBTI SAVARANKIŠKAI? — Nauji mokymo planai numato sumažinti paskaiI tų skaičių. Paskaitų skaičiaus mažinimas bus vykdo| mas, atsižvelgiant į dėstomos disciplinos vadovėlių koI kybę, šaltinių gausumą bei pačių studentų pageldavlB mus. Jau dabar atskiros katedros peržiūri turimus mo■ kymo planus, o kai kuriuose fakultetuose jau sudaryti ■ pakeįtimų projektai. Paskaitų skaičiaus sumažinimas B bus įgyvendintas nuo pavasario semestro. Paskutiniu metu dažnai buvo keliamas klausimas ■ dėl rusų kalbos dėstymo. Kadangi daugelis studentų ■ pakankamai praktiškai moka rusų kalbą, jiems leista lš■ laikyti rusų kalbos baigiamąjį egzaminą anksčiau nu■statyto termino. Tuo tikslu jau sudarytos komisijos, ■kurios patikrins studentų rusų kalbos mokėjimą. Atitinkama tvarka rusų grupės turi teisę laikyti ■lietuvių kalbos egzaminą.
Svečiai iš Rygos
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
INTERVIU
Neseniai, po koncerto Kaune, į Vilnių atvyko Rygos Universiteto liau dies dainų ir šoklų an samblis. Svečius pasitik ti susirinko mūsų univer siteto ansambliečiai ir studentai. Vakare gausiai susi rinko universiteto stu dentai Ir dėstytojai į Ak tų salę, kur įvyko didžiu lis svečių koncertas. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO Prieš koncerto pradžią PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES įvyko TSRS KjonstltuciSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS______________ jos dienos minėjimas. Pranešimą padarė Teisės mokslų fakulteto Civili Nr. 28 (238) ♦ 1956 m. gruodžio 8 d., šeštadienis ♦ Kaina 20 kap. nės Teisės katedros ve-
--------- ★
REPORTAŽAS
dėjas drg. Žėruolis. Po oficialios dalies prasidė jo koncertas. Pirmoje koncerto dalyje pasirodė mūsų u-to Akademinis LTSR nusipelniusio ar tisto P. Sližio diriguo jamas choras. Po to savo pasirody mą pradėjo Rygos Uni versiteto liaudies dainų ir šoklų ansamblis. An samblio programa labai didelė ir įvairi. į jo re pertuarą įeina latvių, lietuvių, suomių, bulga rų, vengrų Ir kitų tautų liaudies šokiai ir dainos. Alg. Šarkis
★------------
I Su studentiška daina
Iš pilko apsiniaukusio dangaus kri Instituto bendrabučių link, o mes to smulkus sniegas, kai traukinys pėsti pabraukėme per senąjį Talino sustojo Leningrade, Varšuvos stotyje. miestą. Greitai svečiai išsklrstomi po kam Netrukus, kartu su atėjusiais pa sitikti Leningradu Lenino ordino Žda- barius. Daugelis pradžioje nustebo novo vardo universiteto studentais, me, jog paltai, kepurės, skrybėlės mes sėdome į autobusus. Pb valandė kabinama koridoriuje, maistas laiko lės privažiavome universiteto kranti mas bendrose spintose, virtuvėse vei kia dujų plytelės. nę. Gerai pailsėję ansambliečiai rinko Dar gerokai prieš aštuonlas į uni versiteto Aktų salę susirinko repetuo si į Pedagoginio instituto salę. Kon certo metu šauniai sukosi musų šo ti ansambliečiai. Koncerto metu. A. Vitlipo nuotr. Tačiau koncertą tenka pradėti kėjai, gerai dainavo dainininkai. Bet gerokai pavėlavus, mat nesusirenka užtat ne vieną šokį ir dainą teko kar žiūrovai. Pagaliau didingai nuskamba toti. Ansambliečiai apdovanojami gyvo studentų kolektyvinės kūrybos daina „Ačiū partijai". Šiltai susirinkusieji mis gėlėmis. Trečiadienį daug ansambliečių da — KAIP BUS MOKAMOS STIPENDIJOS sutinka Štrauso „Pavasarį", nuošir Tik 2 mėnesius paskaitų klausėmės šį NAUJĄJA TVARKA? džiai plojama „Studentų valsui". lyvavo ekskursijoje po Taliną, popiet semestrą mes, V kurso ekonomistai. Ir štai, apžiūrėjome Politechnikos instituto Ansambliečiams įteikiamos gėlės. išklausyta paskutinė paskaita universiteto au — Išskyrus I-jį kursą, kur naujasis įstatymas vei Sekmadienio vakare Lensovleto hidrotechnikos ir elektrotechnikos ditorijose, Išlaikyti žiemos sesijos egzaminai. kia jav dabar, nuo pavasario semestro, stipendijos laboratorijas, dalyvavome draugystės vardo Technologinio instituto salę Nuo gruodžio 1 d. mums prasidėjo priešdiplostudentams bus mokamos atsižvelgiant į pavakare su busimaisiais pedagogais — užpildo studentai. Karštai visi ploja mlnė gamybinė praktika. feangumą ir materialinę padėtį. Stipendijos bus lietuvių liaudies jumoristinio šokio Talino Pedagoginio instituto studen Svarbiausias praktikos uždavinys — duoti Mokamos pagal studentų pageidavimus. Jau sudarytos „Gaidys" atlikėjams, nuoširdžiai juo tais. galimybę studentams surinkti medžiagą diplo fakultetuose komisijos, į kurias įeina dekanato Ir vi Antrą valandą nakties Talino gele kiamasi iš „Rugelių" šokėjų, o po miniams darbams, pagilinti universitete gau suomeninių organizacijų atstovai. Jos smulkiai lšanallžinkelio perone skamba dainos, mai tas žinias. Tas ypač svarbu, nes bevelk visi Luos individualinius studentų pageidavimus. Esant I „Studentų valso" į sceną pakyla mer šosi lietuvių, rusų, 'estų kalbomis at Ir įteikia albumą. ekonomistai diplominius darbus rašo praktiš Reikalui, stipendijos bus mokamos ir patenkinamai be I gina — Jūs pas mus pirmą kartą. — sisveikinimo Sodžiai. kais ekonominiais klausimais. f simokantiems studentams. Mokslo pirmūnai, kaip ir į kalba JI, — bet žinokit, kad Lenin Dar valandėlė, paskutinis rankų Mes, finansininkai, šią praktiką atliksime anksčiau, gaus padidintas stipendijas. yra daug jūsų draugų. Atva paspaudimas, ir traukinys pasijudina Biudžeto, Valstybės pajamų bei kitose Lietu Šiomis naujovėmis siekiama studentų buitinių bei I grade žiuokit pas mus dažniau! studentų miesto Tartu link. vos TSR Finansų ministerijos valdybose. Spe kokymosi sąlygų pagerinimo ir kuo geresnio specialistų Ploja visa salė, ploja ir ansamblio cialybės draugai nagrinės atskirų liaudies Cla mus sutiko taip pat nuošir baruošimo universitete. dalyviai. ūkio šakų bei socialinių-kultūrinių priemo džiai, kaip ir Taline, bet dėl laiko 4 'U Viską, ką mes matėme ir girdėjo- stokos tą patį vakarą turėjome išva nių finansavimą, analizuos įmonių ūkinę-fi me, trumpai negalima aprašyti, tik žiuoti į Rygą. nansinę veiklą. Pvzy mokslo pirmūnas J. Viz norisi viena pasakyti: buvo įdomu! baras nagrinės maišto pramonės įmonės ūki Salė Ir balkonai pilni Latvijos O naktį traukinys mus Jau vežė Valstybinio unlversltetp studentų. Ne nę-finansinę veiklą, E. Maskvytls — kultūros įstaigų ir priemonių finansavimą. Kadrų pa augumas merginų, be abe- člau, draugiškai pasidalinti pa Eątljos sostir»s Talino link. vieną dainą, ne vieną šokį tą vakarą Baltijos vardo stotyje mus sutinka teko kartoti. Ir Ilgai ilgai netilo plo ruošimo Tarybų Lietuvoje finansavimo klau tino, kad Čiurlionio Nr. 1 tyrimu. O kad ši paroda būtų simus nagrinės A. Klvilytė. Įrabuty neseniai buvo su įdomi ir atneštų konkrečią nau didelis Politechnikos Instituto stu jimai. Praktikos metu mes turėsime galimybę pa ka gyventojų rankdarbių dą, reikia, kad joje masiškai dentų būrys, dūdų orkestras groja ... Ir vėl skambėjo studentiška sinaudoti diplominiams darbams reikalinga dėlė. Tiek ši, tiek praei- dalyvautų visos merginos, o ne maršą. daina. O traukinys Jau skubėjo Lie Pjo valandėlės sunkvežimis su mū medžiaga Ir vietose — įmonėse, fabrikuose. [mokslo metais buvusl pa- atskiri šios srities „profesiona tuvos link. . . V. Kasinskas lė buvo gausiai lankoma Ir lai". Tam, aišku, reikia tik ge sų lagaminais pasuka Politechnikos Praktikai vadovauja LTSR Finansų minis į patiko ne tik šio, bet Ir ro noro, nes visos merginos terijos Biudžeto valdybos viršininkas drg. Ju mėgsta rankdarbius ir gali pri I kitų bendrabučių mergldickas, kuris prieš kelerius metus baigė Eko sidėti prie parodos organizavi nomikos fakultetą. Tikimės, Jog jis nuoširdžiai Si puiki Čiurlionio Nr. 1 mo. ~ padės mums per praktiką. j; . ■rabučlo gyventojų inlclaYra tačiau merginų, kurios Mūsų kurso pramonės ekonomikos speciaityval davė mintį suorganizuoti atsisako duoti savo rankdarbį, . lybės studentai praktiką atlieka LTSR Vieti ■ranlilarblų parodą viso unlver- nes, girdi, nedailus, neatldžlau nės ir kuro pramonės ministerijoje, Lietuvos sltetc mastu. Tokią parodėlę padarytas. Bet mums juk svar TSR Maisto prekių pramonės ministerijoje, Inutmtorna atidaryti gruodžio bu pats daiktas: gal kita suge respublikos Lengvosios pramonės ministerijo •į|16 d. universiteto Aktų salėje. bės Jį kruopščiau ir dailiau pa je ir kitose pramoninėse ministerijose. \ Rankdarbiai — mezgimas, siu daryti. Todėl iš anksto paruoš Prekybininkai praktiką atlieka Lietuvos tinsimas, audimas ir kt. — kime turimus rankdarbius ir TSR Prekybos ministerijoje, Lietkoopsąjungos gbus Surenkami bendrabučiuose be didelių prašymų įteikime Centro Taryboje, Vilniaus miesto Valgyklų šlomi dienomis. Be to, pa- komisijai, kuri rinks iš kiek treste ir kitose prekybinėse grandyse. rodėSėje gali dalyvauti Ir mer- vieno bendrabučio nustatyto ginei, gyvenančios ne bendra- mis dienomis. Studentai P. Vaitkūnas, A. Svedkauskas bučllose. ir kiti, dalį praktikos atlikę Vilniuje, vyks Komisijos numatyti geriausi į Kauną, kur vietoje rinks medžiagą diplomi Parodėlės tikslas — ne pa rankdarbiai bus premijuojami. niams darbams. Tikimės, kad mūsų diplomi rodyti vieną ar kitą rankdarbį M. Geržonaitė niai darbai, parašyti po tokios praktikos, tu kaip tokį, bet paskleisti JI plaas^ rės ne tik metodinę, bet ir praktinę reikšmę gerinant finansavimo darbą respublikoje. ui: A. Vltlipo puotr. Leningradą apžiūrint. V. Meidūnas
Pradėjome gamybinę praktiką
Rankdarbių parodėlė
Nevykęs bandymas
Jtą Neseniai Medicinos fakulte- daug puikūs — iš 20 laikiusių tp dekanatas paskelbė III kur- egzaminą žmonių vos 4 gavo k'so medikams, kad lietuvių gru- labai gerą pažymį, likusieji — pė gali laikyti prieš laiką ru- gerus pažymius Ir 3 studen tų kalbos egzaminą. Dauguma tams grėsė trejetukai, todėl studentų, numatydami neleng- jie nutarė laukti sesijos. nc'vą įlemos egzaminų sesiją, Savaime aišku, dargi gerai nutarė išsilaikyti šį egzaminą, moką rusų kalbą studentai per vi Tačiau dekanatas Ir speciali ko- vieną dieną negalėjo pakartoti zalmislja, matyt, savotiškai su- gramatikos kurso. Studentams, matomai, nebu ip.prato naują rusų kalbos dėstyH Imo ir egzaminų tvarką. Apie vo pilnai Išaiškinta, kokia tai, Bcada bus egzaminas, stu tvarka Ir kas gali laikyti egza dentai . padavuslejl pareiški miną prieš sesiją. Ateityje reikėtų protingiau mus, sužinojo oficialiai gruo džio 1 d., o egzamino diena taikyti naują egzaminų lalkybuvo paskirta gruodžio 3 d. Re- mp tvarką. /.ulUtai, žinoma, gavosi ne per„Taryb. studento" koresp.
Tęsiame pokalbį apie poeziją
sakiniai nesurišti vidiniu ryšiu, APIE EILĖRAŠČIUS nieko apibrėžto neatskleidžia, Aš — medikas, Ir apie eilė neišryškina. Tai žodžių žais raščius kalbėti man netalp Jau mas. lengva. Bet aš mėgstu skaityti Eilėraštyje „Vakare ant gerus eilėraščius. upės" tas pats autorius sako: Teko perskaityti „Tarybinio studento" Nr. 22—23 išspaus „Kai užgęsta diena dintus eilėraščius. Tiesa, tie Tarp baltųjų miglų, eilėraščiai lyriniai, išreiškia Kažko ilgu tada, įvairius Jausmus, nuotaikas, Neramu, neramu. . tačiau maža juose naujo, pa mokančio idėjinio, mažai gyve tačiau ir vėl nepaaiškina kodėl „neramu". nimo tikrovės. Kuriam gi tikslui taip žai Anykštletis eilėraštyje „Va džiama žodžiais, nieko naujo karai" rašo: neduodant skaitytojams? „Bėgo dienos, lyg vandenys O išsireiškimai; „Kai užgęs plaukė. . . ta diena tarp baltųjų miglų", Dingo meilės pirmosios „plakas aukso banga tarp žilvi gaisrai, čių žalių.. ." yra tik saldus M PRANEŠIMAS Gal dėl to svyravo beržas niūniavimas, čiulbėjimas, o ne Siekiant pagerinti studentų buitį, socialistinės nuosavyant lauko? vykęs kūrimas. Kokius vaizdi bėslaugumą, politmaslnio darbo išvystymą, nuo š. m. gruoIr kažko neramu, perma- nius duoda šie išsireiškimai? žal. .. Jie nieko nepasako, nieko Ir Jdžlo mėn. 10 d. iki š. m. gruodžio mėn. 25 d. pravedama Vakarai, vakarai. . neduoda, nes neaiški pati min tradicinė bendrabučių apžiūra — konkursas. Apžiūrai pra tis, kurią poetas lyg ir ketino Paaiškinkite, kas čia parašy vesti sudaryta speciali komisija. ta, ką norima visu tuo pasaky Išreikšti. Komisija patelkia medžiagą dovanos skyrimui geriausiam ti? Dėl ko „svyravo beržas ant Tematiniu atžvilgiu labiau laukto", ko „permažal". Visi šie siai patiko Anykštlečio eilėraš bend abučlul ir atskiriems kambariams.
tis „Susimąstymas", kuris tei gia, kad gyventi reikia taip, kaip gyveno Korčaginas, Tai — didžiojo kovotojo Korčaglno gyvenimo teisingumo pripa žinimas. Visiškai priešingai nuteikia Alg. Samullonio eilėraštis, ku riame autorius kalba apie kaž kur išklydusius draugus, apie jų dingimą „klaidaus gyveni mo kely". Autorius klausia: „Kur šaukė Juos keliai mig loti? Ta nežinia tokia skaudi! Išeičiau, pėdų jų ieškočiau, Paslėpęs nerimą širdy". Eilėraščio nuotaika pesimis tiška, autorius lyg bijo gyveni mo. O man roctos, nėr ko bijo ti, jei draugai buvo tikri, Ir verti Ieškoti jų pėdų, o ne slėp ti nerimą širdy. Vaikinai, ma tyt, gali rašyti, bet dirbtinio pesimizmo dozė neleidžia jiems nustatyti tikslią gyvenimo diagnozę. V, Gusevas, Medicinos fak. II k stud.
EILIUOTAI APIE EILES Skaitai eiles jaunų draugų Ir pyktis ima, Ir skaudu, Net bartis noriu kai kada — Eilėms jie tvoja lyg lazda. Kiti parašo iš širdies, Jau kad sudės, supins; suries, žmogaus gyveninio, deja, Nėra poezijoj toje. Treti priverks ir prldejuos. Atrodo, mūzos skriaustų juos. Betrūksta ašarų katės — Ir jų, ko gero, dar pridės. Kuriu, draugai, Ir aš eiles, — Dažnai netobulas, žalias, — Tačiau raudoti — niekados! Kovoj semiuos posmus dainos.
Tad ko gi šiandien tiek graudent, Kažkur padangėmis pleventi Arčiau gyvenimo tiesos— Ir mūzos mums nusišyp sos! V. Dėnas
SPORTININKŲ VAKARAS
Rezultatai galėjo būti geresni
Gausiai susirinko sporto mėgėjai ris su TSRS krepšinio komanda, kuri šeštadienio vakare į Universiteto ten buvo pakviesta sužaisti eilę drau Tradicinėse Komjaunimo taurės didžiąją sporto salę. Čia įvyko drau giškų rungtynių. Prieš klausytojų krepšinio varžybose- šiais metais da giškos krepšinio rungtynės tarp Pe akis iškyla puikūs kelionės vaizdai, lyvavo visų fakultetų vyrų ir moterų dagoginio instituto ir Universiteto gamtos peizažai, kuriuos TSRS ko komandos — 112 studentų. dėstytojų komandų. Lygiai 19 vai. manda stebėjo iš 4 km aukščio pro įtempti susitikimai vyko moterų ir abi komandos išbėga į aikštelę. Ai lėktuvo langus. Kulakauskas papasa dint ilgai nenutylantiems plojimams, kojo apie žymesnius Pietų Amerikos vyrų „A” grupėse, kuriose žaidė pa Universiteto dėstytojų komandos ka miestus, tenykščių žmonių gyvenimo jėgiausios fakultetų komandos. Gamtlninkės čia pasirodė geriau pitonas įteikia didžiulę gėlių puokštę būdą, apie krepšininkų nesėkmes Ir priešininkų komandos kapitonui. . . pergales, kurias teko patirti Čilėje, siai. Jos nepralaimėjo nė vieno susi Rungtynės pradedamos. Pirmuo Urugvajuje, Argentinoje Ir Brazili tikimo Ir užtikrino sau pirmąją vie sius metimus padaro mūsų komanda, joje. Kulakausko pasakojimas labai tą. Antroji vieta atiteko Istorijos-fi lologijos fakulteto krepšininkėms, o po keletos minučių jau veda gana sudomino klausytojus. dideliu skirtumu. Tačiau priešininkai Po nusipelniusio sporto meistro nugalėjusioms Ekonomikos fakulteto nesuglumsta. Pedagoginio instituto pranešimo įvyko nedidelis koncertas, atstoves. Bū reI i ada dėstytojų komandoje žaidžiantis spor suorganizuotas sporto klubo narių, Vyrų „A” grupėje Išsiskyrė Eko to meistras Sabulis padaro komandos Slldlninkės seserys Cepskaltės akor nomikos fakulteto penketukas. Dar Chemijos fakultete 20 būrelių turi 40 narių (faktas). sudėtyje kai kuriuos pakeitimus, ir deonais atliko ..Valsų popuri" Ir niai, kolektyviškai žaisdami, jie pel padėtis pradeda švelnėti. Metimas „Kaimišką polką”, šachmatininkė nytai tapo nugalėtojais, antroji vie seka po metimo, ir taškų skirtumas Kaušllaitė, akomponuojant Znaidzi- ta atiteko Istorijos-filologijos fakul pastebimai mažėja. Tačiau išlyginti lovskal, atliko Dvariono „žvaigždu teto krepšininkams, permainingoje nebesuspėjamą. Pirmasis kėlinys bai tę”, indoneziečių liaudies dainą „In kovoje nugalėjusiems gamtininkus. giasi rezultatu 29:25 Universiteto donezija”. Šiltai klausytojai sutiko Pažymėtina ketvirtą vietą užėmusių’ lengvaatlečio Llaukonlo atliktas nea kovingų Fizikos-matematikos fakul komandos naudai. Antrame kėlinyje žaidimas įgauna poliečių liaudies dainą „Santa Lluči- teto krepšininkų pergalė prieš stip dar aštresnį pobūdį, dar spartesnį ja” Ir vengrų liaudies dainą „Yra rų Teisės fakulteto penketuką. tempą. Rezultatas svyruoja kelių taš pasaulyje gražuolė”. Didžiausio pa Bendroje įskaitoje (moterų Ir vy kų skirtumu tai vienos, tai kitos ko sisekimo susilaukė Chmlellausko per ru) po lygiai taškų surinko Gamtos, mandos naudai. Bet Į susitikimo pa skaityti kupletai apie universiteto Ekonomikos Ir Istorijos-filologijos fa baigą Universiteto komanda nebeiš sporto klubą ir atskirų sekcijų dar kultetų komandos. Geresnis įmestų laiko tempo, praranda bereikalingai bą. Kupletuose negailestingai sukri praleistų krepšių santykis buvo Gam eilę taškų. Mėginimas padėtį ištaisy tikuoti apsileidėliai Ir tinginiai ir pa tos fakulteto krepšininkų susitiki ti paskutinėmis minutėmis nepasise girti tie, Iš kurių verta pasimokyti muose. Gamtos mokslų fakulteto ka, Ir rungtynes laimi Pedagoginio visiems. krešinlnkal Iškovojo Komjaunimo ko Ilgai tą vakarą Aktų salėje skam miteto skirtą taurę, antroji vieta ati Instituto komanda rezultatu 53:49. Pasibaigus rungtynėms, žiūrovai bėjo linksma muzika, dainos, juokas. teko Ekonomikos fakultetui, trečioji susirinko į Aktų salę. Cla įvyko Uni Praėjęs vakaras parodė, kad univer — Istorijos-filologijos fakulteto žai versiteto sporto katedros organizuo siteto sportininkai sugeba būti pir dėjams, atitinkamai IV, V, VI ir VII tas sportininkų Ir sporto mėgėjų su mieji ne tik moksle Ir darbe, ne tik vietas užėmė Fizikos-matematikos, Dėstytojas: —- Vieną jau nustvėriau, kitą prisiviliosiu ir bus bfl sitikimas su TSRS nusipelniusiu ginant universiteto spjorto garbę res Medicinos, Teisės ir Chemijos fakul sporto meistru Kulakausku. Kula publikoje ir už jos ribų, bet kad Jie tetai. St. Patacko pieš J kauskas gausiai susirinkusiai publi yra Ir neblogi saviveiklininkai, kad Varžybos parodė Išaugusį koman kai papasakojo Įspūdžius iš kelionių moka naudingai ir kultūringai dų meistriškumą, organizuotumą, bet APIE VANDENĮ, TELEFONĄ IR. . . GALVAS po Pietų Ameriką. Po Pietų Ameri praleisti savo laisvalaikį. kartu ir trūkumus. Dėl nepateisina (Iš telefoninio pasikalbėjimo tarp Istorijos kabineto ir ūkio skyriaus)! ką Kulakauskas važinėjo kaip treneJ. Šarūnai mų priežasčių į rungtynes su Medi — Alio, čia ūkio skyrius? Pas mus vanduo pro lubas bėga! cinos krepšininkėmis neatvyko Che — Bėga, bėga! žinau kad bėga, kai stogas kiauras. Reikėjo varJ mijos fakulteto komanda. Be žaidi mo Istorijos-filologijos fakulteto mo baidyti, kad čerpių nespardytų. . . Pakišklt kibirą Ir nebėgs. . . — Mes rimtai — remontuokite, nes ant galvų, ant knygų teka. Respublikiniame šašklų-šachmatų vičlūtės pasiekimą. Žaisdama su vy terų komandai užskaityta pergalė — O mes, manot, juokais?'Stogą perdengsime pagal biudžetą c ', klube gruodžio 2 d. buvo sužaistos rais, ji pasidalino pirma—trečia vie prieš neatvykusias į rungtynes Fizi sekančių metų vasarą. Planas, draugai Istorikai, didelis dalykas. . paskutinės partijos Vilniaus m. pir tomis, surinko 7,5 taško Ir Išpildė kos-matematikos fakulteto krepšinin — Alio!. . Alio!. . Vanduo bėga. . . kes. Buvo Ir daugiau nedrausmingu menybių pusfinalinėse pogrupėse. pirmojo atskyrio normą. 7,5 taško (Telefonas trakšteli ir išsijungia). Užrašė R. Mačiulis Varžybose dalyvavo ir V. Kapsuko surinko Ir Chemijos fakulteto studen mo faktų, į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti ne tik fakultetų sporto ko vardo V VU studentai, kurie pelny tas Kūrinas. RED. PRIERAŠAS: Įdomu, pagal kokį planą ir biudžetą draugai I Trečiojoje pogrupėje gerai žaidė lektyvų biurai, bet Ir dekanatai. tai laimėjo stipriausiųjų vardą. ūkio skyriaus remontuotų stogus, jei tyras tirpstančio sniego vandeni Štai, pavyzdžiui, pirmojoje pogru- universiteto studentai Ilgūnas (Eko Nepatenkinamai varžybas pravedė pasilietų ant Jų galvų? O kol kas pranešame, kad vanduo pasirodo p| pėje pirmą vietą iškovojo Istorijos- nomikos fakultetas) ir Klrjackls (Fi Ir teisėjų kolegija. Dėl eilės teisėjų lubas 60-Je, 62-je, 34-je auditorijose ir koridoriuje prie 34 audltorijl filologijos fakulteto žurnalistikos zikos-matematikos fakultetas). Jie vi nedrausmingumo neleistinai .užsitęs Užjaučiame ūkio skyrių dėl neplaninio vandens, pasirodžiusio Istorijl specialybės studentas Alg. Matulevi sus 10 ratų praėjo be pralaimėjimų davo susitikimai. Atsitikdavo Ir taip, filologijos fakulteto lubų erdvėje ryšium su oro atšilimu ne pagal :1 čius, kuris po 10 ratų surinko 8 taš Ir, surinkę po 8,5 taško, pasidalijo kad į salę Išeidavo netinkamoje ap monto grafiką. kus. Gerai sužaidė ir Fizikos-mate 1—2 vietomis. rangoje ne tik komandos, bet Ir tei Neužilgo prasidės Vilniaus miesto sėjai. Tai trūkumai, kuriuos reikia matikos fakulteto studentas Degetšachmatų pirmenybių finalas, kuria artimiausiu laiku Ištaisyti. Nesupran manas, surinkęs 7 taškus. Antrojoje pogrupėje studental- me Universiteto garbę gins aukščiau tamas ir varžybų šeimininko — šachmatininkai irgi puikiai pasirodė. paminėti studentai ir dar kai kurie Komjaunimo komiteto abejingumas Ypač norisi pažymėti Fizikos-mate nepaminėti. pravedamoms varžyboms. J. Sargūnas matikos fakulteto studentės SteponaV. Matulaitis
Prie šachmatŲ lenty
SUS ĮTIKIMAI Taline įvyko draugiškos tinklinio varžybos tarp Estijos Ir mūsų res publikos sostinės komandų. Vilniaus miesto vyrų rinktinę Išimtinai atsto vavo USK tlnkllnlnkal.
T A L I NE
Pirmą susitikimą universiteto sportininkai turėjo su Talino „Kalevo" rinktine. Rungtynės vyko nepa prastai sparčiu tempu. Iš pat pradžių vietos sportininkai stengiasi perimti
Po šiaurės dangumi 2. OSLO. KELIONĖ PER KALNUS
Oslo žiburius pamatome iš tolo. Jie mirga kaip žarijų krūva. Ten, kur lyg karoliai tiesios šviesų virtinės — gatvės. Mirga visokių spalvų reklami niai užrašai. Mes artėjame, smengame į tuos žiburius. Pagaliau sudreba lėktuvo korpusas — ratai palietė žemę. — Iki pasimatymo! —■ lietuviškai atsi sveikiname su maloniomis konduktorė mis. Mat, žinome, kad tos pačios kampa nijos lėktuvu skrisime atgal. Aerodrome šaltas smarkus vėjas grobsto lietpalčių skvernus. Prie mūsų prisistato gidas. Aukštas, dramblotas vy riškis žila galva, tautybės rusas. Neži nia kada ir kas privertė Jį apleisti tėvy nę ir tapti Norvegijos piliečiu. Lietuviš kai, kaip ir Suomijoje, pildome anketas. Kuo mūsų kalba prastesnė už anglų ar vokiečių? Autobusas nuveža mus į užmiestį ir apsigyvename „Smiestado” viešbutyje. Viešbučio rūsyje — restoranas, čia mū sų laukia trys ilgi stalai su raudonomis vėliavėlėmis. Prie mūsų pristojo p. Sonsteby, turistinės norvegų firmos atsto vas. Atlikdamas tarnybinę pareigą, jis mus šnekina, linksmina, teiraujasi, kaip sekėsi kelionėje. Estradoje — trys italai muzikantai. Jie beldžia vis tuos pačius tango ir šlafoksus. Groja ir „Bugi-vuqi”, o kartais italai uždainuoja. Jų dainos tai aistringos, tai svajingos, persunktos ilgesiu. Kaip vėliau sužinojome, jie čia atkeliavo, ieškodami pragyvenimo. — Gal pas jus gerai moka už groji mą? — klausė Jie. — Važiuotume į Vil nių. Sekančią dieną pusryčiaujame prie švediško stalo, kad būtume budresni, geriame daug juodos stiprios kavos ir susipažįstame su Oslo. Venstre kapinės. Mes žiūrime į pilką akmeninį karį, apsivilkusį pažįstama mums miline. Tai paminklas tarybiniams kariams, žuvusiems vaduojant Norvegi ją Iš vokiečių. „Norvegija jums dėkoja” — užrašas ant pjedestalo. Važiuojame toliau. Aplankome garsųjį Frogner par ką su Vigelando statulomis, Rotušę, nau jų statybų rajonus, Kon-Tiki plaustą, garsaus keliautojo Nanseno laivą „Fra ntą”, vikingų laivus iš XI amžiaus... Kylame į kalnus — Holmenholmą. Iš
LV 14581
ten gėrimės miestu. Iš kalnų Oslo atrodo pilkas, kaip ir jį supančios uolos ir pilki miškai. Saulėje blizga fijordo atšakos. Virš miesto kyla pažaliavę bažnyčių bokštai. Senas šis miestas, įkurtas prieš 900 metų, daug kartų niokotas gaisrų. „Nors mūsų protėviai vikingai neturėjo degtu kų. bet Oslo jie net kelis kartus nusvi lino”, — juokauja norvegai. Mus labai sužavėjo (tur būt, kaip ir visus turistus) Frogner parkas. Jį puo šia 150 didžiojo norvegų skulptoriaus Gustavo Vigelando sukurtų statulų. Tie sa, visas šio parko išplanavimas — jo kūrybos vaisius. Savo skulptūromis Vigelandas vaizduoja žmogaus gyvenimą — nuo lopšio iki žilos senatvės. Geni jaus kaltelis iš pilko Skandinavijos gra nito sukūrė tokias formas, nuo kurių žiūrovas neųali atitraukti akių. Ir nąktį čia pilna lankytojų. Parkas atidarytas vi są parą. Be oficialaus maršruto, mums lieka ir laisvo laiko. Tada vaikštome po miestą. Stebime žmones, namus, paminklus, čia gausu svetimšalių, skamba įvairiausios kalbos. Per metus Norvegiją aplanko virš milijono turistų. Iš svetimšalių čia bene daugiausia sutiksi anglų. Tai — tu ristai ir biznesmenai. Anglų kalba gali susikalbėti vos ne su kiekvienu žmo gumi. Miestas moderniškas, akį veria rekla mos, namai — moderniški. Tik gatvėse judėjimas neturi tokių tempų, kaip Hel sinkyje. Bet atsistok kurioje pakilesnėje vietoje ar pažvelk iš balkono — čia pat, rodos, į miesto kvartalus įsirėžia uolos, Gatvėsę, prie atvirų staliukų, eglynai, ramūs rimti norvegai ilgas valandas sėdi prie alaus bokalo, šnekučiuoja, rūko pypkes. Ateiname prie karaliaus rūmų. Patai kome pačiu .[domiausiu momentu, kada keičiasi senoviškomis uniformomis apsi rengusių gvardiečių sargyba. Mane trau kia prie universiteto. Jis čia pat. Gelto nas, gražus, primenąs klasikinį stilių pa statas, nors ne labai didelis. Jame mo kosi apie 3000 studentų. Vaikščiodamas apie Jį, aš su skausmu prisiminiau mūsų senelį universitetą su sueižėjusiomis, pa juodusiomis nuo lietaus sienomis, nešva riais kiemais... Kodėl pas mus nėra tvarkos? Gaila, studentų nesutikau. Mat, buvo
iniciatyvą. Tačiau jiems nepavyksta, Lemiamas, ketvirtas kėlinys baigiasi Įtikinančia USK tlnkllninkų pergale. Bendras susitikimo rezultatas*3:i. Antrą draugišką susitikimą mūsų komanda turėjo su Talino rinktine, kurios sudėtyje lošė 5 žaidėjai iš Estijos TSR rinktinės. Susįtikimas prasidėjo stipriomis priešų atakomis. Tačiau geno bloko ir gerai organi zuoto kontrpuollmo dėka vilniečiai pamažu įgauna persvarą. Pirmas kė linys baigiasi svečių naudai. Estams atsirevanšuoti pavyko tik trečioje partijoje. Susitikimas baigiasi san tykiu 3:1 (15:12; 16:14; 11:15; 15:5;). S. Kernagis sekmadienis. Aš atkreipiau dėmesį į bronzines lentas, prikaltas prie fasado. Ten surašytos pavardės. Pakalbintas Jaunas vyrukas paaiškino, kad tai stu dentai, nukankinti vokiečių. Tiesa, tokių lentų Norvegijoje gausu prie daugelio viešųjų pastatų. Tai atminimas patriotų, kovojusių ir žuvusių už šalies laisvę. Jie darydavo sabotažo aktus, sprogdindavo elektrines, laivus, traukinius. Rizikuoda mi gyvybe, norveqai nešdavo maistą konclageriuose uždarytiems tarybiniams karo belaisviams. Taip drąsi, laisvę ir šviesų kultūringą gyvenimą mylinti tau ta kovojo prieš fašistinius pavergėjus ir savo liaudies išdavikus — kvislingiečius. Ieškau po miestą „Ibseno pėdsakų”. Gėrimės puikiais bronziniais paminklais Ibsenui ir Bjornsonui prie Nacionalinio teatro. Skulptoriaus mokėta perteikti ra šytojų charakteris — Ibsenas rimtas, pa niuręs, palenkęs galvą, o gyvas Judrus Bjornsonas, rodos, nė ant pjedestalo ne rimsta. Nesunku atrasti Ibseno kapą. — Ten, Vai Frezers kapinėse, — pa rodė ranka paklaustas norvegas. Anksti rytą, rizikuodami likti be pus ryčių, atėjome į kapines. Pasiekiame dai lią nuožulnią pievutę, apaugusią didžiu lėmis tuopomis. Medžiai Jau iškaršę, jų šakose tyliai ošia vėjas. Sustojame prie paminklo. Trys antkapių plytos — Ibse no, Jo žmonos ir sūnaus. Rašytojo kapo galvuqalyje — Juodas obeliskas su iš kaltu ant Jo plaktuku. Tuo plaktuku ra šytojas beldė visą gyvenimą, žadindamas savo liaudį... Kurį laiką pastovime, pasiimame atminimui akmenukų, aplanko me BJornsono kapą. Išeiname. Ir štai tiesiai prieš kapinių vartus — knyųų krautuvėlė. Languose knygos rėkiančiai detektyviniais viršeliais, čia jau ne ta literatūra, dėl kurios kovojo Ibsenas. Be geros literatūros, Norvegijoje daug lei džiama, o ypač importuojama, šitos — kriminalistinės.
V. Vosyliaus pieš ■ Anksti rytą traukiniu išvažiuojame į Bergeną. Kelias per kalnus. Iš pradžių tie kal nai neaukšti, pridengti mišku. Bet toliau — vis didesni ir didesni pilko akmens masyvai iš šalių. Debesys taip žemai, Jog mums atrodo, kad tai traukinio dū mai. Baltomis kaskadomis nuo uolų krenta kriokliai, sraunios upės ūžia po tiltais. Kitoje vietoje — tarp akmens sienų užsklęstas ežeras, ramus, kaip veidrodis, tamsus. Stotelėse — kalnie čiai, apsirengę nacionaliniais drabužiais — trumpom iki pusblauzdžių kelnėm, languotom kojinėm. Toliau mūsų kelias eina siaurais koridoriais, traukinys ne ria per tunelius. Ir pagaliau — visiška akmeninė dyku ma su rusvai pilka, žema augmenija, su šiurpiai šaltu oru, su baltomis sniego viršukalnėmis. Vien tik raudoni turistų viešbučiukai šen bei ten išsibarstę tarp uolų. Vienoje stotelėje sugedo traukinys. Ekspresas ateis už valandos, todėl bėga me prie artimiausio krioklio. Pažiūrėti — čia pat, pradedi eiti — du ar daugiau kilometrų, šit, rodos, kažin kieno prie šiška ranka užvertė srovei kelią akmens luitais. Bet vanduo nesulaikomas — Jis verčiasi per granitą, drebina žemę, tykšta baltais purslais į šalis. Staigiai temsta, ima lyti. Tylu ir nejauku. Klau sykis ir nieko neišgirsi, nebent pakly dusį Brando balso aidą... Eksprese patekau j vagoną vienas pats, be savų. Važiuoja vien anųlai. Su sipažinau su dviem studenėmis iš Lydso. Viena filologė, kita muzikė. Jos pa prašė mane pasirašyti ant popieriaus skritulėlio, kur renka naujų pažįstamų — studentų vardus. Pasirašau.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
— rfūkote? — klausia. — Mes tai 1 kome. — Ir parodo cigarečių pokel|. fl Su viena jų, Margaret, pradeda kalbą studentiško gyvenimo temor Antroji padeda į šalį kriminalini rons “1 ([domu, anot jos, bet baisu) ir [siJuU(J j pokalbį. Pasirodo, jų studentai ml( -3 linksmintis, šokti, sportuoti, o egza J nams ruošiasi prieš pat sesiją, žoi S kaip viso pasaulio studentai. — Ar jūsų merginos taip pat n" a kaip ir pas mus? — klausia. Aš sa> I kad nežinau, kaip pas juos myli, ; 1 mano manymu, meilei yra viena kai 9 Paskui mūsų pokalbis Įgauna karu 9 skonį. Apie Tarybų Sąjungą Jos 1 i mažai, beveik nieko. Duoda kompr’ a tuojančius klausimus, o visa kupė vai seka mūsų pokalbi. — Ar tiesa, kad jūsų kompozito' ♦ rašo pagal partijos instrukcijas? klausia muzikė. Aš klausiu, kokius mūsų kompoi I rius ir jų kūrinius jos žino. — Prokofjevą. Man patinka Jo K J tas „Romeo ir Džiuljeta”, — sako art Tada aš klausiu, pagal kokias inst' J cijas, jų manymu, parašytas šis I* E tas... Reikia pasakyti, kad nuomonę > :■ Tarybų šalį, apie tarybinius žmones I sienyje formuoja buržuazinė spauda ■ pilna šmeižikiškų ir tiesiog šlykščių i ■ simanymų apie mūsų Tėvynę. JI dai I l>u atvejų ir suformuoja žmonių nud | nes... R. KASAUSKA I
(Bus daugiau)
*& Redaktorius J. Bulota -—^>3 Užs. Nr. 0174:?®