Visų
PORTAŽAS
Ruosiamės sesijai, rasom diplominius Iki vėlaus vakaro negęsta lesos universiteto skaityklaJos visos dabar perpildytos, nku surasti nors vieną laisvą □telę.
Vakaras. Gamtos fakulteto geologijos katedros auditorijose šviesu. Tai geologijos specialybės studentai - diplomantai ruošia medžiagą savo diplo-
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 29 (239) 1956 m. gruodžio 21 d. Penktadienis
'
eš.
I Užsukome į TSKP istorlis katedros skaityklą. Tylu, [erginos palinkę prie knygų, - . , ■ ro išrašus, konspektuoja įs kaitoms ir egzaminams reika lingą medžiagą. Kam neužten ka vietos skaitykloje arba norlsi dirbti vienam — tas, išsiuntęs draugus į skaityk_ saviveiklos repeti_ • kin3 ar ją, įsikuria jaukiame bend’ ' ' . IbučiOif Kambaryje. A. Šarkio nuotr. ir tekst. metu visur vyksta pla Šiuo čios diskusijos apie poe
ziją. Ir tai natūralu, nes lę metų vyravęs asmenybės uitas ypatingai ryškiai atsiJūndėjo poezijoje, kuri neBianoma be atskirų žmonių Jaus> f ■ų, pergyvenimų, minčių. Gi as menybės kulto laikotarpių įsigariji ■jęs kolektyvo niveliavimas, neti rij: lk jimas eilinio žmogaus kūrybiii :■? ni iis sugebėjimais, nesiskaitymas te jo savarankiškumu, individua■ne laisve ir jo dvasiniais bei ra iterialiniais poreikiais, vienos j įmenybės skonio visose gyveniĮ io srityse viešpatavimas atvedė į ieną, o tuo pačiu ir poeziją, Į ak| ivietę Gyvą, pūnn'ir.'iuji žmogų | poezijos išstūmė plikos abstrakIc jos, besieliai, išgalvoti manekej B ai. Pasirodydavo kūriniai, iš■ raipą tikrovę ar, geriausiu atveH: apeiną gyvybiškai svarbius mūIgyvenimo klausimus. Rašytojai lalėjo savarankiškai vaizduoti /enimo. Todėl nenuostabu, kad ratūriniai kūriniai, ypač poetii, įgaudavo schematiškumo atIvį, supanašėjo. Supanašėjo ne tematiniu, bet ir formos atIgiu. Viso to rezultatas buvo izijos atitrūkimas nuo visuomei, o visuomenės — nuo poezi. Poezija tapo nepopuliari, žai kas Ją skaitė. Ir todėl visai ūralu, kad šiandien, po partiXX suvažiavimo, padariusio ą tokiai padėčiai, su giliu suūplnimu pradėta kalbėti apie sų tarybinę poeziją. Labai džiu/ kad šiandien, lyg po šilto ir ivinančio lietaus, vėl galime gėrėtis atgyjančiais ir nauįai iš augančiais, džiuginančiais mus sa vo šviežumu, spalvų niuansais ir y gajumu, poezijos daigais. Džiugu, kad ir mūsų, studentų, laikraštis pradėjo diskusiją apie poeziją. Tik gaila, kad taip mažai šioje diskusijoje dalyvavo. Dideliu Įžvalgumu ir meniniu tiesos pajautimu pasižymi jauno kritiko R. Pakalniškio straipsnis „Prieš siaurą lyrikos supratimą”, išspausdintas „Taryb. studento” Nr. 25. Jame jaunasis kritikas duoda esminę ir teisingą, parem tą gyvenimo tikrove, pradedan čiųjų universiteto literatų poezi jos, išspausdintos „Taryb. studen to” Nr. 22 — 23, analizę. R. Pa; kalniškis, kalbėdamas konkrečiai apie eilės draugų eilėraščius, pa liečia (nors, tiesa, siaurokai) ke letą ir bendrų mūsų, ypatingai Jaunųjų, poezijos klausimų. Labai gera yra tai, kad R. Pakalniškis nekimba prie smulkmenų, prie antraeilių dalykų, kas neretai pa sitaiko, kalbant apie eilėraščius, o p rmiausia iškelia pagrindinius, •teminius dalykus, parodo pačias pradedančiųjų poezijos negalavi(jf>o šaknis. Sutikęs su tuo, kad ■asmeninė” lyrika taurinanti jausJus”, jis sako: „Bet ir iš „asme ninės” ’lyrikos /■ mes turime imi u ne teisę ^/Išreikalauti didelio ii me ____ etinio ir ninio turtingumo. Juk taurii... ninio taurinti — oi reiškia žadinti, kelti žmogų, veikti ji qrožiu. O gražio turinys visada sąlygojamas vUuėmeninio idealo. ir: ]®Tadi.nasi’ bet kokia lyrika (ir „as.♦r ^^Ibeninė”) yra v\suorTienjnjo turi nio”. Taip, tai labai teisingi žoHžiai. Bet kokia lyrika yra visuoi turinio, ir mes neturime toisės maitinti visuomenę pirmu is l pasitaikiusiu mikrojausmeliu. 12 1’1 Foezija neturi būti atitrūkusi nuo ai ; tikrovės, nuo savo taiko, laiko, ji turi išreikšti savo visuomenės mintis, iof Jausmus bei nuotaikas, savo laiA ■SjlĮ*0 pagrindinius visuomenės gyvenimo bruožus. Gali kilti klausiIhas: tai kaipgi pagaliau rašyti, kad poezija būtų ir lyriška, ir vi•* Suomeninė? Klausimas būtų visai « 5žį*ietoie. nes pradedančiuosius įvais pamokymai ir mįslingos abrakcl'. s kartais labai painioja... rint atsakyti į šį klausimą, rai
J
dino, kur tyrinėjo kvartero devono periodo fauną. Be šito sluoksnius, diplomantas Juoda- pagrindinio darbo, Ed. Vokazls savo diplominiam darbui dzinskas ruošia rajono ribose pasirinko svarbią ir reikšmin esančių dolomitų kiekio atsar ga temą, tampriai susijusią su gų apskaičiavimą. Dolomitai praktika — visos Vakarų Lie puikiai tinka statybai ir Ed. tuvos hidrogeologijos tyrinė Vodzinsklo apskaičiavimai ga lės būti panaudoti, pradėjus jimas. įdomią temą pasirinko ir dolomitų eksploataciją, diplomantas Ed. Vodzinskas. Diplomantas Ed. Viodzinskas Praktiką jis atliko Kupiškio miniams darbams. Jie čia tvar- rajone, kur tyrinėjo viso ra- diplominio darbo rašymo meko praktikos metu surinktus jono geologiją, apibūdindamas tu. davinius, daro paskutinius apskaičįavjmuSj brėžinius. Prak tiką geologai atliko įvairiose mūsų šalies vietose. Studentai Kolyta, Gaigalas, Valiulis bu vo išvykę į Kolos pusiasalį, studentai Rusteika, Šumskas, Merkys dirbo Ukrainoje. Daugelis buvo palikę ir čia pat, Lietuvos bei Baltarusijos teri torijose. Diplomantė Indriūnaltė praktiką atliko prie Garišsiaiškinti, koks turi būti pats autorius arba kūrinio lyrinis herojus, kurio lūpomis kalba au torius. Tikro poeto, o tuo pačiu ir lyrinio herojaus pasaulis yra labai įvairus ir sudėtingas. Pir miausia, labai turtingas jo dvasi nis gyvenimas. Jis turi būti giliai mąstanti, Jautriai Ir subtiliai per gyvenanti, nerimstanti, ieškanti geresnio, aukštesnio, veržli, aukš tų troškimų ir polėkių, gyvenanti savo liaudies viltimis ir svajonė mis. aistringa savarankiška indi vidualybė. Tai — savybės, suda rančios lyrinio herojaus charakte rį. Tačiau meninis kūrinys visada reikalauja, kad herojus būtų TI PIŠKA”. Tipiškas turi būti ir ^poe tinio kūrinio herojus. O jei tipiš kas — tai ir individualus, nes ti piškumas tai bendro įkūnijimas atskirame, individualiame, kaip tik per atskirą, nepakartojamą cha rakterį atskleidžiant bendrus gy venimo dėsnius. Lyrika tipizuoja daugiausia dvasinį žmogaus gyve nimą — Jo vystymesi ir turtėji me naujais įspūdžiais ir pergyve nimais. Vadinasi, pilnesnė lyrinio herojaus individualybės išraiška duoda ir visuomeninio turinio, ku ris atskleidžiamas kaip tik per tą individualybę, pilnesnę išraišką. Išvada: lyrinis herojus, kadangi jis turi būti tipiškas, privalo sa vyje turėti visas tas neįkainoja mas dvasines vertybes, kurias amžių bėgyje sukaupė jo liaudis, turi būti tampriais saitais su ja susietas, kovojąs už geresnę Jos ateitį. Iš čia išplaukia ir atsaky mas į klausimą, kaip rašyti, kad poezija būtų ir lyriška, ir visuo meninio turinio. Kad poezija bū tų lyriška, reikia rašant neme luoti sau, rašyti nuoširdžiai, su TIKRU Jausmu, rašyti tai, ką per gyveni, jauti, svajoji. Kad poezija būtų visuomeninio turinio, kas svarbiausia, REIKIA BOTI TUR TINGOS SIELOS, STIPRIŲ POJŪ ČIŲ, SAVO LIAUDIES, SAVO LAI KO SAVARANKIŠKA INDIVIDUA LYBE.
Kalbant apie lyrinį herojų, no risi keletą pastabų padaryti dėl vadinamųjų bendrų, nevaizdingai deklaratyvinių arba, gal tiksliau, retorinių eilėraščių, kurių pilna buvo asmenybės kulto laikotarpiu ir kuriuos dar ir dabar bando kai kas gaminti. Kadangi lyrinis poezijos herojus yra savarankiš ka individualybė ir, kaip matėme, tipiška individualybė, tai jis bend ra visada išreiškia per atskira, o bendri, retoriniai eilėraščiai iš karto kalba apie bendra — apie tai, ką lyrinis herojus turi išreikš ti per savo pojūčių ir pergyve nimų prizmę, kas turi būti kaip minties išvada, apibendrinimas. Tokiuose eilėraščiuose pradingsta lyrinio herojaus individualumas, kaip būtinas geros poezijos atri butas, jis tampa panašiu į kitus tos pačios rūšies poezijos lyri nius herojus; atkrinta ir tipišku mas, nes jei lyrinis herojus netu ri individualumo, tai per ką tada išreikši bendrus dėsnius? Tokiu būdu tie bendri dėsniai lieka pli komis, šaltomis abstrakcijomis, nesušildytomis gyvo žmogaus jausmais, pergyvenimais — lyri nio he'ojaus individualybe. Ir prasideda kartojimas to, kas jau pasakyta ne tik kitų poetų eilė raščiuose, bet ir įvairiuose publi cistiniuose bei moksliniuose straipsniuose__
NAUJAS MOKSLINIS BŪRELIS
šalių proletarai, vienykitės!
Kaina 20 kap.
Istorijos-filologijos fakultete prie svetimų kalbų katedros šiais mokslo metais buvo suor ganizuotas vertėjų būrelis. Jam vadovauja svetimų kalbų ka tedros vedėjas Laučka. Būrelis turi tris sekcijas: vertėjų iš anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų. Pastarosios sekcijos nariai verčia vokiečių rašytojo H. Zudermano apysa kas iš Klaipėdos krašto lietuvių gyvenimo. Pavasario semestre geriausia šio rašytojo apysaka „Kelionė į Tilžę" bus baigta versti. Paskutiniame būrelio susi rinkime buvo recenzuotas H. Heinės „Kelionių vaizdų" ver timas.
Viltys ir... nusivylimas
Skelbimas apie tai, kad Ak- sėdi drg. Bielinis Ir šypsosi įvyks Istorljos-filolo- patenkintas. „Girdi, koks įdo tų salėje ... gijos fakulteto komjaunimo ko mus vakaras!" O salėje sėdi Ir mąsto: miteto organizuojamas klausi žmonės, žiovauja mų-atsakymų vakaras, labai „Niekam tikęs vakaras. Nieko sudomino visus. Grudžlo 8 d..įdomaus". Ir visai teisingai: vakare į Aktų salę susirinko argi gali būti įdomu, jei nieko didelis būrys studentiškojo naujo (arba visai nieko) neat jaunimo. Kiekvienam norė sakoma į rūpimą klausimą. josi išgirsti, kaip bus atsakyta Aišku, čia visai negalima kal į klausimus, kurie jį jaudina, tinti drg. E. Meškausko. Protingai galvojant, vienam kas atsakinės į klausimus iš viso. Bet. . . čia prasidėjo ne žmogui ir neįmanoma atsakyti tikėtumai. Pirmiausia, susirin į tokią galybę skirtingiausių kusieji nežinia dėl kieno kaltės klausimų. beveik valandą laiko prasėdėjo Kalčiausi čia yra vakaro or belaukdami vakaro pradžios ganizatoriai. Argi universitete (kad su punktualumu vakaruo nėra daugiau žmonių, kurie se reikalai stipriai pašliję, tą kiekvienas pagal specialybę ga vakarą įsitikino daugelis. Fak lėtų atsakinėti į klausimus, tas). išaiškinti nesuprantamus dalyKlausimų buvo pateikta tik- kus? Žinoma, tokių žmonių yra, rai didelis skaičius (daugiau, tik reikia juos paprašyti tokiuo kaip 150) Ir iš įvairių sričių. se vakaruose dalyvauti. Kom Klausimuose buvo liečiamas jaunimo Komiteto nariai tvir studentijos gyvenimas, mūsų tina, kad buvę kviesta daugiau šalies tarptautinė ir vidaus pa žmonių, bet, kad jie. . . apgavę. dėtis, žemės ūkis, naujausi Galima pasakyti tik viena — mokslo Ir technikos laimėjimai prie gerų organizatorių nėra ir t. t. Keista — nekeista, bet į apgavysčių ir nesusipratimų, Reikla vieną kartą pasiekti šią skirtingų klausimų masę atsakinėjo. . . vienas žmogus — to, kad žmonės iš panašių va prorektorius E. Meškauskas. karų išeitų ne nusivylę, bet Nuo ankstyvo ryto iki vėlaus sesljos beliko tik keliolika Gavosi visai natūralu, kad į patenkinti, sužinoję tai, kas vakaro chemijos speclaborato- dienų? klausimus atsakymai buvo ne rijoje verda darbas. Prie mon Eilė diplomantų jau pradėjo konkretūs, nieko nepasakę. Su Juos domina. tuojamų radio aparajų, įvai dirbti prie diplominių darbų. sidarė tokia situacija: už stalo „Taryb. stud". koresp. riausių svarstyklių ir kitų prie Štai analitlkas-minerologas S. taisų susikaupę sėdi studentai. Zatiukas savo pasirinktai temai Tai chemikai - diplomantai. „Karbonatinių uolenų tirpumas Jiems dabar atsakingas laikas anglies acto druskos druskos Įdomų ir naudingą muzikinį laukti klausytojų. Argi tai bū — diplominių darbų paruošia- rūgščių tirpaluose ir amonio mieji darbai. Sį semestrą ten- chloride" surinko reikiamą lite- vakarą praėjusį šeštadienį su tų šių fakultetų studentų įpro ka įtemptai padirbėti. Daug ratūrą. Jo darbas (vadovas doc. rengė Fizikos-matematikos bei tis? Daugumas iš mūsų dar ma brangaus laiko atėmė pedagogi- Kaušpėdas) turės praktinę Chemijos fakultetų visuomeni nė praktika, dabar reikia daug reikšmę žemės ūkiui. Artimiau- nės organizacijos. Lektorius žai supranta muziką, todėl to dirbti prie šiemet padaugėju šiu laiku, kai tik bus pristaty Yla skaitė paskaitą „Kaip su kie vakarai yra labai naudingi. sių specdarbų. Dauguma jau tos tyrimui reikalingos medžia prasti muziką". Apsilankiusie Jie prisideda prie mūsų esteti juos baigia. Stropiai, tiksliai gos, S. Zatiukas pradės ekspe ji buvo supažindinti su muzi nio išsilavinimo kėlimo, Gaila, darbus atlieka D. Rimdžiūtė, rimentinę dalį. Paruošiamuo kos kūrinių žanrais, jų istori- kad naudingi Ir įdomūs vakarai A Panovas (fizinės chemijos sius darbus Jau baigia organi- ja, paaiškinta, ką muzika išreiš- universitete dar retai suren specialybė). Draugų nusistebė kai Novikaitė, Širbinskaitė ir kia. Paskaita buvo illustruoja- giami. Norėdamos, kad studentai jimą kelia šios specialybės klti. ma Bethoveno, Čaikovskio ir kultūringai praleistų laisvalai diplomantės Kevenko nerūpes Iki sesijos beliko vos kelio- kitų kompozitorių kūriniais, tingumas. Ji retai atsilanko į lika dienų. Sėkmingai ją išlaiNusistebėjimą kelia „rimtų- kį, universiteto visuomeninės laboratoriją, todėl Iš aštuonlų kytl — artimiausias diploman- jų" mokslų fakultetų studentų organizacijos apie tai turėtų darbų atliko vos du. Kada ji tų uždavinys. nepunktualumas. Lektorius bu- pagalvoti. A. ŠAKALYS suspės atlikti likusius, kai iki A. SALCIUS vo priverstas ko ne valandą
Darbo daug—laiko maža
Daugiau tokiy vakary
čiųjų literatų eilėraščiai, išspaus dinti „Taryb. studento” Nr. 22 — 23. Visi šie eilėraščiai pretenduo ja į lyriškumą, tačiau juose tikro jausmo maža, Jiems trūksta JAUS MO JĖGOS, o tuo pačiu ir nuošir dumo. Juk tikra, nuoširdi poezi ja turi žmogų priversti susimąs-
f i I
nu, antraeiliu dalyku. Neseniai teko kalbėti su vienu pradedančiuoju, kurio eilėraščiai buvo iš spausdinti „Taryb. studento” Nr. 22 — 23. Ir ką gi, kada aš jam nu rodžiau jo eilėraščiuose keletą trūkumų, atsiradusių, apsilen kiant su elementariausiomis poeti-
tės — negailės”, „gaisrai — per mažai”). Tačiau geriausias rimas laikomas tada, kai eilučių galūnių sąskambyje dalyvauja ir pare miamasis priebalsis; tai ypatingai svarbu, rimuojant žodžius su vie nu balsiu galūnėje („skaudi — širdy”, „nešini — jauni”, „ūkuos
Už poezijos gilumą ir išraiškingumą j
tyti, jaudinti, o kas jaudinsis, pavyzdžiui, dėl to, kad Anykštiečiul „kažko neramu, per mažai”, kad L. Lunskį, kurio eil. „Ži nau” yra visiško poetinio neraš tingumo pavyzdys, „užbūrė jos šypsnys”, kas atjaus tą patį Anykštietį, liūdintį dėl to, kad už pykęs perkūnas „mėnesį kirto kardu” (?!)?.. Netikiu, kad jūs, draugai, apie tai rašėte, verčiami tos jėgos, kuriai kartais negalima pasipriešinti, netikiu, kad jūs, tai rašydami, buvote nuoširdūs sau, netikiu, kad Jūs, tai rašydami, pergyvenote, žinoma, ir jausmą reikalinga vartoti su saiku, nes tai gali virsti savotišku jausmų deklaravimu. Negalima jausmams per daug paleisti vadžias. Poezi ja turi būti jausmų ir proto lydi nys. čia jau, žinoma, meistrišku mo klausimai, kurie apvaldomi tik Tačiau šiaip ar taip tokios rū nuolatos dirbant. Su meistriškumo klausimais šies poezija pas mus jau ne taip dažnas reiškinys. Bet dabar išky glaudžiai yra susijusi ir eilėraš pradedantieji la kitas pavojus, kurį ir R. Pa čių forma, kuriai kalniškis jau yra nurodęs,— tai skiria labai mažą dėmesį. Pusė bėdos, jei draugas stengiasi, bet palinkimas į pseudolyriškumą, ko jam kol kas dar ne visai pavyks pavyzdžiu gali būti beveik visi, ta. tačiau yra tokių draugų, kurie su mažomis išimtimis, pradedan- formos meniškumą laiko nebūti-
kos taisyklėmis, jis pareiškė, kad, girdi, tai niekai, svarbu mintis, o žiūrint tų taisyklių, negalima pakankamai gerai išreikšti min tį. .. Taip, draugai, nelengva taip pasakyti, kad būtų ir mintis tiks liai, vaizdžiai ir suprantamai iš reikšta, ir forma be priekaištų. Bet taip reikia. Sunku, bet reikia! Kitaip ir poetu nebūsi. Daug kas rašo, o poetų maža. Tik tas tampa poetu, kas gerai apvaldo tiek tu rinio, tiek formos sunkumus. Ką bekalbėti apie sudėtinges nius formos klausimus, jei patys paprasčiausi, laikomi „poezijos abėcėle”, — kaip ritmas ir ri mas — dažnai apeinami prade dančiųjų kūryboje. Kieno tik bepaimsi eilėraštį — J. Volungevi čiaus, J. Lazausko, Anykštiečio (išimtį daro tik vienas A. Samulionis) — klausą rėžia tokie „ri mai”: „kaitra — tiesa”, širdimi — nestipri”, „kelyje — nešina”, „ža lių — kartu”, „praeit — būt” ir t. t. Ir t. t. Ypatingai nekreipia mas dėmesys į vyriškus rimus. Jeigu tik abu žodžiai baigiasi ta pačia raide, daugiausia balsiu, jie jau ir rimuojami. Dar pusė bėdos, kada rimuojamieji žodžiai baigiasi dviem balsiais („sutvir-
V
— liekuos”). Rimas poezijoje užima labai svarbią vietą. Tai eilė raštį cementuojanti, stiprinanti tiek viso eilėraščio, tiek atskirų išsireiškimų mintį jėga. O kirtis? Kiek pradedančiųjų kenčia dėl netaisyklingo žodžių kirčiavimo! Štai J. Volungevičius nežino, kad „pušynai” kirčiuojamas antrame nuo galo skiemenyje, o ne galū nėje, ir, atvirkščiai, kad „baltom putom” kirčiuojami galūnėje, o ne pirmame skiemenyje, J. Lazaus kas žodį „druska” įnagininko linksnyje kirčiuoja pirmame skie menyje, o Anykštietis „ilgu” kir čiuoja kaip „ilgas”. Kam, kam, o kirčiui, draugai pradedantieji, tu rite būti atidūs, nes poetinėje kal boje aiškiai matosi, kaip autorius kirčiuoja kiekvieną žodį. Neteisin gai kirčiuoti — reiškia klaidinti skaitytoją. O poetas šalia visko turi būti ir taisyklingo kirčiavimo mokytojas. Ritmas, rimas, kirtis — tai tik elementariausi klausimai, su ku riais tenka susidurti tik ką pradė jusiam rašyti. Jaunam poetui au gant, iškyla visa eilė nepalygina mai sunkesnių klausimų, kurių sprendime pilnutinai atsiskleidžia poeto meistriškumas, jo talentas.
Anksčiau kalbėjome apie lyrinį poezijos herojų, apie jo indivi dualumą. Nesunku suprasti, kad lyrinio herojaus individualumas atsiskleidžia per jo mintis, jaus mus, pergyvenimus ir nuotaiką. Tačiau dar ne viskas — lyrinio herojaus individualumas, jo cha rakteris atsiskleidžia ir per formą. Apie lyrini herojų mes susidaro me nuomonę ne tik iš jo minčių, jo pergyvenimų, bet ir iš eilėraš čio metrikos, jo kompoziciios Ir, svarbiausia, iš poetinės sintaksės ir vaizdinių išraiškos priemonių. Todėl šie klausimai ne mažiau turi dominti jauna ii poetą. Ne vis kas, kas sueiliuota, yra poezija. „Poezijos menas nėra tik pasakoiimo menas, taip pat iis nėra žodžių ir sakinių išdėstymas ži noma, nustatyta tvarka su eilu čių galūnių sąskambiu. Poezijos menas yra kalbos panaudojimas geriausiame žodžio prasmės su pratime. Geriausias žodžio pras mės supratimas leidžia geriausiai išreikšti mintis.. . Bet svarbiau sias poezijos skirtumas nuo pro zos, nuo mokslinės kalbos yra tas, kad poetinis kūrinys sudva sina visa, prie ko jis tik prisilytėia” (N. Aseievas, „Poezijos die na” (rusų k.), str. „Apie struk tūrinę poeziios dirva”, 155 psl.). Kaip gi poetinis kūrinys sudvasi na tai, prie ko jis prisiliečia? Vaizdų, išraiškos priemonių pa galba. Tik dažnai šios priemonės nepakankamai įvertinamos. „Poe ziją Įprasta suprasti, kaip rimuotą prozą, ir, dar be to, blogą prozą. Kiekvienas vaizdas, kiekvienas poetinis laisvumas 'iššaukia nusi stebėjimų bangą, ir tai dėl to, jog pamirštama svarbiausia — kad poezija kuriama vaizdų pagalba” (A. Kirejeva, „Poezijos diena” (rusų k.), str. „Apie kritiką, poetą Ir skaitytoją”, 187 psl.). Štai čia
(Nukelta į 2 psl.)
USK konferencija
I
Už poezijos gilumą ir išraiškingumą
Gruodžio 14 dieną Kolonų salėje susirinko aštuntos ataskaitlnės-rinkiminės USK kon ferencijos delegatai. (Atkelta iš 1 psl.) riau patikti skaitytojui. C_. „ Tai Ekonomikos mokslų fa- kurie neverti būti išrinktais į Kas vakaras į posėdį, Pranešimą apie USK darbą ir yra viena iš silpniausių jaunų *<elią — turi ką pasakyti,Suradai radai kulteto sienlaikraštis. Kabo „valdžią". Toks medžiagos paSAVO meninės išraiškos priemo O kartais net į du. . . padarė pirmininko pareigas ei jų poetų lyrikos vietų. Dažniausiai nes, vaizdus — ir toliau eik ši eilėraščiai būna parašyti pirmais jis centriniuose universiteto rū- teikimas patraukia skaitytoją, Vai gelbėk! Nusikosėti nąs drg. Krivickas. pasitaikiusiais žodžiais, nevaiz- tuo keliu, ir būk tikras, jei J muose — todėl neatsitiktinai nenorom verčia susidomėti keMinutės nerandu. busi tikras poetas, šis kelias a »l Diskusijoje pasisakė ranki dingai. O reikia norimai išreikšti patraukia studentų dėmesį. Ar liamomis problemomis, tave į skaitytojo širdį. Antl Pasisako studentai ir t./ apie nio sekcijos pirmininkas Ta- minčiai parinkti pačius reikalin ves viešpatavJ žodžius, sukurti tokius ra. Ilgą metų eilę įdomus šis sienlaikraštis? „Tarybinis ekonomistas" kai kuriuos savo dėstytojus: Ilat-Kelpša. Jis buvo nepaten giausius vaizdus, kurie tik vienam tau bū asmenybės kultas ne tik litera] Nelabai seniai pasirodė nau spausdina komjaunimo grupių Kai įeina — atsistok, kintas, jog universiteto ranki dingi, — kalbėti taip, kaip niekas tūroje, bet ir skaitytojų tarpJ jas „Tarybinio ekonomisto" darbo apžvalgas. Matosi, kad pėdsakus. Dar |J Kai išeina — atsistok. kitas nekalba, čia jau savitumo, paliko savo ninkai — respublikos nugalė originalumo numeris. Kadangi jo pasirody fakultete galvojama apie tai, klausimas, ir tai vie dabar atsiranda tokių skaityto] Tarpe šių atsistojimų Jų, kuriems geriau patinka jab] nas iš sunkiausių poetinio meist tojai — neturi padorios sporti mas sutapo su Tarybinės kon kaip pagyvinti komjaunimo Nutarimus konspektuok. riškumo klausimų, kurio nepakan loniški, paviršutiniški kūriniai u] stitucijos diena, tai vedamasis darbą. „Kai visi draugai įsi Gana įdomias problemas nės aprangos. giliai idėjinius ir meninius kūri] kamas įvaldymas kūrinius daro ir paskirtas šiai šventei. Blo jungs į grupės gyvenimą, neblankius, menkaverčius, nežiūrint nius. Skaitytojams iš šios kate] Istorijos-filologijos fakulteto (jų tarpe dalinai ir V. Gu] gas vedamasis. Lygiai tokius beliks suslrinkimuose formalu- kelia ir kitos epigramos. Šią S K pirmininkas Kondratenka į tai, kokios būtų keliamos min gorijos Kaip gera forma nepakeis sevui, pasisakiusiam apie poeziįj pat vedamuosius sugeba para mo", — sakoma straipsnyje formą patartina naudoti daž griežtai kaltino USK valdybą tys. blogos minties, taip gera mintis nepatinka tokie kūriniai, kur mini tis reiškiama ne plikai, deklaraty] šyti vidurinių mokyklų moki „ To neturi būti", o II k. fl- niau. už pirmų kursų varžybų su nepakeis blogos formos. besivaikant originalu viai, o meniniais vaizdais. Nepa] niai. Juk čia kalbama apie tei nansininkas Tamošaitis rašo. tinka jiems visa tai, kas priver] žlugdymą. Pasmerkė amatinin- mo,Neretai, Negalima tylomis praeiti ir nukrypstama nuo teisingo ses ir pareigas, užtvirtintas kad „biuras privalo rasti kelią kus-trenerius, kuriems rūpi ne ieškojimų kelio. Imama gudrauti, čia pagalvoti, susimąstyti, ko i] konstitucijoje, kalbama lygiai išjudinti, uždegti jaunimą". pro techniškąją sienlaikraščio geriau paruošti sportininkus, kalbėti labai jau įmantriai, sten turi siekti kiekvienas poetini] pusę. Štai šūkis. Jis toks stam Kiekviename tokiam! bet kuriomis priemonėmis kūrinys. tas pat, kas galėjo būti kalba- Tiesa, ši, pastaroji, nuomonė ne o kuo greičiau gauti atlygini giantis neaiškumus] nustebinti skaitytoją. Tai žalingas kūrinyje jie įžiūri ma prieš tris, penkis ir dar visai teisinga (kadangi kelio bus, kad vos neužtemdo paties mą. įvairius neleistinumus ir iš anksl reiškinys. Reikia ne gudrauti, ne daugiau metų, o į vedamojo išsijudinti turi ieškoti ne vien sienlaikraščio pavadinimo. Ne ieškoti, kuo nustebinti skaitytoją, to jam jau turi paruošę „formai vykęs medžiagos laužymas: įdomus buvo fizinio auklėjipavadinimą „Tarybinei konsti biuras), bet ji rodo, kad kom o daugiau įsiklausyti į gyvąją lizmo”, „estetizmo” ar dar kuri! kito „izmo” etiketę. Tokie skaity] tucijai 20 metų” — neatsako jaunimo darbo pagyvinimo Sunku, pvz., surasti straipsnio mo katedros vedėjo Ostrausko liaudies kalbą, ieškoti gyvenimo tojai tik stabdo mūsų poezijoj tiesos ir išreikšti ją gyva, este apie SMD pabaigą. Iš „Profpasisakymas, Jis nurodė, kad nė viena pastraipa. klausima fakultete pasidarė vystymąsi. Trečia. Jeigu tu įsiti] tine kalba. sąjungos atskaitos" kai kurie studentams trūksta patriotiš kinęs, kad tavo keliama minti] Sienlaikraštis spausdina opus. Jaunieji poetai ypač turi susi yra teisinga, tačiau su ja nesu] ataskaitas iš įvairių susirinki Ekonomikos fakultetas teigiami pasisakymai priski kumo jausmo — niekas neko rūpinti savo žodyno plėtimu, o tai tinka skaitytojas, o tuo pačiu ne] paskaitai kurio nors draugo ei mų, konferencijų. Reikia pa šventė didelę šventę — dviejų riami pavadinimui „Nemalo voja už savo fakultetą, už uni lėraščius, ir nemaloniai nustembi patinka ir tavo kūrinys, tu netuJ sakyti, kad čia jau įdomesnė savo dėstytojų (ekonomikos nu. . . bet faktas" ir t. t. Ne versitetą. Mūsų sportininkai — iš vieno eilėraščio į kitą ke r, nusileisti, o privalai ir toliai] propaguoti tą mintį, stengtis jti] medžiaga. Štai apie studentų mokslų kandidato doc. M. I. maža gramatinių ir skyrybos dažnai pralaimi todėl, kad jie liauja tie patys nuvalkioti žodžiai. kinti skaitytoją. Pagaliau i I Mūsų liaudis turi daug ir gerų mokslinę draugiją pasisako jos Lolos Ir doc. M. T. Ragevi- klaidų, vartojami nevykę nau neturi atsakomybės jausmo. žodžių. tas — ne tik gyvenimo tikrovė] O mes, jaunieji, savo poe jadarai, kaip „Visiems aploŠtai, pavyzdžiui, Lenino rajono bet ir pažangių! pirmininkas drg. Martyšius. čiaus) 60-sias gimimo metines. zijoje (ir ne tik poezijoje!) varto vaizduotojas, skleidėjas, liaudies masių! Bent keliais pavadinimais Deja, sienlaikraštis spausdina duojant, jubiliatai apdovano jaunimo festivalyje studentai, jame tik žinomiausius žodžius. minčių vadovas. Tik reikia tuo ne pikti dalyvavę estafetėje, pasitraukė Mūsų pareiga — praturtinti poe naudžiauti, o padėti savo eina atsiliepimai apie profsą tik informaciją apie įvykusį jami gėlėmis. . liau-l ziją, o tuo pačiu ir literatūrinę iš varžybų. Studentai Račkovsdiai, būti visada su ja. jungos ataskaitinį - rinkiminį minėjimą, ... o juk buvo „galima Sienlaikraštis ieško įdomes kis ir Salyginas pasielgė ego kalbą turimais, bet retai ar be Draugai, plunksnos bičiuliai] veik visai nustotais vartoti žo susirinkimą. „Nemalonu..., bet organizuoti studentų pašisaky- nės antraščių pateikimo for nepaleiskime iš rankų save] faktas", kad susirinkimas įvy mus apie juos, vyresniųjų dės- mos. Pvz., antraštėje „ĖSK, istiškai per irklavimo varžybas. džiais. plunksnos, daugiau veržlumo] Baigdamas dar trumpai Išrinkta nauja valdyba: pir pakalbėti vienu klausimu, noriu energijos, gilesnio susimąstymo] ko tik iš antro karto ir daly dytojų, jubiliatų draugų, pasi nekartokime senų klaidų!" — kuris rašykime apie viską, tik teisingai] vaujant tik pusei narių. (Tai sakymų — tai būtų daug įdo raides ĖSK išrašo spirtlninkų mininkas — Merkšaitis (fiz. ypatingai painioja jaunuosius, — be melo, nekreipkime dėmesio ] tai skaitytojo nuomonė. Tiek pra lav. ir sporto kat.), pavaduoto ne vien Ekonomikos fakultetui miau, tik reikėjo padirbėti. figūrėlės. Reikia tikėtis, kad kartais gaunamus bereikalingus] dedančiam poetui, išspausdinu būdingas reiškinys). Greta ap Tur būt viena įdomiausių redakcija padės visas pastan jas ir sporto mokomasis sek siam savo pirmuosius poetinius priekaištus, kad, girdi, apie tai ir] netinka rašyti; rašyti rcikis| rašoma pirmininko ataskaita ir sienlaikraščio skilčių — epi- gas laikraščio pagerinimui, torius — Krivickas (TMF IV k. bandymus, tiek subrendusiam ra tai viską, kad tik butų teisin] diskusijos bei spausdinamas pa- gramos. Salia silpnesnių pos- medžiagos paįvairinimui. Juk stud.), organizacinis sektorius šytojui didelę reikšmę turi skai apie gai, meniškai ir giliai išreikšta] atsiliepimai apie jų kūry te kiekvienas iš mūsų pakartoji slsakymas — „Bloga tradicl- mėlių (kaip pvz.: apie blogą iki konkurso — 1957 m. gegu — Grybauskas (IFF II k. tytojų bą, ir dauguma labai Jautriai Nazymo Chikmeto žodžius: „Aa Ja", kritikuojantis smarkią fakulteto apšvietimą) yra ke- žės 5 d. — liko nėtaip jau stud.), buhalteris — Maksima reaguoja į skaitytojų vienokias ar noriu rašyti ir tokius eilėraščius] vičius (EMF IV k. stud.), ūki kitokias pastabas. Kitaip ir būti kur kalbu agitaciją rinkimuose už tuos, liama" aktyvisto problema". daug laiko. apie save, ir tokius] Juk mes rašome plačiajai nis sektorius —Glemža negali. kur aš kreipiuosi į milijonus. Ai| visuomenei, eiliniam skaitytojui (Chemijos fak. III k. stud.), todėl Jų atsiliepimai negali mū noriu rašyti ir apie vieną obuolį,! apie suartą žemę, apie minti] sportmokomasis sektorius — sų neliesti. Tačiau reikia atminti ir ■v kitas šio klausimo puses, ku ir svajones žmogaus, grįžusio iii Jemeljanovas (GMF IV k. ir kankinimų kameros, apie žmoni] rių yra trys. Pirma. Skaitytojų stud.), organizacinis sektorius skoniai skirtingi, ir jei tavo kū kovą už geresnį gyvenimą žemėJeĮ ir apie meilės vieno žmo] Ūselis (FMF Ii k. stud.), sekre ryba nepatiks vienam, gal būt, gaus. Aš noriu liūdesį rašyti eilėraščius] kitas tave garbins, todėl skaity torius — Gudaitytė (IFF I k. 3. Grigo gimtinėje. Fiordai. — primena gidas. Ir čia pat pa lietus. Ir ištisus metus taip. tojų skoniui pataikauti neverta, ir apie mirties baimę ir apie be-| ir visai be reikalo kai kas blaš baimiškumą prieš ją”. Vėl Oslo. pasakoja, kad Bergene kasdien Žiema čia lengva — šildo saud.). J. Sargūnas kosi, ieškodamas kelių, kaip geJONAS JAKŠTAS I. lyja po kelis kartus. Rodos, Golfo srovė. Rytą išeiname iš viešbūčio šviečia saulė, dangus tyras, bet Staiga pamačiau, kaip mūsų I „Grand Hotel Terminus". Oras šiltas, labai švelnus, gatvės nu nė nepamatysi kaip virš miesto turistai susispietė kitoje pusė pakimba skystas debesėlis ir je gatvės ir apstulbę žiūri į vir plautos lietaus. — Nepamirškite lietpalčių! lyg iš smarkaus dušo praplium- šų. Kas gi ten? Ogi už mūsų viešbučio kaip stati siena kyla uola. Vietomis nuoga, vie,tomis Norvegiją. Sužinojau, kad nor Nieko neveiksi. To, kas ne apaugusi medžiais, prie jos tar vėjas, iš vakarų, dvelkia van vegai nemėgsta Knuto Hamsu- apmokama, g*dai kapitalistinė: si vinimis prikalinėti namukai. denynu. . . Prieš akis — pus no, už tai, kad jis išdavė savo se šalyse nedaro. dienos kelionė jūra. Ant pat keteros, mėlyno dan antros Rytą pabudęs, pajutau, kad šalį ir susidėjo su vokiečiais. Vakare apleidžiame sava gaus ijone baltas restoranas su truputį po širdim negera. Drau Jo kambarį dvyliktame „Vikingoj knygds beveik neleidžiamos. plevėsuojančia mėlynkryže aukšte. Ateiname I Norvegijos vėliava. . . Tuoj pat go kaklaryšis, pakabintas ant Kristiansune mudu Su Giunar viešbučio švytuoja kaip laikrodžio išlipome ir aplaistėme savo baigiamąjį vakarą viename oi] autobusas vingiuotu keliu pa vinies, Oslo restoranų. Sėdai kelia mus į kalnus. Įspūdis ne rodyklė, stiklinėje ant staliuko draugystę alumi, o po to jis džiausiu me prie staliukų su raudonei plakasi vanduo. Žiūriu pro apman užrašė ir padovanojo sapaprastas. Po kojomis miestas, valų mažytį langelį. (Mūsų ka- vo nuotrauką, mis vėliavomis. Dalyvauji apsuptas ątačlų milžiniškų uo — Kad tu atvažiuotum pas „Benet" firmos atstovas pi lų, tarsi į dubenį įdėtas. Štai jutė buvo pačiame apatiniame aukšte). Grėsmingai vie- mus, kai bus šiaurės pašvaistė, Sanstely tarybinis konsulai čia pat keturkampiai moderniš laivo drg. Baronklnas, gidas. Keliai kalbėjo jis. ki kvartalai, o ten apie prie na po kitos kyla bangos, at — Aš jį pakviečiau į Vilnių pame tostus už mūsų-šalį, už lai! verdamos žalsvas gelmes. . . plauką prigludę prie vienas ki sugrįžimą. Prasisklei to mediniai Hanzos pastatai O man ar tik nebus jūros liga? vasarį, kai išsprogsta medžiai mingą džia scena, joje išpieštas Osk smailiais stogais. Dideli balti Greit išbėgau į viršutinį denį. ir pražįsta gėlės. Ką gi, jei ka dangumi slenka debesys. Sį vai da gyvenime dar teks aplanky okeanų laivai ilsisi prieplau Nieko, praėjo. . . karą čia švenčiamos dvejos! ti N'orvegiją, būtinai nuvažiuo Kajutes apleidžiame visai koje. Visa aplinkui — ir mies vestuvės. Muzikantai speciA dienai. Valgomajame papietau siu ir tavo šiauriojon tėviškėn, tas, ir fiordas, ir kalnai skęsta groja jauniesiems, ir tie pra jame, ateiname į salioną gerti mielas Glunarai! melsvame rūke. Gatvės tuščios, Prie fiordo su Grigo nameliu. Trondheime reikia išlipti. deda šokį. Šoka ir mūsiškiai miestas lyg išmiręs. Čia žmo- kavos ir paskaityti laikraščių Kažkas pradeda fotografuoj Atsisveikinome. Inės, kaip ir visoje Norvegijo — ir vėl į denį. . . Saulėlydis. Dangus vietomis Trondheimas — pilkas, niūšokančius. Magnis blyksi iš vi je, sekmadieniais keliauja į prasiblaivo, vandenynas patam- rokas miestas. Susipažinę su jo sų kampų, fiordus, kalnus prie ežerų. — Nufotografuos, o ko gū sėja, bangų purslai rausvi. įžymybėmis, traukiniu atgal Aplankę dailės muziejų, se Rausvas ir mūsų laivo bortas, Išvažiavome į Oslo. ro ryt pateksime į laikraščiu i novinę kirchę, Hanzos muzie Vėl kalnai, vėl sriaunios — baidosi mūsiškiai, žinodami Daugelis į SMD darbą žiūri aktyviai dalyvauja mokslinių jų, žuvų rinką, išvažiavome į rausvos snieguotos viršūnės že myno gilumoje. Rausvi debe upės, raudoni norvegų namu- buržuazinės spaudos triukus, skeptiškai, laikydami, kad ši būrelių veikioje. Trolhaugeną apžiūrėti Edvardo sys, tarsi kokie kruvini dūmai, kai slėniuose. Paskum į estradą išeina draugija dirba nepatenkinamai. Taryba kreipėsi į rektoratą, Grigo namelio. vysto ant ūolos stovintį nepa Lilehomeryje, be kita ko, ra- solistai, šokėjai, akrobatai. Tai Tai tiesa. Praeitais mokslo prašydama padidinti katedrų Uuolėtas pusiasalis, apaugęs žįstamą miestelį. ......................... ’ daugiausia' ispanai, prancūzai dę laisvo laiko, atėjome į’ rašy metais SMD Tarybos (aišku, vedėjų bei dėstytojų atsako Naktį ilgai klaidžiojame M Su Giunaru Nerviku susipa tojos Sigrid Undset namus. dėl to ir visos draugijos) dar mybę už studentų nąokslinį- medžiais ir krūmais, o tų me bas buvo blogas. Taip buvo tiriamąjį darbą, pravesti fakul džių prieglobstyje — namas, žinome ant denio. Tai aukštas, Dabar jie paversti į muziejų, miestą, vėl einame prie Ibseno todėl, kad SMD taryba nepa tetuose dėstytojų gamybinius panašus į vilą. Čia saugomi šviesus, trumpai pasikirpęs priklausantį privačiam žmo kapo. Tokiomis valandomis laikė ryšių su partine, komjau susirinkimus, kuriuose daly Grigo rankraščiai, garsioji jo balzganus plaukus vyrukas. gui. Tokia moterėlė pavedžio kai kelionė baigta, išmėtinčnimo organizacijomis, forma vautų mokslinių būrelių vado kelionių dėžutė, jo pianinas. Važiuoja į Finmarką, patį šiau jo po kambarius. Darbo kabi sau — to nepamatei, to nesuži liai vadovavo atskirų fakultetų vai, fakultetų SMD tarybų na Ant sienų paveikslai, vainikai, rinį Norvegijos tašką. Mokosi nete įtaisytas altorėlis, atversta nojai, bet dabar jau pervėlu. I O rytą autobusas lakina I dovanos, kurias didysis šiau pietuose, kažkokioj radiotech- stora biblija. Rašytojos būta taryboms. Nedaug paramos riai. praeitais mokslo metais taryba Po Naujų Metų numatoma rės muzikas' gavo gastrolių po nikos mokykloje. Susipažinome, religingos. Tik, kad mūsų aerodromą. Oslo gatvėse šia'] gavo iš rektorato. Pačios tary sušaukti Vilniaus miesto aukš Europą metu. Prie pat fiordo lesindami žuvėdras. Iš pradžių „vadovė" — ko klausi — vis dien ypač judru. Mat, atvažių bos iniciatyva taip pat labai tųjų mokyklų SMD aktyvo pa — kitas miniatiūrinis nameliu mes jas apgaudinėjome mėty nežino. O išeinant dar po dvi vo švedų futbolo komandų šlubavo. sitarimą, pasidalinti darbo kas, Jame — kelios kėdės, pia dami į bangas popieriaus ka kronas paprašė. Išėjome be Žmonės skuba pirkti bilietų I Aeroporte už paskutinius efl Šių metų lapkričio mėn. 29 patyrimu, pasitarti dėl glau ninas, ant staliuko rankraščiai. muolėlius, o vėliau Giunaras jokių įspūdžių, sukišę be rei kalo vos ne paskutines savo perkame atvirukus, suvenyru! d. ataskaitiniame SMD susirin desnio bendradarbiavimo, or Kompozitorius čia užsidaryda atsinešė pyragaičių. Ir šit lėktuvas kyla aukšty 1 Pradėjome kalbėti apie fut- pinigų atsargas, kime buvo iškelti tarybos dar ganizuojant mokslines konfe vo ištisoms dienoms ir kurda vo. Iškeliaudamas jis palikdavo bolą. Vėliau pasikeitėme ženk tarytum atsisveikindamas Fj Atbildėjome į Oslo. bo trūkumai, pažymėta, kad rencijas. Vėl ekskursuojame po mies kreipia sparną. Prieš akis j i I tokia padėtis toliau tęstis ne Taryba numato užmegzti vagims tokio turinio raštelį: liukais. Aš jam daviau pionie tu sukasi Oslo, pilkos girios] gali. Taip, sustingimo grandi tampresnius ryšius su šalies Gerbiami vagys, Jūs čia nie riaus, o jis man — kažkokios tą. Atvažiavome prie Tarybinės gilūs fiordai, uolos. . . nę, iki šiol kausčiusią mokslinį aukštosiomis mokyklomis, su ko nelieskite. Čia tik gaidos ir jaunimo organizacijos, kurios Padangė šviesi, skaidri. pasiuntinybės namų. darbą, nutraukti pats laikas. liaudies demokratijos šalių popieriai, kurie Jums nesvar pavadinimo aš neatsimenu. Lik sveika, Norvegija! I Pradėjo klausinėti apie Ta Išėjo konsulas, keletas dar Žinoma, maža vien tik tarybos studentų mokslinėmis draugi būs, o man labai reikalingi". (Pabaiga). rybų Sąjungą. buotojų. Gavę laisvalaikio, po Berge gerų norų. Reikia, kad ir de jomis, pakviesti jų atstovus į R. KASAUSKAS I — Sveiki, draugai! — spau — Mūsų laikraščiai apie kanatai, visuomeninės organi dešimtąją mokslinę konferen ną klajojome vieni, be gido. zacijos prisidėtų prie mokslinio ciją, kuri įvyks pavasarį ir bus Lankėme kinus, stebėjome Jūsų šalį rašo daug blogo, — džia jie mums rankas. Tik da Redaktorius J. Bulota darbo pagerinimo. paskirta SMD veiklos dešimt „Sielų gelbėjimo armijos" kon tarė jis, — bet man įdomu su bar, toli nuo savo tėvynės, pa junti koks artimas ir mielas žo certus aikštėje. Keliose vietose žinoti, kaip iš tikro yra. Ateinančio semestro pradžio mečiui paminėti. je SMD nariai gaus nario bi Mokslinis darbas mūsų uni smuikuoja muzikantai, pasista Visa naktis prabėgo ant de dis „draugas"! TSKP istorijos kated lietus, kurie suteiks jiems versitete turėtų pagerėti. Jį tę šalia dėžes su užrašais. Gi nio po žvaigždėmis. Susigūžę — Kaip patenkinti savo ke ros darbuotijų kolekty teisę naudotis profesorių skai pagerinti — mūsų visų parei das paaiškino, kad tai elgetos. nuo vėsaus vandenyno kvėpavi lione? — klausia. vas reiškia gilią užuojau k tykla, specfondu. Fakultetų ga. Iš Bergeno išplaukėme nak mo, mes kalbėjome. Aš jam — Patenkinti, — atsakome, tą asistentui taryboms suteikta teisė į SMD V. GAIVENIS, tį. Nutolo miestas, iš šalies — pasakojau apie mūsų šalį, mies — tik gidas prastokas. AtbaStasiui JANKŪNUI, narius priimti tik tuos, kurie Universiteto SMD Tarybos juodos uolos, šen bei ten žyb tus, jaunimą, studentus, apie rabanijo iš pareigos, kas reikia, jo tėvui mirus. tikrai dirba mokslinį darbą, pirmininkas čioja švyturių ugnys. Stiprėja knygas. Kalbėjomės ir apie ir eina sau. . .
P
S I
R E S
A N G U M I
Reikia pagerinti SMD darbą
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
Užs. Nr. 01822