f
ŽYMIAI PAGERINTI SPECIALISTŲ SU AUKŠ TUOJU IR VIDURINIU SPECIALIUOJU MOKSLU PARENGIMO KOKYBĘ. UŽTIKRINTI NUODUGNŲ AUKŠTŲJŲ IR VIDURINIŲ SPECIALIŲJŲ MO KYKLŲ MOKSLEIVIŲ SUPAŽINDINIMĄ SU PAS KUTINIAIS TĖVYNINIO IR UŽSIENIO MOKSLO BEI TECHNIKOS PASIEKIMAIS, O TAIP PAT SU PRIEŠAKINIU GAMYBOS PATYRIMU”. (Iš TSKP XX suvažiavimo direktyvų dėl šeštojo penkmečio plano projekto).
ŽIEMOS ATOSTOGAS PRALEISIME TURININGAI 1/
PASKUTINĖMIS ŽINIOMIS
Nr.
Nr. 5-6 (216-217)
1956 m. sausio mėn. 21 d.
šeštadienis
kaina 40 kapj
Baigiasi įtemptos egzaminų sesijos dienos. Netrukus pra sideda studentų žiemos atostogos. Rektoratas ir visuomeninės organizacijos rūpinasi, kad tiek liekantieji Vilniuje, tiek išvykstantieji į gimtuosius ra jonus studentai savo poilsio laiką galėtų praleisti įdomiai ir naudingai. Tam yra sudarytas platus žiemos atostogų veik los planas. Ypatingas dėmesys šiame plane skiriamas studentams, kurie praleis atostogas kolūkiuose. Komjaunimo komitetas numatė nusiųsti i kolūkius apie 150 studentų su mokslinėmis-ateistinėmis paskaitomis. Taip pat numatoma nusiųsti agitbrigadą į šefuojamą Molėtų rajoną. Akademinių grupių komjaunimo sekretoriai turi sekti, kad nė vienas komjau nuolis, vykstąs į kaimą, neliktų be visuomeninio įpareigoji mo. Kovojama už tai, kad šis įpareigojimas studentui būtų tikras, nuoširdus noras padėti gimtajam kolūkiui. Tam yra daugybė galimybių: padėti kolūkiečiams išleisti sienlaikraš čius, pravesti pasikalbėjimus tarptautinėmis bei vidaus poli tikos temomis, organizuoti kolektyvinį laikraščių, žurnalų, knygų skaitymą. Vilniuje liekantiems studentams komjaunimo komitetas, profkomitetas ir kultūros klubas taip pat yra numatęs eilę išvykų ir kultūrinių pramogų. Bus suorganizuota keletas iš vykų į Vilniaus pramonės įmones, kaip „Elfos" fabriką, „Tauro“ alaus daryklą, „Tiesos“ spaustuvę Ir kt. Čiurlionio 23 Aktų salėje numatoma pademonstruoti tris naujausius do kumentinius ir mokslinlus-populiarinius kinofilmus. Studen tai kolektyviai aplankys keletą spektaklių papigintomis kai nomis. Partijos Vilniaus miesto komitetas kviečia visų aukš tųjų mokyklų studentus dalyvauti vasario 7 d. organizuoja mame LTSR Valstybinio Akademinio dramos teatro premje ros — Bieliausko pjesės „Egzaminas“ peržiūroje ir aptari1 me. Atostogų metu Vilnių aplankys keletas ekskursijų iš kitų šalies aukštųjų mokyklų. Vasario 4 <1. užplanuota suorgani:uoti drauge su svečiais studentų draugystės vakarą Pedajoginiame institute. , Universiteto darbuotojų vietos kųjnitetas draugo su stu dentų profkomitciu suorganizuos 20 ž.monių ekskursiją Į dižiuoslus mūsų Tėvynės miestus — Maskvą ir Leningradą. Ekskursijos dalyviai susipažins su šių miestų aukštosiomis mokyklomis, teatrais, muziejais. Turiningai žiemos atostogas galės praleisti sporto mėgėai. Sporto klubas kartu su turizmo sekcija numatė 10 dienų urrstinę slidininkų išvyka i Zarasus. 20 studentų galės įvyklyti normą ženkleliui ,.TSRS turistas" gauti, nes žygio daly tai nueis 180 km. Poilsio metu sustodami kolūkiuose, turisai skaitys kolūkiečiams paskaitas, praves pasikalbėjimus. Sporto klubas taip pat numato organizuoti vienadienes lidžių išvykas į vaizdingas Vilniaus apylinkes. Iš anksto ’as'rfipinta, kad slidžių bazė, esanti Čiurlionio 23, veiktų re guliariai. Fizinio lavinimo katedra nenutrauks savo darbo ir atosto gų metu. Studentai, liekantieji Vilniuje, galės treniruotis dimnastikos, slidinėjimo, fechtavimo ir kt. sportinėse sekci)se. Tai padės geriau pasiruošti artėjančiai TSRS tautų sparikiadai. Universitete dar maža sportininkų-atskyrlninkų. Atosto- , jų metu sporto klubas praves šaškių, šachmatų bei stalo tejiso turnyrus, kurių dalyviai, surinkę atitinkamą taškų skal ių, gaus sportinius atskyrius. Tokį žiemos atostogų planą yra sudariusios visuomeninės hganizacijos. Kviečiam" visus studentus kuo gausiau daly lpa- vauti numatytose priemonėse, kad po atostogų suslrinktumėstu- į auditorijas su naujais įspūdžiais, žiniomis ir naujomis 13d Bgomis,
Gamtos fakultete sausio 18 d. išlaikyti 688 egzamina’. 365 atsakymai įvertinti labai gerai, 311 — gerai, 8 — patenkinamai, 4 — nepatenkinamai. Bend•nin ras įvertinimų vidurkis — 4,50. <aro Chemijos fak. sausio 16—17 d. d. išlaikytas 291 egzaminas. 136 atsakymai įvertinti labai gerai, 139 —■ gerai, 12 — patenkinamai, 4 — nepatenkinamai. Bendras vldurk’s — 4,4. Istorijos-filologijos fak. saus’o 16 d. išlaikyt! I 2048 egz. 875 atsakymai įvertinti labai gerai, 1049 I gerai, 87 — patenknamal, 37 — nepatenkinamai Bendras vldurk š — 4,3. fak. sausio 14 d. Išlaikyti 159 egzamiiden’ I nal. Medicinos 71 — labai gerai, 65 — gerai,11 — patenkiegra Į namai, 2 — nepatenk’namai. Bendras vldurk’s — 4,3. J Ekonomikos fak. sausio 13 d. išlaikytas 421 egzaI minas. 162 — labai gerai, 234 — gera'. 17 — pas I tenkinamai, 8 — nepatenkinamai. Bendras vidurs | kis — 4,3. bari' | „„ Teisės fak. sausio 17 d. Išlaikyti 609 egzam'nai iš I 222 — laba! gerai, 320 — gerai, 47 — patenk'na<♦♦4 | mal, 20 — nepatenkinamai. Bendras vidurkis — 4.2. Fizikos-matematikos fak. sausio 18 cl. išlaikyti 887 V. ■ egzaminą , 358 — labai gerai. 434 — gera'., 51 B patenkinamai, 44 — nepatenkinamai. Bendras vidur* kis — 4,2.
VISŲ SALIŲ'PROLETARAI. VIENYKITĖS !
» « >> »
>> $ >> «
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
UNIVERSITETE VYKSTA EGZAMINAI ☆
☆ .Pas
ekonomistus
☆
☆
DARBO REZULTATAI
Sesija Jau eina į pabaigą. kultetą kaip į laikiną vietą, Daugiau negu pusė egzaminų nesant vietų kituose fakulte yra išlaikyta, Ir galima daryti tuose. Su tokiom nuotaikom, Jau kai kurias išvadas. Pirmoji žinoma, mokslas matematikos išvada — fakultetas buvo blo specialybėje nesiseks ir nieka gai pasiruošęs sesijai. Tai ro dos nebus gerų rezultatų. do didelis nepatenkinamų ir Blogai ruošėsi sesijai ir kai patenkinamų įvertinimų skai kurios III kurso grupės. III čius. 479 privalantieji laikyti kurso matematikos specialybės egzaminus studentai laikė Jau rusų grupės tikėjosi, kad, pa 885 egzaminus ir gavo 44 ne našiai kaip pereitais mokslo patenkinamus įvertinimus metais, iš tikimybių teorijos (5%) ir 51 patenkinamą bus padaryta vietoj egzamino (5,8%), bendras fakulteto vi įskaita ir semestro bėgyje blo durkis 4,25 gai lankė paskaitas, nesimokė Geriausiai egzaminus laiko šios disciplinos. Kuomet, vlsV kurso diplomantai, kuriu dėlto, sesijoje teko laikyti ti įvertinimų vidurkis (4,75) yra kimybių teorijos egzaminą, aukščiausias fakultete, ir II grupėje kilo didelis susirūpi kurso studentai, turintieji vi nimas Ir atsirado pastangos durkį 4,35. Labai gerai išlai perkelti šį egzaminą laikotar kė egzaminus V k. studentai' piui po egzaminų sesijos. Sle Žukauskas, Zalpytė, Grinevi nepagrįsti mėginimai Iškelti už čius, II k, studentai-flzikaf sesijos ribų vieną egzaminą Adomaitis, Kašpar, Marcinke nepasisekė, ir studentams jį vičiūtė, Katilius ir matemati reikėjo laikyti tvarkaraščio kai: Duobaitė, Kvedaras, Lav- nustatytu laiku. Egzamino rova, Grigelionis. Sle studen rezultatai buvo silpnoki, gau tai ne tik patys gerai mokosi, ti i patenkinami ii 2 nepa bet ir kitiems draugams daug tenkinami įvertinimai. Vietoj padėjo, tuo prlsldėdrml prie vaikščiojimo su skundais gru geresnių savo akademinių gru pei naudingiau būtų buvę pa pių rezultatų. daryti konsultacijas ir stro Blogesni reikalai kituose piau jas lankyti. kursuose. Blogiausiai sesijoje Artėja paskutinieji sesijos | pasirodė I kursas, kurio vldur- egzam'nai. Iš daugelio dėsty | kis yra mažiausias fakultete — tojų gaunami signalai, kad . 4,11. Ypač blogi rezultatai pastebimi pas I kurso matema nors konsultac'jų lankomumas tikus, kurie jau surinko 10 ne* yra geras, bet studentų aktinpatenkinamų pažymių. Tokie gumas Jose yra nedidelis. To studentai, kaip Gr (zas, Nurkas, dėl į konsultacijas ateik'me Jankovskij neparodė noro mo- tinkamai pasiruošę, su gerai kyt's Jau semestro bėgyje, Ir Jų apgalvotais Ir formuluotais sesijiniai rezultatai nėra neti klausimais. Konkretūs atsaky- ( kėtumas. I kurso grupėse yra mal į tuos klaus’mus bus daug gab ų ir darbščių studen mums didelė pagalba paskuti tų, bet silpnai pasireiškia Jų niuose egzamnuose. įtaka kitiems draugams, kurių Doc. H. Horodničius Rūpestlngai ir vieningai ruošiasi egzaminams IV kurso vienas kitas, kaip atrodo, žiū Fizikos-matematikos ri į Fizikos-matematikos fa. fakulteto dekanas geografai. Kiekvieną dalyką jie kartoja drauge. Ir dabar kambaryje tyla ir susikaupimas. Grupės draugai peržiūri Sesija jau baigta X, nėja priešpaskutinio šios sesijos egzamino medžiagą. — Kaip gera, kad pirmoji Tačiau neteikia grupėms sesija universitete išlaikyta garbės tokie studentai, kaip M. VYTO nuotr. penketais! — džiaugėsi pirmo kalbos ir literatūros ------------ * *----------- jo kurso anglistės Lilija Dva vokiečių specialybės — V. Radžiūnas, rionaitė, Jolanta Budzlnskal- prancūzų — A. Markevičiūtė, tė, Birutė Klškytė Ir Almutė E. Stankevičiūtė. S. Žlibinąs. Medikai laikė politinę ekonomiją Lozoraltytė po paskutinio — Pastarasis — paskaitų pralei kalbos istorijos dinėjimo lyderis grupėje — se III kurso medikai sėkminga! čių, kaip Venzlauskaitės, ži- studijuojamos egzamino, skubėdamos į na sijoje finišavo net su dviem Išlaikė pirmąjį šios sesijos eg nibs įvertintos nepatenkina mus. Joms pritarė vokiečių dvejetais! zaminą — politinę ekonomiją mai, Liškevičįūtės — patenki kalbos ir literatūros specialy Reikia tikėtis, kad ši pir bės studentė J. Balkauskaitė. Daugelis studentų, kaip Gruo namai. prancūzlstė A. Kryžanaus- moji sesija sveti mkalblus daug dytė? Repšytė, Latonaitė ir ki Dabar studentai ruošiasi se kaitė. Jos taip pat semestro ko pamokė. Palinkėsime jiems ti, kruopščiai ruošėsi, studi kančiam mikrobiologijos egza bėgyje sąžiningai lankė paskai linksmų atostogų, o tolimesnė tas, kruopščiai atlikdavo namų je ateityje — pasimokius iš javo veikalus Ir egzaminą iš minui. darbus, ir grupės teisėtai di laikė labai gerai. Blogai eg džiuojasi jomis — pirmosio savo klaidų, jų nekartoti. zaminui pasiruošusių studen R. Ramanauskaitė mis savo pirmūnėmis. A. Raistas
Antro ir trečio kurso ekono mistams sesija artėja prie pa baigos 11 kurso pramonės spe cialybės studentai Išlaikė poli tinės. ekonomijos ir technolo gijos egzaminus, III kurso — dialektinį materializmą. Finan sų specialybės trečiakursiai — rusų kalbos, dialektinio mate rializmo Ir politinės ekonomi jos egzaminus. Egzaminų rezultatai rodo, kad visumoje sesijai pasiruoš ta neblogai. Pramonės specia lybės antrakursių grupėje penki studentai (V. Astrauskas, H. Bitėnas, 1 Mačiulytė Ir kt.)
laiko egzaminus vien labai ge rais pažymiais. Penketas žmo nlų kol kas pretenduoja į pir mūnus Ir trečio kurso finansų specialycėje. Tai drg. drc. V. Baršauskas, A. Kareiva, E. Alellflnaltė, R. Deltuvas, A. Morkūnaltė. Kiek liūdnesni reikalai pas trečio kurso pramonininkus. A. Ranonis, B. Petrokaitė pasi stengė gauti po dvejetą, S. Martinkevičiūtė ir R. Skopas trejetų nesibaido. Tai nėra džiuginą faktai trečio kurso pramonininkų kolektyvui. V. Ramonis
Nauja p e riodika univ ersitęto b i b I i o t e k o j e
30 tūkstančių rublių išleis ž ta šiais metais universiteto <« mokslinės bibliotekos fondams papildyti nauja literatūra: kny <- gomis, periodiniais užsienio y — liaudies demokratijos, kapi talistinių šalių leidiniais. Svar bią vietą tame tarpe užims už sieniniai moksliniai, visuomeninlai-politinlai, literatūros ir meno žurnalai bei laikraščiai. 1956 metais biblioteka gaus 135 pavadinimų prenumeruoja mus žurnalus ir laikraščius Iš liaudies demokratijos šalių: Vokietijos Demokratinės Res publikos, Lenkijos, Čekoslova § kijos, Vengrijos: 64 pavadlni-
mų periodinius leidinius iš Jungtinių Amerikos Valstybių, Anglijos, Prancūzijos ir kitų pasaulko kraštų. Su dau geliu šiems metams užprenu meruotų žurnalų ir laikraščių bibliotekos skaitytojai sūslpažins pirmą kartą. Žymi šių leidinių dalis duos galimybę mūsų dėstyto jams ir studentams pasekti" už sienio šalių laimėjimus gamtos, fizikos, matematikos, chemijos mokslų srityse. Su užsienio mokslininkų darbais šiose mokslų šakose mus supažindins
„Matematika", „Geodezija ir kartogr^ija" (Lenkija). „Lon dono matematikų draugijos žurnalas", „Eksperimentinės biologijos žurnalas" (Anglija), „Analitinės chemijos žurnalas" (Vokietija) ir kt. Ypač gausią užsienio perio dinę literatūrą galėsime skai tyti medicinos mokslo klausi mais. Tai bus žurnalai „Farma cija", „Psichiatrija", anatomi jos, chirurgijos, ginekologijos žinynai, gaunami iš Vokietijos Demokratinės Respublikos, „Cekoslovakų fiziologija” (ru-
SU k.)i, „Britų medicinos žur nalas” ir daugel's kitų. Vertinga nauja literatūra galės naudotis filologai, istori kai, ekonomistai. Jiems užpre numeruoti tokie žurnalai, kaip „Čekų literatūra", „Istorijos žurnalas" (Lenkija), „Ekono mistas" (Anglija). Si periodinė literatūra padės mūsų universiteto speclalis tams, dėstytojams ir studen j . tams plačiau susipažinti su naujausiais technikos, mokslo ir meno laimėjimais užsienyje, toliau gerinti mokslo-tiriamąjį carbą universitete. J. Mikuckas
Galingas užmojis
PARTINIAME SUSIRINKIME Šiomis dienomis įvyko Isto rijos-filologljos fakulteto parti nės organizacijos atviras susi rinkimas, skirtas apsvarstyti paskaitų pagerinimo klausi mams. Pranešimą padarė fakulteto dekarfas doc. E. Meškauskas, kuris pažymėjo išaugusią skai tomų paskaitų kokybę, sustip rėjusią katedrų paramą jau niems dėstytojams. Drauge su tuo pranešėjas ir diskusijose pasisakę draugai iškėlė eilę rimtų, dar pasitaikančių trū kumų. Nepakankamai ryžtingai ko vojama prieš buržuazinės na cionalistinės ideologijos lieka nų pasireiškimą, apie ką pla čiai kalbėjo prorektorius doc. K. MJtropolskls 'r žurnalisti kos katedros vedėjas drg. Ka rosas. Filologijos mokslų kan didatas P. Užkalnis pageida vo, kad planuojant paskaitų paskirstymą katedrose, atskiri dėstytojai nebūtų perkrauna mi teorinių kursų skaitymu. Partinis susirinkimas priėmė išsamų nutarimą, nustatantį gaires tolesniam paskaitlnio darbo pagerinimui.
Vllnlaus Valstybinio V. nę bazę, pagerinus jų aprū Kapsuko vardo universiteto pinimą šiuolaikiniais mokvkolektyvas drauge su visa rr.o-laboratorinlals įrengi tarybine liaudimi su dideliu mais”. Direktyvų projektas džiaugsmu ir patriotiniu pa numato panaikinti mokestį kilimu sutiko TSKP XX su už mokslą vidurinių mokyk važiavimo direktyvų dėl šeš lų vyresnėse klasėse, vidu rinėse specialiose ir aukšto tojo penkmečio projektą. Si giliai moksliškai pa siose mokyklose. grįsta mūsų socialistinės Didelis dėmesys direkty Tėvynės tolesnės ir didingos vų projekte skiriamas toles ūkinės ir kultūrinės staty niam Tarybų Lietuvos liau bos programa išreiškia visų dies ūkio ir kultūros išvys tarybinių žmonių mintis ir tymui. siekimus, mūsų tarybinės Palyginti su 1955 me liaudies gyvybinius intere tais 1960 metais respubli sus. , koje numatoma padidinti Direktyvų projekte nuro mėsos gamybą maždaug 1,9 doma, kad svarbiausius šeš karto, pieno — 2,2 karto, tojo penkmečio plano TSRS grūdų — 4,2 karto, linų liaudies ūkiui išvystyti už pluošto — 1,7 karto, cukildavinius sudaro tai, kad nlų runkelių — 3,9 karto, sunkiosios pramonės pirme- bulvių — 2,3 karto ir kt. nybinio išvystymo, nuolati Naujajame penkmetyje nės techninės pažangos ir darbo našumo kėlimo baze atsiskleidžia plačios mokslo, būtų užtikrintas tolesnis ga liaudies švietimo ir kultūros lingas visų liaudies ūkio ša tolesnio klestėjimo perspek kų augimas, smarkus žemės tyvos. Kaip ir visoje Tary COBCEM HEHABHO — ūkio pakilimas ir tuo pa bų šalyje, taip ir Tarybų B COPOK nflTOM Lietuvoje, šeštajame penk grindu pasiektas žymus ta 6blAO H ūm rybinės liaudies materiali metyje iš esmės bus įgyven ecezo nės gerovės ir kultūros pa dintas visuotinis vidurinis no — decaroMy; apmokymas miestuose ir kilimas. Kozda Mbl Didžiulis dėmesys direk kaimų vietovėse, padidintas « eecHoto peuiuAu tyvų projekte skiriamas to specialistų paruošimas aukš B lUKOAe lesniam aukštojo mokslo tosiose ir vidurinėse mo 3acenTb kyklose, Išplėstas vakarinio vystymui šalyje Ir specialis dy6KūMu tų su aukštuoju mokslo pa ir neakivaizdinio mokymo nojie, tinklas. Šeštojo penkmečio J6AU3ŪHOe rengimo gilinimui. BOŪHOK) Projekte sakoma: „Nu metais Tarybų Lietuvoje npOKABTOK). matyti specialistų parengi dar labiau išaugs kultūros Okohhub ir meno Įstaigų tinklas, bus mą aukštosiose ir vidurinė ypOKU, c yiureAeM se specialiosiose mokyklose padidinta knygų leidyba, dydžiais, užtikrinančiais plačiai įdiegti radijas ir te CneuiuAU 6bicTpeū liaudies ūkio ir kultūrinės levizija. Numatytų priemo npucrynuTb k pa6oTe, nių įgyvendinimo išdavoje statybos poreikį. Padidinti He y3HaTb per penkmetį bendrą specia žymiai pakils darbo žmonių 6blAO Hac — Bce b nore — listų su aukštuoju ir vidu materialinė gerovė, jų kul JlK>6o8b dbiiuaAa tūrinis lygis. riniu mokslu išleidimą maž b nopbiBe Glaudžiai susitelkę apie daug pusantro karto, o sun petUUTeAbHOM... kiosios pramonės, statybos, Komunistų partiją, univer H čį/6ku MOAOdble transporto ir žemės ūkio ša siteto darbuotojai ir studen HblHe. koms — maždaug du kartus tai kartu su visais Tarybų UlyMHT palyginti su penktuoju Lietuvos darbo žmonėmis Ha Kozda-To nycrou penkmečiu. . . Sustiprinti nepagailės pastangų visa pūBHUHe. aukštųjų ir vidurinių spe liaudinėje kovoje už šešto n. fEH cialiųjų mokyklų materlali- jo penkmečio įvykdymą.
Parodos mokslinėje bibliotekoje llucljai pavaizduoti, parodos, ruoš lietuvių rašytojo P. Vai skirtos J. Jablonskiui, V. Mic- čaičio, J. Juškos, K. Sirvydo, kevičiui-Kapsukul, LTSR 15mečiui, Maskvos universiteto J. Žemaitės ir kt. parodas. 200-Jų metinių sukakčiai ir Parodas ruoš taip pat medici t. t. Eilė parodų buvo fotogra nos fakulteto biblioteka, užsie fuota kinokronikai. nio literatūros katedra ir kt. Visuomenės susidomėjimą Šiomis dienomis VVU Mokslinės bibliotekos ruošia Mokslinė biblioteka, pažymė momis parodomis ir jų vertini dama Liudviko Rėzos 180mą parodo ekskursijų skaičiaus ąslas gim mo metines, suruošė didėjimas. Praėjusiais metais Smuglevičiaus salėje jam skir parodas aplankė 29 ekskursi tą parodą. Joje eksponuojama jos (1954 m. 15 eksk.). Tai ne L. Rėzos išleistas pirmutinis tik universiteto ir Pedagogi lietuvių dainų rinkinys „Dai nio instituto darbuotojų kolek nos oder litauiscbe Volkslietyvai, bet Vilniaus ir periferi der" (1825 m.), „Prutena oder jos vidurinių mokyklų moki Preussische Vo’Vl’ed“'- nnfl niai, įstaigų ir įmonių darbuo andere vaterlandische Dichtuntojai. gen" (1809 m.), 1806 m. jo 1956 m. bus pažymėta eilė Išleistos Ezopo „Pasakėčios" sukakčių. Parodas numatoma ir kt. suruošti F. M. Dostojevskiui, L. Rėzos dainų rinkinys su M. Gorkiui paminėti. Bus susidomėjimą to laikotar plačiai paminėta 30 m. nuo kėlė pio visuomenė'e. Parodo :e eks dienos, kai fašistiniai budeliai ponuojama J. W. Goethes sušaudė keturis ištikimus Lie stra'psnis „Dainos von Rhesa", tuvos liaudies sūnus, Įžymius to lalkotarp'o lietuviškų dai kovotojus dėl darbo žmonių Šiais metais suruošta ir turi laisvės, Karolį Požėlą, Juozą nų rinkėjų darbai, kaip S. Sta didelį pasisekimą A Micke Greifenbergerį, Kazį Giedrį ir nevičiaus „Dainos žemaičių" vičiaus paroda, organizuota Rapolą Carną. Taip pat šiais (1829 m i S. Daukanto , Da'drauge su Dailės muziejumi ir metais sukanka 175 m., kai bu nos žemaičių” (Petrapilis, 1846 LTSR Mokslų akademija Dai vo įsteigtas VVU Medicinos m.), L. Jucev'č’aus „P'esn1 lės muziejaus patalpose, ku fakultetas. Mokslinėje biblio litewskle". Įdomus eksponatas rios ruošime vadovaujantis tekoje randasi nemaža me yra 1827 m. Pragoję iš’e'stas vaidmuo teko mūsų bibliote džiagos, nušviečiančios šio fa dainų rinkinys čekų kalba (F. kai. Paroda užima 2 kamba kulteto gyvavimo kelią, ir bib Celakonski, Litevvskė Narodnj rius. joje patalpinta apie 1000 lioteka parodoje ją eksponuos. pjsne"). eksponatų, jų tarpe archyvinės VVU Mokslinė biblioteka, Iki šiol parodinį darbą bib medžiagos, rankraščia', p’rmieruošdama parodas, iki šiol kar ji A. Mickevičiaus leidiniai. liotekoje vykdė daugiausia tais per mažai rūpinosi jų po bibliotekos bibliografinis biu D'delį susldomėi’mą visuome nėm sukėlė K. Donelaičio pa ras. Tai buvo nevisai tikslu, puliarinimu, tuo susiaurinda roda, drauge su LTSR Mokslų kadangi šis darbas tiesiogiai Į ma jų auklėjamąjį pobūdį. akademja organizuota VVU bibliografinio biuro funkcijas 1956 m. ji stengsis šį trūku Mokslinės bibliotekos Smugle neįeina. Bibliografiniam biu vičiaus salėie. Parodoje patal- rui dalyvaujant, kitos parodos mą pašalinti ir parodas pada > pinta apie 590 eksponatų, j j neskirstytos tarp atskirų bib ryti prieinamas plačioms liau tarpe „Metų" rankraštis ir vi liotekos skyrių, atsižvelgiant į dies masėms. organizuojamos parodos profi si jo leidiniai. A. Klimašauskaitė lį. Rankraščių skyrius, kur Moksl’nės b’bliotekos Vertingos buvo parodos, skir . kaupiasi lituanistikos fondas, bibliografas tos 1905 — 1907 m. m. revo- reti leidiniai ir rankraščiai, suDaugiausia prigijusi vaiz dinės knygų propagandos for ma bibliotekoje yra knygų pa rodos. Paroda sukelia skaity tojo domėjimąsi literatūra ak tualiais tarybinio gyvenimo klausimais, įgalina jį peržiū rėti knygas, probėgomis susi pažinti su jų turiniu, išsirinkti reikalingą knygą, betarpiškai su ja susipažinus. Mokslinė biblioteka, įver tindama tokią efektyvią kny gos propagandos formą, nuo lat vysto ir intensyvina paro dinį darbą, didindama ruošia mų parodų skaičių ir keldama jų kokybę. Jeigu 1952 m. bu vo suruošus! 37 tematines pa rodas, tai 1955 m. jų skaičius (tik centrinės bibliotekos pa talpose) siekė 48, šiafs me tais numatyta suruošti 50. Taip pat auga eksponuojamų knygų skaičius parodose. Jeigu 1953 m. buvo eksponuota 3675 knygos, tai 1955 m. jų skaičius pasiekė 5770 egz.
AS
GI
ČI
LT
K
I Respublikinėje Aukštųjų „Kultūrinis-masinis darbas kai Mokyklų profsąjungos konfe me", „Tarybinis jaunimas ko voje už talką", arba vaizdelis rencijoje karštą kalbą išrėžė iš studentų gyvenimo. Paskuti Istorijos-filologijos fakulteto nio rašomojo klaidas (11 sky II kurso studentas Romas Tup- rybos ir 5 gramatines) jis aiš čiauskas. Jis skundėsi delega kina skubėjimu ir ūpo nebu tams dabartinės lietuvių kai vimu. Iš tikrųjų, gal dėstyto jai reikėjo palaukti, kol Tupbos dėstytoja drg. Maniukie- čiauskui ateis „įkvėpimas"? ne, kuri savo dėstomojo daly Lietuvių kalbos katedra buvo ko egzamino metu tikrino ne priėmusi atitinkamą nutarimą, tiktai, kaip studentas išmoko kuriame sakoma, kad kiekvie nas studentas • privalo parašy gramatikos taisykles, bet at ti semestro bėgyje 4 kontroli sižvelgė ir į mokslo metų bė nius darbus. Dekanatas į šį gyje rašytus kontrolinius dar nutarimą pažiūrėjo kaip į for bus. Tai buvo ne pirmasis Ro malumą ir nesiėmė jokių prie kad jis būtų vykdomas. mo žygis, skirtas šiam reika monių, Dėst. Maniukienė susilaukė lui. Jis jau spėjo pabuvoti ir priekaištų už tai, kad į egza dekanate, ir partiniame biure, miną atsinešė paskutinį kont ir rektorate. Visur drg. Tup- rolinį darbą ir pasidėjo ant Tačiau tiek Istorijos-fi čiauskas bandė įrodyti savo stalo. lologijos fakulteto prodekanas teisingumą, kuriuo pats šven drg. Frolovas, tiek universite tai tebetiki ir iki šios dienos. to komjaunimo komiteto sekre Kas gi iš tikrųjų skandalin torius Tarvydas, buvusieji eg go atsitiko II kurso biblioteki zamine, teigia, kad studentų ži ninkų grupėje, kurioje mokosi nios buvo vertinamos visai ob R. Tupčiauskas? Nebent tik jektyviai. Su tuo nenorėjo su tai, kad iš 48 žmonių 6 žinios tikti tik bibliotekininkystės Įvertintos patenkinamai ir 4 katedros dėstytojas drg. Žu — nepatenkinamai. Rezultatai, kas, kuris, atėjęs į egzaminą, žinoma, ne patys puikiausi, atsakinėjančiai stud. Janavi bet, pažiūrėjus į šių „nukentė čiūtei girdint, pareiškė, kad jusių" kontrolinius darbus, į jos kontrolinį jis Įvertintų pa paskaitų lankomumą, neaišku tenkinamai, o atsakinėjimą — mai išsisklaido. Neišsisklaido ketvertui su minusu. Tai, žino jie tik patiems II kurso bib ma, nepedagogiškas poelgis, liotekininkams, kurie yra įsi Jei ne daugiau. tikinę, kad jų žinios iš dabar Nejaugi bibliotekininkystės tinės lietuvių kalbos turi būti vertinamos vien tiktai pagal ir lietuvių kalbos katedrų, atsakinėjimą žodžiu, neatsi dekanato ir visuomeninių or žvelgiant, ar jie moka, ar ne moka gimtąją kalbą aplamai, ganizacijų atstovai būtų pa pasirodo, moKslo metų eigoje tenkinti, jeigu dėst. Maniukie kai kurie šios grupės studen- nė vertintų tik atsakinėjimą L ' 1 praktinius užsiėmimus žodžiu, visiškai neatsižvelgda žiūrėjo pro pirštus. O kaipgi ma į tai, moka ar nemoka stu Su..md juos išmokyti rašyti, jeigu ne rašomųjų pa dentas lietuviškai rašyti? Juk galba? Aukščiau minėtas Tup II kurso bibliotekininkai šiuo čiauskas pats prisipažįsta, kad egzaminu baigė dabartinės lie rašo neidealiai, bet ką jis pa tuvių kalbos kursą. Dar po darė, kad tai ištaisytų? Gal tik tai, kad demonstratyviai iš kelių metų jie skaitysis baigę ėjo iš vieno kontrolinio darbo, filologijos fakultetą, ir savo įkalbinėjo draugus nerašyti ra pareiškimuose dėl paskyrimo ir šomųjų, griovė dėstytojos au autobiografijose darys daugy toritetą. nelankė užsiėmimų. bę grubių gramatinių klaidų. Neįdomios jam buvo tiek te orinės paskaitos, tiek ir Tokių faktų jau buvo mūsų fakontrolinių darbų temos, kaip kultete. Ir, deja, niekas nesi-
« Vingio parke gili žiema. >> Storas sniego sluofcsnis aen« gia jo takus, aikšteles, bal/ tomis skaromis apsigaubuK sias šimtametes pušis. Ore >$ sukasi snaigės, tačiau pay čiame parko pakraštyje iš>> sidėsčiusio universiteto bo;< tanlkos sodo šiltnamiuose >> tęsiasi vasara, žaliuoja aux galai, žydi gėlės. Rfipestin>> gų darbuotojų — A. Lu\ činskienės ir jos padėjėjų >> prižiūrima iva’rtu k kraštų augmenija ir žiemą, >? ir vasarą čia jaučiasi A savo gimtinėje. y Iš žiemos šalčių įėjus! ? lankytoją žiedais pradžiugiIna chrizantemos, konvali jos, ciklaminos. Greit iš skleis žiedus orchidėjos, mezga vaisius citrinos. So de surinkta ir auginama virš 1000 įvairių rūšių au galų pavyzdžių. Jų tarpe opūs, didelės priežiūros rei kalaują, šiltų kraštų auga. lai: bananai, laurai, eukaz liptai, fygos medis ir kiti s vertingi augalai. < Botanikos sodas — puiki > mokslinė ir mokomoji bazė > Gamtos fakulteto dėstyto> jams ir studentams. Mūsų > gamtininkai čia praktiška! > pagilina auditorijose ir lca> binetuose įgijamas žinias, > atlieka įvairius bandymus > su augalais. J Remiantis atliekamais > sode tyrinėjimais ir bandyJ mais, rašomi moksliniai > darbai. Daugelis iš jų turi J nemažos praktinės vertės. > Toks yra prof. Minkevičiaus veikalas „Valgomosios vlks■ vuolės aklimatizacija mūsų ; sąlygomis". Šis darbas na grinėja alieiingo šakniavai sio panaudojimo liaudies ūkyje problemas, todėl su-
šliaukė plataus susidomėji mo ir buvo atspausdintas TSRS Mokslų akademijos biuletenyje. Įdomus doc. Bluzmano darbas „Vitami nų poveikis lubinų derliui ir jų medžiagų apykaitai", asp. Sriubaitės — „Ileteroauksino įtaka į bulvių der lių" ir kiti. TSRS Aukštojo mokslo ministerijos premiomis buvo atžymėti V. Būt kaus ir A. Merkio diplomi niai darbai, parašyti, naudoantis botanikos sode dary tais stebėjimais.
Sodas palaiko tamprius ryšius su broliškųjų res publikų mokslo įstaigomis, dalijasi darbo patyrimu.
S?
ėmė priemonių padėčiai ištaisyti. įsigilinus į padėtį šioje bibliotekininkų grupėje, paaiš kėja, kad grupės silpno žino jimo šaknys slypi žymiai gi liau. Jau stojamųjų egzaminų metu kai kuriems būsimiems bibliotekininkams buvo paro dytas liberališkumas. Atsitik tinai ar neatsitiktinai į lietuv'ų grupę pateko žmonės, nemokantieji lietuvių kalbos. Rektoratas dabar nedaro šių studentų atžvilgiu jokių nuo laidų. Ar nevertėjo apie tai anksčiau pagalvoti ir nesuda ryti tokios mišrios grupės? Dėstytojas priverstas arba di ferencijuoti grupę ir daryti nuolaidas, arba susidurti su vieningu katedros ir grupės pa sipriešinimu, kurie savotiškai supranta grupės „garbę" ir „pažangumą". Nelengva dėst. Manlukienei greta tokių drausmingų stu dentų, kaip R. Makštytė, A. Simaitytė, M. Marcinkevičiū tė, dėstyti lietuvių kalbą ir to kiems, kurie į bibliotekinin kystės specialybę pateko per atsitiktinumą ar nesusiprati mą. Dėstytojams dažnai prikiša ma, kad jie lopo tas spragas, kurios liko studentų žiniose dar iš vidurinės mokyklos. O ar geriau būtų, kad Jie tų spra gų nelopytų, taikstytųsi su tuo, kad studentai, neišmokę, rašyti vidurinės mokyklos suo le, neišmoks to ir filologijos fakultete? Gaunasi užburtas ra tas: mokytojai vidurinėje mo kykloje neparuošia mokinių, universitetas neparuošia gerų mokytojų, o šie vėl savo ruož tu išleidžia neraštingus abitu rientus. Atrodo, atėjo laikas ■ rektoratui, dekanatui ir visuo meninėms organizacijoms pa galvoti, kaip išbristi iš tokios i padėties, kad padėti lietuvių L kalbos katedrai paruošti gerus, raštingus specialistus. T. Balčiūnaitė, Z. Maliukevičius
Siuntiniai su sėklomis gau nami taip pat iš Lenkijos, Čekoslovakijos, Prancūzijos, Portugalijos ir daugelio kitų kraštų. Neseniai toks siuntinys buvo gautas iš Zagrebo (Jugoslavija). Ištisus metus botanikos sode lankosi universiteto, kitų aukštųjų mokyklų dės tytojai, studentai, Vilniaus miesto, respublikos rajonų moksleiviai, kolūkiečiai ir darbininkai. Vien praėju siais metais sodą aplankė daugiau kaip 150 ekskursi jų, susipažino su retesne pasaulio augmenija, jos vys tymusi mūsų sąlygomis. J. Bartkus
N uotraukoje: botani kos so Lučinskienė šiltnamyje darbo me
orius Aldona
Sportas—musų garbės reikalas
t
’arybiniai sportininkai, Įgyslidininkai, kurie ruošias! f G. BABUINAS dindami partijos ir vyrlauaukštųjų mokyklų spartakia f Fizinio auklėjimo ir įs iškeltus uždavinius, kiek dai, įvyksiančiai š. m. vasario I sporto katedros vedėjas iais metais pasiekia vis mėn. 1—5 d. d. Vilniuje. Sli | jas ir naujas pergales. ' džių ir slidinėjimo batų trūks | I Pasiruošimas šiai sportinei ta ne tik rinktinės dalyviams, lemažų laimėjimų yra paI ę ir mūsų universiteto stu- komjaunimo šventei palieka bet ir būsimiems pavasario se I mas savieigai. mestro akademiniams užsiėmi lai-sportininkal. 1955 m. I Komjaunimo biurams turi mams. publikinėje aukštųjų mo ! lų spartakiadoje universl- rūpėti, kaip studentai derina Tokia padėtis trukdo siste Į slidininkai užėmė pirmąją mokymąsi su sportu, kovoti su mingam studentų sportinio ą, nugalėdami ir Kauno disciplinos laužytojais Ir neor- meistriškumo kėlimui, sporto io kultūros instituto atsto- ganlzuotumu. Komjaunimo or propagandai universitete Gerai pasirodė stalo tenl- ganizacijai yra žinoma, kad Didžiausias trukumas, kuris i ikai. Miesto varžybose plr- dėl studento Eitmanavičiaus ir o gimnastai, tinklininkai, kitų pavėlavimo į Vilniaus m. neleidžia tinkamai išvystyti fi dninkai, tenisininkai. VI- krepšinio pirmenybes USK zinės kultūros universitete, yra l 4 i rodo, kad pavienėse spor- krepšininkai pralaimėjo rung sportinės bazės stoka. i akose universiteto sporti tynes konservatorijos studen Prie bendrabučių žaidimų i ni jau yra pasiekę gerų re- tams. Rinktinių dalyviai: Gali aikštelių statyba vyksta labai l atų. Žymiai pagerino dar- nis, Barauskas, gimnastai: Bes- lėtai. Universiteto vadovybei i jniversiteto sporto klubas. sonova, Jegorova, Zabielaitė ir reikia dėti visas pastangas, kad i > metu studentai gali trenl- kt. blogai lanko treniruotes, ta ankstyvą pavasarį ši bazė bū i is 18 sporto šakų, kuriose čiau komjaunimo organizacija tų užbaigta ir perduota eks paruošta 200 atskyrininkų nieko nedaro jiems sudraus ploatacijai. Tada turėsime vie minti. ną krepšinio, vieną teniso ir lemaža USK narių yra kanPasyviai fizinio auklėjimo dvi tinklinio aikšteles. Tačiau itais į TSRS tautų spartai ią: Zaboziajeva, Gorochovs- atžvilgiu laikosi ir universite ir šių aikštelių paruošimas dar to studentų profsąjunga. Iš neišspręs pilnai klausimo. Vie t, Abeltinis, Mundrys, Grašios organizacijos universiteto noje teniso aikštelėje gali tre ša- . Rusinovas, Gaudešlūtė. is, izlnio auklėjimo ir sporto sportininkai laukia ne tik or niruotls daugiausia 4 žmonės, >se droš pastangomis pirmą ganizacinės, bet ir finansinės kai tuo tarpu grupę sudaro i O ą respublikos aukštųjų mo paramos, nes USK metų bėgy 8—10 žaidėjų. ra lų istorijoje įvesta sporti- je turi organizuoti šimtus Neparuoštos užsiėmimams ir sų specializacijos mokomiejl- įvairių varžybų, draug škų su mažosios sporto salės. Šiose ’kę iravimo užsiėmimai I ir II sitikimų, išvykų, stovyklų, įsi salėse nėra ventiliacijos: 2 ir gyti sportinį Inventorių, apran 3 salė vėdinama, atidarant lan jo tudentarris. gą. Profsąjungos darbuotojai gelį, o 4 ir 5 — visai nevėdi i jos ors paskutiniaisiais metais mažai domisi jų vardu prave namos. Jose nėra kur po treni ratio- tinis darbas universitete damomis varžybomis. Profsą ruočių nusiplauti dulkes ir i 1U. irėjo, bet vis tik dar atsi- jungos komjaunimo krosai, prakaitą, nekalbant apie dušą. ė irų i eilėje pagrindinių šakų, kaip taisyklė, paliekami USK Įgyti gerą sporto bazę yra i al atenkinamai startuoja unl- ir katedros nuožiūrai. pirmaeilis uždavinys, kurį rei i ki iteto lengvaatlečiai, apsi i USK laukia iš profsąjungų las > krepšininkai, slidininkai, planingos finansinės paramos. kia artimiausiu laiku bendro i uo- ininkės, gimnastai, Lėšos, kurios išskiriamos spor mis jėgomis išspręsti. pa- kimesnis sportinio meist- to klubui, yra per mažos pa Iki TSRS tautų spartakia ios įmo kėlimas žymia dalimi tenkinamam darbui organizuo dos liko 6 mėnesiai. Šią isto irių lauso ne tik nuo katedros ti. Ne paslaptis, kad net uni rinę TSRS tautų šventę uni us. isuomeniniais pagrindais versiteto rinktinės komandos, versiteto sportininkai privalo nizuoto sporto klubo dar- kurios varžybose gina USK pasitikti su geriausiais melst aet ir nuo visų atsakingų ir universiteto sportinę garbę, rlškumo ir organizuotumo ro I tudentų fizinio pasiruoši- dažnai dalyvauja, neturėdamos dlklials. Įgyvendinti iškilusius iš I ygį universitete organizatinkamos aprangos. Universi uždavinius nepakanka USK ir I veiklos. teto krepšininkai šiuo mete sporto katedros pastangų. Rei I liversiteto komjaunimo or- treniruojasi vos su dviem ka kia, kad prie šio darbo akty >š| :acija iki šio laiko neat- muoliais, įsigytais tik paskuti viai prisidėtų komjaunimo, organizacijos, $1 to vaidmens, kurį ji turi niu laiku. Tokiose sporto šako profsąjungos 1:1, vadovaudamasi XI se, kaip krepšinyje, tinkliny rektoratas, dekanatai. Sporti >>1.IS suvažiavimo nutarimu je, lengvojoje atletikoje, teni nio gyvenimo klausimais uni į sportinio darbo jaunimo se ir eilėje kitų sportiniai ba versitete turi rūpintis visas > a . Net tradicines „Komjau- tukai reikia keisti bent 6—7 mokslo personalas, visų discip linų dėstytojai. Fizinis auk >u taurės" kompleksines kartus per metus. lėjimas turi tapti viso univer Sportinio inventoriaus liga z bas organizuoja ir praveijsK ir katedros dėstytojai. šiuo metu serga ir universiteto siteto reikalu. 1-
I I
Jonas JAKŠTAS
ŽIEMOS VAIZDAI /. SNINGANT Einu gatve. Pavargęs, bet smagus. Į širdį vaizdas smelkiasi maloniai. Tarsi prakiuręs būtų pats dangus: Plasnoja, siaučia snaigių milijonai. . . Einu ir štai, — bičiulį sutinku. — Sveikutis! Snaigėm nesusižavėjai? Biauru! — atrėžia. — Net kvėpuot sunku: Perdaug tas sniegas man jau įkyrėjo!
Na, taip, be darbo slankiojant, išties įgrįsta viskas, mano gražuolėli. O man (per dieną dirbu iš peties) Miela pati mažiausia snieguolėlė. 2. BAIME
Šviežiai pasnigo. Slapia ir, slidu. Tačiau mažieji to visai neboja: Ana būrelis jų, štai vienas, du — Bėgioja, krinta, keliasi, kvatoja... O štai praeiviai prajuda rimti — Juos ir vėžys galėtų pasivyti — Atrodo jie tik vienu užimti: Kaip čia tvirčiau tą koją pastatyti. Ech! Jei galėčiau — stumtelčiau aš juos, Kaip kažkada draugus bailius —įvaikystėj, — Nemėgau žingsnio lėto niekados, O jis perdaug jau bijosi paslysti.
3. KELIAS IR PUSNYNAI Su tavim mes išėjom į kelią. Staugia vėjas — ledinis, žvarbus. Girgžda sniegas po kojom sušalęs, O aukštai —■ padūmavęs dangus. Mūsų laukė ir mes vis nerimom — Ar suspėsim atvykti laiku? Reikia sukti, o priešais — pusnynai. Nėr ko laukt — ir iš kelio suku.
Na, o tu? Pabiiojai, kad gali Susiglamžyti kelnės, ar ką? — Vedė vingiais, užuolankom kelias — Nuėjai, man pamojęs ranka. , Sudvejojau ir aš: gal sugrįžti? Bet ar spėsiu atvykti laiku? Ir, palikdamas pėdsaką ryškų, Nubridau užpustytu taku.
4. PRISIMINIMAI
amu universiteto korldoriuo3ertraukal kas valandą ncįblna skambutis. Nematyti ir šmingos, daugiabalsės stuit ų minios. Tiktai prie kai ku•ji audito:ijų durų patyliukais I ttdasi nedidelės, laukimo sudintos grupelės.
•sija pačiame įkarštyje! Egnlnus laiko ekonomistai ir istoal, biologai ir chemikai, ruir studijuojantieji svetimas 6. Ir visur geros žinios, Iną rezultatai. Jau nekalit apie dvejetus, trejetas čia 1S svečias. Pavyzdžiui, VietnaI specialybės pirmakursiai iš-ė kinų kalbos egzaminą. Grud ®nėra nė vieno ketverto. Visi •ntai gavo vien labai gerus yiiius. ri];tai penketus studijų kny<’le egzaminatorius parašė i: kurso studentams-bengallsis (indų ‘filologijos katedra). i JI buvo kruopštaus darbo per semestrą rezultatai.
O štai kalnelis. Kas gi ten dar būtų? Kažkas lyg juda... A, tai būreliu Vaikai pakalnėn leidžiasi rogutėm. . . Aha! Palauk! O aš ką, negaliu?! Ir strimgalviais nusiritu nuo suolo, Einu prie siutus verpiančios mamos Ir dėstau jai aš savo planą uoliai: Girdi, išleiski pažiūrėt žiemos...
Nors netoli — štai ant ano kalnelio. .. Ir rogutes, mamyt, man būtinai! .. Sustabdo motina ranka ratelį, Paliečia galvą šiurkštūs jos delnai. Ji sako, kad lauke daug sniego, šalta. O ji neturi kuo Cipvilkt, apaut, Kad jai pačiai reikėtų šilto palto Ir kad rogučių nėr iš kur jai gaut. . . Ilgai tada pravirkęs aš raudojau, Ilgai kiurksojau po langais baltais, Tuomet buvau dar mažas — nežinojau, Kad po žiemos pavasaris ateis.
5. TAKELIS
Ar matei tu, ar girdėjai, Kaip nerimo, šėlo vėi'’1Virš laukų baltų, baltų?.. Išlankstyti jau berželiai, Štai, rodos, ir aš — visai dar toks pipiras — Užpustyti tie takeliai, Ant aukšto suolo sliuogęs su vargu, Kur mes vaikščiojom kartu. Pučiu į stiklą lango prisispyręs — Taip knieti žvilgtert, kas ten už langų.■. Bet neliūski, neliūdėki, Tų takelių negailėki, Nelankyti jų svaja — Stikle vis plečiasi, didėja ratas... Jokie vėjai nebegali Gana. Prie stiklo smalsiai priglunda — Užpustyti to takelio, Vaje! Vaje! Kiek daug čia visko matos: Kurs vingiuoja pas tave. Miškelis, kelias, namas — vienas, du. ■. /
Kinijos ekonomikos ir specia-1 tl ligonio motiną, nusiuntę jai lybės egzaminai baigėsi V kurso laišką, kuriame iš kuklumo netgi savų pavardžių nenurodė. istortjos grupėje. Rezultate — Atsiųstame laiške redakcijai visi penketai. motina dėkoja savo sūnaus drau Gerai laiko egzaminus Ir kitų gams ir visuomeninėms organiza fakultetų bei specialybių studen cijoms už jaut las širdis bei rūpi tai. Nuo ankstaus ryto skaityklos nimąsi ir išreiškė įsitikinimą, kad ir mokymosi kambariai perpildyti. greta tokių draugų ir tokiame universitete jos sūnus išaugs Visur — rimtis ir susikaupimas, vertu savo Tėvynės piliečiu, Tė V lėni kartoja pereitą kursą, kiti vynės, už kurią atidavė gyvybę jo skuba užpildyti spragas savo ži- tėvas, komunistas Piotras Semioniose. Unlversitete — rugiapiūtė! novičlus, kovodamas partizanų būryje. GERI DRAUGAI
Ekonomikos fakulteto I kurso studentui Vitalijui Semionovui atsitiko nelaimė. Krisdamas jisai sulaužė koją. Bet draugai — bendrakursiai parodė nuostabų jaut ūmą d.augui. Jie suteikė jam pirmąją pa galbą, nuvežė į ligoninę, aprūpi no jį puikiu gydymu. Dažnai jį aplanko, atneša knygas, vadovė lius, perrašytus konspektus, o svarbiausia — šie puikūs jaunuo liai įkvėpė jam įsitikinimą, kad neatsiliks nuo draugų ir pasvei kęs galės tęsti studijas ir laikyti egzaminus. Kurso visuomeninės organizacijas pasirūpino nuramin-
V. Paullonio fotoetiudas
------------ ic
Kai išgirstu lauke linksmai skardenant Vaikų balsus, netylančius ilgai, Dažnai prisimenu lūšnelę seną Su apšerkšnijusiais mažais langais...
Leningrado universitete SESIJA ACIAME ĮKARŠTYJE!
ŽIEMA MIŠKE.
VERTINGA INICIATYVA
Sienlaikraščiuose ir daugiatlražinlame laikraštyje „Leningradskij universitet” vis aštriau keliamas klausimas dėl to, kad studentai kuo daugiau mokytųsi svetimų kalbų. Fakulteto sienlaikraščio „Fizi kas” redakcija dar spalio mėnesį anglų kalba išspausdino tokio tu rinio kreipimąsi: „Fizikos fakulteto studentai! Kuo daugiau skaitykite ang liškai. Skaitykite grožinę ir specialią literatūrą, laikraščius ir žurnalus anglų kalba. Pranešimus ir dis-
kusi jas organizuokite angliškai. Angliškai kalbėkite vienas su ki tu. Angliškai rašykite sienlaik raščiui straipsnius, žinutes, eilė raščius. Būkite aktyvūs anglų k. užsi ėmimuose, o taip pat kreipkitės į savo dėstytojus su prašymu re komenduoti jums anglų mokslinę literatūrą. Mūsų anglų kalbos dėstytojai! Prašome jus kuo daugiau kalbėti su mumis angliškai”. Greta šito kreipimosi, o taip pat analoginių tekstų prancūzų ir vokiečių kalbomis, numeryje po bendra antrašte „Be svetimų kal bų žinojimo negali būti tikro mokslininko” spausdinama vie nos studentės žinutė, pasakojan ti apie neteisingą kai kurių stu dentų' požiūrį į svetimos kalbos mokymąsi, ir kryžiažodis, — vi sa tai anglų kalboje.
Sienlaikraščio „Fizikas” už mojis sveikintinas ir įdomus, ypa. tingai dabar, kada prieš tarybi nius studentus iškeltas uždavinys kiek galint daugiau mokytis sve timų kalbų. ŽINIOS — GYVENIMUI
t
Vasaros praktikos metu biologijos-dirvožemio fakulteto stu-1
dentai pabuvojo šalies pietuose — plėšininėse Kazachstano žemėse ekspedicijos gamybinėms naujojo1 žemės ūkio įsisavinimo jėgoms iš studijuoti sudėtyje. Ekspedicijos tikslas buvo išmokti augalinės dangos kompleksiškumą, gamtinį rajonizavimą — žemdirbystei ir gyvulininkystei tinkamų teritorijų įvertinimą. Kokią ekonominę naudą gali atnešti naujų žemės masyvų įsisavinimas? Kaip ge riau išnaudoti kaštonines ir juod žemio dirvas? Į visus šluos klau simus turėjo atsakyti geobotanikai, dirvožemininkai, hidrologai. . . Geobotanikus galima buvo sutikti ir kituose mūsų plačiosios šalies kampeliuose: Selecharde, Kolos pusiasalyje, Bielovežio gi riose ir kitur. Visi jie, panaudodami auditori jose ir universiteto labo-atorijose gautas žinias praktikoje, savo darbu įnešė vertingą indėlį į mū sų liaudies ūkio išvystymą. Praeis metai, ir jaunų specia listų būrys Išsisklaidys po šalį. Jie, nešdami žinias į gyvenimą, su dėkingumu prisimins savo dėstytojus, kurie įskiepijo jiems meilę savarankiškam moksliniam darbui.
(Iš laikraščio „Leningradskij universitet”)
FELJETONAS
DVIGUBAS TEISMAS ★
Žeimys (po trumpos pauzos, (Visi vėl sėda už stalo, vai oriai): Kadangi buvau labai iš šinasi arbata). Radzevičius (į Alonderį): O vargęs, todėl 12 vai. jau mie Pjesė vaizduoja iš anksto gojau. Pasigirdus triukšmui, apgalvotas I kurso teisinin tu ko taip jaudinles? jį Mačėnas (taip pat nerimda apsirengiau ir išėjau. Radikas kų muštynes su I kurso medi NUOTRAUKOS KALTIN kais dėl 41 kambario merginų mas): Pabandykim laimę dar ir Mačėnas ėmė plūsti tarybą. Kitas į akis nelenda, apie noto puslapiais. Aiškėjo, kad Iki šiol buvo žinomos tik kartą. Teko juos Išprašyti ir palydėti save nešneka, nesigiria, o jei pašnekovas save aukštai verti (faktas). (Jis vėl vedasi draugus į 41 namo. ★ gu reikale nenusimano, tai ty na, draugus niekina, jokios mokymosi formos: stacionari kambarį). Kažkas iš tarybos: Tam, kad li, tarsi pelė po šluota. Tas, kritikos savo adresu nepaken- ir neakivaizdinės studijos, Radikas (atidarydamas du primušti? (Juokas). VEIKIANTIEJI ASMENYS: apie kurį papasakosime — ne č a, o merginas keičia ka p ka staruoju metu įsigali dar i ris): Ar Liusė dar negrįžo? Žeimys (nesumlšdamas): Po iš tokių. Juodaplaukis, nosį leidoskope. Trūkumų savyje .jis na studijų rūšis — mokym; V. Žeimys — Čiurlionio Nolinskaltė (gudriai šypso kiek laiko mūsų draugai Če neša aukštai užrietęs, vaikšto nepastebi ir mano visame ka 23 d bendrabučio tarybos pir damasi): Ji pasislėpė spintoje. stačiomis. Mat, sesijos m paitis, Abromait's, V Įkas ir lyg ant nematomų spyruoklių, me jau pasiekęs tobulybę. mininko pavaduotojas, koman (Mačėnas pradaro spintą, vi universiteto skaityklos b kf. Įšėlo iš bendrabučio. įvyko kurios kiekviename žingsnyje — 'Štai ir daviau jums kon dos atamanas. tam tikras susistumdymas, ku sviedžia jį pusmetrį aukštyn. krečios medžiagos, -— pasakė perpildytos. Laisvą kėdę r; A. Vilkas — studentas mu si žiūri). Radzevičius: Et, ant juoko rio metu medikai buvo sumuš šeika. — Esu antro kurso žurna jis ruošdamasis išeiti'. — Tik sunku. Žmogus stovi, o ti. A. Abromaitis — studentas mus laiko. Eime. listas, — pasakė jis, atspy- žiūrėkite, kad apsakymas būtų kas bėga, egzaminas arti mušeika. ruokliavęs į redakciją. — Su geras. (Delegacija, nieko nepešusi, (Iškviečiamas Čepaitis). J. Čepaitis — studentas mu kraustosi atgal į 39). sipažinkime. — Kodėl apsakymas? — Dėl šios priežasties kartaiį Čepaitis: Ir aš lydėjau drau šeika. Budėjęs laikraščio bendra- nustebęs paklausė redakcijos tenka studijuoti stačiom. . Radikas (į vyriškąją gimi ge su Žeimiu. Kas uždavė me , darbls pagarbiai paspaudė jo bendradarbis. R. Žilevičius studentas Kai reikėjo ruoštis spe< nę): Kolegos, traukiam na dikams — nemačiau. Mačiau, plačiu mostu paduotą ranką, mušeika. — Matote, apsakymas la lybės egzaminui, branglndai mo. (Medikai rengiasi, atsisvei kaip virto Radikas. Po to Iš V.si mušeikos I kurso paprašė sėstis ir klausiamai tinka, nes jame turi laiką, pasukau į bendrabu kina ir išeina. Juos lydi Sera siskirstėm patenkinti, kad Žei sužiuro į atsilankiusį. Svečias | biausiai tels'ninkai. būti vien tikri gyvenimo įvyB. Mačėnas, E. Alonderis, finaitė. Prie III aukšto laiptų miui pavyko įrodyti, ką gali nevertė ilgai laukti: atsisėdo, kiai, tikri vardai ir pavardės. skaityklą. Vos įžengęs, nuci; J. Radikas, S. Radzevičius — laukia būrys teisininkų, vado taryba. užsimetė koją ant kojos, su Žodžiu, tai kūrinys, kuriame Čiurlionio 23 c bendrabučio vaujamas atamano Žeimio. Jų Vilkas (iškviestas bando nu leido rankas į kišenes ir pra nėra vietos fantazijai, — pa gyventojai, I kurso medikai — veidai karingi. Teisininkai no slėpti savo kaltę, bet supratęs, bilo: aiškino geriausias literatas. teisininkų konkurentai, — nu ri atkeršyti „svečiams" už at kad nieko nepeš, pradeda): Jie — Aš pas jus, taip sakant, Laikraščio bendradarbis vėl silankymą „ne pagal kodek kentėjusieji, irgi narsūs vaiki triukšmavo. Jie laužė duris. su keliomis pastabomis, Blo- ėmėsi bloknoto. Išvydęs tai, sus" į 41 kambarį). nai. Mes juos nustūmėme. Aš ne gal, draugai! Argi taip gali- bobutės anūkas stabtelėjo tarp Epizoduose — bendrabučio Žeimys (į Seraflnaltę): Neik. žinau, kas mušė. Tik ne aš. ma? duryje: tarybos nariai, administrato Mes patys palydėsim. Nuo to, kuris pargriuvo, bu— Kritikos maža? — pasl— Jums tai naujiena? rius, 39 ir 41 kambarių gy II aukšte kažkas užgesina Vau kokių 4—5 metrų atstu naudodamas po retorinio klau — Literatūros moksle tokio ventojos. šviesą). me. simo sekusia pauza, paklausė apibrėžimo dar tikrai nebuvo. Veiksmas vyksta šių metų (spiria Alonderiul ko Pagaliau teismas baigia ap redakcijos budėtojas. — Na, jeigu nežinote, užsi pradžioje Čiurlionio 23 d bend ja):Vilkas Kraustykitės, gerbiamieji! klausinėjimą Ir pereina prie — Jūs tik ir žinote, kad rašykite. rabutyje ir šalia jo. kritikuoti, — iškošė svečias. Apibrėžimas buvo pakarto (Medikai, nieko nesuprasda nutarimo. Nutarimas byloja: — O reikia pastebėti tai, kas tas. Nusakė dar ir tai, ką tu mi, spraudžiasi pro duris. Už I VEIKSMAS 1) Žeimį, kaipo muštynių tik gimsta, išgarsinti ir tuo rime vadinti apybraiža. Tai. kelių žingsnių nuo bendrabu organizatorių ir įkvėpėją, iš (Antroji Naujųjų, 1956 me- čio juos pasiveja Žeimio bū vesti iš tarybos, išnešant padėti naujam daigeliui augti. jo supratimu, esąs nepažabo Apie geriausius žmonęs mažai tas fantazijos produktas, skir tų diena. Nedidelis kraštinis rys. Prasideda tikros mušty griežtą papeikimą. rašote. tas skaitymui po sočių pietų. III aukšto kambarys. Trys lo nės tarp „teisėjų" ir „gydyto 2) Aktyviausią muštynių Nesutikti buvo negalima. — Reiškia susitarėme? Pa vos, stalas, ant Jo keletas kny ju")dalyvį Vilką pašalinti iš ben Kritika, kaip sakoma gauna rašysite? — paklausė dar kar gų, sąsiuviniai. Kambario gy Vilkas (kažkuo kietu tvoda drabučio. muose atsakymuose, teisinga. tą svečias ir išėjo. ventojos—I kurso medikės A. mas Radzevičiui per pakaušį): 3) Čepaitį, Aksomaltį, Iva Todėl bendradarbis nemanė iš Likęs vienas, redakcijos Kunevičiūtė, M. Seraflnaitė ir Na, velnio Išpera, trankysles, nauską apdovanoti papeikimu sisukinėti. bendradarbis pastebėjo, kad S. Dankaitė laukia kurso drau kur nereikia?! su paskutiniu įspėjimu. gų, kurie žadėjo ateiti pasvei — Matote, — prašneko jis, bloknote nėra svarbiausio — gau: skaitykla buvo pustu Žeimys (kreipdamasis į Če kinti su Naujais metais). — gerų žmonių tikrai aibės. herojaus pavardės. Pagauti Gražių vilčių skatinam 4) Žilevičiui, Lapinskui Abromaitį, Lapinską): Serafinaitė (nudžiugusi): Be paitį, Bet jie kuklūs. Ieškoti kartais juodaplaukį anūką egzaminų ėmiau dairytis kėdės, bet, įteikti hors papeikimą. rods ateina. Aš iš žingsnių pa Veiklt, vyrai! tenka tiesiog su žiburiu, ta metu sunku. Nuplėšus Išorę jai Tie, kurie sėdėjo, tenki Po poros dienų byla peržiū žįstu. (į duris kažkas pasibel si viena kėde dviese, o kart (Triukšmas, sąmyšis.* RadiAukščiausiajame teis čiau ir į dienos šviesą išvesti grupės draugams, pastarieji trise. Pasirodo, kad sėdim džia, ir, nelaukdami kvietimo, kui sužeidžiama ranka, galva. rinėjama jie ginasi, įrodinėja, kad nie sako, kad tai turįs būti Rimas me — Rektorate. Čia kai ku Jis krenta. Medikai gėdingai rios bausmės sušvelninamos. kuo ypatingu nepasižymi. . . į kambarį įeina medikai). Kriptavičlus. Per pusantrų inventorių jiems teko ats pasitraukia Iš kovos lauko, gi — Ne apie tai kalbu,—nu bendro mokymosi metų čia pa benti iš savo kambarių, f Mačėnas: Su Naujais me teisininkai, gabaus atamano traukia pašnekovas. — Su telktas mintis Jie ne kartą gir dental, pritrūkę kėdžių, br 1< tais, su nauja laime, taip sa vadovaujami, grįžta atgal, da prantama, jeigu žmogus kuk dėjo iš paties Kriptavičiaus rabučio kieme veltui lešk 1 kant! (Jis iš eilės ^spaudžia lindamiesi puikios pergalės kaladžių ir dėžių. Teko a V. Gerimantas, Abiejų bendrabučių gyven lus, tai jis niekada nebus gar lūpų. draugėms rankas, Būdamas įspūdžiais). sėsti ant stalo, arba studij < Br. Mintautas tojai (pasipiktinę): Chuliga- sus. Rašykite apie tuos, kurie truputį įgėręs, jis sveikinasi < „stačšūoju būdu". (Uždanga). niškumui reikia užkirsti kelią’ nori pagarsėti. su ceremonijomis, žemai nusi Keista dar' f Žeimys (kažkaip susitrauk — Tokių mažai yra, lenkdamas ir vos nepabučiuo ka’. užeini į gi I damas ir prarasdamas dalį pir- ko budintis bendradarbis. damas rankos Kunevlčiūtei. II VEIKSMAS mą bendrabutį mykšč'o orumo): Na taip. . . Tą patį daro ir jo draugai. — Yra, tikrai yra, — už randi tokio turi 1 Merginos svečius sodina už tikrino juodaplaukis. — Štai, Vienas iš bendrabučio kam Žinoma! . . skelbtiną: ad I stalo ir vaišina arbata). kad Ir aš. O. Žaliauskaitė, barių. Vyksta „teisėjų" teis nlstratorius pra — Tai jūs gal esat naujas V. Galsrys, Alonderis (prisimindamas): mas. Dalyvauja bendrabučio ša, kad gauta I daigelis? P. Blčkis. administratorius, tarybos pir Beje, o kur gi Liusė? liol’ka kėdžių ti — Ne dalgelis, bet medis mininkas ir nariai. Kaltinamų studentai gali 1 Radikas: Eime, atslvesime. jų suole — Žeimys, Čepaitis, P. S. Pjesės ir teismo su tvirtai įleistom šaknim. O mis naudotis. (Abu draugai’bėga į 41 kam Vilkas, Žilevičius, Lapinskas. žiūrovai įtaria, kad paskatinti ar kas nors plačiau apie mane Peršasi išva c barį. Neradę Striškaitės, grįž Nuskriaustųjų suole — 2 me Aukščiausiojo teismo švelnu žino? Grupės draugai pavydi, jog stačiojo st: ta atgal). dikai (kiti neatvyko dėl žaiz-1 mo, pagrindinia' veikėjai greit negarsina • manęs, už tai pats javinio būdo į 9 Alonderis: Nėra. Kažkur iš dų). du). Prasideda tardymas. Pir-1 pasirodys naujame pastatyme turiu pasipasakot. tus kultvavij garmėjo, sako. muoju iškviečiamas atamanas. „Spjaunam ant visko”. Ant stalo pasirodė bloknoyra tik kai kd 1 tas, plunksnakotis, rašalas. ūk’n’.ų vadovų i i Svečias, palaukęs iki bus pa rūpestingumas. siruošta rašymui, paklausė:’ ..Spyglio” kori — Jums reikia visos ma i no biografijos, ar tik įdomes d nių epizodų? SKELBIMAS i — Pasakokite, prašau, kaip Paieškoma sekasi studijos, na ir toliau anksč'an buvusi pilka, dabar nežinomos spal- , viską iš eilės. vos SKRYBĖLE ir ilgus metus ištikimai tarna — Nesigirdamas turiu pasa vęs SALIKAS, kyti, kad esu pats geriausias dingę Ne, daktare! Tai mano įveikiant nenumatytai ilgą laiptų grandinę 413 literatas kurse, — pradėjo laikrodis taip garsiai stuksena. svečias. — Savo grupės drau kambario kryptimi. Radus prašoma grąžinti A. Cižauskui, „Tauro” gus pranokstu visa galva. Už bendrabutis. rašėte? — Taip, — linktelėjo gal va bendradarbis, — pasižymė jau. Na, o toliau? Redaktorius J. BULOTA — Jums, tur būt, reikia IT" . ...................... apie tėvus? Tai rašykite: tėvai VOKIETIJOS buvo abejotinų gabumų žmo LAISVOJO JAUNIMO nės. Bet vistik reikia pripa Skelbiama žinti, jie sudarė sąlygas man SĄJUNGOS 1< išsivystyti ligi dabartinio ly LAIKRAŠTIS ii PRENUMERATA gio, — pasakotojas oriai kils ii iki šių mokslo metų pabalgot n — Klausyk, mažyli! Ar tau terėjo nuo kėdės, pasižiūrėjo, ir įsit kinęs, kad jo žodžiai už jau le džlama rūkyti? k Prenumeratos kaina Rb 3,60. rašyti tiksliai, užklausė: Studentams užsisakyti galima pas fakultetų platin Ii — Apie bobutę reikia? tojus. Dėstytojų prenumeratą priima redakcija. P Prenumeratos žinias pristatyti redakcijai iki š. m — Galima ir apie bobutę,— REDAKCIJA tarė redakcijos atstovas. s vasario mėn. 7 d. Pašnekovas perkeitė kojas. Kai viršuje buvusi dešinė at . sidūrė apačioje, o kairė koja Medicinos fakulteto V kurso studentei iš apačios radosi viršuje, tęsė: Aldonai Narijauskaitei, — Bobutėmis vadiname mo Jos mamytei mirus reiškiame gilią užuojautą. tinos arba tėvo motiną. Tai Kurso draugai pagyvenusios arba net senos moteriškės. Mano bobutė irgi buvo sena, bet turėjo gerą skonį. Savo anūką ji pamilo Vilniaus I vidurinės mokyklos komjaunimo organi nuo pat jo gimimo dienos. Si zacija kviečia visus buvusius abiturientus atsilankyti į tai persidavė visai moteriškai l tradicinį giminei. Dabar patenkintas SUSITIKIMO VAKARĄ, būnu ne tada, kai merginą su kuris įvyks š. m. vasario mėn. 4 d. 18 vai. mokyklos randu, o tada, kai spėjusią įky ts aktų salėje. Komjaunimo organizacija rėti laimingai ats.kratau. v: Plunksnakoti skriejo blok-1
pažįstate?
LV 00441
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef.
2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 1000 egz.