li f) V'
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Mums yra iškilęs uždavinys pertvarkyti mokyklų darbą,
o
sutvarkyti reikalą taip, kad moksleiviai, išeidami apmo
CL
TUPENTAŠ
IN ik ai > s. r n r
I
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr 7-8 C218-219)
♦
1956 m. vasario mėn. 15 d., ketvirtadienis ♦
kymo kursą, būtų susiję su gyvenimu, su gamyba-su konkrečiomis įmonėmis, kolūkiais, tarybiniais ūkiais, įgy
tų ten gamybinių įgūdžių Iš TSKP CK ataskaitinio pranešimo partijos XX suvažiavimui.
Kaina 40 kap.
i; i
i" a: pe< iar bu leis
XX SUVAŽIAVIMAS IR MUSŲ UŽDAVINIAI
v■
Taryby Sąjungos Komunistą Partijos XX suvažiavimas Vasario 14 d. Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose prasidė jo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XX suvažiavimas. Dešimtą valandą ryto posėdžių salėje susirinko suvažiavimo delegatai, atvykę i sostinę iš visų didžiosios Tarybų valsty bės vietų. Yra daug svečių — pramonės Ir žemės ūkio pir mūnai, valstybiniai Ir partiniai darbuotojai, mokslininkai, Ta rybinės Armijos Ir Laivyno atstovai, literatūros Ir meno darbuotojai. Tarybinė liaudis savo brangiosios Komunistų partijos XX suvažiavimą sutiko nauju galingu politinio ir darbo akty vumo pakilimu. Per metus, praėjusius nuo XIX suvažiavimo, Komunistų partijos vadovaujamos, Tarybų šalies tautos pa siekė naujus stambius laimėjimus socializmo statybos užbai gimo ir laipsniško perėjimo iš socializmo j komunizmą ke lyje. Šie laimėjimai pripildo tarybinių žmonių širdis pasidi džiavimo savo galingąja Tėvyne, didžiąja ir išmintingąja partija — visų komunizmo pergalių Įkvėpėju ir organizato rium. Audringais plojimais sutinka suvažiavimo delegatai ir svečiai pasirodžiusius ložėse TSKP CK Prezidiumo narius ir CK sekretorius, užsienio komunistų ir darbininkų partijų delegacijų vadovus. Visi atsistoja. Suvažiavimą atidaro Tarybų Sąjungos Komunistų parti jos Centro Komiteto Pirmasis Sekretorius N. S. Chruš čiovas. Laikotarpiu tarp XIX ir XX suvažiavimų, sako N. S. Chruščiovas, mes netekome žymiausių komunistinio judėji mo veikėjų — Josifo Visarionovlčiaus Stalino, Klemento Gotvaldo ir Kiuicio Tokudos. Prašau pagerbti jų atminimą atsistojimu. Visi esantieji salėje atsistoja. _ _N. HH... ___ Toliau S. Chruščiovas suvažiavimo vardu širdingai sveikina atvykusius Į suvažiavimą broliškųjų komunistų ir darbininkų partijų atstovus. Visi atsistoja, salėje aidi aud ringi plojimai.
Suvažiavimas pereina prie vadovaujančiųjų organų rin kimo. Visų sričių, kraštų ir respublikų Delegacijų atstovų ta rybos pavestas, drg. Podgornas pateikia pasiūlymą išrinkti suvažiavimo Prezidiumą iš 39 žmonių. Prezidiumas išrenkamas vienbalsiai. Žodis suteikiamas drg. Furcevai, kuri. Delegacijų atsto vų tarybos pavesta, siūlo išrinkti suvažiavimo Sekretoriatą iš 15 žmonių. Suvažiavimas vienbalsiai išrenka Sekretoriatą. Vienbalsiai Išrenkama suvažiavimo Redakcinė komisija iš 11 žmonių, kurios sudėtį pasiūlo drg. Serdiukas. Toliau drg. Sniečkaus pasiūlymu išrenkama suvažiavimo mandatinė komisija iš 23 žmonių. Patvirtinama TSKP XX suvažiavimo darbotvarkė. TSKP XX SUVAŽIAVIMO DARBOTVARKĖ: 1. TSKP Centro Komiteto ataskaitinis pranešimas —pranešėjas CK Sekretorius drg. N. S. Chruščiovas. 2. TSKP Centrinės Revizijos Komisijos ataskaitinis pra nešimas — pranešėjas Revizijos Komisijos Pirmininkas drg. P. G. Moskatovas. v 3. TSKP XX suvažiavimo Direktyvos dėl šeštojo penk mečio plano TSRS liaudies ūkiui išvystyti 1956—1960 me tais — pranešėjas TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas drg. N. A. Bulganinas. 4. Partijos centrinių organų rinkimai. Po to posėdyje pirmininkaujantis drg. N. A. Bulganinas suteikia žodį Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto ataskaitiniam pranešimui padaryti TSKP CK Pir majam Sekretoriui drg. N. S. Chruščiovui. Delegatai sutinka N. S. Chruščiovą audringais plojimais. Visi atsistoja. Drg. N. S. Chruščiovo pranešimas, vykęs per rytinį ir vakarinį posėdžius, buvo išklausytas su didžiuliu dėmesiu, ir visd salė ne kartą išreiškė jam karštą pritarimą. (TASS-ELTA).
Su dideliu politiniu ir gamybiniu pakilimu mūsų šalis sutiko Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XX suvažiavimą — istorinį Įvykį mūsų Tėvynės gyvenime. Partijos suvažia vimas susumuoja atsiektus laimėjimus pramonės, žemės ūkio, mokslo ir kultūros išvystyme, nubrėžia naujus uždavinius, kurių Įgyvendinimas reikš tolesnį ir galingą mūsų Tėvynės ekonominio ir kultūrinio gerbūvio kilimą per šeštąjį penk metį. Plačias ir šviesias perspektyvas atskleidžia šeštasis penk metis ir rilūsų respublikai. Direktyvose numatyta sparčiai vystyti Tarybų Lietuvos pramonę. Vien tik Vilniuje bus pa statyti keturi nauji fabrikai. Bus pastatyta Kauno hidroelekt rinė. Didelis darbas laukia Tarybų Lietuvos kolūkiečių to liau vystant žemės ūkį. Vykdant šią didžiąją programą, vasario 2—3 d. d. įvy kusi Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesija visapu siškai apsvarstė respublikos valstybinio biudžeto 1956 me 1 tams projektą ir priėmė Įstatymą dėl Lietuvos TSR valstybi nio biudžeto 1956 metams — pirmiesiems šeštojo penkme čio metams. Neseniai įvyko Lietuvos Komunistų partijos IX suvažia vimas. Tai įžymus įvykis respublikos partinės organizacijos ir visų Tarybų Lietuvos darbo žmonių gyvenime. Suvažiavimas apsvarstė, vieningai pritarė ir parėmė TSKP XX suvažiavimo Direktyvų dėl šeštojo penkmečio pla no projektą, suvedė nueito kelio rezultatus, iškėlė rimtus trū kumus pramonės, žemės ūkio, partinio vadovavimo ir ideolo ginio darbo srityse. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į kolūkių stiprinimą ir žemės ūkio gamybos didinimą. Suvažia vimas mobilizavo respublikos partinę organizaciją, visą lie tuvių tautą spręsti naujiems didingiems komunistinės staty bos uždaviniams. LKP IX suvažiavimas iškėlė rimtus trūkumus respublikos be aukštųjų mokyklų darbe. LKP CK ataskaitiniame praneši >šk me drg. Sniečkus pažymėjo, kad Vilniaus Valstybinio V. a: Kapsuko vardo universiteto profesorių-dėstytojų kolektyvas STIPRĖJA SMD RYŠIAI | didįjį tikslą iijl dar silpnai veda mokslo-tiriamąjį darbą. „Reikia pakelti spe cialistų paruošimo aukštosiose mokyklose idėjinį-teorinį lygi Mūsų universiteto SMD palaiko plačius ryšius su ar< ir kokybę, glaudžiau sieti mokymo procesą su komunistinės Paskutiniu laiku visa ja., Kiekviena gerai supras eile šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų. Neseniai bu statybos praktika", — nurodė drg. Sniečkus. gi mūsų Didžioji šalis gyvena ta paskaita, įsisavintas prak vo gautas laiškas iš Rygos medicinos instituto, kuria itį Lietuvos TSR Mokslų akademiios prezidentas drg. Matu didelį ideologinį ir kūrybi tinio darbo įgūdis yra indė me rašoma: uri lis kalbėjo apie geros mokslinių žinių Informacijos būtinu nį pakilimą: tvirčiau spau lis į naujo penkmečio dar ad bų sąskaitą, nes, remdamiesi BRANGUS DRAUGAI! pra mą. LTSR Mokslų akademiia, Vilniaus universitetas, Kauno džia vairą ekskavatorininpolitechnikos Institutas ir kitos mokslo Įstaigos gauna daug kas, mokslininkas su dide dabar gaunamomis žiniomis, ta Pranešame Jums, kad eilinė šeštoji Rygos medicinos insti Įvairių žurnalų ir knygų. Tačiau ne visi inžinieriai bei dės liu atkaklumu susikaupia mes ateityje stosim į šio tuto studentų mokslinė konferencija įvyks balandžio vidury. 1U tytojai apie tai žino. „Atėjo laikas, — pareiškė drg. Matu sav0 laboratorijoje, nuošir penkmečio darbo barus. .11 Mes būsim labai dėkingi, jei Jūs galėsite dalyvauti musų lis, — sudaryti respublikoje kokį tai mokslinės informacijos džiau ruošiasi sutikti pava Panašiais atvejais aš ne konferencijos darbe. centrą". jučiomis susimąstau ties sa sarį kolūkietis. . . ŠV.'i iPasikeisdami patyrimu pranešame Jums apie savo darbų. Vasario 14 d. mūsų Tėvynės sostinėje — Maskvoje pra st'j 1955 m balandžio mėn. įvyko mūsų penktoji studentų mokslinė Skaitydamas VI-jo penk vo likimu. sidėjo TSKP XX suvažiavimas. > J Juk rodos taip neseniai konferencija. Buvo išklausyta 30 pranešimų. Konferencijos dar mečio direktyvas, sekdamas .vii Su nepaprastu dėmesiu suvažiavimo dalyviai išklausė XX partijos suvažiavimo dar praėjo tos dienos, kada be dalyvavo Leningrado, Kijevo, Minsko, Vitebsko, Kauno, Vil k ‘ TSKP Centro Komiteto ataskaitinį pranešimą, kurį padarė įvykius, susimąsto ir studen vokiečių okupacijos laikais, niaus, Tbilisi studentai. rU j Kiekvienais metais mes dalyvaujame studentų mokslinių negalėdamas mokytis, lai CK pirmasis sekretorius drg. N. S. Chruščiovas. tas. Ir tikrai, juk sprendžia iŠ. kiau save pasmerktu tokiam darbų miesto apžiūrose. Kai kurie darbai buvo apdovanoti pre ori Pranešime duota gili markslstinė-lenlninė mūsų šalies mos didelės ateities perspek pat tamsiam gyvenimui, ko mijomis. LLKJS CK, o taip pat MK garbės raštais. Dabartiniu ‘ vidaus ir tarptautinės padėties analizė, visapusiškai išgvil tyvos, kurių sėkmingas įgy kio tuo metu buvo susilau metu Draugija susideda iš 26 būrelių, dirbančių prie katedrų. vendinimas labai didele da SMD Taryba susideda iš 17 narių. SMD Taryboje yra: 1) spau denta partijos veikla laikotarpiu nuo XIX suvažiavimo ir nu limi p-Įklausys nuo mūsų kę bežemiai mano tėvai. dos sektorius, kuris leidžia sienlaikraštį „Už tarybinį mokslą , žymėti grandioziniai uždaviniai ateičiai. Šiandien neatpažįstamai 2) paskaitų biuras, kuris organizuoja populiarias paskaitas mies — busimųjų pedagogų, pra Greta ūkinių ir organizacinių uždavinių jame iškeliami monės darbuotojų, inžinie pasikeitė gyvenimas. 11to įstaigose. , Su geriausiais linkėjimais Rygos medicinos instituto BMD Atsidėkodamas Partijai a didžiuliai ir svarbūs uždaviniai mūsų šalies aukštosioms mo rių ir kitų sričių specialistų S.GERMANE. — darbo, kuriam mes da ir Vyriausybei už taip aukš Tarybos pirmininkas kykloms. tą mano kuklaus darbo bar ruošiamės. Ataskaitiniame pranešime drg. Chruščiovas nurodė, kad t 13 <♦---------------įvertinimą ir rūpestį, dėslu nė viena kapitalistinė šalis neturi tokio skaičiaus mokyklų Naujojo penkmečio stato visas jėgas ir jaunatvišką mokslinio tyrimo institutų, kultūros švietimo Įstaigų, kaip J” mų uždavinių įgyvendini PIRMOJE VIDURINĖJE Tarybų Są'unga. Pranešime sakoma, jog siekiant sudaryti mas pareikalaus iš mūsų ryžtą kovai už pirmaeilį XX partijos suvažiavimo Iškeltų kuo palankesnes sąlygas visuotiniam viduriniam mokslui Įgy dar daugiau ryžto darbe ir Mokytoją M. Punerį studen II kurso studentas R. Katilius, uždavinių įgyvendinimą. vendinti ir tam, kad jaunimas baigtų aukštąjį mokslą, pri tai susitiko koridoriuje. Vie Kauno Politechnikos Instituto imtas nutarimas panaikinti, pradedant nuo naujųjų mokslo kūryboje. Ir jau dabar, noje rankoje jis turėjo tą pa IV kurso studentas K. Puo C. Kudaba, aukštosios mokyklos suole metų, mokesti už mokslą. Drauge su tuo nurodyta, jog aukš čią rodyklę, kuria ne kartą, džius ir kiti. Stalininis stlpendijatas atsakinėjant tosios mokyklos darbas privalo būti susietas su gyvenimu, tas mus daug kam įparelgoStudentai dalyvavo Ir menipamoką, tekdavo su gamyba, kad jaunieji specialistai geriau įsisavintų prak žemėlapyje parodyti Istorinių nėję dalyje. Žiūrovai labai šil tinius gamybinius įgūdžius. mūšių vietas. Kitoje mokyto tai sutiko III kurso studentų . Vyl<dysime partijos priesakas jo rankoje buvo klasės žurna atliktą savo klasės tradicinį Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vūrdo universiteto ko las. Šiltai pasisveikinus ir vos šokį „Kalakutai". Atlikėjai— lektyvo uždavinys — artimiausiomis dienomis pravesti gilų Komjaunimo bilietą poe rėje kišenėje — ir aš prisi pradėjus kalbėtis, pertrauka Maskvos V. Molotovo vardo ir visapusišką TSKP XX suvažiavimo, LKP IX suvažiavimo Energetikos instituto studen ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos trečiosios sesijos tai dažnai vadina komjau mindavau sekretoriaus žo baigėsi. Skirtis nesinorėjo: gc medžiagos apsvarstymą. Šių svarbių įvykių bei politinių do nuolio sąžine. Kad šis paly džius, įteikiant man kom — Tamsta mokytojau, — tas A. Drąsutls, mūsų univer kumentų apsvarstymas turi būti pravestas fakultetų bei ka ginimas teisingas, patvirti jaunimo bilietą: „Kaip są kreipėsi studentai, — leiskite siteto auklėtiniai geologas A. Llnčlus, chemikas R. Sližys, .ri- tedrų partiniuose susirinkimuose, kiekvienoje akademinėje na pats gyvenimas. žinę branginti komjaunuo dalyvauti jūsų pamokoje. — Ką gi, — nusišypsojo medikas D. Drobells ir kiti grupėje, kiekviename teoretiniame seminare bei politiniame lio vardą". Komjaunimo bi Prieš šešerius metus aš lietas man padėdavo sūnaus mokytojas, — prašau į devin buvo palydėti gausiais ploji ii. ratelyje. Neturi likti nei vieno studento, dėstytojo, mokslomais. : pagalbinio bei administracijos personalo darbuotojo, kuris buvau priimtas į VLKJS. meilę derinti su komjaunuo tą klasę. — Sekančiais metais reiktų Tą dieną daugelis mūsų nebūtų giliai susipažinęs su šia svarbia medžiaga, nematytų Nors apie tai ir žinojo ma lio sąžine. universiteto studentų, baigusių dar „Gaidį" paruošti, — pa —I joje didingų ūkinės bei kultūrinės statybos perspektyvų, iš- no i religingi tėvai, tačiau Vasario 14-ta diena — Vilniaus pirmąją vidurinę mo siūlė R. Sližys draugams, grį mintingos Komunistų partijos politikos, išreiškiančios visų , ie niekaip negalėjo apsi -pabuvojo savo buvusių žus nuo scenos į salę. ,j darbo žmonių gyvybinius interesus. prasti su mintimi, kad jų kada mes gavome naujus kyklą, Scenoje netrukus susirinko TSKP XX suvažiavimo medžiaga sužadina kiekvieno ta- jmylimiausias sūnus pasida komjaunimo bilietus — mokytojų pamokose. Ne veltui žiemos atostogų pas mokyklos orkestras. Iki vėlyvo rybinio žmogaus teisėtą pasididžiavimą savo šalimi, savo llau- rė „bedieviu". Ypač skau XX partijos suvažiavimo da studentų : dimi, brangiąja Komunistų partija, aistringą siekimą dar la- (džiai dėl to pergyveno mo ta. Sis sutapimas mums pri kutinis šeštadienis mokykloje vakaro Iškilmių salėje skambė — < biau atsidavusiai dirbti m”sų Tėvynės tolesnio suklestėjimo tina. kurią, nežiūrint jos fa minė komjaunuolių pareigą vadinamas buvusių auklėti jo muzika, sukosi poros. — Po metų vėl lauksime __ Jvardan. Mūsų kolektyvo uždavinys—gerinti mokomąjį, auklė Partijai — ateiti pakeisti nių diena. Mokyklos aktų salė jamąjį bei mokslo-tiriamąjį darbą, šalinti esančius trūkumus natizmo, aš vis tik mylėjau senąją komunistų gvardiją je vakare įvyko studentų ir jūsų, — skirdamiesi su stu 11- visose universiteto darbo srityse, nenuilstamai kovoti prieš už visus pasaulyje labiau. moksleivių susitikimas. dentais, kalbėjo moksleiviai. {domi buvo vakaro progra i i capitalizmo liekanas žmonių sąmonėje, siekti naujų laimėji Buvo valandų, kada, moti tokia pat švaria sąžine, kaip — Būtinai ateisime, — pa mų. Mums būtina pagerinti šefuojamąjį darbą, ypač sustip nos ašarų iškankintas, sek Ir šis naujasis komjaunimo ma. Buvęs mokyklos Ir univer sižadėjo svečiai. — O vienuo bilietas. siteto Ekonomikos fakulteto rinti pagalbą kolūkiams. 1 madienio rytą pakildavau liktokams linkime, kad prieš auklėtinis L .Butkevičius pa tai J. Stepšys os į bažnyčią, bet užtek susitiktume universi Mūsų darbas, kaip ir visos tarybinės liaudies darbas, turi eiti 1 pasakojo apie savo studijų me teto mes auditorijose. tarnauti didingiems partijos XX suvažiavimo Iškeltiems uždą- davo i rengiantis prisiliesti Istorijos-filologijos fak. tus. įspūdžiais pasidalino Fi vintams įvykdyti. ] prie kieto keturkampio kalII k. stud. zikos-matematikos fakulteto M. Barysas ■
DIDIS TALENTAS
STUDENTISKOS ATOSTOGOS
(N ,A. Dobrollubovo 120-osioms gimimo metinėms) I ☆ ☆ ☆ N. A. Dobroliubovas gimė kaip ir Gercenas su' Cerny1836 m. vasario 5 d. Nlžniji ševskiu, iškilo į revoliucinės Novgorode, miesto šventiko> minties Rusijoje viršūnes. Sa Neužmirštami šeimoje. Busimojo revoliucio vo pasaulėžiūra būdamas manieriaus —- demokrato, publi■ teriallstu .valstiečių revoliuci < susitikimai Vakarais eidavome .į teat 5 cisto ir kritiko jaunystę ma jos Ideologu Ir Rusijos social rus, kinus, žiūrėdavome tele Daug kultūrinių bei sportinių pramogų numatė stu žai tepaįvalrlna išoriniai įvy demokratijos pirmtaku. DobroDešimties studentų grupė. dentų profkomitetas, kultūros ir sporto klubai, artinan I vizijos stoties duodamas prokiai: seminarija, konservatyvi. llubovas kilniems išsilaisvini Fizikos-matematikos fakulteto gramas; daugelis iš mūsų susitis studentų žiemos atostogoms. Nors gamta ir nebuvo aplinka, nuobodūs pamokslai mo tikslams pajungė ir savo vyr. dėstytojos Aldonos Bilkypalanki visiems šiems planams įgyvendinti, tačiau dau I pažinome su kitų universitetų apie pasnikavimą Ir krikščio llteratūrinę-krltinę veiklą. tės vadovaujama, buvo išvykustudentais. Valstybiniame Le gelis studentų tiek Vilniuje, tiek rajonuose, tiek ir ki Straipsnyje „Kas yra oblo-' si dviems savaitėms į mūsų nišką nusižeminimą. . . Bet jo tose mūsų respublikos vietose atostogas praleido links i nino ordino akademiniame Ki Dobroliubovas Tėvynės sostinę Maskvą. Per vidaus gyvenimas yra kupi movlškumas" rovo vardo operos ir baleto mai ir turiningai. nas abejonių, klausimų, pilnas naujai ir nepaprastai drąsiai šitą laikotarpį mes pabuvojo I teatre žiūrėjome operą „De Į Vilnių buvo atvykę svečiai — sportininkai iš aiškina žinomą Gončarovo ro me Kremliuje, Lenino—Stali įtempimo ir pergyvenimų. moną" ir baletą „Don Kicho Maskvos Pedagoginio instituto. Po kelių draugiškų maną „Oblomovas". Kritikas no mauzoliejuje, eilėje garsių Praeito šimtmečio keturias susitikimų jie dalyvavo Pedagoginiame institute su I tą". Valstybiniame muzikinės dešimtaisiais metais Ržsija įrodinėja, jog Oblomovai — Maskvos muziejų, teatrų, kon komedijos teatre matėme ko ruoštame studentų draugystės vakare. gyveno įtemptą, kovos Ir tai ne šiaip sau aptingę dvari certų salių. mediją „Iki naujų susitikimų" Universiteto Aktų salėje atostogų dienomis buvo prieštaravimų kupiną gyveni ninkai. tai — išsigimę Rudi-. Maskviečiai mus sutiko ne dalyvavome susitikime su įžy pademontruoti 4 moksliniai-po uliariniai kinofilmai. nal ir Beltovai, niekingi fra- paprastai šiltai. Jau pirmąją mą. mialsials Maskvos kino akto Vasario 5 d. mūsų universiteto studentai dalyvavo zleriai ir liberalai. Ilga „atlie dieną, kada vos spėjau sutvar ĮSS-* metais išsipildo Dob kamų žmonių" virtinė negai kyti kambarį, pas mane atėjo i rials, kuris įvyko VRM klube antrame studentų draugystės vakare. Žemiau spausdi rollubovo svajonė: jis vyksta į lestingai atiduodama laiko tamsiaplaukis jaunuolis. i Bene labiausiai visiems pa name keleto draugų pasisakymus apie žiemos atostogų Peterburgą, stoja į Vyriauslą- teismui. Vaizdingai, su nuo tiko Kirovo vardo Kultūros dienas. i rūmuose — Laba diena, brangus kai 1 jį pedagoginį Institutą. Šioje stabia jėga Dobroliubovas su myne! Būkim pažįstami, Fritz vasario 4 d. įvykęs1 I *^W AZW mokslo įstaigoje galėjo klestė kuria aiškiai pamfletinį jų ne Mlcke. — Jis tvirtai paspau studentų draugystės vakaras ti tik mokslas, šlovinantis ca sugebėjimo veikti vaizdą, de dė man ranką ir paklausė: — Smagiai ir turiningai pra-1 Petropavlovsko tvirtovę. Eks- kuriame dalyvavo 12 unlversi1 rizmą, tačiau kaip tik tai dar maskuoja parazitizmą, taria re Aš Jums netrukdysiu? leido ,do atostogas mūsų univer-1 kursijos vadovė smulkiai supa- tetų atstovai, jų tarpe Kinijos labiau sužadina Dobrollubovo voliucinį žodį liaudžiai, kvie slteto Vieni nutarė žlndina su tvirtovės istorija. Korėjos, Indonezijos, Vokieti — Prašau, netrukdysite, — troškimą išsiaiškinti socialinio čia ją pasitikėti tik savo jėgo tariau aš, šiek tiek suglumin pailsėtistudentai. savo namiškių tarpe, Susipažinę su tvirtovės planu, jos, Rumunijos, Vengrijos, Če blogio priežastis. Drauge su mis. kiti — susipažinti su šalies apžiūrime šiurkščius kalinių koslovakijos, Albanijos bei ka tas netikėto svečio atsilanky tuo stiprėja Jo siekimas įsi mu. sostine Maskva, o mūsų gru- rūbus, grandines, kuriomis jie kurių kapitalistinių kraštų stu Dobroliubovas įrodinėjo, jungti į didelę politinę veiklą 1 pė (8 žmonės) Išvykome į Le buvo sukaustomi, praeiname dentai, besimoką Tarybų Są kad Rusija gyvena galingos Jis pasiteiravo, iš kur mes ir įnešti savo Indėlį į kovą už pro patrankas, iš kurių buvo Jungos universitetuose. Ry ningradą. revoliucinės audros išvakarėse, atvykome, pajuokavo ir pa išsivadavimą. Priešingai nedraugiškam šaudoma į dekabristus. Prisi šlum su tuo, kad į šį vakar;! kad pro tamsos debesis veržia kvietė mane užeiti į svečius. Susidomėjimas Gercenu, si pirmieji šviesos spinduliai, Ir štai aš svečiuose pas šalčiui, leningradiečiai mus artiname prie kamerų — vle- vietoje 6 užsiregistravusių Cernyševsklu, Nekrasovu at kurie greit nušvies visą carinę Fritzą. Jo kambarėlis nedide sutiko šiltai Ir nuoširdžiai. įsi nukių. Viduje vaizdas niūrus: universitetų, atvyko 12 uni atstovai, maskvle veda Dobrollubovą į „Sovre- tamsos karalystę. lis, sofa, pora kėdžių, du sta kurtame studentų bendrabu geležinis prie sienos prirakin versitetų člams pasiūlius, o salei aud mennik" žurnalą. tyje .Susitvarkę skubam ap tas mažas staliukas, tokia pat lai, radijas. Susėdę vienas ša Teisus buvo Nekrasovas, ku Didelis Dobrollubovo talen ris sakė, kad Dobroliubove lia kito, mes kalbėjomės Ištisą žiūrėti miesto. Štai prieš mū lova, storomis grotomis užpln- ringais aplodismentais prita tas ypač ryškiai prasiskleidė daugeliu atžvilgių atsikartojo vakarą. Fritz mane klausinėjo sų akis Žiemos rūmai. Admira tas langas, temperatūra visuo rlant, buvo nutarta vasario 4 dieną laikyti tradicine studen literatūrinėje - žurnalistinėje Biellnskls. Iš tikrųjų, didelio apie miestą, kuriame aš gyve litetas, Petropavlovsko tvirto met čia būdavo žema. Prie tų draugystės diena Ir atšvęs veikloje, kuriai, baigęs insti talento reikia, kad žmogus, nu, apie universitetą, bendra vė, nuvykstame į centrinę durų kabo portretai įžymiųjų tl ją tutą. jis atsidavė visa širdimi. pragyvenęs taip, palyginti, ne butį. Aš jam ilgai pasakojau miesto gatvę — Nevos pro žmonių, pakėlusių ranką prieš grade.kiekvienais metais Lenlr, Dobroliubovas, atėjęs dirbti į ilgą amžių, paliktų tokį dide apie sostinę Vilnių, Gedimino spektą. Taip viskas įdomu, di caro patvaldystę. Štai vlenutrumpos oficialiosios da „Sovremennlk", ėmė vadovau lį ir ryškų pėdsaką. kalną, sraunią Vilnelę, apie tą dinga, taip nemažai iki šiol kė Nr. 60. Joje sėdėjo Maksi liesPosekė turininga meninė da ti šio žurnalo literatūros Ir apie viską girdėta, bet niekas mas Gorkis. Visoje eilėje vlegrožį, kurį įgauna mūsų sos Daug įvykių per laikotarpį nuklų buvo kalinami dekabris lis, kurią išpildė Leningrado, kritikos skyriui, vėliau įsteigė nuo Dobrollubovo mirties iš tinė auksinio rudens ar žydin nematyta. jame satyrinį skyrių „Svis- gyveno žmonija. Vis labiau čio pavasario mėnesiais. Šio Pagal sudarytą ekskursijos tai. Čia pat kabo dar laisvėje Maskvos ir kitų universitetu; studentai. Pelnytų aplodis | tok”. x mes, socialistinės visuomenės vokiečių jaunuolio asmenyje, planą pirmiausia vykstame į dekabristams būnant sugalvo mentų susilaukė rumunai, a! Iš pažiūros santūrus ir gal žmonės, nutolstame nuo bau kurį sutikau pirmą kartą gy Valstybinį Ermitažą. Tai pa ta kalėjimo abėcėlė, kurios pa banal, kiniečiai ir kt. Lygia net klek šaltokas Dobroliubo džiavos epochos.'Bet visa, kas venime, atradau geriausią saulinės reikšmės muziejus, galba jie palaikydavo ryšius. grečiai su menine dalimi kito vas turėjo galingą revoliuci buvo geriausia šioje epochoje, draugą. Jo žodžiai buvo tokie turįs 300 salių. Apžiūrą pra Užsukame į karcerį, susipa je salėje vyko šokiai, dainos, nio kovotojo temperamentą. žmonijos kultūros lobynuose paprasti, nuoširdūs Ir artimi. dedame nuo Vakarų Europos žįstame su vienu Iš kazematų. masiniai žaidimai. Čia užsi Kiekvienas vakaras, pra meno. Didžiausią įspūdį vi Visa tai matant, nejučia nu mezgė daug pažinčių, sustip Jo minties gilumui, publicisto liks amžiams. Visuomet bus Ir kritiko sąžiningumui, kilnu- gyvas 1 ir Nikolajaus Dobroliu- leistas Lenino kalnuose, buvo siems palieka Leonardo da purto šaltis. draugystė. Studentas-viet Sužinome, kad Petropav rėjo mul būdavo priversti nusilenk bovo, didelio talento žmogaus, ir draugystės, naujų pažinčių, Vlnčl paveikslai — originalai namietis į vieno mūsų drau ti netgi priešai. Iklmarkslsti- revoliucionieriaus - demokrato susitikimų su įvairių tautybių „Madona Litą" Ir „Madona su lovsko tvirtovės katedroje go užrašų knygutę įrašė ke studentais vakaras. Vieno to gėlele" (Madona Benua). Žavi (Sobore) randasi rusų carų ka- llas eilutes neseniai išmokt;; nlu laikotarpiu Dobroliubovas, atminimas. kio vakaro metu I k. filologė mės Rafaelio, Mlchel Angelo, pai( nuo Petro I Iki Alek rusų kalba, kurios skamb i S. Urbonavičiūtė susipažino Tlclano, Kanaletto, Murlllo, sandro III). Iš katedros bokšto maždaug taip: „Šiandien, sė studentu iš Kirgizijos TSR, Rubenso ir kt. klasikų kūri (aukštis 122 m) buvo duotas dlnt čia studentų draugystės, F. M. Dostojevskio 75-osios mirties metinės su IV k. ekonomistas E. Maskvy- niais. Čia mus stebina ne tik signalas Žiemos rūmų štur vakare, norėtųsi per jus nusiųs Universiteto mokslinė bib ta stenduose „Dostojevskis ir tis su studente, atvykusia mo eksponatai, bet ir pačios salės. mui. Pagal jį kreiseris „Auro ti širdingiausius linkėjimus lioteka organizavo parodą, rusų rašytojai". kytis į Maskvos universitetą Iš jU ypač puikios Malachiti ra" įvykdė salvę. Pakeliui iš tvirtovės aplan nuo jaunesniųjų jūsų brolių Iš; skirtą įžymaus rusų rašytojo Stendas „Dostojevskis ir iš Italijos, III kurso teisinin nė (čia buvo areštuoti laikino Vietnamo demokrati F. M. Dostojevskio 75-osloms pasaulinė literatūra" skirtas kas V. Nekrašas nepaprastai sios vyriausybės ministrai), kome kreiserį „Aurorą", kur jaunos nės respublikos. Linkime sėk mus labai draugiškai sutinka mirties metinėms pažymėti. rašytojo kūrinių plitimui įvai susibičiuliavo su rusu Bielia- Rusų sidabro, Georgijaus, mės moksle!". nachimoviečlal, atlieką čia mo Parodos stenduose daugiau riose šalyse pavaizduoti. Jame jevu, gyveno viename kamba 1812 m. Tėvynės karo galeri Šia proga norėtųsi išreikšta komąją praktiką. Nors Ir ne ka’o' trys šimtai eksponatų, randame F. M. Dostojevskio ryje, kartu lankė koncertus, ja Ir kt. Kartu su Rygos universite buvo tada priimamos ekskur visų mūsų ekskursantų nuo vaizduojančių įvairius rašyto veikalų vertimus į vokiečių, žiūrėjo klnofllmus. jo gyvenimo ir kūrybinės veik lenkų, lietuvių ir kitas kalbas. Universiteto koncertų salėje to studentais gauname leidimą sijos, bet mums padarė Išim monę Ir atkreipti universitete los etapus. Jų tarpe matome Universiteto dėstytojai ir mes susitikdavome su studen- apžiūrėti Ermitaže esantį Auk tį: kapltonas-leitenantas pasi visuomeninių organizacijų dė pirmuosius F. M. Dostojevs studentai su dideliu susidomė tais-svečials, atvykusiais iš Ki so fondą, kurio daugelį eks kvietė į vidų Ir smulkiai pa mes} į tai, kad kitais metai kio kūrinius. jimu lanko šią parodą. jevo, Rostovo, Kauno ir ponatų sudaro unlkalinial, pa pasakojo „Auroros" Istoriją. mūsų studentai, nuvykę vasa Greitai bėgo atostogų die rio 4-osios proga į Leningra įdomi biografinė medžiaga, Gorkio, Leningrado ir Tbilisi. saulinę reikšmę turį archeolo *** supažindinanti lankytojus su Koncertai vykdavo bevelk kas giniai radiniai. Nustebę ap nos Leningrade. Be minėtų dą, nepasitenkintų, kaip me vienu reikšmingiausiu rašyto Iškilmingas susirinkimas, vakaras. Įdomus buvo Kijevo žiūrinėjame Maikopo kapiny įžymybių aplankome Kazanės šiais metais, vien delegato pa jo gyvenimo laikotarpiu — skirtas F. M. Dostojevskio 75- Ševčenkos vardo universiteto ne, Salochos bei Certomlycho katedros rūmų patalpoje esan siuntimu į garbės prezidiumą, Jo dalyvavimu Petraševsklo osloms mirties metinėms pami studentų ansamblio koncertas. kurganuose rastas iškasenas. tį Ateistikos ir religijos isto bet pasirodytų su savo meni ratelio veikloje. nėti, įvyko šeštadienį (II. 11 Išvažiuojant buvo gaila pa Tai neįkainuojami radiniai, rijos muziejų. Pažymėtina, kad ne programa. Dėkingi esame visiems,^ Atskiras stendas skirtas d.). Platų pranešimą apie di likti puikiuosius Lenino kal kalbant apie skitų bei senovės čia randasi didžiojo rusų kar F. M. Dostojevskio žurnalisti džiojo rusų rašytojo gyveni nus, išsiskirti su naujaisiais graikų kultūrą. Čia pat išsta vedžio Kutuzovo palaikai. kurie prisidėjo prie mūsų eks j nei veiklai pavaizduoti. mą ir kūrybinę veiklą susi draugais, tačiau atsisveikino tyti juvelirinlal dirbiniai ste Prie puošnaus antkapio, kai kursijos organizavimo, nes jil po pergalių simbolis, kabo žymiai praplėtė mūsų žlnliiį F. M. Dostojevskio ryšius rinkusiems padarė filologijos me su jais žinodami, kad mūsų bina nepaprastu puošnumu. su žymiausiais rusų rašytojais mokslų kandidatas drg. Matiu- draugystė niekuomet neužges. Su dideliu susidomėjimu Bremeno. Liubeko ir kt. mies akirati. u B. Daščloras i vaizduoja medžiaga, lšdėsty- šenko. mūsų ekskursantai apžiūrinėjo tų vartų raktai. A. Krygeris i
☆
ESTE
CZv
nEPEAH oTBCTcraeHiHbift ceMecrp — xax BcerAa 3K3aMeHbi b BeceHHeft ceccHM hocht Sojiee coahahhū xapaxTep. O6hhho hx 6o;ibuie ųeM Ha 3MM,Hefi ceccHH h MaTepuaa odHAbHee. 3aKamwBaeTCH npaKTHKa, 3amHmai0TCH AMnaoMHHe padoTM, 3aBepuiaiOTca KypcoBbiė paSorbt, HacryaiaJOT rocyAapcTBenHbie 3K3aMeHH. 3to OAHa CTopoHa ceccnn. JįpyraH >xe, h caMas raaBiHas, hto aecb ceMecrp npoŪAeT noA 3HaxoM oGmero noA"beMa Hamefi cTpaHbi, BMnoAH»K>meft iuecToft njrrHJierHMif naa.H, pemeirasi XX cbe3Aa KFICC. napTHfinaH, KOMcOMOAbCKaa opraMraamrH yHHBepcHTera, peKropaT yBcpeHH b tom, hto eme 6oabine otbctcTBeHHOCTM, ųyBCTBa aoats nepeA PoAHHOft npOJIBHT CTyAeHTM c TiepBOrO A’HH ceMecTpa HaA ocBoeHneM Hayx. ToBapęimH npenoAaBareA.H HapHgy c noBbiuieHMeM HAefiHO-TeopeTHHecKoro ypOBiHH AeKllHfi AOfiblOTCH TAyČCKOft Opra.HHHecKofi cbhsh c peiueHMeM XX Cbeaga KI1CC, y^ynuiaT noMomb, noBHCHT Tpe6OB3TeAbH0CTb K CTyAeHTaM' H dbICTpo BKAlOHaT HX B CaMOCTOHTeAbnyio pafioTy. 3aKOH'qHBUiaHCH ceccHH noKaaana, hto Ham cTyAeH-ųecKHH KoaaeKTHB, b KoropoM 80% KOMcoMOAbue®, cyMeJi AOČHTbCH xopouiHX pe3yAbTaTOB no ycnesaeMOCTH. BnepeAM HAeT EcTeęTBeHHblft (ĮjaKyAbTeT, 3aTeM XHMHHeCKHft, 3KOHOMHHeCKHfi, HcTbpHKO-įjHAOAOTHHeCKHfi, <I>H3IHK0-'MaTeMaTHHeCKHfi H lOpHAMHecKHft. rpynnbi h hx opraHH3aTOpbl Ao6HAHCb JiyHUiefi HBKH Ha 3K3aMeHbt, opraHH30BaiHHOCTJl H OTBCTCTBeHHOCTH CTyAeHTOB. H'HCAO HeHBHBUIHXCH Ha ceccHio no tom hah hhhm npHiHHaM nedonbujoe. BoabmaH Macn> (1/4) ciy-
geHTOB gaga bmcokhc noKasaTeniH yaneBaeMocTH, nojtywB ece OT.iHAHbie otMeTKH. CTHJIHHOKHe CTHneHAH3Tbl T0B. Ka3dapac P., PacuMaBHHioc, May3a, Kygada, Ka3Jiaycxac ompaBgagM npncyoKAeHHyio him cmneHAHK) m BHOBb npegcTaBLneHbi k iutm. 3K3aMeHbi npoTexa.ru npa noBbrmeH-
AeHTM rpHTopaBHHKK, KyocaftTe aadbi•lil TO, H TO yHHJhH b npoui.TOM roAy. He dbinH mogyHeHH orserbr Ha BonpocH, iro Taxoe aauHH, HauHOnaJibnoe abu/Ke rne, BosHHKHOBeHne padoHero ABH»ehhh b Pocchh, He cy.MejiH cgejiaTb BbiBOflbi, ododmemtii. Bce 3To — pe3yabTaT cf>opMajibiHo,ro OTHomeHHH k yųede,
HTOrH 3K3AMEHAUHŪHH0H CECCHH Tpe6oBaH!HHx co cropoHM npenoAaBaTeaefi. CTyaeHTH xopouio ncnoab30Ba.ru KOHcyAbTauHH. HeKOTopue Ka<j>eApbt (narHTHHeCKOft 3KOHOMHH H AP-) OpraHH30BaAit nepea 3K3aMeHaMH h b hx nepHOA Ae»ypcTBO npenoAaaaTeAeit. BMecre c TeM ceccnn noKa3ajia h Hauih HeAoųeTM. Bce euie b OTBeTax HeKOTOpHX CTyAOHTOB MH0T0 3ay<JeHHOTO, 6ea AOCTaTOSHoro noHHMaHHsi. TaK, CTyAeHT <^M3HKO-MaTeM3THHeCKOrO 4>aKyjibTera oTBenaA Ha 3K3aMeHe .0 pa6oTe JleHHHa 06 PKH h LIKK — otbct Cha (popManbHO npaoHJieH, oahsko oh Aaixe He mot pacuut<J>poBaTb, a caMoe rjiaBHoe, He mot OTaeruTb xaxoe 3HaHeHHe ceftnac HMeeT 3Ta paėOTa JleHHHa. Hah Apyroii npuMep: cTyaeHTKa He MOTA a paCKpUTb pOJIb COB.peMeHHblX npaabuc couHaa-AeMoxpaTOB b KarniTajiHcTHHecK.nx cTpaHax, Torma xax na Bonpoc 6n.iera o MeHbuieBHxax otbcthjia «Han3ycTb» no KOHcneKTy. Taxoe MexaHHHecxoe 3aynHBaHHe, Aa eme no 3am*CHM, KOHcneKTaM tiphboamt k TOMy, hto MaTepHaA 3a6btBaeTCS. C?ryhmx
HeCHCTeMaTHMHOCTH. 3tO TOBOpHT H o tom, hto eme He sce cryAeHTbi uiapoKO McnoAh3yx>T ynedmiKH, a oco6eHHo peKOMeuAOBaHHyio AHTepaTypy. Ohcbhaho *h JipenoAaaaTeAH ne cyMejiH cgenaTb T3K, VToCh CTyAOHT, BHHK3H B H3yqaeMy-io AHCUHiMHHy, oMaAeji ee cjioaape«, nona.i .sHaneHHe ee b Sygymefi npoįeccHM, b oCmecTBeHHoft, npaKTHneCKeft HJI H HayMHOft AeHTeJIbHOCTH. PI 3 OTBeroB Ha 3K3aneHax no nojinmnecKOfi 3KOHOMHH Ha Kj'pMAHVeCKOM tpaKy.ibTeTe M KOHKpeTHOii BKOHOMHKe Ha 9kohomhhsckom (įaKyjibTeTe bhaho, uto y Hac eCTb ČOAbHIHe HeA0CT3TKH B 3KOHOM!'necKoft oiOATOTOBKe CTygeiiTOB. ripnųnHa — cjiadan cBH3b npenogaBaHHH 3Thx AHCUHnniIH C >KH3HbIO. ■Haiao nojiara-rb, h to 3Ta rpynma caMOKpuTHHHo inogofeteT K oųeHKe TaKoro HOAOJKeHHH. MHorne Kaįieapbi, b tom hhcjh MeAHiuihckoto įaKyjibTeTa, XnMnvev~Koro,
<l>H3HKO-MaTefMaTHHecKoro, a t3KXi psj KaįeAp Apyrio; 4>axvnbTeT0B Ha 3K3a MeHe cTaBHAH cefle 3 įganeS BbiacHHTb
<VW A^AZ AAAZ
nOHBMaHHe CBH3H TaKOTO H7IH HHOTO BOnpoca c npaKTHnecKoii AeaTejibHOCTbio, bhhchhbh yMenne HaBtJKa, KOTopue b ochobhom 6hah noAyseHbi b jiadopaTopHbIX npaKTHie>CKHX 3aHHTHSX, BbiHCHHAH 3.liaHHe BOnpOCOB COBpeMeHHOCTH, TBOpųecKoe OB.naAeHHe HayKoft, b ocofienhocth o6meH3BecrHbiMH nayKaM.ii. ycne■ XH eCTb H B 3TOM OTHOU1CHHH, OAH3K0 HaAO eme mhoto h mhoto paČOTaTb, xax npenoAaBaTejiHiM, Tax h b oeoSeHHOCTH, CTyAeHTaM. HaAO .nyauie opraHH3OBaTb CaMOCTOHTejIbHble 3aHHTH5t, B HaCTHOCTH •nyųuie roTOBHTbCH k ceMHHapcKHM 3aHjrrHjrM, HHTaTb A'HTepaiypy, caMocfoaTe.nbHO, HccjieAOBaTejibOKM pa6oTan> įiag TeMa.MH KypcOBWX, AHnAOMHblX padOT, B Hay<jHbix Kpy>wKax. Hago dtJTb yaepeHHbiM, hto KaįeApbi comacHO peuieHHHM CoseTa yHHBepcHTeTa ycHAHT ,MeroA:iųecxyio padoTy. BMecre c tom, KacpeApbi AO/DKHH AOdHTbCH noBceAHeBHoii, CHC TeMaTHHecKoii padoru cTyneHTOB. 3toMy noMoryT cBoeapeMeHHHe KOHtj>epeHUHH, KO.I.’IOKBliyMtJ, B KOTOpblX coieTaeTca h noMomb, h KOHTpojib 3a padoTofi CTyA«iTOB b Tesemie Bcero ceMecTpa. nporneAuiaa 3K3aMeHauHOHHas cecchh noKa3ajia, hto ne ace djiaromojiyHHO C HeKOTOpblMH nepBbiMH KvpcaMH. Tax, nepBbte xypcw į>H3MaTa h gpynie TpedyiOT ocodoro B.HWMaH,HH. Bėga 2-ro Kypca iophctob 3axjnoųaercH b tom, hto ohh cjiatJo totobhAHCb K CeMBHapCKHM 3a.HHTMHM, He 6blAH aKTHBHbl, HeAOOneffiMlH STOTO BHga caMocTOHTanbHofi padoTbi k cede., cxa3biBaeTca cnadaa nogroTOBKa b cpegnefi UlKOJie, HeyMeHHe BKJMOH.HTbCS B Biy30BcKyio cHCTeMy padoTM. OcodeHHO njioxo no HcropHH. Tau oahh cryAeHT ncropH-:
AA/C .
Ko-(J)HjroAorH'HecKoro 4>axy.TBTeTa nyTa; . flapH/KCKyio KoMMyHy c nepHOAO-*J HkoGhhckoū AHKTaTypbi, npn hcm r< Bopan He o AHKTaType, a o «hko6h>i j cKoft AHHacraH>, HjiH Apyroii CTyAei!’ 1 PHiMCKyio pecnydaiiKy othocht XVIII Bercy. ' fleKaHbi, KOMCoMOjibCKaH opraHHBa UHH AOJDKHM 6OAbUie BHHM3HHH YA* AHTb OTCTaiomHM rpynnaM. BeAt nej He B TOM, HTOŪbl TOJIbKO yCTaHOBHTI <į>axT, a HaAO HcnipaBHTb. r^aBKOe wv caroa rpyinna noji-Hee įsacpuBaji CBOH HeAOCTHTKH, HeAOCTaTKH OTAe.T Hbrx cbohx TOBapnmeft, h BeAb totą MOJKHO CBOeBpeMeHHO OKa3aTb nOMOU! hto6h
ja IT. si: Be
Jc ”T< Bt I
xax co cTopoHbi npenOAabiaTeAefi, Tax r CO CTOpOHN TOBapHUleii. i) y Hac CHJIbHblfi, 3AOpOBbJH CTyAeHHl lll CKHft KOAAeKTHB. 3a nepHOA nOATOTOBK -di K 3K3a'MeH3M' H B HepHOA 3K33-MeHOB, < S noKaaaA cboh BbicoKHe įMopaabHue «a gju ^ecTBa — OTBeTCTBeiiHOCTb, ųyBCTB: f»' Ao.ira, cTapaTeAbHocTb, TpyAOAioėHe 9 AHCUHnAHHy.
Ceftnac, kotas Becb cOBercKHfi HapoA ■ xax oahh HejiOBex — noA pyKOBOACT 9 BOM napTHH HAeT K HOBbIM nofieASM P ' Bcex o6jiacTHX HapoAnoro xa3«ficTB' i [( KynbTypbi, HayKH, cryAeHTbi Hamer 3i c yHHBepcHTeTa rnyfioKO ohchht 3a(5or> 06 hhx riapTMH, CoBeTCKoro rocyAap j n CT&a H AOdblOTCH B CHCTCMaTHMeCKO I ū yųeGe, b KOMMyHHCTHeųcKOM ornomeHH ' K CBOHM o6H3aHHOCTHM r.iy6oKHX, npO'l | ' HblX 3H3HHŪ, yMeHHH, HTO6m CTaTb noA 1 51 TOTOBAeHHbFM K npaKTHHeCKOfi AeHTCAl' 1 31
HOCTH no CTpOHTeAbCTBy KOMIMiyHMCTHm odmecTBa.
ckoto
flou K. 0.. MHTPOnOJlbCKHR. ♦
' '•
f11
vusi porą vištų. Mano gimtinėje, Sužinojusi, kad Stulpinų kaime, motina turi pini ant neaukšto kal gų, Pranciška ėjo nelio stovi medinė •ir 'ir tiesiai prie reika koplyčia, apaugusi lo: beržais. Melstis ARČIAU Susirinko vlsl —■ Aukok, šir dabar į Ją niekas dele, kryžiui... nebevalkšto, kop SPECIALYBĖS Irmoj! paskaita po antrakursiams ši seAPSAKOMAS Šaukimės visi prie lyčia nyksta, Jogų baigėsi. Teisės mestrą prisidėjo dar addievo, kad neap Naują semestrą sutin smunka, trūnyja jcįlų fakulteto II k.4 mlnlstracinė teisė ir Jos grupės seniūnas liaudies demokratijos ka Gamtos fakultetas. jos sienos. Takeliai, kurie vedė į ją, dintas kunigo kalbos apie mirtį Ir leistų. . . — Kad neturim pinigų, — skun dabar jau užarti Ir niekam neberūpi amžinąjį gyvenimą, čia pat min •■iukaltls atidžiai šalių valstybinė teisė. ■velgė akimis audito- Nors praėjusios sesijos Cla keturiuose kursuo išminti naujus. Tik kuosos, senos tyse pažadėjo atiduoti paskutinį ska dėsi motina, — vakar pardaviau pas kutines višteles, mokesčiams laiko ■ ir nudžiugęs rapor- rezultatai šios grupės se prasidėjo paskaitos ir koplyčios gyventojos, įsitaisiusios tiką kryžiui. . . — Turėsime ir mes kuo pasidi me* , . lizdus bokšte, vakare, beslrengdamos ] pie į paskaitas neat- studentams nebuvo džiu džiuoti! — džiaugėsi davatka treti — Nėr ko gailėtis, širdele, tokiam čia kelia triukšmą. I ikiūsius studentus giną — grupėje tik vie praktiniai darbai tokių gulti, Atsirado žmonėms nauji keliai ir ninkė Pranciška, kai, kunigui bai dalykui. Nuodėmė būtų neduoti. ■ įjo į studijų lanky- nas pirmūnas, o aštuonl disciplinų, kurios pirmą takai, maldų jiems nebereikia. Tik gus kalbėti, žmonės išėjo laukan. — Maišosi debesys, užeis sūdna diena, žurnalą. Jau pirmą- liko be stipendijos — Įleną susirinko be iš su energija dabar kibę kartą įvestos į mokymo kartais kolūkiečiai, dirbdami lau Pastatys tokį kaip Telšiuose, o gal ne tiek galime nustoti. . . Motina nubėgo trobon ir atnešė les visa grupė. į darbą, jie yra pasiryžę planus. III kurso geo kuose, susėda koplyčios beržų pa- dar gražesnį. . . — Vyrai/kas galite, ryt ateikite litą. Pinigą senė įsidėjo į aptrintą riunksmėje pailsėti. Beržai seni, stori, falp teisininkai pra- pavasarį atsirevanšuoti. |i naująjį semestrą, Palinkėsime sėkmės. grafai susipažįsta su kito liemens vienas neapkabinsl. Sa pas mane, — prašė Balčiūnas, — dlklulį, uždaromą geležiniais bumgumbuotomis šakomis lyg tvirto reikia aukų rinkimo komisiją išrink bolals. naujos, teisminės kartografija Ir limnolo vo mis rankomis, laiko Iškėlę žalių la ti! Tik neužmirškite! . . Istlkos, specialybės A. Lukša gija. II kurso geologams pų stogus. Net ir karščiausią dieną Ir abu su kunigu nutraukė į pa Kiekvieną dieną stulplnlšklal lau Kunigas pasikėlė savo suta kė — ar tik neatveš kunigas Didžiu jau šį semestrą bus skai čia toks pavėsis, jog prisėdęs atsi kalnę, Jdomios disciplinos lis kryžiaus. Kartą, keldamas dul gauti, tartum šalto vandens atsigeri. ną, kad nesušlaptų nuo rasos. kes, kaimo kelyje pasirodė sunkve Prisimenu, kaip, man dar mažam *** ras au pirmą pavasario makologijos. Medicinos tomos gręžimo Ir sau į aukų rinkimo komisiją įėjo Bal žimis. Žmonės, dirbę laukuose, bėgo kandidatas gumo technikos paskai esant, žmonės vakarais rinkdavosi į irsi lestro dieną Medlci- mokslų čiūnas, mokytojas ir pora pamaldes- prie koplyčios padėti iškelti kry Jos. I fakulteto studentai Krlkštopaitls šeštadienį tos bei pravedamos pra koplyčią gegužinių pamaldų. Giedant „mojavas", aš nejučio nlų kaimo vyrų. Parapijos klebonas žiaus. Bet pasirodė, kad tai „Liet lėti trinko į auditorijas. V kursui skaitė radiolo mis pradėdavau dairytis į šalis, už tai komisijai nepriklausė, bet jis va ūkio" mašina, važiavusi pas Balčiū >s ypač domina naugijos paskaitą. Šešto tybos, o ketvirto kurso Ce kai disciplinos, labora- kurso studentai kasdien,* —1 požeminių vandenų miršęs motinos įspėjimą laikytis ra dovavo visiems darbams ir komisija ną veršiukų. Artinosi sekminės, o per sekmines, miai. Dešinėje pusėje, nulenkę gal surinktus pinigus atiduodavo į jo stu inlal darbai. II kurso Išskyrus šeštadienius, vi kaip buvo kalbėta anksčiau, turėjo Są. dentams prasidėjo daus ligų ir sveikatos paieškos ir struktūrinė vas prieš Marijos paveikslą, klūpojo rankas. Pradėjo rinkti aukas. būti kryžiaus šventinimas. Beliko tik vyrai. Kairėje — moterys, vienos Ry dobrologijos, fizlolo- apsaugos organizacijos geologija. Koplyčios bobinčluje pakabino viena savaitė. nulenkusios galvas žemyn, o kitos os laboratoriniai dar- pratybas atlieka kliniko arąF** Vakare vyrai .susėdę pas kaimy pakėlusios prašančias akis į rožan metalinę dėželę pinigams mesti. Tos Z. Milkus JSllį ■, o III kursui — far- se. dėželės raktą turėjo davatka Pran ną ant pamato, rūkydami suktines, čiais apkarstytą dievo motiną. Dau ♦ ūnigumas klūpojo basi, o kas turėjo ciška, kuri kartu su seniuku varpi kalbėjo: vle klumpes, paliko jas už durų, kad ninku Benlka tvarkė visus koply — Kažin kur taip ilgai užgalšo, iud neprltryptų koplyčios grindų. Liūd čios reikalus — pirko žvakes, plo neparodo mums to kryžiaus. . . E. BYSTRICKAJA PAS STUDENTUS •ita I skambėjo vedančios giedotojos vė staltieses ir užuolaidas, puošė — Palauk, ne taip greitai jį pa o 4 įjerokai prieš penkias atėjome prie Žeraru Filipu. Buvo išklausytos ištrau nai altorių. balsas. darys, — tarė kitas, — tokiam da ien I auditorijos durų, kur turėjo įvykti kos iš Ivo Montano koncerto, kurio Dažnai, žmonėms beslgrūdant į lykui juk Ir atsidėjimo reikia.., Visa ta pllkasermėgių minia, ne vęs-l l mos ir kino artistės E. Bys- įiašą-plokštelę E. Bystrickaja parsive. koplyčią ar einant iš jos laukant, Tiek Iškalinėtl, nudailinti tat ne nusiplovusi laukų dulkių ir kaip rei nin-l žė iš Paryžiaus. kiant nenusidžiovinusi dienos pra galėjai girdėti, kaip į dėželę viena juokai. :kajos susitikimas su Istorijos-filo— O kad ir pastatys, jokių ste Baigdama aktorė papasakojo apie kalto, griuvo ant kelių prieš jiems po kitos tarškėdamos krenta metali da I ’ijos fakulteto studentais. Deja, į ausavo kūrybinius planus, pareiškė neto- nesuprantamą rūsčią galybę, net nės monetos. Ta dėželė buvo nemaža buklų nebus, matysite! — atsiliepė da I oriją prasmukti nepavyko — ji bukoplyčios grindys linko. Prašė sopu pramoga ir mums, vaikams. Mums mano tėvas, — kiek meldžiamės, ido J pilnutėlė. lingosios motinos, kad laukuose už buvo savotiškai įdomu mesti jon pi klek prašome, o vis tas pats ir tas tetiil derėtų javai, kad namų neužkluptų nigą Ir išgirsti viduje tarkštelėjlmą. pats. Nebetikiu aš tais monais!.. Susitikimas seniai prasidėjo, o kodis | ligos ir kitos nelaimės, kad antstolis Tam reikalui išprašydavome iš moti Atėjo aną sykį pas mus Pranciška ir al-| foriuje šalia auditorijos durų rinkoaplenktų Jų kiemus. Ir dar visokiau nų smulkių. Bet kartą Pranciška, at išviliojo iš bobos litą. Gaila, kad gla vis nauji ir nauji studentai, norį sių prašymų turėjo — kas gi suskai ėjusi Iš ryto patikrinti dėželės, be nebuvau namuose, o tai būčiau išgi :lto matyti visų mėgiamą „Neužbaigtos čiuos vargšo bėdas. Didžiažemlo Bal pinigų joje rado dar sagų ir vinių. nęs! . . nos, — Pamatysite jūs, nevidonai, — Sekminių išvakarėse moterėlės čiūno veide taip pat buvo nuolanku tžsi ysakos” heroję. Auditorijon nepategrūmojo ji valkams, — rankos Jums plovė koplyčios grindis, pynė vaimo Išraiška. Kįūpojo jis prie pat sius nelaiminguosius ir karštuolius, !tipnudžius už tokį darbą! . . nlnkus, gėlėm dabino altorių. O kry grotelių, giedojo plačiai atverdamas :<•: dėt 1 adžiusius bet kokia kaina prasiIr Iš karto užpuolė didžiausią žiaus dar nebuvo. Tokiu keistu kle burną. Jo šauliško munduro apykak rau įverbti į vidų, teko raminti fakulteto lė buvo atsegta, bet ne dėl šilumos, pramuštgalvį Iš mūsų visų — Bal bono elgesiu stebėjosi net patys pake maldžiausieji Ir gūžčiojo pečiais. o dėl to ,kad riebus raudonas kak čiūno piemenį Povlliuką. )ktaModekanui. Jam pavyko sušvelninti — AJstok nuo manęs, ar aš ži Kiti vylėsi, kad kryžių atveš rytoj las Joje netilpo. Prašė jis palaimos ubaidmosferą tik pažadu, kad pnašus susavo laukams, savo bandoms, savo nau, — gynėsi berniokas, — matai, rytą, pastatys ir tuoj pat pašventins. sė tikimas su aktore, bus organizuotas Išaušo sekminių rytas. Pakilusi ■neseniai pirktam traktoriui — kiek juk čia Balčiūniukų guzlkal Iš jų ak stėsr r kartą. sominių drabužių. . . Tur būt, jie saulutė greitai nudžiovino rasą ir vienam vis savi rūpesčiai. . . iųs pradėjo smarkiai kaltinti. Šeštadienio pavakarę žmonės į ir primetė. . . mus ... O viešnia E. Bystrickaja tuo mekoplyčią susirinko įprastu laiku. Mo Tačiau Iš to, ką žmonės sumesda Paskubom užkandę Ir apsirengę, ų Iš pasakojo apie savo kelionę į Vokieterys plepėjo, susėdusios šventoriuje vo į dėželę, kryžiaus nepastatysi. mes Išėjome į koplyčią. į sekmines •ati;| os Demokratinę respubliką, Pary ant suolų, o pamaldesnės viduje Kitą sekmadienį klebonas Didžiu Ir kryžiaus šventinimo iškilmes žmo ši. *!■ kitus miestus, pasidalino įspu•opojo keliais apie altorių. Už šven lis atvažiavo Iš Telšių į koplyčią lai nės plaukte plaukė. Ėjo net iš toli ■ iais apie susitikimus su užsienio toriaus tvorelės rūkė sustoję vyrai, kyti mišių. Atvažiavo ne vienas — miausių kaimų, keliuku dardėjo ve , . afeno ir visuomeniniais veikėjais, su savim atsivežė vienuolį. Pamaldų žimai, traukiami per naktį pailsėju k:st Bįancūzų ir vokiečių aktoriais, rašyto- Urnoje ateityje išnyksianti dirbti į vie zujo valkai. ną Maskvos teatrų, pažadėjo vėl at — Kunigėlis antai ateina! — pra metu tas vienuolis sėdėjo klaupkoje. sių arklių .Laukuose tarp vasarojaus ?u°' lis. Ypatingai studentus sudomino tos silankyti j svečius pas studentus. nešė kažin kas. Daugelio žmonių dėmesys krypo ne Ir dobilų, lyg paklydusios žąsys, I saifeo/imo vietos, kuriose aktorė lieIš tikro — su ponu Balčiūnu ta- į kunigą, bet į atėjūną, apsivilkusį šmėžavo baltos moterų skarelės ir J. BARTKUS savo susitikimus su Inu Montana, ir klukals per rugius ėjo kunigas, pa ilgu rudu drabužiu, susiveržusį vir blluskutės, lingavo vyrai. siremdamas lazda, rankoje laikyda ve. Jo veidas buvo Išdžiūvęs, kupi Takelyje susitikome Lukošių šei mas skrybėlę. Ėjo neskubėdami, nas kažlnk kokio švento orumo, gal mą. apžvelgdami pasėlius .Moterys su va pilka, net žvilgėjo. — Man rodosi, kad šią naktį bruzdo, puolė tvarkyti koplyčią, o Tarp žmonių, barškalais prasklr- kryžių atvežė, — pasakojo Luko mą mes, valkai, pasislėpėme už tvoros, dami sau kelią, vaikščiojo aukų rin šius, — visą naktį kaži ko neužmi eni 1 Sį kartą erdvias Karininkų namų Nenorlal svečiai apleidžia savo kad kunigas nepradėtų klausti po kėjai. Tai buvo mišių tarnai, kuni gau, tai girdėjau, kaip prie koply terių. go atsivežti Iš miesto Ir vietiniai čios nuvažiavo vežimas, ten kalė, d les, poilsio, žaidimų kambarius ims.ltrpildė studentiškas jaunimas. Puoš- vietas, daugelis sutiktų ilgiau pasiKunigas iš Telšių į koplyčią atva vyrai, apsivilkę baltomis kamžomis. bildėjo. eks-S'Jus, senovinę didybę išlaikę rūmai klausyti karių pasakojimų. Pirmoji žiuodavo porą kartų per metus, tik —■ Aukokite kryžiui, Stulpinų kry; O apie koplyčią — didžiausia mi nia žmonių, tik verda, marguliuoja, s ji| rytum pajaunėjo. Skamba juokas, susitikimo dalis baigta, bet dar daug per didžiąsias šventes. Dabar jis žlul, — kalbėjo jie. Inlųl laidosi muzikos garsai. Tai mūsų O pinigų krūvos ant padėklų grei klega. įdomių pramogų, pokalbių, pažinčių čia atkeliavo visai nelaukiamas. Šiaip taip įslgrūdome pro šven Pasisveikinęs su žmonėmis, kuni tai augo, ir rinkėjams laikas nuo —ilverslteto studentai — Jaunuoliai laukia jų šį vakarą. > gas Didžiulis stabtelėjo šventoriuje. laiko reikėdavo eiti į koplyčios zak toriaus vartus. 18 ir merginos — atėjo į svečius pas .. .Dabar — vieni lieka klausytis —’ Ar dar neatvežė kryžiaus? — ^.^uniuoslus Tarybinės Armijos ka karinio dalinio ir mūsų saviveikli Išsiėmė Iš kišenės dailiai sulankstytą ristiją Iškuopti savo laimikio. Šventoriuje, kur klūpėjome mudu paklausė tėvas kažin kokį didelį, nosinę Ir apsišluostė veido prakaltą. rius. . . ninkų koncerto, kiti pasuka Balto Mat sušilo nuo ėjimo — buvo sto su tėvu, žmonės šnekėjo: milais apsirengusį vyrą. 8 valanda vakaro. Koncertų salė- sios salės link, kur jau linksmame ras, riebus ir nepaslankus. Pašneki — Tai šlemščia pinigus! . . Kaip — Antai, pasižiūrėk, —■ parodė šokių sūkury sukasi poros, groja A visos vietos užimtos. Prezidiume tas ir pasitraukė į šalį. no vieną kitą parapijietį, paskui abu šieną! . . universiteto dūdų orkestras. Dauge „ — Tarybinės Armijos kariai, gene— Balčiūnas sakė, kad jau turį su Balčiūnu apsuko apie koplyčią, Pažiūrėti .kryžiaus stlepiausl ir Alai, Tarybų Sąjungos didvyriai, lis renkasi į žaidimų kambarį, išsi pasivaikščiojo po šventorių. Kai jau du tūkstančius. . . aš. Tėvas mane pakėlė nuo žemės. -dėstytojai, studentai. į tribūną pa- sklaido poilsio kambariuose. Visur visai atvėso, abu nuėjo į koplyčią. — Musėt Iš aukso nulies tą kry Kryžius buvo aukštas — beveik sie x kyla pilietinio ir Didžiojo Tėvynės gali matyti draugiškai besišnekučiuo Žmonės sugužėjo iš paskos. Padrą žių, ne kitaip kaip. . . Juk ir akme kė pagenėtas beržų šakas. Jis buvo karo dalyvis, daugelio kovų vetera jančių, linksmai juokaujančių stu sindami vienas kitą, mes taip pat ninis brangiau aštuonlų šimtų ne medinis, labai nedailus, perkaltas nas LTSR Karinis komisaras Maci- dentų Ir karių būrelius. Kažkas pra sulindome į vidų. kainuos. . . didele vinimi. Bedžlūdamas net su Hsa- Jpuskas. Jis pasakoja apie šlovingą deda dainą. Iš pradžių nedrąsiai, ,,Mojavi^' tą vakarą negiedojo, o Bet Ir to kryžiaus statytojams ne skeldėjo Ilgais plyšiais. Mažas, pi paskui darniai Ir galingai praskam yge mūsų armijos kovų ir pergalių kelią, kalbėte atkalbėjo, kad būtų greičiau. užteko. Komisija išbraižė aukų la gus metalinis Kristus netiko prie to ie.i apie sunkumus, kuriuos teko išgy- ba ,,Kareiviško valso" posmai. Vie Paskui kunigas, atsistojęs prie alto pus Ir pradėjo su jais vaikščioti per kio gremėzdo. .. na daina pakeičia kitą. Šypsosi akys, riaus, prabilo į žmones. Kalbėjo jis žmones rinkdami pinigus. buti ventl narsiesiems kariams ginant saŽmonės aplinkui nepatenkinti Jo Tėvynę nuo fašistinių grobikų, švyti veidai. apie sunkius laikus, apie visokius Vieną pavakarę davatka Pranciš spiaudėsi. Tie, kurie at Tačiau laikas bėga. Ateina 12 va vargus Ir nelaimes, slegiančius že ka atėjo į mūsų namus. Tėvas lau murmėjo, sa/i ■^Toliau kalba Tarybų Sąjungos didkakliai įsiveržė į šventorių pažiūrė landa, orkestras negailestingai su e;ib lyriai -papulklnlnkas Moskaliovas, maičių artojus, apie neišpasakytą kuose kasė griovį, o motina ravėjo ti kryžiaus, dabar tylūs, nosis nuka griaudžia maršą. Jaunuoliai ir mer viešpaties gailestingumą, kurio gali daržą. yrp. pajoras Volkovas. Pranciška vikriai pro varte binę ėjo atgal. ou: Į Prieš susirinkusių akis iškyla di ginos atsisveikina su kariais, dėko ma netekti per savo nuodėmes. lius šmukštelėjo į kiemą ir prašne — Žiūrėkit, — šaukė vyriškis, ,K H -dingi tarybinių karių pasiaukojimo ja už svetingą priėmimą, Išreiškia — Graži jūsų žemelė, stulplnlš- kino motiną: prisigrūdęs prie kryžiaus ir pabrau pageidavimą dažniau susitikti. Ka ■ir didvyriškumo* paveikslai. Su dlde- rlų Ir studentų draugystės vakaras kiai, jūsų laukai, kalvos ir beržynė — Sveika, širdel. . . Ar rankelės kęs ranka per jo liemenį, —sakai :ri liu Bu susidomėjimu sstudentai ............... klauso .. gražus tas Jūsų nuolankumas ir nepaskaudo? Juk žemė taip įdžiūvu sunkiasi! . . Gryniausia eglė! . . pasibaigė, tačiau dabar į namus be liai, >bk didvyrių pasakojimų: visiems įdomu Ir pamaldumas, kurio kupini jūs si, kad kirviu reikia kirsti. Dunaus— O kur jis padėjo mūsų pini siskirstantis jaunimas žino, kad Sužinoti, už i, oiL —kokius ____ nuopelnus Tėvy- ateityje ši draugystė augs Ir tvirtės. bėgate į šią koplytėlę ir atveriate kls Aleksendra sakė, kad baromet gus? — pasipiktinęs klausė kitas. Kamei lel jų krūtines krutinės puošia didvyrių savo širdis dangaus karalienei. .. ras nėmaž nejuda Iš vietos. . . Sako, — į dangų nesiuntė, nebijok! . . J. "Bložė ctei. ■valgždės. žvaigždės. Dievo motina jus čia visuomet sutin visą mėnesį taip ir kepins. Kas būtų, jei kunigas nežinotų, kur — Pernai viskas supuvo, šiemet pinigus reikia dėti. Dabar jis dėkoja ka kaip savo valkelius, paguodžia te ■ H --------jus, nušluosto jūsų ašaras. .. Bet jū viskas išdegs, — dejavo motina. — dievui, kad rado pasaulyje kvailių! sų koplytėlę reikėtų dar labiau pa nebėr gyvenimo. . . Žmonės sužiuro — kas gi čia taip POETĄ PAGERBIANT pr> — Sako, Kaune jau subllizavo kalba, bet aštrialiežuvio drąsuolio puošti. Nepagailėkime vieno kito ■«CT < Didžiojo lenkų poeto Adomo Mic- vo padarytas pagal Goethės užsaky cento Ir pastatykime šventoriuje ak vyrus, — pylė viešnia naujienas, — nebuvo matyti. 4 P< *■ Mes grūdomės laukan iš švento :evičlaus sukaktuvės buvo plačiai mą 1829 metais žinomo prancūzų meninį kryžių. . . Tai bus auka vieš po kokios savaitės imsią ir pas JTB.1 pačiui, tas kryžius primins jums vi mus. . . Subilizuoja ir tuoj pat stato riaus. uer* I’įamlnėtos daugelyje šalių. Pagerbė menininko Davld d’Angres. — Sukčiai! — tarė tėvas, — ir Vokietijos De5or l ašytoją taip pat Ir Naujoji dovana, saugojama Mic siems Išganytojo kančias ant kalva- ant lenkų gronyčios — eis Vilniaus nap Inokratlnės respublikos darbo žmo- kevičiaus muziejuje Ir universiteto rljos kalno, o prisiminus jas, leng atsiimti. Sako, jau kokį milijoną kas to prasto žmogaus neapgaudinė suvarė Ir laukia visi, gatavai pasitai ja! . . :koi liės. bibliotekoje, sukėlė didelį visuome viau bus jums kiekvienam nešti sa sę. .. Tamstos vyras atsarginis? Koplyčioje vyko pamaldom Pamal Jubiliejinis komitetas per pasiun- nės susidomėjimą. Ją apžiūrėjo taip vo gyvenimo kryželį. . . ;hh; — Atsarginis, — atsakė motina, das laikė kažin koks nepažįstamas Žmonės klausė, sulaikę kvapą. Ne po1' |l.lnybę Maskvoje atsiuntė dovaną mū pat Ir lankęsis šiomis dienomis mū kunigas. Klebonas Didžiulis, sakė, rw ]rų universitetui, kuriame mokėsi sų universitete Varšuvos profesorius vieno akyse atsistojo gražus akmens ne juokais Išsigandusi. ejii. Ipoetas. Ją sudaro 3 medaliai ir do kryžius. Gal jis, tas kryžius, tikrai — Neduok viešpatie... Pražus apsirgęs. Per mišias grojo dūdų or St. Vellunskis, palikęs šiltą Ir Jaut- palengvins jų gyvenimą. Jis pergy karėje išvarytas, kur dingsi viena kestras, giedojo Iš miesto atvažia HMC *vanojimo raštas. Tai yra poncellanl'•ų atsiliepimą muziejaus lankytojų vens kartų kartas, kaip sako kunigė su tuo valkeliu. . . vęs choras. O tarp žmonių vaikščio fiės kopijos iš Veimaro muziejuje knygoje. lis, saugos juos pačius ir jų valkus Paskui Ji užvedė kalbą apie tur jo vyrai, apsivilkę baltomis kamžo augojamo originalo, vaizduojančios J. Mikuckas nuo visokių bėdų. Ne vienas, sujau gų, o motina pasigyrė vakar parda mis ir vėl rinko pinigus. ; llckevlčlaus profilį. Originalas bū R.
ASIDEJO NAUJAS SEMESTRAS ☆
■
h
DRAUGYSTĖS VAKARAS
•I
1
VIETOJE FELJETONO
Kai auditorijose tuščia.
Neakivaizdininkai baigė sesiją Šių mokslo metų žiemos se ganlzuotas ir buitinis studensijos egzaminus laikė 1484 tų-neakivaizdlninkų aprūpini studentai - neakivaizdininkai. mas. LTSR VI-oslos aukš Universiteto neakivaizdininkų Nežiūrint to, kad šiemet bu Pasibaigė mokyklų spartakaidos žie skaičius, palyginti su pernai vo statomi žymiai didesni rei tųjų mos periodo varžybos. Jų pro metais, žymiai išaugo. Taip kalavimai, sesija praėjo ge gramą sudarė fechtavimas, lauko ir slidinėjimas. Žvilgterė pat padaugėjo ir specialybių riau negu pernai. Egzaminus tenisas l rezultatus. Fechtavime skaičius. Vietoje buvusių 6 sėkmingai laikė Istorljos-folo- kime I-ją vietą Iškovojo KPI, antroje specialybių, šiemet neakivaiz logljos fak. I k. lituanistai ir vietoje pasiliko mūsų universite fechtuotojai, Ill-je KMI. diniu būdu universitete ruošia II k. žurnalistai. Pažymėtini to Lauko teniso varžybose I-ją ma 13 šakų specialistai. studentai - pirmūnai: Česlovas vietą iškovojo taip pat KPI ko Prieš prasidedant žiemos Girskis (II k.), laikraščio „Kau manda, II-ją USK ir III-ją KKI egzaminų sesijai dekanatai ir no Tiesa" bendradarbis, Leo komanda. Slidinėjimo varžybose. kurios ______ katedros organizavo nuodugnų nas Grublnskas (I k.). Biržų ra vyko Sapiegos kalnuose, pergalę pasirengimą. Istorijos - filolo jono „Raudonasis artojas" laik iškovojo KKI slidininkai, palikda gijos fakultete įvyko katedrų raščio darbuotojas, VVU moks mi Il-Je vietoje mūsų slidininką, vedėjų posėdis, kuriame ap linės bmlbllotekos darbuoto Ill-je PSK. Visose trijose sporto šakose svarstyti klausimai, susiję su jas Nojus Felgelmanas (III k.i universiteto sportininkai surinko neakivaizdininkų egzaminais. ir kiti. 8 taškus ir užėmė bendrą pirmą Teisės fakulteto dėstytojų ga Dabartiniu metu visiems de vietą, antrą vietą — KKI (9 taš mybiniame susirinkime buvo kanatams ir katedroms iškyla kai) ir trečią — KPI (10 taškų). bendriausieji spartakia apsvarstyti dėstymo, kontroli svarbus uždavinys — tinka dosPatys atrodo, pakanka nių ir kursinių darbų recen- mai pasiruošti neakivaizdinin mai duomenys, pagrįstai džiugina tiek mūsų zavlmo, egzaminų priėmimo ir kų pavasario sesijai. Kaip pa sportinius vadovus, tiek bet ku Vis dėlto — univer įvertinimo metodikos klausi rodė praėjusieji metai, daug rį studentą. užskaityta pirmoji vieta! mai. Šios sesijos metu rimtas sunkumų sudaro parenkant sitetui Tačiau taip džiaugtis gęlima tik dėmesys buvo skiriamas dėsty dėstytojus, nes dauguma tuo nejsigilinus l padėt(. Iš tiesų gi tojų paskirstymui, pvz., Fizi metu išeina atostogų. Gi nau universitete sportininkų paruoši perspektyvos. kos-matematikos fak. į darbą jai paimti dėstytojai dažnai mas neturiapžvelkime paskutinė su neakivaizdininkais įtraukti nesugeba pilnai pavaduoti se Paeiliui varžybose dalyvavusias uni geriausi dėstytojai, kaip prof. atostogaujančius. Todėl Jau versiteto komandas. Žemaitis, doc. Katilius ir kiti. dabar pats laikas dėstytojų Fechtuotojų lygis nė klek ne Žymiai geriau, negu pernai atostogas sutvarkyti taip, kad pakilo, o nusmuko palyginti su praeitais metais. Priežastis ta. buvo organizuotas darbas bib pavasario sesijos metu būtų kad universitetas neruošia nguliotekose ir kabinetuose. Rei užtikrinta aukšta paskaitų ko Jų fechtuotojų, o tenkinasi tik paruoštais iš vidurinių mokyklų. kia taip pat pažymėti, kad šios kybė ir netrikdomas darbas. Iš tokių galima paminėti V. Abelsesijos metu buvo geriau orS. Giedraitytė tinį, V. Mundrį (Istorijos-filologi ----------------jos fak.), Stepanavičių (Ekonomi
Ot įspūdžių po atostogųl Istorijos-filologijos fakultete, Vienas, žiūrėk, nušalo nosį, ki jei kelias dienas bevelk visai tas beatostogaudamas įsimy nebuvo raportų. Ekonomikos lėjo ar net apsivedė, o trečias fakultete irgi ne visos grupės dar geriau —< „prišalo" prie juos pristatė. Dekanatai teisi tėvo pečiaus, ir jo vieta audi nasi, kad neatvyko seniūnai, bet kas gi jei ne dekanatas torijoje laisva. Užsukime, skaitytojau, į Is tvarko seniūnus ir domisi gru torijos - filologijos fakultetą. pių lankomumo apskaitos vedi Seniai po skambučio. Bet mu? Nepranešė laiku dekana vietoj nuolatinio triukšmo ko tai kada prasideda paskaitos ridoriuose tylu ir tuščia. Ir ne pirmakursiams. Vasario 8 die tik koridoriuose. Atsargiai pra ną mums teko nugirsti tokį veriame auditorijos duris — pirmakursių pokalbį: — Kada prasideda paskai kur gi studentai? Tik lengvu čiai garo debesėliai pasirodo tos — šiandien ar rytoj? nuo mūsų kvėpavimo. Apšar Katedros taip pat turi kont moję langai, tušti suolai — iš roliuoti, ar dėstytojai atvyksta tikrųjų liūdnas vaizdas. Norisi į paskaitas. smukti kuo greičiau iš audi Ką šiuo atveju galėjo pa torijos. Bet dar neprarandam daryti komjaunimo fakultetų vilties sutikti studentų. Einam ir grupių biurai? Šitą galėjo, toliau. Deja, vaizdas ne geres bet nepadarė. Jeigu studentas nis. Panašiai atrodo ir kitos nesiteikė atvykti iš najnų, sekauditorijos. Tik vienoj kitoj rtorius, žinoma, nesiųs Jam at gali pamatyti susitraukusius, vežti „Pobledos". Tačiau stu sušalusius studentus, per dide dentų vėlavimosi po atostogų lį vargą užrašinėjančius pa reiškiniai kartojasi ne pirmi skaitas. Bet ir jų nedaug. Kur metai. Štai, Chemijos fakulte priežastis? to Ii kurso rusų grupės stu Atrodo, kad apie tai mums dentai pereitą semestrą vėla galėtų paaiškinti dekanatas. vo atvykti, blogai lankė pa Ką gi, galime pabandyti. Už skaitas. Grupės komjaunimo sukame į dekanatą. drg. Satalovas, pa — Ar visi studentai taip sekretorius sitarusi su seniūnu ir profor„puikiai" lanko paskaitas? — gu, susirinkime apsvarstė paklausiame. drausmės klausimus. Pirmąją — O iš kur mes galim ži šio semestro dieną čia susirin MUMS RAŠO not? — patraukė pečiais sek ko beveik visi studentai. Pats retorius. — Juk raportų nie faktas kalba už save. Todėl Genys margas, o fakulteto durys kas mums nepristato. grupių ir fakultetų komjauni — O seniūnai įspėti? Gal jų mo biurai privalo „pašildyti" dar margesnės susirinkimas buvo sušauktas? bendrabuty ar namuose ;,pri — Kur tau.. . Tur būt ir šalusius" studentus, nekartoti Prasidėjo naujas semestras, Dalykai, kurie. baigiasi jie dar ne visi atvyko. Šalčiai. senų klaidų. l studijų knygeles įrašomi įskaitomis, įrašomi po dešinei. Šalčiai. .. Šaltis visur toks dėstomi dalykai, atkuriama ir Pastaba 2. Kiti dalykai, Į paskaitų lankomumą atsi organizuojama pat — ir Gamtos, ir Chemi saviveikla, skel kurie nesibaigia nei egzami jos, ir Ekonomikos fakultetuo liepia ir žema kai kurių audi biami susirinkimai. Studentai nais, nei įskaitomis, įrašomi iš torijų temperatūra. Jose gali se. Tačiau Chemijos fakulteto ir dėstytojai būriuojasi prie tvarkaraščio po kairei pusei I kurso rusų grupėje paskaito ma išbūti nedaugiau 2-jų va skelbimų. žemiau, išskyrus specrengllandų. Tačiau toli gražu nevise dalyvavo visi studentai, Judru ir prie Istorijos-filolo mą". sos auditorijos šaltos. Suver Ekonomikos fakulteto pramo gijos fakulteto dekanato skel Visi šie oficialūs skelbimai nės specialybėje vasario 7 d. tus kaltę šalčiams ir ūkio sky bimų lentos, tiksliau, prie ko —1 šarados maišosi su skelbi nebuvo 14-kos, o vasario 8 d. riui, negalima jos nuimti nuo ridoriaus sienų, durų, lentų ir mais apie užmirštas ir pames pas II kurso finanslstus — pačių studentų. kitų popieriui pakabinti tinka tas pirštines, kotelius, knygas, „Salta, dėl to ir auditorijos mų vietų. Dažnai tenka nusi apie sergančius ir sveikstan 17-kos studentų. pustuštės", — kalbama. O vie vilti beieškant savo kurso dės čius, papeikimais, pagyrimais Iš kur toks skirtumas? Ko dėl vienuose fakultetuose stu na „mažytė" ekonomistė, pa tomų dalykų sąrašo, kurie iš ir t. t. Neretai visą šią „sieni dentai visuomet suvažiuoja lai klausta kodėl ji nebuvo pa klijuoti atskiruose lapuose be nę enciklopediją" nuo studen ku, kituose gi paskaitų žlug skaitose, nekaltai susidomėjo: lokios tvarkos. Pvz., vienos tų aklų dengia dideli plakatai — Argi reikia eiti į pa įentos viršuje tūno mažytis la- apie organizuojamus susirinki dymas pirmosiomis po atostogų : pasirašytas fakulteto mus, vakarus, parodas' Ir ki dienomis tampa tradicija? Sa skaitas, kai šaltis daugiau pellukas, tas visuomenines priemones. kysime, fizmatai ir chemikai 20°!? Matyt, mergaitė prisi prodekano drg. E. Frolovo: „Dalykų, kurie 1955/56 dirba laboratorijose. Ten minė pradžios mokyklos die Ar ne laikas dekanatui su :m. m. pavasario semestre bai sirūpinti, kad visuomeninių mokslai kitokie? Ne vien čia nas ir šiltą mamos skarą. .. giasi egzaminais bei įskaito priežastis. Kur dekanatuose iš Auditorijos vis dėlto turi i organizacijų, oficialūs ir kito sąrašas. pat pirmų semestro dienų ve būti pilnos, tuo reikia rimtai mis, 1 pobūdžio skelbimai turėtų spe dama griežta paskaitų lankymo susirūpinti. Pastaba 1. Dalykai, kurie cialias nustatytas kabinimo kontrolė, lankomumas geras. O L. Ežerskis, baigiasi egzaminais, įrašomi vietas? ką bekalbėti apie šią kontrolę Z. Trakelis po kairei. Grupė studentų
O N T O įsivaizduokite sau. kad vie ną gražią dieną pamažėl sau kiūtinate kažkur tai naujųjų universiteto bendrabučių rajo ne ir staiga prisimenate, kad po atostogų nematėte gero bi čiulio. Žinote kambarį, bend rabučio numerį ir patraukėte tiesiai prie vidurinio korpuso. Štai ir 23 c durys. Pravėrėte jas ir.. . tarkšt tinko gabalas pro pat nosies galą. Na, kas gi čia? Bet kol atsikvošėjote, ant jūsų užtiško gerokas kalkių sluoksnis ir iš koridoriaus tam sios gilumos rūsčiai prabilo nematomas balsas: „Ko stovi, žioply? Ar nematai, kad re montas? — Remontas, remontas, — murmu sau patyliukais, grabaliodamasis neaiškioje bari kadoje. Šiaip taip persikraus tęs per kėksanti stala. vos ne šlumštelėjęs į kažkokio turi nio dėžę ir palte užfiksavęs vi sų statybinių medžiagų pavyz džius, atsidūriau prie laiptų. Čia linksmai mane pasitiko pa vyzdinis kliūčių ruožas, kurio
T Y J E... fY
E. Milčlūtė USK Valdybos nary::
1) Neseniai universiteto ad ministracija Išskyrė 20 elekt ros lempučių, kurios išdalin tos šešiems bendrabučiams. Kaip išsidalijo studentai šias lemputes? Už geriausią sprendimą stu dentai gauna Iš _ administraci jos premijas, I premija — neperdegusi 15 w. lemputė. II — perdegusi 150 w. lemputė.
2) Lietuvių kalbos katedr n: vyr. dėst. Mažiulis penkietBpi studentams skaito šešias dil ciplinas. Atspėkite kas larlM-t šeštąjį dalyką? jZ Geriausio sprendimo aut®* rius — dėstytojas premijujB jamas šilta auditorija, o st® dentas — bet kurio dalyko < ,® i zamln© perkėlimu į bet ku sesiją.
NAMELIS
♦ „Čiurlionio 23 c bendrabu čio 3 ir 8 kambarių „suslvie nljimas", atidarė kortų klubą. Klubas į parą dirba po kelioka valandų. Aktyviausi nariai — Fizikos-matematikos fak. I kurso studentai Ciučelis, Čes nauskas, Motykas, Vosylius, Vaičiulaitis". Iš laiško redakcijai
♦ Vyrai kortas atsinešę Užu stalo durnių tašė.
-* Na, kaip gyveni? Atos togas kaip praleidai? O, beje, kas čia pas jus per remontas? — Ech, remontas, remontas. sistemos pagrinde išdidžiai ros. Grįžtelėjau ir matau besi stūksojo kopėčios, apversti šypsantį Broniaus veidą. — — mostelėjo ranka Bronius. stalai Ir kibirai su dažais. Kaip Ko tu čia stovi, einam pas Kaip matai, darbai vyksta pla čiam ekrane (nuotrauka 2). matote, vaizdas visai neblo mane. gas (nuotrauka 1). Po gero pusvalandžio pa Tikrai nuostabiai. Supleišėju — Algi, tai tu? — pasi siekėm išganingo kambario sią sieną užtepė ir viskas tvar koj (nuotrauka 3). Priedo du girdo bičiulio balsas už nuga- duris. ris taip patobulino, kad dabar visai neužsidaro. Kambariuose vienas malonumas: kur tik pri siglaudi — idealiai išsibaltini, o čia dar švaros savaitę paskelbė. —i Pas jus? — Ne, brolyti, gretimam bendrabuty (nuotrauka — ori ginalas 4), bet ir ten tokia pat tvarkelė. — Argi negalėjo remonto padaryti atostogų metu? — Ką gi tu čia, žmogeli, supaistysi. Kartais kairė neži no ką daro dešinė.. . Kupinas įspūdžių apie tebe vykstantį remontą ir švaros savaitę grįžau namo. Remontas siaurame ir plačiame ekrane. „Spyglio'" koresp.
LV 00503
I
Universiteto aalvosukiai
„K ORTŲ
falšu-1* -M.,
kos fak.) ir kt. Ypač bloga padė tis merginų fechtuotojų tarpe. Jau penki metai universiteto gar bę gina fechtuotojai šliavaitė (Is torijos-filologijos fak.), tačiau šiais metais ji Jau apleidžia uni versiteto sienas. Kas liks jos vie toje — visai neaišku. { tai reikia atkreipti rimtą dėmesį, treneriui Timonovui, sekcijai imtis priemo nių naujiems fechtuotojams pa ruošti. Spartakiadoje rezultatai sekantieji: rapyra — Šliavaitė I vieta, espadronas — Strazdas II v., rapyra — Kolyta II v.. Mundrys III, o špaga — Abeltinas II v. Tenisininkų darbe taip pat yra eilė trūkumų, štai drg. Baltakis ir Tamulaitis nuosekliai trenlruo-
člų nelanko, o pasitenkina I keliomis treniruotėmis prieš J žybas. Išvada ta, kad sparti doje pralošė KPI komandai zultaAi net 7:0, o Jei būtų :l mal pasiruošę, būtų galėję I ti. Slidininkai palyginti su J tais metais irgi pasirodė sil:l Ypač tai matyti moterų rei tuose. Universitete yra keli I ninkal, kurie visuomet gerai sirodo varžybose. Tai Babi J Latėnas, Blažys, kurie tinki pasiruošę fiziškai bei techntl Spartakiadoje 10 km dista i je Babėnaitė užėmė IlI-čią 1 5 km dist. II vietą: Latėnas 1 30 km distancijose užėmė Iii tas. Tačiau rinktinės likusieji dlnlnkai silpni fiziškai bei 1 V nlškal. Pvz.. slidininkas, įvel mas kalną Išlošia, bet leisi j sis nuo Jo sekundėmis pra.l reiškia, šlubuoja nusileidimo 1 N kalnų technika. Iš tokių g J i •ažymėtl Ambrazevičlūtę, 1 užėmė spartakiadoje IX-tą v| Barkauską, kuris užėmė 14 1 Likusieji dar silpnesni. Gerai! slrodė slaiomistės — diploi I Mejeraltė (med. fak.) I vieta, ,1 kytė (ekonom. fak.) II, o Gi 1 (Ist-fil. fak.) III vieta. Vyrų! De Milašius (flz.-mat. fak.) I I ir Grinevičius (fiz.-mat.) Iii Dvikovlninkai silpnai vystė I liūs, nes prieš varžybas vlsail slnaudojo įrengtu traplynu, I Keletą žodžių apie drg. I I naltę (teisės m. fak.). Drg j bėnaltė visuomet serga už k | tyvą, tačiau šį kartą pasirodai netinkamas elgesys, kada va] bų Išvakarėse atsisakė daly ! spartakiadoje, nors buvo ir I vykioje. Ir tik įsikišus komi nimo komitetui, ji sutiko į vautl. Visus slidininkų trūku] sekcija turi apsvarstyti ir | 1 ryti rimtas išvadas, o trend in drg. Mečėjui linkime daugiau sirūpinti slidininkais. Nors ir baigėsi pirmasis i i žybų etapas, tačiau tenlslnink J >n linkime nepadėti rakečių, slį H ninkams — slidžių, fechtuotoj] — šapgų, rapirų, o ruoštis 1 ja: kančioms varžyboms. Kitų šj U sportininkams linkime nuošė] treniruotis ir spartakaidos rąjį etaDa baigti sėkmingiau, gu praeitais metais. Ji
Atkakliai užčiaupę burnas Nor žinot kuris jų durnas. (Pagal K. Binkį
Redaktorius J. BULOTA
Reiškiame gilią užuojautą istorijos-filologijos fakulteto V kurso studentui Vytautui TAVORUI jo mylimai motinai mirus. Kurso draugai
Istorijos-filologijos fakulteto studentėms Nijolei ir Jūratei BAUŽYTĖMS, jų mylimai motinai mirus, reiškiame gilią užuojautą. Grupė draugų
redakcija praneša, kad pradėtas brošiūros „Iš MPeHTllw Vilniaus universiteto istorijos“ tiražo pardavi mas. Leidinys gaunamas redakcijoje kasdien nt ■> 15 iki 17 valandos, o taip pat pas fakultetų platintoj is. Brošiūros kaina Rb. 1,75.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
į,