Tarybinis Studentas, 1956 m. vasario 26 d. Nr. 9 (220)

VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! ' i iŠ

O

ld a

a

lp e: 1

1 1

Iii eji 'ei !( i alj 10 ]

vi vi •ai mi

1 1 ų|

■ 'i III i 1 įail

v

TU»ENTA$

/

,'4-

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 9 (220)

*

1956 m. vasario mėn. 26 d., sekmadienis

♦

Suvažiavimas reiškia įsitikinimą, kad apsiginklavusi didžiuoju mark­ sizmo-leninizmo mokymu Tarybą Są­ jungos Komunistą partija dar glau­ džiau sutelks apie savo vėliavą visą tarybinę liaudį ir atves ją į naujas pasauline s-istorine s komunizmo į ■ (Iš Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XX suvažiavimo rezoliucijos įjĮ y?& • dėl TSKP Centro Komiteto ataskaitinio pranešimo).

Kaina 20 kap.

TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ

PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS

Darbą ideologijos srityje

! į

? 1 kol dėl vaJ V r I >mj dl cui

(Ištrauka iš draugo A. I. MIKOJANO kalbos)

Aš norėčiau pareikšti taip pat kai kuriuos ne improtavlmus klausimu dėl mūsų komunistų iU arbo ideologijos srityje.

Objektyviai kalbant, dalį kaltės dėl nepa­ menamos ideologinio darbo būklės reikia . riskirti aplinkai, kuri buvo sudaryta moksliis’ am ir ideologiniam darbui per eilę ankstes­ ni ų metų. Bet neginčijama, kad tam tikra kalsek už mūsų rimtą atsilikimą ideologiniame s onte tenka ir patiems šio fronto darbuoto­ u. ms.

Deja, per pastaruosius 15—20 metų pas ■ys us mažai, labai mažai buvo kreipiamasi į le­ ninių idėjų lobyną, tiek mūsų šalies vidaus venimo, tiek ir tarptautinės padėties reiškiams suprasti ir paaiškinti. Tai vyko, žinoma, todėl, kad lenininės idėjos paseno arba yra pakankamos dabartinei padėčiai suprasti.

Leninizmas, kuris yra kūrybinis marksizmo ystymas imperializmo ir proletarinių revocijų epochoje, išsaugoja ir Išsaugos visą o moksllnę-teorinę ir politinę jėgą bei aktinę reikšmę.

Genialūs Lenino pasisakymai apie visųonės vystymosi dėsningumus yra neikalnoas daugelio šiuolaikinių reiškinių teisingo ratimo šaltinis. Ne, be Lenino jų negaiisuprašti, be Lenino negalima suprasti datinės pasaulio padėties, pūvančio kapitao vystymosi dėsningumų Imperializmo choje, proletarinės revoliucijos likimo ir pergalės, socializmo ir komunizmo statykelių. lemdamasi amžinai gyvu leninizmo moky,mūsų partija, jos Centro Komitetas, už­ do komunistų Ir darbininkų partijos kūrykal pritaiko šį mokymą, analizuodamos I nkrečius ! šiuolaikinio laikotarpio įvykius reiškinius visuomenės vystymesi ir tuo :iu praturtina marksizmą-leninizmą. | TSKP Centro Komiteto ataskaitiniame pra(ime aiškiai išanalizuojama dabartinė ka­ i dį dizmo padėtis. Pastaruoju laikotarpiu ka­ uti Rištinėse šalyse tam tikru mastu-augo pranq lės produkcija. Bet šis augimas vyko to­ lį mis sąlygomis, kai toliau aštrėjo kapitalis■ ;s gamybos prieštaravimai, stiprėjo jos k| nomikos nepastovumas. Kapitalistinė eko(Ofiika yra per didelio įtempimo būklėje, jai šia ekonominės krizės sprogimas. Toliau nėja kapitalistinė sistema. Vyksta pasauliistorinis kapitalizmo lyginamojo svorio ėjimo ir socializmo lyginamojo svorio dlėjjmo pasaulio ekonomikoje procesas.

B'lsų mūsų negali nedominti kapitalizmo Martinės padėties klausimas, klausimas dėl J ar kapitalizmas gali puvimo ir bendros rlės laikotarpiu aplamai vystytis? Ar gališiandien ir rytoj techninė pažanga bei gaos augimas kapitalistinėse šalyse? larkslzmui-leninizmul svetima kapitalizmo bs< iliutaus sustingimo teorija. Negalima mayti kad bendra kapitalizmo kri, veda į am /bos augimo ir techninės pažangos nuau dmą kapitalistinėse šalyse. alizuojant šiuolaikinio kapitalizmo ekonoilk< >s būklę, vargu ar mums gali padėti ir u ar yra teisingas žinomas Stalino pasas „Ekonominėse socializmo TSR Sąjunproblemose", liečiantis JAV, Angliją ir cūziją, apie tai, kad po to, kai pasaulinė suskilo, „gamybos apimtis šiose šalyse s". Sis teigimas nepaaiškina sudėtingų ieštarlngų šiuolaikinio kapitalizmo relš1 bei fakto, kad kapitalistinė gamyba auo karo daugelyje šalių. aip apie tai jau buvo kalbama CK prae, Leninas 1916 metais savo veikale imperializmą, genialiai nušvietęs impe:mo dėsningumus, nurodė, kad kapitalizuvimas nepašalina smarkaus gamybos o, kad atskiros pramonės šakos, atsklalys imperializmo epochoje su didesne ar sne jėga rodo tai vieną, tai kitą šių ten-

r

si faktai sako, kad šių Lenino teiginių Įima laikyti toje ar kitoje dalyje pasenu26

Je, negalima nepastebėti, jog ir kai kurie ii .Ekonominių problemų" teiginiai, griežtai

į juos žiūrint, taip pat reikalauja, kad musų ekonomistai giliai juos išnagrinėtų ir krltiškai peržiūrėtų marksizmo-leninizmo požiūriu.

Istorijos eiga rodo, kad visi principiniai marksizmo-leninizmo teiginiai nekintamai pa­ sitvirtina ir šiame imperializmo vystymosi etape. Bet to bendro teigimo maža. Mes pri­ valome konkrečiai išnagrinėti — kada, kur, kokiu mastu ir kaip tai vyksta.

Mes rimtai atsiliekame, tyrinėdami šiuolai­ kinį kapitalizmo etapą, giliai nenagrinėjame faktų bei skaičių, dažnai apsiribojame tuo, kad agitacijos tikslais pasičiumpame atskirus faktus apie artėjančios krizės požymius, apie darbo žmonių nuskurdimą, bet visapusiškai ir giliai neįvertiname reiškinių, vykstančių už­ sienio šalių gyvenime. Mūsų ekonomistai, ty­ rinėdami Tarybų Sąjungos ir liaudies demo­ kratijos šalių ekonomiką, dažnai slidinėja pa­ viršiumi, neprieina iki gelmių, rimtai neana­ lizuoja ir neapibendrina, vengia nušviesti at­ skirų šalių vystymosi ypatybes.

O pagaliau ir kas pas Mus gali rimtai na­ grinėti šluos klausimus? Iki karo turėjome Pa­ saulinio ūkio ir pasaulinės politikos institu­ tą, bet ir tas likviduotas, o vienintelis Moks­ lų akademijos sistemoje Ekonomikos institu­ tas nesusidoroja, b ir negali susidoroti su gi­ liu socializmo šalių ir kapitalizmo šalių eko­ nomikos tyrinėjimu. Dar yra Mokslų akademi­ jos sistemoje institutas, nagrinėjantis Rytų klausimus, bet apie jį galima pasakyti, kad jeigu visi Rytai mūsų laikais pabudo, tai šis institutas snaudžia iki šiol. (Pagyvėjimas salė­ je, juokas).

Ar ne laikas jam pakilti iki mūsų meto rei­ kalavimų lygio?

Sunku suprasti ir tai, kodėl likviduotas 139 metus gyvavęs Maskvos Orientalistikos insti­ tutas, ir dar kaip tik tokiu laikotarpiu, kai mūsų ryšiai su Rytais auga ir stiprėja, kai, plečiantis ekonominiams, politiniams, kultūri­ niams ryšiams su Rytų šalimis, neišmatuoja­ mai padidėjo tarybinės visuomenės susidomė­ jimas jomis, reikalas turėti žmonių, mokančių Rytų šalių kalbas, žinančių jų ekonomiką, kul­ tūrą.

Negalima neatkreipti dėmesio į tą faktą, kad, kaip kalbama, Jungtinėse Amerikos Vals­ tybėse yra daugiau kaip pusantros dešimties mokslo įstaigų, tyrinėjančių tarybinę ekono­ miką. Aš nellečiu to, kaip ir ką būtent jos studijuoja, bet faktas, kad ten daugybė eko-. nomistų renka medžiagą Ir studijuoja Tarybų Sąjungos ekonominį vystymąsi.

Reikia pažymėti, kaip rimtą mūsų ekono­ mistų kolektyvo sėkmę, politinės ekonomijos vadovėlio išleidimą, o vėliau ir antrojo, pa­ pildyto šio vadovėlio leidimo išleidimą. Bet būtų neteisinga nutylėti, kad vadovėlio sky­ riai apie dabartinį kapitalizmo vystymosi eta­ pą, konkrečiai, klausimas dėl cikliškų krizių pobūdžio ir periodiškumo, o taip pat socializ­ mo politinės ekonomijos klausimai turi būti giliau išstudijuoti ir papildomai paruošti.

Yra žinoma, kokią krūvą statistinės medžia­ gos buvo surinkęs Marksas apie visų šalių, jų tarpe ir apie Rusijos ekonomiką tam, kad galėtų padaryti savo genialias išvadas. Yra ži­ noma, kokį titanišką darbą nuveikė Leninas, ieškodamas tuomet menkų, bet labai svarbių statistinių duomenų apie šalies ekonominį vystymąsi, kad parašytų knygą apie kapitaliz­ mo vystymąsi Rusijoje, o taip pat ruošdamas knygą apie Imperializmą.

Kruopščiai neišnagrinėjus visų statisti­ kos duomenų, kurių mes dabar turime dau­ giau, negu bet kada, ir negu bet kuri kita šalis, jų nesuslstematizavus, nelšanallzavus ir neapibendrinus, neįmanomas joks mokslinis darbas ekonomikos srityje.

Deja, statistiniai duomenys vis dar yra po septyniais antspaudais Centrinėje statistikos valdyboje pas draugą Starovskį. Ekonomistai dar neturi galimybės jų apdoroti ir yra pa­ smerkti prisiskaitėllų bei senų formulių, senų duomenų kartotojų vaidmeniui. Štai viena iš priežasčių, kodėl nematyti kūrybinio mūsų ekonomistų darbo. (Plojimai).

Negalima praeiti pro Lenino pastabą apie statistikos reikšmę. Leninas dar 1918 metų pradžioje rašė: „Kapitalistinėje visuomenėje statistika bu­ vo vien tik „valdinių žmonių" arba siaurų

specialistų žinioje, — mes turime ją nešti į mases, populiarinti ją. . ."

Deja, susidaro įspūdis, kad ir dabar Lenino pastaba apie „valdininkus" teisinga kai kurių statistikos atstovų atžvilgiu, kurių galvose dar tebėra tokia senosios visuomenės atgyvena.

(Pagyvėjimas salėje).

Centro Komiteto ataskaitoje aiškiai kalba­ ma apie nepatenkinamą mūsų propagandinio darbo būklę. Viena iš svarbiausių priežasčių yra ta, kad markslzmas-leninlzmas, kaip tai­ syklė, mūsų studijuojamas tik pagal Partijos istorijos trumpąjį kursą. Tai, žinoma, netei­ singa. Marksizmo-leninizmo idėjų turtingumas negali sutilpti ribotuose mūsų partijos Istori­ jos ir Juo labiau trumpojo jos kurso temos rė­ muose. Reikia, kad tam būtų sudaryti specia­ lūs teoriniai vadovėliai draugams, turintiems įvairų pasiruošimo lygį. Tai pirma. Antra, esamas Partijos istorijos trumpasis kursas ne­ gali mūsų patenkinti kad ir todėl, jog ten ne­ nušviesti beveik dvidešimt paskutiniųjų mū­ sų partijos gyvenimo metų įvykiai. Argi ga­ lima pateisinti tai, kad mes neturime pareng tos pastarųjų dviejų dešimtmečių partijos is­ torijos?

Toliau. Jeigu mūsų istorikai kaip reikiant, giliai pradėtų studijuoti mūsų partijos istori­ jos tarybinio laikotarpio faktus Ir įvykius, dargi ir tuos, kurie nušviesti „Trumpajame kurse", jeigu jie gerokai pasiraustų archyvuo­ se, istoriniuose dokumentuose, o ne tik laik­ raščių komplektuose, tai jie dabar galėtų geriau, iš leninizmo pozicijų, nušviesti dauge­ lį faktų ir įvykių, išdėstytų „Trumpajame kurse".

Kitas klausimas, Ar normalu, kad, išgyvenę beveik 40 metų po Spalio, mes neturime nei trumpo, nei pilno markslstinlo-leninlnio Spalio revoliucijos ir Tarybų valstybės isto­ rijos vadovėlio, kuriame be lakavimo būtų parodyta ne tik fasadinė pusė, bet visas įval riapusiškas Tarybinės Tėvynės gyvenimas.

O kokią milžinišką teorinę Ir politinę reikš­ mę turėtų vadovėlis, kuriame būtų visapusiš­ kai nušviestas pirmosios pasaulyje didžiosios socialistinės valstybės atsiradimas ir vystyma­ sis. Kokią reikšmę tatai turėtų tiek mūsų kadrams, tiek ir pažangiesiems viso pasaulio žmonėms! (Ilgai trunkantieji plojimai).

Mokslinis darbas mūsų partijos ir tarybi­ nės visuomenės istorijos srityje yra bene la­ biausiai atsilikęs mūsų ideologinio darbo ba­ ras.

Juk dar neseniai mūsų šalyje buvo papli­ tusios ir net buvo laikomos neginčijamais eta­ lonais tokių stambių mūsų partinių organizaci­ jų, kaip Užkaukazės ir Baku, istorijos knygos, kuriose buvo suklastdtl faktai, vieni žmonės savivališkai išaukštinami, o kiti visai nemini­ mi; antraeiliai įvykiai buvo iškeliami į nepel­ nytą aukštį, o kiti, žvarbesni, sumenkinami, kuriose buvo pažeminamas vadovaujantis ir vairuojantis ikirevoliucinio bolševikų partijos lenininio Centro Komiteto vaidmuo.

Iki šiol mes neturime tikrų marksistinių veikalų ir apie pilietinio karo laikotarpį. Eilė išleistų knygų turi didelių trūkumų, neturi mokslinės vertės, o kai kurios iš jų gali net suvaidinti neigiamą vaidmenį.

Kai kuriuos sudėtingus ir prieštaringus 1918—1920 m. m. pilietinio karo įvykius kai kurie istorikai aiškina ne klasinių jėgų savitarpio santykių pasikeitimais atskirais laikotarpiais, o tariamai kenkėjiška veikla atskirų tuometinių partinių vadovų, kurie pra­ ėjus daugeliui metų po aprašomų įvykių buvo neteisingai paskelbti liaudies priešais.

Vienas Maskvos istorikas nusišnekėjo net ligi šito: jei Ukrainos partinių vadovų tarpe nebūtų buvę drg. Antonovo-Ovsejenkos arba drg. Kosloro, gal būt, nebūtų buvę machnoviados ir grlgorjeviados, Petliūra nebūtų lai­ mėjęs kai kuriais laikotarpiais, nebūtų susi­ viliota ir komunų skleidimu (beje, tai ne tik ukrainietiškas, o bendras partijai reiškinys tuo’ metu) ir Ukrainoje, matote, iš karto būtų imtasi linijos, į kurią visa partija ir šalis per­ ėjo nepo išdavoje.

Tokia istorinė rašliava neturi nieko bendro su markąįštine istorija. Tai yra panašiau į idealistinį, ešerinį istorinių įvykių aiškinimą.

Manau, kad atsiras Ukrainos istorikų, kurie Ukrainos socialistinės valstybės atsiradimo ir išsivystymo istoriją parašys geriau už kai ku­ riuos maskviškius, kurie šio darbo ėmėsi, bet

kuriems, gal būt, ir nereikėjo šito imtis. (Sa­ lėje juokas).

Bent du žodžius reikėtų pasakyti ir mūsų filosofų adresu. Bet ir jie patys turi suprasti, kad jų padėtis yra ne geresnė ir kad jie yra net labiau skolingi partijai, negu istorikai ir ekonomistai.

Noriu paliesti ir mūsų teisininkus. Reikia pastebėti, kad tarybinis teisės mokslas, įsta­ tymų leidybos ir procesinės normos pirmuo­ ju Tarybų valdžios laikotarpiu, Leninui gy­ vam tebesant ir kelerius metus po jo mirties, greičiau vystėsi sutinkamai su marksizmo-le­ ninizmo idėjomis, su proletarinio socialistinio teisingumo pagrindais, kurie teisingai atsi­ spindėjo mūsų partijos programoje. Šito negalima pasakyti apie vėlesnį laiko­ tarpį, ir tai sukėlė pagrįstą nerimą TSKP CK, kuris buvo tos nuomonės, jog reikia neatidė­ liojant įsikišti į šį reikalą padėčiai ištaisyti, vadovaujantis būtinumu įtvirtinti visu jo pil­ numu lenininį socialistinį teisėtumą, apie ką pasakyta CK ataskaitoje.

Mūsų šalis ekonominiu ir politiniu atžvil­ giu pasiekė milžiniškas aukštumas. Mes svars­ tome naujo, dar didesnio ekonomikos pakillmo programą.

Mūsų partija turi didžiulę daugybę teoriškai pasiruošusių ekonomistų, istorikų, fllosofų, teisininkų kadrų, žmonių, atmintinai išmo­ kusių marksizmo-leninizmo klasikų veikalus.

Tačiau šių žinių grįžtamasis poveikis labai mažas, pas mus nesijaučia gilaus markslstiniolenininio kūrybinio darbo.

Dauguma mūsų teoretikų kartoja ir atkar­ toja įvairiais būdais senas citatas, formules ir teiginius.

O koks gi mokslas be kūrybos? Tai yra veikiau mokiniškumas, mokomosios pratybos, o ne mokslas, nes mokslas pirmiausia yra kū­ ryba, naujo kūrimas, o ne seno kartojimas.

(Plojimai).

Mūsų mokslo ir teorijos darbuotojai turėtų skirti visas savo Jėgas studijuoti naujiems mūsų tikrovės faktams, naujiems įvykiams ir reiškiniams TSRS ir užsienio ekonominio ir visuomeninio vystymosi srityje, visapusiškai nagrinėti šiuos faktus ir reiškinius, nušviesti juos marksistine-leninine šviesa, tuo pačiu tur­ tinti idėjinį marksizmo-leninizmo lobyną.

Reikia tikėtis, kad partijos XX suvažiavi­ mas bus rimtas paskatinimas ideologinio fron­ to darbuotojams, kad jie kaip reikiant imsis kūrybinio mokslinio darbo. Darbo čia — de­ vynios galybės, liaudžiai reikalingo, sun­ kaus, įdomaus ir garbingo darbo.

Ir tegu ideologinio fronto darbuotojai žino, kad partija negali kęsti jų tolesnio atsilikimo nuo gyvenimo. Ekonomistai, istorikai, filoso­ fai, teisininkai turi žengti į koją su partija, su mūsų gyvenimu, privalo likviduoti moksli­ nio darbo atsilikimą ir užtikrinti kūrybinį marksizmo-leninizmo turtinimą.

TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS

Draugo A. SNIEČKAUS kalba

Draugail Mūsų genialiojo vado Ir mokyto­ jo Lenino įkurtos ir išauklėtos . Komunistų partijos XX suvažiavimas yra įžymus įvykis partijos ir tarybinės liaudies gyvenime.

TSKP Centro Komiteto ataskaitiniame pra­ nešime draugas Chruščiovas kuo išsamiausiai suvedė didžiulio mūsų partijos nuveikto darbo rezultatus ir ryškiai atskleidė didingus užda­ vinius, kurie yra Iškilę tarybinei liaudžiai ke­ lyje į komunizmą.

Kartu su visa tarybine liaudimi Lietuvos darbo žmonės su didžiuliu džiaugsmu, dide­ liu politiniu ir darbo pakilimu sutiko mūsų partijos XX suvažiavimą. Šiomis reikšmingomis dienomis giliosios TSKP Centro Komiteto ataskaitinio praneši­ mo mintys apskrieja Tarybų Lietuvos miestus ir kaimus. Lietuvių tauta, kaip ir visos mūsų didžiosios Tėvynės tautos, pilnutinai pritaria mūsų lenininio Centro Komiteto politikai. Šią išmintingą politiką, išreiškiančią tarybinės liaudies lūkesčius, aiškiai išdėstė draugas Chruščiovas mūsų partijos Centro Komiteto ataskaitiniame pranešime.

Kasdien jausdama TSKP CK rūpinimąsi ir pagalbą, glaudžioje draugystėje su didžiąja rusų tauta, su visomis mūsų šalies tautomis lietuvių tauta pasiekė naujus laimėjimus vys­ tydama liaudies ūkį ir kultūrą. Sėkmingai įvykdytas partijos XIX suvažiavimo iškeltas tolesnio Tarybų Lietuvos industrializavimo uždavinys. Pirma laiko įvykdytos penktojo penkmečio metams nustatytos pramonės ga­ mybos apimties užduotys, 1955 metais pramonės gamybos lygis 2,6 karto viršijo 1950 metų lygį, o palyginti su ikitarybinlu laikotarpiu, tai yra su 1940 metals, — bevelk x___ kartus. ____ Penktojo _ penkmečio metais penkis bendroji produkcija kasmet vidutiniškai pa­ didėdavo 21 procentu. Elektros energijos ga­ myba 1955 metais padidėjo palyginti su 1950 metais 2,4 karto, durpių gavyba — 3 kartus, pagrindinių mašinų gamybos įmonių bendroji produkcija — 13 kartų. Žymiai išaugo liau­ dies vartojimo prekių gamyba. Respublikoje statomos viena iš stambiausių šalyje žuvų konservų gamykla, gelžbetonio gamykla, grąžtų gamykla ir kitos įmonės.

Tik Tarybų valdžios metais įvykdoma seno­ ji lietuvių tautos svajonė pastatyti Kauno hidroelektrinę. Kauno hidroelektrinė turės di­ delę reikšmę tolesniam respublikos liaudies ūkio vystymuisi. ' Žemės ūkio srityje likviduoti sunkūs karo padariniai, žymiai pagerėjo jo aprūpinimas technika. Respublikoje yra daug kolūkių, ku­ rie sėkmingai vysto savo visuomeninį ūkį, di­ dina žemės ūkio produktų gamybą. Daugelis kolūkių ir tarybinių ūkių pastaraisiais me­ tais pasidarė didžiai prekiniais ūkiais. Padi­ dėjo kolūkių ir kolūkiečių piniginės pajamos.

Per praėjusį penkmeti žymiai išaugo pieno ir mėsos gamyba. 1955 metais mėsos gamvba 100 hektarų sudarė 34 centnerius, tame tar­ pe kiaulienos — 27 centnerius, o pieno ga­ myba šimtui hektarų žemės ūkio naudmenų — 258 centnerius.

Tačiau rimti respublikos partinių ir tary­ binių organų darbo trukumai vadovaujant žemės ūkiui, nepalankios pastarųjų dvejų me­ tų meteorologinės sąlygos ląbai neigiamai at­ siliepė žemės ūkio gamybos būklei. TSKP Centro Komitetas ir TSRS Ministrų Taryba savo nutarime „Dėl priemonių Lietuvos TSR žemės ūkiui pakelti" teisingai ir giliai atsklei­ dė rimtus respublikos žemės ūkio trukumus ir nurodė būdus jam pakelti. Partijos Centro Komitetas ir Vyriausybė atkreipė mūsų dė­ mesį pirmiausia į visokeriopą kolūkių visuo­ meninio ūkio vystymą.

Lietuvos Komunistų partijos IX suvažiavi­ mas rimtai kritikavo Lietuvos KP CK ir Lie­ tuvos TSR Ministrų Tarybos darbą vadovau­ jant žemės ūkiui. Suvažiavimas priėmė TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimą dėl Lietuvos TSR žemės ūkio pakėlimo nenu­ krypstamai vadovautis ir vykdyti. Dabar mes parengiame plačias priemones šiam nutarimui įvykdyti ir mobilizuojame tam reikalingas jė­ gas ir lėšas.

Svarbiausia atsakomybė už tai, kad Lietu­ vos žemės ūkyje yra rimtų trukumų, žinoma, tenka respublikos partinei organizacijai. Tač”>u už trūkumus, esanč’us respublikos žemės ūkyje, atsako ir TSRS Žemės ūkio mlnisteri-

ja, ir TSRS Tarybinių ūkių ministerija. TSRS dovaudamasi TSKP CK nurodymais, gerinda­ Žemės ūkio ministerija nepakankamai atsi­ ma organizatorinį ir auklėjimo darbą su žmo­ žvelgdavo į Lietuvos TSR ypatumus. Pasi­ nėmis, padės visas pastangas, kad visokeriopai taikydavo, kad sąjunginės ministerijos dar­ sustiprintų kolūkių visuomeninį ūkį, pasiek­ buotojai ne tik patys silpnai .gilinosi į res­ tų tolesnį viso respublikos žemės ūkio kilimą. publikos žemės ūkio ypatumus, bet kartais TSKP Centro Komiteto ataskaitiniame pra­ maža teklausydavo vietinių darbuotojų balso. nešime daug dėmesio skiriama mokslui, jo TSRS Žemės ūkio ministerija nepakankamai vaidmeniui vystant liaudies ūkį. Lietuvos TSR vertino reikšmę tokios pašarinės grūdinės Mokslų akademijos sistemoje yra 12 moksli­ kultūros, kaip viklų-avlžų mišinys, kuris vai­ nio tyrimo institutų. Bendras mokslinių dar­ dina gana reikšmingą vaidmenį vystant res­ buotojų, profesorių ir aukštųjų mokyklų dės­ publikos gyvulininkystę. Buvo mažinami do­ tytojų skaičius respublikoje yra 1.900. Beje, bilų pasėliai. Dėl to sumažėjo pašaro ištek­ šie skaičiai jokiu mastu negali būti sulygin­ liai. TSRS Žemės ūkio ministerija taip pat ti su tuo, kas buvo buržuazinėje Lietuvoje, neatsižvelgė į respublikos gyvulininkystės kur mokslas buvo užgultas. vystymo ypatumus.

Respublikos mokslinio tyrimo įstaigos įne­ Kaip yra žinoma, TSKP CK rimtai pataisė šė savo indėlį vystant Lietuvos ekonomiką ir TSRS Žemės ūkio ministerijos darbuotojus. kultūrą. Čia ypač pasireiškia didelė reikšmė Mes tikimės, kad ministerija padarys visas Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo ir reikalingas išvadas Iš partijos Centro Komite­ benoravimo su Maskvos, Leningrado, broliš­ to Ir Vyriausybės nurodymų. kųjų tarybinių respublikų mokslininkais.

Minėtame TSKP CK Ir TSRS Ministrų Mūsų valstybės interesai reikalauja, kad są­ Tarybos nutarime numatoma atlikti didelės junginių respublikų institutai ir mokslų aka­ apimties melioracijos darbus. Neatlikus šių demijos taptų tikrais priešakinio tarybinio darbų, sunku užtikrinti tolesnį žemės ūkio ki­ mokslo centrais. Tam reikia rimtai pagerinti limą. Tačiau TSRS Žemės ūkio ministerija mokslinio tyrimo darbą respublikoje, visų mažai rūpinasi tūo, kad tam būtų sudaryta pirma technikos ir žemės ūkio mokslų srity­ atitinkama materialinė bazė. je, žymiai sustiprinti mokslinio tyrimo įstai­ Toliau, vienam kolūkiui, turinčiam viduti­ gų materialinę-techninę bazę. niškai 4.300 hektarų dirbamos žemės, arba Tam reikalinga rimta sąjunginių organiza­ maždaug vienai traktorlnel brigadai, suside­ cijų pagalba. Tuo pačiu metu reikia pakelti dančiai iš penkių traktorių, respublikos MTS pramoninių ministerijų vaidmenį vystant teturi tik po du kultivatorius ištisiniam įdirbi­ mokslinio tyrimo darbus. Dabar net kai ku­ mui, po vienerias lėkštines akėčias, po dvi riose stambiose sąjunginės priklausomybės grūdų sėjamąsias. Tuo tarpu TSRS Žemės gamyklose, pavyzdžiui, Kauno turbinų ga­ ūkio ministerija nesiima reikiamų žygių, kad mykloje, nėra nei konstruktorių biuro, nei la­ mašinos .būtų laiku atvežtos į respubliką, kas boratorijų. Kai kurios ministerijos, pavyz­ gali sukelti didelius sunkumus vykdant pava­ džiui, TSRS Žuvies pramonės ministerija, sario sėją. galėtų organizuoti Lietuvoje ir stambesnes Partijos Centro Komiteto ataskaitiniame mokslinio tyrimo įstaigas. pranešime TSKP XX suvažiavimui iškeltas už­ Respublikoje dar nepakankamai išžvalgytos davinys įvykdyti šeštojo penkmečio užduotis gelmės. Mes turime iškasenų, tinkamų tam gyvulininkystės produkcijos gamybos srityje tikroms liaudies ūkio šakoms vystyti. Tačiau per dvejus, maksimum per trejus metus. Mes geologinio žvalgymo darbai yra apleisti, Jie turime visas galimybes šį uždavinį įvykdyti. išskaidyti tarp daugelio organizacijų, kurių Gamybiniuose’ planuose 1956 metams numa­ kiekviena dirba atskirai, amatininkiškai. Ma­ toma padidinti pieno gamybą 2,7 karto, mė­ tyti, reikėtų sudaryti respublikoje vieningą sos — 23 procentais, daugiausia plečiant organizaciją su stipria materialine-technine kiaulių penėjimą. baze, kuri aptarnautų visus respublikos po­ Respublikos kolūkiai padėjo rimtą pagrin­ reikius geologijos žvalgymo darbų srityje. dą šių metų derliui: žiemkenčiais apsėtas 605 Lietuvoje, kaip ir kitose sąjunginėse res­ tūkstančių hektarų plotas, arba 180 tūkstan­ publikose, pasiekti dideli laimėjimai ruošiant čių hektarų dangiau, negu 1954 metais. nacionalinės inteligentijos kadrus. Pokariniais Žiemkenčiai pasėti geriausiu agrotechnikos metais Lietuvos aukštosios mokyklos paruošė laiku, jie gerai atrodo. Rudenį kolūkiuose bu­ daugiau kaip 18 tūkstančių specialistų. Šiuo vo suarta dvigubai daugiau žemės, negu 1954 metu respublikos aukštosiose mokyklose mo­ metais. kosi 23 tūkstančiai studentų, arba beveik 6 Mes dabar aiškiai matome, kad gyvulinin­ kartus daugiau, negu buvo buržuazinės Lie­ kystės pakilimui užtikrinti svarbų vaidmenį tuvos aukštosiose mokyklose. vaidina kukurūzai. Jau pernai eilė respubli­ TSKP CK ataskaitiniame pranešime iškel­ kos kolūkių ir tarybinių ūkių gavo gausų ku­ tas uždavinys gerinti specialistų paruošimo kurūzų žaliosios masės derlių. Tačiau augin­ kokybę, stiprinti mokymo proceso ryšį su ga­ dami kukurūzus, kaip teisingai pažymėjo myba. Mūsų respublikoje šis klausimas taip draugas Chruščiovas, mes buvome padarę pat pribrendo. Šiuo metu Lietuvos vidurinės daug klaidų, ir dėl to gautas mažas šios ne­ specialiosios ir aukštosios- mokyklos yra eilės paprastai vertingos kultūros derlius. Mes įgy­ sąjunginių-respubliklnių ministerijų žinioje. vendinome eilę priemonių ir dar Imsimės pa­ Pavyzdžiui, 12 Lietuvos aukštųjų mokyklų pildomų priemonių kukurūzų pasėliams šie­ vadovauja 5 ministerijos. Ar ne laikas pa­ met žymiai padidinti, sėjai gerai atlikti ir galvoti apie tai, kad respublikoje būtų orga­ reikiamai pasėlių priežiūrai organizuoti. Dau­ nizuotas vieningas centras, kuris koordinuo­ gelyje kolūkių kukurūz.ų pasėliams yra pa­ tų ir nukreiptų visų aukštųjų mokyklų ir vi­ ruošti geriadsl žemės sklypai, kolūkiečiai ap­ durinių specialiųjų mokyklų darbą ir būtų mokomi kukurūzų auginimo agrotechnikos, TSRS Aukštojo mokslo ministerijos sistemo­ nagrinėjamas priešakinis jų auginimo būdas. je. Mums atrodo, kad tai padėtų kelti specia­ Šiemet mes būtinai Išauginsime gerą kuku­ listų paruošimo kokybę Ir sustiprinti moksli­ rūzų derlių. Plačiosios kolūkiečių masės jau nio tyrimo darbą aukštosiose mokyklose. pripažino šią nepaprastai vertingą kultūrą.

Ryšium su tuo noriu padaryti kai kurias Didžiai svarbus uždavinys vystant gyvuli­ pastabas apie TSRS aukštojo mokslo ministe­ ninkystę yra pašarų sukaupimas. Todėl šie­ rijos darbą. met greta kukurūzų pasėsime dvigubai dau­ Šiemet Aukštojo mokslo ministerija at­ giau dobilų, negu pernai, žymiai padidinsime siuntė paskirstymą, pagal kurį sumažinamas saldžiojo lubino pasėlius. Jau pernai pradėjo­ mums labiausiai reikalingų agronomų, zoo­ me, o šiemet toliau organizuosime kultūrines technikų, veterinorių kadrų paruošimas ir nu­ ganyklas ir gerinsime šienau jamas pievas. Da­ traukiamas pramonės ir žemės ūkio konkre­ bar daugelis kolūkių įsijungė į kovą už tai, čios ekonomikos specialistų paruošimas. Per­ kad būtų maksimaliai sukaupta organinlų-mi- nai Aukštojo mokslo ministerija nutraukė neralinlų trąšu, kurios yra ypač svarbi sąly­ studentų priėmimą į Vilniaus universiteto ga derlingumui pakelti. geologijos katedrą, nepaisant to, kad ši ka­ Mūsų respublikoje yra 83 rajonai. Tokiam tedra turi reikalingą materialinę bazę ir dideliam rajonų skaičiui sunku vadovauti. mokslinius kadrus.

Kad būtų pagerintas vadovavimas, sustiprin­ 1950 metais TSRS Ministrų Taryba įpa­ tas ryšys su rajonais ir giliau nagrinėjama pa­ reigojo Aukštojo mokslo ministeriją pastatyti dėtis vietose, TSKP CK leido mums sudaryti 1952 —1955 m. m. Lietuvos žemės ūkio aka­ inspektorlnes grupes, paskyrus į jas dalį Lie­ demijos mokymo korpusus. Iš pradžių minis­ tuvos KP CK aparato. Šios inspektorių gru­ terija ketino statyti mokymo korpusus Kaune, pės priskirtos rajonų grupėms Ir nuolat gyve­ nors už miesto laukuose yra geros sąlygos na šių rajopų grupių centruose. Inspektorlnės akademijos materialinei bazei sudaryti. Vė­ grupės vaidina žymų vaidmenį praktiškai pa­ liau Aukštojo mokslo ministerija visiškai at­ dedant partijos rajonų komitetams ir kolūkių, sisakė šios statybos. Nebuvimas mokymo kor­ MTS bei tarybinių ūkių pirminėms partinėms pusų rimtai apsunkina žemės ūkio specialistų organizacijoms kelti politinį ir organizatorinį paruošimą. darbą kaime.

Mes laikome reikalingu, kad TSRS Aukš­ Ypač svarbus mūsų uždavinys, kaip pasa­ tojo mokslo ministerija greičiau pašalintų kė TSKP CK ataskaitiniame pranešime drau­ gas Chruščiovas, yra toliau stiprinti partijos šiuos trūkumus. rajonų komitetus ir pirmines partines organi­ Per ataskaitinį laikotarpį TSKP Centro Ko­ zacijas kaime, gerinti darbą su žmonėmis, su miteto nutarimuose plačiai atsispindėjo ideo­ kadrais. Būtina plačiau naudoti partijos rajo­ loginiai klausimai, darbo žmonių komunisti­ nų komitetų aparatą organizatoriniam ir ma- nio auklėjimo, mūsų kadrų marksistinio-lenisiniam-politlnlam darbui dirbti netarplškai ninio užgrūdlnimo klausimai. Ypač didelę kolūkiuose. reikšmę šiuo atžvilgiu turėjo Komunistų par­ Siekiant pagerinti vadovavimą, didžiulę tijos Centro Komiteto liepos Plenumas (1955 reikšmę turi tai, kad partiniai darbuotojai įsi­ metai). gytų reikiamas žinias žemės ūkio srityje. Tuo Respublikos partinės organizacijos dirba tikslu Lietuvos KP CK organizavo nuolat vei­ didelį komunistiškai auklėdamos darbo kiančius trijų mėnesių kursus, kuriuose moko­ žmones.darbą Lietuvoje galutinai nugalėjo ir pa­ si rajonų komitetų instruktoriai ir sekretoriai sidarė viešpataujanti socialistinė ideologija.

MTS zonoms.

Lietuvių tauta glaudžiai susitelkė apie Parti­ Žemės ūkio klausimai yra svarbiausi klau­ ją ir Vyriausybę, karštai remia Komunistų simai respublikos partinių ir tarybinių orga­ partijos politiką, kuri užtikrino teisingą kiek­ nų darbe. Lietuvos partinė organizacija, va­ vienos respublikos interesų derinimą su vi-

sos Tarybų Sąjungos interesais. Sustiprėji draugystė su visomis mūsų šalies tautomis.

Bet tatai nereiškia, kad galima susilpnint ideologinį darbą. Draugas Chruščiovas ata skaitiniame pranešime kalbėjo apie tai, ko kią žalą daro komunizmo statybai praeitie atgyvenos. Dar yra žmonių, kurie neatsikratl šiomis atgyvenomis, skyrium imant, buržua zinlo nacionalizmo atgyvenomis. Ideologinic darbo susilpnlnimas gali sudaryti sąlygas sve timoms pažiūroms pasireikšti.

Respublikos partinės organizacijos uždavi nys — nesutaikinamai kovoti prieš buržuazi­ nio nacionalizmo pasireiškimus. Mūsų uždavi nys yra nuolat gerinti darbą toliau auklėjant liaudį draugystės, brolybės su visomis mūši šalies tautomis dvasia, tarybinio patriotizmi ir proletarinio internacionalizmo dvasia.

Draugai! Partijos priemonėse tolesniam są junginių respublikų ekonomikos ir kultūroj pakilimui užtikrinti ryškiai atsispindi didiej; principai Tarybų Sąjungos Komunistų parti jos nacionalinės politikos, užtikrinančios vist mūsų didžiosios Tėvynės taūtų klestėjimą.

Lenininių nacionalinės politikos principe didingumą nepaprastai giliai supranta lietu vių tauta, kuri tik Tarybų valdžios sąlygom! įgijo tikrą valstybingumą ir nepriklausomy bę. įkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, į negrįž tarną praeitį nugrimzdo tie niaurūs laikai kai lietuvių tauta vilko vietinių ir užsleninii engėjų jungą.

Dabar, kai lietuvių tauta gyvena ir dirbi galingoje broliškoje sąjungoje su kitomi TSRS tautomis, reakciniai užsienio sluoksniai bejėgiško pykčio apimti, visaip mėgina aj šmeižti tarybinę santvarką. Aš turiu galvoji konkrečiai, liūdnai pagarsėjusią JAV prez dento ir Jungtinės karalystės ministro pirm ninko Vašingtono deklaraciją, kurios auti riams neduoda ramybės nepriklausomas išs vadavusių iš kapitalizmo jungo tautų gyvav mas.

Lietuvių tauta nepamiršo ir niekada nep; mirš, kad Vakarų imperialistai savo laiku m klausyti nenorėjo apie nepriklausomą lietuvi tautos, Lietuvos valstybės gyvavimą. 191 metais imperialistai nuskandino kraujuje Ti rybų valdžią Lietuvoje ir gabalais paskirs!

Lietuvos žemę grobikams.

Lietuvių tauta atmena, kad Vakarų impi rialistal apginklavo hitlerininkus, kurie deg no Lietuvos miestus ir kaimus, užtvindė Lii tuvos žemę krauju, nuklojo ją daugelio tūki tančių lietuvių lavonais.

Lietuvos darbo žmonės žino, kad imperi listai plūsta Tarybų Lietūvą kaip tik už ta kas sudaro lietuvių tautos laimės ir klėstė: mo laidą, už tai, kai’ lietuvių tauta karšt: myli savo didžiąją Tėvynę — Tarybų S cialistinlų Respublikų Sąjungą, kuri yra 1 giateislų tautų broliška sąjunga. (Plojimai).

Tarybinio kelio teisingumą vis labiau s pranta daugelis tūkstančių lietuvių, kur buržuazijos metais buvo priversti palikti ša ir ieškoti duonos kąsnio už vandenyno. Liet vos darbo žmonės gauna iš anapus1 vandeny gyvenančių lietuvių dešimtis tūkstančių la kų, kuriuose pasakojama apie vis blogėjam ) jų padėtį, apie nedarbą, apie išnaudojirs stiprėjimą. Tuo pat metu šių laiškų autori, džiaugiasi laimėjimais, kuriuos yra pasie-j Tarybų Lietuvos darbo žmonės. „Mes esame laimingi, — rašo Bronė Svir navlčienė iš Montevldeo, — kad darbo žniį nės taip gerai gyvena mūsų gimtojoje Lieti voje". „Kai aš girdžiu, — rašo Kazys Skrinsb iš Brazilijos, — apie tuos didelius darbi.! kuriuos nuveikia mūsų tėvynainiai Lietuvoj1 mano širdį suspaudžia skausmas, kad aš pa! kau savo brangiąją tėvynę". „Mums malonu girdėti svetur, — rašo Ji nas Smilčius iš Buenos-Aireso, — kad mūj tėvynėje statomi nauji fabrikai ir gamykli kad žmonėms nebereikia, beieškant duon kąsnio, išvykti į užsienį".

Lietuvos darbo žmonių, gyvenančių kapi listinėse šalyse, liūdnos, sunkios dalios fo ypatingai išsiskiria laisvas ir laimingas Ta: bų Lietuvos darbo žmonių gyvenimas brol koje Tarybų Sąjungos tautų šeimoje. Tary Lietuvos darbo žmonės, kaip ir visa m: liaudis, jaučia nuolatinį taip ryškiai TSI CK ataskaitiniame pranešime išreikštą Pa Jos ir Vyriausybės rūpinimąsi tarybini žmonėmis, jų gerove ir kultūra, — rūplnir si žmonėmis, jų gyvenimu ir darbu.

Draugai! Lietuvių tauta ir toliau stipr savo draugystę su visomis mūsų šalies tau mis ir nepagailės jėgų, kad pagausintų si indėlį į tolesnį mūsų didžiosios Tėvynės visų jos tautų laisvės ir nepriklausomy! tvirtovės — stiprinimą.

Respublikos partinė organizacija, visi darbo žmonės didžiai vertina tą milžln! pagalbą, kurią musų partijos CK ir m Vyriausybė teikia respublikai vystant liaudies ūkį ir kultūrą.

Lietuvos Komunistų partija atėjo į TSl XX suvažiavimą sustiprėjusi idėjiniu ir or nizacinlu atžvilgiais, glaudžiai susitelkusi aj mūsų partijos CK, apie didžiąją ir nenugi mąją lenininę vėliavą. Leiskite, draugai, tuvos partinės organizacijos delegacijos va užtikrinti suvažiavimą, kad Lietuvos pai organizacija ir visi respublikos darbo ž nės. šalindami savo darbo trūkumus, dar e: glnglau kovos už šeštojo penkmečio p’ įvykdymą, už tolesnius komunistinės st bos mūsų šalyje laimėjimus. (Plojimai).

PARTIJOS GYVENIMAS

LKP IX suvažiavimo nutarimus į

gyvenimą*

I LKP IX suvažiavimo nutarimai ir IrSKP XX suvažiavimo šeštojo penk­ mečio direktyvos universiteto komulistams, visam profesorių, dėstytojų Įjei studentų kolektyvui iškėlė konKrečlus uždavinius. Į Partija reikalauja iš visų mūsų ša­ lies darbo žmonių apskritai, ir moks­ lininkų bei besimokančiojo jaunimo Ipatlngai atiduoti maksimumą jėgų ir Energijos naujai iškeltų uždavinių [gyvendinimui. Universiteto sąlygoĮnis mes galime įnešti savo indėlį į Lisą liaudies kūrybinį darbą visų pir­ kia toliau stiprindami mokomąjį auk­ lėjamąjį darbą. Universitetas priva­ lo paruošti specialistus liaudies ūkiui, •sugebančius patenkinti išaugusius [reikalavimus.

Universiteto partinė organizacija, [apsvarsčiusi LKP IX suvažiavimo ir Vilniaus miesto partinės organizaci­ jos konferencijos nutarimus, įparei­ gojo fakultetų partines organizaci­ jas, visus komunistus, o taip pat vi­ suomenines organizacijas visokerio­ pai pagerinti mokymo darbą. Svarbi sąlyga tam yra darbo drausmės stip­ rinimas. Mes privalome ryžtingai kovoti-prieš vis dar pasitaikančius paskaitų praleidinėjimo atvejus Isto­ rijos-filologijos, Teisės ir Ekonomi­ kos mokslų fakultetuose.

Universiteto partinė organizacija pažymėjo mokslo-tlriamojo darbo trūkumus. Iki šiol daugelis katedrų dirbo mokslo-tirlamąjį darbą ati­ traukta^ nuo praktikos, nuo gamy­ bos. Partijos XX suvažiavime drau­ gas Chruščiovas TSKP CK ataskai­ tiniame pranešime nurodė būtinumą padaryti posūkį visame mūsų visuo­ meniniame darbe gyvenimam Arčiau praktiškai šiuo metu sprendžiamų uždavinių liaudies ūkyje! Tai šiuo metu svambiausia.

Ypatingai svarbu pagerinti besi­ mokančiojo jaunimo auklėjimą ko­ munistine dvasia. Iš universiteto turl Išeiti žmonės, apginkluoti giliomis liniomis, ir liepsningais, atsidavusiais savo socialistinei Tėvynei, patriotais.

Būtina ir toliau skiepyti studentijai taurius komunistinės moralės bruo-

Spektaklio Čiurlionio Nr. 1 bendrabuty įvy■ko jauno lietuvių rašytojo Bieliaus­ ko pjesės „Egzaminas" aptarimas.

Režisierius Kernagis papasakojo [kaip dirbo teatro kolektyvas prie pjesės pastatymo.

Aktorė Garaslmavičiūtė papasako­ jo apie savo pirmuosius darbo žings­ nius teatro scenoje, kalbėjo, kaip ji kūrė Aldonos charakterį. Į Aktorius Kurauskas kalbėjo apie [kūrybinius ginčus spektaklio kūrimo [metu, kai net dėl pačių smulkmenų Įnuomonės skyrėsi.

Studentė Strazdūnaitė iškėlė min­ ki, kad Vyto charakteris nepilnai iš­ vystytas — neįtikėtinas ir nemoty­ vuotas toks greitas Vyto persilauži-

[ r r A AAHHOM aTarne ctpohĮ į TejIBCTBa K0MiMyHH3Ma B I

HameS CTpaHe secb coBeTCKHii napog, B COOTBCTCTBHH C AHpeKTHBaMH XX cbe3na KFICC no mecTOMy naTHjieTHeMy HJiaHy dopeTca 3a BbrnojMeiiHe nporpaMMbi najibHefiuiero nog-beMa Bcex OTpaCJiefi COUHajlHCTHHeCKOH 3K0homhkh. JI ji h toto, HTodbi ycneuiHO npeTBOpHTb B >KH3Hb BCe HaįMeHeHHMe MepompHHTHH, nOJIHOCTbio Hcnojib3OBaTb ScraTeSuiHe BHyrpeHHHe pe3ep»bi coiiHajiHCTHHecKOft CHCTeMU X03HHCTBa Heo6XOAHMO TOTOBHTb KaApbl M0J10Abix cneuHaAHCTOB Ha bmcokom 9KOHOM.HHeCKOM ypoBHe, HyHCIO npoBOAHTb ėoAbuiyio paūoTy no nepenūATOTOB.ke ya<e padoraioUlHX CneunaAHCTOB.

T.aKHM npoūaeMaM khk npoH3[BOAHTeabHOCTb Tpyga, ceūecTOHMocTb npoAyKUHH, 3apa6oTHaa njiaTa ne yAejiHerca nojuKHoe BHHMaHHe MHOrHMH paŪOTHHKaMH npeAnpHHTHH. Oco6chho HeėaaronojiyHHO 06ctoht Aejio e H3yneHHeM 3KohoMHKH CeAbCKOTO XO3HHCTB3.

B

Kojixo3ax, MTC, cc»BXO3ax eme He pemeHbi BaaiHeiiuiHe skohomhHeCKHe BOnpOCbl, OHH >KAyT CBOero ąccjieAOBaHHH hi oėoSmeHHH. m oTaeTax B roAOBbix .naaiiax noxa3aT&na kojixo3ob eme HeT ypOBHH M AHH3MHK1H npOH3BOJTHBojiee toto TejibHocTH rpyAa. !

Ao nocjieAHero BpeMenH mboths —- ------u B03M0HCSKOHOMHCTbl OTpMlia.TH HOČTT, .HCH.HCJieHHH cedeCTOHMOCTH kojixo3hoh nppnyKmni, a aro aejio k OTpmiainno hco6xoahmocth kohtpojih: BHrojuia hjih HesbiroAHa Ta iriau nuaa KyjibTypa,

DIDINGŲ UŽDAVINIŲ VARDAN Dar glau.džiau

žus, sąžiningą pažiūrą į darbą, į sa vo pareigas ir vietą musų visuome­ nėje. Partinė organizacija reikalauja iš komjaunimo, profsąjungos nuola­ tos stiprinti auklėjamąjį darbą.

Visuomeninėje veikloje studentai turi įgauti pirmuosius organizacinio dapbo įgūdžius, organizacinę draus­ mę. Dėl to visos visuomeninės orga­ nizacijos turi rimtai ir apgalvotai pasklrstydi įpareigojimus, įtraukti į komjaunimo, profsąjunginį, sporti­ nį ir savlveikllninį aktyvą vis naujus draugus. Partinė organizacija laiko netikslingu remtis darbe siaura ak­ tyvistų grupe, paliekant gausiausią jaunimo masę nuošalyje. Visuomeni­ nį darbą reikia išplėsti už universite­ to ribų. Daugelis komjaunuollų-studentų turėtų savo visuomeninius įpa­ reigojimus atlikti pramonės darbi­ ninkų tarpe, pionieriškame darbe mokyklose ir kt.

Ypatingai svarbu sustiprinti šefavimo darbą kolūkiuose. Universiteto kolektyvas iki šiol šefavimo darbą suprato siaurai — kultūrlniame-auklėjamajame darbe. Tai, žinoma, la­ bai svarbu. Paskaitininkai, meno sa­ viveiklininkų ir sportininkų brigados Ir toliau privalo lankyti kolūkiečius.

Bet to maža. Ekonomikos mokslų fa­ kultetas, pavyzdžiui, savo studentų ir dėstytojų jėgomis gali padėti kol­ ūkiečiams gerai sutvarkyti buhalte­ rinę apskaitą, gamtininkai — spręsti įvairias agrobiologines prak­ tines gamybos problemas ir kt. Par­ tinė organizacija įpareigojo visų fa­ kultetų partinius biurus dalykiškai išnagrinėti visas galimybes visoke­ riopai pagerinti šefavimo darbą.

Universiteto kolektyvas sveikas ir pajėgus įvykdyti naujai iškilusius reikalavimus vykdant LKP IX suva­ žiavimo nutarimus. Partinė organiza­ cija ragina visus komunistus Ir kom­ jaunuolius, visą mūsų nepartinį ak­ tyvą, kiekvieną mūsų kolektyvo na­ rį skirti visas savo jėgas, žinias ir gabumus LKP IX suvažiavimo ir TSKP XX suvažiavimo istoriniams nutarimams įgyvendinti. „Tarybinio studento" koresp.

a p t a rimas c) mas. Rašytojui čia reikėjo daugiau padirbėti, kad žiūrovas matytų šį charakterio persįlaužimą scenoj (o ne užkulisy) ir kad jis būtų įtiki­ nantis.

Studentė Ambraziejūtė nurodė, kad pirmame veiksme, kuris vaiz­ duoja bendrabučio kambarį, nėra jaukumo, labai būdingo mergaičių bendrabučiams.

Atsisveikindamas režisierius padė­ kojo už kritines pastabas, į kurias žadėjo atsižvelgti. Greitu laiku teat­ ro scenoje pasirodys naujai režisuo­ tas „Egzamino" pastatymas, kur bus atsižvelgta į žiūrovų pastabas, pa­ teiktas spektaklio aptarimuose.

V. Venclovaltė

apie pa.rtiįci Su dideliu susidomėjimu seka mū­ sų šalies darbo žmonės TSKP XX suvažiavimo darbą. Visose šalies ga­ myklose, įmonėse, mokyklose, kol­ ūkiuose vyksta gausūs darbo žmonių mitingai.

Mūsų universiteto studentai taip pat su dideliu džiaugsmu sutiko par­ tijos XX-jį suvažiavimą. Pereitą šeš­ tadienį įvyko Teisės fakulteto stu­ dentų ir dėstytojų mitingas, skirtas XX-jo suvažiavimo darbui. Mitingą atidarė fakulteto partorgas Adžalovas.

—' Mes įslllejam į mitingų bangą, kuri ritasi šiomis dienomis per visą mūsų šalį, — kalbėjo vyr. dėst.

Klimka. — Labai džiugu mums, tei­ sininkams. kad suvažiavimas numa­ to tolimesnį socialistinio demokratiz­ mo vystymą, valstybės aparato tobu­ linimą, jo darbo gerinimą.

Apie suvažiavimo iškeltą uždavinį studentams — tapti kuo geresniais specialistais, kalbėjo fakulteto kom­ jaunimo biuro sekretorius IV k. stu­ dentas Valiulis.

II k. studentė Kapkaitė pareiškė: —’ Suvažiavimą mes sutikom su dideliu džiaugsmu. Mes matom, kaip partija rūpinasi darbo žmonių gero­ ve, rūpinasi mumis, studentais.

Pasigirsta šūkis: „Šlovė mūsų brangiajai partijai!" Visi atsistoja, aidi galingas „valio", ilgai skamba plojimai. Teisės fakulteto studentų Ir dėstytojų mitingas išreiškė dar glaudesnį susibūrimą apie partiją, dar tvirtesnį pasiryžimą įvykdyti su­ važiavimo iškeltus uždavinius.

F. Valys

Žodžius paremsime darbais Vieningi ir susitelkę sutinka isto­ rinius TSKP XX suvažiavimo nuta­ rimus Istorijos-filologijos fakulteto studentai ir dėstytojai.

Vasario 18 dieną Iškilmingas mi­ tingas įvyko Istorijos-filologijos fa­ kultete. Po įžanginio fakulteto parti­ nio biuro sekretoriaus drg. Zakso žo­ džio pasisakė filologijos mokslų kan­ didatai drg. drg. Mažiulis, Užkalnis, studentai R. Trlmonls, V. Simonytė, M. Barysas.

— Mes, tarybiniai studentai, siun­ čiame nuoširdžiausius sveikinimus dvidešimtajam partijos suvažiavimui, — kalbėjo antro kurso lituanistas R. Trlmonls. — Mes dėkingi partijai už prasmingą jaunystę, laimingi, kad galėsime būti komunizmo epochos žmonėmis. Ateities kartų jaunimas mums pavydės šio didžių statybų laikotarpio didingumo. Partijos dvi­ dešimtojo suvažiavimo uždaviniai nė­ ra fantazija, tai — realus planas ko­ munistinio rytojaus sukūrimui. Pa­ dėkime jį vykdyti!

Baigiamuosius žodžius mitingo da­ lyviai sutiko1 šiltais aplodismentais.

L. Ežerskls

Svarbus momentas specialisto paruošime Atvažiavę po žiemos atostogų III kurso fizikai šalia naujojo semestro paskaitų tvarkaraščio rado dar vieną sąrašą — grupės žmonių paskirsty­ mą specialybėmis. Štai šis sąrašas Ir sukėlė kam pyktį, kam ašaras, kam šlain sau nepasitenkinimą.

O Kristina Linderytė ėmė krauti lagaminus ir ruoštis į kelionę. Teori­ nės fizikos specialybė, kurioje ji kažkieno noru atsidūrė, merginai bu­ vo visai ne prie širdies, Kristina nusprendė važiuoti į na­ mus.

— Bagdonas, Sapkauskaltė, Abaravlčiūtė, — skaitė kurso draugai busimųjų teoretikų sąrašą ir stebė­ josi: — Bet juk kai kurie iš jų turi įsiskolinimus iš šios disciplinos!

Teorinės fizikos specialybė grupė­ je laikoma pačia sunkiausia, tačiau į ją pasirodė paskirti patys silpniau­ sieji grupės žmonės.

Pažiūrėkime, kas ir kokiu pagrin­ du įvykdė paskirstymą. Nejaugi čia jokio vaidmens nevaidino pačių stur dentų balsas?

Gruodžio mėnesį įvyko susirinki­ mas, kuriame, fakulteto dekanato bei katedrų atstovams dalyvaujant, buvo aptartos visos trys specialybės.

Studentai Išreiškė savo pageidavi­ mus, kurią Iš jų jie norėtų pasirinkti.

V. Dūko neabejodamas pasirinko kie­ tų kūnų fiziko specialybę. Kurso draugai nuo pat pirmų dienų pažino­ jo jį kaip gabų radljotechnlką, radijo mazgo Čiurlionio 1 bendrabutyje įsteigėją. Apie darbą laboratorijose svajojo Ir St. Poškus. Tačiau lemtin­ gajame sąraše jų pavardės pakliuvo į teoretikų skaičių .

Taigi studentų pageidavimai pas! rodė esą tik formalumas. Dekanatas ir katedros turėjo savo nuomonę, ku­ ria vadovaujantis ir buvo atliktas pa­ skirstymas į specialybes. Fakulteto f /

VERTINGA

Jaudlnantls buvo laikraščio „Komsomolskaja pravda" 1955. XII. 23 dienos numeryje išspausdintas diskusinis straipsnis „Rytoj į sunkų kelią". Savo tematika jis svarbus Ir mūsų universiteto gamtininkams.

Straipsnyje pasakojama, kokios sun­ kios pasekmės ištinka žmones, nepa­ siruošusius stovyklos gyvenimui.

Vasario 18 d. geologijos auditori­ joje susirinko gausus būrys studentų-gamtinlnkų. Nekantriai laukdami susirinkimo pradžios, studentai šne­ kučiavosi su dėstytojais, glnčijosl, pasakojo savo praktikų įspūdžius.

Matėsi, kad kiekvienas Jaudinasi, sprendžia visiems aktualų klausimą.

Būsimieji gamtos specialistai šį vakarą apsvarstė ir baigusių Mask­ vos Valstybinio universiteto geolo gų-geografų specialybę laišką MVU komjaunimo organizacijai.

Karštai susirinkime pasisakė drau­ gai, kritikavo savo, kitų darbe esan­ čius trūkumus. Sporto katedros ve­ dėjas G. Babklnas kalbėjo apie ne­ tinkamą aukštesniųjų organizacijų vadovavimą.

— Pas mus fizinis lavinimas, — sakė jis, — vykdomas pagal progra­ mas, kurios nenumato paruošti fi­ ziškai Ištvermingus piliečius. Res-

dekanate ir šiandien manoma, kad pasielgta visai objektyviai, atseit, atsižvelgiant į studentų sugebėjimus dirbti laboratorijose, jų parodytus praktinius įgūdžius ir panašiai.

Tačiau ir čia neapsieita be forma­ lizmo. Imkime kad ir studentų skai­ čių grupėse. Kodėl visose trijose specialybėse turi būti būtinai vieno­ das žmonių skaičius?

Laboratoriniai užsiėmimai fakulte­ te ne visada praeina reikiamame ly­ gyje ar tai dėl prietaisų trūkumo, ar dėl pačių studentų kaltės. Štai silp­ nokai praktikoje pasireiškę R. Iva­ nauskaitė, tačiau ji paskirta kaip tik į kietųjų kūnų specialybę.

Dekanatas, katedrų vadovai, prieš skirstydami studentus į specialybes, galėjo pasišnekėti jei ir ne su kiek­ vienu studentu asmeniškai, tai bent su grupės aktyvu. Gal būt, taip būtų išvengta nepasitenkinimo paskirsty­ mu.

Abejingai į paskirstymą pagal specialybes pažiurėjo fakulteto kom­ jaunimo bei profsąjunginės organiza­ cijos. Fakulteto komjaunimo organi­ zacijos sekretorius Normantas pats yra III kurso fizikas. Deja, jis nesi­ domėjo net tuo, kas dedasi savoje grupėje. O taip neturėtų būti.

Specialybės pasirinkimas — ne smulkmena. Nuo jo priklauso ruo­ šiamo specialisto kokybė, jo sumanu­ mas, išradingumas. Šiandien, kada XX partijos suvažiavimas visu aštru­ mu kelia klausimą dėl aukštai kva’iflkuotų specialistų rengimo, forma­ liai spręsti šį klausimą jokiu būdu negalima.

Dekanatas ir katedros privalo rim­ tai peržiūrėti studentų paskirstymą specialybėmis, o taip pat padaryti J. Bložė, išvadas ateičiai.

T, Balčiūnaitė

INICIATYVA publiklnis sporto komitetas stengia­ si paruošti tik kuo didesnį atskyrininkų skaičių, o nekovoja už visų studentų fizinį paruošimą.

— Reikia studentus paruošti fi­ ziškai, išmokyti stovyklos gyvenimo, — kalba vyr. dėst. Kaušyla. — Rei­ kia daugiau parodyti valios nuga­ lėti sunkumus. Tačiau nereikia ro­ dyti bereikalingos drąsos, statant sa­ vo gyvybę į pavojų.

Buvęs universiteto studentas Le­ lešius, o dabar Pamlro geologas, pa­ sakojo apia savo pirmus savaran­ kiško darbo žingsnius.

— Kartais žmonės žūva dėl stichi­ nių nelaimių, bet dažniausiai dėl silpno fiziško pasiruošimo, — tarė jis. — Geologui tenka dirbti ypatin­ gai sunkiose kalnų sąlygose; neretai kenčiant trūkumus.

Dekanas Chomskls kvietė studen­ tus užsiiminėti sportu, mankštintis, rytais nebijoti šalto vandens.

Kalbėjusieji draugai nurodė, kad trūkumų, kurie iškelti laiške, yra ir mūsų universiteto gamtininkų ruoši­ mo darbe, jų praktikos organizavi­ me. Kiekvienas gyvai dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su specialistų ruošimu Gamtos fakulte­ te, ir nurodė, kad šį darbą reikia pertvarkyti.

0 3aAanaX 3K0H0MM4eCK0H HayKH B UieCTOH nflTHJieTKe TOT HJIH HHOH arpOTeXHHHCCKHft npneM, uejiecoočpasHo jih BbipaUIHlBaHHe TOTO HJIH MHOTO BHHa CKOTa H T. g.

B. H. JleHHH yHHA, hto pa3AHHHbie HCTOpHMeCKHe nepHOgbl BbigBHraioT Biiepeg t0 oguy, to gpyryio crapOHy MapxcH3Ma. 3to BOBCe He 3H3HHT, HTO MOJKHO KOrga 6bl TO HH 6bUIO HTHOpHpOBaTb KaKHe-JIHŪO CTOpOHbl MapxCH3Ma. 3to 3H3HHT TO.TbKO, HTO He ot cy6'eKTHBHbix iKeJiaHHfi, a OT COBOKynHOCTH HCTOpHHeCKHX ycjioBHft 33BHCHT npeoėjiaflaHHe HHTepeca k toh hjih apyroft ctopoHe MapKCH3Ma. CospeMeHHbie yCJIOBHSl KOMMyHHCTHHeCKOTO CTpOHTejIbCTBa HaCTOHHHBO BblHBHraiOT 3agaHy HayHeHHH HaUIHMH KaapaMH SKOHOMHHeCKOfi TeopHH COUHajIH3Ma, KOHKpeTHOfi 3KOHOMHKH BC2X OTpaCJiefl HapogHoro xo3hhctb3.

3a nocjiegHHe regbi geficTBHTeabHO b CTpaHe bupoc HHTepec k H3yneHHio skohoMHHeCKOH TeopHH. lUnpOKO paCnpOCTpaHHIOTCH 3KOlIOMHneCKHe lHKOJIbl, CeMHHapbl, CaMOCTOHTejIbHoe H3yneHHe iiojihthhcckoh bkoHOMHH, KOHKpeTHOfi SKOHOMHKe. OgHaKO Bce 3TH MepOnpHHTHH He 0XBaTH.TH Bcex paČOTHH’KOB xo3HHCTBeHH0T0 CTpOHTegbCTBa. KpoMe toto, b paūoTe 3thx lll'KOJI, KpyHCKOB gOKJiagbl, JieKHHH, petįiepaTbi, Taione Kax h uacto npenogaBaiiHe b By3ax, bggyTCH b orpbiBe ot jkh3Hh, ot •ex npoH3B0gcTBeHHbix 3agan, Koropbie -Ctoht nepeg npegnpHH-

' THMMM

npOMbllIUieHHOCTH, Cejlbxo3nficTBa, TpancnopTa. HACOJionmecKasi paūoTa aojdkHa ČbiTb Teeito CBiH3ana c npaKTHKOH XO3HiiCT b e h h o r o ' CTpoHTejibCTB-a.

Hama n a pthh ocočoe BHHMaHae oŪpamaeT Ha TO, MTOtjbl MapKCHCTCKO-JieHH'HCKan TeopHH ycBaHBajiacb TBopMecKH, 'ito6m Ona BoopyaeaAa H3IHH Kanpbt 3H3HHeM 3a.K0H0B OŪmeCTBeHHOro pa3BHTHH H yni-

< ckoto

Jia pyKOBOACTBOBiaTbca sthmh 3H3HHHMH B HX npaKTHHeCKOH pa6oTe. B. H. JleiiHH yHHji, hto pe3yjibTaTbi nojiHTHųecKoro npoCBemeHMH MOJK1IO H3MepHTb TO-lbko yjiyųuieHHeM xo3HftcrBa. Bch HmeojiorHHecKaH pa6oTa aoahoih 6biTb nocTaB/iena na cjiyji<6y 3K0HCMHHeCK0My, XO0HfiCTBeHHOMy CTpoHTe/ibCTBy b crpane.

Ona gojDKHa, BO3AeficTByH Ha coanaHHe aioach, no6y>KAaTb hx k aKTHiaiioMy yųacTHio b peiueHHH 9KOHOMHHeCKHX npOČJieM. BocnHTbraaTb Ka>K4oro apynametoch b Ayxe noHHMaHHH hm cboHX 06H3a»H0CTeft.

3anaHH 9KOHOMHCTOB h a mere YHHBepCHTeTa BbITeKaiOT H3 33AOxenHbix Bbiuie yxa3aHHfi KomMy HiHCTHHeCKOfi napTHH COB3TcKoro Coma — .MaTepHajios XX cueaAa KIICC. Lipesne Bcero, u jieKnitHX, ceMHHapCKHX h npaKTHHecKHX 3ahhthhx, a TaKiKe b Hayųno-HccjieAOBaTenbCKOH paūoTe npoįieccopCKo-inpenoAaBaiejibCKoro nepco-

Haga ib gagMHeftmeM gogoKna čbiTb očecneneHa opraHHHecKan CBH3b C npaKTHKOft pafiOTbl 3330gOB, (jiadpHK, KOgX030B, MTC, COBXO30B, a TaKHte c paSOTOH tį)HHancoBBix opraiHOB. 3ra cB»3b gogams HOCHTb xapaKTep cogpyHtecTBa HayKH c npaKTHKoii. jje-

KaHaT h Kancgaa Katįiegpa gOg’HHHbl go6HTbCH 3T0ft CBH.3H nyreM b33hmhoh iiomohih, nyTeM BKgroHeiiHH TipenogaBaTegen h h cTygCHTCB b paūoTy npegnpHHTHH, 0pTaHH3aUHii BblCTyilgeHHH nepeg crygeHTaMM h npenogasaTegHUH HK>KeHepHO-TexHHHecKoro ■nepconaga h pa6onnx — nepe■gOBHKOB, opraHH3auHH coBiMecrno pemeHHio. aKTyagbHbix skoboHbIX OOBElgaHHH, KOHlįiepeHHHH MHHecKHX npoūgeM, HHTepecyioiuhx o6e CTOpOHbl. TaKan cBH3b CygeT 0Ka3biBaTb noMouib npoH3BogCTBy h oūoramaTb nayKy. Rhh aroro neo6xogHMa nepecTpofiKa ynednoro npouecca Tax, HTOŪbI MOJKHO 6blgo oūecneHHTb CHcreMaTHHecKyio cbh3h crygeHtob h npenogaBaTegefi c npoH3BOgcTBOM. HayHHO-nccgegOBaTejibCKaa pa6oTa Bcex npenogaBaTegeft h crygeHToa CTapmnx KypcoB, gHngoMHbie pado™, gHCcepraiiHH gogmiibi pemaTi, 3agaHH COUHagHCTHHeCKOro npOH3BOgCTsa h HMeTb peKOMeHgaiiHH no BHegpeHHIO B npOH3BOgCTBO T3KHX Mep, KOTopbie 6bt ygyninagm skoHOMHHCCKOe pyKOBOgCTBO HpegnpHHTHH. OcoSeHHO 9T0 OTHOCHTCH K B33HM0CBH3H C KOgX03aMiH Be-

BHCcKoro paftoHa, Koropbie 3aKpenaeHbi 3a yiiHBepcHTeToM. Ha opraHHaauHOHHO - xo3HftcTBeiiHoe yKpenAeHHe hx AOJDKHa ČbiTb nocTaujiena HayHHO-HocaeAOBaTeabcnaa paŪOTa nacrn npenOAaBareAeii h cTyAeHTOB, a TaKHte noMOHib no nnaHHipoBaHHio, cocraBAeHHKJ OTHeTHOCTH M APyTHM B3npOCaiM HX X03HHCTBeHH0H JKH3HH. 3th Kojixo3bi AOA»Hbt cTaTb nepeAOBblMH B CaMblil KOpOTKHH CpOK. npH Ka(į>eApaX BKOHOMHHeėKOro įaKyjibTeTa AOjnKHM pado-.

TaTb HayHHbie KpyaiKH He TOJIbKO A-1S CTyAeHTOB 3K0H0MHlįecKoro (Į)aKyjibTeTa, HO H Bcex 0CTaabHbix CTyAeHTOB, ocoūeHHO n>pH KatĮlCApe HOAHTHHeCKOil 9K0ihomhh. B 9thx Kpy>KKax wejia>ouiBe cTyaeHTbi Apyrnx tjiaKyjinTeroB -MoryT H3ynaTb noAHTHHeCKylO 9KOHOMH1O COUHaAHBMa h Apyme aKOHOMHHecKHe HayKH. HayHHO - HccAeAOBaTeAbc k y k> paūoTy npotį>«:copcKC)-iiperiOAaBa. TeAbCKoro nepconajra HiaAO HanpaB>HTb ne tojh>ko na 6ojn>tnne HCCJleAOB3HHH (KaHAHAaTCKHG H AO'KTOpeKHe AHCCepTaHHH), Ho H «a puA He6oAbuiHX padoT, pemaK>mnx TeKyuiHe norpeSnocTH npoMblUIAOHHOrO H CeAbCK0X03HfiCTBeHHoro npoH3BOACT&a. 3th bo■mpocbi AOAHCHbi pa3pa6aTbiBaTbcą coBM-ecTHO c H)i>KenepHo-TexHHHecKHMM paūoTHHKaMH h riepeAOBHK3MH — pa60HHMH H KOAX03HHKaMH TeX npeAnpHHTHH, KO-

nopbie 3aaHTepecoBaHH a nx peUieHHH. ZLih yaymueHHH SKOHOMMneCKoii nponaraHAH ane ynmepcHTeTa Ha HOAme(į>Hbix npoMtimJtCHHbIX H CejIbCK0X03MfiCTBeHHbtX nipemnpBHTHH naao BOBAeKaTb a 3Ty pa6oiy He to/ibko npeno.uaBaTejIbCKHH COCTaB, ho h cTynentob oco6emi0 CTapmnx KypcoB. Boaee įunpoko h CMeao CTyuenTbi ACJDKHbt BOBJieKaTbCH h b o6mecTBeiiHyio pačory npegnpHHTHH (3aHHTHH B Kpy>KKaX, BHIiyCK CTeHra3eT h t. a). Skohomhnecnaa npcinaraiiAa AOJOKna CbiTb paasepuyTa cpeAH npoįieccopcKOinpenoAaaaTejibCKoro cocTaBa n cryAeHTOB upyrnx ijiaKynbTeTOB y'HMBepcHTeTa nyTeM HTeHHH Jiexmiii, goKjiaAOB, HMeiomnx dojibuioii HHTepec aah ahhhoh aygiiTOpHH. B nepByio onepegb aojim Ha CbiTb pa3sep.HyTa nponaraHua AHpeKTHB XX c-be3«a KIICC no uiecTOMy naTHJieTHeMy njiany pa3BHTHH 'HapOJJHOrO XO3siiCTBa CCGP Ha 1955—1960 roAbi, h no-

Momb b pelnei™ Tex 3aAan, koTOpbie nocTaaneHbi nepeą npoMnpegnipHHTHaMH H K0AX03aMJI AHpeKTHBaMH ci>e3Aa. JleHHHCKHe pemeHHH XX Cbe3ga KHCC BM3biBaKxr HOBbift nOAlCM TBOpneCKOH aKTHBHOCTH H HHHHHaTHBbt COBCTCKOTO HapOAa. Bes crpaHa 6y«er nposoAHTb b xH3Hb pemeHHH Cbe3.ua.

Ha aKOHOMiiųecKyio nayxy AoJKaTbCH 6ojIbIHHe H OTBeTCTBeHHbie 3aAaų:H, pemeHHe Koiopbix 6y.neT noMoraTb ocymecTBaeHHio nocTancHMeHHii cbe3.ua.

Roiieur M JIOJIA.

JUMOHESKA

i Doc. Barzdylos nuotykis

ORTĄ

Viskas apvirto aukštyn ko­ — Vyrai, ištraukit dabar,, i nių kačių, šunų ir pelių sanjomis Barzdylos bute. Ne Juo­ duosiu porą rublių! — nesino­ I tykių prieštaravimų. . . kai — docentas Išsiruošė į še­ rėjo buksyru įvažiuoti į kol­ Įsismaginantį lektorių nu­ Varžosi fuojamą kolūkį! ūkį Barzdylai. traukė iš kažkur atsiradusi — Aš duočiau ir penkis, smailianosė kolukietė: — Termosą! kad dar vieną toki draugą iš — Pas mus, draugas, į ko­ — Veltinius!

— 26 enciklopedijos tomą! centro su mašina griovyje pa­ operatyvą šitom pelėm tručyzspecialybių — Ar kietai virti kiauši­ matyčiau! — pasišaipė suodi­ nos atvežė, tai nė kačių ne­ nas traktorlstas, lipdamas į ka ­ reikia.

O Jūs geriau pasaky ­ niai? žmona, sūnus Ir namų dar­ biną. — Pasėdėk, drauguži, kit, kaip pagal mokslą kovot su tinginiais, kur samagoną komandos bininkė Zosė siuvo vienas pro mes laiko neturime. . . ... Po pusvalandžio trakto­ geria ir į darbą neina, kuo kitą, atnešdami reikalingus įriedėjo į sodybą, vilkda­ cukrinius runkelius patręšt, daiktus ir atsakinėdami į klau­ rius mas paskum save dvejas tuš­ kad didesni gumbai išaugtų? simus. Įsakęs žmonai paskam­ čias traktorinės roges ir Barzdyla, išmuštas iš temos binti visiems pažįstamiems ir ”. ir įkvėpimo, atsikosėjo ir at­ pranešti, kad jis, docentas Ig­ „Moskvičlų Baltrušaitytė) lriUKsmmga uuvo praėjusį o^ujurgytė, — Buhalteris yra? — už­ šovė: nas Barzdyla, savo noru išvy­ klausė i sekmadienį (II. 19) universite ­ antrąja vieta teko pasitenkinti įsilaužęs į — Nors ne Į temą, bet pa­ ko į šefuojamą kolūkį su svar­ kontorą,Barzdyla, to sporto katedros patalpose ir lituanistams (Vaitkus, Kniuks Al U Al S RAŠO aš iš centro, Iš sistengsiu atsakyti. slidžių bazėje. Studentai — :a. Matutytė, Bieliūnaitė). Tre­ bia paskaita, mokslo vyras iš­ Vilniaus, — man čia reikia koVikriai traukdamas iš port ­ bildėjo pro duris. filologai ir gamtininkai — čioje vietoje liko istorikai, ne mandiruotę atsižymėti ir ke- felio enciklopediją ir „Kolūkio greit rinkosi slides, trynė išstatę varžyboms merginų Barzdylienė peržegnojo lif­ lialapį Maloni staigmena užantspauduoti. pirmininko kalendorių”, Barz­ tepalais, paskubomis segėsi Mažai dalyvių Išstatė (irgi be to dureles, už kurių pasislėpė Labas, draugas Barzdy­ dyla netyčia ištraukė blogai Šįryt atsikėlęs prisiminiau ant krūtinių numerius. . . Pa­ merginų) žurnalistų ir svetimų vyras ir grįžo atgal. Aprėku­ la, — labas, — pakilo iš kampo suvyniotą kiaušinį. Iš kritimo buvusį sapną. Kažkokia nema­ čiame pasiruošimo įkaršty­ kalbų specialybės, o bibliote­ si namų darbininkę, kam ši su odiniu puspalčiu. garso supratęs, kad Zosė kiau­ toma šilta banga užliejo dar je slidininkų tarpe atsirado naktį užmigo ir nenusaugojo, vyriškis nesugebėjo atsiųsti —Sveikinu, su paskaitėle, taip šinius išvirė minkštai, lekto­ mieguistą kūną. O sapnas bu­ prorektorius drg. Mitropols- kininkai kada pasirodys karštas van­ sakant. nė vieno slidininko. rius atskleidė enciklopediją. vo tikrai nepaprastas. kis, kuris skatinančiais žodžiais Individualiai geriausiai pa duo, docentienė atsisėdo prie — Ir velnias davė taip iš Deja, lapus uždengė „kapron” Sapnuoju, rodos, kad atsi­ palinkėjo sėkmės ir įdomios sirodė II k. rusistas Skudutis telefono. ... O Barzdyla tuo metu, karto ir susitikti, — išmušė kojinė juoda kulnimi per apsi­ dūriau Gamtos fakulteto rū­ sportinės kovos. Česlovas, viršijęs II atskyrio Barzdylą, pamačius rikimą ir skubotumą įkišta muose. Visa aplinka kažkaip sukandęs dantis, kraipė „Mosk- prakaitas rezultatą (41:25). Tos pačios Ir kova užvirė!

Vingio par ­ Mataitį. portfelin. „Ne žmona, o' ero ­ nepaprastai žavi.

Akį veria vičiaus” vairą, keikdamas ke­ studentui Eug. — Geru laiku pataikėte,— das” — nusikeikė mintyse baltos sienos, erdvios ir švie­ ke vis naujomis poromis nuo specialybės lią, orą, žiemą, aplamai viską Skibarkai atiteko II vieta, li­ starto atitrūkdavo slidininkai nedavė atsigauti Barzdylai pir ­ Barzdyla, glamžydamas mote­ sios auditorijos, stuksenantis pasaulyje. Kur tai matyta — tuanistas J. Vaitkus liko 3-oje ir vienas po kito braudavosi vietoje. jį, Barzdylą, mokslininką-teo- mininkas, — dabar kaip tik rišką galanteriją ir kišdamas sieninis laikrodis. Skambutis varžybų trasoų, kur jau ke ­ užsiėmimų pradžiai, ir aš pa­ retiką, paruošusį tiek Jaunų pietų pertrauka, o čia pas kiseniun.

Merginų tarpe individualiai . . .Po daug sunkių ir traukiu link geologijos kated­ liomis minutėmis anksčiau pra­ geriausių rezultatų atsiekė rugerų specialistų, parašiusį tiek mus dar traktoristal talkoje, dėję startą buvo nuvažiavę ge ­ durpes veža — pasiklausysim ros laboratorijų. painių klausimų, į kuriuos šio ­ straipsnių ir net brošiūrą ban­ slstės Gudjurgytė ir Baltru Įeinu. Nepaprasta švara. rą oistancijos gabalą. Reikėjo šaltytė, laimėjusios atitinka džiusį išleisti — išgrūdo Į kol­ jūsų paskaitos. O komandiruo­ kius tokius atsakymus davė vytis, lenkti, pralenkti. . .

Sai­ tę ir vėliau aplforminslm. lektorius, nukrypęs nuo pa­ Ant stalų rikiuojasi kolbos, ūkį. . . mai I ir II vietas ir parodžiu­ „Prasideda” — pamąstė grindinės temos, Barzdyla at­ menzūros, kabo rankšluosčiai, tas vėjas negailestingai drėbė sios III atskyrio rezultatą — Ir kur dingti tame kol­ sniego purslus, žemai palinku­ ūkyje, — mąstė toliau Ignas, Ignas, beviltiškai žvalgydama­ sikvėpė ir išsitraukė nosinę vienodai dūzgia ventiliatoriai. sios šakos braižė Įkaitusius, (25:30 ir 25:56). III vietą už­ nusišluostyti aprasojusiai kak- ‘ Keista! Juk vakar čia viso to — pas brigadininką nenakvo- sis aplink.'Bėgti buvo vėlu. ėmusi Matutytė taip pat išpil­ — Gal ne dabar, draugas tai. Prieš jo nuvargusias akis nebuvo. O kas čia? Muilas!? paraudonavusius veidus, nu­ dė III atskyrio normą. sl — tikriausiai blakių bus, o plėšdavo kepuraites. ..

Bet Iš kur gi ši prabanga?

Slidininkai, geriausiai pasi pirmininkas Mataitis — buvęs Mataiti, pavargau kelionėje, oi vėl sušmėšėlavo juoda „kapBet mano sapną nutraukė slidininkai atkakliai brovėsi rodę jo paties katedros dėstytojas. ir mano paskaitėlė specifiška, ron”’ kulnis. tarpspecialybinėse fakul­ pirmyn. taip sakant, che, che. . .

— Velniai rautų, — vos niuksas į pašonę ir sugriaudėteto varžybose, gins fakulteto „Kaip žemai dar stovi kul­ jęs balsas: balsu nesušuko Ignas, mesda ­ —» Kodėl? Dabar jūs praPirmą komandinę vietą pel­ garbę tarpfakultetinėse varžy tūra mūsų kaime”, — nukry­ — Ar dar nesikelsi, miega- nytai mas klastingą daiktą į šalį. laimėjo rusistai (ko­ bose. po nuo savo minčių Ignas, pa vesklte pasikalbėjimą, o vaka­ Kojinė 11? nuslydo nuo stalo ir manda: Skudutis, Skibarka, E. Rimša stebėjęs kolūkietę, svirties pa­ re kolūkio skaitykloje padary­ gracingai išsitiesė grindyse.

Keista, bet sapnai kartais galba semiančių vandenį. sime paskaitą kaip reikant. . . Kur buvus, kur nebuvus prie netampa tikrove. O juk ne­ — Žuvau, — pamanė Barz­ „Kaip prie caro, ta pati tech­ Barzdylos prišoko riestanosė būtų sunku palaikyti laborato­ nika”. Prisiminęs šiltą ir šal­ dyla, mintyse ieškodamas te­ sąskaitininkė. rijose švarą ir tvarką. mos, kuri Išgelbėtų padėtį. tą vandenį savo bute, elektri­ M. Vismatis — Ar daug, draugas, atslnį kojų šildytuvą (turėjo Ig­ „Kambarinių gėlių augini­ vežėt? Pas mus su juoda kul­ nas nuo senų laikų tokį pran­ mas”? „Gyvybė Marse”?, „Ar nimi kaproniuką — ai, kaip cūzišką aparatėlį) Ir dantų še­ gali katė išmokti loti, o šuo sunku gauti! Aš galiu atsily­ Paslaugus budintis petuką, užmirštą namie, do­ peles gaudyti”? „Kas bus, kas ginti bet kuo, ir kelias dešim­ Įkyrus telefono skambutis centas porą kartų piktai plerp- nebus, o Barzdyla nepražus" tis kiaušinių surasime, jūs ma­ priverčia aukštą, malonios ištelėjo signalu ir nutarė min­ — nutarė lektorius, pasirink­ tau, mėgėjas — metė žvilgsnį vaizdos jaunuolį (taip sako tyse: „Bus kas, nebus, už tri­ damas šį kartą šuniškai-katiš- riestanosė į sudužusį kiaušinį merginos) pakelti telefono ra­ ARTĖJA ŽIEMA'. jų dienų grįšiu į civilizaciją ką tematiką. „Bandysiu sudo­ prie stalo. gelį ir laikinai atitraukti dė­ ir aprašysiu čionykštės* kol­ minti kolūkiečius naminiais — Aš, mergyt, ne speku- mesį nuo skaitomos knygos.

Kiekvienas, perskaitęs gam­ rašoma apie žiemą, kuri, taip ūkinės liaudies papročius. Pa­ žvėrimis”. liantas, o docentas, ir „kapro— Alio. . . 23b bendrabučio sporto kolektyvo sien­ sakant, jau finišuoja. .. garsėsiu, ir honoraras bus. . .”

Užsidėjęs akinius. Barzdyla nų", kojinių nekenčiu,, kaip budintis.. . Ką. . . ką pakvies­ tininkų laikraščio paskutinį numerį, — Ačiū už paaiškinimus, atsikosėjo ir kreipėsi į susi ­ Prie kolūkio centrinės so­ maro. ti. . . a, a. . . numerį?. . Net nepaprastai išsigąsta. Mažiau — dėkoja nudžiuginti bendra­ dybos „Moskvičius” įstrigo į rinkusius: — Chl, o vežiojatės, kaip ketvirtas aukštas? Ar labai rei­ treniruoti, sako, net į nokdau­ kalbiai. — Mes jau buvome sniegą — kelią buvo užėmu­ — Mokslas, draugai, iki šiol škaplierius. — nusišaipė mer- kia? Na, ką gi, palaukite, pa­ ną krenta: „Sportuojančiame beišsigąstą. sios traktorinės rogės su dur­ tvirtai nežino, ką pirmą pri­ gaitė, smukdama į šalį. ieškosiu. gamtininke" juodu ant balto • — Nėra ko baimintis ir dė­ pėmis. jaukino žmogus — šunį, ar ka­ Ir tikrai prasideda ieškoji­ rašoma, jog vėl artėja žiema. koti, — geraširdiškai kalba Klastingai šypsodamasis, — Ei, vyriokai, kur jūsų tę, tačiau tai įvyko maždaug — Bus dvi žiemos pagret, sporto kolektyvo pirmininkas. pirmininkas atplėšė mas! Subraška dedamas ant valdyba? tuo metu, kaip pasirodė vie­ I kolūkio stalo telefono ragelis ir budin­ tiesa? — kas tik sutikęs klau­ — Kitą kartą skaitydami, datą pusę Barzdylos kelialapio ir — Ogi tenai, ant kalno. Pa­ nas iš aršiausių žmogaus prie­ tis įsigilina į „ieškojimą”. . . sia sporto kolektyvo pirminin­ irgi pasižiūrėkite. Matysite, sėdėk, draugas, kol durpes nu­ šų — pelė. Visų šių įvykių įsikišo į stalčių. pradeda ieškoti atverstoje ko Minkevičiaus. kad musų laikraštis išleistas — Pasiųsime paštu į Vil­ knygoje tos vietos, kurią tas vešim, grįždami ištrauksim! vidinis ryšis vedė prie išori— Nežinau, —’ abejingai keturis mėnesius. . . nių ir Įrašysime savo padėką, nelemtas skambutis nutrau­ gūžteli pečiais pirmininkas. — prieš Iš visko sprendžiant, apie — niekuo gera nelemiančlu kė. . .

Man apie tai niekur neteko sportinės žiemos rezultatus balsu užbaigė Mataitis.

Po keleto minučių suskam­ skaityti. „Sportuojantis gamtininkas" ... Už pusvalandžio Barz­ ba atsakymas.

— Nejaugi? — stebisi pa­ •ašys liepos mėnesį. Norintieji dyla, nelaukęs nei vakaro, nu— Alio, . . . kambaryje du­ šnekovai. — Juk „Sportuojan­ sužinoti, kaip fakulteto, sporti­ siskundęs staigiai prasidėjusiu rys užrakintos, nieko nėra. tis gamtininkas" artėjančiai ninkai ruošiasi vasaros sporto gripu, vėl išdūmė į Vilnių. žiemai vedamąjį paskyrė. sezonui, sienlaikrtiščio gali ne­ Tuo viskas ir baigiasi.

— Na, brangieji, — nusi- skaityti iki rugsėjo.

N. Ratkutė, L. Gaidelis J. Buivydas juokia Minkevičius, —i ten gi „Spyglio" koresp.

MOKSLAS VI PENKMEČIO TARNYBOJE

Atominio amžiaus slenkstyje Naujas galingas mūsų šalies liaudies ūkio vystymasis glau­ džiai susijęs su technikiniu progresu. Dabartiniu metu vienas iš pagrindinių techniki­ nio progreso uždavinių yra vi sapusiška gamybos elektrifika­ cija.

Elektros energijos pareika­ lavimai verčia ieškoti naujų jos gavimo būdų.

Energijos kiekis, sukauptas ; gamtinėse branduolinio kuro — urano ir torio atsargose, 10—20 kartų viršija bendras anglies ir naftos atsargas. O uranas ir toris — dar tik pir­ mosios žmogaus apvaldytos atominio kuro rūšys. Jau da­ bartiniai mokslo rezultatai lei­ džia teigti) kad visai netoli­ moj ateity galės būti panaudo­ jami ir kiti elementai.

Vertingiausia branduolinio kuro ypatybė — didžiulė ener­ gija. Mažytis atominio kuro gabaliukas degtukų dėžutės dydžio duoda tiek pat energi­ jos, kiek jos išsiskiria sudegi­ nant 1250 tonų naftos. Pirmo-

ji pasaulyje TSRS Mokslų akademijos atominė elektrinė sunaudoja per dieną tik 30 gramų urano, kai tuo tarpu ši­ luminė stotis tai pačiai ener­ gijai gauti sunaudotų 120 to­ nų anglies.

Didžiulė energija, aukštas naudingumo koeficientas atve­ ria nepaprastai plačias per­ spektyvas.

Dabartiniai mokslininkų ty­ rinėjimai leis dar labiau su­ mažinti elektros energijos ga­ vimo išlaidas, kas leis kurti atomines elektrines ir toli­ miausiuose šalies kampeliuo­ se. Nematytais tempais pasi­ keis Vid .Azijos smėlio dyku-

mos, Sibiro ir Tolimųjų Rytų tundra ir taiga, kur iškils pra monės įmonės, vystysis žemės ūkis.

Atominės ..energijos panau­ dojimas leis automatizuoti ga-

mybos procesus. Atsivėrė gali­ mybės sukurti automatiškai re­ guliuojančius prietaisus, kurie žymjal pakelia darbo našumą.

Jau dabar radloaktyVinė žemės kasimo darbų kontrolė Kulbyševo ir kitų HES statybose pa­ kėlė darbo našumą 20%.

Daug padėjo radioaktyvi žvalgyba naftos ieškojimui.

Ištisą revoliuciją atominės energijos panaudojimas sukels transporto srityje. Šeštasis penkmetis — ato­ minio amžiaus naujas žingsnis.

Priešakinis žūklės būdas

Naujasis aparatas sėkmin­ gai panaudojamas Poliarinio jūrų žuvų ūkio ir okeanografi­ jos mokslinio-tlriamojo Insti­ tuto bendradarbių.

Nuleidžiant jį iki 70 metrų gelmės ir paliekant kyboti, iš hidrostato nesunku stebėti ma­ žiausias dugno smulkmenas, stebėti žūklės eigą. Laiku pa­ matomi povandeniniai akme­ nys, dideli žuvų susitelkimai leidžia sėkmingai reguliuoti visą darbą. Mokslininkai taip pat nustatė, kad žuvys jautriai reaguoja į ryškią elektros švie­ są, ypač jaunos menkės. Nau­ jajame aparate įrengtas elekt-

Traleris išplaukė į atvirą jū­ rą. Prasidėjo žūklė. Jos eigą ir žuvų laikyseną atidžiai ste­ bi žmogus, nusileidęs prie pat jūros dugno ir atsidūręs pa­ čioje žuvų kibždynėje. Ramiai sėdėdamas besisukančioje kė­ dėje, jis laikas nuo laiko kaž­ ką pasižymi bloknote, fotogra­ fuoja. Žmogus patogiai Įsikū­ rė plieniniame hermetiškai už­ darytame povandeniniame ru­ tulyje — hidrosTate. Hidrostatas aprūpintas deguonio tieki­ mu, prietaisais, telefonu. Ja­ me penki iliuminatoriai, lei­ džią stebėti visą aplinką.

Hidrostato pakėlimas ir nu­ sileidimas žymiai paprastesnis ir greitesnis, negu naro su skafandru, nes čia žmogui ne­ ros apšvietimas daug prisidės reikia prisitaikyti prie besikei­ prie žuvies sugavimo pakeli čiančio slėgimo.

I mo.

A P S I R I K O Naujame Čiurlionio 23 d bendrabutyje Iki nėra spintelių. Bendrabučio gyventojai knygas maisto produktus priversti laikyti paloviuose drabužių spintose.

(Iš skaitytojo laiško)

Svečias: — Oi, atleiskite, aš rodosi, nelaiku pakliuvau. Jūs tur­ būt grindis plaunate? / Kambario gyventojas: — Prašom, prašom! Jonas tuoj užkąs, galėsite paslkalbėSt. Patacko pieš.

Redaktoriaus pavaduotojas Z. KONDRATAS

Istorijos-filologijos fakulteto V kurso studentui ZABOTKAI Antanui, jo tėvui mirus reiškiame gilią užuojautą.

Kurso draugai <

LV 00516

Redakcijos adresas: Vilnius, S tuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leid. sp.

Užs. Nr. 0268