Tarybinis Studentas, 1958 m. sausio 9 d. Nr. 1 (277)

VISŲ SALIŲ PROLETAREI. VIENYKITE*’

KAIP MES ATOSTOGAUSIME? Nr. 1 (277) 1958 m. sausio 9 d., ketvirtadienis.

VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ_ORGANAS

P A R T I J O S

Ataskaitinis

GYVENIMAS

susirinkimas

domėtis šios katedros darbu. skyriaus darbui, mokslo per­ Reikėtų peržiūrėti dėstomųjų sonalo kvalifikacijos kėlimui. disciplinų programas, dau- Ta proga daugelis kalbėtojų giau bendradarbiauti su kito- pabrėžė, jog būtina sumažin­ mis visuomeninėmis katedro- ti kai kurių komunistų, ypač mis, sustiprinti katedros ko- jaunų dėstytojų, apkrovimą visuomeniniu darbu. lektyvą.

Pripažįstant ypatingą dėsKomunistai iškėlė rimtus tytojų vaidmenį, auklėjant trūkumus jaunųjų specialistų studentiją komunizmo dvasia. paskirstyme ir perspektyvi­ Iškyla labai svarbus dėstytojų niame planavime, nurodydami marksistinio - lenininio paruo- į tai, kad dalis baigusiųjų Šimo klausimas. Partinis švie­ neparuošta darbui musų res­ timas pas mus rėmėsi teori- publikos mokyklose. niais dėstytojų seminarais.

Praėjusiais metais jie buvo VIDINIS IR tampriau rišami su seminaro ORGANIZACINIS DARBAS narių dėstomųjų dalykų pro­ blematika. Reikia ir toliau sutvirtina partinę organiza­ eiti šia kryptimi. Neatsitikti­ ciją, kelia jos veiksmingumą. nai. kaip pažymėjo drg. Ben- Žymiai daugiau iniciatyvos IDEOLOGINIS DARBAS ) džius, daugelis studentų dar pradėjo reikšti fakultetinės buvo partinio biuro ir vi­ nesugeba susieti marksistinės partinės organizacijos, spręssos organizacijos dėmesio metodologijos su savo spe- damos pačius svarbiausius centre. Ataskaitiniu laikotar­ icialybės klausimais. Vadinasi, akademinio gyvenimo klausi­ piu, partijos XX suvažiavimo iš vienos pusės, visuomeninių mus. Veiklus buvo ir univer­ nutarimų įtakoje, ypač paki­ fnokslų dėstytojai turi dau­ siteto partinis biuras. ' lo studentų politinis aktyvu­ giau atsižvelgti į fakultetų Vienas svarbiausių parti­ mas, jų domėjimasis musų specifiką, o iš kitos — kon­ nės organizacijos įtakos ro­ šalies gyvenimu. Tačiau kartu krečių specialybių katedros pastebėta ir nesveikų nuotai­ privalo parodyti, kaip mark­ diklių yra partijos eilių au­ kų. Tai pareikalavo žymiai sistinė metodologija taikoma gimas. 1957 m. buvo priimta sustiprinti ideologinį darbą, įvairių sričių mokslams. į TSKP narius ir kandidatus pagyvinti komjaunimo veiklą.

Svarbų vaidmenį suvaidi­ MOKYMAS IR MOKSLAS virš 50 žmonių. Tai geriau­ sieji mokslo personalo ir stu­ no ruošiami, susitikimai su — MŪSŲ GAMYBA revoliucijos veteranais, po­ dentų atstovai. Tačiau reikia grindininkais, su mūsų rašy­ Sį mintis vyravo daugelio ir toliau burti ir remtis vi­ tojais, žemės ūkio pirmūnais, komunistų kalbose, Partinės itin reikšmingas poslinkis organizacijos daug dėmesio same politiniame darbe pla­ ideologiniame - auklėjamaja­ skyrė mokymo ir mokslo čiu nepartiniu aktyvu. me darbe — platus musų stu­ klausimams, atviruose parti­ Partinės organizacijos veik­ dentų dalyvavimas įvairiose niuose susirinkimuose buvo la remiasi masinėmis visuo­ talkose (dalyvavo kas antras svarstomas fakultetų ir atski­ meninėmis organizacijomis.

VVU studentas). Tai buvo rų katedrų darbas. Partinė Drg. Bielinis kalbėjo apie tai, puiki darbo ir gyvenimo mo­ organizacija aktyviai dalyva­ kad komjaunimo darbe, ne­ kykla mūsų jaunimui. Žilinų vo parenkant studentų kon­ paisant tam tikrų laimėjimų, kultūros klubo statyboje iš­ tingentą, organizuojant jubi­ vis dar yra rimtų trukumų. augo geras, draugiškas ko­ liejinę mokslinę konferenciją lektyvas, kurio nariai šiuo ir kt. Pagerėjo studentų da­ metu yra aktyviausi fakulte­ lykinis paruošimas. to visuomenininkai.

Tačiau komunistai su dide­ Bet didžiausią ideologinį liu susirūpinimu kalbėjo apie poveikį studentijai turi mo­ trūkumus mokymo Ir mokslo S. m. sausio 6 dieną, uni­ paskaitos, tiriamajame darbe. LKP CK kymo procesas seminarai ir pan. Ir labai ge­ gruodžio mėn. Plenumas pa­ versiteto rektorius, remdama­ rai padarė Medicinos fak. ko­ žymėjo, kad studentai nėra sis TSRS Aukštojo Mokslo munistai, suruošę atvirą par­ pakankamai pasiruošę prakti­ Ministerijos 1957 m. gruotinį susirinkimą tema „Tary­ niam darbui. Šiems trūku­ džlo 16 d. įsakymu dėl Vil­ vardo binės ideologijos ugdymas mams pašalinti, — nurodė niaus Valst. Kapsuko . paskaitose ir pratybtse”, ku­ drg. Bu'avas, — reikia žy­ universiteto Tarybos ir fakulriame pasisakė katedrų vedė­ miai pagerinti pedagoginės tetinių Tarybų sudėties moks­ jai ir dėstytojai. ir gamybinės praktikos pra- liniams vardams pripažinti, Kartu susirinkime buvo nu[.­ įvedimą, pritraukiant vadova- mokymo, metodiniams, kon­ kvalifikuotus specia- kurso, ūkiniams ir kitiems rodyta, jog rektoratas nepaĮ.'vimui ­ kankamai kontroliavo, kaip ir|į* ift??LC) ^.,netrjr prailginti klausimams spręsti, patvirtino kiek katedros domėjosi atski-F prakykos laiką. Be to, reikia bendrą universiteto ir fakulterų dėstytojų paskaitomis, se­ plačiau organizuoti gamybi- tines Tarybas. Atskiros Tary­ bos moksliniams laipsniams nes ekskursijas. minarais.

Pagerėjo mokslo darbų lei- suteikŲ dar nepatvirtintos. į Ideologinis auklėjimas turi dimas, tačiau, kaip' nurodė bendrąją universiteto Tarybą rūpėti kiekvienai katedrai, drg. Bulavas, Pauliuko- įeina rektoratas, fakultetų de­ kiekvienam dėstytojui. Yra drg. nis, Liakas.į jis toli gražu ne­ kanai, katedrų vedėjai, dalis katedrų, kurios mažiau dėme­ sugeba apiipti visos universi­ profesūros, partinės komjau­ sio skiria ideologiniam dar­ teto ruošiantos mokslinės pro­ nimo ir profsąjungų viet. ko­ bui. Neatsitiktinai jų auklėti­ Keturi „Mokslo miteto atstovai. Tarybos su­ nių tarpe pasitaiko nesveikos dukcijos.

Darbų” torr.’i dar tebeguli dėtis — 69 asmenys. nuotaikos. Pav., lituanistas spaustuvėje.

Tokiu pat principu patvir­ aukš Gervė, išvykęs į mokyklą, at­ tųjų mokyklų Apleistas tintos Tarybos ir atskiruose vadovėlių rašy ­ sisakė auklėjamojo ir užkla­ mas ir leidimas, studentų fakultetuose.

Sis rektoriaus sinio darbo su mokiniais, sa­ mokslinių darbų spausdiniįsakymas buvo perskaitytas kydamas, kad tai esą ne jo mas. reikalas. Nesiderina su tary­ Daug dėmesio komunistai universiteto Mokslinės Tary­ binio studento morale ir poli­ skyrė mokymo proceso ra- bos posėdyje š. m. sausio 7 tiniu sąmoningumu V k. li­ cionalizavimui, neakivaizdinio dieną. tuanistų Tamošiūnaitės ir Ur­ bono elgesys. Tačiau lietuvių literatūros katedra, jau ne vieną kartą kritikuota, vis PASIŪLYMAI dar nesiima ryžtingų priemo­ Drg. BULAVAS: Pradėkime lių, bet Ir iš kapitalistinių vals­ nių auklėjamajam-politiniam ruoštis universiteto 380-osioms tybių, komplektavimu. Tik tuomet darbui pagerinti. Komunistai metinėms, kurias mes švęsime mūsų dėstytojai galės giliai ana­ da­ lizuoti ir kritikuoti buržuazines Bielinis, Lisenkaitė ir kt., pa 1959 metais. Tam reikia Jau uniteorijas. užplanuoti darbus apie žymėjo, kad susirinkimas, bar Drg. NAVICKAS: Reikalinga pa­ atversiteto istoriją, jarodas, skirtas lietuvių literatūros vaizduojančias universiteto vys- greitinti Jau parašytų įdomių mokslinių darbų, demaskuojan­ katedros auklėjamajam dar­ tymąsi ir pan. ___ .

A. BULOTA: °as mus daž­ čių buržuazines teorijas, išleidi­ bui apsvarstyti, nevisapu- naiDrg. lankosi svečiai ik Lenkijos ir mą (pvz., dėst.

Simonavičiaus siškai išnagrinėjo tą darbą, kitų socialistinių šalių. Jau laikas darbą).

Drg KOSTELNICKIS: Universi­ nepilnai atskleidė jo trūku­ ir mums paųalvoti apie atsako­ teto dėstytojai turi kuo aktyviau­ vizitus. mus, Ataskaitiniame susirin­ muosius Mokslinė biblioteka; turi susirū­ siai ir skaitlingiausiai įsijungti į kime buvo nurodyta, kad IFF pinti knyųų ir kitų leidinių ne ruošiamas atostogų dienomis ^talpartinis biuras turi ir toliau tik iš liaudies demokratijos šaGruodžio 26 d. universite­• to komunistai susirinko į Ko­■ lonų salę aptarti partinės or­ ganizacijos veiklą 1957 me­tais. Universiteto partinė or­■ ganizacija, pradėjusi savo> darbą pirmaisiais pokariniais> metais, jau turi savas tradi­ cijas, sukaupė nemažą paty­rimą. Plečiasi jos įtaka visami universiteto gyvenimui.

1957 m. — jubiliejiniai Tarybų Sąjungos metai — bu­. vo itin reikšmingi ir musų universitetui, mūsų partinei organizacijai. Apie tai kalbė­ jo partinio biuro sekretorius; drg. Kuzminskis, atsiskaityda­ mas už biuro darbą.

“■”"7 V

Visų pirma, nepakankamą vaidmenį politiniame jaunimo gyvenime vaidina pirminės organizacijos. Kaip tik čia į pagalbą turėtų ateiti komu­ nistai, patarti mūsų aktyvui, kaip organizuoti darbą grupėse.

Drg. drg. Bielinis ir Bendžius nurodė į tai, jog kartais atskiri dėstytojai, o taip pat ir administracija nuolai­ džiauja nepažangiems stu­ dentams. Ne visuomet sude­ rintas komjaunimo ir admi­ nistracijos poveikis amorališkai pasielgusių studentų at­ žvilgiu.

Apie profsąjungos darbą universitete kalbėjo drg. Žė­ ruolis. Jis pabrėžė, kad TSKP CK gruodžio Plenumo nutarimai reikalauja sustip­ rinti partinių organizacijų dė­ mesį profsąjungų veiklai. Pas mus, universitete, kaip tik profsąjunga labai mažai pri­ sideda prie gamybinių pasi­ tarimų organizavimo. Komu­ nistai turėtų pravesti tam tik­ rą aiškinamąjį darbą dėl stu­ dentų ir dėstytojų profsąjun­ gų susijungimo.

Diskusijose taip pat kalbė­ jo drg. drg. Lunia, Jonaitis, Ostrauskas, Kėdikas, Noskovas.

Susirinkime kalbą pasakė LKP Vilniaus miesto komi­ teto sekretorius drg. Griške­ vičius.

Susirinkimas Išrinko parti­ nį biurą šios sudėties: drg. drg. Blellnį, Bendžių, Berna­ tavičių, Blieką, Jankauską, Kuzmlnskį, Lolą, Lunią, Ste­ ponaitienę, Trakymą, Zaksą.

Mūsų komjaunimo komitetas ir kultūros klubas il­ gai laužė galvas, kaip čia padarius, kad žiemos atos­ togos praeitų įdomiai, linksmai ir naudingai. Tai sunkus dalykas, draugai, sutalpinti šias tris sąvokas vienoje pramogoje.

Iš įdomesnių dalykų — bus organizuojamos eks­ kursijos į Leningradą, Ki­ jevą, Kišiniovą ir Tbilisį (50 žmonių).

Važiuos mūsų universite­ to studentai j Lenkiją, Če­ koslovakiją.

Pas mus žiemos atosto­ gų metu žada atsilankyti Maskvos universiteto stu­ dentų simfoninis orkestras.

Mūsų žiemos sporto mė­

įMeakivaizdininkai laiko egzaminus žiemos egzaminų sesiją bus išlaikyti egzaminai Ir l atvažiavo visi mokytojai-ne- klausomos įžanginės paskaitos akivaizdininkai: lituanistai, sekančiam semestrui. svetimkalbiai, rusistai, istori­ Nuo sausio 23 dienos sesi­ kai, matematikai, biologai, ją laikys žurnalistai, bibliote­ Nuo sausio 3 iki 12 dienos kininkai ir teisininkai.

Egzatninai prasideda Kalba fakultetų dekanatai (telefonu) EKONOMIKOS MF MEDICINOS MF

Sausio 6 d. I k. ekonomistai laikė pirmąjį egzaminą — TSRS liaudies ūkio Istorlją (doc. Jaslnskas). Penki studentai Išlaikė labai gerai.

Drg. Pallukaitė vienintelė debiutavo nesėkmingai — dvejetas. . .

Trečiakursiai jau išlaikė du egzaminus: „Dialektinį materializmą” ir „Prekių mokslą ’. Nepatenkinamų pa­ žymių nėra. Dialektinį mate­ rializmą 5 studentai išlaikė labai gerai, jų tarpe Staniokas, Faltušaltė ir kt.

turint galvoje tai, kad 10 studentų specializuosis klasikinėję filologijoje.

Mokslinės Tarybos posėdis apsvarstė taip pat kadrų ruo­ šimo per aspirantūrą perspekt. planą 1959—1965 m. mokslo tiriamųjų darbų per­ spektyvinį planą (pranešimą šiais klausimais padarė prorektorius prof. Jankauskas) ir kapitalinių statybų perspektyvinį planą (pranešėjas prorektorius drg. Grincevičius).

Už I V ■

Medikai diplomantai star­ tuoja pirmieji: jie jau išlai­ kė nervų ligų (doc. Žiugžda) Ir sveikatos apsaugos organlzacljos( doc. Micelmacheris) egzaminus. Labai gerai laiko studentai: nervų ligų egzami­ ną — Danytė, Drugelis, svei­ katos apsaugos organizaciją — Ramanauskaitė, Ožiūnas ir kt.

TEISES MF

Egzaminai čia dar tik pra­ sideda (turint galvoje, kad IV Ir V k. jau po sesijos).

Vakar ir šiandien I k. laiko Valstybės Ir teisės Istoriją.

CHEMIJOS MF Taip pat ir III k. laiko poli­ Ketvirto kurso chemikai tinės ekonomijos egzaminą. sausio 3 d. išlaikė pedagogi­ kos egzaminą (dėst. RlmFIZIKOS-MTEMATIKOS džius). Nepatenkinamų pažy­ MF mių nėra. Studentai Agranovskij, Djačenko ir kt. išlai­ Šiandien diplomantai laiko kė labai gerai.

Istorinį materializmą (dėst.

Zimanas). Laukiam rezultatų.

UNIVERSITETO MOKSLINĖJE TARYBOJE Posėdyje buvo svarstomas universiteto perspektyvinis planas 1959 —1956 m. Apie studentų priėmimo kontin­ gentą pranešimą padarė pro­ rektorius doc. Meškauskas.

1960 m. studentų skaičius, palyginus su 1957 m. padidės 105. Numatoma įsteigti va­ karinį medicinos skyrių, ku­ riame galės specializuotis tu­ rintieji vidurinį medicininį išsilavinimą gamybininkai.

Taip pat padidintas ietuvių kalbos studentų kontingentas,

gėjai išvyks į turistinį žy­ gį maršrutu: Vilnius—Ig­ nalina—Vilnius.

90 komjaunuolių-aktyvistų žiemos atostogų metu bus nukreipti į rajonus politiniam - paskaitiniam darbui.

Visi studentai kviečiami dalyvauti LTSR aukštųjų mokyklų foto konkurseparodoje, skirtoje LLKJS X suvažiavimo garbei.

Ir dar labai įdomus da­ lykas — užsienio studentų delegacijos mūsų universi­ tete. Ruoškimės sutikti svečius, kaip pridera! „Tarybinio studento” koresp.

y

,

L.:

GAMTOS MF

Geologų II k. sausio 4 d. išlaikė bendrosios chemijos egzaminą (vyr. dėst. Raguotienė). Jau laikė geografų V k., I k., biologų IV k. Egza­ minai pačiame įkarštyje. Ne­ patenkinamų pažymių nėra.

Patenkinamų — nedaug.

ISTORIJOS-FILOLOGIJOS MF

Išlaikytų egzaminų rezulta­ tai IFF dekanate. Interesan­ tai gali apsilankyti Ir sužino­ ti.

EINANTI PĖDA GOGINĘ PRAKTIKĄ 'ir

ir

ir

ir

ir

Išnaudokime kiekvieną valandą Pamoka duoda daugiausia me­

Prasldėjus pavasario se­ tų sausakimša, todėl net sunku džiagos mokyklinio darbo pa­ apibendrinti Ir tobulinti, mestrui, didelė universiteto juos įjungti l įvairesnį auk­ tyrimui Į ką reikės kreipti dėmesĮ, ste­ IV k. studentų dalis išeis į lėjamąjį darbą. Minėtųjų, o bint. pažymint Ir analizuojant pa­ vidurines mokyklas atlikti taip pat Gamtos mokslų fa­ mokas?

Prieš eidamas stebėti pamo­ pedagoginės praktikos. Nuo­ kultetų katedros, kaip tai da­ ką,I. pats turi gerai su­ lat tenka girdėti jau tradici­ ro Istorijos-filologijos fakulte­ sipažinti stebėtojas su dėstomojo dalyko ja virtusius kaltinimus, kad tas, turėtų mokslo metų pra­ medžiaga, turiniu, su vadovėliu, turi žinoti smulkų pamokos pla­ universitetas silpniau už pe­ džioje savo dėstytojų darbą o taip pat tos pamokos vietą dagoginius institutus paruo­ taip planuoti, kad bent dalis ną, pamokų sistemoje. šia savo studentus darbui mo­ studentų drauge su savo gru­ II. Stebėjimui reikia skirti spe­ kykloje metodiniu atžvilgiu, piniais vadovais galėtų išvyk­ cialius užrašus, kuriuose butų ir aprašomos ste­ kad nesupažindina studentų ti praktikos atlikti į tolimes­ registruojamos bimos pamokos. su įvairiomis auklėjimo ir už­ nių rajonų mokyklas. Tada III. Nelaukdami mokytojo, ste­ klasinio darbo formomis, kad praktika bus žymiai turinin­ bėtojai jau iš anksto turi būti prieš pamoką klasėje, stebėdami universiteto auklėtiniai nenu­ gesnė ir vaisingesnė. ir priešpamokines mokinių nuo­ simano mokyklos vadovavimo Pastebėta, kad kai kurių taikas. kurios taip pat gali lemti klausimais ir t. t., bet čia pat praktikantų pamokos greitai vienu ar kitu atžvilgiu pamokos priduriama, kad vis dėlto jie virsta šabloniškomis metodo sėkmei. Analizuojant sąsiuvinio lapas dalinamas 1 3 skiltis, Iš žymiai geriau paruošti daly­ atžvilgiu. Po kelių pamokų kurių I-je žymimos atskiros pa­ kiniu atžvilgiu. Visi — ir stu­ pasigirsta balsų, kad nėra mokos struktūrinės dalys ir Jų dentai, ir dėstytojai — turi­ prasmės ruoštis ir atlikti li­ /laikas, Il-je skiltyje pamokos eiga, III-Je — žymimos me padaryti viską, kad tie kusias, nes vienos nuo kitų smulki stebėtojo pastabos dėl pamokos kaltinimai atkristų, kad uni­ niekuo nesiskiria. Tai rodo eigos, turint galvoje mokytojo ir versitetą baigęs studentas, kai kurių grupinių vadovų ne- mokinių tarpusavio santykius pa­ atėjęs dirbti į mokyklą, iš pat Kūrybingumą ir metodinį ne­ mokos mėtų. pirmos dienos joje pasijustų reiklumą. Reikia taip organi­ STEBIMŲ PAMOKŲ ŽYMĖJIMAS ne svečias esąs, o nusimanąs zuoti darbą, kad vedamų pa­ Pamokos stebėjimo metu gali savo darbe mokytojas ir auk­ mokų metodai įvairuotų, taip būti rekomenduojamos Įvairios lėtojas. pat pagal galimybę reikia pamokų žymėjimo schemos pri­ Universitete palyginti ne­ stengtis supažindinti studen­ klausomai nuo pamokos tikslo, nuo pamokos tipo, nuo dėstomo­ daug laiko skiriama pedago­ tus su įvairių tipų pamoko­ jo dalyko pobūdžio. Mišriojo ti­ ginio ciklo dalykų dėstymui mis, tada neteks skųstis, kad po pamokos dažniausiai žymimos ir analizuojamos pagal tai, kaip ir pedagoginei praktikai, to­ visos pamokos panašios. vyko, todėl joms galima re­ dėl ši aplinkybė įpareigoja Eidami į praktiką, studen­ jos komenduoti tokią schemą: visus per 6 savaites labai pro- tą' turėtų atsiminti, kad gyve­ 1. Data, mokykla, klasė, kelin­ dnktingai sunaudoti kiekvieną nimas nestovi vietoje, ir tos ta pamoka, mokinių skaičius, pavardė. pedagoginės praktikos valan­ žinios, kurias jie įsisavino mokytojo 2. Pamokos tema. dą. Tik savo tikru darbštu­ per paskaitas prieš metus ki­ 3. Pamokos sandara.

Pianas. mu ir sumanumu universiteto tus, galimas dalykas, jau rei­ Plano sudaromosios dalys. Atski­ rų pamokos dalių laikas. studentas pajėgs per trumpą kia papildyti. Štai neseniai 4. Pavartotos pamokos metu la’ką įgyti tų mokymo ir auk­ įvyko LKP CK VII plenumas. priemonės.

Kokios pavalzdumo lėjimo įgūdžių,- kurie padės Auklėjamąjį darbą mokyklos priemonės buvo čia pat pamo­ Jam vėliau sėkmingai pradėti stengiasi pertvarkyti nutarimo kos metu vartojamos ir kurios darbą mokykloje. Nuo pačių f.Apie idėjinio-politinio darbo buvo iš anksto parengtos? studentų pastangų‘ žymia da­ s u*, tiprinlmą moksleivi’.} tar­ 5. Pamokos eigos analizė. a) Pamokos pradžia.

Mokinių limi priklauso taip pasiruošti pe” dvasia. Dirbant s-.i pio­ laikymasis pamoką įeinant mokytojo darbui, kad atkristų nieriais teks vadovautis pa­ mokytojui irprieš mokytojui įėjus į didelė dalis tų priekaištų, ku­ stai c>o VLKJS CK pienu no klasę. Mokinių dėmesio sužadi­ pamokos pradžioje. rie dabar daromi universiteti­ n’tarlmo „Dėl priemonių nimas b) Mokinių namų darbų pa­ niam mokytojų paruošimui.

V. I. Lenino vardo pionierių tikrinimas.

Patikrinimo metodas.

Paprastai praktikantas eina <; panizacijos darbui pagerin­ Klaidų taisymas. Mokinių veikla į mokyklą su nusistatymu, ti” (žr. „Tarybinė Mokykla”, patikrinimo metu. Atlikusių dar­ bą ir neatlikusių namų darbo kad svarbiausias dalykas prak­ 1957 m. Nr." 12). Su šiais mokinių vertinimas. Mokytojo iš­ tikos metu — gerai pravesti dokumentais reikia patiems vados. c) Apklausa. Mokytojo duotųjų jam skirtąsias pamokas. Pa­ s u ^rankiškai susipažinti jau nuoseklumas. Papildo­ moka yra ir studentų ir gru­ dabar, prieš einant į praktiką. klausimų mųjų klausimų iš seniau eitos pinių vadovų dėmesio centre.

Praktikos metu studentų medžiagos santykis su einamąja Toks nusistatymas teisingas, grupei mokykloje vadovauja, medžiaga. Visos klasės dėmesio apklausos metu. bet tik iš dalies. Juk mokyk­ ją konsultuoja, už Jos darbą patraukimas Mokinių kalbos taisymas.

Moki­ loje mokytojui tenka būti ir atsako dėstytojas-gruplnis va­ nių šnekamosios kalbos ugdymo klasės vadovu, o šio jo darbo dovas. Jam talkininku uja spe­ uždaviniai ryšium su minties aiš­ apimtis žymiai įvairesnė ir cialybės katedros ir pedago- kumu ir nuoseklumu. Kaip moki­ išmoko mokytojo užduotąją sudėtingesnė, nes tenka rū­ glkos-psichologijos katedra. niai pamoką — mechaniškai ar są­ pintis vadovaujamos klasės Jei praktikos metu atsirastų moningai? (pavyzdžiai). Kiek mo­ mokinių auklėjimu, padėti jų kurių neaiškumų, reikia kreip­ kinių paklausta? Atsakinėjančiųjų atsakymo apibendrinimas ir asmenybei formuotis ir augti. tis į šias katedras. Įvertinimas.

Dėl to praktikantas turi ma­ Kai studentas žengia pir­ d) Temos skelbimas. Mokinių tyti ne tik mokyojų pamokas, mai pamokai į klasę, jį su­ susidomėjimo sužadinimas naują­ Naujos medžiagos te­ bet visą mokytojo veiklą, ir tinka dešimtys smalsių, tyri­ ja tema. suformulavimas ir paskelbi­ ne tik matyti, bet visur būti nėjančių akių, dešimtys reik­ mos mo būdas. Ryšys su apklausa ir kartu su juo, jį pavaduoti, lių jaunų protų, dešimtys su anksčiau eitąja medžiaga. e) Naujos medžiagos išdėsty­ dirbti už jį. Šiuo metu svars­ emocionalių būtybių, kartais Pamokos turinio išsamumas, toma, kad ateityje auklėja­ jautrių ir kaprizingų, kartais mas. mokomoji ir auklėjamoji vertė, masis darbas mokyklose tu­ "abejingų ir skeptiškų. Geras ideologinis kryptingumas, sąsaja su praktika.

Naujų sąvokų for­ rės eiti pagal specialią pro­ savo dėstomojo dalyko mokė­ terminų aiškinimas. gramą. Busimasis mokytojas jimas, nuoširdumas, sugebėji­ mavimas.

Pamokos medžiagos apimtis ir turi būti itin atidus šios prak­ mas organizuoti pamoką padės dėstymo metodo tinkamumas kla­ tikos metu, kad kuo plačiau rasti kontaktą su klase. Dė­ susipažintų su klasės vadovo mesingas vyresniųjų mokyto­ auklėjamuoju darbu ir su­ jų pamokų stebėjimas, kritiš­ kauptų žinių, kurios paruoštų kas draugų pamokų svarsty­ jį naujoms to darbo sąlygoms mas, kruopštus ruošimasis pa­ Vilniaus valstybinis V. Kap­ mokykloje. Ypač Chemijos ir mokoms, aktyvus dalyvavimas Fiz'kos-matematikos fakultetų visame klasės auklėjamajame suko vardo Universitetas ir studentai praktikantal daž­ darbe padės įsigyti žinių ir Pedagoginiai Institutai paren­ niausiai nesidomi įvairesnė­ Įgūdžių, reikalingų tiek šiai gė gausų būrį vidurinėms mo­ mis auklėjamojo darbo formo­ praktikai sėkmingai baigti, kykloms mokytojų ir švietimo mis, pasitenkindami ekskursi­ tiek ir vėliau, dirbant mo­ darbo vadovų.

Stebint, lyginant jų paruoš­ jų organizavimu ir darbu da­ kykloje. tų mokytojų darbą ir besikal­ A. Gučas lykiniuose būreliuose. bant su mokyklų vadovais ir Pedagogikos-psichologijos Pedagoginės praktikos me­ pačiais mokytojais prieinama katedros vedėjas tu Vilniaus mokyklose stud.en-

sei. Didaktikos principų pritai­ kymas. Pavaizdumo priemonių pavartojimas. Mokinių Įtraukimas į naujosios temos aiškinimą. Sa­ varankiško mąstymo įgūdžių ug­ dymas. Mokinių moralinių, i n telektualinių ir estetinių jausmų vystymas, tarybinio patriotizmo jausmų kėlimas. Mokinių dėme­ sio ir susidomėjimo palaikymas, dėstant atskiras pamokos dalis.

Apibendrinimas. f) Įtvirtinimas ir pakartojimas.

Išdėstytosios medžiagos pakarto­ jimo būdai: žodžiu, raštu, pavaizdilmo priemonės, papildymai ir kt. Kurie dalykai iš naujosios medžiagos buvo užakcentuoti ir pakartoti? Kaip mokytojas dirbo su silpnaisiais ir geraisiais mo­ kiniais? Kiek mokiniai įsisavino perteiktąją medžiagą? g) Namų darbų skyrimas. Me­ todiniai mokytojo nurodymai.

Mokinių duotojo namų darbo pa­ sižymėjimas. Kaip patikrina, ar mokiniai suprato namų darbą? h) Pamokos pabaiga. Mokinių dėmesio išlaikymas pamokos ga­ le. Mokinių disciplina.

Pabaigos organizuotumas.

6. Kiti momentai, turintieji reikšmės pamokos pasisekimui. a) Mokytojo kalba, jo elgesys, kreipimasis į mokinius, sugebė­ jimas matyti ir stebėti visus kla­ sės mokinius ir Juos aktyvinti.

Orientavimasis, iškilus kuriam netikėtam klausimui.

Dėstomo­ sios medžiagos žinojimas ir mo­ kėjimas. b) Mokinių laikymasis pamokos metu: domėjimasis, drausmė; lai­ kymasis, dėstant atskiras pamo­ kos dalis, aktyvumas.

7. Pamokos rezultatai.

Api­ bendrinant atkreipti dėmesĮ Į tai. ką davė pamoka moksliniu-auklėjamuoju, komunistinės pasaulė­ žiūros formavimo atžvilgiu; kaip Įvykdytas pamokos planas, kokie nukrypimai; pamokos tempas.

Ar tiksliai buvo suplanuotos at­ skiros sudedamosios pamokos dalys? Pamokos vieta visoje pa­ mokų sistemoje? Kaip dar ge­ riau galima būtų atlikti tokią pamoką šia tema?

Tai būtų pagrindiniai butini klausimai, kuriuos reiktų žymėti. stebint mokytojo vedamą pa­ moką. Atskirais atvejais, priklau­ somai nuo pamokos temos, me­ todo, tikslo ir kt.. analizės klau­ simai gali būti vieni užakcentuo­ jami, kiti išleidžiami, o reikalui esant — įvedami ir visai nauji dalykai, priklausomai nuo dalyko specifikos, nuo klasės mokinių sudėties, amžiaus ir kt.

Pamoką reikia stengtis visą užfiksuoti kiek galima tiksliau.

Po pamokos užrašymo eina jos aptarimas.

Kiekviena pamoka aptariama tą pačią dieną, kada ji vyko. Dalyvauja visi grupės studentai, mokytojai, vadovas ir kiti, dalyvavę šioje pamokoje, Rašomas aptarimo protokolas. Analizuoja­ ma pamoka gali būti aptariama pagal Jos eigą. Bet vėliau galima analizuoti, ypač raštu, ir kitu pla­ nu, apibendrinant pamokos ei­ gą ir Jos rezultatus, pagal tokią schemą: 1. Pamokos tikslas (ar turi mo­ kytojas aiškų tikslą ar ne, jei tokį tikslą turi, tai kiek tas tiks­ las sutinka su visos pamokos tu­ riniu).

2. Pamokos aplinka (klasės švara, tvarka, jaukumas, klasės išvėdinimas prieš pamoką).

3. Pamokos turinys: a) mokslinis ir idėjinis-politi­ nis medžiagos nušvietimo tinka­ mumas; b) pamokos auklėjamasis kryp­ tingumas (ar teisingai susietas pamokos turinys, metodai ir or­

ganlzacija su auklėjamaisiais tikslais); c) išeitos medžiagos pakartoji­ mas pamokos metu (ar buvo pa­ kartota pamokos metu kas nors iš praeitos medžiagos, jeigu buvo kas kartojama, tai kurios pamo­ kos dalies metu ir kiek sėkmin­ gai); d) teorijos ryšys su praktika (mokytojo ir mokinių žinių pri­ taikymas, aiškinant dabartinės gamybos. buities ir apskritai gamtos reiškinius; ar moka pa­ tys mokiniai pritaikyti savo ži­ nias praktikoje, pvz.: savaran­ kiškai parengti bandymą, su­ montuoti kokį prietaisą ir kt.); e) mokinių žinių, mokėjimo ir Įgūdžių kokybė, pasireiškusi pa­ mokos metu (turint galvoje ir mokinių kalbos kultūrą).

4. Metodas ir pamokos paren­ gimas: f) metodai ir priemonės. pa­ vartotos mokytojo mokinių žinių ir mokėjimo patikrinimui. nau­ jos pamokos turinio išdėstymui ir t. t.; tų metodų ir priemonių kokybė; g) pamokos parengimas ir jo Išnaudojimas (ar pakankamai pa­ moka aprūpinate mokslo priemo­ nėmis ii- kita reikalinga medžia­ ga, ar mokamai visa tai panau­ dota); h) mokinių atsakymo Įvertini­ mo teisingumas.

5. Pamokos organizacija: i) pamokos struktūra (iš kurių dalių pamoka susidėjo, ar tiks­ lingas tų dalių nuoseklumas Ir joms skirtas laikas); suorganizavimas k) mokinių ir pamokos metu (kolektyvaus darbo suderini individualaus mas).

6. Bendrieji pamokos momentai, turintieji Įtakos pamokos ko­ kybei: l) mokytojo kalba: m) mokytojo elgesys pamokos metu (Organizuotumas dirbant, laikysena, kreipimasis Į moki­ nius); n) mokinių elgimasis darbo metu (domėjimasis, aktyvumas, disciplina, savarankiškumas dir­ bant ir t. t.).

7. Pamokos tikslo pasiekimas.

Analizuojant pamoką, reikia būtinai pastebėti ne tik tai, kas neigiama, bet iškelti, kąs teigia­ ma, koks mokinių mokėjimo ly­ gis, ir padaryti tam tikras aiš­ kias išvadas.

J. ŽUKAUSKAITĖ, IFF pedagoginės praktikos vadovas

APIE KLASĖS VADOVO DARBĄ Praėjusioj i praktika parodė, kad dauguma studentų, atlikda­ mi auklėjamuosius uždavinius, pasiekia gražių rezultatų, susi­ pažįsta su klasės vadovo darbo sistema, juos pamilsta vaikai.

Kur glūdi pasisekimo priežastys?

Kas patraukia vaikus?

Vaikus patraukia tvirtas ir tikslus žinojimas bei mokėjimas, santūri kalba ir nesišvaistymas frazėmis, nuolatinis pasiruošimas dirbti. Juk Makarėnkos teigimu, pedagogika — dialektinis moks­ las — visiškai nepripažįsta dog­ mų.

Daugumai praktikantų pravar­ tu žinoti ir dažnai prisiminti, kad norint gerai pasiruošti kla­ sės vadovo darbui, reikia kuo kūrybingiau išnaudoti visą mo­ kymo planų mums skiriamą pe­ dagoginei praktikai laiką susipa­ žinti su visa klasės vadovo dar­ bo sistema.

Klausytos paskaitos, skaityti vadovėliai, susipažinta su pagal­ binėmis priemonėmis vidurinių mokyklų klasių vadovams („Kla­ sės vadovas”, redagavo N. Boldyrevas. Valstybinė Pedagoginės Literatūros leidykla, Kaunas.

1956 m.). Studentui žinotina, kad klasės vadovas yra pašauktas or­ ganizuoti ir kiekvieną dieną va­ dovauti visam klasės auklėjama­ jam darbui.

Kurie pagrindiniai uždaviniai tenka klasės vadovui?

1. Kova už aukštą mokinių pa­ žangumą; 2. Kova už sąmoningą draus­ mę; 3. Mokinių auklėjimas komu­ nistinės moralės dvasia.

Visos auklėjimo priemonės, pravedamos klasėje, turi tarnau­ ti teigiamam šių uždavinių spren­ dimui.

Klasės vadovas turi dirbti tri­ mis kryptimis: a) su mokiniais, b) mokytojais, dirbančiais šioje klasėje, c) su tėvais. Iš čia kyla jų pareigos visapusiškai pažinti klasės mokinius; vienyti klasės mokinius į draugišką, vieningą kolektyvą; skatinti pažangumą ir drausmę; padėti komjaunimo ir pionierių organizacijoms; orga­ nizuoti užklasini darbą; palaiky­ ti nuolatinį ryšį su mokinių tė­ vais; siekti pedagoginio vienin­ gumo klasės mokytojų darbe.

Klasės vadovas yra lyg tas cent­ ras, į kurį suplaukia žinios apie mokinių gyvenimą. Jo darbo apimtis plati, jis turi sugebėti viską aprėpti, suderinti, duoti teisingą kryptį, siekiant aukšto mokinių pažangumo ir bendro idėjinio-politinio jų sąmoningumo.

Kad galėtų mokyti ir auklėti, mokytojas pats turi būti gerai apsiginklavęs pedagogikos teori­ jos srityje ir puikiai žinoti visus mokomojo-auklėjamojo darbo me­ todus. Todėl praktikos metu ana­ lizuokime gerųjų klasės vadovų patirtį.

V. GRAKAUSKAS

STUDENTE, pedagoginei praktikai pasibaigus, nepamiršk prista­ dokumentus: p tyti 1.šiuos Vienos įskaitinės pamokos konspektą ir vieno atlikto užklasinio darbo planą; filologai įteikia du konspektus — vieną kalbos ir antrą literatūros; 2. Vienos studento-praktikanto arba mokytojo pamokos analizę; 3. Ataskaitą (pagal dienoraščio duomenis).

Dienoraštyje patariame įrašyti, kaip susipažino­ te su mokykla, klase, atskirais mokiniais. įskaitinės pamokos, užklasinis darbas, klasės vadovo pareigų ėjimas, komjaunimo ir pionierių organizacijų darbas.

Ataskaitoje galutinai apibendrinami pedagoginės praktikos rezultatai, duodamaatlikto darbo analizė, nurodomi atsiekimai, trūkumai ir pageidavimai stud. <• ped. paruošimui pagerinti.

Vyr. dėst. K. Simaška

l»

n p

n <•

.

d d

RINKINĮ PARUOŠĖ V. DEST. K. SIMAŠKA IR VYR. LABORANTE S. PAUŽAITE

Mokytojas turi būti gerai pasiruošęs

Universiteto auklėtiniai Kapsuko rajone Nemažai Vilniaus Valst.

Kapsuko v. universiteto pa­ ruoštų specialistų kasmet at­ eina į Kapsuko rajono jau­ nosios kartos auklėtojų šeimą.

Tai vis žmonės, kupini jėgų, užmojų, iniciatyvos. Sunkūs, tiesa, pirmieji žingsniai, ženg­ ti jaunosios kartos auklėjimo darbe. Bet geri norai, paty­ rusių mokytojų patarimai pa­ deda pralaužti ledus.

Nelengva buvo su kalbos mokslu pirmaisiais darbo mėrcsiais mokytojai Tamulaitytei. pradėjusiai pedagoginį darbą Liudvinavo vid. mokyk■ loję. Tačiau nuolatinis šio da-

lyko studijavimas, patyrusių mokytoj ų-lituanistų pagalba padėjo ja! ir kalbos klausi­ muose padaryti didžiulę pa­ žangą. Tereikia vien noro ir pedagogo gyslelės, kas ryš­ kiai jaučiama tokių mokytojų, Kaip Abraitytės, Tamulaitytės ir kt. darbe. Didžiuojasi Kapsuko rajonas mokytojos Abraitytės kruopščiu darbu ir pasiektais rezultatais. Šian­ dien jau ji pati ryžtasi pasi­ dalinti savo darbo patirtimi, oa’yvaudama „Pedagoginiuose skaitymuose”.

Tačiau yra ir tokių univer­ siteto auklėtinių, kurie peda-

goginiam darbui neparuošti.

Labai gerai padarė drg.

Gverzdytė, nelikus; dirbti Kapsuko rajono Baraginės supt. mokykloje. Ji pajuto esanti neparuošta. Dėl to, iš dalies, kaltė tenka ir univer­ sitetui, kuris turėtų numatyti, jog ruošia Ir busimuosius mo­ kytoj us, kurie dirbs respub­ likos rajonų vidurinėse ir sep­ tynmetėse mokyklose.

L. Lukoševičienė Kapsuko rajono L. Švietimo skyriaus pedagoginio kabineto vedėja

išvados, kad Pedagoginiai institutai nuo pirmųjų kursų Kryptingai veikia studentus pedagogine, metodine linkme, todėl iki šiol geriau paruošia studentus praktiniam mokyto­ jo darbui. Universiteto stu­ dentai daugiau linkę moksli­ niam negu pedagoginiam dar­ bui. Absolventai dažnai būna nepatenkinti, kai Švietimo ministerija Juos nukreipia dirbti į provincijos mokyklas.

Po pirmojo nepasisekimo mo­ kytojo darbe dažnai pradeda svyruoti, ar verta jam moky­ tojauti, gal geriau jam pasi­ rinkti kitą darbą, kur nerei­ kia turėti reikalo su vaikais.

Pedagoginių institutų studen­ tai jau iš anksto apsispren­ džia būti mokytoju ir nebesvyruoja.

Mokyklų vadovybės ir pa­ tyrę mokytojai ir Pedagogi­ nis kabinetas jauniesiems sa­ vo draugams nešykšti patari­ mų ir nurodymų, todėl rūpes­ tingi mokytojai greit įgyja praktikos ir sėkmingai dirba.

Paminėtini Vilniaus Universi­ tetą baigę gerai savo darbe

užsirekomendavę šie mokyto­ jai. II vidurinės mokyklos matematikos mokytojas drg.

Raudonikis labai gerai moko, dalykiškai ir rpetodiškai, jis aktyvus visuomenininkas; ge­ rai dėsto chemiją. Komjauni­ mo vardo vidurinėje mokyk­ loje mokytoja drg. Vilimaitė, XIV vidurinės mokyklos fizi­ kos mokytoja drg. Br. Naruševlčienė. Biologiją gerai dės­ to XXII vidur, mokykloje drg.

B Trukšnytė. Rusų kalbą la­ bai gerai dėsto XV vidurinėje mokykloje drg. Iz. Aperaltiei,ė, gerai sekasi rusų kalbą dėstyti VI vidurinėje mokyk­ loje drg. R. Karpavičlenei ir VIII vidurinėje mokykloje d>g. Kazakevičienei, pastara­ jai sunkiai sekasi palaikyti drausmę. Gerai dirba ir litua­ nistai: XIV vid. mokykloje drg. N. Vaitiekūnaitė, V. sep­ tynmetėje mokykloje drg.

A. Daugėlaitė, drg. MikšytėLašienė Taikomosios dailės mokykloje ir kt. Drg. J. Ku­ likauskienė gerai dalykiškai pasiruošusi XIII vid. mokyk­ loje dėstė vokiečių kalbą, ta-

čiau iš mokyklos pasitraukė ir perėjo i leidyklą. Gerai dirba ir kiti, nors pasireiškia ir tru­ kumų. Kai kurie retai atsi­ lanko į Pedagoginį kabinetą, atsisakinėja prašant padaryti pranešimą ir kt.

Kai kurie Universiteto absolventai, gavę diplomą tuoj skuba į aspirantūrą, pasiruoš­ ti dėstyti aukštojoje mokyklo­ je. Labai patartina šiems draugams keletą metų padir­ bėti vidurinėje mokykloje, paskui eiti į aspirantūrą, arba i aukštosios mokyklos dėsty­ tojus.

Aukštosios mokyklos, ruo­ šiančios vidurinėms mokyk­ loms mokytojus, dėstytojas, dirbęs vidurinėje mokykloje, susipažinęs su jos darbo spe­ cifika, ar tai pedagogikos bei psichologijos, ar kitų dalykų paskaitose visada ras progų įterpti mokytojo darbui reika­ lingų žinių ir ugdyti meilę garbingam liaudies švietėjo — mokytojo darbui.

V. Ruzgas Kauno Pedagoginio kabineto Vedėjas

Visuomeninės organizacijos Universitete yra dvi masi­ nės studentų organizacijos.

Viena iš jų apima visus stu­ dentus.

Tai profsąjunga.

Antroji jungia tris ketvirta­ dalius studentų. Tai gausi ir šauni komjaunuolių šeima.

Be šių dviejų, veikia LDAALR ir Raudonojo Kry­ žiaus organizacija.

Visuomeninių organizacijų reikšmė aukštojoje mokykloje yra žymiai didesnė nei vidu­ rinėje. Jų veikla brandesnė, savarankiškesnė.

Trumpai apie šių organizacijų veiklą noriu pakalbėti.

Komjaunimo organizacijos svarbiausias tikslas — auklė­ ti studentiją komunizmo dva­ sia, išauklėti žmogų, kuris noriai ir daug dirbtų visuo­ menės labui, kuris rūpintųsi visos visuomenės Interesais labiau nei savaisiais. Tai sun­ kus ir sudėtingas uždavinys.

Universiteto komjaunimo organizacija stengiasi įtrauk­ ti studentus į visuomenei naudingą darbą. Štai kad ir šią vasarą organizuojama melioracijos darbų stovykla Kaišiadorių rajono „Lenino keliu” kolūkyje, klubo ir kiaulių fermos statyba Daugų rajono „Taikos keliu” kolūky­ je, kolūkio gyvenvietės staty­ ba Obelių rajono V. Kudir­ kos vardo kolūkyje ir 1.1.

Siame darbe studentai iš­ moksta organizuoti darbą, iš­ moksta vertinti mūsų dir­ bančiųjų triūsą. Čia formuo­ jasi komunistinės pažiūros į darbą, visuomenę, gyvenimą.

Studentai studijuoja vi-

suomeninius mokslus — TSKP istoriją, politinę eko­ nomiją, istorinį ir dialektinį materializmą, filosofijos isto­ riją. Studijų metais įgytas žinias reikia skleisti dirban­ čiųjų masėse. Komjaunimo organizacija studentus plačiai panaudoja propagandiniam darbui. Tokiu keliu eidama universiteto komjaunimo or­ ganizacija išaugino ne vieną žymų darbuotoją visoms mūsų gyvenimo sritims. LKP CK sekretoriumi dirba drg.

Grigonis, kolūkių pirmininkais — Blažys (Biržų raj.), Bagdonas (Obelių raj.) ir kiti,

Studentų profsąjunga dau­ gelį klausimų sprendžia bend­ rai su komjaunimo organiza­ cija. Rūpinasi tiek idėjiniu, tiek kultūriniu studentų auk­ lėjimu. Klek daugiau nei komjaunimo organizacija rū­ pinasi buitiniais studentų reikalais. Išrūpina kelialapius į poilsines ir sanatorijas, tei­ kia studentams pašalpas. Prie profsąjungos veikia savišalpos kasa.

Universitetas — mokslo įstaiga. Visai natūralu, kad universiteto visuomeninės organizacijos rūpinasi studentų mokymusi Ir moksliniu darbu.

Universiteto Studentų moks­ linė draugija organizuoja stu­ dentų mokslines konferenci­ jas, mokslinių darbų apžiuras, mokslinių darbų išleldlmą.

Be to, komjaunimo organlzacija drauge su profsąjunga organizuoja studentų buitinį ir kultūrinį gyvenimą. Jis la­ bai gyvas ir spalvingas.

Tapę studentais, aktyviai įsijunkite į visuomeninių or­ ganizacijų veiklą.

V. Smelstorius Komj. k-to sekretoriaus pavaduotojas

Kraštotyra ir turizmas Neatsiras, tur būt, nė vieno jaunuolio, kuris „jaunystėje” nebūtų svajojęs apie tolimas ir nuotykingas keliones, neži­ nomų žemių ir salų atradimą, susitikimą su laukiniais žmo­ nėmis, gyvenančiais pirmykš­ tės bendruomenės santvarko­ je. Tačiau „paaugęs" pamatai, kad viskas pasaulyje Jau su­ rasta, viskas jau yra žinoma.

O ką bekalbėti apie mūsų Lietuvą! JI ištyrinėta skersai ir išilgai, ir kam dar čia stengtis atrasti kokius nežino­ mus dalykus. Žinoma, tokia nuomonė labai klaidinga.

Norint pažinti savo kraštą, o tuo labiau į tą pažinimo lobyną įdėti ir savo darbo da­ lelę, reikia dirbti ir net la­ bai daug dirbti. Sį darbą or­ ganizuoja ir praveda studen-

Sportininkai mums labai reikalingi

Kraštotyros būrelis dau­ giau orientuojasi į mokslinę l priekį prasiveržia Lenki- vieni geriausių respublikoje, pusę, organizuoja įvairias jos rlnktinės žaidėjas Jezuse- fechtuotojus — Oleka, Pa­ paskaitas, o rudenį ir pavasa­ kas. Tuoj - metimas, gali- jaujis, Abeltinis — LTSR rį — ekspedicijas. mas įvartis, Gynėjai sužai- rinktinės dalyviai, o kas ne­ Turistų klubas — daugiau džia grubiai. į Lietuvos rink­ žino lengvaatlečių Vaupšo, vartus priteisiamas 14 linkęs keliauti, o žygio metu tinės metrų baudinys. Pilnutėlis dirba kraštotyrinį darbą.

Kauno stadionas, iki šiol Tuoj pat praslinks keletas ūžęs, kaip bičių avilys, visiš­ kai nutyla. Kamuolys skrieja mėnesių, ir daugelis iš jūsų į kairį vartų kampą. Tačiau įsijungs į vieningą ir drau­ ten pat ir vartininkas. Sun­ gišką studentų būrį, įžengs į kiai aprašomu šuoliu jis pa­ siekia kamuolį ir nukreipia naują gyvenimo kelią. jį už vartų. Ir vėl komanda Gal ne vieną vakarą teks išgelbėta. Su nauja jėga pa­ praleisti prie knygų, nagrinė­ kyla plojimų audra, kai dik­ jant „neišsprendžiamas pro­ torius praneša: Lietuvos rink­ blemas", ar skaitykloje, ruo­ tinės vartus gina Vilniaus šiantis seminarams.

Tačiau Valstybinio V. Kapsuko var­ kaip smagu, kai, turėdamas do universiteto studentas S. laisvesnio laiko, ar po „bai­ Ufimcevas. siosios” pavasario sesijos Ufimcevas ne vienintelis f lengviau atsikvėpęs, gali pa­ universiteto studentas Lietu­ keliauti po gimtąjį kraštą. O vos rinktinėje. Puolime žai­ klek daug naujo ir įdomaus džia filologai Samaltls, Lugali sužinoti ir pamatyti. neckas, fizmatas Visockas.

Taigi, draugai, tikimės, kad Gynime — teisininkai Kine vienas iš jūsų domėsis sa­ tauskas, Barauskas. Tai toli A. Vaupšas — vienas geriau­ vo krašto garbingąja praeiti­ gražu ne visi. LTSR rinkti­ sių universiteto lengvaatlečių. mi, liaudies menu, norės nės pagrindas — universite­ ★ glaudžiau susipažinti su kraš­ to sportininkai. Ir tai visai Rusinovo, Zaikinos. Visi jie to liaudimi, kuri tiek daug natūralu. Rankinis — viena USK (universiteto sporto klu­ yra sukūrusi ir dabartiniu me­ iš populiariausių sporto šakų bo) nariai. Mūsų klubo pa­ tu kuria dar šviesesnę savo Vilniaus Valstybiniame V. siekimai žinomi visoje res­ krašto ateitį.

Kapsuko vardo universitete. publikoje. Tačiau visi laukia­ mai žiūri į jus, busimieji pir­ ■*** Kviečiame visus, visus, ku­ Daug galima prirašyti apie makursiai. Jus pakeisite išei­ riuos domina turizmas ir universiteto sportininkus. Ga­ išslkapstydavau. O paskui, nuo kraštotyra prisidėti prie bend­ lima paminėti puikius stalo nančius, varžysitės su esan­ tada, kad prasidėjo, tai pra­ ro darbo. tenisininkus, kurie tapo TSRS čiais. Sportininkai mums rei­ sidėjo: išvirtau iš lovos, iš­ D. Vaišnytė, studentų stalo te’niso čempio­ kalingi. virkščias kelnes užsimoviau, J. Surgintas V. Gobis nais ir irkluotojus, kurie yra batus sumaišiau — kairį ant dešinės, dešinį ant kairės. Bū­ čiau gal ir nepastebėjęs, bet negalėjau įkišti kairės į deši­ nį; mat kažkodėl mano kai­ rioji koja did’esnė už dešinę. „Apsiliuobęs” iššliaužiau koridoriun, o ten. . . apsaugok, viešpatie, — valytoja su tuš­ čiu kibiru! Dar ne viskas. Nu­ klampojau pusę kelio ir pri­ siminiau, kad „začiotką” pa­ miršau. Aišku kaip- dieną pa­ sidarė, kad „sumaus”. O prieš pat .pinivcrkos” duris biaurybė katė, pilvą vilkdama, pra­ šliaužė. Apsisukau kelis kar­ tus, net nusispioviau per pe­ tį — nepadėjo.

Taigi, jei pagiriodamas, brol, susapnuosi prieš „egzą” ką panašaus, tai žinok, kad nė pats Belzebubas tau nepa­ dės. „Sumaus” kaip didelį.

tų _tarpe Kraštotyros būrelis ir Turistų klubas.

— Kraštotyros būrelis ir Tu­ ristų klubas savo veikloje vienalytis organizmas. Vienas be kito jie negali egzistuoti.

Keliauji ne todėl, kad keliau­ tum, o kad pažintum savo krašto praeitį, jos architektū­ rinius ir archeologinius pa­ minklus, pamatytum paprastų darbo žmonių gyvenimą, kurį kuria tava liaudis. Todėl tu­ ristas tuo pačiu metu yra ir kraštotyrininkas, o kraštoty­ rininkas būtinai turi būti ir turistas.

Kraštotyros būrelis ir Tu­ ristų klubas dar visiškai jau­ ni, egzistuojantieji tik pirmus metus, tačiau pagal atliktus darbus jiems būtų galima pri­ dėti dar tiek.

Studentiškas jumoras ★

Profano Spargaikės pritikimai —Aš taipgi ir žinojau, kad mane „sukirs”, — pradėjo Profanas Spargalkė, dar lįsda­ mas pro duris, suprakaitavęs, raudonas it vėžys tik ką iš puodo ištrauktas. — O kaip buvau pasiruošęs: ir paskuti­ niąsias paskaitas lankiau, ir visas konsultacijas, ir bilie­ tus „užlaužiau”, ir „šperes” suslkrapščiau, ir net knygą po suolu turėjau. Niekas ne­ padėjo. Aš žinojau.. . tokį sapną sapnavau: sėdžiu, atro­ do, „Italijoj”, „švarioj” kom­ panijoj,—linksminuos. Ir tik staiga, mūsų dėmesio centras — „karčiosios” puslitrinė kad ims pūstis, kad ims pampti, kad ims bėgti degtinėlė. Pra­ džioje nudžiugau, b'et kai ėmė siekti kelius, ne juokais išsi­ gandau. O butelys didėja, pu­ čias, jau ir prie sienos spau­ džia, o degtinėlė ir nasrus be­ siekianti. Skęstu, kad subliau­ siu: „Pagalbos!” ir prabu­ dau. . . prabudau visas šlapias savame prakaite. Na, broli, galvoju, baigta — neišplauk­ siu šį kartą. Nė prfeš vieną egzaminą tokio sapno nesap­ navau ir visada šiaip-ne-talp

PATARLĖS IR

PRIEŽODŽIAI

Per sesiją ir tinginys kruta.

Fuksu nebliovęs, diplomantu nebaubsi.

Kartais ir fuksas diplomantą pamoko.

Po „stipkės" ir studentai gaspadorlai.

Girtam ir ožka dekanu virsta.

Studentas turi „stipkę” kai kada, laiko niekada, o skolos visada.

6

ijy

/

Studentų moksliniuose būreliuose verda darbas. Nuotraukoje matome chemiką) ir asistentę S. Ramonaitę, atliekančius kiekybinės chemijos reakciją.

„TARYBINIO STUDENTO' PRIEDAS

SKAMBA PLAČIAI KOLŪKIO LAUKAI,

Sunkus, bet garbingas darbas

; Kiekvieną rudenį, vos tik Tačiau mūsų vyrai jau ne­ • prasideda paskaitos, ko ne nusileidžia ir pajėgiausiems ; visas sienas numargina įvai- sostinės chorams. Jie puikiai ; riaspalviai skelbimai: dainuoja ne tik mūsų liaudies dainas, bet ir klasikinius kū­ ; „Dėmesio! Studente!

1 . . .Vilniaus Valstybinio V. rinius.

Geri balsai nepaprastai Pavakarys.

Paskaitos se- mokinius, suprasti jų charak- i Kapsuko v universiteto nuslreikalingi ir akademiniam terius orieiti /ne nrle ■iansamblis Peln?s liaudies dainų ir šokių ■iai jau pasibaigė universite­ jų o'taisugebėti Te ii H skelbia naujų narių mišriam chorui. O kas turi to rūmuose, visur nutilo gerus plaučius ir puikią klau­ triukšmas, kalbos. Tačiau į kiekvienam pasiseka. Pedago-! Priėmimą.^, . . . Vyrai! skubėkite pasi­ są, maloniai sutinkamas est­ 21 auditoriją vėl būriais trau­ ginls taktas, teisingas moky­ tikrinti balsus. Jūsų laukia radiniame arba dūdų orkestre. kia studentai. Tai III kurso tojo žodis vertinant moki­ choro kolektyvas.

Praėjusiais metais universite­ lituanistai renkasi į susitiki­ nius, pasitikėjimas jais — vyrų . . . Vyksta priėmimas i to dramos ratelis vieną pas­ mą su Vilniaus Il-osios vidu­ štai tie esmingiausi bruožai, akademinį mišrų chorą. . kui kitą parodė net dvi prem­ rinės mokyklos lietuvių kal­ kurie apsprendžia, ar moky­ Muzikantai, skubėkite. . jeras: B. Sruogos „Dobilėlį bos ir literatūros mokytoja tojas „geras”, ar „blogas” ... Į estradinį. . . penkialapį” ir Mušatesku mokinių akyse, — pabrėžė ji. drg. Mackevičiene. ... Į dūdų orkestrą!” „Titaniko valsą”. Kiekvienam — Bet mokytojo darbas — Mes visi gerai prisime­ O kur dar smulkūs vokali­ scenos mylėtojui tenai, kaip name mokyklos dienas, prisi­ neapsiriboja vien pamokų iš­ niai kolektyvai, universiteto sakoma, darbo iki kaklo. Dar dėstymu, pažymio parašymu. menam, kaip buvo liūdna, kai Mokytojo darbas tęsiasi ir už centrinis dramos ratelis, ki- tik šį pavasarį pradėjo kur­ ją reikėjo palikti. O neužil­ klasės tis smulkūs vokaliniai rate­ \ n° mėgėjų sekcija? ivadovaujant J > Ir Ir dlictnii go mes vėl grįšim į mokyk­ įvairiemssienų: sustoji vmnfriio žmogus kryžke­ liai. Fotomėgėjai ir artistai būreliams, saviveik ­ las, tik jau ne kaip mokiniai, lai, organizuojant susirinki­ lėje. gali stoti į kino ratelį. o kaip pedagogai. Žinoma, mus. Ir čia mokytojui reikia J _Štai, sakysim, kas nežino Mes labai trumpai, vos ke­ kad sunku bus pirmomis die­ parodyti daug entuziazmo, ; į nusipelniusio liaudies liais žodžiais, papasakojome nomis, daug teks sutikti ke­ išradingumo, kad patrauktum ; danų šokių ansamblio. Tai apie universiteto saviveiklą. lyje sunkumų, — pasakė stu­ paskui save mokinius, kad iš- J Pa s seniausias ir gausiausias Ir iš tiesų, kur pasukti? Ogi dentas J. Jackevičius, pradė­ ugdytum juose meilę darbui, i s t universitete — ten, kur tavo širdis geis. unlrversltete damas pokalbį su mokytoja.

---- studentų. Ir pažįsta jį — Ir kiek džiaugsmo būna',^0 S. Krivickas — Todėl mes ir pasikvietėm tada, kai mokinį išleidi į gy­ : visa šalis — juk šis kolektykai šokam drg. Mackevičienę, kad ji venimą, kai matai, kad tavo ; vas pernykščio jaunimo festimums papasakotų apie moky­ darbas nenuėjo veltui. Šis pa­ ; valio laureatas, aukso medaliu „ tojo darbo specifiką, apie sitenkinimo jausmas nustel­ : apdovanotas. tuos džiaugsmus ir sunkumus, bia viską, — pasakė baigda­ ; Jus maloniai pasitiks an-; ; samblio meno vadovai: LTSR ; kurie pasitaiko nelengvame, ma drg. Mackevičienė.

1 nusipelnęs artisas V. Bartu-į bet garbingame darbe.

Su didžiausiu dėmesiu ir ; sevičius, choro, orkestro ir ; studentai _ Mokytoja Mackevičienė atidumu, išklausė \ šokėjų grupių vadovai MQsų literatQros.krltikos monis, Aleksiejūnas, V. Šim­ studentams papasakojo apie drg. Mackevičienės pasakoji-; įetkauskas, Pundys ir Mor- būrelis stengiasi organizuoti kus, St. Žlibinąs, V. Mikailio^au8 g)nc4 ir kalbų su-; kūnienė ir visa gausi ansambtai, kokiu keliu jai pačiai te­ kėlė šis draugiškas pokalbis, ! Rečių šeima. Tik gerai dai- bandančius plunksną poetus, nis ir kiti, aktyviai bendra­ ko ateiti į pedagoginio darbo daug drg. Mackevičienei pa-; nuokite, groklte, šokite ir... prozininkus, kritikus, stengia- darbiauja spaudoje ir yra ak­ tyvūs Vilniaus jaunųjų rašy­ barą, kokie neaiškumai ir teikiama įvairiausių blausi-j TaFp, būtina^ dar viena'sąlyga" i S1 vadovauti jų brendimui, tojų sekcijos nariai. Mūsų bū­ mų, liečiančių vidinį mokyk-: p gįraj mokykitės Tingi-' Rengiami savos kūrybos aptasunkumai pasitaikė, žengiant los gyvenimą. Vieniems šisiniams, dėl nepasisekimų su-Hmai, nagrinėjami susirinki- relyje kiekvienas bandantis pirmuosius žingsnius, papasa­ pokalbls sukėlė dar didesnį; verčiantiems kaltę saviveik- ;,muose, pasikviečiant rašyto- savo jėgas literatas gali pa­ kojo, kaip elgtis pedagogui ryžtą, siekiant užsibrėžto tiks-;lai, ansamblyje, kaip ir kituo-;Jus> studentų kūrinėliai, gin- justi, kad jis ne vienas, kad lo, o ne vienas, tikriausiai. < se kolektyvuose, vietos nėra. ' čijamasi kiek yra laiko ir jė- jis nėra pasmerktas slėpti sa­ vienu ar kitu atveju. pagalvojo ir apie tai, ar tei-; o pats jauniausias stambus J SU- Daugelis būrelio narių, vo pirmuosius bandymus, kur — Pedagogui neužtenka slngą kelią jis pasirinko gy-: saviveiklininkų būrys — vy-;kaip J. Vaičiūnaitė, R. Ka- nors stalčiuose arba palėpėse, ; rų choras (vad. J. Vanagas) Jsauskas, J. Jūškaitis, V. Ka- o gali tikėtis draugų dėme­ mylėti vien tik savo specia­ vpnimp ____ _______ __ __ _______ ',‘sinskas, R. Sadauskas, R. Tri- sio, įvertinimo, pritarimo, E. Laukys lybę. Reikia' mokėti mylėti jautraus reagavimo. Nesukly­ siu pasakęs, kad rašančiam jaunuoliui būrelis, greta stu­ dijų auditorijose ir skaityklo­ se, yra ta tikroji išbandymų Pasiaukojamai dirbdama vi- mušti priešą, reikia būti fiziš- Universiteto LDAALR pirmi- mėnesį praktiškai šokinės su mokykla, kurioje jis mokosi sose liaudies ūkio, kultūros ir kai užsigrūdinusiam, gerai vai- nėję organizacijoje jau sėk- parašiutu, iš tikro pasidaryti naudingu meno srityse, sėkmingai ženg- dyti ginklą, žinoti šiuolaikinių mingai ’ ................ veikia keletas mokoUniversitete veikia ir raplunksnos darbininku. dama į žmonijos gerovės ir kautynių taktikos pagrindus, mųjų grupių, kursų ir būredijo mėgėjų būrelis, turintis laimės viršūnę, tarybinė liau­ mokėti gintis nuo oro ir che- lių. Šią mokyklą praėjo tokie dis nepamiršta apie naujo ka­ minio pavojaus.

Pats skaitlingiausias yra dvi radijo stotis. Radijo mėro pavojų. Kiekvieno tarybi­ Viso to kiekvienas tarybi­ šaulių būrelis, kuris pastarai­ gėjai-entuziastai visuomet pri­ žinomi rašytojai, kaip J. Mar­ nio piliečio prievolė ir šventa nis pilietis gali Išmokti, įsto­ siais metais išugdė daug at- iminėdavo signalus iš dirbti­ cinkevičius, A. Baltakis, A. pareiga yra visada būti pasi­ jęs į Visasąjunginės savano­ skyrininkų. Mūsų šauliai orga­ nių Žemės palydovų.

Maldonis, V. Dautartas ir ki­ rengusiu ginti savo Tėvynę. riškos armijai, aviacijai ir lai­ nizavo šaudymo varžybas su ti. Būrelyje skirtingi jaunuo­ Šiais metais įsikūrė nauja O norint užtikrintai, mokamai vynui remti draugijos narius. kitomis aukštosiomis mokyKšaka — povandeninin- liai, bet nuoširdus kolekty­ lomis, gynė universiteto garbę sporto kai.

Ir kam gi neįdomu pa­ vas. Apie jo pajėgumą, visuo­ Latvijoje, Estijoje, Baltarusi­ Neries dlugnu arba menė galės spręsti iš mūsų joje. Šauliai-mėgėjai treniruo­ vaikščioti atskleisti Trakų ar kurio nors tėms ir varžyboms turi atitin­ kito ežero paslaptis? Aišku, leidžiamo almanacho „Kūrykamą bazę. kad ši sporto šaka taip pat ba”, kurio pirmas numeris Labai populiarūs yra auto­ susilauks daug mėgėjų. turi pasirodyti dar šiais memato kursai, kurie kas metai Draugai, jeigu jūs ateisite tais. paruošia apie šimtą specialis­ tų. Beveik visi studentai nori į universitetą, drąsiai stokite Būrelio valdyba stengiasi išmokti vairuoti automobilį ar į LDAALR eiles, aktyviai da­ lyvaukite minėtuose būreliuo­ organizuoti literatūrinius va­ motociklą. įneškite savo karus, išvykas pas periferijos Bent keliuose fakultetuose se ir kursuose, organizuojant naujas literatus, kad jauni rašytojai veikia parašiutininkų sekcijos idėjas, ir rateliai. , Si drąsiųjų sporto sporto šakas. galėtų pasireikšti iš tribūnos šaka taip pat plečiasi. Šiais E. Rudžionis metais, rektorato remiami, iš­ L. e. p. universiteto ■ ir neatitoltų nuo visuomenės, nuo žmonių. Vien paskuti­ sinuomavome lėktuvą, ir pra­ LDAALR komiteto ėjusieji teorinį kursą liepos pirmininkas iniais metais universiteto jau/

/

Ne svečiŲ, o šeimininky • • •

įvairus būreliai prie LDAALR

:O:

:O:

nieji lankėsi Druskininkų, Ukmergės, Vievio ir kituose rajonuose.

Daugelis jaunųjų nusivilia universitetu, neranda čia jau­ natviško literatūrinio degimo.

Apie tai norisi Įspėti stojan­ čiuosius, kad paskui nereikė­ tų apgailestauti. Bet netenka čia to degimo pirmiausia tie, kurie nusivilia. Atkaklesni tarp knygų netrūnija, pasi­ stiebia, išauga. Bet tiesa, kad čia atvėsta visi „talentai”, o karštumo vos užtenka pirmam semestrui. Tai dėl to, kad prasideda rimtos studijos. O be to, ir nutolstama kiek nuo gyvenimo, nuo tos gyvos žmo­ nių aplinkos, kuri mus mokė protauti, jaudintis, pamilti kokius nors interesus ir dėl jų kovoti.

Studijuojančiųjų pasaulėvaizdis pamažu darosi knyginis, o kūryba dažnai blanki, be jaunatviško šviežu­ mo, gyvenimiško aistringumo.

Todėl juo labiau čia laukia­ mos atkaklios jaunos jėgos.

Jos visada įneša daug naujo į būrelio veiklą, pagyvina ją, o į kūrybą — šviežesnę me­ džiagą ir opesnius klausimus.

Todėl laukiame ne svečių, o šeimininkų. Jaunieji visada šelmininkai.

R. Pakalniškis Akademinio literatūroskritikos būrelio pirmininkas

:O:

:O:

:O:

Universiteto bendrabučiai Mitrikas

ir V. Chadzevičius stotyje.

KALBA RADIJO STOTIS — Pradedame pirmąją uni­ versiteto radijo stoties laidą, — tokiais žodžiais nuskambė­ jo kovo 9 dieną visuose Tau­ ro bendrabučio garsiakalbiuo­ se.

Mūsų korespondentas pa­ prašė stoties technikinius ’-edaktorius A. Mitriką ir V. Chadzevičių papasakoti apie savo planus ateičiai; —' Įsivaizduokit sau, jog pas mus atvažiavo su koncertu koks nors pajėgus meninis kolektyvas, kuriuo visi labai domisi. Tačiau į salę visiems sutilpti neįmanoma, pavėlavusieji nors dvi minu­ tes budrių štabo darbuotojų neįleidžiami.

Atrodo, viltis išgirsti koncertą prapuolė. Ta.

Butų skyrius šiais metais taip pat daugiau gali žadėti pirmakursiams.

Jei praėju siais metais jiems buvo likę 218 vietų, tai šiais metais — 375. Žinoma, visų pagei­ daujančių gal ir negalėsime patalpinti į bendrabučius, bet daugumos pareiškimus patenkinsime.

Jūs, busimieji studentai, papildysite dutūkstantinę bendrabučiuose gyvenančių šeimą. Naudositės visais esa­ mais patogumais, o be to, dar šiais metais manome įvesti dujas, naujai atremontuoti kai kuriuos bendrabučius.

Linkiu sėkmingai išlaikyti stojamuosius egzaminus.

V. Mickus Butų skyriaus viršininkas

čiau. . . išeitis yra. Nepakliuvę į salę, jūs ramiausiai užsukat garsiakalbį savo kam­ baryje ir klausot transliacijos iš aktų salės.

Bet juk tai fantazija?!

Taip, kol kas tai fantazija, bet ji turi pavirsti tikrove. Šiuo metu radijo stotyje vei­ kia tik vienas siųstuvas. Arti­ miausiu laiku bus gauti dar du siųstuvai, ir transliacijos iš salių pasirodys visai įmano­ mos. Kiekvieną sekmadienį bus duodamos laidos bendrabučiams — įdomios ir popu­ Nuotraukoje: studentų mies­ liarios paskaitos, pašn’ekesial, telis Ciurlionio gatvėje. Čia koncertai. Radijo mėgėjai va- trys bendrabučiai — kiti karais galės šnekėtis su ki- trys: Liepos 21-osios 5 (Tautais Vilniaus radijo mėgėjais ras). Universiteto 1 ir Čiur­ — trumpabangininkais. lionio lį.

t

PIRMIEJI ŽINGSNIAI

ODIS UNIVERSITETO AUKLĖTINIAMS

AŠ NEGALVOJAU BŪTI MOKYTOJA

Senąjį Vilnių gaubė šute mos, miestas skendėjo žiburė­ lių jūroje, o jauna gydytoja Aldona Narijauskaitė, buvusi universiteto auklėtinė, beldėsi i mažojo ligonio duris. Vaiko motina. Įleidusi aukštą, tam­ siaplaukę, malonių akių gydy­ toją, ranka parodė Į duris, už kurių gulėjo ligos kamuo­ jamas berniukas. Kiek apši­ lusi ji įėjo į kambarį. Į gy­ ty roją žiurėjo dvi degančios, matyt, nuo aukštos temperatū­ ros, akys.

Aldona pastebi, kad pacientas tankiai kvėpuo­ ja ir skubiai patikrina tempe­ ratūrą. Ji tartum girdi kaž­ kada sakytus dėstytojos SteI onaitienės žodžius: ,.Jeigu vaikas išblyškęs, dažnai kvė­ puoja, karkia, aukšta tempera­ tūra — neabejokite, jog tai plaučių uždegimas”. Taip, ji įsitikinusi diagnozės teisingu­ mu. Prirašiusi reikalingų vais­ tų, gydytoja Narį jau; kaitė ma­ loniai patapšnoja berniukui per veiduką ir raminančiai pasako motinai“ — Sūnelis greit pasveiks!

Nekartą jauna vaikų ligų gydytoja buvo užsukusi pas mažąjį ligonį, o jis sveiko ne dienomis, bet valandomis. Net nustebo gydytoja, kai kartą po darbo dienos Vilniaus miesto geležinkelio vaikų poli­ klinikoje užsuko į sergančio berniuko namus. Jauna mote­ ris pasitikusi gydytoją, nuste­ busiu balsu paklausė: — Ar jūs nesutikote Vy­ tuko? Na ačiū, daktare, jis visiškai sveikas.

Kaip gera buvo gydytojai.

1950 metais, baigusi anglų k. dėti, jei mokytoja visai nežino todiškai daug stipresni. Norint «■ literatūros kursą; pradėjau metodikos ir nerodo didelio no­ paruošti mokytojus, universite­ Bi?dagogo darbą. Universitetas ro dirbti. Šiemet mokyt. Ber- tui tektų studentus supažinatn■utie pakankamai dalykinių ži- žinskienė dirba vakarinėje mo­ ti daugiau su mokyklos gyve­ įių, bet pedagoginių žinių man kykloje ir ten žlugdo darbą. nimu .Juk su pagarba žiūrima į'ūko. Aš beveik neturėjau nuo­ Gerai savo dėstomą dalyką Į žmogų, nešiojantį universite­ vokos apie klasės vadovo dar- moka mokytoja Beniušytė (vo­ to ženklelį. Organizuojant stu­ Vq, apie pionierių ir komjauni­ kiečių k.), tačiau ■ su drausme dentų gamybinę praktiką, rei­ mo organizacijų darbą mokyk­ jai nesiseka, darbo rezultatai kia gerai jai pasiruošti. Pir­ loje, apie pedagogų tarybos po­ nežymūs. Neatsitiktinai drg. miausia tenka studentams išaiš­ sėdžius, metodinį darbą, draus­ Beniušytė beveik visai pasi­ kinti, kad jie daugumoje bus mę ir t. t. Aš nemokėjau pla­ traukė iš mokyklos ir perėjo mokytojai, o tas darbas sun­ kuoti savo darbo, o ypač kla­ dirbti į ped. institutą.

Ten kus. Grupių vadovai patys turi labai gerai pažinti mokyklos bės vadovo darbo. Mūsų nesu­ drausmės klausimas nekyla.

Sažindino su anglų kai bos proTie draugai, kurie yra gabes­ darbą, turi būti dirbę mokyklo­ į. ramu vidurinėms mokykloms, ni, greičiau supranta darbą, je. Būtina išanalizuoti progra­ Uiet su vadovėliais. Supranta- sugeba į jį įsijungti ir pasie­ mas, vadovėlius, išmokyti pla­ įna, kol įsijungiau Į darbą, kol kia geresnių rezultatų (Kamins­ navimo, supažindinti su klasės ■jajutau visą mokyklos darbo kas — geografiją, Kondrotas — vadovo nuostatais ir planais, fiuotaiką, turėjau daug ne­ istorija, Lukoševič — rusų k., su mokyklų darbo planais, in­ sklandumų ir nemalonumų. Erenburg — rusų k., Domans- spektavimu, darbu su tėvais. Ne­ W<ą-to's atrodė padėtis nebepa­ kienė — istorija ir kt.). galima užmiršti drausmės klau­ taisoma: aš bloga mokytoja, Atviriau kalbant, švietimo simo. nes nuo to daug priklau­ Liemoku perduoti žinių, nesuge- skyrius labiau laukia mokytojų, so mokinių žinios.

V. VAI VADAITE t>u susitvarkyti su drausme, baigusių V V PI. Dalykiniu at­ /blogas ir nekūribingas klasės žvilgiu jie kartais silpni, ne­ Šiaulių m. pedagoginio /vadovas. Pirmais ir antrais prilygsta universitetui, bet mekabineto vedcja /darbo metais miesto pedagogi[ais kabinetas įpareigojo mane lues/i atviras pamokas, kurias Įstebėjo visi miesto anglistai. |Afani trūko metodinių žinių, ir, duotų universalius Pedagogikos ir psichologijos pratybas /nesunku įsivaizduoti, kaip aš /jaučiaus, vesdama tas pamokas. katedros pakviestas, laikau sa­ metodikos receptus, būtų nesą­ „Tarybinio monė (niekas tokių receptų ne­ /Buvau paskirta miesto užsienio vo priederme su /kalbų dalykinės komisijos va- studento’’ skaitytojais pasida­ gali duoti, nes teorija negali pedagoginio aprėpti visų praktikos klausi­ /dovu. Aš net nežinojau, kad yra linti kai kuriais parengimo universitete klausi­ mų), ir visada jaunieji moky­ /tokia komisija, o apie jos darmais. tojai susidurs su tam tikrais |/><7 neturėjau nuovokos.

Baigęs universitetą ir pradė­ sunkumais. Bet dėstytojai per Kodėl visa tai atsitiko? Juk pedagogikos paskaitas, praty­ /universitetą aš baigiau „su pa- jęs pedagogo darbą vid. mokyk­ bas ir pedagoginę praktiką tu­ loje, iš pirmųjų dienų įsitikini, /gyrimu’’, dirbti noras taip pat ri išmokyti studentus, kaip nu­ /buvo didelis, bet darbas nesise- kad tau labai daug trūksta to. galėti pedagoginio darbo sun­ /kė, kartais apimdavo visiška kas būtinai reikalinga. Ypač kumus. Jų duodamos studen­ trūksta metodinių žinių, ir kar­ /neviltis. tais turi ilgai laužyti galvą, tams žinios turi būti tarsi ki­ Pagrindinis dalykas buvo kol sugalvjji įmanomiau paaiš­ birkštis, kuri dirbant vis labiau Busimiesiems mokytojams pas, kad aš, stodama į univer- kinti kok!, rodos, paprastą gra­ įsidegtų ir šviestų. Tada uni­ Išdėtą, negalvojau būti mokyto­ matikos ar literatūros klausi­ versiteto absolventai nebus pei­ 1951 m. rudenį pradėjau dėstyti ja. Mokydamasi paskutiniuose mą. Bet vėliau įsitikini, kad ir kiami, kaip dabar kartais gali­ lietuvių kalbą ir literatūrą Veliuo­ nos vidurinėje mokykloje. Čia ir /kursuose, aš visai nesidomėjau tai labai toli iki tobulumo. ma skaityti pedagoginėj perio­ prasidėjo visi vargai. Kiekvieną I mokyklos gyvenimu, jis man dikoj, nebus keliamas klausi­ dieną, kiekvieną pamoką iškil­ su pirmaisiais mas, ar ne per maža pedagogi­ Susidūręs /buvo svetimas ir tolimas. Taip /atsitinka ir su daugeliu jaunuo- sunkumais ir nesėkmėmis, ne­ kos disciplinoms valandų, tarsi davo įvairiausių pedagoginių, /lių, besimokančių universitete jučiomis imi kaltinti universi- valandų skaičius išsprendžia vi­ klausimų. Teko pačiam, sugaištant daug laiko, ieškot atsakymo tetą, kad jis tavęs neišmokė to sus klausimus. /dabar. į jcos specialioje literatūroje, o ar kito dalyko, taip reikalingo Nemenkinant istorinių, lygi­ dažniausiai klaustis mokytojų, Nuo 1954 m. aš dirbu Šiam dabar, mokykloje.

Bet, teisingai namųjų ir gretinamųjų grama­ kolektyvo, se tų, prityrusių peda­ llių miesto pedagoginio kab'. ,ekad gogų. Dėka jc tikrai draugiškai Zo vedėja. Dabar lengva ir ma- viską apsvarstęs, supranti, kad tikų, galima pastebėti, \lonu dirbti mokykloje. Draus­ visų pirma esi kaltas pats: juk prieš 6—3 metus jomis buvo į savo tarpą mane priėmusio mė gera, žinomi visi keliai, buvo skaitoma pedagogika, me­ per daug susižavėta, o lietuvių kolektyvo, aš prektiškai susipaži­ todika, buvo metodikos semina­ kalbos praktikai artimos disci­ kaip prieiti prie mokinių. nau su pedagoginio darbo abėcė­ ir le. Kolektyvo nartai mokė mane Šiauliuose šiuo metu dirba rai ir pedagoginė praktika. Nie­ plinos buvo kažkodėl lyg kas nedraudė teirautis, klausti tretiruojamos. Tai 12 mokytojų, baigusių VVU. patvirtina, ir pedagoginio meistriškumo, tik, į lūš prašote parašyti, kaip jie ir ieškoti, turtinti savo žinių kad ir toks faktas: mano kar- deja, nekoks iš manęs buvo mo­ (baigę 1955 kinys. Dar ir dabar man tenka dirba. Sunku jiems dirbti, o bagažą, bet visa tai nejučiomis tos lituanistams man sunku rašyti. Jie turi pra­ buvo praleista, negirdėta. O to m.) nebuvo skaitomos paskai- susidurti su daugybe, rodos, pa­ eiti tą patį sunkų kelią, kaip laiko, kai dabar pagalvoji, jei tos ar speckursai apie dabarti- prastų, bet sunkiai sprendžiamų skyrybą, I ir aš. 'Kai kuriuos gyvenimas jis būtų tinkamai išnaudotas, nės lietuvių kalbos pakaktų tam, kad į rašybą, stilistiką, akcentologiją, klausimų. pats išmoko dirbti, o kiti — su­ visiškai Netrukus ir Jūs su žurnalu mokyklą neateitum visai „žao jų reikalingumas lituanistui- rankoje nedrąsiai įžengsite į kla­ žlunga. Pvz., mokyt. Sakalaus­ mokytojui juk neabejotinas. Ir sę. Visur Jūs sutiksite pasiryžu­ kas (fizika-rr.atematika) visai lias".

Iš dalies dėl to kalti ir kai dar blogiau, kad nė literatūros sius Jums padėti kolektyvo na­ nesugeba dirbti mokykloje, jam trūksta dalykinių žinių dirbti kurie dėstytojai, skaitę atitin­ tais klausimais nėra kur gauti, rius, smalsius, reiklius vaikus — disciplinų nors išsamios tų dalykų žinios būsimuosius komunizmo staty­ vienuoliktose klasėse. Švietimo kamų pedagoginių ■skyrius perkėlė jį dirbti su že­ paskaitas, bet nesugebėję pa­ iš dalies kompensuoja metodi­ tojus. Tad atsineškit į mokyklas mesnėmis klasėmis, niekas ne­ raginti studentus, kad jie pa­ kos trūkumus. daug žinių, ir pedagoginių, ir da­ tys interesuotųsi daugiau tuo, išeina ir čia.

Baigdamas noriu dar pasa­ lykinių! kaip jie dirbs mokykloje. Žino ­ kyti, jog mokytojas turi labai Iš mokyklos į mokyklą ke­ A. RUTKAUSKAS liama mokytoja Beržinskienė ma, reikalauti iš dėstytojų, kad daug žinoti ir mokėti.

Kriūkų vidurinės mokyklos (rusų k.). Sunku patarti ar pa- jie studentams per paskaitas ar A. PIROČKINAS direktorius

Teiraukitės, klauskite, ieškokite!

A. GLIAUDENIS

Motinos netekus Kapų vartai buvo užrakinti.

Tada tėvas mane paėmė už pa­ žasčių ir permetė per mūrinę sie­ ną. Aš nusiritau žemyn, skau­ džiai užsigavęs i akmenį koją.

— Eik ten 1 šiaurę, po berže­ liais, — pasakė man, o patsatsigręžęs padėjo perlipti mote­ riai, kaip man pasirodė, meiliai apie ją tūpčiodamas. Nuėjau ir sustojau prie apžėlusio kapo, ne“ žinodamas ką daryti.

— Klaupkis, pagarbink! dusliai subarė tėvas.

Atsiklaupiau, bet neturėjau jok I-o noro melstis, todėl tyčia tyiiai k utinau lūpas.

— Baiqei? — klausia tėvas.

Linkteliu qalva ir atsistoju.

— Už Agotos vėlę, — sako tėvas, išsit sukdamas iš kišenės puslitrį degtinės ir stikliuką. — Ge a buvo, tave mylėjo. Į šitas vietas aš daugiau jau nebegrįšiu.

Kai užaugsi, gal dauq uždirbsi, tai pastatyk „pamiatniką”,— ir jis piktai mostelėjo į juodai žiban­ čius kryžius. —- Na, išgerk! — tarė jis, g ūsdamas man į ran­ kas pilną Stikliuką.

— Už Agotos, mano mamos, vėlę? — sakau aš, keldamas dre­ bančiomis rankomis stikliuką prie lūpų ir kosėdamas bei rau­ kydamasis qeriu tą biaurų skys­ tį. Sukasi galva, verčia vemti, vidupiuose įsidega didelis karš­ tis ir, nors oras drėųnas ir šal­ tas, lyg didelis susikišu rankas i kišenes ir atsilapoju rudinėlės skvernus. Paskui ištraukiu ran­ kas ir ištiesiu i puslitrį, nes esu

(APSAKYMAS) O matęs- kaip . išgėrę w_ bernai prisipila stikliukus.

— Užteks, snargliau! — rėkia tėvas, užsiversdamas puslitrį ir gerdamas jį dideliais gurkšniais.

Kiek pagalvojęs, jis pastato tuš­ čią pusbonkį ant kapo.

Man pikta ant Jo, kam jis taip niekina motinos kapą, pikta ant tos moters, kurią jis čia atsi­ vedė. Ji žvaira ir sena. Mano motina buvo jauna ir qraži, o jie abu negražūs, pasenę, įdubusiais veidais, užgesusiomis akimis.

— Ech, tu dar nesupranti. — lyg atspėdamas mano mintis, no­ ri kažką sakyti tėvas, bet nieko nepasako, tik dusulingai užsikosti ir pridengia rankova akis.

Eet aš viską suprantu, žinau, kad tą moterį vadina Juodmare, kad ji gyvena pagiryje į šuns būdą panašioje trobelė e. kad ji, kaip sako žmonės, amžina uba­ gė, ir mano tė?as, kadaise buvęs pirmas apylinkės stipruolis, po to, kai jam sulaužė ko ą, taip pat ubagas, žmonės kalbėjo, kad jam tuomet nubėgo dauq kraujo ir Jis dabar nepilno proto, ir ką jie dabar abu veiks, jei turės vaikų, tai kur jjuos padės, . ” . ar prašinės jiems po kaimus duo­ nos, ar išvys kaip mane ir Onutę?

Juodmarė laiko ant 'pečių sky­ lėtą maišelį. Jame įdėtos kelios šutintos bulvės, žiauberė duonos,

pakulų sauja, trys žąsies plunks­ nos — visa, kas reikalinga pa­ valgyti, apsirengti, užsikloti. Ji linksma ir patenkinta, kaip tik gali būti patenkinta senmergė, suradusi vyrą, tegu ir šlubą.

— Na, dabar panėšėk tu. Man strėnas kaip peiliu piauna, — ir kabina jam terbą ant pečių.

Tėvas pasipurto lyg prisilietęs pvie kažko slidaus ir glitaus. Nu­ delbia žemėn akis, bet maišelio nemeta. Tik ro apatinė lūna dre­ ba. „Susilaukiau atlyginimo”, — kažkam qraso piktai. Paskui pa­ sisuka šonu į mane vis taip ne­ žiūrėdamas, lyg atsiprašydamas, sako: — Laikinai panėšėsiu, ji gimdyti turi, laikinai, dar gausiu, pasveiksiu. . .

Eet moteris jį jau ima už rankos ir vedasi kaip savą.

— Aš jį laikinai, — mu'ma tėvas, šlubuodamas glitaus mo­ lio keliuku.

Paskui jis kažką apibara, liepia eiti namo.

Atsigręžęs pamatau seserį Onutę. Skubėdama Ji įsipainioja į spyqlluotas vielas, ku iomis ap­ tverta šiaurinė kapų siena, per­ plėšia suknelę, ir, mažai dėl to sielvartaudama, uždususi atbėga pas mane. Kai mi ė motina, ją paėmė Burneikienė, pikta boba, gyvenanti šalimais bažnyčios, miestelyje.

— O tu qėrei, aš mačiau, duok ir man! — ji pripuola p ie butelio, kur dar buvo likę keli lašai. — Oi, koks gardus!

Aš šiurkščiai išmušu jai bu-

telį iš rankų, nes man biauru matyti, kada mergaitė geria.

Ji nepyksta, tik jos išblyškęs veidelis dar labiau pabala. Pa­ žiūri į mane gailiomis, ašarų pritvinkusiomis akimis, panašio­ mis į du lino žiedus, kada ant jų kabo lietaus lašai. Akys ap­ juostos juodų antakių gedulingu vainiku. Jose sudužusi laimė, blyškus buvusio džiaugsmo šešė­ lis. Tai todėl, kad aš jai neda­ viau gerti. Gerti ir keiktis ji iš­ moko pas Burneikius. Ir dabar staiga Onutės veidą perkreipia pyktis ir ji ištaria biaurų keiks­ mą, nuo kurio mane nukrečia šiurpas. Aš paimu nuo motinos kapo smėlio saują ir pilstau jį tarp rankų. Onutei, matyt, patin­ ka, ji mano, kad aš žaidžiu. Vi­ sa nušvitusi sušunka: — Žinai ką. Algiuk, pažaiskime, išsikepkime pyragą, tikrą pyragą, kaip kunigėlio gaspadinė kepa, — ji visa užsidega godu­ mu, nuo ko jos išblyškęs veidelis parausta — visai kai n motina!

Eet aš žinau, kad smėlio pyra­ gų nevalgysi. Po to, kai bežais­ damas suleidaus karves į ruųius ir gavau nuo še:mininko lupti, norą‘ visam laikui pra< adau -----žaisti.

— Kodėl tu vis tyli, lyq aš tau svetima būčiau? Tu toks paniuręs ir negražus, kaip ir tėtė. Ot, mamytė tai bent buvo graži ir kokia gera, ajajai, — Ir ji pasų kukčiodama pravirko.

Aš uždedu jai ranką ant gal­ vos, vaikišką, bet jau sunkią ir sugrubusią nuo svetimo darbo.

Ji tik dar labiau verkia, paskui kiek apsiramina. , ... būsiu — .Ir __ kai___ aš______ užaugsiu, tokia, kaip mamytė, mylėsiu berniuką ir turėsiu vaikų, — sako ji su kažkokiu man svetimu mo­

Žmonės Įvertino jos rūpestin­ gą darbą geru žodžiu, dėkinga šypsena.

Bet ne viskas taip lengvai sekėsi, Savarankiško darbo pradžia buvo sunki jokio patyrimo neturinčiai merginai.

A. Narijauskaitė pirmomis darbo dienomis stebėjo prity­ rusių specialistų darbą, važi­ nėjo su jais pas ligonius, drauge nustatinėjo ligos diag­ nozę. Tik po to pati pradėjo priiminėti mažuosius pacien­ tus.

— Atsimenu, — nusišyp­ sojus pasakoja ji, — kaip po

pirmojo ligonio vizito pildy­ dama ligos Istorijos lapą daug ką pamiršau surašyti.

Teko antrukart eiti Į “namus, nors vaikas buvo sveikas. . .

Ypač daug sunkumų buvo su diagnozės nustatymu. Gy­ dytoja jautė, kad jai trūksta žinių apie vaikų ligas.

Kaip gaila, kad universitetas ruo­ šė bendro profilio gydytojus ir vai­ kų ligoms skyrė maža dėmesio.

— Būdama stu­ dente, — toliau pasakoja Aldona, — ne daug ką su­ žinodavau prakti­ nių užsiėmimų metu ligoninėse. Čia aš matydavau sergančius val­ kus, bet diagnozė jau būdavo nusta­ tyta ir pačiai ne­ teko nustatinėti.

Gi dirbant, kada savarankiškai rei­ kia spręsti žmo­ gaus sveikatos ir gyvybės klausimą, žinių stoka labai smarkiai jaučiasi.

Miestas seniai jau miegojo, tik gydytojos Narijauskaltės lange Švietė žiburėlis. Tai jau­ noji specialistė Ieškojo atsa­ kymų į neaiškius klausimus.

Ji privalo būti gera valkų li­ gų gydytoja. , R. Barysaitė

Lituanistų praktikos nuobiros (EILUTES IS S. P. PRAKTIKOS DIENORAŠČIO) provokuoja skaityti Cvirką, (red. pastaba).

„Studentės L-tės lietuvių kalbos pamokos tema — S. Stanevičiaus pasakėčia „Meš­ ka ir arklys”. Organizacinė dalis gera. Dėstydama naują medžiagą, praktikantė oriai sėdi prie staliuko ir sako: „Dabar panagrinėkime, ką Stanevičius pavaizdavo arklio asmenyje”. Klasė nusižvengė.

(Tur būt, pasijutusi arklio as­ menyje). O praktikantė dėsto toliau: „Dabar pažiūrėsime, kaip autorius pavaizduoja peizažą ryšium su arklio per­ sonažu. . .”

Studentas Vinčiūnas skai­ to klasei „Brisiaus galą”. Pa­ baigoje apibendrina: „Bri­ siaus galas” vaizduoja sunkų darbo žmonių gyvenimą”.

Laimei, Vinčiūnas skaitė taip blogai, kad klasė, tur būt, ne­ daug ką ir suprato, todėl jam dabar ir lengviau padūmt mo­ kiniams akis. Įdomu tada, ką vaizduoja, pavyzdžiui, „Kliudžiau”, jei Brisius darbo žmogus.

„Mokyt. Zapkienės pamoka „Pabučiavimas”.

Viskas,, rodos, eina sklan­ džiai, tik į galą. . . „Paršai! Paklausia, dėl ko apsakymas pavadintas „Pa­ bučiavimu”, mokytoja neat­ sako. įdomu! Reiks paskaityt!

— atsiranda pastaba S. P. dienoraštyje.

Paršai tai paršai, o net so­ lidų „dėdę praktikantą” iš­

„Studentas Karlonas veda pamoką apie Vienuolio ta­ rybinių metų kūrybą ir sako: „Pats kritiškiausias šio laiko­ tarpio romanas — „Prieš die­ ną”.

Sekančią pamoką Karlono nesąmonę jau pakartoja mo­ kiniai: „Pats kritiškiausias šio laikotarpio romanas „Prieš dieną”.

terišku džiaugsmu ir rūpesčiu.

— Aš apsiženysiu su turtingu, nereikės ganyti.

Aš puikiai žinau, kad ji neuž­ augs ir nebus qraži, ir neturės vaikų* ji l ošti ir spiaudo krau­ jais. Kai ji numirs, bus klumpių sunešimas, kaip sako dėdė Burneikis. Išgėrę bernai atkas šitą patį kapą, nuleis ją, paskui vėl užkas. O kas gi pastatys g*-ažų akmeninį kryžių?

Man reikės.

Bet už ką? Tų penkių centų, kuriuos pavogiau iš šeimininko, neužteks. O jei daugiau vogsiu, už tai į kalėjimą paima.

Eet Onutė dar nori gyventi.

— Man šalta. Girduk, — sa­ ko ji, ir kiša po mano pažastim savo purviną galvutę.

— Kodėl tu galvos neplauni?

— Kad muilo dėdienė neduoda, bet aš nusipirksiu ir išsiplausiu, — pažada man ir sėdasi ant ma­ no kelių lyq maža meili nuotaka.

— O daugiau nekeiksi?

— Nekeiksiu daugiau ir neger­ siu, Girduk! žinau, ji dabar viską pažadės, meluos, bet pažadės, nes nori pa­ būti su manim, man įtikti P su­ šilti. Pudinėlės skvernu užklotu jos nuogas kojas. Ji pavirsta šil­ tu, mielu kamuoliuku. Paimčiau ją, nusineščiau į laukus, kartu ganytume, bet šeimininkas iš­ vys. O dabar jau metas eiti. Bi­ jau, kad ji neužmigtų ir pradedu kelti.

— Dar, dar truputį, — mal­ dauja ji, bet aš nupurtau ją nuo savęs.

Onutė atsisėda ant žemės, kumšteliais trinasi akis ir stai­ ga netikėtai klausia: — Kodėl tu nesibučiuoji?

— Nemoku.

— O aš moku! — ir visu lie­ su kūneliu glausdamosi prie ma­

nęs, ji šiltom lūpom seilioja man veidą. — Eisiu namo, tu piktas ir mamos nėra, — ji vėl prade­ da verkti.

Tada aš prkenku baltų, vėjo nupraustų akmenukų ir apkaišau jais motinos kapą. Onutė galvo­ ja, kad aš žaidžiu, ir Jai pa­ tinka.

— Dar reikia va čia gėlių!

— O aš žinau, — apsidžiaugia ji, ir nubėgusi atneša nuo klebo­ no kapo du šalnos pakąstus jur­ ginus.

Paėmęs tėvo paliktą bonką, at­ nešu iš balos vandens i', pa­ merkęs jurginus, iki kakliuko už­ kasu į smėlį.

— Na, o dabar eik pas dėdie­ nę. Še, paimk, nusipirksi muilo, — duodu jai penkis centus.

Ji ginasi, neima, jai muilo ne­ reikia, jai Kaziukas, vargoninin­ kų vaikas, duos.

— Na, tai bandelę nusipirksi.

— O tu?

— Man duoda, o čia mieste­ lis, tai nusipirksi.

— Nusipirksiu bandutę, nusi­ pirksiu, — juokiasi ji ir paima piniqą abiem rankom. Aš ją pa­ lydžiu iki kelio, noriu dar atsi­ sveikinti, bet Ji Jau bėga į krau­ tuvę. šlepsėdama per purvyną basom sutrūkusiom kojom. Dar kartą šmėsteli jos perplėšta suk­ nelė ir Ji dingsta duryse. AŠ jaučiu, kad kažkas užima gerk­ lę, lyq šeimininko pirštai, kada žadina iš miego. Eet aš turiu būti vy as. tėvas man liepė pastatyti „pamiatniką”. Jau pasisuku eiti, kai kažkas taip galingai trukteli atgal, kad neišlaikęs nubėqu prie motinos kapo, įsikniaubiu veidu į smėlį ir balsu pravirkstu.

Saulė Jau gula į tuos miškus, kur nuėjo tėvas.

;***

: KONKURSAS! KONKURSAS! :: KONKURSAS! Žurnalas „Vsemirnyje studenčeskije novosti” paskelbė ge­ riausio literatūros kūrinio, vaiz­ duojamojo meno, fotografijos ir geriausio darbo apie studentus bei studentų judėjimą konkur­ są. Pravesdama 1958 m. žurna­ lo konkursą, redakcija tikisi, supažindinti skaitytojus su įvairių šalių aukštųjų mokyklų studentų kūryba. Mes galvoja­ me, kad tai padės stiprinti tarptautinę studentų draugystę.

Pranešame, kad skelbimas apie šį konkursą tilps žurnalo „Vsemirnyje studenčeskije no­ vosti" 1958 m. Nr. 1 ir kad 12 —13 šio numerio puslapiuose bus reklaminis plakatas, skir­ tas konkurso populiarizavimui.

Iš anksto dėkojame už bend­ radarbiavimą. Su draugiškais linkėjimais „VS N" redakicja

1958 m. „VSN" konkurso z taisyklės.

Konkurso skyriai.

LITERATŪRA. Apsakymai, eilėraščiai, pje­ sės, kinoscenarijai ir t. t. (ang­ lų, arabų, ispanų, prancūzų, ru­ sų ir vokiečių kalbomis, o t. p portugalų, italų, japonų, kinų, rumunų, suomių ir Skandinavi­ jos šalių kalbomis).

VAIZDUOJAMASIS MENAS. Tapyba, piešiniai, graviūros ir t. t., architektūriniai ir kt. projektai (arba jų fotografijos glianciniame popieriuje, nemažesnio 13X18 dydžio), o taip pat skulptūrų, raižinių ir kt. fotografijas.

FOTOGRAFIJA Atskiros fotografijos; Įoto.grafijų serijos ir reportažai, ge­ riausia glianciniame popieriuje nemažesnio 13X18 dydžio.

STUDENTŲ JUDĖJIMAS Straipsniai, reportažai, inter­ viu, apsakymai, apysakos, pa­ veikslai, fotografijos ir t. t. apie studentus ir jų judėjimą (bet kuria kalba, išvardyta aukščiau ).

DALYVAVIMO TAISYKLES 1. Prie visų darbų turi būti pridėtas teisingai užpildytas konkurso dalyvio kuponas.

2. Medižagos, skirtos konkur­ sui, bus peržiūrimos „VSN’’ re­ daktorių, kurių nuomonė bus le­ miama. „VSN" redaktoriai ne­ turi teisės konkurso klausimais vesti susirašinėjimą.

3. Visi darbai, gauti iki 1958 m. lapkričio 17 d., bus laikomi paduoti metinei premijai, nors jiems kartais tektų mėnesinė premija.

4.

Medžiagos, atsiųstos „VSN" korespondentų, bus au­ tomatiškai užskaitomos, kaip prisiųstos konkursui.

5. Darbai nebus grąžinti au­ toriams, jeigu kupone nebus ati­ tinkamo pažymėjimo.

KONKURSO DALYVIO KUPONAS Pavardė, vardas, tėvo vardas.

Adresas.

Amžius.

Aukštosios mokyklos pavadi­ nimas.

Studentų organizacijos para­ šas ir antspaudas.

Aš noriu „VSN" konkurse dalyvauti skyriuje...

Man pripažinus mėnesinę premiją, norėčiau gauti (nuro­ dyti kurią premiją iš I-jų, IIjų ir III-jų, o t. p. mėnesinių premijų tarpą pasirinktinai).

1958 M. „VSN" KONKURSO PREMIJOS I- osios premijos: 1. Fotoapa­ ratas 16X24 mm. 2. Fotoapa­ ratas 6X6 cm. 3. Radiolas. 4.

Portatyvinė rašomoji mašinėlė.

II- osios premijos: 1. Kinokamera 8 mm. 2. Rankinis laik­ rodis. 3. Fotoaparatas 16X24 mm. 4. Radijo imtuvas.

III- osios premijos: 1. Rusiška dėžutė. 2. Braižybos įrankių komplektas. 3. Teniso raketė.

MĖNESINES PREMIJOS 1. Kinietiškas parkeris. Čekiškas sportinis megztinis.

3. Krištolinė peleninė su Tarp­ tautinės Studentų Sąjungos emblema.

4. Ilgai grojanti plokštelė.

Paskatinamosios premijos: 1.

Diego Rivera darbų reproduk­ cijos.

SPYGLYS

Kaip zylės teise savo draugę Ir atsitiko taip, kad ta pa­ sipūtėlė zylė, kuri iki šiol vi­ sada iš aukšto žiūrėdavo į sa­ vo drauges, nusikalto. Iš kai­ myninės paukščių karalystės

V

Simbolizmas ir Čiurlionis XIX amžiaus pabaigoje bur­ žuazinė kultūra išsigimsta.

Dailė nutraukia savo kūrybinį ryšĮ su gyvenimu, netenka turiningumo, idėjinio poveikio galios. Natūralistai atsisako nuo vaizduojamųjų reiškinių roi malinio ir net gi estetinio vertinimo, pasyviai prieina prie vaizduojamosios tikro­ vės. Kitos vyraujančios sro­ vės atstoval-impresionlstai ap­ siriboja vien tik juslinguoju tikrovės suvokimu, staigiai praeinamų momentų gaudy­ mu. gyvena vien tik regimais įnsūdžiais, ne tiek subjekty­ viais, kiek ideologiniu atžvil­ giu bereikšmiais, atsajais nuo visuomeninio gyvenimo.

Suprantama, kad kiekvie­ nas nukrypimas į kraštutinu­ mų iššaukia reakciją. Natū­ ralizmui ir impresionizmui reakcija ir buvo simbolizmas.

Dailėje tai kryptis savo kū­ rybos turiniu ėmusi įvairias filosofines sąvokas, apibendai Intus gyvenimo reiškinius ir suvestus į pagrindinius pra­ dus esminius gyvybės ir mo­ ralės reiškinius. Tuo metu viešpataujančios buržuazinėje visuomenėje įvairios filosofi­ nes srovės, aišku, veikė sim­ bolizmą, nukreipė jį į grynai abstrakčių spekuliacijų sritį.

Jos nekėlė žmogaus pasitikė­ jimo savo jėgomis kovoje su gamtos gaivalais ar gyveni­ mo negerovėmis, o priešingai vaizdavo jį bejėgį prieš liki­ mą, menką prieš visatą ar dievą žaislelį įvairių gyveni­ mo negerovių rankose. Pesi­ mizmas, fatalizmas, bevalis pasyvumas ir dekadentizmas, — tai pagrindiniai sim­ bolistinės dailės aspektai.

Religinė mistika vyrauja ang­ lų dailininkų Rosetti, Whistlerio, Burne-Jones ir Beardsl°y bei prancūzo Moreau kūryboje. Pagrindinė M. Klingero, E. Muncho ir BOcklino paveikslų tematika — mirtis.

jos neišvengiamumas. J. Ensoro, F. Ropro ir ToulauseLantreco paveiksluose žmogus vaizduojamas kaip pačių žemlauslųjų gyvuliškų Instinktų vergas ir bejėgis su jais ko­ voti. Atitinkamai turiniui ir pieninės išraiškos priemnoės pakluso dailininkų kliedėji­ mams bei kaprizams, tapo ma­ nieringos, schematiškos, ne­ ramaus ritmo ir painios ne­ suvokiamos kompozicijos. Tik­ rovės vaizdai neteko tikroviš­ kos prigimties, virto mistiškų regėjimų vaiduokliais. * * * Tokioje istorinėje aplinkoje pradėjo formuotis ir K. Čiur­ lionio tapybinė kūryba. Su­ prantama, kad madingi sim­ bolistų kūrybiniai atsiekimai veikė Čiurlionį, kaip turinio taip ir formos atžvilgiu. Ta­ čiau klaidinga būtų suvesti Čiurlionio kūrybą į bendrą Vakarų Europos simbolistų bei mistikų vagą. Juk ir sim­ bolizmas nelygus simbolizmui.

Simbolis kaip tipiškiausia ku­ rios nors idėjos Išraiška, jos įkūnijimo konkretus paveiks­ las, sutinkamas ne tik simbo­ listų kūryboje. Pati išraiškin­ giausia monumentali skulp­ tūra — Muchinos ,,Darbinin­ kas ir kolūkietė” yra ne kas kita, kaip grynas socialistinės visuomenės simbolis. Juk gy­ venime nesutinkame darbinin­ ko, bestovinčio su iškeltu kū­ ju, ar kolūkietės su piaiituvu.

Vienok, tai klasikinis socia­ listinio realizmo kūrinys.

Greta tam tikrų skolinių meninės išraiškos priemonėse, Cl.irlionio kūryboje yra daug savų originalių, sveikų lietu­ viškų pradų. Jo kūryba išaugo iš mūsų tautosakos, dainų ir pasakų, iš nuolatinio liaudies siekimo geresnio ir teisinges­ nio gyvenimo. Pagrindinė Čiurlionio tematika — amžina gero ir pikto kova, dramati­ niai arba net tragiški didvy-

Iš „Piramidžių sonatos”.

LV 00016.

Užs. Nr. 39 Redakcijos adresas: Vilnius,

Pas mus viešėjo Baltarusijos valstybinio universiteto fechtuo­ tojai.

Pirmi pasirodė . fechtuotojai su elastingu durtuvu. Susitikimai parodė, kad pas mus dar labai mažai dėmesio skiriama šiai įdo­ miai fechtavimo rūšiai.

Nors minskiečiai visi tebuvo tik tre­ čio atskyrio, jų pergalė rezulta­

» skęsta”), kuriai Čiurlionis priešpastato simbolinėmis me­ taforomis liaudies masių ne­ išsenkamų kūrybinių jėgų apo­ teozę, gi jos finale-revoliuclnio liaudies sukilimo nesulai­ komos jėgos išraiška, tai 1905 metų revoliucijos aidas.

Taigi, M. K. Čiurlionio kū-

riškų žmogaus laisvės ir lai­ mės siekimų susidūrimas su p-iešiškomls kliūtimis. Optiritstlnlal pradai su laiku vis daugiau ryškėja ir pagaliau ima vyrauti. Jo herojai — ne pasyvios likimo aukos. „Saulvs” drąsiai šauna juodą ne­ gandos paukštį, o centauras iš „Preludo ir Fugos” taiko į despotinio val­ dovo, gal net į dievo stabą. Pa­ našių minčių su­ tinkame ir kituo­ se Čiurlionio pa­ veiksluose. Čiurlionis neneigė savo kūry­ bos ryšio su vi­ suomeniniu gyve­ nimu, su liaudies kovomis. Atvirkš­ čiai, daugelyje jo kūrinių atsekame ryškius motyvus bei idėjines ten­ dencijas, kurios atsiliepia jo lai­ kotarpio visuome­ ninį gyvenimą.

Tokia yra „Kara­ lių pasaka” bei „Vyties” preliu­ dai, kurie turi aiškių patriotinių aliuzijų. „Pava­ Saulys (iš „Zodiako ženklų” ciklo). sario sonatos” allegro ir finale aiškiai ir de­ ryoa yra sudėtinga, išeinanti už įprastinių simbolizmo monstratyviai kalba apie pa­ toli senemų, atliepianti savo epo­ saulio tautų politinių laisvių chos visuomeninius siekimus, sh.-kimus. O „Jūros sonate” — davusi greta gilių ir mįslingų iš „Preliudo ir Fugos" taiko filosofinių minčių ir eilę nuo­ stabių poetinių vaizdų, kurie bajoriškos valstybės atgaivi­ savaip įprasmina bei vertina nimo vizija, išreikšta jo pa­ gyvenimo tikrovę.

V. DRĖMA veiksle „Nec mergitur” (Ne-

ji norėjo pavogti gražų, me­ niškai rudens nuspalvintą klevo lapą ir papuošti juo sa­ vo lizdą, kad jos bendraam­ žės dar daugiau pavydėtų jai turto ir grožio. . .

Bet. . . pasipūtėlė buvo nu­ čiupta nusikaltimo vietoje.

Kaip perkūnas ši žinia trenkė į zylių būrį. Vienos piktinosi, kitos džiūgavo, jog jos niekinusi draugė turės nu­ silenkti kolektyvui.

Ir susirinko paukščiai į draugišką teismą. Ilgaplunksnė vadovė atidarė susirinki­ mą. Jaunas zyliukas pašokęs tiesiai apkaltino pasipūtėlę zylę, padarius gėdą ne tik jų, zylių, kolektyvui, bet ir visai paukščių karalystei. Už tokį nusikaltimą jis siūlė pa­ jaunųjų šalinti ją iš visų paukščių draugijos.

Pirmininkaujanti davė žodį nusikaltėlei. Bet ši tylėjo.

— Na, pasakyk ką nors!

Juk nuo to, ką tu pasakysi, _ labai daug kas priklauso, — kone su ašaromis meldė pir­ mininkaujanti.

Bet ši ir toliau tylėjo.

Ir tada visas zyles apėmė baimė; „Kodėl ji tyli?” — galvojo jos. —- Tur būt, jaučia savo jėgą? Atsiras juk kas ją apgins.

Ir nė viena zylė daugiau nepratarė nė žodžio pasipūtėlei apkaltinti.

O kada reikėjo balsuoti, nė viena nepakėlė sparno už zylės pašalinimą iš jų tarpo.

Tada pakilo jaunas saka­ las, metė iššaukiantį žvilgsnį į bailių zylių būrį ir prabi­ lo: — Pažiūrėkite, kaip nubalsuos jūsų svečiai!

Ir pakilo sparnų miškas.

Svečiai balsavo už pačią griežčiausią bausmę — zylės pašalinimą iš jaunųjų paukš­ čių draugijos tarpo.

— Ar ne gėda, jums drau­ gės zylės? Raustat?

Nuleidusios galvas, zylės tylėjo. . .

P. S. Linkime II k. anglų spec. komjaunuoliams ir ypač jų sekretorei atrasti pamestą savo principialumą.

tu 8:1 byloja pati už save. Ir taip Minskas veda 2:0. Takelyje merginos, šįkart prieš mūsiškes kovoja jau rimtesnės varžovės.

Pirmaatskyrininkės Bieliakova ir Bindler — Baltarusijos ir Mins­ ko rinktinės dalyvės. Rezultatas toks pat 8:1. Garbės tašką mums iškovojo Jakutytė.

Labai arti pergalės buvo ir Baltušytė, bet abi jos pralaimėjo.

Kodėl taip yra? Visų pirma — treniruočių stoka.

Nė viena iš mūsų merginų reguliariai nesi treniruoja, antra — varžybų, turnyrinio patyrimo stoka. Čia jau reikia kaltinti USK. Minskiečiai veda jau 4:0. Mū­ siškiams reikia būtinai laimėti visus likusius susitikimus, no rint pasiekti pergalę.

Espadronistai pataiso visų nuotaikas.

Oleka ir Tuliševskis laimi po tris kovas. Navikas — vieną ir pora taškų atkovota Špaga — tas pats.

Bendras re zultatas 4:4.

Viską lemia rapyra. Mūsų vy rukai ir toliau kovoja gerai. Vy rai susiima ir pergalė — mūsų rezultatas 6:4 mūsų Bendras ............... draugystė naudai, o tvirtėjanti — visų!

J. Surųintas

0 KAIP ŠĮMET? Ką atneš šie metai m,ūsų sportininkams?

Kokius laimėj i mus, pergales, pasiekimus? Bu aišku ir atvirkščiai, bet gero, tikėkimės, bus daugiau.

Kas visų pirma laukia mūsų SDortininkų? Visų pirma ir visu paskučiausia — spartakiada, universiteto spartakiada!

Kodėl gi taip — paskučiausia O to­ dėl, kad spartakiada prasidėttuoj po atostogų — vasario mėn., o baigsis tik gegužės gale.

Jus, aišku, domina, kaip vyks spartakiada, kokiose šakose bus rungtyniaujama. Atsakysime visose (ar beveik visose), o' tai ir pakels Įprastinę sistemą. Vai žysis visi, pradedant lengvaatle čiais, bei krepšininkais ir bai giant boksininkais, bei šachma tininkais. Viso — 17 sporto ša kų.

2odžiu, pagrindinis dė mesys — spartakiadai.

Tačiau nejaugi daugiau nieko nebus — jokių išvykų, varžybų. Palaukit palaukit, per anksti tos išvados Neužilgo, Tarybinės Armijos dle nos garbei skirtos, Įvyks slidi nėjimo — patrulių žygio varžy bos. Distancija — 15 km. Po ’4 km šaudymas iš 50 m į taiki nius. Varžybos — tarpfakulteti nės. Kiekvienoj komandoj — po 10 žmonių.

Na, o dabar ir „tarpvalstybi niai” susitikimai.

Tuoj baigt egzaminus. krepšininkai vyks | Lvovą, gimnastai (tuo pat metu) i priešingą pusę — Leningradą Mūsų komandos susitiks su šių miestų universitetų rinktinėmis, žada turėt!

Daug susitikimų krepšininkai ir su vietos — PSK bei Kauno — LVA, KMI ir kt. Krepšininkai, tinklininkai ir fechtuotojai apie vasario mėne si vyks t Minską. Po to pas mus. Čiurlionio 23, sporto salėje, žais Tartu tinklininkai. Ateis pavasa ris, o varžybos nebaigtos — lengvaatlečiai gegužės mėn. va žiuos Į Minską, pas mus atvyks Rygos Žemės ūkio akademijos šauliai.

Kaip paslaptį, galima pasaky ti, kad ..kombinuoja” išvyką Ii boksininkai.

Dargi nearti — i Radviliškį.

M. Merkšaitis, G. Pinigis

Greta manęs—greta tavęs Kiną aš mėgstu, ir seniai. Filmus lankau uoliai. Tiesa nevisus, bet daugumą. Paklausiu draugo, — ... ....... kas per filmas, paklausiu kitų, ir jeigu atsakymai susipina — einu. Na, o jau gerą ištlesų — užuodžiu pats.

Neperseniausiai mačiau „Gre­ ta mūsų”.

Artistų nuotraukėlių nerinkau, na, ir, manau, nerink­ siu. Beje, aš jų, artistų, aišku, nepažįstu.

Visi Jie man — tik žmonės. *’ Negaliu ” tvert, ’ ' išgirdęs • sakant _ ,Ot gerai vaidina”. Juk nevaidina, o gyvena. Ir verkia, juokiasi, ir džiaugiasi — na tik gyvena.

Sėdžiu aš, o ekrane — „Greta mūsų”. Salia manęs — sesuo, „Štai Rybnlkovas, sako. — štai Sagalova. O šičia Bykovas, Lučko”. Ir kas iš to! Visi man jie panašūs iš | veidų — gi žmo­ nės. Na, o tas' svarbiausia. Šią filmą vienas peikė, kitas gyrė.

Ką man daryti, nė nežinau. Tas filmas baisiai artimas visiems mums, tai aš ištlkro pajutau.

Praeis meteliai, dar vieni — ir mes paliksim auditorijas. Kas j gamyklą, kas i klasę, kas Įstai­ gon — bet dirbs visi. Sunku bus aišku. Kas daryti? Ką žmonės daro — rodo šitas filmas. Ir

prieš akis mums ir sunkumai, ir džiaugsmai, vienų nelaimės, ašaros, kitų gi pergalės tiktai. Tą filmą galima Įvertinti taip — tat gabalas gyvenimo. Ir reikia būtinai su tuo sutikti — taip yra.

Tik štai kas truputi gadina vaizdą, kas tą gyvenimą trupu­ ti daro netikru, o suvaidintu — per daug Juodi „juodieji”, o bal­ ti — „baltieji”.

Iš pradžių rinkim „Juodus” (arba „Juodę”), žymus pirmūnas ir spartuolis, Jis. pasirodo, ne savo darbu tai pasiekęs. Jam ke­ aukštybes atvėrė lią Į garbės buvęs gasmulkus demagogas, redaktorius myklos laikraščio (akt. Rybnikovas), o ceche Jam visi tarnauja. Juk nedera taip, Tačiau netarybiška. Tai viena, to negana — Jis dar merginą suvedžioja, palieka Ją, Įžeidžia.

Juk tai priverčia net žudytis, jau Juodinimas tikras. pavyzNa. o „baltieji” džiul, naujasis specialistas. Jis — redaktorius. Drąsus, aktyvus,

principingas, pareigingas, Te­ gul, taip gali būti. Be to Jau ir užtektų, Tačiau režisieriui dar maža. Ir Jir priverčia šokti JĮ 1 vandeni, Išgelbėti beskęstančią merginą. Tai trūkumai, tipingi.

Jie kliudo, ir labai. Bet filmas geras. Nenuobodu.

Na, ką gil Tenka baigti. Kas dar nematėt — pažiūrėkit.

P. Ginutis

1

J

UŽSISAKYKITE

„TARYBINĮ STUDENTĄ“ antram šių mokslo metų semestrui. Prenumeratos kai­ na 3 rub. 60 kap. Prenumeratą priima visi proforgai.

Konsultacijas teikia redakcija kasdien uno 15 iki 11 vai.

Skubėk! Skubėk! Skubėk!

Stuokos-Gucevičiaus g. 3. telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos snaustu"*.

REDKOLEGIJA