VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TES!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 10 (278)
<
1958 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis
>
Kaina 20 kap.
Politinio švietimo uždaviniai Pagrindinls partinio švieti mokslų ir Istorijos-filologijos, vaidmenį ir politiniame švie mo uždavinys — apginkluoti vyksta po du teorinius semi time. universiteto darbuotojus gilio narus. Kiekviena teorinių se Teoriniai seminarai turi pa mis marksizmo-leninizmo teo minarų grupė turi, savo užsi dėti universčteto profesoriams rijos žiniomis, politiškai juos ėmimų planą ir savo tematiką ir dėstytojams ruošti aukšto užgrūdinti, paruošti aktyviam pagal fakulteto specifiką. Pa idėjinlo-teorinio lygio paskai darbui, įgyvendinant partijos vyzdžiui, Ekonomikos mokslų tas, formuoti marksistlnę-mafakulteto seminaruose yra nag terialistinę pasaulėžiūrą. Tie nutarimus ir direktyvas. Universitete labiausiai priei rinėjama politinės ekonomijos uždaviniai reikalauja aktyvaus namos partinio švietimo for bei atskirų ekonomikos šakų visuomeninių mokslų katedrų Istorijos-filologijos dalyvavimo teorinių seminarų mos yra politiniai rateliai ir problemos. teoriniai seminarai. Be to, fakulteto seminaruose — isto darbe. Teoriniai seminarai padės daugelis darbuotojų savaran rijos, literatūros problemos, mokslų fakultetai giliau, kūrybiškai įsisavinti kiškai studijuoja marksizmo tiksliųjų marksizmo-leninizmo marksizmo-leninizmo' teoriją. teoriją ir partijos istoriją, da nagrinėjasantykį su fizikos, che Jie padės demaskuoti svetimos lis lanko vakarinį marksizmo- teorijos mijos, biologijos mokslais. marksizmui ideologijos pasi leninizmo universitetą prie Tačiau seminarai turi ir reiškimus, pakels idėjinį-pollVilniaus miesto partijos komi bendras visi temas, kaip: „Pasau- tinį kadrų pasiruošimą. teto. linė-istorinė Didžiosios Spalio Seminarai turi padėti iš Politiniai rateliai, kaip že socialistinės revoliucijos reikš mutinė partinio švietimo gran mė”, apie kovą su revizioniz- vengti dogmatizmo ir prlsiskaidis. yra organizuoti universi mu ir kt. Daugelis temų, nagri tėliškumo nagrinėjant marksiz teto ir bendrabučių darbinin nėjamų fakultetų teoriniuose mo-leninizmo teoriją. Šių už kams, tarnautojams ir aptar seminaruose profesoriams ir davinių įvykdymas reikalauja naujančiam personalui. Dešim dėstytojams yra labai aktua toliau gerinti politinį švietimą, tyje būrelių mokosi 128 žmo lios. Tačiau reikia pažymėti, nės. Rateliuose nagrinėjami kad tarp svarbių temų dar yra pakelti jo ldėjinį-teorinį turi svarbiausi mūsų partijos ir ir ne visai pavykusių. Pavyz ni, ypač teorinių seminarų vyriausybės nutarimai. džiui, Medicinos fakultete bu darbe Rateliams vadovauja univer vo nagrinėjama tema — ,,Eu siteto partinės organizacijos genika buržuazinėje Lietuvo M. Lola paskirti TSKP nariai. Rimt i je”. Buvo galima parinkti Universiteto partinio trūkumu partinio b:,uro darbe, įdomesnių, aktualesnių, poli biuro narys tiškai aštresnių temų. Semi vadovaujant politiniams būre liams, buvo blogas būrelių va naruose, kuriuose dalyvauja dovų instruktavimas. Dėl to politinės ekonomijos bei eko kai kurie rateliai dirbo nere nomikos fakulteto finansųguliariai. o rateliai, sudaryti statistikos katedrų profesoriai prie buhalterijos, pradėjo ir dėstytojai, daromos moksli dirbti tik neseniai, t. y. ant nės informacijos apie svar Mokslinė Taryba svarstė rame semestre. Dabar padėtis biausias ekonomines proble taisoma — politinių būrelių mas. Jas kiekviename užsi ateistinio darbo pagerinimo vadovai bus instruktuojami. ėmime skaito vienas iš dėsty klausimus. Tuo klausimu išsi Kovo mėn. toks instruktažas tojų. iš anksto atydžlai pasi vystė gyvos diskusijos. Že buvo pravestas, ir sudaryta ruošęs. Iš to galėtų pasimoky miau spausdiname keletą pasi sakymų. darbo programa dar dviem ti ir kiti fakultetai. mėnesiams. Teoriniams seminarams va Doc. Meškauskas: Buvo iš Tačiau politiniai rateliai dovauja labiausiai patyrę ir keltas klausimas dėl antireligi toli gražu neapima visų uni autoritetingi universiteto dar nės propagandos. Tiesa, anti versiteto darbininkų ir tarnau buotojai. Tai, visų pirma, vi religinė propaganda savaime tojų, todėl vieną kartą į mė suomeninių mokslu katedrų išplaukia iš dialektinio mate nesį skaitomos paskaitos poli dėstytojai: prof. Bučas, docen rializmo kurso. Tačiau fakulta tinėmis temomis, daugiausia tai Meškauskas, Davtian, dės tyvinis kursas būtų naudingas. apie tarptautinę padėtį. tytojai Sudavičius, Solovjovas, Labai svarbus dalykas yra Svarbiausia politinio švieti Bagdonaitė ir t. t. Šiuo požiū mo universitete forma yra teo riu visuomeninių mokslų kated pati propagandos kryptis. Ma riniai seminarai, pravedami ros atlieka svarbiausią vaid no nuomone, antireliginės pro visų fakultetų profesoriams ir menį. Tačiau to dar nepakan pagandos efektyvumas priklau dėstytojams. Kai kuriuose fa ka. Ateityje reikia pakelti so ne tik nuo paties pavadini kultetuose, kaip Ekonomikos visuomeninių mokslų katedrų mo. Dėstomajame darbe ji turi būti mokslinės ideologijos ug dytoja. Tokiu būdu ta pati propaganda būtų efektyvesnė. Mes darome vieną klaidą: stengiamės parodyti religiją žalinga per visą žmonijos isto riją ir kartais prarandame isto TSRS Mokslų Akademijos Trisdešimt vienas vizuali priėjimą. Rellglninkai astronominė taryba atsiuntė nių stebėjimų stoties aktyvis rinį kalba, kad su religija atėjo mūsų universitetui Aukštom tas pažymėtas krūtininiu ženK- raštas, kultūra. Mes iš kitos mokslo ministerijos įsakymą leliu, pusės rodome tos pačios krikš apie prie universiteto įreng I. Jasilionis čionybės neigiamus faktus. tos Dirbtinių žemės palydo vų vizualinio stebėjimo sto ties darbuotojų pažymėjimą. Tarybų Sąjungoje yra 37 vizualinių stebėjimų stotys. Jos daug prisidėjo prie dirb tinių Žemės palydovų orbitos nustatymo, pritaikė pačius efektyviausius metodus jų ju Karštos dienos dabar dėjimui stebėti. Universiteto Chemijos mokslų fakultete. profesoriai, dėstytojai, aspi- Egzaminai jau ne už kalnų, rantai, šimtai studentų, atlik- c II kurso chemikai dar tu I darni dirbtinių žemės palydo- ri atlikti nemažai laboratori I vų vizualinius stebėjimus, pa- nių darbų, perskaityti lite I rodė dideli susidomėjimą, ini- ratūros. Todėl dabar fakul tete skaityklose bei labora ciatyvą, atkaklumą. iI | Už pasižymėjimą darbe torijose nuo ankstyvo ryto ■ TSRS Aukštojo mokslo minis- iki vėlyvo vakare visad pil I terija piniginėmis premijomis na studentų. k Tačiau artėjanti sesija I apdovanojo vizualinių stebėjiI mų prie VVU darbuotojus — gąsdina anaiptol ne visus. ■ Fizikos-matematikos fakulteto Pavyzdžiui, mokslo pirmū V. Biekša jau baigia I studentus P. Grikienį, G. Kai- nas | karį. s. Kaktį, A. Juodoką. atlikti visus laboratorinius darbus. Jam liko tik kelios I Garbės lapai atsiųsti stoties kiekybinės anali ■ viršininkui prof. P. Slavėnui, zės. Tačiau chemijos šios analizės 1 Fizikos-matematikos fakulteto bus bene sunkiausias Iš vi • 1 asistentui A Želviui, labbran- sų chemikams privalomų la į|tui V. Straižiui, LTSR MA boratorinių darbų. Neretai Biaun. moksliniams bendradar- reikia susimąstyti, paklaus ĮBbisms V. Žitkevičiui, V. Ji- ti draugų ar dėstytojų pata I’B sevičiui, aspirantui V. Ažusie- rimo. ■ niui. Fizikos-matematikos faN uotrauko ie matote stu Bkulteto vyr. laborantui A; Pu- dentą V. Biekša ir fakulteto ■činskui, studentams K. Zdana- asistentę St. Ramonaitę, at B'ičiui, A. Baužiui ir S. Gri- liekančius kiekybinės che ’ Ilgui. mijos reakcija .
Pradėjo darbą XI studentų mokslinė konferencija Sveikiname jos dalyvius! įdomus pranešimai, svečiai, draugystė Balandžio 5 d. darbą baigė GMF SMD konferencija. Tris dienas užtruko biologų, geo grafų, geologų sekcijų darbas. Konferencijoje kiekvieną die ną dalyvaudavo daugiau kaip šimtas besidominčių gamtos mokslais studentų. Iš viso kon ferencijoje perskaityti 37 pra nešimai. Daugiausia praneši mų perskaityta biologijos mokslų sekcijoje (17). Svarbu ir tai, kad šioje sekcijoje skai tė pranešimus studentai iš visų kursų. Biologijos sekcijoje pa gal pranešimus vietomis pasi skirstė šitaip: I—III kurso stud. V. Rančelis „Tiamiro įtaka grikių auginimui, der liui ir jo kokybei’^ (mokslinis vadovas doc. P. Bluzmanas), II kurso stud. J. Plalplaitė „Lašalų (Ephemeroptera) pa plitimas kai kuriose Lietuvos upėse” (mokslinis vadovas vyr. dėst. R. Kazlauskas). Stud. J. Plaiplaitės praneši mas susilaukė daug diskusijų. Iš antrą vietą užėmusių pa žymėtini stud. A. Merkytė, R. Lekevlčlus, A. Petraitis, kartu rašę darbą „Meteorologinių ir vietos sąlygų įtaka paukščių migracijai pro Vilnių 1957 m. pavasarį” (mokslinis vadovas vyr. dėst. R. Kazlauskas ir prof. T. Ivanauskas). Konferencijos dalyvius la bai sudomino gausiai iliustruo tas V kurso stud. B. Ribokaitės darbas „Aukštaičių deko ratyviniai vijokliai bei laipiojantleji augalai ir jų panaudo jimas žaliajai statybai” (moks-
linis vadovas prof. P. Snarskis). Geografijos mokslų sekcijo je perskaityta 14 pranešimų. Pirma vieta pripažinta IV kurso stud. C. Kudabai už dar bą „Neries vagos hidrografi nių procesų trumpa charakte ristika” (mokslinis vadovas doc. A. Basalykas), antra vie ta — III kurso stud. P. Kunskui ir II kurso stud. D. Nakutytei už darbą „Lietuvos TSR ežerų pasiskirstymas pagal aukštį” (mokslinis vadovas doc. V. Chomskis). Geologijos mokslų sekcijoje perskaityta 7 moksliniai pra nešimai. Geriausiais pripažin ti V. Vasiljevo (IV kurso stud.) „Keiv Svitos pegatinlnės gys los berilio mineralai” (moksli nis vadovas dėst. V. Kotovič), IV kurso stud. A. Tinterio — „Južkoje ežero rajono geologinlai-petrografiniai bruožai :r pagmatinio lauko paplitimo klausimai” (mokslinis vadovas vyr. dėst. M. Martinaitis). Gamtininkų mokslinėje konferencijoje dalyvavo ir 9 svečiai iš Minsko, Odesos, Ry gos ir Tbilisi. Jie perskaitė 8 pranešimus. Ypač įdomų dar bą perskaitė svečias iš Minsko — geografas G. J. Sačiok — „Baltarusijos ežerų bendrai ir Naručio ežero charakteristi ka”. Viešnia iš Rygos Chansone Chelme skaitė darbą „Zemgalės lygumos geografiniai landšaftai”. Šiai konferencijai GMF
SMD nariai kruopščiai ruošėsi: išsiuntinėjo laiškus, pakviesdami svečius, prieš konferenci ją išspausdino mokslinių darbų tezes, kad norintieji iš anksto galėtų pasiruošti diskusijoms. XI mokslinė konferencija Gamtos fakultete, kaip pasa kė prorektorius prof. Jankaus kas ir dekanas doc. Chomskis, buvo rimčiausia mokslinė konferencija iš visų iki šiol buvusių. Konferencijos svečiai išva žiavo, saviškiai irgi išsiskirstė, bet jų mokslinis bendradarbia vimas, dar labiau sustiprėjęs konferencijos metu, tęsis ir toliu. E. Grigaliunaltė
p
•i
Mitingas medicinos fakultete
'i t
• ' Penktadienį 11 vai. Me- \ l'dicinos fakulteto didžioji •'auditorija buvo pilnut p ii• nutėlė. Čia susirinko stu' dentai, dėstytojai ir pagal•[blnis personalas. Mitingą, skirtą istori- į ', niams Aukščiausiosios Ta- i ', rybos sesijose nutarimams k i apsvarstyti, atidarė fakul-i i teto partinės organizacijos p sekretorius J. Jurša. į p Mitinge kalbėjo Akuše-# prijos ir ginekologijos ka- ([ J tedros vedėjas doc. V. Bap ronas, Operacinės chirurgi- F Ojos ir topografinės anato- r imijos v. d. Serapinas, me-f (• dicinos mokslų kandidatas f <• Vaitilavičius ir kiti dės t y<• tojai.
J JJ J J
J
1
f J
MOKSLINĖJE TARYBOJE Krikščionybės paplitimas vis dėlto buvo aukštesnis išsivys tymo laipsnis, negu politeiz mas. Reikia turėtį galvoje, kaJ šiuo metu krikščionybė skiria si nuo tos, kuri buvo viduri niais amžiais. Ir todėl reika lingas istoriškas priėjimas. Iš vidurinės mokyklos dar at eina tikinčiu. jaunuolių. Ir jeigu mes nepakankamai moksliškai prieisime, nebus pakankamo efektuvumo. Prof. Slavėnas: Pirmiausia, dėl 20 kilo diskusija ateistiniais valandų kurso klausimais. Iš pasikalbėjimų. tuo klausimu, kiek teko anksčiau girdėti, toks vaizdas susidaro, kad šitas kursas būtų labai naudingas humanitarams, o gamtininkams šiek tiek dubliuosis su gamtos mokslų isto rijos kursais. Aš manau, gal būtų įmanomas kompromisas. Reikėtų pasitenkinti mažesniu valandų skaičiumi, bet atkreip ti dėmesį į mokslų istorijos
Panašūs mitingai vyko (ir visuose kituose fakulte-k a dalykus, kad jie būtų dėstomi k tuose. išsamiau. Mokslų istorija dabar yra kaip ir nenormalioje padė Ten, kur labiausiai lyje, o tuo tarpu tai labai svar reikalinga bus dalykas. Kai kurių mokslo šakų istorija turi aiškų ideolo Ekonomistai, žurnalistai, f ginį pobūdį. Gal būt, dar šiek medikai ir daug įvairių spetiek matematikos istorija bus <• cialybių studentų jau gavo nuošalesnė. Drg. Smelstorius: Labai paskyrimus į busimąsias i svarbus ateizmo klausimas ir darbovietes. Lituanistai balabai svarbus tradicijų klausi landžio 10 dieną skirstomi mas. Neseniai įvykusiame kom paskutinieji. jaunimo aktyvo suvažiavime Nemaža specialistų, to- i buvo kalbėta, kad liaudies tra kių, vo- r • " .. kaip, .. .pavyzdžiui, . dicijoms reikia duoti naują tu kiečiu kalbos specialybės snecialvbės ' rinį. Etnografijos katedros už •'kiečių davinys pažiūrėti, kas gero to diplomantė Januškevičiūtė, se tradicijose, gal jas visas su jungti į vieną pavasario šven grįžta namo. Į Švenčionių tę. Aš noriu sustoti ties šiuo septynmetę, Jonavos rajono svarbiu klausimu, nes religi- Skanulių septynmetę ir 1 ninkai šitomis tradicijomis t važiuos diplomuoti vokiečlij naudojasi, o mes jų nepanau- kalbos specialistai. Šiaulių dojame. Pvz., moters diena — kovo 8-oji visai išstūmė prekybos valdybon važiuos gegužės pirmojo sekmadienio dirbti ekonomistė Raščiūtė, motinos dieną, kurį buvo į Sedą — Šinkūnas. Visų ir švenčiama buržuazinėje Lietu- nesuminėsi, žodžiu ten, kur labiausiai reikalingi. voje.
J J J J r T J
v 1
Pirma laiko Ankstyvas šiemet pava- f saris II, III ir IV kursų J žurnalistams. Kai kitų spe- J cialybių studentai rytais J skuba į paskaitas, žurnalis- t # tai jau skuba užsiimti vie- f •' tos skaityklose. p Ketvirtakursiai jau pap miršo įskaitų gavimo ma• ' lonumus. Dabar vyrai, sėkp mingai išlaikę spec. renp gimo egzaminą, skuba d pasivyti šiek tiek toliau skaitančias istorinio materializmo vadovėlį mergi> nas. II ir 12 dienomis vyr. dėst. Zimanas patikrins į žurnalistų mokėjimą prie egzaminų stalo. III ir II kurso žurnalis tai dar tik pradeda rinkti įskaitas. Anksti pabaigę sesiją minėtos specialybės studentai išsiskirstys po respublikos redakcijas ga mybinės praktikos atlikti.
K O.M J A U N / M O
FOTO KONKURSAS
GYVENIMAS
Vienoje komjaunimo organizacijoje Darbas grupėse turi būti fakulteto komjaunimo organi zacijos veiklos svarbiausia pu sė. Jei darbas grupėse apleis tas, aišku, kad ir viso fakulteto gyvenimas sustingęs. Svarbu, kad komjaunimo grupei vado vautų geras, gyvas biuras, kad jis būtų pačiame kurso gyve nimo sūkuryje, kad jis sava rankiškai spręstų iškilusius klausimus. Todėl suprantama, kad grupių komjaunimo biu rams naudinga pasidalinti min timis apie darbą grupėje, pasi mokyti vieniems iš kitų. Kad Medicinos fakulteto antrame kurse yra darnus kom jaunimo branduolys, gali pa matyti ir pašalinis stebėtojas. Pasižiūrėjęs į antrakursius nors dvi pertraukas, gali ne apsirikdamas išskirti komjau nimo aktyvistus. Kurso kom jaunimo sekretorius A. Vidu giris, biuro nariai K. Bytautaitė ir L. Markevičiūtė visa da užsiėmę kokiais nors kom jaunimo reikalais. Pertraukos — mažas laiko trupinėlis, bet per jas galima daug padaryti. Medikų antrame kurse jos iš naudojamos tiek komjaunimo biuro, tiek ir viso kurso, pasi tarimams.
Ne paslaptis, kad žodžiai ,.atviras komjaunimo susirin kimas”, kartais studentų visai nevilioja. Tik ten, kur susirin kimai vyksta gyvai, visiems dalyvaujant, tie žodžiai tampa patraukliais. Pastarąją reputa ciją komjaunimo susirinkimai turi antro kurso medikų grupė je. Susirinkimai čia būna įdo mūs. Po susirinkimo kuriame buvo kalbama apie didįjį ru: sų kllnlclstą Botkiną, studen tai iš auditorijos išėjo dėkingi komjaunimo.grupei ir dėstyto jams. Atviras komjaunimo su sirinkimas, apsvarstęs žiemos sesijos rezultatus, buvo rimtas. Iš antro kurso aktyvistų jis pareikalavo principingumo, ob jektyvumo. Dalyvaujant dės tytojams ir fakulteto biuro na riams, susirinkimas griežtai pa smerkė Naliotovą, Sostackają ir kitus, gavusius sesijos me tu dvejetus. Kurso komjauni mo biuras ėmėsi išaiškinti jų nepažangumo priežastis. Ne seniai kurso komjaunimo biuro posėdyje buvo apsvarsty tas Gamperis, praleidęs daug paskaitų ir pratybų. Daug padeda antro kurso komjaunimo grupei būdingas
nuolatinis naujų darbo formų ieškojimas. Kol kas tai pasi reiškia daugiau kultūrinėje veikloje. Dabartiniu metu II kursas ruošiasi draugystės 1vakaruisusitikimui su Kauno Medicinos instituto II kurso stude.ntais. Reikia pagalvoti ir apie tai, jog neužilgo mūsųį studentams teks būti ir Kauno medi kų svečiais. Komjaunuoliams kyla daug sumanymų, kurie yra svarsto mi komjaunimo biuro posė džiuose. Juk universitete šiai grupei teks būti dar 4 metus, = todėl reikia pagalvoti ir apie 1 darbą ateityje. Antro kurso medikų komjaunimo aktyvas į įgauna vis daugiau patyrimo,^ tvirtėja ir kurso kolektyvas, z kiekvienas jo narys ruošiasi ; atsakingai gydytojo profesijai.: V. Triponis ŠALČIUI PASPAUDUS MMF komjaunimo biuro = narys imu............................................................................ iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiĮiiiiiiiiiiii...... iiiiiiiiiiiiiiiihiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'
Pagerinti valgyklos ir bufety
Vletos komitetas apsvarstė saldainių. Butkutės būna daž■ ' ...............dienos studentų Ir personalo valgyk niausiai vakarykščios los ir bufetų darbą ir priėmė kepimo, pasenusios, Visiškai nesutvarkytas produktų prista atatinkamą nutarimą. Vietos komitetas konstatuo tymas į bufetus. Pvz., bufetai ja, kad per pastaruosius metus Nr. 8 ir Nr. 34 gauna produk valgyklos ir bufetų materialinė tus kas antra diena. Vežama techninė bazė yra žymiai page nevienodu laiku. Nors prieš rinta: pastatytos dvi naujos metus buvo nutarta organi plytos, pastatytas patiekalų iš zuoti karštų pyragaičių, dešre davimo skyriuje marmitas, pa lių ir bulkučių pardavinėjimą tiekalų išdavimas geriau orga pertraukų metu, tačiau taip ir II Ekonomistų penktadienis nizuotas, valgyklos salė aprū liko tik nutarimas. Valgyklose ir bufetuose ne įvyks balandžio 18 dieną 19 pinta gerais staliukais ir kėdė vai. 96 auditorijoj, Disputo mis, visi bufetai, išskiriant švaru. Pvz., bufete Nr. 32 ir tema „Socializmas visuo Chemijos fakulteto, aprūpinti valgykloje purvinos grindys šaldytuvais. Bet valgyklų ir virtuvėje), prekystaliai menė, kurioje neišnaudojama”. bufetų aptarnavimas ir asorti (ypač apdulkėję. Bufetuose Nr. 33 ir Disputo tikslas — pil mentai nepagerėjo. Valgykloje Nr. 35 dėžės, kuriose laikomos patiekalai neskanus, bulkutės, neapsaugo nuo dul nai išsiaiškinti iškeltą klausi gaminami sriubos atšalusios, neriebios, kių, nešvarios. Nešvarūs ir mą. Kviečiame visus dalyvau bulvės pajuodusios, Žinoma, chalatai, rankšluosčiai, o bufe ti II ekonomistų penktadieny lankytojų skaičius nedidėja. te Nr. 8 viskas šluostoma ne je (tikimės, jog dėstytojai šį Tas pat ir bufetuose. Asorti švariu skuduru, nes jokio mentas siauras. Pvz., tikrinimo rankšluosčio nerasta. Neleisti kartą taip pat dalyvaus). metu (1958.III.14.) centrinių nai blogos ir kai kurių bufetų Politinės ekonomijos rūmų bufeto Nr. 34, kuris ap patalpos. Pvz., bufete Nr. 8 tarnauja apie 1200 asmenų, plyta visai sugriuvus trūksta mokslinio būrelio buvo rasta tik: grietinė, nau kėdžių, bufete Nr. 34 krosnis valdyba jas sūris, vienos rūšies dešra, apgriuvusi. Reikia remontuoti. p. S. Būrelio nariams! Kas kumpis ir silkės. Panašūs rei Nesutvarkytos ir pagalbinės nori būti ne tik ekonomistų kalai ir Chemijos fakulteto bu patalpos: nėra lentynų ir kitų fete Nr. 2 (1958.III.18.). Be įrengimų, prikrauta tuščių dė penktadienių dalyviais (jais veik visuose bufetuose negausi žių. Pvz., bufete Nr. 23 salėje gali būti visi, kas nori), bet arbatos, o tik kavą su pienu. sukrauta apie 125 dėžės. Iš ir būrelio nariais, į antrąjį Netgi pieno produktų — pie kontrolinių ir sanitarinių žur penktadienį atvykite pasirinkę no, kefiro — dažnai nėra. nalų matyti, kad valgyklų tres Ypač tuo pasižymi bufetas Nr. sanitarinė inspekcija val savo mokslinio darbo temą. 35 (Medicinos fakultetas). Deš tas, gyklos ir bufetų beveik netik Reikia nepamiršti, jog rudenį ros ir rūkytos mėsos gaminiai rina. Vadinasi, visai nesidomi įvyksiančiai universiteto labai įvairūs. Kartais, 2—3 jų darbu. Šių trūkumų priežas kartus į savaitę, būna dešre tis yra ta, kad, nežiūrint mokslinei konferencijai būre lių. Patikrinimo metu nei vie lis turės duoti savo geriausius name bufete nerasta neįvynio eilės TSRS MT Ir TSRS Pre darbus. tų karamelių ar šiaip pigesnių kybos Ministerijos nurodymų,
Žingsnis žengtas žygiuojam toliau 28 kovo įvyko pirmasis ekonomistų penktadienis. Disputo tema buvo ,,MTS reorganizacija ir komunizmas”. Šio penktadieninio pasikalbėjimo tiks las buvo išsiaiškinti naujos so cialistinio žemės ūkio reorgani zacijos esmę, apsvarstyti teori nę reiškinio pusę ir perspekty vas ateity — komunizme. Me todas šiam tikslui pasiekti — vtlsų disputo dalyvių pasisaky mai! ir karšti ginčai. Pirmojo ekonomistų penkta dienio tikslas pasiektas. Ginčai greit užvirė. Disputo dalyviai iš susirinkimo išėjo gerai iš nagrinėję svarstytą klausimą ir patenkinti. Tiesa, kai kurios problemos paliko atviros — nepajėgėm jas užbaigti. Patel kiame spaudai pirmojo ekono mistų penktadienio kai kuriuos statistinius duomenis: 1. Dalyvavo 12 studentų (I—IV kursų) 2. Dalyvavo O dėstytojų
Iš darbininkų judėjimo istorijos Artėja Tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje 40metis. Redakcija numato šiam didžiulės reikšmės lie tuvių liaudies gyvenimo Įvykiui pažymėti spausdin ti straipsnius, nušviečiančius didvyrišką Lietuvos proletariato kovą už Tarybų valdžią. ... 1925—1926 m. m. bu Kartu su nedarbo augimu vo tolesnio Lietuvos darbo Lietuvoje nuolat didėjo ir žmonių gyvenimo blogėjimo dirbančiųjų darbininkų išnau metai. Jei 1924 m.- nedarbas dojimas. Buvo ilginama dar Lietuvos miestuose apėmė bo diena, įvedamas viršnormiapie 25 proc. visų darbinin nis darbas. Buvo verčiama kų, tai 1925 m. dar labiau dirbti po 10 — 12 vai. į dieną. padidėjo. Iš visos eilės įmo Stiprėjo niekieno nevaržomas nių buvo atleista iki 50 proc. vaikų, jaunuolių ir moterų darbininkų. Buvo mažinamas išnaudojimas. Reikalingiausių ir įstaigų tarnautojų skaičius. produktų kainos kilo. Ryšium Pirmoje eilėje čia atleidinėjo su ekonominės darbininkų moteris. Tikrasis bedarbių padėties pablogėjimu 1925 m. skaičius Kaune sunku buvo Kaune kilo daug streikų. nustatyti, nes darbo birža re Ilgai užtruko lentpiūvių ir gistruodavo tik mažą jų dali. malūnų darbininkų streikas, Valdinė statistika bedarbių kurio metu Jie buvo pinigais skaičių tyčia mažindavo, o remiami kitų Kauno įmonių apie dalinius bedarbius ir vi darbininkų. sai nutylėdavo, nors jų bū Didelę reikšmę revoliuci davo labai daug. Prie šios rū niame Kauno darbininkų judė šies bedarbių priklausydavo jime suvaidino III LKP statybos ir kitų sezoninių dar konferencija, įvykusi 1926 bų darbininkai. Žiemos metu m. sausio mėn. Kaune. Ji pri jie papildydavo bedarbių ėmė daug svarbių nutari armiją. Viešieji darbai Kau mų, prisidėjusių prie tolesnio ne buvo daugiausia pripuola Lietuvos darbo žmonių revoliuciniof judėjimo stiprinimo. mi, nenuolatiniai. apie darbą LKP vadovaujant, bedar Rezoliucijoje biai vis ryžtingiau įsijungda profesinėse sąjungose LKP vo į kovą. Šiai kovai itin konferencija nurodė būtinu uždegdavo LKP CK išleisti mą kurti revoliucines profsą atsišaukimai. Už šios komu jungas, lygia greta veikiant nistinės literatūros skaitymą ir socialdemokratinėse prof klerikalinė žvalgyba 1925 m. sąjungose, paverčiant jas pradžioje areštavo kelis be „tikromis darbininkų kovos darbius, kuriuos perdavė teis organizacijomis”. Prie prof ti Kauno kariuomenės teis sąjungų sudarinėti komisijas bedarbiams registruoti, kon mui.
fliktams spręsti, darbo sutar tims paruošti. Organizuoti streikų kasas, juridinę pagal bą profsąjungų nariams. Traukti į profsąjungas jau nuosius darbininkus ir orga nizuoti jų sekcijas. Daug dė mesio nutarime buvo skir ta: sudarymui bendro darbi ninkų fronto, kuris pirmiau sia turi remtis profesinių są jungų vienybės pagrindu, darbui socialdemokratų ir Darbo federacijos organizaci jose, valstiečių, jaunimo tar pe, o taip pat ligonių kaso se. 1926 m. ekonominė Lietu vos darbo žmonių padėtis dadaugiau blogėjo. Toliau augo nedarbas. Tai sukeldavo be darbių organizuotą kovą prieš buržuazinę valdžią. Be darbiai, negaudami patalpų, darydavo po-atviru dangumi savo susirinkimus, iškeldavo savo revoliucinius reikalavi mus. Po visą Lietuvą trankėsi įvairūs užsienio vergų pirk lių agentai. Jų kontoros bu vo nuolat reklamuojamos buržuazinėje spaudoje. Kaune visada buvo galima matyti iš visų Lietuvos kampų atvyku sius darbininkus su ryšulė liais rankose ir pasiruošusias prekinių garlaivių triumuose vykti į Pietų Amerikos verg valdžių latifundijas. „Reikia tik nueiti į stotį, kada ešelo nas išeina, — rašė „Tiesos” bendradarbis, — tuojau kiek
vienas pamatys „laisvos Lie tuvos” piliečius bėgant iš sa vo tėvynės, kaip iš kokio pra garo”. Trečiajame seime, išrinkta me 1926 m. gegužės mėn., klerikalai gavo mažumą balsų. Tai buvo griežtas darbo žmo nių pasisakymas prieš krikde mų išdavystes. Lietuvoje susi darė liaudininkų ir socialde mokratų vyriausybė, kuri to liau tęsė lietuviškosios bur žuazijos revoliucinės darbinin kų kovos slopinimo poli tiką. Naujoji vyriausybė nesumažino mokesčių naštos, nedarbo, skurdo ir vargo. Liaudininkų ir socialdemokra tų vadeivos nė vieno savo pa žadų. duotų rinkimų išvaka rėse, neištesėjo, lygiai, kaip praeityje neištesėdavo krik demai. Todėl liaudies masėse laipsniškai didėjo nepasitenki nimas liaudininkų ir socialde mokratų vyriausybe, kuri, kaip ir klerikalinė, žiauriai slopino darbo žmonių veikimą ir tuo skatino fašistinių gai valų organizavimąsi. Atsidė kodamas „naujajai” vyriausy bei už suteikiamas fašistams laisves, 1926 m. birželio 23 d. būsimas fašistinio pervers mo organizatorius A. Volde maras seime dėl M. Sleževi čiaus kabineto pareiškė: „Tą kabinetą mes visais atvejais palaikysime. Jeigu ir šį kar tą nuo mūsų pareitų kabineto gyvenimas. Mes jo negriausi me. bet palaikysime”. Valstiečiai liaudininkai ir
Vilniaus miesto prekybos valdyba, miesto valgyklų trestas nesirūpina studentų aptarnavi mu. Didelė kaltė tenka Ir stu dentų profkomitetul, ir vietos komitetui, kurie pakankamai nekontroliavo valgyklos ir bu fetų darbo, nepadėjo pašalinti trūkumų. Vietos komitetas nu tarė pagerinti valgyklos ir bu-
MOS
tetų darbą: kreiptis į Vilniaus miesto valgyklų trestą, kad produktais aprūpintų pagal valgyklos vedėjo pareiškimą pagerinti sriubų kokybę, aprū pinti bufetą Nr. 8 šaldytuvu suorganizuoti visuose fakulte tuose karštų pyragėlių, dešre lių ir bulkučių pardavinėjimą pertraukų metu.
7MŠ0
ilgai dar miegos proforgai? Apie universiteto profsąjungos darbą dažnai sakoma. kad jis apsiriboja vien nario mokesčio rinkimu. Tuo nori ma pasakyti, kad profsąjunga dirba blogai. Kaip bebūtų keista, bet Medicinos fakulte to proforgai nesugeba net šio darbo tinkamai atlikti. Drg. Pakarklytė ir drg. Ožiūnas, būdami fakulteto profsąjungos biuro orgsektoriaus nariais, net nežino tikros padėties fakultete. Dar bą jie paliko savieigai. O pa dėtis čia — nerimą kelianti. Štai, IV kurso proforgė Gaidamovič prieš keletą die nų sumokėjo nario mkoestį tik už 1957 m. IV kurso pro forgas Fišer nario mokesčio dar nesumokėjo ir už 1957 m. Kažkodėl nario mokesčiu visai nesirūpina patys profsą jungos nariai?! Nejaugi drg.
Maslova, Chutoreckij. Zilberman. Skutev, Dumansklj ir kiti draugai per ištisus metus neprisiminė, jog jie nemoka nario mokesčio. IV kurso proforgas Saka lauskaitė taip pat laiku nesu renka nario mokesčio. Draugai medikai, visgi ver tėtų susirūpinti šiuo klausi mu. Fakulteto profbiuro orgkomisija ir grupių proforgai tu rėtų pabusti iš miego. Reikėtų imti pavyzdį iš IV kurso proforgės Gaslukevičiūtės, I kur so proforgo Sudario, kurie laiku atsiskaito. Profkomitetas tikisi, kad netrukus nario mokesčio mo kėjimo grafike Medicinos fa kultetas bus pirmuoju.
J. Geležauskaitė VVU profkomiteto narys
socialdemokratai ieškojo fašis-ninkus pasiuntė ginkluotus tų paramos nuo pat pirmųjų policijos būrius. Ypatingą pa dienų po seimo rinkimų. sipiktinimų audrą darbo žm» Liaudininkų ir socialdemo nių tarpe sukėlė V. Požėlos kratų atėjimas prie valdžios pasiųstos raitosios policijos nepagerino Lietuvos darbo kruvinas susidorojimas su Jo žmonių padėties. Fabrikantų navos degtukų fabriko strei puolimas prieš Kauno darbi kuojančiais darbininkais. T» metu, 192# ninkus vyko toliau. Darbinin susidorojimo kai buvo priversti ginti savo m. rugsėjo 1 d., buvo sužeis reikalus. Streikai įgydavo la ta daugiau kaip 40 darbini* bai atkaklų pobūdį. Kaune kų. Daug darbininkų. Jų tar streikai tęsdavosi iki trijų pe ir moterų, buvo suimta. savaičių. Kauno ir Jonavos Liaudininkų ir socialdemokra degtukų fabrikų darbininkai tų vyriausybės vadovaujama policija su ginklu rankose streikavo po 30 dienų. Ekonominė darbininkų kova stojo prieš streikuojančius peraugo į atkaklią, politinę darbininkus Kaune, Pane kovą. Kaune ir visoje Lietu vėžyje, Alytuje ir kituo voje vyko mitingai, susirinki mai, kuriuose darbininkai ir se miestuose. Si vyriausybė darbo valstiečiai reikalavo varė nežabotą pogrominę agi griežtos kovos su reakcija, su taciją prieš komunistus ir kai besiorganizuojančiais fašis riuosius darbininkus. Jos tais, pilnos amnestijos politi niams kaliniams ir karei įsakymu buvo vaikomi darbi viams, teisės grįžti Lietuvon ninkų mitingai, pravedami politiniams emigrantams, or masiniai areštai, kai kur ganizacijų, spaudos, susirinki uždraustos profesinės sąjun mų laisvės darbininkams ir profsąjungų valstiečiams, darbo ir duonos gos, uždarytas bedarbiams, mokesčio sumaži Vienybės komitetas. nimo darbo žmonėms. Tik LKP pačiuose sunkiau Kauno ir kitų miestų dar bininkų revoliucinio judėjimo siuose Lietuvos proletariatui pakilimas nedavė ramybės išmėginimuose liko ištikima ir Lietuvos socialdemokratams. nuosekli darbo žmonių reika Vykdydami lietuviškosios bur lų gynėja, organizavo darb» žuazijos uždavinius, lietuviš kųjų socialdemokratų vadai žmones kovai už tarybinė* organizavo darbininkų malši santvarkos pergalę Lietuvoje. nimą kruvinomis priemonė mis. Socialdemokratų vidaus L. Kapočius reikalų ministras V. Požėla prieš streikuojančius daroiVyr. dėstytojas
Paimkite visa, ką gali duoti universitetas Buvo atvažiavę mokytojai — mūsų universiteto auklėti niai. Dirbant gyvenimas jiems nuolat pateikia daug įdomių minčių. Šiomis mintimis jie pasidalino su universiteto dėssytojų ir studentų kolektyvu. Daugumos mokytojų kalbo se pagrindinė mintis skambė jo maždaug šitaip: „Būdami studentais, paimki te visa tai. ką jums gali duo ti universitetas. Gyvenimas iš jūsų pareikalaus ir gilių ži nių, ir savarankiško — moks linio protavimo įpročių, ir visuomeninio - organizacinio darbo įgūdžių”. Draugų pasisakymuose skambėjo didelis mokytojo darbo pamėgimas. Jie visi kalbėjo, kad mokytojo darbui pasiruošti neužtenka tik gerai atlikti pedagoginę praktiką. Ir pačios pedagoginės prakti kos organizavime mokytojai nurodė nemaža trūkumų. Drg. žalpytė (Skaudvilės vid. mokyklos matematikos mokytoja): ....... reikia, kad studentai keletą vestų vienoje klasėje 1 pamokų iš eilės. Tik taip jie galės įsitikinti, kaip dėstomą ją medžiagą įsisavino moki niai. . . . Dažnai būna taip, kad studentai-praktlkantai praveda pamokas metodiškai teisingai, tačiau mokiniai patelktų žinių neįsisavina”. Drg. Sinica (Plungės vid. mokyklos direktorius, istori kas): „...Rajonuose yra daug (gerų mokytojų, turinčių dide lę pedagoginio darbo patirtį. Studentus į pedagoginę prak tiką reikia siųsti tik į rajonų mokyklas, nes ten jie geriau susipažins su būsimo darbo sąlygomis... Praktikantai, pedagoginės praktikos metu, dar labai silpnai palaiko ryšius su mo kyklų komjaunimo organizaci jomis. . .” O juk pedagoginė praktika neapima visų mokytojo darbo pusių. Daug ką studentai pri valo pasiimti patys studenta vimo metais. Drg. Vyskupaitis (Pakruojo vid. mokyklos fizikos mokyto jas): ....... atėję į mokyklą buvę studentai susiduria su dauge liu sunkumų, kuriuos nugalė ti sunku, nes universitetas ne visada gali paruošti nugalėti tuos sunkumus. Mokykloje gavome auklėja mąsias klases, o klasės vado vo darbas mums buvo mažai žinomas”. Drg. Stefanovič (Ignalinos vid. mokyklos rusų k. ir lit. mokytoja, LTSR Aukščiausio sios Tarybos deputatė): ....... drg. Vyskupaitis tei sus. Klasės vadovo darbas sunkus ir sudėtingas. Reikia ,'erai žinoti saviveiklą (dainas, šokius), pažinti pionierių organizacjos darbą. Norisi pa linkėti studentams aktyviai dalyvauti universiteto savi veikloje, nes įgytas patyrimas bus labai reikalingas darbui su vadovaujama klase. . .” Drg. Liubinkova (Kapsuko III vid. mokyklos rusų k. ir lit. mokytoja): ....... mokytojas privalo tu rėti didelį pedagoginį taktą o to neįsigysi pedagoginės praktikos metu. . . Kuomet
Susitikimas su abiturientais ir gamybininkais Nelengva yra pasirinkti spe cialybę. O vidurinių mokyklų baigiamųjų klasių mokslei viams tai pats aktualiausias klausimas. Pasitarti, pasidalinti savo planais ir svajonėmis su vyresniaslais draugais šeštadienį į Akitų salę susirinko Vilniaus nokyklų abiturientai. Atvyko ir keli gamybininkai. Mūsų studentai nepasisakė, šskyrus pradžioje kalbėjusį IFF V kurso studentą <ondratenką. O juk moksleidų pasisakymuose taip dažnai ekdavo Išgirsti: „Aš nežinau, nan taip atrodo, gal būt netei sus. . .” Ateityje organizuojamiems sanašaus pobūdžio vakarams ciklą geriau pasiruošti. Pa milau, reikia daugiau nuošir1 ūmo, paprastumo, šilimos. O šiame vakare to nebuvo Jau dama. V. Pečenikovaitė
pradedi dirbti mokykloje su mus, o darbas mokykloje iške vaikais, reikia savo, kaip mo lia daug sudėtingų klausimų, kytojo, galimumus vaikams ir juos dažniausiai reikia išatskleisti palaipsniui. O jei spręsti pačiam, be niekieno parodei, ką gali — laikykis pagalbos”. Drg. Paštukaitė (Skaudviiki galo, nes mokiniai niekuo met neatleis mokytojui jo ne lės raj. Batdlių vid. mokyklos žinojimo, nesugebėjimo ar lietuvių k. ir lit. mokytoja): ,, . . . Universiteto dėstyto silpnumo, Kada mokiniams pasakiau, jog mėgstu fechta- jai privalo versti studentus vimą, jie iš manęs daug pa- savarankiškai mąstyti. Jokia reikalavo. Reikalingas geras aukštoji mokykla negali taip ir išsamus pasiruošimas net ir paruošti studentų, kad į visus klausimus jie iš anksto turė fizinio lavinimosi srityje”. Kai kurie mokytojai kalbė tų paruoštą atsakymą”. Plačiai ir įdomiai kalbėjo jo, kad svarbiausia tai išmok buvusi universiteto komjauni ti savarankiškai dirbti. aktyvistė Drg. Dagytė (Rietavo raj. mo organizacijos Andrijavo vid. mokyklos lie dabar LLKJS CK narys drg. Jankevičiūtė. įdomios jos tuvių k. ir lit. mokytoja): ,,... teisingai kalbėjo drau mintys apie kultūringo elge gai, kad universitete studi sio reikšmę pedagoginiame juojant, reikia susipažinti su darbe. Drg. Jankevičiūtė (Gargždų saviveikla ir su sportu... Mo kytojaujant viso to prireiks. vid. mokyklos lietuvių k. ir Tačiau svarbiausia, mano ma lit. mokytoja): ....... nereti atvejai, kad nymu, studentai universitete turi išmokti savarankiškai baigę aukštąsias mokyklas mąstyti... Mes dėkingi tiems mokytojai elgiasi nekultūrin dėstytojams, kurie mus to gai. Kaip tuomet jie gali rei mokė. Tokios disciplinos, kaip kalauti kultūringo elgesio iš dialektinis ir istorinis mate mokinių?” rializmas mokė mus spręsti Ypač malonu buvo girdėti sudėtingus gyvenimo klausi- drg. Jankevičiūtės žodžius:
Dar karta apie „Studentus
Mūsų universitete O už Eleną kaltinti vieną plačiai kalbama, polemi Joną nėra ko. Pas mus taps zuojama apie V. Rim tradicija tokiu atveju kaltinu kevičiaus romaną „Stu vyrą, laikant jį kuone donžua dentai”. Tai nenuostabu, nu. O ką galvoja mergina? nes šių dienų respubli Kur jos garbė, kur jos mote kos studentijos gyveni riškasis išdidumas? ,,Studen mas literatūroje nedaug tų” autorius psichologiniu po tenušviestas. Kovo 27 d. žiūriu teisingai pavaizdavo „Tarybiniame studente” Stasę Vaiskytę šiuo svarbiu buvo išspausdinta M. gyvenimo momentu. Ji neina į Šimkūnaitės recenzija Jokius komitetus, nesikreipia apie V. Rimkevičiaus į jokius biurus, nes supranta, knygą. Ne visi mūsų kad tai nieko nepadės, jos skaitytojai sutinka su gyvenimo susiklostymui. Daug skaitytojų laikosi tos M. Šimkūnaitės minti mis. Redakcija mano. nuomonės, kad instituto auk Jog skaitytojams bus lėjamasis poveikis studentams įdomu susipažinti ir su- ne visai gerai parodytas, jog tenkitomis nuomonėmis. faktų atranka vietomis 'i Žemiau spausdiname J. dencinga, lengvapėdiška. Ma Sargūno pastabas apie no nuomone, tie draugai yra V. Rimkevičiaus knygą. neteisūs. Nėra už ką kritikuo ti autorių, jei jis nelakavo Jauno mūsų rašytojo V. vaizduojamosios tikrovės, jei Rimkevičiaus knyga „Studen gu jisai parodė realų gyveni tai" — visų taip nekantriai mą. mūsų dienas. Ypač daug laukiama — vos pasirodžiusi triukšmo visuomenėje sukėlė knygynuose buvo bematant iš „Studentuose" nupieštas kom pirkta. Kodėl ši knyga taip jaunimo rajono komiteto sek greit užkariavo skaitytojų retoriaus Gerdžiūno portre protą ir širdį, kodėl, perskaitę tas. Tiesa V. Rimkevičius ga knygą, žmonės jos neužmiršo, na eskiziškai mums jį teparo o kalba, ginčijasi? Ogi todėl, do, tačiau „Studentų” auto kad autorius knygoje piešia rius neišgalvojo Gerdžiūno, o mūsų dienas, rašo apie jaunus tapė jo paveikslą remdamasis žmones (daugiausia studen pavyzdžiais iš mūsų gyveni tus), tokius kaip tu ir aš, su mo. kiekvieno geromis savybėmis Gerdžiūnas labai neteisin ir ydomis. gai, labai suprastintai, siau „Kalbų ir vėjų nesugaudy rai supranta komunizmą. Jis vyzdžiui, Vingių Joną. Su si”, — sako lietuvių liaudies negali pakęsti iniciatyvos, sa rengėm tautosakinį vakarą patarlė. Tą patį galima pasa varankiškumo ir nori vienas „Lietuviškos vestuvės”. Pa kyti, pasiklausius, ką kalba kitiems komanduoti. Ir aš čia starajam vakarui ilgai ren žmonės apie „Studentus”. Re nematau jokio autoriaus leng gėmės, panaudojome senas cenzantai, ir tie laikos skirtin vapėdiškumo, atvirkščiai, ma plokšteles su lietuviškų vestu gų nuomonių. no nuomone, V. Rimkevičius, vių įrašais, patys pildėme Joną Norkaitį daugelis lai sukūręs Gerdžiūno paveikslą, spragas. Minėtais vakarais su ko blogu žmogumi, miesčio sutriuškina klaidingas pažiū sidomėjo net miestelio visuo niu, egoistu ir pan. Tačiau ar ras į vadovavimą ir tuo pa menė, o „Lietuviškas vestu gi galima laikyti studentą čiu žadina norą nepasiduoti ves” prašo pakartoti miestelio miesčioniu, jeigu jisai svajoja, rutinai, formalizmui, šablonui, salėje. pabaigęs studijas, pasilikti kurie atneša nepaprastą žalą. Mokyklose labai trūksta mo mieste, dirbti aspirantūroje. Dar keletas žodžių. Reikia kytojų, kurie galėtų vadovauti Juk gi visi žmonės negali va sutikt* su tais, kurie tvirtina, meninei saviveiklai. Mūsų mo žiuoti į kaimą, į „priešakines jog Mikas Bllūdžius, Eusta kykloje šioje srityje nauja yra pozicijas”, kaip jau įprasta chijus Laurinaitis, Liucijus tai, kad į meninę saviveiklą sakyti. Juo labiau, kad J. Strakavičius yra parodyti gi įtraukėme ir mokinių tėvus, Norkaitis rimtai ruošiasi savo liau, įvairiapusiškiau, negu kurie labai entuziastingai joje būsimajai profesijai, galvoja kiti knygoje veikiantieji as dalyvauja. Tokį bendravimą apie savo ateitį. Jį jau insti menys (Išskyrus gal Joną Normokykla, žinoma, išnaudoja tute laiko mokslininku. kaitį ir Stasę Vaiskytę). vaikų auklėjimui. Taip pat norisi pakalbėti ir O tai atsitiko dėl to, kad BŪNA IR SUNKUMŲ, apie J. Norkaičio ir Stasės visų pirma, knygos kompo tačiau jie tik moko, pade Vaiskytės santykius. Jie jokiu zicija labai jau padrika ir, da žengti į priekį. Jaunam mo būdu nežiūrėjo į Stasę kaip į antra, pagrindinio konflikto kytojui jau iš pat pradžių rei daiktą, kuriuo galima lengva — Vėlinių — metu nesusi kia pasisaugoti nuo vienos ranka pasinaudoti, kaip teigta kryžiuoja pagrindinių veikėjų sunkiai pataisomos klaidos. Ta kai kurie draugai ir ypač keliai, jie neišryškėja. Trūks klaida — tai nuolaidžiavimas merginos. Jie nebuvo skini ta, matyt, personažams dar mokiniams. Nepaslaptis — yra vienas kitam, jie nemylėjo vieno kito bruožo, kad galė mokytojų, kurių mokiniai ne vienas kito iš tikrųjų, jis my tume apie juos kalbėti kaip klauso, nesiskaito jr vėliau — lėjo tik savo įsivaizduotas bū apie gyvus žmones, kad galė net negerbia. Taip atsitinka tybes. Ir jų išsiskyrimas — tume ginčytis apie jų veikimo dažniausiaį todėl, kad mokyto anksčiau ar vėliau ,— neiš logiką, kuri išplauktų iš jų jas nuolaidžiauja mokiniams, vengiamas. Ir juo' greičiau charakterių, iš jų psichologi nesilaiko taip vadinamos „dis dingsta iliuzijos, juo geriau jos. tancijos”. jiems patiems. J. Sargūnas
..Nebijokite, draugai, pro vincijos, nebijokite važiuoti į provinciją, Atsilikusiu žmogum galima būti ir Vilniuje, o pažangiu, kultūringu — provincijoje Gal kartais laikraščius ir žurnalus į toli mesnę provinciją pristato net traktoriais, bet mes juos gau name laiku, skaitome, nuo gy venimo neatsiliekame”. Drg. Zabotka (Skaudvilės vid. mokyklos lietuvių k. ir lit. mokytojas): ..Darbą provincijoje nemai nyčiau į................... darbą Vilniuje!” Kai kurie mokytojai davė įvairių pasiūlymų universitetui. Drg. Sinica: ,,Universiteto pedagogikos katedra turėtų apibendrinti universitetą baigusių mokyto jų darbą”. Drg. Žalpytė: „Skirstyti į darbą studen tus reikėtų ne penktame kur se. Tokių specialybių, kaipfizikos ir matematikos, stu dentus būtų galima paskirsty ti į pedagoginį, gamybinį ir mokslinį darbą ketvirtame ar net trečiame kurse.
Reikia tik nuoširdžiai dirbti
Prieš kelias savaites Istori universiteto kaltės. Jaunam jos-filologijos* fakulteto lietu mokytoj ui-lituanistui pirmiau vių kalbos ir literatūros spec. sia trūksta elementariausių IV kurso studentai susitiko su gramatinio nagrinėjimo, įgū 1956 m. mūsų universiteto tą džių, kurie taip reikalingi mo pačią specialybę baigusia drg. kykloje. Daug neaiškumų at Vaiciekauskaite, kuri šiuo me siranda ir skyryboje, kurios tu dirba mokytoja Kupiškio universitete taip pat nepakan raj. Šimonių vidurinėje mo kamai išmoko. Sunkiai sekasi tautosakos dėstymas, nes uni kykloje. Drg. Vaiciekauskaite papa versitete mes ją mokomės irgi sakoji apie pirmuosius žings per daug paviršutiniškai Dar nius mokykloje, apie dabartinį vienas sunkumas — tai tarybi savo darbą. Kai kurias jos nės literatūros spragos, kurias mintis mes užrašėme ir patei taip pat atsivežiau iš universi kiame čia „Tarybinio studen teto Štai kad ir lietuvių tary binės literatūros klasikams S, to” skaitytojams. Nėriai ir P. Cvirkai mokykloje PIRMOSIOS DIENOS skiriama daugiau valandų, ne buvo kupinos abejonių: Vil gu mūsų universitete! Tas skir nių pakeisti kažkokia Šimonių tumas mokytojui labai daug vidurine mokykla ne taip pa kainuoja. prasta. Nuvažiavau. Ir ką gi: AR YRA LAIKO miestelis, kaip miestelis, tik NUOBODŽIAUTI? — elektros nėra. O šiaip '— šali gatviai, kinas, ligoninė... šitas klausimas, universitete Mokyklos, į kurią mane pa atrodęs gana aktualus, šiandien skyrė, pedagogų kolektyvas di man atrodo skatiko nevertas. delis. Dauguma jauni mokyto- Kiekviena mano pamoka — jai. Gerai, kad jauni: ne taip kūryba, nes kiekviena pamoka varžaisi, ir sutinka jaunas reikalauja nuoširdumo. Nuo jauną paprasčiau. Iš pradžių širdumo rengiant, nuoširdu kiekvieną diplomuotą atvykėlį mo išdėstant. O mokiniai visi kon- puikiai jaučia mokytojo san laiko autoritetu, sultuojasi, klausia patarimų, ir tykį su dėstomąja medžia todėl jau iš pat pirmų dienų ga. Štai, prisimenu, labiau pa pradedančiajam mokytojui rei viršutiniškai išdėsčiau „Kalvio kia smarkiai „pasitempti”. Ignoto teisybę”. Kitą dieną Antrasis frontas, žinoma, — mokiniai šia tema ii't^i atšakiklasė. Praktikos turėjau tik nėjo tik „šiaip sau”. O S. Nė--l,l,ll,,lllllll,l,,lllllllll,llll,ll,llll,II,l,ll,,l,ll,,1,lllll,lll,,,,lll,llll,l,,,,l,llll,,,illilllnJIIUI111111111111 imiliiliiilllliiilHllllliIIlIllilitllllliilll’ dvi pamokas todėl dabar prieš rį aš pati labai mėgstu, todėl ” pirmąją pamoką labai jaudi ir mano mokiniai pasidarė tik nausi. Ypač bijojau dėstyti XI ri S, Nėries „specialistai". . . klasei, o dar paskyrė tos klasės Taigi kiekvienai pamokai gali vadove. Vėliau paaiškėjo, kad ruoštis neribotą laiko kiekį ir su XI klase dirbti lengviau, dėl to bus tik geriau. negu su kitomis, nes vtenuolikįdomu tai, kad mano pamo tikal ir patys jaučiasi, ir kitų kos niekada nebūna viena į ki laikomi jau bevelk suaugusiais. tą panašios. Pamokos „veidą” Kaip klasės vadovė, buvau ap nulemia patys mokiniai. Jie galvojusi ilgą ir „nepaprastą” be galo smalsūs, galvoja la-^ pokalbį su savo auklėjamai baj kūrybiški. Atsakinėjimui siais. Deja, pokalbis išėjo la mokiniams aš dažnai duodu bai paprastas ir vis dėlto ne laisvas temas. Pavyzdžiui, ei blogas, nors truko tik. . . pen nant S. Nėrį, mokiniui lieptu kias minutes. pasakoti tokia tema: „Kovas Pirmoji pamoka, mano nuo kovoję kruvini, sugrįžtame, mone, buvo prastoka. Tačiau sugrįžtame...” Atsakinėdamas palaipsniui „įsibėgėjau”. Ta šią temą, mokinys savarankiš proga reikia pažymėti vieną kai galvoja, laisvai operuoja gerą mokyklų įprotį: apie po citatomis, ir, svarbiausia, jo rą mėnesių pradedančiojo mo atsakinėjimas — taip pat kū kytojo pamokų niekas nevizi- ryba. tuoja. Mokinys turi mokytis sava rankiškai galvoti — šitos tai KĄ TURIU IR KO TRŪKSTA syklės laikausi kiekvilename man mokytojo darbe, paaiš žingsnyje. Tuo tikslu siūlau kėjo jau pirmąjį darbo mėnesį. mokiniams kritiškai vertinti Pirmiausia iškilo knygų klau periodikoje išspausdintus eilė simas, ypač mokykloje einamų raščlus, ir per pamoką duodu rašytojų. Gerai, kad atsivežiau mokiniams probleminius klau šiokią tokią biblioteką, o šiaip simus. STUDENTAI. Daug dėmesio skiriu moki gerų knygų vietiniuose knygy nuose gauti ne taip lengva. Ir nių rašomiesiems darbams, pir-^lu,ll,lllllll,l,,lllll,,l,,l,,l,ll,l,,,lllll,,inii|iiiiiiiilii|»iilii|liiliiiiillliinitiiiiiiiiiiiiiiiiiuniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiii< todėl noriu patarti jums, drau miesiems literatūriniams ban Vieną kartą man visą kla — daviau mokiniams per sun mis pradedi jausti atsakomybę gai, kol dar laikas, susipirkite dymams. Šis darbas taip pat sė neišmoko pamokos. Daviau kų uždavinį. ir už mokinių tėvus. lietuvių literatūros kūrinius ir, įdomus ir taip pat nelengvas. uždavinį — pasilikus po pa Darbo pakanka, — turiu kiek leidžia ištekliai, kritinės Mokytojui reikia mokėti rašy mokų savarankiškai nagrinėti 18 savaitinių pamokų. Be to, GYVENIMO IR DARBO ti mokyklinį rašinį. Nors Iš literatūros kūrinį. Kai nuėjau literatūros. vadovauju klasei ir būreliui. SĄLYGOS Universitetui dėkingumą pa pirmo žvilgsnio tai atrodys, patikrinti, radau tuščią klasę: Mėnesinis atlyginimas — jutau už tai, kad Išmokė sava gal būt, labai juokinga, bet tai pabėgo. Reikėjo nedelsiant iš yra, tur būt, veinas iš jūs. 830 rub. Valstybė, be to, ap rankiškai dirbti. Nekenkia ir labai reikalinga, mokant vai siaiškinti, kodėl pabėgo ir kaip draugai busimieji mokytojai, rūpina kuru, šviesa, padengi* universiteto „akademiškas” kus rašyti. dominančių klausi išlaidas susijusias su butu. No mokymas: gilus, mokslinis, li Su mokiniais bendrauju ne man elgtis toliau. Nutariau labiausiai mų. Pirmiausia turiu pasakyti, rintiems duoda žemės iki 25 teratūros mokėjimas, anaiptol, tik pamokų metu. Vadovauju apie šį įvykį niekam nieko ne kad mokytojo gyvenimu labai arų. nėra „bereikalinga našta”, o literatų būreliui, kuris turi 25 sakyti, o su mokiniais elgtis Anksčiau galvojau, kad dar tik padeda: jeigu norį gerai ką narius (viso mokykloje 300 mo taiip, lyg nieko nebūtų įvykę. domisi visuomenė. Tėvai su bas kaime bus sunki pareiga. mokytojais labai euošlrdūs, kinių). nors išaiškinti, turi dešimtį Šiandien man gėda tokių min kartų daugiau žinoti pats. Rengiame mokyklos mastu Ir kitą dieną po pamokų klasė bet ir labai reiklūs. Auklėjant čių. Pasirodo, reikia tik nuo Tačiau atradau ir spragų, susirinkimus — „literatūri manęs atsiprašė. Pasirodo, aš vaikus, dažnai susiduriu su tė dirbti, ir gyvenimas kurios liko ir dėl mano, ir dėl nius teismus". Teisėme pa- nukrypau į kitą kraštutinumą. vų prietaringumu, ir nejučio- širdžiai tai atlygina.
FOTO KONKURSAS
| ĮVAIRENYBIŲ KAMPELIS---- ; ... Senovės romėnai pletaudavo gulėdami specialiose sofose-ložėse, sustatytose apie stalą. Sėdėdami valgydavo tik gedulo pietus, kad tos iškilmės praeitų greičiau. Lėkščių nevartojo. VIsą maistą dėdavo ant didelių duonos riekių, kurias po valgio išdalindavo plebėjams. Pirmosios lėkštės pasirodė Prancūzijoje, Liudviko XII karūnavimo metu, 1498 m. . . .Peilis vartojamas nuo seniausių laikų. Kiekvienas nešiodavosi atskirą peilį ir juo plaustydavo maistą. Pradžioje Deiliai turėjo I durklo formą, bet XVIII a. pabaigoje Napoleonas už draudė italams vartoti pei lius aštriu galu, dėl to, kad gatvėse buvo dažnos mušty nės ir žmogžudystės. Vy riausybė paskelbė įsakymą gaminti peilius tik apvaliu galu, tokius kaip kad mes dabar vartojame.
? | | t t i t | | t ? | j j | t | j X
jant Henrikui III. Pradžioje šakutės buvo dvipirštės paskui tripirštės ir keturplrštės, priklausomai nuo paskirties. Iki to laike maistas buvo imamas pirštais. Prieš pietus ant stalo stovėdavo ąsotis su rožių vandeniu, pirštams apsiplauti. Žinoma, tik turtingųjų šeimose. . . .Senovės romėnai vartojo asbestines salfetes. Po vartojimo jų neplaudavo, bet mesdavo i ugnį. Nešvarūmai sudegdavo ir jos vėl būdavo vartojamos. . . .Pirmosios tekstilinės salfetės pasirodė Ispanijoje MV a., o paskui Prancūzijoje Karaliaus Karolio VII vainlkavlmosi proga. Salfetes dovanojo Reimso miestas. Liudviko XV rūmuose buvo samdomas didžiausias tarnų būrys vien salfečių išdėliojimui. Tai buvo laikoma sudėtingu menu, kurio mokytis reikėdavo pora metu-
Paruošė E. Urlakis
t t
| ♦
t
♦ t
z
/nfekcinės ligos — į mases!
: ♦
j
j ♦ | | |
J
t ♦ t ♦ ♦ t
Svarbu, kad tik raudonos spalvo:
j
| Į j
t
z t
t
. . .Pirmosiis šakutės bu vo pagaminots Prancūzijoje 16 a. pabaigoje, karaliau
Musy konkursas
Nemaža yra mūsuose spoitininkų. Visokių yra — ge resnių, blogesnių. Kas nežino Vaupšo, Zaikinos.. . Stop! Bet juk mes vardiname geriau sius. Tegu tai padarys mūsų skaitytojai. Taigi — „Tarybi nio studento” sporto konkur sas. Tegul kalba skeptikai, kad mes nesugalvojom nieko naujo, kad mes sekam kitų pavyzdžiu. Atsakysim .— ge ru pavyzdžiu pasekti mums niekas neuždraus. Mūsų sąlygos: kiekvienas konkurso dalyvis (atseit, kas parašys mums) nurodo, išvar dina penkis, jo nuomone, ge riausius universiteto sporti ninkus eilės tvarka — 1. Jo naitis, 2. Petraitis ir t. t.
Kiekvienas studentas turi teisę siųsti neribotą skaičių sąrašų. Nugalės tas, kurio są rašas bus „arčiausia teisy bės", ir tas, kurio sąrašas bus (apart pirmo privalumo) greičiausias. Ką reiškia „ar čiau teisybės"? O gi štai ka. Sportininkas Nr. 1 gaus pen kis taškus, Nr. 2 — 4, Nr. 3 — 3, Nr. 4 — 2 ir Nr. 5 — 1. Paskui tuos taškus sudėsim ir gausim geriausių lentelę. Kieno pateiktas sąrašas bus greičiausias — tas nugalės. Nugalėtojams — dovanos. Kokios — kol kas paslaptis. Mūsų adresas — VVU, „Tarybinis studentas”, Sporto skyrius, konkursui. Terminas — 25 balandžio.
„Spyglys”, gavęs tokį „fotoetiudą”, nu kom — nieko neišeis. Mat, jis sakęs, per siuntė vieną landų savo korespondentą į Me nai Medicinos fakultetui vargais negalais dicinos mokslų fakultetą. buvo išskirta 61 baltas chalatas (gi visoms trylikai katedrų reikia mažų mažiausiai — Per ketverius metus, •— versdam ts storą „Išsiunčiamųjų raštų knygą”, skundė 166), o šįmet nieko negausią. Išeina, kad senas įstatymas buvęs geresnis, o naujaja si Mikrobiologijos katedros vedėjas prof. me instrukcija, leidžianti skirti chalatus ir V. Girdzijauskas, — štai kokia raštų, dėl chalatų gavimo, šūsnis susirinko, o studen medikams, imta ir pakeista į blogąją pusę: esą, jie nedirba su nuodingomis medžiago tai, kaip dirbo, taip ir tebedirba, apsivilkę, mis. atsiprašant, kaip elgetos. Net nežinau, kur ir besikreipti: universitete viską išbandėm. Nejaugi infekcinių ligų kėlėjų ūkio sky Nutaręs pabandyti ir mūsų redakcijos at rius neskiria nuo nekenksmingų rūgimo bak stovas užsuko i universiteto ūkio skyrių. O čia prorektorius adminlstracijos-ūkio reika terijų ir toks bejėgis, kad jokiu būdu negali lams drg. Grincevičius tik skėstelėjo ran parūpinti reikiamo chalatų kiekio?
SUJUDO P E N KIA KO VI N IN K Al Šiuolaikinė penkiakovė. Kas Atrodo, kad reikalai šįmet tai per sportas — paklaus ne pagerės. Komanda tikisi iš tri vienas. Jau pats pavadinimas jų galimų užimti jau nebe III sako, kad į tą sportą įeina net vietą, o nors antrą. Beje, pir penki „sportai”. Tai šaudy mas rimtesnis išbandymas jau mas, plaukymas, jojimas (kro čia pat. Šiandien (ketvirtadie sas), fechtavimas ir bėgimas nį) prasideda miesto trikovės (4 km krosas). Ir ta sporto ša varžybos, kuriose, be abejo, ka pas mus gyvuoja. Aplamai, dalyvaus ir mūsų sportininkai. manoma, kad ji (penkiakovė) Jie varžysis fechtavime, šaudy gyvuoja jau kelinti metai, ta me ir plaukyme. čiau iki šių metų ji tik merdė jo. Netgi pereitų metų LTSR Aukštųjų mokyklų varžybose VVU komanda (ją atstovavo tik Barkauskas) užėmė trečią (iš trijų dalyvavusių) vietą. Individualiai gi Barkauskas buvo ketvirtas. Su tokiu eg zistavimu nebuvo galima taikstytis. Tuo labiau, kad vien dėl tos nelemtos penkia kovės mūsų rinktinė nusirito į trečią vietą. Ii- štai šį pavasarį, sukrusta jau rimčiau. Tiesa dar penkiakovininkų labai mažai — vos keturl-penki žmonės. Tačiau atrodo, kad darbas bus gan Mūsų boksininkai rimtas, bus neblogi ir rezulta tai. Kol kas treniruojasi du platesni arenon! teisininkai — Barkauskas ir Stačiokas bei trys filologai — Mintautas, Pinigis ir Krapas. Pasibaigė Vilniaus miesto Tris kartus į savaitę šie įdo bokso pirmenybės. O taip, ro mios sporto šakos entuziastai renkasi į „Spartako” žirginio dos, neseniai nuo daugelio sporto maniežą, kur LTSR balsų gaudė mūsų Aktų salė. čempiono, sporto meistro S. Dabar mūsų bokso čempionai Žekonio vadovaujami praeina turėjo dar vieną, šįkart rim jojimo ABC. Visokių įdomių dalykų galima pripasakoti apie tesnį išbandymą. tuos užsiėmimus: vienas jokiu Ir, pasakysim, sukovojo gebūdu ant aukštesnio arklio užsikart negali, ir eina lyg ral- Chmieliauskas (IFF) ir vokietis nuo tvoros, kitas ris-* Jotautas (TMF) tapo Vilniaus tele pajodinėjęs nebelabai pri čempionais. Gerai sukovojo sėda, kitas išsigudrina arkliui Skripkauskas (GMF). Blažaižingsniu bežengiant nuo pasta rojo nukristi. Tačiau mes tis (TMF). Svarbiausia kas? visko nepasakosim — juk vi Tai kad po „Žalgirio” mūsiš sada pirmi žingsniai sunkiausi. kiai iškovojo antrąją vietą Penkis kart savaitėje girdis a» šūviai universiteto šaudykloje. mieste. Vadinasi, reikalai ge rėja. Tegul dar ne viskas ge Ten TMF III kurso studentas Lapinskas vargsta, mokydamas rai, tegu šlubuoja technika, penkiakovininkus šaudyti iš fizinis pasiruošimas — bet pistoleto. O dar fechtavimas, jau lipam į kalną. O tai — plaukymas, bėgimas. Visko ir svarbiausia. neišsakysi .
LV 07765
apie kai kuriuos ekonomistu po paskirstymo į darbovietę 1. Išpuikęs, kaip užsienio prekėmis prekiaujantis pardi vėjas. (Žemaitis). 2. Pasipūtęs, kaip senato rius, nors laukia jo tik Kla pėdos banko valdytojo kėdč (Karbauskas). 3. Nusiminusi, tarsi darbui paskirta į Skaudvilę. (Lauka tytė). 4. Solidus, kaip Vilniai miesto vykdomojo komiteti pirmininkas. (Stasevičius).
Apart mūsų komandos, var žybose turi dalyvauti Ped. Instituto, „Spartako”, „Dinamo”,„ Žalgirio” ir t. t. ekipos. Po to išbandymo — svar biausias — gegužės mėn. įvyksiančios LTSR Aukštųjų mokyklų spartakiados šiuolai kinės penkiakovės varžybos. Varžybų prizininkai (I — II)
vyksta į Minską, į tarptautines studentų varžybas. Kol kas nuo komentarų susilalkysime. Tačiau visko gali būti. Darbas visada duoda savo rezultatus. Viena bėda, dar vistik labai mažai tėra užsiiminėjančiųjų S. Algis
KAINAS — N D G A LĖTA S Daug nerašysim — apie tai rašė respublikiniai laik raščiai. Svarbiausia tai, kad vyrai sugebėjo parodyti valią ir ryžtą, sugebėjo įveikti stip rią Kauno ekipą. Kalba eina apie rankini, jvykusiame 4 miestų turnyre mūsiškiai už ėmė III vietą. Mūsiškiai Mask vai pralaimėjo 3 taškus — 14:11. Būtų 13:11 — būtų antroji vieta. Kaip tai įvy ko. Buvo likę 10 sekundžių iki rungtynių pabaigos (rezul tatas 13:11), Urbonas metė 7 m baudos smūgį. Maskvie čių vartininkas suspėjo pakiš ti koją — kamuolys atšoko į vidurį aikštelės. Jį perėmė Maskvos žaidėjas, puolė į priekį, mūsų vartus gynės Barauskas bandė jam sukliu dyti — tačiau buvo per vė lu. Beje, į rungtynių pabai gą mūsiškiai žaidė šešiese. Merginos sukovojo blogai.
Prasidėjo sportinė „sesija“ Prasideda LTSR Aukštųjų sunkiau, negu užimti III-IV mokyklų spartakiados varžy vietas. bos. Šiomis dienomis mūsų Blogai, kad pas mus labai rinktinės išvyksta į Kauną. silpnai ugdomas jaunimas, pa Visi VVU sporto mėgėjai de maina. Negalint dalyvauti da dideles viltis į mūsų išrink Mundriuj ir Steponavičiams, tuosius. Pakalbėkim pirma apie fechtuotojus. Nors prog spragos buvo vos vos užkai nozės sporte nelabai patiki šiotos. Ir kuo — senais, jau mas dalykas — tačiau bandy kurį laiką nebedirbančiais su sime. ginklu fechtuotojais. Kur nau Fechtuotojų komanda nely ji, jauni sportininkai? Tuo gi. Pirmieji kiekvieno ginklo klausimu turi rimtai susirū numeriai — stiprūs, kiti gi pinti tiek USK, tiek fechtavi klase žemesni.- Tai- rimtas minusas komandai. Jeigu Abei- mo sekcija. Juk iš visos rink tinls, Oleka, Pajaujis yra tinės tik merginos išaugo pas rimti, tikri pretendentai į nu mus, o jos anaiptol nėra stingalėtojus, tai to negalima pa riausia grandis. sakyti apie visus kitus. Neko Kitas reikalas — gimnas kie reikalai ir pas merginas. Tačiau reikia tikėtis. Koman tai. Už juos jau mes maždaug da būtinai privalo iškovoti ramūs. Žvigaitytė, Šarkis, antrą vietą. Galimi, aišku, ir Daulaitė. Cirko, Dirvanskis netikėtumai — iškovoti nuga — jais galime pasitikėti. Mes lėtojo vardą. Atrodo, vis dėl norim, tikimės, kad gimnastai to. kad tai padaryti žymiai bus arba pirmi, arba antri.
Daug kalbėti netenka. Čia pat varžybos. Pirmą kartą į programines varžybas vyksta sunkumų kil notojai. Tiesa, pernai buvo pravestos LTSR Aukštųjų mo kyklų sunkumų kilnojimo var žybos, tačiau jos neįėjo į Spartakiados kompleksą. Uni versiteto rinktinė, be abejo, dėl to nenukentėjo. Mūsiškių pasirodymas jose nebuvo sėk mingas — tik ketvirta vieta. Vargu ar šįmet vieta bus ge resnė. Kauno nemuniečiai — ŽOA ir LVA bei mūsų Peda goginis institutas turi stiprius vyrukus. Čia jau nepasakysi — štanga (kaip kamuolys) apvali. Kiek gali tiek iškeli. Stebuklų nebūna. Tačiau mū sų vyrai tikisi pasirodyti kiek galint geriau. R. Oškaitė
Redakcijos adresas: Universiteto gatvė, 3. Telefono numeris 7-79-17. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
į studentų bendrabutį Nr. (Čiurlionio 27) pagal Rėkto riaus įsakymą įleidžiami ti studentai, turį leidimus. Vi: atvykę svečiai užrašomi į svi čių knygą. „Pagaliau ir pi mus bus tvarka’', — girdė studentų tarpe. Kartą studentas G. išėjo bendrabučio ir neoasiėmė s savimi leidimo. Kai grįžo, j paprašė parodyti leidimą. K daryti?!. Kas kitas, jei ne sti dentas sugebės rasti išeitį ir pačios kebliausios padėtie Studentas — lyg elektronin mašina, kuri parenka lab: greitai, tikslų ir geriausią u davinio sprendimo būdą, ž nodama užduotas sąlygas, Mūsų minimo studento ( kišenėje buvo piniginė ir df raudonos spalvos! Kokia la mė! Juk ir leidimas raudono spalvos! Pasinaudojęs pinig nės panašumu, parodė jos g: liuką ir budintis įleido. Reiškia, ne visa, kas raudi na yra leidimas į bendrabut E. Sapagovaitė
Gamtos m. fakulteto II kurso biologai reiškia užuojautą Danutei Grigalaitei. jos tėveliui mirus.
Redaktorius A. LOZURAITIS ŠIANDIEN
20 vai. Aktų salėje — susitiki mas su kompozitoriumi Klov< dalyvaujant Valstybinio operos i baleto teatro aktoriams Aleškev čiūtei, Ylienei, Zabulėnui, česu
Kultūros klubas numato ateitu je kas antrą savaitę organizuo susitikimus su kompozitoriai; dalyvaujant artistams. Tikslas supažindinti su lietuvių kompo zitorių kūryba.
DeMĖSIO! Sekmadienį, balandžio 13 c Čiurlionio 23 Aktų salėje įvyks centrinio dramos būrelio prerr jera B. Sruogos ,,Dobilėlis per kialapis”. Režisierius, universiteto sti dentas V. Vitkauskas. Pradžia 19.30 vai. Bilietus galima gauti kulturo klube. Po spektaklio šokiai. Skubėkite įsigyti bilietus! A
A,
Balandžio 15 d., antradienį, 1 vai., Čiurlionio 23 Aktų salėje įvyksta tarybinės lietuvių liter? tūros kūrinių, vaizduojančių sti dento gyvenimą, aptarimas. Aptarime dalyvauja ir rašyto jai — universiteto auklėtiniai. Draugai, renkitės karštiem ginčams! IFF VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS
DRAUGAI! Neužmirškite, kad balandži 26, 27 d. d. įvyks saviveiklos at likėjų konkursas. Dalyviai registruojasi kulturo klube iki balandžio 12 d.
Kultūros klubas, atsižvelgda mas į studentų pageidavimus, nu tarė pratęsti foto konkursą ik gegužės 1 d. Foto mėgėjai siųs kitę fotonuotraukas. KULTŪROS KLUBAS
Užs. Nr. 59