FJSŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
0*
O
LENINO TIESA
9
Wraptin» VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG OS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 12(280)
♦
1958 m. balandžio 24 d.,
ketvirtadienis
<
Kaina
20
kap.
LENINO IDĖJOS NUŠVIETĖ MUMS KELIĄ 1958 metų balandžio 22 die ną sukako 88 metai, kai gimė viso pasaulio darbo žmonių va das, mokytojas ir draugas Vla dimiras Iljičius Leninas. Didžiojo Lenino idėjos įgy vendintos mūsų galingoje Tė vynėje — Tarybų Sąjungoje, nemirštamu Lenino mokslu va dovaujasi liaudies demokrati jos šalių darbo žmones, mark sizmo-leninizmo idėjos vis pla čiau užvaldo mases kapitalisti niame pasaulyje. Didžiojo Lenino mokslas yra brangiausias tarybinio Jaunimo turtas. Vladimiras IIJičlus savo kalboje Rusijos ko munistinės Jaunimo sąjungos III suvažiavime Iškėlė jau najai kartai pagrindinį už davinį — mokytis ir mokytis. Šis Lenino priesakas —- mo kytis —< ir šiandien tebėra mūsų jaunimui įstatymas. Mil žiniško dviejų sistemų — so cialistinės ir kapitalistinės — lenktyniavimo epochoje daug nulemia tempai. O socialisti nės sistemos vystymosi tempai žymiu mastu priklauso nuo pa ruoštųjų specialistų, nuo kadrų kvalifikacijos lygio. Dauguma mūsų universiteto studentų supranta šio Lenino priesako reikšmę, stengiasi gi liai įsisavinti specialybės ži nias, kūrybiškai įvaldyti mark sizmą. Tačiau dar yra atskiri studentai ir net grupės, kurios nekreipia rimto dėmesio į mokymąsi. Antai, balandžio 18 d. įvykusioje dialektinio materializmo paskaitoje iš 23 trečio kurso bibliotekininkų tedalyvavo 12 (3 pasivėlino). Balandžio 21 d. turėjo įvykti dialektinio materializmo semi naras. Valandos pradžioje se niūnė visos grupės vardu pra nešė, kad studentai nepasiruo šė ir prašė atidėti seminarą kitam kartui. Faktų, kad at skiri studentai ateina nepasi ruošę seminarams, pasitaikė ir daugiau. Leninas nurodė, kad moky mas, auklėjimas ir švietimas neturi būti suvarytas tik į mo kyklą ir atitrauktas nuo audi tingojo gyvenimo. Komunisti nio auklėjimo, švietimo ir mo
kymo pagrindą sudaro kova dėl komunizmo galutinio įgy vendinimo. Didysis mūsų mo kytojas nurodė komjaunuo liams, kad jie savo švietimą, savo mokymąsi ir savo auklė jimą jungtų su darbininkų ir valstiečių darbu, kad jie neuž sidarytų savo mokyklose ir ne apsiribotų vien komunistinių knygų ir brošiūrų skaitymu. Šie mūsų mokytojo nurody mai įkvepia ir mūsų universi teto studentus, kurie vis dau giau savo žinias jungia su darbininkų ir valstiečių darbu. Pernai šimtai studentų daly vavo melioracijos darbuose, derliaus nuėmime Kazachsta ne. Po visą respubliką pagarsė jo šaunūs filologai, kurie su tikra komjaunuoliška ugnele, nugalėdami sunkumus ir kliū tis, statė klubą Žilinuose. Ir šiais metais organizuojami melioracijos darbai. Filologai žada užbaigti statyti klubą iki liepos 21 dienos. Nėra abejo jimo, kad ir šiais metais stu dentai gausiai dalyvaus visur, kur reikalingos sveikos ir tvirtos rankos, jaunatviška energija ir iniciatyva. Ypatingai didelę reikšriię naujos visuomenės statyboje Leninas skyrė sąmoningai, so cialistinei drausmei. Jis rašė: ,, Vietoj senojo muštravimo, kuris buvo buržuazinėje vi suomenėje, mes statome sąmo ningą drausmę, drausmę dar bininkų ir valstiečių, kurie su neapykanta senajai visuomenei jungia pasiryžimą, mokėjimą ir pasiruošimą suvienyti ir or ganizuoti jėgas kovai už tai, kad iš milijonų ir šimtų mili jonų didžiulėje šalyje išsi skirstytų, išsklaidytų, išmėtytų žmonių valios būtų sukurta vieninga valia, nes be šios vieningos valios mes būsime neišvengiamai sumušti”. Socialistinės drausmės, pa reigos, atsakomybės jausmo ugdymo darbe dar yra rimtų trūkumų.
Ne tik Lenino mokslas, bet i” jo asmenybės bruožai daro didžiausią poveikį tarybiniam jaunimui. Didžiojo vado kuk lumas, prieinamumas, nepa prastas jautrumas, humanišmas ir gilus principingumas — mums brangūs ir tarnauja elgimosi pavyzdžiu. Didžio jo Lenino gimimo die ną mes kartojame TSKP CK gegužinį šūkį — „Su mark sizmo-leninizmo vėliava, kopirmyn, į komunizmo pergamunistų partijos vadovaujami, lę!” S. ZAKSAS
Šios poeto V. Montvilos ei lėraščio eilutės savo klasiki niu formos lakoniškumu ir minties gilumu jau seniai rtiums tarnauja kaip moto, aptariant didžiojo proletariato vado V. I. Lenino asmenybės raidoje, iškeliant jį kaip visuomeninės minties mąs tytoją, visas pastangas nu kreipusį pažangos linkme, moksliškai pagrindus! ir nųrodžiusį kelius į ateitį. Tose poeto eilutėse tiesiog aforisti niu tikslumu išreiškiama Lenino, kaip žmogaus, didy bė, jo idėjų nemarumas. Su Lenino vardu Montvila sieja Visa' tai, kas šių dienų pažan giam žmogui sudaro gyvenimo prasmę ir duoda veiklos pa grindą, gaires: tai kova už ateities šviesą, už „žemės ži
burį naują” už laisvę, už tau tų draugystę, taiką, už kūry binį darbą. V. Montvila vienas pirmųjų lietuvių poezijoje sukūrė tokį ryškų V. I. Lenino paveikslą, kartu palikdamas to paveikslo traktavimo krypties, intona cijos pavyzdį. Nuo to laiko mes nerasime tarybinėje lie tuvių literatūroje poeto, kuris nebūtų dainavęs apie socialis tinės revoliucijos organizatorių ir įkvėpėją, apie Didžiojo Spa lio vadą, apie naujo gyvenimo kūrėją. Mūsų rašytojai tau riajame Lenino gyvenimo pa vyzdyje randa įkvėpimo savo kūrybiniams polėkiams, savo eilių patosui. Leninas mūsų li teratūroje — tai marksizmo tęsėjas, revoliucijos politikas, strategas, organizatorius, ko munizmo statytojas. Todėl peržiūrint Lenino pa veikslą mūsų literatūroje, ne tenka susidurti su vaizdų siau rumu, smulkmeniškumu, min čių nereikšmingumu, visur juntame atitinkamą monumen talumą, rimtį, patosą. Iš ki tos pusės, Lenino paveikslas čia nieko bendro neturi su at gyvenusiu buržuaziniu vadoantžmogio supratimu. Leni
Graži kaip niekados atglmus mano žemė. Naujaisiais miestais, žydinčiais laukais. Čia mano liaudis melsvą dangų remia Kranų strėlėm ir penkmečių planais.
Tvirtėja ji. į vieškelį išėjus, Iš po kovų, pakrikštytų krauju, Į dirvą beria grūdą čia sėjėjas Laimingas džiaugsis derliumi nauju. Tai Lenino tiesa, dar naktyje užgimus. Pažadino kovoj sutruplnt grandines. Kad nelinguotų skurdas per arimą. [ žemėn smingančias varguolių lūšneles.
Ir ta tiesa tvirtai širdin įaugus, Nurimti jajai niekad nebeleis, O brangų vardą kartos Jo išsaugos Ir puoš kas metais žygdarbiais naujais.
nimp! Nė vienos neapgalvotos frazės! Tai atitiko ir pačios Vladi miro Iljičiaus minties tikslu mas. Ne tiktai kiekvienas tvir tinimas turėjo būti patikrintų cįuomenų tikslia išvada, bet ir pati mintis turi būti tiek ap galvota ir tiksli, kad joje ne liktu nieko neapibrėžto ii- ne aiškaus... žmogaus mintis turi būti sąžiningu darbu, o ne neatsakingu pasimėgavimu ar ba blefu. Tegul kiekvienas mo kosi Iš Vladimiro Iljičiaus, kad mintis yra kažkas žymiai daugiau negu nuotaika ir instlnktas. Ji turi būti logiškai priversta iki galo. Trečia, ko Išmokdavo iš Vladimiro Iljičiaus tas, kuris būtinumas su juo dirbo, — tai '" visų pirma aiškiai matyti reaiius faktus. Kada Vladlmiro Iljičiaus pašnekovas leisdavosi į teorinius samprotavimus arba parodydavo polinkį į de duktyvinį mąstymą, kuris pas mus taip paplitęs, Vladimiras Iljičius nurodydavo jam tiks lius, apibrėžtus tikrovės realius faktus. ... Tegul kiekvienas mokosi iš Vladimiro Iljičiaus šios pagrindinės taisyklės: ste bėti realius gyvenimo faktus, nepakeisti jų Išskaitytomis te-
V. I. LENINAS 1920 METAIS traukti prieš dalykinį intere są — šiuo principu Vladimiras Iljičius buvo taip persunktas, kad pokalbiuose su juo buvo onijomis arba maloniomis iliu tiesiog nepatogu remtis ko kiais nors asmeniniais sumeti zijomis. Ketvirta, darbas su Vladi mais, kada būdavo kalbama miru Iljlčiumi reiškė tikslų apie dalyko Interesus... Galvok vykdymą gautų direktyvų, pa tik apie dalyką, negalvok apie grįstų realiais faktais... Ne asmeninius sumetimus, tegul tiktai mokėk tiksliai galvoti, sąmoningai Iškeltas tikslas pa ne tiktai mokėk matyti faktus jungta sau asmeninius jaūstokius, kokie jie yra. Mokėk mus ir asmenines aplinkybes taip pat absoliučiai tiksliai da — štai ko mokosi iš jo kartu ryti tai, kas išreikšta aiškia su juo dirbantieji. Bet svarbiausia savybe jo mintimi ir tikslia direktyva... Šis įvykdymo tikslumas, ati dąrbe reikia pripažinti jo są tinkąs realių faktų stebėjimo moningą paklusnumą kolekty Ir mąstymo tikslumą, turi pa vui net tais atvejais, kada ko sireikšti ne tik stambiausiuose lektyvas jo nuomone klvdo... dalykuose, bet ir pačiuose nesinaudojo smulkiausiuose. Reikia ir to Jis niekuomet mokytis iš Vladimiro Iljičiaus: nuogu autoritetu, o tik argu kuo rimčiausiai žiūrėti į patį mentais ir įtikinėjimu, niekuo menkiausią dalyką, atlikti jį met nepanaudojo savo milži su visu atsidėjimu Ir visu niškos įtakos tam, kad nugalė kruopštumu. tų kitaip galvojančių pasiprie Ko sunku buvo išmokti iš Vladimiro Iljičiaus, — tiek jis šinimą, o visuomet argumen čia prašoka visus pašnekovus, tuodavo, įtikinėdavo ir nenu— tai jo mokėjimo viską, iki rimdavo, kol neįtikindavo. menkiausių smulkmenų, siste Tegul augantis jaunimais matizuoti. Kur jis bebūtų, vi mokosi iš jo gyvo pavyzdžio, sas jo darbas, visa diena būda Vladimiro Iljičiaus asmenyje vo visuomet griežtai slstema- mes turime tikrai nepamėg tlškal suskirstyta. Tokia pat džiojamų proletarinės kultūros griežta sistema viešpatavo jo atstovo pavyzdį, kultūros pa knygose, jo popieriuose, apla grįstos žinojimo tikslumu, viso žmogaus darbo racionalumu, mai, visame Jo asmeniniame žodžiu, gamtos pajungimu pro gyvenime. tui ir visuomeniškai reguliuo Dalykiniai sumetimai turi jamai gamybai — aklos stichi pajungti asmeninius, asmeni jos. niai momentai turi pasiG. V. Cičerinas
Lenino paveikslas į lietu vių literatūrą atėjo po Di džiosios Spalio revoliucijos, kai jo sukurtoji pirmoji socia listinė valstybė tapo švytu riu ir kelrodžiu viso pasau lio proletariatui, visiems pa žangiesiems žmonėms. Lenino autoritetas kėlė pasitikėjimą* kovos sėkmingumu, jo atsida vimas proletariato reikalui įkvėpė pasiryžimą ir ištvermę kovoje su priespauda už nau jos santvarkos pergalę. Štai dar 1923 metais žinomas pro letarinis poetas Arturas Regratis rašė tokius optimisti nius revoliucine simbolika per sunktus posmus: Jūroj, kurios tolybėn plaukiam, Raudono švyturio jau regiu tašką. Mus laivas nepasuks į kairę nei į dešinę! Mūs laivas nenugrims į dugną! Jį valdo — kapitonas RSFSR Laivyno — Draugas Leninas! Tvirtą pasiryžimą, nenu lenkti prieš kapitalizmą gal vos, eiti Markso ir Lenino nu rodytu keliu rodo Alf. Maginskas. Lietuvos to meto gyvenimo sąlygomis, be abejo, tokie posmai tegalėjo būti išspaus dinti tik nelegalioje spaudoje. Lenino vardas ir leninizmo propagavimas buržuazijai bu vo nepakenčiamas. Todėl po grindžio sąlygomis, kai rašyto
jams pirmame plane stovėjo organizaciniai, propagandos bei agitacijos uždaviniai, sa vaime suprantama, sukurti me niškai išbaigtų, tobulos formos kūrinių buvo sunku. Eilėraš čiai, parašytieji buržuazinės valdžios metais, formos atžvil giu yra su trūkumais, tačiau jų meistriškumo stoką atper ka kovingas optimizmas, aist ringas revoliucinis patosas, nuoširdumas. Kiek laisvesnėje atmosfero je tuo metu gyveno į JAV emigravę lietuvių rašytojai. Tuose laikraščiuose dalyvavo ir Tarybų Sąjungoje gyvenę rašytojai. Žinomas lietuvių rašytojas Pranskus-Zalionis 1924 m. Amerikos lietuvių komunistiniame laikraštyje „Vilnis” atspausdina eilė raščių ciklą „Leninas mirė”. Didelę poemą, persunktą revoliucijos nuotaika, atskira knyga 1925 m. išspausdina emigrantas Jonas Kaškaltis, kurioje suskamba ir Lenino tema. Visiškai laisvai savo mintis reikšti, laisvai propaguoti le ninizmo idėjas tuo metu tega lėjo tik Tarybų Sąjungoje gy venę lietuviai. Čia ėjusiuose laikraščiuose, kaip „Kibirkš tyje”. „Priekale”, o taip pat ir atskiromis knygomis išei nančiuose grožiniuose raštuose rašytojai dažnai nukreipia sa vo mintis į Lenino mokslą, dažnai apdainuoja proleta riato vadą, jo n'emirtlngąją
JAUNIMAS TURI MOKYTIS I s LENINO V
Vladimiras Iljičius buvo mokytojas tikra to žodžio prasme. Bendiavimas su juo turėdavo tiesiog auklėjamosios reikšmės. Jis mokė savo pavyzdžiu, savo nurodymais, savo vadovavimu, visa savo asmenybe. Visų pirma. Vladimiras Iljičlus Išsiskyrė absoliučiu tiks lumu kiekviename savo darbe ir reikalavo tokio pat absoliu taus tikslumo iš kiekvieno, ku ris su juo dirbo. Kiekvienas tvirtinimas turėjo būti tiksliai pagrindžiamas ir kiekvienas pagrindimas turėjo būt; tiks liai išdėstomas. Dirbąs su Vlaiial VIadlmiru Iljlčduml tuojau pajus davo, kad paprastas, bekalbant pasakytas teiginys, kuris nega li būti kuo tiksliausiai pagrįs tas, nieko nevertas. Tiksliam tvirtinimui reikalingi vardai, išvardijimai, skaičiai, citatos, aplamai, griežtai patikrinti konkretūs duomenys. Geriau nustatyti mažiau, bet nustatyti su būtiniausiu aiškumu ir pa grįstumu, geriau nieko nekal bėti, negu tvirtinti nepagrįs tai. Tegul kiekvienas, kuris no ri mokytis iš Lenino, atsimena: nė vienos skubotos išvados! Nė vieno nepatikrinto tvirti-
Lenino paveikslas tarybinėje lietuviu literatūroje Ateina genijai ir vėl Išnyksta. Atėjo Leninas visiems laikams. Kas myli kovą, laisvę ir draugystę, tas tiki žemės žiburiui naujam.
V. Urbonas
nas literatūroje — neatsieja mas nuo visos liaudies, jis — žmogus, geriau negu kiti supratęs visuomenės raidos dėsningumus, tai asmenybė, susijusi su pažangiausiąja klase, tuo būdu pavertusi jas didžiule materialine jėga. Le ninas čia — naujo tipo vadas, marksizmo mokslo pagalba ir jo kūrybišku pritaikymu nau joms sąlygoms iš pagrindų pertvarkęs senąjį pasaulį, kū ręs naują — be priespaudos ir išnaudojimo — liaudies masių Interesais. Lenino as menybės didingumas kaip tik ir išryškėja liaudies kovos bei kūrybinio darbo fone. Taigi, nagrinėti Lenino pa veikslą literatūroje — tai ne reiškia ieškoti ten vien di džiojo vado išviršinio portre to, jo išvaizdos aprašymo. Ty rinėtojui svarbu, kaip rašy tojui pavyko įkūnyti meni niuose vaizduose Lenino veik lą, jo nueito darbo reikšmę, kaip jam pavyko atspindėti Lenino idėjų poveikį liaudžiai ir tų idėjų įkūnijimą gyveni me, kaip pavyko nušviesti tų idėjų gyvybingumą ir mobili zuojamą r :šmę dabarčiai, socializmo tybai.
reikšmę. Tarybų Sąjungoje iš einančioje periodikoje daly vauja ir Lietuvos komunisti niame pogrindyje dirbę žmo nės. Jeigu Tarybų Sąjungoje gyvenę rašytojai su Lenino vardu sieja jau ir tarybinės valstybės laimėjimus ūkinio atstatymo ir vystymo srityje, konkrečius socializmo statybos uždavinius, tai iš pogrindžio atėjusiuose kūriniuose dažniau ir stipriau skamba kovos su buržuazine valdžia, kovos už proletariato diktatūrą moty vai. Lenino paveikslas visu savo dydžiu, daugiapusiškumu su spindo mūsų literatūroje tik kartu su Tarybų valdžios at kūrimu. Tik nuo 1940 m. Le nino paveikslas lietuvių litera tūroje lydi mus visuose tary binio gyvenimo etapuose, Le nino genijų įkvepia geriau sius rašytojus, vado paveikslas kūryboje skatina dirbti, moky tis, statyti, jis auklėja jaunąją komunizmo statytojų kartą le ninizmo dvasią. Nauji etapai socializmo statyboje įneša vis naujų bruožų į Lenino pa veikslą, atitinkami istoriniai momentai papildo, praplečia šios temos motyvus, duoda daug naujo, aktualaus, anot V. Majakovskio, „ilgasis drg. Lenino gyvenimas vis iš nau|o užrašinėjamas, aprašinėja mas”, liaudis, kaip sako V. Grybas; „į plieną pavirtusį baigia Lenino biustą nuliet”. (nukelta į 2 psl.).
Leninas nemiršta niekad, niek a <1
įspūdžiai dideli ir gilus
Antradiienį gausus universi Studentams prašant, drg. teto profesorių, dėstytojų, stu Petryla pasidalino prisimini dentų būrys susirinko į Aktų mais apie pirmuosius darbinin salę paminėti didžiojo Lenino kų socialdemokratų ratelius, jų Aš dalyvavau XIII VLKJS mas susižavi menkaverčiais da visa gamykla, mokykla ar kol Suvažiavime dalyvavo daug 88-jų gimimo metinių. veiklą sunkiomis konspiraci suvažiavime. Čia susirinko aš- lykais. ūkis. Komjaunuoliai turi kovo svečių iš demokratinių ir kapi Istorijos - filologijos lietu nėmis sąlygomis, apie savaran tuoniolikamilijoninės mūsų Drg. Selepinas kalbėjo, kad už tai, kad tokie įspūdžiai, talistinių šalių. Aš niekada ne vių literatūros katedros vyr. kišką Markso ir Engelso raštų komjaunimo armijos atstovai, pas mus dar labai daug yra to ti kaip vidurinės ar aukštosios pamiršiu tų meilės ir draugys studijavimą. dėstytojas G. Adomaitis pada įdomus ataskaitinis praneši kių komjaunuolių, kurie užau mokyklos baigimas, niekada tės žodžių, kuriais XIII su rė pranešimą „Lenino paveiks Po to buvo deklamuojamos mas, įdomūs pasisakymai. Ne gę pas tėvelį ir mamytę, pa neišdiltų iš jaunuolio atmin važiavimo delegatus iš tribū las lietuvių literatūroje”. eilės apie Leniną, mūsų Aka prisimenami ir studentai, miršta apie tai, su kokiomis ties. I nos sveikino svečiai. Vakare dalyvavęs TSKP na deminis choras davė didelį retai bet negalima nepaminėti viso aukomis komjaunimas atėjo į Mano įspūdžiai iš suvažia Drg. Chruščiovas, kalbėda rys nuo 1901 metų Juozas koncertą. vimo dideli ir gilūs. XIII to, kas buvo suvažiavimo dė pergalę. mas apie jaunųjų specialistų Petryla labai paprastai, nuo J. Vaicekauskas mesio centre. liaudies gyvenimą. Komjauni- paruošimą, nurodė, kad yra VLKJS suvažiavimas, į kurį širdžiai papasakojo studen Nuotraukoje: drg. J. Petry Per keturis metus po XII padėti jiems išsikapstyti iš daug tokių studentų, kurie mo susirinko 48 tautybių atsto tams apie tai, kaip jis pirmą la kalbasi vai, parodė, kad komjauni kartą pamatė Leniną, girdėjo studentais.su mūsų universiteto suvažiavimo komjaunimas į sa miesčioniškumo duobės. Reikia kydamiesi dideliuose miestuo mas visada bus ištikimas parti vo istoriją įrašė daug naujų dirbti taip, kad mūsų kasdie se, baigia aukštąją mokyklą jo kalbą, pasakytą ant šarvuopergalių. Ukrainos komjaunuo ninis gyvenimas būtų kuo įvai visiškai nepasiruošę prakti jos palydovas, kad kiekvienas A. Šarkio nuotr. liai Donbase pastatė 37 šach resnis. Negalima pasitenkinti niam darbui. N. S. Cruščiovas komjaunuolis stengsis įnešti tas; 300 tūkstančių komjau tuo, kad komjaunuoliai vestu pabrėžė, kad pačios aukštosios savo, nors ir menką, indėlį į nuolių išvažiavo į komunizmo ves paminėtų tik paprastu ap- mokyklos komjaunimas turi ko viso pažangaus pasaulio jau statybas Sibire, prie Volgos; siformlnimu, bet reikia taip voti už gerą studentų paruoši nimo reikalą. B. Puodžiūnaitė racionalizatoriniai komjaunuo švęsti, kad ilgai jas prisimintų mą gyvenimui. lių pasiūlymai sutaupė 17 mi lijardų rublių. Savo pranešime drg. Selepi nas daug dėmesio skyrė politiniam-auklėjamajam darbui. Esant kapitalistiniam apsupi mui, komjaunimas turi mokyti Penktadienį įvyko atviras nizacijų smarkiai pagerinti relių vadovų-dėstytojų—prof jaunimą neapkęsti priešų, kar tu ugdyti meilę darbui ir pa partinis susirinkimas, kuris partinį vadovavimą visoms sąjunginės organizacijos narių. garbą draugams. Pranešime svarstė universiteto profsąjun profsąjunginio darbo gran DARBO IR BUITIES buvo nurodyta, kad jaunimą gos veiklą, partinį vadovavi dims. SĄLYGŲ GERINIMAS reikia auklėti ne žodžiais, o mą profsąjungai. Pranešimą GAMYBINIS MASINIS darbais. Reikia išmokyti jauni šiuo klausimu padarė univer DARBAS Darbo ir buities sąlygų ge mą suprasti, kas gražu ir kas siteto partinio biuro narys drg. rinimas — tokia profsąjungi ne. Kai kur pas mus per mažai Trakymas. Gamybinis masinis darbas nio darbo sritis, kurioje mūsų TSKP gruodžio Plenumas; rūpinamasi estetiniu jaunimo auklėjimu, todėl kartais jauni- pareikalavo iš partinių orga-■ profsąjungose, ypač studentų, profsąjunginės organizacijos yra gerokai apleistas. Profsą yra pasiekusios didžiausių lai junginės organizacijos beveik mėjimų. nekelia klausimų, kaip atski Vienas iš rimčiausių trūku ri dėstytojai — profsąjungos mų šioje srityje, liečiantis žy nariai skaito paskaitas, kaip mia dalimi studentų profsąjun jie komunistiškai auklėja stu gą, yra tai, kad jame irgi už dentiją mokymo proceso me mirštama auklėjamoji pusė. Ta-ašaromis aplaistomi žuvę ir Vakaro metu trims fakulte tu, kaip patys kelia savo po- Studentų profkomitetas, ypač Atsistojimu ir tylos minu gniaužia Tarybas. te pagerbia studentai Vil člau kova už laisvę tę žvėriškai nukankinti draugai, to studentams: Jezulevič, Šal litinį-idėjinį išsilavinimą. Abi jo sveikatos komisija (pirmi niaus miesto Lenino rajono siasi, ji diena iš dienos, ne! Komjaunuoliai ima į ran nai ir Vaicekauskui iškilmin profsąjungos labai mažai do ninkas drg. Kardinskaitė) iš vėliavos įnešimą ir už Tarybų metai iš metų stiprėja. Ir tos kas šautuvą, automatą ir gai įteikiami komjaunimo bi misi studentų-mokslo pirmūnų vienos pusės, kovodama už valdžią, už busimųjų kartų kovos pirmose gretose :■— keršto švinu atmoka bandi lietai. populiarinimu. Tik keturiuo švarą ir higienos reikalavimų Naujai priimtuosius sveiki se fakultetuose teįsteigtos laikymąsi bufetuose, valgyklo laimę ir laisvę žuvusius kom komjaunimas. Reakcijos jė tams už kovotojų kraują. Studentas Vidūnas supažin na drg. Sachovas-Lankovskls. mokslo pirmūnų Garbės len se, mažokai kovoja dėl to, kad jaunuolius. gos siautėja: suiminėja, kan Taip balandžio 19 dienos kina, žudo. Žvėriškai kanki dino klausytojus su medžia Jis linki šiems draugams, pa- tos (ir tai leidžiamos labai ne švaros ir higienos reikalavimų vakare IFF 34 auditorijoje nama išprotėja Sūklių kaimo ga apie žuvusius pokario me pildžiusiems šauniąsias kom reguliariai), apie jų darbo me laikytųsi patys studentai bend prasidėjo minėjimas, skirtas komjaunuolė Ona Šmeigaus- tais Veisėjų rajono komjau jaunimo eiles, būti vertais todus bei patyrimą beveik ne rabučių kambariuose. Reikia šviesiam mūsų žuvusių drau kaitė, tačiau savo draugų, sa nuolius. Vietiniai gyventojai komjaunuolio vardo. mūsų spauda. taip pat smarkiai išplėsti vi Drg. Sachovas-Lankovskis rašo gų atminimui. vo kovos bendražygių ji ne prisimena ir gerbia kritusiųjų Neretai profgrupėje silpnai suomeninės kontrolės veiklą, pasair drg. Kondratavičienė atminimą, Jie siūlo pastatyti Už garbės prezidiumo sta išduoda. Atsisako mindyti kovoja prieš nerangius studen įtraukiant į jos kompetenciją lo studentų svečiai, seniausi raudonąją revoliucijos vėlia žuvusiems draugams pamink- koja apie savo partinę veik- tus, čia stinga tiesios, aštrios socialistinės nuosavybės tauso V. I. lą, apie susitikimus su Vilniaus komunistai: drg. vą žvalgybos suimtas Šolo- lą, įrengti Veisėjuose kambakritikos. Aš norėčiau čia pami jimo, komunistinės pažiūros į Kondratavičienė, partijos na mas. (Šio drąsaus komjaunuo rį-muziejų apie jų gyvenimą Leninu. nėti du kadaise buvusius da darbą auklėjimo klausimus. A. Auditorijai plojant, bartinio IV kurso lituanistus, o Šitokios visuomeninių kontro rys nuo 1905 metų, drg. Ša- lio pavardė iki šiol nėra žino ir veiklą. Mūsų pareiga atos togų metu susidomėti kom Daunoravičius įteikia garbės dabar jau atsilikusius nuo savo lierių grupės galėtų veikti pa chovas-Lankovskis, drg. Vol- ma). čiok, partijos nariai nuo Ir štai 40-tieji! Ilgai lauk- jaunuolių veikla pokario me raštus aktyviausiems Žilinų draugų — Butkevičių ir Ve- našiai, kaip dabar veikia kom 1917 m. ta laisvė! Deja. . . Vokiškasis tais savo rajonuose, aprašyti kultūros klubo statytojams gį. Jų „linksmas studentavi jaunimo štabas, išaiškindamas Žodis suteikiamas buvu fašizmas kraujuje nori pa jų nemirštamus žygius, padė komjaunuoliams Jukjievičiui, mo būdas” jau įeina į lituanis ir atiduodamas viešajam teis Binkai, Petrikui ir Svaracie- tų priežodį. Abu jie gabūs, siam Kėdainių rajono kom skandinti mušų tėvynę. Kom- ti įamžinti jų atminimą. Toliau kalba buvęs Taura jui. galėtų labai gerai mokytis, bet mui socialistinės nuosavybės jaunimo komiteto sekretoriui, jaunimas ir vėl pirmose koFakulteto poetai skaito ei- perdėm nerimtai žiūri į savo gadintojus, tinginius ir t. t. gės rajono komjaunimo komi Didžiojo Tėvynės karo daly votojų gretose. Mes laimime. Hitlerininkai teto darbuotojas, IFF komjau ISraščius. skirtus komjauni- svarbiausią uždavinį. Jie — viui, II kurso žurnalistui V. KULTŪRINIS-MASINIS nimo organizacijos sekreto mui. nekomjaunuoliai. Profgrupė gi amžiams išvyti. Dėnui. DARBAS Iškilmingas minėjimas baig piršto nepajudino šių draugų Jis Lietuvoje prasidėjo kolek rius A. Daunoravičius. V. Dėnas dalijasi su klau sytojais atsiminimais apie sa tyvizacija. Banditai nerimo: pasakoja apie Tauragės kom tas. Tačiau studentai dar ilgai elgesiui pataisyti, ir III kur Universiteto profsąjunginės vo ir kitų to meto Lietuvos jie žudė, kankino. stengėsi jaunuolių veiklą kolektyviza stoviniuoja prie foto stendo, se jie po senovei niekaip ne organizacijos nemažą komjaunuolių veiklą, pasako įbauginti žmones, sunaikinti cijos laikotarpiu. Klausytojai bylojančio apie žuvusių drau išeina iš „įsiskolinimų likvida kultūrlnį-masinįatlieka darbą, kurio gų kovos kelią, apie šių die sužino apie banditų žiauriai tai, ką buvo laimėjusi darbo ja apie jų nueitą garbingą vimo stadijos”. Dėl tolygių 1952 m. nukankintą jauną nų studentų-komjaunuolių da priežasčių neteko stipendijos centras yra universiteto cent liaudis. kovos kelią. Revoliucijos vien ašaromis komjaunuolį Varškį: apie nu lyvavimą taikioje statyboje. ir pametė universitetą užsienio rinė meno saviveikla, vadovau Vietinė buržuazija su užH. Kobeckaitė, kultūros klubo. Šiuo me Petraitį, sienio imperialistų pagalba neapginsi. Tai suprato kiek- žudytus Nausėdą, kalbų spec. stud. Lukoševičius, jama V. Puplauskls veikia šeši saviveiklos ko 1919 metais Lietuvoje už- vienas komjaunuolis. Ir ne Dirmantą ir kitus ’ dar tebesmilksta universitete tu lektyvai, jungiantieji 475 sa Jonkus ir t. t. Kažin ar šie vivelklininkus. Mūsų saviveik studentai nepaklausytų grupės la pernai, kaip visiems žino dais, čia proletarinio inter draugų balso, jeigu pastarieji nacionalizmo, tautų draugys specialiai dėl jų susirinktų pa ma, pasiekė tam tikrų laimėji mų, tačiau ji dar nepateisina į tės idėjos, rūstus pasmerkimas kalbėti. ją dedamų vilčių. karo kurstytojams, čia darbas Maždaug tą patį galima pa- ' ir mokslas, dabartis ir ateitis. sakyti ir apie gamybinį-masinį ( Centrinė saviveikla mažai Leninas mūsų poetams didis darbą dėstytojų profgrupėse— jtarnauja universiteto studentų apskritai kolektyvo narių mąstytojas, didis vadas, bet jis čia taip pat nedirbamas. ir į auklėjimo kartu ir giliai žmogiškas, pa Profgrupės nesidomi, kaip at- kultūrinio-estetinio , tikslams, pagrindinė jos konIi reikšti savo asmenines nuo- rodo hitlerinis pulkininkas, prastas, artimas. (Atkelta iš 1 psl.). skiri jų nariai — dėstytojai ( vieta — ne univer Kaip ir visos lietuvių litera talkas, refleksijas, emocijas, bandęs sugriauti Lenino paLenino paveikslą kuria V. vadovauja jiems patikėtiems certavimo ;sitetas. idėjų nesuminklą: Lenino taip ir Lenino paveikslo pagimdytas ir įkvėptas lenitūros, Valsiūnienė, A. Venclova, T. Visam studentų kultūriniamgriausi, jos sutriuškinus ir Tilvytis, naujų bruožų įveda moksliniams būreliams, kaip raidą joje galima suskirstyti niškų statybos užmojų. Taigi lietuvių literatūroje okupantus — teigia pagrin E. Mieželaitis, V. Mozūriūnas, jie kelia savo iclėjinį-politinį darbui didžiąją dalimi vado į tris pagrindinius laikotarpius: I) pirmieji tarybiniai Lenino paveikslas dažniausiai dinė eilėraščio mintis. V. Reimeris, naujomis spal lygį, kaip auklėja studentus vauja universiteto kultūros klubas ir profkomiteto kultūPo karo mūsų literatūra sa vomis tapo A. Jonynas, J. — 1941 m.),, 2), ka- sutinkamas neilguose lyriniuo metai (1940 , ro "laikotarpis, 3) pokario me se eilėraščiuose ar eilėraščių vo aistringu patosu kurstė Macevičius, A. Baltakis ir kiti savo paskaitose, kaip dirba rinio-masinio darbo komisija. visuomeninį darbą universitete Tačiau reikia pasakyti, kad šis tai. Lenino paveikslo kūrimo cikluose ir rečiau poemose, liaudyje darbo ugnį, tvirtino poetai. vadovavimas toli gražu ne be atžvilgiu šie laikotarpiai griež kurios visos, be išimties, taip pasitikėjimą savo jėgomis, ra Čia neįmanoma nei paci ir už jo ribų ir pan. tai skiriasi tik savo motyvais, pat turi lyrinį atspalvį. Tačiau gino žengti milžiniškais penk tuoti, nei apžvelgti visų gau Reikėtų kiek plačiau pa trūkumų. Ypač savo vietos išplaukiančiais iš konkrečios šioje srityje (poezijoje) lietu mečio žingsniais į pažangą, į sių mūsų poetų posmų, paskir liesti ir profsąjungos vadova negali surasti profkomiteto tikrovės skirtumo. Tuo tar vių literatūra sūsilygina su ki komunizmą. Ir čia mūsų poe tų Leninui. Reikia konstatuo vimą SMD. kurią mūsų sąly kultūrinio-masinio darbo ko pu savo žanrinėmis išraiškos tų Tarybų Sąjungos tautų tus lydėjo nemirtingas Lenino ti, kad geriau pavyko tiems gomis galima būtų prilyginti misija (pirm. drg. Linkevičiū ypatybėmis jie turi tarp sa literatūromis. S. Nėries lyrinė paveikslas. Lenino temos ėmė poetams, kurie paprastesnėmis savotiškai mokslo-technikos tė).Iškyla klausimas, ar gali vęs daug bendro. Jiems vi poema „Bolševiko kelias” ir si be išimties visi mūsų poetai. priemonėmis, lyrine šiluma Iš draugijai ir kuriai visuomeniš sėkmingai vadovauti saviveik siems bendra tai, kad Lenino V. Montvilos eilėraštis „Leni Jo mokslo šviesoje prisideda reiškė Lenino santykį su liau kai vadovauti turėtų mūsų los kolektyvų darbui, efekty tema labai gausiai sutinkama nui” sudaro klasikinį šios rū prie naujo gyvenimo kūrimo ir dimi, jo meilę liaudžiai, jos profsąjunginės organizacijos, viai kelti ir spręsti auklėjimo, poezijoje ir labai mažai gro šies mūsų literatūros paliki jo apdainavimo senesnės kar kuriamajam darbui. Lenino kaip tai ypač pabrėžė TSKP repertuaro klausimus profkotos rašytojai, leninines poeto paveikslo negalima žinėje prozoje. Mes neturime mą. kurti Didžiojo Tėvynės karo metu pareigas ir toliau vykdo pa įmantriai, vaikantis formos Gruodžio Plenumas. Tačiau mitetas ir kultūros klubas ap tokių plačių Leniną liečiančių vaizdų kaip turi, pavyzdžiui, Lenino paveikslas skatino ne žangieji žodžio meistrai, visu efektų. Tai rodo, pavyzdžiui, pas mus šis darbas smarkiai skritai. kai juose dirba dau rusai prozoje (M. Gorkio „At apkęsti tarybinės liaudies prie atžalynu pakyla jauniausioji ir nepavykęs vieno mūsų ge apleistas ir to priežastis yra giausia III kurso studentai, o siminimai”, A. Tolstojaus šų, ugdė ištvermę ir pa lenininė karta ir Lenino asme riausių poetų Mieželaičio eilė organizacinis mūsų profsąjun meninės saviveiklos vadovai „Duona”), draminiuose kūri siryžimą žūtbūtinėje kovoje nyje ieško kūrybinės kibirkš raštis „Leninas”, kur auto gos suskirstymas. Dėstytojų yra savo srities specialistai, niuose (Pogodino „Kremliaus prieš fašizmą, įkvėpė pasitikė ties dabarties problemoms nu rius, ieškodamas naujos for profsąjunga daugeliu atveju žymia dalimi — dėstytojų ly kurantai”, Višnevskio „Neuž jimą savo jėgomis. Nors ne šviesti. Jie visi savitu poeti mos, nublankino Lenino pa SMD darbą laiko studentų gio žmonės. Aišku, ne. Šitokie profsąjungos reikalu ir juo be uždaviniai būtų pajėgūs tik mirštamieji 1919”), kino fil gausiai, bet Lenino tema, nau niu žodžiu, savita intonacija veikslą. muose ir kituose literatūros ir jo aktualumo vaizdai, plėtojo ir meninėmis priemonėmis dai Su V. I. Lenino vardu susi veik visiškai nesidomi, studen jungtinei dėstytojų ir perso nuoja didžiąją Lenino tiesą, ję visi mūsų liaudies laimė tai, rodos, dažniau bando kelti nalo profsąjungos vietinio ko meno žanruose. Tai ir supran ir lietuvių rašytojai. Karo meto nuotaikų pa teigia Lenino nubrėžtų gyveni jimai, jis padėjo pagrindus SMD darbo klausimus, bet ne miteto ir studentų profkomite tama, nes plačioms erinėms drobėms mūsų rašytojams stin trauktas į poeziją. K. Korsa mo gairių prasmingumą. Tuose didingam tarybinės visuome pasiekė jokių rimtesnių rezul to kultūrinio-masinio darbo ga medžiagos, ypač tokios me kas siužetiniame, pagal Ščipa- kūriniuose rasime visą epochą, nės žengimui į komunizmą. tatų. Juk ne paslaptis — SMD komisijai. džiagos, kuri būtų susijusi su čiovą sukurtame eilėraštyje iš atsispindinčią Lenino mokymo Todėl, kaip sako S. Nėris, darbo sėkmė priklauso, iš es Po pranešimo išsivystė dis Lietuva. Žymiai didesni gali kelia įkvėpiantį Lenino idėjų šviesoje: čia kylą iš griuvėsių „niekad gyvo Lenino paveikslo mės, ne nuo studentų — SMD kusijos. tarybų, būrelių valdybų pirmi_____ mumai čia poezijoje, neilgame poveikį tarybiniams kovoto miestai, fabrikai, kaimo per užmiršimo dulkės neužsės!” Svarstytu klausimu priimta G. Adomaitis eilėraštyje, kuriame poetai ga- jams. Ir silpnas, menkas pasi- tvarkymas socializmo pagrinninku darbo, o dažnai nuo bū-rezoįjučijaJ
Atviras partinis susirinkimas
Lenino paveikslas tarybinėje lietuvių literatūroje
Pirmieji pareiškimai Komjaunimo grupės svarsto Lmjaunimo kreipimąsi, kvieĮantį vasarą prisidėti prie mebiacljos darbų. Prašome Komjaunimo kolitetą vasaros atostogų metu įsiusti mus į melioracijos įrbus Kaišiadorių rajone, pvo kukliu darbu norime pri dėti prie partijos iškeltų užkinių, žemės ūkiui įgyvendimo”, — rašo trečio kurso isininkai savo pareiškime. Praėjusią vasarą jų grupė įziavo į Kazachstaną. Sį kariš 38 žmonių 29 pasirašė po reiškimu Komjaunimo koitetui. Jų tarpe yra tokių, irie jau pernai dirbo prie įelioracijos darbų, kiti — talĮninkavo Kazachstane, dar ki— pirmą kartą panoro išįndyti savo jėgas. Bet galima jabejoti, kad Alfonsas Abroaitis, Česlovas Gorinąs, Vani Pillpavlčiūtė, Jonas Pliugža ir jų draugai garbingai kdys savo užsimojimus.
SĖKMINGAI GINAMI DIPLOMINIAI DARBAI Pirmojoje geografijos audi torijoje rikrai šventiška aplin ka: apdengti stalai, gėlių va zonėliai, švaru. Taip ir turi būti, nes diplominio darbo gynimas studentui savotiška šventė. Į auditoriją tiesiog iš paskaitų atbėga ir žemesniųjų kurstų studentai pasiklausyti diplominių darbų gynimo. — Šiandien penki diplomantai-geografai gina savo diplominius darbus. Prašau, Munčeli, pradėkite, — pakvie čia GMF dekanas prof. Chomskis. N. Munčells pasakoja apie savo darbą, perskaito išvadas. Darbas atitinka visus reikala vimus, tik prof. Chomskis padaro keletą pastabų dėl netikslumų brėžiniuose. Po to gina savo darbus A. Stanaitis, J. Palaikis, E. Žu kaitė, V. Skvarčinskaitė. Keturi, gynę darbus, diplo mantai nagrinėjo Ančiaus eže rą ir tik J. Palaikis supažindino klausytojus su Baltosios Vokės durpynu.
Pas neakivaizdininkus Vienos pertraukos metu umpai pasisvečiavome pas II irso prekybos specialybės onomistus - neakivaizdininį. Mes kalbėjomės su stuntais Vikinaite, Repečkaite, ša ir grupės seniūnu Trapu>niu. Jie jau baigia išlaikyti vasario sesijos egzaminus ir bar klauso apžvalginių paaitų. — Ar sėkminga jums ši šė la? — Taip. Egzaminus laikės gerai. Tik politinės ekonoijos egzaminą trims drauims teko perlaikyti. Tačiau rime ir pirmūnų — Trapuinį, Bukalauską. Negerai tas. id į egzaminų sesiją iš 45 tdentų atvažiavo tik 26. — Kokie nesklandumai?
OTO
— Negerai atsitiko su eko nominės statistikos kursu: tik prieš pat sesiją bendrosios sta tistikos kursas buvo įjungtas į ekonominę statistiką. Nespėjo me parašyti kontrolinių darbų, todėl šį egzaminą laikysime tik birželio mėnesį. Kažkodėl vis nėra tvarkos su programo mis. Net vilniečiai gali gauti tik prieš pat egzaminų sesiją, o toliau gyvenantieji jų visai nesulaukia. Būtų gerai, kad programas gautume po sesijos išvažluodami į namus. O už mums skaitomas ap žvalgines paskaitas galime tik padėkoti: dėstytojai nekartoja to, ką galėsime pasiskaityti va dovėliuose. I. Jakubavičiūtė G. Liūnaitė
Trumpa pertraukėlė. Diplo mantai susispietė į būrelį. — Argi jūs nematėte, kaip linko mano rankos, kai aš no rėjau atsiremti į stalą? — klausia draugų Elenutė Zukaitė. Tiek daug jaudintas!, ruoštąsi, ir viskas kažkaip nejučiom praėjo. Keturi diplomi niai darbai įvertinti labai ge rai, o N. Munčelio — gerai, Diplomantai nuoširdžiai spaudžia vieni kitiems rankas, džiaugiasi, Kartu su jais džiaugiasi ir visi susirlnkušieji. E. Grigaliūnaitė
Gamtininkai išgelbėjo gėles Prie pat Nėries, pušyno užuovėjoje, apsaugotas nuo vėjų tęsiasi Botanikos sodas. Gaivi Nėries drėgmė kasmet apsaugo jį nuo kaitros. Ta čiau šiuo metu perdaug drėg na šiame puikiame gamtos kampelyje. Bandomuose skly puose, kur kadaise Išdidžiai galvas kėlė rinktinių rūšių po midorai, kopūstai, agurkai, iš vandens kyšo tik balti kry želiai. Maža darbuotojų tikė josi, kad šį pavasarį taip stai giai prasidės potvynis. Dar penktadienį vanduo pamažu kilo ir grasino apsemti visą teritoriją. O sekmadienio nak tį vandeniu prisipildė šiltadar žis ir rūsiai. Gėlėms grėsė pa vojus. Tiek puoselėtos, taip žiūrėtos, su tokia meile au gintos, — jos turės žūti. Be reikalo nusiminė darbuotojai. Mūsų studentai — gamtinin kai neužmirš savo draugų. Vi są naktį dvi studentų pamai nos be pertraukos kėlė gėles iš vienos patalpos į kitą, visą naktį vandenyje, net rizikuo dami savo gyvybe, jie kovojo su vandens stichija. Balandžio 22 d. naktį turėjo vėl budėti
KONKURSAS
■■
PIRMASIS
LAIMIKIS.
PRASIDEDA PRAKTIKA Ekonomikos fakult’eto ket virto kurso studentai išvyko į gamybinę praktiką, kuri tęsis iki birželio vidurio. Aštuonios savaitės — ne taip jau ma žas laiko tarpas, per kurį ga lima įgyti praktinių žinių, dar bo įgūdžių. šeši finansų-kredito specia lybės studentai atliks prakti ką Kaune, pramonės specia lybės ekonomistai išvažiavo į Kauną ir Klaipėdą. O pre kybininkai praktikuosls Vil niuje, Kaune ir Klaipėdoje. Studentai dirbs bazėse, kom binatuose, gamyklose. Ketvir tokams tai jau antroji gamy binė praktika, todėl fabri kuose, gamyklose jie jaučiasi tikrais šeimininkais, na, o tre čiakursiams tai kol kas baiso ka, nes šiais metais jie pirmą kartą savarankiškai mėgins pritaikyti paskaitose ir semi naruose įgytas žinias. Jiems prieš akis dar ir egzaminų sesija. Linkimė sėkmės, draugai ekonomistai. I. Jurevičiūtė
studentų grupė. Tačiau dabar pavojaus nėra. Vanduo slūgsta. Belieka tik tvarkyti bota nikos sodo turtą, išsaugoti jį iki potvynio atoslūgio, — o tai jau darbuotojai padarys savo jėgomis. Gėlių augintojai su meile pasakoja apie pasiaukojantį studentų darbą, gelbstint Bo tanikos sodo vertybes. N. šapelytė
DAUGIAU KUKLUMO! Perskaičiau L. Venskaus straipsnį ,.Gerbkime vieni ki tus" („Tarybinis studentas” Nr. 11), ir vėl mane užliejo skausmingų minčių banga. Ne, manau, dabar jau jokiu būdu tylėti nebegalima: juk dėl savo pačių apsileidimo studentų auklėjimo darbe esame dabar atsidūrę prieš katastrofą! Ko toliau begalė tume laukti? Stud. L. Venskus moko (ži noma teisingai!) nesmeigti duonos su šakute, o pats yra apreiškęs žemą dvasinę kul tūrą. O tai yra žymiai blo giau. negu nemokėti elgtis prie stalo. Nes nesunku yra išmokti paimti duoną ranka, žymiai sunkiau yra bent kiek pramokti kuklumo Ir dėkingu mo jausmo. O kuklumo ir dėkingumo jausmo L. Venskui labai trūksta. Penkeris metus pasi mokęs universitete, jis leng va širdimi daro išvadą, kad negali būti nė kalbos apie bet kokią pagarbą. .. tarybi nio universiteto dėstytojui, kuris stengėsi jį pamokyti, ra gino dirbti, studijuoti. L. Venskus piktinasi, kad kai kurie dėstytojai nenorį gatvėje pažinti studento, at sakyti į jo pasveikinimą. Abejoju, kad atsirastų bent vienas IFF-to dėstytojas, ku ris neatsakytų į mandagų studento pasveikinimą. Bet jeigu studentas sveikinasi tik atsainiai linkteldamas galva, laikydamas papirosą dantyse, o rankas kišenėse ir turėda mas kepurę ant galvos, — į tokį studentą tikrai yra gėda žiūrėti! Žinoma, geriau jo iš viso nepažinti. L. Venskus išdidžiai moko
dėstytojus, kaip jie turį lai kytis su studentais, priminda mas, kad „dalis studentų turi darbo stažą, gyvenimo paty rimą, savo laiku gal užėmė atsakingą postą”. Paprastai kalbant, pataria ypač jaunes niesiems dėstytojams drebėti ir linkčioti prieš studentus, buvusius „atsakingame pos te”. Nemanau, kad koks nors tikrai doras tarybinis ar par tinis darbuotojas, atėjęs į uni versitetą mokytis, tuoj pat ims įžūliai reikalauti sau ko kios nors išskirtinės pagar bos. Bet tikrai, dar esama pas mus ir pasipūtėlių studentų, kurie iš ankstesnio savo „dar bo stažo” yra išnešę tik buką storžieviškumą ir tuščią neži nia kuo pasididžiavimą. Šitomis savo pastabomis aš visai nenoriu pateisinti dėsty tojų, kurie iš tikrųjų elgiasi su studentais nemandagiai ir nedraugiškai. Žinoma, būtų jau per daug, jei studentai imtų, pavyzdžiui, koridoriuo se takšnoti dėstytojui per pe tį. Gal to norėtų L. Venskus? Bet imkime, kad ir sveikinimosi būdą. Kultūringas žmo gus vienodai mandagiai pa sveikins ir rektorių, ir univer siteto sargą, ir studentą. Ta čiau pas muš, iš tikro, kai kas čia daro skirtumų. Arba, pa vyzdžiui, yra egzaminatorių. kurie per egzaminus mėgsta vartoti raginamąjį „Nū-nūnūl!” Tai aš laikyčiau neman dagumu, nes egzaminuojama sis juk ne arklys! Bet ir tai, draugai studen tai, neturėtų jus per daug jaudinti, nes kuklumas jauni mą gali tik puošti. Doc. R. Mironas
DAILĖS PARODOJE Šių metų balandžio 18 die ną sukako penkiasdešimtosios mūsų dailininko Rimto Kalpo ko gimimo metinės. Šiai reikšmingai datai pažymėti Vilniaus Valstybiniame dailės muziejuje atidaryta jubiliato darbų paroda, kurioje ekspo nuojami tiek pirmieji dailinin ko darbai, tiek ir paskuti niais metais nutapytos dro bės, karikatūros, iliustracijos ir kt. Rimtas Kalpokas gimė 1908 m. balandžio 18 dieną Miunchene dailininko šeimo je. Jo tėvas, Petras Kalpokas, užima garbingą vietą Lietu vos meno istorijoje. Sūnus pasekė tėvo pėdomis ir įstojo mokytis į Kauno Meno mokyklą, kurią 1929 metais baigė. Baigęs Meno mokyklą, jaunasis dailininkas išvyko į užsienį, kur toliau tęsė studijas. Italijoje jis pra dėjo studijuoti Monzos mies te esančioje Karališkoje de koratyvinės ir taikomosios dailės akademijoje. Čia jis dirbo tapybos srityje, studija vo freskų meną. Šiuo metu jo freskose jaučiamas kon struktyvizmo poveikis, tačiau netrukus dailininkas jo atsisa ko ir vėlesniuose jo darbuose jokių srovių poveikiai beveik nepastebimi. 1935 m. R. Kalpokas baigė šią Akademiją. Bestudijuoda mas jis nutapė daug peizažų, kurie iki šiolei laikomi vie nais geriausių dailininko dar bų. Šio laikotarpio jo drobė se, ofortuose mes matome Italijos gamtą, įžymias istori nes vietas. paprastus italus darbe. . . Dailininkas čia iš raiškingai perteikė Romos parkų grožį, švelnius Italijos kaimo peizažus, siauras mies tų gatveles. Kaip ir visuose R. Kalpoko kūriniuose, taip ir minėtuose jaučiama savita dailininko maniera, savitas koloritas. Reikia pasakyti, kad daili ninkas R. Kalpokas savo kū ryba yra įvairus, tiek kūrinių tematika, tiek išraiškos prie monėmis, tiek ir kai kurių kūrinių skirtingu koloritu. Dailininkas R. Kalpokas su savo kūriniais yra dalyva vęs eilėje stambių parodų. Dar bestudijuodamas Monzoje 1933 — 1934 metais jis dalyvavo garsioje Milano dai lės parodoje. 1937 m. Hel sinkyje buvo suorganizuota R. Kalpoko kūrinių paroda. Tais pat metais dailininkas, dalyvavo Paryžiaus pa-
saulinėje parodoje greta žy mių to meto meno meistrų. Pokario metais R. Kalpo kas lankėsi Tarybų Sąjungos pietuose, kur taip pat daug tapė. Iš Krymo jis atsivežė apie 50 įvairių etiudų, kurie buvo išstatyti Vilniuje šia proga surengtoje parodoje. Ir dabar, švenčiant penkias dešimtąsias gimimo metines, dailininkas Rimtas Kalpokas pilnas kūrybinės energijos, naujų užmojų. Paskutiniuoju metu dailininkas dirba tapy bos ir dekoratyvinės> dailės ’ srityje, dirba kaip 1karlkatūristas. knygų iliustratorius. Dabar doc. Rimtas Kalpokas gyvena Kaune ir dėsto Kauno Taikomosios dailės mokykloje. Trumpai apžvelkime pago doje išstatytus jo kūrinius. Parodoje eksponuojami Monzos Akademijos laikotar pio kūriniai pilnai atspindi jauno, gabaus dailininko vei dą. Savo savitu koloritu šie kūriniai patraukia kiekvieno parodos lankytojo dėmesį, Ypač pažymėtini yra šie: „Romos sodnuose”, „Valstietis darže", „Romos forume". ofortas „Neša žabus”, keletas puikių Italijos kaimo peizažų ir kt. Šie kūriniai palieka ypač gerą įspūdį. Daugiausia savo drobių dailininkas paskyrė tėviškės grožio atvaizdavimui, Parodoje eksponuojami įvairūs Lie tuvos peizažai. Labai daili ninkas mėgsta auksinius ru gių laukus, rugiapiūtės peiza žus, kuriems paskyrė nemažai savo darbų. Jų tarpe didelę vietą užima Žemaitijos peiza žai. Tačiau ne vien Žemaitijos laukus dailininkas piešė — jis nutapė įvairiausių Lietu vos vietovių gamtovaizdžius. Parodos salėse randame iš raiškingus Šiaurės-Rytų Lie tuvos — ežerų krašto — pei zažus („Zarasų peizažas”), bene gražiausią Lietuvos kampelį — Nidą — nutapytą drobėje („Nidos kampelis”), randame šiose drobėse ir bfevėžio krantus, Nėrį („Rugiai prie Nevėžio”, „Nėris vėjuo tą dieną”, „Venta pavaka ry”). Iš šių paveikslų norėtų si išskirti drobę „Kaunas pa vasario rytą” (1956 m.), ku ri perteikia ankstyvą saulėtą rytą, kai dar miestas būna apgaubtas lengva, permatoma rytmečio migla, iš lėto besisklaidančia nuo auksinių sau lės spindulių. O išsiskleidę
pumpurėliai pirmame plane suteikia tikrai pavasarišką nuotaiką, kurią pats jautei, jei kada nors pavasarį gėrėjalsi nuo aukštumų atsiverenčia miesto panorama. Čia pamatysime nemažai paveikslų, vaizduojančių kūli mo darbus, rugiapiūtę kol ūkių ir tarybinių ūkių lau kuose. Iš R. Kalpoko nutapytų Krymo peizažų parodoje eks ponuojama tik keletas. Jie yra silpnesni už Italijos pei zažus, daugelyje jų koloritas vienodas, nepasižymintis išraiškumu. Parodos lankytojas turi galimybę susipažinti su Krymo etiudas „Kelelis į Če chovo namelį”, „Krymo kal nuose”, „Gurzufas nuo kal no”, „Žvilgsnis į Arteką’.’ li kt. Parodoje išstatyti ir R. Kalpoko portretai: „Šoferio Zabuko jportretas — ”, „Lietuvaitė”, ,,Palangos ubagė” ir kt. Apie Rimto Kalpoko kaip karikatūristo sugebėjimus ga lime spręsti iš labai negau šiai pateiktų karikatūrų, ku rios atliktos gerai. Reikia pastebėti, kad šioje srityje jis pasiekė gerų rezultatų. Anks čiau jis yra bendradarbiavęs satyriniame žurnale „Šluota”, ne viena jo karikatūra buvo patalpinta satyrinio žurnalo „Krokodil” puslapiuose. Rimtas Kalpokas pasižymi kaip meistriškų iliustracijų atlikėjas. Gausiai parodoje eksponuojamos jo iliustracijos ir viršelių piešiniai. Jo tep tukui priklauso daugybė iliustracijų pasakoms bei kny goms valkams. R. Kalpokui priklauso ir iliustracijos L. Giros poemai „LTSR Konsti tucija”; K. Sajos „Komedi joms”, jis yra nutapęs virše lius knygoms, Marko Tveno „Kapitono Stormfildo kelionė į rojų”, D. Didro „Vienuo lė ir daugeliui kitų kūrinių. Gerai yra atlikti viršelių pie šiniai B. Dvariono pjesėms fortepijonui „Žiemos eski zai”, A. Račiūno dainoms chorui „Oi tu, sakale”. Parodos salėse gausu eski zų, sukurtų įvairiais dailinin ko kūrybos metais (tarybinio ūkio darbuotojų eskizai, J. Biliūno portreto eskizas ir kt.). Aplankykite parodą patys ir įsitikinsite, kad dailinin kas Rimtas Kalpokas sukūrė vertingų kūrinių. R. Gogelis
„TITANIKO
Kraštotyrai platesnį kelią Kovo mėn. 22 d. LLKJS Centro Komitete įvyko Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų studentų-kraštotyrlnlnkų pasitarimas, kurtame buvo pasidalinta dar bo patyrimu, apsvarstyti perspektyviniai darbo pla nai. Nutarta dar labiau įsijungti į kraštotyrinį darbą ypač vasaros atostogų metu. Po atostogų surinkta istorinė-revoliucinė, archeologinė, etnografinė ir kt. medžiaga bus išstatyta parodoje, Geriausiai sutvarkę ir surinkę vertingiausią medžiagą bus piemijuojami vertingomis dovanomis. Pasitarimo dalyviai vieningai priėmė laišką-kreiplmąsl.
VALSAS
kilnumo, ji III v. pradeda biaurėtis motinos ir senelės veidmainiškumu, bučiuoja Dženos ranką. Tai jau ne ta mergina, kuri I v. išdidžiu mostu, mėgaudamasi savimi, tiesė ranką Dinui. Jeigu Mizos sieloj dar gali prabusti kilnesni jausmai, tai jos senelei, motinai ir broliu kui Trajanui — šitam klasiš kam veltėdžių trio — jie vi — tokį sai svetimi. vaidinti XX amžiaus Kabanichos toriams, Kiriakicos paveikslą įdomiai Niekada anksčiau jaunimas šiuo uždaviniu mūsų artistai? sukūrė Dalia Pečkaitytė. Jos taip nesidomėjo mūsų liaudies Pakyla uždanga. Scenoje Kiriakica — tai sena, bet dar kultūros istorija kaip dabar. — Nekšulesku šeimos gyvedantinga vilkė. Ilgai laukusi Mes, Vilniaus Valstybinio V. šios srities darbininkų. Atsi- tiios” aniraulė-) nimas. Jos nariųTake santykiuose, pagaliau gavus Kapsuko vardo universiteto, žvelgdami į tai, jog kraštoty- , konfliktuose, likime, buityje, džiugiąmirties, žinią, ji prašo jam Kauno Politechnikos insti rinlame darbe lengvai suranda nacijos žodžiais ,. , , , . ,, kartu ) neišeinančioje už keturių siekaralystės, pla tuto studentai-kraštotyrlninkai, kalbą įvairių specialybių, įval- „klekvienas balsuoja kino daugdangaus kultūros paminklų, (nųvelio atsispindi visas 30-ųjų nuodama, ką įsigyti už respublikinio pasitarimo daly tlų profesijų ir įyairaus am- norl 0 išrenkama tai, tačiau jųnėsdarpinigus, gausu ir musų metų Rumunijos gyvenimas: dar girias,: viai, karštai pritariame Lietu ziaus žmonės, mes nutarėm kia” Laikydamasis ^15;.„Mes £ocne ^kia daugiau ”šlykšti veidmainiai . Na, buržuazinės „demokravos Komunistų partijos iškel kviesti visus Tarybų Lietuvos kiasiko — - - ‘ ; machinacijos kuo ne sijonuotas Tartiufas? tam uždaviniui plačiau ir gi aukštųjų, specialiųjų ir vidų- Niekas Karadžalės per „laisvus ” rinkimus, kai,Dačija — taip neįskaudina Stefa Kirlytė — liau pažinti liaudies gyvenimą, rlnių rinių mokyklų studentus bei niekšų, •tariant, kaip juokas ” , Mušanesukarikatūrina savo vaid jo kūrybą, įsisavinti pažan- moksleivius įsijungti į labai S'išjSa^gobšumą"^ už ką mens. Anaiptol! Ji įsijaučia į glas-revollucines tradicijas ir kas rei- savo vaidmenį, verkia sužino 't £? 1U" veidmainiavimą, tuo būdu kurti kultūrą, tikrai kraštotyros darbą. poniučių rumunų tuščios jus, kad palikimas gali atitek nacionalinę savo forma ir so Štai, LKP X suvažiavimas miesčioniškų šūkio: ti ne jai. Dačija bene tikrocialistinę savo turiniu. iškėlė uždavinį Įkurti liaudies garbės siekimą. Beje, ne visi pjesės perso vlškiausia iš visų. buities muziejų. Čia mes taip Mes privalome gerai pažinti Neblogai suvaidino baikš nažai gobšai ir miesčlonys. visa tai, ką gero sukūrė mūsų pat galime ateiti į talką moks Yra čia ir dorų, sąžiningų tų, švelnų jaunuolį Dinų Ha liaudis per Ištisus šimtmečius lo darbuotojams, registruoda žmonių. Tokia, pavyzdžiui, das. Gaila, kad jis perdaug ir kokias vertybes ji kuria da mi, rinkdami įvairius liaudies pirmosios Spiraki žmonos vienodas, neieško daugiau niu bar. Mes Išsamiai susipažino buities ir meno dirbinius. Penktadienį ansų. Miza (N. Baužytė) ir žoržas (R. Adomaitis). Kiekviena apylinkė garsi duktė Dž’ena. me su vyresniosios kartos Pažymėtina savita A. Savaidinusi Laima Vedegytė su savo istorlne-revollucine pra kraštotyrininkų kultūros ir me mulionio (advokatas Prokosaviveiklos scenoje juoko žiūrima atsakingai, galir žavų Dženos paveikslą. no veikėjų laiškų-krelpimusi eitimi. Ištirkime ją, užrašyki kūrė juokui, to dirbtinio juokini- puikiai pasirodyti, Deja. Išraiškingose jos akyse atsi piu) vaidyba. (atspausdintu 1958.III.2 „Tie me liaudies pasakojimus, dai spindi ir švelnumas, ir pasi Prie gero spektaklio skam mo. Juokas išplaukia iš pa jokiu budu negalima pasak) soje”). „Rinkime mūsų krašto nas, papročius, aprašykime čios situacijos. Štai, kapito apie A. Lasinską, vaidinu kultūrines vertybes” ir nutarė senovės pastatus bei liaudies ryžimas pasiaukoti dėl myli bėjimo, be abejo, nemaža pri nas Zoržas Stamatesku. ne Nerčą. mo žmogaus. Vienintelė iš sidėjo jo režisierius A. Roseme dar aktyviau įsijungti į meno dirbinius. Aplamai, komedija, net __ yra_ moterų nepasidavusl pragaiš- nas. Eilė mizanscenų — iš kantraujantis pamatyti savo Kiekviename rajone dar kraštotyros darbą. Mes, įvai sūnelį, nuoširdžiai apsiašaro ją šiek tiek sutrumpinus, ka ieškotos, skulptūriškos, pa neužreglstruotų įvairių kultuĮ tingai pinigų vaikimosj ligai, rių specialybių studentai-krašja, o salė tuo metu plyšta tai padarė mūsų dramos b totyrlninkal, privalome ne tik ros paminklų. Ateikime į tai- ji gili ir lyriška siela. Gaila vyzdžiui. Spiraki „maištas” juokais. Reikia pažymėti, kad relis, nėra gerai užbaigta vietomis (pokalbis T II veiksme, kai jis vienišas pažinti tuos liaudies buities, ką rajonų kultūros skyriams' kad puikiai atliko netikusi A. Lasinsko (Neri jos kūrybos, kovų už gražes ir vietiniams muziejams šiame veiksme su Miza. scena III v., stovi prieš Išsirikiavusius į ei R. Adomaitis nedidukę rolę, Salonų vaidyba visai gadina finali nę ateitį, kovų prieš feodaliz neatidėliotiniame darbe.______ kai Dinų prisipažįsta meilė- lę kitus šeimos narius. Tik ne šitą Taigl, kraštotyrininkam (je) jai trūksta temperamento. visai galima sutikti su reži liūtas, kuriame meilė mergi- sceną. Juk Nerča neša nema mą ir kapitalizmo priespaudą — labai daug. ( Nijolės Zolubaitės (ji vaidino sūriniu ir aktoriniu Spiraki nai Ir sūnui nugalėjo lovela- minties krūvį, o tinkamai t darbo — paminklus, bet ir juos sau ' " ’) Džena tempera- (rolę atlieka S. Repšys) vaid są, juokingas Ir mielas su vai- akcentavęs poveikį, kurį sul Bet šis darbas, kaip ir kiek) sekmadienį) goti bei globoti. Mes gerai _ ‘ bet' scenojj su mens traktavimu. Jis, žinoma, kiškų žaisleliu, nerangiai iš lė rinkėjams Spiraki kalt suprantame, kad tokiam dar vienas kitas, reikalauja planinį mėn tingesnė,^ iš milžiniškų raitelio jis būtų išgavęs nemažą s( bui vien gerų norų neužtenka, gurno, kruopštumo ir meilės. Dinų jai stokoja įsijautimo. turi būti silpnavalis, bet ne trauktu ninį efektą. w__ Ne tokia Nijolės Baužytės toks nuolankus. Juk ryžosi gi kelnių kišenės. todėl organizuojame paskaitas Jaunieji draugai! Šlubuoja atlikėjų dikcij Nemaža juoko...sukelia DeAktyviai įsijunkime vasaros j Sarmisažetuza (Miza). Įsimena Spiraki pasakyti kalbą rinkė apie architektūrinius, archeo beje, ne jų vienų kali loginius, etnografinius, istorl- atostogų metu į kraštotyrinės) Baužytė pirmajame veiksme, jams, juk tai jis pakišo su cebalas (vaidino” Gražytė) ir Tai, mažai kada gaudami sau : klastotą testamentą. Tai ma Trajanas (vaidino Šveikaus medžiagos rinkimą, kad rudej Išraiškos priemonės santūrios, nius-revoliuclnlus, meno, ar peticijoms salę, jie negalė chitektūros paminklus, o taip nį resjiublikihiame kraštotyri- bet u~‘ kiekvienas žodis, kiekvie žas, kuklus valdininkas, bet kas). Ypač vaizdus, humoris- tinkamai pastatyti balsus. A pat organizuojame išvykas, r.inkų suvažiavime galėtume nas žestas dvelkia arogancija, geras, nuostabios širdies žmo tiškas Šveikauskas, kuris turi ekskursijas prie šių paminklų, prideramai atstovauti savo netgi cinizmu. Tokia panelė gus, ir reikėjo paieškoti jam neabejotinų gabumų komiš lamai, mūsų dramos būre spiauna į idealus. Be savos šiltesnių, poetiškesnių, o vie koms rolėms (monologas apie laikomas nemylimu pavaii o ateityje numatome organi mokyklai. tėvo rinkiminę kalbą). zuoti kraštotyrines eskpedlciPasitarimo dalyvių vardu personos jai nėra nieko šven tom ryžtingesnių intonacijų. Labai gerai, kad režisieriui Iš to matome, kad ir epi- klu. Tam, kad gautų ke: Jas. universiteto kraštotyros to. Paveikta tėvo ir Dženos pavyko išvengti taip dažno žodinėse rolėse, jeigu į jas šimtus rublių dekoracijon Nors laikas Ir karai sunaimokslinio būrelio valdyba turėjo nueiti „kryžiaus 1 liūs”. Tikėkimės, kad su .,' taniko ” valsu” nugrims pi Iki greito pasimatymo, draugai 1 eitln ir kai kurių aukštesn VVU Ekonomikos jakulteto naujiesiems draugams už pui instancijų abejingumas šita III kurso studentams pakvietus, kią iniciatyvą užmegsti santy entuziastų kolektyvui. mes, LŽŪA Ekonomikos fakulte kius tarp mūsų aukštųjų mokyk to III kurso studentai, svečiavo- lų Ekonomikos fakultetų, už nuo Žiūrovai sutiko spektal mes Vilniuje. Mus giliai sujau širdų sutikimą ir palinkėti links gana šiltai. Yra, žinoma, dino nuoširdus sutikimas, rūpini mai praleisti artėjančią Gegužės skeptikų. Ką gi, pastatym masis, kad mūsų svečiavimosi Pirmosios šventę. ne be trūkumų. Kartais arti kiekviena valandėlė būtų turi Iki greito pasimatymo, drau ninga, džiugi. Išvykome į Kauną gai! tai Išsigąsta publikos, karta tvirtai įsitikinę, kad viena pažin LZŪ Akademijos jiems pritrūksta nuošlrdum ties diena atneš tūkstančius Ekonomikos j-to III kursas draugystės dienų. Kaunas, kartais — sceninių išraišk Mes norime karštai padėkoti 1958. IV. 19. priemonių. Bet svarbiau už degimas, pasišventimas m nui, repetuojant nuo dvyii tos nakties iki šeštos vala dos ryto. Balandžio 19—20 d. d. uni tai. Pirmas toks susitikimas j versiteto turistų klubas suor buvo pernai prie Lentvario. j „Kelią įveikia tas, ganizavo Žydiškėse aukštųjų Sekmadienį visi ėjome į; eina”, — sako kinų liaudi tnokyklų turistų sąskrydį, ku Trakus. Čia aplankėme seną \ patarlė. Palinkėkime mū riame dalyvavo daugiau kaip Trakų pilį. Iš Trakų ėjome įį dramos būreliui sėkmės ir ki 200 turistų. Lentvarį, kur grupės šiltai ( Sąskrydyje dalyvavo Vil atsisveikinę, išsiskirstė. Tiki mažiau klupti nelengvame k niaus Pedagoginio instituto, mės, kad kitais metais vėl} lyje. Kauno Medicinos instituto. teks susitikti. A. Šarkio nuotr. V. Siliūnas Scena iš paskutinio veiksmo. Politechnikos instituto, Žemės R. Samulevičiūtė l ūkio akademijos ir Šiaulių Redaktoriaus pav. S. MAKAUSKAS Pedagoginio instituto turistai. Į Zydiškes atskiros turistų ŠIANDIEN, grupės ėjo Įvairiais keliais. lias ir praktiškais kraštotyr mokslo klausimais. Mes ėjome pėsčiomis Iš Lent Balandžio 24 d„ 20 vai., Aktų Plačiau apie tai — skeli salėje (Čiurlionio 23) įvyskta su muose. vario. Oras buvo labai gražus. Nemaža ir trūkumų mūsų sitikimas su LTSR nusipelniusiu Kviečiame dalyvauti visus, k Kyla klausimas, kaip mes Netrukus prasidės LTSR Ėjome per laukus. Buvo dar veikėju, kompozitorium riuos domina kraštotyros darbu šlapia ir klimpom vos ne iki aukštųjų mokyklų krepšinio ruošiamės spartakiadai. Reikia komandoje. Jie ypač ryškus, meno Konradu Kavecku, kuris papasa Pageidaujama, kad kuo daugi: kelių. Miškelyje buvo dar pažymėti, kad treniruočių lan kai susitinkame aikštėje sū kos apie savo kūrybą. dalyvautų V-Jų kursų student spartakiados varžybos. Ką vei komumas. palyginti su mokslo kitomis komandomis. Mums Pasakojimą iliustruoja LTSR Kraštotyros būrelio narių dai daug sniego. Nusipelnęs Valstybinis Choras, vavimas būtinas. Netrukus į Zydiškes atvyko kia mūsų krepšininkai, kaip metų pradžia, žymiai pagerėjo. kol kas dar trūksta susižaidl- vadovaujamas K. Kavecko, ir Archeologljos-etnografijos Vilniaus Pedagoginio institu Valstybinio operos ir baleto teat katedra ir Kraštotyros mo, dažnai nematome ,, laisvų ” Gal kiek simuliuoja medikės jie dirba? Štai ką mums rašo ro solistė, nusipelniusi respubli to turistai, o kiek vėliau ant mokslinio būrelio valdyba kalno pasirodė Ir kauniečiai. USK moterų rinktinės kapito Beivūdaitė, Tupikaitė, tačiau žaidėjų, atiduodame kamuolius kos artistė J. Petraškevičiūtė. DĖMESIO! (ėjimas Greitai užsimezgė kalbos, gru tikime, kad jos susipras — priešininkėms. Tas pats vaiz Visi Saviveiklos atlikėjų konkurs nas Laima Badokaitė. pės susimaišė. įvyks balandžio 26—27 d. ' universiteto garbės gynimu das buvo Ir per paskutLniąslas vai. Vakare buvo uždegtas drau — Beliko tik mėnuo ir pra reikia rimtai susirūpinti. KPI krepšlninrungtynes su Konkurso dalyviai kviečiami gystės laužas. Ilgai tą vakarą Kultūros klubą atsiimti konkun Treniruočių metu jaučiasi kėmis. Abejas rungtynes (vie- Balandžio mėn. 25 — 26 d.d. programos linksminosi turistai. Daugelis sidės spartakiados varžybos. tvarkaraščio. susitiko su savo senais drau Mūsų komanda turės septynis tikra darbo nuotaika. Ypatin nas Kaune, kitas Vilniuje) Archeoloqijos-etnoqrafijos kated gais. Tą patį vakarą grupės susitikimus su KPI, KKI, gai nuoširdžiai dirba Šidlaus pralaimėjome, Tačiau jos pa- ra ir Kraštotyros mokslinis bū IFF lietuvių k. ir li relis organizuoja visų studentų, pasikeitė dovanomis. Univer teratūros spec. studen kraštotyrininkų ir tautosakinin rodė, kad mes galime sėkmin Šarkytė, Mllčiūtė, VoiKMI. Vilniaus ir Šiaulių PSK kaitė, siteto turistų klubo pirminin kų susitikimą su vyresnės kartos tams kas V. Januškis pasveikino tu ir kt. komandomis. Svarbiau tovič. Visos merginos sten- gai žaisti ir su tokiais stipriais kraštotyrininkais ir muziejinin Juzefai Pociūtei, III k., tarpe bus LTSR nu ristus. palinkėjo visoms gru sias mūsų uždavinys, aišku, giasl ištalsyti trenerės paste- varžovais (keturios iš KPI kais, kurių Zigmui Pociui, IV k., kultūros veikėjas P. Ta pėms kuo aktyviau dalyvauti užimti kuo gferesnę vietą. Per bėtas klaidas. Daug dirbama žaidžia LTSR rinktinėje). Ap sipelnęs rasenka, žinomas muziejininkas, reiškiame nuoširdžią žygiuose. Būtų gražu, kad są nai komanda pasirodė blogai. greitojo puolimo ir mėtymo lamai, reikia daugiau draugiš liaudies meno tyrinėtojas P. Ga užuojautą dėl jų tėve launė, muzikologė., liaudies dai skrydžiai virstų tradicija. Zylio mirties. tyrinėtoja J. Čiurlionytė ir dlškėse jau antrą kartą susiti Sėkmingą pasirodymą dabar iš įvairių padėčių technikos kų rungtynių! Jos padės mums nų kt. Kursų draugai. geriau pasiruošti varžyboms. tobulinime. ko aukštųjų mokyklų turis- nulems pasiruošimas. Be to, įvyks seminaras aktuaSunkaus darbo ėmėsi mūsų dramos būrelio nariai, pradė) darni statyti šį veikalą. TaI lentingoje Mušatesku komedi joje persipina ir švelnus ly rizmas, ir kandus sarkazmas veikalą nelengva suir profesionalams akKaipgi susidorojo su
(
Aukštųjų mokyklų turistų sąskrydis
KREPŠININKES RUOŠIASI
LV 00216
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto gatvė Nr. 3, telefonas 7-79-17. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
Užs. Nr. 663