DRAUGAI IR DRAUGĖS! Gegužės Pirmoji — viso pasaulio darbo žmonių broly bės diena, tarptautinio solida rumo diena. Šią dieną mūsų studentija kartu su visu tary biniu jaunimu, su visa tarybi ne liaudimi apžvelgia nueitą kelią. Mes džiaugiamės pa siektais laimėjimais vystant mūsų pramonę, sparčiai ke liant žemės ūkio gamybą, keliant mūsų krašto kultūrą. Didžiulį vaidmenį tarybinės liaudies kovoje už naujus lai mėjimus komunistinėje staty boje vaidina tarybinė inteli gentija, kurios gretas nuolat papildo mūsų jaunieji specia listai, baigę tarybinę aukštą ją mokyklą. Niekuomet anksčiau Lietu vos jaunimas neturėjo tokių plačių galimybių įsigyti mokslo žinias, atiduoti visą savo jaunatvišką energiją ir gabumus darbo liaudies la bui. Tik tarybinė santvarka atskleidė darbo žmonių jauni mui plačiausias perspektyvas siekti mokslo viršūnių. Šiandien Tarybų Lietuvos aukštosiose mokyklose studi juoja daugiau kaip 24 tūks tančiai jaunuolių ir merginų, kurie artimiausiais metais įsijungs į. kūrybinį darbą įvairiuose liaudies ūkio Ir kultūros baruose. Tai didžiulė armija, ir mūsų tolesni lai mėjimai žymia dalimi pri klausys nuo to, kaip busimie ji specialistai pasiruoš aukš tojoje mokykloje. Kasmet, o ypač pastaralsiais metais, kyla mūsų studentų pasiruošimo lygis, kasmęt jie vis geriau įsisavlna mokslo žinias. Bet gyvenimas kelia mums vis sudėtingesnius uždavinius, vis didesnius reikalavimus, kurių įgyvendi nimas reikalauja dar gilesnių žinių, dar tampresnio ryšio su praktika. Noriu palinkėti jums geriausių pasisekimų gi linant savo žinias, ruošiantis būti kuo naudingiausiais so cialistinėje statyboje. Noriu palinkėti, kad visi studentai dar giliau įsisavintų markslzmo-leninzmo teoriją, kad jie aktyviai dalyvautų visuome niniame gyvenime, padėdami Komunistų partijai skleisti mūsų krašto darbo žmonių tarpe leninines tautų drau-
GEGUŽĖS pirmoji — viso minės ir kultūrinės sąlygos. pasaulio darbo žmonių soli Gegužės Pirmąją Vilniaus darumo ir kovinių Jėgų ap Universitetas sutinka su eile žiūros diena, visaliaudinė gerų savo darbo rodiklių, liu dijančių apie dideles kolekty šventė. Dabartiniu metu, kada pa vo kūrybines jėgas, liudijan saulis yra suskilęs į dvi prie čių apie tai, kad kolektyvo šingas stovyklas, Gegužės kūrybinės jėgos galėjo atsi Pirmoji skirtingomis sąlygo skleisti tik dėka nuolatinio mis švenčiama kapitalistinėse Komunistų partijos ir taryolir socialistinėse šalyse. Ten nės vyriausybės rūpinimosi darbo žmonės varžomi, pas mokslo ir kultūros klestėjimu, mus Gegužės Pirmoji švenčia aukštai kvalifikuotų specia ma laisvai, su džiaugsmu, ma listų ruošimu, visos šalies ga sinėmis demonstracijomis. Bet mybos organizavimu moksli visur Gegužės Pirmąją darbo niais pagrindais, visos mūsų žmonės švenčia susieti bend liaudies švietimu ir jos politi rų jausmų, susieti proletari nio sąmoningumo ugdymu. nio internacio Vilniaus Universitetas šių gystės, prole nalizmo, tautų metų Gegužės Pirmąją sutin VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! tarinio interna draugystės ir ka su nauja, ddžiausia, 650 cionalizmo idė solidarumo idė jaunų specialistų stacionaro jas. jų. Visur tą laida ir 170 neakivaizdinį Baigdamas dieną darbo skyrių baigiančiųjų laida. noriu dar ma žmonės de Šie Universiteto auklėtiniai loniai priminti, monstruoja sa greitu laiku įsilies į respubli kad praėjusią vo pasiekimus kos įmones, mokyklas ir įstai vasarą gausus bei laimėjimus gas, prisidės prie tolesnio mūsų studenti ir savo pasiry mūsų respublikos ūkio, moks jos būrys ne ir kultūros vystymo, prie žimą kovoti už lo maža pasidar liaudies švietimo kėlimo. gyvybinius bavo vykdant Vilniaus Universiteto ko darbo žmonių lektyvas Gegužės Pirmąją su melioracijos reikalus, už tinka su naujais laimėjlma.s darbus, daly su paspartėjusiu tautų laisvę ir moksle. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO vaujant tarp- BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS mokslinių darbų išleidimu ir nepriklauso kolūkinių hid disertacijų gynimu, su pagy mybę. už tai- vėjusiu personalo ir studentų roelektrinių, Nr. 13 (281) ♦ 1958 m. gegužės 1 d. ketvirtadie nis Kaina 20 kap. B ką, demokrati- mokslinių konferencijų darbu. kultūros namų Su šauniais laimėjimais su ' ją ir socializ statybose. Aš tinka Gegužės Pirmąją Uni mą. noriu palinkė Šįmet Gegužės Pirmąją ta versiteto sportininkai, gerai mokytojais ir kitais specialis ti, kad šią vasarą mūsų TĖVIŠKĖS gimtais laukais tais. rybinės tautos sutinka su išvystę savo sportinę veiklą studentai dar aktyviau įsi eina Gegužis. Gražus ir nuo ir pasiekę daug gražių perga jungtų į musų darbo žmonių stabus, kaip mūsų Jaunystė. , Tegu komjaunuoliškas ryž ypatingai dideliais technikos, lių įvairiose sporto šakose. mokslo ir ūkio laimėjimais. tas ir studentiškas išradingu kovą už tolesnį liaudies ūkio Gegužės Pirmosios, didžio bus priminti, kad tary Linksmai sutinka Gegužės ir kultūros kėlimą, kad jie sios viso pasaulio darbo žmo mas lydi tuos, kurie dar tik Gana ruošiasi papildyti mūsų ša biniai mokslininkai sukūrė Pirmąją Universiteto meni dar glaudžiau sietų įsigytą nių šventės, proga linkiu šau dirbtinius niai kolektyvai: Akademinis sias mokslo žinias su socia niam Universiteto kolektyvui lies komunizmo statytojų gre balistines raketas, sustiprino žemės palydovus, tas. choras ir Liaudies dainų ir listinės statybos praktika. naujų kūrybinių Jėgų Ir sėk Brangūs draugai! Visų Jū socializmo šalies saugumą šokių ansamblis — VI Pasau Karštai sveikinu Jus, bran mės. sų laukia platūs kolūkiniai nuo imperialistinių užmačių. linio jaunimo Ir studentų fes gūs draugai ir draugės, su Mūsų — Lietuvos Tarybų tivalio dalyvis ir laureatas. Tegu jaunystė ir pavasaris laukai, naujos gamyklos, fab Gegužės Pirmosios švente ir Pirmosios proga linkiu sėkmės moksle, darbe visuomet lydi tuos, kurie šį rikai ir mokyklos, Jūsų lau Socialistinė Respublika Gegu Gegužės met išeis į didįjį tarybinio kia pasaulio jaunystė — ko žės Pirmąją sutinka su reikš švenčiąs savo jubiliejinį 500ir gyvenime. mingais žemės ūkio, pramo ąjį koncertą. gyvenimo kelią gydytojais, munizmo statyba. nės ir statybos laimėjimais. Draugai, Universiteto va Žymiai pakilo respublikos že mės ūkio bei gyvulininkystės dovybės, partinės organizaci produkcija, padidėjo kolūkie jos ir kitų visuomeninių or A. SNIEČKUS J. PETKEVIČIUS čių darbadienio vertė, page ganizacijų vardu sveikinu vi LLKJS CK sekretorius rėjo kaimo gyvenimo ekono- sus Universiteto darbuotojus, LKP CK pirmasis sekretorius studentes ir studentus su vi ■*. saliaudine švente — Gegužės tolesnės Vasarą Košuba keliauja po Pirmąją ir linkiu Lietuvą, žavisi Dzūkijos gamta, sėkmės darbe ir moksle, ko spalvingomis dzūkų liaudies dai voje už taiką ir socializmą nomis. Ir tada kilo mintis para šyti legendą ,,Milžinkapis”. Da visame pasaulyje.
PIRMIEJI SAVOS KŪRYBOS AKORDAI
Tuščioj Aktų salėj švelniai skamba lyrinė melodija. Ji pa prasta, nesudėtinga. bet joje daug nuoširdaus Jausmo, vaizdų. Tik įsiklausyklt ir tuoj suvok siu kad tai meilės duetas. Taip, tai Zubrio ir Meilužės susiti kimo scena pagal Krėvės le gendą ..Milžinkapis”............Anksti rytą, saulei netekėjus, įjojo Zubrys Merkinėn. Ir pirmas, ką pamatė, tai buvo skaisčioji Mei lužė. kuri anksti kėlės, aukso nėšius ėmė. . . Jau ne nūdien, dažnai ji žiūrėjo ton šalelėn, iš kur kelias eina nuo senų Tra kų... O pamačius ....................... bernelį, paraudonavo kaip putino uogelė. . . Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius, ir, nubėgus aukšton klėtelėn. gailiai nusiverkė. . . O ko verkė, pati nežinojo...” Virpėdamas tyliai nuskamba paskutinis —... .'.j akordas, ir jaunuolis, sėdįs prie fortepijono, nusišypso, štai ir baigta, šį kar tą Jis patenkintas. Ne vieną die ną sėdėjo Jis tuščioj salėj ištisas valandas, kol pavyko pagaliau išreikšti muzika tai, ką seniai
Gegužės Pirmosios minėjimas Prmadlenį universiteto Ak tų salėje įvyko iškilmingas Gegužės Pirmosios minėjimas. Susirinkimą atidarė universi teto Rektorius J. Bulavas. Rektorius pasveikino visus susilrinkuslus su Gegužės Pir mąja. Pranešimą padarė istorijos mokslų kandidatas doc. J. Jurginis. Jis papasakojo Ge gužės Pirmosios istoriją ir apie tai, kaip buvo švenčia-
jautė, kas seniai skambėjo jo sieloj. Juk tų dviejų mylinčių širdžių susitikimas turėjo būti kaip tik toks — švelnus, ilge singas ir kartu giedras, kaip ta diena, kai po ilgo išsiskyrimo Zubrys vėl žvelgė į mėlynas akeles Jaunosios Meilužės. lila. o dabar susipažinkime su to švelnaus dueto autoriumi. Kas tas aukštas, šviesių akių jaunuolis, kuris susikaupęs kažką rašo į gaidų sąsiuvinį? Kompozitorius? Konservatorijos stu dentas? Ne, tai trečio kurso fizi kas Pranas Košuba. Ir iš tikrų jų nuostabu. Bet Jūs dar labiau nustebsite. Jei apsilankysite Čiur lionio 27 bendrabučio ketvirta me kambaryje, kur gyvena šis gabus Jaunuolis. Kambario sie nos nukabinėtos eskizais, bandy mais, kaip kukliai Juos vadina autorius, lentynoje daug literatū architektūrą, meną, o ros apie šalia — papkė su gaidomis. Tai Košubos kūryba — pjesės fortepijonui. Maža žmonių, kurie domėtųsi kartu ir fizika, ir daile, ir mu zika. Ir ne tik domėtųsi, bet ir kurtų. Juk ne taip lengva para šyti pjesę fortepijonui, kai nie kas tau nepaaiškino net pagrin dinių kompozicijos taisyklių.
bar legenda jau baigia. Kiekvie na muzikinė mintis, kiekviena frazė turi savo turinį, niuansus, spalvas. Nežiūrint į tai, kad le gendoje nepanaudota nė viena liaudies dainos citata, muzikos charakteris tikrai liaudiškas ir tikrai lietuviškas. Dabar draugas Košuba, pradė jo sistemingai užsiiminėti kom pozicija prie kompozitorių sąjun gos. Palinkėkime Jam daug daug sėkmės. Nemaža laiko jam atima fortepijonas, bet visus sunkumus atperka kūrinys, kuriuo bent iš dalies autorius lieka patenkin tas. Daug kūrybinių džiaugsmų linkim Pranui Košubai, kuris.'
Nekartą mamai reikėjo prievarta sodinti sūnų prie pianino. Bėgo metai, Košuba įstojo į universitetą, i Fizikos-matematikos fakultetą, Laisval aikiu piešia. Iš pradžių nelabai sekasi dekomponuoti, bet rinti spalvas, kuo toliau, tuo lengviau sekėsi popieriuje išreikšti tai, kas gim davo mintyse. Tai buvo pereitą žiemą. Vie ną vakarą Pranui gimė galvoj Jią vak; eljodila. l. Aneilodi paprasta, šokio ritmo, •bet labai įkyri, neduodanti ra mybės. O Jei taip pabandžius ją užrašyti, gal pavyktų? Tą vaka rą Pranas ilgai prasėdėjo prie gaidų sąsiuvinio. Taip buvo pa rašytas pirmas šokis, po to antras, o po to Pranas jau ilgesnį manom, papildys mūsų jaunųjt kompozitorių eiles. laiką nebesiskyrė su gaidų są J. Gailiūnaitė, siuviniu. Nuotr. A. Šarkio
ma Gegužės Pirmoji buržuaz1nėje Lietuvoje. patinka, todėl ..Man muzika Po to buvo perskaitytas aš ir rašau”. — atsako Košuba. Rektoriaus įsakymas — svei paklaustas kaip Jis kuria. Ne kinimas universiteto darbuoto mėgsta Pranas daug pasakoti jams ir studentams, [sakyme apie save, jis geriau parodys buvo paminėti profesoriai, jums savo piešinius ar paskamdocentai, dėstytojai, pagalbi o paskiau jau spręskit nis personalas ir studentai. , bins, Dosėdžio kaip norit. Po iškilmingo ......... Košuba kilęs iš Kapsu įvyko universiteto Liaudies ko.Pranas Trylikos metų jis Dj^dėJo dalinu ir šokių ansamblio kon■ mokytis skambinti. Tąėta'u iilTsįš certas. ikarto pasireiškė meil/^, muzikai.
v \ V-s /
Rektorius J. BULAVAS
REVOLIUCINĖ STUDENTŲ TRADICIJA Gegužės Pirmoji — tarp tautinė darbo žmonių Šventė, visų šalių proletariato revo liucinių jėgų apžiūros diena. Ką gi ji galėjo praeityje tu rėti bendra su studentais, su mokytojais ir dar besimokan čiais žmonėmis? Maža tuomet buvo studentų, kilusių iš dar bininkų, mažai studentai bendravo su darbininkais, ir vis dėlto Gegužės Pirmoji buvo ne tik darbininkų, bet ir studentų revoliucinė šven tė. Tokia šventė ji buvo ir buržuazinės diktatūros laikais, kada už Gegužės Pirmosios šventimą tekdavo nukentėti. Nuo pat Lietuvos Universite to (1929 metais pavadinto Kauno Vytauto Didžiojo uni versiteto vardu) įsikūrimo 1922 metais, studentai kasmet švęsdavo šią šventę. Net juo džiausiais fašistinės diktatū ros metais, kada visos politi nės darbininkų organizacijos buvo uždarytos, kada švęsti Gegužės Pirmąją buvo griež čiausiai uždrausta, studentai nesiliovė Ją šventę. Atmintina yra 1934 metų Gegužės Pirmoji. Studentaikomunistal pasiūlė tais metais žaizdrininkams, aušrininkams ir kitoms legalioms organiza cijoms, apie kurias būrėsi fašizmo nekenčiantieji demo kratinių pažiūrų studentai, suruošti didelį, įspūdingą Ge gužės Pirmosios minėjimą, nukreipiant tą minėjimą prieš fašizmą ir imperializmą. Mi nėjimą rengusios studentų or ganizacijos pranešė rektora tui, jog 8 valandą vakaro di džiojoje teisininkų auditorijo je (pirmuose rūmuose, Micke vičiaus ir Donelaičio gatvių kampe) įvyks studentų susi rinkimas, skirtas Gegužės Pirmajai paminėti. Skelbi mais arba plakatais apie ren giamą minėjimą nebuvo pra nešama, nes minėjimas turėjo būti uždaras. Į jį galėjo atei ti tik minėjimą rengusių stu dentiškų organizacijų nariai, ir jų pakviesti svečiai.
Jau pusė aštuntos kori dorius buvo pilnas studen tų. Auditorijoje, kurioje tu rėjo vykti susirinkimas, bu vo net trejos durys: dvejos buvo rengėjų iš vidaus užda rytos ir dar užbarikaduotos suolais, o pro trečias įleidžia mi atvykusieji. Prie durų sto vėjo grupė fiziniai tvirtų stu dentų, kurie nekviestuosius sulaikydavo ir į vidų neįlelsdavo. Neįleidžiamieji piktino si, rėkavo ir net plūdosi. Nieko jiems negalėjo pagel bėti ir į susirinkimą atvykęs prorektorius kunigas Cėsnys. Rengėjai nepriima nekviestų į susirinkimą „collegų" ir tiek, o kai jie bando jėga įsi brauti. jėga kūliais ir išmeta mi. Prasidėjus auditorijoje minėjimui, už jos durų, kori doriuje liko nemažas būrys neolituanų, atsargos karinin kų ir kitų fašistinių organi zacijų narių, atėjusių neleisti kairiesiems susirinkti, o Jei gu susirinkti vis dėlto pavyk tų, tada įsibrauti, apsimetus prijaučiančiais. į vidų, kelti „kačių koncertą”, užgaulioti oratorius ir susirinkimą išar dyti. Pradėjus kalbėti prane šėjui, koridoriuje girdėjosi šū kavimas, kuris palyginti grei tai nutilo. Tik po geros valandos ko ridoriuje pasigirdo kaustytų batų trepsėjimas, ir kažkas smarkiai ėmė belsti į duris.
Jas atidarius, pasirodė aukštas policijos pareigūnas, kuris garsiai skelbė uždarąs susi rinkimą ir įsakąs visiems iš siskirstyti. Tokiu pat tonu jam buvo atsakyta, Jog ne jo leidimu studentai čia susirin ko ir ne jo įsakymu išsiskirs tys. Susirinkusieji sužinojo, kad į universiteto rūmus įsi veržė policija ir apsupo audi toriją. Dėl to studentai nė kiek nesumišo ir minėjimą tę sė toliau. Susirinkimo pabai goje buvo Išdalytas Interna cionalo tekstas ir atidaryti į gatvę visi auditorijos langai, kad studentų revoliucinė dai na girdėtųsi visame Kaune, ir tikrai ji toli girdėjosi. Vaka ras buvo tykus, ramus, be vė jo, o studentai dainavo iš vi sų jėgų. Minėjimui pasibaigus, nie kas nejudėjo iš salės, nes su sirinkimo prezidiumas tarėsi, ką daryti. Dar nebuvo tokio atsitikimo, kad policija įsi veržtų į universiteto rūmus, kurie naudojosi šiokia tokia autonomija. Policija paprastai apsupdavo universiteto rū mus ir laukdavo, kol studen tai išeis į gatvę ir ten juos areštuodavo. Tokiais atvejais studentai iki ryto sėdėdavo auditorijoje, dainuodavo ir neidavo į gatvę. Dabar reika las kitoks. Buvo pranešta, kad reikia skirstytis. Išėjusių į koridorių policija tikrino
Sekmadienio ‘vakaras... Gegužės Pirmosios švenčių išvakarėse prasidėjo mūsų universiteto savi veiklos atlikėjų konkursas. Konkurso tikslas — išaiškinti geriausius pavie nius atlikėjus ir smulkius kolektyvus. Geriausi atlikėjai bus premijuojami ir galės dalyvauti Aukštųjų mokyklų saviveiklininkų konkursą, kuris įvyks gegužės mėnesio viduryje. ... Sekmadienio vakaras. Aktų salė pilnu tėlė. Iš scenos sklinda linksma muzika, dai nos. Numeriai keičiasi vienas po kito. Juos palydi ilgi, nuoširdūs plojimai. Žiuri komi sija dažnai ilgai ginčijasi dėl vieno ar kito dalykėlio įvertinimo — viskas įdomu, gerai paruošta. Scenoje birbynių duetas. Darniai ir švel niai nuskamba lietuvių liaudies dainų pyne, Tiroliečių daina iš Rosini operos „Vilius Te lis". Muzikantus pakeičia dainininkai. Mer ginų sekstetas, kanklių kvinteto pritariamas, dainuoja Sygitinskio harmonizuotą lenkų liaudies dainą „Atlekia paukštelė", Čiurlio nio „Oi lekia, lekia". Daugiausia plojimų susilaukė trečio kur so fizikas Košuba, puikiai atlikęs pianinu „Medžioklės dramą", parašytą pagal Krė vės legendą apie Merkinę, „Varpelį" ir ki tus savos kūrybos dalykus. Šiltai publikos buvo sutiktas ir vienas iš įdomiausių numerių — Lermontovo dramos
studentiškus dokumentus. Kieno dokumentai (studijų knygelė ir pažymėjimas) buvo netvarkoj arba kas neturėjo jų su savim pasiėmęs, tuos sulaikydavo. Sulaikyta buvo apie 30 studentų. Jie buvo apstoti iš abiejų pusių raito sios policijos policininkų ir viduriu gatvės atvaryti į gar sią trečiąją nuovadą. Čia jie buvo surašomi, tardomi, siun tinėjami iš vieno kambario į kitą ir įrodžius, kad J lė stu dentai, o ne pašaliniai žmo nės, kitą dieną daugumas bu vo paleisti. Tik keli studen-i tai buvo iš Kauno ištremti, o vienas, tarnavęs tuomet ka-| rluomenėje, atiduotas teismui ir nuteistas 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. Po šitokio užpuolimo valdžla tikėjosi, kad studentai nebedrįs darbininkų šventės švęsti. Tuščios buvo fašistų viltys. Ir toliau kasmet uni versitete Gegužės Pirmoji buvo švenčiama. Studentu reiškė solidarumą su revoliu cine darbininkų klase, kuri savo kova ir laimėjimais tiesė platų kelią inteligentijai. Švęsti Gegužės Pirmąją pa sidarė studentų revoliucine tradicija. Tarybiniai studentai šią tradiciją laiko garbin giausia tradicija iš visų tra dicijų ir šventai ją saugo. Doc. J. Jurginis
vietinės moksleivijos rateliais. J. Janonio iniciatyva buvo iš leistas kuopelės žurnalas „Atžalos”. Persikėlęs į Petrogradą, J. Janonis nenutraukė ryšių su musų kuopele. Antrajam žur atėję „ -- 1 nalo numeriui atsiuntė poemą STUDENTAI, Tctnvi t _ r 11 „i Istorijos-filologijos fa’ „Tarp siaučiančių marių” ir svarbiausia, be abejo, buvo prasidėjusi, kultete surengtą revoliucines sesija (mat, visų universitetų gamtininkai poezijos vakarą, skirtą Gegu1 straipsnį apie kitų šalių socialegzaminų sesiją jau pradėjo). Tačiau ar žės Pirmosios šventei pažy. demokratinių ratelių veiklą. timiausieji kaimynai, Minsko studentai, mėti, nenusivylė. Jie klausė. Poetas neužmiršo kuopelės Ir paskambino telefonu ir prižadėjo į sve si Lietuvių literatūros kated Vasario revoliucijos metu. čius atvažiuoti švenčių dienomis. ros vedėjo prof. B. Pranskaus Mūsų ryšius su J. Janonių „Neoficialiai” festivalį atidarė V kur atsiminimų apie revoliucinius so geologas Galinis, kuris iškvietė į krep poetus. Štai ką jis papasa nutraukė priešlaikinė mirtis. Jo mirtis buvo skaudus smū šinio aikštelę VVU ir VPI gamtininkų kojo. krepšinio komandas. Draugiškas krepši gis visiems lietuviams. Ypač JULIUS JANONIS nio rungtynes tarp VVU GMF ir VPI skaudu buvo mums, netekus GMF laimėjo universiteto krepšininkai ir Pirmoji pažintis su Julium VPI merginos. Janonių buvo daugiau iš Jo ei poeto ir nuoširdaus žmogaus. ARTURAS REGRATIS Vakare įvyko oficialus atidarymas, po lėraščių, spausdinamų „Aušri kurio įvyko mūsų fakulteto. VPI gamti nėje”. Tuomet jis pasirašinėjo 1923 metais atsidūriau ninkų ir medicinos fakulteto saviveikli Vaidilos Ainio slapyvarde. Maskvoje. Maskvoje tuo laiku 1915 m. vasarą gyvenau gyveno ir A. Regratis. ninkų pasirodymas. Nuo Vilniuje, gimnazistų bendra paprastas, pasirengęs Festivalio garbei suorganizuotos foto butyje, dabartinėje Kalinaus- širdus, bet kurią minutę kuo nors pa ir rankdarbių parodėlės — konkursai. kio gatvėje. Vieną dieną į dėti — toks buvo A. RegraKonkursų nugalėtojai buvo išaiškinti be bendrabutį atėjo jaunuolis tis. žiuri komisijos: kiekvienas eksponatas bu gimnazisto uniforma. Jis klau Jis palaikė glaudžius ryšius vo numeruotas (viso parodėlėj buvo virš sinėjo apie bendrabučio gyve mūsų proletarinėmis orga-, 300 rankdarbių ir fotonuotraukų), ir kiek nimą ir tvarką. Jam išėjus, su nizacijomis, dalyvaudavo jų vienas lankytojas galėjo į specialiai pa sužinojau, kad tai buvo Vai susirinkimuose. Kartą užsuko kabintą urną įmesti labiausiai patikusio dilos Ainis. me į proletkultą, kur vykda Po poros mėnesių J. Jano vo darbininkų susirinkimai. eksponato numerį, o savo pageidavimus Ir atsiliepimus įrašyti „Atsiliepimų knygo nį sutikau Voroneže, kur gy Savo eilėraščius skaitė Majaje”. Sprendžiant iš apsilankiusiųjų skai veno ir mokėsi evakuota lietu kovskis. Mes negalėjome atsičiaus ir įrašytų atsiliepimų, parodėlė pa vių moksleivių grupė. Tadą jį žavėti. „O tai poetasl Tai jė mačiau kaip aušrininkų orga ga!” -r- susižavėjęs sušuko liko neblogą įspūdį. nizacijos narį. Poetas įstojo į Be abejo, jeigu būtų atvykę svečiai, aušrininkus, norėdamas atrink Regratis. Sekantis mūsų susitikimas festivalis būtų žymiai įvairesnis ir įdo ti vienminčius ir įkurti savo buvo liūdnas. Sunkios gyveni mesnis, bet svarbiausia, kad universiteto ratelį. mo sąlygos palaužė A. RegTokia 19 žmonių kuopelė račdo sveikatą. Tačiau ir sun tradicija — festivaliai — tęsiama. buvo įkurta. į ją buvau ]kiai sirgdamas, poetas nesi įtrauktas ir aš. Kuopelės susi- ;liovė rašyti. Ligoninėje para L. Lukoševičius rinkimai vykdavo paprastai šė . „Džiovos eilių” ciklą, ku GMF komjaunimo biuro sekmadieniais nuošaliame jrio pagrindinė milntls — per sekretorius bendrabučio kamaryje. J. Ja- mažai , dar nuveikta. -< nonis buvo aktyviauProf. B. Pranskus papasa kuopelės narys, jkojo apie savo susitikimus su Isias Jis skaitydavo prane F. Vaišnora, A. Dabulevišimus marksistiniais ičium. A. Merkyte. klausimais, rūpinosi Vakaro metu buvo dekla literatūra. Kuopelėje muojamos revoliucinių poetų nagrinėjom Markso, ,eilėraščiai. Studentams pra ' Engelso, Plechanovo šant, ; prof. B. Pranskus per raštus. Čia pirmą <skaitė keletą savo ankstyves kartą susipažinau su jnio laikotarpio eilėraščių. M. Gorkio „Motina". J. Vaicekauskas
ŠVENTĖ MS GMF komjaunimo biuras nutarė ir šiais metais pravesti fakulteto festivali, skirtą Gegužės Pirmajai. I festivalį buvo pakviesti svečiai iš Ry gos, Tartu, Minsko ir Vilniaus VPI gam tos fakultetų. Deja, „užsieniečiai” neat vyko dėl įvairių priežasčių, iš kurių
- FOTO KONKURSUI
ARTĖJANT
„Vilniuje žydi liepos"
„Demonas" inscenizacija (atli kėjai: Demonas — R. Adomai tis, Tamara — N. Baužytė; mu zikinis apipavidalinimas P. Košubos). Daug ir įvairių numerių at likta per tris konkurso vaka rus. Kurie iš jų geriausi ■ nuspręs žiuri komisija. Gegu žės^ d. toje pat salėje įvyks baigiamasis konkurso dalyvių koncertas ir bus premijuojami geriausi atlikėjai. Premijuotieji gegužės 10—11 dienomis daly vaus tradiciniame Kauno Poli technikos instituto festivalyje.
Nuotraukose: 1. Scena iš „De mono" inscenizacijos. „Aš tas, kurs neviltį tik sėja, Kurio dar niekas nemylėjo.. 2. Birbynių kvintetas. 3. Dainuoja merginų sekstetas. 4. Žiuri komisija patenkinta — n-imeris puikus. A. Šarkio fotoreportažas
Kompozitoriaus K. Kavecko dainų vakaras. Dainas atlieka respublikos nusipelnęs valstybinis choras ir solistai Bilevičius, Indrikonls ir kt. Kompozitorius trumpai papasakojo apie save pirmus žingsnius muzikoje, apie savo kūrybą, „Kaip ir kodėl kuriu — Jūs patys geriau tai ži note, — tarp kitko pasakė jis. —- Žmogui įgim tas kūrybos jausmas. K. Kavecko kūryba — šviesus puslapis mū sų muzikos lobyne. Studentai karštai plojo geriausiem jo kūrinėliam — „Na tai kas”, „Pro žydinčius varus”, „Vestuvių belaukiant” (A. Baltakio žodžiai), „Sutikt tave norėčiau” (Spudo žodžiai) ir kitiems. Ypač visus sujaudino paskutinė kompozito riaus daina „Vilniuje žydi liepos” (Matuzevičiaus žodžiai). Atrodo, tai pirma tokia nuotaikinga daina apie mūsų miestą. Lyrizmu nuspalvintas humoras, žaismingos, Įaudrinančios paprastutės melodijos žavi giliu nuoširdumu ir šviesiu gyve nimo regėjimu. R. Pakalniškis
V. KASPERAVIČIUS
literatūros Saulėtekis nukaista... Tada apsnūdusiais beržais Rytinis vėjas pūstels drąsiai. — UPELIS Nuo lapų krinta šaltos rasos. \uo kalno rangos jis į žalią lanką, Ir rodos ne, ne vėjas — tu valiūkiškai Klegėdamas dainos gaivia srove. man garbanas taršai. Prie gluosnių susipynę ievos lenkias', berželiai supa garbinių virves. R. SADAUSKAS Ir aš lyg skambantis upelis, Ištroškęs susitikti upėj su banga.. — Veržiuos kaip srovės veržtis gali TAI NELAUKTAS... Gilia nerimstančia gyvenimo vaga. Taip nelauktai šiandieną Nemunas sudužo! JAUNYSTĖ ŠVIEČIA Taip nelauktai... O juk girdėjau, kad pavasaris atūžia Baltais krantais, Gimtinėj nebuvau ilgai. Ir kam? Ten skurdas... Miestas traukė.. Kad greit papūs iš saulės drungnas vėjas. 0 rašė tėvas ir draugai: Padegs miškus. ..Tavęs sugrįžtant laukiam..." Ir žalias, žalias gaisras išsiliejęs Užtvins laukus. Bet aš tik šįmet sugrįžau. — [Elektros lempos plieskė, O juk norėjau, kad man plaukus I Rugiai siūbavo daug gražįau, — išdraikytų I Tiesiog lyg prašė: „Ranką tieski, Žalia audra. O Nemunas sudužo... Kelio kito I Ir pažiūrėk, kokie grūdai, Per jį nėra. I Kuriuos augina kolūkiečiai!.." l/r gėda man žingsniuot laukais, Tai ir dainuoju per vėlyvą dainą I Kai ten kitų jaunystė šviečia... Ties jo krantais. Kaip nelauktai pavasaris ateina! Kaip nelauktai... Irane norėčiau susitikt nors kartą I rr vėl kaip kitada tylėt prie vartų. . PAVASARIŠKAS VILNIUS I Grožėtis tavo akimis, sruogelėmis gelsvų plaukų Sį rytą atskrido į Vilnių I Kai gėlėmis pakvipęs vėjas siaudžia Pavasario vėjai gaivūs. virš laukų... Neries ir Vilnelės vilnys Tų vėjų pašiauštos raivos. I . Bet tu esi kažkur toli, toli... I r vasaros naktis — šviesi, tyli — Po Lenino aikštę pasklido I supusi mane į mėnesienos skraistę Nekantrios mylinčių poros. I 'edžioja po laukus ir dūsauja slapčia, Prieš saulę irias iš lėto Baltų vežimėlių voros. 1 oi švintant ugnimi skaisčia V.
KASPERAVIČIUS
Lyg šiandien *■>- didžiausia šventė. Visi linksmi ir laimingi, Čiurlionio gatve studentai Vienplaukiai bėga į Vingį. Net tie, kas solidūs ir orūs Lig šiol kabinetuose snaudė. Šiandieną, išėję į orą Nuo saulės į nosines čiaudėja...
Subtropikų juostos atstovas. Pas mus tokią dieną atvykęs, Galvotų, kad Vilniuje kovas Per šimtmetį būna tik sykį.
PRIE RAŠYTOJU
Iš ciklo .Moksleiviški pavasariai" N
Mes pripratom triukšmingam būry Prie darbų, prie dainų, prie svajonių. O jei dainą krūtinėj turi. Nepaklysi išėjęs į žmones. Kai darbe pirmutinis esi. Tave gerbia visi ir myli. O svajonės padės ilgesy Prisiminti draugus už mylių. Ir todėl nors visų adresų Neturiu užrašų knygelėj, Man, draugai, visiškai nebaisu Dėl kiekvieno pasirinkto kelio.
B. TIMOFIEJEVAS
AUTOPORTRETAS Nutapęs drobę didelę, jisai Žymiu iš karto tapo. Bet To paveikslo kopijas tiktai Jau daugel metų leidžia į mases. KRITIKAS - KELRODIS Sis kritikas be galo panašus Į šalia kelio stovinčius stulpus: Visiems nurodo jis kelius, O " pats nueit negali žingsnių kelerlų... S. S VEGO VAS CITATŲ MĖGĖJAS darbuose citatų mišinys, i O ssamprotavimų ampr — siaurutis ratas, L Atrodo,, __ nori____ būti jis j j Citatų mokslo kandidatas.
Kiti šnibždėjo: „Nugalėtų vilkas". . IR KYŠININKAS Pravest varžybas nutarė galiausiai Ir prizą skirti tam, kuris I irmas: pirmiausias... I rieš mažesnį aš — kartus, Sutikęs vilkas kiškį treniruotėj I prieš didelį — medus. Pasikvietė kartu jį pabėgioti... atras: Nubėgo jie keliu greičiau už vėją. Iii kas kyšį gerą duoda — Čia kiškis vilką lenkti panorėjo Iš esu visiems vienodas. Tasai supykęs baisiai suriaumojo Ir perkando įsiutęs kiškiui koją... KOVA DĖL VIETOS Varžybose bėgt kiškis nesiryžo Užtai laimėjo vilkas pirmą prizą... IjnJino žvėris klausimas svarbiausias, Tokių tipelių daug tarp mūs prisėta, Kuris kaip vilkas gauna pirmą vietą. iš tarpo jų yra greičiausias? Alb. ROSINAS I ėni pareiškė: „Kiškio kojos ilgos"
r/UOKRZTZS
4
II
t
R. KASAUSKAS
VARDAN GYVENIMO (IŠTRAUKA IS APYBRAIŽOS) Kaune, Istoriniame-revoliuclni ame muziejuje. saugoma nedidelė, pageltusi nuotrauka. Iš jos žiūri gražus kokios penkiolikos metų vaikinas, gražiais garbanotais plaukais. Taurios, rimtos jo akys spinduliuoja skaidria šviesa. O ki ta nuotraukos pusė aptaškyta krauju. Anksti nutrūko Al fonso Čeponio gyvenimas. .. Alfonsas Čeponis — vienas Kauno komjaunuolių-pogrlndininkų. Didžiojo Tėvynės karo metu kovojusių prieš fašistus. Didvyriški Kauno komjaunuolių žygdarbiai la bai primena „Jaunosios Gvardijos” žygius. Jie verti poemų ir legentų. visą laiką graužė keistas akių, o krūtinėje darydavosi mo jausmas. Štai praeis ka- šilčiau. Kai jis pakildavo, motina eidavo šalia ir ap ir Jie neatliks nė vieno tik- nematoma gaubdavo Jį šiluma. didelio žyqio... Prieš motiną Jis niekada netu rėjo Jokios paslapties. Išskyrus vieną paslaptį, kuri atsirado vė liau. Motina nežinojo, kad Jis bu vo pogrindinės komjaunimo or narys, kad platino agaliau jie kartą atidarė nuo- ganizacijos snę žeminę, išėmė minas, draudžiamą literatūrą, kad tur igstamas medžiagas. Partija guje Išmėtė atsišaukimus, o Šan spė, komjaunuoliai paskelbė čių kapinėse iškėlė raudoną vė liavą. .. šui bėgių karą. Stojus Tarybų valdžiai, jis rmasis traukinys sproąo io—Jonavos ruože. Padėję gavo geresnį darbą. Po atlygini I, nutiesę į savo užuolandą mo Alfonsas pirko motinai do parnešdavo šokolado, l, Jie laukė. Alfonsas, gele- vanas, eliečio sūnus, nuo pat ma- brangių saldainių. Visa tai mo pratęs prie traukinių, tu- tina ėmė iš jo su keistu nepasilabai Jautrią ausį. Jau iš t.kėjimu. Tokių daiktų Ceponių n kur jis pažindavo, koks namuose niekada nebuvo. Nulu sidabrinius kinys eina. Jei vagonai skar- pusi nuo saldainių tarška, taip kad visi miš- popierėlius, delnu juos išlygin davo ir slėpdavo maldaknygėje. skamba — tai tuščias arba Tą rytą, kai į Kauną nukrito vinis. O Jei sunkiai pakrau tai garvežys pūkšnoja, dū- pirmosios vokiečių bombos. Jis buvo namuose. Sesuo sugrįžo iš > ir žeme persiduoda virpėkaimynų ir pasakė, kad karas. s. — Einu pažiūrėti, — pasakė Trauk! — mosteli ranka Alfonsas. Kaip ir visuomet. Jis įsas. išėjo, nerūpestingai užtrenkda isus trenksmas sudrebina Vagonai žvangėdami puo- mas duris. Tačiau prie vartelių pajuto ant savo nugaros motinos enas ant kito, su dideliu imu rieda nuo pylimo, žvilgsnį. Tas žvilgsnis buvo skau dus, susirūpinęs. Rodos, motina norėjo jam kažką pasakyti ir ne siryžo. „Gal reiktų atsisveikin nai draugai pastebėdavo, ti?”, — pagalvojo jis, tačiau pa Alfonsas poilsio metu mėgs- sakė: abūti vienas su savo minti— Aš greit grįšiu, mama.. . — Bet nieko tai nestebino. Vi Motina tokia ir išliko jo atmin ltojo, kad Jis rimto būdo Ir tyje visiems karo ir klajonių me ta vienumą. O gal jis tada tams — susirupinusi, kupinomis 'Ja apie savo mylimąją, kas nerimo ir skausmo akimis. Alfonsas žinojo, kad Jo namai iau vienumoje jo mintys tebėra, kaip buvę. Jis Jautė mo paprastos. tokiomis minutėmis galvoapie savo motiną. Iš širdies ios išsiimdavo jos paveikslą arėjo i Ji neatitraukdamas
I
SĄJUNGOS DURU Apie posmus eilių Kalba salėj poetai, O už durų aš stoviu. Nedrąsu man įeit. Kur, drąsa, pradingai, Kaimietiška, kur tu? Su manim juk ėjai, Ar dingai šitaip greit? Ką atsinešiau aš? — Gi pūslėtuosius delnus Ir pakvipusį švarką Gimtinės beržais... O, be to, tai svarbiausia — Suglamžytą dulkėtą Bloknotėlį, Kur eilių prirašiau nemažai. Kaip artojas mačiau Jas noraguose plūgų. Kaip piemuo veršiukus Jas vaikiaus po lankas... Kartais vėjas, perkūnija Rimus netikėtai Davė man su vaizdais Į rankas. Ir jei eilės išties Mano grubios yra, Tik todėl, Kad gyvenimo saldini neteko Te jos dvelkia rūščiu Kolūkiečių žodžiu Ir širdim traktoristo Jos šneka. Kur, drąsa, pradingai. Kaimietiška, kur tu? Su manim tu, žinau. Atsiskirt negali. y4š atversiu duris, įeisiu į salę Paklausyti kaip kalba Nors poetai keli...
tiną, brolius, seseris netoli, ta čiau užeiti negalėjo. Geriau tegu niekas nežino, kad jis Kaune. Bet vieną kartą jis ryžosi, ir vakare užėjo. Motinai jis pasirodė nepažįs tamas. Suaugęs, surimtėjęs. Kal bėti kalbėjo, bet tylos protar piais Jautei, kad Jis kažin kuo kitu susirūpinęs. Ji norėtų suži noti, kas sunaus širdyje, bet bu vo aišku, kad tai negalima. Neilgai tesėdėjęs, Jis atsisvei kino su namiškiais. — Grįšiu po karo, — pasakė. — O tai, tur būt, bus neužilgo. Ir pats jis tikėjo savo žo džiais, nors frontas dar buvo už daugelio šimtų kilometrų. Išeida mas pajuto ant savęs tą patį, gerai pažįstamą motinos žvilgs nį. Tik daugiau skausmo Jos aky se buvo susikaupę per tuos me tus__ Prasidėjus naujam bėgių' ka rui arba, kaip partizanai saky davo — „žiemos koncertui” — jie vėl sprogdino traukinius. Tą naktį pūga pakilo iš pat vakaro. Visa, kas tik gyva, su varęs į vidų, vėjas nešiojo de besis sniego Ir draskė langines. Jie išėjo nuversti traukinio Kau no—Jonavos ruože. Dešimt mi nučių Alfonsas ėjo pirmas dary damas taką. Jis pasvirdavo į priekį, tarsi imtynių eidamas su pūga. Kai Jis ėjo priekyje, Jam rodėsi, kad Jis per lėtai eina, kad draugai tik iš atlaidumo ne mina jam ant kulnų, o kai atsi stojo gale, jam rodėsi, kad jis nespėja kartu su draugais ir tuoj atsiliks. Suragėjęs nuo šal čio batas jam graužė koją, bet Jis to nejuto. Priėjo mišką, čia vėjas neužpūtė, tiktai šniokštė medžiai, todėl atrodė šilta ir Jau ku, tarsi visai kitame pasaulyje. Geležinkelio posūkyje Jie su sėdo laukti. Praleido vieną trau kinį, kitą, kol pagaliau atėjo laukiamasis... Sprogimo trenks mą Ir dūžtančių vagonų žvangė jimą vėjas greitai suplėšė gaba lais ir iššvaistė po tuščią erdvę, tarsi norėdamas padėti partizana ns. O "Jie patys skubiai trau kė i. Bet iš sargybos posto Juos
pamatė ir ėmė šaudyti. Kaip gervių virtinė, nežinodama kur skristi, partizanai stabtelėjo, at sišaudė, o paskui pasuko į šalį. Kurį laiką juos dar lydėjo sar gybinių kulkos. Alfonsas pajuto, kaip skaudžiai Jam perkirto ko ją. Iš karto Jis pagalvojo, kad už kokio aštraus geležies užkliu vo. Bet koja ėmė šilti, drabužis prie Jos lipo. Jis pasilenkė, brūkštelėjo delnu — ant rankos juodavo kraujas. Jis suprato, kad sužeistas, bet tylėjo. Ilgai jie vingiavo zigzagais, mėtydami pėdas. Koja vis labiau skaudėjo, darėsi nelanksti. Sukandęs dantis, dar bandė šlubčioti. Nesidavė nešamas, draugų paprašė išplauti lazdą. O kai Petrauskas Jį užsikėlė ant nugaros, Jis su skausmu juto kiekvieną draugo žingsnį. Jam atrodė, kad jis tarytum vagia iš pavargusio draugo Jėgas. Ilgokai klajoję, draugai atne šė Alfonsą į Žaliakalnį, pagul dė nepažįstamame bute. Kola buvo sutinusi ir, traukiant batą, nežmoniškai skaudėjo. Alfonsas žiūrėjo į draugus, apšviestus žvakės, ir stengėsi jiems šypso tis. — Tur būt, neilgai gulėsiu? — paklausė jis gydytoją, jauną merginą, kuri tvarstė jam koją. — Nieko baisaus. Tik kraujo daug nutekėjo. Teks pagulėti ka lias savaites, — atsakė ji. Atro dė, kad ji ne švelniais plonais pirštais tvarsto koją, o replėmis drasko. Po to jį nešė aplinkinėmis gat vėmis, kol pasiekė namus. Lauke iš palengvo švinta. Nuo balto sniego šviesa darosi dar aiškesnė ir net skaudina akis. Beauštant! diena Alfonso širdyje sukelia kažin kokį džiu gų, gerą nujautimą, net krūtinę kutena malonus virpulys. Sveiks ta Jo koja, rankos pailsėjo, ir jis jaučia, kaip jos tvirtėja. Nebeilgai jis gulės tėvų na muose. Kurią nors naktį atsikels, užsivilks savo odinį paltą, užsi dės automatą ir išeis. Mėnuo, kitas — vėl pavasaris, juos vėl priglaus giria. Frontas artėja, jis tai žino. Diena švinta palengva, nesku bėdama, net kiek iškilmingai ir ji, matyt, bus labai šviesi, aiški. Kaip gera būti Jaunam, džiargtis saule, gyvenimu! Akys pasiil go šviesos, begalinių dangaus platybių. Jis praskleidžia užuo laidą ir godžiai žiūri į erdvę...
SPEKULIACIJA-TEMATIKA Knyga dėl temos — nors bet kur. Epochą mūsų atitinka, Tik vieną nesklandumą joj sutinkam: Skaityt visai neįdomu. Vertė Vyt. MURALIS
Pasibeldė. Gal mama ateina? Ne, namiškis eitų nesibelsdamas. Beldžiasi į lauko duris. Palangė je ųirdėti žingsniai, po sunkiais kietais batais girgžda laiptelių lentos. Vėl beldimas, ir toks gru bus, toks lemiantis piktą. Jis pa kilo, Jausdamas, kaip tankiai daužosi širdis. Užsivilko marš kinius, nes gulėjo nuoga krūtine. Pačiupo pistoletą, peili, užsikišo už diržo. Granatas ir automatą prispaudė prie krūtinės. Pradėjo laužti duris. Jis pa matė juos, besibūriuojančius kie me, patvoryje stovėjo mašina. Sukando dantis, primerkė akį ir paleido seriją... Jie pasitraukė toliau ir pradėjo šaudyti. Kulkos čiužėjo atkerusiuose sienų ap mušaluose, grąžė sienas, skaldė krosnies plytas. Jis pastebėjo, kad ir lovos galuose kelios sky lės. .. Parkritęs ant grindų, nu šliaužė prie pečiaus ir ten užsi ėmė sau vietą. Fašistai valandėlę palaukė ir vėl ėmė laužtis. „Nepavyks!” — sukando jis dantis, iki skausmo spausdamas rankomis ginklo plieną. Ir vėl atsakė šūviais. Jis žinojo, kad baigsis auto mato šoviniai, tačiau stengėsi apie tai negalvoti. Iš lauko į grindis dunkstelėjo kažkoks ap valus juodas daiktas. Kažkokią sekundės dali jis žiūrėjo, nesu vokdamas, tik paskui suprato — granata. Pagriebęs ją švystelėjo atgal...
Penkias valandas — nuo ryto iki vidurdienio tęsėsi ši baisi ir nelygi kova. Jį vėl sužeidė, ta čiau Jis nejuto žaizdų, nepaste bėjo kraujo. Fašistai išvarė iš namo žmones. Išvežė sužeistą Čeponio motiną. Kaimyninio na mo balkone pasistatė kulkosvai dį. Mažų pertraukėlių metu Al fonsas atsišliesdavo į mūrą ir sunkiai alsavo. „Vistiek nepasi duosiu!.. Ne...”, — kartojo jis balsu. Ir prisiminė lietuviškojo junginio karį, komjaunuolį Dau kantą. kuris prieš mirtį užrašė ant bilieto: „Laikykite mane ko munistu!” Norėtų ir Alfonsus kam nors pasakyti ar užrašyti, kad jis miršta be baimės, su di džiu tikėjimu šventąja komuniz mo teisybe. Tegul visi žino, kad Jo sąžinė buvo švari ir tyra, kad jis nė kiek negailėjo savęs!.. Bet kam tu pasakysi... Ir užra šyti nėra kuo.. . O kartais tokių pertraukėliu metu. Jam visai arti pasirodyua-
vo vaikystė. Štai čia, koridoriu je stovėjo lova, kurioje jiedu dviese su broliu Petru miegojo. Kažkaip jis anksčiau lyg ir ne pastebėjo, kad ųrindys prie krosnies taip išdaužytos. Rytais Jis pro miegą išgirsdavo trenks mą — mama čia skaldydavo malkas. O lubose juodavo kelios purvinos dėmės — čia kažkada atsitrenkė sviedinys... Jis pradėjo dairytis ar ne galima pro kur pabėgti. Gal pro kaminą? Jis prisiminė, kaip ka daise laipiodavo pro kaminą į turgaus halę... Vėl šūviai... Jis išsitraukė iš už diržo pei lį ir ėmė sienoje piaustyti savo vardą — ALFA. Plauste sukau pęs visas jėgas, nejausdamas, kaip sūrus prakaitas sruvo į akis. Tarytumei dirbtų kokį la bai svarbų darbą. Kai baigėsi šoviniai, jis nume tė žemėn tuščią, nenaudinqą au tomatą. Beliko pistoletas ir vie na granata. Jis nebešaudė. Bijo dami lįsti patys, fašistai sugrie bė Alfonso seserį ir įvarė vidun, liepę pasakyti, kad Jis pasiduotų. Seserį Alfonsas sutiko viltimi žibančiomis akimis. Bet suprato, kad išsigelbėjimo nebėra. Ir da bar jis šaltai, ramiai patvirtino ankstyvesnį savo sprendimą — mirti. — Onute, atsisveikinkime. Iš eik ir pasakyk jiems, kad aš ne gyvas. Brolis su seseria pasibučiavo. O paskui Jis laukė, kol fašistai pasirodys tarpduryje. Ir trenkė i juos granata. Kažin kokiu džiū gaujančiu balsu, beveik nesąmo ningai, užtraukė: Tai jau yr paskutinė Sprendžiamoji kova!.. Už savo pečių jis matė visą šalį. Pro durnus, ugnį* pūgas ryškėjo pažįstami, sugrubę karių veidai. Kovotojai iš rytų nešė pergalę. Jis žengė prie lovos, prisidėjo prie smakro pistoleto vamzdį... Kai jie įėjo, jame dar ruseno gyvybė. Kruvinomis seilėmis jis spiaudė fašistams į akis. — žiopliai, — pasakė jiems atvažiavęs karininkas, — toks būrys — ir negalėjote paimti vieno gyvo! . Lyg subarti šunys, jie nuleido galvas. Paskui įsidėjo į mašiną didvyrio kūną ir išsivežė. Kartu pasiėmė sužeistus ir nukautus savus. Alfonsui Čeponiui tada bu/s dvidešimt metų.
į
Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės. Tuo gatves orai drėgni gaivindami glostė, Ir bendrabučių langai tratėdami vėrės. Tuo, veizėk, koki užkietėję mylėtojai saulės Ant langų nei žiogai susikarti pagavo. Švarkus ir marškinius sutrus į kampą numetę, Savo nugarą baltą nei sūrį kokį stenėdami statė. Rūbai šio ir to didžiai jau buvo nudilę. Ale jau vieni niekai, kai pašaliai vis šyla ir šyla Ir su tokiom daug mačiusiom buksvom pavasarį sveikint. Sveikas būk, studente, šventę pavasario švęsdamas Ir viežlybai mokinusis, sutikdamas vasarą mielą.
PASVEIKINIMAS RUSISTAMS — DIPLOMANTAMS
VYRŲ CHORUI Jeigu ir toliau taip klosis, Mes, visi jūsų Jaunesni Vis darniau, skambiau dainuosi!.r, kolegos, sveikiname jus, draugai diplomantai, Linkim, vyrai, iš Širdies Pusę apvažiuot šalies. „Spyglio” konkurso (pagal
DRAMOS BŪRELIUI Oi, jūs naktys nemiegotos, Lig aušros prarepet uotos, Rezultatą davėt gerą — Puikią dvigubą premjerą.
D —
E — F — F — K —
Ir gudri višta uodegą įsidilgiua
t
atsisakiusius vykti Į paskir ties vietą) laimėjimo proga. Didžiai esame sujaudinti ir nustebinti jūsų gabumais išeikvoti 1 milijoną 350 tūkst rublių ir po viso to išnešti sveikas, bet tuščias galvas. SPAUDŽIAM KAIRĘ
kampeli
Kintamosios žvaigždes Išėję giedrią, gražią dieną į miesto gatves ir užmetę akį į jų horizontus, pastebėsime daugybę „žvaigždžių”. Ta čiau toli gražu ne iš karto gaIma pastebėti, kad kai kurių „žvaigždžių” ryškumas kinta: per tam tikrą laiką didėja, o per tam tikrą laiką stebimos „žvaigždės” ryškumas palaips niui mažėja, o po to vėl didė ja. Tokios „žvaigždės” vadi namos kintamosiomis. Kiek viena kintamoji „žvaigždė” turi tik jai priklausančius bū dingus požymius. Vienos jų pasitenkina keliais skiriamai siais požymiai, o kitoms api būdinti reikia net kelių dešim-
Kendrabučių. Liepos 21osios 5, Čiurlionio 25, Čiur lionio 27, Čiurlionio 1 ir Stuokos - Gucevičiaus 3 sieninės spaudos redakto FRAGMENTAI Iš RENKAMOS „SPYGLIO riams: P. Šalnai, C. Duo ENCIKLOPEDIJOS baitei, M. Gavėnaitel, S. diplomantas — vyras su autoritetu, turįs teisę su Ribokui ir G. DinaVičlūtei... kovo 8-osios Tarptautinės panieka žiūrėti į visas,,mažybes”. moters dienos proga, išleiegzaminas, malonumas menkas (ypač neišlaikius). fuksas — tai studentas, turįs tik vieną teisę — būti dusiems po paskutinį šiais stumdomas. mokslo metais savo bend fakultatyvinės valandos — laisvas laikas. rabučių sienlaikraščių nu kepuraitė (studentiška), vienodai pridengianti viso merį.
kias galvas. K — „kirvis” — egzaminatorius, nepateisinęs Įdėtą vįF čių. L —- laimingas — studentas iš 7 karto išlaikęs lotynų įskaitą. — mandagumas — universitete nedėstoma disciplina. P — plikė — jaunų dėstytojų svajonė. vienas iš egzaminų laikymo meto P — plaukiojimas dų. S — „Spyglys” — nuolatinis kai kurių studentų nedrau gas. C — ūkio skyrius (žiūr. „Tuščia vieta”).
M
ANSAMBLIUI Tikim, kad dar vieną nulį Prie penkiašimtos skaitlinės Jūs prisidedant sulauksit, Su anūkais taip suktinį
Dar studentišką sutrenksit. Kad, nežiūrint naštos metų, Jausite prioritetą.
PO EGZAMINO — Vytai, kaip išlaikei politi nės ekonomijos egzaminą? — Puikiai! Dėstytojas buvo pritrenktas mano žiniomis ir paprašė, kad aš jas pademonst ruočiau dar kartą po... dvieių savaičių.
čių. Kiekvienas stebėtojas tuos vertinimo požymius gali pasi rinkti ladsvai, tik reikia lai kytis pasirinktos požymių sistemos. Su kintamųjų „žvaigždžių” keletu tipinių požymių galime supažindinti: 1. šukuosena — „arklys ga vo avižų”, 2. dažysena — rėžianti akį lūpinė ir naginė, 3. eisena — triumfuojanti, 4. laikysena — viliojanti. Kintamųjų „žvaigždžių” ty rimas yra labai svarbus dar ir todėl, kad jis siejasi su mūsų universiteto „žvaigždydynu”. ..Spyglio” observatorija
SKELBIMAS Jau mėnuo ir 20 dienų, k ai mirė vos tik pradėjęs gyventi Darbas mūsų klnostudijos būrelyje. Spėjama, kad darbas mirė pasimetus Dėmesiui tiek iš pačių studentų, tiek iš komjaunimo komiteto pusės. Raduslejl Dėmesį prašomi jį grąžinti klnostudijos būrelio valdybai.
Mišri linksniuotė IV k. žurnalistams R. Jankauskui, R. Ku biliui, A. Matulevičiui ir S. Tyleniui, per ket verius metus neišmoku siems laikyti egzamino, prieš tai nieko nepasiskaičius reiškiu UŽUOJAUTĄ. Giliai nuliūdęs ..Spyglys”
v. kas? — kas nepabodo po žiemos miego? — universiteto
futbolininkai. K. ko? — ko trūko IFF savi veiklos apžiūrai? — saviveik lininkų. N. kam? — kam mokosi Pakonaltis universitete? — kad iš moktų gerti. G. ką? — ką pamatė „Tauro” valgyklos vadovai?— sąžinę. Įn. kuo? — su kuo galima palyginti FMF sienlaikraštį? — su plika siena. Vt. kame? — kame mokosi filologai? — šiukšlyne. S. O! — LDAALR! Jūsų protėviai buvo ne tik nario mo kesčio rinkikai!
PER GARSUS APŠVIETIMAS
Repeticija
„Klumpakojis .
i
S '
Organizacinė komisija turi «?bai daug darbo. A. Šarkio nuotr.
LV 00231
Jau vakaras. Visais langais plieskia di džioji skaitykla. Prie knygų rymo apsunkusios galvos. Ei lutės bėga ir bėga. . . Kai kas jau ir visai nuvargęs: akys tai sulimpa, tai vėl spokso į baltą knygos plotme. Reikia. . . ...Žiūrėk, kažkur pačioje vaizduotės gilumoje Iškyla kraupi Hamleto tėvo šmėkla, kitas klajoja po siaubingus Dantės pragaro laukus, o tre čias paskutiniu valios įtempi mu stengiasi prislkapstyti ligi teisingo fizikos uždavinio sprendimo. Visi dirba. Staiga į pačią smegenų gi lybę įsigręžia trūkčiojantis kauksmas. Visi lyg įgelti .šok teli į viršų, vos spėjo paspurkti Hamelto tėvo šmėkla, tarkš teli į grindis fiziko parkeris, ir prasideda tikras pragaras. O garsumas vis smarkėja. Visi skaičiusieji sužiūra į du keistus ir neįprastus lan kytojus, kurie su neatbunkančiu uolumu plauna storą meta linį vamzdį.
Dar pora širdį nusmelkian čių kauksmų, Ir vamzdis per plautas. — O dabar prašom kraus tytis į kitą salės pusę, — ir meistrai vėl ėmėsi darbo: tiesė lalduį stalinėms, lempoms. Bet vos tik pasibaigia visuotlnė „evakuacija”, vėl suriaumojo sustaugė metalas. — O kodėl jums tuo metu, kai daugiausia studentų moko-
si, būtinai prireikė sukelti to kį pragarą? — Apšviesti Jus, neišmanė liai, norime. O sutarti su mu mis sudarė ūkio skyrius, aiš ku? Aišku, stalinės lempos — dalykas geras. Tačiau neblo ga būtų, Jeigu ūkio skyrius su prastų, kad, norint jas įrengti, nebūtinai reikia laukti sesijos. P. Lakickas
STUDENTIŠKA Pasaka be galo Buvo skolininkas senas, senas,ne taip senas, kaip suktas. Ėjo įskaitų gauti, ėjo ir užkliuvo, — ir vėl iš pradžių. Buvo skolininkas. . .
Patarlės ir priežodžici Per sesiją ir tinginys kruta. Fuksu nebliovęsr— diplomantu nebaubsi. Kartais ir fuksas diplomantą pamojo. Po „stipkės” i* studentai gaspadoriai. Girtam ir ožka dekanu virsta.
TAUTOSAKA Studentas turi „stipkę” kai kada, laiko niekada, o skolos visada.
Mįslės Dar negimęs, bet jau pakrikštytas. Visų minėtas, bet atsižadėtas. •(seqn|>| huibuafl) Daug poškėjo ir bildėjo, Bet dar nieko neišėjo. *(seLuAp|ięde siuu^uao jjį)
Redaktorius A. LAZURAITIS
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto gatvė Nr. 3, telefonas 7-79-’7. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
Užs. Nr.