KOMUNIZMO TEORETIKAS
*
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
(K. MARKSO 140-ąsias GIMT MO METINES MININT)
Kartu su poetais ir roma nistais Marksas turėjo dar vieną nuostabią priemonę pro tiniam poilsiui —- matemati ką, kuriat jis jautė ypač dide lį potraukį. Algebra Jam bu vo net moralinė paguoda: jis jos griebdavosi savo nera maus gyvenimo pačiomis sun kiausiomis minutėmis.
VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO . . .mąstymas buvo Marksui BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS pats didžiausia^ malonumas. Kaina 20 kap. ■$> 1958 m, gegužės 8 d. ketvirtadienis -fr Aš dažnai girdėdavau kaip jis Nr. 14 (292) kartodavo Hėgelio, savo filo sofijos mokytojo jaunystėje, žodžius: „Net nusikalstama piktadario mintis didingesnė Prasideda sesija ir kilnesnė už visus dangaus stebuklus". Gamtos jpokslų fakultete Polis Lafargas stipriai padvelkė pavasario se sijos vėjas. Greit tik IV kurso Tai jau trečia praktika ketJei IV kurso filologai—bu geografės besėdės auditorijo simieji * * mokytojai dar- neseniai virtakursiams. Žinios per me se — kiti laikys egzaminus Tarp man pažįstamų žmo pradėjo semestrą, tai žurnalis tus gerokai pasipildė. Didesni važiuos į praktiką. nių — didelių, mažų ir vidu arba tai jau -išlaikė paskutiniuosius ir reikalavimai, todėl ši prak Pirmieji sesiją pradėjo IV tinių — Marksas buvo vienas kurso meteorologai. Jau išlai iš nedaugelio, kuriam buvo kyti keturi egzaminai. Beveik egzaminus. Nors semestras bu tika atrodo įdomesnė. svetima bet kokia puikybė. vieni penketai iš mikroklima- vo trumpas, bet tie, kurie mo R. Gaižys Tam jis buvo perdaug didis ir fologijos ir sinoptinės mete kėsi, sesiją išlaikė gerai. Da perdaug stiprus, o pagaliau ir orologijos (specialybės daly bar IV kurso žurnalistai išsis perdaug išdidus. Jis niekuo kai). Kiek silpnesnės žinios met nevaidindavo ir visuomet pasirodė iš specparengimo ir kirstė po įvairius respublikos būdavo pats savimi. Jis, kaip materializmo. Vi kampelius. Daug kas pasiliko vaikas, nemokėjo dėvėti kau dialektinio sus dalykus labai gerai atsa Vilniuje, jie atliks dviejų mė Darbo žmonių tarptautinio kės ir apsimesti. Išskyrus tuos kinėjo R. Zakarka. Nuo jo nesių gamybinę praktiką. Pa- solidarumo dienai — Gegužės atvejus, kai tam trukdė vi neatsiliko K. Kirša ir kt. Pirmajai pažymėti į Teisės suomeninio ar politinio pobū Liko dar vienas egzaminas, grindiniai žanrai, kuriuos turi mokslų fakulteto 100-ją audi džio sumetimai, jis visuomet ir IV kurso meteorologai iš apvaldyti žurnalistai šios prak toriją gausiai fakul atskleisdavo savo mintis ir važiuoja į praktiką. Trys sa tikos metu — straipsnis, apy teto dėstytojai susirinko ir studentai. jausmus iki galo su niekuo ne vaitės prabėgs Kaune, o pas braiža, feljetonas, spaudos ap siskaitydamas. Vakaro šeimininkai, III kur sinoptinė praktika Rosto žvalgas recenzija. Marksas buvo nuostabiai kui so studentai, sulaukė brangių ve prie Dono arba Vilniuje, teisingas žmogus, tai buvo tie svečių: atsilankė neseniai iš tada jau priešdlplominė» sos įkūnijimas. Užtekdavo pa opraktika. Lotynų Amerikos (Argentinos) UŽVAKAR žvelgti į Jį, kad tuojau su reemigravę į Tarybų Lietuvą Antradienį pirmą — dirvo prastum, su kuo turi reika žemio ei g. drg. Baliukonis ir Dagys. Laike prekybos statistikos geografijos — egzami Hėgelio patarimu, atmintinai lą. . . ną laikė I kurso hidrometeoro Drg. Baliukonis susirinku egzaminą III kurso prekybinin eilėraščius jam nežinoma kal Vilhelmas Libnechtas logai. Trys studentai — R. kai. Tik vienas trejetas. Visi siems papasakojo apie sunkią ba. Minkevičius, I. Valaitytė ir J. lietuvio-išeivio dalią užsienyje, Helnę ir Gėtę, kuriuos Valiūnas — pasirodė labai ge kiti atsakinėjo gerai ir labai papasakojo apie tai, kaip dar * ★ Marksas pokalbiuose dažnai bo žmonės švenčia Gegužės cituodavo, jis žinojo atminti Visiems, pažinusiems Karlą rai. Trejetą gavo G. Mllevi- gerai.. Jau du egzaminus išlaikė ir Pirmąją Argentinoje. O papa nai. Jis nuolatos skaitė poetus, Marksą, nėra labiau patrauk čiūtė. Likusių studentų žinios sakoti tikrai turėjo apie daug pasirinkdamas juos iš visos lios legendos, negu ta, kuri buvo įvertintos gerai. egzaminus geolo III kurso pramonininkai. Laiko ką. Europos literatūros. paprastai vaizduoja jį niūriu, gai,Pradeda tik gerais ir labai gerais pažy biologai, geografai. Vakaro dalyviai susidomėję rūsčiu, nepalenkiamu ir nepri R. šalaitis miais. kl;>i sėsi fakulteto dekano doc. Panašiai kaip ir Darvinas, einamu žmogumi. . . Panašus K Damoševičlaus prisiminimų jis buvo didelis romanų mėgė pavaizdavimas pačio gyviausio apie tai, kaip Lietuvos darbo jas. . . .Labiausiai iš visų ro ir pačio linksmiausio iš visų žmonės šventė Gegužės Pir manistų jis vertino Servante kada nors gyvenusių žmonių, mąją buržuazinėje Lietuvoje. są ir Balzaką. žmogaus su per kraštus besi veržiančiu jumoru ir gyveni Fakulteto vyr. dėstytojas Marksas skaitė visomis Eu mo džiaugsmu, žmogaus, kurio VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI, LTSR MOKSLŲ drg. Klimka, buvęs Kauno ropos kalbomis, o trimis — nuoširdus juokas buvo užkre vokiečių, prancūzų ir anglų — čiantis ii- nesulaikomas, pačio AKADEMIJOS NARIUI-KORESPONDENTUI J. BULAVUI universiteto studentas, papair rašė taip, kad žavėdavo maloniausio, meiliausio, Jaut Leningrado universiteto profesorių, dėstytojų, aspirantų, šakojo apie Kauno universite žmones, žinojusius įias kal riausio iš draugų, visuomet studentų, darbininkų ir tarnautojų vardu sveikiname Jūsų to studentų dalyvavimą Gegu bas: Jis mėgo kartoti frazę: maloniai stebindavo ir juokin kolektyvą Gegužės Pirmosios proga! žės Pirmosios šventiniame re „Užsienio kalba yra ginklas davo visus, pažinusius jį. Linkime Jums pasisekimo kovoje už tolesnį priešakinio voliutiniame judėjime . Eleonora Marks-Eveling tarybinio gyvenimo kovoje“. mokslo klestėjimą ir gerinant specialistų liaudies Po pakiliai praėjusio Gegu ūkiui paruošimą. „IŠPAŽINTIS” žės Pirmosios minėjimo III A. D. Aleksandrovas kurso studentai pasirodė su tu• Rektorius (Anketa, užpildyta K. Markso) G. V. Efimovas riningu koncertu, sulaukusiu Ypatybė, kurią Jūs labiausiai vertiPartinio biuro sekretorius didelio pasisekimo. nate: . paprastumas. žmonėse * V. Žiemys vyruose • jėga. Nuoširdžiai sveikinu univer . silpnumas. moteryse . siteto kolektyvą Tarptautinės . tikslo vienybė. Jūsų Išskirtinis bruožas darbininkų solidarumo dienos . kova. Jūsų laimės supratimas . Gegužės Pirmosios proga. . nuolankumas. Jūsų nelaimės supratimas . Linkiu naujų laimėjimų darbe. Trūkumas, kurį Jūs greičiausiai gaVovčenko lengvatikystė. lite atleisti..................... Maskvos Valstybinio dlTrūkumas, kuris Jums sukelia Universiteto Prorektorius . pataikavimas. džiausią pasibiaurėjimą . Martynas Taperis. Jūsų antipatija..................... Su Gegužės Pirmąja dar . raustis knygose. Jūsų mėgiamas užsiėmimas . sveikino universitetą Šiaulių . Šekspyras, Eschilas, Jūsų mėgiami poetai . pedagoginis institutas, Talino Gėtė. pedagoginis Institutas, Poli . Didro. Jūsų mėgiamas prozaikas . technikos instituto kolektyvo . Spartakas, Kepleris. Jūsų mėgiamas herojus . vardu Rektorius Baršauskas, . Gretchen. Jūsų mėgiama herojė . Dailės instituto direkcija ir . lauras. Jūsų mėgiama gėlė visuomeninės organizacijos, . raudona. Jūsų mėgiama spalva . kūno kultūros institutas, Vil . Laura, Zeni. mėgiamas vardas Jūsų niaus pedagoginio Instituto . žuvis. Jūsų mėgstamas patiekalas direkcija ir visuomeninės or . nihil humani a me aliei Jūsų mėgstamas posakis . ganizacijos. num puto. . de omnibus dubitandum. Jūsų mėgiamas devizas . Kairėje apačioje:: pro tribū ną žengia universiteto vado vybė. Dešinėje: kokios šventės be įdomaus laikraščio numerio. Apačioje: reikia įsiamžinti —juk Gegužės I-ji būna tik kartą metuose. A. Šarkio nuotr.
Žurnalistai-į praktiką
Gegužis fakultetuose
Karlas Marksas — tai vie nas iš retų žmonių, kurie ga lėjo stovėti priešakinėse pozi cijose tuo pačiu metu ir moks le, ir visuomeninėje veikloje: ir viena ir kita taip neperski riamai jame susiliejo, kad jį neįmanoma suprasti nevertinant kartu ir kaip mokslininką, ir kaip socializmo kovotojąMarksas buvo tos nuomonės, kad bet kokiame moksliniame tyrime nereikia jaudintis dėl tų išvadų, prie kurių jis gali privesti, ir tuo pačiu metu laikė, kad mokslininkas, jeigu jis nenori sumenkinti savo vertės, niekuomet neturi pertraukti savo aktyvaus daly vavimo visuomeniniame gyve nime ir neturi sėdėti užsida ręs savo kabinete arba savo laboratorijoje, kaip žiurkė įsigriaužusi į sūrį, nesikišdamas Į gyvenimą, į visuomeni nę ir politinę savo amžininkų kovą. „Mokslas visiškai ne egois tinis malonumas, —- kalbėjo Marksas, — ir tie laimingieji, kurie gali pasišvęsti mokslui, patys pirmieji turi atiduoti savo žinias žmonijai". „Dirbti žmonijos labui“ buvo vienas iš jo mėgiamų išsireiškimų.
. . .Knygos jam buvo dvasi niai instrumentai, o ne pra bangos dalykas. „Jos — ma no vergės, — sakydavo jis,—ir privalo tarnauti man, kaip aš noriu”. ...Pabraukymų sis tema, kuila jis naudojosi, leisdavo jam labai lengvai rasti knygoje reikiamą vietą. Jis turėjo įprotį po ilgų per traukų perskaityti savo užra šų sąsiuvinius ir knygose pa žymėtas vietas, kad įtvir tintų jas atmintyje, kuri išsi skyrė nepaprastu aštrumu ir tikslumu. Jis tobulino ją nuo jaunų dienų, mokindamasis,
Gegužės Pirmosios parade
Sveikinimo telegramos
I
$
KOMJAUNIMO
GYVENIMAS
♦
Geriausias spaudos platintojas
v
RUOŠIASI KONKURSUI Džiugu girdėti fakulteto tuvių literatūros istorijos kur komjaunuolių tarpe tokius są. Mūsų iniciatyva suorgani ginčus: „Mūsų grupė geriau zuotas susitikimas su Dailės dirba, negu jūsų". — „Na. ką instituto studentais. ten jūsų, ot mūsų, tai yra iš ko Nors mūsų kurse nekompasimokyti”. Toliau seka visi būti ir nebūti nuopelnai bei Jaunuolių nedaug, bet mes no žygdarbiai, kuriuos pateikia rime, kad ir jie taptų kom besiginčijančios pusės. Tie gin jaunimo organizacijos nariais. čai yra akivaizdus įrodymas, jog žmonės domisi šiuo klau Mūsų pastangos neliko bevai simu, jog jiems svarbu, kad sėmis: šiais metais komjauni „geriausios, grupės’ vardas mo grupė pasipildė dviem tektų jų grupei, o ne kuriai naujais nariąis. kitai. Antro kurso žurnalistai lei Pakalbėkime apie vienos iš grupės almanachą. Jame geriausių grupių — II kurso džia bus sudėta visa geriausia kū žurnalistų — darbą. — Konkursui ruošiamės ryba. O jos žurnalistai turi iš tiek, kiek tik leidžia mūsų jė kur pasirinkti. Pažiūrėkime, kiek grupės gos ir laikas, — pasakoja gru žmonių turi visuomeninius įsi pės sekretorius drg. Virpšai- pareigojimus, tiksliau, kiek yra tė. — Neseniai įvyko atviras tokių, kurie jų neturi. Vargu grupės komjaunimo susirin ar grupėj pastarųjų atsiras tie, kurie dirba cent kimas — susitikimas su buvu (nebent rinių laikraščių redakcijose). siu žurnalo „Kultūra" bendra Jau vien fakulteto sienlaikraš darbiu. Sis susitikimas suruoš čio „Už tarybinį mokslą" re tas ne vien įdomumo dėlei: dakcijos pagrindą sudaro II žurnalistai. Kas leidžia drg. Galvydžio pasakojimas kurso fakulteto paskutinių naujienų buvo akivaizdi medžiaga, pa sienlaikraštį „Žaibą“?—dau dedanti geriau įsisavinti lie- giausia antro kurso žurnalis-
tai. Pagaliau pavartykime ke letą paskutinių „Tarybinio studento" numerių. Kieno pa vardės mirga po daugeliu straipsnių? Ir vėl tas pats at sakymas — II kurso'žurnalis tų. — Negalima praeiti pro trūkumus, kurių, be abejo, yra mūsų grupės darbe, — pasakė baigdama drg. Virpšaitė, — bet artimiausiu metu mes stengsimės juos išgyven dinti. Jėgų ir energijos nesigallim, kad tik būtų ladko. Juk mums jau prasidėjo sesija, o ji — pirma visko. Tikrai, grupėj nuveikta ne mažai. J. Ivanauskaitė
Spaudos dienos proga redakcija kreipėsi į Juo zo Ambraso kurso drau gus, prašydama papasa koti apie Juozą visiems „Tarybinio studento" skaitytojams. Redakcija mano, kad kurso drau gų žodis — pats teisingiausias. Fizikos-matematikos fakultetas nemažas, tačiau retam iš besimokančių Jame neteko pabuvoti bendrabučio Nr. 3 keturioliktame kambaryje. Čia gyvena Juozas Ambrasas. Jis jau antri metai komjaunimo biuro narys, atsakingas už spaudos platinimą fakultete. Kiekvieną mėnesį būna Juo zui labai karštų dienų, kada reikia smarkiai padirbėti, bet nerasi tokio studento, kuris galėtų pasakyti, kad Juozas kada nors neįvykdė savo pa reigų.
Jau nuo pat pirmų universi tete mokymosi dienų Juozas pasižymėjo sistematingumu darbe. Tiek moksle, tiek vi suomeniniame darbe galima buvo pastebėti dar vidurinėje mokykloje įgytus įgūdžius: darbštumą, siekimą kiekvieną darbą atlikti iki galo, atkak lumą. Tie įgūdžiai jam daug padėjo universitete. Juozas stropiai ir sąžiningai atlikda vo namų darbus, sistemingai dirbo su knyga ir nelengva aukštoji matematika pasidavė. Juozas — mokslo pirmūnas. Tačiau mes matom Juozą ne tik susikaupusį prie matema tikos formulių, skubantį spau dos platinimo relkalaiš, bet ir noriai padedantį draugui, už siiminėjantį sportu. Juozas draugiškas. Į jį ga lima kreiptis bet kuriuo klau simu — jis paaiškins, patars, padės. Linkime Juozui ir toliau pirmauti moksle, sėkmingai dirbti visuomenini darbą. Pr. Rumšas FMF III k. stud.
Artėjant Tarybų valdžios įkūrimo Lietuvoje keturiasdešjmtmjaui
1939-1940 META! LIETUVOJE
1939 metų pabaigoje ir negu vietinis, Sis kapitalas rantuoti lietuvių tautos ir vals Tas įsipareigojimas, be abeji), 1940 metų pradžioje Lietuvo kasmet gaudavo dešimtis mili- tybės nepriklausomybę. Iš ki buvo reikalingas ir TSRS sau je susidarė ypatingos aplinky jonų pelno. Jei vakarų valsty tos pusės, maža dalelytė lie gumui. Tarybinėms tautoms ir bės, ir tarptautinė Lietuvos bės tiesiogiai veikdavo į Lie tuvių tautos — stambiosios Pabaltijo tautoms tuo metu padėtis Iš pagrindų pasikeitė. tuvos užsienio politikos kryp buržuazijos bei vidaus ir už grasino bendras priešas—kru Lietuvoje veikė plačiausiai tingumą, tai susukęs gūžtą sienio monopolistinio kapitalo vinasis hitlerizmas. 1940 m. birželio 14 d. Ta išsišakojęs antifašistinis liau Lietuvoje užsienio monopolis atstovų. Vidinė ir tarptautinė Lietu rybų Sąjungos vyriausybė pa dies frontas. Jame dalyvavo tinis kapitalas tiesiog diktuo »ne tik darbininkai, valstiečiai, davo mūsų krašto vidaus poli vos padėtis lietuvių tautai teikė ' Smetonos vyriausybei Gerbiamoji VVU „Tarybi esąs vienas iš laimingųjų, ku darbo inteligentija, bet ir tiką. Degtukų, elektros ener diktavo dvi išeitis: arba ir to teisėtus, iš savitarpio pagalbos nio studento" redakcija, leis riam buvo atitekęs bilietukas smulkiosios buržuazijos sluoks gijos vartojimo, auto susisie liau kęsti lietuviškųjų fašistų sutarties išplaukiančius reika kit man Jums parašyti keletą su numeruota vieta — reiš niai. Dargi fašistinių organi kimo, „Drobės“ ir kitų teksti pęiespaudą, arba atsikratyti ne lavimus: tuojau atiduoti teis žodžių apie studentus. Gerbiu kia, jis turėjo teisę sėdėti. Ta zacijų, kaip antai šaulių, t. y. lės fabrikų gaminių ir šimtų pakenčiamu režimu. mui tiesioginius provokacinių studentus, myliu jaunimą, to čiau jo vietą buvo užėmusi fašistinės sukarintos organiza kitų prekių bei visuomeninio Lietuvių tauta pasirinko an veiksmų prieš Raudonosios kia jau mano profesija — pe pagyvenusi moteris, o šalia cijos, jaunalietuvių bePneoli- vartojimo reikmenų kainas nu trąją išeitį. Armijos įgulas Lietuvoje kal dagogas. Džiaugiuosi! jų lai jos sėdėjo studentė su VVU tuanų apačios pradėjo prare statydavo užsienio kapitalas. Savaime kyla klausimas, ko- tininkus, užtikrinti sąžiningą mėjimais, drauge pergyvenu kepuraitė. Sis „džentelmenas" gėti ir daugelyje vietų Išstojo Užsienio imperialistinės valsty- dėl Vakarų imperialistinės vals- savitarpio pagalbos sutarties nepasisekimus ir raudonuoju pradėjo reikalauti užleisti ju prieš valdančiųjų fašistinių bės savo spaudimu daug pri tybės Lietuvos fašistiniams vykdymą. už juos, kai jie netaktiškai el ridiškai jam priklausančią vie sluoksnių viršūnes. 1940 metais Lietuvos vi sidėjo, kad Lietuvoje po fa valdantiesiems sluoksniams ne giasi. Man tuomet atrodo, kad tą. Po Ilgo jo burbėjimo jo šistinio perversmo iš esmės atskubėjo į pagalbą prieš pla daus ir tarptautinė padėtis bu Lietuviškoji buržuazija ne aš kaltas, aš, pagaliau, mano kolegė (universiteto studentė) visai būtų sustabdyta žemės čiuosius liaudies masių sluoks vo labai komplikuota. Ji buvo kolegos, jog nesugebėjom ge neiškentė, atsistojo ir „dienos buvo ir negalėjo būti lietuvių reforma, ypač liečianti ne Lie nius, kovojančius už fašizmo labai nepalanki Lietuvos val rai išauklėti. Todėl ir šian didvyriui" užleido vietą. Jis tautos suvereninių teisių gy tuvoje gyvenančių bei kitatau sužlugdymą, už tarybų val dantiesiems fašistiniams sluoks dien rašau, kad jaudinuosi dėl drąsiai atsitūpė, nekreipda nėja. Ji išstodavo už šias tei čių dvarininkų žemes. džios atkūrimą. Juk Vakarų niams. Šalies viduje jie ne jūsų, gal taip pat būsimų pe mas dėmesio, kad šalia jo sto ses tik tais atvejais, kai jai Anglijos, Prancūzijos, Itali imperialistai lietuviškiesiems turėjo jokios paramos ir iš vėjo pagyvenę moterys ir vy tai buvo naudinga ir pelninga. jos ir kitų Vakarų imperialis nacionalistiniams dagogų!? buržuazi Vakarų Europos tuo metu jie Visais kitais atvejais ji elg tinių valstybių valdantieji niams sluoksniams jau 1919 negalėjo tikėtis jokios pagal 1958 m. balandžio 6 d. man rai. Pakeliui, „didžiai gerbia davosi prieš Lietuvos liaudies sluoksniai primygtinai reikala m. padėjo kraujuose paskan bos. Lietuvos liaudies masės teko važiuoti iš Kauno į Vil interesus. 1919 m. lie vo įvesti Lietuvoje tvlr- dinti Tarybų valdžią Lietuvo savo mitinguose, demonstraci nių. Išvažiavimas iš Kauno ne mas" studentas liko visų ste masių tuviškoji buržuazija šaukėsi tos” rankos režimą”, t. je, 1920 metais jie padėjo nu jose, susirinkimuose kėlė rei buvo įspūdingas. Apie dešimt bėjimo objektu. Užvedė labai imperialistinės Lenkijos legio diktatūros slopinti Kauno įgulos kareivių kalavimus, kad fašistinė vy fašistinės piliečių stovėjo prie kasos au „įdomias“ diskusijas apie mo- nininkų pagalbos prieš Vil y. tobusų stotyje, norėdami nu teris: jam patinka moterys, niaus miesto ir Vilniaus kraš- režimą.. Kol tai nebuvo sukilimą ir dešimtimis kitų at riausybė pasitrauktų ir užleis padaryta, kai kurios Vakarų vejų jis įvairiais būdais kišo tų vietą vyriausybei, turinčiai sipirkti bilietus į mašiną, išei turinčios tik „gerą skonį", darbo žmones, sukūrusius valstybės buvo nutraukusios si į Lietuvos vidaus reikalus. liaudies pasitikėjimą. Svar nančią į Vilnių 19 vai. 30 mokančios naudoti visą kos- to laiko pilnaverte Tarybų valdžią ir šeimininka kreditus Lietuvai. Atsakymas — 1939 metų biausią vaidmenį vaidino LKP min. Tačiau po kurio laiko ka metiką, pagal savo reikalus. Visi šie ir kiti kompromisai pabaigoje ir 1940 metais jau vadovaujama darbininkų klasė. sininkė pareiškė: „Mašina vė moterį tik tokią, kuri rūko vusius Užėmę Vilnių ir Vilniaus kraš Vakarų imperialistams lietu vyko karas tarp dviejų impe Lietuviškojo fašizmo šulai luoja — bilietai bus parduo ir t. t. ir t. t. Pagaliau „iš tą. lenkų legionininkai iš šios viškosios buržuazijos buvo da rialistinių valstybių grupuo ir ideologai, žvalgybos ir po dami mašinoj". Visi išėjom į mintis“ išsisėmė. Kad nebūtų Lietuvos teritorijos nebebuvo romi lietuvių tautos suvereni čių. Gi Hitlerinė Vokietija, licijos viršininkai, kaip antai gatvę, bet mašinos, kuri tu nuobodu, išsiėmė cigaretę ir nių teisių sąskaita, plačiųjų vadovaudamasi „žaibinio ka Smetona, Skučas, Povilaitis ir rėjo atvykti iš Klaipėdos, ne užsirūkė, pradžioje vieną, išvesti. 1939 m. lietuviškoji bur- liaudies masių ekonominių ir ro" teorijomis, negalėjo vienu dešimtis kitų, matydami, jog simatė, o laukiančiųjų skai paskui antrą, neatsižvelgdamas čius didė jo ir pasiekė apie 40. net į tai, kad mašinoj buvo žuazija hitlerinei Vokietijai politinių sąlygų pabloginimo metu kariauti ir prieš Vaka antifašistinė liaudies valia rus ir prieš Rytus. Kol dar juos nušluos, 1940 metų naktį Dalis laukusių pradėjo abejoti, du kūdikiai ,kad dauguma ke užleido Klaipėdos miestą ir sąskaita. 1939 — 1940 metais Lie nebuvo sutrypta Vakarų Eu iš 15 į 16 birželio, sugrobę ar paklius į mašiną. Būryje leivių buvo moterys, kad ma visą Klaipėdos kraštą, Sis matėsi keleivių ir studentiš šina buvo perpildyta ir joje kraštas galėjo būti neužleis tuvos valdantieji fašistiniai ropa hitlerinio kareivio batu, dalį Lietuvos aukso ir dalį kom VVU kepuraitėm, mergi buvo taip tvanku, kad kai ku tas, jei fašistinė Lietuvos vy sluoksniai, visai netekę pasiti tol Vokietijos generalinis šta svarbiausių juos kompromi nų ir vyrų. Pagaliau, apie vie rie keleiviai iš galo mašinos riausybė būtų kreipusis para kėjimo ir bet kokios paramos bas vengė sueiti į karinį kon tuojančių dokumentų, pabėgo į mos į Tarybų Sąjungos vy Lietuvių, tautoje, pradėjo at fliktą su Tarybų Sąjunga, ku hitlerinę Vokietiją. ną valandą pavėlavus, atvyko prašė nerūkyti! Fašistinės vyriausybės miApie šio studento „kultū riausybę. , kakliai ieškoti karinės pagal ri jau 1939 metų rudenį bu mašina. Ji buvo tuščia, bet ne bos to meto agresingiausloje vo įsipareigojusi ateiti į pa nisteris-pirmininkas Merkys, ramūs keleiviai pradėjo „kovą rą", kaip sakoma, faktai kal Kovai prieš darbo žmonių galbą lietuvių tautai, lygiai ir tuo metu ėjęs prezidento pa už būvį“ — veržtis į mašiną. ba. Vis dėlto netikiu, kad mi valdžią — tarybų valdžią Lie valstybėje. reigas, ir kiti fašistiniai va Pats Hitleris 1941 metų kitoms Pabaltijo tautoms. Bet konduktorė paaiškino, kad nėtas draugas toks silpnutis tuvoje—lietuviškoji buržuazija Lietuvių tautą su rusų ir deivos nenugalimo antifašisti birželio 22 dieną pareiškė, jog bilietus parduos stotyje. Ta ant kojų, kad net drįsta pa paėmė didžiules paskolas čiau įlipusieji, bijodami „pra prašyti pagyvenusią moterį ginklais, amunicija ir maistu Lietuvos vyriausybė prašė kitomis tarybinėmis tautomis nio pakilimo akivaizdoje be laimėti”, neišlipo. Triukšmas, arba ir studentę merginą už Amerikoje, Anglijoje ir Pran įvesti Trečiojo Reicho kariuo nuo senų laikų riša revoliuci mažiausio pasipriešinimo suti ginčai ir 1.1. Pagaliau visi leisti jam vietą! Netinka vesti cūzijoje. Vėliau šios skolos tu menę į Lietuvą ir ją oku nės tradicijos — bendra kova ko užleisti savo postus liau prieš carizmą, dvarlninkiją ir dies fronto atstovams. 1940 m. norintieji vykti į Vilnių sutil tokias nevykusias kalbas apie rėjo būti padenglnėjamos iš puoti. 1939 — 1940 metais mir buržuaziją. Po Spalio revollu- birželio 17 d. Merkys atsista po į mašiną, ir ji pajudėjo moteris. O apie „nežinojimą“ liaudies masių Išplėšiamais pi rūkymo vietos nereikia ir kal nigais. tino pavojaus iš hitlerinės Vo cijos Lietuvos darbo žmonių tydino ir pasirašė aktą apie Vilniaus link. bėti. kietijos akivaizdoje lietuvių žvilgsniai visą laiką buvo nu- naujos vyriausybės formavimo Kelionėje daugelio keleivių Linkėtina, kad butų išaiš Vadovaudamiesi savanaudiš tauta susigrupavo į dvi prle- krypę į Rytus, TSRS link. perdavimą liaudies fronto at dėmesį patraukė vienas stu kinta jo asmenybė ir būtų kais pelno interesais, Lietu šingas stovyklas, Absoliutl Lietuvos darbo žmonės iš savo stovui J. Paleckiui. Tą pačią dentas su VVU studentiška jam kaip reikiant paaiškinta vos valdantieji sluoksniai pa tautos dauguma — plačiausi patirties žinojo, jog sunkią dieną buvo sudaryta Liaudies kepuraite, kuris, atvažiavus į mandagumo taisyklės. sidavė užsienio monopolistų liaudies masių sluoksniai — valandą tarybinės tautos jiems Fronto vyriausybė su J. PaVilnių, su kitais savo drau Antra, norėtųsi, kad stu spaudimui ir įsileido į Lietu buvo už tai, kad, žūt būt, ap ir vėl, kiek galėdamos, Išties leckiu priešakyje. Si vyriau gais išlipo Basanavičiaus gat dentų grupėse, fakultetuose, o vą jų kapitalus, kurie sugriebė saugotų savo valstybės suve draugišką ranką. Lietuvos ma sybė vykdė darbo žmonių va vėj, prie Romanovų cerkvės. gal net viso universiteto mas- į savo rankas svarbiausias ša renumą. Tai galima buvo pa sės neapsivylė. TSRS vyriau lią. Ji buvo viena iš daugelio Nusprendžiau, kad gyvena įu botų rengiami pokalbiai, lies įmones net ištisas pra siekti tik stiprinant lietuvių sybė atskira sutartimi su Lie proletariato diktatūros pasi Čiurlionio I arba „lauro’ ‘paskaitos apie kultūringą el monės šakas.ir1939 m. užsienio tautos santykius su TSRS tau tuva įsipareigojo ginti lietu reiškimo formų ir vykdė pro bendrabutyje. gesį. monopolistinis kapitalas Lietu- tomis. To meto sąlygomis tik vių tautos ir valstybės suvere letariato diktatūros funkcijas. Minėtas studentas pasirodė L. Kapočius J. Buzas voje buvo dvigubai didesnis Tarybų Sąjunga tegalėjo ga- numą nuo hitlerinės agresijos.
LAIŠKAS REDAKCIJAI
O kolonos vi
1r ej o
TENUSKAMBA PLAČIAI STUDENTIŠKA DAINA ★ ★ Kelias į 500-ąji koncertą C
1944 m. ruduo. Į išlaisvinto rybų Latviją. Praėjo pusė iš fašistų jungo senojo Vil metų ir štai ansamblis jau niaus universitetą pradėjo Rygoje. rinktis žvalūs jaunimo bū Ateina 1950 metai. Buvo riai. Gimė mintis sukurti ir di nutarta ansamblį praplėsti — desnius, pajėgesnius studentų sukurti skaitlingesnį chorą ir saviveiklos kolektyvus. Netru stiprų lietuvių liaudies inst kus studentų kultūros klube rumentų orkestrą. Meno va prasidėjo pirmosios dar ne dovas nuo dabar B. Uginčius, gausaus universiteto studentų šokių grupės vadovas J. Gu dainų ir šokių liaudies an davičius, choro vadovas A. samblio repeticijos. Krogertas, orkestro vadovas Jau 1944 m. lapkričio mėn. J. Cijūnėlis. 6 d. ansabjio šokėjai, vado Dar ilgai birbynininkams vaujami studento J. Didvalio, atrodė, jog jų pirštai trumpo pirmieji paruošę keletą šo ki ir pernelyg nelankstūs, o IV ors į Filharmonijos salę bendradarbis. Ilgus metus jis kių, žengė pirmąjį universi ne iš kanklininkių galsusirinko ne vien buvę turėjo nenuginčijamą geriau teto liaudies ansamblio kon vojo,viena kad jai niekuomet neansambliečiai, bet vakaro šei sio „Našlinio Jonkelio“ solis certinį žingsnį. pavyks priversti paklusti samininkai visų pirma užtraukė: to vardą. „Lenciūgėlį“’ vėl Atkaklus darbas davė savo vo rankas... kaip seniau veda Leonas Di vaisius Valio, sveteliams, valio! — 1945 m. įvykusio Praėjo dveji metai nuo šauniems keliauninkams valio! džiulis, Panevėžyje palikęs je Vilniaus apskrities meno liaudies instrumentų orkestro Tai jie, tie šaunieji keliau sveikatos apsaugos skyriaus saviveiklos apžiūroje kolekty įvedimo į ansamblio sudėtį. ninkai, patys buvę universite vedėjo postą. Naujojo energingo vadovo Scenoje gydytojai, inžinie vas iškovojo pirmąją vietą. to ansambliečiais, geriausiai 1946 metų spalio mėnuo — V. Bartusevičiaus vadovauja žino, kiek kainuoja kiekviena riai, teisėjai — lyg ir tie pa universiteto ansambliui svar mas, Vilniaus universiteto daina, kiekvienas gerai pašok tys studentai, bet tuo pat me- bi data: medicinos fakulteto liaudies ansamblis jau varžosi tas šokis, jie geriausiai su tu jau kiti, gyvenimo druskos studento F. Kantaravičlaus su stipriausiu respublikoje pranta kolektyvaus laimėjimo paragavę žmonės. „Studentų valsas' — an- vadovaujamas, jis užima pir saviveikliniu Kauno politech džiaugsmą, jiems aiškiausiai vietą jau respublikinėje nikos instituto ansambliu. matomas ansamblio penkių samblio kolektyvinės kūrybos mą saviveiklos apžiūroje. 1954 metų kovo mėnuo. šimtų koncertų kelias, kelia.“ daina. Tai paskutinė 500-ojo meno Koks buvo džiaugsmas an Kartu su stipriausiomis res su vingiais ir staigiais posū koncerto daina. Po to — tra- sambliečiams, žiuri ko publikos meninėmis jėgomis kiais. prasidėjęs siauru take dlcinė pasiutpolkė. Koncertas misija paskelbė kada juos 1946 me į Maskvą važiavo ir Vilniaus liu ir nuolat platėjantis kelias. baigiamas senoviniu studentų tų Visasąjunginės meno savi universiteto studentai, ’ di „Gaudeamus“ ir Tarp Viena po kitos skamba dai himnu veiklos apžiūros nugalėtojais. džiuodamiesi ant krūtinių ži tautiniu jaunimo himnu. ros: S. Tulikovo „Leninas vi Po šio laimėjimo, atrodo, bančiais dekados dalyvių ženk O paskui — sveikinimai- ir sad su Tavim”, J. Švedo har „Nusipelnęs nebebuvo ko siekti, tačiau ko liukais. monizuota lietuvių liaudies apdovanojimai. jau gimė nauja idėja: 1955 m. pavasarį universi dailia „Anoj pusėj Nemunė Lietuvos TSR liaudies daintĮ lektyve universiteto saviveiklininkai teto ansambliečiai R. Raudo lio' , A. Novikovo „Festivali ir šokių ansamblis" — ne nutarė išvykti į brolišką Ta- nikis ir F. Žvirblis pakviečianis valsas", Sigetinskio har lengva tokį vardą iškovoti. monizuota lenkų liaudies dai Todėl 500-ojo koncerto proga na „Pralėkė paukštelė". Žiū ir aukšto vyriausybinio apdo rovai nesigaili plojimų—pen- vanojimo proga ansamblį svei kiašimtasls koncertas toks pat kina universiteto Rektorius puikus, kaip ir prieš jį buvu J. Bulavas, respublikos prof sieji koncertai, kuriais žavė sąjungos atstovai, Vilniaus josi latviai, estai, maskviečiai, miesto Vykdomasis Komitetas, baltarusiai. Tik šis koncertas Vilniaus pedagoginio instituto džiaugsmingesnis, daugiau gy choras, Talino Politechnikos vumo. nuoširdžios šypsenos. instituto vyrų choras, mūsų Šokiai paįvairinami. An universiteto centriniai savi sambliečiai stengiasi parodyti veiklos kolektyvai, nusipelniu ne tik liaudies meną, jo iš sio LTSR liaudies dainų ir šo raiškingumą, bet ir tai, kad kių ansamblio vardu mūsiškius jie patys — liaudies dalelė', sveikina J. Švedas. Pagaliau kad kiekvienas šokis tinka į sceną renkasi didelis būrys jiems — ansambliečiams. Jų jaunuolių ir merginų — tai šeimos narys — Obelių rajo buvę ansambliečiai. Ceremo no. . . kolūkio pirmininkas A. ningai ištraukę iš specialios Bagdonas. Tai kodėl nepašokti dėžės ilgą popieriaus lakštą, jie sveikina savo jaunuosius kolūkietiško žaidimo: draugus. Išsirinkti mergužėlę V.. Zaikytė Tai kiekvienas moka — Nuotr. A. Šarkio 4 Išsirinkęs prisiminki Kaip ansambly šoka. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas * * Vėl scenoje Jonas Rubikas, ♦ DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO dabar Lietuvos TSR Mokslų akademijos Eksperimentinės Iš tolimų kampelių, tolimiausių ANSAMBLIO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO medicinos instituto mokslinis Atėjom čia, sulaukę šios dienos, VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO LIAUDIES DAINŲ IR ŠOKIŲ Kada rankas vėl draugiškai ANSAMBLIUI paspausim Už nuopelnus vystant ir populiarinant lietuvių Draugams „Suktinio", liaudies dainų ir šokių meną suteikti Vilniaus Valsty „Subatėlės" ir dainos. binio V. Kapsuko vardo universiteto studentų liau dies dainų ir šokių ansambliui Lietuvos TSR nusi Ir kas pamirštų dainą mūsų pelniusio ansamblio garbės vardą. liaudies Lietuvos TSR AukščiausioslosTarybos Prezidiumo Daugkart dainuotą būryje Pirmininko pavaduotojas M. JUNCAS-KUCINSKAS draugų — Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Toje dainoj sesulė rūpestėlį Sekretorius S. NAUJALIS audė, Vilnius, 1958 m. balandžio 30 d. Dainavo ją kai būdavo ilgu. ■ ■
Vėl, rodos, sukomės, nuo ‘ šypsenų apsvaigę Ir kaip seniau širdis džiaugsmų pilna. Iš tolimų kampelių, iš toliausių Tegu daina į sostinę aidės. Kai dainą tą visa širdim pajausi — Ir dienos tos, atrodo, nesibaigia J r ^ ur ^ 1 ‘ r gyventi ji padės ° l-lo~fr) Inc'ii onc n mn! inri cit Ir vakarai—su šokiais ir daina..
O sūkuriu patekęs vieno šokio Ir du ir tris sušoksi iš eilės! — Kaip „Klumpakojis" — nesurasi niekur tokio, Ir nematysi tiek linksmos „Našlės"!
Seni draugai susitiko vėl.
Nuotraukose: Kairėje — ra telio vidury kolūkio pirminin kas A. Bagdonas. Viršuje—ansambliečius svei kina universiteto Rektorius J. Bulavas. Dešinėje — žiūrovai po kiek vieno numerio karštai ploja.'
ml su Tarybų Sąjungos jau nimo delegacija vykti į Len kijoje vykstančią Tarybų Są jungos—Lenkijos jaunimo draugystės savaitę. Šie du ansamblio dalyviai Varšuvoje, Lodzėje, Poznanėje, Krokuvo je birbynėmis groja „Biržie čių polką”, lietuvių liaudies dainų pynę, lietuvių liaudies šoklus. Tai pirmasis Lietuvos istorijoje mūsų liaudies inst rumentinės muzikos pasirody mas už Lietuvos sienų. Len kijos jaunimo laikraščių pus lapiai liudija, kad universite to ansambliečiai ir šį kartą gerai atstovavo lietuvių liau dies meną. Universiteto ansamblis — kūrybingas kolektyvas. An samblyje jau seniai veikia kū rybinė grupė, kuri rūpinasi ansamblio repertuaru. 1956 m. balandžio-gegužės mėnesiais ansamblis išvyksta gastrolėmis po Tarybų Lietu vą. Su dideliu pasisekimu studentai koncertuoja Šiau liuose, Radviliškyje, Šeduvo je, Panevėžyje. Tais pačiais metais ansamb lis gauna geriausio Tarybų Sąjungos studentų meno savi veiklos kolektyvo vardą. Ūkanotą 1956 m. lapkričio mėn. 23 dieną Vilniaus stoty je — raudonų kepuraičių jū ra. Ansamblis vyksta gastro lėms i broliškas respublikas, 1957 metai* ansamblio istori joje bene patys reikšmingiausi. Nuo pat jų pradžios prasideda įtemptas darbas ry šium su paskelbtu konkursu dėl.) vykimo į Vl-ąjį Pasauli-
nį jaunimo ir studentų festi valį Maskvoje. Ir vėl ansamblis Maskvoje! Burtai lėmė taip, kad uni versiteto ansambliui pirmajam teko pradėti Tarybų Sąjungos jaunimo festivalio liaudies ansamblių konkursą. Pui kus pasiruošimas ir didžiulis atsakomybės jausmas davė savo rezultatus: kai kuria žiuri komisijos narių žodžiais tariant, konkursinis ansamblio koncertas buvo ne saviveikllnio, o didelės meninės kultūros profesionalinio ko lektyvo koncertas. Plati koncertinė veikla, įtemptas, tiesiog profesiona linis repeticijų darbas ap krauna studentus - ansamblie čius, pareikalauja iš jų be veik viso laisvalaikio. Tačiau vadovaudamiesi savo kolekty vo nuostatais, ansambliečiai rūpinasi visų pirma būti ge rais studentais, uoliai gilinti savo specialybės žinias, -da lyvavimą saviveikloje derinti su geru mokymusi.
Tik trečiasis koncertas Mes, pirmą kartą atėję į Aktų salę, nekantraudami laukėmė ansamblio pasirodymo. Koncertas padarė gerą įspūdį. Darnus orkestras, choras, nuo taikingi šokiai, — visa tai ne galėjo nežavėti. Netrukus paskelbiamas pri ėmimo konkursas. Tačiau tada dar trūko drąsos bandyti sa vo jėgas. Kartą, jan po Naujų Metų, sutikau savo seną pažįstamą. Išsišnekėjome. Pasirodė, kad ji ansamblietė ir esanti labai pa-
tenkinta. „Nors repeticijos ati ma daug laiko, bet niekis, kai mėgsti dainas ir šokius" — sakė ji. Tai ji ir prikalbino mane ateiti į linksmą ir drau gišką ansambliečių būrį. Greit vėl pasirodė skelbimai apie priėmimą į ansamblio orkes trą. „O kas jei pabandyčiau? Gal kartais ir pavyks?" — pa galvojau. Ir iš tikrųjų pavyko. Ne taip lengva, buvo iš mokti išgauti švarų ir aiškų muzikinį garsą iš kiekvieno skudučio. Iš pradžių įkyrėjau visiems namiškiams ir kaimy nams, bet dabar jau apsiprato. Aš irgi'apsipratau, išmokau partijas, nors dar ne visas. "OO-asis ansamblio koncer nas — man tik trečiasis. Bet tai visai nesvarbu — prieš akis jų dar labai daug. Be koncertų, dar reikia nemažai dirbt’ tiek repeticijose, tiek ir namie. Tačiau tai manęs ne baido. Jeigu jau groti, tai g-oti tik gerai ir būti geru savo dalyko žinovu. Paskuti nysis, koncertas įpareigojo dirbti daugiau ir geriau, pa teisinti garbiną ansambliečio vardą. H. Kobeckaitė IFF I k stud.
MUSŲ TURISTAI KELIAUJA r
(Ištraukos iš turistinio dienoraščio)
Švenčių dienomis UTK orga nizavo turistinį žygį maršrutu Kaunas — Jurbarkas. Žygyje dalyvavo 12 įvairių jakultetų studentų. Iš kelionės turistai grįžo įdegę saulėje, žvalūs, pa siruošę su naujomis jėgomis su. tikti egzaminų sesiją. O kiek naujų įspūdžių! Na, bet geriau pavartykime dienoraštį.
kurie jau baigia sudūlėti, Kai kurie tikrai meniškai išdrožinėti. Atkulniuojame į Vilkiją. Jau iš toli mus pasitinka raudonšoniai, skardiniais pakraščiais bažnyčios bokštai. Bažnyčia gotiško stiliaus. Vilkija nedi delis miestelis. Viena jo da lis išsidėsčiusi ant kalvos, kita ritasi pakalnėn į Nemuną. Na mai daugiausia vienaaukščiai, mediniai. Pavakare pasiekiame Ringovės mišką. Prasideda vakarinė ruo ša. Sį kartą visi greičiau užmie ga. Prie laužo lieka budėtojai. Tylu. Pradeda ūbauti špokas. Kaime amsi šunys. Auštant prabyla paukščiai. Miškas net skamba. Kokia puiki gamta!
1 DIENA. Vakar vakare priemiestiniu traukiniu atgirgždėjome į Kau ną. Skubėjome į Romainius ir čia, lieknų pušų užuovėjoje išsi tempėme palapines. Sis darbas sunkokai sekėsi, nes trukdė tamsa, o kai kas dar tik pirmą kartą gyvenime statė palapinę. Pagaliau pasiruoštame miegui. Bet nors ir nuvargę, dar ne 2 DIENA. greitai užmerkėme akis. Kažkas samprotavo, kad „Tauro” lovo Iš palapinės viena po kitos se truputį patogiau miegoti, kaž lenda suveltos, galvos. Musų kas piktinosi kaimyno ilgomis laukia kelionė. Po valandėlės jau Kojomis, kitas dūsavo, jog pro paliekame mus svetingai pri ploną ,;pamirkos” dugną į šon ėmusį mišką. Pereiname Duby kaulius remiasi šaka... O visgi sos'tiltą, įžengiame į Seredžių. savotiškai įdomu miegoti pala Užsukame į Belvederio pieni pinėse. Nuovargis įveikia mus. ninkystės technikumą. Seniau Vienas po kito nutyla balsai. čia buvo ištaigingi K. Burbos Ryto saulė maišė rūką, glos rūmai. tė pušų kamienus. Keliamės, Pietūs, Rūksta tauzas. Susiskubiai pusryčiaujame. Einame pažįstame su čionykščiu kaimu. plentu, link Raudondvario. Kai Linguojame vėl Nemuno pa rėje tyvuliuoja plačiai išsiliejęs krante. Čia labai gausu sodų. Nemunas. Dar paplentėje teliu- Panemunėje išsirikiavusi eilė kuoja bangelės. Artėjame prie namų. Tai Veliuona. įkopiame į Raudondvario. Atsiveria puikus Gedimino kalną. Kalne kuklus vaizdas. Ištvinęs Nevėžis sprun granitinis paminklas. Padavimas ka į Nemuno glėbį.. Ant kalvos sako, kad čia šaunamuoju gink balta, išprausta saulės Raudon lu buvo nukautas kunigaikštis dvario bažnyčia, apirę, apgriuvę raudonos pilies sienos. Ji pri Gediminas. Palikę Veliuoną, pradedame klausė Radvilams, Zabielams ir paskiau Tiškevičiams. 1840 m. galvoti apie nakvynę. Įsmunka buvo restauruota. Mes apžiūrime me į šilą. Temsta. Palapinėse pačią pilį, išlandžiojome po tuoj aptyla triukšmas. drėgnus rūsius. Vėl keliaujame. .. .Paplentėje dunkso sodybė 3 DIENA. lės, iš kaminų kyla dūmai. Daž Dulka lietus. Šaltoka. Skubiai nai randame kryžių, rūpintojėlių,papusryčiavę einame. Vėjas pu-
čia tiesiai į veidą. Spartiname žingsnį ir pasiekiame Raudonę. Raudonės pilis užima didoką plotą, kampuose dantyti bokš tai. Viena dalis jau nugriuvusi. Einame, einame, o miško ne randame. Reikia pietauti. Paga liau pasiekiame krūmokšniais apaugusi kažkokį piliakalnį. Čia galime gaminti pietūs, apšilti t prie laužo... ...Vėl žengiame tolyn. Prisi artiname prie Vytėnų pilies. Ap link pilį — platus perkasas, pil nas žalio vandens. Su įdomumu apžiūrime pilį, rūsius (sako, kad dvarininkai čia kankindavo bau džiauninkus). Lipame į pilies bokštą. Bokš te labai įdomios angos. Palikę pilį einame į mišką, kad galėtume sušilti palapinėse, pavakarieniauti.
4 DIENA. Iš ryto turime anksti keltis. Skubame į Jurbarką. Puikus miestukas, apglėbęs Nemuno pa krantę. Atvykę, probėgom ap žiūrime Grybo memorialinį mu ziejų. O paskiau skubame į prie plauką ir vos suspėjome į gar laivį. Dabar turime pasiekti Kauną, ir pagaliau grįžti į Vil nių. O kaip įdomu keliauti po gim tąjį kraštą. Kiek daug naujų įs pūdžių! Atsirado puikių naujų draugų. Keliauti, pažinti, kurti! V. Račkaitis
Studentiška enciklopedija A — auditorija (100) — vieta, kur I kurso studentai ruko (kaip Ivaškevičius), triukšmauja (kaip Urbonas ir Ūmontas) ir nesiklauso paskaitų (visa „galiorka"). B — Barkauskas, IV kurso studentas, amžinai turintis akademinius įsiskolinimus ir amžinai nelankantis pa skaitų. C — cirkuliacija piniginė — procesas, kada kai kurių fa kulteto studentų stipendija paverčiama į degtinę. D — duetas (Nagio su Bobrovu). Daugiau tokių duetų! F — foto būrelis — įsteigtas šių mokslo metų pradžioje ir numatantis savo darbą pradėti sekančiais metais (apie neveikimo priežastį žiūr. vanduo). G _ gaudyti įskaitas — tenka tiems kurie per semestrą nesiruošia. Į — įsakas gruodžio mėn. — kaip jis nemaloniai veikia gali paliudyti gavę parų Michalčionok, Šadeeika ir kt. K — konferencija — XI SMD konferencija, kurioje daly vavo I viešnia iš Leningrado ir vienas svečias iš I kurso. L — lakas — greitai garuojantis skystis, pastebimas beveik ant kiekvienos fakulteto merginos rankų(?) nagų. M — miegas — nors ir gaila, bet nepateisinama priežastis nelankyti paskaitų. N — „nagas” — kai kurių fakulteto studentų nuomone, ne geriantis studentas. P — principingumas — saldi šypsenėlė ir užjaučiantis bal selis komjaunimo susirinkimų metu (toks pats, koks būna pas Galinytę ir Gurgždytę). S — sekmadienis — vienintelė savaitėje diena, kada gali ma miegoti kiek tik nori ir nesibijoti jokios komi sijos. š — šiukšlynas — tam tikra vieta bendrabučio kambaryje, kur visus metus kaupiamos šiukšlės ir iš kur Išve žamos tik sekančiais mokslo metais naujų kambario gyventojų. y _ vanduo — gamtoje plačiai paplitęs vandenilio ir de guonies junginys, kurio, deja, jau metai kai negausi mūsų fakultete. („Mūsų naujienos (TMF)
Dovy/zaus KILZITLLLČLO nuotykiai
Nuliūdęs „Spyglys” prane ša, kad praeitame numeryje jis be reikalo spaudė kairę Ribokui („Tauro” sienlaikraščio re daktoriui). Gegužės Pirmosios proga išėjo dar vienas „Tauro šluotos” numeris.
i
: <• P P
P <• <» <• <►
Gegužės 6 dieną ryšium su Spaudos diena įvyko universiteto sienlaikraščių apžiūra, Į apžiūrą buvo pristatyti visų fakultetų sienlaikraščiai ir kai kurių fakultetų satyriniai sienlaikraščiai. Žiuri komisija geriausiais pripažino ir premijuoja c šiuos sienlaikraščius: I vieta ir 200 rublių premija — Istorijos-filologijos fakulteto sienlaikraščiui „Už tarybinį mokslą" (redaktorius Krapas). II vieta ir 100 rublių premija — Flzikos-matematikos fakulteto sienlaikraščiui „Mokslą į gyvenimą" (redaktorius Slavėnas). III vieta ir 50 rublių premija — Medicinos fakulteto sienlaikraščiai „Tarybinis medikas" (redaktorius Gratkauskaitė). Iš satyrinių sienlaikraščių geriausiu pripažintas ir paskirta 150 rublių premija Medicinos fakulteto „švirkštui” (redaktorius Andriulis). Žiuri komisija.
<’ 1 1
1 1 1 1 1 1 ŠĮ KARTĄ SVEČIUOJASI 1 * f SATYRINIAI SIENLAIKRAšCIAI
ATSISKAITĖ IV kurso studentai iki Ge gužės Pirmosios turėjo įmonė se įsteigti „Raudonojo Kry žiaus” organizacijas, bet bcveik niekas to nepadarė.
KONVEJERIU V k. studentė Valaitytė turi nemažai įsiskolinimų. Keturis kartus ji davė dekanatui raš tiškus pasižadėjimus ir keturis kartus jų neįvykdė. „švirkštas” (MMF)
„Švirkštas” (MMF)
.
9Q-be
Redaktorius A. LOZURAITIS DĖMESIO!
— Ir padėjom kryžių ‘.Raudonojo Kryžiaus”. „Švirkštas
L^nktyniauja dviratininkai
Spartako" stadione
Balandžio 5 d. respubliki niame „Spartako” stadione Šiomis dienomis vyko LTSR įvyko pirmosios šiais metais Aukštųjų mokyklų VII sparta tarptautinės rankinio rungty kiados dviratininkų lenktynės. nės. Teisėjo švilpukas į ža Mūsų universiteto dvirati liąją veją iškviečia Vengrijos ninkai respublikinėse aukštųjų „Cepelio” klubo ir USK ran mokyklų varžybose savo ko kininkus. Žaidimas prasideda didele sparta. Kova vyksta mandas išstatė pirmą kartą. apyilgiai, nors varžybos pra Suvedus bendrą rezultatą, mūsiškių atakomis. mūsų universiteto komanda ir sideda Įvarčius pradeda „Cepelio” Šiaulių' Pedagoginio instituto rankininkai. kapitonas komanda pasidalino 5—6 vie Urbonas tuojUSK tai pat nugink tomis. Kadangi oro sąlygos bu luoja vengrų vartininką. vo nepaprastai blogos ir dėl USK rankininkai nespėja antro atskyrio kovoti nebuvo prie savo vartų. Tuo net prasmės, tai stengėmės lai sugrįžti vengrai ir toli mėti prieš KKI ir KPI.. Tarp pasinaudoja mais tiksliais metimais pelno moterų kova vyko dėl to, kas tašką po taško. Gerai užden atstovaus respubliką Visasągę pagrindinius mūsų metikus, s---- — -----------varžyjungtinėse sezoninėse jie greitai puola, tiksliai pa bose. suoja, tai padeda surasti Vyrai pasirodė silpnai, ka klaidas mūsų gynime ir ne dangi dviračių sekcija mūsų trukdomai smogti į vartus. universitete egzistuoja tik pir Baigiasi pirmo kėlinio mi mi metai. Gerai pasirodė Si- nutės. Rezultatas 9:2 „Cepe lio” naudai. Paskutinėje mi manauskas, vienintelis viršijęs nutėje Šakalys pelno dar vie antro atskyrio reikalavimus. ną tašką. Taip 9:3 baigėsi pir V. Surgintas masis puslaikis, is^a
LV 08538
... yza/yfeaiKčv •yttaĄivčzĄC'• •
Pertraukos metu, gerai iš analizavę klaidas, antrame puslaikyje USK rankininkai žaidžia geriau. Dabar jie ge riau dengia, greičiau puola, tiksliau pasuoja, dažniau ap šaudo priešininko vartus. Re zultatas auga universiteto sportininkų naudai... Į antro puslaikio pabaigą mūsų spor tininkai padaro gynime kele tą klaidų... Likus kelioms minutėms iki antro kėlinio pabaigos, uni versiteto rankininkai suruošia dar keletą puikių atakų ir vengrų vartininkas dar du kartus išima kamuolį iš savo vartų. Nors antrame puslai kyje mūsiškiai gerai žaidė’ bet nepasisekė persverti re zultato savo naudai. Sušvilpia paskutinis teisėjo švilpukas. Rezultatas 14:10 „Cepello” komandos naudai. Šis susitiki mas (nors ir pralaimėtas) pa rodė, kad dar padirbėję, mūsų rankininkai pasieks puikių pergalių. „Taryb. studento” inform.
Ūk-SENIŪNAI NEŽYMI PASKAITŲ
PRALElPlNĖJlMO
(FAKTAS)
M ES ,2 KURSO SENIU VIENINGAI UŽREIŠKIAME, KAD VISOMIS PRIEMONĖMIS KOVOJAME, KAD IAIMĖ" 1UME KONKURSĄ, KAt ŠIOJ DIDŽIOJ KOVOJ 8US IR MŪSŲ DARBO PAlFLĖl
TARR KITKO,SųPAlELĖ*NE TOKIA MAŽA1.
Gegužės 14 ir 15 dienomis Politinių ir Mokslinių žinių draugijos patalpose organizuo jamas studentų ateistinis semi naras. Seminaro tikslas — supa žindinti klausytojus su aktua liais ateistinio darbo klausi mais, paruošti propagandinin kus, kurie atostogų metu galė tų pravesti pasikalbėjimus bei paskaitas ateistinėmis temo mis. Seminare bus skaitomos paskaitos apie krikščionybės atsiradimą Lietuvoje, apie re ligiją ir moralę, apie religiją ir moterį, apie ateistinės pro pagandos uždavinius. Bus de monstruojami įvairūs filmai, veiks paroda „Mokslas ir reli gija". Seminaro dalyvių dalis gaus literatūros mokslinėmsateistlnėms konferencijoms ir klausimų-atsakymų vakarams. Seminaro klausytojus kom plektuoja fakultetų komjauni mo biurai. Studentai, besido mintieji ateizmo propaganda ir norintieji dalyvauti semina re, kreipkitės į fakultetų kom jaunimo biurus. Partinis biuras ir Komjaunimo komitetas jRpr«.ĄĮW4Vį:!ill't Jį
Medicinos fakulteto II kurso studentui Laimiui MARTINKĖNUI, mirus jo mylimai ma mytei, reiškiame gilią užuojautą. Kurso draugai
„Mūsų naujienos” (TMF)
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto gatvė Nr. 3, telefonas 7-79-17. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leidyklos speustuvė.
Užs. Nr. 738