VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESI
O
o
rararm
V <
1958
m. gegužės 15 d. ketvirtadienis
★
☆
GINA DIPLOMINIUS
♦
☆
Susitikimas su latvių rašytojais
Matematikos spec. penkta Karštais plojimais pereitą kursiai gina dlplominiūs dar studentai pasi bus. Labai gerai įvertinti ketvirtadienį tiko latvių ir lietuvių jaunuo geometrų Simanausko, Ba- sius rašytojus. činsko, funkcionalų — SurvyApie dviejų broliškų res los, Tonkūnaitės, Grikepelv- publikų draugystę, kultūrinį tės, Pankauskaitės ir kitų bendradarbiavimą kalbėjo IFF dekanas doc. Palionis, rašyto darbai. jas M. Sluckis. Trečiadienį matematinės — Lietuvius ir latvius ri analizės katedroje diplomi ša nuoširdi draugystė, — pa nius darbus viešai gynė Ste žymėjo M. Sluckis. — Gal ponavičiūtė — „įvairūs pa dėl to mus kai kas ir painio grindiniai konforminio pavaiz ja. Antai, kartą manęs Mask davimo teoremos įrodymai", voje paklausė: „Jūs lietuviš kalbate?” —- „Taip.” — Stonkutė — „Funkcijų sąvo kai „Vadinasi, jūs iš Rygos”. kos vystymas vidurinėje mo A. Skalbė latvių jaunųjų kykloje” Segal — „Rioų są rašytojų delegacijos vadovas, vokos įvedimas vidurinėje supažindino studentus su lat mokykloje”, Vaikuty:ė — vių jaunaisiais rašytojais, „Apie sąryšį tarp sveiko funk kiekvieną šiek tiek jumoristišcijos augimo ir geriausios ap kai apibūdindamas. Susidomėję studentai kiau roksimacijos”, ujarvidytė ksėsi latviy^ir lietuvių „Apie ortCįonalių funkcijų s'd1 poetųjaunųjų eilėraščių. Nors mūsų jtt -išvestinėmis sistemas”. svečiai daugumą savo eilė E. Sapagovaitė raščių skaitė latviškai, tačiau
tai, ką nori išreikšti poetas, kiekvienas suprato. Eilėraščius skaitė A. Brydaka ir J. Marcinkevičius, O. Lisovska ir V. Mozūriūnas, V. Grenkovas ir P. Širvys. Plo jimais palydimi jaunųjų poetų J. Auzlnio ir A. Maldonio, J. Stulpano, A. Baltakio ir J. Jakšto, H. Galinčo ir A. Drilingos pasirodymai. Aplodis mentų susilaukė A. Skalbės, V. Reimerio, J. Vaičiūnaitės, E. Matuzevičiaus, J. Plletnieko ir A. Jonyno eilėraščiai. Šiltas svečių sutikimas, linksma, nuoširdi nuotaika — taip galima apibūdinti latvių ir lietuvių jaunųjų rašytojų draugystės vakarą. Mūsų ansambliečiai sve čiams davė 501-ąjį koncertą.
TALKINI N K A U J A M Diena po dienos gražėja mūsų sostinė. Gatvės pasipuo šta naujais medeliais, o aikš tės ir skverai apsodinami de koratyviniais krūmais, gėlė mis. Talkininkauti sostinės ..ža liojo ūkio” darbuotojams atėjo jaunieji entuziastai — Vilniaus aukštųjų mokyklų studentai. >,. . . Aukštaičių gatvė. Kiek vieną dieną čia ateina didelis būrys universiteto studentų. Jie tvarko gatvę, kasa duo bes medeliams. Šioje gatvėje studentai įsipareigojo paso-
dinti 142 liepas, tikriau sa kant, ne pasodinti, o tik iš kasti duobes, nes bus sodina mi dideli medžiai. Tam reika lingi kranai ir kita technika. Studentai jau iškasė apie 60 duobių. Ir dabar darbai sustojo, nes keičiasi apželdi nimo projektas. Dabar numa tyta sodinti medelius dviem eilėmis ir tas darbas atideda mas ateičiai. Šiais metais sužaliuos tik viena Aukštaičių gatvės pusė, o želdinimo darbai bus baigti tik kitais metais. A. Minevičius
Dar prieš Gegužį pirmojo, antrojo ir trečiojo kursų me dikai ėmėsi tvarkyti kiemą prie savo fakulteto. Nuvalė šiukšles, privežė juodžemio. Dabar jau sukasti darželiai, beliko pasodinti gėles.
***1
Antradienį pirmo kurso pirminė komjaunimo organizacija svarstė, kaip ruošlasi Kaina 20 kap. ezgaminams kurso komjaunuo liai. Kai kurie dar neatlikę pratybų, kai kurie mažokai mokėsi semestro metu, Dabar laikas pasitempti.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 15 (293)
Medicinos fakultete
Rašytojai studentų tarpe.
Galvojama ir apie vasarą. Daugumas studentų važiuos į melioracijos darbų sto vyklas. Komjaunimo biuras Jau gavo apie 40 pareiškimų. Į stovyklą važiuos daugiausia pirmųjų kursų studentai. !»♦«! Išleistas naujas biuletenio „Viskas įdomu” numeris. Tai savotiškas sienlaikraštis. Čia klijuojamos iškarpos iš lietu viškos ir rusiškos medicininės spaudos, verčiami įdomesni straipsniai iš užsienio medi cininės spaudos. Biuletenį leisti sugalvojo komjaunuoliai-aktyvistai. Dau giausia čia dirba D. ščiupakas, K. BItautaitė, J. Guntulytė, A. Vidugiris. A. Meduraitė
Šaunlesiems šokėjams, daini ninkams svečiai taip pat ne pagailėjo plojimų. Už įdomų koncertą visų latvių jaunųjų rašytojų vardu padėkojo delegacijos vadovas A. Skalbė. J. Vaičkus
MUStl
ŽMONĖS
Paprasta moteriškė Senutės veidas surimtėja. Ji Jau buvo vėlus vakaras, ir studentai vienas po kito Iš pasineria į praeitį, prisimena centrinių universiteto rūmų savo jaunystę. skirstėsi į namus. Rūbinėje .. .Ėjo 1918—1919 m. m. paltai praretėjo, garderobi- Vilniuje tai lenkai, tai vokie nlnkė jau atsisėdo ir pasinėrė čiai. Sabinai su dideliu vargu j žurnalo skaitymą. Pajutusi pasiseka baigti gimnaziją. mano žvilgsnį, senutė pakėlė Jautri ir švelni mergaitė, karš galvą ir, matydama, kad aš į tai mėgstanti knygas, svajoja ją dar žiūriu, švelniai pasakė: apie studijas, mokslą. Nepa — Naujas, man ką tik at prastai mėgo ji istoriją. Ir štai nešė, „Frau von heute”. Tai Sabinai nusišypso laimė: ji stu todėl ir noriu greičiau perskai dentė. Bet neilgam. Žūsta tė tyti. Įdomu. vas. Šeima, atsidūrusi be glo Šito žurnalo numerio dar bėjo ir maitintojo, pergyvena ir aš nebuvau mačiusi. Mes įvairiausius vargus. Sabina abi pradėjome jį žiūrinėti, kal priversta ieškoti darbo, kad bėtis. Besikalbant aš pajutau galėtų pragyventi kartu su šei nepaprastai didelę simpatiją ma. Ir štai darbas. Atsiranda šiai kukliai, paprastai moteriš kiti rūpesčiai, kiti vargai. kei, mūsų garderobininkei Sa Apie mokslą jau ji nebegalvo binai Carnec. Gal būt, mažai ja. O gyvenimas jauną mote kas iš mūsų studentų žino apie rį blaško. Pagaliau jos svei ją kaip žmogų, o pažįsta vien katą susilpnėja. Anksčiau dir tik kaip garderobininkę. . . busi ligoninėje, dabar pati į ją Dirbdama universitete de atsigula. Bet negi galima daug vintus metus, ji pažįsta beveik žiūrėti savęs, savo sveikatos, visus studentus. Jau nekalbant kai ir motina, prislėgta sun/ apie pirmakursius, kurie kiek kaus gyvenimo, atsigula į pa vieną rytą nepasigaili senutei talą. Vėl Sabinai vargai, /ne šypsenos, ją gerbia ir visi dip malonumai. O karas dar/ * iš lomantai. . . blaško šeimą, ir Sablny'lieka Ir iš tikrųjų, kai žiūri Į šias viena vienintelė su savo ser malonios senutės išvagotą gančia motina. . . / smulkutėm raukšlytėm veidą, Pagaliau ji pradeda dirbti taip ir norisi pasakyti jai šil J'dŠ jėgos dvigu tesnių, linksmesnių žodžių, pa universitete. linksminančių Jos vienatvę. bai padidėjo:/ — Jaup.mo tarpe aš ir pa Bet ne, negalima sakyti vie natvę. Dabar, universiteto šei ti atjaunėjau, — šypsosi senu moje, ji nesijaučia vieniša, o tė. ^-'Smagu man čia dirbti, gyvena kartu su visais studen-. /ftai jauti studentų pagarbą, tais, kartu pergyvena jų nęZ kiekvieną kartą matai jų besi šypsančius, laimingus veidus, sėkmes ir džiaugsmus. — Buvau ir aš jauna, rgj Ech, gera jiems, laimingi. taip pat mokiausi, laikiau 'eg Kalbamės su ja ir toliau. zaminus, jaudinausi,sako Ji — aistringa muzikos mėgė drg. Carnec. — Tk'k 'nevisada ja. būna taip. .kal4r nori, svajoji. Pati skambinu pianinu, -------gal būt, todėl jis man taip ir patinka, — prasitaria drg. Carnec. — Su muzika ir daina, tikriausiai, ir į aną pasaulį nueisiu, juokiasi. — Na. o su kinu, tai kai kada man ir vargas. Kiekvieną sekmadienį jaučiu pareigą aplankyti du ar tris filmus. O mažyčiame Sabinos kam barėlyje pirmoj eilėj į akis krenta išdidi etažėrė. pilna pilnutėlė knygų. Čia galima pamatyti ir Krašaveskį, ir Mic kevičių, ir išverstą į lenkų kal bą Gorkį. — Knygos irgi mano sti chija. Juk aš esu viena, tai vis skaitau. . . — kukliai sa ko senutė. Po valandėlės aš atsisveiki nu su drg. Carnec. Nueidama galvoju, kokia puiki ši pa prasta moteris — mūsų gardėrobininkė!
Foto A. Šarkio (ELTA).
T. Virpšaitė ,-r
IŠ KOMJAUNIMO ISTORIJOS
turėjo tam tikrą patyrimą. To litinis būrelis, literatūros, spor bar kultūros ministro pavaduo ji grupė ir buvo ta užuomaz to būreliai ir t. t. Spalio — tojas), I. Zaksas (dabar filoso ga, aplink kurią pradėjo for lapkričio mėn. universitete su fijos katedros docentas), Marmuotis Vilniaus universiteto sikūrė ir studentų profesinė guolytė (dabar darvinizmo ka komjaunimo organizacija. sąjunga, Liaudies pagalbos tedros vyr. dėstytoja), D. LiuAtėjo ilgai laukta diena — organizacija. Šios organizaci bockis (žuvo partizanų būryje), pačius aktyviausius universite jos pirmininku buvo išrinktas S. Magaramas (dabar „Vaka to Jaunuolius Vilniaus LKJS studentas-chemikas L. Jasins- rinių naujienų” redaktoriaus komitetas priima į komjaunimo kas (dabar docentas. Organi pavaduotojas) ir kt. Tai buvo kiekvienam iš nės chemijos katedros vedė dentijos dalis, kuri, nežiūrint eiles. didelė Vilniaus studentija nebuvo garbė, ir kiekvie jas). Neužteko to, kad kom teroro ir žvalgybos, pati žino mūsų tomis dienomis jautė, ko jaunuoliai patys gerai mokytų užsidariusi vien tik tarp seno jo ir tarp kitų skleidė tiesą nas jo universiteto sienų. Savo kią didelę atsakomybę jam su apie visuomenės santvarkas, teikia komjaunuolio vardas. si ir būtų pavyzdingais studen veiklą ji išplėtė ir už jo ribų. apie komunizmą, apie Tarybų Mes buvome su tvirta pasau tais. Komjaunuoliai privalėjo į Su komjaunuoliška energija ir Sąjungą, apie LKP ir komjau lėžiūra, tvirtai tikį Tarybų val mokslo atgijimo sąjūdį įtrauk jaunatvišku entuziazmu, mes ti visų fakultetų studentus. nimą, apie Liaudies Pagalbą džios pergale. Reikėjo padėti Partijai ir uni padėjome miesto komjaunimul (MOPR’as). Ta dalis — tai re Universiteto komjaunimo or versiteto vadovybei paruošti organizuota komjaunimo darbą voliucinė universiteto studen ganizacijai iškilo nemaža už įmonėse, įstaigose, kuriant tija. Pritraukusi dorus, pažan davinių: padėti Partijai, Tary tiek mokslinėmis žiniomis, tiek vaikų klubus, ypač miesto pa politiškai tvirtus specialistus. gius studentus, ji susibūrė į bų valdžios organams sudaryti kraščiuose, dalyvaujant Jauni dvi organizacijas (legalias) — studentams tinkamas mokymo Universiteto komjaunimo or mo spaudoje, pravedant įvai „Kultūros” (buv. „Scientia”) si sąlygas, teisingai paskirsty ganizacija, kaip ir visas Lie raus pobūdžio politines ir kul draugiją ir žydų studentų „šo- ti stipendijas ir bendrabučius, tuvos komjaunimas, 1940 m. tūrines priemones. Tuo metu, lapkričio mėn. viduryje pergy lom-Aleichem” draugiją". kai mūsų respublikoje pirmą steigti studentų komitetus, 1940 m. liepos mėn. dieno pertvarkyti studentų organiza veno didelius ir džiugius įvy kartą vyko pasiruošimas rinki kius: Lietuvos Komunistinio mis Vilniaus universiteto revo apvalyti jas nuo korpo- Jaunimo Sąjunga buvo priimta mams į TSRS Aukščiausią Ta liucinė studentų dalis, Vilniaus cijas, rantizmo, ir šovinizmo į Visąsąjunglnę Lenino Komu rybą, studentai-komjaunuoliai komjaunimo komitetui vado šiukšlių irfašizmo nistinio Jaunimo Sąjungą. Su aktyviai įsijungė į rinkiminę vaujant, įsijungė į respublikos Prasidėjo 1.1. 1940—1941 moks didžiausiu džiaugsmu sutiko kampaniją. ekonominį, politinį ir visuome lo metai. Vilniaus universiteto mūsų komjaunimas šį nutarimą 1941 m. birželio mėn. 22 d. ninį gyvenimą^ studentai, kurių avangarde bu — būti garbingų Lenino Kom fašistinės Vokietijos klastingas Ruošiantis įlinkimams į Liau vo komjaunuoliai, ėmėsi dar jaunimo kovotojų gretose, va užpuolimas nutraukė mūsų dies Seimą, pravedant žemės bo. Buvo įsteigtas studentų dintis Lietuvos Lenino Komu pradėtą kūrybinį darbą. Dalia reformą, įmonių ir fabrikų na klubas, atidaryta skaitykla, bi nistinio Jaunimo Sąjunga. Į komjaunuolių pa cionalizaciją, dalyvaujant spau blioteka, sukurti politinio la universiteto komjaunimo orga universiteto sitraukė į šalies gilumą, įsto doje, universiteto jaunimas at vinimosi būreliai. nizaciją įstojo geriausieji, pa jo į Tarybinės Armijos eiles, liko nemažą darbą. Klek vėliau, lapkričio mėn. žangiausieji studentai. Padi Artėjo mokslo metų pradžia. viduryje, kultūriniam darbui dėjus organizacijos , aktyvui, įsiliejo į Lietuvišką junginį. Nemaža mūsų draugų komjau Iškilo labai rimtas uždavinys pagerinti studentų komitetas pagerėjo darbas ir įtaka ki nuolių kovėsi su priešu parlS— padėti universiteto vadovy sudarė Studentų namų t. y. tiems studentams. Komjauni za'hų būriuose. Neišdils iš mū bei, kad mokytis būtų priimti bendrabučių valdybą. į jos su mo organizacijų darbe akty sų atminties žuvusių kovoje su tiktai darbo įmonių vaikai, iš dėtį įėjo A. Sereika, J. Genys, viai dalyvavo I. Povilavičlūtė valyti universitetą nuo priešiš B. Jėčiūtė. L. Karpelytė, J. (dabartiniu metu „Tarybinės vokiškais Okupantais draugų kų elementų. Prie šio darbo Kulys ir I- Zaksas. Buvo su moters” žurnalo redaktorė), vardai, atidavusių savo jau nas gyvybes už mūsų laisvą prisidėjo tas pažangiųjų stu organizuoti saviveiklos būre Subatavičius (šiuo metu dirba Tarybų Lietuvą. dentų branduolys, kuris jau liai, marksizmo-leninizmo po leidykloje), T. Černiauskas (da D. škliarinskis
Darbo pradžia 1940 metų vasara! Lietuvos Komunistų partijai vadovau jant, Tarybų Sąjungai pade dant, Lietuvos darbo žmonės nuvertė fašistinę valdžią. Dar bininkai ir valstiečiai, pažan gioji lietuvių inteligentija, kupini sumanymų ir energijos, ėmė petys tvarkyti savo gyve nimą, statyti naują, tarybinę Lietuvą. Kartu su visa liaudi mi Lietuvos jaunimas, komjaunimui vadovaujant, įsijun gė i naują kūrybinį darbą. Lietuvos Komunistinio Jau nimo Sąjungos Centro Komi tetas savo atsišaukime „į Lie tuvos jaunimą”, 1940 m. lie pos mėn. 4 d., „Komjaunimo tiesos” numeryje rašo: '„Lietuvos jaunime! Skaitlin guose mitinguose ir demon stracijose tu reikalavai legali zuoti Lietuvos Komunistinę Jaunimo Sąjungą (LKJS). Ta vo karštas troškimas išsipil dė. . . . . .LKJS kovoja, kad moks las būtų prieinamas darbo jau nimui. Bet tam, kad mokslas būtų tikras, teisingas mokslas LKJS reikalauja pašalinti iš mokyklų ir universitetų reak cinius mokytojus, profesorius bei reakcinius mokslo vadovė lius. . .”. Sis LKJS Centro Komiteto
kreipimasis į Lietuvos jauni mą rado platų atgarsį ir karš tą prtitarimą pažangios studen tijos tarpe. Universitetuose, ypač Kau ne (Vilniaus universitetas 1939 metų pabaigoje buvo uždarytas, ir tik 1940 metų pavasarį humanitariniai fakul tetai persikėlė į Vilnių), buvo labai daug įvairiausių studen tų organizacijų ir draugijų. Studentas O. Kapras, 1940 m. liepos mėn. 30 d. „Kom jaunimo tiesos” numeryje taip apibūdina Kauno universiteto studentų organizacijų veiklą: „Pagal politinės sroves iš siskyrė trijų rūšių korporaci jas: 1. Ateitininkų — jų buvo gausiausia. Prisidengusios „ar timo meilės” skraiste, Jie ak tyviai rėmė Lietuvos buržuazi ją Ir jos „kultūrą”, aktyviai dalyvavo visose šovinistinėse akcijose, aktyviai kovojo prieš revoliucinę studentiją. 2. Fašistų-smetonlninkų neolituanai ir voldemarininkų „Lietuva” (o Vilniuje „Geleži nio vilko” korp !). 3. Varpininkai—liaudininkų atstovai, paskui pasukę aiškiai šovinistiniu ir antitarybiniu ke liu. Bet buvo ir yra viena stu
LKP X SUVAŽIAVIMAS IR MŪSŲ UŽDAVINIAI VVV partinio biuro sekretoriaus drg. V. Knzmmskio pranešimas atvirame partiniame susirinkime 1958 m. gegužės 7 d. * Lietuvos Komunistų partijos X suvažiavimas suvedė
toliau, juo labiau mes įsitikiname, kad dėstytojų ryšiai sui raštų tome. Siame straipsnyje mėginta supažanglnti reakcinę studentais silpsta, politinis darbas grupėse nevyksta. Nese Vaižganto politinę veiklą. niai partinis biuras, komjaunimo komitetas ir dekanai pa Rimtų trūkumų yra ir dėstymo darbe. Dėstomasis darbas tikrino politinį darbą akademinėse grupėse. Ir dabar, nors; nepakankamai siejamas su dabartimi, su aktualiais komunis ir labai pavėluotai (kitos aukštosios mokyklos jau seniai tą tinės statybos uždaviniais. Paskutinio laikotarpio kursus — suprato ir padarė organizacinės išvadas), mes visiškai tvii - nuo Spalio socialistinės revoliucijos iki 1940 metų ir lietu tai įsitikinome, kad panaikinus grupėse privalomas politva- vių tarybinę literatūrą skaito palyginamai jauni dėstytojai, landas, už kurias buvo atsakingi dėstytojai, pollttnls-auklė- o daugiau kvalifikuoti ir turį mokslinius laipsnius bėga į jamasis darbas grupėse susilpnėjo. Tiesa, kai kuriose gru žilą praeitį. į ankstyvespių laikotarpių literatūrą. pėse paėmė šį darbą į savo rankas pirminės komjaunimo Kai kurie dėstytojai labai mažai sieja medžiagą su kal organizacijos. Kai kurios jų (kaip I k. žurnalistų. III k. bamojo laikotarpio visuomeniniu gyvenimu, rašytojo pasau istorikų ir kt.) organizuoja įdomias politmaslnio darbo prie lėžiūra, o susitelkia į kūrinių formos nagrinėjimą. mones. Bet tokias organizacijas galima suskaičiuoti ant pirš Visai nepatenkinamas yra katedros vedamas auklėjamasis tų. Daugumoje akademinių grupių beveik nevedamas joks uarbas studentijos tarpe. Katedra ir jos buvusi vedėja M. politinis auklėjamasis darbas. . . atskirose akademinėse gru Lukšienė iš esmės nekovojo prieš nacionalistines nuotaikas pėse pasitaiko, kad, planuojant komjaunimo ir profsąjungos studentų tarpe. 1956 m. katedra rekomendavo į aspirantūrą darbą, pasigirsta balsai: ,,Neplanuokite nuobodžių susirinki nacionalistinio-šovinistinio raugo prisigėrusį studentą mų politinėmis temomis, vistiek jų nepravesite”. Neseniai kurio vėliau Švietimo Ministerija nepriėmė į dar Gamtos m. fakulteto komjaunimo organizacijos darbas buvo Martišių, bą. svarstomas universiteto komjaunimo komiteto plenume. Pa Neseniai universiteto partinis biuras susipažino su llteraaiškėjo, kad daugumoje akademinių grupių politlnls-auklė- lūros-kritikos būrelio veikla. Sunku suprasti, kaip Lietuvių jamasis darbas visiškai apleistas. literatūros katedros nariai ir pirmoje eilėje jos buvusi ve Likvidavus politinių užsiėmimų sistemą, žymiai susilpnėjo dėja drg. Lukšienė galėjo taip abejingai žiūrėti į jaunųjų politinis-auklėjamasls darbas grupėse. Fizikos-matematikos rašytojų *' kaip galėjo paminti tas gražias katedros fakultete, neseniai partinio biuro komisija patikrino, kaip tradicijas,ugdymą, puoselėjant busimųjų sielų inžinierių atžalyną. fakulteto partinė organizacija vadovauja politlniam-auklėjaLietuvių literatūros katedra anksčiau sugebėjo vadovauti majam darbui akademinėse grupėse. Išryškėjo, kad šis dar literatams, iš kurių išėjo gražus būrelis talentingų rašytojų, bas paliktas savieigai. Studentai sako, kad komunistai ir tokių kaip M. Sluckis, J. Marcinkevičius, A. Baltakis. Tuo nepartiniai dėstytojai su jais nekalba politinėmis temomis. metinis katedros vedėjas prof. K. Korsakas rado laiko greta Grupėse nebuvo apsvarstyti tokie svarbūs įvykiai, kaip kitų darbų padėti jauniems augantiems rašytojams. Dabar drg. N. S. Chruščiovo pranešimo apie tolesnį kolūkinės gi katedra visai atsistojo nuošalyje nuo šio svarbaus darbo santvarkos išvystymą ir MTS reorganizavimą tezės, LKP ir abejingai žiūri, kaip jaunieji literatai blaškosi, klaidžioja, X suvažiavimas ir kt. neranda savo vietos. Būdami organizacinai pakrikę, nejaus Susilpnėjo pollUnio-auklėjamasis darbas grupėse ir kituo dami nei politinio, nei dalykinio vadovavimo, daugelis jų se fakultetuose. Akademinėse grupėse šiuo metu jaučiamas savo kūryboje atitrūksta nuo aktualių gyvenimo klausimų, didesnis susidomėjimas ne politlniu-auklėjamuoju, o kultma- kartais palinksta prie siaurų asmeniško gyvenimo temų. siniu darbu. Būrelio darbe nerado jokio atgarsio drg. Chruščiovo pra Pastaraisiais metais daug įdomių politinio auklėjamojo nešimas „Už glaudų literatūros ryšį su gyvenimu” Ir jo na Mckymo-auklėjimo darbas darbo priemonių organizuojama fakultetuose. Fakultetų kom grinėjimas mūsų kūrybinių darbuotojų respublikiniame Leninas nurodĄ. kad pagrindinė tarybinės mokyklos ir pe jaunimo ir partiniai biurai organizavo daug susitikimų su aktyve. dagogikos vystymo^ kryptis yra glaudus ryšys su darbo revoliucionieriais, įvairių liaudies ūkio ir kultūros sričių Silpną ideologinį darbą, kritikos nebuvimą būrelio darbe žmonėmis, kova už komunizmo pastatymą. Vadovaujantis atstovais. Neseniai įdomų vakarą „Laisvę Alžyru!” organi katedroje bandyta pagristi tuo, esą rašytojams reikia dides šiuo principu atatinkama * bįivo kreipiamas studentų moky- zavo Istorijos-filologijos fakultetas. Puikiai praėjo susitiki nio jautrumo, subtilumo. mas su buvusiais koncentracijos stovyklų kaliniais Medicinos Ties subtilumo, jautrumo klausimu auklėjamajame darbe mo-auklėjimo ir mokslo-tiriamasis darbas. Tas darbas pasireiškė studentų privalomų užsiėmimų, ypač fakultete. Tokias auklėjamojo pobūdžio priemones fakultetų reikia sustoti plačiau. Komunistų partija, Išreiškianti liau dies lūkesčius iškelia žmogų (humanizmą) į nepasiekiamą paskaitų krūvio sumažinimu, mokymo planų struktūros, ga mastu reikia ir toliau praktikuoti ir išplėsti. Tačiau organi zuojamos priemonės fakultetų mastu neapima visų studentų. viršūnę, ir skiria didelį dėmesį priėjimui prie nepartinių, mybinės ir pedagoginės praktikos- programų pagerinimu. Racionalizuojant mokymo procesu, privalomi studentų už Politinio auklėjamojo darbo centru turi būti akademinė gru ypač prie inteligentijos. Ypač jautrus savo santykiuose su siėmimai sumažinti. Dabar studento savaitinis krūvis nevir pė. Paskutiniu metu daugumos fakultetų (Teisės, Medicinos, inteligentija buvo Leninas. Yra žlnorha, klek dėmesio, meilės šija 32—36 vai. Tokiu būdu buvo sudarytos palankesnės Chemijos, Ekonomikos) partinės organizacijos vėl priskiria Leninas skyrė Gorkiui, nors proletarinis rašytojas kartais ir sąlygos studentų savarankiškam darbui, jų- specialaus ir kai kuriuos dėstytojus prie akademinių grupių. Pvz., Eko suklysdavo. Labai šiltai Leninas sutiko Demjaną Bedną, nomikos fakulteto partinė organizacija ir dekanas priėjo iš Serafimovičlų. Didysis proletariato genijus visuomet atras politinio-ldėjinio paruošimo lygiui kelti. Paskutiniais metais nemaža padaryta ir studentų grimybi- vados. kad panaikinus priskirtų dėstytojų sistemą, politi- davo šiltus, nuoširdžius žodžius tiem': kurie dorai tarnavo Todiėl da^r, nfefco revoliucijai. Šito humanizmo, jautrumu subtilumo iš tikrųjų nei-pedagoginei praktikai pagerinti, praktiniam studentų pa nis-auklėjamasis darbas grupėse nelaukdami, vėl priskyrė dėstytojus. Čia grupėse apsvars trūksta kai kuriems musų komunistai įs, ypač kai kuriems ruošimui kelti. Jauniesiems, kurie dirbdami iš šlrdlet si? užsidegimu už Universitetui kaip praktikos atlikimo bazei priskirtos tyta LKP X suvažiavimo B’edžiaga, drg. Chruščiovo prane miršta šį įenlninį masių auklėjimo principų, išplaukiantį Iš tezės. Ypač gerai vyksta politinis darbas IV kurso pre priešakinės įmonės bei įstaigos (250), tokios kaip Rygos šimo kybininkų grupėje Kur grupės vadovų paskirtas doc. Gre- pačios humaniškiausios marksištin-'s-fenininės paSaaJėžlūros, elektrotechnikos įmonė „Vef”, mūsų respublikos fabrikai goratJ&kas ir 1 kurso prekybininkų (dėst. BItkus) grupėje. ir savo netaktiškumu, grubumu sukelia teisėtą pasipiktinimą. ..Pergalė”, „Žalgiris”, Lenino vardo biblioteka (Maskva), Šiose giytptJffC'nė Tačiau iš esmės neteisinga yra, kaip tai daro atskiri Lie -ienas svarbus šalies ir tarptautinio gyve LTSR Ministrų Taryba ir kt. tuvių literatūros katedros darbuotojai, priešpastatyti jautru nimo įvykis ne iclia nepastebėtas. Fakulteto komjaunimo ak Praktikai vadovauti skiriami prityrę mokslo darbuotojai, tyvistai sako, kad ’estytojų priskyrimas prie atskirų grupių mą. subtilumą princlpiškumui, klaidų kritikai. Subtilumas pvz., dekanai Kudaba Ir Paullukonls, doc. Ragevičlus, doc. pagyvino politlnį-auklėjamąjį darbą. Studentai labai paten jokiu budu nereiškia beprincipiškumo, klaidų nutylėjimo. Jonaitis. Prailginta pedagoginė praktika iki 4—6 savaičių. kinti dėstytojų drg. Bordonaitės (GMF I k.), drg. Kostelnic- Šiuo požiūriu vėl mums negęstančiu pavyzdžiu yra Leninas. Daug plačiau praktikuojamos ekskursijos į fabrikus ir kio (IFF I k. rusintai), vedamu politiniu auklėjamuoju darbu. Jis savo laiškuose Gorkiui aistringai, aštriai kritikavo pro įstaigas. Ekonomikos fakultetas jas įtraukia į mokymo pla Todėl reikia visuose fakultetuose vėl grįžti prie komunis letarinio rašytojo nukrypimą Stolypino reakcijos metais t nus (tvarkaraščius). tų ir dėstytojų priskyrimo atskiroms akademinėms grupėms. dievostatą. Leninas ryžtingai pasisakė prieš proletkultą, ku Teisės mokslų fakulteto II kurso studentai vieną kartą į Patyrimas rodo, kad ši priemonė duoda neblogus rezultatus, ris po Spalio socialistinės revoliucijos pasiskelbė tikruoju savaitę būna teismuose arba prokuratūroje. Teigiamai atsi jei dėstytojai susigyvena su grupe, politinius pasikalbėjimus socialistinės kultūros kūrėju. Gi socialistinę kultūrą tos or liepia į studentų paruošimą ir tai, kad dėstyti pritraukti praveda turiningai ir įdomiai. Be to, auklėdami kitus, auklė- ganizacijos nariai norėjo kurti ant plikos vietos, paneigda geriausi gamybininkai (Galinaitis, Archipovas, Deks- jamės patys. Ruošdamiesi politiniams pasikalbėjimams, ieš mi visą praeities kultūrinį palikimą. nys ir kt.). kodami kelių ir būdų jiems gyvai, turiningai ir įdomiai pra Mūsų partinėje organizacijoje yra komunistų, kurie suge Gamybinės praktikos metu surinkta medžiaga panaudoja vesti, dėstytojai patys turės kelti savo politinį lygį, šie dar ba jautriai reaguoti į nepartinių poreikius, parodyti taktą ir ma kursiniams ir diplominiams darbams. Gamtos ir Ekono bo negalima palikti savieigai. Reikia jam vadovauti, duoti subtilumą. Bet jie nevisuomet yra principinėje aukštumoje. mikos fakultetuose 80—90% diplominių darbų rašomi iš jam kryptį, vykdyti nuolatinę jo kontrolę. Kaip šį darbą ge Jeigu jie būtų aštriai kritikavę rimtus ideologinius trūkumus gamybinėje praktikoje surinktos medžiagos, Fizikos-matema riau organizuoti, turi dar pagalvoti fakultetų partinės orga Lietuvių literatūros katedros darbe, tai tuo pačiu būtų sutei tikos fakultete — 30—40%, Chemijos — 20—25%. nizacijos ir dekanatai. kę žymiai didesnę pagalbą katedros kolektyvui. Medicinos fakulteto penkto kurso studentams įvesta fakul Tuo nenorima nuimti atsakomybės nuo pirminių komjau Kokia yra pagrindinė priežastis sąlygojusi tokias rimtis tatyvinė gamybinė praktika ir ją atlieka daugelis studentų. nimo organizacijų. Kur jos dirba gerai, praskirto dėsty tos katedros kolektyvo klaidas, peraugusias atskirais atvėjais Tačiau vienų šių priemonių siekiamam tikslui toli gražu tojo pareigos lengvos. Komjaunimo komitetas, fakultetinlai į revizionistines tendencijas? dar nepakanka. Reikia dar atlikti didelį ir sudėtingą darbą komjaunimo biurai turėtų pasinaudoti priskirtų dėstytojų Pagrindinė priežastis yra ta, kad katedros kolektyvas, su pačiam mokymo proceso turiniui racionalizuoti. parama pirminių organizacijų veiklai pagyvinti, o tai ir yra mažomis 1 išimtimis atitrūko nuo aktyvaus politinio darbo tiek Visų pirma ne valandų skaičius lemia paskaitų vaidmenį dabar svarbiausias universiteto komjaunimo organizacijos mūsų 1 universitete, tiek už universiteto ribų. Katedroje vy mokymo procese. Paskaitose turi būti perteikti studentams uždavinys. 1ravo ir iki šiol dar neišgyvendinta pažiūra, kad visuomeni dėstomųjų disciplinų moksliniai-metodologinlai pagrindai, nis darbas esąs nereikalingas, vien tik trukdąs moksliniam savarankiškam darbui būtinas mokslinio paruošimo minimu ir dėstomajam darbui. Si pažiūra buvo kai kurių katedros Lietuvių literatūros katedros darbūs mas. Iš čia išplaukia būtinumas visoms katedroms pagalvoti narių idėjinis ginklas, kuriuo jie gelbėdavosi nuo visuome ir nustatyti savo dėstomų disciplinų mokslinius pagrindus, LKP X suvažiavime aštriai ir visiškai teisingai buvo kri ninių įsipareigojimų. Visame fakultete Išgarsėjo drg. Kostracionaliausią programinės medžiagos perteikimo būdą, kad tikuota Lietuvių literatūros katedra. Šioje katedroje ilgą kevičiutė, kuri visokiais būdais stengdavosi išsisukti nuo paskaitos iš tikrųjų pasidarytų studentų savarankiškumo laiką dirbo tokie žymūs mokslininkai, kaip prof. Korsakas, politinio darbo. ugdymo priemonė. prof. Mykolaitis-Putinas. Jų vadovaujami katedros dėstytojai Turėdamas galvoje gamtininkus, kurie nesidomi filosofija, Atlikus šį darbą, be abejojimo, būtų galima dar suma apgynė disertacijas. Dabar katedroje yra 19 žmonių. Ir pa Engelsas rašė, kad filosofija keršija gamtos mokslams už tai, U ii žinti studentų paskaitinį krūvį ir išlaisvinti daugiau laiko gal katedros mokslinio objekto aktualumą, jos reikšmė uni kad šie ją paliko. Perfrazuojant šią Engelso mintį, galima s it studentų savarankiškam ir katedrų moksliniam-tiriamajam versitetui ir netgi už universiteto ribų yra žymi. Dėl visų pasakyti, kad aktyvus politinis darbas, kurį užmiršo Lietuvių šit da minėtų priežasčių reikia plačiau sustoti prie jos darbo. literatūros katedra, keršija. Mūsų partija jau seniai nurodė, darbui. Reikia ir toliau gerinti gamybinę praktiką, praktinius stu Neteisinga būtų tvirtinti, kad katedros darbe yra vien jog aukštojo mokslo įstaigų darbuotojai turi harmoningai dentų užsiėmimus glaudžiau susieti su gamybinės ir pedago klaidos. Katedros darbe yra nemažų pasiekimų. Lietuvių li derinti dėstomąjį, mokslinį-tlriamąjį ir studentų auklėjamąjį kii ginės’ praktikos programomis. teratūros katedra nemaža nuveikė, keliant dėstytojų daly darbą. Joks dėstytojas negalės sėkmingai vykdyti savo užda M kines kvalifikacijas. «Siuo metu katedroje dirba vienas pro vinių nei dėstymo, nei studentų auklėjimo darbe, jeigu akty V< fesorius ir šeši mokslo kandidatai. Gausi yra katedros moks viai nedalyvaus politiniame gyvenime, jeigu jis atitrūks nuo ta *amasis Politims-auklė darbas aktualių uždavinių, kuriuos sprendžia tarybinė liaudis, vado tir linė produkcija. dkadsminėje grupėje Tačiau šiandien, mes turime išnagrinėti Lietuvių literatū vaujama Komunistų partijos. Reikia įsisąmoninti tą tiesą, na ros katedros trūkumus LKP X suvažiavimo nutarimų švie kad aukštosios mokyklos uždavinys — ruošti sąmoningus uz Akademinė grupė yra daugiau ar mažiau stabilus viene tas, gyvenąs savitu gyvenimu. Grupės studentai reguliariai ;soje, atskleistų trūkumų priežastis ir tuo pačiu padėti ka komunizmo kūrėjus, aktyvius politlnio-vlsuomenlnio gyveni mo dalyvius. To uždavinio nė vienas dėstytojas negalės sėk kolektyvui ryžtingai juos pašalinti. susitinka, užsiėmimuose juos riša bendri gamybiniai intere- tedros ! Rimtų trūkumų esama katedros moksliniame darbe, svar mingai atlikti, jeigu jis stovės nuošaliai nuo politinio gyve sai. Jiems lengva surasti ir bendrą kalbą, ir bendrą darbą, nimo. ir bendrą laisvalaikį. Štai kodėl studentų ideologinis-ppllti- * biausios jų — bėgimas į senovę, vengimas nagrinėti tary Universiteto partinis biuras dėjo nemaža pastangų, norė nis auklėjimas dąugiausia ir vyksta mokymo procese. (Aka- ’ binę lietuvių literatūrą. Daugumas .katedros narių ir aspi damas padėti Lietuvių literatūros katedrai ištaisyti klaidas. demlnėse grupėse būdavo pravedamos politvalandėlės). Jis ir t rantų nagrinėja feodalizmo ir kapitalizmo epochos litera Jos buvo svarstomas universiteto partinės organiza dabar vykdomas sena sistema visose pagrindinėse respubli tūros problemas ir labai mažai dėmesio skiria aktualiems cijosdarbas susirinkime. Čia reikia atvirai pasakyti, kad rektoratas kos aukštosiose mokyklose. Mes neatsisakėme politinio stu lietuvių tarybinės literatūros klausimams. Studentų diplo ir Istorijos-filologijos fakulteto dekanas nepalaikė partinio dentų auklėjimo darbo akademinėse grupėse — mes tik ati minių darbų tematika turi tą pačią tendenciją bėgti i pra biuro, nekritikavo katedros klaidų, taikstėsi su jos atskirų eitį. Žymią vietą užima stilistikos, žanrų, kompozicijos ir davėme jo vadovavimą komjaunimo pirminėms organizaci narių revizionistinėmis tendencijomis kultūrinio palikimo joms ir fakultetų komjaunimo biurams. Kovos su asmenybės panašios problemos. Iš 1957—58 mokslo metais pasirinktų vertinime. kulto padariniais ir visuomeninio gyvenimo demokratizaci diplominių darbų, tik 23% skirti tarybinei tematikai. Kai Universitete nekovojamą su archaiškomis, žalingomis tenjos įkarštyje komjaunuoliai ėmė skųstis: girdi priskirtieji kurie katedros nariai po tariamos kovos prieš vulgariai dendencljomls kalbotyros srityje pasirelškusiomls lietuvių dėstytojai slopina studentų iniciatyvą, mes ne vaikai. . . pa soclologizmą skraiste savo mokslo darbuose pagrindinį dė kalbos katedroje. Respublikinė spauda ne kartą kritikavo tys susitvarkysime, kam jie reikalingi. . . Pasiduodamas mesį sutelkia l literatūros veikalų formos analizę ir pažei profesorių Balčikoni, kuris tebegyvena' praeitimi, į dabar šiam spaudimui, universiteto partinis biuras ir rektoratas džia turinio ir formos vieningumo principą. Šios žalingos tinę lietuvių literatūrinę kalbą universitete žiūri taip, kaip nutarė atšaukti priskirtus dėstytojus ir politinio auklėjimo tendencijos pasireiškė 1956 m. drg. Lukšienės išleistoje žiūrėta prieš 30—40 metų, kada lietuvių inteligentijos buvo darbą grupėse pavesti komjaunimul. Reikalams nuolat blo studijoje ,,Jono Biliūno kūryba”. Šioje knygoje pasireiškia nedaug. Pedantiškai taisydamas tai, kas nėra taisytina, Jis gėjant, partinė organizacija ėmėsi priemonių padėti šiame tendencija plrmon vieton iškelti J. Biliūno kūrybos meninės neina sykiu su progresuojančiu gyvenimu, nepripažįsta nau svarbiame ir nelengvame cdarbe. Pagaliau 1957 m. šis klau ypatybes, kai kuriuos formos elementus pateikiant kone jausių laimėjimų lietuvių literatūrinės kalbos raidoje, ir tuo simas buvo apsvarstytas atvirame universiteto partinės orga svarbiausiu meniškumo Ir, aplamai, rašytojo kūrybos verti- susina lietuvių kalbą, stabdo jos išsivystymą. Prof. J. Bal nizacijos susirinkime. Nuo to praėjo nemaža laiko. Ir juo rimo kriterijumi. čikonio purlstlnėms tendencijoms pritaria kai kurie katedros Buržuazinių koncepcijų atgaivinimas pasireiškė ir drg. dėstytoja! ir žymi dalis studentų. Katedra ligi šiol nedavė * Sutrumpintas. Zaborskaitės straipsnyje apie Vaižgantą, įdėtame I Vaižganto toms nesveikoms tendencijoms tinkamo atkirčio.
rezultatus to didelio darbo, kurį mūsų liaudis atliko per pas kutinius dvejus metus, apibendrino partinio, tarybinio ūki nio, ideologinio, mokslo-tlniamojo darbo rezultatus Ir nurodė artimiausių metų uždavinius bei priemones jiems Išspręsti. LKP X suvažiavimas labai giliai išanalizavo ideolo ginio darbo klausimus, komunistinio jaunimo auklėjimo už davinius bei mokyklų veiklą. Vienas didžiausių socialistinės santvarkos laimėjimų pas mus yra savos tarybinės Inteligentijos išugdymas. Vietoje retų, užguitų, pajungtų buržuazijos tarnybai Inteligentijos gretų išaugo gausūs, ištikimi marksizmo-leninizmo Idėjoms, liaudies inteligentijos kadrai. Dabar liaudies ūkyje dirba 25.000 specialistų su aukštuoju mokslu, t. y. keturis kartus daugiau negu 1948 m. Kiekviename rajone yra 200 — 300 mokytojų, keliasdešimt gydytojų, agronomų, inžinierių. Tie sa, daugelis jų yra nepakankamai prityrę, jauni, tačiau energingi, ištikimi savo tarybinei tėvynei, eina kartu su liaudimi, su Komunistų partija. „Jie svajoja, — pažymėjo suvažiavime drg. Sniečkus, — ne apie turtus ir dvarus bei biznius, o yra pasiryžę skirti visas savo jėgas liaudies ge rovei”. Siame darbe didelį vaidmenį atliko mūsų tarybinė mokykla, tame skaičiuje ir aukštoji mokykla. Per 1956—1957 m. m. respublikos aukštosios mokyklos išleido 6500 specialistų, t. y. 3 kartus daugiau negu Kauno universitetas per dvidešimt buržuazinės Lietuvos gyvavimo metų. Universitetas atlieka didelį darbą ruošiant respublikai aukštų kvalifikacijų specialistus. Jis per tuos dvejis metus davė 1209 specialistus. Pokario metais universitetas išleido 5$00 absolventų arba 20% visų Lietuvoje esančių specia listų su aukštuoju mokslu. Jeigu atsižvelgsime į tai, kad per artimiausius 7—8 metus universitetas išleis dar 5000 spe cialistė, bus Visiškai suprantamas tas didelis rūpestis ir dė mesys '.kuris buvo mūsų adresu pareikštas LKP X su važiavime.
/
TO
DRAUGE SU GYVENIMU
KONKURSAS
L<:?
1
S®
v*
Buvo rugsėjis. Klevai jau puošėsi gelsvu rūbu, po ko jomis čežėjo pirmieji nukritę liepų lapai. — Merginos, šiandien uni versitete šokiai, — pasivijęs būrelį, linksmai šūktelėjo J. Vidūnas. — Eisim. * — Pulku, Juozai, — prita rė Klaudija Bieliauskaitė. — Aš neisiu, — staiga iš girdo jis Tamošiūnaitės bal są. — Kodėl? — Ir vėl tu, Regina, — nepatenkinta pasakė Stefa Tatarlūnaltė. — O Povilas? — linktelė jo ji galva priekyje einančių kurso berniukų link. — Jis nenueis į šokius. . . Stefa pasijuto nejaukiai. — Aplankom jį, merginos, — pritarė Reginai Klaudija. .. .Po paskaitų į 226-tą „Tauro” kambarį susirinko gerokas pirmo kurso Istorikų būrys „papolitikuoti”. O „po litikuodavo” jie dažniausiai apie neseniai paliktą viduri nės mokyklos klasę, mokyto jus, draugus. Kai kurie, atė ję į universitetą, Iš karto pasijuto nepriklausomais nuo mamos, stengėsi atrodyti su augusiais, daug Išmanančiais, pasakodavo nebūtus atsitiki mus, kurie turėdavo patvirtin ti vyriškumą.
Spaudos platinimas
■ Neseniai speciali fotokonkurso kreolam studentų gyvenimo pa Biuri komisija, sudaryta iš uni vaizdavimui. versiteto partinio biuro, rektoIr todėl tikrai kompoziciniu ir B.ūo, studentų profkomiteto ir techniniu atžvilgiu stiprūs pir Kultūros klubo atstovų, suvedė makursio geografo Jono MarKezulfatus. cinkevičiaus darbai, kaip „Susi mąstymas”, „Žiemos rytas”, I Štai jie: II Pirmąją premiją — 200 rub- buvo įvertinti tik 'trečiąją pre ■iiį — laimėjo antrakursis žw- mija (50 rublių). Tokia svarbi masinė-kultūrinė Bia/istas Arnoldas Barysas. Kiuri komisija vieningai pripa priemonė, kaip fotokonkursas, žino geriausiomis jo nuotrau buvo dar gana šaltokai sutikta kas „Prie drobės”, ' „Prisipaži- Per visą mėnesį po reikiamą Kimas” (kurią ir spausdiname), nuotraukų kiekį atsiuntė vos t Lemos naktį". Tai tikrai pui- dešimt dalyvių. Reikia manyti, kad sekančiais Btus fotomeno pavyzdžiai. Pa žiūrėkite dar kartą į nuotrauką mokslo metais fotokonkurse da U Prisipažinimas”. Nors ir ne lyvaus visi universiteto fotomėžinoma spausdinant tiksliai gėjai. Prieš akis turtinga švie į: duoti visų originalo detalių, sa ir temų gausumu vasara. S. KRIVICKAS ža,'iau jaunojo fotomėgėjo,, ž^eislriškumą nesunku pastebė- ( Bi. Lyg pasakiškame brolių G r i- ) Bnų miške pro tamsius pirmojo į ■p/ano Kami, t įama aikštelė. O pačiame dėMonotoniškai barbena lie■mesto centre — tipiška visiems ?!> taus lašai į brezentu apuenglaikams įsimylėjėlių porelė. > tą sunkvežimio viršų. Tegu ■ KisAas — ir vieta, ir laikas —5$ pro kažkur į vidų švilpia vė■antys tinkamiausi prisipažini- s>jas, tegu negalima pasigrožė■mui. Ne tik komp'ozicinis-temapakele bėgančiais pavasariJinis, bet ir techninis nuotrau į1 ti niais vaizdais, bet nuotaika kos atlikimas — be priekaištų. (visų puiki. 9 Kiek daugiau ginčų kilo dėl ) Juk čia ne ekskursija, ne ■antrosios premijos. Tačiau iš (pasivažinėjimas, bet kraštotyIvisg į ją pretendavusių gėriau- < rininkų žvalgomo ji-tiriamoji iūais buvo pripažinti antrakur j ekspedicija. Nelengvas darsio žurnalisto Liudviko Ruiko tbas priekyje. įiirbai (100 rublių premija). plentas. KilometI Įtemptą darbo nuotaiką ryš- s! ras. .po.Bėga kilometro artėja tiks i*ni perduoda viena geriausių I > nuotraukų „Skaitykloje”. las. Štai, Pirčiupis. Merkys, ■ Vors už lango giedra ir saulė- : Daugai, Alytaus rajono riba, Bta, būtų malonu laisvai vaikš ir. . . — Dairykitės, kur galėtu tinėti ar ilsėtis, bet, kai būti-'. mėt pradėt savo žygį. — šau Inas reikalas — viskas į šalį lr\ kia iš kabinos ekspedicijos l«ž knygų. galva — Antanas Stravinskas. || Studentus domina viskas. Štai'. Visi vieningai nutaria, kad Įpora jų apžiūrinėja parodos i vieta — arti l-’pte Gorkį eksponatus. Liudai-1, tinkamiausia l^as Ruikas buvo, galima šaky-) miausias kaimas, kaip vėliau Iii, beveik vienintelis iš stip- ( pasirodo — Kaniūkai. Iresniųjų fotomėgėjų, savo da'-i Dvidešimties žmonių grupė ■nuošė fiksavęs studentų gyve-) skyla į dvi dalis. Tiesa, di įiimą. O juk mūsų buitis tikrai) desnė dauguma tai tautosakos Į:vairi ir įdomi. Tik reikia mo-) rinkėjai ir etnografai. Revo įiamai atrinkti tai, kas jai bū-1 liucinių įvykių užrašinėti va įdingiausia, tipiškiausia ir su-? žiuoja į Alytų tik ketvertas. — Sėkmės! — mojam vie įprantama kiekvienam. Deja': I daugelis fotomėgėjų apsiribojo) ni kitiems. ItiA melancholiškų peizažų,) 1 * #♦ I niesto vaizdų, įvairių abstrak-) miške — kitaip Ičių portretinių etiudų, tik ne) Miestas Įgyttos, konkrečios ir artimos) Alytaus nepavadinsi. Iš tie įstudentų buities pavaizdavimu. ) sų, užtenka tik truputį pa I Mes ne prieš puikių gamtos l sukti iš gatvės, ir jau atsidu į vaizdų ir įvairių kitų fotografi-) ri pušyne. Pušų, besprogstanįjoję įmanomų temų vystymų,) čių topolių kvapas toks svaiI bet jeigu sykį fotokonkursas ? gus. Gera grožėtis nuo smėlėI vyksta studentų tarpe, daugiau- j tų aukštumų Nemunu, bet I Ha dėmesio reikia skirti kon- ‘ darbas nelaukia.
J
Šiuo metu visiems svarbus uždavinys — sėkmingai pra vesti spaudos platinimą birže lio mėnesį ir vasaros laikotar piu. Pageidautina, kad fakul tetuose iki gegužės 25 d. bū tų organizuotas spaudos pasi rašymas keturiems mėnesiams. Ypač tuo turi susirūpinti fakultetiniai komjaunimo blurai, kurle neįvykdė plano.
(APYBRAIŽA)
Šį vakarą, atėjus mergi noms, kalba pakrypo apie draugystę, studentišką gyveni mą. Ir kažkaip atsitiktinai tą valandėlę į Vldūno rankas pa kliuvo „Tiesos” numeris, ku riame buvo rašoma apie Ry goje įvykusį Pabaltijo žemės ūkio specialistų ir kolūkiečių pasitarimą. — Kukurūzai kolūkių ne išgelbės, — mostelėjęs laik raščiu, pasakė Vidūnas. — Ne mūsų žemei jie, — pritarė jam ir -Jurkšaitis. Atrodo, kad to paskatinti sušneko apie kolūkinį gyveni mą. Klausėsi šių kalbų Povi las Vitkauskas ir sunku pasi darė jam, kad draugai gyve na vien trūkumais, sunkumais ir negalvoja apie šviesesnę kaimo rytdieną. Ir staiga jo vaizduotėje tar si miražas praplaukė rūška nas 1942 metų balandžio mė nesio pavakarys. Juk tada, kai gale namo augančių vyš nių pumpuruose brinko nauja gyvybė, kai geltonais pūkais šypsojosi paežerėje karklų „kačiukai”, ir drumzlinais upeliais almėjo nuo užušllės kalno vanduo, jis neteko to, kas brangiausia žmogui — re gėjimo. O jam tebuvo vos dvylika metų, kai kareivių pamesta granata sužalojo jo veidą, nutraukė dešinę ranką. Povilas susivaldė ir, pakėlęs galvą, ištarė: — Jūs matote gyvenimą tik pro tėvo gryčios langą. Teisingai, nepažįstu aš kai mo, bet pažinsiu. O vistik aš nesėdėčiau namuose, kaip jūs. Aš vaikščiočiau po Vil nių, stebėčiaus jo bokštais, naujomis gatvėmis, eičiau į gamyklas, kur verda gyveni mas, kur kuriama mūsų atei tis.
*«i I»
Pavasario sesijos egzami nus Povilas Išlaikė vien pen Fakultetas Komjaunimo biuro Užsakyta Plano sekretorius egz. įvykdymo proc. ketais. — Juozai, aš pas tave ke letą! dienų noriu nuvažiuoti, Fizikos-matem. Bareikis 566 142 proc. — pasisiūlė Povilas. Istori jos-fllolog. Daunoravičius 806 110 —- Gerai. Ryt iš ryto va Medicinos 70 Minkevičiūtė 190 žiuojame, — sutiko Vidūnas. Ekonomikos Andziulevičius 70 161 Povilas vaikščiojo kartu su Gamtos Žigaitė 70 150 Juozu laukais, kalbėjosi su Teisės 60 Caika 129 kolūkiečiais. Būdavo, nueis Chemijos Zuikevičlūtė 98 60 į papievę, prisės prie besiil Spaudos platinimo duome- fakulteto platintojas drg. Am sinčių šlenpiūvių ir nepamato, nys aiškiai rodo, kad tuose brasas ir Istorijos-filologijos kaip praslinko gerokas pus fakultetuose, kur komjaunimo spaudos platintojas drg. Na valandis. O vakare, kai nuguldavo biurai skiria daugiau dėme vaitis. Gerokai pasitempė Is ant pievų rūkas, Vidūnų so sio spaudos platinimui, pa torijos-filologijos fakultetas, siekti teigiami rezultatai. Pa kuris ilgą laiką neįvykdyda- dyboje suskambėdavo pakreklėje kabinami dalgiai: po žymėtini Fizikos-matematikos vo planų. darbo valstiečiai rinkosi pa sikalbėti su Povilu. Ir tada jis suprato, kokią didelę reikš mę kaime turi nuoširdus inte ligento pokalbis su valstiečiu apie jo buitį, rūpesčius. Tamsiame danguje plazdė Dar gerai neapsidairę, Aly nių aprašymas, fotonuotrau taus rajono muziejaus dar kos. Įdomūs Ražanauskienės davo žvaigždės, už šilo nusi buotojų padedami, išeinam keramikos ir skulptūros dirbi leisdavo vakarinė, o Vidūnų pirkioje dar smilkdavo pyp ieškoti revoliucinių įvykių da niai. kės, storos tabokos suktinės, lyvių, žmonių, kurie galėtų — Gal čia lovatiesė? — kolūkiečių galvose gimė mums apie tuos įvykius papa čiumpa Antanas iš Kosto ran ir naujos mintys, žiebėsi drą sakoti. kų išsipūtusį portfelį. Jis vi Pirmieji žingsniai nelabai są laiką tik ir tegalvoja, kaip sos, pasitikėjimo savimi, savo kolūkio ateitimi kibirkštėlės. sėkmingi. Tai mums reikalin kokį eksponatą gavus. Kai reikėjo išvažiuoti, Po go žmogaus nėra namuose, tai — Ne, kailinukai nakčiai vilą palydėti atėjo ne vienas kitas nenori pasakoti. Veršių kaimo žmogus. — Koks čia Iš manęs revo po šonu pasimesti. — Ačiū tau, sūneli, nuo ta Antanas nenusimena. Užtat liucionierius. Nueikit pas aną, jo kišenėje įdomūs revoliuci vo žodžių šviesiau akyse pasi jis tai papasakos. Ir einam. Taip iki vėlaus nį laikotarpį liečią dokumen darė, — pasakė tada vienas tai — nuotrauka, laiškai iš iš palydinčių kolūkiečių ir šeštadienio vakaro. koncentracijos stovyklos, Ir šiurkščiu, dalgio pritrintu delSekmadienis — sėkminges iš tuo metu Kaune ėjusio po- nu stipriai paspaudė jo kainis. Pavyko užrašyti net tri grindinio riąją ranką. laikraščio. jų žmonių — J. želionio, J. Nemažai praėjo nuo to at Grįžimas į Vilnių buvo pllVišinsko ir J. Zubricko prisi laiko. Povilas nas linksmų nuotykių. Tiesa, sisveikinimo minimus. buvo gražiose Anykščių apy šoferis, užpykęs, kad ilgokai — Svarbiausia tai pradžia, linkėse, klausėsi Baltijos ban reikėjo laukti ateinančių kraš — sako Sigitas, — kol siūlo gų ošimo, keturias dienas galą surandi. Paskui tai kaip totyrininkų, taip leido mašiną praleido pas Švėkšnos aklųjų per duobes, kad net visi suo iš pypkės eina. kombinato darbininkus, vaikš Iš tiesų, klek naujų adre lai subyrėjo. Tačiau tai ne čiojo Dangės krantais. Visur, trukdė nei Ingai pasakoti apie sų, faktų sužinota per tokį kur Povilas apsilankė, pama trumpą laiką. Revoliuciniams peles, kurios naktį ją buvo tė nuostabų tarybinį gyveni įvykiams tirti Alytaus rajone užpuolusios, nei Nijolei apie mą ir tą gyvenimą kuriantį vaiduoklius (kažkas naktį gai neužtektų ir visos vasaros. žmogų, paprastą, kuk džio balsu giedojęs), nei Vy darbo tokį pat, apie kokį rašo tui visą kelią dainuoti (už ką lų, laikraščiuose, žurnaluose, pa O kaip sekėsi tautosakinin jis gavo patį dešros galiuk’ą). sakoja per radiją. . . Juozas — tai net blogą ke į universitetą Povilas at; kams ir etnografams? Įsikandęs važiavo visai kitoks, negu — Neblogai! Neblogai! — lią Išnaudodavo. kietą kumpį tik laukdavo, ka kad pereitų metų rudenį. O ir dar iš tolo šaukė pastarieji. kurso draugai visiškai pasi — Surinkta daugiau kaip da susitrenks žandikauliai. — Vis nereiks kramtyti. keitė, labiau subrendo, ki 40 dainų. . . Ši kraštotyrininkų ekspedi tokiomis akimis ėmė žiūrėti į — . . . užregistruota ir ap rašyta nemažai lovatiesių, cija — ne paskutinė. Numa mokslą, draugystę, kitaip pa rankšluosčių, staltiesių, tauti toma dar kartą aplankyti Aly žvelgė ir į gyvenimą. taus rajoną, pasiekti kitas re Tik J. Vidūnas liko toks nių rūbų, juostų. . . voliuciniu ir etnografiniu po pat, tarsi akmuo sraunios upės — Ir nufotografuota! viduryje, kalbėjo apie tuos O kur dar senoviškų pasta- žiūriu įdomias vietoves. J. Vaicekauskas tų, liaudies menlnlnkų dlrbitrūkumus, kurie pasitaiko jo
Wu BLOKNOTU RANKOSE PO ALYTAUS RAJONĄ
gimtajame kolūkyje, ir nei piršto nepajudino, kad jie bu tų išgyvendinti. Gi Povilas sugebėjo ne tik pažinti jį su pantį gyvenimą, bet ir padėjo žmonėms. Apie tai pasakoja laiškai, rašyti paprastuose mokyklinio sąsiuvinio lapuo se, primarginti nelygių, su klaidomis eilučių, bet kokiu nuoširdžiu dėkingumu dvel kia kiekvienas kolūkio sandė lininko V. Grušnlaus, kiaulių šėrikės Br. Urbonienės žodis. Nuoširdžiai dėkoja Povilui už pagalbą Ignalinos rajono ligoninės darbininkė A. Cicėnienė, kuriai jis daug padėjo. O Vidūnas? Ne vieną va landą Povilas kalbėjosi su juo ir jautė, kad Juozas prieštara vo jam svyruodamas, mažai tikėdamas savo žodžiais, Ir tik stengiasi žūt būt Iš karto ne nusileisti. Mat, toks jo cha rakteris. ♦ !* Prabėgo dar vieneri moks lo metai, nužydėjo ramunėmis vasara. Vėl auditorijose skam bėjo studentiškas juokas, kal bos. Rudenį Povilą išrinko kur so komjaunimo organizacijos sekretoriumi. Gruodžio antroji III kurso Istorikams buyo didelė šven tė. Į komjaunuolišką šeimą jie ruošėsi priimti St. Janušonį Ir St. Ivanauskaitę, pas kutinius du nesąjunglnlus jau nuolius kurse. St. Janušonis šią vasarą nuoširdžiai dirbo, statant Dau gų rajono „Talkos keliu” kol ūkyje kultūros namus, o St. Ivanauskaitė kartu su kitais penkiais kurso komjaunuoliais grįžo iš plačiųjų Kazachstano stepių, kur padėjo nuimti „In ternacionalo” kolūkiečiams javų derlių, apdovanota Zerandos rajono komjaunimo komiteto Garbės raštu. Povilui Vitkauskui ši die na buvo dviguba šventė — tą patį vakarą jį Istorijos-fi lologijos fakulteto partinė or ganizacija priėmė kandidatu į Komunistų partiją. . . .Visas kursas — 26 kom jaunuoliai iš universiteto Išė jo kartu. Po kojomis gurgž dėjo purus sniegas. Tūkstan čiais žiburių švietė senasis Vilnius. — Kiek tu mums daug pa dėjai. — staiga prakalbino Povilą Jurkšaitis. — Evaldai, tylėk, — paprašė Povilas. — Mes turime kalbėti, ištarė susijaudinęs Vidūnas. Vidūnas šią vasarą porą savaičių dirbo Vilkaviškio ra jone prie melioracijos darbų. — Aš daug ko tada nesu pratau, — po valandėlės pri sipažino Vidūnas. — O tu pa dėjai daug. — Mes raudom iš gėdos, kai tu pasakojai apie gyveni mo grožį, muziką. Tu matei daugiau, praaugai mus. . . — pridūrė Jurkšaitis ir nutilo. Povilas nepajuto, kaip j* krūtinę užliejo šilima, tankiau ėmė plakti širdis. Netrukus dar viename „Tauro” bendrabučio lange žybtelėjo šviesa. Draugai su grįžo namo. Vėl atverčia Povilas die noraštį. Perskaito: „Draugai kalba vien apie mergaites, draugystę. Aš tyliu ir manau, argi toks gyvenimas? O svar biausia, kad vienas kitą sten giasi pralenkti nebūtais pasajimais, pasisekimais”. Tai užrašyta prieš trejetą metų. Kaip pasikeitė per tą laiką kurso draugai. Ne, ne beteks jam dabar priminti draugams šių eilučių. Padeda dienoraštį. Tai tik prisiminimas, o širdyje leng va, malonu. . .
Vėl senojo Vilniaus skve ruose, parkuose skleidžiasi medžių pumpurai, vėl pavasa riškai pasipuošę, Čiurlionio gatve skuba būriai studentų. Kartu su pavasariu atėjo ir ezgaminai. Nors pavasario saulė vilioja blokšti į šalį knygas, bet trečio kurso isto rikai kantriai ruošiasi artėjan čiai sesijai. Netrukus laikyti pirmojo egzamino ateis ir Povilas Vit kauskas. Tai bus dar vienas jėgų, valios išbandymas. V. Kasinskas
€
ŽINIOS IŠ UŽSIENIO PIRMAS NACIONALINIS ' STUDENTŲ FESTIVALIS BRAZILIJOJE 1958 m. liepos mėn. 20 i — 30 dienomis Rio-de-Ža: neire įvyks Pirmasis Bra; zilijos studentų nacionali nis festivalis. Suruošti fes tivalį pavesta Brazilijos NŪS ir studentų sąjun goms. Festivalio metu bus I renkama Brazilijos studen tų karalienė. Bus suruoš tas Brazilijos studentų ba lius, kuriame dalyvaus mo terų atstovai iš visų šalių.
Sportas * Sportas * Sportas REVANŠAS PAVYKO
(Brazilijos studentų festivalio komitetas).
KHARTOUM UNIVERSITETAS SPAUSDINA JUNGTINIU š ŽINIŲ BIULETENĮ < Khartoum universiteto sąjunga pradėjo Si. studentų ŠVENČIA 10 METŲ Jungtinių žinių Į>? spausdinti JUBILIEJŲ > biuletenį, kuriame atsispin> di Pagrindinė Irako Studenį Sudano studentų veikla. >< tų Sąjunga „Newsruošiasi service“atšvęsNr. 6.! < ti dešimtmetį nuo Sąjungos ? įkūrimo. Ta proga buvo iš? leista brošiūra, kurioje ap> rašomas Irako studentų ju5 dėjimo augimas. Nežiūrint represijų, tai komų prieš studentus, jie vienija jėgas kovoje už auklėjimo sudemokratini> mą, už akademinę laisvę. < Neseniai Irako vyriausybė z vienam studentui Sandi Nuotraukoje: gruzinų komandos žaidėjai po pir <; Kadear atėmė pilietybę ir mojo nesėkmingai sužaisto kėlinio. ? išsiuntė į Kauit šalį, už I' aktyvų dalyvavimą kovoje į prieš Bagdado paktą. Tai: sustiprino studentų pasi- < priešinimą. Jie reikalavo < vyriausybės suteikti S. < Kadear prieglobstį. Vilniuje pirmąsias rungty Gegužės 9—11 d. d. Uni versiteto rankininkai priėmė nes USK rinktinė laimėjo, Irako studentai, taip pat aktyviai palaikė Jungtinių atsakomam vizitui atvažiavu gruzinams neparodžius dides ^Arabijos respublikų kūri- sius Tbilisi rankininkus, ku- nio pasipriešinimo 14:9 (6:4), mąsi, ruošdami mitingus j rlų komandą sudaro beveik tačiau sekmadienį gruzinai universitetuose ir koledžuo se, kuriuose daugumas stu vieni Politechnikos instituto parodė kur kas daugiau ryžto laimėti, sugebėjo atsirevan dentų iškėlė savo reikala studentai. vimus, pritardami Egip-! Rudenį, viešėdami Tbilisy- šuoti Vilniaus miesto rinkti to ir Sirijos žmonių pa- j je, mūsų rankininkai vienas nei, kuri sužaidė blankiai stangoms stiprinti savo ša lies nepriklausomybę ir sa-j rungtynes pralaimėjo 13:18, tiek gynime, tiek puolime Ir pralaimėjo 9:8. ir vienas laimėjo 21:11. varankiškumą. ,,News service” Nr. 5. S
[
Su
gruzinais
BOKSININKAS IS RESTORANO —. . .Jums leidus — prisistatau: Cierka, Fabijonas, veve-ūū, teisės mokslai, antras kursas. Siūlau savo paslaugas sudaryti kompaniją. Jūs gi, abipusio susipratimo vedamas, pastatysite nei daugiau, nei mažiau, o pusę litro! Žinoki te, brangusis, juokauti aš ne mėgstu, o su žmonėmis kal buosi visada tik gražiuoju. . . Tarp kitko — aš boksininkas. Taigi, padavėją! Užėjau pavalgyti. Be jokių blogų kėslų. Ir štai visai ne pažįstamas žmogus reikalauja degtinės?! Nežinojau, ar juok tis, ar įsižeisti. Tokie daly kai pasitaiko ne kasdieną. Hmm. Pagalvojau — ir, mat perkūnas, — užsakiau tą pu sę „laatro” . . .kad neturėt ne malonumų. . . Mano „bičiulio” veidas iš karto nušvito, lyg anksčiau jis visai nebūtų tikėjęsis to kios staigios ir teigiamos ato mazgos. O gal todėl, kad tas „ugninis vanduo” jam primi nė su malonumu Ištuštintas bonkas anksčiau. Jis vos benulaikė galvą ant pečių. Garbanotų plaukų kuokštas negražiai karojo jam ant vienos akies, pusė galvos buvo kaž kodėl šlapia, kai kur matėsi purvo žymės. Stebėjau jį, kai paėmė stiklinę, užvertė pus litrį ant jos ir neklusnia ran ka pylė, pylė. Pagaliau susi prato butelio kaklą atitraukti LV 08563
Sportas
(JUMORESKA) nuo sklidinos stiklinės. Nuo degtinės stalo ėmė varvėti srovelė. Naujasis pažįstamas veršio žvilgsniu tyrinėjo tuš čią bonką. . . Krūptelėjau. Nu mestos bonkos trenksmass lšgąsdino mane. Laimei, inesudužo. Aš vis tebežiūrėjau į savo bendrastalį, o pastarasis ne normaliai raivėsi. — Tu. . . studentas? — pa galiau pralemeno jis, ir įsmei gė girtų akių žvilgsnį į rnane. — Ne, — kukliai atsakiau. — Tai ko įsivaizdini? Pašlemėką manai sutikęs? Aš boksininkas, aišku? Stojo trumpa pauzė. Mano pašnekovas patogiai Išsitiesė kėdėje, užmetė kumščius ant stalo. Vėl pakėlė žvilgsnį į mane. Piktai drėbė: —r O kodėl tu ne studen tas? Tai, išeina — muž-ž-ikas . . .paršo snukis. . .bulves tau sodinti, o ne po restoranus valkiotis! Lauk, lauk, nuo vie no stalo, mėšlo vežime! — ir, persisvėręs per stalą, čiupo man už atlapo. . . Žybtelėjo baltos žvaigždutės, ir aš pa jutau gr-indų kietumą. . . Gir dėjau dar trepsint kažką, dūž tant, šūkavimus ir keiksmus... . . .Tris dienas nėjau į dar bą — gėdinausi rodytis su nukentėjusia nosimi. Ketvir tos dienos rytą, užklijavęs no-
sį pleistru, patraukiau Stali no prospektu. Apie įvykį res torane girdėjau: mano „kompanijoną” išvedė penketas milicininkų. Bijotis nebuvo ko, todėl ramiai žingsniavau gatve, gėrėdamasis ūkanoto ryto vėsuma. Priėjau Lenino aikštę. Atokiau nuo gatvės pamačiau pažįstamą senyvą moterį. Kai paprastai eldavau į darbą, matydavau ją bešvytruojant šluota, Dabar ji stovėjo atsirėmusi į bulvaro medžio kamieną ir keistai šypsojosi, Kodėl ji nedirba, pamaniau, bet tuoj pat pastebėjau netvarkingą būrelį vy riškų būtybių, neįgudusiai brūžuojančių šluotražiu gatvę. — Tai vaikinai, — šau nuoliai, — tai jaunimas! Se nutę pavaduoja! Šaunuoliai! Priėjau arčiau, norėdamas tarti jiems keletą padėkos žo džių, o gal ir pats prisldėslu< . . Tačiau akis į akį susi dūriau su boksininku iš restorano. Šluota, jo rankų pa rengta naujam ' .judesiui, ' ’ . sustingo. Aš nuraudau. Jis pa mažu, pakreipęs veidą, nusi grįžo, galvą įtraukė į pastaty tą palto apykaklę. Būdamas drovus, aš nebesiryžau siūlyti pagalbą, ir, pa spartinęs žingsnį, nukiūtinau į darbą. R. Vosylius (Iš IFF sienlaikraščio „Už tarybinį mokslą”)
Jau antri metai iš eilės vyksta aštri kova dėl draugystės Taurės tarp VVU ir Pedagoginio Instituto sunku mų kilnotojų komandų. Per nai po atkaklios kovos drau gystės taurė atiteko PSK ko mandai. Šiais metais vėl įvy ko draugystės taurės varžy bos. Varžybos vyko universi teto didžiojoje sporto salėje. Taurę pasiėmė universiteto sportininkai. Nugalėtojų var dus pagal svorio kategorijas Iškovojo: Vasiliauskas (VVU), Žilinskas (PSK), Kumpa (VVU), Tamošiukas (VVU), Žaliukas (VVU), Vaivada (PSK), Keršulls (PSK). Pažymėtina Vasiliausko pergalė prieš stiprų PSK at letą Malakauską. Pr. Grifas
Nuotr varžybų teisėjas, Lietuvos re kordininkas A. Žukas įteikia Draugystės taurę USK sunku mų kilnojimo komandos kapi tonui V. Kumpai.
Gimnastikos varžybos Sekmadienį prasidėjo tarpfakultetinės gimnastikos var žybos. Varžybose dalyvauja daug sportininkų. Jų tarpe respublikos rinktinės dalyviai Zvigaitytė (IFF) ir Šarkis (EMF). įvyko privalomieji meistrų ir pirmojo atskyrio prog ramos pratimai. Po keturių rungčių pirmauja meistrų
programoje Zvigaitytė ir Šar kis, o pirmojo atskyrio prog ramoje — Dirvonskls ir Blio žerytė — abu TMF. Varžybos tęsiamos. J. Talačka N uotraukoje: pirmo jo atskyrio privalomuosius pratimus ant buomo atlieka Teisės mokslų fakulteto stu dentė Bliožerytė.
LENGVOSIOS ATLETIKOS PIRMENYBĖS Kaip visuomet, taip ir šie met Jaunimo stadionas į tra dicines universiteto XI sparta kiados lengvosios atletikos pirmenybes sutraukė nemažą skaičių dalyvių ir žiūrovų.
mus, ta pati Mikalėnaitė, tei sininkas Umantas, ekonomistė Stankevičiūtė pasiekė naujus universiteto rekordus. Dabar moterų rutulio stūmimo re kordas lygus 12,37 m, vyrų
— 12,38 m, disko metimo — 39,46 m. Vyrų kliūtinio bėgimo, šu« llo su kartimi bei moterį: šuolio į aukštį, trumpų nuoto lių rezultatai yra neaukšti. Tik kai kuriose iš minėtu rungčių pasiekta III atskyris. Taigi, gegužės 23 d. praside dančiose respublikos Aukštųjų mokyklų spartakiados leng vosios atletikos varžybose » nėtose rungtyse net negalėsi me išstatyti dalyvių, nes jose reikia rodyti II atskyrio re zultatus. Tai yra didelis mi nusas. Šiemet, žinoma, padė ties nebei.štaisysi, nes antraatskyrinlnkas paruošiamas ne per savaitę ar mėnesį. Tačiau jau kitais mokslo metais uni versiteto komanda galėtų būti pilnavertis varžovas Kaune KKI, KPI bei Vilniaus PSK. J. Žumbakys 100 m startuoja vyrai. Varžybų vyr. teisėjas Komandos vietomis pasiskirst ė šitaip: Tik šiemet Istorijos-filologijos I vieta Ekonomikos m. fakultetas 12.722 tšk. komandai dalyvių skaičiumi II Istorijos-filologijos fakultetas 11.369 nė kiek nenusileido Ekonomi III Medicinos fakultetas 11.265 IV Teisės m. fakultetas 10.118 kos ir Medicinos fak. koman V Chemijos fakultetas 9.399 dos. VI Fizikos-matematikos fakultetas 9.161 Turint galvoje tai, kad VII Gamtos mokslų fakultetas 4.736 lengvosios atletikos sezonas tik prasideda, ir universiteto lengvaatlečiai turėjo pirmuo sius startus, pasiektus rezulta tus reikia laikyti patenkina mais. Varžybų metu pasiekta 2 pirmo, 10 antro ir 45 tre čio atskyrio rezultatai. Ypač gerai startavo 100 m bėgime medikas Rusinovas, pakarto jęs LTSR rekordą (10,6 sek.), priklausantį jam pačiam. Ge rus rezultatus parodė Zaikina (IFF), nugalėjusi 100, 200 m bėgimuose bei šuoliuose į to lį ir aukštį. Vaupšas (IFF), Prie finišo Zaikina. R. Sabataičio nuotr. kaip ir visuomet paskutiniais metais, tapo nugalėtoju šuo JAUNOSIOS KREPŠININKĖS liuose į aukštį ir tolį. Be to, Dėstytojos Kulakauskienės mandai, iš. kurių neblogai jis parodė puikų rezultatą krepšininkės — I kur sukovojo Kontrimaitė ir Miš100 m bėgime — 10,8 sek. grupės so filologės pradėjo savo pir kenytė, tai II komanda pasi Tai pirmo atskyrio rezultatas mąsias varžybas. Pagal pajė rodė gerai. Ji laimėjo prieš ir antras universitete per visą gumą buvo sudarytos dvi ko vieną stipriausių komandų — mandos, iš kurių II pajėges fizmačių penketuką. Rezulta jo gyvavimo laiką. nė. Gegužės septintą dieną tas neblogas — 25:19 filole Jau kelinti metai silpniau įvyko šių komandų varžybos, gių naudai. Artimiausiu laiku vyks dar sia vieta universiteto lengvo ir- antroji retai teprarasdavo sios atletikos sporte buvo me kamuolį. Ji lengvai nugalėjo keletas tarpfakultetinių vai savo priešininkes rezultatu žybų, kur turės išaiškėti stip timai. Šios varžybos parodė, 59:6. Ypač gerai žaidė rusis- riausia komanda — varžybų kad mūsų metikams nusibodo tės Vinčaitė, Šaborova, Liut- nugalėtojas. A. Musvickaitė būti atsilikusiems. Gamtinin kutė. Gegužės aštuntą dieną įvy kas Gaigalas, teisininkė Mlko antrosios varžybos. Jei kalėnaitė šiemet pirmą sykį pirmoji komanda pralaimėjo Redaktoriaus pavaduotojas įvykdė II atskyrio reikalavi II kurso biologių-chemikių koS. MAKAUSKAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto gatvė Nr. 3, telefonas 7-79-17. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leidyklos sp
Užs. Nr. 782