VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Į►
I
►
m VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 17 (295)
Kaina 20 kap.
1958 m. birželio 6 d., penktadienis
VISUOSE FAKULTETUOSE PRASIDĖJO EGZAMINAI F I Z M AT A MS SEKASI Čiurlionio 23 koridoriuose toja skaito naujausią litera- zamlną. Susipažįstame su kur būriuojasi studentai. Ką gi, turą vokiečių kalba fizlkos so komjaunimo organizacijos egzaminai pačiame įkarštyje. klausimais. O Džekas Londo- sekretorium drg. Novickaja. Daugiausia sutinkame fizma- nas originale — irgi neblo- Kurse — 21 žmogus, visi tų. Štai, I kurso fizikai ir ma gas dalykas? komjaunuoliai. Sužinoję, kad tematikai laiko vokiečių kal Dėstytoja džiaugiasi, kad mes iš redakcijos, jie vienas bos egzaminą. Prieiname prie kai. kurie studentai, pav„ Z. per kitą giria savo grupę. būrelio susijaudinusių mergi Sadauskas, jau sugeba sava Ką gi, pasigirti verta. Už nų. įsikalbame. Tai I kurso rankiškai skaityti literatūrą pedagoginės praktikos atliki matematikės. Pasirodo, jos vokiečių kalba. Taigi, ne be mą 18 žmonių buvo įvertinti egzaminą jau išlaikė, tik da reikalo grupėje tiek penketų. „labai gerai”. Vadinasi, iš bar „serga” už grupės drau Draugai sveikina vienas universiteto išeis energingi, gus. Mat, gretimoje auditori kitą. Sveikiname juos ir mes. mylį savo darbą pedagogai. joje tą patį egzaminą laiko O sveikinti tikrai yra už ką. Jiems bus lengva suburti apie fizikai. Jų grupė mažesnė tik save mokinių kolektyvą, nes vienu žmogumi, bet jiems se jų pačių grupėje vieningas, kasi žymiai geriau. Matema Tuo tarpu IV kurso mate stiprus, draugiškas kolekty tikai gavo tik du penketus (V. matikai laukia savo eilės lai vas. Dacytė ir R. Jurkšaitė), o fi kyti politinės ekonomijos eg- „Taryb. stud.” korespondentai zikai tuo tarpu jaudinosi tėl pirmojo ketverto. Matematikų grupėje tik du berniukai, bet jų, anot merginų, „nepaimsi”. Ką gi. . . Jau daugiau kaip savaitė, įmonių darbu. Tai gali paPažiūrėsime. Kaip tik atsakinėja Džegelis. Du klauslmus kai trečio kurso ekonomistail tvirtinti prekybininkai Lokcigamybinę! kas, Skaržauskas, Vailionis. atsakinėja labai gerai, tik atlieka pirmąją šiek tiek „užkliūva” gramati praktiką. Pramonės specialybės studenkoj, bet, kaip ten bebuvę, ket Štai prekybininkas Kedys,. tai pirmosios gamybinės prak atlikdamas savo pirmąją prak tikos metu susipažįsta su įmovertas užtikrintas. Užsukame į gretimą audi tiką centriniame univermage, nių gamybine veikla. Daugu toriją. Prie durų — kaip bi jau pardavė radiją, televizo ma pramonininkų, kaip ir pre čių avilyje. Linksmi veidai rių, gatavų rūbų ir kitokių kybininkai bei finanslstai, sakyte sako, kad čia viskas prekių daugiau kaip už 30 praktikuojasi Vilniaus pramo kaip sviestu patepta. Ir tik tūkstančių rublių. Jis sugebė nės įmonėse. O Stancikas, rai. Iš devynių žmonių, kol jo patraukti pirkėjus savo tak Šveikauskas, Grybauskas ir kas, tik vienas ketvertas. tišku elgesiu ir geru savo sek D velys savo pirmąją gamybi Penketai ir Z. Sadauskui, ir cijos asortimetno žinojimu. nę praktiką atlieka Kauno tur G. Vektorytei. ir R. Vaške zl- Centriniame univermage prak binų gamykloje „Pergalė”. tiką atlieka Svėgždaitė ir Pavyzdingai praktiką atlieka čiui. Uzdonaltė Dėstytoja Frainbergaitė la Trinkūnaitė. Sėkmingai dirba Abramavlčiūtė, maistprekybos ir gastronomo („Komunaro” žemės ūkio ma bai patenkinta grupe. — Žmonės dirba, — sako sistemose Skaržauskas, Kašpo- šinų gamykloje), Ivaškevičius ji. — Nemokėdamas — neiš- nis, Tiškevlčlūtė ir kiti. Jie (Elektros skaitiklių fabrike) ir turi įgyti praktinių įgūdžių, kiti. sisuksi. Dėstytoja turi sąrašą visą sveriant ir seikint įvairias Trečio* kurso finanslstai pir maisto prekes. Reikia pažymė mąją tų, kurie nebuvo vienoje ar ti, gamybinę praktiką atlie jog labai gerai praktiką kitoje paskaitoje ir per eg atlieka studentai, kurie, dar ka miesto pramonės įmonėse, zaminą klausinėja tų dalyku, su jų finansine metais dirbdami visuo susipažindami apie kuriuos buvo kalbėta to mokslo veikla. prekybos kontrolie je paskaitoje O fizikai domi meniniais R. Saulius si svetima kalba ir be reika riais, praktiškai susipažino su lo paskaitų nepraleidinėja. Jau dabar jie kartu su dėsty
*«-*
Pirmoje praktikoje
TALKOJ E
Dirbo ir merginos.
Vasara jau čia. Todėl mies to transporto valdyba šį sykį karščiams nutarė iš anksto papasiruoštl: sudaryti visas įma nomas sąlygas perkaitusiems vilniečiams į Valakumpių plia žą pervežti. Nutarta dviem kilometrais prailginti antrąją troleibusų liniją. O ir patys vilniečiai šiam reikalui prita rė. Iš visų sostinės rajonų gausiomis brigadomis žmonės kasė duobes troleibusų linijos stulpams. Dirbančiųjų tarpe buvo įvairių gamyklų, kombi natų ir artelių atstovai, įvai rių technikumų moksleiviai, studentai, kariai. Bevelk 2000 žmonių pa siuntė Lenino rajonas. Į šį skaičių įeina ir į du troleibu-
sus tilpusi musų universiteto studentų grupė. Taigi, karštą vasaros dieną, studentai, poilsiaudami Valakumpiuose, galės su malonu mu prisiminti, kad ir jų dar bo dalis įdėta gerinant susi siekimą. S. Krivickas popietę spec. katedros koridoriais Šeštadienio sklido vaikiški balsai,
girdėjosi prislopintas juokas ir smulkus kojų trepsenimas. Kas tai? Nauji studentai? Ne gali būti! Taip, šį kartą į spec. katedrą atėjo ne studentai. Tai atsilankė Vil niaus 21 sep tynmetės mo kyklos pionie riai ir mokslei viai su savo klasės ir pionie rių būrio vadovu V. Ramenu. 9 auditorijoje septintokų jau laukė generolas Karvelis ir papulkininkis Filiovas. Greitai užsimezgė kalba. . . .Jau antri metai, kai tėsiasi nuoširdi vaikų drau gystė su generolu Karveliu. Generolas dažnas svečias jų mokykloje. Jam visuomet įdo mu, kaip vaikučiai mokosi, ar drausmingi. O ir vaikai savo ruožtu stengiasi neapsijuokti. Gal kai kam atrodys keisto ka tokia draugystė. Bet čia nėra nieko nesuprantamo.
►t >I I j Į>
Geriausios komjaunimo organizacijos konkursą laimėjo III kurso teisininkai ir II kurso žurnalistai
►) I VASAROS ATOSTOGŲ METU JIE ! ► VAŽIUOJA Į PABALTIJO RESPUBLIKŲ >I ►I FESTIVALĮ RYGOJE ►)
Partiniame biure Įvyko partinio biuro posėdis, kuris svarstė TSKP istorijos katedros darbą Partinis biuras, išklausęs TSKP istorijos katedros vedė jo drg. Navicko pareiškimą, katedros darbą tikrinusios ko misijos nuomonę ir svarstymo dalyvių pasisakymus, pažymė jo, kad TSKP istorijos katedra paskutiniaisiais metais parodė nemaža pastangų pagerinti savo darbui TSKP XX suva žiavimo nutarimų pagrindu. Teigiamą vaidmenį atlieka dvi metodinės sekcijos, regu liariai svarstydamos paskaitų ir seminarų užsiėmimų turinį Ir sudėtingesnius dėstomojo kurso klausimus. Katedros kolektyvas rimtai susirūpinęs dogmatizmo ir prlsiskaitėliškumo reiškinių šalinimu dės tymo darbe, dėstymo susieji mu su aktualiais socializmo statybos uždaviniais. Sveikin tinos katedros kolektyvo pistangos organiškai įjungti į dėstomąjį kursą Lietuvos dar bo žmonių revolucinio judėji mo istorijos ir respublikos socializmo statybos patyrimo medžiagą. Tačiau partinis biuras pa žymėjo, kad katedra dar ne išnaudoja visų galimybių savo darbo kokybei pagerinti ir rekomendavo TSKP istorijos katedrai per vieną mėnesį paruošti ir apsvarstyti ka tedroje priemonių planą aukš čiau minėtiems darbo trūku mams pašalinti. Partinis biuras pažymėjo, kad TSKP katedra turi at kreipti didesnį dėmesį į katedros narių filosofinį ir ekonominį paruošimą, būti ną pagrindinių TSKP isto rijos kurso problemų esmės atskleidimui. Praktikuoti ka tedros posėdžiuose katedrų narių pranešimų marksistinėslenininės filosofijos ir politi nės ekonomijos klausimais svarstymą, esant reikalui, organizuoti bendrus posė džius su atitinkamomis kated romis.
Kauno Tarpsąjunginiame klube neseniai koniertavo res publikos aukštųjų mokyklų srhulkūs saviveiklos kolekty vai. Mūsų saviveiklininkai ap žiūroje užėmė antrą vietą. Nepasirodė, mūsų šokėjai, trūko gerų dainininkų. Individualių instrumentalistų-pianistų tarpe pirmą vietą laimėjo J. Stalioraitytė. In strumentinių ansamblių tarpe
pirmą vietą laimėjo mūsų instrumentalistų kvintetas, vadovaujamas J. Cijūnėlio; ant rą vietą — mūsų kanklių kvintetas (vadovas A. Pundys) ir trečią — mūsų birby nių duetas. Skaitovų tarpe pirmą vietą laimėjo R. Adomaitis (,,Demo nas"), antrą — Botyriūtė už Ištrauką iš Ali romano „Ma lūnas”. S. Kirkilą
Draugauti visuomet galima. Svarbu tik, kad generolas Karvelis ir pionieriai suran da bendrą kalbą. Vaikai po truputį apsirami na. Jų smalsios akutės įsmin ga į generolą Karvelį. Ir jis pradeda pasakoti apie Didįjį Tėvynės karą, mūsų liaudies didvyriškus žygius. Prieš val kų akis vėl iškyla baisi pra ėjusių dienų tikrovė. — O gal jums neįdomu? — kreipiasi jis į mergaites. — Buvo metai, kai ir mūsų moterys kovėsi kartu su vyrais, Kovėsi visi iki paskutinio kraujo lašo, tam, kad jūs ra-
tuvas, tuoj pat pasigirsta kul kosvaidžio traškėjimas, į ata ką pakyla pėstininkai, griau džia artilerija, horizonte ma tyti slenką tankai. — Va-je, — kaip tikri! — šūkteli neiškentęs vienas ber niukas. Papulkininkis Filiovas šyp sosi ir braukia nuo kaktos prakaltą, kai pasipila klausi mai. O klausimų daug. Spėk tik atsakinėti. Su studentais tikrai lengviau. O dabar tiems smalsuoliam ir žodį pa prastesnį parink. Ir aiškink, kad nori. Būrio tarybos pirmininkas
Vadovas V. Ramenas sako: ' — Labai gerai, kad pionie riai ir moksleiviai eina visur kartu. Reikėtų tik dar pagal voti apie mokslą ir drausmę. O kitais metais jau panos, kavalieriai.. . — Ne mes nenorime būti panomis, — atsikerta mergai tės. Prasideda naujo būrio tary bos pirmininko rinkimai. Po ilgų ginčų nutaria pa likti senąjį būrininką. Genero las sveikina jį. Jis linki vi siems gerai mokytis. Dabar egzaminai. Kartais ir sporto reikia atsisakyti. Stengtis, kad tik gerai išlaikytum eg zaminus. O prieš akis visa va sara. O tada ir ji bus links ma. Generolas Karvelis žada pasirūpinti, kad jų septynme tėje mokykloje nuo sekančių mokslo metų atidarytų aštun tą klasę. Nereikės tada vaiku čiams toli vaikščioti į mokyk lą. Viesulu iš universiteto ko ridorių išsiveržia nerūpestin gas vaikų juokas, Universiteto kieme pasirodo generolas Karvelis, apsuptas pionierių, Oi, dar daug ko klausinėja pionieriai generolą, dar kalba nesibaigia. Aišku, šituo susi tikimu nesibaigs ir generolo draugystė su pionieriais. St. Navardauskas, P. Šalna
į Valstybinės konservatori jos salę susirinko visuomeni nių organizacijų atstovai, spaudos darbuotojai, plunks nos draugai, skaitytojai „Kal vio Ignoto teisybės” autoriaus A. Gudaičio-Guzevičiaus 50-
Apžiūra Kaune
JŲ DRAUGYSTĖ NESIBAIGIA
,.
I
(
vyrai.
L. Ruiko nuotr.
miai gyventumėt, kad jūs ga lėtumėt mokytis. Daugelis Jų galvas padėjo už jūsų šviesią ateitį. Kitų žygiai žinomi vi same pasaulyje. Ir mes, lietuviai, turime kuo pasididžiuoti. O jūs, mergaitės,, ar žinote, - klausia jis, — kad lietuvė Stanellenė-Murskienė yra vienintelė moteris Tarybų Sąjungoje, apdovanote trečio laipsnio šlovės ordinu? Vaikus labai sudomino ma ketas. Iš nuostabos jų akutės net sublizga, kai, nuspaudus mygtuką, pasirodo priešo lėk-
ties metų jubiliejui pažymėti. Universiteto vardu gerbia mą jubiliatą pasveikino pro rektorius E. Meškauskas. Seni draugai prisiminė Kauno uni versiteto metus, pogrindinės komjaunimo organizaiijos kovas.
Talačka išrikiuoja pionierius ir atiduoda raportą generolui Karveliui. — Na, kuo mane nudžiuglnsit, vaikučiai, — klausia generolas. — Aš jūsų, mat, toks giminė. . . Jūs ir kakla raištį man užrišote. Ir būrio pirmininkas pasa koja, kaip mokosi, sportuoja, daro išvykas, ruošia įdomias sueigas. O dabar egzaminai — bilietus kartoja susiskirs tę po du: vienas — „mokyto jas”, o kitas — mokinys. Va sarą jų laukia išvykos, Lenin gradas.
Malonu prisiminti
L
Perspektyvinis planas vasaros atostogoms I. Melioracijos darbų stovykla Kaišiadorių rajono „Lenino keliu” kolūkyje. 1- ma pamaina VII. 3 — VII. 15 50 vyrų, 10 merginų. Atsakingi: TMF komjaunimo biuro sekretorius Caiki ir profbiuro pirmininkas Jukna. 2- ra pamaina VII. 15 — VII. 31 50 vyrų, 10 merginų. Atsakingi: MMF komjaunimo biuro sekretorius Minkevičiūtė ir profbiuro pirmininkas Razgauskas. 3- čia pamaina VII. 31—VIII. 15 50‘vyrų. 10 merginų. Atsakingi: FMF komjaunimo biuro sekretorius Bareikų ir profbiuro pirmininkas Paulikas. 4- ta pamaina VIII. 15—VIII. 24 50 vyrų, 10 merginų. Atsakingi: EMF komjaunimo biuro sekretorius Andziulevičius ir profbiuro pirmininkas Šalčifis. Pastaba: į 4-tą pamainą 10 žmonių išskiria Chemijos mokslų fakultetas. Pamainų vadovais skiriami fakultetų komjaunimo -biu ro sekretoriai, pavaduotojais — profblurų pirmininkai. Už melioracijos darbų stovyklos organizaciją atsakin gi — VVU komjaunimo komiteto narys Urlakis ir studen tų profkomo narys Lenkauskas. II. Darbo stovykla Obelių rajono V. Kudirkos vardo kolūkyje. 1- ma pamaina VII. 1—VII. 15 15 žmonių. 2- ra pamaina VII. 15—VII. 31 15 3- čIa pamaina VII. 31—VIII. 15 15 Atsakingi už stovyklos organizavimą Andrijauskas ir Jancevičlus. III. Darbo stovykla Daugų rajono „Taikos keliu” kolūkyje VII. 1—VIII. 25 viso 150 žmonių. Atsakingi: IFF komjaunimo biuro sekretorius Daunoravičius ir profbiuro pirmininkas Kareivaitė. IV. Darbo-sveikatingumo stovykla Žydiškėse VII. 1—VIII. 24 d. d. 60 žmonių. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto narys Ignotas ir studentų profkomiteto narys Nikitėnaltė. V. Pasiųsti 25 studentus vasaros atostogų metu ateistiniam propagandiniam darbui į rajonų komjaunimo komitetus. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas Smelstorius ir fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai. VI. Pasiųsti 20 VLKJS narių per LLKJS CK propagandiniam darbui, kaip neetatinius CK lektorius į rajonų komjaunimo komitetus. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas Smelstorius ir fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai.
Praėjusių metų vasaros Įdomiausia buvo pirmoje pa atostogų metu kartu su ki mainoje, kai tarpusavyje pra tais draugais dirbau prie me dėjome lenktyiauti, kas grei lioracijos darbų Vilkaviškio čiau sutvarkys 100 m griovį. rajono Bartininkų apylinkės Viena brigada, vadovaujama Šalčininkų kaime. Darbai vy teisininko Nekrošiaus, norėda ko netoli Širvintos upės. ma išsigelbėti iš atsilikimo, Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pa Pradžioje buvau nutaręs dirbo net dvi naktis. vaduotojas Smelstorius ir Lietuvių literatūros katedra. antrus metus vykti į Kazachs Geriausiai uždirbome į pa taną padėti nuimti derlių, baigą, nes pirmas dvi sa XI. Įpareigoti turizmo klubą organizuoti turistinius žygius bet tuo metu buvo numatytos vaites tik susipažįsti su dar po revoliucines Lietuvos vietas. savigynos imtynių varžybos bu, o vėliau atsiranda įgū Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto sporto sektorius respublikoje, o vėliau Tbilisy džiai, didėja darbo našumas. Stasiukaitis ir Turizmo klubo pirmininkas Janušis. je, kuriose norėjau dalyvauti. Ypač pakili darbo nuotaika Nutariau, jog, padirbėjęs fi kai pas mus atvyko mū XII. Įpareigoti Gamtos mokslu fakulteto akademines ziškai stovykloje, įgausiu dau buvo, sų Rektorius, Ekonomikos fa grupes, kurios vasaros atostogų metu atliks praktiką giau jėgų ir pasieksiu geres kulteto dekanas ir komjauni kaimo vietovėse, rinkti istorlnę-revoliucinę medžiagą. nių rezultatų. Neapsivyliav, Atsakingi: GMF komjaunimo biuro sekretorius Lukoše nes respublikoje vėliau iško mo komiteto sekretorius. Mes pamatėme, kad mumis rūpina vičius ir profbiuro pirmininkas Levickas. vojau čempiono vardą. si, domisi mūsų darbu. Vi XIII. Rudenį visuose fakultetuose ir kursuose pravesti Stovykloje dirbau penkias siems kilo dar didesnis noras takams, kurių metu studentai papasakotų apie revoliucinius savaites. Per tą laiką uždir statyti, gražinti savo kraštą. įvykius ir darbo žmonių kovas su nacionalistiniais bau 2.700 rub. Buvau paten Laisvalaikį leisdavome įdo banditais savo gimtose vietovėse. kintas ir uždarbiu. miai. Labai puikiai sugyveno Atsakingi: VVU komjaunimo-komiteto sekretoriaus pa Tiesa, stovykloje teko Ir me su kolūkiečiais. Nors me vaduotojas Smelstorius ir fakultfetų komjaunimo biurų nemažai padirbėti. Keldavo- lioracijos darbams vadovavo sekretoriai. mės 7 vai. ir eidavome mie ne kolūkis, bet matėsi, kad XIV. Universiteto studentų jėgomis VLKJS goti 10 vai. Darbas buvo kolūkiečiai darbu buvo labai keturiasdešimtmečio garbei pastatyti kuriame nors rajone įtemptas, bet nesunkus, nes suinteresuoti. Jie mus aprūpi paminklą-obeliską žuvusiems komjaunuoliams kovoje su stengėmės kasdien dirbti prie no maistu, butais ir kitais reik nacionalistiniais banditais. kitų darbų ir su kitais įran menimis. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto narys Daunoravi- kiais. Dėl to ne taip nuvary Buvo ir nesklandumų. Ypač člus ir fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai, davome. Pagrindiniai darbai klausimuose, XV. Įvesti universitete komjaunimo keturiasdešimtmečio buvo šie: lygindavome ekska organizaciniuose bet šiemet, juos pašalinus, garbei tradicinę penktadienio talką universiteto teritorijai vatoriaus išartus griovius, ve- reikia tikėtis, kad melioracijos tvarkyti. lėnavome, darėm nuotakų darbų stovykla* bus viena iš Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto narys Ignotas ir dugną pagrindiniuose kanaluo naudingiausių vietų praleisti studentų profkomo narys Nikitėnaltė. se, tvėrėm pašlaitėse tvoreles. atostogas. Per visą laikotarpį buvo suor Pr. Eigminas XVI. Rudenį organizuoti komjaunimo ir profsąjungų ganizuotos trys pamainos. EMF IV k. stud. aktyvui ekskursiją po revoliucines Lietuvos vietas. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto sekretorius Bie linis ir profkomiteto pirmininkas Kudaba.
XVII. Rudenį paruošti stendinę foto parodą — „Kaip universiteto studentai dalyvauja liaudies ūkio statyboje ir praleidžia vasaros atostogas”. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas Glušakovas ir studentų profokimteto narys Žiemys. XVIII. Paruošti jubiliejinį universiteto komjaunimo organizacijos istorijos leidinėlį. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas Smelstorius ir fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai. VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS IR STUDENTŲ PROFKOMITETAS
VIII. Visiems studentams, vasaros atostogų metu išvykstantiems į kaimo vietoves, duoti įpareigojimusnukreiplmus rinkti revoliucinę-istorinę medžiagą. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto narys Nekrošius ir SMD pirmininkas Turas.
chovo vardo sanatorijoje. Nuotraukoje: V. Nekrašo va —
sanatorijos parke.
KOMJAUNIMO ISTORIJOS
J. Barzdaitis
Ki i uty s nugalimos — svajonės pildosi mokymasis, paskaitos jiems atrodė tolima svajonė. Ir štai, jie auditorijose. Ant vie no kito studento palaidinės matėsi komjaunimo ženkleliai. Jie atėjo į universitetą užgrū dinti rūstaus kovinio gyveni, mo. Jie atėjo mokytis, bet jų uždavinys taip pat buvo stoti universiteto studentų prieša kyje, patraukti juos paskui save, mažą komjaunuolių bū relį paversti masine studentų komjaunimo organizacija. Uni versiteto partinė organizacija tuomet buvo labai negausi. Ji nepajėgė apimti studentijos masės. Tai turėjo atlikti kom jaunimas. Komjaunimas buvo pirmuoju partijos pagalbinin ku universitete. Aš taip pat tada pradėjau mokytis teisės fakultete. Pir majame komjaunimo organi zacijos rinkiminiame susirin kime buvau išrinktas sekre toriumi. Prisimenu kai ku riuos to meto komjaunimo gyvenimo momentus. Visoje Lietuvoje vyko aštri klasinė kova. Ji vyko ir uni versitete. Svarbų vaidmenį
Draugai studentai! Šiais me tais universiteto bazėje — Zydiškėse. prie Skaisčio ežero — sportinė sveikatingumo stovyk la! los tikslas — studentams sportininkams sudaryti sąlygas kelti savo meistriškumą, o ki tiems sustiprinti savo sveikatą bei įdomiai ir turiningai praleis ti vasaros atostogas.
Pramogoms — valtys, baidarės. Veiks motociklininkų kursai, šaudymo, meškeriojimo rateliai. Stovyklautojai aprūpinami maistu (palapinėje arba viloje) ir laisvai naudosis visu esamu stovykloje inventoriumi. Stovykla veiks nuo rugpiučia 1 d. iki 24 d. (24 dienas). No rinčius dalyvauti registruoja ir smulkią informaciją teikia VW studentų profkomitetas. Nevėluokite užsiregistruoti, nes vietų skaičius stovykloje — ribotas. Stovyklos organizacinėj komisija
TURISTINIAI MARŠRUTAI
IX. Įpareigoti visus kraštotyros būrelio narius įsijungti į istorinės-revoliucinės medžiagos rinkimą. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto narys Nekrošius ir kraštotyros būrelio pirmininkas Stravinskas. •
Atrodė, kad 1945—46 mokslo metai universitete prasidėjo normaliai. Suvažia vo nauji studentai!, atsirado užsiėmimų tvarkaraštis, prasi, dėjo pirmosios paskaitos. Bet dar visur jautėsi karas, fašis tinė vokiškoji okupacija. . . Iš pirmųjų dienų studentai su sidūrė su sugriautu, išardytu universiteto ukiu. Visas uni versiteto • kolektyvas buvo la bai ir labai užimtas ūkiniais atstatomaisiais darbais. Stu. dentai taip pat įsitraukė į tuos darbus. Apleistos, šaltos patalpos buvo paverčiamos auditorijomis, kabinetais, la boratorijomis, Ieškomi iššvais tyti įrengimai, instrumentai, vadovėliai, knygos. Buvo re montuojami bendrabučiai. Daugelis iš mūsų vaikščiojo, me po sugriautas miesto gat vės, ieškodami, kur apsigy venti. Jaunimo masės tarpe išsi skyrė kareiviškomis palaidi nėmis apsivilkusių žmonių grupės — tai studentai — Didžiijo Tėvynės karo dalyviai, buvę partizanai. Dar neseniai
STOVYKLA
Aktyviam poilsiui organizuoti stovykla turės plačią sportinę bazę, kurioje Jūs rasite įvairius gimnastikos prietaisus, lengvo sios atletikos, sunkumų kilno jimo, bokso, žaidimų ir akade minio irklavimo inventorių.
VII. Pasiųsti 40 VLKJS narių per LLKJS CK komjaunimo istorijos rinkimui savo gimtuose rajonuose. Atsakingi: VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas Smelstorius ir fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai.
X. Įpareigoti universiteto jaunųjų literatų būrelio narius rinkti medžiagą savo gimtose vietovėse apie revoliucinius įvykius ir organizuoti kartu su rajonų jaunaisiais literatais revoliucinės poezijos vakarus.
SPORTINE SVEIKATINGUMO
joje vaidino komjaunimas — partijos pagalbininkas ir re zervas. Reikėjo patraukti jau nimą prie komjaunimo, su burti jį apie partiją. Ir visas darbas, kokį mes tada dirbome universitete, buvo palenktas tam tikslui. Kiekvienas komjaunuolis tai jautė, kiekvienas komjaunuo lis ta kryptimi dirbo, kiek vienas komjaunuolis tada bu vo lyg savos rūšies fronte. Jis ir buvo komjaunuolis, kad kovotų. Prie to jį vedė ir subjektyvi sąmonė, ir objek tyvios sąlygos. Komjaunuolis negalėjo būtj nuošalyje nuo tos kovos, kuri vyko respub likoje. Neutralumui vietos ne buvo. Įvairiomis priemonėmis vy ko ši kova. Mes labai daug dėmesio kreipėme į komjau nuolio asmeninį pavyzdį. Kom jaunuolio revoliucinė pareiga buvo būti pavyzdingu studen tu. O tai tuo metu buvo labai svarbu. Priešas stengėsi pasi sakyti prieš komjaunimą, ieš kodamas jo narių tarpe nepavyzdingų, pakrikusių studen
tų. Mūsų uždavinys buvo iš mušti priešui šį „kozirį” iš rankų. Iš kitos pusės, komjau nimas tub pačiu kovojo, kad komjaunuoliai ruoštųsi univer sitete gerais, kvalifikuotais specialistais, labai reikalin gais tada atsikuriančiam Lie tuvos liaudies ūkiui. Si kova už komjaunuolio asmeninį pavyzdį, už komjau nuolio idėjiškumą suvaidino labai teigiamą vaidmenį. Komjaunuoliai buvo geri stu dentai, geri draugai, geri pat riotai. Ir jei dabar atstatyti atmintyje pirmųjų komjaunuolių pokariniame universitete vaizdą, tai iškyla visa mokslo pirmūnų plejada: Ku bilius, Malachovskis, Sudavičlus, Alpernas, Ragalevičius, Pillpavlčiūtė, Bolotinas ir ki ti. Ir iš tikrųjų, to meto kom jaunuoliai tapo gerais specia listais. D-g. Kubilius apgynė daktaro disertaciją, daugelis — mokslo kandidatų diserta cijas. Drg. Malachovskis, Ku bilius, Ragalevičius dirba Mokslų akademijoje; Sudavi-
Universiteto Turistų klubas va saros atostogų metu organizuoja turistinius žygius maršrutais: 1. Klaipėda — Kaliningradas (per Kuršių Nėringą) liepos 1 — 10 dienomis. 3 Varėna — Druskininkai — Veisiejai — Punia — Alytus — Nemunaitis (i respublikinį turis tų sąskrydį) liepos 20 — rugpjū čio 3 dienomis. 4. Dūkštas — Zarasai — Ro kiškis — Anykščiai rugpjūčio 1—10 dienomis.
Studentai, dėstytojai ir univer siteto darbuotojai, norintieji da lyvauti turistiniuose žygiuose, paduoda pareiškimus universite to Turistų klubo vardu, nuro dant, kuriame žygyje nori daly vauti. Pareiškimai priimami kas dien nuo 15 iki 18 vai. profkomitete. Žygiuose gali dalyvauti tik UTK nariai. UTK VALDYBA P. S. Gauti turistiniai keliala piai į Krymą nuo liepos 20 iki rugpjūčio 18 dienos.
čius, Bolotinas, Škllarinskis, Skinibys, Ščemeliovas, Ryba kovas, Levinaitė — universi tete dėstytojais. Drg. Maleckas dirba vyr. gydytoju vie noje Vilniaus miesto ligoninė je, drg. Tomkevičius — vie nas iš trisdešimttūkstantininkų kolūkio pirmininkų. Tokie komjaunuoliai stu dentų tarpe turėjo svorį. Su tokiais komjaunuoliais studen tija turėjo skaitytis, su Jais ji, galų gale, turėjo ir eiti. Ir ji su jais nuėjo. Žinoma, tai nebuvo tiesus ir lengvas kelias. Tai buvo pasiekta di delio darbo ir kovos pasėko je. Buržuaziniai okupaciniai metai buvo labai suteršę jau nimo ir ypač studentijos są monę. Nemaža studentų dalis buvo pasimetusi ir neturėjo tvirtų pažiūrų. Šių studentų tarpe aktyviai veikė priešiški socializmui elementai. Kad laimėtume studentijos mases, reikėjo nugalėti priešišką ideologiją, reikėjo nešti mark sizmo-leninizmo idėjas į stu dentų sąmonę. Mes žinojom?, kad daugeliui studentų buvo neaiškūs tik keli pagrindiniai klausimai, kuriuos išaiškinę, mes tuos studentus pritrauk tume prie komjaunimo. Mes nelaikėme kiekvieno studento, nesutinkančio su mūsų pažiū romis, nepataisomu žmogumi ir juo labiau priešu. Žinoma, buvo tarp studentų ir užkie tėjusių priešų. Juk vyko ašt
ri klasinė kova. Su tokiais mes elgėmės, kaip su priešais. Bet didžiausias mūsų kovos baras buvo suklaidintų stu dentų masės. Mes supratome, kad privalome su jais dirbti, neužsidaryti nuo jų, sektan tiškai neatitrūkti, bet būti kartu su jais, jiems vado vauti, patraukti juos prie komjaunimo. Bet kaip tai padaryti? Tai buvo nuolatinis klausimas mū sų dienotvarkėje. Mes studi javome studentų nuotaikas, pažiūras, poreikius ir susi rinkę savo tada nedideliame būrelyje, karštai svarstėme, apie ką mums tuo metu reikia kalbėti su studentais, kokie klausimai dabar yra studen tams aktualiausi ir neteisingai suprantami. Labai svarbu buvo parinkti tinkamiausias darbo su studentais formas. Mūsų uždavinys buvo susirin kimams, vakarams. susitiki mams ar net koncertams su teikti aktualų politini pobūdį. Ne visada mum:, viskas gerai pavykdavo. Būdavo, kad stu dentai, paveikti priešiškų elementų, sabotuodavo mūsų priemones. Kitą kartą atėję į susirinkimą, kad užglušintų komjaunuolio balsą, tyčia ko lektyviai kosėdavo, trypdavę kojomis, nevietoje keldave aplodismentus ir kitaip triukš maudavo. Visa tai reikėją nugalėti. Kiekvienas komjau nuolis į tokius susirinkimus ne tiktai turėdavo ateiti, bet
dos teduoda. Nuoširdus, atvi ras pokalbis, net nevartojant žodžio „tikėjimas", „dievas”, kartais gali geriau įtikinti ti kėjimo beprasmingumu, nei dešimtys sausų, nuobodžių pa skaitų. Daug studentai gali nuveik Vasaros atostogos — malo aiškinti, ypač atsilikusių kol religiniai prietarai, visa reli nius laikas studentams. Malo ūkių kolūkiečiams, kad jie ginė pasaulėžiūra, atsiradusi ti rinkdami revoliucinės res numą reikia jungti ir su nau niekada neišbris iš atsilikimo, klasinėje visuomenėje,* mums publikos darbo žmonių kovos da, tada malonumas pilnesnis, kol iš savo ūkių neišvys va svetima, ir kiekvienas žingsnis istorinę medžiagą. Gyvi kovų gilesnis. Visuomeninės orga gių, tinginių, kol kiekvienas į komunistinę visuomenę mus nizacijos turi pagalvoti, kad kolūkietis neišmoks vertinti verčia aktyviau kratytis šių dalyviai sensta ir miršta. vertingų, puikiu puikių revorevostudentai naudingai praleistų kolūkio nuosavybę kaip savo, praeities dulkių. Sis darbas Daug vertingų, vasaros atostogas. nes iš tikro, kolūkio nuosavy reikalauja didžiulio jautrumo! liucinlų ir kovinių tradicijų Na, o kokią naudą gali at bė yra kolektyvinė kolūkiečių tikintiems žmonėms, tikinčių išnyksta be pėdsakų. Diena nuosavybė. Ir nieko nėra ver jų jausmų gerbimo. Tačiau nešti studentas visuomenei tas tas studentas, kuris šneka, jautrumas žmogui, kad ir nuo dienon revoliucinės praeities atostogų metu? Šią vasarą kad pas mus respublikoje yra širdžiausiai klystančiam, .įpa atminimų rinkimas darosi komjaunimas organizuoja dar daug kolūkių, kurių darbadie reigoja mokyti žmones neklys svarbesnis ir svarbesnis. bo stovyklas, kur studentai, niai nesvarūs, o pats ničnie ti, suprasti savo klaidas. O Kruopščiai, kantriai reikia su ko nepadaro, kad sustiprėtų kad išklibintum tą aklą tikėji rinkti visą medžiagą, kalban S. Baranauskaitė (FMF) ilsėjosi „Bangos” sanatorijoje, Palan organizuotai talkininkaudami jo kolūkio kolūkiečių darbo mą, paremtą ne tik įpratimu, goje. kolūkiams, ugdys savo politinį drausmė, kad kolūkiečių są tradicijomis (tėvai tikėjo, kaip čią apie didvyrišką mūsų liau sąmoningumą ir subrendimą. monėje atsirastų socialistinė gi aš netikėsiu!), reikia sukel dies kovą prieš carizmą 1905 Daug studentų, be abejo, tal pažiūra į darbą. Čia didžiulis ti tikinčiųjų sąmonėje abejonę metais, prieš vokiškuosius im ir kilnus uždavinys reikia at šio-aklo tikėjimo tikslingumu. perialistus ir lietuvišką bur kininkaus savo gimtuose kol likti mūsų inteligentijai, labai Kad tai pasiektum, naudinga ūkiuose. Visa tai labai gera, dažnai net rodant asmeninį papasakoti apie įvairių religi žuaziją 1918—1920 ir 1941 Mažutė, graži, legendomis pasitaškyti maloniai siūbuo nes auklėjimas ir mokymas, pavyzdį fiziniame darbe. jų kilmę, apie religijos kovą —1944 metais, prieš naciona prieš mokslo pažangą, apie re listinius banditus pokario me ir jūra susisupusi tarp klam jančiose bangelėse! Kam bent atitrauktas nuo gyvenimo, nuo Dideli uždaviniai iškyla ligijos tarnavimą išnaudotojiš pių smėlio kopų, kepinasi sau vieną vasarą teko poilsiauti kovos už komunizmą, niekuo studentijai pro- kai visuomenei dabar ir pra tais. ateistinės lėje žilagalvė Palanga. Kas iš Palangoje, tas ilgai jos nepa met neduos gerų rezultatų. pagandos srityje. Čia ir pa- eity. Ateistinio darbo formų Linksmų atostogų, vaisingo mūsų nesvajoja išvysti Balti mirš ir svajos vėlei sugrįžti Tačiau studentai atostogų me tiems studentams šis darbas ir metodų — neišsemiama gau ir naudingo darbo, mieli stu jos bangų skalaujamos pa prie jūros. Žmonės, daug ke krantės, paieškoti gintaro grū liavę, daug įvairių kraštų re tu turi užsiimti ne vien flzi- naudingas, nes stiprins jų ma- sybė ir studentai turi išmokti! dentai! juos efektingai naudoti. Sau delių tarp audros Išplautų gėję, sako, kad jiems netekę niu darbu... teriallstinę pasaulėžiūrą. sos paskaitos čia mažai nauV. Smelstorius dumblių, pasidžiaugti saule, matyti gražesnio paplūdimio. Studentija — pats pažanIr tikrai, Palangos kurortas glaustas jaunimo būrys, la labai įspūdingas. Gražios čia biausiai apsišvietęs ir išsila ne tik vidurdienio valandos, vinęs. Ar tu, mielas skaityto kada didžiulė smėlėto pajūrio jau, esi pirmo ar penkto kur juosta kaip skruzdėlynas nu so studentas, vistiek tu žinai sėta margaspalviais kostiumais žymiai daugiau, nei jaunuolis, dėvinčiais kūnais, o jūroje besimokąs septynmetėje ar net nardo motorlaiviai, vežlojanvidurinėje mokykloje. Todėl, tlejl poilsiautojus. Graži Pa sugrįžęs į gimtąjį kolūkį, stu langa ir vakare, kai po dienos dentas turi atiduoti savo apy rūpesčių pavargusi saulė, linkės dirbantiesiems, kurie skandinasi jūroje. Ten toli, to savo darbu užtikrina galimy li, kur jūra susilieja su dan bę mokytis universitete, ne tik gum. O paskui dar ilgai virpa fizines, bet ir visas intelektamsios bangelės, nuspalvintos tualins pajėgas. Labai blogai, žvilgančiu auksu — saulė jei studentas neturi ką paaiš maudosi. Kokie puikūs ir ne kinti kolūkiniam jaunimui. O pakartojami Palangos saulėly Kiekvienas, kas myli gim- fuosime ir taip toliau. Bet yra Visada atsiminkime, kad ten ir ten, mokiausi, ir t. t.). aiškinti reikia ne tik jauni tąjį kraštą, jo darbščius ir ta- dar svarbesnis dalykas, kurio tik tada paminklas turi moks džiai. Žino tai poilsiautojai ir mui, bet net ir vyresniems lentingus žmones, jo istoriją, ‘neturi pamiršti kraštotyrlnin- linę ir pažintinę vertę, kai jo Neužmirškime paprašyti, kad dėl to kiekvieną vakarą šimtai pasakotojas pasirašytų. Žino amžiumi žmonėms. Juk mūsų :— tai žino, jog atostogos — kas: pasiimti į žygį rašymo, metrika yra tiksliai užrašyta. susirenka ant seno, dumb ma, prieš tai jam reikia per jų tarybinis gyvenimas, kaip die kraštotyrininko liais apžėluslo jūros tilto. Se rugiapiūtė. braižymo priemones, fotoapa Pagaliau reikia atsižvelgti na nuo nakties, skiriasi nuo Geri plovėjai visada įsitveria ratą, filmų atsargą. . . Kad į kiekvieno kultūros paminklo skaityti, kas parašyta ir pa na Ir graži tradicija. tikslinti neaiškias vietas. Po kapitalistinio gyvenimo būdo. iš Po pietų iki vakaro būtinai dalgius, sutvarko vi nereikėtų šio darbo atidėti specifiką, nes nuo jos priklau to, pasirašo tas, kuris užrašė Dabar, kada mūsų gyvenimo susanksto tenka pasivaikščioti kur nors padargus — tad ir mums ateičiai. so tie objekto požymiai, į ku pasakotojo mintis. Čia, be to, pagrindą sudaro bendraliaudlTiškevičiaus parke, įkopti Bi iš anksto pasirengti. Kartais ir labai kruopštūs riuos būtina atkreipti dėmesį. reikia nurodyti ne tik savo pa rutės kalnan. Cla susimąstai. nė ir kolektyvinė gamybos reikia Kai kas jau padaryta. Čia gali padėti atitinkamų vardę, vardą, bet ir savo pro Tarytum nori išgirsti tylią priemonių nuosavybė, tik mūsų žmonės nesusigaudo: nuofotoįstaigų parengtos an- fesiją, adresą. Pabaigoje pa vaidilučių giesmę, tarytum no visų gerai atliekamas darbas Trisdešimt rimčiausių kraš grafuoja labai ’vertingą ob- mokslo ketos su klausimais, į kuriuos žymima užrašymo vieta 'ir da ri išvysti dievų garbei be gali užtikrinti kiekvieno vi totyrininkų buvo susirinkę į se suomenės nario aprūpintą gy minarą, kur sužinojo, kaip jektą arba smulkiai smulkiai reikia atsakyti kuo išsamiau, ta. smilkstančią aukurų ugnį. Pra Beje, nepamirškime tokių eitis, praeitis mįslinga, vilio venimą. O ar galime pasaky registruoti ir aprašyti kultū aprašo jo išorę ir.. . išskuba detaliau. „smulkmenų" — kairėje lapo ti, kad mūsų liaudis jau už ros paminklus, kaip rinkti is- toliau. Paskui grįžęs iš žygio Tokias anketas greitai galė pusėje paliekame 4—5 cm janti... Žavimės turtingu Tiš miršo patarlę „Durnius darbą torinę-revoliucinę medžiagą. kevičiaus parku, stebimės sim gauti Archeologljos-etno- paraštę, pamato, kad tas jo aprašyta rašome vienoje lapo įvairiausiais net nežinomų pa myli, darbas — -durnių”. Si Vėliau mūsų kraštotyrinin sis objektas lyg iš dangaus grafijos katedroje. pusėje. Vienos išvykos metu vadinimų medžiais, ir, tur būt, patarlė atsirado toje visuome kai dalyvavo žvalgymo ir ty Dažnai, aprašinėdami daik surinktą medžiagą reikia lai net nėje, kur ne darbas, o kapita rimo ekspedicijose. Jų tarpe nukritęs — neaišku nei kur nepagalvojame, kiek bau tus ar istorlnius-revoliucinlus kyti vienoje vietoje. Taip su džiauninkų čia liejo savo pra las buvo gero gyvenimo pa buvo ir senesnių kraštotyri rastas, nei kada atsirado. Va įvykius, užmirštame tuos žmo tvarkytą „derlių” perduokime grindas. Darbininkas savo dar ninkų — jiems, aišku, geriau .. dinasi blogai. Kruopštusis nes, kurie mums daug ką pa kraštotyros mokslinio būrelio kaitą. bu galėjo tik didinti kapitalo sekėsi. Senoji Palanga kasmet vis draugas pamiršo svarbiausią pasakoja. Pavyzdžiui, jeigu valdybai. šeimininko turtus. Dabar pas atjaunėja, pasipuošia naujo Dauguma kraštotyrai pri pasakojama apie svarbius re mus nėra nė vieno, kuris gy į darbą, draugai kraštotyri mis vilomis, sanatorijomis, gė dalyką — jis beskubėdamas ventų iš kapitalo, tačiau yra jaučiančių studentų, nenuora tiksliai nepažymėjo vietovės, voliucinius įvykius, reikia už ninkai! lynais. Tarp daugybės grakš mų turistų irgi nori padirbė rašinėti taip, kaip pasakoja dar daug tokių, kurie norėtų A. Stravinskas čių medinių namelių nesunki kur daiktas yra, kokia jo at ti iš peties ir iš širdies, bet žmogus: pirmuoju asmeniu, gauti neuždirbtą atlyginimą. surasti vieną, kuriame vasaros neturi tam reikalingo patyri siradimo istorija (kas dirbo, prisilaikant biografinio nuo Dar neišnyko mūsų visuome mėnesiais būna ypatingai mo. Norėčiau su šiais drau seklumo. Jeigu pasakoja ne nėje vagys, chuliganai, tingi linksma. Tai mūsų universite kuriam tikslui ir pan., o taip PARTIJAI PAKVIETUS to vila. Didelis niai, kurie gyvena išlaikytinių gais pakalbėti keliais prak pat su kokiais įvykiais šitas nuosekliai, būtinai reikia per kiemas, keli rašyti tekstą ir įvykius išdės „gyvenimą, nieko neduodami tiškais klausimais. S. m. birželio 3 d. „Tieso gyvenamieji korpusai, valgyk arba kitas objektas siejamas Pasirinkę maršrutą, numato tyti chronologine tvarka. visuomenei be labai didelių la... Puikios sąlygos studen pretenzijų. Nejaugi nereikia me, ką aprašysime, fotogra- ir t. t. (Aš.., toks ir toks, gimiau je paskelbtas LKP CK nutai- tams ir dėstytojams pailsėti, mas „Dėl priemonių kultūros pakvėpuoti tyru pajūrio or«. 11 paminklų apsaugai pagerin nudegti saulėje, užsigrūdinti. Graži Palanga vasarą, gra jis gaudavo atsakingą kovinį Visai natūralu, jog seminarai davo tikinčiuosius šalinti iš įkūrimo metinių dieną. Pla-| ti”. Nutarime įpareigojamos .. būdavo tuo kautynių laulm bendrabučio, ar net Iš uni- tus meno saviveiklos judėji atitinkamos įstaigos ir organi ži, saulėta, viliojanti. postą. J. Kunkulas mas to meto universitete, vis kur vykdavo dviejų pagrindi versiteto. Didelę pagalbą mums tada zacijos įtraukti į kultūros pa teikdavo respublikos visuo nių pasaulėžiūrų nesutaikoma Kartu mes didelį dėmesį didėjanti komjaunimo orga-i Studentų viloje Palangoje minklų apsaugos ir propagakreipėme į kultūringo studen- nizacijų įtaka, suvaidino di meniniai ir valstybiniai orga kova. Atskirai keletą žodžių rei tų poilsio organizavimą. Čia delį vaidmenį, auklėajnt stu ) vimo darbą plačius jaunimo, šiais metais ilsėsis 200 žmo nai. Neretai studentų susirin kimuose dalyvaudavo partijos kia tarti apie komjaunuolių mes siekėme ne tiktai ati dentiją komunistine dvasia. I ( moksleivijos ir studentijos nių. Be to, studentai gyvens ir vyriausybės vadovai. Dažni kovą prieš religinius prieta traukti studentiją nuo religi Plačiu frontu komjaunimo' i) sluoksnius. mokytojų viloje, Palangos sa svečiai pas studentus būdavo rus. Religija buvo panaudoja jos ir kitų neigiamų įtakų, veikla davė savo rezultatus. natorijose. Į Draugai Žinoma, į tuos rezultatus pi-( studentai! krašto, drg. drg. Paleckis, Niunka, ma studentijos antlsociallsti- bet taip pat nešti į ją komu Mūsų studentai vasaros Gedvilas, komjaunimo CK nei demonstracijai. Studentai nistinę įtaką. Thjs metais pra veikė ir aplamai socialistinės \\tyrlninkai būkime aktyvūs sekretoriai: Mieželaitis, Mace kolektyviai, tartum organizuo dėjo kurtis ir pirmieji meno statybos laimėjimai Lietuvoj i //talkininkai šiame svarbiame. atostogų metu gydysis Druski ...... vičius, Raguotis, Raudakevi- tai, sekmadieniais eidavo į saviveiklos kolektyvąi. Dau o taip pat akivaizdus ūkiniai (i ninkuose, Birštone, Likėnuose. čjus. Jie darydavo praneši bažnyčią, giedodavo ten na giausia komjaunuoliai buvo ir kultūriniai laimėjimai vi- \\ neatidėliotiname darbe. Tene- Poilsiaus Lampėdžiuose, Drus soje Tarybų Sąjungoje. Vis II lieka nė vieno studento abegiesmes. Religinių cionalines jų organizatoriai. Neturėjome mus, skaitydavo paskaitas, at kininkuose, Palangoje. sakinėdavo į studentų klausi švenčių metu nesilankydavo į mes tada nei studentų kltįbo daugiau studentų pradėjo su-((jingo šiam reikalui. mus. Mes taip pat organizuo paskaitas. Gavėnios ir adven su apmokamu aparatu, nei ap- prasti, kad jų kelias yra u Gauti sanatoriniai keliala Kraštotyros mokslinio davome profesorių, dėstytojų, to metu šoklų salė būdavo mokamų meno vadovų. Tik socialistine Lietuva. Geriausi piai į Soči (važiuoja M. Repbūrelio valdyba komunistų pasikalbėjimus su apytuštė. Religinė įtaka buvo choras turėjo apmokamą diri- iš jų buvo priimami į komjaučytė ir J. Jackūnienė), Į Ka studentais aktualiais politi tokia didelė, kad net netikin tieji studentai pasiduodavo gentą, o visi kiti kolektyvai nimą. Komjaunuolių skaičius imieti (J. Kareivaitė), į Noniais klausimais. kūrėsi saviveiklos pagrindais, ėmė didėti. 1945—46 mokslo Suprantama, kad daugiausia bendrai srovei. vorosijską (N. Baškytė). Tu Daug būdavo kalbų kom Neturėtų išnykti iš unlversi- metais pradėjome kurti kommums patiems tekdavo kalbė ristiniai kelialapiai kviečia i tis, diskutuoti, ginčytis su jaunimo susirinkimuose anti teto saviveiklos istorijos pir- jaunimo organizacijas fakulte-, Krymą, į Kaukazą. religinio darbo klausimu. Bu studentais. Mes aiškindavome ♦ studentams, kad socialistinė vo daug ir daroma. Komjau mosios tautinių šokių grupės tuose. Tiesa, iš pradžių — santvarka yra geresnė negu nuolių gerais pagalbininkais organizatorius Kantaravičius. ne visuose. Ne visur mums kapitalistinė, kad tik komu buvo profesoriai — ateistai, Pokarinio universiteto kom- gerai sekėsi. Sakysiu, gana 11-1 D E M E S ! O • nistų partijai vadovaujant ga kurie tuo metu skaitė daug jaunimo organizacijos sekre- gai mes nesuradome teisingos lima sėkminga socializmo sta paskaitų ateistiniais klausi S. m. birželio 8 d. 10 vai. ryto Aktų salėje (Čiurlionį* tyba. Didelės būdavo diskusi mais. Profesoriai Matulis, torius Maleckas vadovavo veiklos linijos Gamtos mokslui 23) bus priimami nauji nariai į universiteto estradinį ocjos klasių kovos, proletariato Kairiūkštis, Vabalas-Gudaitis. universiteto sekstetui. Nepa- fakultete. Bet viena po kitos kestrą. Orkestrui reikalingi: diktatūros ir nacionaliniu Ivanauskas, Slavėnas, Dagys, keičiamu dainininku buvo kliūtys buvo nugalimos. Juo klausimais. Svarbią vietą už Baldžius ir kiti daug tuomet komjaunuolis Kupstas.. Vieni toliau, juo daugiau studentlSMUIKININKAI. ėmė moralės ir asmenybės padėjo studentams. Darydavo TRAMBONISTAI, po kitų organizavosi oktetai, jos ėjo vienu keliu su komme mes ir administracinio po vystymosi problema. Žinoma, ,. .. KLARNETISTAI - SAKSOFONISTAI, muzikinl.il jaunimu. Vis sparčiau pradė-ll ŠOKĖJAI, mes šį darbą galėjome vesti būdžio klaidų šioje srityje: dramos rateliai, tik visuomeninių mokslų dės būdavo piešiamos tikinčiųjų kolektyvai. Susdarė meno sa jo augti komjaunimo eilės. H DAINININKAI. tytojų remiami. Jei komjau karikatūros, rašomi feljetonii viveiklos rateliai fakultetuo Pildėsi pirmųjų komjaunuoliųfi Pastaba: naujai įstojusieji privalės dalyvauti estradini* susirinki nuoliu pareiga buvo aplamai sienlaikraščiuose, gerai mokytis, tai pirmoje muose viešai išjuokiami. At se. Puiki buvo tradicija pra svajonės apie tai, kad univer-U orkestro stovykloje Palangoje (rugplūčio 6 — 20 d. d.). meno savi sitete bus šimtas komjaunuo-// vietoje buvo marksizmo-leni skiruose fakultetuose būdavo vesti fakultetų Meno vadovas ir valdyba nizmo pagrindų įsisavinimas. komjaunuolių, kurie reikalau- veiklos apžiūras komjaunimo lių. kada bus tūkstantis...- 'v.
Aiškinkime dirbantiesiems komunistinę tiesą
PALANGA, PALANGA
KOKĮ RŪMĄ STATAI?
SPART ARIADA
„Tarybinio studento” re jasi ir kokį „estetinį malonu senatviškas nuotaikas, tenden dakcija gavo laišką iš Mažei mą” jis perša laikraščio skai cijas, pasipriešintų joms? Pas kių literatų būrelio (prie laik tytojams? Mažeikiškiai atsiun mus dažnai nebelieka ginčo iš raščio „Komunistinis rytojus” tė atmestus Girdenio eilėraš esmės, ir tie, kurie rašo pi redakcijos). Laiško autoriai čius. Vienas jų, „Menkutė lietinius eilėraščius, dažnai // skundžiasi I kurso lituanisto ašara”, buvo spausdintas „Ta nusileidžia banalios „asmeni A. Girdenio elgesiu. Jie pa- rybiniame studente” ir iš tik nės” poezijos šalininkų spau BENDRA. VIETA TRECIA. KAI KUR BLOGIAU. KAI KUR Apie irkluotojus teikia Girdenio laišką jų re- ro rodo nuoširdžius ir gilius dimui ir rezultate išeina kame GERIAU. TINKLININKŲ IR KREPŠININKŲ SIURPRIZAI dakcijai, kurį ir mes čia cl- autoriaus išgyvenimus, pradė rinė poezija. Tokių kamerinių galima pasakyti vienu žodžiu tuojame ištisai: jus studentišką gyvenimą. posmų jau suspėjo prirašyti — gerai! Startuokite taip ir Baigėsl varžybos, nurimo pirmiausia, buvo labai sunkiai Tikrai — ir Girdenis, kuris giriasi tu aistros. Dabar galima ramiai „ištempta”. O dar tų aukštų ateityje! Sakoma, kad namuo „Gerbiamoji redakcija! Ko verkt Ir liūst, rįs kažką pasakyti. Aš stebiuosi, kad tarp mu: apsvarstyti studentų spartakia jų mokyklų Lietuvoje ne pen se ir sienos padeda, tačiau jei žemėje taip giedra? sų nutrūko visi ryšiai, vos Tai klausimas, kurį aš no dos rezultatus. Ką gi, bend mūsų irkluotojų forma leidžia spėjus man atsidurti Vilniuje. Mums, studentams, tas eilė rėjau pateikti visiems prieš ra vieta ne tokia jau bloga, kiolika ir ne dvidešimt. Ir dar manyti, kad ir Minske jie — Iš gandų sužinojau, kad raštis suprantamas, bet teisūs akis, suformuluoti, o ne at „tradicinė”, kaip ir pernai — mūsų universitetas yra be spartakiados nugalėtojai — jūs nebenorit spausdinti mano ir mažeikiškiai, jeigu jiems sakyti, nes toli nuvestų. Čia — trečia. Bet. .. Yra nema ne stambiausioji aukštoji mo- startuos ne blogiau. eilėraščių. Kiek aš žinau, ra nesuprantama, , ko studentas galima tik tiek pasakyti, kad ža „bet”. Šita trečia vietelė. jone yra žmonių, kuriems ma turėtų verkti”. Jie rašo: tų tendencijų šaknys ne vien no kad ir silpni kūrinėliai „Jums dėl menko skundo” universitete, o netgi mokyk Rankininkai gi buvo suteikia šiokį tokį estetinį dažnai pakimba ašaros bevai los dieną auklėjime. Tie, ku visa galva aukščiau malonumą. Tad, jei tai Jūsų sės". . . Ko gi tas studentėlis rie išsiugdė kokį nors ryšį neapsunkina, suteikit man ga turėtų ašaroti?.. Matyt, jis su gyvu gyvenimu, su kova už kitas komandas. Kaip ir limybę prabilti į savo senuo nežino, kaip studentai mokėsi ir statyba, su žmonėmis, ku KKI merginų, taip ir jų per buržuaziniais metais. .. ” sius skaitytojus, pasakyti jiems rie pajuto būtinumą dalyvauti gale niekas neabejojo. Dar tai, kas man daug dienų neda Jiems atrodo nesuprantami tame gyvenime, veikti jį, pri pogrupėje įveikę KKI 10:6, vė ramybės. Honoraro galit mūsų „jautrių" inteligentų sidėti kuo nors prie bendrų o finale KPI 12:3, mūsų spor nemokėti, ne dėl jo aš rašau. „sielos virpėjimai”, ir tai sa siekimų ir kurie* surado mė tininkai antrą kartą tapo spar kydami, jie turi pamato. Ir giamą, jų jėgas ir gabumus Linkėjimai. .. takiados nugalėtojais, Klek autorius iš to turėtų tik pasi atitinkančią sritį ir turi va A. Girdenis blankesnį įspūdį paliko ko daryti išvadas: jie nenori gir Post scriptum: Beje, už lios, jėgos ir drąsos speciali mandos rungtynės su KM1. miršau prisiminti apie „Men dėti jo ašarojimų. zuotis joje, tie studentai, kad Šiais metais komandą pa Kitas atmestas Girdenio ei ir kokių asmeninių negandų kutę ašarą”. Klek žinau, Jūsų lieka pajėgūs žaidėjai — dip šviesios galvos nemėgsta eilu lėraštis, „Man paliko merge metu, išsilaikys ant kojų. Jie lomantai Samaitls, Visockas, tės „Tarsi kapeika elgetos lė”, aiškiai banalus, pamėg stato rūmą sau ir kitiems. Jie Luneckas ir kiti. Su šia svar menka". Aš ilgai galvojau džiojantis liaudies dainų deml- pirmiausia jį stato liaudžiai. bia problema treneriai Vygonapie tą eilutę, bet ji man kas ' nutyvines formas, nieko dau O visos senatviškos pesimisti tas ir Urbonas gerai susidoro kartą labiau patinka. . . Bet, giau nepasakantis, be mies nės ir kitokios tendencijos s'u jo. Pakaitas yra — ir ne ką idant patenkinčiau Jūsų sko čioniško verkšlenimo. „O da tais, kurie nestato tokio rūmo blogesnis. nį ir požiūrį, aš leidau sau bar širdelę gelia, ji myluoja ir, vadinasi, kurie neturi per Gerą įspūdį paliko ir mū vietoj šios eilutės įstatyti žy kitą”. . . ir t. t. spektyvos, o tai iššaukia ne Mūsų geriausieji penkiakovininkai jau spėjo susipažinti Ką visa tai rodo? Ar su veiklumą, sų merginos. Palyginti su miai paprastesnę: „Lyg dulkė suglebimą ir kitas pereitais metais, matoma dide vėjo blaškoma, menka”. Jei tokiu „ašarojimu" turi taiks panašias ligas. Kas nestato lė pažanga. Kovoje dėl ka gu ir tai nepatiks, parašykit tytis dalykiška rajoninio laik sau tokio rūmo, ir kodėl ne muolio mūsiškės prilygsta ge Lengvaatlečiai nepatenkino, apie tai. 1958.11.20. A. G.”. raščio redakcija? Ar tai ir stato, kas svyruoja ir ko yra tos mintys, kurias Girde riausioms studentų koman — tai atskiro straipsnio Mažeikiškiai teisėtai stebi nis norėtų pasakyti savo skai dėl? nors prieš varžybas iš jų spartakiadą. Varžybos paro doms, ir tik labai jau silpni klausimas. Tai kiekvieno jau si, nes „ne redakcija, o Gir tytojams, kurios jam „daug buvo nemažai tikėtasi. Tačiau, dė, kad lengvoji atletika pas metimai į vartus neleido, klausimas. denis, nebesiųsdamas savo kū dienų nedavė ramybės"? Ne nuolio pas mus dar labai šlubuoja mus dar gana smarkiai atsilie joms užimti geresnės, nei treA. Girdenis, kaip ir dauge rinių, nutraukė ryšius su re sinorėtų tuo tikėti, nes A. lis neseniai atėjusių į univer Pas mus dar labai šlubuoja ka. čia vietos. dakcija ir gimtojo rajono li Girdenį mūsų literatų būrelis sitetą literatų, dar sunkiai su atskyrininkių paruošimas. Kai teratais. Dar daugiau — pats pažįsta kaip galvojantį, pasi sigaudo panašiose subtilybėse, kuriose rungtyse spartakiados metu iš viso nesimatė mūsų Šauliai sugadino daug nervų vadovams Girdenis, „žiemos atostogų ryžusį talkininkauti draugą, o kartais iš rankų savo sportininkų. Dalis mūsiškių, metu vaikštinėdamas po Ma kūryboje jis užsirekomendavo paleidžia užtraukia ne tą giesmę. nebaigė distancijų. O RusinoNiekam ne paslaptis, kad antra vieta. Ir taškai jiems žeikius, neužsuko į redakciją, kaip ryžtingas, savistovus, vairą, Sakoma, jaunystėje galima vui. į kurį taip dėjo viltis komandų vadovai prieš kiek buvo skaičiuoti ir į bendrą nepasiteiravo apie jaunųjų li grynai optimistiško charakte klaidžioti. Bet kažin ar verta mustj sporto mėgėjai, irgi ne vienas varžybas mintinai ar suvestinę įtraukti. O jie (šau teratų veiklą, neatvyko į lite rio pradedantis poetas. paklysti. Blogiausiu atveju — pavyko: finaliniame užbėgime ant popieriaus apsvarsto ko liai) padarė suvestinėje patai ratų susirinkimą". Laiško au O vis dėlto faktas; ir tie darykim, draugai, iš to išva jis patempė koją. Svarbiau mandų galimybes — „tam są. ir nemažą — užėmė tik toriai ne be ironijos primena verkšlenimai, ir tas pasipūtė das. Neapgaudinėkim savęs. sias musų taškų „tiekėjas” A. trečia vieta, tam — antra, ta ketvirtą vietą. Pernai buvo žinomą liaudies patarlę: „Ne liškas individualizmas, ir ta šauliai, R. Pakalniškis Vaupšas susižeidė prieš pat komanda užims ketvirtą vie antri. Atrodo, kad geras tas paukštis, kuris savo inteligentiška pozą — mums tą, ta — pirmą! Taigi šauliams ruošdamiesi smarkiai šturma lizdą teršia”. Iš tikro, perskai pažįstama ne vien iš šio atve panašiu būdu buvo nuskirta vo. čius Girdenio laišką, galima jo — verčia susimąstyti. Aiš » įsivaizduoti, kaip mažeikiš ku yra viena, kad tai rodo kiai turėjo ilgai svarstyti, kol jaunųjų draugų ieškojimus, Tinklininkai važiuoja atgal susigaudė, „ar čia rašo tas nenusiraminimą. Bet kodėl gi pats kuklus Girdenis, ar koks retas kuris atėjęs į unlversi- ■ Kauno turas tiek mergi- rungtynės parodė kitką. Visu miesto stileiva”. Nekibsim tetą literatas išsilaiko atspa noms, tiek ir vyrams praėjo pelnytos abiejų PSK komandų prie smulkmenų. Bet ką reiš rus toms seniai atgyvenumaždaug taip, kaip ir turėjo pergalės prieš mūsiškius nu kia tas individualistinis, iro sioms, bet vis dar gyvuojanpraeiti. Vyrai patyrė du, o stūmė mūsų komandas į blo niškas laiško tonas^ tas savo čioms inteligentinėms nuotaimerginos tris pralaimėjimus, gesnes vietas, o „užplanuotą asmens akcentavimas, kuriuo koms — savotiškam pesimizTačiau ir ten, kaip parodė sias” mums užėmė PSK. Per persunkta kiekviena laiško ei mui, suglebimui, skeptlcizvaržybų eiga, buvo galima nai reikalai buvo žymiai ge lutė, pradedant nuo jo nusi mul? Kodėl pas mus maža sukovoti geriau. Tinklininkės resni. Tiesa, vyrų komandoje stebėjimo, baigiant pagyrū kryptingų, atsparių balsų, ku prieš ZOA, o vyrai prieš daug jaunų žaidėjų, tačiau jienišku pareiškimu, kad ne dėl rie visa savo prigimtimi Ir KPI galėjo pasiekti pergales. lėtokai kelia savo meistriš honoraro rašąs? Pagaliau į pirmiausia kūryba keltų maiš O moterų komandoje Po Kauno varžybų abi mūsų kumą. kokius „žmones" jis orientuo- tą ir apnuogintų tas jaunimo — tik žinomos pavardės. Nau komandos ir vadovai jau bu jų žaidėjų beveik nematyt. Va vo tikri dėl vietų. Tačiau žiuojam atgal.
KANČIOS" BAIGTOS
Iki naujų mokslo metų, skaitytojai! Eilinis „Taryibnio Studento” numeris išeis jau naujais mokslo metais. Baigdama savo darbą šiais mokslo metais, redakci ja kreipiasi į visus savo skaitytojus, prašydama pasa kyti savo nuomones apie laikraštį. Redakcija laiko savo pareiga tik trumpai irformuoti apie savo darbą, darbą. 1957—58 m. m. išėjo 35 „Tarybinio Studento” nu meriai. Beveik visas redakcijos kolektyvas — žurna listai. Tai, ką jūs skaitėte laikraščio puslapiuose,_ dau giausia skyrių vedėjų — Volskytės, Sčesnulevičiaus, Petrauskaitės, Dovydaitytės, Pinigio ir kt, — tikro triūso vaisius. Piešiniai, karikatūros daugiausia pri klauso Krapui, fotonuotraukos — Šarkiui. Barysui. Daug ir nuoširdžiai dirbo Jakutytė, Žalėnaitė, Krivic kas ir kiti redakcijos darbuotojai. Dar mokslo metų pradžioje buvo sudarytas korės pondentų tinklas. Deja, korespondentai nebuvo kores pondentais, išskyrus Sapagovaitę (FMF), Razmą (EMF), iš dalies Gineitį (MMF). Kas dėl to kalti — neaišku, bet kad laikraščiui tai įurejo didelės žalos — akivaiz du. Su viltimi, kad naujais mokslo metais jus padėsite mums pagerinti laikraščio darbą, linkime jums gerų atostogų. „ , ,, Redkolegija
Krepšininkai atsistojo Dideli komentarai nereikalingi. Rodikliai kalba patys už save. Gųsųm; susitikimai — septynios „barankos”. Bejz,-'prieš paskutinį susitikimą Jau viskas buvo aišku. Vieta iau buvo užtikrinta. Bendroje komandinėje įskaitoje pagrin dinis mūsų priešininkas buvo PSK. O krepšinyje — mūsų
LV 08610
pergalė prieš KPI (paskutiniai“ mūsų varžovai) jiems buvo reikalinga. Tada PSK užimtų geresnę vietą. Ir mūsų ko manda, pirmą kėlinį laimėjusi 20 taškų skirtumu, rungtynes pralaimėjo. PSK sportininkai liko septintoje vietoje. Ar to kie dalykai toleruojami, ar ne — klausimas!
Po mūsų krepšiu. Matome K iraljukaitę-Komaševičienę ir 1 G. Pinigio nuotr. pikaitę.
„Vasaros darbai“ vedlug pavasario sesijos naujai perdrukavoti Jau saulelė vėl atkopus kaitin studento makaulę, Katra nuo egzaminų sunkių ir taip labai išdžiuvo. Tad studentas ans, kepure rausva kuodą pridengęs Apie vasaros darbus savus drūčiai dūmoja. Koks „zubrila", dirbęs smarkiai, lyg Bleberio žentas Gaun Europon išvykti, pažiūrėt rok en rolo, O stileivos didvyriškai mano praleit visą laiką ant pečiaus, Ar gamakuos minkštuos brangų kūną pasupti. Slunkius kits, net antrus metus kurse likęs,
pačioje apačioje
Vislab „Palangoj" ar „Vilniuj" pro stikliuk dugną į vasarą eiun. „Faksas”, sesijas baigęs, skuba sparčiai namolei Saldžiai kvepiančio lašinio sočiai užkirsti (Dar natapo studentiškai mažas jo skrandis) Ansambliečiai gi menu apžavėti pasaulį galvoja. Kiti čebatus ilgais aulais apsimovę, Į melioracijos darbus važiuoti sumanė.:; Pagalvoki ir Tu, miels studente, ką vasarą peiksi, Nesgi saulė kasdien vis karščiau mielą pakaušį Tau kaitin. R. SI LIONAS
M engi ne-s žaidė neblogai, galėjo dar geriau pasiro dyti. Salia puikių . pergalių prieš KPI, KMI seka ir nepel nyti pralaimėjimai, ypač prieš PSK. O juk laimėjus visas Vilniaus turo rungtynes, krep šininkės turėjo galimybių už imti antrą vietą. Tačiau komanda su didelė mis persektyvomis. Jau dabar ji įrodė, kad yra pajėgi kovo ti su geriausiomis studentų; komandomis.
Spartakiados prizininkas USK
penkiakovės komanda.
Redaktorius A. LOZURAITIS ♦ Reiškiame gilią užuojautą kurso draugei Julei Zalogaitei, jos brangiai mamytei mirus V kurso istorikai
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto gatvė Nr. 3, telefonas 7-79-17. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leidyklos sp
Užs. Nr. 911