VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
o
o
Jaunimo idėjinio auklėjimo klausimai turi būti visos partinės organizacijos nuolatinio dėmesio centre. Šiame darbe turi aktyviai
a
dalyvauti
komjaunimas, profsąjungos, kultūros-švietimo
įstaigos,
spauda, radijas. Partinės, komjaunimo organizacijos turi nuolat gal voti apie tokias auklėjimo darbo formas, kurios domintų plačiausius
jaunimo sluoksnius. Mes privalome nenuilstamai kovoti prieš kiekvieną nukrypimą
VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 2 (278)
1958 m.
vasario 14 d., penktadienis.
nuo mūsų partijos politikos, prieš bet kokį buržuazinės-nacionalis-
I
tinės ideologijos pasireiškimą, įdiegti darbo žmonėms didžiąsias le
Kaina 20 kap.
ninines tautų draugystės ir proletarinio internacionalizmo idėjas.
(Is LKP CK pirmojo sekretoriaus drg. A. Sniečkaus pranešimo
APIE PRAĖJUSIĄ
I
LKP X suvažiavime)
STATISTIKA RODO
Pateikiame keletą duo menų, rodančių kaip mūsų studentai užbaigė žiemos sesiją. Iš 3451 studentų pradėjusią sesiją, tik 559 užbaigė ją labai gerai, o 167 gavo po vieną ir dau giau nepatenkinamą pažymį. Norėtųsi pareikšti keletą Geriausiai sesiją užbaigė Gamtos fakultetas, kuriame minčių apie IV k. istorikų ir su nepatenkinamais pažy lituanistų žiemos sesijos egza miais tik 1,8% studentų (o minų rezultatus. Šioje sesijoje ypatingas dė Fizikos-matematikos fakul tete net 9,6), o su patenki mesys buvo kreipiamas į tai1, kad studentas susietų filosofi namais —• 20,8’/#. Nedaug blogesni rezul jos klausimus su savo specia tatai ir Istorijos-filologijos lybe, su komunistinės statybos fakultete: 2,9% su nepaten praktika. Taip, antai literatas kinamais pažymiais ir Krakauskas atsakydamas į 25,9% su patenkinamais klausimą, apie rusų revoliuci nių demokratų filosofiją, paro pažymiais. Mokslo pirmūnų daugiau dė, kaip Bielinskis taikė dia sia turi medicinos fakulte lektikos ir materializmo princi tas (106 iš bendro studentų pus, nagrinėdamas Puškino, Lermontovo kūrybą. Drg. Traskaičiaus 436). kymas visapusiškai apžvelgė XX suvažiavimo reikšmę mark-
Egzaminams praėjus
Partiniame biure Naujas universiteto partinis biuras pasiskirstė pareigomis. Sekretorium) išrinktas drg. V. Kuzminskis. Sekretoriaus pavaduotoju organizaciniam darbui — P. Bernotavičius, sekretoriaus pa vaduotojas ideologiniam dar bui — J. Zaksas. Ideologinio darbo sektoriu je pavesta dirbti drg. drg. M. Lolai, ir L. Steponaitienei, va dovauja Zaksas.
sistinės filosofijos vystymuisi, reikia laikyti tai, kad dauguAušrai Sluckaitei teko klausi iria studentų dar tik iškala ...................... mas „Turinys ir forma”. Atsa marksistinės filosofijos teigi kydama į šį klausimą, ji pa nius, bet nemoka jų kaip rei rodė, kokią reikšmę turi šios kiant taikyti savo specialybėje, dialektikos kategorijos litera susieti su gyvenimu. Antai, tūros mokslui, giliai analizavo istorikas Andrušonis, labai ge formalizmo pasireiškimus ka rai atsakęs į bilieto klausimus, pitalistiniame pasaulyje, bur nesugebėjo išaiškinti, kokią žuazinėje Lietuvoje. Neseniai reikšmę turi marksistinės filo priimta į TSKP kandidatus Ši sofijos teiginiai istorijos moks monytė, kalbėdama apie ant le, o istorikas Telksnys, nesu agonistinius prieštaravimus gebėjo parodyti, kokią reikš Universiteto Kultūros klu nagrinėjo klasių kovą Prancū mę turi marksistinis būtinumo bas, siekdamas dar labiau iš zijoje buržuazinės revoliucijos ir atsitiktinumo supratimas, populiarinti fotografijos me išvakarėse, o istorikas Truska aiškinant istorinius įvykius. ną studentų tarpe, skelbia puikiai parodė, kokią reikšmę Panašių trūkumų buvo ir li konkursą geriausiai nuotrau turi marksistinis materializmas tuanistų atsakymuose. Antai kai pagaminti. Tematiką foto istorijos mokslui. literatė Bardauskaitė neišaiš mėgėjai gali pasirinkti pagal Vertinant studentų atsaky kino, kokią reikšmę turi mark savo skonį, daugiausia, aišku, mus, siūlosi tok!a,išvada. Visų sistinis materializmas literatuįvairiapusiškai pirma, aktyvus dalyvavimas ros mokslui, o literatė Aldona stengdamiesi seminariniuose užsiėmimuose, Serniūtė, kuri labai gerai at pavaizduoti studentų gyveni kaip taisyklė žymiai prisideda sakė bilieto klausimus, nesu mą. Konkurse gali dalyvauti prie gilesnio filosofijos moks gebėjo išryškinti marksistinio visi universiteto studentai. lo studijavimo. teiginio apie teorijos ir prakti Antra vertus, dialektinio kos vienybę reikšmės mokslei Kiekvienas konkurso dalyvis materializmo egzaminai aki vių ir studentų mokymo proce turi atsiųsti ne mažiau kaip vaizdžiai parodė, kad studen sui. 5 nuotraukas, ne mažesnes tai, kurie aktyviai dalyvauja Visi tie faktai rodo, kad kaip 13X18 cm dydžio. visuomeninėje veikloje, ge marksistinės filosofijos įsisavi Už geriausias nuotraukas riau įsisavina marksistinę filo nimas reikalauja ne tik skai numatomos šios premijos šių sofiją, lengviau moka sieti tyti filosofijos vadovėlius bei marksizmo teiginius su prak klasikus, bet ir taikyti marksis dydžių: tika (Tai, žinoma, nereiškia, tinius principus savo specialy pirmoji premija — 200 rb., kad studentai ne visuomeninin bėje, o taip pat aktyviai daly dvi antrosios premijos — kai, kurie sąžiningai ruošėsi vauti visuomeninėje veikloje. po 100 rb., egzaminams, nebuvo įvertinti J. Zaksas, trys trečiosios premijos — labai gerai). Dialektinio materializmo Pačiu rimčiausiu trūkumu dėstytojas po 50 rb.
Darbas su komjaunimo or ganizacija pavestas drg. J. Bie liniu!, o darbas su profsąjun gomis — drg. Trakymui. Mokslo ir mokymo darbo sektoriuje drg. drg. Jankaus kas ir J. Blieka, vadovauja S. Jankauskas. Drg. V. Luniai — LDAALR ir Raudonojo Kryžiaus draugi jos. šefavimo, sportas.
Dėmesio, fotomėgėjai!
Vilniaus universiteto kolek teratūrą. Ypač verčia susimąs tyvui praėjusi egzaminų sesi tyti ta aplinkybė, kad pana ja buvo reikšmingas ne tik ru šūs trūkumai yra būdingi ir dens semestro, bet ir visų gabiems studentams. Tai io1957 m. darbo rezultatų pa do, kad dėstymo darbe dar nė________ Šioje . , sesijoje . , turė- ra išgyventas dogmatizmas, tikrinimas. jo išryškėti pirmieji prieš me- kad katedros ir atskiri dėsty tus pradėto mokymo proceso tojai dar nepakankamai skiria racionalizavimo darbo pasieki- dėmesio studentų savarankiško darbo vadovavimui, kad mo mai. Skaitmeniniai egzaminų ro- kymo proceso racionalizavilikliai esamomis sąlygomis gau mas dar tebėra nepakanka nasi neblogi. 86% universite mas. Egzaminų sesijos rezultatai to studentų išlaikė visus mo kymo planuose numatytus eg nustato tolimesnio darbo geri zaminus. Jų tarpe 16,2% vi nimo kelio gaires. sus egzaminus išlaikė labai ge Visų pirma, reikia toliau rais pažymiais ir 42% labai racionalizuoti mokymo proce Ir labai gerais. Nepatenkinamų są, mažinant studentų privalo pažymių buvo tik 4,8%. Ne mų užsiėmimų krūvį ir suda paisant to, kad visuose fakul- rant palankesnes sąlygas jų :etuose buvo gerokai padidin savarankiškam darbui. Reikia ąs reiklumas besiegzaminuo- pasiekti, kad gabesnieji stu antiems studentams, egzaminų dentai kuo plačiau naudotųsi ■odiklių pablogėjimas, lygi teise laikyti lengvesnių discip turi telefoną, budintis atsako: Kaip nant su 1956/57 m. m. žie linų egzaminus semestro pra rasi, — Man sakė, nuėjęs mos sesijos duomenimis, buvo džioje ar viduryje ir sutaupy J . rinkimams bet čia nė vienam kampe nes:nežymus. Labai gerai ir gerai tų laiką savarankiškam dar /Įsus egzaminus išlaikiusiųjų bui, studijuojant sunkesnes Įdomu, kaip ruošiasi rinki mato. dudentų skaičius sumažėjo tik disciplinas. Ypatingas dėme mams į TSRS Aukščiausiąją Taip budėjo I k. istorikas 14,6%. sys atkreiptinas į studentus, Tarybą mūsų univėrsiteto Jagelevičius. Šitoks „budėjisėkmingai dirbančius mokslinįPraėjusioje egzaminų sesijo je konstatuotas bendras stu- tiriamąjį darbą. Jiems reikia agitpunktai? Agitpunkte Nr. 1 mas”, draugai agitatoriai, rin lentų pasiruošimo lygio pakili leisti studijuoti pagal Indivi agitatoriais dirba Medicinos, kėjų nepatenkina! mas. Studentų atsakymai eg- dualių katedrų patvirtintus Chemijos, Gamtos, Teisės, Eko Pasirodo, studentai-agitatotamlnų metu buvo palyginti mokymo planus, nereikalau nomikos fakultetų dėstytojai ir rlai dar ne visi įsijungė į darsavarankiškesni ir sąmonin jant lankyti visus užsiėmimus. studentai. Siame agitpunkte' bą. Daugelis iš jų net nežino, gesni. Pagilėjo marksistinės Pasiruošimas pavasario eg eninlnės metodologijos įsisavi zaminų sesijai jau dabar turi rinkėjų sąrašai jau sudaryti ir jog jie paskirti agitatoriais. nimas. Labai džiugu, kad di būti pradėtas. Katedros turi pradėtas jų patikrinimas. Ge Tuo turi pasirūpinti gruporgai. lelis studentų skaičius, akty apsvarstyti studentų pasiruoši rsi padirbėjo Chemijos fakul Agitatorių instruktažuose stu vai pasireiškusių visuomeninė mo vertinimo kriterijus egza teto agitatoriai, jie pirmieji dentai agitatoriai turi susipa je veikloje, parodė gerą pa- minų metu, daugiab skiriant /yzdį Ir kaip mokslo pirmū dėmesio dėstomųjų disciplinų pristatė sąrašus. Medicinos fa žinti su dar neatliktu darbu ir nai. pagrindinių problemų prasmės kulteto agitatoriai irgi žymiai imtis jo neatidėliojant. Tačiau pasiektasis unlversi- atskleidimui, mokslinės argu geriau dirba negu prieš praė Draugai studentai — agita eto kolektyvo darbo rezultatų mentacijos stiprumui, mark jusius rinkimus. toriai, iki rinkimų liko tik mė nagerėjimas toli gražu dar ne- sistinės-lenininės metodologi Agitpunkte Nr. 2 agitato nuo. Sukruskime! udaro pagrindo pasitenkinti, jos įsisavinimo gilumui. Dės riais dirba Istorijos-filologijos S. Pypšytė dudentų mokslinio, metodolo- tytojai turi supaOTidlnti stu jlnio ir politinio paruošimo dentus su šiais vertinimo kri fakulteto dėstytojai ir studen pragos vis dar tebėra gana terijais, pagerinti vadovavimą tai. Deja, ten rinkėjų sąrašų Tarybos posėdis lldelės. Dar tebepasitaiko stu jų savarankiškam darbui, pa dar nėra. Budintis net nežino, — Negauname laikraščių! dentų, kurių pasiruošimo lygis dėti jiems nusikratyti žalingų kur jie. Štai, pirmadienį apie isiškal neprilygsta tarybinės vadovėlinės ir paskaitinės me 19 vai. rinkėjai, užėję į agit— Sandėlyje netvarka! ukštosios mokyklos reikalavi džiagos „kalimo” įpročių. Ir dar prie telefono niekas punktą, pasitikrinti sąrašuose, Žiemos egzaminų sesija bu mams, o jų atsakymai egzaminebudi. Tokie reikalai ir pri pirmas veiksmingesnis kreipėsi į budintį: • atorių įvertinami patenkina vo vertė susirinkti Tauro bendra mais pažymiais. Dar daug žingsnis išgyvendinti paviršu — Jūs budite? tudentų, eidami į egzaminus, tiniškumą, dogmatizmą ir for — Paskyrė, — atsakė šis. bučio tarybą. Į posėdį buvo asltenklna vadovėlių ir net malizmą studento paruošimo — Sakykite rinkėjų sąrašai pakviesti aukštų bei blokų se askaitų užrašų medžiagos pa darbe. Mūsų uždavinys — pa niūnai. Deja, atvyko dar ne rastu išmokimu. Tokie stu- siekti, kad pavasario egzami jau sudaryti? visi — da negrįžo iš atosto — Nežinau. entai nesugeba atskleisti pa- nų sesija būtų pagrindinio pa rlndinių kurso problemų siruošimo pradžia. — O jeigu rinkėjas norėtų gų, kai kam praktika ir t. t. rasmės, nemoka moksliškai Užtruko pusantros valan pasitikrinti, kaip tada? E. Meškauskas rgumentuoti savo teiginius, dos. Galėjo būti trumpesnis. -- Nežinau? et nemėgina kritiškai vertinti Prorektorius mokymo Paklausus, ar agitpunktas Juk nebūtinas posėdis, kad reikalams adovėllus ir kitą skaitytą 11-
ruošiasi
a
kam nors liepti sutvarkyti laikraščius, o pirmininko pavaduotojui pasakyti, kad papįnktų naują bloko seniūną. Tai kasdienybė. Tačiau pasvarstyti, ar re ikia seniūnų pavaduotojų, pa galvoti, kaip sutvarkyti san dėlį, sureguliuoti budėjimo klausimą reikėjo, ir susirinku sieji priėjo prie vieningos nuo monės. Tikėkimės, kad bendrabučio gyvenimas greit įeis į norma lias vėžes. S. Tokaitė
Nuotraukas, kaip ir visada, vertina bešališka konkurso žiuri komisija, todėl į voką prie nuotraukos su pavadini mu ir slapyvardžiu dar reikia įdėti mažą vokelį, kuriame bū tų nurodyta tikroji dalyvio pavardė, vardas ir slapyvardis, Mažuosius vokelius žiuri komi sija atplėš tik po visų nuo traukų įvertinimo. Geriausios nuotraukos bus eksponuojamos universiteto studentų rankdarbių parodoje balandžio mėnesį. Nuotraukas galima siųsti (arba pristatyti pačiam) ne vė liau balandžio 1 d. šiuo ad resu: Vilniaus Valstybinio universiteto studentų kultūros klubo „Fotokonkursui”. VVU Kultūros klubas
čių dar yra. Mes turėtume apie tai pagalvoti. „Perduokite gerus linkėji mus visiems Jūsų universiteto profesoriams, mokytojams ir studentams”, — taip baigia savo laišką Juozas Radzevi čius. V. Pupkus
Atidaromas z,Merginų klubas
15 valanda. Atsidaro profkomiteto durys ir į vidų įeina merginų. iš Kanados būrys — Pas ką čia užsirašyti, — Vasaros atostogų metu uni klausia merginos choru. versitete lankėsi Kanados lie Profkomiteto darbuotojoms tuvių delegacija. Tos delega cijos narys Juozas Radzevi- aišku, kokiu klausimu atsilan čius parašė jau kelis laiškus kė merginos. Juk studentų ir mūsų Rektoriui, Paskutiniame profsąjungos kultūros klubo laiške jis rašo, kad jau iš- iniciatyva universitete atidaro siuntęs knygų techniškais mas ...... Merginų klubas”. klausimais. Mat Juozą Radze„Tauro” bendrabutyje klu vičių labai domina technikos klausimai. Viešint Lietuvoje, bui išskirtos patalpos. Jau nu jam pasirodė, kad pas mus pirktos keturios siuvamos maši dar labai maža gerų įrankių nos, Įvairūs siuvinėjimo reik — jų pirmiausia reiktų pasi menys ir visa kita, kas reikalin. daryti. .. „Jūsų jaunimas dar tebetu ga sumanioms šeimininkėms. Merginos čia išmoks siūti, ri senovišką idėją — pabaigus mokslą, dirbti tik su plunks siuvinėti, plačiai susipažins su na. Techniško darbo lyg kad kulinarija. gėdinasi, manydami, kad jis Įvairių kursų ir specialybių pažemins autoritetą. . ." Be abejo drg. Radzevičius studentės noriai užsirašo į „sa klysta, jei jis taip galvoja vo" klubą. Neatsiskirk ir Tu! apie visą jaunimą, bet išim„T. stud.” inf.
Laiškas
f
■i' t
Ties supiltais kapais, ties griuvėsiais sustoję Mes naują priesaiką įrašome širdyj k k -k ★ ★ ★
rlų neįmanomas tolimesnių ko sutis, žemas vaikinukas, su vų planavimas. akiniais, nemokšiškai pranešęs Dieną ir naktį dirbo žvalgy apie savo pasirodymą. Žvalgai ba. galvojo, kad kas kitas, jei ne Viename fronto ruože, ap studentas turi geriausia su leistų šachtų rajone, mūsų žval prasti vokiečius. Tiesa, buvo gai rado slaptą praėjimą į ir abejonių: ar išlaikys? Labai priešo užnugarį. Žvalgai nusta jau menkutis! Vistik Mitia iš tė, kad viename iš užsilikusių laikė. Kada jam išaiškino už chutoro namų, saugojamame davinį, jis be jokių abejonių sutiko ir pasakė, kad su užda *yiAI buvo 1943 metais. nuo tarybinės artilerijos ap viniu susidoros. Ties Stalingradu apsu šaudymo, vakarais susirenka Ir Miša išvyko su žvalgais į pome stambią vokiečių grupuo priešų karininkai. Prasibrovęs ant to namo priešo užnugarį. Ne lengva tę. Dalis tarybinių karių buvo žvalgų vadas pamatė, buvo pereiti per gynybos pozi Didžiojo Tėvynės karo pra- tai. Priekyje važiavo motoclk- torius Saifullnas. Nuėmęs ke nukreipti tolimesnei kovai su aukšto, kad hitlerininkai ilgai kalbasi cijas. Visą naktį jie šliaužė džloje, 1941 m. birželio 25 d.. lininkai, po jų keletas tankų Ir purę, jis tylėdamas pasuko rezervine priešo grupuote sku tarp savęs, o kartais žiūrinėja grioviais, krūmais, saugoda mūsų dalis kovodama traukėsi1 iš toli buvo matyti mašinos su upės pusėn. Nieko nesakyda bančia apsuptiesiems j pagal kažkokius žemėlapius ir doku miesi mažiausio garso. Rytą į Rytus, pridengdama save ne• pėstininkais, kurios leidosi nuo mas, paskui jį nušliaužė Jaša bą. Stengdamasi sustabdyti mū mentus. Posėdžiai užsitęsia žvalgai ir Miša pasislėpė vie dideliais pėstininkų ir tankųį kalno prie tilto. Pirmomis se- Nazarenka, „Kitiems likti vie vakaro ir kartais ni namo griuvėsiuose ir neju būriais. Molodečno rajone bu• rijomis iš kulkosvaidžių ir au- toje!” aš įsakiau, matydamas, sų puolimą, hitlerininkų vado iki vėlaus išgėrimais. Žvalgai dami prasėdėjo ten ištisą die vo nutarta palikti nedidelę: tomatų buvo nušluoti privažia kad dar trejetas nusiima kepu vybė iš anksto savo atsitrau baigiasi aiškiai girdėjo vokiečų žo ną, šalia ėjo gatvė — ten net žmonių grupę su kulkosvai vę arti motociklininkai. Sulai res. Mes tylėdami žiūrėjome, kiančių dalių užnugaryje ant džius, bet nesuprato kalbos. nesislėpdami nuo mūsų artile džiais. Jos tikslas — pridengti kę žygiavimą, vokiečiai atiden kaip mūsų draugai slinko upės Mius upės paruošė stiprią gy Tikėdamasis išgirsti ką nors rijos vaikščiojo vokiečiai. Pa nimosi ribą ir sulaikė mus. tiltą ir kuriam laikui sulaikyti gė nuožmią tankų, artilerijos ir pusėn. taikę tinkamą Able jose priešą, kol mūsų dalis įsitvir minosvaidžių ugnį. Šaudė Po kiek laiko pamatėme momentą, žval tins naujoje vietoje. Paskyrus daug, bet prie tilto artintis šliaužiančius atgal mūsų drau Mius upės pu gai pateko ant sėse šūvio at mane to būrio viršininku, man ilgai nesirįžo. Kada jie tai gus. Jie buvo trys. Grįžo be stumu to namo, kur išsidėstė buvo leista pačiam pasirinkti pamėgino, Jie vėl buvo mūsų Jančlullo. Kruglovas su perriš susitikdavo vo dviejų armijų žmones. Padėtis buvo labai ūgnies sugrąžinti. Tankai prie ta ranka trumpai papasakojo: daliniai — gro kiečiai, aukšto. rimta, ir todėl aš labai stropiai tilto neėjo ir vis šaudė vietoje, signalą trauktis jie priėmė, bikų Miša per dvi naktis ir die armijos ir vaduotojų ar svarbaus, grupės vadas prane rinkau kiekvieną žmogų. Karo matyti, bijodamiesi mūsų arti bet Jančlulls buvo sužeistas į mijos. Vokiečiai stiprino pozi šė štabui apie pasikalbėjimus ną aukšto prietemoje prirašė du tarnybos ir nedaugelio, bet lerijos, kurios, deja, nebuvo. pilvą ir negalėjo trauktis. cijas, o mūsų armija ruošėsi ir prašė atsiųsti jam vertėją. mokyklinius sąsiuvinius — kruvinų, mūšių metu aš spėjau Minai tiesiog patalkius į ap Šaudydamas iki paskutinio ato pokalbio protoko kasą vienas mūsų draugų žu dūsio, jis įtikinėjo Kruglovą sprendžiamajam mūšiui. Laik O atsitiko taip, kad štabo ver hitlerininkų pažinti kovos draugus. lą. Trečią naktį Miša pateko į raščių pranešimai skelbė: tėjas buvo ligoninėje. vo, kiti kol kas atsipirko įdrės trauktis, bet šis nesiryžo palik Tada dalinio vadas pareika savo dalinio štabą. ,, . . .pietinėje fronto dalyje es Mes, dešimt žmonių, trumpai kimais ar baime. ti draugo. lavo žmogaus, mokančio vokie Žinios padėjo studentui-kaminių pakitimų neįvyko”. . . atsisveikinome su draugais ir Susigaudę aplinkybėse, vo Taip buvo įrašytas dar vie- Iš tikrųjų, užėjo savotiškas pri- čių kalbą. Tokių atsirado ne rlui. Jo užrašuose buvo daug savo vadais ir nedelsiant pra kiečiai suprato, kad prieš Juos nas puslapis į auksinę tarybi- tylimas. Bet taip tik atrodė. mažai, bet žvalgai pasirinko tikslių žinių apie vokiečių pla dėjome tvirtinti poziciją prie tik saujelė žmonių ir po stip nių žmonlų didvyriškumo kny- Karas nenutrūko nė vienai va vieną kareivį atėjusi į armiją nus. šui sutikti. Pasiruošę mūšiui, rios artilerijos ugnies pradėjo gąVaclas apdovanojo Mišą už landai, nė vienai minutei. Tuo iš Leningrado žemės ūkio insti mes įtemptai laukėme. puolimą. Bet jie pavėlavo. Iki metu tik vyko atkakli kova už tuto II kurso. Aš iki šiol atsi puikų darbą. to laiko suspėjo atvykti mūsų Pulk. VILENSKIS, Būdamas savo draugų būry, B. BLAŽYS duomenų, apie priešą, patiksli menu jo vardą ir pavardę — aš stebėjau juos. Mūsų grupė, tankų dalinys, užkirtęs Jiems Tarybų Sąjungos Didvyris nimą. Reikėjo duomenų, be ku- Miša Goreminas. Tai buvo liedėstytojas sudarė tarytum nedidelį inter savo ugnimi kelią. Tankai apsi nacionalą. Čia buvo lietuviai, stojo netoli nuo tilto ir mums įsakyta atsitraukti. ukrainiečiai, rusai, gruzinas ir buvo totorius. Visi gulėjo, sukaupę Trauktis priešo, kuris į kiek savo dėmesį Į priešingą kran vieną mūsų Jau buvo prisitai tą, iš kur kiekvieną minutę kęs, akyse buvo labai sunku, ir Artėja Tarybinės Armijos Draugijos eilėse išaugo ir t. t. Tai be abejo patrauks kos fakultete virš 40%, Cheaš įsakiau šliaužti po vieną. ir Karinio Jūrų Laivyno ketu- daug puikių šaulių, motoclk- į draugijos elles daug naujų mijos fakultete apie 50%. Jei laukėme pasirodant priešo. Signalą ranka priėmė ir supra universitete yra apie 600 proVisiškai buvo aišku, kad to visi, bet automatininkai, ku riasdešimtmetis. Mūsų univer- listų; daugelis narių tapo ge- narių, mūsų padėtis labai sunki. Mus .rie buvo kitoje kelio pusėje, slteto LDAALR šią šventę pa- rals LDAALR darbo organiza- Žinoma, LDAALR darbe fesorių, dėstytojų ir laboransltinka taip pat su nemažais toriais, visuomenininkais. Kas yra labai daug ir trūkumų, tų, tai iš jų LDAALR narių pakeisti turėjo tankų dalinys, nejudėjo ; ir tęsė ugnį. Kada bet kada jis atvyks ir ar dt- imes susirinkome prie kaimo laimėjimais. Daug studentų, nežino Universitete Ralnytės, Dar nepakankamai auga drau- yra tik apie 100. Ar ne laikas dėstytojų yra šios draugijos Maleckaitės, Lapinsko, Inčiū- gijos narių eilės. Iki šiol ne- fakulteto dekanams ir katedrų vyks iš viso? . . . griuvėsių, pasirodė, kad Jan- nariais. Universiteto LDAALR ros, Urbaičio ir kitų, įvykdyta LDAALR Centro Ko- vedėjams apie tai pagalvoti. ir Kruglovas dar savo savo Dešinėje kelio pusėje, sau- čiulis 1 darbe neapsiriboja vien Artimiausiu metu numato- miteto nutarimas įtraukti į padėtis ir su draugi vietoje ir. matyti, negavo sig godami ugnimi tiltą, apsikasė ’ šaudymo rateliu, PLA grupių ma sukurti kiekviename fakul- draugiją 80% visų universitė- josBloga medžiaginės bazės gerini trauktis. Reikėjo grįžti organizavimu, automatininkai Jančiulis ir nalo ’ šiuo metu veitete parašiutininkų ratelius, to studentų, dėstytojų, admiKruglovas. Jie buvo blogai ma- Jatgal ir pranešti jiems. Kam kia taip pat motocikllstų, au- pradėti ruošti naują motocik- nistracijos personalo. Kai ku- mu. Tenka pastebėti, kad uni tomi, bet tiltą jie gerai saugo tai pavesti? Aš apžvelgiau sa tomobillstų, parašiutininkų, listų grupę, organizuoti radi- riuose fakultetuose padėtis vi- versiteto ūkiniai vadovai dar vo jo, ir aš dėl jų nesirūpinau. j draugus, Visi, laukdami įsa radistų būreliai, taip pat nu- jo telegrafistų užsiėmimus, siškai apgailėtina. Istorijos-fi- mažai skiria dėmesio į Drau aprūpinimą nauju inven Prieš pietus pasirodė fašis- kymo, žiurėjo tiesiai į mane. matoma sudominti draugijos pradėti reguliariai dirbti ra- lologijos fakulteto draugijos gijos Mano svarstymus pertraukė to- narius kariniu vandens ir dijo siųstuvais (38 — 40 ir nariais yra tik apie 30% vi- toriumi. Esantis tiras dar iki nepritaikytas treniruotėms aviacijos sportu. 144—146 mhz diapazonuose) sų studentų, Fizikos-matemari- šiol bei varžyboms žiemos metu. Aktualus ir patalpų klausimas. Numatomam organizuoti uni versiteto LDAALR klubui pa Po Tarybų Lietuvos išvada bunkeryje angą stebėdavo ap grindinė kliūtis yra patalpų vimo iš hitlerininkų okupaci linką. Nustatyta, kad saulei nebuvimas. jos lietuviškas junginys buvo šviečiant, anga matosi baltu Tačiau prie esamos padėties permestas į Tarybų Latviją skrituliu, o kai uždengia sekė Draugijos darbą universitete prie Vainodės likviduoti at jo veidas — tamsu. Sekėjui reikia pagyvinti. Tai visų pir kirstą hitlerininkų grupuotę sekti buvo pastatyti du snai ma priklauso nuo visų Draugi Kuršiuose. periai. Parinkta fronto užnu jos narių aktyvumo. 1944—45 m. žiemą dėl ke garyje atitinkanti puolimo ob lių ir grunto išbiurimo, fron jektui vieta ir pradėtos treni TSKP CK Plenumo spalio tas laikinai perėjo prie gyni ruotės. mėn. nutarimas „Apie partlmosi, ruošdamasis galutiniam nlo-politinio darbo Tarybinėje Sutartą užpuolimui dieną priešo sunaikinimui. Prasidėjo žvalgai dar sutemomis užėmė armijoje .ir laivyne pagerini veiklūs žvalgybos veiksmai. išeities padėtį. Atėjęs 11 vai. mą” iškelia naujus uždavinius Priešo grupiruotei ir jo veiks pastebėjau, kad vietoj vieno ir LDAALR. Reikia stiprinti mams patikrinti reikėjo tam sekėjo atsirado net trys ir peuniversiteto studentų, dėstyto tikruose fronto baruose perio siskopas. Pasidarė aišku, kad jų ryšius su Tarybinės Armi diškai paimti belaisvį, kariš priešas pastebėjo padidėjusį jos nariais. Geras mūsų Drau ku terminu vadinama „liežu judėjimą mūsų pusėje ir todėl, gijos darbas, jos narių skai- ; viu”. Bet dėl nusistovėjusia čiaus augimas, jų aktyvumas ' me fronte gerai išvystytos gy laukdamas visokių netikėtu kaip tik prisidės prie šių už- j nybos tranšėjomis ir plačiais mų, aidžiai budi. Sį kartą davinių sprendimo. minų laukais, dėl aukšto prie nuo sumanymo teko atsisakyti. Sutikdami Tarybinės Armi šo karių budrumo tai buvo la Priešui nuraminti ir jo jos ir Karinio Jūrų Laivyno j bai sunku. 40-metį, stūdentai, dėstytojai, j Dalinio užimame gynybos budrumui sumažinti nutarta administracijos personalo na- 1 bare ilgą laiką nesisekė paimti užmaskuoti mūsų tikrąjį su riai, stokite į LDAALR eiles. 1 „liežuvio”. Žvalgų kruopštūs manymą. Įsakiau parvežti gar Laukiame savo gretose naujų I pasiruošimai ir nakties veiks siakalbį, čia pat buvo sustaty entuziastų! mai baigdavosi nesėkmingai ir A. Mitrikas, kas kart didindavo aukų skai tas agitacinis lapelis ir pra LDAALR Komiteto čių. Kai po eilinio mėginimo vesta agitacija. Vokiečiai, iš pirmininkas „liežuviui” pagrobti žvalgai girdę agitaciją, nusiramino, šaudymo treniruotės metu. grįžo be nieko, su savo vado, nes žmonių skaičiaus padidė nežinančio baimės leitenanto V. A. Kryžiaus lavonu, reikė jimą mūsų pusėje palaikė agi čiais ant rankovės stovėjo lyg jo ieškoti kitų būdų, reikėjd tatoriaus apsauga. MUMS RAŠO priešą paimti gudrumu. Tikslas buvo pasiektas. stabo ištikti. Per apklausinėjimą jie pa Buvo nustatyta, kad prie Priešo budrumas sumažėjo. šas 100% naktimis budi, o Kiekvienais metais intensy- čiam retesnės literatūros susl- llu: reikiamą knygą per abo tvirtino, kad vakar laukė dienomis ilsisi. Nuspręsta Kitą dieną vėl žvalgai užėmė veiksmų iš mūsų pusės, bet vėja mokslo tiriamasis darbas: daro labai daug nepatogumų, nementą užsisako iš Maskvos išeities padėtį. Sį kartą priešas veikti ne dieną, o naktį. vis daugiau rašoma dlsertacl- Ypač tai liečia humanitarinius kada prakalbėjo garsiakalbis, jif išleidžiama knygų, paskel- mokslus. Pf-. džiui, norint su- Lenino vardo bibliotekos. Man Puolimo objektu buvo pa neslerzino. elgėsi pagal savo nusprendė, kad tai pasiruoši biama mokslo straipsnių. Su- slrastl retesnę knygą iš bendro- pačiam yra tekę iš Maskvos už. rinktas apkasas su stebėjimo dienotvarkę ir jokių periskopų mas agitatoriui apsaugoti ir prantama, kad joks mokslo dar sios ar lyginamosios kalboty sisakyti tokias knygas, kurias punktu ir bunkeriu, esantis nerodė, tik apkaso gale pagal nebekreipė dėmesio. Jie nega bas neįmanomas be reikiamos ros, reikia be centrinės biblio vėliau atsitiktinai aptikdavau literatūros. Tačiau turtingoje tekos aplankyti dar Istorijos200 m atstume nuo mūsų pie šautuvo galą buvo galima pa lėjo sau dovanoti, kad turėda universiteto bibliotekoje susi filologijos fakulteto skaityklą, fakultete, dažnai ten, kur jų tinės tranšėjos, kuri ėjo miško stebėti sargybinio judėjimą. visiškai nelaukdavau. Viso to Visi buvo savo vietoj, kaip mi 7—8 m. tarnybos stažą, rasti reikiamą literatūrą gero klasikinės filologijos, lietuvių galima būtų išvengti, Jelgu pakraščiu ir tuo pačiu maska Afrikos ir Europos karų da kai apsunkina tinkamai nesu kalbos, rusų kalbos ir svetimųvo pasirengimo veiksmus. buvo mokomi treniruotėje. 12 ____________ „__ Norint su- jų kalbų katedrų kabinetus, centrinės bibliotekos katalotvarkyti katalogai. lyviai taip negarbingai pražu- rasti senesnę lietuvių ar užsle- Čia susirasti knygą ne taip jau guose atsispindėtų visa unlverPriešo minų laukai nuo ato vai., kai priešas sumigo, duo vo. nio kalba parašytą knygą, rei lengva, nes kabinetų katalogai drėkio išlindo kaip kurmia damas sutartas ženklas pulti. Taip dėka kūrybinio suma- kia jos ieškoti net trijuose ka dažnai nepasižymi tvarkingu sitete esanti literatūra. Žvalgai, darniai veikdami, rausiai ir kiekviena mina bu Būtų labai pageidautina, kad numo^, smulkaus priešo dleno- taloguose. Argi negalima būtų mu. Neradęs ieškomos knygos vo gerai matoma paprasta aki greit perėjo minų laukus, be nurodytuose kabinetuose, dar universiteto bibliotekos vado Juos sukelti i vieną? Klek tuo tvarkės žinojimo ir darnių būtų sutaupyta skaitytojams negali būti tikras, kad univer mi. Buvo galima veikti be iš garso likvidavo nespėjusį su vybė rastų būdą palengvinti žvalgų veiksmų. uždavinys laiko! Be centrinės bibliotekos sitete_ Jos nėra, nes šios srltieš minavimo. Sekimu buvo nu sivokti sargybinį, puolė bun skaitytojams susirasti relkalln buvo be nuostolių puikiausiai dar daug knygų sukaupta fa- literatūros yra ir kitose fakulstatyta, kad 10 —11 vai. prie kerį ir greit pristatė dalį jo gą knygą. Nenuostabu, kultetų skaityklose ir katedrų teto katedrose. įvykdytas. šas pusryčiauja, o 11 vai. su įgulos. Keturi stiprūs hitleri numokabinetuose. Centrinės bibllo- kad 1—1 ne — vienas , 1_.— kabinetas -------Z. ZINKEVIČIUS V. d. VI. Lunla tekos kataloguose šios knygos ja ranka į tokį knygos leškojigula bunkeryje, palikę sekėją, ninkai su geležiniais kryžiais (IFF prodekanas) mo būdą ir eina lengvesniu keneatslsplndl. Dėl to ieškanSjiėckatedra kuris per padarytą apkaso ant krūtinės ir garbės raiš-
ŽMOGIŠKA DRAUGYSTĖ
JIS BUVO STUDENTAS
LAUKIAME NAUJŲ ENTUZIASTŲ
Apie bibliotekos katalogus
KIJEVE
Mes—svečiai Pas Tbilisi universiteto studentus Atostogų metu teko laimė mės Gruzijos istorijos ir meno pabuvoti saulėtoje Gruzijos reprodukcijomis istoriniame sostinėje Tbilisi. Mus šiltai su muziejuje, visur ir viską ap tiko Gruzijos’ Stalino vardo mokėdavo gruzinai. Toks pa universiteto studentai. Visas protys! Bėda tam, kas nenorės šešias viešnagės dienas gyve jam nusilenkti. nome studentų miestelyje. Mūsų šokėjams ten būtų Gruzinų studentų miestelis vi liūdnoka. Nors yra kultūros sai nepanašus į mūsų. rūmai, bet šokiai būna retai. Dauguma Tbilisio aukštųjų Bugi-vugi ten nešoka. Popu mokyklų yra XIX a. poeto liarūs nacionaliniai šokiai. Cavčadzės vardo prospekte. Čia Ką galima pasakyti apie sa ■išsidėstę universiteto, Puškino viveiklą? Saviveikla yra, bet vardo pedagoginio, svetimų ne tokia gausi, kaip mūsuose. kalbų, politechnikos, veterina Yra nedidelis simfoninis or rijos, žemės ūkio institutų pa kestras, gruzinų liaudies dai statai. Jų architektūra nacio nų ir šokių grupė ir 140 as nalinė. Visų aukštųjų mokyklų menų choras. Pasikalbėjus su studentai gyvena bendrabu komjaunimo komiteto sekreto čiuose. riumi, paaiškėjo, jog jų stu Studentų miestelyje yra dentai nelabai mėgsta tokius aukštųjų mokyklų poliklinika kolektyvus dėl jų programos ii ligoninė (tik studentams). pastovumo. Susirgusiam studentui ne Daug galima būtų šnekėti reikia eiti į ambulatoriją, sa vo poliklinikoje jis gali pasi apie universitetą, jo studentus, tikrinti sveikatą. Čia yra Ir bet visko juk vis tiek neišsachirurginis bei vidaus ligų kyši. skyriai. Priežiūra gera (ir man teko keletą dienų pabuvoti). A. Augulis Studentai turi atskirus kul tūros rūmus, kuriuose organi zuojami įvairūs vakarai, de monstruojami meniniai klnofilmai. Yra erdvi valgykla, kurioje iš karto gali valgyti Kažin, hr atsiras žmogus, 700 studentų. Valgykla gra kuriam būtų nepatikęs Lenin žiai įrengta, meniu daug ge gradas. Negalima nesigėrėtl resni už tauriškąjį, aptarnavi šiuo rūsčiu ir didingu miestu, mas greitas. Prie valgyklos jo nuostabiomis krautuvėmis, veikla kioskai, kuriuose gali architektūriniais ansambliais, ma įsigyti visas reikalingas meno paminklais. „Siaurės Ve buitines prekes. įmeti 10 kap. necija” — taip vadina Lenin į specialiai įrengtą dėžutę, ir gradą Europoje. Tas pavadini iškrinta degtukų dėžutė. Tai mas turi realų pagrindą: visas miėstas išraižytas upėmis į sa malonumas rūkoriams! Universitetas nesenas, turi las, kurias jungia 363 tiltai. apie 170 metų, radiofikuotas, Gruntas daugumoje vietų yra ko nėra pas mus. Jei norime labai vandeningas, todėl sta iškviesti dėstytoją ar studen tant pastatus buvo įkalamos tą, pakanka tai paskelbti per sijos. radijo mazgą. Jaučiama didžiu Kiekvienas tiltelis turi sa lė prabanga, puošnumas. Uni pavadinimą ir savo istori versiteto studentai labai drau vo ją. rodė tiltelį, nuo ku giški, vaišingi. Tai mes paty rio Mums į šaltas Nevos bangas nu rėme visur ir visi.- Ar važia Liza iš Puškino „Pikų vome tramvajumi, troleibusu, šoko ar sėdėjome akademiniame damos”. Sunku išreikšti žodžiais Lenino vardo operos ir bale to, ar dramos teatre, ar lan tuos įspūdžius, kuriuos paty kėmės restorane, ar domėjo- rėme aplankę Ermitažą, Rusų
„Gegutė” — taip pakriks- uždarbiauja. Jie įleidžia ekstijom mūsų traukinio lyderį kursantus ir tikinčiuosius į pogarvežį, nes jo švilpukas bu- žemius, kuriuose nėfa elektvo labai panašus į gegutės kū- ros. Tenka norom nenorom ’ pirkti pas dvasiškus tėvelius kavlmą. „Gegutė” paskutinį kartą plonytes žvakutes ir jomis ap „sukukavo”, sunkiai atsiduso siginklavus keliauti tais siau rais požemiais. Atsidūrus po ir sustojo. Kijevas! Visa mūsų raudonkepurių žemyje, kyla keista mintis: delegacija, pasinaudodama vienuoliai gali uždaryti sun tuo, kad Kijevas mūsų nepa kias geležines duris ir.. . Tik žįsta, drąsiai įėjo į poilsio nepagalvokit, kad mes bijom. kambarį, ant kurio durų stam Nei Gaila, kad ekskursija buvo biomis raidėmis buvo užrašyta „Inturist”. Inturist — šitas tokiu metų laiku, kai plačias laipsnis mus lydėjo visos vieš Kijevo gatves nepuošė šimtai nagės metu, o raudonos kepu gėlynų, kai puikaus pavėsio rės buvo tarsi talismanas, ku neskleldė šimtamečiai kašto ris padėjo mums pigesnėmis nai, kai nešildė skaisti pietų kainomis aplankyti rusų ir saulė. Bet šalta mums nebuvo. Vakarų meno muziejus, operos ir baleto teatro spektaklius ir Nuolatos mus šildė nuoširdi kitas vietas. Teko mums apsi studentų draugystė, jų rūpini lankyti taip vadinamuose „Pe- masis mumis. Draugystė tvir čersklje lavry”. Tai buvęs vi tėjo diena iš dienos, ir kai te sos Kijevo Rusios religinis ko skirtis, kai teko grįžti į centras, o kartu ir stambus Vilnių, kiekvienas mūsų eks pramonės monopolis. Ypač Jis kursijos dalyvis pagalvojo: garsėjo spiritizuotų gėralų ga „Gera būtų dar kartą pama myba. Dalis vienuolyno dirba tyti Kijevą, senus draugus, su ir šiuo metu. Dvidešimties dainuoti dviem kalbom links metrų gylyje yra požemiai, mą studentišką dainelę”, o kuriuose užbalzamuotos „šven kiekvieno užrašų knygutėje tųjų” mumijos. Vanduo, sunk- buvo įrašyti draugų adresai: damasls per smiltainio sluoks Ukrainos TSR, Kijevo mies nius, persisunkė per karštus tas. .. ir pavertė lavonus gamtinėmis L. Lukoševičius mumijomis, o vienuoliai iš to
Paskelbus konkursą universiteto ženkleliui sukurtiį , kultū ros klubą pradėjo plaukti pavyzdžiai. Spausdiname porą jų. O tu ar pateikei savo pieštą ženklelį?
Neatsitikime nuo dailininkų
įsivaizduokime gyvą, sąmo reikalingi charakteringi tipai. jingą, bet kartu ir nevykusią! Kino mėgėjų kolektyvui būtų auklėjimu sugadintą jaunuolį,] labai džiugu, jei atvykusiųjų kuriam miesčioniški tėvai iš tarpe matytume ir nutukusių ir renka pelningą ateityje profe praplikusių. Be aktorių bus siją. Mokytis jis nenori ir šiaip reikalinga ir dailininkų, kurie, taip patekęs į universitetą, reikalui esant, galėtų ką nors pradeda „studentauti”. Kas gi nupiešti ar nulipdyti iš plasteiš to išeina? Daug kas. . . Net llno. Reikalingas ir techninis patys busimojo filmo kūrėjai personalas, nuo kurio priklau nėra vieningos nuomonės: gai sys apšvietimas ir visa kita. lestingieji siūlo visgi jį patai Ir, be abejo, būtinas vikrus syti, o kraugerlngleji — galu sumanus, landus administrato tinai pasmerkti. Kuo visa tai rius, kuris mokėtų visa, kas baigsis, universiteto žiūrovai, bus reikalinga, iškasti iš žemės pamatys ekrane, kai reorgani ir iščiulpti iš piršto. Filmo pa zuotas kino-mėgėjų būrelis statymas yra kolektyvinio dar pastatys satyrinę komediją bo vaisius, ir nuo viso busimo „Aš. . . ir mano universitetas” jo kolektyvo bendro darbo pri Šiuo metu prasidėjo paruo klausys — pasirodys filmas iki šiamieji darbai ir netrukus pra Gegužės pirmosios, ar ne. Teko pabuvoti studentų sidės kūrybinis darbas. Nenu O reikia, kad būtų. Dailės muziejų. Operą, Isakievo so borą, vaikščiodami pų miestą, draugystės baliuje. Susitikome stebkite, jeigu pasakysiu, kad Institutas baigia jau antrą kuriame, atrodo, ir dabar gir su Kijevo, Maskvos, Leningra dar beveik visai nėra aktorių. filmą. Kodėl gi universi di jo kūrėjo Petro Didžiojo do, Gorkio studentais, su stu Jų vaizdai kol kas gyvuoja re tetas, būdamas žymiai dides dentais iš demokratinių res žisūros bei operatorių fantazi nis. taip atsiliko? Reikia ma žingsnius. Maloniai nustebino lenin- publikų. Didžiuosiuose Kirovo joj. Ir visgi technikos, režisū nyti todėl, kad nebuvo aiškaus vardo kultūros rūmuose, pen rinio bei operatorlnių planų darbo tikslo ir žmones patrau Pirmiausla gradlečiai. meile savo miestui. Ko bepa- kiose salėse ilgai linksminosi, ruošimas vyksta pilnu tempu. kiančio scenarijaus. NetvarKa klaustum — darbininko ar in šoko, dainavo, klausėsi kon Mūsų „paviljonais” bus uni buvo ir iš materialinės pusės teligento — kiekvienas žino certų ir dalinosi įspūdžiais ke versiteto auditorijos, korido — trūko laidų. Toji grėsmė žymiausių pastatų archtektus, li tūkstančiai įvairiomis kalbo riai, bendrabučių kambariai, kol kas egzistuoja ir dabar, bet mis kalbančių studentų. sukūrimo metus, jų istoriją. vestibiuliai, koridoriai ir pri būkime optimistiški ir tikėki (Pagalvojau, retas iš mūsų < Aplankėme Ždanovo vardo vatūs butai. Natūros filmavi mės, kad mūsų visuomeninės studentų galėtų tiek papasa Universitetą, įsikūrusį buvu mas vyks sniegu apdengtose organizacijos aprūpins mus ir siuose Kolegijų rūmuose. Ak koti apie Vilnių). laidais, ir filmo juosta. gatvėse ir laukuose. Kiekvienas žymiausias pa tų salėje klausėme Maskvos Baigdamas noriu pridurti, kai studentai grįžo statas Leningrade paverstas universiteto estradinio orkest iš Dabar, žiemos atostogų sušauksime kad į susirinkimą bus kviečia muziejumi ir saugomas pačių ro koncertą. Buvome Nekropo kino-mėgėjų (seki mi ir literatai, nes minėtoji žmonių, ne tik valstybės. Da lyje. Tai vieta, kurioje amži te skelbimą), susirinkimą į kurį bus kvie komedija tai tik pirmas mūsų bar aš nesistebiu, kad Lenin nu miegu miega didieji Rusi čiami visi, kurie jaučiasi turį žingsnis ir ją baigę pradėsime gradas didvyriškai atlaikė be jos žmonės — menininkai, ra aktorinių sugebėjimų. no ką nors nauja. Ir tas „kas nors veik trejų metų blokadą. Jė šytojai, kompozitoriai. Nulen riu pastebėti, kad. kai Čia naujo” turi būti mūsų litera kas gal gas palaikė meilė savo mies kę galvas, stovėjome prie žmo būt galvoja, jog svarbiausia tų ar konkursinio dar nijos genijų — Čaikovskio, šioj srity turėti fizinį grožį. Iš bo bendro tui. vaisius. Leningradiečiai stebino mus Glinkos, Borodino, Savinos tikro tai nėra teisinga. Mes A. Tumas, savo aukšta kultūra. Jeigu Jarmolovos, Žukovskio ir kitų Kino būrelio vadovas gatvėje kreipiesi į vieną žmo kapų. Su didele meile lenin statysime komediją, todėl bus gų ko nors klausdamas, tai gradiečiai puošia ir prižiūri atsisuka visi, kurie tik girdėjo šias kapines. klausimą, ir kiekvienas sten Aplankę gausybę muziejų, Per žiemos atostogas EMFlš VI pasaulio jaunimo'festiva- giasi tau padėti. įlipus mote meno paminklų (o tai buvo tik riškei į autobusą, visi vyrai maža dalis to, ką galima pa audltorijose viešpatavusią tylą lio. dabar ekonomistai su nau atsistoja ir siūlo jai savo vie matyti Leningrade), kupini vėl pakeitė gyvybės pilnas stu ja Oenergija kibo į naują se tą. Visi žmonės labai paslau malonių įspūdžiu, su gailesčiu dentiškas ūžesys, juokas. Tai mestrą. Sėkmės varant naują gūs. (Ar pamatysime ką nors išvykom iš nuostabaus ir drau panašaus Vilniuje, ir ypač stu giško miesto. Kai kartais ne iš blogos kasoje, Jūsų sūnus girtas ir ekonomistai pradėjo naują pradalgę! R. Saulius dentų tarpe?). N. Baužytė valios pastebi kalbančiajam randasi (=yra) išblaivinimo mokslo pradalgę. pasakytą netikusį žodį arba įstaigoje („Vakarinės Naujie Po atostogų kažkaip links griozdišką mintį, tai, žiūrėk, nos”, Nr. 14) ir kt. Lietuvių kalboje randasi miau pasidarė, daug Įspūdžių, pastato akis ir pyktelėjęs pa siaiškina, kad čia nieko blogo turi kitą prasmę — parodo nuotykių. Ypač daug įspūdžių nenutikę. Viena biologijos tai, kas ką tik atsirado, ko iš atostogų atsivežė fakulteto mokytoja man pareiškė, ar ne anksčiau nebuvo. Tokių pa visuomenininkai A. Mataitis, vistiek, kaip pasakyta, bile vyzdžių yra daug gyvojoje užsienio literetūros klausiniais V. Dilys, J. Grėviškis Ir kt. Jie mokiniai supranta ir gerai(? ). liaudies kalboje. Turime pasa Inteligentui žmogui (turiu kymų: pagaliau ir jis rados atostogų metu ne tik ilsėjosi, m., medicinos, žemės pradėta vesti kartoteka užsieninių Mūsų bibliotekoje yra gausu gamtos užsieninės literatūros, Jos skai ūkio ir technikos klausimais ir knygų, gaunamų Visasąjunginėje galvoje studentus, dėstytojus) sveikas ir tvirtas ( = pasveiko, bet ir nuveikė nemažą visuo čius kasmet vis didėja, ir mūsų, nurodyta jų buvimo vieta. sutvirtėjo), jau grybų randasi Tikslu supažindinti mokslines Valstybinėje užsienio literatūros nedera darkyti, žaloti, gadinti meninį darbą savo tėviškėse. kaip bibliotekininkų uždavinys įstaigas bei mokslo darbuotojus, bibliotekoje, kur nurodomas net gimtąją kalbą. Kartais kalbos (=■ pradeda rastis, atsiranda) yra padėti specialistams naudo Štai pramonininkas Mataitis tis šia literatūra, informuoti vi specialistus su naujausia užsienio knygos šifras ir lengvai galima klaidos daromos iš nežinoji ir kt. apie ją, priartinti pa periodikoje atspausdinta literatū pertraukos metu patenkintas suomenę O apie gaunasi nėra nė kal čias knygas ir nurodyti šaltinius, ra, 1950 — 52 m. ėjo ..Sistemati- norimas knygas gauti tarpbiblio mo, nemokėjimo ar abejingu kuriuose jie rastų medžiagos do českij ukazatel statei v inostran- tekiniu abonementu. 1956 m. pra mo. bos — visai nevartojamas lie pasakoja draugams, kad jo minančiais klausimais nich žurnalach”. dėtas leisti užsieninės periodikos Todėl taip ir knieti pareikš tuvių kalboje, tėra tik įsisma gimtojo M. Melnlkaitės vardo Aš noriu trumpai supažindinti Bibliografinis biuras turi ver biuletenis. Jo leidimas, laikinai ti keletą pastabų dėl dviejų ginusių vertėjų išmonė. Ir prie bibliografinėmis priemonėmis, tingą' 10 tomų sisteminę rodyklę kolūkio komjaunuoliai labai su kurios yra bibliografiniame biu 1942 —1945 metų. Viso Joje sure nutrūkęs, šiemet bus atnaujintas. iki gyvo kaulo įkyrėjusių žo geriausių norų pateisinti žodį domėjosi komjaunimo darbu re ir kurios padeda orientuotis gistruota 142.000 pavadinimų, ir Bus tęsiamas ir tais pat metais džių randasi ir gaunasi varto gaunasi neturime pavyzdžių, tiek mūsų bibliotekos užsieninės knygos nurodyta, kokioje pradėtas leisti užsieninių knygų plėšininėse žemėse. Ištisais va literatūros lobuiose, tiek ir kitų prie jimo tiek kalboje, tiek rašte. nes jį galima kuo puikiausiai bibliotekoje Ji yra. biuletenis. Biuletenių leidimas Tai nevykęs vertimas iš rusų pakeisti Sąjungos bibliotekų šios lietuvišku. Pavyz karais A. Mataitis pasakodavo Tarybų Nemažai informacinių leidinių literatūros fonduose. bus suaktyvintas ir padidintas jų kolūkiečiams savo įspūdžius iš Orientuotis šioje literatūroje apie užsienio kraštų knygas bei egzemplioriškumas, spausdinant kalbos — nachoditsia ir polu- džiui: gaunasi (susidaro) įspū čajetsia. dis, kad priešas nemano pasi pirma padeda užsienio lite- straipsnius bibliografinis biuras Kazachstano stepių. Mat, šią visų šiuos biulete Lietuvių kalboje randasi duoti, štai kaip kartais gyve literatūros lobiuose, tiek ir kitų gauna iš TSRS Mokslų akademi juos rotatoriumi. nius gaus kiekviena didesnė uni vasarą jie kartu su kitais mūsų apžvalgos, kurie atsispindi biblio jos fundamentalinės visuomeninių nevartojamas vietoje yra. Ne nime gaunasi ( = pasitaiko, pa biuro kartotekose. versiteto katedra. Taip pat bus sakoma: netoli randasi kai sidaro, atsitinka, būna. . .) ir universiteto studentais talki grafinio Plačios recenzijos užsienio lite mokslų bibliotekos. tęsiamas TSRS Mokslų akademi mas—netoli yra kaimas. Arba: kt. Be periodinių leidinių, Valst. ninkavo Kazachstano naujaku ratūros klausimais spausdinamos jos užsieninės literatūros ir už skundų bei pageidavimų kny Valst. užsienio literatūros biblio užsienio literatūros biblioteka riams. O kaip džiaugsmingai tekos sieninės periodikos biuletenio pa ga randasi (= yra) valgyklos leidžiamoje rodyklėje ,,NoVyt. Karvelis yra išleidusi rodykles apie de knigi za rubežom”. Iš tos skirstymas į bibliotekos katalo sutiko Naujamiesčio miestelio vyje mokratinių kraštų ir užsienio ša pačios bibliotekos bibliografinis gus, profesorių skaityklų ir fa gyventojai Mataičio suorgani biuras gauna t^įįBkitų informaci lių rašytojus, kurios irgi yra mū kultetų bibliotekas. nių leidinių. Nuo 1949 m. ji lei sų bibliotekoje. zuotą koncertą drauge su kitais džia Naujas VVU „Mokslo darby” tomas ..Svodnyj biuleten inostranBibliografinio biuro informaci Bibliografinis biuras turi tur nych knig, postupajuščich v atostogaujančiais studentais. nio darbo galimybės tuo neišsi krupneišije biblioteki SSSR” tri tingą rinkinį užsienio kraštų Išėjo iš spaudos VVU —1919 m. A. Klimka. Mirties Artėjant rinkimams į TSRS mis serijomis. Serija A — gam bibliotekų katalogų bei enciklope baigia. Be planuojamų knygų ir „Mokslo darbų” XIV tomas bausmė buržuazijos valdomos tos mokslai, medicina, žemės periodikos parodų, profesorių ir Aukščiausią Tarybą A. Matai ūkis, technika, serija B — visuo dijų, tik gaila, kad ši literatūra bendrojoje saitykloje bibliografi (Ekonomikos ir Teisės mokslų Lietuvos baudžiamuosiuose meniniai mokslai ir serija V — yra senesnė. Pati naujausio už nių plakatų, propaguojančių svar serijos II tomas), skirtas teisės įstatymuose. tis supažindino miestelio gy kalbotyra ir užsienio kalbų mo sieninė enciklopedija yra „The klausimams. S. Vansevičius. 1861 m. metodologija. besnius užsieninius leidinius, bib ventojus su jų rinkiminėmis kymosi encyklopedia Amerikana”, išleis valstiečių reformos įstatymai Tomo turinys: Iki 1954 metų Į serijos B biu liografinis biuras numato, pra letenius Įėjo literatūra istorijos, ta 1945—46 m., bet ir ji nepilna. vesti J. Blieka. Nepilnamečių nu ir jų įvykdymas Lietuvoje. informacinius pranešimus teisėmis. ekonomikos ir teisės klausimais. Šiais metais mokslinės bibliotekos Tomo pabaigoje įdėta TMF apie šios literatūros rodykles at sikaltėlių auklėjamųjų priemo Nuo 1954 m. šios serijos tema komplektavimo skyrius planuoja Prekybininkas V. Dilys —- tika buvo išplėsta ir įtraukti nau nių ir bausmės derinimo klau mokslinio darbo kronika. skirais mokslo klausimais. skyriai — menas ir literatūros nupirkti naują prancūzų, vokiečių tarybinėje baudžiamo Šiuo metu spausdinamas ansamblio dalyvis, Visasąjun jimokslai. Būtų labai gerai, kad įvairių simai Tačiau žinios apie šių enciklopedijas, papildyti ameriko joje teisėje. J. Žėruolis. Atski ir Teisės mokslų serijos III to kursų studentai arba atskiros ka knygas nuo 1949 iki niškąją ir meno enciklopedijas ir ginio jaunimo ir studentų festi specialybių 1954 m. liko nepaskelbtos. Trū tedros pačios pareikštų savo pa rosios teisenos tarybiniame ci mas, atiduotas į spaustuvę Is kitų vertingų bibliografi torijos-filologijos mokslų seri valio lauretas, savo gimtinėje kumas buvo pašalintas išleidus įsigyti geidavimus, kuriuos biblioteka viliniame procese esmė. nių leidinių. suvestinius katalogus knygų lite P. Danisevičius. Kai kurie jos IV tomas, paruoštas spau visuomet pasistengs įvykdyti. ratūros ir meno klausimais, gau Smalininkuose suorganizavo li Mokslinės bibliotekos bibliogra pėdsakų tyrimo klausimai tary. dai Gamtos mokslų serijos V tų stambiausiose TSRS biblioteko A. KLIMASAUSKAITĖ binėje kriminalistikoje. teratūrinį vakarą, kurio metu se per penkeris metus. Greta finis biuras irgi stengiasi supa tomas, redaguojamas Medici gaunamas ir suvestinis žurnalų žindinti skaitytojus su užsienine Bibliografinio skyriaus O. Ruželytė. Kova su speku nos mokslų serijos V tomas. jis papasakojo savo įspūdžius katalogas. Čia įtraukti žurnalai literatūra. 1957 m. pabaigoje vedėja liacija Tarybų Lietuvoje 1918 („Taryb. stud.” inform.).
Leningradą
EkonomistŲ žiemos atostogos
■K/UBOS SKYRELIS
Dėl
Bibliografinė informacija
randasi ir gaunasi
poveikis sustiprėtų, jei Jos bū tų „apdovanotos” pavardėmis. Geriausia karikatūra iš šios neoficialios apžiūros reikia pri pažinti Gamtos m. fak. satyriMūsų gyvenimas — studen nesukels. Na, o studentams jos; kelias — tolygus neprityrusio nio sienlaikraščio pirmame nutų gyvenimas — labai įvairus, turi tam tikras reikšmes. Taigi, „žonglieriaus", einančio virve, .meryje patalpintą karikatūrą įdomus. Pilnas idėjų, siekimų, jei jau šie žodžiai sužadina Gerai taip pat „pertrauktas per apie nieko neužlaikantį galvo troškimų, darbo, nesėkmių, vaizduotę, priverčia kai kada dantį” .didysis kombinatorius” je. Vadinasi, nors ir per pakau įvairių netikėtumų, ir kartais ir nusišypsoti, tai reiškia, kad Mikša, kuris nenorėjęs važiuo šį su „leika” pilk, tai vis tiek nemalonių staigmenų. Mes daž. jie šiaip ar taip gali būti nau ti į kolūkį talkon. Štai, pavyz pro ausis išbėgs. Panašia tema nai būname liudininkais įvy dingi tiek karikatūristui, tiek dys, kaip kartais konkretus tika karikatūra jau buvo stu kių, trukdančių mūsų darbui, satyrininkui. Bet draugui iš faktas ir dar aštriai atredaguo- dentų žurnale „Studenčeskije keliančių mumyse nepasitenki „Švirkšto” nepasisekė: jis ne tas išperka pačios karikatūros novosti”, bet šiuo atveju autonimą, pasišlykštėjimą, neapy tik kad nerado reikalo pritaiky trūkumus. nuėjo toliau, ir sėkmingai. kantą. Tai nepareigingumo, ne ti šį radini konkrečiam faktui, Nors Ekonomikos m. fak. ir sąžiningumo pasireiškimai. Tai kurių sesijos metu buvo apstu, Fizikos-matematikos m. fak. prieštaraująs tarybinio žmo- bet dargi neparodė net nė ma neleidžia atskirai satyrinių gaus-studento moralei elgesys. žiausio išradingumo. Pasitenki sienlaikraščių, 1bet' užtai jie Tai ideologinio pobūdžio išsi na šių žodžių iliustracijomis. dažnai talpina karikatūras sien šokimai. Visa šita /.makulatū Gera karikatūrėlė Mūsų satyriniuose sienlaik laikraštyje. ra” trukdo mums mokytis, buvo patalpinta naujametinia raščiuose apie 8O°/ o visų pieši dirbti, todėl mes jai skelbiame me sienlaikraščio „Tarybinis negailestingą kovą. Kovojame nių daugiausia abstraktūs. Iš ekonomistas” numeryje. Nors įvairiai: kalbomis, straipsniais, imtys „Mūsų naujienos” TMF šis piešinys turėjo tikslą iliust karikatūromis. Populiariausia, (red. Petrėnas) „Tauro šluota” ruoti ketureilį: veiksmingiausia ir aštriausia— (red. Ribokas). Pastarajame Blažio reikalai pašlijo tai satyra. Apie tai kalba ir Jo net varnos nebebijo. vien tas faktas, kad universite Greit jis šautuvą naudos te leidžiami astuoni satyrlnialVietoje geros lazdos. jumoristiinial sienlaikraščiai, Bet kadangi piešinys vykęs, biuleteniai. Visų jų tikslas — tai jis gali būti ir savarankiš kovoti su įvairiausio plauko kas, nes ir be teksto, be ypa Kita, taip pat labai gera ka blogybėmis mūsų studentiška tingų komentarų aiškus. me gyvenime. Karikatūra — Štai, dar pora karikatūrų, rikatūra — tai IFF sienlaikrašpagrindas. Savaime aišku, jog kurių tema labai sena (nuo pat člo „Už tarybinį mokslą” satykarikatūra nėra tam, kad pro tvano laikų), bet jos gerai nu-[ riniame skyrelyje nupiešta apie mūsų „tautininkus”. Ko paguotų tą ar kitą blogybę. kia ironija, ir kokia panieka Karikatūra turi būti karikatū dvelkia iš Jos tiems nusigyve ra. Ji turi sustiprinti mumyse nusiems „tautininkams”, ku neapykantą, pasibiaurėjimą, riems kaip tribūna savo šū kritikuojamo fakto adresu. To Mtm ? kiams ir teliko tokia įstaiga dėl ji turi būti konkreti, taikli, kaip kad. . . Tiesa, po ja nėra aštri, ir. .. biauri. Taip, biaukonkretaus fakto, pavardžių, ri! O kaip kitaip? Nejaugi ide sienlaikraštyje vyrauja konkre bet faktas lieka faktu — pana aliai nupieštas individas, tai ti medžiaga. Nors jo karikatū šus įvykis buvo 1956 m. lap syklingais veido bruožais, tvar ros dar neapgina savo vardo, kričio mėn. „Tautininkai” rašę kingai aprėdytas, sušukuotas, jos daugiau illustratyvinio po tai prisimena. Ir šiandien ši išlygintas, nupraustas sukels būdžio, bet jose jaučiasi jumo karikatūrėlė kaip vėzdu trink pasibiaurėjimą? Karikatūros ras, pašaipa. Štai, pavyzdžiui, telėjo jiems per pakaušius, pri meno galima pasimokyti iš Ste 331, 323, 324 kambariai neįsi kimštus. buržuazinės ideologi po Žuko ir Lumbio, kurie gy leido švaros komisijos. Redko jos, ir nacionalistinio mėšlo. venimo karikatūras tikrai kari legija suteikė jiems kampelį į kovą prieš blogybes uni katūriškomis karikatūromis sienlaikraštyje. . . Su kokiu uo versiteto mąstu iššuoliavo su pernešė į popierių. Neveltui jų lumu rausiasi studentas iš šių neapkentė buržuazinės Lietu kambarių beieškodamas „išga pieštos ir originaliai išspręstos: savo „Rimbu” komjaunimo šta vos „aukštoji” visuomenė. nymo” — rakto. Kambarys ir viena apie studentą, pasiklydu bas. Čia faktai, faktai, faktai Pasižvalgę universitete lei taip buvęs netvarkingas, po sį prie milicininko būdelės Taigi, „Rimbui” ypatingai rei („Juokis, studente” biuletenis), kia palinkėti, kad jo karikatū džiamuose satyriniuose ir, at- rakto ieškojimo operacijos ta- kita irgi apie studentą „į Rygą ros būtų tikrai karikatūriškos važiuojantį” ir nebeprisime kad kritika, kova prieš blogy nantį, kada, esą, šunį prarijęs. bes būtų dar veiksmingesnė. Šios karikatūros, nors ir buvo Svarbiausia, tai niekada ne pateiktos be pavardžių—nekon pamiršti, kad kritikuojame, krečios, bet veiksmingos. Jos piešiame karikatūras ne tuš tikrai sukelia pasibiaurėjimą, čiam juokui, o todėl, kad ne lygiai taip pat, kaip ir sukeltų norime gyventi su tomis blogy pats prototipas. Be abejo, jų bėmis. ROBERTAS K.
Karikatūra mūšy universitete
pActuVu?
•••
Visasąjunginio konkurso geriausiem TSRS aukštyįy mokyklų studentu moksliniam darbui
NUOSTATAI (ištraukos)
Visasąjunginis konkursas geriausiam studentų moksli niam darbui pravedamas tikslu visokeriopai pagerinti spe cialistų paruošimo kokybę. Sis konkursas pravedamas iki kiekvienų metų lapkri čio 1 d. pagal šias mokslo ir technikos šakas, skliauste liuose nurodomos aukštosios mokyklos, kurioms pavesta vadovauti konkursui 1957/58 m.m.: Matematikos mokslai (Tbilisi I. V. Stalino vardo vals tybinis universitetas). Fizikos mokslai (Kazanės V. I. Uljanovo (Lenino) vardo valstybinis, universitetas). Chemija ir technologija technologinis Institutas).
(Leningrado
Lensoveto
vardo
Biologijos mokslai (Charkovo A. M. Gorkio vardo vals tybinis universitetas).
Geologijos-mineralogijos mokslai (Maskvos Sorgo džonikidzės vardo geologijos žvalgybos institutas).
Or-
Žemės ūkio mokslai (Maskvos K. A. Timiriazevo vardo žemės ūkio akademija). Istorijos mokslai (Leningrado valstybinis universitetas).
A. A. ždanovo
vardo
Ekonomikos mokslai (Baltrusijos V. V. Kuibyševo vardo liaudies ūkio institutas). Filosofijos mokslai (Maskvos M. V. valstybinis universitetas).
Lomonosovo
vardo
Filologijos mokslai (Leningrado valstybinis universitetas).
A.
ždanovo
vardo
Lenino
vardo
A.
Geografijos mokslai (Baltarusijos valstybinis universitetas.
V.
I.
Teisės mokslai (Sverdlovsko A. J. Vyšinskio vardo tei sės institutas).
Pedagogikos mokslai ir bibliotekininkystė, užsienio kal bos (Maskvos V. I. Lenino vardo pedagoginis institutas). Medicina (I Leninlgrado I. P. Pavlovo vardo medicinos institutas).
Farmacijos mokslai (Maskvos farmacijos institutas). Veterinarijos mokslai (Lietuvos veterinarijos akademija). Geodezija, aerofotonuotraukos ir kartografija (Maskvos geodezijos, aerofotonuotraukų ir kartografijos institutas) ir kt. Konkursui- gali būti pristatomi darbai, kurie yra įvyk dyti dviejų metų iki konkurso bėgyje, paskelbti spaudoje arba aukštosios mokyklos tarybos aprobuoti.
Geriausiems studentų moksliniams darbams atžymėti įsteigta 50 medalių. Medaliu apdovanoja TSRS Aukštojo mokslo ministerija konkurso komisijų pirmininkams pri stačius. Medaliu apdovanojami darbų autoriai ir autoriniai kolektyvai (kiekvienas autorinio kolektyvo narys gauna medalį).
Medaliais atžymimi išbaigti mokslo tiriamieji ir ekspe rimentiniai konstruktoriniai darbai, kuriuose yra: originalu mo ir naujovės elementai, galimos tyr'mo rezultatų Įdiegi mo perspektyvos esant tam tikram ekonominiam efektui, o taipogi originalūs darbai visuomeninių mokslų, literatū ros ir meno srityse.
Konkurso komisija nustato sąlygas,
kurias turi atitikti
pristatomi konkursui darbai ir darbai, kurie gali būti seit, rimtuose sienlaikraščiuose, po dar netvarklngesnis. Nejau atžymėti medaliais. Studentų mokslinius darbus (individua pastebėsime, kad jų redkolegi gi leisi j tokį šiukšlyną komisi linius ir kolektyvinius) pristato konkursui aukštosios mo jos labai dažnai nukrypsta į ją? kyklos rektorius iki lapkričio 1 dienos. Darbai pristatomi Kitas, kad ir konkretus fak abstraktumą. Nemėgsta kon dvem egzemplioriais, atspausdintais mašinėle ar tipogra krečių faktų. Tai daugiausia tas (tame pačiame sienlaikraš finiu būdu. liečia fakultetų sienlaikraščius. tyje) išspręstas kaip karikatūra Pavyzdžiui, Medicinos m. fak. nevykusiai. Kaip iliustracija Darbai konkursui pristatomi su devizu. Atskiram voke satyriniame sienlaikraščio (kurią faktiškai ji ir atstoja) — su tuo pačiu devizu pristatomi šie duomenys apie darbo Daug filmų matė mūsų studen-dar labiau prisideda prie Jau miGrožėjosl „Didžiąja šeima”, nėtos įtampos. Vien tas kadras, „Švirkšto” ketvirtame numery taip pat. Tai, kad 418 kamba tai. Grožėjosi autorių ar autorių kolektyvą: pavardė, vardas, tėvo var „Keturiasdešimt pirmu”. „Karna kai vanduo užlieja nuorūką. Jau je ištisai juokas dėl juoko. Iš ryje iš krano teka nešvarumai valo das, aukštoji mokykla, kurioje jis mokosi, kursas specia naktimi”. Matė jie ir ita ko vertas! skyrus vieną maždaug konkre satyriniam sienlaikraščiui dė- liškus, prancūziškus, vokiškus O trūkumai? Nežinau. Kai ge lybė Ir namų adresas. filmus. Matė — ir tinkamai įver ras .filmas, trūkumų nepastebi. tų (tik iš bėdos!) faktą apie ant Darbus, kurių autoriai atžymėti medaliais, kasmet lei tino. Atkeliaudavo pas mus ir Gal klek' ištęstas be reikalo ma rą kursą, prisirinkusį maišą džia atsakingos už konkursą aukštosios mokyklos. jugoslaviški filmai. Prisipažinsiu, žojo tėvo atsisveikinimas su na dvejetų. Tiesa, reikia pasakyti, Atžymėjimas apie apdovanojimą medaliu įrašomas i mačiau visus Jugoslaviškus fil mais. Na, ir toji policija per il kad tos abstrakčioslos temos iš mus, ir pasakysiu — visi šios ša gai važiuoja ja. suimti. Tačiau diplomo priedą. lies filmai buvo geri, visi origi tai — vos pastebima. O filmas — spręstos originaliai, meniškai, (Iš TSRS Aukštojo mokslo ministro įsakymo Nr. 1141) nalūs. visi puikūs. Tačiau tokio nuostabus. bet. .. jos ir lieka abstrakčios nuostabaus filmo, kuris dabar, GINUTIS — smulkus juokelis, daugiau dar nebuvo. Tai — „Didelis ir mažas”. Kas nieko. Vargu ar kas nors pa labiausiai mus apstulbina ir pri raus, atpažinęs save su savo trenkia tame filme? Vieni sako — nuodėmėmis, žiūrėdamas,,Kliznaujovės. Aš leisiu sau su Jais nesutikti. Ne! Žmonės, dideli ir mučio” nuotykius sesijos me maži, jų kelias, tiesa, trumpas, tu. Suprantama, „Klizmučio” vos keletas valandų, bet kelias nuotykiai būtų labai vietoje, sunkus, grįstas nepaprastais iš gyvenimais. Štai kas — pirmiau jeigu visas numeris būtų kon sia. Su manim gali nesutikti — krečia medžiaga užpildytas. O Juk visur taip pat. Gal — bet dabar štai,' šedevras irgi absne taip. Mes dar niekada nema tėme filmo, kuris parodytų, kas trakčiosios prozos—pagal stu įvykti su žmogumi per ke dentų žargono perlus „pasly kingas faktas, bet jį (sužinojus gali lias valandas. Vienas tą pat pa do”, skęsta, plaukioja”. Šios kaltininką) galima buvo pa junta vos per dvejus metus, o sąvokos mūsų tėveliams ar ma- keikti aštriau, juokingiau. O mes pamatėme, kaip tai įvyksta per naktį. „Jei jis dar ateis — mytėms jokiu ypatingų jausmų ^abaF| mi nei iliustracija, nei užmušiu”. — sako mažojo tėvas ar perkeltinių minčių be abej > jtarij<atūra. Reikia neužmiršti, partizanui — didžiajam. Ir mums Aplamai, rezultatai silpni aišku, tikrai aišku, mes matome, kad satyriniai sienlaikraščiai kad Mūsų vyrukai pasirodė dar net nugalėtojų. O ką jau kal jis tai padarys. Štai, čia ir Tris dienas Vilniuje truko iliustracijų nemėgsta. yra filmo jėga. Visų pirma Jis mokyklų slidinėjimo varžybos. silpniau. Abi rungtis (15 ir 30 bėti apie blogesniuoslus. įtikinantis. Tai būtiniausia kinoO kodėl tokie silpni mūsiš Satyriniame Teisės m. fak. filmo sąlyga. Mes žavimės ma Jos pasibaigė KKI sportininkų km.) labai laisvai laimėjo Ci kių rezultatai, tokios blogos bulskis (PSK). Geriausias iš sienlaikraštyje „Mūsų naujie- žuoju — jis paslepia partizaną. pergale. Nuo jų visai nedaug neprasimanyta. Mes tuo ti atsiliko PSK slidininkai. įdo mūsiškių Baršauskas tepakllu- vietos? Vienas dalykas — var nos” ištisai konkretūs faktal. Tai žybos vyko tuoj po sesijos ir Taip galėjo būti ir taip vo tik į antrą dešimtuką. Minusas — tai illustratyvlnis kime. buvo. Sūnus anksčiau už tėvą mu pažymėti, kad varžybose Estafetėje 4 X 10 pirmi bu nė vienas mūsų slidininkų ne karikatūrų pobūdis. Vlenintėlė suprato, ką jam reikia daryti. beveik visas pirmas vietas lai Sūnus padėjo tai suprasti ir tė mėjo busimieji pedagogai, bet vo KKI, po jų PSK, mūsų — turėjo rimtų prlešvaržyblr.ių geriau nupiešta karikatūra — vui. Ir labai logiška, kad tėvas vėl treti. tai apie paskaitų praleldinėto- tai suprato per vėlai. Filmo auto tai neatnešė jiems komandinės Slalomo varžybose didžiau treniruočių. Antra, mūsų ne ją, rekordininką drg. Miškinį... riai niekur neprasilenkla su gy pergalės. sią mūsų favoritą —- Milašių, sėkmę galima aiškinti ir kitų Iš tikrųjų pavojingas Miškinio venimo tiesa. Mūsų rinktinė — tik trečia. ištiko nesėkmė. Jis gavo daug komandų (KPI ir PSK) sėkme. Filmo finalas. Stipri simbolika: vienoje kapo pusėje jis — didy Apie tokio pasirodymo priežas baudos taškų ir teužėmėm tik Jos turėjo geresnes sąlygas pa sis, savo pažįstamojo mirties kal tis vėliau. Dabar — rezultatai. trečią vietą, nors jo abiejų ban tininkas, antroje — mirusiojo šei siruošti. Prieš varžybas — mė ma — žmona, mažasis. Atrodo, 8 ir 5 km. varžybas moterims dymų parodytas laikas buvo laimėjo Milaševi- kur kas geresnis ir už Montsvi- nuo slidinėjimo stovyklos. juos amžiams perskyrė kapas. užtikrintai Bet ne. Pamatęs, kad didžiajam čiūtė (PSK). Mūsų sportininkė los (PSK) užėmusio I vietą, ir gresia pavojus, mažasis didvyris, Matutytė buvo (atitinkamai pa S. Mečėjus, už Baublio (USK) likusio ant nė sekundės nedvejodamas, bėga J. Surgintas perspėti. Jis bėga, klumpa, bet gal distancijas) 4 ir 9. Moterų roje. perspėja. Jis peržengė kapą, bet estafetę 4X5 laimėjo PSK, tas jo žingsnis reikalingas, šven antroje liko KKI, trečioje mū tas. O svarbiausia, tikras, įtiki siškės. Vien tik VVU slalomisnantis, mes juo tikime. Labai įdomi ir filmo kompozi tės pasirodė gerai. Majeraitė cija. Pagrindinis veiksmas vyks užėmė I, Lukoševičiutė — III, ta tik vieną naktį. Atrodo, ką čia žiūrėti Tačiau filme taip pada Reivytė IV (visos USK). įdo ryta, kad kai kurios miesčioniš mu, kad antrą vietą užėmė ži kos panelės nebeišlaiko įtampos noma lengvaatletė ir rankinin ir sako: „Neįdomu”. Taip — ant ra. įtampa. Na, o trečia — ope kė, TSRS sporto meistras J. ratoriaus darbas. Puikūs kadrai Kirvelaltytė (KKI).
Tai negali nejaudinti
LV 07252
Užs. Nr. 246 Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
REDKOLEGIJA