Su naujaisiais mokslo metais! O
a
TUDEHTM
Nr. 20 (298)
1958 m.
rugsėjo 9 d.,
antradienis Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Geriausios komjaunimo organizacijos universitete konkursą laimėjusios grupės — III kurso žurnalistai ir IV kurso teisininkai — važiavo į II Pabaltijo studentų festivalį, kuris vyko Rygoje. Kelionės įspūdžius apra šė III kurso žurnalistė M. Gavėnaitė. Geriausios komjaunimo organizacijos fakultetuose dvi savaites plaukiojo Nemunu. Jų kelionės įspūdžius spausdinsime sekančiuose numeriuose. STUDENTE, tu taip pat įdomiai praleidai vasaros atostogas — kur nors keliavai, dirbai gimtajame kolūkyje, universiteto organizuotose stovyklose, ilsėjaisi kurortuose, gal atlikai įdo mią gamybinę praktiką? Pasidalink įspūdžiais su „Tarybinio studento” skaitytojais, papasa kok, ką tu pamatei naujo, kokių žinių įgijai, kokius žmones sutikai. Jei turi nuotraukų, piešinių — atnešk į redakciją. Čia tu laukia mas svečias. JAUNASIS STUDENTE,
Naujus mokslo metus pradedant Balgėsi vasaros poilsis. Į senojo universiteto rūmus su grįžo judrus ir neramus gy venimas. Daugiau kaip pus ketvirto tūkstančio jaunuolią užpildė auditorijas. Vėl prasi deda darbas, įtemptas, sun kus. Neseniai visas universiteto kolektyvas palinkėjo gero vė jo dideliam savo auklėtinių — jaunųjų specialistų būriui. Juos pakeisti į aukštąją mo kyklą atplaukė nauja pamaina — 640 jaunuolių. Didoka jų dalis, bevelk du šimtai žmo nių, čia atėjo ne tiesiog iš mokyklos suolo, o iš fabrikų, gamyklų, kolūkių, Tarybinės Armijos eilių. Jie atsinešė daug didesnį gyvenimo paty rimą, aiškų tikslą, rimtą pa žiūrą į dirbą. Reikia manyti, kad tai bus darbščiausi ir aktyviausi mūsų jaunieji draugai. Metai iš metų didėja į unlveresitetą priimamų jaunuo lių skaičius. Kartu .gerėja ir studijų sąlygos. Taip ir šiuos mokslo metus pradėdami mes turime stipresnius profeso rių, dėstytoju, kadrus, išsiplė tusi kabinetų, laboratorijų tinklą, pagerėjusį bultinį-kultūrinį aprūpinimą. Kartu didėja ir reikalavi mai universiteto išleidžiamie siems Jauniesiems specialis tams. Baigti aukš^jį mokslą
Pirmosios dienos universitete
Mokosi gamybininkai Laikrodžio rodyklė liuokte lėjo ant skaitmens „1”. Pro Chemijos fakulteto duris išvir to būrys studentų. — Ei, būsimiejl inžinieriai, į valgyklą, ar namo? — aukš tas šviesiaplaukis vaikinas nu tvėrė aplenkiantį jį draugą už rankos. Tačiau skubančių studentų sriautas atplėšė Juos nuo šali gatvio ir nusinešė.. . Sunku suspėti paskui studentą, kada jis, išklausęs visas paskaitas, skuba namo. Vos spėjai atgau ti kvapą, štai ir garsiojo vyrų „vienuolyno” „C” bendrabu čio durys. — Jūs į 48? — Taip. — Ten gamybininkai gyve, — paslaugiai atsakė budlntysis, mostelėjęs laiptų link. Pakilome į trečiąjį aukštą, Praveriame nurodyto kambario duris. Pro atvirą balkoną į kambarį veržiasi dar karštos rudens saulės spinduliai. Sutikdamas mus, nuo tuš čios lovos pakyla tamsiai rau donais marškinukais vilkįs vaikinas. — Aš ką tik atvykau, — lyg atsiprašydamas už netvar ką, sako jis. — Patys supran tate, negi taip lengvai išva žiuosi iš brigados, kur dvejus metus drauge šieną piovėme, dainas dainavome.. . Nedideliame studentų bend rabučio kambaryje pasieniais rikiuojasi lovos, ant spintučių išdėstyti nauji vadovėliai, sto ri sąsiuviniai. — Nelengvas dalykėlis! Praleista keli metai, —' Al bertas Šarkis atsidūsta. — Na, Jeigu tu, šachtiniu
kas, taip kalbi, ką jau mums ir Gedimino Kaminsko, ir Sta sakyti, — į pokalbį įsiterpia sio Puntežio. tik ką įėjęs vienas šio kamba —■’ Įsivaizduokite, penkis rio gyventojas. metus kitiems rašiau dvejetus, Draugai susidomėję sužiuro o dabar man pradės pilti. .. į Šarkį: jie net neįtarė, kad Brrr, — pasipurtė Gediminas, jų draugas — šachtininkas. prisiminęs „senus laikus”. — Papasakok, Albertai, — Man atrodo, niekas ne kaip ten: įdomu, sunku dirbti. pasikeitė: dieną dirbau šofe — Pasakoti aš nemoku. Na, nu važiavau, dirbau, dabar mokausi. O lengvų darbų nė ra. Būdavo, žiū riu filmą apie šachtininkus, atro do, viskas papras ta, o kai pačiam reikia dirbti, pasi rodo ir anglis ne visur vienoda, ir kirsti gulom rei kia. . . žodžiu, pa čiam reikia viską pamatyti, tuomet suprasi. Ir kaip tu su ■J galvojai studijuo ti cheminę techno logiją? — pasitei rauja Juozas Vegys, patogiau įsi taisydamas ant tuščios lovos. Bendrabutyje su sigyvena greitai: prabėgo penkios minutės, ir visi v ienas kitam jau Iš kairės į dešinę: G. Kaminskas, J. Vegys, S. Puntežis, A. Šarkis. sako „tu”. — Chemiją dar mokykloje riu, o vakarais darbo jaunimo pamėgau. Tik norėjosi ne tik mokyklą lankiau. Įprasta vis su mėgintuvėliais terliotis, bet kas, — žvilgterėjęs į laikrodį, ir gamyklas lankyti, dirbti. vilkdamasis švarką, įsiterpė Toks pat kelias į chemiją- Stasys. technologiją ir Juozo Vegio, — Greičiau, draugužiai, į
1Ui
taip, kaip to iš mūsų reika lauja ateities uždaviniai, da rosi vis sunkiau. Tik rimtas ir kruopštus darbas įgalina pasiekti užsibrėžtąjį tikslą. Penki-šeši studijų metai — tai nėra didelis laiko tarpas. Kiekviena veltui praleista diena gali padaryti sunkiai pataisomų spragų specialisto žiniose. Dirbti kasdien, nuo lat turint prieš akis savo pa sirinktąjį tikslą — toks yra pirmasis pats svarbiausias mano patarimas jauniesiems draugams. Kitas, ne mažiau svarbus, patarimas — daugiau sava rankiškumo darbe. Formalus, nors ir kruopščiausias, moky mo planų ir programų įvyk dymas pilnai jūsų neparuoš būsimam darbui ir neatneš pasitenkinimo jums patiem?. Iš jūsų, jaunimo, mes galime ir turime reikalauti kūrybi nės minties, mokytis jau da bar savo žinias sieti su prak tika gyvenime. Juk jums ne užtenka vien priimti žinias, ku rias jums duoda profesoriai, dėstytojai — jūs turite ruoš tis pralenkti juos. Jaunimai negali apsiriboti vien studijomis. Jau nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų visiems reikia aktyviai įsi jungti į universiteto visuome ninį gyvenimą, vystyti susi dariusias puikias tradicijas: sekti Žilinų kultūros namų statytojų, melioracijos darbų praktikantų, Kazachstano tal kininkų pavyzdžiu. Pereitais mokslo metais aukšto vyriausybinio apdova nojimo susilaukė mūsų Liau dies dainų ir šoklų ansamblis, toli už universiteto ribų nu skambėjo ir kiti studentų sa viveiklininkų kolektyvai. Lin kiu savlveiklininkams-entuziastams šiais mokslo metais dar labiau išgarsinti universi teto menines pajėgas. Naujų mokslo metų proga sveikinu profesorius, dėsty+ojus, studentus ir linkiu daug jėgų, darbo džiaugsmo, kūry binės nuotaikos ir pasisekimo asmeniniame gyvenime.
Jei nori susipažinti su Vilniumi, dar gali ateiti į šias ekskursijas: IX. 9 — 17 vai. Gorkio g., Muziejaus g., Liudo Gi ros gatvė. IX. 11 — 17 vai. Komjaunimo gatvė, Stalino pros pektas, Lenino aikštė. IX. 16 — 15 vai. Paveikslų galerija, Petro ir Po vilo bažnyčia. IX. 18 — 17 vai. Universitetas. Renkamės prie universiteto centrinių rūmų. KVIEČIAME DALYVAUTI!
Studijuokime „Ateizmo pagrindų“ kursą Kova su religiniais prieta jos nesutaikomumo klausimui, rais, su religiniais vaizdiniais atskleidžiamas religijos pažiū žmonių sąmonėje yra vienas rų žemės, gyvybės, žmogaus, iš labai svarbių punktų komu visuomenės kilmės ir vysty nistinio auklėjimo sistemoje. mosi klausimais klaidingumas. Mūsų respublikoje, kai religi Ypač daug dėmesio skiria jos įtakoje yra dar nemaža ma religijos ir jos įstaigų vie žmonių dalis, kai aktyviai tos visuomenėje išaiškinimui, veikia daug prityrusių religi parodoma religija kaip pries jos skelbėjų-kunigų ir jų pa paudos ir išnaudojimo įrankis galbininkų, būtina plačiu mas klasinėje — antagonistinėje tu ir kvalifikuotai vesti moks visuomenėje. Bus nušviestas linį — ateistinį darbą. ateizmo vystymosi kelias: pa. Aktyvius kovoto jus prieš tys seniausieji laikai, antika, religinę ideologiją turi paruoš Spinozos, XVIII a. prancūzų ti pirmiausia aukštosios mo materialistų, L. Feuerbacho ir kyklos, kurių absolventai turi revoliucinių demokratų ateiz būti ne tiktai geri specialybės mo pagrindai. Atskirai bus žinovai, bet ir kovingi ateis kalbama apie ateizmo ir reli tai. Dėl to praeitų mokslo gijos kovą, Lietuvoje. Žymią metų pavasario semestre uni vietą kurse užima mokslinės versiteto mokslinė taryba pri ateistinės propagandos formų ėmė mokslinio — ateistinio ir metodų klausimas dabarti darbo pagerinimo universitete nėmis sąlygomis. Iš viso nu planą. Iki šiol žengti dar tiktai matomas 28 valandų kursas pirmieji žingsniai. Pradėdami vienam semestrui. šluos mokslo metus, dekanatai, Nėra abejonės, kad toks katedros, visuomeninės or platus „Ateizmo pagrindų” ganizacijos turi mobilizuoti kurso liečiamų klausimų ratas visas jėgas tolimesniam šio domina tiek Istorijos — filo darbo tęsimui. logijos fakulteto, tiek ir kitų Būtina Univers’teto mokslinė tary fakultetų studentus. ba nutarė Kijevo, Minsko ir sudaryti sąlygas, kad visi no kitų aukštųjų mokyklų pavyz rintieji turėtų galimybę klau džiu Istorijos-filologijos fakul syti šį kursą. teto studentams įvesti naują Naujas kursas turi būti vi fakultatyvinį kursą — „Ateiz suomeninių organizacijų dė mo pagrindai”. mesio centre. Ypač čia dėkin Kurso programa sudaryta gas darbo baras komjaunimu!. taip, kad studentai gautų kuo Kiekvienas komjaunuolis turi daugiau būtinų žinių kvalifi išklausyti „Ateizmo pagrindų” kuotam ateistiniam darbui ves kursą. Tik tada jis galės būti ti. Bus skaitomos paskaitos kovingu ateistu. apie religijos esmę ir kilmę, • krikščionybę, islamą, budizmą J. Barzdaitis ir kitas. Didelis dėmesys kur? Filosofijos katedros se skiriamas mokslo ir religivyr. dėstytojas
Paskaitų ciklas apie šiuolaikinį revizionizmą Kiekvienas tarybinės aukš tosios mokyklos dėstytojas yra Universiteto Rektorius ir ideologinio fronto Fiz.-mat. m. dr. J. Kubilius kartu darbuotojas. Jis auklėja stu dentiją komunistine dvasia, laboratorinius, — paragino aktyviai demaskuoja buržuazi draugus Albertas, ir visi iš- nės ideologijos — revizionizmo pasireiškimus. Tačiau, gužėjo laukan. Chemijos technologija mū kaip parodė praktika, ne visi sų universitete nauja specia dėstytojai, iškilus reikalui, lybė. Ją atidaryti paskatino duoda teoriškai pagrįstą atkir 1957 m. gegužės mėn. TSKP tį revizionizmo pasireiški CK plenumas, kuris ragino mams. vystyti chemijos pramonę, ge Kad padėtų dėstytojams rinti inžinlerlų-t'echnikų pa gerai suprasti šiuolaikinio re ruošimą. vizionizmo esmę, jo daromą universiteto partinis Mūsų Chemijos fakultete žalą, naujosios specialybės studen biuras su lektoriumu rudens tai ruošiami bendrojo profilio semestre organizuoja dėstyto inžinieriais. Tuo jie ir skiriasi jams ciklą paskaitų, demas nuo Kauno Politechnikos ins kuojančių atskirus revizioniz tituto ruošiamų specialistų — mo pasireiškimus įvairiose vi ten inžinieriai daugiau specia suomeninio gyvenimo ir moks lo srityse. lizuojami. Į naująją specialybę Che Numatomos šios, paskaitos: mijos fakultete priimti septy doc. Navicko —- „Marksizmoni žmonės, turintieji gamybinį leninizmo mokymas apie parti stažą. Jų tarpe mums jau ją ir šiuolaikinis revizioniz pažįstami draugai iš IV bend mas”, prof. Budrio — „So rabučio 48 kambario. cialinės stratifikacijos ir so M. Garūnaitė cialinio mobilumo teorija bei B. Ramaitės nuotr. jos kritika”, doc. Davtian —-
„Valstybinis monopolinis ka pitalizmas ir šiuolaikinis revizionizmas”, prof. PranskausŽalionlo — „LKP X suvažia vimas ir ginčytini lietuvių li teratūros klausimai”, doc. Zakso — „Proletarinis inter nacionalizmas ir šiuolaikinis revizionizmas”, doc. Domaše vičiaus — „Šiuolaikinis revi zionizmas valstybės ir teisės klausimuose”, doc. Meškausko — „Moralės santykis su poli tika ir šiuolaikinis revizioniz mas”. Turint galvoje šių paskaitų svarbą, pageidautina, kad dės tytojai gausiai lankytų šias paskaitas ir aktyviai dalyvau tų diskusijose. Pirmoji šio ciklo paskaita įvyks universiteto Kolonų sa lėje š. m. rugsėjo mėn. 11 d. (ketvirtadienį), 19 vai. Tema „Socialinės stratifikacijos ir socialinio mobilumo teorija bei jos kritika”. Skaitys pa skaitą prof. D. Budrys.
L. Vladimirovas VVU lektoriumo tarybos pirmininkas
RYGA, S i G U L D A Siūbtelėjo vagonai dar kar mas tarp Rygos ir Vilniaus. tą ir sustojo: peronu į mus Dar prieš sutemstant, atrolo, skuba pilkos, mėlynos, baltos visa Ryga išsiliejo į gatves. kepuraitės, sveikina iš karto Prie senųjų Rygos universite visomis kalbomis. Susitinka to rūmų minios — pro čia me kaip seni pažįstami, ka!p turi praeiti šventės dalyvių eisena. Iš besiartinančio va geri draugai. Užsižiebė, suraibuliavo karo sutemų išnyra liepsnošvieselės Dauguvoje, į Ry jantieji fakelai, praeina dai estai, lietuvišku gos parkus nusileido vakaras. nuodami Suskambo draugystės, jaunys šokiu sveikina rygiečius mū tės, džiaugsmo daina visomis sų ansambliečiai, nuplasnoja kalbomis: estų, latvių, lietu skambi ir taip miela mūsų Sušmėžuoja vių, rusų. Viename parke liaudies daina, koncertuoja lietuviai, kitame raudoni, mėlyni rūbai, suestai. Atrodo, kad vieni pra trinksi grindinys: gatvė pilna deda dainą, kiti ją pastveria judrumo, viesulo — šoka dai ir nuneša toli per puikiąją nų šventės svečiai — tolimos Latvijos sostinę. Jau ir vidur Kazanės universiteto pasiun naktis. Bet gatvėse netyla tiniai. Rygos universiteto ko juokas, dainos, o ramiuose ir lektyvas įsilieja į dainų ir paslaptinguose Rygos parkuo džiugesio jūrą, ir ta milžiniš se įvairiai susiderino spalvos- ka srovė plaukia į Dauguvos ant vieno suolelio šalia rau krantinę. Na, ir turėjo darbo donos kepuraitės — balta, o tą vakarą Rygos tvarkos sau esant didesniam būriui, dar gotojai: tūkstantinė minia tvi įvairesnis derinys. Žemės no ir tvino nepaisydama jokių ūkio akademijos bendrabutyje užtvarų. Iš sumestų fakelų (kuriame mes apsigyvenomel, užsižiebia kaitrus draugystės iki ryto žaros skamba muzi laužas, kibirkštys lekia ir ka, siaurame koridoriuje su maišosi su žvaigždėmis. O iš kasi poros. O septintą ryto tamsoje paskendusio buvusios prasiveria kambario durys ir pilies bokšto suskamba trimi girdėti: „Tegyvuoja, tegyvuo tas. Tris kartus jis kviečia ja Lietuva!” Tai — draugai visus į dainų, šventė. Kai estai atėjo palinkėti labo ryto. šaukliai nutyla, nuo Daugu Einame Rygos gatvėmis ir voje dunksančio pontono pasi samprotaujame, koks Današu- girsta lėta, banguojanti melo.
Komjaunimo aktyvo stovykla •
•
•
dija. Pamažu prožektoriai nu daugiatūkstantinė estrada mi-šviečia trijų Pabaltijo res ga kepuraitėmis, įvairių respublikų saviveiklininkų žiedą. publikų tautiniais rūbais, PuMirkčioja ir krenta šviesos į šų viršūnėmis nuvilnija bend vandenį, o ant pontono suka ra daina iš tūkstančio krūti si, linguoja, maišosi poros, nių. Kai nuskamba pirmieil vėjas atneša dainos žodžius. latvių liaudies šokio „SudmaKrantinė tiesiog siūbuoja: vi linio” garsai, atrodo šoka vi si stengiasi ką nors užgirsti, si ir visur. Šoka estradoje, bet veltui: daina nuplaukia šoka jos šonuose, šoka aukš pasroviui į kitą pusę ir tai viršum dainininkų galvų. klausytojų beveik nepasiekia. O paskui, po tradicinio Gal būt, kitu metu ir sugestų Gaudeamus, įteikiami laurea nuotaika, tik ne dabar. Ne tų diplomai. Mė- s> rami, kunkuliuojanti Ryga ir tomi į aukštį va naktį. Tik prieš rytmetį vis- dovai, įteikiamos Viename kas prityla. gėlės, suskamba Pramerkiame akis, o sau- šone lutė jau priekaištauja pro mūsiškas „Valio, langą: „Argi jūs čia miegoti valio, valio!”, o atvažiavote?” Į kambarį įeina kitame gale, dar mergina ir pasisveikina: „La jiems nebaigus, i bas rytas”. Mes teiraujamės, atsiliepiai estai, iš kur ji, bet ji tik purto gal pagerbia svečius vą ir juokiasi. Pasirodo, tai ir latviai. Rygos studentė — istorikė O rytoj į Sisiūlosi parodyti mums savo guldą. Vėl dunda gimtąjį miestą. O „Labas ry į bėgius ratai, tas" ji tik vakar ir išmokusi. nešdami mus į Dar kartą neskubėdami žings- gražųjį Latvijos nuojame gatvėmis. Pasukame kurortą. Vos tik į senamiestį. Tos pačios kaip atvažiuojame į ir Vilniuje siaurės gatvikės, stotį, girdime: aklos sienos. Bet mums kaž „Mes sveikinam, kodėl atrodo, kad senasis Vil jus Siguldoj”. Tai nius gražesnis, kad Onos baž šeimininkai pribu nyčios gotika grakštesnė. Bet vo pirmieji Ir da Ir čia viskas taip brangu ir bar sutinka sve sava, gal dėl to, kad mūsų čius. vadovė pasakoja sti tokia mei Dar Rygoje le. mes girdėjome le Aplankome J. Rainio kapą, gendą apie Siir pats poeto paminklas — guldos Rožę,, apie pi lį, todėl amžinos jaunystės įsikūniji tuoj pasipilame iš vagonų. mas. Atrodo, prisnūdo savo Ikj pilies dar gerokas kelio galas. Visi skuba įsigyti su ložėje jaunuolis, bet miegas venyrus — išmargintas lazdu toks budrus, net baugu daro tes. Pražygiuoja plentu estai, si, kada vėjelis sujudina aly belsdami į taktą lazdomis, Nepabaigiama vų lapus. Nemirtingumą, ne dainuodami. srovė nuvingiuoja plentu. išsenkančią jėgą skelbia užra Priešakiniai jau lipa Į pilį, šas: „Aš atsibusiu su saulės o galiniai dar miestelyje. Iš pilies pasigirsta lietuviška patekėjimu”. Vėl einame gyvos dunda į- daina, nuplasnoja viršum įno ringos ir sraunios Gaujos. čios Rygos gatvėmis. O vaka — Kokie šaunuoliai — ru re — dainų šventės uždaro siškai prataria viena poilsiau mas. Mežu parke. Didžiulė toja, — puiki daina. Kaip
Šią vasarą į Trakus suva žiavo visų aukštųjų mokyklų studentai-aktyvlstai. Mūsų de legacijoje tik trylika žmonių, nors turėjo važiuoti keturias dešimt. Nevažiavusieji pralai mėjo — tai aišku, nes mes la bai įdomiai ir naudingai pra leidome laiką. Stovykla buvo grynai semi narinio pobūdžio. Kiekvieną dieną šešias valandas vykdavo užsiėmimai: dvi paskaitos ir seminaras arba paskaita ir du
seminarai. Paskaitose buvo nagrinėjama tarptautinė padė tis, komjaunimo istorija, že mės ūkio klausimai. Apie re ligijos esmę skaitė paskaitą drg. Pečiūra, apie šiuolaikinį revizionizmą — mūsų prorek torius E. Meškauskas. Semina ruose buvo paliesti patys įdo miausi klausimai, kaip, pavyz džiui: nacionalinio klausimo svsrstymas aukštojoje mokyk loje, g ropės darbas, aukšto sios mokyklos tradicijos ir 1.1. Kalbėdavo ir studentai. Apklausimas būdavo viena iš įdo mesnių seminaro dalių. Laisvalaikis buvo labai smagus. Būriai rengdavo fes tivalinius vakarus. Ekskursijas į Trakus, į Pirčiupį. Su „Gim tosios žemės” kolūkiečiais nupynėme vainikus ir padėjome juos ant fašizmo aukų kapo. Pas mus svečiavosi jaunieji rašytojai — Drilinga, Rimke vičius, buvo atvažiavusios ki niečių, korėjiečių delegacijos. Pagaliau turistinis žygis į kol ūkį. Ištisą dieną turistai vežė rugius, o vakare koncertavo kolūkiečiams. Lietuvos aukštųjų mokyklų komjaunimo aktyvo . stovykla Trakuose davė progos pažinti geriausius jaunuolius ir iš mū sų tarpo. Trečio kurso teisi ninkas Benis Mečaitis pagar sėjo savo kupletais, II kurso filologė Vida Sakalauskaitė visada gerai pasisakydavo se minaruose, gerai mokėjo sta tyti palapines ekonomistas Al gis Mataitis, ir mūsų palapinę visi vadino „inžinierių palapi ne”. Kiekvienas savaip pasižy mėjo, kiekvienas į stovyklos gyvenimą įnešė ką nors įdo maus. O nauda stovyklauto jams buvo didelė. Visų pirma, įsigijome daug teorinių žinių, antra, susipažinome su kitų aukštųjų mokyklų komjaunlnimo aktyvistais, detaliai panagrinėjome jų ir savo darbą, pagaliau, gerai pailsėjome. Baigdami stovyklavimo die nas, atšventėme Neptūno šven tę, nuteisėme ir išmaudėme visus, kas tik mus kuo nors vargino, kam tik galėjome su rasti kokią nors kaltę. Nuo bausmės nepabėgo ir mūsų sekretorius J. Bielinis, ir kitų mokyklų komjaunimo vadovai. Net Centro Komiteto sekreto riai, dalyvavę šventėje. Taip baigėsi stovyklavimo dienos. O dabar, vėl susirin kę į auditorijas, mes praktiš kai įsitikinsime, kokią naudą duoda panašios stovyklos. L. Andziulevičius Universiteto delegacijos vadovas
mes jai buvome dėkingi už tuos žodžius! O vakare Siguldos rajono saviveiklininkai inscenizavo Ligo šventę. Nieko panašaus mes iki šiol nematėme. Koks lengvumas, skambumas dainų, kiek jumoro ir grakštumo šo kyje. Ir atlieka paprasti kol ūkiečiai, darbininkai. Vidur naktyje ant visų kalvų su liepsnoja laužai, suputoja Ligo alus, ir vėl daina — visų brangiausia viešnia aplanko visus būrius ir būrelius. Vie noje latvių dainoje sakoma: „Nieks nemiega Ligo naktį". A. Baryso nuotr. Atvažiavom. Bet ta naktis buvo tokia trumpa, pati trumpiausia iš, visų vasaros naktų. Baigė blėsti laužai, nusiėmė Janiai ąžuolų vainikus. Nustebusi apžvelgė saulė Siguldą, pa raudo ir nuraibuliavo Gaujos bangelėmis. Lik sveika pui (IŠ STUDENTŲ MELIORACIJOS STOVYKLOS GYVENIMO) kioji. vaišinga Sigulda! — Jeigu jau dirbti, tai kotus. Čia pat renkamės, kur ko jie. — Pasiplėšyslt ir jūs, Važiuojam į studentų melio Likite sveiki, bičiuliai! Iki racijos darbų stovyklą. Jeigu dirbti iš peties, — nutarėm geresnius, patys tveriamės kol įprasit. pasimatymo Vilniuje! Mums dar ir „plėšytis” ne ten mūsų lauktų tik dykinėji visi, — ne taip, kaip sakoma, įrankius, o paskui slepiame, kad kiti „nesusigundytų ” . mas, tuščias laiko leidimas, kvailį volioti. reikėjo, o jau pirmosios pūs M. Gavėnaitė * * * gal nekreiptume ir dėmesio į Vargais negalais pirmą kar lės delnuose iššoko. Gerai, jei tokią trumpalaikę išvyką. Bet — Kaip miegojai. Jonai? tą ilgesniam laikui palikome kuris gimęs ir augęs kaime, stovykloje darbas, aktyvus, — Kad jį kur, tokį miegą. stovyklą. Atrodo, pradėjom pripratęs prie visokių darbų, Viskas tvarkoj, — atsa naudingas ir nelengvas dar Žinai, kai norėjau miego, dar dirbti. Visi puola į mišką alks o čia buvo ir tokįų, kurie tik mes vežėm kuolus, žabus, dar ko — Algis. — Kitaip ir negalė bas. Tai ir priverčia studentą šiaip taip, bet prieš rytą, gal nių kirsti. Kiekvienas stengia pirmą kartą piūklą, kirvį ir net nebuvo prikirtę! Kai kas jo būti. trumpam susimąstyti: „O ko vojau, kad šonai prasltrins. si kur gražesnį, tiesesnį. Alks kastuvą į rankas paėmė. Bet pastebėjo, kad jie dirba „pri . . .Mums jau dienos tampa kie pyragai tenai mūsų lau Čiužinys—vieni guzai. O čia niai — paruošiamoji medžią- ir jie stengiasi dirbti — ne- silaikydami”. — Charakteriai susitiko, — paprastomis, Kiekvieną rytą kia?” dar šalta, reikėjo kažkam lan- ga. Vėliau juos reiks supiaus- atsilieka nuo draugų. pastebėjo kažkuris, — žmonės keliamės, prausiamės i pusryMūsų nemažai. Visi teisi jie linksmi, nuoširdūs, mėgs čiaujame ir į darbą einam. ninkai, tik dvi virėjos chemi ta pajuokauti. Mes kai kada darbą pradedam kės, na, ir man, filologuip te — ... Ir pavalgyti, — pri nuo šeštos valandos ryto, ko garbė dalyvauti. dūrė Žora. Dažniausiai kelias minutes Dar nenustojo burzgusi ma — Griovys niekur nepa pramiegame. šina, kai keli studentai iškil bėgs, a? — klausia „HepliuDarbai keičiasi. Sukalėm mingai įteikia ant kastuvo pa sas”. — O paskutiniai mes kuolus, dabar reikia išpinti dėtą duoną ir druską. Mat, nebūsim, nebijokit. dalis melioratorininku atvyko į Tikrąjį darbo malonumą tvorelę. Pinti nesunku, tik la stovyklą iš namų ir dabar jau pajutome, bekaldami kuolus. bai jau lėtas darbas. Vanduo čiasi tikrais šeimininkais. Dar iš anksto pasidirbom kuo daugiausiai virš kuolų, grai Studentui visur namai, vi lus, susltvarkėmo tą dieną bai graibai po purvyną kol su sur jam gerai. Dar nespėjom paslspiaudėm delnus ir taip randi, užčuopęs ’eįiki alksnį, susinešti į klases čiužinių, dar tvojom, kad, rodos, kuolai o jis sprūsta, nesilaiko. Smar Renkasi nespėjom pastatyti palapinių, kiaurai žemę prasmegs. Bet kiai šutina saulė. o jau futbolo ir tinklinio mė jie nei smego, nei ką. į gry dideli debesys, kartais sudu gėjai susibūrė mokyklos aikš ną molį ne taip lengva suva dena griaustinis. Jei lietus — tėje. Eva—stovyklos radiofika' ryti 60 cm ilgio kuolą. Muši dirbti neįmanoma, vanduo ap vimo viršininkas, o vėliau — muši, plėši plėši iš pečių, ir semia visus kuolus. radijo komiteto pirmininkas ir dar maža. Prakaitas sruvena Atvažiavai į naują vietą il vyriausias diktorius — iš kar per kaktą, veidą. .. to ėmė taisyti radiolą. — Ot, darbas? Čia tai dar gesniam laikui — įspūdžių bas, — tik vienas kitam tepa- daugiausia pirmomis dienonų Vakare visų stovyklos narių Kol dar neišmėginom visų sakom ir vėl duodam. pasitarimas. Susėdę kas ant Atsigręži atgal ir pats sa- darbų, buvo ir įdomu, ir se čiužinių, kas ant suolų, o kas laukdavom. vo akimis netiki, Netgi šlan- kančios dienos Ir šiaip kojas pametę. Laukdavom, nes tikėdavomės dien šitiek mūsų kuolų tesuPirmas pasitarimas rimtas varyta? Pasižiūri į priekį —1 ko nors naujo. Laukiam ir da •»— mažiau kalbėti ir ginčytis. bar, tik jau yra į ką pasižiuo kur dar galas? Nenusikalsdami taisyklei, grei rėti, žinome, kiek dar liko pa— Neištempslm šiandien, tai išrenkame stovyklos orga daryti. — sako Algis. — pailsėkim. nizacinį komitetą, pirmininką, O dirbti liko dar daug, Kaip malonu atitiesti nuga narius. Čia pat sudaromos ir Klimavičiūtė, rą, atpalaiduoti rankas, ir taip Kastuvų stvėrėmės rečiau, Vitkauskas, Melioratoriai (II pamaina). Iš kairės į dešinę. K. Kiela, brigados po keturis žmones. pagulėti dvidešimt minučių. dažniau trukdo lietus, Kar Kiekviena brigada turės po mina save Jonas. — Kazach Pusvalandžio poilsį visuomet tais net nespėji nueiti, o jau Norėjom iš pat ryto į dar tarpais suvaryti į griovio dug 100 m griovio išlyginti, išva stane irgi reikėjo dirbti, nors, vertini tiktai po darbo. Da pradeda dulkti. ną. Tai bus tvorelė, kad že lyti, žodžiu, pilnai sutvarkyti. bą eiti. bet. .. Išlenda gražesnė dienelė, — Po galais, — piktinasi mės neslinktų nuo griovio tiesa, ne tokį darbą, bet tik bar mes mokėtume ilsėtis. Vieni gūžčiojo pečiais, kad — O gal pabaigiam kalti? tuojau pat kimbam į darbą. — Atvažiavom kraštų. Pamažu visi darbai Jau ir ne lengvesnį. 100 m labai maža, kiti, neno studentai. darbų — Kad tik iš pradžių išsi Dirbam dar smarkiau nei Prasideda paskutinis rėdami išsišokti, tylėjo. Pa dirbti, o mums darbo neduo aiškėja. Netoli mūsų dirba se galiau mes nė vienas apie me da. Įrankių trūksta, plikom ni, prityrę darbininkai, ir mes judinus, o paskui eis, kaip pirma. Prieš akis tiktai kuo ciklas — griovio šlaitų velėlioracijos darbus nenusimanė rankom nepadirbsime. Visa dažnai nueiname pas juos pa sviestu patepta, —filosofiškai lai. Dar vienas kuolas, ir dar. navimas. Prieš tai dar reikia priplėšti velėnų. Prie šio darPagaliau nebėra nė vieno. pareiškė Algis. me, nežinojom net nuo ko pra diena veltui. Apie pavakarius sižiūrėti, kaip sekasi. Kaimyninė brigada, kai — Na! — pasižiūri. (Nukelta į 3 psl.) — Dirbti nelengva, — sa atitempia kirvius, kastuvus, dėti.
Grioviu teka drumzlinas vanduo...
Universitete lankėsi svečiai
Daugai. „Taikos keliu“ kolūkis ★
Retkarčiais po darbo
Vasaros atostogų metu universitete lankėsi dvi čekoslovakų, vengrų, lenkų, kiniečių ir kitos delegacijos. Kiniečiai paliko mums padėkos laišką, o vieną čekoslovakų delegaciją matome nuotraukoje. Jie apžiūrėjo mūsų biblioteką.
Daugų rajono ..Taikos keliu” kolūkyje klubo sta tyboje dalyvavę studentai nepamiršo ir sporto. Buvo surengtos varžybos tarp Žilinų rinktinės ir filolo gų. Pirmasis jėgų išbandy mas liūdnai baigėsi studen tams — rezultatu 3:2 juos įveikė Žilinų rinktinė. Bet sekančiuose susitikimuose filologai atsigavo ir leng vai įveikdavo varžovus. Savo pranašumą studentai įrodė ir daugiečiams-talkininkams, kuriuos įveikė re zultatu 3:0. Numatyta padėti kol ūkiui įrengti krepšinio suorganizuoti aikštelę, sportinį kolektyvą. Tai, be vietos abejo, pagyvins sportinį gyvenimą.
Universiteto Rektoratui Per trumpą laiką mums pa sisekė susipažinti su Lietuvos TSR sostine, jos puikiomis isto rinėmis vietomis, senoviniu Lietuvos menu ir architektūra, Cta mus taip pat supažindino su jūsų universitetu — vienu seniausiu universitetų Europoje ir daugeliu kitų įžymybių. Visa tai paliko mums neišdildomą įspūdį. Mes dėkingi Rektoriui ir vi siems Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto stu dentams, padėjusiems mums or ganizuoti ekskursiją, suteiku-
siems puikias gyvenimo sąlygas ir už visa kita. Ypatingą padėką reiškiame Julei Nikitenaitei ir Tomui Venc lovai. Jie jautriai rūpinosi mūsų delegacija, daug papasakojo apie Vilnių, bevaikštant miesto gatvėmis. Mes net nežinome, kaip jiems ir dėkoti už tai. Mes labai vertiname jų draugiškus santykius su mumis ir manome, jog tai puikus tarybinių tautų draugiškumo Kinijos tautai pasireiškimo pavyzdys, Draugystė tarp mūsų tautų — nesugriaunarna ir amžina. Linkime Jums dar didesnių
★
★
laimėjimų, ugdant tarybinį mokslą ir techniką, statant ko munizmą Tarybų Sąjungoje. Leningrado elektrotechnikinio Uljanovo vardo instituto grupės studentų vardu: Cžua fu-čen Du Lini-si Cžao Vei-czin Cžao Chuan-džun Cžan Cžen-cinan . Sun Cao-dzun Li Cžun-ciun In Li-ciun Šen Sun-ti Lu Kun-juan 1958 m. rugpiūčio 7.
paskui mes jiems. Plušam iki ketvirtos valandos. Tik kai išmėtom Iš mašinos paskuti nes velėnas, pajuntam, kokias simfonijas groja pilvas. Skubam kloti velėnas. Velė nų klojimas beveik paskutinis melioracijos darbų procesas. Beliks tiktai kuolus sukalti, kad neslystų velėnos. — Valio! — triskart nuaidi pirmos > brigados ruože. Jie > baigė, fBaigėme ir < mes. Gražiai atrodo !Š lygintas ir nuvelė nuotas griovls Drumzlina srove te ka tirštas vanduo. Mūsų pakeisti at važiuoja medikai Kai parėjom, juo jau radom bespar dančlus sviedinį Paskutinė stovyklo sriuba. Daugiau nle
★
JAUNYSTES VASARA (IŠTRAUKA IS POEMOS) Tarp pelkių augo varganos lūšnelės, Salia keli beržai ir kryžiai matės, Nuo kaimo miško link vingiavo kelias. Išmindytas arklių, vežimų ratais, Jis siauras tarp gausių krūmokšnių pynės, Jį supo niūrios Dzūkijos klampynės... Šlamėjo 'amžių dainą ajerai, Jį nuolatos liūliavo ežerai, Klevai — gražuoliai pakely stovėję Jį puošė lapais, nudraskytais vėjo. Duobelė glaudė šoną prie I duobės — Arčiau gyvens — daugiau pasikalbės, Nes kelias, kaip visi keliai keleliai. Jau daug ką matė, daug ' priminti gali. Jis mena rytą, kai žalioj giraitėj Čiulbėjo paukščiai kasdieninę dainą — Per jį lieknutė dar jauna mergaitė Basa, paskui ^galvijų bandą eina. Krepšy per petį tik plutelė duonos, Vanduo šaltinio — gėrimas • skaniausias... Suskirdo kojos —■ šiurkščios >r raudonos. Veidelį jos lietaus lašeliai prausia. Lakštingalos jai suokia paryčiais, Ruduo vaišina uždirbtais kviečiais, Tijūnas — smūgiais rykščių ir lazdų. . . Nederlius pavaišindavo badu. Ir ten, tarp pelkių pakely, senai Išaugo senas kaimas Žilinai * * *
Jeigu mūrysi, tinkuosi, Tau reikės naudoti košę Įvairiausios sudėties, Įvairiausios paskirties. Vieną košę išsijuosę Valgo vyrai sau rytais Kita košė Žilinuose Tapo darbo pamatais: Pila cementą ir žvyrą, Maišo prakaituoti vyr, Vadovauja Aleksys —
tyliai banguoja. Krūmuose pradeda čiauškėti lakštingalos. Šiandien mes jas pirmą kartą išgirdome ir stebimės. — Zinai, ką, parašyk tu apie mus ką nors, — kreipia si į mane Liova Savickis. — Kaip mes čia dirbome, ir bendrai apie viską. — Ir apie tave, Liova? — Ir apie mane. Ką gi apie tave, Liova, parašyti? Gal apie tai, kad labai nori į Vilnių grįžti? Tokių yra nemaža. O gal apie tai, kad jūs nebūsit paskutinieji? Taip ir reikia, negalima atsilikti. Stovyklos gyvenimas — ir ta vo gyvenimo dalis. Tą pačią košę valgėme, tą patį pieną vakarais maukėme, tos pačios mėsos prašydavome antros porcijos ir negaudavome. Paskutinę dieną dirbom kaip niekada. Sunkios velėnos, šilta diena, veidai purvini nuo prakaito ir juodžemio dulkių. Mums padeda I brigada.
★
L. CHMIELIAUSKAS
<
(Atkelta iš 2 psl.) bo greitai pripratom, įgudom, vėliau pas mus ateidavo net ..patyrimo” perimti. Tik velė nas nešioti niekaip negalėjo me priprasti. Mat, velėnas plėšėm nepertoliausiai nuo grio vio, taip kad vežti arkliu dau giau užimtų pakrovimas ir iš krovimas, negu sunešiojimas. — Ir sunkumas nežmoniš kas, — stebisi Algis. — Jei gu taip porą dienų — rankos gali nukristi. Nešam velėnas ir žvalgomės į II-ją, Benedikto brigadą, ar daug jie padarė. II-ji brigada irgi smarkiai pluša, pirmau janti. Jiems kažkodėl darbas sunkiau einasi, nors ir kelia si anksčiau, ir ilgiau dirba. — Mes, tur būt, pirmi baig sim, — sako Vytas. — Tu rim baigti. * * ★ ’ Mūsų virėjų šešetas. Iš pra džių virtuvėje ir dirbo visas šešetas. Vėliau pradėjo po dvi eiti į darbą. Kai išaiš kėjo silpnesnis sparnas, ėmė jas tenai siųsti. Pirmieji pa dėjėjas priėmė Evos brigada. — Užkankinslt jūs mergai tes, — prikaišioja Evai. — Ateikit pas mus, mes tai mo kėsim priimti, — kvietė pas save. — Gali ir išeit, — pasakė Liova. — Kai merginos dir ba, negi sėdėsi. O jos minu tės neprisėda. Į namus einam dažniausiai saulei nusileidus. Jeigu diena būna šilta, tai vakaras, kaip taisyklė, šaltas. Iš balų ir pie vų kyla baltas rūkas. Užmeti akį, atrodo, kad tai ežeras
★
Čemodanai jau su dėti, patalynė su versta į krūvą, ant jos miegos medikai. Sukam pažįstamo mis Vilniaus gatvė mis. Ir štai universi teto kiemas. Parvažiavome. J. Vaicekauskas
Čia „direktoriauja" jis. Nors jis stengiasi ir skuba, Bet girdėt balsai) iš klubo: — Kiek ..direktorius" ten ruošis? — Košės, košės, duokit košės' — „Negrai", skiedalo čionai! — Užsičiaupk, nebliauk tenai! — Nešk greičiau! Labiau praskiesk! — Tu mažiau ant žemės krėsk! Šitaip nuo ankstyvo ryto Žodžiais vaišina viens kitą Ir, atrodo, vakarais Jie jau nebebus draugais. Bet kaip gult be anekdotų, — Tur būt, niekas nemiegotų. „Sveiko nuotykius" bendrai Paskaityt taip pat gerai. O kai juos Sveikelis skaito Tai ne vieną taip suraito. Kad ir pilvas ir galva Tau atrodo nesava. Mažumą taip pasijuokę. Jie užtraukia dainą kokią, Bet perdaug, perdaug nesveika, —
Taria Algis, — migti reikia. Ir lig ryto septynių Ant šiaudinių čiužinių Miega dvidešimt žmonių.
Plyta prie plytos . . . Prasideda eilinė darbo diena. Filologai jau spėjo pri prasti prie stovyklos gyveni mo. Nebedygus ir šienas, ant kurio gulime, ir pietūs padirbėjus skanesnl, negu paprastai. — Kai pirmą dieną reikėjo maišyti betoną pamatams, — prisimena Ipolitas Ledas, — galvojau, kad nugara luš pu siau. — O man po kelių neštuvų iššoko pūslės delnuose. Dabar delnai kaip padas, — rodo rankas Kęstutis Perednikas. Betono maišymas, pamatų klojimas, plytų krovimas — visa tai daugeliui buvo nau jiena. Tiesa, Marijonas Binka, Algis Navaitis, Mykolas Michelbertas, Rimas Marčėnas jau statė Žilinų kultūros na mus, ir mūro darbai jiems bu vo pažįstami.
— Tokia jau terlionė, — paniekinamai sakydavo pirmą kartą dirbantieji filologai. — Maišai maišai betoną, neši neši, o žymės bevelk jokios. Ot, kai pradėsime krauti ply tas! Už tai, kai vieną rytmetį atėjo žinia — gauta 20.000 Plytų — visi apsidžiaugė. Ta diena statytojams buvo ypatinga. Plytos per rankas iš vago nų keliavo į štabelius. Kepino saulė, kilo aitrios dulkės, o plytos slinko ir slinko gyvuo ju konvejeriu. Valandą darbas — dešimt minučių poilsis. Ir taip toliau, kol į štabelį atsi gulė paskutinė plyta. Paskui vėl pamatų klojimas, o nakti mis Algis Navaitis, Mykolas. Mlchelbertas, Leonas Grudzlnskas, Rimas Marčėnas ir dar keletas darė reisą po reiso prie plytų. Saulė buvo gero kai pakilusi virš ežero, kai pa vargę šturmuotojai, net nenu sirengę, griuvo į patalus. Po kelių valandų jie vėl buvo prie darbo. 4 — Vyrai, pasispauskim! —s ragino draugus Juozas Vidūnas. — Užbaigiam pamatus ir pradedam mūrijimą. Jo visur buvo pilna. Tai, žiūrėk, prie betono maišymo, tai prie pamatų betonavimo, tai vėl ten, kur skubiausiai ką nors reikia padaryti. — Draugai! Paskutinis mai šymas! Paskutiniai betono neštuvai, ir lygus pamato paviršius su blizga prieš saulę. Šiais metais aštuoniasde šimt vietų karvidė liko neuž baigta. Padėtos tik pirmosios plytos. Karvidę statyti baigsi me sekančią vasarą. J. Vaitkus
Šią vasarą IV kurso žurnalistų grupė surengė turistinį žypo Lietuvą. Pradėję nuo Zapyškio, pro Jurbarką ir Varnius pasiekė Klaipėdą ir baigė žygį Nidoje.
Daug kalbų ir ginčų, daug nuotykių buvo kelionės metu. Dalį pamatysite kino apybraižoje, kuri bus demonstruojama pro televiziją. Apie kitus nuotykius žygio dalyviai papasakos sekan čiuose „Tarybinio studento numeriuose.
ŠIANDIEN TELEVIZIJOS
Mes gerai pailsėjome... Aš noriu papasakoti, apie Ivanauskas — visi ekonomis tai kaip mes, dvi teisininkės, tai. Ir manau, kad nė vienas ir grupė ekonomistų praleido Iš jų nesigaili taip praleidęs me šią vasarą. O buvo taip, vasaros atostogas. Valgykloje kad pasibaigus pavasario eg buvo praktikuojamas abone zaminų sesijai, nutarėm nepra mentinis lankytojų aptarnavi leisti veltui vasaros atostogų mas, kuriuo buvo patenkinti Ir truputi padirbėti. Ir štai lankytojai, ypač tie, kurie vieną gražų rytą išvažiavome buvo atvažiavę ilsėtis Iš Mask į Palangą, 1 VVU poilsio na vos, Leningrado aukštųjų mo mus, kur turėjome ir pradėti kyklų. Labai viskuo rūpinosi savo darbą. Aš ir mano drau VVU darbuotojų profsąjungos gė teisininkė Z. Stučlnskaitė vietinio komiteto pirmininkas tuoj susipažinom dar su dviem doc. Ragevlčlus. Už tai ir dir jam busimom bendradarbėm J. bantieji, Ir lankytojai Kvietinskalte ir B. Barzdaite. dėkingi. Mes, padavėjos, irgi Visos keturios mes dirbome džiaugdavomės, kai nuolati studentų vilos valgykloje pa niai lankytojai išvažiuodami davėjomis. Labai jaudinomės, šiltai dėkodavo mums už ap laukdamos pirmosios darbo tarnavimą. dienos, bet ta diena praėjo Buvo atsitikimų, kad Ir sėkmingai ir džiaugėmės, kad mums ne viskas sekdavosi. darbas jau iš pat pirmos die Kartais susiglnčydavom tar nos mums patiko. pusavy, norėdamos kuo grei Universiteto vilų valgykloje čiau aptarnauti lankytojus. dirbo ir daugiau mūsų univer Buvo ir taip, kad sudaužydasiteto studentų: S. Razma, A. vom lėkštutę, stiklinę. Bet Grigaliūnas, E. Stančikas, J. tas pasitaikydavo ne taip jau
Pasibaigė sportinė vasara
dažnai. Gerai sekėsi kitiems mūsų studentams. Ir štai sugrįžom vėl moky tis. Ne vienas iš mūsų pakeitė pažiūrą į darbą, suprato, kaip jį reikia vertinti. Gal kam at rodo, kad mes dirbom Ir nepailsėjom. Bet tai netiesa. Mes pailsėjom, gal būt, žymiai geriau, negu tie, kurie nieko nedirbo ir Iš nuobodulio ne galėdavo rasti vietos. Reikia tikėtis, kad tokių buvo ne daug. Z. Talijūnaitė
z
į# ,’• J
KT ji
Vasara gausi sportinėmis varžybomis. Dalyvavo jose ir mūsų sportininkai. Respubli kos rinktinėse kovojo mūsų irkluotojai, fechtuotojai, leng vaatlečiai. Parašiutizmo en tuziastė — ketvirto kurso fi lologė B. Matutytė nugalėjo respublikos varžybose ir da bar atstovauja Lietuvą TSRS pirmenybėse. Trečią kartą Lietuvos čem pionais tapo USK rankinin kai. Tai didelis komandos pa siekimas. USK gynė ir res publikos garbę visasąjunginė se varžybose Odesoje. Septin toji vieta, kurią komanda už<.3?
$
ėmė, nėra tokia gera. Daug lėmė nesėkmingi burtai: jau pirmąjį susitikimą mūsų vvrai žaidė su būsimu čempionu — aikštės šeimininkais — Odesos KASK komanda. Geriausiai varžybose pasiro dė puolėjas J. Samaitls. Moterų — rankininkių lai mėjimai kuklesni. LTSR pir menybėse užėmė III vietą, gan smalkiai pralaimėdamos Kauno komandoms. Jau seniai žinomi universi teto stalo tenisininkai. O per nai komanda iškovojo TSRS studentų čempiono vardą. In dividualiai geriausiai sukovojo
sporto meistras V. Baltakis.. Šįmet komanda pakartojo pernykštį .' ” ’ -pgąjpkimą _ ' . Nugalėjęrespublikos aukštųjų mokyklų pirmenybėse, paskui įveikęvisus savo priešininkus zoni nėse varžybose Minske, mūsų stalo tenisininkai tęsė savo triumfo žygį ,r Kijeve. Visus priešininkus įveikę aukštais rezultatais, jie antrą kartą ta po TSRS čempionais. Vyrų dvejeto varžybas laimėjo Bal takis — Saulytis. Jie kovojo tarpusavy individualių varžy bų finale. Sį kartą čempionu tapo Saulytis. Atrodo, kad ir šįmet stalo tenisininkai neužleis savo po zicijų.
o
Apie 100 studentų — sportininkų praleido rugpiūtį Zydiškių sportinėje stovyk loje. Daugiausia naudos, aiš ku, turėjo Irkluotojai ir plau kikai. Jie, vadovaujami pri tyrusių trenerių Vaitkevičiaus,. Virbicko, gerai pasiruošė atei nančioms varžyboms. Nenuobodžiavo ir tinklinlnkal bei krepšininkai. G. Pinlgls
b?’
Universiteto rankininkų komanda.
Kraštotyrininkai tęs savo pradėtą darbą
Sadizmo mokykla I
(kraupi istorija)
ŠIŲ MOKSLO METŲ PIR
MO
NUMERIO
„SPYGLYS”
PROGA
DRĮSTA
SAU
Motto: BLAKES, tikrosios naudojama avalynė, mokslo ir LEISTI MAŽUMĄ PASPOBlakes pusiau kietasparnės. . . grožinė literatūra. SYTI IR NE TAIP SMAR dažnai laikomos straub- traiško pieštukais, portfeliais, KIAI BADYTIS. Jas skandina linių vabzdžių šeimos liniuotėmis. (Rhynchota) nariuota- kriauklėse. Jos bejėgiškai mo straublių šaka. Labai bū suoja trumpomis kojytėmis, dingos blakėms kvaplo- spirgėdamos degtuko liepsnoje. ' sios liaukos. . . Šeimos Nekaltose jaunuolių sielose Cimicide B /patalų bla gimsta baisūs kerštingo pyk kė/. .. trukdo normalų čio jausmai, jose bujoja bedva žmogaus miegą ir gali sis, žiaurus cinizmas. Kil platinti kai kurias ligas. niuose mūsų studentų, gyve /Didž. Tarybinė Enciklope nančių 408, 411, 415, 419, 421, 440, 442, 443 ir kituose dija, 21 t., 450 psl./ bendrabučio kambariuose, vei Tamsiuose „Tauro” korido. duose atsiranda bejausmio riuose tylu. Tik kartkartėmis sadizmo bruožų, o kruvinos už sienų ar kitų durų pasi dėmės ant sienų žadina liguistą girsta duslus smūgis, po kurio jaunų sužalotų sielų džiaugs nuaidi šiurpus juokas. mą ir pasigėrėjimą. Brangieji mūsų rūpintojė Kas tai? Kas, o kas kvato liai iš būtų skyriaus! Ar leisi ja šiose niūriose celėse! te studentams, mūsų jaunuo. Tyliai praveriu vieno ket menės žiedui, moraliai nu virtojo aukšto kambario duris. smukti iki eilinių žudikų? Už stalo sėdi garbanotas ma Pralietas kraujas šaukiasi jū lonios išvaizdos blondinas. Jo sų. Tenelieka šis šauksmas švelnų veidą negailestingai neišgirstas, kaip kad atsitiko sudarkiusi ciniška šypsena. su balsu tyruose! Pirmakursis: — Kur aš pateGiedrios, mėlynos jaunuolio R. Kalvlnis, kau?! Atrodo, kad akys su pikto džiaugsmo lieps didžiai nerimastaująs dėl čia urvinių žmonių nelėmis seka kiekvieną kaimy gyventa. mūsų jaunimo moralės no judesį. Kaimynas stovi ant lovos. Viena jo koja apauta, kitos gi batą laiko savo plau kuotoje rankoje. Kaip baisiai ši ranka primena kaulėtą gilti — Aš rašau, miegodamas pareiškimo ,,Leidžiu laikyti nės riešą, šaltai sugniaužiantį plieninį siaubo ir mirties dal rimuoju, štai todėl aš noriu egzaminus”. studijuoti literatūrą. Kito ke Liucijus — studentas. Aukš gi- • • lio man nėra! tai pakelta galva, pečius besie Ir staiga, o dievai!—smū — Rašote?! Tai studijuokite kiančios juodos garbanos, pa gis! Tai tas Pats smūgis, nuo mediciną, ekonomiką ar kitą akiai melsvi, lėtai ir iškilmin)kurio duslaus trenksmo dažnai gai liečia žemę storapadžlal specialybę. suvirpa „Tauro” koridoriai, batai. sudžeržgia, sudejuoja stiklai, — Ką jūs! Be literatūros — Kur skubi, Liuci? krūpteli praeivis. . . Abu jau man nėra gyvenimo. Arba — Į rašytojų sąjungą. Dvi nuoliai puola vienas kitam ant priimkite, arba. . . poemos, trys apsakymai, kaklo. Šaižus dviejų mefisto Liucijus Kureiva tragiškai pluoštas eilėraščių, — ir felių kvatojimas kaitaliojasi su šūksmais: „Puikiai, brolau! skėstelėjo rankomis, čiupo už kiaulės odos portfelis nulin širdies, už kaklo, pakėlė an gavo toliau. Tu kvalifikuotas budelis!” takius ir ėmė timpčioti apa Ech tie egzaminai, įskaitos Ant sienos raudonuoja krau — kad jų nebūtų, tai studentų tinę lūpą. jas. . . gyvenimas — tikras rojus: — Nereikia, nereikia, — paskaitos — kai kačla, į semi Tai „Taure” gyvenantieji studentai muša blakes. Tam dekanas skubiai užrašė ant narus — švenčių proga. Kinas, šokiai, restoranas, retkarčiais „trezvilka” (o kas čia blogo? PO ATOSTOGŲ PRIEŠ ATOSTOGAS IR juk tai heroizmas). „Taigi, atėjo pirmoji sesija. Jai Liu-. cljus pasiruošė kaip pridera: išmoko visus studentiško žar*i gono žodžius, išmokot virtuo ziškai naudotis „špargėmis”, patikrino savo teatralinius su-! gebėjimus. Bet. . . — Reikalauja pasakoti apie kažkokius Ipolitus, Elenas,, dvynius. Ir kam man visa tai reikalinga. Nebenoriu lite-
Prabėgo dar vienos atostogos. Jos atnešė daug džiaugs mo, o ypač kraštotyrininkams. Nemažai buvo tokių draugų, kurie skersai ir išilgai apke liavo mūsų gražiąją Tarybų Lietuvą, užrašė daug liaudies dainų, legendų bei padavimų, smulkios tautosakos, susipaži no su daugeliu mūsų krašto revoliucionierių, pogrindinin kų, užrašė jų prisiminimus, apžiūrėjo, užregistravo daug archeologinių, etnografinių ir kitų kultūros paminklų, pro pagavo jų apsaugos būtinumą. Artimiausiu laiku ši me džiaga bus sutvarkyta ir per duota Archeologijos — etnoetno grafijos katedrai. ■ v
atostogų grįžus
Kraštotyros mokslinis bū relis, jei susilauks reikiamos paramos iš visuomeninių orga nizacijų ir Rektorato pusės, numato ir toliau organizuoti ekspedicijas į įvairias Tarybų Lietuvos vietoves dar iki Di džiojo Spalio švenčių. Taippat būrelio iniciatyva dar šiais, metais numatyta pravesti pas kaitų ciklą įvairiais istorijos architektūros ir vaizduojamo jo meno klausimais. Todėl kraštotyros mokslinis būrelis nuoširdžiai kviečia vi sus studentus aktyviai įsijung ti į labai įdomų ir reikalingą kraštotyros darbą.
A. Stravinskai
Mes gastroliuosime
kiekvienais metais
z* a sau
Užs. Nr. 1445
Kai kurie studentai — kraštotyrininkai numato toliau tyrinėti sukauptą medžia gą, rengti pranešimus, rašyti straipsnius ar net kursinius darbus pagal jų pačių pasi rinktą temą, kuri leis apibend rinti kai kuriuos istorinius — revoliucinius įvykius ar kitus kultūros bei istorijos klausi mus. Lietuvos komunistų parti jos įkūrimo ir proletarinės revoliucijos Lietuvoje 40čiui pažymėti kai kurie draugai numato parengti specialius pranešimus. Be to, pažymint VLKJS keturiasdešimtmetį, taip pat surinkta nemažai medžiagos.
ratūros. Noriu žurnalistikos!-. Nebenoriu žurnalistikos! . . .Nenoriu, nenoriu! Agrono mija, šriftai, fotografijos. Kad jas kur biesai! Nenoriu. No riu. .. noriu, noriu. . . medici nos. — Užteks. Arba mokysis rimtai, arba prašau, — moste. Įėjo dekanas į praviras duris. — Ką Jūs, kaip drįstate. Aš skųsiuos! — pasišiaušė plau kai' sumaskatavo rankos, trinktelėjo durys, prlverdamos skelto švarko galą. — A—a—a, — pagalvojo Liucijus, — susiprato, nenori išleisti, pats dekanas už skver no tveria. Na, dabar tai pažiū rėsim. Nenoriu, — garsiai išdrožė ir trūktelėjo stipriau. — Trrr, — sučirškė plyštanti medžiaga, ir nesuprastas „ta lentas” nudardėjo laiptais. * * * Prasidėjo nauji mokslo me tai. Į universiteto auditorijas atėjo daug naujų studentų. Ar visi rimtai mokysis ir norės tapti tarybinei tėvynei naudin gais žmonėmis, ar neatsiras panašiu į Liucijų Kureivą? Sakote, ne. Na, žiūrėsime. R. Dilgelė
Mūsų ansambliečiai nori apvažinėti visą Europą. Ne mažiau drąsūs ir akademinio choro norai. Bene kukliau-sios iki šiol buvo centrinio dramos būrelio svajonės — gastrolės tik po Lietuvą. „Gastruoliuosim ar ne?” — bevelk tokiais žodžiais svei kindavosi būrelio nariai šį pavasarį. Noras nepaprastas, prie sunkumų, nepatogumų universiteto draminlnkai taip pat jau pripratę. Kliūčių ir šį kartą buvo nemaža, bet, Kul tūros klubui ir komjaunimo komitetui padedant, jos nesu trukdė mūsų kelionės. Ir štai birželio 31 vidurdie nį iš universiteto kiemo iš šliaužė du sunkvežimiai. Pirmas mūsų sustojimas — Utena. Afišos skelbia „Tita niko valso” spektaklį. Išlipa me, iškrauname dekoracijas. Mašinos važiuoja atgal į Vil nių, o mes puolame tvarkyti sceną. Ar susirinks žiūrovai, ar uždirbsime bent vakarienei? Ar nepadarysime gėdos uni versitetui? — su nerimu gal vojame, Jaudinasi net mūsų drąsieji - N. Baužytė, S. Repšys, D. Pečkaitytė ir kt. Ir yra ko. Juk tai beveik pirmas mūsų spektaklis už universiteto ribų. Pakeliame užuolaidą. Salė beveik pilna. Jaudlnamės. Ap ramina tik aplodismentai po pirmojo veiksmo. Jie nesuma žėjo ir po kitų veiksmų. Spek taklis pasisekė. Kitą rytą dviem sunkveži miais, išprašytais iš Utenos miesto vadovų, pūškuojame į Zarasus. Čia duodame spek taklį „Dobilėlis penkialapis”. Neapsijuokėme ir šį vakarą. O kitą pusiaudienį mes tem piame dekoracijas į Rokiškio kultūros namų sceną. Čia vėl „Titanikas”. Rytojaus vakarą „Dobilėliu penkialapiu” atida-
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
rėme Pandėlio vasaros teatrą Dar aplankėme Biržus, Vabal ninką ir Kupiškį, paeiliui duodami čia vieną, čia kitą spektaklį, Mums sekėsi netgi daugiau, negu tikėjomės. Jautėme, kad vaidiname ge riau negu Aktų salės scenoje. Bilietų pardavinėti pavienius beveik neteko — mūsų jau laukdavo paraiškos „į uni versiteto dramos teatrą”. Išvažiuodami labai bijojo me, kad galime negauti maši* nų pervažiuoti iš vienos vietos į kitą, bet mus visur sutiko ir išleido labai svetingai. Pan dėlyje netgi alumi pavaišino. Sunkumų buvo visokių. Bet kam juos minėti, jei jau va žiuodami į Vilnių gailėjomės, kad gastrolės pasibaigė, ir visi svajojome apie naujas. Taip, mes gastruoliuoslmekiekvienais metais. Jėgų ir Ištvermės mums pakanka. Z. Garunkštytė
Redaktorius A. L0ZURAIT1S
$ U žsisakykite < „TARYBINĮ STUDENTĄ” > < pirmam šių mokslo > s metų semestrui. Pre- ? numeratos kaina 3 ? rub. Prenumeratą: priima visi proforgai. s Konsultacijas teikia „Ta-į ryblnlo studento’’ redakcl-j ja nuo 15 iki 17 vai. į
|
V kurso lituanistai, mirus kurso draugui Antanui Akramui, reiš kia gilią užuojautą jo sesutei Stasei Akramaltel.
LV 14626