VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 21 (299)
1958 m. rugsėjo mėn; 18 d., ketvirtadienis
Ir vėl ilgąja Čiurlionio gai re kilo jaunatviškas sriautas, r vėl saulės bei vėjo nugai•iRtais veidais jaunuoliai sulirlnko į universiteto aktų ;alę. Čia, šalia puošniai išsllabinusių diplomantų sėdėjo r kuklutės, į kaseles supilt ais plaukais, pirmakursės, jaujos pažintys, nuostabūs vasaros įspūdžiai, draugiškas inekos. . . Bet štai — unlverjteto dūdų orkestras sugriauižia maršą, į garbės prezliiumą pakyla brangūs sveial. universiteto vadovybė, {omjaunimo bei profsąjungų ktyvas. Universiteto Rektorius drg. Kubilius atidaro iškilmingą akfra. sk’rta nau'uiu mokslo
Salėje.
metų pradžiai. Šimtai susikau pusių veidų klausosi Rėkto rlaus žodžių, gausiais aplodis mentais priima nuoširdžius sveikinimus ir linkėjimus. į tribūną pakyla TMF kom jaunimo biuro sekretorius drg. Caika. Skaito melioraci jos darbų stovyklos raportą. Po Jo, tautiniais rūbais apsi vilkę, į priekį Išeina ansamb lio atstovai Pelakauskaitė ir Liatukas. Jie pasakoja apie vasaros keliones Ir dėkoja už sutelktas galimybes gastro liuoti saulėtuose Kaukazo ka:. nuošė. IFF komjaunimo biuro atstovai Trimonis ir Mykolai tytė raportuoja Rektoriui apie trijų darbo stovyklų veiklą. Pirmakursių vardu nuošir dų žodį taria TMF studentė Vitkutė. Raportuoja ansambliečiai. Po oficialiosios dalies susi Po neilgos pertraukos est rinkusiems studentams kon certavo Akademinis choras. radinis ir dūdų orkestrai už Puikus repertuaras, aukšta grojo šokių muziką. Šokio rit chorinio meno kultūra žavėjo me sukosi jaunystė, gražiai ne tik pirmąkart šioje salėje nudegusi, pailsėjusi, užsigrū susirinkusius, bet ir vyresnių dinusi. Sukosi linksma links jų kursų studentus, girdėju ma, kad vėl sugrįžo į taip sius ne vieną šio kolektyvo mielas auditorijas, susitiko su koncertą. brangiais draugais.
Įdomų draugystės, politinio bei kultūrinio bendradarbiavi mo kelią pradėjo Tęlsės ir Chemijos mokslų fakultetų studentai. Sekmadienį šimtojoje auditorijoje Įvyko pirma sis draugystės vakaras. Che mikai dalyvavo ne per gau siausiai. Sako, būk tai, vaiki nai sustreikavo. Būk, nepatin. ka, kad Jų merginos Į teisinin kus žvalgosi. Na, bet iki kito sekmadienio tikriausiai atsi leis. Juo labiau, kad vakaras buvo Įdomus ir dalyvavusie ji turės ką papasakoti savo draugams. TMF komjaunimo biuro sekretorius drg. Caika pasvei kino atvykusius draugus iš Chemijos fakulteto, — Nors ir labai skirtingos mūsų specialybės, — kalbėjo drg. Caika, — tačiau ir iš vienų ir iš kitų gyvenimas reikalauja vienodai didelio politinio bei kultūrinio Išsila vinimo. Abu fakultetai nedi deli, Ir bus tikrai įdomu pra leisti drauge laisvalaikio va landas. Susirinkusieji karštai prita rė sekretoriaus žodžiams. Naujai užsimezgusios drau gystės ženklan TMF komjau nimo biuro narys drg. Volkaltė Įteikė ChMF komjajnlmo sekretoriui M. Zuikevičiūtel kuklią dovanėlę — al bumą apie Dainavos šalį. Pir mame puslapyje įrašyta: „Mo kykimės mylėti žmones, jų darbą ir dainas”. Vyr. dėstytojas A. Bulota papasakojo įspūdžius iš kelio nės po demokratinę Vokieti jąSmagu buvo tą vakarą vi siems drauge ir pasišokti. J. Kunkulas
UNIVERSITETO SAVAITĖ
J. Mykolaitytė atiduoda Rektoriui raporu.
A. Šarkio nuotraukos
■* UGSĖJO rytas buvo palan bo pranešti, esą ir pernai čia vy * kus. Virš Vilniaus bokštų kusi ekonomistų šventė, esą čia ybojo melsvas ir giedras dan vykęs ir studentų festivalis. Tai us su lengvai plūduriuojančia s gi, ir vieta, kaip pasirodė, obesėliais. Drungna rudenio tradicinė. aulė žaidė gelstančiais medžių vardu Jaunuosius Dekanato Įbpais. . . Į Į geležinkelio stotį rinkosi šau ekonomistus pasveikino dėstytolius ekonomistų būrys, čia buvo jas P. Mačiulis. — Aš tikiu, — sakė jis, — nedrąsūs pirmakursiai, ir išJūs puikiai idus diplomantai, ir visų visų kad šioje Įventėje Aš tikiu, ursų studentai. Vyko jie į savo pažinsite vienas kitą. adicinę šventę — pirmakurs ų kad vyresniųjų kursų studentai padarys visa, kad ir pirmakur rikštą. ...Po vagono grindimis dus- siai ___ pajus __ tą subtilią ______ „ studentišką _ iai dunda ratai. Kiek čia to ke-nuotaiką. Linkiu didžiausio pasi-
Ekonomistui > į Trakus! Ir dar geležinkeliu, ūrėk, vienas diplomantas pa sakojo savo įspūdžius iš Kaichstano, kiti užtraukė linksmą udentišką dainelę. . . Pora, treta sustojmų — ir išlipome 'akų žemėje. Pražygiavę miesto gatve, pasu ke į ežero pakrantę, į jaukų Jšvnėli. Dinlomantai iau susku-
Kaina 20 kao
DRAUGYSTĖS VAKARAS
sekimo pirmuose studijų žings niuose. Ilgai, ilgai aidėjo darnus stu dentiškas „valio!” Dėst. Mačiulis pirmakursiams iškilmingai įteikė studentų liudijimus. Staiga pasigirdo akordeono garsai ir prieš mus išdygo keis ta vyresniųjų studentų eisena. Dinlomantai Domarkas ir Maske-
MEDIKAI TALKININ KAUJA Universl t e t o studentų miestelio bendrabučių ap šildymo sistema artimiausiais me tais bus prijungta prie Vilniaus miesto termofikacijos linijos. Termofikacijos dar buose aktyviai da lyvauja Medicinos fakulteto komjau nuoliai. Nuotraukoje: I kurso medikai ka sa griovius apšil dymo sistemai pravesti. L. Ruiko nuot".
liūnaitė perskaitė didžiuliais antspaudais užantspauduotą raš tą. Tai buvo priesakas pirmakur siams. — Priimdami Į savo šeimą (auniausius, turime išgirsti jų priesaikos žodžius. I prieki išeina pirmokai Luko šiūtė, Kiškis ir kt. Skaitoma iš kilminga pirmakursių priesaika. Smarkiai juokėsi diplomantai, ne drąsiai kikeno jaunieji, žavėjosi giliu sąmojumi dėstytojai. — Na, jau mes tikri studentai, — džiaugėsi pirmakursiai. Bet kur tau! Diplomantai nė girdėti nenorėjo. O kurgi „krikš tas”?! „Nekrikštytų” į savo stu dentišką šeimą jie sakėsi nepriimą.
Pirmakursiai ekonomistai prfima priesaką.
AUKŠTOJO MOKSLO MINISTERIJA SKELBIA STUDENTŲ MIESTELIŲ APLINKOS IR SPORTO AIKŠTELIŲ SUTVARKYMO KONKURSĄ ’ Konkursas vyksta iki 1958 m spalio 15 d. Reikalavimai: Į 1. Pastatyti visuomeniniais pagrindais sportinį kompleksinį . aikštyną (paprastos konstrukcijos), Į 2. apželdinti ir sutvarkyti bendrabučio aplinką, i 3. pastatyti „mažąjį” stadioną (2,25 ha, paprastos konstruk' cijos), , , 4. plaukymo baseiną 25x10 m. (natūraliam gamtiniam baseine). 1 Pastaba: Konkursui laimėti turi būti atliktas vienas iš pami! nėtų darbų. Laimėtojai premijuojant1 sekančiai: I Viena pirmoji premija 75.000 rub. i Dvi antrosios po 37.000 rub. ' Trys trečiosios po 23.000 rub. šešios ketvirtosios po 15.000 rub.
TSRS AUKŠTOJO MOKSLO MINISTERIJA SKELBIA AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VISASĄJUNGIN KONKURSĄ DĖL GERIAUSIO STUDENTŲ DARBO, BUITIES IR POILSIO ORGANIZAVIMO BENDRABUČIUOSE
Konkursas vyksta nuo 1958 m. sausio 1 d. iki 1958 m. gruo džio 31 d. Sąlygos: Geras gyvenamų patalpų ir inventoriaus užlai kymas. Sanitarinių ir higieninių reikalavimų palaikymas, bendra bučių aplinkos studentų Jėgomis tvarkymas. Geras poilsio ir kul tūrinio bei buitinio aptarnavimo organizavimas. Konkurso nugalėtojai premijuojami: Trys pirmosios premijos po 40.000 rub. Penkios antros premijos po 20.000 rub. Aštuonios trečios premijos po 10.000 rub. Keturios ketvirtos premijos po 6.000 rub. Bendrabučių tarybų ir profsąjungos pasižymėjusiems aktyvis tams premijuoti skiriama: Laimėjusiems pirmą premiją — 12.000 rub. Laimėjusiems antrą premiją — 10.000 rub. Laimėjusiems trečią premiją — 6.000 rub. Laimėjusiems ketvirtą premiją — 4.000 rub.
LIETUVOS LKJS CK BIURAS IR LIETUVOS RESPUBLIKINIS PROFSĄJUNGŲ TARYBOS PRF’I~>'',M,S SKELBA DARBININKŲ IR STUDENTŲ Bt IDRABUČIŲ KONKURSĄ KOMJAUNIMO 40-Člv
Konkursas vyksta nuo 1953 m. 10 d.
balandžio
15 d.
iki
spalio
Sąlygos: Patalpų ir aplinkos gražus sutvarkymas ir pavyz dingas užlaikymas. Socialistinio turto taupus naudojimas ir už laikymas. Nugalėtojai premijuojami sakančiai: Pirmoji premija — televizor'us; Dvi antros — radijo imtuvai; Dvi trečios — stalo tenisas. Pastaba: Studentų ir daroininkų bendrabučiai premijuoja mi atskirai, t. y. pirmąją premiją laimės darbininkų bendrabutis ir geriausias studentų bendrabutis, dvi antrąsias darbininkų ir dvi studentų ir t. t.
VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS IR STUDENTŲ PROFKOMITETAS KOMJAUNIMO 40-ČIO GARBEI SKELBIA I ARPFAKU LTETINĮ BENDRABUČIŲ KONKURSĄ
Vyksta nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Sąlygos: Palaikyti bendraoučiuose taisyklėmis nurodytą tvarką. Sutvarkyti bendrabučių ir fakultetų aplinką. Pirmas, antras ir trečias vietas laimėjusių fakultetų profsą jungos ir komjaunimo aktyvistai bus premijuojami vertingomis daiktinėmis dovanomis. Laimėjusiems geriausias vietas bendrabučiams bus pirmenybė įrengiant dujų plyteles, gaunant elektrines skalbimo mašinas ir panašiai. Su visų konkursų sąlygomis plačiau galima susipažinti VVU Studentų Profkomitete. VVU STUDENTŲ PROFKOMITETAS
Fakultatų partinėse organi. zacijose prasidėjo ataskaitlnlai-rinkiminiai susirinkimai. Rugsėjo 15 d. įvyko Istori jos-filologijos fakulteto parti nės organizacijos susirinki
mas, kuris apsvarstė partinio biuro ataskaitą. Susirinkimas išrinko naują partinį biurą, kurio sudėtyje komunistai drg. drg. Zaksas, Mironas, Mitropolskaja, Daanoravičius Frolovas, Semaš ka, Kostelnickis.
Kauno jmonese Ekonomikos mokslų faku’teto III kurso pramonės spe cialybės grupė šį pirmadieiį suruošė ekskursiją į Kauno įmones. Ekskursijai vadovavo dėstytojas Milaknis. Pirmiausia, sustojame ties Kauno HES. Susipažįstame s i bendru statybos vaizdu. Stebi me, kaiD montuojamos turbi nos. Mus domino ekonominiai klausimai, ir ryžomės paklaus ti, kokia bendra visos staty bos kaina. „400 milijonų rub lių”, atsakė. Pabuvojome ir „Pergalės” turbinų gamykloje. Tai viena stambiausių sunkiosios pra
monės įmonių mūsų respubli koje. Jos produkcija turi ne mažą paklausą ir užsienyje. Su audinių gamybos tech nologija susipažinom „Kauno audinių” fabrike. Mus žavė jo ideali tvarka ir švara mar ginimo ceche. Teko užsukti ir į J. Jano nio vardo popieriaus fabriką. Gamybininkai mums atskleidė popieriaus gimimo paslaotis. Matėme daug pačių nau jausių, tobuliausių techninių įrengimų. Visos grupės vardu dėkoja me prof. Bučui, suorganiza vusiam šią išvyką, ir dėst. ML laknlui — jai vadovavusiam. III kurso ekonomistai
Nauja Juoko banga susiliejo su akordeono garsais. — Negalima būti geru ekono mistu, nepriėmus ekonomiško krikšto, — atkakliai kartojo dip lomantai. Malonu — nemalonu, bet ge rais ekonomistais visi norėjo būti. Pirmosiomis aukomis tapo Kiškis ir Lukošiūtė. Su visais drabužiais Juos išmurgdė ežere. Na, bet ir pirmokai nepasižy mėjo pasyvumu. Savo ruožtu jie ėmė krikštyti .egzekutorius”. NeIšsisaugojo nė dėstytojas Mačiu lis, nors buvo pakilęs j pačią kalvos viršūnę. Ir jam teko pri imti tradicini garbės krikštą. Diplomantai kviečia jaunuosius savo draugus prie bendrojo pie-
š v e n t ė Studentas Kiela perskaitė šventės komendanto įsakymą, kuriame buvo nurodyta išmaudy ti su drabužiais visus pirmakur sius. Vadovaujami egzekutorių vir šininko Griviškio, „egzekutoriaikrikštytojai” pradėjo savo veik lą, nuvedė išsigandusius pirma kursius prie ežero.
laimėkime šiuos konkursus
Kad priesaika būtų tvirtesnė ir kad ją ilgiau prisimintų, „egzekutorių” komanda Galvės ežero vandenyje „pašventino” jaunesniuosius draugus.
ėmė leistis sutemos. Paskutiniai saulės spinduliai auksino ban guojantį Galvės paviršių. Atsira tų stalo. do valtelės. Gera gera buvo pa Pasistiprinę savo jėgas mėgino sportininkai. Kvadrato rungtynes siirstyti, padainuoti gražias stu dentiškas daineles. laimėjo pirmakursiai, ir jiems Apžiūrėjome saloje stūksan atiteko nugalėtojo diplomas, žai čius pilies griuvėsius. Kai kurie dė tinklinį, futbolą.. . O ketVirtakursis Kašponis jau ištempė akordeono dumples, šokiai! Geriausiems šokėjams bu vo įteiktos dovanos. Kažkur, kitoje ežero pusėje,
pirmakursiai Trakuose lankėsi pirmą kartą. Buvo įdomu. Daina vijo dainą, ir jos visos buvo viena už kitą gražesnės, skambesnės. Liejosi, sklido, ai dėjo__ Pr. STRAVINSKAS'
Trakuose
Universiteto uždaviniai 1958-59 mokslo metais 1958 m. rugsėjo mėn. 12 d. įvyko atviras univer voti su dar pasitaikančiais dogmatizmo bei prlslskaitėliškusiteto partinės organizacijos susirinkimas, kuris svars mo reiškiniais savo dėstymo darbe. Studentai turi akivaiz tė klausimą: „Universiteto uždaviniai 1958/59 mokslo džiai įsitikinti, kad šių katedrų dėstomų disciplinų teiginiai metais”. Pranešimą padarė universiteto Rektorius reikalauja ne mažesnio mokslinio pagrindimo, kaip kitų drg. J. Kubilius. mokslo disciplinų teiginiai. Ypač reikia sustiprinti antlŽemiau spausdiname ištraukas iš Rektoriaus pra marksistinlų pažiūrų kritiką, kuri iki šiol dar neretai pa nešimo. keičiama paprastu tokių pažiūrų pasmerkimu. Didelis dė Tarybinė liaudis, vadovaujama Komunistų partijos, pa mesys turi būti atkreiptas į marksizmo-leninizmo teorijos siekė didžiulių laimėjimų socializmo ir komunizmo staty disciplinų problematikos atskleidimą. boje. Laimėjimai, pasiekti įvairiose liaudies ūkio, mokslo Katedros turi atkreipti didesnį dėmesį į teorinių kursų ir kultūros srityse, yra tuo pačiu ir tarybinės mokyklos lai įvadines dalis. Negali būti moksliškai išdėstytas joks teori mėjimai. Juk ji davė pagrindines žinias darbininkams ir nis kursas, jei iš pradžių nebus nusakytas dėstomosios kolūkiečiams, inžinieriams ir technikams, mokslo ir meno mokslo disciplinos tiriamasis dalykas, jos santykis su kitais darbuotojams. mokslais, pagrindiniai tyrimo metodai ir dabartinė šio Savo indėlį čia įtiešė ir mūsų universitetas, kurį Tarybų mokslo išsivystymo būklė. Dėstant šiuos klausimus, būtinai valdžia pavertė tikra kvalifikuotų specialistų, reikalingų reikia atkreipti dėmesį į jų metodologinę pusę, išaiškinti sparčiai besivystančio mūsų respublikos liaudies ūkio ir kokias naujas problemas iškelia marksistinis metodas, _ką kultūros šakoms, kalve. Vien tik šiais, 1958 metais, Vilniaus Jis įneša naujo į senų problemų sprendimo būdą ir t.t. Touniversitetą baigė 598 studentai stacionariniu būdu ir 123 klais atvejais įvadinėje dalyje galima pasitenkinti šios at— neakivaizdiniu būdu. Greitai besivystanti respublikos skirosios kurso dalies problematikos marksistiniu nušvieekonomika, švietimas, kultūra reikalauja vis daugiau kvali timu. fikuotų, aukštąjį mokslą baigusių, kadrų. Didelę jų dalį Didelį vaidmenį, ugdant studentų savarankiško mokslirespublika; turi duoti Vilniaus universitetas. nlo darbo įgūdžius, turi seminarai ir kiti praktiniai užsiėmi Šiandien respublikoje tam tikra dalimi jau likviduota mai. Reikia pasakyti, kad katedros šiam svarbiam daroo aštri kvalifikuotų specialistų stoka. Prieš mus visu aštrumu barui neskiria pakankamo dėmesio. Ypač tai būdinga vi kyla uždavinys visapusiškai pagerinti specialistų paruošimą, suomeninių mokslų katedroms, kurių vadovaujami prakti duoti kadrus, apginkluotus giliomis savo specialybės, mark niai užsiėmimai neretai įgyja konsultacinio paskaitinių kur sistinės-lenininės teorijos žiniomis, sugebančius pritaikyti sų kartojimo, repetitorlumo pobūdį. Šios katedros turi ap savo žinias gyvenime, socialistinės statybos praktikoje, at galvoti ir nustatyti studentams konkrečias praktinių užsi sidavusius Partijai, Tarybinei valdžiai, aktyvius komuniz ėmimų užduotis su tokiu apskaičiavimu, kad be tam tikro mo statytojus. savarankiško tyrimo Jos negalėtų būti atliktos. Jaunųjų specialistų tinkamas paruošimas nemažai pri Yra tokių seminarų ir praktinių užsiėmimų, po kurių klauso nuo to, kokia yra naujų studentų atranka. Šiais me atlikimo mokymo planuose nenumatytos specialios įskaitos. tais tegalima buvo priimti tik 44% visų padavusių pareiš Pasitaiko studentų, kurie ignoruoja tokius praktinius užsi ėmimus, jų nelanko, neatlieka jokių užduočių, visą semest kimus. Pagal veikiančias priėmimo taisykles, pirmenybės buvo rinį darbą nukelia į pasiruošimo egzaminams laikotarpį. teikiamos demobilizuotiems Iš Tarybinės Armijos ir turin Tokių nusiskundimų tenka girdėti ypač iš marksizmo-leni tiems nemažesni kaip dviejų metų darbo stažą. Tokių asme nizmo teorijos disciplinų dėstytojų. O šie faktai demorali nų priimta 171 (27%). 29,5% visų priimtųjų yra kilę iš zuojančiai veikia į visą studentų masę, žemina bendro stu darbininkų, 33,6% — iš valstiečių. Tuo būdu, beveik du dentų pasiruošimo lygį. Katedros ir dekanatai turi užkirsti trečdaliai naujai priimtųjų yra darbininkų ir valstiečių vai kelią tokiems reiškiniams. Pagal bendrus nuostatus stu kai. Priimtųjų tarpe — 14 komunistų ir 395 komjaunuoliai. dentai gali būti prileidžiami prie egzaminų, tik atlikę visus Vyrų ir moterų priimta po lygiai, po 320. praktinius užsiėmimus, numatytus mokymo planuose. O Mūsų pagrindinis uždavinys yra visapusiškai pagerinti atlikimas gali būti įrodytas įskaita arba dėstytojo parašu visą mokymo-aukl ėjimo procesą. studentų knygelėje prie praktinių užsiėmimų grafos. Skir VLKJS XIII suvažiavime drg. Chruščiovas Iškėlė mintį tumas tėra tik tas, kad įskaitos negavimas sudaro kliūtį apie aukštosios mokyklos pertvarkymą, iškėlė uždavinį pa prlleidžiant prie visų sesijos egzaminų, o įskaita nesibai gerinti aukštojo mokslo sistemą, priartinti ją prie gamybos giančio praktinio užsiėmimo neatlikimas — prlleidžiant ir iš esmės susieti su gamyba. Aukštoji mokykla turi ruošti prie duotosios disciplinos egzamino. Mokymo planai turi visapusiškai išsilavinusius specialistus, gerai įsisavinusius būti įvykdyti visų studentų. O išimtys gali būti taikomos tik mokslo pagrindus, paruoštus sistemingam darbui. Reikia studentams, studijuojantiems pagal individualų planą. auklėti Jaunimo siekimą būti naudingais visuomenei, akty Katedroms reikia iš naujo apsvarstyti egzaminų metodi viai dalyvauti gamyboje. Tai įpareigoja aukštosios mokyklos kos klausimą. Tradicinė bilietų sistema su įprastiniais trim.' darbuotojus jau dabar numatyti šio uždavinio realizavimo klausimais ne visuomet save pateisina. Daugelyje mokslo disciplinų per egzaminams skirtą laiką neįmanoma išsamiai, kelius Pirmiausia dideli uždaviniai mums iškyla mokymo pro su problematikos atskleidimu ir įvairių požiūrių kritika ceso gerinimo, jo racionallzavlmo srityje. Esamasis mokymo nušviesti tris atskirus klausimus. Tokiais atvejais trijų proceso lygis toli gražu dar neatitinka gyvenamosios epo klausimų sistema kreipia studentus į paviršutiniškumą, o chos, jau pasiekto socializmo statybos etapo reikalavimų. dėstytojui • neleįdžla patikrinti kurso medžiagos įsisavinimo Mūsų išleidžiamieji specialistai dar nėra pakankamai sava gilumą. Priklausomai nuo kurso specifikos egzaminų bilie rankiški moksliniu atžvilgiu ir pakankamai sąmoningi poli tuose galima numatyti ir du, ir net vieną klausimą arba tiniu atžvilgiu. Mes dar nepasiekėme to, kad visas mokymo egzaminuoti studentus, nesinaudojant bilietų sistema. Svar procesas kreiptų studentų darbą teisinga kryptimi. bu, kad egzaminas leistų patikrinti studentų pasiruošimo Vykdant TSRS Aukštojo mokslo ministerijos nurody gilumą. mus, buvo šis tas padaryta mokymo procesui racionalizuoti. Socializmo sąlygomis moksllnis-metodologlnls specialis Buvo peržiūrėti mokymo planai, sumažintas1 privalomų už tų paruošimas neatskiriamas nuo jų politinio paruošimo. siėmimų, visų pirma, paska tų, krūvis, ir tokiu būdu išlais Aukštos kvalifikacijos tarybinis specialistas gali tinkamai vinta šiek tiek laiko studentų savarankiškam darbui atlikti savo pareigas, tik būdamas geras socializmo statybos Šios organizacinės priemonės efektyvumas priklauso organizatorius, suprantąs ne tik praktinius atskiros įmonės, nuo to, kiek mokymo procese bus ugdomas studentų sava ekonominės ar kultūrinės įstaigos poreikius, bet ir krašto, rankiškumas ir kiek studentai sutaupytą laiką is tikrųjų respublikos ir visos šalies ekonominius, kultūrinius ir poli panaudos savarankiškam darbui. Nė vienas fakultetas dar tinius uždavinius. Į mūsų universiteto studentų politinio nepateikė apibendrintų duomenų, kurie leistų teigti, kaJ paruošimo trūkumus atkreipė dėmesį LKP X suvažiavimas studijoms skirtas laikas iš tikrųjų yra racionaliau naudoja ir LKP CK biuras savo nutarime dėl universiteto vadovy mas, kad studentų darbo režimo patobulinimas pastebimai bės pakeitimo. pakėlė jų savarankiškumą. Kaip rodo praėjusios egzaminų į šių politinio studentų auklėjimo trūkumų pašalinimą sesijos duomenys, studentų mokslinio pasiruošimo pagerė turi kuo aktyviausiai įsijungti visos katedros, visuomeninės jimas vis dar tebėra nežymus. Dar nemažas skaičius stu organizacijos ir visas universiteto kolektyvas. dentų ateina į egzaminus pasitenkinę užrašų išmokimu, Visų pirma, studentų politinio auklėjimo reikalui turi daugelis, net aukštesniųjų kursų studentų dar nesugeba at tarnauti visas mokymo procesas: paskaitos, praktiniai užsi skleisti studijuojamų kursų problematikos, moksliškai pa ėmimai, gamybinė ir pedagoginė praktika. Dėstymo idėji grįsti savo teiginius. Pasitaiko studentų, kurie egzaminų nis kryptingumas turi tapti visų katedrų pirmaeiliu rūpes metu neparodo sugebėjimo net logiškai protauti. Liūdniau čiu. Studijų metu studentai turi giliai įsisąmoninti komu sia tai kad tokie studentai vis dėlto gauna patenkinamus nizmo statybos mūsų šalyje prasmę, socialistinės santvarkos pažymius, kartais net gerus ir labai gerus. Pavyzdžiui, daug IV kurso filologų, dialektinio ir istorinio materializmo egza minuose parodžiusių silpną sugebėjimą logiškai protauti, turėjo savo knygelėse labai gerus pažymius iš politinės ekonomijos ir kitų disciplinų. Buvo patenkinamai įvertin tas ir dialektinio bei istorinio materializmo mokėjimas. Iš tokių faktų reikia padaryti išvadą, kad mokymo pro Vos pasibaigus egzaminų kaip keičiasi rūšinis žuvų są ceso racionallzavlmo srityje pagrindinis darbas dar nepa sesijai, mes Išvykom į antrą mariose. darytas, dar nepasirūpinta, kad visos paskaitos virstų skai gamybinę praktiką, kurią at statas gamybinė prak tomų kursų mokslinių pagrindų dėstymu, o praktiniai užsi likom nuostabiame Lietuvos tikąŠių—metų medžiagos rinkimas ėmimai — savarankišku mokslinių užduočių sprendimu. kampelyje — Ventės Rage. diplominiam darbui. ZuvlnlnPribrendo laikas pereiti į naują mokymo proceso raclo- Praktiką atlikom kaip LTSR kams-lchteologams, man Ir G. nallzavlmo etapą — į visų dėstomų kursų mokslinių pa Mokslų akademijos ekspedici Kontrlmavlčiūtel, teko nagri grindų nustatymo darbą. Atlikus šį darbą, bus sudarytos jos dalyviai. nėti žuvų virškinamąją siste prielaidos dar kartą peržiūrėt! studentų privalomų užsiėmi Pirmosios praktikos dienos ma. Darbas nelensvas. iuo lo mų režimą ir iš pagrindų jį patobulinti, išlaisvinant dar buvo nelengvos. Kol pripra daugiau laiko studentų savarankiškam darbui. tom prie fizinio darbo, kol iš Sis uždavinys reikalauja iš katedrų naujai prieiti prie mokom apsieiti su tinklais ir paskaitų svarstymo savo posėdžiuose. Pagrindiniu paskaitos tinklaičiais, nemažai pavar vertinimo kriterijumi turi tapti jos mokslinis pagrįstumas gom. Prityrusiam žvejui vieni ir bendru metodologiniu, ir specialiu požiūriu. Katedros juokai išmesti tinklus ar tragalės atlikti savo, kaip pagrindinės mokymo proceso gran luotl, o mes dažnai buvome dies, uždavinius, tik tapusios visų savo kolektyvo narių arti ašarų. Medžiagos darbui mokslinio bei metodologinio paruošimo centrais. Kiekvie nuolat trūkdavo, nes tai ne nam aišku, kad gero studentų mokslinio paruošimo prielaidą vietoj išmesim tinklaičius, tai sudaro geras mokslo personalo pasiruošimas. negerai juos ištrauksim, be Ypatingo dėmesio reikalauja jauni dėstytojai. Jų pa to, ir marios ne visuomet bū skaitos dažniausiai turi būti i svarstomos katedrose. Labai davo ramios. Į pagalbą mums naudinga, kai katedros vedėjas, aplankęs jauno dėstytojo atėjo Biologijos instituto dar paskaitą, daro draugiškas metodines ir metodologines-moks- buotojas, vietinis gyventojas lines pastabas. Tačiau dar naudingiau, kai paskaitos trūku V. Rimkus. Po truputį pripra mai apsvarstomi katedros posėdyje, kai svarstymas padeda tom, įgudom savarankiškai dirbti. Žūklės laimikis darėsi gerinti darbą visam katedros kolektyvui. Racionalizuojant mokymo procesą, labai svarbus užda vis didesnis, ir mums vis il vinys — tai studentų marksistinio, metodologinio paruoši giau tekdavo pasėdėti labora mo pagerinimas. Siame darbo bare musų universitetas _ dar torijoje, sveriant, registruo daug ką turi padaryti. Metodologinio studentų paruosimo jant bei matuojant pagautas spragos dar labai jaučiamos. -rcrzp Didelis vaidmuo šiame darbo bare priklauso TSKP žuvis. Jau nuo 1948 metų ve istorijos Politinės ekonomijos ir Dialektinio ir istorinio damos žūklių registracijos materializmo katedroms. Šios katedros turi ryžtingiau ko- knygos, iš kurių gali sužinoti,
pranašumą kapitalistinės santvarkos atžvilgiu, proletarinio internacionalizmo, tautų draugystės vaidmenį mūsų visuo menės ir visos žmonijos pažangai, teisingai vertinti kultu rinį palikimą ir suprasti dabarties uždavinius. Studentų politinio auklėjimo uždavinys gali būti tinka mai atliktas, tik jei mes padėsime studentams suprasti, kad visa mūsų partijos ir vyriausybės politika yra pagrįsta mokslu, kad jos pagrinde glūdi mokslinė komunizmo teorija. Kaip n inėjau, studentų paiaulėžlūrą formuoja visas mo. kymo procesas, visas aukštosios mokyklos gyvenimas. Dės tymas neatskiriamas nuo auklėjimo. Paskaitos, seminarai, laboratoriniai užsiėmimai, gamybinė praktika duoda ne tik profesinį paruošimą, bet ir auklėja, ugdo studentų pažiū ras, principus. Jei visi dėstytojai savo uždaviniu laikytų ne tik specialių žinių perteikimą, bet ir jaunimo pažiūrų formavimą, tai auklėjimas pas mus vyktų nepalyginamai sėkmingiau. Kas iš mūsų nežino, kokią didelę įtaką turi mėgstamo dėstytojo autoritetas, su kokiu atidumu klauso Jaunimas kiekvieno jo žodžio, kaip jis vertina, kada mato, jog dėsty tojas nuoširdus su juo, rūpinasi kiekvieno studento likimą Tokius žmones paskui atsimena visą gyvenimą. Aukštosios mokyklos darbuotojui nepakanka vien turėti specialių žinių, reikia dar mėgti jaunimą, mokėti jį sudominti. Studentai visada jaučia, kas su jais dirba formaliai, be sielos, valdi ninkiškai, o kas gyvena jų interesais. Deja, tarp dėstytojų yra tokių, kurte toli nuo studentų, dirba nuo skambučio iki ■ skambučio. Aplamai, iš trijų tampriai susijusių tarp savęs dėstytojo pareigų — dėstyti, dirbti mokslinį darbą, auklėti — griežtai vykdoma tik pirmoji, blogiau antroji ir visai blogai trečioji. Jei dėstytojas neskaitė paskaitos — nepra eis nepastebėta. Tačiau jis gali ištisus mėnesius matyti studentą tik iš savo katedros aukštybių, nesidomėti, kuo gyvena studentai, nesusipažinti su savo klausytojais, — čia beveik niekas jo nebara. Labai svarbus mūsų uždavinys — pakelti visų dėstytojų aktyvumą auklėjant studentu;. Arčiau prie jaunimo štai ko reikia reiKaiauti is KieKvieno dėstytojo, Reikia, kad mūsų profesoriai, docentai, asistentai visą laiką, kruopščiai auklėtų jaunimą, formuotų j jos tikrais socialistinės Tevy nės piliečiais. Reikia, kad dekanai, katedrų vedėjai patys vestų auklėjamąjį darbą ir domėtųsi, kaip dėstytojai šį darbą atlieka. Specialiųjų katedrų vaidmenį studentų politinio auklė jimo darbe reikia iš esmės padidinti. Studentai dažnai skun džiasi, kad dėstytojai retai dalyvauja Komjaunimo susirin kimuose, mažai bendrauja su studentais, nesikalba su jais politiniais klausimais. Dekanatai per mažai remiasi kateri romls ir todėl užsiverčia darbu. Ydinga kai kurių katedrų uždarumo ir nusišalinimo nuo politinio darbo tradicija turi išnykti. Paskutiniuoju metu yra gerokai pašlijusi studentų mo kymosi drausmė. Nemažas procentas studentų be pateisi namos priežasties praleidinėja paskaitas ir kitus privalomus užsiėmimus. Pasitaiko faktų, kai dėl drausmės pažeidimų neįvyksta atskiri užsiėmimai. Visos administracinės grandys nuo rektorato ligi katedrų ir atskirų dėstytojų turi įsitraukti į sąmoningos mokymosi drausmės stiprinimo darbą. Nė vie nas drausmės pažeidimo faktas neturi būti paliktas be dė mesio. Drausmės stiprinimas taip pat įeina į studentų poli tinio auklėjimo uždavinį. Universitete* dar daug liberalizmo atžvilgiu tų studentų, kurie nebrangina mokymosi, užmiršta, kad jų mokymąsi savo darbu apmoka darbininkai ir kolūkiečiai. Dar yra ne maža tokių studentų, kuriems savaime susidaro įspūdis, kad pagrindinis dalykas — o įtekti į universitetą, o toliau jau tave pritemps iki diplomo. i Neretai dekanatai užmiršta apie' savo administracines teises. Studentas gali praleidinėti užsiėmimus, o jį tik Įkai binėja grupėse, komjaunimo biure, dekanate. Čia turi jaus tis tvirta ranka. Antra vertus, negalima užmiršti, kad acl minlstracijos griežtas reiklumas neturi virsti vien admlnist ravimu. Reiklumo didinimas turi eiti kartu su auklėjamojo darbo gerinimu. Reikia gerinti darbo drausmę, diegti studentijai komu I nistlnę pažiūrą į darbą, pakelti studento atsakomybės jaus I mą už mokymąsi, griežčiau kovoti su drausmės ir universi I teto tvarkos laužytojais. Aukštosios mokyklos darbo sėkmė priklauso nuo kadrui kvalifikacijų, nuo jų idėjinio lygio. Jei iš vidurinės m>| kyklos mokytojo reikalaujama, kad jis turėtų aukštąjįl mokslą, tai iš aukštosios mokyklos dėstytojo turime pare I kalauti, kad jo horizontas būtų nepalyginamai platesnis u’l tą horlzoną, kurį turi baigęs aukštąjį mokslą.
BENE DAUGIAUSIA NUS/MANYSIM biau, kad šios krypties darbų respublikoje beveik nėra. Doc. J. Manlukas juokaudimas sakydavo, kad mes, parašiušios diplominį, bene daugiausial nuslmanysim šioje srityje. E. Aleksaitė GMF V kurso studentė
Nuotraukoje: prieš išplau kiant į marias Biologijos in stituto vyr. mokslinis bendra darbls A. Kublickas, V kurso studentė G. Kontrimavičiūtd ir ekspedicijos darbuotojas V. Bružinskas tikrina tinklai
PROFSĄJUNGOS
REIKALAI
KĄ RINKSIME PROFORGU? Pirmuosiuose kursuose vyksta steigiamieji profsąjun gos susirinkimai. Ką rinkti proforgu? Ką dirba profsąju igos? Tokie klausimai gali kil ti pirmo kurso studentams, anksčiau nebuvusiems profsą jungos nariais. Studentų profesinės sąjun gos yra masiškiausia organi zacija universitete. Be jų da lyvavimo nesprendžiamas nė vienas darbo ar buiti's klausimas. Pagrindiniai prof sąjungos darbo klausimai — mokslas Ir buitis. Profsąjun gos kovoja su nepažangumu, paskaitų praleidinėjimu, sten giasi kuo geriau sutvarkyti skaityklas, auditorijas, sten. giasl sudaryti sąlygas sava rankiškam darbui. Tiesioginė proforgo parei ga — gerai pažinti savo gru pės studentus, žinoti, kuriems
reikalinga pašalpa, butpiniglai, bendrabučiai. Ypač ge rai profsąjungos aktyvas turi būti susipažinęs su studentų materialiniais poreikiais, kada svarstomas stipendijų klausi mas. Tik profsąjungos nariu būdamas, studentas gali nau dotis kelialapiais į poilsio na. mus Ir sanatorijas, už kuriuos studentas moka tik 30% rei kalingos sumos arba visai nie ko nemoka. Visą darbą profesinėje or ganizacijoje dirba aktyvas. Todėl dabar, kada vyksta rin kimai, negalima abejingai prieiti prie klausimo — kas bus proforgas. Proforgas — tas tavo draugas, kuris rūpin sis stipendijos, pašalpos, bendrabučio Ir kitais klausi mais. Pr. Rumšas Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas
Stokime į savišalpos kasą Prie universiteto Studentų profkomiteto veikia studentų savišalpos kasa, kuri, reikalui, esant, gali suteikti materialią paramą, t.y. paskolinti pini gų ilgesniam laikui. Savišal pos kasos nariu gali būti kiekvienas studentas, mokan tis nario mokestį, kurio dydis 1 rublis į mėnesį. Baigus universitetą arba išstojus iš kasos, nario mokestis grąžina mas. Lėšas savišalpos kasa gau na iš surenkamo nario mokes čio, todėl kasos veikla pri
N aujįas abonemento skyrius V1U mokslinėje bibliotekoje VVU Mokslinė bibliote ka, turėdama virš pusantro milijono knygų fondą, yra gausiai lankoma skaitytojų. 1957 m. biblioteka turėjo 6558 skaitytojus, kurių di džiąją dalį sudarė universite to studentai. Dėl didelio skai tytojų skaičiaus, ypatingai stacionaro ar neakivaizdinio skyriaus studentų egzaminų sesijų metu, abonemente susi daro eilės. Abonemente pasta tyti antrąjį knygų išdavimo stalą, norint paspartinti skai tytojų aptarnavimą, dėl vietos stokos nėra galimybės. Biblioteka, norėdama pa dėti universiteto moksliniams darbuotojams (470 skaitytojų) nuo š. m. rugsėjo mėn. 10 d. įvedė naują abonemento sky rių mokslinio personalo skai tykloje. Čia universiteto dės tytojams ir aspirantams yra duodama literatūra ne vien
klauso tik nuo Jūsų, draugai studentai. Pirmo, o taip pat ir vyresniųjų kursų studentus kviečiame papildyti savišal pos kasos narių eiles. Visais klausimais, liečiančiais savi šalpos kasos darbą, kreipkitės į proforgus ir į fakultetų profblurų narius. , Jūsų dalyvavimas savišal pos kasos veikloje prisidės prie studentų gyvenimo page rinimo.
Šią vasarą, liepos mėnesį, Vilniaus Valstybinio V. Kansuko vardo universiteto etno grafinė ekspedicija dirbo Ve liuonos apylinkėje. Ekspedici jos tikslas — surinkti etno grafinę medžiagą rašytojo Petro Cvirkos gimtinėje — Klanglų Ir aplinkiniuose kal niuose. Ekspedicijoj iš viso daly A. Cerneckis vavo 20 asmenų, jų tarpe du Savišalpos kasos pirmininkas Vilniaus dailės instituto stu-
(KELIONIU PASTABOS)
Pirmasis išakas Traukinys vis rieda tolyn. Jau seniai entuziastingais šū kiais palydėtos pirmosios toli horizonte pasirodžiusios kalnų virtinės. Už langų pilkuoja iš džiūvusi nuo sausrų Dagesta no žemė. Retkarčiais pasirodo pakelės kaimeliai. Namai sta tyti iš akmens, be stogų, juo duoja siaurų langų angomis. Jie stūkso pilkame be jokios žalumos lauke ir atrodo tarsi negyvenami. — Žiūrėkite, išakas! Visi metamės prie langų. Gaila, kad traukinys per grei tai lekia, ir tik nedaugeliui pavyksta pamatyti šį rytietiš
kų pasakų herojų. Jis byloja apie tai, kad pagaliau įvažia vome į Kaukazą! Sekančioje stotelėje, visų pasitenkinimui, pamatėme dar vieną pilką il gaausį, velkantį už save di desnį krovinį. Fotografai ne praleido progos ir įamžino pirmąjį „kalnų žvėrį” įvai riose pozose. Artėja Baku. Stotelėse vis pigesnės daržovės ir vaisiai. Pomidorus ir agurkus perka me kibirais. Darosi nepaken čiamai karšta. Atsukame laik rodžius viena valanda atgal. Džiaugiamės — diena ilgėja! „Jūs iš Čekoslovakijos?” Šitokį ir panašius klausi mus mes girdėdavome visame Kaukaze. Pirmą kartą pama tytos studentiškos kepuraitės labai stebino gyventojus. Ir klaidino. Labai dažnai kauka ziečiai maišydavo mus su lat viais ir estais. — Lietuva? A, tai Ryga! Prie to mes pripratome dar festivalyje. O šį kartą tuo dar mažiau stebėjomės. Juk pirmą kartą Užkaukazės gyventojai išgirdo lietuvių liaudies mu ziką, dainas, pamatė mūsų šoklus, spalvingus tautinius drabužius. Estijos ir Latvijos meniniai kolektyvai čia at vyksta dažniau.
„Mes sužavėti. . .” - Taip atsiliepdavo apie mūsų koncertus žiūrovai. Ne kantriai laukdavome recenzi jų vietinėje spaudoje. Skai tydavome: „Sunku patikėti, kad šis aukšto profesionalinio meistriškumo kolektyvas yra saviveiklinis studentų ansamb lis”. („Azerbaidžano jauni mas”). ....... Ryškūs, spalvin gi drabužiai, šokėjų judesių
T ė Mano tėvas buvo artojas. Plėšė dirvą, Sunkią kaip molis. Naktimis nuvargęs vaitojo žilas tėvas — * Varguolis. Jis ir man toki kelią skyrė Ir gyventi taip mokė, Kad žemėje Jausčiaus kaip girioj — Tarp medžių visokių.
v a Ėjo metai — Veltui laukėm... Suliepsnojo širdys kaip vieno
Mes pakilom Už visą liaudį, Riekę duonos juodos — Kasdieninės.
Ir šiandien Mano tėvas artojas. Bet nelaukia Prieš kleboną, jis liepė klauptis iš dievo malonės. Ir maldauti Jis ir man. Dievo palaimos, savo sūnui, kartoja: Ir mes bandėm „Laimę kuria ne dievas, — Iš dievo sulaukti žmonės”. __ Duonos ir laimės. Alg. BUTKEVIČIUS
EI, SKRAJOK, DEBESIE! Ei, skrajok, debesie, Spinduliuota erdve. Tu bejėgis esi... Paikos vėtros tave suplasnos, ~ w Suplasnoję nuneš Į dangaus bedugnes.
Žemė — močia juoda Mane veda keliu, Ir į ją visada Įsikibt aš galiu, — Jokios vėtros manęs Neatplėš, nenuneš! A. BUKONTAS
Etnografai Petro Cvirkos tėviškėje
A i & /nv y K<
Vilnlus — Maskva — Ba ku — Erevanas — Leninakanas — Tbilisi — Kutaisis — Batuml — Suchumi — Gagrai — Soči — Novorosijskas — Anapa — Maskva — Vilnius. Šitokiu maršrutu vyko mūsų ansamblio gastro lės po Užkaukazę. Šiuos mies tus matėme mes, ir ten matė mus, gėrėjosi lietuvišku šo kiu, daina, muzika. Gastrolės — ne ekskursija. Pagrindinis mūsų kelionės tikslas buvo koncertai. Tačiau laisvu laiku mes stengėmės kuo daugiau pamatyti, kuo geriau pažinti šį kalnų kraštą, jo žmones, papročius, gyveni mą. Kai ką pamatėme. Todėl norisi su visais pasidalinti tuo, ką patyrėme per tas 35 dienas, praleistas nuostabiame Kaukaze. Gal būt, kai kas mūsų įsp i. džiuose bus per daug subjek tyvu. Ką gi, iš trumpų pasta bų sunku padaryti išvadas, juo labiau galutines. Ir dar, kai visa tai stebi smalsaus, bet neįgudusio keliauti stu dento akis.
naudotis skaitykloje, bet ir į namus. Literatūros užsakymai patelkiami Mokslinių darbuo tojų skaitykloje arba katalo guose pas budintį biblioteki ninką. Ir vienu, Ir kitu atve ju šių skaityklų reikalavimai Išpildomi tuojau pat — nekas valandą, kaip anksčiau buvo nustatyta. Tarpbibliotekinio abone mento užsakymus priima abu abonementai. Gautomis tarp bibliotekinio abonemento ke liu knygomis galima naud tis tik skaitykloje. Biblioteka tikisi, kad moks linių darbuotojų aptarnavimo koncentravimas vienoje vieto je sutaupys minėtų skaityto jų laiką. S. Valdinauskaltė VVU Mokslinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja
IŠ PIRMAKURSIŲ KŪRYBOS
grakštumas ir išraiškingumas pavergia žiūrovą. Studentų ansamblio pasirodymas byloja apie didelę atlikėjų meninę kultūrą, apie tai, kaip rūpes tingai ir su didele meile an samblio vadovai žiūri į liau dies meną”. („Komunistas”, Armėnija). Po kiekvieno pasirodymo atsirasdavo daugybė smalsuolių, kurie nesivaržydavo už eiti į užkulisius apžiūrėti iš arti mūsų liaudies instrumen tų, pasikalbėti. Nežiūrint to, kad pietiečiai, matomai, daug labiau domisi estradine muzi ka, ansamblis susilaukdavo vis didesnio pasisekimo. Ne būdavo koncerto, kuriame ne tektų kartoti keletos progra mos numerių. Publikos skonis labai nevienodas. Jei Erevane pasisekimo susilaukdavo „Tryptinis”, „Dobilėlis”, „Voverėlė”, Oginskio „Polo nezas”, tai Tbilisyje, Batumyje kartodavome „Rezginėlę", „Gaidį”, „Pempei, pem pei” ir kt. Tik „Rugeliai” vi sur praeidavo su vienodai di deliu pasisekimu. Mus pamatė tūkstančiai žlūiovų, įvairiausių profesijų — inteligentai, darbininkai, moksleiviai, kolūkiečiai, 1-, kaip taisyklė, į koncertus atei davo lietuviai, dažniausiai ka riai. .Taip prasideda draugystė Kirovo vardo parkas. Kaip ant delno nuo čia matosi di džiulė Baku miesto panorama, žydrioji įlanka, daug kuo pri menanti nuotraukose matytą Neapolio įlanką. Trūksta tik Vezuvijaus. Vyksta draugystės vakaras su Baku jaunimu. Svetingi šeimininkai neleidžia mums nuobodžiauti. Sugriaudžia temperamentinga pietiečių šo kio melodija, ir bakiečial iš kviečia mūsų vyrukus ir mer ginas pašokti. Nemokam, bet, šokam. Dėl to ir mums, ir jiems linksma. Prie ansamblio vyrų priei na du juodbruviai jaunuoliai. Rusų kalba, su ryškiu pietie tišku akcentu, jie klausia: — Kaip lietuviškai pasa kyti „Graži mergaitė”? Tyliai kartodami išmoktą
dentai ir vienas Kauno poli, technikos instituto studentas. Salia baigusių universitetą . etnografų ir diplomantų, da lyvavę III kurso studentai et nografai atliko gamybinę praktiką, rinkdami etnografi nę medžiagą. Surinkta gausi aprašomoji medžiaga, liečianti įvairias liaudies buities ir kultūros sritis. Žinios buvo renkamos, naudojant mūsų paruoštas atskirų klausimų tyrimui an ketas, pvz., žemdirbystės, lia idies architektūros, amatų, drabužių ir kt. Taip pat bu vo aprašyti įvairūs papročiai ir apeigos, pvz., rugiaplūtės pabaigtuvės, vestuvių apei gos, įvairių metinių švenčių papročiai. Užrašyta daug dai nų, padavimų, pasakų, mįslių ir kt. Surinkta naujų žinių apie Petro Cvirkos vaikystę ir jaunystę. Ekspedicija parsivežė gau sią medžiagą, kurios aprašy mų yra apie 2000 puslapių rankraščio, o spalvotų pieši nių iš tautinių drabužių ir audinių bei braižinių iš ar chitektūros ir meno — 120 egzempliorių, foto nuotraukų iš medžiaginės kultūros — 500 objektų. Atvežta muzie jui apie 20 eksponatų, kurių tarpe ypač įdomios yra seno vinės, pačių padirbtos iš vie no medžio gabalo kanklės ir senovinis smuikas, apie du šimtus metų turinti drobulė, kuri sudarė praeityje lietuvės moters drabužių dalį. Surinktoji medžaga leidžia visapusiškai pavaizduoti Pet
frazę, jie pasuka prie mūsų merginų. Ansamblio vaikinai juos palydi su kiek apmau džia šypsena. Iš tiesų, jiems dažnai tekdavo Išgirsti pagy rimus mūsų merginų adresu, ir labai retai — savo . . Tik riausia dėl to, koncertų metJ žiūrovų salėje dažnai tuos pačius veidus matydavo me.
ro Cvirkos gimtosios apylin kės žmonių buitį su jų kas dieniniais darbais, rūpesčiais, siekimais, su jų poilsiu, pra mogomis, dainomis ir t. t. Atvežtoji medžiaga leidžia pažinti visas tas sąlygas ir aplinkybes, kurios išugdė P. Cvirką ne tik kaip įžymų ra šytoją, bet ir žmogų, mylintį savo liaudį ir kovojantį dėl jos šviesesnės ateities. Nuoširdžiai ir su dideliu entuziazmu rinko etnografinę medžiagą mūsų studentai-etnografai. Kai kurie jų padarė daugiau kaip po 200 pusla pių aprašymų iš įvairių liau dies buities sričių. Pavyz džiui, R. Tamošiūnaitė, IV kurso studentė, surinko apra šomosios medžiagos 270 pus lapių. Ji smulkiai ir kruopš čiai aprašė ir nubraižė seno vinius drabužius, surinko
virš šimto sakmių, gavo do vanomis retų eksponatų. Taip pat A. Galnaltytė (V kurso) užrašė virš 200 puslapių įdo mių žinių iš piemenų buities, liaudies veterinarijos, užrašė nemažai revoliucinių dainų Ir surinko įdomių žinių apie da bartinę kolūkiečių buitį. Daug įdomios medžiagos surinko D. Mleliauskaitė (V kurso), K. Bieliauskaitė (IV kurso), G. Grybas (IV kurso) ir kiti su meile rinkę medžiagą. Taigi, šią vasarą universite. to etnografai našiai padirbė jo, tyrinėdami mūsų liaudies kultūrą, ir surinko daug ver tingos etnografinės medžia gos. Ją aptvarkius, būtų veria ir naudinga- atspausdinti kaip studentų mokslo darbus arba Išleisti atskira knyga. Doc. P. Dundulienė ekspedicijos vadovas
Tradicijų jėga
pastebėdavome mums labai neįprastą reiškinį — autobu se moteris užleidžia vietą vy rui. Tai paprotys. Bet jis jau miršta. Aplamai, vyresniosios kartos žmonės labai laikosi papročių. To nepasakysim apie jaunimą. Prie Sevano stebėjome reiškinį. Vyresnio amžiaus moterys pagal pa protį maudėsi atokiai nuo vyrų, su specialiais ilgais marškiniais. Tuo tarpu Erevano studentės drąsiai mau dėsi bendrame paplūdimyje, apsirengę ultramadingais mau dymosi kostiumėliais. Blogų papročių jaunimas nepriima.
Būnant Kaukaze mums- į akis krito labai uolūs papro čių ir tradicijų laikymasis. Pirmiausia tai pastebėjome nirfvio. ("ua laimimas mau
Pietietiškos aistros Baku hipod’omas. Daugelis pl”mą kartą stebi n arklių lenktyn ‘s ir dar tokioje ap linkoje. Tribūnose temperamentingi žiūrovai. Kiekvie ną finišą palydi pasigėrimo arba apmaudo šauks, mai. Mums įpras tas triukšmas fut bolo rungtynių metu prieš šitokį nublanksta. Ypač karštos aistros verda prie totali zatoriaus kasos, kur nugalėtojai atsiima gana stambias sumas, o pralošuslejl perka nauj ts bilietus. Pabandėm laimę ir daugumai — ne. Matyt, per mažai išmanėm apie pietietis, kus žirgus.
Duona kvadratiniais metrais
J
l
Koncertą.
dosi atskirai nuo senių. Azer baidžane nematėme namo, ku rio pirmojo aukšto langai ne būtų grotuoti. Tai — tradi cija. Nachičevanėje matėme moteris su čadromis. Dažnai
Mes įpratę duoną matuoti kilogramais ir kitais svorio matais. O štai Kaukaze išvy dome duoną visiškai neįpras to pavidalo. Čia ji kepama didžiulio paplotėlio arba, pa prastai tariant, — blyno pa vidalo. Ypač linksmai mus nuteikė duona Armėnijos mieste Leninakane, kur val gėme tiesiog paklodės didu mo ir storumo sklindžius. Čia ir gimė taiklus posakis: „duo na kvadratiniais metrais’. Aplamai, Kaukaze maitin'mosi klausimas buvo keblus. Pipirai, svogūnai, petražolės, ir aibė kitokių aštrių priesko nių kankino mūsų skrandžius. Pieno, kefyro, juodos duonos ir kitokio mums įprasto mais to ten negaudavome. Mėgavo(Nukelta į 4 psl.).
SPORTAS * SPORTAS * SPORTAS
Melioracijos stovykla
Zaikina ir Vaupšas—respublikos čempionai! Užvakar pasibaigusiose tį. Bet čia jam nepasisekė. m barjerinio bėgimo Barakū Su rezultatu 2:02,6 800 m. LTSR lengvosios atletikos ko-Vaupšas turėjo pasitenkinti nas ir vėl buvo antras (15,4). vyrams Margovičius buvo aš mandinėse-asmeninėse pirmetik šešta vieta su rezultatu Sėkmingai pradėjo savo tuntas, o Juodrevičiūtė tą pa nybėse sėkmingai pasirodė1,75 m. Jis, kaip sakoma, dar užbėgimus 100 m distancijoje čią distanciją įveikė per 2: universiteto sportininkai, starneatsigavo po traumos. Rusinovas. Pirmame užbėgi :22,2 ir užėmė ketvirtą vietą. tavę už Vilniaus miestą. Trečiąją varžybų dieną pas me ir pusfinalyje jis parodė Vėl silpnai startavo mūsų kutiniame 400 m. užbėgime rezultatą, lygų jam pačiam moterims, stipriai atsiplėšusi priklausančiam respublikos re metikai. Mikalėnaltė rutulį nu nuo kitų varžovių, pirmoji fi kordui (10,6). Tačiau finale stūmė 12 m 9 cm., užimdama nišavo IFF IV kurso studentė krūtine Jį aplenkė Židonis, — penktą vietą, o PanokliūZaikina (58,4). Tik 0,4 sek. kuris iškovojo čempiono var nas, nusviedęs ietį 51,92 m, beliko iki jai priklausančio dą. Rusinovui atiteko antra buvo tik devintas. respublikos rekordo. vieta. Jo laikas — 10,7 sek. Turint omeny, kad šios© — Jei būtų bėgusios stip 3000 m su kliūtimis Pren- varžybose dalyvavo stipriausi Pirmoji varžybų diena da resnės varžovės, gal ir naują tas nubėgo per 9:48,3, iško vė universitetui respublikos rekordą būtų pasiekusi, — vodamas trečią vietą. 5000 m. Lietuvos lengvaatlečiai, mūsų čempioną — tai IFF diplo kalbėjo žiūrovai. Nieko nepa bėgime Orentas buvo penktas universiteto sportininkų star tus reikia laikyti sėkmingus. mantas Vaupšas (šuolis į tolį darysi. Iškovoti čempiono var- su rezultatu 15:41,2. — 6,99 m). Jo pergalė šuo ;dą visgi didelis laimėjimas. komandos drau lyje į tolį gal būt daug kam ;dė Čempionės PRADŽIAI GERAI Juodrevičiūtė užėmė trečią J buvo netikėta. Juk naujojo I vietą. Pirmųjų kursų lengvaatle tas (Gasiūnas, numetęs diską respublikos čempiono pagrin100 m bėgime moterims čių varžybų laukė visi: tiek 39,52 m.). Kiti pasiekimai JcJ.inė rungtis — šuolis į aukš- Jurskytė atbėgo trečia (12,6), fizinio auklėjimo katedra, daugiausia prilygsta trečiam Mundrytė — penkta (13,1). tiek sporto klubas, tiek visi atskyriui. šaikina, nubėgusi du šimtus sporto mėgėjai. Ir tai visai Komandomis pirmąsias tris paprasta, juk visiems rūpi, ar netrų per 26,4 sek. iškovojo sustiprėjo mūsų sportininkų vietas iškovojo: Medicina, su rinkusi 6311 taškų, Chemi'a antrą vietą, Jurskytė buvo šeima, ar šiais mokslo metais — 5513, Fizika-matematika mes galime tikėtis geresnės rezultatu 27,3 sek. netvirta su — 5132. varžybose. 200 m. barjerinį bėgimą vietos Bet komandiniais rezulta Ką gi? Rezultatai neblogi. Barakūnas, kurį pralenkė tik Palyginus su praėjusiais me tais mes džiaugtis negalime. Užtenka pasakyti, kad Teisės, respublikos rekordininkas Bal- tais — geri. Yra vienas nau Istorijos-filologijos ir Ekono rys, įveikė per 26,1 sek., iš- jas universiteto rekordas. Jį mikos mokslų fakultetai kartu kovodamas antrą vietą. 100 pasiekė Gamtos mokslų fakul- paėmus, surinko beveik tiek .teto studentas Orentas, 3000 pat taškų, klek nugalėtojas — Medicinos fakultetas. metrų įveikęs per 9:10,0 Kaip sakoma, komentarai (ankstesnis priklausė Radžiū nereikalingi. nui 9:25,8). Buvo pasiektas T. Jankauskas vienas antro atskyrio rezulta-
[
Nepastebimai prabėgo aštuoniolika dienų stovykloje. Užtai jungtinės VII — XI brigados nariai paskutinę dieną išeina į darbą. 2. Per visą laiką brigados tar pusavyje lenktyniavo. šauniai padirbėjo stovyklautojai paskuti nę dieną. 3. Ne vien tik dirbo, bet ir linksminosi studentai. Nuo traukoje II ir III kurso eko nomistai laisvalaikio metu.
Turėsime gerą dūdų orkestrą Dūdų orkestro valdybos ba ėmėsi darbo. Pirmiausia, pirmininkas drg. BATAITIS orkestro sąstatas papildytas papasakojo: naujais muzikantais. Priimta 12 naujokų. Tai įvairių kursų Praeitais metais universite ir įvairių specialybių studen to dūdų orkestrą girdėdavome tai, daugiausia jau ir anksčiau tik šokiuose ir dar retkarčiais groję orkestruose. Įdomu, kad jų tarpe trys merginos, groju sios Šiaulių I vidurinės mo kyklos orkestre. Įvyko ataskaitinis susirinki mas, kuriame priimti orkestro nuostatai. Bus dirbama ta linkme, kad keletą metų pa grojęs orkestrantas galėtų sivarankiškaj vadovauti orkest rui. Jau dabar senesnieji or kestrantai dirba su naujai siais, mažiau grojusiais. Taip stengiamasi sulyginti jėgas, kad būtų galima imtis rimtes nių kūrinių. Šiais metais orkestras užsi brėžęs paruošti koncertinę programą. Repertuare muzi kos klasikų — Vagnerio, Ver di, Šuberto, o taip pat ta rybinių kompozitorių kūriniai. Ruošiant tokius kūrinius, kva lifikuojąs! orkestrantai, lavi per lškilmlngesnius minėji nasi ir jų muzikinis skonis. Svarbiausia, kad turėsime mus, perti aukų metu. gerą dūdų orkestrą, tiki pa Nuo pat pirmųjų šių moks tys orkestrantai. O tai leidžia lo metų dienų orkestro valdy- turėti gražių vilčių ir mums.
glai pajudintas akmuo gali sukelti akmenų griūtis. O apačioje draugai. Akmenis pakeičia nedidelis sniego ruo želis, vėl akmenys, uolos. Susirlšame virvėmis po 3—4 žmones. Pereinam paskutinį sniego gabalą ir uolomis ko piame į pačią viršūnę, pirmą ją savo viršūnę. Ir štai po kelių dienų mes išeinam iš „vienuoliktos Prie glaudos” į Elbruso šturmą. „Vienuolikta prieglauda” — tai pastatas 7200 m. aukšty. Jis vadinasi taip todėl, kad vienos iš pirmųjų ekspedicijų
„Keliauti, pažinti ir tyrinėti — reiškia gyventi”. Tenclngas VILPIA vėjas. Lekia ir lekia debesys, minutei praplėšdam! melsvo dangaus lopą Ir vėl jį uždengdami. Bet dangus ir debesys ne vien virš mūsų. Dangus ir de besys aplink mus, po mūsų kojomis. Mes, keturi univer siteto alpinistai, stovime ant aukščiausios Europos viršūnes — Elbruso. Niekas nebėgai-
TEN, KUR ERELIAI SUKA LIZDUS
voja apie aštuonių valandų į Elbrusą metu ligi šios vie kelią nuo vienuoliktos pri:- tos priėjo ir čia pernakvojo glaudos. Mes ant Elbruso. vienuolika žmonių. Mūsų ko Dar paskutinį kartą apsižval- pimas buvo sėkmingesnis. Iš gome aplink, kur turėtume Iš viso čia nakvojo apie šimtą vysti kalnų viršūnes ir n it Pabaltijo alpinistų, tarp jų Juodąją jūrą. Bet aplink mus — 5 iš universiteto. Didžiulė ir greta mūsų, vien debesys. grupė rikiavosi prie pastato. Švilpia vėjas Ir mes leidžia Buvo antra valanda nakties, mės žemyn. Kas kaip. Vienas žvaigždės didelės ir jų tiek bėga, kitas bando leistis daug. [ žvaigždėtą dangų įsi 2000 m virš jūros lygio „glisterlu”, trečias nuspren rėžia dvi Elbruso viršūnės, džia, kad neapsimoka vargin kurios iš čia atrodo visai ne Autobusas vingiuotu keliu ti kojų ir ant užpakalio per didelės. Pradedame lipti. Po kopia į kalną. Visų žvilgsniai sniegą — žemyn. Ne tai svar truputį šviesėja, dangus Už langų Iranas ir Turkija. seka, kaip pamažu krypsta bu. Elbrusas nugalėtas. Anks žvaigždės ima gesti, pagaliau altimetro rodyklė. 2000 n tesnės viršūnės užmirštos. Ir dingsta aušrinė ir blyksteli Žinoma, ne už viešbučio virš jūros lygio! Kažin ar bu lyg kažkur, tolimoje atminty, saulė. Danguje išsitęsia Elb langų. Mes lekiame greituoju vo kas iš mūsų tokiame aukš iškyla mūsų pirmoji viršūnė ruso šešėlis, primenantis di traukiniu iš Baku į Erevaną. tyje. Tik gamtininkai-diplo- — Lokomotyvas. į ją ėjome džiulį, baisų gyvį. Štai PastuGeležinkelis eina pačiu TSRS mantal jaučiasi kaip namie. visasąjunginę geležinkelininko chovo uolos 4 800 m. aukšty. pasieniu. Kairėje šniokščia Jie čia jau buvo praktikos dieną. Kiekvienas nekantravo: Visos aplinkinės viršūnės po Araksas. Už jo — Iranas, metu. kaip jis įveiks 3500 m. aukš mumis. Mūsų aukšty ir bai Turkija. Upė taip priartėja, — Tuojau prasidės Semio- tį, juk tiek aukštai nė vienas sioji Užba — „Baidyklė”. kad momentais atrodo, jog novsko perėja, — praneša iš mūsų dar nebuvo. Lokomo Prie Jos pagal padavimus bu traukinys važiuoja per van vairuotojas. tyvas, kaip ir Elbrusas, nepa vo prikaltas milžinas Amiradenį. O pamatę kitapus upės Netrukus mašina pradeda rodė mums Iš karto savo vir nas, nešęs ugnį, šviesą ir lais keletą iraniečių, pasijutome daryti iki šiol mums nematy- šūnės. Veltui mes žvelgėme į vę į gilių kalnų užkampius. lyg užsienyje buvę. tus kelio posūkius, PažvelBet žiūrėū.mi į Užbą mes ne Ilgai žvelgiame į sniego glam žemyn. Kelias leidžiasl debesis — jie nesisklaldė. vienas pasiryžome kada no-s kepure baltuojančią Ararato milžinišku šlaitu, Išraizgytas Nekantraudami buvome benuviršūnę, didingą, užgožtą de begalinių kilpų, Ne vienam sivilią Lokomotyvu, bet čia pasiekti šią didingą viršūne. besų skraiste. Leidžiasi saulė nejučiom išsiveržia nuostabos jis nusprendė nebebandyd Tačiau dabar mūsų laukė mūsų kantrybės ir nusimetė Elbrusas. Jis taip pat nelabai ir vakaro spinduliuose žilasis šūksnis. debesų šydą. Mes sustojom i. svetingai sutiko mus. Vėjas kalnas primena veikiantį vul žemyn, pama Ties mumis, po mūsų ir virš šlavė sniegą. Pradėjome jusTi kaną. Iki Ararato 80 km, o žu Vingiuojame ir Ilgai. Po to kylame į mūsų bolavo snieguotos vir aukštį. Kai kas ėmė sirgti atrodo, kad ne daugiau 5. Aplinkui stūkso miš šūnės. Tarytum pilių bokštai kalnų liga, bet pasidavė ma Mums tokie dideli kalnai ne viršų. kais apaugę Pilki de kyšojo uolos. Ištisa kalnų žai kas. Elbruso „balną” — įprasti Ir, tur būt, dėl to taip besys minkštakalnai. skraiste viršūnių grandinė. Prieš mus Kauka tarpą tarp abiejų apgaulingi. Dešinėje — čia viršūnes. Greitai mūsųdengia auto zas visame savo grožy. Kau pasiekė dauguma lipusių, pat pro langus šmėžauja pli mašina įneria į tirštą rūką. kos Kaukazo kalnyno uolos. Mes debesyse! Vairuotojas kazas, prie kurio uolų buvo tarp jų Ir visas universiteto Milžiniškos, pakibusios virš jungia prožektorius. O mes prikaltas Prometėjus, kur su penketukas. Bet iš čia, pasku stingo užkeiktieji vienuoliai. tiniuosius porą šimtų metrų traukinio, jos atrodo tuoj krykštaujame! Vėl einame. Akmenys, ak mes jau lipom keturiese. Pra tuoj, atitruks ir nusiris į (Tęsinys sekančiame menys. Jie juda po mūsų sidėjo akmenys, o viršūnės vis Araksą. Durys ir langai atvi numeryje). ri, bet oras karštas tarsi iš kojomis, virš mūsų galvų — nesimatė. Tik lekia ir lekia marteno krosnies. Protarpiais R. Kubilius, po draugų kojomis. Dabar debesys. Ir štai Jie perplyšta. pranertame tunelius. B. Zavialovaitė jie mūsų priešai, nes neatsar- Mėlynas dangaus skliautas.
KAUKAZAS IŠ ARTI (Atkelta iš 3 psl.). mės vynuogėmis, abrikosais, persikais ir kitais vaisiais, kurie Kaukaze labai pigūs.
Pavėsyje 40°C.
Jau nuo Rostovo prasidėjo karščiai ir kas kart vis la biau stiprėjo. Kaukaze dienos pasitaikė įprastinės — gied ros, sausos. Saulė užkopia pastebimai aukščiau ir svilina taip pat pastebimai stipriau. Mums — neįpratusiems prie tokių aukštų temperatūrų n lengvai ėjosi kovoti su troš kuliu. Be saiko gerdavome vandenį ir prakaituodavom. Per mėnesį kiekvienas išgėrė me skysčio tiek, kiek Lietu voje Išgerdavom per pusmetį. Didelio mūsų susižavėjime susilaukė Erevano vanduo — šaltas ir skanus. Gatvėse vos ne kas dešimt žingsnių įreng ti fontaniniai šaltinėliai, ga zuotas vanduo nors brangus, bet labai skanus. Ir Iš viso Kaukaze visi gėrimai laikomi leduose arba šaldytuvuose, to dėl atrodo dar skanesni. Užs. Nr. 1511
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas —
7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
Visi lengviau atsidūsta. Kil Junti, kad tikslas arti, pask ttiniai metrai nebetokie sun kūs. Švilpia vėjas. Lekia Ir ' •kia debesys. Mes stovime 5595 metrų aukšty ir dairo mės aplink, kur už debesų stovi gražusis Kaukazas — Senelda — miegančioji gra žuolė, baidyklė Užba ir „mū sų” viršūnės — Lokomotyvas ir Gumačl. Nors mes Jų ne matome, bet jaučiame jas. Ir mus užvaldo noras eiti tolyn, kopti aukštyn, aukštyn. Mes grįšime juntame, kad ' ‘ būtinai ................ į kalnus, nes sykį įsiklausius jų balso, sunku nustovėti vietoje. Juk ,,keliauti, pažinti ir tyrinėti - — reiškia gyventi”. Taip pasakė žymusis šerpų al pinistas, Everesto nugalėto jas Tenclngas. K. Nastopka
Redaktorius A. LOZURAIT1S
DĖMESIO! Šeštadienį (rugpiūčio 20 d.) Čiurlionio Aktų salėje įvyks didelis LITERATŪRINIS VAKARAS, skirtas susitikimui su balta rusių rašytojais. Pradžia 19 vai. Įėjimas su pakvietimais. SKK S. m. rugsėjo mėn. 19 d. 19 vai. Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. Universitete Centr. Rūmų Kolonų salėje įvyks eilinė lektoriumo pa skaita tema. „Proletarinis In ternacionalizmas ir šiuolaiki nis revizlonlzmas”-. Skaito doc. I. Zaksas. Lektoriumas
Medicinos mokslų fa kulteto III k. stud. Ži linskui Juozui, jo myli mai mamytei mirus, reiškia gilią užuojautą kurso draugai.
Reiškiame gilią užuo jautą kurso draugui Ipolitui Brazlauskul, jo mylimam tėveliui mi rus. III kurso teisininkai
LV 11072