N. Chruščiovo pasiūlymai visų studentų dėmesio centre
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Kaip paprastai antradienio vėl įsiterpė Genutė, kad rei vakarą studentų bendrabučių kalinga ir valgyti išsivirti, languose žibėjo šviesos. Ap negi visi maitinsis valgyklo lankykime kai kuriuos kam se, būtina ir išsiskalbti, susi barius. Šiandien beveik visi adyti... Visos to smulkmenos kalba apie tą patį. Juk visi taip pat atima nemažai laiko. skaitė „Tiesoje” drg. N. Taip, iš tikro, savarankiš Chruščiovo pasiūlymus „Dėl kam darbui laiko kartais sto VILNIAUS VALSTYBINIO KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, mokyklos ryšio su gyvenimu koja, o juk negalima pamiršti PARTINIO BIURO, KOMJ AUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS stiprinimo ir dėl tolesnio ir teatro, koncerto, grožinės liaudies švietimo sistemos literatūros. Kaina 20 kap. 1958 m. rugsėjo 25 d. vystymo šalyje”, Studentai Panašiai galvoja ir bendra Nr. 22 (300) visuomet labai domisi visais bučio Nr. 3 (Čiurlionio 23) klausimais, liečiančiais aukš 18-ame kambaryje gyveną tąją mokyklą. Bevelk kiekvie studentai. nas mato taisytinų vietų, turi — Pernai turėjau tiek savus projektus. Todėl nenuo daug laisvalaikio, kad ištisas stabu, jog dabar drg. N. dvi grožines knygas perskai Chruščiovo pasiūlymai visų čiau. Po penkiasdešimt pus studentų dėmesio centre. Juos lapių kiekviena! — pasakė labiausiai domina pasiūlymų Antanas Jankauskas, paklaus Nemunu daina. . . tlmiausi kaimynai — baltaru čio, pirmininkavusio vakarui, skyrius „Apie aukštąją mo tas nuomonės apie pasiūly Ir Atplaukia tiek daug toje dainoje siai, jiems taip pat brangus kėdboje. Jis supažindina susi kyklą”. Apie jį kaip tik ir muose minimą studentų ap artimų, brangių posmų. Vilnius, senas ne tik mūsų, rinkusius su visais atvykusiais kalba bendrabučio Nr. 3 krovimą privalomaisiais užsi mums Kartais ji apdainuoja Vilnių, bet ir baltarusių literatūros Baltarusijos rašytojais, prisi (Čiurlionio- 27) 98-to kamba ėmimais. mena tą nuostabų pavasarį, lopšys. rio gyventojos. — Geriau šešeris metus Šeštadienį Aktų salėje gau kai Lietuvos rašytojai viešėjo — Ką gi, dėl studentų ap mokytis normaliai, negu pen sus Vilniaus aukštųjų mokyk Baltarusijoje, kalba apie nuo krovimo privalomaisiais užsi kis taip kaip dabar. Apie ko lų studentų, dėstytojų būrys širdų priėmimą, puikią gamtą, ėmimais, — karštai prašneko kį nors rimtesnį savarankišką susirinko į susitikimą su bal žydinčius sodus. antro kurso gamtininkė Ge darbą esamomis sąlygomis la Baltarusių rašytojų vardu tarusių rašytojais, viešėjusiais nutė Slaudkulytė, — teisin bai liūdna šnekta, — tokia Lietuvoje. Jų tarpe matome kalba poetas Piatro Glebka. gai pasakyta, bemaž visą die ketvirtakursio Kazio Dovydobaltarusių Rašytojų sąjungos Jis prisimena, jog mūsų lite ną tenka praleisti auditorijo nio nuomonė. pirmininką Piatrusį Brouką, ratūros dar nuo senų laikų tar se: paskaitos, laboratoriniai Nepatenkinti chemikai Ir prozininkus ir poetus — Plat- pusavy tampriai susijusios, darbai. . . Į namus pareini savo gamybinėmis praktiko ro G-lebką, Maksimą Tanką, Čia, Vilniuje, gyva švietėjo vakare. mis, kurių metu studentas po Anatolijų Vialluginą, Platro ’ Skorinos dvasia, čia pasirodė — O kur pasiruošimas se gamyklą daugiausia tik vaikš Prichodzką ir daugelį kitų, o pirmieji baltarukančios dienos paskaitoms? tinėja, žiūri, o padirbėti pa taip pat ir mūsų rašytojus — šių ir lietuvių Tokią matematiką, chemiją tys, „pačiupinėti”, kaip sako Antaną Venclovą, Eduardą raštai, Rašytojas juk turi mokytis reguliariai. ma, beveik ir negauna. Mieželaitį, Teofilį Tilvytį, Al išreiškia norą, O TSKP istorijos seminarai, . . . Studentai kalba, ginči gimantą Baltakį. kad ir ateityje dvi ruošimasis laboratoriniams jasi, svarsto, gina savo nuo darbams: nieko nežinodamas monę. Drąsiai galima pasaky Gėlės! Kaip gi geriau pasi taip artimos res darbo neatliksi. Svetimos kal ti, jog nėra nė vieno studen tikti svečius, jei ne su gėlė publikos bendra bos namų skaitymas. . . — mis? Jos ir ant prezidiumo sta darbiautų kultū pritaria kurso draugei N. Vir- to, kuris liktų abejingas drg lo, mažas jų puokšteles mūsų ros srityje. Baig N. Chruščiovo iškeltoms min Piatro bickaitė. merginos prisega rašytojams damas Glebka pasakė: — Nereikia pamiršti, — tlms, nepritartų joms. prie krūtinių. — Mes atva Pasveikinimo žodį taria Nemuną, joje dažnai universiteto prorektorius prof. žiavome išlaikyti k Jankauskas. Daug jaudlnan- egzamino lietuvių brangūs vardai, Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai mums nenuostabu: ją kūrė žodžių poeto E. Mieželai- skaitytojui ir no rėtumėm, žinoma, jį išlaikyti sėk universiteto partinėse organizacijose mingai. Rugsėjo 17 dieną įvyko kimas išrinko naują fakulteto Tribūnoje — Gamtos mokslų fakulteto par partinį biurą. Biuro sekreto Piatrusis Brouka, tinės organizacijos ataskaiti riumi išrinktas drg. SimonaviBaltarusijos Ra nis-rinkiminis susirinkimas. čius, pavaduotojais — drg. šytojų sąjungos Susirinkimas išrinko partinės drg. Pajėda ir Levinskas. pirmini n k a s, organizacijos sekretoriumi Aukščiauslosl o s drg. Bardonaitę, pavaduotoju Fizikos-matematikos mokslų Tarybos deputa — drg. Petrylą. fakultete partinės organizaci tas ir turįs daug jos sekretoriumi išrinktas drg. visuomeninių pa Rugsėjo 19 dieną Teisės Bolotinas, pavaduotojais drg. reigų žmogus, mokslų fakulteto partinės or drg. Stonkus ir Sugurovas. kaip jį charakte’*♦' ganizacijos susirinkimas išrin .rlzavo E. Mieželaitis, P. Rugsėjo 19 dieną įvykusia visų pirma, jis — poetas. Au ko sekretoriumi drg. Liaką, me posėdyje Istorijos-filologi torius skaito savo eilkraščius pavaduotojais drg.. drg. Van jos fakulteto partinis biuras baltarusių kalba. cevičių ir Bulotą. pasiskirstė pareigomis: drg. „Šį miestą aš pažįstu jau se *•■»( Zaksas — sekretorius, drg. niai”, — tai žodžiai Iš Mak Chemijos mokslų fakulteto drg. Mironas ir Simaška — simo Tanko eilėraščio „Vil ataskaitinis-rinkiminis susirin- pavaduotojai. Gera smagu, kai tiek daug svečių! nius”, kurio vertimąjį lietuvių kalbą skaito rašytojas A. Venc lova. O štai ir eilėraščio auto rius Maksimas Tankas. Jaudin damasis jis kalba apie savo
BALTARUSIJOS RAŠYTOJAI MUSŲ SVEČIAI
blup Klaipėdos iki Druskininky
Geriausių komjaunim o organizacijų fakulte tuose nariai keliavo Nemunu. Spausdiname jų įspūdžius Sunku surasti žmogų, o plaukti Nemunu nuo Klalpėypač jauną, kurio nedomintų dos iki Druskininkų buvo kelionės. daugelio svajonė. Pagaliau ...Tai buvo tada, kai la- svajonė išsipildė. pai nerudavo ir švietė kaitri Pasižvalgykime po denį, vidurvasario saulė. Liepos 7 Istorikas Romas Batūra pasidienos rytą Kauno pireplauką ruošęs daug papasakoti apie užplūdo marga studentų mi- Nemuno krantus. nia. Juos čia, tur būt, ir suveJaunystė smalsi ir nerami, dė ši kelionės aistra. Lijo lietus todėl ir mes su nekantrumu
Visi juokėsi. Ir kam gi nusiminti, jeigu dar tik kelionės, ilgos kelionės pradžia: klekvienas tikėjosi sulaukti gledrių dienų. Visi buvo jauni, 120 vaikinų ir merginų. Aplankyti Kuršių Neringą, pa-
laukiame, kol pasieksime Kuršių Neringą. Nakvynė Rusnėje, malonus Kuršių marių supimas ir mes Nidoje. Lyg kažkokia magiška jėga visus prie savęs traukė jūra, todėl visu būriu pasuka
jaunystę, mokslo metus, ku riuos jis praleido Vilniuje: — Čia praėjo mano jau nystė, čia aš parašiau pirmuo sius savo eilėraščius ir skai čiau juos šitoj salėj, prieš stu dentų auditoriją. Šiandien prieš mane nauja auditorija, nauji žmonės, ir aš laimin gas. . . Šiuo metu poetas rašo ciklą eilėraščių apie Vakarų Euro pą. Vieną to ciklo eilėraštį „Avė Maria” — autorius pa skaito. Ilgai dar salėje skamba bal tarusių, rusų, lietuvių kalba, ta! originale, tai vertimuose skaitomi baltarusių poetų eilė raščiai. Jų tematika labai įvai ri. Čia ir karšta meilė savo tėvynei, jos gamtai, čia ir di džiosios statybos. . . Iš skaitomų literatūriniame vakare eilėraščių labai daug skirta taikos temai. Šiurpus praėjusio karo vaizdas nupieš tas M. Tanko eilėraštyje „Že tonas”, susikaupę susirinkusie ji klausosi Aleksio Churgino išversto A. Vialiugino eilėraš čio „Viršūnė Altajuj”, kuria me kalbama apie didvyrį — čekų žurnalistą J. Fučiką. Ašt ri satyra ir griežtas protestas nukreipti prieš naujo karo kurstytojus Vladimiro Korbano pasakėčioje „Jautis ir na mas”, kuri buvo skaitoma lie tuvių ir baltarusių kalbomis. Vakaras baigiasi. Atsisvei kindami mūsų studentai dėko-
Bravo, bravo, bravo!
ja Baltrusijoš rašytojams už atsilankymą ir įteikia atmini mui studentišką kepuraitę. Sa lėje ilgai netyla plojimai. Bal tarusišku visiems suprantamu „dziankujem, dziankujem, dzlankujem!” rašytojas Piatru sis Brouka uždaro vakarą. Po literatūrinio vakaro įvy ko universiteto Akademinio choro ir ansamblio koncertas. P, Vladaitė
me jos link. Eidami grožėjo pierių. Tą naktį mažai kas švenčiama nuo Rambyno iki kiekvieno vingio. Mus stebina mės išornamentuotals Nidos miegojo: prie didžiulio laužo Raudonės. gražios Lietuvos apylinkės ir žvejų namais. Pagaliau pasi sukosi rateliai, prisiklausėme Apžiūrime pakrantės pilis, išlikusios buvusios pilies lie girdo Baltijos šneka, ir štai ji ir mūsų vadovo Romo Batūros kurios gynė Lietuvos sienas kanos, senovėje buvęs garsus — jūra, begalinė savo plo padavimų apie Rambyną. nuo kryžiuočių užpuolimų. Merkinės miestas, o dabar pa tais, ritmingai su triukšmu Išąušta rytas ir vėl mes ky Aplankome Gelgaudą, Raudo prastas kaimelis. Kaip viskas siunčianti į krantą savo ban lame aukštyn. Laive nuobo nę, sustojame prie didžiojo keičiasi! Laikas daro savo. gas. Nusirita banga, ir mūsų džiauti netenka. Denyje klau Lietuvos kunigaikščio Gedimi Geriame mineralinį vandenį akys įsminga į pakrantės smė somės mikų koncerto, nuste no žuvimo vietos Veliuonos Birštone. Fotografuojamės ant lį — visi stengiasi tarp van binti Afrikos šokėjos apsilan piliakalnyje. Vytauto kalno. Mintyse kaip dens nugludintų akmenukų kymu ir jos šokių meistrišku Kaunas, kartu ir Nemuno gyvi stovi Punios vaizdai. surasti nors gabalėlį gintaro. mu. Gaila tik, kai vėliau su žemupio pabaiga. Po dienos Koks nuostabus piliakalnis! Juodkrantėje nakvojome tik žinojome, kad tai buvo Pako- vėl laive ir pradedame pasku Nuvarva ne vienas prakaito la vieną naktį, kartu su vietos r.altis. tinį kelionės etapą į Druski šas, ir mes kalno viršūnėje, jaunimu praleidome vieną va Liepos vienuoliktą dieną su ninkus. Gėrimės Kauno hid kurio vieną pusę plauna Ne karą, o kiek įspūdžių, kiek kako 21 metai III kurso mate roelektrinės statybos panora munas, iš kitų pusių žaliuoja naujų draugų ir pažįstamų. matikei Elenai Sapogovaitei. ma, apžiūrime ją. miškai. Manoma, kad čia sto Reikia paminėti juodkrantiečių Nors sukaktis nebuvo ypatin Praplauks pro Pažaislį, vėjo garsi senovėje Pilėnų pi vaišingumą: ungurių užteko gai jubiliejinė, vis tik kursas prasideda Nemuno kilpos su lis, kurioje žuvo kunigaikštis visai kelionei. nutarė ją pažymėti. Kadangi gražiais, miškais apaugusiais Margis. Čia mus sutinka uni Ilgai stovime Klaipėdoje, ir mūsų narnąs plūduriuojantis, krantais. Tai neapsakomo gro-- versiteto istorikai, kurie kasi daugumas spėja nuvažiuoti į tai Elenos gimimo diena buvo; :io vaizdai, besikeičiantieji už nėja Punios piliakalnį. Palangą, pasigrožėti saulėly Dar kelios valandos kelio džiu juroje, pasimaudyti, ap nės ir — Druskininkai. Palie lankyti Birutės kalną. kame „Rygą”, ir mūsų kelio Po dviejų dienų atsisveiki name su jūra. nė Nemunu baigta. Sustojame Sovletske, buvu Greitai prabėgo dvylika die sioje Tilžėje, žinomoje mums nų. Draugiškumas, pagalba nuo spaudos draudimo laikų. draugui, kolektyvo jausmas —; Neturime laiko gerai apžiūrėti šios ir kitos gerosios žmogaus miestą, bet pastebime žiaurius moralinės savybės atrado vie- praūžusio karo pėdsakus. Ir tą visų širdyse. Ne iš knygų, šio juodojo karo demono vaiz ne iš paveikslų, o savo aki das palieka nemalonų įspūdį. mis įsitikinome gimtosios Lie Pagaliau — Rambynas, kuria tuvos grožiu, dar labiau pami me pasirenkame savo nakvy lome ją. nei vietą. Buvo neseniai po Profsąjungos ir Komjauni Joninių iškilmių, todėl Rambymo komitetams tariame: dau ne mes radome puikias estra giau tokių ekskursijų. das ir daug. . . primėtytų po K. Kiela
KOMJAUNIMO GYVENIMAS
„Milicija0 su universiteto
kepuraitėmis
Argi tai ataskaitinis susirinkimas?
Labai įprastas reiškinys Vilniaus gatvėse: neskubėda mas eina žmogus į kitą gatvės — Laima, šį vakarą ataskaiti nepasakė. Kažkodėl pranešime torius neapsiribojo vien tik pusę ir tik staiga pfif-pfif — nį padarysim. ji nutylėjo ir apie tai, kaip faktų konstatavimu, o apsvars skardžiai nušvilpia milicininko — Ką tu, Valia. Aš, tur, komjaunuoliai laikėsi akade tė nuodugniai visas klaidas, švilpukas. Tuoj pat įsakmus būt, neateisiu. O argi ir būti- minės drausmės, kaip jie stu padarė išvadas. Jų grupės ata balsas taria: „Pilieti, už eismo la šiandien? dijavo visuomeninius mokslus, skaitinis susirinkimas — tai taisyklių pažeidimą mokėkite — Taip, šiandieną. Aš, ar turėjo visuomeninių įparei susirinkimas, kuriame prisimi pabaudą. . .” Negi tu ten aiš natai, dar praeitą savaitę biu- gojimų, ar juos vykdė ir kaip nė, kas įvyko, kas padaryta kinsies, žmogau, su milici ui pasakiau, kad bus šiandien vykdė. Negi tai buvo ataskai per metus. Susirinkimo metu ninku. Štai, trys rubliai, ir pa r, supranti, visai užmiršau, ta? Tylėjo ir biuro nariai. Jie, žmonės netylėjo, o kiekvienas pildo „nenumatytų išlaidų” są ik, va, dabar prisiminiau. Kad mažai ką veikę per mokslo pasakė savo nuomonę apie dar skaitėlę. . . į kur bala tą susirinkimą. metus, neberado reikalo ir da bą, kiekvienas galvojo, kaip O štai prieš kelias dienas — Pagaliau, šiandien ar bar pakalbėti apie esančius jie dirbs šiemet. praeiviai ir milicininkai vos ryt, o vistiek turės būti, — grupėje trūkumus. neapsikeitė vaidmenimis; tiks„Darbo uždavinius iškels O kai paklausėm, ar dirbo priėjo vieningos nuomonės praėjusios savaitės die rikų grupė. O sekmadienio tal• llau sakant, ne visi praeiviai, pats gyvenimas, ir mūsų planai nųKeletą grupė ką nors per metus, iš prie didžiulio gyvenamojo na koje statybos aikštelėje vėl dir matematikos specialybės rusų ' o tik tie, ant kurių galvų iš— dirbt dar geriau, nekartoti statybos Montvilos ir Prže- bo apie 50 studentų. grupės IV kurso pirminės kom kampų tuoj pasigirdo: „Dir pernykščių klaidų”, — sako mo ( džiai pūpsojo universiteto kevalsklo gatvių kampe talkininIki spalio 1 dienos Ir kitos kavo II kurso žurnalistai, ruslsjaunimo organizacijos sekreto bom, dirbom!” Ir kam tikėti, II kurso žurnalistai. ’ puraltės. grupės numatė po kelias valan tai, IV kurso lituanistai. Ypač rė Valentina Šulus ir biuro ar sekretorei, ar šiems bal Paskelbus eismo saugumo stropiai padirbėjo II kurso Istodas padėti statybininkams. T. Virpšaitė sams? Taip ir liko neaišku, narys Laima Gudaitytė. savaitę, į Lenino rajono mili nes komjaunuoliai vengė tie Ką gi, jei jau pati sekre siogiai kalbėti apie darbą, o cijos pagalbininkus pirmieji torė užmiršo apie susirinkimą, lietė pakliuvo teisininkai, iš viso neesminius dalykus. „Pa tai vargu, ar apie jį prisiminė 20 žmonių grupė. Teisininkai — pareiškė komjau draugai. Nieko nuostabaus, kai galiau, patruliavo gatvėse dvi dienas: nuolė R. Iškova, — iš mūsų iš 23 komjaunuolių į susirin nėra ko norėti. Argi kitos gru trečiadienį ir ketvirtadienį. kimą atėjo tik 10. Atėjo, pasi pės . — Tą dieną, — prisimena daro ką nors? Ką dirbam i šventiškai atrodė praeitą albumą. Visų pirmakursių var nustebinti lotyniškais posa juokė — susirinkimo pradėti — visi žinom, ir nėr čia kąį šeštadienį Medicinos fakulte- du už nuoširdų sutikimą pa kiais, o gal. . . Na, tai nesvar patrulis, IV k studentas Ab negalima, ir išėjo. . . kviečia į dėkojo I kurso seniūnas Vidu bu! Linksma polkutė nukels romaitis, — retas pilietis ga šnekėti per tą ataskaitinį. Tik: tas. Skelbimas Susirinkimas įvyko tik se laiką gaištam. . .” Ar galimai Didžiąją auditoriją susitikti su giris. O toliau sekė. . . ir juos nuo palangės. Ir taip lėjo prasmukti nepastebėtas kančią dieną. Komjaunuolius sutikti su tokia Iškovos nuo pirmo kurso kolegomis. polką keičia valsas, valsą — pro mūsiškius. Atsiranda koks Suktinis! Linksmai sukasi jis mažai domino, kiekvienas mone? Juk ataskaitinis — tai klumpakojis, klumpakojį — nors taisyklių pažeidėjas, tai, poros ir neatskirsi, kur čia Dar prieš aštuonias atvyko žiūrėk, studentai lyg skėriai .tskirai kažką darė, kiekvie ir yra susirinkimas, kurio me Iniciatoriai — ant fuksas, kur diplomantas. Be vėl polka. puola prie jo, tada žmogelis nė nas buvo užsiėmęs savais rei tu būtinai reikia išanalizuoti susitikimo rakursiai. Jie jau šįmet jau Vakaras baigėsi. Studentų kalais. grupės darbą, pakalbėti apie čiasi šeimininkais ir stengiasi sišypsą veidai, gėlės ir gera „bulvaru” — Čiurlionio gat- nežino, kurio daugiau čia rei kia klausyti Ir bijoti , nuotaika liudija apie tai, kad .. .Ant stalo, priešais sek- jkomjaunuolius, jų nuotaikas. deramai sutikti savo Jaunes Darbo užteko visoms dviem >:torę suglamžytas popieriaus Blogai, draugai matematikai, nius draugus. Pagaliau viskas visi patenkinti, surado bendrą ve skamba dalna, sujungusi tipas. Tur būt, ataskaitos pla- kad 1 jūs, būdami studentais at- paruošta. Svetingai atsiveria kalbą, užsimezgė draugystė. visus į draugišką būrį. Štai dienom: vieni važinėjo su au nas, pagalvojom. Bet, pasiro- isilikote nuo universiteto gyve durys ir įeinantiems pirmo Juk tik geri draugai moka eina antro kurso „daktaras” toinspekcija, kiti patruliavo dc, tai ataskaitinis pranešimas, nimo. i Jūs net nežinojome, kad kurso studentams įsegami at ir stengiasi įtikinti pirmo kur autobusų ir troleibusų sustoji mų vietose. Neatsiliko ir mer susidedantis iš kelių sakinių. Ibuvo paskelbtas konkursas ge minimo ženkleliai. Auditorija šauniai linksmintis. Skelbiama pertraukėlė: II so kolegę, kad jam į Žvėryną ginos, parodžiusios, kiek jų Pagaliau sekretorė pradėjo, riausiai i komjaunimo grupei, pilnutėlė. kurso studentė Černiauskaitė visai pakeliui pro. . . Antakal Vos vos spėjom įsiklausyti, o nežinojote, i kad kitos grupės Šiltai visų sutiktai pirma skaito ištrauką iš pamėgtojo nį. Dar tiek daug reikia papa darbas reikšmingas tokiomis svarbiomis minutėmis. Pirmo ausis jau pasiekia pirmlnin- dirba < gerai, įdomiai. „Dvidešimtojo pavasario”. Bet sakoti, paklausti arba nors pa sios dienos nepasižymėjo ko kaujančio žodžiai: Gaila, kad jūs nebuvofe su kursiams tarė žodį nusipelnęs štai jau antro kurso muzikan doc. Marcinkevi kiais nors atsitikimais, roman — Klausimų bus? Arba pa sirinkime pas II kurso žurna gydytojas tas Standus pravirkdo, na, tylėti. tikos ištroškuslos širdys vargu pildymų? listus. Jei pasijus susirinki čius. tiksliau, prajuokina akordeoną. Štai ir vėl į gausią studen ar liko patenkintos kuo ne mas buvo neįdomus, tai čia — Brangūs draugai pirma Vėl visus į darnų būrį sujun Tyla. Vėl tas pats balsas: tišką šeimą įsijungė būrys en Šerloko Holmso profesija. . . jau visai kas kita. „Komjauni kursiai, — sako doc. Marcin gia „Klumpakojis ” , O trečia— Tada reikia įvertinti mū mas — neramių širdžių karta” kevičius, — leiskite jus pa kuršių Viliutės ir Triponio tuziastų, o draugystė, užmegz Tačiau pareiga lieka pareiga. sų grupės darbą. . . — pradėjo ataskaitini susirin sveikinti Teisininkus pakeitė filolo duetas priverčia ta šį vakarą, užtikrina pirma gausiai papildžiu akordeonų Čia dabar?! Negi komjau kimą sekretorius E. Matviekas. gai, juos — fizmatai, paskui pasyviaupajudėti ir pačius kursiams draugišką vyresnių nuoliai, taip abejingai dalyva II kurso žurnalistai — vienin sius darnų studentišką būrį. — gamtininkai. . . Visą savai vę susirinkime, jau iš karto ga Ir darni šeima. Nė vienas Jūs pasirinkote garbingą pro sius šokėjus. . . Štai pasirodo jų draugų pagalbą. te patruliai studentiškomis ke apsitautiniais drabužiais ir įvertins savo darbą? Sėkmės, draugai pirmakur puraitėmis ir raudonais raiš didesnis įvykis grupėje ar už fesiją. Jeigu Jūs atėjote su dar siai! pirmakursiai, Juk V. Šulus net Ir pavlr- jos ribų, nepraeidavo neap tvirtu pasiryžimu tapti gerais rengę čiais padėjo sostinės milicijai taip neseniai šokę kolūkio šutiniškai nelšnagrinėjo savo svarstytas. tvarkyti mieste eismą. gydytojais — Jums sunkumai B. Adomonytė klubo, fabriko ar mokyklos grupės komjaunimo organizaci Kai buvo paskelbtas konkur nebaisūs. N. Šaduikytė MMF II kurso studentė Todėl didžiausias jos darbo per ataskaitinį lai sas — grupė nutarė Jame vie scenoje, ir dabar Jau visi kar kotarpį. Ji konstatavo tik du ningai dalyvauti. Reikėjo mano troškimas ir linkėjimas: tu, linksmina susirinkusius faktus. Įvyko vienas susirin jiems naujų planų, nauių su tapkite gerais gydytojais. lietuvių liaudies šokiais. Tik kimas ir buvo pradėję šefuoti manymų. Tada iškilo mintis Labai nuoširdžiai kreipėsi kolonistus, šefuoti kolonijos susidraugauti su Baltijos žve į pirmakursius VI kurso stu spėk žiūrėti ir klausytis. Vi Šiais mokslo metais prie niaus miesto technikumuose. jie neįstengė, nes, pagal biuro jais. Ir draugystė užsimezgė. dentė Stanevičiūtė. Po to VI sur linksma ir įdomu. Studentės gali pasirinkti, Štai ant palangės įsitaisęs universiteto Kultūros klubo nario M. Gandler žodžius, Į susirinkimus kom’aunuolių kurso studentės įteikia gėles dirbti su mažamečiais nusikal niekas neprašydavo. Susirinki I kursui. II kurso komjauni „oberfuksas” kažką pasakoja veikia naujai įkurtas liaudies kokį kursą jos nori lankyti — __________ ______ __ ' ', gal apie savo meno ratelis, kurio steigiama vlenerių ar trijų metų. Tuo sekretorius pirmakursei, tėliais jiems nepatiko. O kodėl mų įdomumą sukeldavo aktua- jmo organizacijos nepatiko, Šulus taip nieko ir lios temos. Ataskaitoje sekre- Černiauskaitė įteikia tradicinį „didelį” patyrimą, gal nori sis susirinkimas įvyko rugsė būdu jį baigti gali tiek dip jo 18 dieną. Jo tikslas ir pro lomantės, tiek žemesnių kursų grama kur kas platesni, negu, studentės. Lankančioms vienegal būt, atrodo iš pavadinimo. rių metų kursą užsiėmimai TARYBŲ VALDŽIOS LIETUVOJE 40-meč ui Susirinkime kalbėjusi dėstyto vyks dažniau. Be to, baigusios ja Kuosaitytė papasakojo apie trijų metų kursą (kur progra šio ratelio darbą, mokomuo ma platesnė) ir sėkmingai iš sius dalykus. Čia bus dėstomi laikiusios egzaminus, gaus pane tik dailusis siuvinėjimas, žymėjimą-diplomą, su teise juostų audimas, bet ir dauge dėstyti namų ruošą ir rank lis kitų dalykų: siuvimas, ku darbius vidurinėje mokyklo linarija, namų ruoša, sodinin- je. Pastaruoju metu mokyklo Rokiškio apskrityje — E. TlčSvarbų vaidmenį kuriant: čiu priešakyje. Biuras susior1958 metais sueina 40 me kystė-gėlinlnkystė, namų ūkio se į tai kreipiamas didelis dė tų, kai Lietuvoje buvo sukur Lietuvos Komunistų partiją1 ganlzavo 1917 m. spalio mė-■ kus, J. Macijauskas, Ukmer apskaita ir ekonomika. Bus mesys, o tos rūšies specialis gės apskrityje — P. Meilus, dargi skaitomas estetinio auk čių kaip tik trūksta. Tačiau ta revoliucinė darbininkų kla• suvaidino Didžiosios Spalioi nesį. Pirmąsias komunistines or• Suvalkijoje — J. Zonells, J. lėjimo sės partija — Lietuvos Ko• socialistinės revoliucijos įta kursas, klek siauresnė ratelio tikslas, visų pirma, iš munistų partija. Jos sukūri ka. Žinia apie tai, kad Rusi ganizacijas Lietuvoje 1918l Gabrys, V. Grybas, S. Eimu jo prasmė — estetika buityje. mokyti pajusti grožį buityje, tis ir kt. metais sukūrė revoliuciniai so jos darbininkai ir valstiečiai mas 1918 metais buvo pa dalyką dėstys kasdieniniame gyvenime, iš žii Pirmasis mėginimas su tosKiekvieną rengtas visų objektyviai susi Spalio revoliucijos metu pa cialdemokratai, stoję po Spa srities specialistas. Užsi mokti siuvinėti tik tokius Čic siekė pergalę vadovaujami lio revoliucijos vėliava, ir grį jungti pogrindyje veikusias ėmimams jau Išskirtos patal rankdarbius, kurie tikrai gra jui dėjusių istorinių sąlygų. Lietuvos darbininkų judė Komunistų partijos, greitai žę iš evakuacijos bolševikų organizacijas į vieningą par pos, įsigyta siuvamosios maši žūs, išmokti daug praktiš I ka jimas, prasidėjęs dar XIX a. paplito Lietuvos darbo žmonių partijos nariai. 1918 m. rug- tiją buvo padarytas sušau nos. Kulinarijos praktika bus kų ir žinotinų dalykų. vii pabaigoje, išugdė nemaža re tarpe. Spalio revoliucijos, Ko piūčio 14 d. Vilniuje įvyko kiant partinę konferenciją. atliekama atitinkamuose ViiV. Pečenikovaitė mi Pirmoji Lietuvos Komunistų revoliucinių socialdemokratų voliucionierių, kurie aktyviai munistų partijos idėjos, kad lyt partijos konferencija įvyko pasitarimas, kuris, P. Eidu dalyvaudami darbininkų strei imperialistinis karas turi būti šlr kuose, demonstracijose, mitin nutrauktas ir pasirašyta de kevičiaus pasiūlymu, priėmė 1918 m. rugsėjo 15 d. Ūžba-■ tus ir nutarė vadovautis Rusl- Grybas ir kt. 1918 metų lap kai guose įgijo didelį klasinės mokratinė taika be aneksijų nutarimą naujai kuriamą dar lių km. Šunskų valse. Mari- jos Komunistų partijos pro- kričio pabaigoje, atvykus į cla: klasės revoliucinę jampolės apskr. (dabar Kap kovos patyrimą. Dar nuo XIX ir kontribucijų, kad paverg bininkų su Vilnių V. Kapsukui, Z. Angaa. pabaigos Lietuvoje plito tos tautos turi gauti apsi partiją pavadinti Komunistų suko raj.). Konferencijoje da■, grama. Pirmasis suvažiavimas sa riečiul, jie taip pat buvo ko lyvavo apie 20 atstovų nuo partija ir sudaryti laikiną va marksizmo-leninizmo idėjos, sprendimo teisę, kad dvari nutarimuose pasisakė už optuoti į Centro Komitetą ir Pli kurias įsisavinę revoliuciniai ninkų žemė turi būti nemoka dovaujamąjį partijos organą. Suvalkijos ir Panevėžio rajo vo socialistinės revoliucijos Lie ėmė vaidinti jame vadovau so marksistai organizavo darbi mai perduota bežemiams ir Lietuvių sekcijų Centro Biu nų. Konferencija priėmė prin tuvoje įvykdymą, nl už Tarybų jantį vaidmenį. valstiečiams, ras Maskvoje visiškai pritarė cipinio pobūdžio nutarimus ninkų ir valstiečių kovą prieš mažažemiams šių Istorinė pirmojo Lietuvos sukūrimą ir proleta caro valdžią, prieš kapitalis kad valdžia turi būti atiduota šiam nutarimui ir teikė besi apie tolimesnį partinį darbą. valdžios riato diktatūros įvedimą. Jis Komunistų partijos suvažiavi si tus ir dvarininkus, už sociali darbininkams ir valstiečiams kuriančiai partijai savo para Ji nutarė užmegzti ryšius su pasveikino Spalio revoliucijos mo reikšmė yra ta, kad jis su bai Vilniuje veikusiu partijos nį ir nacionalinį liaudies išsi — susilaukė didžiausio prita mą. pagimdytą pirmąją darbinin jungė veikusias Lietuvoje ko jos Tuo tarpu nelegaliai kuria centru, apie kurio gyvavimą vadavimą. Revoliuciniai so rimo vokiečių okupantų pa kų ir valstiečių valstybę — munistines organizacijas, su cialdemokratai jau nuo XIX vergtoje Lietuvoje. Komunis mų partinių organizacijų skai buvo sužinota pačios konfe Tarybų Rusiją. Suvažiavimas kūrė Komunistų partiją, pri a. pabaigos, dar tik susikūrus tų partijos autoritetas darbi- čius vis didėjo. Vilniuje pir rencijos metu. ėmė jos įstatus, išrinko vado pasmerkė oportunistlnes smul Pirmasis, steigiamasis Lie moji komunistinė kuopelė bu tarpe ninku ir valstiečių mūsų krašte pirmosioms poli vaujantį organą — Centro kiaburžuazines partijas (Buntuvos Komunistų partijos su vo sukurta 1918 m. balan tinėms darbininkų klasės or smarkiai išaugo. eserus, anarchistus, Komitetą. Pirmasis suvažiavi įvyko Vilniuje dą, Spalio revoliucijos ’dėjas, džio mėnesį. Jai priklausė K. važiavimas ganizacijoms (Lietuvos social nubrėžė Lietuvos Komu demokratų partijai, Lietuvos komunistinių organizacijų su Kernovičius, J. Lickevičius, 1918 m. spalio 1—3 dieno LSDP ir kt.), besidangstan mas nistų partijos, kaip naujojo darbininkų sąjungai), pradėjo kūrimo Lietuvoje reikalą pro A. Drabavičiūtė, nuo gegužės mis. Suvažiavime dalyvavo 34 čius socializmo vardu, o iš tipo partijos, besivadovaujan tikrųjų ardančius darbo žmo kovą prieš oportunistus ir na- pagavo lietuviai komuni tai mėne io į jos gretas stojo P. delegatai (ir 6 svečiai), atsto nių čios marksizmo-leninizmo vienybę. Suvažiavimo pri vavę apie 800 partijos narių, E'dukevlčius ir kiti revoliucionallstus cįarbininkų judėji- gyvenę evakuacijoje Tarybų mokslu, politinį veidą. Eida imtose rezoliucijose buvo nu veikusių visuose pagrindiniuo c'onieriai. Šiaurės Lietuvoje me. Šioje kovoje, vykusioje Rusijoje, jų leidžiami laikraš la' brėžti partijos uždaviniai ku ma šio mokslo, Spalio revosu revoliucinio marksizmo vė čiai „Tiesa”, „Komunistas”, komunistines kuopeles Žeime se krašto rajonuose. Suvažia riant ap pasaulio darbo llucljos, viso masines darbo žmonių liava, augo ir stiprėjo būsl- V. Kapsuko ir Z. Angariečio lio, Joniškėlio Pasvalio rajo vimas pasivadino Lietuvos ir organizacijas ni; (profsąjungas, žmonių vado V. I. Lenino numieji Lietuvos Komunistų brošiūros. Daug dėmesio ko nuose kūrė K. Požėla ir jo Baltarusijos komunistų suva- kooperatines draugijas toi Lietuvos Komurodytu keliu, ir 1.1.), tuo metu partikovos draugai I. Gaška, P. žlavlmu, nes munistinių organizacijų sukū partijos organizatorių kadrai. pr kovai dėl Tarybų nistų partija atvedė darbo Lietuvos Komunistų partija rimui skyrė Rusijoje Komu- Strepeika. Šiauliuose partinių Jos veikimo ribos apėmė ne vadovaujant atl žmones prie socializmo perga valdžios. Suvažiavimas išrlntik Lietuvą, bet ir Vakarų paveldėjo geriausias mūsų nistų partljos (bolševikų) Lie- o gadzacijų kūrėjas buvo S. kr, Grybas, F. Baltušis-Žemaitis, Baltarusijos rajonus (Gardiną, ko Centro Komitetą iš 7 as- lės mūsų krašte. krašto darbininkų judėjimo, sai R. Šarmaitis P. Ašmeną ir kt.). Suva menų, kurių tarpe buvo i veikusių Lietuvoje bolševikų tuvių sekcljų Centro Biuras r,aio,'ėžv>e ir jo apylinkėse Lydą, že: vyr. dėstytojas revoliucines kovos tradicijas. su V. Kapsuku ir Z. Angarie- K. Klorys A. Brazdžionis, žiavimas priėmė partijos įsta- Eidukevičius, R. Plleris, S.
I STUDENTIŠKĄ BŪR]
Liaudies meno ratelyje
Marksistinės-lenininės D-rti’os sukūrimas Lietuvoje
Daugumai studentų užsiėmi valgykloje Čiurlionio 25 bendra mai tęsiasi nuo ryto iki pietų butyje? Žinoma, galima. Išleisdamas išauklėtus, paim- ir dar ilgiau. Kur papietauti ar — Mes patenkinti, — sako į I damas savo globon naujus jau- bent užkąsti, kai pertrauka trun šį bufetą atsilankę studentai. I ninro būrius, gyvena senasis ku vos 15 minučių? Žinoma — Iš tiesų, čia malonu pavalgy I universitetas. B OTŲ GERAI, JEI... Mūsų laikraštyje jūs jau skai- artimiausiame bufete. O kaip — Geriau jau pakentėti ir pa Čiurlionio 25 bendrabutyje — ti. Aptarnauja greitai, staliukai I tėt šįmet apie pirmakursių įspū- veikia mūsų maitinimo įstaigos? valgyti namuose, — sako stu neprekiavo. Todėl jį buvo nutar švarūs, patiekalai karšti. Vedė I džius pirmomis studijavimo diedentai. ta perkelti tenai, o Čiurlionio -27 Kalbant apie bufetų darbą, jai drg. Vanagienei reikia tarti I nomis, bet kol kas nebuvo nė Be to, dar ir švara nepavyz bi fete daryti remontą. reikia tarti nors porą žodžių ir ačiū. I žodelio apie tuos, kurie visai neLANKYTOJŲ MAŽA I seniai vaikščiojo universiteto kodinga. Sėdi už staliuko, virtuvės Maisto produktų pasirinkimas apie bufetus, esančius „Taure". I pidoriais, kurie, išeidami į gyve- ...Bufetas chemijos mokslų durys atviros, o pro jas matosi labai neįvairus. Jeigu čia nėra Maisto produktų čia gausu, ir direktoriaus kabinete' I nimą, išsinešė iš universiteto žifakulete. Vietos maža, tik trys nešvari, rūdimis aptekusi praus- dešros, sausainių — nestebėtina. šiuo atžvilgiu nusiskundimų nė I nias ir norą dirbti. Medicinos fakulteto auklėtinis, staliukai. Buvo paskaitų metas, tuvė, šiukšlėmis apkrauta viryk- Dažnai trūksta kefyro ir net ra. „Tauro" valgykla šiais metais ■ jaunas gydytojas D. Kavoliūnas, ir už staliuko sėdėjo tik vienas ta. auonos. Duoną atveža pavėluo Būtų viskas gerai, jei antrinis pradėjo veikti geriau. Greičiau I pas jį apsilankiusiam mūsų laik- lankytojas. vedėją — Aš čia tik bufeto tai, bufetininkei pačiai ją reikia bufetas (valgyklos salėje) nepri I raščio korespondentui, štai ką — Kaip čia sutelpa studentai, pavaduoju, — teisinasi bufe- susinešti į antrą aukštą. aptarnaujama, prisidėjo keletas verstų studentų laukti, atėjus ko I papasakojo apie pirmąsias savo kai jų daugiau susirenka, — pa tminkė. — Nieko nežinau. — Nepristato laiku prekių, — nors nusipirkti. Mat, bufetininkė naujų patiekalų. Bet valgyklos I darbo dienas: O laikas butų žinoti. sako bufeto vedėja drg. Norkie V. klausėme. Dambrauskaitė kažkur lankytojai dar ne visai patenkiu— Ligoninės kvapas mums, nė — Mes reikalaujam. — Tai kad čia labai mažai dingsta. Taip pat bufetininkei ti: tai patiekalai atšalę, tai duo ■ atėjusiems dirbti iš auditorijų į kas teateina, — atsakė bufeti BUFETAS... Studentai taip pat reikalauja: laikas suprasti, kad grąžą visa I pirmąją tarybinę ligoninę, buvo ninkė. — Jei per dieną parduodi SKAITYKLOJE — Atvežkit pigių saldainių, da būtina atiduoti. Užmokėjus nos ant staliukų trūksta. I gan pažįstamas. Bet savijauta prekių už 200 rublių — labai rūkyto sūrio, dešrelių, kepeninės už duoną 1,50 rub., 5 kapeikų, Mes užsukome į „Tauro" val I žmogaus, dirbančio gydytojo gerai. Keistai skamba, tiesa? O dešros. I darbą, skiriasi nuo studento- Kodėl čia mažai lankosi stu Čiurlionio 27 bendrabučio gy- — Pageidaujame „Lietuviško kaip taisyklė, niekada negrąži gyklos direktoriaus kabinetą ir apie visus trūku I praktikanto savijautos. Didelės dentai, lengva paaiškinti. Bufe ventojai prie to jau priprato, alaus", pigesnių konservų, įvai- na. Studentas kelių kapeikų ne papasakojame prašo, o bufetininkei, matyt, to mus. I atsakomybės jausmas gula ant te tiktai tradicinis kefyras, pie Matj apačioje bufeto patalpas resnių bulkučių... ir tereikia. — Viską padarysim, — paža I gydytojo pečių, versdamas jį neI nusiminti, vis ieškoti, stengtis nas, bulkutės (dažniausiai kie uždarė remontui, ir dabar kefy Seniai laikas būtų aprūpinti dėjo drg. Leckas. — Nuo šio Įkuo daugiau sužinoti. Kiekviena tos). Tiesa, yra kavos, plokštai ras pardavinėjamas skaitykloje. TAS PATS, KAIP IR KITUR bufetą vyniojamuoju popieriu pirmadienio pradėsim dirbti ge I darbo diena čia iškelia ne vieną nių, sudžiūvusios dešros, aukš — Per visą vasarą negalėjo •o- riau. I painų klausimą, kurį išspręsti mi. Nusiperka dešre Čiurlionio I bendrabučio bu lių, o suvynioti studentas ( padeda nuolatiniai ligonių stebė- tesnės rūšies saldainių, keleto suremontuoti, — piktinasi stu Taip ir nėr į ką. visus trūkumus la Ijimai, vyresniųjų patarimai ir fete tokie patys trūkumai, kaip ir eina suspaudęs dešreles ran- baiPasirodo, konservų, obuolių ir kita, dentai. nesunku pašalinti. Reikia tik I knygos, kurių pagalbos ne kartą rūšių veikė ir aukščiau minėtuose. Nėra Tiesa, vasaros metu čia I tenka griebtis. Tik pradėjus sa bet diena iš dienos vienas ir energingiau imtis darbo. bufetas, tačiau gretimai esąs įvairių rūšių uogienių, maisto kcje. vistoviai dirbti, pajunti, kiek tas pats. daug dar nežinai. O atsakomybė produktai, ypač duona — seni. Reido brigada: už žmogaus gyvybę visą laiką BE TRŪKUMŲ Visus bufetus produktais ap J. Nikltėnaltė — studen stovi už gydytojo pečių. rūpina „Tauro" valgykla. Nors tų profsąjungos buities sek Neseniai mano naktinio budė jimo metu į ligoninę atvežė sun bufetas Čiurlionio I bendrabu Nemaža trūkumų bufetų dar- toriaus narys. kiai sužeistą moterį. Dariau vis tyje yra arčiausiai valgyklos, ta be. Kalti vadovai, bet kaltos ir A. Lokcikas — studentų ką, ką galėjau, kad tik moteris Nuo rugsėjo penkioliktos pure grybas, valgomas sūdy čiau viską gauna paskutinis. pačios bufetininkės. Kodėl „Tau profsąjungos buities sektoliktų gyva — nes nuo pirmosios pri dienos Gamtos fakulteto skai- tas, kad visų rūšių pumpo- Nuo pirmadienio pradės atvežti pagalbos suteikimo daug toriaus narys. klauso: gyvens žmogus ar mirš, tykios patalpas užėmė ne- taukšliai valgomi tik labai ir sriubą, todėl studentai pagei ro" bufetuose gausu produktų, o J. Vaicekauskas — „Ta Po operacijos sužeistosios būklė įprasti ,,skaityto jai”. Ant ilgų jaunoje stadijoje, kad gelton- dauja, kad ją pristatytų visų kituose nėra? Argi negalima rybinio studento” korespon pagerėjo. tvarkingai išsirikiavo raudės kelmabūdės mitybinė pirma į jų bufetą. dirbti taip, kaip dirbama bufeteTapti geru chirurgu — kiek- stalų dentas ; i keturiasdešim vertė, aplamai, neaiški, kad vieno besispecializuojančio chi- daugiau negu žalsvoji musmirė — mirtinai rurgijoje gydytojo svajonė, Kas- ties įvairiausių rūšių grybų. dieninio, įtempto darbo dėka Tai augalų sistematikos būre nuodinga. svajonės virsta tikrove. Mes, jau lio narių suorganizuota jų pa Grybų parodą gausiai lan ni gydytojai, dirbame nuolatinėj čių rankomis surinktų grybų ko ne tik įvairių fakultetų prityrusių chirurgų priežiūroj. paroda. studentai, bet ir būsimlejl bio Praėjusiais mokslo metais žiuotl per Dzūkiją ir Suvalki Kaip ir kiekvienais metais, Prie kiekvienos grybų rū Asistuoti operacijos metu tenka logijos specialistai — Vil Universiteto centrinis dramos ją. Gastroliuosime su „Tita savo pagrindiniu uždaviniu šies — ' tvarkinga etiketė su ne kartą ir ne du, kol gauni niaus vidurinių mokyklų būrelis neteko šešių geriausių niko valsu”. Gastroles prade laikome darbą su daugiaveiks augalo pavadinimu ir trum moksleiviai. leidimą pats daryti operaciją. savo narių, baigusių universi dame jau šį sekmadienį. Tiki mėmis pjesėmis. Šiais metais Aš norėčiau palinkėti jaunes pais komentarais apie jo nau Atsiliepimų knygoje dau tetą. Todėl visa mūsų viltis mės, kad platesnis žiūrovų ra paruošime du veikalus. Vado niems draugams medikams rim dingumą ar žalą, apie jo mi gybė įrašų, teigiamai verti buvo nauji nariai, kurių nema tas padės mums augti, nes, vaujant būrelio vadovui akt. čiau padirbėti per praktiką, tybinę reikšmę. nančių šią savotišką ir įdomią žas būrys papildė mūsų gre kaip parodė ankstyvesnės iš J. Meškauskui, savo režisūri Aplankęs parodą, sužinosi, ypač vyresniuose kursuose, kada tas. Pateko pas mus patys ge- vykos — spektakliai duoti ei- nius gabumus mėgins ir kai parodą. pavyzdžiui, kad pienburnis kiekvieno galvoje jau nemažas riauslejl, patys gabiausieji — Įėję rajonų praėjo žymiai ge kurie būrelio nariai. Tai irgi P. Vidmantas paliepis — baltas, didele keteorinių žinių bagažas. IFF III kurso studentas Suba riau, negu mūsų Aktų salėje. labai svarbu, kadangi daugu čius, antrokės Budaitė ir Be to, numatome šiais me mas būrelio narių, baigę uni Strazdaitė, Chemijos fakulte tais aplankyti ir kai kurias versitetą, dirbs pedagoginį to pirmo kurso studentė Atko Vilniaus mokyklas bei įmo darbą, ir įgūdžiai, įgyti mūsų būrelyje, padės organizuoti ir nes. čiūnaitė. Dabar svarbiausia — ką Artėjant 40-sioms VLKJS vadovauti dramos būreliams Pir- ir LKP metinėms, ruošiamės mokyklose. veiksime šiais metais. S. Repšys miausia gastrolės. Šią vasarą paminėti šią garbingą sukaktį. VVU centrinio dramos apvažinėję Aukštaitiją, nuta Minėjimą suruošime pirmąjį būrelio pirmininkas rėme nors maža dalimi perva-lapkričio šeštadienį. BANANMED2IŲ PAUNKSMEJE kas tai? Vienas pakyla iš Juodoji jūrai Ją pamatėme Bet už stalelio ir Išblyškęs išne iš tolo, pro vagono langus. ria pro duris, kitas, trečias... Sviesi ir melsva ji visiškai Laivą supa. Vis daugiau ke susiliejo su dangaus žydryne. leivių tiesiog ant de Kažkuris pirmakursis nusivy- nio. Taisugula prasideda prozaiškoj'i lė: „jūros liga”. Gula ir „jūrel— O aš maniau, kad ji via! iš Lietuvos”. Horizontajuoda. . . geriau. Bet nežlūBatuml. Tarybiniai subtro- lioj padėty rlnt į tai, ne vienas savo piepikai. Palmių ir kiparisų alė tus jos, bananmedžiai. Pagaliau, nui. išmeta už borto. Neptūgatvėse augantys lauro me Laivo įgula iš nelaimingų padavimas. Iš tikrųjų, kalnų džiai. ' jų pasišaipo: (Tęsinys. Pradžia 21 nr.) grožis čia kai kur atrodo tie DVIEJOSE JŪROSE — Mariaki. siog pasakiškas. Tuo įsitiki Kaspija ir Juodoji! Koks Taip ir iki šiol kai kuriuos PRIE AUKŠČIAUSIO nome, važiuodami Karo keliu, nuostabus vanduo! Šiltas kaip ansambliečius „marlakais’ maudydamiesl srauniojoje arbata, tik sūrus. Taip ir ne EŽERO vadiname. Aragvoje. sinori plaukti į krantą. Ban Armėnai sako: „Sevanas gos kaip daržinės stogas. Sau PAS SIPKOS DIDVYRĮ — tai aukščiausias iš gra VISŲ NUOSTABIAUSIA lė taip ir neria tris odas. Bažiausių Ir gražiausias iš aukš tumlo, Suchumio, Gagrų papSimtus laiškų kas dieną at Po Sevano ir Gruzinų Ka lūdymiai čiausių ežerų.” 1800 m. virš labai akmenuoti. jūros lygio, apsuptas rusvų ro kelio mes nebelaukėme ko Akmenys įkaitę vos ne iki neša Konstantinui Vlkentjevlkalnų, padabintas vandens pa nors dar gražesnio. Tačiau raudonumo, ir vargas basam. čiui Chrutskiul. Ant vokų la viršiumi šliaužiančiais debesi Kaukazas mums ruošė siurp — Kad taip čia pasiėmus koniškas užrašas: „Novorosijsmis — didingas ir gražus mė rizą. Juo pasirodė kelionė į Palangos smėliuko, — sude kas. Sipkos didvyriui”. Bul garijos, Lenkijos, Rumunijos, lynasis Sevanas. Išlipę iš ma Ricos ežerą. juoja ne vienas. Tarybų Sąjungos darbo žmo — Tai yra gražiausia, ką šinų, ilgai gėrimės šiuo tikru AUKOS NEPTŪNUI nės rašo vieninteliam gyvam kalnų stebuklu. Gėrimės tylė aš mačiau Kaukaze. — Čia galima tapti poetu. Didžiulis garlaivis „Ukrai istorinių mūšių prie Sipkos dami, nes nerandame žodžių — Jaučiuosi kaip pasakų na” Išplaukia iš Soči uosto. liudininkui. susižavėjimui išreikšti. Entuziastingai priimam pa Mes pasiruošę gėrėtis vienuo Lyg kregždžių lizdai ant šalyje. — Nerandu žodžių. . . likos valandų kelione jūra. siūlymą susitikti su šiuo istoplikų Sevano salos uolų stūk Šitaip kalbėjome, važiuo Visi žvalūs, tarsi jūrininkai, rlniu žmogumi, Novorosljsko so du maži ir nepaprastai se ni vtenuolynukai. Kadaise dami į Ricą ir gėrėdamiesi vaikštom po denį. Alkani už kultūros ir poilsio parke ant šiuo gamtos grožiu gėrėdavo kalnų vaizdais. Kelias vingia pildo restoranus. Plaukiame. suoliuko radome mūsų belau kiantį guvų ir si vlenuollal-atsiskyrėliai. Da vo šlaitais ir tarpekliais, nėrė tvirtą senuką. bar saloje baltuoja sanatori prarajomis. Kartais atrodyda vo, kad važiuojame tiesiai į Sunku patikėti, jos, poilsio namai. kad šiam žvaliam, Sevano vanduo skaidrus, stačią kalnų sieną, bet, praenergingam senešaltas. Bet kas Išturės neišsl- lindę užmaskuotą plyšį, atsi llui, penkių karų jos išlaisvinimo iš turkų prie bią kalnų šalį, mes vėl prisi maudęs ežere-gražuolyje! Iki duriame ties putota kalnų mename tai, ką matėme įdo upe. O kokios uolų spalvos! veteranui — 104 spaudos ženklu. vakaro karstėmės po uolas, Mes maloniai nustembame, maus. Daug ko nesuspėjome, metai. Koks milžiniškas kalnų aukš skynėme kalnų gėles. tis, nepalyginamas su jokiu Chrutskis pasa- sužinoję, kad Chrutskis gimė ar tiesiog dėl vietos stokos koja prisiminimus ir augo Vilniuje, vedė vilnie negalėjome papasakoti. Tai Lietuvos „gigantu”, Koks KUR KALNAI iš kovų prie Sip tę. Senelis džiaugėsi po tiek galite išgirsti iš pačių an mažytis atrodytų mūsų Pun DANGŲ REMIA kos, apie jaudi daug metų susitikęs savo sambliečių. Paprašykite, ir tukas šalia bet kurios šių Papasakojome jie mielai jums papasakos nantį viešėjimą „zemliakus”. Tbilisyje mums papasakojo uolų! Bulgarijoje 1955 apie Vilnių, kaip jis išaugo apie įspūdinguosius vakarus Kai vieno kalno viršūnėje padavimą labai populiarų ir pagražėjo. Vakare Chruts Tbilisyje, apie saldųjį Anapos apie Gruzijos grožį. Labai se subaltavo sniego lopai, atsira metų vasarą. Jis kis stebėjo mūsų koncertą. vyną, apie Kaukazo miestų nlai, kai dievas dalijo tau- do tokių, kurie nepatikėjo, apsivilkęs bulga grožį, žmones, apie naujai už kad tai sniegas. Tokiame karš žemes, gruzinams jos toms TO NEPAMIRŠIME megztas draugystes, apie visa, rų dovanota nau sodrios žatyje, šalia tokios pritrūko. Ėmė tada dievas ir ja kariška unifor Kelionė pasibaigė. Toli už ko neužmiršome ir ko negali atidavė jiems nuostabų kalnų lumos? Ne. Tai tikriausia ma užmiršti. kraštą, kurį buvo1 pasilikęs smėlis! ma, ant krūtinės kelių tūkstančių kilometrų Ir štai — Rica! Rami, žydpasiliko svetingas ir gražus sau ir kuriame ketino įkurti žėri medaliai, ke E. Zavialovaitė, ra, kalnų suspausta, mažutė, Kaukazas. Šiandien, mintimis žemės rojų. purė su BulgariR. Kubilius žėrinti kaip brangakmenis! sugrįždami atgal į šią nuostaNe be pagrindo gimė toks
MŪSŲ INTERVJŲ
STUDENTAI PIETAUJA
Skaitykloje—grybai
Ką veiks šiais metais musą artistai?
SPORTAS * SPORTAS * SPORTAS Tarpfakultetinės rankinio pirmenybės
V. SIRUTYTĖ IR R. SAULYTIS — Į TARPTAUTINES! Neseniai Klaipėdoje pasi baigusiose asmeninėse-komandinėse „Žalgirio’1 draugijos stalo tenisininkų varžybose dalyvavo du mūsų universiteto sportininkai — V. Sirutytė ir R. Saulytis. V. Sirutytė lengvai pateko į finalą, kur iškovojo trečią vietą. R. Saulytis, pralaimė jęs TSRS čempionui R. Paš kevičiui, taip pat ir sporto meistrui V. Baltakiui, užėmė trečią vietą. Bet ir trečios vietos užtikrino jiems teisę vykti į Lenkiją draugiškiems susitikimams su kaimyninės šalies stalo tenisininkais.
ŪMIEJI ČEMPIONAI Užvakar prasidėjo 1958/59 galas (40,38 m) (Gamta). 800 m. m. XII kompleksinės spar m moterims to paties fakulteto takiados lengvosios atletikos studentė Narbutaitė (2:45,0). pirmenybės. 1500 m bėgime vyrams — Paaiškėjo pirmosios dienos Žygaitis (4:26,4), šuolyje į tolį rungčių čempionai. moterims — Jurskytė, abu Varžybų pradžia laimingiau Medicinos. Į aukštį vyrams— sia buvo Medicinos fakulteto Vaupšas (1,75 m), Istorija-filostudentams, kurie po pirmos loglja. varžybų dienos užtikrintai pir Pirmoji varžybų diena pasi mauja. žymėjo dideliu neorganizuotu1958/59 m. m. lengvosios mu, kas nedaro garbės nei atletikos čempionų vardus iš USK, nei varžybų vyr. teisėjui kovojo: 100 m bėgime mote Sabeckiui. rims Jurskytė (12,8), vyrams Plačiau apie pirmenybes — Rusinovas (11) abu Medi skaitykite sekančiame mūsų cinos. Diskas vyrams — Gai- laikraščio numeryje.
NAUJA PAMAINA Po įvykusių tarpfakultetinių pirmų kursų studentų krepšinio varžybų, į univer siteto krepšinio rinktinę buvo įtraukti nauji žmonės. Dauge Į tautosakininkų vakarą rin štai visiems žinoma daina — lis iš jų atėjo su II atskyrio rezultatais. Rinktinė pasipildė kosi ne tik būrelio nariai, bet „Kas subatos vakarėlį”. Ją 12 naujų žmonių, kurie yra ir tie, kuriems miela liaudies dainuoja visa auditorija. O pertraukos metu links pilni noro ir ryžto dirbti. kūryba. Šią vasarą tautosakos rin mus savos kūrybos eilėraščius kėjai surengė 6 ekspedicijas skaito A. Girdenis, I. Blluvaipo įvairius Lietuvos rajonus. tė, A. Rosinas ir kt. Nepastebimai prabėgo ke Jie surinko daug įdomios ir letas valandų. Laikas mieląjį mo, valios, ištvermės. Dešim vertingos medžiagos. Ekskursijos dalyvė I. Luk svečią išlydėti. Įdomiam vaka tis, šimtus kartų kartoja tuos pačius pratimus. Pirmieji šytė pasakojo kelionės nuoty rui atminti B. Grincevičiūtel kruopštaus darbo rezultatai kius, apie susitikimą su liau įteikiamos gėlės ir tautinė jau pasirodė. Pirmaatskyri- dies pasakoriais, dainininkais, juosta. B. Grincevičiūtė sunlnkas N. Šarkis dabar yra medžio drožėjais ir meninin jaudinta. — Būtinai dar kartą pas vienas stipriausių respubli kais. Įdomių liaudies padavi kos gimnastų. Tačiau to mų patelkė G. Bartkus, daly jus apsilankysiu, — pažadėjo ekspedicijoje Plungės išeidama. maža, N. Šarkis treniruo- vavęs rajone. Net ir norint, nuobodžiauŠiltais plojimais vakaro da ti vakaro metu nebūtų likę lyviai sutiko respublikos nusi laiko. Žaidimai, šokiai, ratepelniusią artistę B. Grlncevi- liai keitė vienas kitą. Šoko čiūtę. Ji atnešė į auditoriją visi. Net mūsų gerbiami dės puikią dovaną — liaudies dai tytojai trypė polkutę. O kas nenorėjo šokti — nų melodijas. Skambėjo pa prastos, tačiau taip visų mė valgė obuolius. Jų čia visas maišas stovėjo auditorijos vi giamos liaudies dainos. — Niekas neprilygs dainai, duryje. — Taip linksma filologijoj kai ją dainuoja pati liaudis, — sako B. Grincevičiūtė. — seniai bebuvo, — dalinosi įspūdžiais besiskirstydami stu Dainuokime visi! Iš pradžių nedrąsiai, nedar dentai. J. Vaičkus niai užtraukia studentai. Bet
Tokio vakaro seniai nebuvo
Rankinis 7X7, dažnai dar■ kyti prieš veržlias ekonomis vadinamas „mažuoju ranki tes ir jos pralaimėjo rezulta niu”, mūsų respublikoje kul tu 3:0. Dėl III-IV vietų sutivuojamas neseniai. Jį pradė• sitiko gamtininkės ir filolo Praėjuslais metais mūsų jo žaisti prieš porą metų, ta gės. Permaininga kova baigė čiau šis žaidimas dėl savo si lygiomis (2:2). Chemijos ir gimnastas - pirmaatskyrininjudrumo, greitai besikeičian Teisės fakultetų, moterų ko kas N. Šarkis dalyvavo Lie čių žaidimo situacijų, tampa mandos pirmenybėse nedaly- tuvos aukštųjų mokyklų spar takiadoje. Surinkęs daugiau kasmet populiaresnis. Pagal vavo. žaidimo charakterį „mažasis Vyrų grupėje jau pirmose sia balų, jis tapo respublikos rankinis” (7X7) mažai kuo rungtynėse gerai pasirodė aukštųjų mokyklų gimnasti skiriasi nuo „didžiojo ranki Teisės, Medicinos ir Fizlkos- kos čempionu. Šiuo metu N. Šarkis, patynio” (11X11), tačiau žaidė matematikos fakultetų koman jai, gerai žaisdami rankinį dos. Įtemptai ir permainingai (11X11), ne visada lygiai vyko jų tarpusavio susitiki gerai žaidžia rankinį mai. (7X7). „Mažajame” privalu Fizikos-matematikos fakul mą turi tie žaidėjai, kurie yra teto rankininkai pirmą kėlinį judresni, geriau valdo kamuo prieš medikus laimėjo (6:2), lį, greičiau orientuojasi žaidi bet antrame kėlinyje fizmatai, me. per daug skirdami dėmesio Universiteto tarpfakulteti puolimui, visai užmiršo gyny nės rankinio 7X7 pirmenybės bą (be to, bereikalingas ko buvo trečiosios. Analizuojant mandos blaškymasis ir nervipaskutiniąsias varžybas, reikia nimasis) ir.. nugali medikai pripažinti, kad daugumas ko 8:7. mandų žaidė geriau: naudoja dėl pirmosVyrų grupėje .... spartų tempą, drąsiau žaidžia antros vietos susitiko Teisės » prie linijos; daugumas meti ir Medicinos fakultetų rinkti mus atlieka šuolyje, kas ir nės. Sį kartą teisininkai su būdinga „mažajam rankiniu!”. žaidė užtikrintai ir nugalėjo Eksponatai-obuoliai ir kriaušės Visų komandų pagrindinis rezultatu 10:3. Dėl trečios— Ar daug jūs žinote taniniai akmeniniai, čigonai, trūkumas — tas, kad blogai ketvirtos vietos kovojo Fiziakero, raudonieji krebai, gra mėto iš smailių kampų, žai kos-matematikos ir Ekonomi- rūsio trenerio J. Masanduko jasi toliau, įsisavina meistrų obuolių rūšių? Jei norit sužinoti, aplanky žieji iš Hernhuto. džia daugiausia per „centrą”, kos fakultetų komandos. Fiz padedamas, kelia savo meist programos pratimus. Valia Vaisiai išauginti universite veda siaurą žaidimą, tuo pa matai, žaisdami ne pagrindinės riškumą. Po tris-keturis kar visur nugali, todėl mes tiki kit Gamtos fakultete atidary čiu palengvindami priešingai sudėties, pralaimėjo rezultatu tus savaitėje, jį galima maty mės, kad mūsų sporto meist tą vaisių parodą, kurią suruo to botanikos sode, Vytėnų So 9:12. Penktą vietą užėmė ti sporto salėje atliekant pra rų šeima pasipildys dar vienu šė darvinizmo ir genetikos dininkystės - daržininkystės komandai gynymąsi. bandymų stotyje, Vilniaus Že katedros. Moterų grupėje jau po pir chemikai, o šeštą — labai timus ant žiedų, skersinio, ly nariu. Ant stalų išdėlioti įvairiau mės ūkio technikumo, prof. Nuotraukoje: N. Šarkis mųjų rungtynių paaiškėjo, siĮpnai pirmenybėse pasirodę giagrečių. . . Kiekvienas apsi kad visos komandos yra be Istorijos-filologijos fakulteto sukimas, kiekvienas judesys kalbasi su treneriu J. Ma- sių formų ir įvairiausių spal- Ivanausko, kolūkiečio ŽulkeL. Rulklo nuotr.vų obuoliai: černoguzas, an- vičiaus soduose. veik vienodo pajėgumo ir iš rankininkai. Gamtos fakulteto reikalingas didžiausio tikslu- sanduku. anksto spėlioti kas bus šių komanda dėl nežinomų prie pirmenybių nugalėtojas, buvo žasčių pirmenybėse nedalyva sunku. Kovingai pirmenybes vo. Baigiant norisi pasakyti, pradėjo ekonomistės. Pirmose rungtynėse pogrupyje nugalė kad ne visi fakultetai rimtai jusios stiprią Gamtos fakulte žiūrėjo į šias varžybas. Daž to komandą (3:1), o vėliau nas komandų vėlavimasis, vie Fizikos-matematikos fakulteto nodos tvarkingos uniformos rankininkes (4:0) iškopė į fi- nebuvimas, . darė pirmenybes ralą. Netikėtai pasibaigė kito neorganizuotas, Ypač blogą pogrupio moterų rungtynės įspūdį paliko Istorijos-filolotarp medikių ir praeitų metų gijos , fakulteto komanda, kuri nugalėtojo — Istorijos-filolo dažnai išeidavo į aikštę nepilIšrašas be vienodos gijos fakulteto. Medikės sužai nos sudėties, VVU komjau dė pakiliai, kovingai ir pel- sportinės : aprangos. Pirmeny nimo štabo nytal laimėjo rungtynės (6:4). bių organizavimui ir jų pra pranešimo: Finale dėl pirmos-antros vedimui ■ beveik jokios pagal vietos susitiko Ekonomikos ir bos neįuteikė USK rankinio Šiemet bai (pirmininkas G. BlaMedicinos moterų komandos. sekcija i gęs VVU Eko : Šį kartą Medicinos fakulteto žaitis). : P. Urbonas, nomikos fakul varžybų vyr. teisėjas rankininkėms nepavyko atsilaitetą Lietuvos Respublikinės valstybinio ban ko kontoros kreditų inspek torius gerb. drg. Maksima vičius 1958 m. rugsėjo 14 d. du kartus lindo pro tualeto lan gą į šokius. Buvo girtas, troško muštis. — O kuo aš blogesnis už riesuduotl mane išmetusiam Maksimavičių? — klausia dip- štabo nariui, neišmušti dviejų lomantas-ekonomistas Kavoliū langų Ir veatjlJurtl Filologų rankininkai. Kažin, ką drg. Kavoliūnas nas. — Ir aš tuoj baigsiu uni versitetą. Tai kodėl gi ir man šiuo būdu baigs — universi neateiti į šokių salę girtam, tetą ar studentautojo karjerą? NUGALĖJO EKONOMISTAI Neseniai sporto katedra su- kultetų komandose gausiai da Redaktorius S. MAKAUSKAS organizavo tarpfakultetinį lyvavo ir pirmakursiai. Medici krepšinio žaibo turnyrą. Nuga nos fakulteto penketuke žaidė Studentiškos kepuraitės už-sakomos Universiteto^ profko lėtojų vardus iškovojo Ekono net trys pirmo kurso studen mitete kasdien nuo 15 vai. ikil8 vai. Reikia pristatyti są rašą, nurodant kepuraičių nu merius. mikos vyrų ir moterų penketu tai. Kepuraitės kaina 60 rb. Profkomitetas kai. Reikia pasakyti, kad fa-
VALIA NUGALI
Kaip jums
LV 11626 Užsak. Nr. 1557 Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
LV 11072