AI ir tu dirbai? — VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! klausinėjo vienas kitą ilgesnį laiką nesimatę draugai, pažįstami. — O kaipgi! Dirbau. Taip šeštadienio vakarą kal bėjosi žmonės, kurie vasarą išmoko naujų specialybių. Juk tiesiog pavydėtina būti, pa vyzdžiui, filologu ar teisinin ku, bet turėti ir mūrininko, velėnuotojo, betono maišytojo „teises”. Daug susirinko to tvirto ir darbštaus jaunimo į savo tradicinę šventę—į res V w -------------------------publikos aukštųjų mokyklų VILNIAUS VALSTYBINIO KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, studentų, dirbusių komjauni PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS mo vasaros darbų stovyklose, II sąskrydį. Merginos, vy 1958 m. spalio 2 d. ketvirtadienis Kaina 20 kap. rai — atstovai iš Politechni Nr. 23 (301) kos instituto, Universiteto, Šiaulių ir Vilniaus pedagogi nių institutų, Ve terinarijos ir Že mės ūkio akade mijų. Išdalinami su venyrai — ženk— Per šimtą dienų Daugų pirmininką, kaip įpratome Jį rajone pastatyti kultūros na vadinti, norėdami dar kartą mai, pradėta statyti karvidė. paklausti, ar pamatai neObelių rajone pastatytas šil grlūna. . . tadaržis, išlieti sandėlio, pie — Ne, ne! — garsiai Juo ninės pamatai. O sekančiais kiasi pirmininkas ir stipriai metais pieninę ir sandėlį baig spaudžia rankas. — O jūsų sime statyti. Vievio rajone nuotaika nė kiek nepasikeitė pradėsime statyti vaikų na — priduria, matyt, prisimi mams mokyklą. nęs, kad mes niekada nepraPo mūsų ansamblio koncer leisdavom progos „pašposyt”. to LLKJS CK studentų sky — Verčiau sakykit, kam par riaus vedėjas drg. Petrauskas vežti linkėjimų? skaito nutarimą apie geriau — Tai gal. . . — nutęsia sių melioratorių, mūrininkų, Vaitkus, ir visi sukikena. betonuotojų apdovanojimą Suprantam, kad jis nori užsi LLKJS CK Garbės raštais ir minti apie abiturientes. asmeninėmis dovanomis. Pui — Parvežkit joms. .. Ir kus darbo įvertlnimasl į sce šeimininkei. . . būryje. Kolūkio pirmininkas Bagdonas linksmame ną kviečiami šiauliečiai, kau Daug ką prisiminėm, apie niečiai, vilniečiai. Savo ge- daug ką pakalbėjom. Labai liukai, kuriuose įspausta stovyklose dirbtų ne vienos rlauslems draugai katučių ne džiaugėmės, kad kolūkiečiai aukštyn kylanti rausvų plytų specialybės studentai, o kelių gaili. Garbės raštus ir dova liko mumis patenkinti. Ne specialybių arba net kelių siena, apgaubta žaliomis šake aukštųjų mokyklų. Bet tai, nas gauna mūsų universiteto svarbu. kad ten. Šniukštų lėmis. Viršuje penkiakampė deja, praėjusią vasarą neįvy ko. O kol kas? . . žvaigždė ir data: „1958”. O kol kas nebloga susitik Prie vėliavų išsirikiuoja melioratorių uniforma apsiren ti nors ir čia, salėje, nuošir džiai pasikalbėti, pasidalinti gusi garbės sargyba. Atrodo, įspūdžiais, kurių, kaip atrodo ką tik baigta darbo diena, ir iš veidų, netrūksta. Nuotrau nuvargę vyrai sugrįžo paval koje matome Kauno Politech nikos instituto, Žemės ūkio gyti ir pailsėti. . . akademijos, mūsų Universiteto Žilinai! Kuris gi iš filologų Pedagoginio instituto stu neprisimena šimto dienų, pra ir dentus talkininkus pokalbio leistų prie kolūkio kultūros įkarštyje. namų statybos, kuri paliko Buvo ir trūkumų, tačiau. . . daug įspūdžių visiems staty — Kiek daug padaryta! bininkams, o labiausiai, tur Kiek daug kalbų sukėlė stu būt, Algiui Daunoravičiui. dentų darbas! — matosi, kaip Brigadininkas, mūrininkas, Jaudinasi pirmininkas Bagdo šoferis, tinkuotojas — štai to nas, dėkodamas už šaunų darbą. — Apie juos kalbėjo studentai: O. Minkevičiūtė, A. kaime, paliko kas suplyšusius net visa rytų Lietuva. Ir da Daunoravičius, J. Buitkus, V. batus, kas sudilusias kelnes bar, kai stovyklos vėliava nu Andrijauskas, P. Setkauskas — kitąmet su kitom atvažiuo leista, kolūkiečiai dažnai atei ir kiti. sim. na prie šiltadaržio, prie san Pasibaigus susirinkimui, — Ar tikrai atvažiuosit? dėlio ir pieninės pamatų. Pa mes, dirbusieji Bagdono va — Atvažiuosim, būtinai at laužo. pačiupinėja: ,,Ar , ne dovaujamame kolūkyje, sku važiuosim. grius?". . Kur tau, pamatai bame į auditoriją pas savo E. Matviekas nė nemano griūti. .. Ir salė suskardena gardžiu juoku. Visi klausomės įdomios KPI studento Leonavičiaus kalbos (melioracijos stovykla Paežerių kolūkyje, Vilkaviš Ne tiek svarbu tai, klek tai. Aktyviai dalyvaudami kio rajonas). Jis sako, kad su Sėkmės, Algi! jais kartu šiemet dirbo Kui- Ekonomikos fakulteto SMD SMD veikloje, studentai Įgy byševo Politechnikos instituto taryboje narių, o tai — gyva ja nemažą savarankiško stu kį Algį prisimena visi filolo studentai: „Tai padeda ne tik ar apmirusi pačios draugijos dijavimo ir medžiagos rin gai, dalyvavę statybose. kimo patyrimą. Šis patyrimas lenktyniauti, bet ir draugau veikla. Nudžiungame, pamatę už ti”. Nors darbas dar tik prade jiems daug padeda, rašant kū prezidiumo stalo brangų sve — Musų stovyklos turi bū damas, bet galima sakyti, kad rinius ir diplominius darbus. čią, Obelių rajono V. Kudir ti ne tik darbo, bet ir poilsio, judėjimas gana žymus. DAR VIENAS BŪRELIS kos vardo kolūkio pirmininką —- sako VPI studentas StriKad studentams reikia do Bagdoną, pas kurį lygiai prieš kaitis. Jis siūlo paskelbti krei VERTINGI DARBAI mėtis ir patiems rašyti dar penkias savaites atšventėm iš pimąsi į Lietuvos studentiją, Praėjusiais metais — dvi bus jų specialybę liečiančiais leistuves. kad sekančiais metais atsiras konferencijos, Eko- klausimais — pačių ekono Pirmasis kalba LLKJS CK tų dar daugiau entuziastų pa mokslinės sekretorius drg. J. Petkevi dirbėti kolūkiuose. Auditorija nomistal patelkė išsamių, tu mistų nuomonė. Tačiau iki šių rinčių praktinę vertę darbų. mokslo metų pramonės ir pre jam pritaria. čius. Nespėja prabilti universite Studentas Grigeievičius išnag kybos specialybės studentai — Kas geriau: keliauti po Kazachstaną, grožėtis snieguo to IFF komjaunimo biuro sek rinėjo mūsų valstybinio biu neturėjo konkrečios veikimo tomis kalnų viršūnėmis, rink retorius Daunoravičius, o sa džeto vaidmenį atkuriant res programos. Dabar gi šios spe publikos liaudies ūkį, studen cialybės studentai užsiiminėja ti tautosaką ar statyti kol lėje nuaidėjo plojimai. tė Žllytė ieškojo naujų formų specseminaruose. Tokiu bū ūkiui kultūros namus? Viskas .maisto pramonės valdyme. Šie du, be finansų ir politinės gerai, svarbu tik — padaryti darbai gausūs naujomis minti ekonomijos mokslinių būrelių, visuomenei naudingą darbą. mis, įtikinančiais pavyzdžiais. pradėjo darbą pramonės ir Ši tradicija — dalyvavimas Ypač ryškus Zilytės darbas. prekybos specialybės moksli vasaips darbuose — gimė Jau pati darbo tema reikalavo nis būrelis. 1951 metais, kai KPI studen ne tik gyvenimiškų pavyzdžių, tai nutarė vasaros atostogų RESPUBLIKOS bet ir kūrybiško išsprendimo. dienomis pastatyti kaimo hid KETURIASDEŠIMTMEČIUI Siūlydama sumažinti valdymo roelektrinę. Taip išaugo Gūb aparatą, drg. Zilytė pasirodė Dabartiniu metu fakulteto rių, Antanavo HES. O 1957 esanti visai teisi, jos iškeltas SMD uždavinys — kuo dau m. buvo organizuojamos jau problemas reikėtų įgyvendin giau temų, nagrinėjančių Ta 7 oai bc stovyklos, kuriose ti. rybų Lietuvos nueitą kelią. dirbo apie 1300 respublikos Šie (ir ne tik šie) moksli Reikalingą darbą dirba ketstudentų. niai darbai pripažinti tinka virtakursis S. Razma, nagri Sekančiais metais drg. Pet mais į studentų mokslinių nėdamas liaudies vartojimo kevičius siūlo statyti daugiau darbų rinkinį, ruošiamą spau kilimą Lietuvoje nuo 1918 kultūros židinių, siūlo išplėsti dai. metų, o penktakursis Maniustovyklas. Vadovaujant dėstytojams šls rašo apie popieriaus pra — Gerai, kad ant pamatų Daukšai, Gregorauskui, Rage- monės išsivystymą tarybiniais palieka įrašai: „Statė VVU”, vičiui, mokslinius darbus rašo valdžios metais respublikoje. „Statė KPI”! ir trečio kurso studentai. O Dažniausiai naudojama darbų Daugelis sąskrydžio daly Pora žodžių radi o klausyto juk anksčiau mokslinius dar medžiaga — archyviniai do vių kalbėjo apie tai, kad ge jams. bus pateikdavo tik baigę uni kumentai, iš kurių studentai ra būtų, jei vasaros darbų A. Šarkio ir B. Butelio nuotr. versitetą studentai, diplomanapibendrins pasiektus respub-
T
DRAUGŲ SUSITIKIMAS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNI VERSITETO REKTORATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS KARSTAI SVEIKINA „TARYBINIO STUDENTO” DARBUOTOJUS SU 300 NUMERIO IŠLEIDIMU.
Pastaruoju laiku „Tarybinis studentas” tapo mėgiamu mūsų studentijos bičiuliu. Laikraštis gyvai atspindi daugiapusišką, Įdomų studentų gyvenimą, kurį atvėrė tarybi nė santvarka. Laikraštis sėkmingai prisideda prie studen tijos komunistinio auklėjimo. „Tarybinis studentas” vykdo rimtą darbą, ugdydamas žurnalistų Įgūdžius ir meistrišku mą. Jaunųjų specialistų paruošimo gerinimas iškelia laik raščio kolektyvui rimtus uždavinius, giliau nušviečiant mokymosi proceso klausimus, kovojant už išspausdintos medžiagos veiksmingumą. Laikraštis turi sustiprinti vado vavimą Universiteto sieninei spaudai. Rektoratas ir visuomeninės organizacijos reiškią tvir tą Įsitikinimą, kad darnus „Tarybinio studento” darbuoto jų kolektyvas susidoros su jam iškeltais uždaviniais, pada rys laikraštį dar įdomesnį ir kovingesnį. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS
Vilnius, 1958 m. rugsėjo mėn. 30 d. Ryšium su .Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo uni versiteto rektorato, partinio biuro, komjaunimo ir profsąjun gos komitetų organo „Tarybinio studento” 300-jo numerio išleidimu ir žymint laikraščio kolektyvo nuopelnus nušvie čiant įvairiapusišką universiteto gyvenimą bei ugdant stu dentų idėjinį sąmoningumą, reiškiu padėką ir linkiu to lesnės sėkmės šiems aktyviems redakcijos darbuotojams: Barysui Arnoldui — III k. žurnalistui, Grigaliūnaitei Eleonorai — III k. žurnalistei, Krapui Robertui — III k. žurnalistui, Krivickui Sigitui — III k. žurnalistui, Lozuraičiul Albinui — dėstytojui, Makauskui Stasiui — dėstytojui, Pečenlkovaitel Vladai — 11 k. lituanistei, Petrauskaitei Vidai — V k. žurnalistei, V k. žurnalistei, Povilaitytei Vidai Sapagovaitei Elenai — IV k. matematikei, šaduikytei Nijolei — III k. žurnalistei, Šarkiui Algiui — IV kurso žurnalistui, Stepšiui Juozui — V k. lituanistui, Vaicekauskui Juliui — II k. žurnalistui, Virpšaitel Tecei — III k. žurnalistei. Šluos asmenis apdovanoti Universiteto Garbės raštais. REKTORIUS
Universiteto partinėse organizacijose Rugsėjo 24 d. Įvyko Eko nomikos mokslų fakulteto partinės organizacijos ataskai tinis susirinkimas, kuris ap svarstė esmingiausius fakulte to gyvenimo klausimus. Apie mokymo-auklėjlmo darbo pagerinimą, mokslinį-tiriamąjį darbą, politinio vado vavimo visuomeninėm organi zacijom: sustiprinimą. Susirin-
Ką dirba Ekonomikos fakulteto SMD likos laimėjimus ir svyravi mus Įvairiais laikotarpiais. Savo darbus jie pateiks gruo džio mėnesį sukakties pro ga įvyksiančioje mokslinėje konferencijoje. Jau šiomis dienomis specia lybės būrelyje bus išnagrinėta penktakursio Merčaičlo moks linis darbas „Gyventojų natū ralaus judėjimo rodikliai”. Tai studento diplominis dar bas, kurį vertins ne tik dėsty tojai, bet ir draugai studen tai. * * * Taigi, ekonomistai dirba. Ar reiklūs jie sau, ar viską padaro, ką galėtų padaryti? — Blogai mes organizuo jamės, savo narių nesuskaičiuojam, — sako buvęs SMD tarybos pirmininkas Martyšius. — Neblogai būtų, jei draugijos nariai turėtų pažy mėjimus. Gal tada tvirtesnis būtų mūsų būrys. Skundžiamasi dėl narių ne pastovumo, prisipažįstamą, kad ir studentų mokslinių darbų leidimo paruošimas perduodamas vis naujai kar tai. papildžiusiai fakulteto SMD gretas. Kodėl gi taip? — Kalti ir mes patys, bet nė kiek nepadeda ir centrinė universiteto SMD taryba. Žinoma, kaip galima reika lauti padėti dirbti tą, kuris pats nieko neveikia. Ar nerei kėtų ekonomistams pirmie siems pajudinti centrinę SMD tarybą savo iniciatyva? M. Jakaitė
kime kalbėjo komunistai dės tytojai: Boreikaitė, Butkevi čius, Goldblatas, Kaminskas, dekanas Pauliukonis, studen tas Urlakis ir kiti. Susirinkime buvo išrinktas naujas partinis biuras.
* * * Medicinos mokslų fakulteto partinės organizacijos ataskai tinis-rinkiminis susirinkimas, įvykęs rugsėjo 24 d., išrinko biuro sekretoriumi drg. Nek rašą, pavaduotoju — drg. Juršą.
TSRS LIAUDIES ARTISTO lUBILIEMdS
Šeštadienį Valstybinėje Fil harmonijoje įvyko TSRS liau dies artisto J. švedo 50-ties metų iškilmingas minėjimas. Jubiliatą sveikino ir mūsų ansambliečiai. Nuotraukoje: Vida Zizaitė įteikia jubiliatui tradicinį py ragą. B. Bučelio nuotr.
Būsime brigados nariais Teisės mokslų fakulteto studentai — aktyvūs pagalbi nės milicijos brigados nariai. Jurėnas, Abromaitis, Pliugžma, Burokas, Pallukėnas ir kiti nekartą padėjo milicijos darbuotojams sulaikyti nusi kaltėlį, išaiškinti vieną ar kitą nusikaltimą. Tuo jie gi lina savo praktinius įgūdžius ir atlieka naudingą darbą, ko'vtojant su Vilniaus miesto chuliganais, spekuliantais ir kitais visuomeninės tvarkos ardytojais. Daug daug Teisės mokslų fakulteto studentų-komjaunuolių ir nekomjaunuolių — susirlnko-4 atvirą komjaunimo organizacijos susirinkimą. Į svečius pas studentus buvo pakviestas Vilniaus miesto milicijos skyriaus darbuotojas drg. Komendantas. Jis pasa kojo apie šiuolaikinius nusi kaltimų atidengimo metodus Vilniaus mieste. Nors mūsų tėvynė, mūsų gyvenimas diena iš dienos darosi gražesni, bet vis dar atsiranda šešėlių, kurie sten giasi drumsti darbo žmonių laimę. Tai dažniausiai buržua zinės liekanos ar klaidingo, nevykusio auklėjimo rezulta tai. Vis dar pasitaiko vagys čių, spekuliacijos bei sukčia vimo atvejų, ir milicijos dar buotojų uždavinys yra susek ti visa tai ir užkirsti kelią ateities nusikaltimams. Su dideliu atidumu klausė si studentai drg. Komendanto pasakojimo. Ypač buvo domi masi garsiąja pereitų metų gruodžio mėnesio byla. Du „Elfos” fabriko darbininkai Pankratovas ir Dvoriankinas geležinkelio stoties rajone nu žudė milicininką Gintautą. Nužudymo tikslas — įsigyti ginklą. Nors nusikaltėliai bu vo jauni, aštuoniolikmečiai, tačiau veikė labai apgalvo tai. Net į milicijos rėmėjų būrį buvo įstoję. O įvykdę nusikaltimą, mėtydami pėdas, aplankė visus miesto rajonus, važiavo daugybe autobusų. Ir vis tik milicijos darbuoto jai per, palyginti, trumpą
Komjaunimo 40-ųjų
metinių garbei
Ataskaitinio susirinkimo laiką nusikaltimą atidengė. metu mūsų Universiteto Vy Buvo apklausinėta keletas rų choras nutarė šiemet kuo žmonių, kurie matė tą vaka daugiau koncertuoti. rą milicininką Gintautą. .Vie Papildęs savo repertuarą na mergina pasakė mačiusi šalia milicininko ir milici naujais kūriniais (J. Švedo jos rėmėjų būrio narį Dvo- „Balnok, tėveli”, Guno „Ka riankiną. Operatyvinė grupė reivių maršu” ir kt.), kolek nuvyko pas jį. Rado abu jau tyvas pirmąją savo išvyką į nuolius. Milicijos darbuotojai rajonus pašvenčia VLKJS buvo numatę tik apklausimą, 40-mečio garbei. bet baimė jaunuolius išdavė. Spalio 11 d. bus koncer Į klausimą; „Kur gink tuojama Širvintose, o 12 d. las?” šie nesvyruodami at kuriame nors gretimame rajo sakė — „Po lova”. ne. Su choru išvyksta ir lekto Ginklas jiems buvo reika lingas tolesniems apiplėšinė rius — IFF III k. žurnalistas jimams. Nusikaltėliai liko nu TSKP narys drg. Dėnas. bausti. Gal ir patys to nesu J. Kairelis prasdami, jie tapo „lengvo gyvenimo” aistros auka. Sunkus milicijos darbuoto Būna juk labai jo darbas. ~ nusikaltimų, „kvalifikuotų” kurių iš pirmo žvilgsnio jo kiu būdu susekti neįmanoma. — Tačiau, — pabrėžė drg. Komendantas, — nė vienas nusikaltimas nepraeina be pėdsakų. Nors ir labai maži, bet visuomet jie lieka. Iliustruodamas savo teiginį, mūsų svečias papasakojo, kaip buvo atidengtas vienas nusikaltimas, nors įvykio vie toje tebuvo rasta tik skiaute lė rajoninio laikraščio. Susirinkime kalbėjo ir V kurso studentas Juozėnas. Juozėnas, „senas” pagalbinės milicijos narys, pasidalino įspūdžiais iš savo praktinio darbo. Ir drg. Komendantas, ir Prieš tris dienas universi Juozėnas kvietė visus Teisės fakulteto studentus įsijungti tete lankėsi Lenkijos Liaudies Respublikos Seimo vicemarį milicijos rėmėjų darbą. Tai šalas, Varšuvos universiteto darbas nelengvas, bet busima profesorius Ježis Jodlovskis jam teisininkui jis yra labai ir Lenkijos Aukštojo mokslo naudingas. Pirmieji operaty ministro pavaduotoja, filo sofijos magistras Eugenija vinio darbo įgūdžiai, susipa Krasovska. Svečiai susipažino žinimas su dokumentacijos su mūsų universiteto gyveni formomis padės mums pasi mu, profesoriais, dėstytojais ruošti dideliam ir atsakingam ir auklėjamuoju - moksliniu darbu. E. Krasovska sutiko tarybinio teisėtumo, gynimo studentiškų ir darbo dienų cįarbui. draugą, dabar IFF prodekaną V. Ingaunis, Eugenijų Frolovą. Išvykdama E. Krasovska R. Šalkauskas TMF studentai pasakė:
Partinio švietimo uždaviniai naujais mokslo metais Spalio 1 dieną prasideda mokslo metai partinio švieti mo tinkle. Universitete pra dės veikti teoriniai seminarai, rateliai. 18 universiteto komu nistų ir komjaunuolių dirbs propagandistais Lenino rajo no įmonėse ir įstaigose. Svarbiausia dėstytojų teori nio lygio kėlimo forma yra teoriniai seminarai. Šiais metais yra organizuoti 11 teorinių seminarų, kuriems vadovauja seni, prityrę propa gandistai, kaip prof. Bučas,
SVEČIAI IŠ LENKIJOS
Aš, kaip universiteto auklėtinė ir buvusi darbuoto ja, galiu pasakyti, kad univer sitetas žymiai išaugo, o pati Lietuvos sostinė pagražėjo, tapo šiuolaikinio stiliaus mies tu. Mane džiugina lietuvių liaudies pasiekimai kultūros ir liaudies švietimo srityse. Leiskite palinkėti lietuvių tautai naujų kūrybinių laimė jimų kultūriniame ir moksli niame darbe. Tegul mūsų draugiški ryšiai tarnauja to lesniam mūsų nacionalinių kultūrų suklestėjimui.
Revoliucinės situacijos brendimas Lietuvoje 1917-1918 m. m.
doc. Davtjan, doc. Domaševičius, vyr. dėst. Sudavičius, doc. Meškauskas, vyr. dėst. Solovjovas, Šių draugų vaseminaruose dovaujamuose praeitais mokslo metais buvo išnagrinėta nuo 5 iki 8 temų (tiesa, ne visur ritmingai). Teorinių seminarų vadovais patvirtintos ir naujos jėgos: vyr. dėst. Vinciūnas (Gamtos fakultete), drg. Skliaiskaitė (Bibliotekoje), doc. Mironas (Istorijos-filologijos fakultete), doc. Voronkovas (Fizikos-ma tematikos fakultete). Partinia me biure buvo apsvarstytos ir patvirtintos teorinių semi narų temos. Apsvarstymas pa rodė, kad vadovai teisingai suprato savo uždavinius ir pa sirinko aktualią tematiką. Daugumas temų yra susijusios su specialybe. Atskiri teori niai seminarai planuoja ateis tinių temų svarstymą (Chemi jos fakultetas svarstys prane šimą „Ateistinės propagan dos tikslas ir metodai”, Tei sės fakultetas — „Politinė katalikybė — imperialisti nės reakcijos ideologija”). Aktualią tematiką, skir tą mūsų respublikos ideologi niams klausimams, sudarė (LKP Mokslinė biblioteka apie buržuazines partijas Lie tuvoje, V. Kapsukas apie Bi liūną, LKP duotas buržuazi nio nacionalinio judėjimo Lie tuvoje įvertinimas ir kt.). šiais mokslo metais numaty tas dvieių fakultetų — Gam tos ir Fizikos-matematikos — bendras susirinkimas, skirtas svarstyti Kneirio knygai „Ki bernetika ir visuomenė”. Svarbiausias teorinių semi narų uždavinys yra pasiekti aktyvų visų narių dalyvavimą klausimų svarstyme. Praeitais metais ne visi užsiėmimai pa sižymėjo tokiu aktyvumu. Net ir gerai organizuotuose Medi cinos ir Gamtos fakultetų se minaruose atskiruose užsiėmi muose nebuvo gyvų diskusijų. Per maža užsiėmimų vyko Fi zikos-matematikos fakultete. šiais metais teorinių semi narų darbui žymiai daugiau dėmesio turi skirti fakultetų dekanai. Praktika (pvz., Me dicinos fakultete) rodo, kad dekano aktyvus dalyvavimas seminarų užsiėmimuose, jo asmeninis pavyzdys kelia
svarstymų lygį, narių aktyvuvumą. Pagaliau, teorinių semina rų veikla nemažai priklauso ir nuo seniūnų darbo. Gerai ir operatyviai dirbo seniūnai drg. drg. Vaitilavičius (Medi cinos fakultetas), Zinkevičius (Istorijos-filologijos fakulte tas) ir kt. šiais mokslo metais uni versitete veiks 12 politinio lavinimosi ratelių, daugiausia administracijos personalui. Dviejuose rateliuose (Fizkul tūros katedroje ir biblioteko je) bus nagrinėjama Lietuvos revoliucinio judėjimo istorija; buhalterijos darbuotojai stu dijuos ekonomikos klausimus, kituose rateliuose bus nagri nėjami einamosios politikos klausimai. Ratelių vadovais yra patvirtinti propagandistai, kurie gerai užsirekomendavo praeitais metais — tai TSKP istorijos katedros darbuotoja Juknienė, aspirantas Repšys, drg. Maiminas, drg. Žukovas ir kiti, o taip pat pritraukti jauni komunistai — Teisės fakulteto studentai Venskūnas, Nekrošius ir kiti. Praeitais metais šioje politinio švietimo grandyje buvo nemaža trūku mų: mažas lankomumas, atski rų ratelių vadovų nerūpestin gas darbas. Šiais metais šiai grandžiai turi daugiau dėme sio skirti Administracijos par tinė organizacija, Administra cijos ir Fizkultūros katedros vadovai. Šiais mokslo metais 27 universiteto darbuotojai įstojo i Vakarinio marksizmo-leni nizmo universiteto filosofijos fakultetą. Daugiausia pareiš kimu padavė Istorijos-filologi jos fakulteto ir TSKP istori jos katedros darbuotojai. Gilus marksizmo-leninizmo studijavimas padės universite to kolektyvui sėkmingai spręsti didingus uždavinius, kurie pastatyti aukštajai mo kyklai ruošiant aukštos kvali fikacijos, sąmoningus, atsida vusius liaudžiai ir komunizmo statybai specialistus. I. Zaksas VVU partinio biuro sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui
gale, tiek teisingas nacionali traukiami ryšiai su Rusija, Revoliucinė situacija susi Basanavičius konstatavo: „Vi tarybos sudarymas ir pobu- žuazijos veikėjų antiliaudinės nio klausimo išsprendimas kurioje laimėjo Didžioji Spa daro ne iš karto, ji subręsta si nuo mažo iki didelio lau dis”. Šiame rašte stačiai pa ir antlnaclonalinės veiklos po Rusijoje padarė galingą įtaką lio socialistinė revoliucija. Iš tolimesniam Lietuvos darbo kitos pusės, šioje deklaracijo būdį. palaipsniui. Taip buvo ir kia to laiko, kada jie galės sakyta: Tenka pažymėti, kad ir to žmonių nacionalinio išsivada je taryba pasisakė už amžiną 1917 — 1918 metais Lietuvo atsikratyti nuo vokiečių val „Bruzdėjimai ir sukilimai, džios, visi su didžiausiu troš įvykę 1916 ir 1917 metais kios sudėties konferencijos vimo kovos augimui. Antra ir tvirtą sąjungą su Vokieti je. Nuo 18 a. pabaigos Lietu kimu ir ilgesiu laukia rusų prieš vokiečių okupaciją, pri darbai vyko ne be sunkumų vertus, lietuvių tauta, jausda jos imperija, paremtą karinės vertė vokiečių valstybę ieš ir ne be prieštaravimų, ir vo masi nepajėgi išsivaduoti sa ir ryšių konvencijų bei vie va buvo carinės Rusijos su sugrįžtant”. Dar daugiau sustiprėjo lie koti išeities. Vokietija tikėjo kiečių okupacinės valdžios vo jėgomis, tikėjosi šio išsi ningos muito ir valiutos pa dėtine dalimi. Bet 1915 m. pirmojo pasaulinio karo ei tuvių tautos pasipriešinimas si sudaryti liaudies atstovybę, bendrininkai nėrėsi iš kailio, vadavimo susilaukti su revo grindais. Taip nacionalistinė Lietu goje ją okupavo kaizerinės kaizerinei okupacijai po to, kuria Vokietija 'galėtų pasi kad būtų prastumta Vokieti liucinės Rusijos pagalba. Mi nėtos buržuazinės konfereh- vos taryba faktiškai atidavė darbininkai ir tikėti ir kuri galėtų patar jai reikalinga programa. Vokietijos kariuomenė, ir ji kai Rusijos Smetona, pavyzdžiui, įro cijos dalyvis Vargovalnls kiek Lietuvą kaizerinei Vokietijai. buvo paversta, kaip yra pa valstiečiai, bolševikų partijos nauti tarpininku tarp vokiečių Išdavikišką Lietuvos tary žymėjęs V. Mickevičlus-Kap- vadovaujami, 1917 m. vasa ir lietuvių atstovybių. Todėl dinėjo: „Visiškai neutriūs vėliau „Lietuvos aide” pri bos deklaraciją kaip tik ir pa sukas, stambiu kalėjimu, ku rio mėnesį nuvertė carizmą. Vokietijos vyriausybė krei pasilikti negalime. Turime pa pažino: „Rusijos revoliucija, — naudojo Bresto taikus derybo Šių naujų apystovų aki pėsi į kai kuriuos lietuvių ži sisakyti, kur linkstame . . .Iš rį budriai saugojo prūsų žan vaizdoje kaizerinės Vokieti nomus veikėjus, prašydama Vokietijos mes gautume kul rašė jis, — labai sujaudino se vokiečių delegacija, kada darai. Lietuvos darbo žmonių jos okupacinė valdžia senais prisiimti vadovavimą parinki tūrą”. Dvarininkas Smilgevi mūsų kaimą. Apsisprendimo ten iškilo Pabaltijo kraštų būklė kaizerinės okupacijos metodais viešpatauti Lietuvo mui asmenų, vertų dalyvauti čius šaukė: „Nereikia bijotis teisė, rusų revoliucionierių klausimas, kad pateisintų ir pripažinta visoms nacijoms, apgintų Vokietijos grobikiš metais žymiai pasunkėjo. Sa je jau nebegalėjo: juos reikė šioje patikimoje tarnyboje”. susijungimo su Vokietija!” Klimas melagingai teigė: negalėjo nepalenkti į savo pu ką politiką Lietuvos atžvil lyje viešpatavo teroras. Dar jo keisti, reikėjo imtis lanks Šito išdavoje, sakoma toliau manevravimo politi dokumente, prasidėjo derybos „Lietuvai kitos išeities, kaip sę netgi aršių rusų prieši giu. daugiau buvo slopinama na tesnės Vienas tos delegacijos na kos. cionalinė kultūra. tarp vokiečių ir Vilniaus lie susitarti su Vokietija, nėra. ninkų. Jeigu anksčiau buvo atžvilgiais laukiama rusų sugrįžimo, sa rių gen. Hofmanas savo atsi Varydami kolonizatorinę ir Norėdami pridengti savo tuvių komiteto, kurio sudėtin Lietuva visais vokietinimo politiką, kaizeri grobikiškus tikslus Lietuvos įėjo visų politinių partijų linksta į Vokietijos pusę. Su kė jie, tai dabar iš tikro yra minimuose - dienoraštyje apie 1914—1918 metų karą niai okupantai siekė Lietuvą atžvilgiu ir tuo palengvinti (buržuazinių — K. N.) atsto sitarti su ja naudinga mums ko laukti”. Drauge su tuo artėjo Vo liudija: kai šios delegacijos prijungti prie Vokietijos. Vo sau tų tikslų realizavimą, oku vai: kun. Stankevičius nuo patiems”. Tarybų Rusijos vadovas Vokietijos valstybės Vis dėlto tada dar nepavy kietijos ir kiečių vyriausiosios karo va pantai dabar pasikvietė sau į krikščionių demokratijos, A. sekretorius Kiulmanas derybų dovybės narys gen. Liuden- talką vietinės nacionalistinės Smetona nuo nacionalistų ko priimti nutarimo dėl Lie Bresto taikos derybos. įrodinėjo, kad, esą, Visos šios aplinkybės ver metu dorfas savo atsiminimuose buržuazijos veikėjus: Smeto centro, I. šaulys nuo nepri tuvos prisijungimo prie Vo apie pirmąjį pasaulinį karą ra ną, Šaulį, Klimą, kun. Stan klausomų progresistų, P. Kli kietijos. Konferencijos rezo tė kaizerinę vyriausybę grei Lenkijos, Lietuvos ir Kurkevičių, socialdemokratą Kai mas — nuo nepriklausomų liucijoje tik buvo pažymėta, čiau spręsti Lietuvos prijun liandijos klausimo suregulia šė: socialistų ir pagaliau S. Kai kad būsimoji Lietuvos vals gimo prie Vokietijos klausi vimas nesutampa su aneksijos „Mūsų politikos linija Ry rį ir kt. tybė galės sueiti su Vokietija mą. Be to, dabar toks prijun supratimu, kadangi „šių šalių Tai padaryti kaizeriniams rys nuo socialdemokratų. tuose, kaip anksčiau taip ir Taip kaizerinės okupacinės į tam tikrus, dar nustatytl- gimas turėjo įvykti pačlos teisėtai sušaukti atstovai (bet dabar, (1917.XI. — K. N.) okupantams buvo visiškai ne Lietuvos tarybos nutarimu, mes matėm, kaip teisėtai bu buvo aiškiai nukreipta į Kur- sunku, nes lietuviškieji bur valdžios ir lietuviškųjų bur nūs, santykius. konferencijoje spekuliatyviai panaudojant vo sudaryta smetoninė taryba Bet šioje liandljos ir Lietuvos prijun žuaziniai nacionalistai lygiai žuazinių nacionalistų atstovai taip pat, kaip anksčiau prieš tarpusavy sudarė antiliaudi buvo sudaryta Smetonos pir- šiam grobikiškam tikslui Spa — K. N.) jau senai nutarė gimą prie Vokietijos. ..” Lietuvių tauta su tuo jo Rusijos carą, taip ir dabar ni sandėrį. 1918 m. rugsėjo minlnkaujama Lietuvos bur- lio revoliucijos paskelbtą tau atsiskirti nuo Rusijos ir klau kiu būdu negalėjo susitaikyti. keliaklupsčiavo prieš savo mėn. Vilniuje susirinko, pa žuazinė nacionalistinė taryba, tų apsisprendimo teisės prin simą dėl savo tolimesnio vals tybinio susitvarkymo pavedė Todėl ji nuo pat pirmų oku naująjį šeimininką — Vokie gal vokiečių okupacinės val kurią okupacinė valdžia pa cipą. 1917 m. gruodžio 11 d. spręsti Vokietijos nuožiūrai”. džios patvirtintus sąrašus, prastai vadino „landratu” ir pacijos dienų jungėsi į revo tijos kaizerį. Taip dirbo lietuviškieji Taip galų gale kaizerinės sušaukta vadinamoji lietuvių kuri iš tikro suvaidino oku Lietuvos taryba priėmė Vo liucinę. nacionalinio išsivada vimo kovą, stiprino savo pa vyriausybės iniciatyva gimsta tautos atstovų konferencija. pantų talkininkės vaidmenį ir kietijai reikalingą deklaraciją, buržuaziniai nacionalistai, ke sipriešinimą okupantams. idėja dėl vadinamosios Lietu Joje buvo atstovaujami dvari dėl to visai teisėtai buvo įsi kurioje, iš vienos pusės, de liaklupsčiaudami kaizeriniam Apie tuometines Lietuvos vos tarybos įsteigimo. Apie ninkai, kunigai, kapitalistai, gijusi kaizerinės tarybos pra magogiškai nurodant į naci okupantui, pardavę jiems gy darbo žmonių nuotaikas liudi tai ryškiai liudija neseniai buožės, buržauzinės inteligen vardę. Su šios tarybos pagal jų apsisprendimo teisę, buvo vybinius lietuvių tautos reika ja, pavyzdžiui, ir J. Basana rastas Lietuvos buržuazinės tijos nacionalistinės viršūnės ba- Vokietija Ir tikėjosi įvyk skelbiama apie nutraukimą lus. Tačiau lietuvių tauta nebu vičius savo brošiūroje „Iš lie delegacijos Paryžiaus taikos ir pan. Konferencijos darbas dyti savo grobikiškus siekius. bet kurių valstybinių ryšių, Tuo tarpu Rusijoje laimė kurie yra kada nors buvę tarp vo vieniša. Jos laisvę ir nepri-1 tuvių gyvenimo po vokiečių konferencijoje 1919 m. doku vyko prie uždarų durų, kad jungu”. Aprašęs okupantų mentų tarpe raštas, pava lietuvių tauta negalėtų suži jo Didžioji Spalio socialisti Lietuvos ir kitų valstybių. klausomybę gynė Tarybų Ru-1 vykdomą Lietuvoje smurtą, dintas „Lietuvos valstybės noti apie lietuviškosios bur- nė revoliucija. Tiek jos per- Tai praktiškai reiškė, kad nu- sijos darbininkų ir valstiečiui
AR SUGEBĖSIU BŪTI CHIRURGU? skrandžio. Žinoma, gyvybei pavojaus nebus, bet toks operuotas ligonis jau nebus pilnaverčiu žmogumi. Jis nustos dalies darbingumo, jam reikės dažnai valgyti, visą gyvenimą reiks laiky tis dietos. Ir jauno žmo gaus, jei tokia yra galimybė, stengiamasi tokiu atveju ne operuoti. Taip ir šį kartą bu vo nuspręsta. Ištisas tris pa ras chirurgas Šimkūnas ir mes, atliekantiejl praktiką studentai, kas valandą mata vome ligonio kraujo spaudi mą ir hemoglobino kiekį kraujuje. O operacijai viskas buvo paruošta: jei tik kraujo spaudimas arba hemoglobino kiekis pradės kristi, tuojau operuos, o jei ne — krauja vimas bus stabdomas toliau. Ir štai po trijų dienų hemoglo binas pradėjo kilti, ligonis pasidarė linksmesnis. Dar po kelių dienų ligonis pradėjo valgyti ir po savaitės išvyko į namus. Išvykdamas dėkojo chirurgui ne už operaciją, bet už tai, kad nedarė jos. Žinoma, chirurgas ne vi suomet laukia tris paras, o po to sveiką ligonį išrašo į na mus. Dažnai tenka operuoti ir labai skubiai operuoti. Kiekvienas chirurgas, dary damas kad ir nesudėtingą operaciją, negali iš anksto šimtu procentų garantuoti,
Mūs
u
jaunieji poetai
kad operacija praeis sėkmin gai, kad po operacijos nebus Komjaunimo vardą [rašėme EILĖRAŠČIAI jokių komplikacijų. Gamybi Ne į bronzą, o i gyvenimą! nės praktikos metu chirurgui Jūs gimstat, kaip kūdikiai gimsta, Šimkūnui asistavau strumos Džiaugiuos aš, kaip džiaugias pašalinimo operacijai. Opera mama. Neša vėjas kelio smilteles. cija, palyginti, nesunki, mir Gena vėjas debesis būriais, Krūtinėje audros nerimsta tingumas po jos mažas. Ope šermukšnėlių uogas paukščiai Su kovo dienų šiluma. les, racijos metu ligonė jautėsi O tėtušis niekad nepareis. Jūs einat, kaip žmonės kad puikiausiai, bet baigiantis ope eina — racijai, jau siuvant žaizdas, Snaus ruduo po kadugiu žaliu, Ieškoti į širdį kelių. žvaigždės kris rugsėjo pranyko pulsas, ir tik didelės Jūs kartais panašus į dainą, vakarais — O kartais Jus degint galiu. viso personalo pastangos iš Tik namo pažliugusiu keliu gelbėjo ligonės gyvybę. Jau tėtušis niekad nepareis... GYVYBĖ Bet būna ir blogiau. Kar Kas nužudė — nieks nesužinos! Teka saulė už pievų, šilų, tais, nežiūrint, didžiausių chi Kur • tėtušis? — juodžemėlis O šviesa jos kaip niekad rurgo pastangų ligonis miršta. šauks! raudona. Kaip sunku tuomet chirurgui, Ir iš mūsų žemės kruvinos — Mūsų kaime ramu ir tylu, Kvepia rytas garuojančia duona. Ąžuolai galingieji išaugs! kuomet pamato, kad šį kartą ir mokslas, ir jis — bejėgiai. Sminga ryškūs ilgi spinduliai Chirurgo darbas, — tai STASYS ŽLIBINĄS — į užžėlusio tvenkinio gylį... darbas reikalaujantis ne tik Miega ramūs, dulkėti keliai, Kaip tu sulinkus, mano motule, Kol mašinos garažuose tyli. Rūpesčių raukšlės kaktą nugulę, žinių, bet ir didelių fizinių Jė vienas iš daugiau ža Įarė skruostuos laimę ir vargą. gų įtempimo. Yra operacijų, dančių universiteto jau Ilsis kalnas, aplinkui ramu — Praeitį Juodą, dabartį margą... kurių metu chirurgui prie Kvepia rytas garuojančia duona. nųjų poetų — mokosi ir išeik iš namų, operacinio stalo tenka išstovė Paupiu tvino gelsvos purienos, trečiame kurse, studi Atsikelk Kada saulė kaip kraujas Kokią tu sunkią naštą pakėlei! ti 6—7 valandas. Budėjimo juoja literatūrą. Jo ly raudona. Beskalbiant žlugtą skęsdavo metu yra naktų, kuomet chi II rika skambi, vaizdinga, dienos rurgas vos spėja pakeisti ne daugiausia paprasta. Tai gyvybė tų, kurie krito Į tamsią upę, lyg akmenėliai. švarias pirštines steriliomis ir Jaučiama S. Nėries poe Komjaunuolių mano kartos. visą budėjimo laiką tik ope Plaukai pritiško baltųjų putų — zijos įtaka. S. Žlibino Tokį šviesų saulėtą rytą Nebeišplausi, nebeištrinksi. ruoja. eilėraščiai retkarčiais Aš visus atsimenu juos... Kad ir nusekus upė jau būtų, Štai dėl ko aš dabar abejo sutinkami respublikinės Bet akmenėlių nebesurinksi. Nesiskundė jie, nerūgojo, ju, ar sugebėsiu būti chirur spaudos literatūriniuose Viskas tąsyk buvo gerai. gu. Sunkias žemėn mūsų šilojų puslapiuose, almanache Jų gyvybė — bruknių Abejoju ne tik aš, bet abe ,.Jaunieji”. kerais. . . joja daugelis medikų kol pa Nakties dangum pablyškęs galiau galutinai pasiryžta. debesėlis Teka saule jinai kas rytas, E. Andriulis Virš šilo mėlyno lengvai lengvai Naktį virsta jinai rasa Tai gyvybė tų, kurie krito! praplauks, V kurso medikas trečio kurso lituanistė Jūra- Tai dangus ir žemė visa! Užžers takus Varėnos pilkas tė Skersytė (žlūr. nuotr.). Ta smėlis aigėsi paskaitos, visi čiau jos bendradarbė Vida Ir gal manęs ten niekas jau išsiskirsto — kas skuba nelauks. Šalučkaltė (dešinėje) į nieką Ne į bronzą ir ne į granitą į namus, kas — valgyk nekreipia dėmesio: į skaityk Mes įrašėm savuosius žygius, Tik liks širdy lom kiti pasuka į skaityklas šnarėjimas pušelių Už pavasario pirmąjį rytą, — lą ji atėjo ne žvalgytis. Ir mėnesienų blykštantys . ________________ dažai, Prieš tamsiuosius pasaulio arba bibliotekom Skujom nupiltas ilgas ilgas Tik vakare nustoja varstystabus Patraukime ir mes biblio kelias. tis Mokslinės bibliotekos du Mus sutiko gimtoji velėna, tekos link. Prie abonementų Ramiai ilsės Perloja ir Bižai. rys. Po darbo dienos ateina Mes sumigom brolių kapuos — stalo stovi studentų eilutė, Už gyvenimo pirmąją dieną, prakaltas išpylė — tiek daug Tik vienas mažas kaimo bibliotekininkus Už gyvenimą žemės visos. žiburėlis prašymų reikia patenkinti. Ilgai neges, ilgai krūtinėj švies. Nebūna savaitės, kad Moksli Tegul vėjai sau gedulą neša__ Užžers takus Varėnos pilkas Mes gyvi — musų upių nė billoteka nepapildytų savo smėlis. čiurlenime! Plačių kelių jis niekad nepalies. fondų naujais grožinės literatūros tomais. Visas gautas knygas reikia suinventorisurasti zuoti, sutvarkyti, joms vietą vienoje ar kitoje knygų saugyklos lentynoje, Nuotraukoje mes matome vyr. bibliografę I. Vaitkevlčiūtę ir bibliotekininkę J. Matulevičienę, apžiūrint kny gas, gaūtas iš Vokietijos De mokratinės Respublikos. Užsukame į centrinę skai tyklą. Ji taip pat pilna stu dentų. Už stalų palinkę dirba ir filologai, ir teisininkai, ir fizikai. — Ką? Jūs norite mus nu fotografuoti? — nustemba teisėtas mūsų bibliotekos dar buotojų poilsis. L. Ruiko vyriausybė bei lietuvial-bolše- buržuazinės tarybos dokumen nės idėjos ėmė plačiai užval tekstas ir nuotr. dyti Lietuvos darbininkų ir tas — vadinamasis Lietuvos vikai. Šiuo atžvilgiu, pavyz džiui, aktyviai pasireiškė V. nepriklausomybės aktas, ku valstiečių sąmonę, kad Lietu Mickevičlus-Kapsukas, daly riame jau nieko nebuvo kal voje vis labiau stiprėjo revo Šalies aukštosiose vaudamas Bresto taikos dery bama apie amžiną sąjungą su liucinė išsivadavimo kova. Lietuvos darbo žmonės jokiu mokyklose bose. 1918 m. vasario 10 d. Vokietija. Bet, deja, tai tikrovėje ne būdu negalėjo pakęsti susida buvo paskelbta jo pasirašyta LENINGRADAS Deklaracija, kurioje buvo pa buvo nepriklausomybės aktas. riusios padėties: jie turėjo reikšta, kad vokiečių valdžios Ir šio naujo dokumento pa žengti proletarinės revoliuci Leningrado Universiteto Linksmai ir įdomiai šį sek labai daug naudos: susipa ir lietuviškosios buržuazijos skirtis buvo apgauti lietuvių jos keliu. užsienio kalbų fakulteto stu madienį praleido Medicinos jo žino su Druskininkuose esan sandėris yra lietuvių tautos tautą, atitraukti ją nuo revo Kad revoliucinė kova įgau dentai savo jėgomis nutarė akušerijos-ginekolo čiomis purvo gydyklomis, ap suvereninių teisių uzurpaclja. liucinės nacionalinio išsivada tų organizuotą ir sąmoningą atremontuoti bendrabutį. Tarp fakulteto mokslinio būrelio nariai. žiūrėjo vienintelį TSRS ir „Prieš tai, — sakoma to vimo kovos ir tuo būdu su pobūdį, Lietuvos miestuose ir bendrabučių gyventojų atsi gijos Medicinos fakulteto dekano Europoje fizkultūrlnį parką, liau Deklaracijoje, — pačiu švelninti susidariusią šalyje apskrityse ėmė kurtis komu rado nemaža tokių, kurie turi ir akušerijos - ginekologijos matė kaskadines maudykles, ryžtingiausiu būdu protestuo nepaprastai įtemptą padėtį. nistinės organizacijos. 1918 statybos darbų įgūdžius. Stu Gana greit paaiškėjo, kad m. spalio mėnesio pradžioje dentai atremontavo kamba katedros iniciatyva buvo su susipažino su gydymu jose, o ja lietuviai darbininkai bei organizuota ekskursija į Drus vakare linksmi, puikiai pralei valstiečiai Lietuvoje ir Latvi ir šis aktas buvo tik manev Vilniuje nelegaliai įvyko pir rius, salę, koridorius, laiptus. kininkus. Ekskursijos dalyviai dę dieną ir pagilinę savo ži ras, tik apgaulės priemonė. joje, pabėgėliai Rusijoje, emi masis Lietuvos komunistinių Šiais metais bendrabutyje tik pasidžiaugė puikia nias grįžo į Vilnių. grantai Amerikoje ir laisvai 1918 m. kovo 23 d. buržuazi organizacijų atstovų suvažia bus kaip niekad gražu ir jau ne K. Jonynas ten išreiškiančios savo pažiū nės tarybos delegacija, suside vimas, įkūręs Lietuvos Komu ku. Juk visa tai padaryta sa Druskininkų gamta, bet turėras socialdemokratinės ir so danti iš Šaulio, kun. Staugai nistų partiją, kuri ir atsistojo vo rankomis. cialistinės organizacijos. Jų čio ir advokato Vileišio, Ber revoliucinių masių priešakyje. skaitlingose rezoliucijose pa lyne įteikė Vokietijos kancle LKP ėmė vadovauti liaudies ŠIAULIAI reiškiama, kad Lietuvos darbo riui raštą, kuriame buvo nu masių kovai už vokiškųjų Dar pavasarį Šiaulių Pe liaudis neįgaliojo Lietuvos rodyta, jog taryba, kaip ir okupantų išvijimą, už buržua Praėjusį šeštadienį grupė Busimieji muzikai labai šiltai buržuazijos ir žemvaldžių at anksčiau, su Vokietija ketina zinės nacionalistinės tarybos dagoginio instituto studentai universiteto pradedančiųjų sutiko A. Riminio, R. Sadausnutarė aktyviai dalyvauti stovų saujelės kalbėti jų var laikytis tų pačių santykių, sulikvidavimą, už savo nacio poetų svečiavosi Vilniaus Tal- ko, V. Šimkaus, S. Zlibino kaip jie buvo suformuluoti nalinį ir socialinį išsivadavi komjaunuoliškoje miesto kul lat-Kelpšos vardo muzikas eilėraščius, A. Roseno satyras, du”. tūros rūmų statyboje. Šis nu 1917 m. gruodžio 11 d. dek Tuo tarpu lietuvių tautos mą, už darbininkų ir valstie mokykloje. Įvykusiame poezi perskaitytas vakare, Jie pa neliko tik popieriuje. jos laisvinamasis revoliucinis ju laracijoje. čių Tarybų valdžią, kaip vie tarimas vakare literatūros-kritikos geidavo, kad panašūs sus! tikiVisą vasarą instituto komjau Netrukus po to Lietuvos nintelę lietuvių tautos nepri dėjimas toliau stiprėjo. Ypač pirmininkas R. Sa- mal su literatais būtų ruošia būrelio nuoliai šauniai padirbėjo, o paaštrėjo Lietuvoje politinė nacionalistinė taryba, susita klausomybės garantiją. dažnai, o artimiausiu metu dabar, prasidėjus paskaitoms, dauskas papasakojo apie lite mi padėtis po to, kai 1917 m. rusi su kaizeriniais okupan žada patys mus aplankyti su Tuo tarpu proletarinei re dalį laisvalaikio studentai tais, įvykdė naują išdavikišKą ratūrines unlverstiteto tradici- kūrybiniu ° koncertu? gruodžio 11d. buvo paskelb voliucijai Lietuvoje susiklostė ta Deklaracija, o Bresto tai žygį. 1918 m. birželio 4 d. ji ir palankios išorinės sąlygos. taip pat praleidžia kultūros jas, būrelio žmones ir veiklą. A. Jagminas rūmų statybos aikštelėje, ku kos derybos dar ryškiau paro priėmė nutarimą nustatyti Lie Didžiosios Spalio socialistinės rioje jie jau išdirbo apie dė, kas yra Lietuvos darbo tuvoje monarchiją ir Lietuvos revoliucijos įtakoje subrendo žmonių nacionalinių intere karalium pakviesti Vokietijos ir 1918 m. lapkričio mėn. ki 5000 valandų. sų gynėjas ir kas yra jų prie princą — Viurtembergo kuni lo buržuazinė-demokratinė re Fizikos-matematikos fakultete DNIEPROPETROVSKAS gaikštį Urachą. šas. voliucija Vokietijoje. Ryšium Komjaunimo 40-mečio Šiomis aplinkybėmis buvo su tuo ir Lietuvoje esančioje Įdomus ir turiningas gyve pasakojo apie save — tai bu Šiomis aplinkybėmis smar kiai sustiprėjo Lietuvos darbo visiškai aišku, kad tik įnirtin vokiečių okupacinėje kariuo garbei Dniepropetrovsko Uni nimas teka Fizikos-matemati vo pirmasis jų susitikimas po žmonių simpatijos Tarybų Ru ga kova prieš vokiškuosius menėje prasidėjo revoliuciniai versiteto Fizikos-matematikos kos fakulteto auditorijose. vasaros atostogų. fakulteto komjaunuoliai krei Dieną čia renkasi studentai Pereitą šeštadienį savo sijai, o drauge su tuo ir ne kolonizatorius, kaizerinę ta kareivių sukilimai. pėsi į visus universiteto — klauso paskaitų, daro ban įspūdžius iš kelionės po Eu apykanta kaizeriniams okupan rybą, už revoliucinę darbinin Tuo būdu, 1918 m. rudenį komjaunuolius vykti į talką dymus, sprendžia sudėtingus ropą pasakojo dėstytojas Ma tams bei jų bendrininkei — kų ir valstiečių valdžią, už buržuazinei nacionalistinei ta proletariato diktatūrą galės Lietuvoje jau buvo susidariu kolūkiečiams; talkos metu or uždavinius. Kartais čia užsu tusevičius. Savo pasakojimą rybai. Tai savo ruožtu vertė užtikrinti Lietuvai laisvę ir si revoliucinė situacija. Lie ganizuoti kolūkiečių ir stu ka ir retesni svečiai. Pavyz jis tęs ateinantį šeštadienį. tuva dabar buvo proletarinės dentų draugystės vakarus, džiui, neseniai pas IV kurso Po paskaitos fizikai ir mate tiek okupantus, tiek pačią ta nepriklausomybę. skaityti paskaitas, leisti sien matematikus buvo atėję jų še matikai paprastai dar ilgai Todėl nenuostabu, kad mi revoliucijos pradžioje. rybą vėl keisti taktiką. To iš laikraščius, padėti vietinėms fuojami kolonistai. Studentai linksminasi. davoje 1918 m. vasario 16 nėtomis aplinkybėmis Spalio Doc. K. NAVICKAS komjaunimo organizacijoms. klausinėjo apie jų gyvenimą, E. Vidūnaitė dieną glmšta naujas Lietuvos revoliucijos įtakoje revoliuci-
Gamybinės praktikos, nak tinių budėjimų ligoninėje me tu man dažnai kyla mintis: ar sugebėčiau būti chirurgu, ar tam užtektų man kantrybės, ar sugebėčiau įsisavinti tiek daug chirurgui reikalingų ži nių, ar sugebėčiau būti tokiu chirurgu, kokius mačiau ga mybinės praktikos metu, ko kius matau dabar ligoninėse. Prieš porą metų, kuomet pir mą kartą įžengiau į chirurgi nę kliniką, chirurgo specialy bė man neatrodė tokia sunki. Atrodė, kad reikia tik drąsos, reikia išmokti gerai rišti siū lus, gerai valdyti peilį. Bet dabar toji nuomonė pasikeitė, Būti geru chirurgu neužtenka tiktai gerai žinoti operacinę techniką. Tas ne chirurgas, kuris operuoja tenai kur rei kia ir kur nereikia. Koks iš jo chirurgas, jei jis nu statys, kad reikalinga opera cija, o operuodamas pamatys, kad ta operacija visiškai ne reikalinga? Kas iš to, jei jis padarė operaciją, ir gerai ją padarė, bet jeigu ji buvo ne būtina? Gamybinės praktikos metu į Anykščių ligoninę atvežė jauną kolūkietį Striubą su smarkiai kraujuojančia skran džio opa. Ligonis kas minutė silpnėjo. Žinoma, tokiais at vejais dažniausiai operuoja ma: pašalinama dvi trečiosios
B
Čia visada gausu studentų
SPORTAS * SPORTAS * SPORTAS
Nugalėjo Fizikos-matematikos lengvaatlečiai ORGANIZACINE PUSE Trumpai kalbant, blogesnė negu patenkinama. Atidary mo paradas praėjo neorgani zuotai, jame kažin ar dalyva vo bent pusė pirmenybių da lyvių. Verta pakalbėti apie teisė-
vai rinkosi į posėdį spartakia dos nuostatams apsvarstyti. Vertas dėmesio ir toks epi zodas, Černiauskaitė (MMF) ruošėsi mesti ietį. Teisėjas Sabaliauskas (taip pat iš Me dicinos fakulteto) ją mokė: — Kaip tu laikai ietį, to liau paimk. Bet Černiauskaitė, matyt, visai nenorėjo klausyti teisė jo pamokymų. — Eik po velnių, — ra miausiai atšovė teisėjui ir padarė metimą. Mes laukėm, kada, netoli stovėjęs, pirmenybių vyr. tei sėjas Sabeckis padarys atatin kamas pastabas, bet to mes taip ir nesulaukėm. Tie, kurie buvo stadione, galėjo įsitikinti mūsų teisė jų virtuoziškumu: vienas tei sėjas ramiausiai dirbo su dviem chronometrais.
METIKAIS GALIM PASIDŽIAUGTI
pakėlė Pirmenybių vėliavą mūsų geriausi lengvaatlečiai R. Jurskytė ir Ant. Vaupšas.
Ypač mus nudžiugino ieties metikai: yra naujas uni versiteto rekordas, kurį pa siekė Grigaitis (FMF), nume tęs ietį 61,78 m. Tai antro atskyrio rezultatas. Raudeliūno (TMF) sviesta ietis nu skriejo 60,18 m. Tai taip pat antras atskyris. Su tokiais pasiekimais minėti du sporti ninkai pateko į pirmąjį Tarybų Lietuvos ieties metikų de-
jus ir teisėjavimą. Varžybų nuostatai neleidžia, kad daly viai teisėjautų, bet vis dėlto jie teisėjavo. Pati didžiausia kaltė čia tenka fakultetų sporto klubų | pirmininkams. Juk jie iš savo fakultetų turėjo išskirti po du žmones teisėjavimui, bet tai buvo tik nuostatuose. Apie XII kompleksinės spartakiados nuostatus taip pat negalima tylėti. Nors jau praėjo rankinio ir lengvosios atletikos pirmenybės, bet tik Nieko nepauuryai. , „ . rugsėjo 29 dieną sporto vado- tenka padirbėti su
LEISKITE DAR KARTĄ PRISTATYTI!
Gaila, paties įvykio pama tyti nesuspėjome. Prieš mus jau žiojėjo, aštriais zigza gais iškąsdama lango blizge sio vidurį, skylė. O jos pa kiliai nusiteikęs „autorius” rodė špygą štabo raudonraiščiams. — Leisite ar ne? — teikė si subaubti jis. — O tai.. . — ir pagaliau „autoriaus” kantrybė trūko: mat, jis trūks-plyš užsimanė pamatyti savo „kūrinį” — oro inkrus taciją stikle — iš kitos pu sės. Bet ir šįkart kukliai brutualios pastangos pasibaigė pokštelėjimu į kaktą ir hori zontaliu „autoriaus” kūno persiorientavimu į gana smagiai dumbliną balaitę. Bet naujų siekių patosas jame neužgeso. „Autorius”, įkvėpimo paimtas, priėjo prie kito lango ir, bakstelėjęs svei ku kumščiu, padarė naują sa vo „kūrybos” variantą. Sį sykį komjaunimo šta bas, bijodamas sumenkinti „autoriaus” „kūrybinio” pali kimo vertę, įbruko jį patį į sandarią spintą, kad neišsi kvėptų įkvėpimas ir palaukė, kol atvyko panašių „meninin kų” sekcijos, esančios Toto rių gatvėje, mėlynkepuriai inspektoriai. Neseniai sužinojome, kad Užs. Nr. 1597
Ir teisėjams grėbliu.
vos ne diplomuotas „auto rius”, buvęs penktojo kurso ekonomistas Kavoljūnas, gavo penkiolika parų „kūrybinių” atostogų valstybinės triukš mingų „menininkų” tramdy mo draugijos sąskaita. JIS, PATS LOMONOSOVAS, NIEKAIP NEPRISIMENA...
Toks vaizdas: Universiteto komjaunimo komitetas. Svarstomas jau ne svarstymo, o gero rimbo ver to žmogaus elgesys — ne vi/enkartinis Aktų salės „šturmas” alkoholiškai paki lioje nuotaikoje. O svarsto masis stovi sau iššaukiančia „o kas mane pabaidys” poza, rankas vos ne iki pažastų į kišenes susigrūdęs. Stovi ir stebisi, kaip čia jjam, pačiam Lomonosovui, drįsta priminti, kad jis,, taigi, pats Lomonosovas, teikėsi ir „maloniai” pabliuvauti „paklebenti” paradines Aktų salės duris. Ne, jis neprisime na ir kaip puikiai pavyko finalas: juk jis, pats Lomo nosovas, visoje didybėje ir garbėje parodė užkulnius komjaunimo štabui, palikda mas nelaimėje savo bendrabonkį, tokį vargšelį Lechomą, Pedagoginio instituto fizikos katedros laborantą. Na, stačiai nieko išsipagi riojusio Lomonosovo galvoj nebeliko. ..
šimtuką. Šioje rungtyje pa siekti penki trečio atskyrio rezultatai. Įvykdę antro atskyrio re zultatus disko metime vy rams, pirmąsias dvi vietas iš kovojo Gaigalas (GMF) ir Gašlūnas (FMF) su rezultątais 40,38 ir 39,10 m. Gal kiek silpniau pasirodė moterys — disko metikės; nugalėjo Mikalėnaitė (TMF) su 32,69 m rezultatu, bet užtat rutulio stūmime ji nugalėjo pasie kusi antrąjį atskyrį. Vyrų grupėje pirmoji vieta atiteko Umantui (TMF) — 12,13 m. žodžiu, metikais mes ga lim pasidžiaugti. Šių varžybų metu jie pasiekė 5 antro ir 13 trečio atskyrio rezultatų.
KOMANDAS TEMPIA TIK ATSKIRI ŽMONES Daugelyje rungčių nugalė jo tas pats sportininkas. Tai visų pirmiausia pasakytina apie Jurskytę (MMF), nugalė jusią trijose rungtyse: 100 m, 200 m ir šuolyje į tolį bei apie Vaupšą (IFF), šuolio į tolį ir trlšuolio nugalėtoją. Vadinasi, Jurskytė savo fa kultetui davė 36 taškus, o dar pridėjus estafetę 4X100, kur medikės buvo antros ir už ką jos gavo 20 taškų, iš eina, kad trijų rungčių nuga lėtoja ir estafetės dalyvė fa kulteto rinktinei davė 41 taš ką, kai iš viso medikai surin ko 332,5 taško. Ne paslaptis, kad tik tri jų rungčių nugalėtojo Ruslnovo dėka medikai plėšte iš plėšė pirmąją vietą iš fizmatų 4X100 estafetės baigime. Siūlosi mintis, kad fakultetui reikia tik 10 gerų sportinin kų, ir pirma vieta garantuo ta. Tai gal būt, neįdomi mate matika, bet ji daug pasa kanti.
ARTISTAS ANT RATŲ Prisižiūrėjo per dvi naktis ir dienas Blažaitis, toks ketvirtametis filologas, liaudies papročių savo draugo vestuvėse, alaus, midaus pri silaižė ir pajuto savyje tokį liaudies dainų popuri, jog ir nesuprasi, kokius žodžius ir pagal kokią melodiją plėšia. O čia tiesiai ant kelio į na mus pasitaiko tokia pulki, nusmerktųjų trijų valandų stypsojimui lauke už Aktų salės durų, publika. Bet Bla žaičio „lyrinis” tenoras „pa sigėriau kaip gaidys” nesu laukia reikiamo dėmesio iš sušalusiųjų šokėjų. Todėl jis, kaip ir. dera geram artistui, bando laimę pakliūti į sceną, bet prie pat durų, dideliam „šnapsaktoriaus” nustebimui, jį nutve ria kelios poros rankų ir nu neša ne į Aktų salės, o į specialiai tokiems „vokalis tams” skirtą sceną ant ketu rių ratų.
„PIRMAKURSIAI DUODA TONĄ”
Taip kalbėjo visi. Ir su tais žodžiais reikia sutikti, juk, daugiau negu pusę pir mų, antrų ir trečių vietų iš kovojo primakursiai. žodžiu, į pirmąjį kursą atėjo geri lengvaatlečiai, Nuoširdžiai ir daug su jais dirbant, mes galim tikėtis gerų rezultatų. Kalbant apie jaunuosius ko legas, reikia pasakyti, kad jie bando duoti toną ir ten, kur nereikėtų. Teko girdėti, kaip po nesėkmingo trečio šuolio kollojosl vienas Medicinos fakulteto rinktinės narys.
ką ir laikinai jį pakeitusią drg. Sakalauskaitę taip pat negalima. Per mažai arba, teisingiau pasakius, nieko nepadeda ir laikinai iš fizinio lavinimo katedros priskirtas dėst. Masaitis. — Ar ilgai dar važiuosit atgal, draugai filologai?
KOMANDINIAI REZULTATAI IR NUGALĖTOJAI
kytė (MMF), barjerinis bėgi mas 80 m — Barisaitė (IFF), 800 m — Narbutaitė (GMF), rutulys — Mikal'ėnaitė (TMF), diskas — Mikalėnaitė (TMF), šuolis į tolį — Jurskytė (MMF), šuolis į aukštį — Mundrytė (GMF). 400 m — Rubinsonaitė (FMM), ietis — Stankevičiū tė (EMF), estafetė 4X100 m (FMF). Vyrai: 100 m — Ruslnovas (MMF), 200 m — Rusinovas (MMF), 110 m barjeri nis bėgimas — Barakūnas (EMF), 400 m — Ruslnovas (MMF), 800 m — Gražys (EMF), 1500 m — Grigaitis (MMF), 500 m — Ivaškus (MMF), 10 km ėjimas — Ivaškus (MMF), rutulys — Umantas (TMF), diskas — Gaigalas (GMF), šuolis į aukštį — Vaupšas (IFF), į tolį — Vaupšas (IFF), trišuolls — Vaupšas (IFF), ietis. — Grigaitis (FMF), estafetė 4X100 — (MMF). T. Jankauskas
Pirmą vietą po atkaklios ir permainingos kovos iškovojo Fizikos-matematikos fakulteto lengvaatlečiai, surinkę 333,5 taško, antrąją — Me dicinos fakultetas 332,5 taš NEAPSAKOMU GREIČIU ko, trečiąją — Ekonomikos 261 tašką, ketvirtą — Teisės ATGAL 224, penktą — Chemijos 184, Tai visų pirma liečia Isto šeštą — Istorijos-filologijos rijos-filologijos fakultetą, ku fakultetas 133, septintą — ris neapsakomu greičiu rie Gamtos 53,5 taško. da atgal. Praėjusių metų pa ATSKIRŲ RUNGČIŲ vasarį lengvosios atletikos NUGALĖTOJAI varžybose jis užėmė pirmą vietą, rudenį — iškovojo ant Moterys: 100 m — Jurs rą, o šiose pirmenybėse jis buvo tik šeštoje (dalyvavo 7 kytė (MMF). 200 m — Jurskomandos). Kodėl? Atsakymo toli ieš koti nereikia. Trūksta sporti nės drausmės. Į pirmenybes pirmą dieną neatvyko net 25 žmonės, antrą — apie 20, o trečią nebuvo kam bėgti nei vyrų, nei moterų 4X100 es tafetės. Tai ne pirmas atvejis, kai filologų rinktinės varžybose dalyvauja nepilnos sudėties. O išvadų jokių. Į tai pro pirštus žiūri fakulteto visuo meninės organizacijos. Jeigu galima bausti ne drausmingus studentus, tai kodėl gi negalima to pada ryti su nedrausmingais spor tininkais, juoi labiau, kad Dabar tik pirmyn dauguma jų — komjaunuoviską lemia liai. Bet čia abejingumas, Visiškai patelsinti fakulteto sporto klubo Musų tinklininkai Smolenske pirmininką drg. ChmieliausSį šeštadienį smolenskie- lenske, mūsų tinklininkės du čiai, švęsdami 15 metų su kartus žaidė su ta pačia mies kaktį nuo miesto išvadavimo to komanda. Antrąją dieną Kuklus jubiliejus iš hitlerinių grobikų, pakvie rungtynės buvo kur kas įdo tė Vilniaus „Žalgirį”, kurį mesnės. Komandos suspėjo Istorijos - filologijos fakul atstovavo universiteto-pedago- pažinti viena kitą, žalgirietės tete šiandien kukliai švenčia ginio instituto tinklininkės, į pailsėjo po kelionės ir stengė mas jubiliejus — jau ištisas draugiškas rungtynes. Puokš si atsirevanšuoti už pirmą mėnuo prie pat dekanato du tės gėlių, šilti rankų paspau dieną pralaimėtą susitikimą. rų užtvėręs visą šaligatvį di dimai ir pačios rungtynės il Pastangos, drąsesnis žaidimas dingai riogso savotiškas obe gai liks vilniečių atminty. Per atnešė vilnietėms pergalę. liskas. (žlūr. nuotrauką). dvi dienas, praleistas SmoG. Sielius Kokia yra šio paminklo prasmė, kieno garbei jis pa Tačiau blogiausia, kad statytas — niekas gerai ne- jį kasdien po kelis kartus žino, bet jeigu kai kurie ūkio nemato čia nieko neįprasto, ūkio skyriaus darbuotojai, skyriaus atstovai eidami pro vadinasi, taip ir turi būti. darbais dideliais apsikrovę, kol jiems pirštu nebakstelsi, nepastebės net to — kas yra po pačiomis jų kojomis. Todėl „Spyglys” ir bakste lia; „Draugai iš ūkio sky riaus! Jeigu per sunku laiku užbaigti remonto darbus, tai gal nors galima universiteto teritorijoje atrasti kitą vietą, kur šis statybininkų šlovę garsinantis obeliskas, nenusto damas vaizdingumo, netrukdy tų vaikščioti”.
Redaktorius S. MAKAUSKAS
DĖMESIO!
VIETOJ EPILOGO
Nuo šių metų spalio 1 d. bendrabutyje Nr. 3 atidaro mas medpunktas. Darbo va landos nuo 17 iki 20 kasdien, išskyrus sekmadienį. Greitu laiku pradės veikti ir dantų kabinetas. VVU Studentų profkomitetas
Atsižvelgiant į „meninin ko” Kavoliūno, „sprinterio” Lomonosovo ir „vokalisto” Blažaičio nepaprastus ir „ypa tingus” laimėjimus, jie buvo ir ypatingai apdovanoti — pašalinti iš universiteto. „Rimbas” („Spyglio” spec. koresp.).
VVU Studentų profkomite tas organizuoja ekskursijas po Vilniaus istorines ir re voliucines vietas. Tematiniais vadovais profkomitetas aprū pina nemokamai. Kreiptis darbo valandomis. VVU Studentų profkomitetas
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
LV 10491