TAIP REIKIA DIRBTI SU GRUPE
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Spalio 2 dieną į Universi Jasinskienė, Mikalkevičius skirstė grupėmis ir pagal at teto partinį biurą buvo pa įtraukė nemaža studentų į skirus medžiagos skyrius jai kviesti geriausiai dirbantieji įvairius mokslinius būrelius. aiškino. su grupėmis dėstytojai Jasins Tai dviguba nauda: dėstyto Grupės vadovas turi domė kienė, Finkelštelnaitė, Ston jas visapusiškai pažįsta stu tis studentų buitimi. Dažni kus, Bikus ir Mikalkevičius. dentą, o studentas, dėstytoio svečiai bendrabučiuose buvo Jie čia pasidalino savo darbo vadovaujamas, atlieka nau dėstytojai Jasinskienė, Fin patirtimi. dingą darbą. kelštelnaitė, Mikalkevičius. Vienas iš svarbiausių da>Negalima užmiršti ir kul Jie susipažino su studentų bo. barų yra studentų politinis tūrinio studentų gyvenimo. gyvenimu bendrabučiuose, pa auklėjimas. To darbo formos Tai ypatingai svarbu tiems sižiūrėjo, kaip jie tvarkosi, yra labai įvairios: politiniai vadovams, kurie dirba su davė daug patarimų ir pamo dėstytojo pranešimai, pagal j i pirmakursiais. Reikia organi kymų. PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS komjaunimo biurui daroo zuoti kuo daugiau ekskursijų, — Grupės vadovas, — planavime, ruošiant komjauni kolektyviai lankyti klnofn- pasakė doc. Kostelnickis, — Nr. 24 (302) 1958 m. spalio 9 d. ketvirta dienis Kaina 20 kip. mo susirinkimus, indlvldual is mus. teatrą, muziejus, o po neturi būti auklė, o studen darbas su nekom jaunuoliai v to daryti aptarimus, sužinoki, tams .reikalingas ir artimas Nemažą darbo patyrimą su kas labiausiai rūpi studen žmogus. Kiekvienas vadovas kaupė drg. Bikus. Perei tams, kuo jie domisi. turi būti gamybiškai susiri Spaudos platinimas 1 958 m. rugsėjo mėn. Kai Žemė, tais metais buvo apsvarstytas Studentams, kurie pagal šęs su studentais. Reikia studentų grupėse grupėje N. S. Chruščiovo savo specialybę yra surišti su jausti, kada studentui esi rei pranešimas ir eilė kitų sva'- pramone, reikia aplankyti kalingas, kada tu jam gali nebetraukia... organizacijos Fakultetai, kuriuose kom (komjaunimo bių politinių klausimų. Sia's fabrikus, įmones. Labai tei daug padėti. Nereikia kištis — Pradėsim nuo paleidi jaunimo organizacijos skiria sekretorius drg. Lukoševičius) metais taip pat bus praveda singai darė drg. Mikalkevi ten. kur jie nenori. mo. Kaip palydovas išmeta rimtą dėmesį spaudos plati ir Chemijos mokslų fakultete mas politinės informacijos. čius, kuris su III kurso fizi Jei vadovas kartu su gru mas, kad imtų skristi aplink nimui, planas pilnai gali bū —išplatinta 51,7 proc. (sekre Grupės vadovas turi padė kais padarė ekskursiją į tele- pės aktyvistais dirba polit'Žemę? — tokie buvo pirmieji ti įvykdytas. Duomenys bylo torius drg. Zuikevičiūtė). Tų tį sudaryti darbo planus, ne centrą. Ten studentai susip .- nį-auklėjamąjį darbą, rūpina ja, kad patys didžiausi fakul fakultetų komjaunimo biurai užmiršti ir studentų drau-,- žino su naujausiais įrengi si studentų kultūriniu gyvena paskaitos žodžiai, kuriuos iš tetai — Istorijos-filologijos per mažai rūpinasi tuo svar mės. Štai, pereitais metais mais, veikimo principais ’r mu, jo buitimi, padės studen girdo sekmadienio vakarą į 108,2 proc.) ir Fi biu politinio darbo baru, pa III kurso fizikai nenoriai lan perspektyva. II kurso chemi tui sunkiose gyvenimo valan 34-tą auditoriją susirinkę (išplatinta zikos-matematikos (išplatinta likdami spaudos platinimą sa kėsi politinės ekonomijos už kai aplankė daug fabrikų, dose, toks vadovas bus tikrai klausytojai. vieigai. Spalio mėn. vykstan Lietuvos TSR MA Fizikos- 152,7 proc.), kur spaudos pla čiuose siėmimuose, buvo pašlijusi įmonių, sužinojo įdomių ir artimas ir savas. ataskaitiniuose komjau tinimu rūpinasi aktyvūs visuo drausmė. Aišku, tas klausimas naujų dalykų. matematikos Instituto jaunes menininkai drg. drg. Ambra nimo susirinkimuose reikia buvo apsvarstytas atvirame Dėst. Mikalkevičius lankė nysis mokslinis bendradarbis sas ir Navaitis, išpildė pi i apsvarstyti spaudos platinimo komjaunimo susirinkime, ku si puslaidininkių, o drg. Ja Žitkevičius, aktyviai dalyvau ną. Gana didelį nerimą ke darbą, numatyti priemones riame dalyvavo keletas dėsty sinskienė — analitinės chemi Virš mūsų skrenda jąs Universiteto observatori lia padėtis Gamtos mokslų įveikti atsilikimą. tojų. Buv0 išaiškintos nelan- jos konferencijose. Abu ('e palydovas... kymo priežastys. Po susirin papasakojo savo įspūdžius, jos darbe, labai gyvai, sn- fakultete—išplatinta 60 proc. kimo vaizdas pasikeitė, stu supažindino studentus su pa ... 4 valanda ryto. Čiurlio prantamaj pasakojo apie dirb dentai pradėjo aktyviai da'y- čiais naujausiais mokslo nio 27 dar miega. Bet štai vauti seminaruose ir paskai siekimais. Tai girtinas daly 46 kambaryje sučirškia žadin tinius Žemės palydovus. Koks būtų gyvenimas paly tose. kas. tuvas — astronomijos kated Ruošiant naujus narius Kiekvienas grupės vadovas ros laborantas III kurso fizi dove, kur visi daiktai yra be į komjaunimą, nemažai pa turi pažinti studentą ne tik kas K. Zdanavičius kelia dirb svoriai? Kaip jaustųsi žmo dirbėjo drg. Bikus. Nors pir auditorijoje, bendrauti su juo tinių žemės palydovų stebėto gus, išnykus Žemės traukai? mo kurso prekybininkų kom užsiėmimų ar pertraukų me jus. Penkiolika minučių — Kokiu būdu galima būtų iš jaunimo organizacijoje tik 9 tu, bet turi pažinti ir namuo ir ant astronomijos katedros kosmoso vėl grįžti Žemėn? žmonės, bet nuoširdaus darbo se, pažinti aplinką, kurioje stogo susirenka būrys studen Kam panaudojami palydovai? dėka komjaunimo eilės pasi gyvena studentas. Labai svam tų, statomi instrumentai, iš Šie klausimai domino ne vie pildė keturiais komjaunuo bu. kad dėstytojai dažniau garsiakalbio sklinda kontroli ną. Buvo kalbėta ir apie liais. Buvo paruošta ir dau lankytų bendrabučius. Drg. niai laiko signalai. Pasirodęs mums mažiau žinomus JAV giau žmonių, bet jie įstos tik Jasinskienė papasakojo tokį palydovas ar raketa sujaudi palydovus, ir apie mokslinin šiais metais. Šis darbas — įvykį. Jos grupės studentė N. na stebėtojus. Kiekvienas kų bandymus ateityje užka vienas iš svarbiausių ir ak nelankė paskaitų, blogai mo stengiasi tiksliau užfiksuoti riauti Visatą. A. Jagminas tualiausių uždavinių grupės kėsi. Dėst. Jasinskienė nuėjo į skriejančio „dangaus kūno” vadovui. bendrabutį, pasikalbėjo su padėtį, ryškumą. | Zdanavičius Labai svarbu ir tai, kad merginomis. Pasirodo, kad spausdinančio chronografo pa dažniau vyktų uždari komjau minėtoji studentė gyvena su galba matuoja ryškumo kiti DOVANA AKTYVISTAMS nimo susirinkimai, kuriuose merginomis, kurios pačios ne mą, o laborantas Straižys jau Ketvirtadienį (spalio 2 d.) būtų apsvarstytas grupės simoko ir dar trukdo savo ruošia adresu „Maskva, Kos geriausi Gamtos mokslų fa komjaunuolių elgesys ir pan. draugei. Ši mergina bu\o tuos” telegramą apie eilinį kulteto studentai, aktyviausi Dabartiniai antrakursiai pre perkelta į kitą kambarį. Vaiz palydovo praskrlejimą. visuomenininkai buvo nuvykę kybininkai suorganizavo už das iš karto pasikeitė. Ji pri Ir taip kiekvieną kartą, į Kauną. Ekskursijai vado darą komjaunimo suslrinki.ną dėjo lankyti paskaitas, užsi kai virš Vilniaus turi pra vavo fakulteto partinės orga ..Koks turi būti komjaunuo ėmimus ir egzaminų sesiją iš skristi palydovas. Kai jis nizacijos sekretorius drg. lis”. Susirinkimas praėjo g/- laikė kuo puikiausiai. Štai ką mieste nebūna matomas, stu Bardonaltė. Gamtininkai pa ažomis grupelėmis — nas vilioja geografus relje vai ir įdomiai. Komjaunuo gali padaryti grupės vadovas. dentai, vadovaujami prof. P. buvojo Kauno HES statybo Po šešis žmones — Iš fo įdomumu. Netoli Skaudvi liai kalbėjo ne apie literatū O kad ir toks atsitikimas. Slavėno, stebi Saulės dėmes, se, aplankė Istorijos muziejų, siskirstėme vasarą į lės pasibaigia po ledynmečio rinius herojus, o apie savo Viena Chemijos fakulteto stu kintamąsias žvaigždes. Pažaislio vienuolyną, nuvyko įvairias Lietuvos vietoves mo- buvęs vandens baseinas ir kurso draugus, nurodė jų dentė blogai išlaikė egzaminų Astronomija yra įdomus, J garsųjį IX fortą. Apsilanky komoslos-gamybinės praktikos staiga prasideda kelminis rel ydas, draugiškai patarė, kap sesiją ir negavo stipendijos. patraukiantis dalykas. Tai ga ti forte studentams buvo ypač atlikti. jefas (daug mažų kalvelių). jas ištaisyti. Apie tai turėtų Gyventi buvo sunku. Bet ir li patvirtinti busimieji astro įdomu, nes buržuazijos valdy Mes, viena fizgeografų gru Įdomu tai, kad čia pat kalve pagalvoti kiekvieno kurso čia į pagalbą atėjo grupės fizikai Miklašavičlūtė, Migli- mo metais čia kalėjusi drg. pė, atlikome praktiką, Skaud lės papėdėje užtinkamas Ir vadovas, komjaunimo organi vadovas. Studentei buvo su naltė, Juodokas, Grigas, ku Bardonaitė studentams papa vilės rajone, prie Upynė pelkinis dirvožemis. zacija. rastas darbas vienoje labora riuos jūs kiekvieną vakarą ra sakojo daug įdomių dalykų. Atrodo, nieko sudėtingo lio. Šis Žemaitijos rajoLabai gerai daro tie dės torijoje. Dirbti ir dar ruošt's site ant astronomijos katedros mūsų praktikoje — kasinėti egzaminams stogo. tytojai, kurie pasakoja s 11- neišlaikytiems duobes, rinkti augalus. Ta dentams apie jų specialybės taip pat buvo nelengva. Dėst. V. Guoga čiau, kai reikėdavo nustatyti FMF III k. stud. mokslo laimėjimus, kurie Finkelštelnaitė pasikalbėjo su dirvožemį iš profilio, ne iš įtraukia studentus į mokslinį kurso merginomis ir nutarė karto pasisekdavo. Tik po ke darbą. Pereitais metais dėst. jai padėti. Merginos pasi lių bandymų, praktikos vado KARSTOS DISKUSIJOS vei dėst. Galvydytei pade dant, mes dirvožemį jau atpa įvyko antras šiais metais žindavome. Žinoma, mūsų BRAZILIJA taip pat teikti medžiagą vy akademinio literatūros-kritipraktika nebuvo vien duobių kos būrelio susirinkimas, ku„Dalesai, nešdinkis namo! riausybei ir įvykstantiems kasinėjimas. Jei Nakutytė tiršia tema debatams parlamen rlame buvo aptarta Stasio davo dirvožemį, tai Širvinskas 1918 m. spa te. Žlibino kūrybą. Bus visiškai — sako studentai” buvo geomorfologas, Puodžiū lio mėn. 1—3 Studentai nušvilpė JAV suvažiavimo teisinga, jeigu pasakysime, VFR d. d. Vilniuje, nas matavo visų gyventojų kad tokių karštų susirinkimų valstybės sekretorių, kai jis šulinius, nustatė jų gylį ir žiauriomis kai Būtinai reikia daugiau mo universitete būna nedaug. Iš buvo atvykęs į Rio-de Žaneivandens lygį. Tokiu būdu, zerinės okupa garbei 38 draugų, dalyvavusių su rą. Nors valdžia ir buvo už kytoju cijos sąlygo praktikos metu mes sudarėme sirinkime, diskusijose nedaly draudusi demonstracijas, vis mis prasidėjo 25 kv km. Upyno teritorijos vavo tik 4. šeši literatai pasi dėlto jie susirinko gatvėse ir, Metai iš metų auga skirtu augmenijos, dirvožemio, geo I LKP suvažia sakė 3—5 kartus. garsiai švilpdami ir išstaty- mas tarp studentų ir dėstyto morfologijos ir hidrologijos vlmas. R. Rūkas dami vėliavas su užrašais jų skaičiaus aukštosiose mo žemėlapius. Visą tą medžiagą Suvažiavi „Dalesai, nešdinkis namo!”, kyklose Vakarų Vokietijoje. mes panaudosime rašydami mas vyko nele reiškė nepasitenkinimą šiuo Jeigu 1914 m. čia buvo 1 kursinius darbus. dėstytojas vienuolikai studen galiai ir kon vizitu. Jau pirmomis praktikos spiracijos tiks Taip pat įvyko Nacionali tų, tai 1958 m. 54 studentai dienomis susipažinome su lais keitė savo nės studentų sąjungos mitin tenka vienam dėstytojui. Upyno miestelio jaunimu. darbo vietą. Miuncheno universiteto Laisvalaikiu žaisdavome su gas, kurio metu studentai reiš Pirmasis posė Teisės mokslų fakultete yra jais stalo tenisą, tinklinį, pa kė savo protestą. dis vyko maža tik 27 dėstytojai 2286 stu sakodavome upyniečiams apie INDONEZIJA me mediniame name dentams. Ekonomikos ir vi Vilnių, studentiją. Čia veikė nis jo adresas: P. Universiteto įstatymų se suomeninių mokslų fakultetai ir mūsų lektoriumas. Upyne, skersgatvis Nr. 9), kurį nuo vos pajėgia susidoroti su šia minaras Džakartoje. pašalinės akles slėpė daugia Indonezijos studentų judė problema. Seminarai, kurie Puožerių kaime ir Gridiškyaukščiai namai. jimo sąjunga suorganizavo jungė mažus ratelius, perfor je skaitėme paskaitas apie Spalio 1 dieną tūkstančiai universiteto įstatymų semina muojami į paskaitas, kurių „Sniego žmogų”. vilniečių susirinko prie šios rą, kurio metu buvo spren klausosi studentų masės. N. žindžlūtė istorinės vietos i mitingą, Kiek studentų tenka vie džiamos aktualios Indonezijos III k. geografė skirtą paminėti Lietuvos Ko studentus liečiančios proble nam dėstytojui įvairiuose fa munistų partijos keturiasde mos. Seminaras sprendė šias kultetuose, aiškiai matyti iš šimtmečiui. šių skaičių. Teologijos — 23 problemas: Mitingą atidarė partijos papasakojo apie tai, kaip Lie kalta memorialinė lenta. Tei I. Aukštosios mokyklos Medicinos — 43, Teisės — TRUMPAI Vilniaus miesto komiteto sek tuvos 96, Ekonomikos ir Visuomeni Komunistų partija sė atidengti ją suteikiama I struktūra ir autonomija, Visasąjunginiame gyvento retorius P. Griškevičius. nių mokslų — 158, Filosofi 1918—1919 metais vykdė LKP suvažiavimo dalyviui A. II. Universiteto vaidmuo jos — 47, Gamtos mokslų — jų surašyme dalyvaus ir mūsų Audringais plojimais buvo kultūrinę statybą. Tuomet bu Juškevičiui. 47, Žemės ūkio ir miškinin Universiteto studentai. Daly Nuotraukose: kairėje visuomenėje, sutiktas LKP I suvažiavimo vo atkurtas mūsų Universite III. Aukštojo mokslo siste kystės — 23, Elektrotechni vaujantiems surašyme studen dalyvis A. Juškevičius, kuris tas, organizuota meno akade — kalba Universiteto dėsty Istorijos-etnografijos tojas doc. J. Jurginis. Deši ma. kos ir mašinų statybos — papasakojo apie I suvažiavi mija, tams Respublikinėje statisti IV: Studentų vaidmuo uni 133. nėje — namas, kuriame vyko muziejus ir kt. mo eigą. kos valdyboje jau pravestas (,,News Service” versiteto gyvenime. Po mitingo visi pasuka link I LKP suvažiavimas. Mūsų Universiteto vardu Nr. 14, 15, 16, 17) instruktažas. Konferencijos tikslas buvo A. Šarkio nuotr. ir tekstas kalbėjo doc. J. Jurginis. Jis namo, prie kurio fasado pri
Prie Upynėlio
M
Mitingas
l-ojo
LKP
. įbiiaMt \ iveisitato j biioteka /
Z
KOMJAUNIMO GYVENIMAS
Iš ataskaitinių-rinkiminių SUS i r i n k i m ų SKATINANTYS Nelabai lengva, išklausius fakulteto sekretoriaus ataska tinį pranešimą ir kai kuri į draugų pasisakymus, tiksliai, objektyviai įvertinti organiza cijos darbą. „Lazda turi du galu”, sakoma liaudyje. Ana logiškai kiekviena komjauni mo organizacija savo darbe turi laimėjimų ir karta.s stambių trūkumų. Labai gera, vis dėlto, kad Medicinos fa kulteto komjaunimo organiza cija, vertindama savo veiklą, nebuvo vienpusiška. Teisin gai, daug nuveikta saviveik los ir sporto srityse, buvo or ganizuoti įdomūs vakarai-susltikimai, 28 komjaunuoliai dirbo vasaros darbų stovyk loje, kasdien 30—40 komjau nuolių padeda Vilniaus mies to darbininkams tiesti šilumi nę trąšą. Šiuos laimėjimas neabejotinai, kiekvienas pri pažįsta. Tai geri, skatlnanti?-
PAVYZDŽIAI IR NEDĖKINGAS ABEJINGUMAS ji atskirus draugus pavyz nepažino Rusinovo? Nemany džiai. Bet laimėjimai tegu lie tume, o atlaidumas arba abe ka laurų šešėlyje, o pakalbė jingumas ir padarė šį kom jaunuolį „įžymybe”. Pirma kime ir apie trūkumus. Ramia sąžine galime pasa kursiai medikai į savo eiles kyti, kad Medicinos fakulteto priėmė komjaunuolį Ulvydą, komjaunimo organizacijoje nemokėjusį nario mokesčio kolektyvo nėra. Yra „vadai" nuo 1955 m. Komjaunuoliai ir yra „masės”. Tai ypač iš visai ramiai išklausė ir kursą ryškėjo susirinkimo metu. draugės Tumalevičlūtės pa Komjaunimo organizaci jos reiškimą: „Sporto treniruotė sekretorius O. Minkevičiūtė, man svarbesnis dalykas, negu biuro nariai Salyklytė, Vai komjaunimo susirinkimas". O čius labai nuoširdžiai stengė komjaunuoliams, dalyvaujan Bene veikliausias mūsų Un'- vičiaus sūnaus prisiminimus. si papasakoti apie organizaci tiems ataskaitiniame susirin versltete yra kraštotyrininkų Vladas Gobls aprašė derliaus jos veiklą, pripažino trūKu- kime, tai nei šilta, nei šalta. būrelis, todėl ir į jo ataskai šventės papročius. Aleksynas. mus, kvietė draugus padisku Jie beveik visi skaitė knygas, tinį susirinkimą atvyko gau Stankevičiūtė ir kiti surinko tuoti ne vienu klausimu. Bet žaidė popieriaus gabalėliais, sus tautinės kultūros mylėtojų nemažai liaudies dainų. P. bei svečių būrys, o Ir pats Semeta daug nuveikė paspo’-jie buvo nesuprasti. Auditori rašė laiškelius. ja liko šalta ir bejausmė. Kas Kodėl nėra vieningo tamp susirinkimas praėjo labai įdo tizuodamas kultūros pamink kam svarbu, kaip elgiasi V raus ryšio su visa organizaci miai. lus. Išsamų pranešimą apie bū kurso studentas Rusinovas ar ja? Kodėl geri komjaunuolių Baigdamas S. Stravinskas I kurso studentas Ulvydas! pavyzdžiai nesuranda pritari relio darbą padarė jo pirmi kvietė dar aktyviau dirbti, Niekas nė žodžio nepasakė mo, kuo paaiškinamas tas ninkas S. Stravinskas. Pažy kad nė viena gyvenimo sritis apie šiuos draugus. Negi per keistas abejingumas, kuriuo mėjo aktyviausius narius, su neliktų nepastebėta. ..Tarybi penkis metus kurso draugai atsilyginama kai kuriems rinkusius daug dainų bei ver nis istorijos mokslas, — sa ■draugams už nuoširdumą, tingos etnografinės medžia kė jis, — reikalauja iš mūsų draugiškumą? Susidaro vaiz gas. Studentai Pakalniškis 'r vienodai gerai pažinti praei das, kad visi laimėjimai pri Zambaoevičiūtė, keliavę po tį ir dabartį, kad galėtume klauso tik tam tikrai nedide Dūkšto rajoną, užrašė revo prisidėti prie dar gražesnės lei komjaunuolių grupelei. O liucionieriaus Edvardo Vaške ateities sukūrimo". kur visi likusieji komjaunuo liai? Kai trūksta kolektyviš nukreiptas į grupes. Gerų kumo, draugystės jausmo, kil rezultatų pasiekta mokslo sri visi tarsi pasislėpę savame tyje. Didžiuojasi fakultetas I kiaute, sunku komjaunimo or kurso pramonininkais, II kur ganizacijai kalbėti apie laimė-i so finansistais, IV kurso pre jimus, kad ir kokie jie būtų i Rugsėjo 28 d. daugiadieniai, apie kuriuos Vakare Iškylavome parke. kybininkais. Vasaros metu dideli. Minėtieji trūkumai yra( — Valio! Išvažiuojam į per radiją skaito. Sakius vis Nuo vaikų karuselės nudribo studentai gerai padirbėjo me dėmė ne komjaunimo organu, gastroles! gi pasiekėme laiku, sveiki tik du. Tie, kurie suposi ant lioracijos darbų stovykloje. zacijos bylose, o tikrų kom — Taigi, .taigi, kaipgls! ir drūti, pilni geriausių norų. arkliukų, gaidelių ir žąsinų, O sienlaikraštis „Tarybinis jaunuolių sąžinėje. O kame mašinos? O Sakiai tik pokšt mums net visai nenukrito. N. Saduikytė, ekonomistas” (redaktorius Vil Mašinos pavėlavo tik 1,5 per tuos norus! Susijungėme Spalio 3 d. kelis) atspindėjo fakulteto gy B. Adomonytė valandos. Tai buvo brezentu prožektorius, magnetofonus, Tokios salės kaip Alytuje, venimą, skyrė didelį dėmesį apdengti krovinių taksi, tru o šviesos užgeso. Gerai dar, šių gastrolių metu dar nebu mokslui ir užėmė UI vietą putį purvini, truputį vėjo kad mokyklos direktorius pa vome sutikę. Viskas joje būtų „Komjaunimo tiesos” konkur perpučiami, abu labai pana guodė, tardamas: „Pas mus buvę gerai, jei spektaklio me — iškėlė mintį komjaunuolis se. Organizuoti vakarai ateis šūs į maišus kačiukams skan- tai jau visada šitaip būna", tu musų brezentinei palmei Ladukas. — Sutvarkykime tiniais klausimais, apie Čeko dlnti — negi kas duos auto- Spektaklį pavėlavome, bet nebūtų toptelėjusi mintis, kad slovakijos ir Lenkijos studen juos, išpuoškime, tada bus busą? į vieną sugrūdome de publika liko patenkinta. reikia nuvirsti. ~ Palmė — ne tų gyvenimą, susitikimai su malonu visiems. Ataskaltinlo-rinkiminio su koracijas, kitame susispaudėRugsėjo 29 d. žmogus, daug svyruoti ne prof. P. Slavėnu ir kt. su me patys ir — pirmyn! Rim Kudirkos Naumiestyje duo- mėgsta: nutarė griūti — p-isilaukė gero studentų pritari sirinkimo metu buvo kalbėta ta kliūtis mūsų progresui bu mo. Daugiau įdomių susipa apie tuos dalykus, kurie arti vo dviratininkai, tie patys dame dešimtą „Titaniko val- šlumšt ir guli, Laimei, abu so” spektaklį. Visi „aktoriai" sykius virto tokiais palanžinimo vakarų, — pareiškė mi komjaunuoliams arba ku riuos reikia pašalinti. Nebe ... rimtai pasitempę. Tik sunku kials momentais, kad nepadė komjaunuolė Gumelytė. \ temptis, kai tiek obuolių esi jo padidinti dramatinę įtam — Atgaivinkime politinės kartoti šiais metais senų klai komjaunimo j nukirtęs. Pirmasis kapituliavo pą. Ir tikėk, žmogau, kai tau ekonomijos būrelį, aktyviau dų, biurui — būt reiklesniami sau priekaišto dalyvaukime SMD veikloje, komjaunuoliams — tokia dva organizacija dėl to, kad vle- \ Trajanas: baigęs vaidmenį, sako, kad brezentinių palmių — kalba S. Razma. Reikia sia praėjo visas ekonomistų nuolika diplomantų šiais me \taip ruko iš scenos, ko J psichika primityvi. tais neišlaikė valstybinių eg ( vos dekoracijų neišvartė. O Spalio 4 d. galvoti, kad jo žodžiams pri ataskaitinis susirinkimas. zaminų? ( kiek paskui vargo surasti Jį, Paskutinis spektaklis. Dau tars visi ekonomistai. V. Tėcaitė Atskirai ataskaitiniame pra ) kad nepavėluotų vėl pasirodę - gų žiūrovams teko pamatyti — O bendrabučių kiemai? nešime kalbėta apie „garsiuo ) tl scenoje. geriausią šių gastrolių „Tita sius” Lomonosovą, Milašaus- ) Užbaigus Jubiliejinį spek- niką". Salėje netilo juokas. ką, Bukauską, Evą. Nekartą ) taklį, obuolių buvo sukirsta Pabaigtuvėms apšvietimo kritikuoti, nekartą bausti, jie, ) dar daugiau. Jie nebepaken- batalionas įjungė karnavali pagaliau, priėjo liepto galą. (kė. nes šviesas, ir visi šoko šo Drg. Caika pranešime Išsa \ Rugsėjo 30 d. ko. . . iki pirmos valandos, ka jaunuolių mokosi be priekaiš organizacijos dgrbo rezulta miai išnagrinėjo komjaunimo ( Patekę į Vilkaviškį, pasiju- da išjungė elektrą. Iškilmin tais. Nuveikta nemažai. Vasa tų. Tačiau argi galima apsiri darbą. Nepagailėjo šiltų žo ■ tome nusikėlę į atsiminimų gas užbaigimas įvyko žibalui rą komjaunuoliai nuoširdžiai boti vien tik pergalėmis? džių geriems komjaunuoliams, ( laikus, moksliškose knygose degant. padirbėjo melioracijos darbų Daug dar nepadaryta, daug pakako ir aštrių kritinių fak ) vadinamus „jaujos teatru”. Taip gastroles ir baigėme. stovykloje, milicijos rėmėjų kur pasielgta ne taip, kaip tų. Tai teisinga. Bet kaip ) Tiesa, daržinės, kuriose prieš Nežinome, kaip patikome pub brigadai nuoširdų ačiū tarė reikėjo. Ar nekalta komjau į savo sekretoriaus pranešimą pusšimtį metų vyko lietuvis- likai — juk vienam patinka milicijos darbuotojai. Teisi nimo organizacija, kad trys reagavo draugai. Pranešimo ) kojo teatro kūrėjų spektakliai, popas, kitam — popienė, o ninkai didžiuojasi dabartine nariai pašalinti iš VLKJS ei metu iš salės galo staiga nei j buvo be langų. Užtat po ge visiems iš karto niekaip ne IV kurso komjaunimo grupe, lių? Reiškia, 178 komjaunuo iš šio nei iš to pasigirsdavo \ ros valandos, žingsniuodami įtiksi. Spektakliai Alytuje, K. teisėtai užėmusia I vietą kon liai nemokėjo perauklėti tri niaurus urzgimas. Supraskit, \ miesto gatvėmis, apžiūrėjome Naumiestyje ir kitur itin ryš kurso metu. 45,2 proc. kom- jų savo draugų. Ar nedaro „galiorka” nesutinka su kaž (didžiulį mūrą — už mėnesio kiai parodė, kokia jautri tiek kokia tai sekretoriaus mintim. (atsidarančius naujus kultūros gerai, tiek ir blogai vaidybai Tai ne energingumas (kaip . rūmus. O kai kurie taip užsi- yra mūsų publika, kiek daug tvirtino patys teisininkai), o ) žiopsojo, kad vos nepraėjo dar mums reikia dirbti. paprastas negerbimas savo ) valgyklos, savo bulviniais A. Samulionis, draugo, galų gale savęs. Si J blynais palikusios pačius maR. Skiauteris energija pasireiškė ir pasisa ) loniauslus atsiminimus. „Viena seselė per juoda — ai ne! kymų metu. i Spalio 1 d. — Baigus ši. pati tikroji? Brolelį rengt, Komjaunuolis R. Žilevičius') Tegu jį biesai, tą magnetoVertėjai atgijo — Rankelės baltos — šir išreiškė savo nuomonę apie ((foną. Ir kas gi jį primokė Antra seselė delės šaltos! Gyva ir įdomu buvo spalio Žirgą Lomonosovą, Evą ir kt. Tei-1(nutraukti juostą ir atsisakyti — Vyrai, kad jus šimtas. singai, nėra ko globoti, slėpj(groti „Titaniko valsą"! Ką 2d. įvykusiame vertėjų būre balnojo.. lio susirinkime. Diskusijas su tl po skvernais tokių žmonių, /< daryti? Spektaklis žlunga. Iš dviejų ma — užrakintas trisdešimtas! Ar yra viduj kas gy kurie neturi sąžinės, apvilia )j Staiga už kulisų nuaidi vai. kėlė gana sėkmingi studente šinų iššoka vy gerus draugus. Kai kurie mė so melodija. Būrelio lakštln- Morozovo vertimai į rusų kak rai. į bendra vas? — Kas gi čia toksai vėly gino šiai. Žilevičiaus minčiai) galos ir išgelbėtojo vaidmenį bą P. Cvirkos apsakymo butį! ” debiutavęs „Šulinys ant kalno". Oponen prieštarauti, girdi, galima ne)) pasiėmė Stasys, — Per vė- vas? Ne, kaimynų neįleis. Ir gy tokius nusikaltėlius pataisyti, ) magnetofono rolėje. Iš viso, tas — pirmo kurso anglistė lai? nereikia. Teisėjo? o čia. .. Bet argi atėjęs į \I Kybartai mums — nesėkmių D. Jakševlčiūtė labai atidžiai — Mes ta- dytojo žmogus yra(I miestas. Be istorijos su mag ir nuosekliai išnagrinėjo ver rim raštus į vi Marti teisinga. Ekonomistes Universitetą tiek nesubrendęs, jog pats ne-' netofonu, valgykloje bepietau- timą, davė autoriui keletą ver sus kraštus. raudonuojąs, filologas. . ., A? Draugauja? Su kuo? S i mato, koks kelias yra telsin-' jant, pasibaigė ne tik užsaky tingų pastabų. Diskusijoje ak Atverkit dure gas? i ti barščiai, bet ir šakutės. tyvlai dalyvavo studentai Mules, išvesklt knyga? Ištikimas? ...... Tegu marti apžiūrės Pareikšti kai kurie rimti Apšvietimo cechas suvėlavo ralis, Dzlkavičlus, Rimkutė. mergeles! Kuri Šiais metais vertėjų būre pageidavimai dekanatui, pa-, pasiruošti. Už tai gamybinia rūtelėm vaini- nakčia pati!” Ir spyna — brakšt. Mer vyzdžiui, įsteigti foto mėgėjų) me pasitarime švietėjams — lio veikla ypatingai pagyvė kuota? — Ar ne ši ginos su gėlėm, šilkais, o būrelį ir laboratoriją, retori-) Toliui. Poliui ir Rimui gero jo. Tai jau parodė pirmieji susirinkime skaityti darbai. nuotaka, pirš- jaunosios. . . Tik mergelių kos būrelį. Susirinkimas vie-j kai kliuvo. Ateityje kekvienas narys (o rankos, baltos rankelės — iš nlngai priėmė įsipareigojimą \ Spalio 2 d. Didingai .raudonuoja Kalva jų šiemet ypatingai daug) tu — Ilga no- sirink, kuri darbščiausia, ka i vasaros atostogų metu kiek vienam komjaunuoliui dvi sa- ( rijos kultūros namai. Patrauk rės paruošti vertimą arba , reti dan- gudrus. „Šen dūsavęs, vaites padirbėti darbų stovyk- ( liai atrodo ir scena — nors teorinį darbą. Komunistų par tys, be kaselių Ten dūsavęs loję. Nutarta suruošti ekskur- ( eik ir vaidink be jokių deko tijos įkūrimo Lietuvoje ketu — ne! Gelton Piršlys po kamarą, sijas l Kauno HES, IX fortą.) racijų. Beje, taip vos iš tik riasdešimtmečio proga būrelis kasė? Per vi Susitiko Didesnį dėmesį skirs fakulteto) rųjų neišėjo, nes pasirodė, numatė kolektyviai išversti į durį per stora, Seną bobą. sienlaikraščiui, spaudos plati-) kad mūsų dekoracijos netelpa rusų kalbą kai kuriuos Vinco aukščiau per Sakė, kad mergelė! . ." nimo darbui. Teisininkai ne-) scenoje. Teko skolintis vieti Mickevičiaus-Kapsuko apsaky plona — ne? Bet — valio! Jaunoji, vai galvoja sustoti ties tuo, ką) nes. Laimei, ir šitoje neįpras mus. — O ši dip nikuotoji mergelė! Ar laukei jie padarė. L. Vedegytė \ toje aplinkoje artistai jautėsi lomantė? IFF III kurso studentė I. Jakubavičlūtė gerai. — Čigonėlė. (Nukelta į 3 psl.)
Reiklumo sau—reiklumo ir kitiems pasakė Ekonomikos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius L. Andziulevičius. — Kaip tik to biurui ir sto koja. Žinoma, ne visur, bet ypač kovoje su fakulteto chu liganais. Juk V kurso studen tas Žemaitaitis pašalintas !š komjaunimo, Kavoliūnas sėdi kalėjime, o Lukoševičius — vagis. Iš šių draugų Universi tetas susidaro blogą nuomonę apie mus. Todėl būkime savo fakulteto patriotais, išgyven dinkime juos iš savo tarpo. Bet kas kaltas, kad šie stu dentai teršia mūsų fakulteto vardą? Visų pirma, kalta gru pės komjaunimo organizacija, kuri dirbo neprinclplngal, kai? tas mūsų komjaunimo biuras. Anie Ekonomikos fakulteto studentai komjaunimo darbą stumia į antrą eilę. Komjau nimo organizacija čia pajėgi. Per ataskaitinį laikotarpį į komjaunimą priimti nauji 9 nariai, iš kurių kiekvienas dir ba visuomeninį darbą. Pagrin dinis politinis darbas būva
Ties tuo, kas pasiekta—nesustosime Iš susirinkusių į ataskaltinįrinkiminį susirinkimą teisi ninkų veidų pasakytum, ka i jie kalnus nugriaus, o apie nuobodžiavimą ir kalbos ne gali būti. Komjaunimo organizacijos sekretoriaus Calkos praneši mo salė klausos su dideliu dė mesiu. Drg. Caika trumpai supažindino su komjaunimo
Su kraštotyrininkais- kalbė josi filologijos mokslų kan didatas Sauka, istorijos mokslų kandidatas • Jučas, bū relio vadovas, istorijos moks lų kandidatas Milius. Jie kvietė ir toliau tyrinėti liau dies papročius, išryškinti Jos buitį, tautų bendradarbiavi mo bei įtakų klausimus. Ra gino savarankiškai apibend rinti surinktą medžiagą. Susirinkimo metu velkė turtinga parodėlė. Atskiruose stenduose buvo eksponuojami revoliucinių kovų dalyvių pri siminimų rankraščiai, įvairi tautosakinė medžiaga. Specia li vitrina paskirta foto nuo traukoms „Naujos statybos Aukštaitijos kaimuose". įdomiai atlikta P. Semetos piliakalnių pasportizacija. Didžiulis stendas pasakoja apie darbščią Eišiškių rajono moterį J. Zldelienę. Po užra šu „Tai išaudė viena dzūkė" išdėstytos įvairių įvairiausių audinių nuotraukos. Parodoje buvo surinkti ir visi skelbimai, kurie labai vaizdingai pasakojo apie bū relio ruošiamas ekspedicijas, susirinkimus, paskaitas. Išrinkta nauja valdyba: S. Stravinskas (pirmininkas) V. Gobls (pavaduotojas), T. Buivydaitė (sekretorė), I. Lukšai tė, R. Tamošiūnaitė ir A. Surgailis. P. Arminas
IŠLEIDO STASELĘ Į MARTELES
PAS KRAŠTOTYRININKUS
Iš centrinio dramos būrelio dienoraščio
IŠLEIDO STASELĘ Į MARTELES sūrių tiltai. pieno prūdai, jums, kad prie mėnulio geru smetoną lentomis graibo, o žodžiu paminėtumėt: štai šitą rankšluostį palik kai atėjom visos tos naudos nė stebulės neprikrautum. Sa siu tiems, kas norės ašarą kė. kad turi puikiausią bu*ą nubraukti, du išvargtus trečio laips kilimais išmuštą, auksu si dabru maliavotą, o kai at nio diplomus perduokite Ju-ėjom, radom keturis dobilus gutytei ir Raišiui, kad nerei ... Ko senieji filologijos penkiakampius, sakė kad į kėtų prakaituoti prie diplo vartai vainikuoti, kieno pul- paskaitas sąžiningai vaikšto minio, pedagogikai skirtą, bet vi iš tikrųjų tik astuonias va kai stovi? sai tuščią sąsiuvinį, perlellandas savaitėje teišsėdl. — Kas esate, iš kur Mes esame išleisti iš slan- džiu visuomeninėms organiza kote, mielieji sveteliai? naus bernužių kaimo, suvo cijoms protokolams rašyti. Dar kartą prašau daug ne kė! mes savo teisybę, ponas kankinti ir nevaryti ant “bi piršly, taip, kad telio, Pakarsit, vis aukščiau bellksi. PIRŠLIO PASMERKIMO Kaip geriau? Ar prie alaus dangaus pakelsit. DEKRETAS Tik manęs neliūdėkit, prie bačkos pasodinus užtroškin. . . Žmonės, katrie esat ti? Ar už karklyno nusivedus stalų sėskit ir ėskit, ėslt n didžio amžiaus, mažo ūgio, baravykų kotais užbadyti7 Ac ėsit, svarbu, kad po nosim gal ne vienas atmenat anuos ant šalto radiatoriaus užlaipi- turėsit ir mane paminėsit”. baisius metus, kada katės nus sudeginti? Ar ant liepto Šeštadienį penkto kurso li šunis plovė, studentai dėsty užvaryti ir senom panom už tuanistai atšoko savo draugų tojus egzaminavo, tuo laiku leisti, kad nugalabytų? Staselės Berniūnaitės ir Da senos bobos veršius kirpo, Kai nugalabyslm, ką gero nieliaus Riboko vestuves. arkliai dantim dzinguliavo, iš jo Išverslme? Iš kaktos bus Svočia pabuvo Ema Meldzluuodegom dzvanijo, studentai lempa, iš nosies — vamzde kaitė, piršliu — Pranas i Petrausko fotoetiudas AUTOGRAFAS blaivlninkavo, studentės pl- lis, iš dantų — kaltai, iš aki Kniūkšta. , jokavo. nių — mikroskopas. Gaurus, Kada pelės katiną lojojo, ir nagus suvysim į botagus. R. SADAUSKAS tuo metu Grlncevičiūtė TraGailėkls dabar ir muškis į kymą supo, Trimonis nebuvo pilvą. Čiupkit tą nedorėlį ir ’ <NTANAS skubč- — pakilęs į parnasą ir nereika tempkit arčiau dangaus, nu 1 -'*■jo siaurai pralaudavo raudonos skrybėlės, rodykit jam žvaigždes. ' mintu paupio takeliu. ’ Džiuzepė su Skirma nerūkė, Prie to nuosprendžio prlsi- 'Stambūs, tik ką sustiimūsų kurso imerginos^ ----- : nei rašė pečėtoriai ir pečėtorkos, > guslos rasos lašai, kris kilęs visas paupio žiedų aro los komjaunimo kuopelės su pudros, nei dažų nepažini, valdininkai ir valdininkės: dami nuo kojomis šiurena sirinkimą. (Apsakymas) matas. Aiškiai švietė pilna „Neradus Algio Ričardas Bielinsklo neskaitė, Veiverių Adomonytė, mos paupio plaskažolės, vil prie liepos, sutartinai švilptetis ir stambios žvaigždės. Ap dėstytojas Sprindis apsakymų Adutiškis Vanagas, gė sportinius batelius, ir rėti ir, jeigu niekas neatsi stovėjo elektros lempomis ap link miestelį juosė upės van nerašė, Krygeris stipendijos Prienų Aleksynas, jis pirštais jautė šlapią lieps, paslėpti drevėje vėlia kartas namas. Dar iš tolo ga denų juosta. Beveik visų na nemaldavo Ir kitokį stebuklai Tauro Daščioraltė, i kojinę ir permirkusį bate vą ir bėgti į Algio namus lima buvo perskaityti vokiš mų langai buvo jau užgesę; dėjosi: lokys Ir Jasllionis dū Klaipėdos Grinevičiūtė, i lių brezentą. Retkarčiais nuo neva braižikllų paskolinti”, kus žodžius: „Karinės pajė Tik pastate su didžiausiu vo das pūtė, balandis kukavo ir Kauno Sluckaltė. , paliestų susipynusių ievų ša mintimis pakartojo Antanas. gos". Ten fašistai. Kas rytas kiškų užrašu plieskė šviesos, vanagas į gegužę veizėjo. Duodame teisę piršliui pas-, kų veidą užpildavo šalti la Mat, Algis jau kelinti moks iš čia išvažiuoja dengta maši nudažydamog visą gatvę juo Kada vilkas su ožka vienas kutinį kartą tarti žodį: šai kartu su krintančiais per lo metai gyvena pas seną na, pro kurios langus praei dai geltona spalva. vestuves kėlė, iš taip didelės ankstį prasiskleidusiais žie davatką varpininkę. Seimi viai mato beprasmius, lyg iš Vaikinai stovėjo be žodžių. linksmybės neiškęsdami, išėjo dais. Tokiais atvejais Antanas ninkė vakarais Antano niekur epušės išdrožtus kareivių vai Algį klasėje vadino svajo šokti, pradėjo spardytis. . . ir stabtelėdavo, ranka perbrau neišleisdavo. O, be to, ji pati dus ir žalsvai pilkos spalvos toju ir poetu. Jis rašė eilėraš išspyrė iš kelmo labai mažą kęs per veidą pasitaisydavo gali būti negrįžusi su raktais mundurų kalnierlus. į pavaka čius apie pavasarį ir apie mei valkelį, kaip pupų pėdei!, pažasty ryšulėlį ir, peršokęs iš varpinės. rę ši mašina grįždavo atgal lę. Dabar Algiui kilo min melagį ir dykąjį vagį. kelmą, nuskubėdavo toliau. į savo lizdą. Dažnai, atsida tis parašyti eilėraštį apie šią Antanas tęsiamai pro dan Tasai vaikelis buvo lab->i Štai Ziežulių įlankėlė ir tis sušvilpė ir pats nusigando rius mašinos durims, į gatvės minutę, apie žvaigždėtą dan guvus ir- vikrus kaip girnų sena liepa su piemenų išde — taip keistai pasigirdo šis grindinį kūlversčiomls išstu gų, jų vėliavą. apatinė pusė. Besisukinėda ginta dreve. Nieko nešima garsas niekieno netrikdomoje miamas surištas žmogus — O Antanas mąstė apie tai. mas įsikabino vaikinukas vil tė. . . vakaro tyloje. Netoliese nuti dienos medžioklės auka. kui į uodegą. Sis persigan Antanas prisiminė vaka- lo švilpavusi lakštingala, ir Naktimis už miestelio ribų kąri jiems čia bestovint ne dęs bėgo per karklynus ir rykštį čia pat įvykusį mokyk- Antanas valandėlei sutriko. vokiečiai neišeina: bijo kiek- miega nė vienas draugas iš jų būrelio, nerimas,taudamas lazdynus, kol nepametė jį Sa fTen, kur vandenyje plaukiojo vieno namo, medžio, kryžke dėl pasisekimo. Jis kažkodėl lantų parapijoje. Tasai valke mėnulis, pliaukščiojo stambi lės. Tik miestelio gatvėmis prisiminė Aneliukę, jos skar lis su vilko uodega ten pat žuvis, ir dideli vandens ratai pratarška jų kaustyti batai — dų lyg varpelis juoką pirma tarp akmenų krūvos Ir malkų sukosi, ištęsdaml mėnesio ap nuo buveinės Iki restorano me suole. Gal būt, ji pirmoji krūšnatos ir užaugo. Ir pra skritimą į elipsį. Staiga An ir atgal. O po „grybu” bailiai pastebės vėliavą. Aneliukė manė tą vaikelį vardu Vagis, tanas vandenyje prie pat sukiojasi stovyla, abiem r a n kasdien ryte prieš pamokas pavarde Melagis. į Bernlūnų kranto pamatė laibą žmogaus kom besilaikanti už automa užbėga į bažnyčią. . . kaimą atkeliavo, mus visus figūrą ir iš karto pažino Al to, pakabinto ant pilvo. Vie apgavo. . . laikrodis suskam gį iš jo siaurų pečių ir pūstos noje „grybo” pusėje — kle bo Bažnyčios dvyliktą. „Jeigu jau man dėl jūsų . . .Dabar nevidonas pradė beretės. o kitoje, nuo upės bonija. jo gyvus žmones vogt. Bet ir nepasotinamų pilvų ir persoDraugai, pabudinti iš sva — Algi! Algi! dukart pusės stovi bažnyčia ir šalia PASKUT1NIS PIRŠLIO melagis, kad jam uodas su jonių, puolė vienas kitam į pašaukė vaikinas. pastatyta varpinė — aukš ŽODIS kanopa dantis išbarstytų! Sa Šešėlis krūptelėjo ir riste čiausias miestelio ir jo apy glėbį. kė, kad pas jaunikį degtinės tintų galvų reikia mirti, tai — Algi! le pasileido į kalniuką, nu linkių pastatas. versmės, alaus šuliniai, laši prašyčiau išgelbėti mane nuo — Antanai! Pirmosios Ge lenkdamas ievų šakas. Vaikinai baimingai prasmu niais stogai užkloti, silkėm žiaurios mirties ir neatiduoti gužės minutės! — O aš jau seniai laukiu, ko pro apšviestą gatvę Ir at panoms. kuolai nusmaigstyti, bitės, nugalabyti senoms — Vėliava! — gaudydamas kvapą pus sidūrė prie šventoriaus tvo Per visą savo gaidžio am kaip telyčios su rezginėm me Jie išskleidė raudoną šilką balsiu šnibždėjo Algis. — ros. Varteliai buvo užrakinti. dų į daržines neša, o kai .al žiaus gyvenimą dirbau labda Drebėjau dėl rakto, bet nie Algis tyliai užsliuogė ant ak ir mėnesienoje sublizgėjo ėjom, tai nė už lūpos nėra ringus darbus ir turtų nesu kai. Senė parėjo iš varpinės menų tvoros skardinio vir bronzos užrašas, sveikinąs su ko užkišti, sakė, kad yra ten kroviau, o ką turiu palieku ir padėjo raktą ant malda šaus, peršliaužė į kitą pusę Gegužės švente. Ilgu raiščiu linksmą, jumoristinę studen knygės, o išeidamas — į ir šokdamas Jautė, kaip byra draugai pririšo kotą prie sto gelio stovo ir,, minutėlę tyliai tišką eilę? Juk yra tokių drau kišenę, ir baigta. ištraukytos švarkelio sagos. gų. Kodėl jie neatneša savos — O kotas? . . — Duokš! — tyliai, bet pasiklausę vėliavos šlamėji kūrybos estradai? Žiūrėk, su — Drevėje. Zinai koks? aiškiai, drebančiu iš nerimo mo, pradėjo leistis žemyn. kurs muziką tavo eilėms, ir Šuolių kartis, su kuria vakar balsu Ištarė Algis. Paskutinis laiptas. Durys. Per mūro tvorą į jo ran Algis truktelėjo ir jos stipriai Šeštadienio vakaras. Aktų kodėl neateini ir nepamėgini dainą ko gero pamils visi pasiekiau mokyklos rekordą. O šiandien kitas rekordas! kas nusileido ant koto suvy prlsltrenkė, bet savo trenks salėje sausakimša studentų. savo jėgų estradoje?! Žinos, studentai. Algis ištraukė iš drevės niota vėliava. Sekundė — ir mu numetė užkabinamą štan Nenusiminkite, draugai, nereikia. Gracingas konferansje paskei. ypatingo talento bia naują numerį. Melodingai Čia, šiame kolektyve, tu daug kad estradiniam orkestrui bambukinę kartį ir pamosavo per tvoros viršų ritosi Anta gą, kuri pokštelėjo į akme skamba studentų estradinio ko išmoksi, jei, kartoju, tu trūksta klarnetų, triūbų: mūsų taip pat, kaip visados ruoš nas. Tik staiga jis kelnėmis ninį grindinį. Bildesio aidas organizacijos damasis šuoliui. Antanas iš užkabino pusiau atsitūpusią nakties metu atrodė dar stip orkestro atliekama Elingtono rėsi gerą muzikinę klausą. Su visuomeninės „Karavano” muzika. Po to tavimi nuoširdžiai padirbės jums parūpins daug įvairių vyniojo iš popieriaus raudo skardą. Iširo siūlė, o skarda resnis. no šilko vėliavą ir pradėjo spyruokliškai pokštelėjo į ak muzikantus pakeičia tempe orkestro vadovas drg. Cljūnė- muzikos instrumentų. — Rakink! — pusbalsiu Ateik, studente, į estradi rišti prie koto. menis. Antanas liuoktelėjo su suriko Antanas ir pats grie ramentingas šokis, vėl nu lis, kaip dabar jis moko bū — Atsimeni, Algi, kaip perplėštomis kelnėmis šalia bė saujomis nuo takelio smė skamba daina, mėgstama me simus studentus. Nuotraukoje nio orkestro repeticijas. Pa lodija. Kiekvienas programos tu matai II vidurinės mokvV- mėgink ir tu savo jėgas, pa mes su šita vėliava Gegužės draugo, susigūžė ir, abu be linumeris palydimas ilgai trun los abiturientą Algimantą Zit- dėk orkestrui savo šmaikš parade žygiavome? Išsaugojo velk nekvėpuodami, laukė. . tuo momentu po „gry Valandėlę palaukęs, Anta bu"Betspiegiamai kančiais plojimais, kai ką ten kauską. Jis tik kitais metais čiom eilėm, skambiu balsu. me. . . sušvilpė, ir Apvynioję vėliavą apie ko nas timptelėjo draugą už ran žada būti studentu. Ateik, pa Ir pamatysi kaip ir pačiam ka ir pakartoti. šviesa apglėbė varpi bus miela pasidžiaugti geru tą. draugai pasuko paupio ta kovės. Abu perbėgo švento akinanti Ne kartą žemai nusilenkė mėgink savo jėgas. nės duris. Aplinkui caksėjo Filologe, ar tavo draugų estradinio orkestro koncertu. keliu į miestelio centrą. Eida riaus aikštę ir prisišliejo kulkos. Antanas sukniubo, vadovas publikai orkestro Barysaitė mi vienas paskui kitą per prie varpinės geležinių durų, drg. Cljūnėlis. Jis laimingas, tarpe nėra poeto, jumoristo, saujoje žemę. Baryso nuotraukos karties atstumą, jie pamažu gerokai apšviestų fašistų liz spausdamas laimingas ir estradinio or- kuris sukurtų intermediją, Pro iširusią kelnių siūlę bal artinosi prie varpinės. Ab i do lempomis. kestro kolektyvas. O kolekty jo baltas kelis. Algis tylėjo. — Rakink. . . — sušnabž tavo vas — nemažas: orkestrantai, raktą į šalį ir šoko Algis, įkišęs ranką į kiše dėjo Antanas, kvėpuodamas sviedė šokėjai, vokalistai (vaikinai ir bėgti, paskui grįžęs griebė nę, užčiuopė šaltą didelio Algiui į veidą. Jis matė, kaip merginos), keli konferansje ir draugą į glėbį Ir su našta pa rakto geležį ir pirmas prabi žybčioja draugo akys ir dre sileido dar, ir dar. Bene visus čia ir tolyn nuo varpinės. lo, staigiai sustojęs: ba ranka,^nepataikanti raktu į išvardinsi! žodžiu, kolekty O kulkos švilpė ir švilpė. — Žiūrėk, Antanai, kas • skylutę. Pagaliau raktas ap vas didelis, darnus, mėgs man atėjo į galvą: raktą aš sisuko, subraškėjo, nuo pe Ir viena jų, o gal visa auto tantis estradą. Ir visko jame vėl padėsiu ant maldakny ties stumtelėjimo sunkios du mato papliūpa, pakirto Algį pakanka —salės repeticijoms, gės. .. Kitaip viskas išaiškės. rys atsivėrė. Akimirksniu abu prie bažnyčios kampo. Jis instrumentų. . . Mes vakar užmiršome apie atsidūrė viduj. Antanas iš paleido Antaną, pažiūrėjo į Tu nustebai, studente? Neti tai. O geležinių varpinės du skubotumo kotu sudavė į savo rankas, šlapias nuo drau ki manimi?! Deja, tai tik sva rų jie ir taip neatrakins... bokšto sieną. Draugai vienas go kraujo, paskui pakėlė gal jonė. Svajonė! Estradinis or paskui kitą skubėjo aukštyn, vą į varpinės bokštą. Dar sy — Na? kestras dar nėra toks didelis. — Mes užrakto skylutę už nešdami vėliavą, kurios kotas kį kliudytas, atsiklaupė šalia Jam trūksta, tiksliau sakant, sunkiai tilpo laiptų aikštelėse, draugo ir, susiėmęs rankomis pilsime smėliu. dar visai nėra šokėjų, reikia — Gudriai! — Antanas ir Antanas tamsoje porą kar krūtinę, sukniubo. Iš po bere solistų, konferansje, pagaliau tės sunkėsi kraujas, tekėda drebančia iš laukimo ranka tų tik neišdaužė langelių. — reikia daugiau instrumen Pagaliau viršus. Vaikinai mas gelsva plaukų garbana palietė draugo petį. tų. Studente, nepasisekė tau cemento per dideles blakstienas, ap Prie tilto abu draugai pen sustojo ant lygių patekti į mūsų garsųjį dainų ėjo į gatvę. Čia jau buvo pa grindų. Padvelkė aukštumos skirtas, bevelk niekada nesi ir šokių ansamblį? Tu turi ge vojingiau. Gatvės gale, už vėsa, tokia gaivinanti, tartum juokusias akis, plonas, kietai rą muzikinę klausą, gražiai kokių dviejų šimtų metrų, čia, viršum miesto, būtų pa- sučiauptas lūpas. dainuoji, šoki, deklamuoji, tai
(Atkelta iš 2 psl.) bernello, ar auginai rūteles, ar pynei vainikėlį? Ar vyksi į tolimą šalelę, į bernelio dvarelį?. .
Svajonė virsta tikrove!
SMkti Ūkti SUkti SUkti HAtf SUk« Ukt! Ūkti SUkt! , <*> <t> <-» <■» <*> <?■>> <*> <*>'7 /nr* m
SPORTAS
AK c
VIENA Tą vakarą bu vome užsibrėžę didelį uždavinį: parodyti, kaip tre niruojasi mūsų sportininkai viso se Universiteto sporto salėse. B :t mūsų sumanymui nebuvo lemta iš sipildyti. Prie 6 salės, jau koridoriuj, mūsų ausis pasie kė švelni, ritmin ga muzika, o vos peržengus slenkstį, mus sužavėjo lengvi pilni grakštumo gimnastų ju dėstai. — Čia įdomiausia, — sprendėm mes ir pamatėm, kad ir kiti galvoja lygiai taip pat. — Netikit? Tai pažiūrėkit į nuotrau ką ovale. Su kokiu smalsumu
AK
AK AK AK Dirvonskis. Mus tai irgi domina: kilogramai nepasikeitė, o apie gramus, tur būt, never ta kalbėti (nuotr. 5). Treniruotės, kuriose, gim nastai išmoko daug naujo, kurios ir treneriams atnešė daug rūpesčių bei džiaugsmo, baigėsi (nuotr. 6).
VALANDA
SALEJE
ir pilnais pasigėrėjimo žvilgs niais trečiakursės filologės Genė Bumelytė ir Beta Pečkaitytė palydi kiekvieną spor tininko judesį. O žiūrėti tik rai yra į ką. Zvilgterklt, kaip puikiai, su kokiu rūpestingii-
Baigsim ir mes savo repor tažą. Tur būt, skaitytojai at leis, kad neparodėm visų tre niruočių, kad neparodėm visų tų smulkmenų, kurios tą va landą vyko visose Universite to sporto salėse. T. Juknevičiaus tekstas L. Ruiko nuotraukos
Filologų krosas mu sudėtingą šuolį atlieka IV rio, nepraeina nė viena tre kurso medikė Svetlana Girko. niruotė, todėl sportininkai Nemažiau atidžiai Svetlanos apie ją kalba su pagarba ir judesius seka jos treneris meile (nuotr. 2). Užsiėmimai, kurie pareika lavo daug jėgų ir ištvermės.
SPORTO
Alioškinas (nuotr. 1). Sunku aprašyti tą puikią ir pakilią nuotaiką, kuri apima kiekvieną, vos patekus į gim nastų treniruotę. Bene pati didžiausia to kal tininkė bus pianistė Barščevskaja, kurios pirštams lengvai paklusta klavišai. Be Barščevskaj06 kaip ir be trene-
U S K
Jau trečius metus vykdo mos tradicinės lengvosios at letikos varžybos tarp Univer siteto ir Vilniaus Pedagogi nio instituto sporto klubų komandų. Varžybų metu pasiekta kjlėtas naujų Universiteto rekordų. Nors šešiolikoje rungči i TARPFAKULTETINIŲ KOMJAUNIMO TAURĖS KROSO Universiteto atstovai tapo nu VARŽYBŲ KOMJAUNIMO 40-MECIUI PAŽYMĖTI galėtojais (buvo kovojama 24 rungtyse), varžybas laimėjo
NUOSTATAI
I. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
1. Populiarinti sportą studentijos tarpe. 2. Išaiškinti geriausius bė gikus ir pajėgiausius kolek tyvus Universitete. II VIETA IR LAIKAS
Kroso varžybos praveda mos Vingio parke š. m. spa lio 12 d. Pradžia 11 vai. III. PROGRAMA Programon įeina 1500 m bėgimas vyrams, moterims 500 m bėgimas.
geriausi fakulteto dalyvių rezultatai, kurie turi būti ne žemesni kaip 5:00 (1500 n. dist.) ir 1:40 (500 m dist.). Rezultatai vertinami pagal PDG normų skaičiavimo len telę. Įskaitinių dalyvių taškų 6uma nustato komandines vie tas pagal meistriškumo rodikHvietos Bendrakomandinės nustatomos susumavus fakultetų užimtas vietas pagal ma siškumo ir meistriškumo ro diklius. Lygybės atveju pir menybė suteikiama komandai, turinčiai geresnį masiškumo rodiklį.
V. APDOVANOJIMAS Dalyviai ir komandos, už IV. ĮSKAITA, ėmę prizines vietas, apdovano NUGALĖTOJAS jami atitinkamo laipsnio Uni versiteto Komjaunimo Komi Kiekvienos komandos daly teto Pagyrimo raštais. vių skaičius neribotas. Komandinė Įskaita, suside VI. PARAIŠKOS da iš dviejų rodiklių: Paraiškos pristatomos 1) masiškumo rodiklis. Da USK. Universiteto Komjaunimo lyviai, 1500 m distanciją Komitetas prabėgę geriau kaip per 6:30 ir 500 m distanciją Universiteto Sporto — 2:15 įmami komandinėn Klubas įskaiton. Komandinės vietos Redakcijos prierašas: Draugai sportininkai! Nepagal masiškumo rodiklį nu statomos, išvedant dalyvavu kartokim senų klaidų — kuo sių krose nuo bendro fakulte masiškiau dalyvaukime krose! to studentų skaičiaus nuošim Visi, kam tik rūpi fakulteto garbė, atvykite sekmadiei. tį2) meistriškumo rodiklis. parodyti savo jėgą, greitumą, Komandinėn įskaiton įmama 5 vikrumą! Užs. Nr. 1625
kurie ant rankų, o gal ir ki tur. . . paliko nuospaudas — baigiasi (nuotr. 3). — Vyrai, būkit tvarkingi, — pasakė treneris Kazilionis po pirmos šių mokslo metų
treniruotės. Antrą kartą to paties kartoti nebeteko (nuotr. 4). — Ar po treniruotės nesu mažėjo svoris? — domisi tei sininkas diplomantas Romas
P S K
Pedagoginio instituto sporti ninkai. Tai įvyko visų pirma dėl to, kad kai kurie studen tai vis dar nejaučia pareigos atstovauti Universitetą ir ne ateina į varžybas. Šį kar-.ą taip pasielgė Guntykis, Jasillonis (abu FMF), Sabaliaus kas (MMF), Maskolaitls, Rečiūnas, Poviliūnaitė, Karvely tė, Borisaltė (visi IFF). Varžybų metu vyko Teisės m. fakulteto komjaunimo susi.
rinkimas, sekretorius R. Caika neleido keletui komjaunuo lių startuoti varžybose. Vyr. dėst. Žumbakys TRUMPAI: Spalio 7 d. prasidėjusiose Vilniaus miesto LSD „Žalgi ris” rankinio taurės varžybo komanda šse USK rankinio ...................... kovojo pergalę. Santykiu 20:7 II rankininkų ekipa nugalėjo Elektromechaninio •technikumo sportininkus.
Daugiau kaip 135 Istorijosfilologijos fakulteto studentai šį sekmadienį atėjo į rudeniu alsuojantį Vingio parką. Pir mą kartą fakulteto istorijoje buvo suorganizuotas krosas, pašvęstas garbingam kom jaunimo keturiasdešimtmečiui. Į startą stoja merginos — 500 m bėgikės. Čia pirmoji finišo juostelę nuplėšia pir makursė studentė romaniste Garuckaitė. Antra-trečla vie tomis pasidalino germanistė Stllionytė ir bibliotekininkė Abramaitytė. Po merginų startavo vyrai. 1500 m nuotolį greičiausiai įveikė rusistas diplomantas Skibarka. Kairys buvo antras, o Račiūnas — trečias. Studentai, užėmę I — III vietas, buvo apdovanoti Gar bės raštais ir vertingomis do vanomis. Taip pat buvo įver tintos masiškiausiai krose da lyvavusios pirmo kurso biblio tekininkų, žurnalistų ir ruslstų komjaunimo organizacijos. M. Ramunytė
,.SPYGLIUI” ĮDŪRUS
//
Spyglys" mėgsta švarą
įžengiame į mūsų buveinę — „Tauro” 435 kambarį. Mus pasitinka šlo Olimpo filialo Vilniuje šeimininkai — gerbiamieji Valeika, Tumelis, Endriukaitis, Masiokas ir Lipskas. Svetingais gestais šeimininkai duoda suprasti, kad švarai komisijos asmeny je jie jaučia giliausią pagar bą. Tačiau tokios pagarbos nejaučia. Lovos neklotos, dul kių. atsargų turi nemažai, ga lėtų ir kitiems paskolinti. Sprendžiant iš visko, semia si įkvėpimo. Juk Gėtė įkvėpi mui prisišaukti kartais kreip davosi į papuvusį obuolį. Mūsų gi poetiškosios sielos atgręžia savo jausmo akį į dulkes ir neklotas lovas. Tą patį galima pasakyti ir apie 425 kambarį (Riminius,
Perednikas, Skrodenis, Venskevičius). O 105 kambario sporaninkės sako: — Mums švara ir tvarka nereikalinga. Mes laikomės sportinio režimo ir nelepiname savo plieninių raumenų namų židinio jaukumu. Mes siekiame rekordų. Draugės Orentaite, Jonkūnaite, Matutyte ir Šalkauskalte! Leiskite „Spygliui” šir dingai pakratyti Jums kairę — vieną rekordą Jūs jau pa siekėte!
Kaip teko nugirsti, ūkio skyriuje buvo diskutuojama dėl pastolių, užtverusių Isto rijos-filologijos fakulteto du ris, nuėmimo. Po nuomonių pasikeitimo prieita vieningos išvados, kad tuoj pat imtts darbo netikslinga, rūpesčių ir be to netrūksta, o be to, dar kas nors gali pagalvoti, kad Ūkio skyrius ima kreipti dė mesį į kritiką jo adresu. Iš kitos pusės — priimta reaguoti Į spaudos kritiką, to dėl nutarta: nedelsiant duoti parėdymą, kad iki sekančių mokslo metų pradžios pasto liai būtų nuimti.
gams matematikams niekas nesvarbu — nei skyryba, nei kitoms specialybėms būdingas skrupulingumas rašto doku mentuose. Cituoju potvarkį dėl kitų kursų: I grupė studentai besimokantleji anglų kalbą (25 št.) Ech, sumatematlkėję sie los! Ne tik menamuosius skai MATEMATIŠKA čius, bet ir gyvus žmones DVASIA. . . štukomis skaičiuojate! R. Kalvinls . . . jaučiama ir fakulteto skelbimų lentoje Čiurlionio rūmuose. Skaičius dievas, skaičius — tėvas, skaičius — šventoji dvasia. Daugiau drau- Redaktorius S. MAKAUSKAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
LV 11661