> VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
Nr. 25
O
Vilnius,
a
rUktNTAt
1958 m.
*<• t
Spalio mėn.
16 KETVIRTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
MASIŠKIAU DALYVAUKIME LDAALR DARBE Šiuo metu Universitete vyksta LDAALR ataskaitinialrinkiminial susirinkimai. To dėl nenuostabu, kad pastebi mas tam tikras dėstytojų ir studentų susidomėjimas Drau gijos darbu. Ataskaitiniai su sirinkimai, kuriuose apsvarstomos gerosios ir blogosios Draugijos veiklos pusės, nu brėžiamos tolimesnės\ veiklos gairės: nuo išrinktų naujų ko mitetų darbo priklauso toles■is draugijos stiprėjimas. Atsižvelgdami į praėjusių metų patyrimą LDAALR Res publikinio Komiteto Prezidiu mas ir LDAALR Universiteto aktyvo susirinkimas nutarė, kad vadovavimas Draugijos darbui turi būti perkeltas į fakultetus. Šiais metais fakul tetuose, bibliotekoje įsteigia mos LDAALR pirminės orga■izacijos. Universiteto komi tetas tik koordinuos pirminių organizacijų veiklą ir betar piškai vadovaus kai kurioms centrinėms sekcijoms. Šis pertvarkymas turės žymiai pagerinti visą Draugijos veiklą, nes Universiteto komitetui nereikės užsiiminėti įvairio mis smulkmenomis, o pagrin dinis darbas bus organizuoja mas pačiuose fakultetuose. Peržvelgus LDAALR veik lą per pastaruosius kelerius metus, pasirodo, kad šioje srityje dar nemažai reikia pa dirbėti. Daug studentų, dėsty tojų, administracijos persona lo narių nėra LDAALR eilė se, blogai propaguojamas gamybinis-masinis darbas, nepa kankamai gyvai dirba įvairios sekcijos, neišspręsti kai ku rie organizaciniai klausimai. Žinoma, čia didelė kaltė ten ka Universiteto ir fakultetų komitetams. Iki šiol LDAALR darbu beveik nesidomėjo komjaunimo organizacija. Fa kultetuose prie Draugijos stiprinimo mažai prisidėjo dekanatai. Iš kitos pusės, Unl-
versitete dar daug žmonių, ku rie nesidomi Draugijos darbu. Kiekvienam iš mūsų turi rūpėti šalies gynybos stiprini mas. Tam tikru mastu tai ga lima atlikti dalyvaujant LDAALR veikloje. Tikriau siai daugelis tų, kurie nėra įstoję į LDAALR, domisi šaudymu, nori išmokti vai ruoti automobilį ar motociklą, žavisi parašiutizmu, radio technika, povandeniniu spor tu. Universitete šiuo metu yra sudaryti šaulių, motociklinin kų, automobilistų, radistų, parašiutininkų, sekcijos. Dauguma. LDAALR narių užsiiminėja šaudymu. Greta Universiteto ir fakultetų ko mandų treniruočių, kur atren kami labiau įgudę šauliai, nuo šių metų buvo pradėta orga nizuoti atviro tiro diena. Čia nustatytomis dienomis gali šaudyti kiekvienas, kas nori. Šaulių darbo sąlygos darosi geresnės, nes šiemet buvo su stiprinta materialinė bazė. Motociklistai šiais metais gavo naują motociklą. Teori niai paruošti motociklistų ga lime labai daug, tačiau apsiri bojama tokiu skaičiumi, kurį galima apmokyti praktiškai važinėti, turint du motocik lus. Už motociklistų apmoky mą yra nustatytas 40 rb. mo kestis, nes tik tokiu būdu ga lima šią sekciją plėsti. Ne imant jokio mokesčio mes galėtume paruošti žymiai ma žiau motociklistų ir automobi listų, nes LDAALR tam tiks lui skirtos lėšos yra ribotos. Kalbant apie automobilistų paruošimą (mokestis 80 rb.) reikia pasakyti, kad čia dar yra nemaža kliūčių. Pagrindi nė kliūtis yra ta, kad šiuo metu Universiteto LDAALR neturi automašinos, kuria ga lima būtų apmokyti važinėti automobilistus.
Visas sąlygas toliau plėstis turi radistų būrelis. Radistai jau turi du, o šiuo metu yra statomas galingesnis- siųstu vas. Taip pat būrelis turi įvairios priimamosios apara tūros, signaligeneratorių ir t. t. Į šį būrelį galima priim ti žymiai daugiau žmonių. Daugelis dėstytojų bei studen tų, nors ir nesusipažinę su radiotechnika, gali mokytis radio operatoriaus darbo. Taip... pat numatoma pradėti radio telegrafistų užsiėmimus, tačiau Ūkio skyrius delsia tam skirto kambario sutvar kymą. Gana plačiai galėtų išsivys tyti parašiutizmas. Tačiau dar nedaug dėstytojų ir studen tų įsitraukė į šią įdomią spor to šaką. Tą patį reikėtų pasakyti ir apie povandeninį sportą. Universitete galima būtų įsteigti ir kitokius būrelius, pvz., aviamodelizmo, jeigu tik atsirastų tos sporto rūšies mėgėjų. Draugai dėstytojai, studen tai, Universiteto darbuotojai, kurie dar neįstojote į LDAALR arba įstoję, bet nenedalyvaujate jokiuose užsi ėmimuose kreipkitės į savo pirminių organizacijų komite tus, stokite į Draugijos sekcijas bei būrelius. A. Mitrikas LDAALR Universiteto komiteto pirmininkas
Kaina 20 kap.
ŠIANDIEN, SPE CIALIU TRAUKINIU, IŠ
KOKCETAVO
Į
VILNIŲ, GRĮŽO 30 MUSŲ UNIVERSITETO )PASIUNTINIŲ, GERAI PER VASARĄ PADIRBĖJUSIŲ NU IMANT KAZACHSTA-
NO PLĖŠINIŲ LIŲ.
DER Ruduo .
konferencija
tūros namų pastatymą apdova nojo Garbės raštu. Istorijos-filologijos fakulteto šventiškal atrodė šeštadie komjaunimo organizacija verta nį Vievio vaikų namai — šio apdovanojimo. Juk ji va raudonavo pionieriški kakla saros darbų stovyklų — šios ryšiai, skambiau kaip papras gražios iniciatyvos pradinin tai aidėjo juokas. . . Tačiau kas Universitete. O ir šiuo šį kartą raudonavo ne tik kak metu studentai talkininkauja laryšiai, bet ir studentiškos prie gyvenamųjų namų staty kepuraitės. Padėti kertinio bos Pševalskio gatvėje, prie septynmetės mokyklos akmens troleibusų linijos darbų. Ši atvyko grupė filologų. — O, mes jau žinome, j— graži tradicija bus tęsiama ir toliau. J pasitiko mus iš daržo grįžtan tis būrelis ketvirtokų. — Sta Politinį-auklėjamąjį darbą! tysite mums mokyklą — ne biuras vykdė įvairiai: organi-5 zuodamas bendrafakultetinesį reikės vaikščioti po tris kilo priemones, dirbdamas pirminė metrus, kaip dabar. Mes jums se, komjaunimo organizacijose > irgi padėsim. . . pamatysit — su aktyvu, per studentų darbo iš karto gyvai įsijungė į po stovyklas. Bendrafakultetinėsį kalbį jaunieji pagalbininkai. priemonės turėjo tikslą plėsti! studentų akiratį, auklėti juos revoliucinių tradicijų dvasia, ŠIANDIEN propaguoti mūsų tautos revo liucinę praeitį. Kas iš filolo Universiteto Kolonų salėje gų neprisimena vakarų-susitikimų su senu revoliucionie vyksta paskaita, tema: „LKP rium drg. Pušiniu, su LTSR X suvažiavimas ir ginčytini Aukščiausiojo teismo ir Pro lietuvių literatūros klausi kuratūros atsakingais darbuo mai”. Skaito prof. B. Pranstojais, su LLKJS X suvažia kus-Žalionis. vimo delegatais-gamybininkais. Pastarojo susitikimo svečiais IFF 34 auditorijoje įvyks buvo Obelių raj. Kudirkos kraštotyrininkų būrelio susi rinkimas, kuriame Istorijos (Nukelta į 2-rą puslapį) mokslų kandidatas Jučas pa-
L. Ruiko fotoetiudas
DAUG GERO, NEMAŽA IR BLOGO Paskelbus dešimties minu čių pertrauką, Kolonų salė suiižė. Ekonomikos mokslų fakulteto profsąjungos atas kaitinio susirinkimo dalyviai, tik ką Išklausę profbiuro pir mininko drg. Šalčiaus ir prof biuro narių ataskaitas, ruošėsi diskusijoms. Vienas iš pavėlavusių eko nomistų klausia: — Ką pasakė Šalčius? Taigi, ką? — Mūsų fakultetas pasistū mėjo į priekį, — pasakė jis. Profbiuras dirbo nemažai. Profbiuro nariai ir dėstytojai ne kartą lankė studentus, gy venančius bendrabučiuose ir privačiuose butuose, sužinojo
Kertinis akmuo tvirtai gula
3-oji IFF komjaunimo
Fakulteto 39 komjaunimo •rganizacijos savo eilėse jun gia 853 komjaunuolius. Šlo vingąjį komjaunimo 40-metį ji pasitinka naujais laimėji mais. Štai Daugų rajone „Tai kos keliu” kolūkyje įpusėta karvidės statyba, Obelių raj. Kudirkos vardo kolūkyje nu statytas šiltadaržis, išlieti pa matai pieninei ir sandėliui. — O vakar, — sako IFF komjaunimo biuro sekretorius A. Daunoravičius savo ata skaitiniame pranešime, — padėjom kertinį akmenį Malavolėje (Vievio raj.) vaikų na mų mokyklos statybai. Staty bų organizavimas — didžiau sias darbas. Šiuo darbu kom jaunuoliai įrašė auksinį pus lapį į fakulteto komjaunimo istoriją. Užsibrėžto tikslo įvykdymas, nežiūrint visokių sunkumų ■ štai kas būdinga mūsų komjaunuoliams. Užsibrėžėm baigti Žilinų kul tūros namų statybą iki liepos mėnesio, ir savo pa siekėm, nors dirbome dieną ir naktį, labai sunkiomis sąlygo mis. Ir niekas netikėjo, kad liepos 3 dienai pastatas bus baigtas. Vis dėlto kultūros na mų raktą kolūkio jaunimui atidavėm laiku. Vasarą LLKJS CK mūsų fakulteto komjauni mo organizacijų iiž Žilinų kul-
(303)
— Kokie jie vis dėlto drą sūs — bus geri statybininkai. — Tik spėjome pagalvoti, o ketvirtokai jau skirstosi pa reigomis: vieni padės maišyti košę, kiti nešios vandenį, tre ti — plytas... Pasiskirstę pareigomis, vykstame į mitingą. Aikštelė lygi — neskustos ražienos. Poetas Chmieliauskas tuoj pat sudeda eiles. Garbė iškasti pirmąją tran šėją atitenka filologams Anta nui Jakuliui ir Sigitui Jegelevlčiui. Kertinis akmuo tvirtai gula savo vieton. Mitinge kalba rajono vado vai, vaikų namų direktorė Na ruševičiūtė. — Mes labai dėkingi stu dentams už pagalbą, — sako Vievio valkų namų auklėtinė Vadeišaitė, savo ruožtu stengsimės mokytis tik gerais; ir labai gerais pažymiais. — Fakulteto komjaunuoliai; padarys viską, kad naujoji mokykla būtų atiduota naudo jimuisi laiku, — pasakė filo logų komjaunimo organizaci jos sekretorius Daunoravičius, kuriam pionieriai įteikė gėles, — Liepos 1 dieną atvyksime su kastuvais ir kombinezo nais. . . Duokite, draugai, ranką — stengsimės visi. J. Lazauskas
VAKARE
jų ‘pageidavimus, stengėsi juos patenkinti. Nemaža pa dėjo kai kuriems studentams savišalpos kasa. Trūkumus skaityklų darbe, apšlldylne, konfliktus su administracija sprendėme bendrame dėstyto jų ir studentų profaktyvo su sirinkime. Pirmą kartą fakul teto mąstu organizavome Nau jųjų Metų .sutikimą. Tikimės, kad tai taps tradicija. Pasie kėme kai kurių laimėjimų sporte. Kontroliuojam fakul teto studentų apgyvendinimą bendrabučiuose, rūpinamės pirmakursiais, padedame tei singai paskirstyti stipendi jas. Bet ne viskas gerai. Fakul tete yra 13 įsiskolinimų ir ne visi dar likviduoti. Daugelis studentų praleidlnėja paskai tas. Su jais turėsime dar griežčiau kovoti. Dar tebegy vuoja kortų klubai ir jų ka raliai bei „pulkininkai’’ — Stumbrys, Rlbokas, Gudkovas. Gaudžius ir kt. Per ma žai rūpinamės profgruplų dar bu. Bet Šalčius dar ne visas ekonomistų bėdas, suminėjo. — Šeštadieniais ir sekma dieniais fakultete tuščia, — sako drg. Banionis. Kodėl? Nėra kas veikti, nes neturime jokios saviveiklos. Dar kartą kodėl? Nejaugi mes nieko ne sugebame, kai tuo tarpu mo kyklose kiekviena klasė pajė gia suruošti saviveiklos vaka rus? Patys kalti. Snaudžiame. Pakanka šito. Organizatoriais turime būti mes patys. Norin čių dalyvauti fakultetlnėje sa viveikloje mes turime nemaža. Šias mintis patvirtino profkomiteto narys drg. Gregorauskas, užtikrindamas centri nių saviveiklos ratelių vado vų paramą.
Drg. Repšys pasakoja apie sporto klubo veiklą. Ekono mistai iškilo į pirmąsias vie tas Universitete, tačiau ar il gam, kai dar tiek daug ne tvarkos, kai trūksta sportinės drausmės. Daugelis sportinin kų, pvz., Pužauskas, Tlškevlčiūtė tyčia nedalyvauja var žybose, kiti žacia bet nedirba (išalyginas, Steponavičius). Su tokiais žmonėmis reikia, elgtis griežčiau. Profbiuras turi pasirūpėti Ekonomikos fakulteto sporti ninkų uniforma. Drg. Mataitis: — * Nenu ginčysi, kad LDAALR mūsų fakultete stipriausia. Narių — net 277 studentai. Laimėjome šaudymo varžybas, laimėjome tarpfakultetines varžybas, naujų narių įtraukime bei nario mokesčio rinkime. Ta čiau negerai, kad mūsų drau gijoje yra „mirusių sielų” <—• žmonių, kurie nieko nedirba. Profsąjungoje apleistas auk lėjamasis darbas, — pasakė dėst. Ravinskas. — Nebuvo ryšio, Jautėsi netgi nesutari mai su komjaunimo organiza cija. Reikia, kad profsąjunga rūpintųsi ir politiniu studen tų auklėjimu. Nesuminėsi visų kalbėju siųjų pavardžių, nesurašysi vi sų nurodytų;- trūkumų ir iš keltų; sumanymų. Pasibaigus ilgoms diskusi joms ir rinkimams, ataskaiti nis susirinkimas priėnjė nu tarimą — darbo gaires nau jajam profblurui: geriau va dovauti profgruplų darbui, palaikyti ryšius su kitų fakul tetų ir kitų mokyklų studen tais, stiprinti ryšius su gamy ba, vystyti saviveiklą fakulte te. G. žemulytė
Šalies aukštosiose mokyklose KAUNAS Vasaros atostogų metu ir prasidėjus mokslo metams, prie Lietuvos Žemės ūkio akademijos statybos, įvairiose talkose mokomajame ūkyje bei šefuojamuose kolūkiuose vien Agronomijos fakulteto studentai j „Komjaunimo tau pyklę'’ Įnešė daugiau kaip 100.000 rublių. Ši fakulteto studentų iniciatyVa tęsiama ir toliau.
pasakos apie Lietuvos praei VILNIUS ties tyrinėjimus (istorinius ir Komunistų partijos įkūrimo lituanistinius) senajame Vil Lietuvoje 40-mečio proga niaus Universitete. Vilniaus Valstybiniame peda goginiame institute įvyks ### studentų ir dėstytojų moksllUžsienio literatūros kated nė-teorinė konferencija. Joje roje v. d. Baužytė skaitys pranešimą, tema: „Dabartinė bus skaitomi darbai, susiję su pažangioji užsienio šalių lite revoliuciniu judėjimu Lietu ratūra”. voje.
TOLIMIEJI RYTAI Ramiojo vandenyno laivy no ir Laivyno karininkų namų politinė valdyba perdavė To limųjų Rytų Valstybiniam universitetui apie 2000 kny gų Iš Laivyno karininkų namų bibliotekos fondų. Daugiausia tai knygos iš TSRS, TSKP, visuotinės istorijos, rusų ir užsienio literatūros bei filolo gijos sričių. Ši Ramiojo vandenyno jū reivių dovana yra labai ver tinga. Drauge su knygomis <š kitų šalies universitetų, bus galima sukomplektuoti Uni versiteto mokslinį fondą. Vi sa tai padės moksliniams dar buotojams, dėstytojams ir studentams dirbti moksllnį-tiriamąjį darbą.
3-oii iFF KOMJAUNIMO KONFERENCIJA (Atkelta iš 1 psl.) vardo kolūkio pirmininkas drg. Bagdonas ir Klaipėdos žvejai. Pažintis su žvejais iš augo į didelę ir nuošįrdžią draugystę. Visos fakulteto merginos atsimena vakarą, ku rį jų garbei suorganizavo fa kulteto vyrai, o dėstytoja Airy papasakojo apie Anglijos moterų gyvenimą. Įdomiai praėjo vakaras tema: „Salin rankas nuo Alžyro” ir kiti, Kad vakarai buvo įdomūs, tą vfti patvirtins, tačiau juose mažai dalyvavo studentų — irgi fak tas. Kodėl? Priežastis, tur būt, ta, kad Aktų salėje vykstą po ilsio vakarai, kurių programo je tik šokiai, kažkodėl labiau sutraukia studentus. Gal rei kia, kad už vakarų pravedimus, už muziką būtų atsakin gos atskiros grupės, kuri nors pirminė organizacija. Tada va karai bus geriau reklamuoja mi, daugiau dalyvaus žmonių. O kaip biuras dirbo su pir minėmis komjaunimo organiza cijomis? Čia gal kiek blo giau. Tiesa, pernai buvo įves ta fakulteto biure sekretoriaus Salėje. diena: kiekvieną ketvirtadienį susirinkdavo kurio nors kurso sekretoriai, aptardavo vienos perdaug didelis nukrypimas į ar kitos organizacijos darbą. estetizmą, kultūrinį darbą. Be Tai labai geras dalykas. Ta veik visos grupės per mažai čiau kai kurios grupės buvo susitinka su revoliucionieriais, paliktos savieigai. Taip, pa pogrindininkais, senais kom vyzdžiui, visai nebuvo rūpina jaunuoliai. . rašytojais, darbi masi dabartinio V kurso li ninkais. Nepatenkinama, šių tuanistais. Nenuostabu, kad pirminiu, organizacijų veikla pastaruoju metu didesnioji yra gal būt ir todėl, kad fakurso dalis pasidarė pasyvi, kulteto '’iuro nariai silpnai apolitiška. Argi tai komjau vadovavo ideologiniam darbui, nuollai, jei jie neturi savo netikrino darbo planų ir pan. nuomonės vienu ar kitu klau Tačiau fakultete yra ir gerų simu? Apleistas komjaunimo grupių. Štai, nemažai nuvei darbas ir pas IV ,lt III kurso kė politiniame-auklėjamajame bibliotekininku,' abiejose III darbe IV kurso istorikai, II kurso rusistų" grupėse. Pas II kurso žurnalistai, III kurso is kurso svetlmkalblus, lituanis torikai, nors šie nepajėgė pri tus ir ta buvo pastebimas imti į komjaunimą ne" vieno
studento. Tačiau pas juos -yra gerų žmonių. O kaip katedros? Juk jos, auklėjant studentus, turėtų at likti nemažą darbą. Tačiau taip nebuvo. Štai, pavyzdžiui, Klasikinės filologijos katedra auklėjamąjį darbą vykdė pa skaitų metu (bent taip pažy mėta darbo plane), ir doc. Mi roną paskyrė I kurso lituanis tų vadovu. Liūdna. Taip pat Užsienio literatūros, Archeologljos-etnografijos, Biblioteki ninkystės katedros nesidomi studentų gyvenimu. Gerai dir bo Žurnalistikos, Svetimų kal bų, Romanų-germanų kated ros. Konkrečią pagalbą, prave-
c'ant pionierių vadovų semina rą, suteikė Pedagogikos-psichologijos katedra. Tuo, kad visos katedros gerai dirbtų, tu rėtų susirūpinti dekanatas. Juk politinio-auklėjamojo dar bo planų dekanatas iš kated rų reikalauja, tačiau jų vyk dymo visai nekontroliuoja. O reikėtų. Šiais metais komjaunimo organizacija pasipildė 22 nau jais nariais. Tai septynis kar tus daugiau negu pernai. Fakulteto komjaunuoliai daug surinko medžiagos iš res publikos komjaunimo istorijos. Vertingos medžiagos yra pa teikęs Dėnas, Vldūnas, La zauskas, Šatkauskas ir kt. Bu vo suruoštas net vakaras, skir tas komjaunuoliams, žuvuslems nuo buržuazinių nacio nalistų rankų, paminėti. Pranešime daug vietos bu vo skirta ir literatūros ir kri tikos būreliui. A. Daunoravičlus pažymėjo, kad komjauni mo organizacija per mažai do mėjosi literatūros klausimais. Tačiau fakulteto sienlaikraštis „Už tarybinį mokslą” (redaktorius R. Krapas) suvaidino di-
delį vaidmenį fakultete, kėlė dėsnių gyvybės žymių ir fa aktualius uždavinius, spausdi kulteto SMD. Nors egzistuoja no įdomią ir gyvą medžiagą 12 mokslinių būrelių, bet ne apie komjaunimo gyvenimą. blogai užsirekomendavo tik Sienlaikraščio skiltyse dažnai kraštotyros, rusų literatūros pasisakydavo seni komunistai, ir tautosakos, rusų dialektolo dėstytojai, studentai. Nevel gijos būreliai. O kur kiti? tui aukštųjų mokyklų konkur Negi filologas, dalyvauda se sienlaikraštis užėmė I .vie mas dramos būrelyje ar an tą. samblyje, nebegali dirbti Neatliko savo vaidmens fa mokslinio darbo. Juk tai kiek kultete veikiąs Kultūros klu vieno studento pareiga, — bas. Nei Grigaravičiūtė. nei pasakė dekanas J. Palionis. Vaitkus nesistengė dirbti. Ar Partinės organizacijos sek gi negalima buvo suorganizuo retorius doc. I. Zaksas nurodė, ti saviveiklos? Juk jėgų tam kad ideologinis darbas dar pakankamai yra, tik trūksta vykdomas nepergeriausiai. Ta vadovavimo. Šiais metais sa čiau komjaunimo organizacija užima teisingą poziciją politi viveiklą būtinai reikia „pri niam auklėjime. Ypač komjau kelti iš numirusiųjų”, Neuž- nuoliai turi padirbėti ruošiant mirškime, kad prieš 10 metų gamybininkus į Universitetą. filologijoj veikė net 8 savi- Gerai, kad studentai dirbs su veiklos kolektyvai, kaip liau- beraščiais ir mažaraščiais. Fakulteto komjaunimo orga dies dainos ansamblis, rusų nizacija per ataskaitinį laiko tautinių šokių būrelis ir kt. tarpį atliko didelį darbą.. Tai Mokymasis ir akademinė piipažino visi. Kitais metais, drausmė — štai tie du klausi kaip pageidavo delegatai, tu mai, kurie labiausiai jaudina rės būti suorganizuota daukiekvieną komjaunuolį. Ir nors giau paskaitų apie muziką, 503 studentai mokosi gerai ir glaudesni ryšiai su profsą labai gerai, vis dėlto jie ne junga, o kiekvienas VLKJS gali atlaikyti viso fakulteto. narys bus LDAALR narys. Buvo net 150 Įsiskolinimų. Konferencijoje buvo išrink Tai negarbė visam fakultetui. tas naujas fakulteto biuras. Kaltė, visų pirma, krenta pirminėms komjaunimo organizaci joms, kurios turi pačios ko voti su tingi niais, apsilei dėliais, o ne laukti nurody mų iš biuro ar dekanato. Ar nekalta III kurso lituanis tų organizaci ja, kad Saulytis — amžinas skolininkas? Kodėl IV kur so lituanistai nieko negalvo ja apie Butke vičių? Per daug nuolaidūs šiems studen tams te dekanatas. Juk jie, tiesa ir kiti studentai. dar nelikvidavo įsiskolinimų, Nerodo li-
Mūsų korespondentas užkal bino dvi studentes, pietaujan čias „Tauro” valgykloje. — Pietauju čia jau penkti metai, — atsakė lituanistė Al dona. Šiemet valgyklos dar bas pagerėjo. Įvairesnis me niu. Skanesni padažai. .. — Esu vegetarė, — įsiter pė į pokalbį Aldonos draugė Skirma, — ir labai patenkin ta, kad valgykloje kasdien ga lima gauti pieniškų sriubų. Skaniai gaminamas varškės pudingas ir blyneliai bei ry kalus. Gal būt, joti. Ir mintys nulekia toli to žių košė. Pageidaučiau dau nežinome, kad li . . Gražios, oi, gražios Iggiau patiekalų ,iš daržovių. Pušynais nalinos apylinkės, jos vardas Kvepiančio Danutė, kad apsisupę ežerai, — Norėtųsi, kad į valgių sąrašą būtų įtraukiami tokie pavardė — šieno lankos. Prisimena Danutė gimtinę. Paulavičiūtė, patiekalai, kaip virtinukal su varške. — Tiesa, kažkodėl bet jos paga Prisimena pirmuosius mokslo bulvių apkepas bevelk visuo mintus patie kalus visuomet metus. O paskui — buvo dar met paduodamas šaltas, o žu skaniai valgo septyneri. Baigusi aštuonias —pareiškė „Tauro” valgyklos los paruošiamieji cechai aprū vies patiekalai pagaminami klases, keliauja į Vilnių. Kaip me. direktorius drg. Leckas pas jį pinti daugiau ar mažiau tobu neskaniai. atvykusiam mūsų koresponden lais mechanolitais, bulvių sku Tai gal vie tada norėjosi kuo greičiau įsi tui. Drg. Leckas šioje valgyk timo bei daržovių piaustymo na jauniausių gyti specialybę, kuo greičiau loje dirba vos nuo rugsėjo mė mašinomis, tai virtuvėje — pavaduotoją, kurie bus labai mūsų valgyk imtis savarankiško darbo. nesio, bet dauguma studentų tikras vargas. Vokiškos kon dėkingi už studentų' pastabas. los virėjų, dir Dveji metai prekybos mo j* jau spėjo pažinti. Juo la strukcijos plytai tinka tik rū Priminė direktorius ir apie banti virtuvėje biau, kad tai buvęs mūsų Uni šinis kuras, kurio, deja, ne studentų nesąžiningumą. Dar vos antri me kykloje netruko prabėgti. Da versiteto auklėtinis, aktyvus įmanoma gauti. Naudojant vis pasitaiko, kad iš valgyk tai. Ji pava nutės rankose kulinarijos spe profkomiteto veikėjas. esamą akmens anglį, orkaitė los salės dingsta peiliai, šaku duoja vyr. vi cialisto diplomas. Ji stoja prie rėją, prižiūri, plytos. — Nuo pat pirmosios die se nieko negalima iškepti. Dėl tės, stiklinės ir net lėkštės. Tauro valgyklos virtuvėje kaip verdamos nos, — pasakoja drg Leckas, to tenka atsisakyti ir kondi Dingimai dažniausiai pasitaiko vyr. virėja rudenį. Matyt, po vasaros grįsriubos, pati Danutę sutik0 — teko susirūpinti darbo terinių gaminių. gamina antruo Bagdonienė. Kokia neįkainuo drausme. Tai būtina sėkmingo Drg Leckas pageidavo per ^ę studentai šitaip „sukaupia” sius patiekalus jama rūpestingumo šilima darbo sąlyga. Visuomeninio duoti jo prašymą visiems stu namų apyvokos inventorių. ir šaltus už prityrusi virėja apgaubė sa Keista, kad aukštosios mokyk maitinimo sistemoje ypač opūs dentams. vo jaunąją draugę. Iš šefo kandžius. yra sąžiningumo klausimai. — Mano prašymas, — sa los auklėtiniai nesupranta, jog Nelengvas Danutė sužinojo daug daug Nors ir nelabai malonu apie kė jis, — kad visi studentai už kiekvieną dingusį daiktą darbas virtuvė naujų kulinarijos paslapčių. tai prisiminti, bet kartais ten stengtųsi padėti valgyklos va tenka sumokėti valgyklos . . . Valgykloje baigiasi dar je. Nuolatinis, ka imtis ir griežtesnių prie dovybei. O tai nėra sunku. darbuotojoms. Ne, ne, ji ne studentė. Ne varginantis karštis. Tiršti, bo diena. Paskutinieji klljenBaigdamas drg. Leckas, štai bibliotekos monių. Neseniai indų plovėjos Kiekviena pastaba, kiekvienas darbuotoja. Ne ka tiršti garo kamuoliai. Dū- tai lėtai gurkšnoja kompotą. Vizgirdienės spintelėje buvo savalaikis signalas apie neko- ką pridūrė: bineto laborantė. Ji nenešioja mai. . . Nutyla lėkščių skambesys. Sa — Dabar — ruduo. Visur raudonos rasta valgyklos lėkščių ir kai kybinį patiekalą, padės kont bet tur — Na, tai kas, kad sunku, lė tuštėja. Nusimetę baltus kas iš virtuvės produkcijos. roliuoti virėjų darbą ir išveng ruošiamos daržovių atsargos būt mažai kepuraitės, atsirastų studentų, — nusišypso Danutė. — Svar chalatus, valgyklos darbuoto Tuoj pat sušaukto gamybinio ti trūkumų. Štai, pavyzdys. žiemai. Mūsų valgykla irgi ga biausia, kad pietaujantieji bū jai skuba namo. Išskuba ir Da pasitarimo metu visi valgyk Kartą pas mane atėjo studen vo paskyras bulvėms. Sezonui kurie jos nepažįsta. . . patenkinti. nutė. Tik ji — ne namo. Jos Kai tik pasibaigia paskai tų Taip, los darbuotojai vieningai pa tas ir pareiškė, kad padažas reikalinga 40 tonų. Jeigu stu Danutei tas svarbiau laukia draugai — darbo dentai sutiks aktyviai patalki smerkė Vizgirdienės nesąžinin prie balandėlių yra blogas. tos, kai ilga ilga eilutė susi sia. Ir ji stengiasi. Žiūri, kad jaunimonauji vidurinės mokyklos gumą. Indų plovėja buvo at Tuoj pat išaiškinom priežastį: ninkauti kasimo darbuose, ne raito ties „Tauro" valgyklos visuomet būtų laikomasi re dešimtos klasės moksleiviai. leista iš pareigų. dėl darbuotojų neapdairumo į teks jiems maitintis nelabai kasa, mes imame į rankas pa ceptūros, kad virėjos nepa — Baigsiu vidurinę, — sa jau mėgstamais makaronais. dėklą /ir laukiame, kol gausi — Kartais tenka išgirsti išdavimo, cechą pateko nebaig mirštų dėti prieskonių, kad ko ji, — o paskui gal ir man Drg. Leckas labai energin me lėkštelę su didžkukuliais, studentų nusiskundimus dėl tas gaminti padažas. Iš visų teks nešioti raudonąją studen siauroko patiekalų asortimen valgančlųjų balandėliai buvo gai ėmėsi vadovauti valgyklos balandėliais ar šniceliu. Pa būtų įvairus meniu, — žodžiu, tišką kepuraitę. Labai jau no kelkime akis, ir išvysime jau darbui. Kiekvieną dieną gims kad studentai visuomet galėtų to. Stengiamės jį praplėsti, į surinkti, o atsakingi už šį pa risi Ekonomikos mokslų fakulmeniu įtraukiant lietuviškus tiekalą darbuotojai — nu ta nauji planai, nauji projek nutę juodbruvę mergaitę, vi skaniai pavalgyti. tetan įstoti. Juo daugiau žino suomet maloniai besišypsan tai. Linkime drg. Leckui sėk patiekalus. Bet ta proga nori bausti. O retomis atokvėpio valan- siu, juo geriau galėsiu dirbčią, visuomet sparčiai išduo mės darbe ir laukiame daug Valgykloje visada galima si pranešti ir apie šiek tiek ri P. Vllčiūtė dančią antruosius pietų patle-dėlėmis Danutė mėgsta pasva- ti. . . botas galimybes. Jei valgyk- rasti direktorių arba jo daug skanių patiekalų.
MUSŲ DRAUGE DANUTĖ
darbo,
— Svarbiausia drausmė.
j „Tarybinio ekonomisto“ ! ski 1 tyse
MUSŲ JAUNIEJI POETAI Pakilk aukštyn ir pasisuk tenai su vėju, Aukščiau už namą, ten, kur paukščiai nardo. Tada skambės plačiam pasauly tavo vardas”.
Daug parazitų be reikalo penime, — Juos ir pajudinti, sako, baisu... Leisk man išdeginti šiukšles, qy venime, Jaunu, kandžiu ir ugningu balsu!
„Jei žiūri kas aukštyn, — atmink, tarškale, Tas įsikrėst akis nesunkiai gali. žiūrėsiu, kaip pakilsi tu, šlapause' , — Atkirto jai akmuo, tas pasakas išklausęs.
APIE AUTORITETĄ
„Iš mūs vaikelio bus autoritetas!” Seniai Jau gėrisi mamytė, senos tetos. O kai vaikelį prie lentos pakrato, — Tik plunksnos dulka iš autoriteto.
Pūslė supykus purpt... ir, nepasiekus stogo, Kaip raketa, išpampusi susproųo. Truputį paliesta švelnučio vėjo... Gi akmenį į pamatus įdėjo. Mes kartais tikime tuščia pūsle Ir nepamatome akmens šalia.
APIE MEILĘ Kasdien merginą kitą susiradęs. Ausin jai gieda meilės serenadą: „Jei meilę, angele, jauti krūtinėj, Paskolink lig algos tu man šimtinę”.
PUSIES NEDĖKINGUMAS (PASAKĖČIA)
Sudraskė genį vanagas plėšrusis. Tvirtai pasaRęs, kad visiems taip būsią, Kas tik ramybę drumst mėgins miške Klegėjimu, triukšmu, daina smagia...
TELEGRAMA
Kai tuščias pilvas skelbia dramą, Jis prisimena tėvus senus. Jis pildo trumpą telegramą: „Mirštu! Pinigo! Jūsų sūnus”.
AKMUO
„Dėkoju, mielas”, — ošt pušis pradėjo, — ,Kad sudraskei ramybės tą drumstėją. Kuris viršūnėj mano tarp šakų Vis draskė žievę įkyriu snapu”.
IR PŪSLĖ
(PASAKĖČIA)
„Nutilki keikt, begėde! — beržas tarė, — Ir koneveikti savo geradarį. Juk kirmėles jis traukė nuo mažens Iš tavo sukirmijusio liemens!”
Pūslė kalbėjo akmeniui ne kartą: „Ar ilgai gulėsi tu prie namo vartų? Klausyk, man kilo, va, tokia idėja, —
U S U R IJ O S Didelis Usurijos krašto gamtos įvairumas ir kontras tingumas jau seniai atkrei pė daugelio gamtininkų dė mesį. Tas šiaurės ir pietų gyvosios, gamtos mišinys, ku rio taip aiškiai niekur kitur nerasi, ir menkas šio krašto pažinimas viliojo į Usuriją to kius gamtininkus-keliautojus kaip Srenką, Maaką, Prževalskį, Arsenjevą. Ir skaitant jų knygas, kiek vienam nenoromis kyla mintis pabuvoti šiame neįžengiamų miškų krašte, susipažinti su jo gamta, žmonėmis. Mūsų gamtininkai-studentai irgi svajojo apie tokią kelio nę. Ir štai šių metų birželio 13 dieną, kada mes, abu pil nai pasiruošę zoologijos ga mybinei praktikai, kišenėse turime bilietus Vilnius—Chabarovskas ir jau važiuojame į Rytus, ši svajonė vis labiau realėja. į Tolimuosius Rytus atlikti gamybinės praktikos važiuoja studentai ir iš kitų šalies aukštųjų mokyklų. Dar kelio nėje susipažįstame su linksmu Maskvos Geologinio instituto studentų būriu, vykstančiu praktikai į Tolimuosius Ry tus. Po ilgos kelionės, perkirtę visą Tarybų Sąjungą, birželio 24 dieną mes jau išlipome vie name didžiausių Usurijos miestų — Chabarovske, išsidėsčiusiame ant dviejų galingų pių — Amūro ir Usuri.
Tolimesnis mūsų maršrutas buvo aiškus ir daug žadan tis. Iš Chabarovsko trau kiniu apie 100 km į pietus iki Perejaslovkos ir toliau auto busu kaimo tipo gyvenvie tėmis Kija, Bičevaja, išsidėsčiusiomls pagal dešinį Usuri Intaką Chorą. Matomi pro traukinio ir ma šinos langus Usurijos miškai vietomis primena milžinišką vaismedžių sodą, dėl čia au gančių plačiomis lajomis Usurijos liepų, riešutmedžių ir tarp jų augančios aukštos, sodrios žolės. Toliau nuo Blčevos kauburiuotą, duobėmis nusėtą miško kelią mums pakeičia tuo metu smarkiai išsiliejusi, šniokš čianti Choro upė. Virš mūsų skaisčiai mėlynas dangus, ne gailestingai kepina saulė. Ir kaip visa tai atrodo nesuderi nama su patvinusią upe. Bet čia nieko nuostabaus — tirps tančio Sichoto-Alinio kalna gūbrio sniego vanduo smar kiai papildė upę, ir todėl šia kalnų upe plaukioja net kate riai. Didžiausi miškų masyvai, pelkynai, nusidriekę abipus šios upės, sudaro gamtinę kliūtį bet kokiam sausumos tiansportui, čia šimtus kilo metrų iki pat Japonų jūros ne rasi jokių kelių, išskyrus van denį ir orą.
ŠEIMININKAI Baigiamas sutvarkyti „Tauro” bendrabučio kiemas. Atvežus 20 sunkvežimių žvyro. išlygintas paviršius. Pagal EMF studento Bublio projektą įrengta tinklinio aikštelė, įkasti stulpai. Kiemo sutvarkymo darbams vadovavo bendrabučio tarybos pirmininkas A. Stravinskas. Šauniai padirbėjo
IFF studentai Aleknavičius, Stoškus ir kt. Buvo ir tokių, kurie žvelgdarni pro langus, ironiškai šypsojosi. Įdomu, ką juokingo jie matė studentiškoj talkoj? Naujoje tinklinio aikštelėje žadama pravesti sportines varžybas tarp atskirų blokų gyventojų. P. Kunkulas
Talkii linkai Fizikos-matematikos fakul teto studentai talkininkavo troleibuso linijos tiesimo darbuose. Jie kasė tranšėją kabeliui. Šiandien Raudonosios Ar mijos prospekte galima pa matyti Gamtos, Ekonomikos ir Teisės mokslų fakultetų studentus. Apsiginklavę dal bomis, kastuvais jie tęsia tranšėjos kasimo darbus.
KRAŠTE
(IS GAMYBINĖS PRAKTIKOS ĮSPŪDŽIŲ)
MIŠKUOSE MUS PASITINKA „GNUSAS”
Kiekvienas studentas iškasa po keturis metrus griovio. Troleibuso linijos tiesimo darbuose talkininkauja ne tik mūsų universiteto, bet ir kitų Vilniaus įstaigų bei įmonių jaunimas. Mūsų studentai, įsipareigojo iškasti 1300 metrų tranšėjos. Naujoji troleibuso linija jungs miesto centrą su SEC rajonu.
Pritilo pirmųjų mokslo me je ir bendradarbiavimą su me tų dienų triukšmas. Vasaros dikais rašo J. Dvilovičius. Ge poilsį pakeitė darbo dienos. ra, kada tekstą paįvairina nuo 1 Studentai jau senokai atšventė traukos — skaitantiesiems ma 'naujųjų mokslo metų pradžią. lonu atrasti pažįstamus vei 1 Naujai atėjusieji į Universlte- dus. i tą draugai susipažino su fakul Kukliai, bet energingai įsi tetų dėstytojais ir vyresniųjų jungia Į fakulteto gyvenimą kursų studentais. Ir studentiš ekonomistas-pirmakursis. Po kas gyvenimas pajudėjo visais ekonomistų šeimos šventės —i frontais. Paskaitas keitė susi pirmakursių šventinimo, vyres rinkimai. pastaruosius repeti niųjų draugų suorganizuotos cijos. Trakuose, kur jiems iškilmin Kokią medžiagą paruošti gai buvo įteikti studento liudi pirmajam sienlaikraščio nume jimai, pirmakursiai liko tarsi riui? — sukruto įvairių fakul seni pažįstami, geri draugai. tetų sienlaikraščių redaktoriai. pasisakymai giedri, svajin ALBERTAS ROSINAS Tarp kitko, Chemijos ir Gam Jų gi. Jie kupini noro mokytis. tos mokslų fakultetuose spalio Sienlaikraščio straipsnių au — antro kurso lituanis 13 d. dar nesimatė jokių aki torių būrys gausus ir įvairus. tas. Jo eilėraščiuose vaizdžių to sukrutlmo rezul Salia fakulteto dekano kalba dažnai dar jaučiami for tatų. pirmakursis. Nesididžiuoja pa mos nelygumai, kai kur Pažiūrėkime, kiek įdomi ir sidalinti įspūdžiais ar darbo autorius nepasiekia rei įvairi studentų sienlaik patirtimi ir diplomantas. Dės kiamo minties apibend raščio EMF ..Tarybinis ekonomis tytojas, studentas visi jie nau rinimo. Tačiau svar biausia tai, kad A. Ro- tas” (redaktorius R. Vilkelis) dojasi teise spręsti savo reika slnas jau kelio pradžio medžiaga. Minėtas laikraštis lus. Fakulteto profbiuro pirmi je turi neabejotinai ašt žymimas numeriu, nuo kurio rią plunksną, savų temų dešimtimis atsilieka kitų fa ninkas J. Šalčius ragina drau ratą. Jis — bene vie kultetų sienlaikraščiai —107. gus neapleisti jokio darbo ba nintelis satyrikas Uni Tai, aišku, nenusako redkole ro. Fakulteto dekanas J. Pauversiteto literatų būre gijos darbo esmės, tačiau liukonis ir doc. M. Gregoraussienlaikraščio operatyvumas— kas paaiškina naujus mokslo lyje. labai girtinas dalykas. planus, primena, kad visi tu Sienlaikraščio apimtis padi ri stengtis priartinti mokymo dėjo. Dvylika skilčių, gausiai planus arčiau gyvenimo. išmargintų nuotraukomis ir Tačiau direktyva lieka di iliustracijomis, pasakoja apie rektyva, o konkretų mokomąjį studentus — stovyklautojus, darbą, kuris, be abejo, nėra e'.* ursantus. Daug ką savo užmirštas fakultete, nuo pir žmogų — apie 75 metų ude- draugams turi papasakoti fa mųjų dienų reiktų nušviesti gietį. Tai mažo ūgio seniokas. kulteto studentai apie turinin plačiau, nes neturime pamirš Rudos, įkypos akys. Išsišovę gai praleistas vasaros atosto ti savo tiesioginio uždavinio skruostikauliai, platus tarpu gas (skyrelis „Mūsų atosto — mokytis. Salia vietos, akis, suplota nosis ir plonos gos”). Čia I. Romerytė pasa skiriamos atostogų įspūdžiams, lūpos rodė jį esant azijietį. koja apie studentų kelionę Ne fakultetų sporto gyvenimui, Ant pečių jis buvo užsimetęs munu, čia A. Statkevičius da pramogoms, pernelyg mažai panešiotą vatinuką, ant galvos linasi su draugais savo įspū kalbama apie fakulteto kom džiais iš gamybinės ekskursi jaunimo gyvenimą. užsirišęs skepetaitę. Reikia tikėtis, kad komjau Greit užsimezgė pokalbis. jos į Maskvą, kur susipažino Pamatęs, kaip mes aikčiodami su pavyzdinga organizacija, nimo 40-mečio proga sienlaik ginamės nuo uodų ir gnuso sostinės istorija, kultūros pa raščio redkolegija skirs dides įkyrumo, jis, nieko nesakęs, minklais. Daugeliui fakulteto nį dėmesį komjaunimo gyve pririnko žagarų krūvą, sukro studentų šią vasarą teko pa nimui ir pradžiugins savo skai vė juos ir liepė padegti. Bet buvoti darbo-poilsio stovyklo tytojus turiningu jubiliejiniu mes neturėjome degtukų. je, Apie ekonomistų darbą Jo- numeriu. „Spički niet, taiga chadi niet” — lyg supykęs ant mūsų be traukdamas iš užančio kelis Susipažįstame su Vilniumi degtukus, pratarė Bianka (taip vadinosi mūsų naujasis pažįs Spalio 12 d. Gamtos moks V kurso geografas C. Kuda tamas). lų fakulteto I ir IV kursų ba, kuris labai įdomiai papa Tik akis graužtą dūmai at pirminės komjaunimo organi sakojo apie architektūrinius baidė nuo mūsų kraujo ištroš zacijos surengė ekskursi paminklus, įvairius architektū kusių gyvūnėlių mases. Anks ją po Vilnių. Ekskursijos ros stilius. čiau niekad negalvojome, kad tikslas — susipažinti su sos Studentai šia ekskursija tiek daug kartų teks rūkytis tinės architektūriniais pa buvo labai patenkinti ir nu dūmuose ir kad palaipsniui minklais. tarė ateityje daryti daugiau mes prie jų priprasime. Pirmosios ekskursijos metu tokių ekskursijų, kurių metu Apsigyvename jau anks gamtininkai aplankė Pranciš susipažins su baroko, renesan čiau pažįstamo Šamano Kykonų, Mikalojaus, Jono, Ber so, klasicizmo architektūros manko Kikusa trobelėje. nardinų ir Onos bažnyčias ir paminklais. Jie taip pat ap (B. d.) lankys istorines ir revoliuci R. Lekevičius, susipažino su gotiškuoju sti nes Vilniaus vietoves. G. Tursa liumi. Ekskursijai vadovavo G. Sarafinaitė ,
O vistik ir taip toli, galima sakyt, Sichota-Alinlo kalna gūbrio papėdėje gyvena žmo nės. Tai miškų ūkių darbinin kai ir vietiniai gyventojai udegiečiai, nuo seno gyvenę prie Imaro, Biliūno ir Choro upių. Visas jų užsiėmimas — me džioklė, žvejyba ir ženšenio ieškojimas. Mūsų tuometinis kelionės planas ir buvo kateriu pasiek ti udegiečių kaimą Gvasingl. Vos mums atsiskyrus nuo įprastinio gyvenimo, nuo na mų, nuo lovos jau pirmąjį va karą ir praleistą ant baržos naktį, toli nuo gyvenamų vie tų, mums tenka susipažinti su vadinamu „gnusu”. Šiuo žo džiu apibrėžiama Usurijos „moškos” ir „makreco”, kaip juos vadina vietos gyventojai, mišinys. „Moškos” tai stam bokos muselės. Esant vėjui jų beveik nėra. Bet jeigu die na saulėta, be vėjo, „moškų” atsiranda gana daug. Joms ne tiek yra svarbu saulė, kiek šil tas ir vandens garų prisotin tas oras. Štai kodėl „moškų” ypač daug būna prieš lietų ir vakarėjant. Jos gana smarkiai kanda, palikdamos kraujuo jančias žaizdeles, ir taip smarkiai puola, kad kai kada net akis užlipdo. Saulei nusjleidus, išnyksta „moška”, ir vietoj jos į žmo gaus kankinimo areną ateina ..makrecas”. Tai smulkučiai, akiai nematomi skraidantieji gyvūnėliai, visur prllendantieji, visur balsiai kandantieji. Apie savo pasirodymą jie mums praneša aptraukdami veidą lyg kokiu dygliuotu vo ratinkliu. Nuo įkandimų pra deda degti ausys, smilkiniai. . Makreco” prilenda i plaukus, nosį, ausis, burną, už apykak lės. į batus. Žodžiu, tikra kankynė. Ir taip visą naktį iki pat ryto. O rytą nelabai ir saulę teįmatėme, abu buvome užtinusiom rankom, veidais, aptlnusiomis akimis. Taip mus pirmąją naktį, pialeistą po mėlynu dangumi, sutiko Usurijos miškas.
Tiria paslaichninkiLĮ fotoelektrines savybes
NAUJAS PAŽĮSTAMAS
Birželio 29 dienos ankstyvą rytą mes žengiame dar mie gančiu udegiečių kaimu, išsi dėsčiusiu abipus vieno iš Cho ro upės protakų. Įdomiai atro do šis paprastas netašytų rąstų trobelių kaimas. Lyg karveli dės ant keturių medinių kojų, jau iš smulkesnių rąstų suręsti maisto sandėliai, kuriuose jie laiko elnieną, meškieną ir ypač gausias džiovintos žuvies atsargas. Sutinkame pirmą šio kaimo
Vaclovas Kriščiūnas tik pernai gavo Universiteto baigimo diplomą. Dirbdamas laboran tu Fizikos-matematikos fakultete, Vaclovas tuo pačiu metu darė mokslinius bandymus. Dabar jis, vyr. dėstytojui M. Mikalkevičiui vadovaujant, tiria puslaidininkių fotoelektrines savybes. Be to, V. Kriščiūnas ieško naujų medžiagų, tinkamų ikonoskopų ga.jynai. Nuotraukoje: V. Kriščiūnas (kairėje) ir vyr. dėstytojas 1VL Mlkalkevičius užsirašlnėja puslaidininkių savybių tyrimo rezultatus. J. REMEIKIO nuotr.
SPORTAS
Vien meistriškumu toli nenuvažiuosi Tokio teiginio teisingumą dar kartą patvirtino sekma dienį įvykęs komjaunimo tau rei laimėti krosas. Merginos turėjo įveikti 500 m, o vyrai — 1500 m distanciją. Mergi nų tarpe pirmąsias penkias vietas iškovojo: I. Steponavi čiūtė (IFF), Juodzevičlūtė (MMF), Zaikina (IFF), Rubinsonaitė (FMF), Galdikaitė (FMF), A. Steponavičiūtė (IFF). Vyrai pasiskirstė sekančiai: Orentas (GMF), Ivoškus (MMF),. Urbonas (TMF), Lazarevičlus (TMF), Zabulionis (FMF). Komandinė pirmoji vieta atiteko medikams, toliau seka Fizikos-matematikos ir Gam tos fakultetai. Komandą nugalėtoją šį kar
tą lėmė ne tik meistriškumas, bet ir masiškumas, dėl ko la biausiai ir nukentėjo Istorijosfilologijos fakultetas. Pagal meistriškumą jis buvo pirmas, pagal masiškumą — paskuti nis. Tai ir lėmė, kad filologai turėjo pasitenkinti tik penktą ja vieta. Aplamai, pagyvėjimo filologų tarpe dar nesijaučia, kartojamos tos pačios klaidos, apie kurias buvo rašyta už praeitam mūsų laikraščio nu meryje. Praėjusiame krose žemiau savo galimumų pasirodė eko nomistai ir teisininkai: jų buvo maža ir rezultatai ne aukšti. Per mažai dėmesio į krosą kreipė ir fakultetų komjauni mo organizacijos. T. Jankauskas
Rankininkai laimi ir krepšinio rungtynes Sekmadienį Eišiškėse LTSR rankinio taurės varžybose su sitiko USK ir Eišiškių rajono rinktinės. Be didelių pastan gų rezultatu 28:3 nugalėjo Universiteto rankininkai. Eišlškiečiams pageidaujant, mūsų rankininkai sužaidė draugiškas krepšinio rungty nes su rajono rinktine, kurią įveikė rezultatu 58:45. Ateinantį sekmadienį mūsų rankininkai taurės varžybas žais su Pedagoginio instituto — Statybos technikumo susi tikimo nugalėtoju. E. Juta TURISTŲ DĖMESIUI S. m. spalio mėn. 18—19 d. d. Universiteto Turistų klu bas organizuoja turistinį žygį maršrutu VILNIUS—MEDI NINKAI. Norintieji dalyvauti regist ruojasi UTK (USK) patalpose iki spalio 18 d., nuo 15 iki 18 vai. Žygyje taip pat dalyvauja svečiai Iš Lengvosios pramo nės technikumo. UTK valdyba
TRUMPAI Dviejų dienų gastrolėse da lyvavo Universiteto vyrų cho ras, vadovaujamas drg. Vana go. Choristai koncertavo Sir vintose, Ramygaloj. Jų skam bias dainas girdėjo ir kai ku rių kolūkių gyventojai. Ko.n certai praėjo sėkmingai. Pub lika liko patenkinta. ###■
Dramos būrelis šį sekma dienį nuvyko į svečius pas jaunuosius Vilniaus geležin kelininkus. Geležinkelininkų mokykloje buvo suvaidintas „Titaniko valsas”. Spektaklis žiūrovams labai patiko, apie ką bylojo gausūs aplodismen tai. JURGIO GUSEVO LAIŠKAI Dabar Universiteto savi veiklininkai pradeda repetuoti Praėjo trys metai nuo to laiko, kai J. Gusevas parašė pjesę „Tėvų jaunystė”. Pir pirmą laišką Tadeušui Orlovskiui, Varšuvos universiteto masis spektaklis bus suvaidin lenkų kalbos ir literatūros specialybės studentui. Pradėtas tas VLKJS keturiasdešimtme susirašinėjimas laikui bėgant išsiplėtė. čio garbei. Šiuo metu trečio kurso teisininkas Jurgis Gusevas susi rašinėja su 50 Lenkijos, Anglijos, Argentinos bei kitų pa saulio šalių jaunuoliais ir merginomis. Per tris metus jis ga Aktų salėje šeštadienį Eko vo daugiau kaip 10.000 laiškų iš įvairiausių žemės rutulio nomikos ir Medicinos mokslų kampelių. studentai suorgani Susirašinėdamas su savo užsienio daugais J. Gusevas fakultetų zavo poilsio vakarą. Deja, šių susidomėjo filatelija. Šiuo meta jis turi surinkęs nemažą fakultetų aktyvistai apsiribopašto ženklų kolekciją. •jo vien šokiais. Jokios progra mos. Jokios paskaitos. Vaka Nuotraukoje: J. Gusevas apžiūrinėja savo pašto ženklų ras praėjo neįdomiai. Ateity kolekciją. L. RUIKO nuotr. je reikėtų vengti šitokių poil sio vakarų.
PIRMIEJI PACIENTAI — [eikite! — į beldimą at sako malonus balsas. Mes užeiname į neseniai Čiurlionio 27 bendrabutyje atidarytą medpunktą. Jauna šviesiais plaukais mergina mostelėjimu nurodo kėdę. Atseit, palaukite savo eilės. Dabar ji labai užimta: tvirtai suveržia sėdinčiam juodbruviui jaunuoliui rankį
TEATRAS
Mes galvojame taip
žgutu, paima į rankas švlrkštą, suranda veną. Suslkaupusi, rimtu veidu, ši jauna medicinos darbuotoja atlieka eillnę procedūrą. Tai daroma pirmajame mūsų bendrabučluose įrengtame medpunkte, todėl ir viskas čia kažkaip neįprastai atrodo: ir baltai dengtas stalas, ir gėlių puokštė, ir pati baltutė gydytoja. Nekantraujame sužinoti, kas ji ir ar daug pacientų susilaukė naujasis medpunktas. Procedūra baigta. Sužinojusi, kad mes ne pacientai, mergina juokauja: — O gal vis tik jums ką nors skauda? Viena minutė ir viskas praeis. Susipažįstame su vienu pir mųjų medpunkto pacientų — Vytautu Kuloku. Tai pirmo kurso ekonomistas. Jam labai dažnai skauda galvą, jis ne gali daug skaityti, todėl gy dytojas Gavelis prirašė jam gliukozę su vitaminu „C”, ku rią suleidžia studentų med punkto darbuotoja Onutė Ku biliūtė. Kubiliūtė — mūsų Universiteto Medicinos fakul teto VI kurso studentė. Dar bas medpunkte įgalinę ją ge riau pažinti savo specialybė, sutelk z. plačias galimybes praktikuotis ne tik savo mėgs-
tamame dalyke, bet ir organizaciniame darbe. — Kol kas mūsų medpunkte yra suteikiama tik pirmoji pagalba ir atliekamos įvairios nesudėtingos procedūros, — sako O. kubiliūtė. Tačiau ir tokia medpunkto veikla labai patogi studentams. Juk anksčiau dėl menkiaušio dalykėlio turėdavai elti į polikliniką, ten užsiregistruoti, paskui vėl laukti. Nors tik kelios dienos, kai šis medpunktas gyvuoja, bet jame jau pabuvojo nemažai žmonių. Plrmokė Jasaitytė, antrokė Gudelevičiūtė ir ketvirtokė Pivoriūnaitė gavo čia pirmąją pagalbą, 0 Stasys Vėlyvis, antro kurso teisininkas, Irena Paulavielutė, ketvirto kurso ekonomistė, Paškevičienė, VVU tar nautoja ir kiti yra nuolatiniai pacientai — jie čia regulia riai priima vaistus. — O kaip gi su dantų ka binetu? — Viskas jam paruošta, iš skyrus viena — patalpas, — paaiškina Kubiliūtė. — Paju dinkite ten, profsąjungą, kad greičiau sutvarkytų šį reika lą, nes dantų kabinetas labai reikalingas. Netrukus dar vienas kabine tas pakvies pirmuosius pacien tus. I. Jurevičiūtė
(Iš spektaklio „Melo ilgos kojos” aptarimo) — Ką jūs čia rodysit? — parodydamas jį scenoje, jo iš- kiek nors didesnę auditoriją klausia Neapolio gatvės kur- sprendimą palieka teatrui ir nedrįsta prabilti. O pagaliau plūs. žiūrovui: norite — pavadinki gal pritrūksta ir orientacijos, — Melo ilgas kojas. te jį tragedija, norite — ko paprasčiausių scenos vertinimo — Kas tai, tragedija, ko- medija. žinių. Kažin ar šiuo atveju mediją? Ties šiuo klausimu kai ku neklysta Universiteto visuome — Nei viena, nei antra! Au- rie kalbėję studentai ir susto ninės organizacijos, kurios torius pats nenurodė. Pama jo: kuria linkme pasuko mū ruošia profesionalų darbo aptysite — patys nuspręsite. šų aktoriai, ar teisingai išpil- tarimus. Ar ne geriau būtų Taip sakoma spektaklio pra dytas autoriaus sumanymas? rengti anksčiau mūsų dramos džioje (prologe). Kas dėl linkmės, tai siūlosi būrelio pastatymų aptarimus. bendra nuomonė, kad komiško Tik čia, ne tiek gerų to dalyko ji pusė lieka antrame plane. žinovų varžomas, studentas Pažiūrėję šį spektaklį, akto Studentų nuomone atskiros galėtų atviriau pakalbėti. Tai riams ir režisieriui dalyvau scenos gal pernelyg sušaržuo labai padėtų ugdyti studento jant, studentai bandė nuspręs tos. Todėl nesijuokiama ten, meninį supratimą. L. Jakutytė ti, kaip pavadinti jį, paieškoti kur yra pačios komiškiauslos trūkumų. Tačiau, reikia pasa situacijos (Benedeto Cigolelos kyti, kad svarstyti sekėsi sun pokalbis su žmona Liberto bu kiai. Tai, žinoma, daug nulė te I v., Olgos Cigolela moti mė ir paties dalyko sudėtin nos pamokymai II v.). Tačiau gumas, o svarbiausia, kad turint galvoje režisieriaus žo spektaklis pastatytas naujai, džius, kad statant spektaklį mums neįprastai. Sį kartą žiū nebuvo svarstyta, per kurią rovui netenka laukti, kada pa prizmę geriau pavyktų atkur Kermelytė jau diplomuota, II kils uždanga — aktorius sce ti autoriaus pateiktą gyvenimo 112 .kambarys. noje pasirodo pirma, negu žiū paveikslą, o labiausia žiūrėta, Blveinis — 16. rovai salėje. kad bendras supratimas būtų Ponamariova — 141 kam „Zuikis — graužikų šei diplomuoti, o kiti jau forma Štai Neapolio — milijonie teisingas, tada reikia pripažin barys ir dar šešetas panašių liai išprašyti iš studentiškųjų mos laukinis gyvulys: miega, rių miesto — gatvė, kurioje ti. — niūri Italijos gyvenimo trumpaausių „zuikių”. anksčiau. šalia milijonieriaus gyvena tikrovė atskleista, ji sukrečia kaip zuikis (atmerktomis aki pakajų Liepos 21-osios 5: Sį sykį ", Spyglys ” be dide mis). Jis su zuikiais pražu skurstąs filatelistas, kur „mo mus, slegia. su EMF diplo vęs (amžinas jų medžiotojas). linksmo jumoro ir pri mu,Gaudešius 314 kambarys. kėjimas gyventi”, švelnūs kve Apie aktorių vaidybą, sukū Zuikį pagauti (pargriūti). Kad liai po pačia Butų sky Maslauskaitė, formaliai iš palai ir dailios suknelės vadi rusių tokius vaidmenis, kaip tave zuikiai! (švelnus keiks- smeigia riaus nosimi trumpą (gaila, nama gyvenimo laime. Šiuo Roberto Peretis (n. a. P. Zu- mas). Zuikiu važiuoti (be bi- kad ne pilną) anų „zuikių” prašyta, 230 kambarys. Garsūs tokios rūšies „ke vaizdu ir stengiamasi supažin lonas), Libero Inkoronato (A. lieto)”. sąrašą: leiviais” ir kiti bendrabučiai, dinti žiūrovą su ta aplinka, Zalanskas), Karmela (S. NoseTiek daug parašyta apie šį Čiurlionio 27. bet tikimės, kad jų „zuikių” kurioje veikia pagrindinis he vičiūtė), Olga Cigolela (I. Ge- suvisam taikų keturkojį gyvu Čia jų visas desėtkas: į atskirą lapą nepatingės su rojus Libero, kurioje ir vieš rasimavičiūtė), studentai kalbė lėlį Dabartinės lietuvių kal stuRavickaja FMF III k. rašyti Butų skyriaus viršinin patauja tas ilgakojis melas. jo su pasitenkinimu. Kas buvo bos žodyne. Ir vistik jo su kas drg. Mickus. Tai spektaklio kūrėjų išmo susipažinęs su veikalu, dar darytojai, tikriausiai, nenu dentė, 74 kambarys. nė, nes įžangos Eduardo de nematęs spektaklio, kitokiais matė tos aplinkybės ir todėl Filipo neduoda ir, daugumos tų herojų ir nesitikėjo pama neparašė, kad ne tik važiuoti Jus man' tik pėstininkai" nuomone, visa tai labai padeda tyti. Norisi pasakyti, kad žiū bėt ir gyventi zuikiu galima. susivokti tolimesnėje spektak rint į sceną, kai kurie akto— Ką tu!? Dabar? Iš proto Nors beveik visose grupė lio eigoje. Be prologo, mes riai užimponavo vaidmens O gal ir gerai jie padarė. se jau įvyko profsąjungos kraustais!! ■— Jūs man tik pėstininkai! gal būt, ne taip greitai supras išpildymu, charakterio vieno- Nesiginčysime. Nes iš tikrųjų ataskaltiniai-rinkiminiai susi — Rado laiką. bendrabuti/ kažkuo panėši į rinkimai, bet žurnalistų III tume šeimos „šventę”, parsi durno išlaikymu. nereikia, — Nenorit nešus pietums 50 gramų sūrio didžiulį traukinį. Įsėdai į jį, kurse (proforgas J. Lukoševi nedarvTai šiais metais visai čius) neseniai buvo lygiai ir ketvirtį bonkos vyno. Tur ar šešetą sim ataskaitinio, — galiauAptarime žiūrovų buvo pil pavažiavai p toks pokalbis. būt, reikėtų sutikti su kai ku dedi sėsliai Pertrauka. Visi šneka ir ne šiai užbaigia visas šnekas rių draugų nuomone, kad tas na salė — visi studentai. O metų, išlipi ir z susišneka, koks geriausias sa pseudoproforgas. prologas kiek ištęstas, ir nieko keli gi iš jų aptariant tokį įdo gyventi. Teisingai sugalvota, — naujo apie Italijos miestus ne mų pastatymą pareiškė savo Ir mūsų „tr kipyje”, kaip vaitės filmas. Staiga vienas x admi- asmuo pakelia ranką ir, visus kuriems galams ataskaitinis sužinome, vis dėlto nesi nuomonę? Labai nedaug! sako jo kondu Ir visa tai galima paaiškin nistratoriai, a daug pa- perrėkdamas, garsiai sušun susirinkimas, jei ataskaita bū džiaugti pastatymo naujovė tų tik tuščias (kaip ir profsą ti tuo, kad mūsų studentai ne našumo i tikrąjį: ogi, jame ka: mis negalima. — Darykim ataskaitinį su jungų bilietai už keturis mė Eduardo de Filipo, paėmęs įpratę reikšti savo nuomonę šalia pelių ir blakių įsivelsia nesius) lapas. gabalą Italijos gyvenimo ir panašiomis progomis, ir prieš „zuikiai”. Kai kurie iš jų net sirinkimą!
S p
Y G L
Ekonomikos mokslų fakul tete įdomų vakarą-susitikimą pravedė pirmo kurso studen tai. Į svečius pas studentus atvyko doc. Lukša. įdėmiai buvo išklausyta jo paskaita „Kaip dirbti su knyga”.
Penktadienį IV kurso pra monininkai dalyvavo ekskursi joje Į Kauną. Aplankė Kauno HES bei kelias stambesnes Kauno prekybines įmones. Ypač įdomu jauniesiems pra monininkams buvo Karolio Požėlos vardo konditerijos fabrike. Ekskursijos metu studentai aplankė miesto muziejus bei Devintąjį fortą. Ekskursijai vadovavo doc. Ragevičius. Nemaža EMF studentų buvo pakviesta į poilsio vakarą Liaudies ūkio taryboje. Vaka ro metu mūsų saviveiklinin kai užmezgė draugiškus ry šius su Liaudies ūkio tarybos saviveiklininkais.
šeštadienį Filologijos fakul tete įvyko pirmųjų trijų kur sų žurnalistų draugystės va karas. Be pokalbių, dalijimosi įspūdžiais ir visos linksmosios dalies vakaro metu buvo lei džiamas sienlaikraštis „Raša linė”. Redaktorius S. MAKAUSKAS
„Zuikiai musų „traukinyje"
LV 12027
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. SDausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
V kurso geografui Mykolui MYKOLĄ J LI NUI, jo brangiam tėve liui mirus, gilią užuo jautą reiškia kurso draugai. DĖMESIO! Sekantį antradienį, spalio 21 d., LTSR Akademiniame dramos teatre įvyks spektak lis studentams „Blinda”. Billetai gaunami fakultetų profbiuruose. Kultūros klubas DRAUGAI SAVIVEIKLININKAI Vilniaus Miesto vykdomojo komiteto kultūros skyrius kviečia kanklių ar skudučių ansamblius, liaudies instru mentų, pučiamųjų ar estradi nius orkestrus, styginius ar mišrius ansamblius bei pavie nius instrumentalistus spalio 25-tą d. dalyvauti Vilniaus miesto agitbrigadų, instru mentinių kolektyvų bei pavie nių muzikantų apžiūroje. Užs. Nr. 1673