Jaunuoliai ir jaunuolės! Mokykitės gyventi ir dirbti komjaunuoliškai! Būkite aktyvus ir nenuilstami komunizmo kūrėjai!
(Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 41-sioms metinėms).
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKlTES I
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1958 m. spalio 23 d. ketvirta dienig
Nr. 26 (304)
Kaina 20 kap.
- ------------------------------------
KAI PLUNKSNĄ PAKEIČIA ŠAKĖS
Praėjusį penktadienį talki ninkauti kolūkiečiams rudens darbuose išvyko daugiau kaip 800 mūsų Universiteto stu dentų. Jie dirba Nemenčinės, Pabradės, Šalčininkų ir kituo se rajonuose. Nuotraukoje: vienas išvykimo momentų. L. Ruiko nuotr.
kreivakojai, — šaiposi Ana tolijus Zibal.tis, pūsdamas sutrūkusius delnus, — plunks nele krepšt, aparatu brakšt — ir baigtas kriukis. O dar bo vengiat kaip botago. Tai jau per daug. Čia bu vo tiesiogiai paliesta mūsų sa vimeilė. — Sį sykį nepataikei. Tik išleisim sekantį numerį, — ir pas saviškius, į „Raudono sios vėliavos” kolūkį. — Žinot, teisybę pasaky siu, — dar XIX partijos suva žiavimo kolūkio valdyboj gy-ė III brigados brigadininkas Rinkevičius, — geriau dirba
Iškraipę siauromis ir kiek viename žingsnyje motorizuo tuosius žabangom tykojančio mis gatvelėmis, smagiai rūko me virš septyniasdešimties į valandą Nemenčinės plentu. Bet čia mus pasitiko dar ar šesnis už milicininkus motociklistų priešas—vėjas. Piktas — Matot, kokios ilgos musų ir žvarbus, kokį tik begalima vagos, Rektoriau. sutikti važiuojant per patį ru dens rytmečio šaltumą, sau ir už prieš juos buvusius pa lei tekant. Bet mes spau talkininkauti darbininkus. Ne dėme vis greičiau. Juk per nusileidžia mūsų kolūkie dieną nutarėm pabuvoti net čiams. Net sekmadieninę tal dviejų rajonų kolūkiuose, kur ką suruošė. dirba draugai — talkininkai. O pirmoje brigadoje bulves . . . Nemenčinės partijos kasa vien merginos. rajono komitete visai netikė Apžergęs iki soties atšertą tai, bet pačiu laiku sutikom bėrį, prie mūsų tiesiai per Rektorių, išeinantį iš pirmojo lauką, gana išdidžiai, kaip ir sekretoriaus kabineto, su pil dera kolūkio pirmininko pa nu kolūkių, priėmusių mūsų vaduotojui, prijojo solidus dė Universiteto pasiuntinius, są dulė. rašu. Sunkiai graibantis rajodir. . . — buvo
... O virtuvėj prie dide lių senoviškų puodų jau triū sė abi „etatinės” virėjos Ari ja Stonkutė ir Diana Sakaitė. — Sėskit, prašom. — Tai kad sėdėdami at ėjom. Merginos kiek varžosi sve čių, bet pakaitom dirsteli ug nies, pradengia puodą, ragau ja ar ko netrūksta. Darbas lie ka darbu. Taigi, kad taip. Pietūs dar toli. Bet tik patin giniauk minutėlę kitą, ir kaip mat laikas praeis. Todėl ir sukis, kiek beįspėji. Virėjėlės maloniai kviečia mus pasilik ti pietums. — Su mielu noru, bet, kad laiko nėra, — Ir išsileidžiame į kitą kolūkį. O čia jau visai kitokį daly kėliai dedasi. Dirba bulvių lauke trečius ir ketvirtus me tus istorijos mokslus einąs jaunimas, po dvi tonas bulvių, paties brigadininko žodžiais tariant, prikasa per dieną, o valgo nekaip. Kodėl?
SUGRĮŽOM, Perone subanguoja pasitin kančių minia. — Kuris vagonas, kur mū siškiai? — Tikriausiai pražiopsojom, — nusimena kiti. Sudunda ešelono vagonai, pakyla mojuojančių rankų miškas. O štai vieno vagono tarpduryje šmėkšteli ir rau dona kepuraitė. — Mūsiškiai keturiolikta me! Visi pasitinkantieji, mojuo dami dideliais jurginų žie dais, bėgte pasileidžia į tą pusę. Tempdama sunkų lagaminą, ir neramiai žvalgydamasi, iš lipa II kurso lituanistė Aldo na Žilinskaitė. Nejaugi neat vyko sutikti, juk tiek laukia, galvota! Bet kur tau! Aldoną
ŠIANDIEN Kaune prasidėjo Pa baltijo ir Baltarusijos studentų-medikų konfe rencija. Konferencijos darbe dalyvauja ir 24 Uni versiteto studentų-medi kų delegacija, kurios nariai perskaitys 4 mokslinius darbus. V kurso studentė E. Motiejūnaitė perskaitys darbą, tema „Chirurgi ja senajame Vilniaus Universitete", o Ill.kurso studentai A. Baub lys ir R. Lučinskas paruošė darbą „Krauja gyslių pralaidumo paki timas alkoholio povei kyje”. Į konferenciją taip pat išvyksta Chirurgijos būrelio pirmininkas, IV kurso studentas V. Sir vydis, Akušerijos-gine kologijos būrelio pirmi ninkas E. Andriulis, Te rapijos būrelio pirmi ninkė, IV kurso studen tė A. Naumova ir kt.
SUGRĮŽOM
apsupa linksmų draugų — dramos būrelio narių ratas. Ir išbučiuoti reikia visus iš eilės! Linksmas juokas, dai na. Mūsų Universiteto studen tai jau visi perone, lydimi draugų, išsiilgusiu žvilgsniu apžvelgia žiburiuose pasken dusį miestą. — Kaip pasiilgom Vil niaus! — sako IV kurso žur nalistė Jasinskaitė. Tai viena aktyviausių talkininkių. Jau tris vasaras Jasinskaitė dirbo Kazachstano stepių laukuose, Išmoko valdyti kombainą, o ir tas kraštas pasidarė visai ar timas. . — Jei tik bus proga, kažin ar iškęsiu, nevažiavusi ir ki tais metais, — sako Vanda. Nemažas būrys mūsų stu-
dentų padirbėjo šią vasari plėšiniuose. Didelius plotu; kviečių, kur kas derlingesnių? negu pernai, reikėjo laiku su doroti. Todėl ir mūsų draugai ketvirtakurslai rasistai Barčiauskas, M. Siniakovaltė, III kurso istorikė Biskytė, biblio tekininkė Barkauskaitė ir Kiti dirbo laukuose iki pasirodant sniegui. O iškrito jis gana ankstokai, ir dirbant reikėjo jau apsirengti žiemiškai. To dėl atvažiavus į Vilnių, r 1duo pasirodė netgi „karšto kas”. — Tur būt, atsilikom, jūs tiek daug išmokot, — jaudi nosi sugrįžuslejl. Taigi, išmokom, tik ne val dyti kombainų. Sunku jus pa sivyti, o ne jums mus. J. Lazauskas
•AUSTOSIOSE MOKYKLOSE Petrozavodskas Petrozavodsko uni versiteto Istorijosfilologijos fakulteto tarybos posėdyje bu vo pasiūlyta, kad I ir II kursų studentai dirbtų gamyboje tr kartu mokytųsi necr akivaizdiniame vakariniame skyriu je. Vėliau IV ar V kurse jie ištisus me tus būtų gamybinėje praktikoje. Tokiu bū du Universitete reik tų mokytis šešerius metus.
Taškentas Spalio pradžioje Vidurinės Azijos Valstybiniame Uni versitete lankėsi Azi. ios ir Afrikos šalių. ' rašytojai. Universite to Aktų salėje įvyko svečių susitikimas. Buvo rašytojai iš In dijos, Alžyro, Jung tinės Arabų Respub likos, Birmos, Hanos ir Tailando. Taškento studentu atsakinėjo į visas tuos klausimus. Tuo oačiu jie pateikė daug klausimų ir svečiams. Šią vasarą Taškente, Vidurinės Azi jos universitete, lan kėsi JA V studentai. Aktų salėje susirin ko daug žmonių, no
rinčių pasikalbėti su tos šalies pasiunti niais. Svečiai domė josi įvairiomis prob lemomis. Tačiau ’š jų klausimų buvo aišku, kad TSRS jiems — tikra ,,terra incognita". Štai apie ką klausinėjo ameri kiečiai: ,,Ar netruk doma žydams stoti į aukštąsias mokyk las?", „Ar leidžiama komjaunuoliams ii. keti į dievą?", „Ko dėl neskaito uzbe kams paskaitų rusiš kai — juk tai dvigubai pigiau?” Maskva
Komjaunimo 40mečio garbei MVU studentai nutarė pa statyti paminklą as pirantams, studen tams, dėstytojams ir Universiteto tarnau tojams, žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare. Kiekvienos komjaunuolis aii-. dirbs 3 dienas šeštadienio talkose paminklo fondui.
Saratovas
Prie Saratovo universitėto 2 mėnesius buvo ruošiami kva lifikuoti tinkuotojai, dailidės, dažytojai ir mūrininkai. Pačių
studentų, baigusių šiuos kursus, jėgo mis bus pastatytas bendrabutis ir Uni versiteto sportinis korpusas.
Kaunas KPI mechanikėl garbingai vykdo sa vo įsipareigojimą pa' dirbėti 'kas savaitį po 6 valandas prit fakulteto rūmų tvar. kymo ir pagražini mo darbų. Studentės tvarko patalpas, ga mina naujas moky mo priemones, tvar ko raštinės doku mentaciją, budi kom jaunimo biure. Daug merginų dalyvavo šefuojamo fabriko naujo gyvenamojo namo baigiamuosiuo se vidaus įrengimo ir sutvarkymo dar. buose.
LŽŪA Miškų ūkio fakulteto studentai rudeninį .pradėjo parko Akademijos želdinimą. Sį rudenį numatoma užbaigti pirmąjį parko ratą, papildyti pavasario želdinius, aplink pa. sodintus medelius iš purenti žemę ir pa siruošti pavasario darbams. Parko soi'nimas užsitęs iki lapkričio I dienos.
Linelį raunu ne vieną.
Tiekimas blogas. — Gėdą, Pavlovičiau. visam kolūkiui ir rajonui daral, — bara brigadininką atstovas iš rajono valdžios. O tas Pavlovičius stovi prie šiaudų kūgio, akis į žemę nuleidęs, ir, sukaliodamas šakes, vos suprantamai burba .po nosimi: — Tai kad labai jau tie studentai išrankūs. I:
•imame
ras susitikimas, nes Rektorių palydėti į mašiną įsėdo vie nas rajono valdžios žmogus, Nemenčinės apylinkes žinąs, kaip savo kišenę. .. . Jau iš tolo nuo kalniu ko linų lauke pamatėm sutar tinai linguojančių raudonkepurių virtinę. — Mūsiškiai! Genas tuzinas ketvirtokų li tuanistų minutėlei pertraukia darbą ir su šlapių, tik ką iš rautų linų gryštėmis rankose kartu, bet ne visai sutartinai atsako į mūsų „labas rytas”. — Tai kaip sekasi? — Gerai. — E, jūs, žurnalistai —
tąsyk jo bėris taip pasimuis tė, norėjusio paglostyti rajo no atstovo išgąsdintas, kad payaduc tojas šlumštelėjo ant vagos. Pakilo ir, piktai dėb telėjęs į atstovą iš rajono, trumpai užbaigė: — Nesiskundžiame. Dirbti sausa, bet šaltoka. Todėl kasėjos ir skuba, viena su kita lenktyniaudamos, kuri greičiau porą ilgų vagų nukas. — Galite laužą susikurti ir bulves kepti, — juokauja 'Rektorius. — Tai, kad ir taip persivalgom, — atsiliepia visada šmaikšti Juzė Pociūtė.
Ruošiamas naujas stebuklas.
kulinarijos
Partinio biuro darbo planas
Bet prisipažįsta, kad ir jis truputėlį kaltas esąs, Ir pri žada viską greit sutvarkysiąs, Istorijos-filologijos fakulte nes studentų darbu ir jis nė to partinis biuras neseniai ap truputėlio nusiskųsti negalįs. svarstė ir patvirtino daroo planą rudens semestrui. Svarbiausias partinės orga nizacijos darbo baras — tai Netrunka praeiti trumpa studentų komunistinis auklė rudens diena. jimas. Kaip žinoma, daugiau Aplankėm lituanistus ir is sia studentų komunistinis torikus, žurnalistus ir rusis- auklėjimas vyksta . mokymo tus. Daugiau trijų šimtų filo procese — per paskaitas, se logų talkininkauja kolūkie minarinius užsiėmimus. Siek čiams nelengvuose rudens damas gerinti mokymo proce darbuose, parodydami, kad ne so idėjinį kryptingumą, par tik rašyti, bet Ir gerai šakes tinis biuras rudens semestre valdyti moka. numato organizuoti dvi stam bias priemones — atvirą par Z. Arnašius, tinį susirinkimą, kuriame bus S. Krivickas apsvarstytas Lietuvių literatū ros ir Istorijos katedrų dar bas, keliant idėjinį lygį mo kymo procese, ir biuro posė dį, kuriame bus apsvarstytas Lietuvių kalbos katedros dar bas. Sį šeštadienį, t. y. spalio Pagrindinis vienetas, kuria 18 dieną „Tauro” bendrabu me vyksta tiek individualus, tyje buvo atšvęstos komjau tiek kolektyvinis auklėjimo nuoliškos vestuvės. Ji, Nijolė darbas, yra grupė. Siekdamas Švllpaitė — III kurso ekono mistė. Jis, Juozas Vidūnas — padėti komjaunimo grupei 'pagerinti politinį darbą, par IV kurso istorikas. Sveikiname^Nijolę ir Juo tinis biuras numato lapkričio zą, sukūrus,,nau}ę šeimą. mėnesį pravesti atvirą partinį
susirinkimą, kuriame bus iš klausyta vieno gruporgo ata skaita. Prie šio klausimo ruo šimo bus pritraukti studentaikomunistai. Tokie svarbiausi klausimai, kuriuos numato partinis biu ras rudens semestrui. Be šių pagrindinių klausimų, numa toma ir eilė kitų, glaudžiai susijusių su studentų moky musi ir moksliniu darbu, iš tokių galima paminėti: SMD darbas, diplominių darbų ruo šimo eiga ir kt. Partinis biuras svarstė Ir Mokslinės Tarybos darbo pla ną. Mokslinės Tarybos pir mininkui drg. Palloniui biu ras rekomendavo patikrinti, kaip katedros vykdo politinioauklėjimo planus. Tokio klau simo svarstymas yra aktualus. Kaip buvo teisingai iškelta komjaunimo ataskaitinėje kon ferencijoje, eilė katedrų pasi tenkina tik planų sustatymu, bet mažai tesirūpina jų vyk dymu. I.'Zaksas IFF partinio biuro sekretorius
KOMJAUNIMO GYVENIMAS
pasakyti, jog orkestras duotą žodj ištesės.
NEĮPRASTU LAIKU
KOLEKTYVAS? TAIP! PRADŽIA VISADA SUNKI sakyti, tik tada ir prasidėjo. drauge su savo jaunesniai Grįžę į Vilnių, komjaunuo siais draugais padėjo miesto Nedrąsiai rinkosi busimie liai aplankė revoliucines ir administracijai reguliuoti ir ji teisininkai į pirmąją pa istorines sostinės vietas, nu stebėti gatvių judėjimą. Ypač skaitą. Aplinkui keli šimtai važiavo Į Trakus. Du grupės daug iniciatyvos čia parodė .senų”, nepažįstamų studen nariai — Aldona Valančlaus- Alfonsas Abnamaitis. tų — o jie, pirmakursiai, kaltė ir Aloyzas Bingelis — — Dėmesio! Kas norite netgi savųjų dar gerai neski buvo priimti į komjaunimą. dalyvauti eismo saugumo sa ria. Tiktai, kai įėjęs dėstyto Tačiau negalima pamiršti ir vaitėje? — paklausė Jis vie jas ėmė kiekvieną pavarde tų trūkumų, kurių grupė ta ną rytą atėjęs į auditoriją. šaukti, draugai pradėjo įsidė da nepajėgė ištaisyti. Daugu Norinčių netrūko. Dabarti mėti savo bendrakursių var ma kurso draugų praleidinė- nis grupės sekretorius A. dus. Paskaitoms pasibaigus, jo paskaitas, nelankė semina Ivanauskas su antrakurse Glerų, Vytautas Butkus daugiau visi išsiskirstė kas sau. Vie baite dežūravo Kapsuko gat nas nuėjo į skaityklą, kitas laiko praleisdavo sporto aikš vėje, Abramaitis ir A. Janu Į bendrabutį, trečias i mies telėse negu auditorijoje, o šauskaitė — Komjaunimo Ir Cezaris Dubickis užsiiminėjo Basanavičiaus gatvių sankry tą. Nenuostabu, žoje. Jų dežūravimo metu ne — Kaip pradėti darbą? Ko spekuliacija. imtis? — galvojo komjaunuo kad žiemos sesijos metu 12 įvyko nė vieno nelaimingo liai, bet pradėti nesiryžo, grupės narių neišlaikė egza atsitikimo, nebuvo nė vienos pašalinti iš avarijos. kol iš Universiteto komjauni minų ir buvo Vilniaus miesto mo komiteto negavo atskiro Universiteto. komjaunimo komitetas liko Nuo to laiko praėjo treji nurodymo. patenkintas jaunųjų Judėjimo metai. Pernai tie patys, bet tvarkytojų darbu-. Pirminės organizacijos stei jau trečio kurso teisininkai giamasis susirinkimas praėjo Universiteto pirminių kom labai neįdomiai. Ką gi čia jaunimo organizacijų konkur KONCERTŲ DAR NEBUVO daug kalbėsi ar ginčysies? se pirmąją vietą. Pir Praėjusių mokslo metų Visų pirma, susipažinti su mojiužėmė vieta! Ji įpareigoja tei žmonėmis reikia. Pasižiūrėjo sininkus pradžioje, grupės susirinki dar daugiau dirbti, draugai vienas į kitą, abejin me, svarstant einamuosius gai pažvelgė į greta sėdin dar labiau stengtis. reikalus, žodžio paprašė Alčias merginas, ir, negaišda mi laiko, grupės komjaunimo PILIETE! JOS PAŽEIDĖTE. . gis Mockevičius. sekretoriumi išrinko Valdema — Draugai, aš norėjau pa Darbas baigėsi. į namus siūlyti. rą Baroną. Slinko dienos. Po skuba . . nežinau, kaip čia žmonės, tėvai iš dar steigiamojo susirinkimo dar želių parsiveda vaikus. Gat pasakius, — Algis pastebimai bas grupėje nė kiek nepagy— Žodžiu, organi pilnos pilnutėlės. Res jaudinasi. vėjo. O pats sekretorius V. vės zuokime fakulteto jg^tradinį vai iš publikinės Statistikos Baronas paskaitas praleidinė bos tarnautoja M., eidama orkestrą. ti pradėjo, grupės reikalų vi pas Teisininkai iš pradžių nu skersai draugę, pasuka sai netvarkė. Kitame susirin Kapsuko gatvės. Vos tik ji stebo: „Ką? Estradinį orkest kime jis buvo iš sekretoriaus pasiekė kitą šaligatvį, pasigir rą? Juk niekas mūsų nemoka pareigų atleistas. Grupės groti”. Bet, kaip vėliau pa komjaunimo organizacijos do:— Piliete, jūs pažeidėte. . . aiškėjo, yra ne visiškai taip. darbui ėmė vadovauti A. Juk Mockevičius pusė Prieš M. akis išdygo aukš Pats Algis na. valdo saksofoną, Galina tas, šviesiais plaukais jaunuo tinai Centro Komiteto kvietimu lis ir dailutė mergina, abu su Mačiulienė groja fortepionu, Klepartas meistriš I kurso teisininkai sykiu su raudonais raiščiais ant rankų. okaiAlfonsas gitara. Organi kitais studentais porai savai Tai seni mūsų pažįstami — zuotiskambina estradinį orkestrą gali čių išvyko patalkininkauti į teisininkai. Jie paaiškina ma, muzikantų atsiras kiek kolūkį. Kartu dirbdami, kanu žmonėms gatvės judėjimo tai bet kur gauti instru leisdami laisvalaikį, pradėjo sykles, saugo juos nuo ne reikia, mentus? Tuo klausimu buvo suprasti savo draugų mintis laimingų atsitikimų. kreiptasi į Universiteto kom Eismo saugumo savaitės jaunimo bei polinkius. Komjaunimo or komitetą, į Kultūros ganizacijos darbas, galima metu IV kurso teisininkai klubą, tačiau — viskas veltui. Entuziastai ėmė svyruoti, bot Algis Mockevičius su pir mykšte energija ieškojo to liau. Po ilgų nesėkmių kai kuriuos instrumentus pasise kė nupirkti, kitus pasiskolinti, į orkestrą buvo pakviesti tre čiakursiai Stasys Stačiokas, Jonas Tamošauskas ir kiti žemesnių kursų studentai. Šiais metais, po visų orga nizacinių nesėkmių, estradinis orkestras sudarė savo damo programą ir pradėjo pirmas repeticijas. Koncerto dar ne buvo. Tačiau teisininkai tikisi naujuosius 1959 metus sutik Medicinos takuitete akty- iii kurso studentą Vytautą ti, klausantis savo orkestro vlai veikla chirurgijos būre- Trlponį matote būrelio užsi- muzikos. Pasižiūrėjus, su ko lis, kurio narius — VI kurso ėmimų metu, kiu užsidegimu dirbama repe studentą Vytautą Sirvydį ir R. Gineičio nuotr. ticijų metu, galima drąsiai LIETUVOS' KOMUNISTŲ PARTIJOS 40-mečiui
PRiSiMiNiMAl IS STUDENTŲ DRAUGIJOS „SCIENTIA” VEIKLOS Sunkus buvo darbininkų ir dentijos pasireiškimą Kauno jų veiklą, kurios už savo darbo valstiečių jaunimo ke Vytauto Didžiojo vardo uni aktyvią komunistinių idėjų lias buržuazijai valdant Lie versitete, pažangieji studen propagandą žvalgybos nurotuvą. Gabiausi jaunuoliai, daž tai, pogrindinės komunistinės dymu buvo uždarytos, Buvo nai nebaigę ir pradinės mo organizacijos įkvepiami ir va svarstomas klausimas steigti kyklos, nors ir labai troško dovaujami, ieškodavo naujų legalią marksistinę studentų mokslo, skurdo verčiami, kro kelių, naujų priemonių savo organizaciją. Šią Idėją palai vė kapitalistams ir buožėms veiklai vystyti. kė ir Kauno miesto partinė turtus. Tik nedaugeliui nusi 1936 m. rudenį, atvykęs į organizacija ir partijos Cent šypsodavo laimė baigti vidu Kauno Universitetą studijuo ro Komitetas. Drg. drg. VI. rinę mokyklą, o dar mažiau ti, užmezgiau ryšius su po Niunka ir M. Meškauskienė, turėjo galimybę įstoti į aukš grindinės Komunistų partijos su kuriais aš palaikydavau tąsias mokyklas. Darbo žmo nariais, buvusiais Universite ryšius, daug padėjo studentų nių vaikai, ryžęsi didelių pa te. Buvo sukurtos kelios po marksistinės organizacijos stangų dėka siekti mokslo, grindinės organizacijos. Orga įsteigimui. Per drg. M. Meš žinoma, sudarė pažangiųjų nizacijoje, kur ir man teko kauskienę gavome draugijos studentų branduolį. Jie ieško dirbti, buvo technikos fakul įstatų projektą. Buvo nutar davo įvairiausių priemonių teto studentai Stasys Savic ta steigiamąją draugiją pava susipažinti su priešakinio kas 4r Juozas Jurginis, gam dinti „Studentų mokslo popumarkslstinio-lenininio mokslo tos fakulteto studentai Kazys liarizacijos draugija „Scie.ipagrindais. Nežiūrint visų fa Mozūras ir chemikas F. Le- tia”. Kad draugija galėtų šistų pastangų laikyti studen vitacas. Vėliau partinė orga veikti, reikėjo ne mažiau 25 tus buržuazinės ideologijos nizacija augo, plėtėsi, buvo narių. Surinkti 25 narius ’š įtakoje, užgniaužti bet kokį sudaromos naujos kuopelės Ir komunistų ir komjaunuolių menkiausią pažangiosios stu- Iš kitų fakultetų. Studentų būtų buvę labai lengva, bet partinė organizacija, ne kar iš kitos pusės daugelis komu tą svarstė legalių veikimo nistų buvo žvalgybos sekami, formų galimybes. todėl jų įstojimas į draugiją Studentų tarpe labai gyvas „Scientia” būtų iš karto ati prisiminimas buvo apie „Au dengę žvalgybai ir universi roras” ir „Stedras” draugi- teto fašistinėms organizacl-
M.
Jau antri metai teisininkai egzaminams ruošiasi kolektv-' viai. Iš pradžių kiekvienas pasiruošia atskirai, o po to, susirinkę grupėmis po penkis šešis žmones, iš naujo kartoja viską pagal programą. Toks darbas duoda gerus rezulta tus. Pernai sunkiausi — ci vilinės teisės — egzaminą dauguma grupės narių išlaikė penketais. Šiemet pas ketvirsesija takursiu,s teisininkus prasideda neįprastu laiku — lapkričio pradžioje. trijų Po sesijos jiems bus 1 mėnesių gamybinė praktika, Egzaminams ruošiamasi jau dabar. Gerai išlaikyta sesija bus teisininkų dovana VLKJS 40-mečiui.
Neveltui teisininkai iškovojo pirmąją vletą Universiteto komjaunimo organizacijų kon kurse. Grupė mokosi, aktyviai dalyvauja vsuomeniniame ir moksliniame fakulteto gyve nime. Komjaunuoliai Pllipavičlūtė, Daraškevičiūtė, Binkevlčius ir Japartas šefuoja beglobius valkus, mažamečius nusikaltėlius. Studentų moks linės draugijos darbe aktyviai dalyvauja Pranas Rudzinskas, Jonas Petrėnas ir eilė kitų Dėl artėjančių egzaminų ir praktikos visas studentų dė mesys skiriamas mokslui. O po praktikos — vėl jie galės iš peties padirbėti sparie, saviveikloje, talkose. Po prak tikos teisininkai planuoja pa daryti ekskursiją į Minską, suruošti įdomų kurso vakarą, na. . . ir sekančiame konkurse vėl užimti pirmąją vietą VVU pirminių komjaunimo organizacijų tarpe. L. Ruikas
(domus praktikos darbai Medicinos fakulteto IV kur so studentai higienos prakti kos darbų metu ne tik dirba laboratorijose, bet ir praktiš kai susipažįsta su visuomeni nių įstaigų sanitariniu stoviu, su maisto gamybos technologi ja ir higiena. Mokslo metų pradžioje me dikai aplankė keletą mokyklų ir valgyklų, o praeitą savaitę buvo nuėję į duonos-makaronų kombinatą. „Dabar mūsų neatskirs nuo kepėjų”, — juokavo stu dentai, apsivilkę baltus spec drabužius. Kepykloje jie susi pažino su gamybos technolo gija, stebėjo, kaip dirba ma šinos, pakeitusios nepaprastai sunkų kepėjų darbą. Prieš išeinant iš cechų medikai ga vo paragauti šiltos ir skanios lietuviškos duonos. L. Stipkelė joms šios draugijos mark sistinę kryptį, ir Universite to vadovybė nebūtų sutikusi ją registruoti. Todėl buvo nutarta, kad iš komunistų ir komjaunuolių įeis tik keli asmenys, kaip medikas Po ži las Grinius, technikas Stasys Savickas ir dar pora iš kitų fakultetų. Likę 20 ar daagiau pareiškimų buvo surinkti iš nepartinių — prljaučiančių kompartijai studentų. Renkant pareiškimus, daug padėjo Istorijos-filologi jos fakulteto studentės Irena Povllavičiūtė ir Ona EI Ja kaitytė, technikas Stasys Sa vickas, medikas Vytautas Kuzminskis ir kiti. Pagal Universiteto statutą, kiekvie na studentų organizacija turė jo turėti globėją iš mokslo personalo tarpo. „Scientia” draugijos globėju sutiko būti prof. Vincas Krėvė-Mickevi čius. Su drg. Butkevičium nu vykome pas Universiteto pro. rektorių prof. A. Purėną, įteikėme paruoštus dokumeitus draugijai steigti ir pareiš kimą sušaukti steigiamąjį su sirinkimą. Prof. Purėnas, kiek pamenu, su mumis kalbė jo gana ilgai, domėjosi būsi mos draugijos veikla, primi nė, kad daugiau narių pri trauktume ir išeinant palin kėjo sėkmės. Steigiamasis susirinkimas įvyko Istorijosfilologijos fakulteto'patalpe-
ina dise NAUJI EKONOMIKOS MOKSLŲ KANDIDATAI
ci|as
elektrifikacijos ekonomines problemas. Apie disertaciją labai gerai atsiliepė visa eilė respublikos darbuotojų, užsi ėmusių kolūkių elektrifikavi mo klausimais. Gerai diserta ciją įvertino ir oficialūs opo nentai prof. Bučas ir doc. Gregorauskas. į ekonomistų — mokslinin kų būrį įsiliejo dar du nauji ekonomikos mokslų kandida tai. Sveikiname draugus Si manavičių ir Poviliūną, apgy nusius kandidatines disertaci jas, ir linkime sėkmės tolimes niame moksliniame darbe.
Šių metų spalio mėnesio 17 dieną i Kolonų salę gausiai susirinko Universiteto mokslo darbuotojai, dėstytojai ir stu dentai. Čia vyko dviejų di sertacijų ekonomikos mokslų kandidato laipsniui Įgyti gy nimas. Pirmasis disertaciją, tema „Ekonominė perprodukcijos krizė Lietuvoje 1923—29 me tais” gynė vyr. dėstytojas V. Sirtionavičius. Savo moksli niu darbu, apimančiu netoli 500 puslapių, disertantas iš nagrinėjo 1923—29 metų krizės Lietuvoje ekonominį pagrindą, įrodė, jog socialis tinis gamybos būdas 1940 metais į Lietuvą nėra impor tuotas, atneštinis, o dėsnin gas reiškinys, išplaukiantis iš ekonominių ir visuomeni nių santykių vystymosi rai dos. Oficialūs oponentai prof. Bučas ir ekonomikos mokslų kandidatas Pauliukonis pažy mėjo disertacijos privalumus ir nurodė trūkumus. Diserta cija sukėlė karštus ginčus. Drg. Simonavičiui teko atsa kyti į daugybę klausimų ir paaiškinti eilę problemų iš savo* disertacijos. Šios diser tacijas gynimas užsitęsė apie 4 valandas. — Dar niekad Universite te nebuvo taip ilgai užtrukęs disertacijos gynimas, kaip mano, — .patenkintas, tačiau išvargęs, sako drg. Simonavlčius, kai Mokslinė Taryba pri pažino jam ekonomikos moks lų kandidato laipsnį. Tą patį vakarą disertaciją gynė jaunas mokslininkas — LTSR Mokslų akademijos mokslinis bendradarbis A. Poviliūnas. Savo disertacijoje jis nagrinėjo Lietuvos kolūkių
Universiteto Istorijos-filolo gijos fakulteto Mokslinė Tary ba suteikė filologijos mokslų kandidato laipsnį VPI lietu vių kalbos ir literatūros ka tedros vedėjui doc. Slaviū nui, apgynusiam disertaciją, tema ,,Sutartinės-daugiabalsės lietuvių liaudies dainos”. Disertacijoje doc. Slaviū nas išnagrinėjo sutartinių dai nų ryšį su darbu, jų skam bumą, ir priėjo išvados, kad lietuvių sutartinės dainos yra atskiras lietuvių liaudies dai nų žanras. Kaip pažymėjo oficialūs oponentai prof. Mykolaitis, meno mokslų kandidatas Ju zeliūnas ir filologijos mokslų kandidatas Jonynas, šis doc. Slaviūno darbas yra labai svarbus tautosakininkams, o taip pat kalbininkams, nes di sertacijoje yra ypač retų, iki šiol dar neužfiksuotų, tarmi nių niuansų. Darbas turi ne tik mokslinę, bet ir praktinę reikšmę, suteikdamas gali mybę naudotis juo mūsų mu zikams, ansamblių vadovams.
se {Donelaičio ir Daukanto gatvių kampas). į steigiamąjį susirinkimą atvykęs prof. V. Krėvė-Mickevičius padarė pranešimą, skatindamas visa pusiškai siekti mokslo žinių. Buvo sudarytas draugijas vei kimo planas. Buvo nutarta suruošti studentams paskaitas marksistinės filosofijos, re voliucinio Judėjimo, literatū ros ir kitais klausimais. Kiek pamenu, vieną pirmųjų pa skaitų skaitė drg. J. Jurginis istorinį ir dialektinį apie materializmą. „Scientia” .draugija suruo šė eilę paskaitų, kurias skai tė pažangesnieji universiteto personalo nariai, studentai Ir pakviesti rašytojai, publi cistai. Klek pamenu, paskai tas skaitė prof. V. KrėvėMickevičius, studentas J. Pajaujis, publicistas J. Būtė nas ir eilė kitų. į paskaitas atsilankydavo gana gausus būrys studentų. Juos organi zuodavo studentai komunis tai ir komjaunuoliai Gvido nas Sipavičius, Tumašovas, Vytas Povilavičlus, Irena Povilavičlūtė, Stasys Savickas, Kazys Mozūra ir kiti. Be ko munistų Ir komjaunuolių, 'š prijaučiančių >labai aktyviai rėmė „Scientia” draugijos veiklą drg. drg. Andriuškevi čius. Danielius Caprackas, Irmija Zaksas, Albinas Kilikevičius, Subatavlčlus ir daug kitų. Draugijos veikla nepaliko žvalgybos nepastebėta. Porą kartų mane, kaip tos draugi jos valdybas atsakingąjį sek įj žvalretorių, buvo Iškvietę — gybą Ir siūlė nutraukti drau gijos veiklą, nes, jų turimomis žiniomis, po šios draugijos _priedanga Universitete vysto savo veiklą komunistai. Kadangi daugiau faktų jie neturėjo, grąslnlmais t pasitenkino. Paminėtina „Scientia” draugijos veikla ir 1939 m. studentų atstovybės rinki muose. Kadangi legaliai ko munistų sąrašo į universiteto studentų atstovybę nebuvo galima sudaryti, tai „Scien tia” draugija organizavo va dinamą „Neorganizuotų stu dentų sąrašą” rinkimams į studentų atstovybę. Buvo su-> rinkta 50 parašų, reikalingų sąrašui patelkti, surinkti iš eilės studentų pasižadėjimai
balotiruotis rinkimuose ir įregistruotas rinkimų komisi joje, vadinamas „Neorganizuotų studentų sąrašas”, ‘š kiek kandidatų, nebeprisime nu Fašistinės ir krikdemiš- • kos studentų organizacijos, pamačiusios, kad „Scientia” draugijos vadovaujamas su darytas sąrašas rinkimams, paskelbė, kad čia komunistų sąrašas, o ateitininkai pasku bomis suorganizavo antrą „neorganizuotų studentų są rašą”. Tokiu būdu Universi tete į studentų atstovybę ne organizuoti studentai išėjo dviem sąrašais. Buvo juokia masi. kad visos korporacijos pasirodė neorganizuočiausios, nes paruošė tik po vieną są rašą, o neorganizuoti studen tai organizuočiausi, nes davė du sąrašus. Ateitininkai, neolltanai ir kiti pasistengė išpūsti reika lą Iki to, kad „Scientia" draugijos remiamą „Neorga nizuotų studentų sąrašą” anuliuotų, ir jie visur skelbė, kad tai komunistų sąrašas. Tas padėjo šiam sąrašui ’šgarsėti studentų tarpe, taip, kad jie surinko nemažą skai čių balsų. Prieš rinkimus „Scientia” draugijos organi zuotas sąrašas norėjo blokuo tis su liaudininkų studentų „Varpo” draugijos sąrašu, bet šie atsisakė, nes bijojo. kad „Neorganizuotų studentų sąrašas” gali daugiau surink ti balsų. Taip ir buvo. Sis „Neorga nizuotų studentų sąrašas” su rinko tiek balsų, kad buvo išrinktas vienas atstovas, ?r dar žymus balsų skaičius nu ėjo niekais. Studentų draugija „Scien tia" velkė iki pat 1940 me tų. 1940 metų rudenį, Uni versitetui persitvarkius nau jais pagrindais, „Scientia" draugija savo veiklą baigė. • Ji per trumpą laiką įdėjo kai kurį indėlį, keliant Universite to studentų politinį sąmonin gumą, skiepijant marksisti nes idėjas studentijos tarpe buržuazijos valdymo metu ir prisidėjo prie tarybiniai nusi stačiusių inteligentų skaičiaus pagausinimo. V. Taurinskas Buvęs Kauno Universite to studentų draugijos „Scientia” narys
DIDELES REIKŠMES DARBAS
Mes dar
Neiprastai aštrokas kvapas net koridoriuose. Tai. sakvtum, primena vaistinę, kurio je, be abejo, teko būti vi siems. Štai viena Chemijos fakulteto laboratorijų — er 1vi, šviesi, su Išrikiuotomis lentynomis, kolbomis ir mė gintuvėliais. Prie įvairių ban dymų prietaisų, įnikusios į darbą, triūsia studentės. Kils teli galvos ir klausiamai žiūri į neprašytus svečius. — Gal diplomantės, kad į kolūkį neišvažiavote, — klau siame merginų. — Oho, diplomantės! Plrmakursės, ir bulvėms kasti dar per mažos. Taigi, šiek tiek nurimusių fakulteto rūmų laboratorijoje šeimininkavo jaunosios che mikės. Tik antras mėnuo, o apsiprasti jos čia jau suspė jo. Žinoma, ne viskas iškart gerai sekasi. Žiūrėk, papras čiausios svarstyklės, o .ir su jomis reikia .mokėti dirbti — nesveria ir gana. Menka dės tytojos Fįnkelšteinaitės pasta ba viską pataiso. — Ne į tą lėkštę svarsčius sudėjai. . . Kiloti juos reikia su pincetu. Neįpratę dar, — šypteli ji. Drąsiai, pasitikinčiai dar-
buojasl Stasė Navardauskaltė. Jas uždavinys šiandien — nu statyti magnio ekvivalentinį svorį. Tai vie nas sunkesnių praktinių dar bų. — Pavyks ar ne? — Pavyks, procesą ži nau. .. Dabar patikrinu prie taiso teisingu mą, — rodo ji į pripildytus vandens susi siekiančius in dus ir tvirtai prisuka juos prie stovo. — į šitą mėgintu vėlį įpilsiu sie rugšties, ros pridėsiu magnio. Kail slėgis proceso metu padidės, vandens <aukštis abiejose indo pusėse bus jau nevienodas. Tada galėsiu apskaičiuoti..
— lyg gerai išmoktą pamo ką išdėstė Stasė. Reikia ti kėtis, kad darbas pasiseks. Susirūpinusios žiūri į mė gintuvėlius Abromaitytė ir Mundrytė. Kaipgi čia dabar — vienos mėgintuvėlyje re akcija vyksta, kitos dar ne. Sunerimusi Abromaitytė pa purto mėgintuvėlį: „Nejaugi viską reikės daryti iš nau jo?” Tačiau, jos laimei, tam siai violetinis mišinys vis tik pradeda kunkuliuoti — vande nilio peroksidas išsiskirs. Daug darbų, o ne visi iš karto pasiseka. Ir taip nuo ryto iki vėlyvo popiečio labo
EKONOMIKOS FAKULTETE Praėjusį šeštadienį V kur so prekybininkai suruošė su sitikimą su Lietkoopsąjungos pirmininku drg. Murausku. Vakaras sudomino ne tik prekybininkus, bet ir pramo nininkus bei finansininkus. Nenuostabu, kad buvo pilna auditorija. Mūsų svečias pla čiai papasakojo apie Lietkoop sąjungos veiklą, jos svarbų vaidmenį, vystant ir plečiant mūsų prekybą, vis gausiau aprūpinant šalies gyventojus įvairiomis prekėmis, nurodė visą eilę pasiektų laimėjimų pastaraisiais metais, o kartu ir esamus trūkumus. Kooperatyvų tinklas mūsų respublikoje kasmet plečiasi, narių skaičius nuolat auga. Artimiausiais metais numato ma kooperatyvų narių skaičių padidinti iki 1 milijono. Sie kiant pakelti gyventojų suin teresuotumą, kooperatyvų na riams teikiama pirmenybė aprūpinant prekėmis. Daug naudos duoda glaudus bend radarbiavimas su mūsų kaimy ninėmis respublikomis: Latvi ja, Estija, Baltarusija. Soclenktyniavimo dėka pritaiko mi jų laimėjimai, šalina ni trūkumai. Plečiasi prekybi niai ryšiai ir su liaudies de mokratinėmis šalimis, preky bos tinkle vis dažniau pasiro do jų gaminiai. Tas bendradarbiavimas ateityje, be abejo, dar labiau plėsis. Drg. Murauskas palietė šiuo metu dar opų kadrų klausimą. Nuo gerų specialįstų priklauso visas preky-
bos tinklo darbas. „Žmones su aukštuoju mokslu, — pareiš kė drg. Murauskas. — galima suskaičiuoti ant pirštų. Tiesa, jų yra 130, bet, palyginus su bendru skaičiumi, tai labai maža”. Po to mūsų svečias atsakė į klausimus ir išreiškė viltį, kad mūsų diplomantai nepa bijos vykti į rajonus. Pagaliau paskutinis vakaro programas punktas — šokiai, Vakaras praėjo gana linksmai ir įdomiai. P. Žutautas
ratorija nelštuštėja; pagami namas deguonis, nustatomas įvairių medžiagų ekvivalenti nis svoris. Atliktą bandymą dar kartą patikrina dėstytoja: negerai — darbą reikės at likti iš naujo. Ne pirma diena laboratori joje — po septynis praktinius darbus jau atliko, bet tat tik pusė šio semestro užduoties. Priešakyje dar daug sudėtin gų bandymų, o ypač gąsdina pirmakursius druskų tlrpumo nustatymas įvairiose tempe ratūrose. Nors sakoma, kad tiesę sunkiau brėžti, bet ir su kreivėmis vargo būna. Patai kyk tą tirpumo kreivę teisin gai nuvingiuoti! Daug kartų šios merginos ateis dar į laboratoriją, ne vieną ir ne du sykius nepa vyks pagaminti junginį, o ir kreivė gal bus sudėtingesnė. Tačiau diena dienon įgūdžiai tvirtės ir „sunkieji" šios die nos darbai bus vieni papras čiausių. L. Jakaltė
PAŽĮSTAMUS Spalio mėn. 18 d. Įvyko Obelių rajono V. Kudirkos vardo kolūkio Derliaus šven tė. Siame kolūkyje vasarą prie statybų dirbo Istorijosfilologijos fakulteto studentai.
Kolūkio valdybos pakviesti, Derliaus šventėje dalyvavo HI kurso rusistas R. Mališauskas, III kurso bibliotekininkas J. Steponavičius ir II kurso žur nalistas E. Matvlekas.
Gal ir nebūtų tekę gar-■ vo valkai. — atsidūsta šelmldžluotis baltaūsiu alučii.. ninkė. — Tai gerai, kad atvalgyti skanių, šviežių pyra- važiavot. gų ir dainuoti tiek daug dai Bet greit turi prasidėti ofinų. . . Bet seni pažįstamii dalioji dalis, ir mes pereinam draugų nepamiršta.^- Todėl prie rimtų šnekų. Kreipiamės A. Bagdonas, visiems gerai į pirmininką, kad išpasakotų žinomo kolūkio pirmininkas, naujienas. nuoširdžiai brūkštelėjo tele — Kad jų labai daug! — gramą: vasarą dirbote, o da bet svarbiausias sutinka pa bar—nepatingėkit į Derliaus sakyti; matosi, kad jos malo šventę! Kur čia tingėsi. To nios jam. — Mūsų kolūkyje kia maloni staigmena iš kiek dabar yra net trys kolūkiai: vieno tinginį išvarytų. didysis. V. Kudirkos vardo. .. .Prieblanda netrukdo nuo ^mažasis, pavadintas „Plonlekalnelio įžiūrėti, kad Snlukš- riumi", ir abiturientų brigada. tuęse, kur vasarą dvidešimt Abiturientai pasidarė tikrais mūsų fakulteto vyrų triūsė kolūkiečiais: Rimantas Liba apie šiltadaržį, šis vakaras nas išrinktas revizijos komisi tikrai bus neįprastas. Jauni jos pirmininku. Pričiupo daug mas laksto, bėgioja, kažką ne nusikaltėlių. . . ša, kažko ieško. Pagaliau >r Bet laikas pradėti susirin mes baigiam savo, kelionę. kimą, ir mes kitas naujienas Sveikinamės, juokaujame. sužinome iš pirmininko kal Vaje, tiesiog, kaip sa bos.
kos, duonos kepalas, dešra už ėmė kuklias vieteles ant mū sų kolūkietiško stalo. Nuostiblai skanu. Tik vyrai tiek nu vargę, kad nė vienas nepajė gia sukramtyti po buterbro dą. Prislkirtę kaip dera, žingsniuojame statyti lubinų. — Na. ir laukelis, — pa kraipo galvą Lionius, — iš tiesų, ir platus gi kraštas mūs gimtasis. Visi apstulbę stovime: žir niai, ne žirniai, kažkokios juo dos ankštys guli ant žemės. Ir ką daryti su tais juodais kupsteliais. Mūsų palydovė, tur būt, agronomė, paima vie ną kupstelį ir pastato stie bais aukštyn. Llonlus didžiai nustebintas ir suabejoja, ar tėje išsirikiavusios mašinos. tai pagal agrotechniką. Bet Užimame ir mes vietą. „Tai agronomė greitai įtikina, kad pataikėme. Juk čia arbatinė!” taip reikia. Kupstas po kups — susižavėjo Jonelis ir strykt to mažėja ir tolsta iki pat iš mašinos. miško. Žmonių šaligatviuose ne —Šitokį plotą iki vakaro? daug tematyti. Visur šmižinė Ką jūs? — suklegame, bet ja studentai, retkarčiais pra agronomė, visai nesijaudinda eina su krepšiu, tur būt na ma, atsako, kad j T žm onės ke mų šeimininkė. Ji susidomė turiese tokį plotą sustatytų jusi apžiūrinėja mus, ir vėl per dieną. Dilgt visiems kaž nulinguoja toliau. . . pietų vir kas. Kuo mes blbgesnl? Už ti. mūsų nugarų susikūprinę luVėl važiuojame toliau kol- 'binų kupsteliai. Išsirikiavę eiūkio mašinomis. Prieš akis lėmis kinkuojame per lauka..
Irena pradeda: „Pasėjau line lį ant pylimo. . .” Daina išsi plečia ir, nusiritusi per lauką, atsimuša į tamsią miško sie ną. Dainuoja tik merginos. Bet kai jos užtraukia: „Nu vijau botagą ant pylimo”, Lionlaus širdis nebeišlaiko to kio įžeidimo, bet jėgos ma žos: prieš dešimt — trys. Ta da jie paspartina žingsnį. Bėglius palydi garsus juokas. Dirbame jau gerą valandą. Blanki rudens saulė vos vos pasilypėjusi virš nesibaigian čios miškų sienos jau vėl tai sosi į guolį. Didžiulis spindu lių pluoštas nučiuožia lauku, minutėlę suvirpa tankiose Zig mo garbanose. Tokia tyla. Net nejudėdamos tvyro pušys, tai kyla, tai leidžiasi tamsia kar pyta siena. — Ech, nėra Roberto, įam žintų jis tą peizažiuką, — atsidūsta Lionius, patogiau įsitaisydamas ant akmens. Il simės. Pusė lauko jau įveikta. Kalbame apie Vilnių, apie namus, apie muzikus. — Tartum negyvenamoj vietoj, kad nors gyvą dūšią pamatytume. — Iš tiesų, po gatvės triukšmo, supanti tyla mus slegia. Todėl mes, išsi sklaidę po visą lauką, ypatiu-
Iš talkininky dienoraščio — Iki pasimatymo! Atvežkit lauktuvių! — Ką?! Gal žalią bulvę? Vėjas švilpia ausyse, į pra lekiančios mašinos pusę link čioja gauruotos pakelės pu šys. — Šėriau, šėriau sau žirge lį rytas-vakarėlis, — pasisuk dama pavėjui, pradeda istori kė Regina. Salia, gretimoje mašinoje, triukšmauja lituanistai. Ar tai sužinoję, kad mes spaudos atstovai, ar iš „fuksiško” dosnumo vaišina mus obuoliais. Išnirus iš miško, netoliese sublizga vanduo. Spėllojame, kokia čia upė, o gal tie na mai — jau Nemenčinė? Aikš-
nuostabi, truputį kalvota Ąukštaitija. Juodais kupstais pūpso laukuose nuplauti lubi nai. O miškai, miškai — ant kiekvienos kalvelės. Tamsins grakščios pušys, lygios skaro tos eglės. Mes jau atvažiavome, iš mašinos greitai lekia anklodės ir lagaminai, o paskui juos ir susitaršę, įsiaudrinę jų savi ninkai. Per plūktą virtuvės aslą ti pename į mums skirtus „pąlocius". \ — Ale dievų čia nemaža, — žvalgosi į sienas Zigmas ir susirūpinęs kaso pakaušį. — griekų nepaslėpsi. Visus kampus prikarstėme savo viršutinių apdarų. Bul-
— Nėra pirštinių, visas rankas subadys, — atsidūsta Jonelis. Jam atsako iškalbin ga tyla: „Užjaučiame girdi, bet padėti negalime”. Pirmoji eilė baigta. Atitiesę nugaras, dar žvalgomės atgal. Dauge lis mūsų lubinus matome pir mą kartą. — Ale ir kalba! Supras ti dar šiaip taip, bet at sakyti — nei bum-bum, — .skundžiasi iš gretimos sody bos atėjęs Lionius. Užtat Ma rytė — lyg namie: ir kiek vieną bobutę prakalbins len kiškai ,ir apie lubinus pa skaitą paporins. Tik klausyk, bet nt-ra kada. Prieš mus dar didžiulis laukas. Vėl klmoame į darbą. Kairėje Ieva su
gai garsiai šūkaujame. Štai ir paskutinis baras, Priešakyje, apsivilkusi beraakoviais bobutės kailinaičiais, žingsniuoja Nijolė, stipriai mosuodama rankomis, plačiais vyriškais žingsniais. — Ot, septyniolikto am žiaus mužikas, — kvatoja Llonius, — Žiūrėti negaliu. Nijolei tas komplimentas, matyt, patinka. Ji dar išdidžiau žingsniuoja, stengiasi, kad visi pamatytų jos (bobu tės kraitinius) smailianosius ir -smailiakulnius batus. Bet Lina geriau nusimano mado se: — Ką tu, Lioniau, — už protestuoja ji, — tai dvide šimt pirmo amžiaus mada.
Šiemet pieno primelžta tiek, kiek per šešis praėjusius metus; derlius lygus 1954, 1955, 1956 ir 1957 m. m. derliui. Pinigų šiemet uždirbo viena Šniukštų brigada tokią sumą, kokią pernai jų turėjo visas kolūkis. Šaunu! Apie trisdešimt geriausių kolūkiečių gauna pinigines premijas; apdovanojamos mo terys ir merginos, kurių dar želiai buvo tvarkingiausi, kur .gėlės gražiausiai žydėjo. Gau na premijas ir septynmetės mokyklos mokiniai. Už ge riausius rajone kukurūzus! Į sceną subėga pionieriai. Skambiais balsais jie sveiki na visus su Derliaus švente, apdovanoja prezidiumą pa baigtuvių vainikais. O pirmininkas visus suau gusius vaišina gardžiuoju alu čiu. Dar pakilesnė nuotaika įsivyrauja salėje, kai prasi deda jungtinis abiturientų, kolūkiečių ir mokinių kon certas. Šį sykį koncertui va dovauja du šaunūs draugai — Palangos Juzė ir Vingių Jonas. Gražumas tos poros! Kiek vienas plepus ir links mas, tiek antras tingus, am žinai bežiovaująs. Bet sutaria abu labai geraf. Palangos Juzė pasakoja sa vo liūdną istoriją. Gimęs jis seniai, kaip ir visi nekaltai pradėtieji, pagal tėvelio ir mamytės norus. Dabar visi galvoja, kad miręs. Taip >r buvę. Tik Jis prisikėlė iš nu mirusiųjų, kad ateitų į Der liaus šventę. Todėl prašo, kad apie jo prisikėlimą niekas ne papasakotų davatkoms. Tos ko gero palaikys jį šventuoju ir pastatys bažnyčioj. O jis tada nei valgyti, nei gerti negalė siąs. . . Salė pažada davatkoms apie jį ne papasakoti, ir Juzė, ap imtas didelio linksmumo, pa sitelkęs Jonuką, krėtė pokš tus, juokino visus. . . . Kaip puikiai praėjo Derliaus šventė! Kaip malo nu, kad taip tvirtai žengia į priekį tolimas Lietuvos žem dirbių kampelis! Sakome pirmininkui, kad prieš Spalio metinių šventes atvažiuos gamtininkai ir fizmatal padėti kertinio akmens Kultūras namų statybai. — Gerai, — atsako, — švęsti Derliaus šventes Kul tūros namuose bus dar links miau! E. Matviekas
Štai ir mūsų namai. Kaip greitai sakome „mūsų”. Va karas šiltas ir ramus. Iš laukų vėjas atpučia dūmų kvapą, žybčioja deginamų bulvienojų žarijos. — Vilkas. Bijau. — Ban ga jau ruošiasi sprukti į vidų. Bet ugnelės ramiai žybsi to liau, nei artėdamos, nei nutol damos. Su vakariene liūdnoka. Buikos baigėsi, o ar mus mai tins — taip pat nežinia. Sė dime ant savo lagaminų pa tamsyje. — Svarbu nenusiminti ir gerai maitintis, — stiprina mūsų dvasią Jonelis. Nenusi minti tai mes galim, o maitin tis — čia jau, kaip kolūkio vadovams atrodys. Bet greitai į kambarį įlinguoja didžiulės šiaudų naštos ir šilto, kvepiančio pieno bi donas. Stiklinė greitai apke liauja šiauduose išsitiesusius kūnus. Ne, ne vien šiauduo se. Ten buvo ir paklodės, -ir antklodės, netgi pūkiniai pa galviai. Tai prabangėlė! Pasi maitinus užstoja tyla, tiksliau, anekdotų minutė. Kur tau mi nutė — visas vakaras. Ban gelė sunkiai' susitaiko su ta mintimi, kad jai reikės mie goti šalia Lionlaus, bet netru kus dvi galvos, maža ir dide lė, nulinksta ant pagalvės. Seniai jau sapnuoja keliones Lina, nurimo, užsisvajojusi apie Vilnių. Marytė, tik Jone lis niekaip negali nutilti prie Nijolės šono. Ir Zigmas, išgėręs tris puo dus pieno, stengiasi, kaip reikiant įsidėmėti duris, kad nepaklystų, reikalui esant. Miegas perbraukė savo pirš tais ir per atkakliausiųjų blakstienas. Labos nakties; draugai tal kininkai, rytoj vėl reiks gero kai pasidarbuoti. M. Gavėnaltė
SPORTAS
Taurė—Universiteto rankininkams Trečią kartą praėjusi šeš tadienį dėl Vilniaus miesto „Žalgirio” rankinio taurės žaidė Universiteto rankinin kai ir trečius metus iš eilės jie nugalėjo. Sį kartą jų var žovai buvo Pedagoginio insti tuto sportininkai. Kaip vyko kova? Nuo pat pirmųjų, minučių, vos teisė jui Putvlnskui iškvietus ko mandas į aikštę, užverda at kakli kova. Jau antroje minu, tėję mūsų rankininkas Katauskas įmeta kamuolį į varžo vų vartus. Vėliau rezultatas pakyla iki 2.0. Pedagoginio Instituto rankininkai deda vi sas pastangas rezultatui išly ginti. Jiems pavyksta, bet tai AŠTUONI — RESPUBLIKOS RINKTINĖJE Slo mėnesio pabaigoje sau lėtosios Gruzijos sostinėje Tbilisi įvyks komandinės Ta rybų Sąjungos lengvaatle čių pirmenybės, kuriose daly vaus visų sąjunginių respub likų bei Maskvos ir Leningra do komandos. Lietuvos rinkti nės sudėtyje į Gruziją jau išvyko geriausi musų Univer siteto sportininkai Zaikina, Jurskytė, Barakūnas, Juodzevičiūtė, Orentas, Ivaškus. Respublikos rekordininkas A. Vaupšas į Tbilisi išvyks šios savaitės pabaigoje. Toks dide lis Universiteto sportininkų būrys už Tarybų Lietuvos rinktinę startuos pirmą kartą. Ypač džiugu, kad išvykstan čiųjų tarpe yra du pirmo kur so studentai. Tai rodo, kad ir ateityje Universitete bus res publikos rinktinės narių. „KAI
MAMA TOLI”.
buvo vienintelis kartas, kai rezultatas lygus. Po to mūsų rankininkai pilnai paima Inlciatyvą į savo rankas, seka tikslūs Samaičio, Urbono me timai. 8:3 — toks buvo re zultatas pirmajai žaidimo pu sei pasibaigus. Antras kėlinys buvo labai panašus į pirmąjį. Mūsiškiai, atakuodami plačiu frontu, pa siekia dar septynis įvarčius, praleisdami į savo vartus tik du.
•
/z
Užsienio sporto kuriozai 1954 m. pasaulio futbolo čempionato kvalifikacinėse varžybose Ispanija su Turkija susitiko du kartus. Jos surin ko vienodą taškų skaičių. Ta da buvo paskirtas papildomas susitikimas neutralioje aikštė je — Italijoje. Rungtynių išvakarėse ispa nai gavo telegramą, kad tarp tautinė futbolo federacija draudžia geriausiam koman dos puolėjui — vengrui žais ti už Ispanijos rinktinę. Bė
savo pagrindinio žaidėjo Is panai nedrįso kovoti dėl per galės. Tuomet buvo traukiami burtai, pagal kurijos ispanai į finalinę grūpę nepateko. Temperamentingi pietiečiai labai pergyveno dėl nelemtiagų burtų. Tačiau neįmanoma aprašyti ispanų pasipiktinimo, kai jie sužinojo, jog tokios telegramos futbolo federacija nesiuntė, kad ją sufabrikavo kažkoks ispanų komandos priešas.
LTSR ranklVakar «*o Taurės varžybose su sitiko Pedagoginio Instituto Ir Universiteto rankininkai. Normalus laikas pasibaigė ly
giomis 10:10. Po pratęsimo rezultatu 14:12 laimėjo mūsiškial. Pusfinalio varžybose susi tiks su Ukmergės rajono rinktine.
SEKMADIENĮ KAUNE įvyko respublikos aukštųjų tojai — pernykščių varžybų mokyklų klubinės irklavimo nugalėtojai startavo indivivaržybos. Universiteto irkluo- dualiai.
A. Petrausko fotoetiudas
ADMINISTRATORIUS EINA PER KAMBARIUS
IŠTRAUKOS IS „STUDENTISKOSKOLOKIETISKOS" ENCIKLOPEDIJOS
Onutė su Danute nedrąsiai sės, padidindamos administra laisvalaikį, ir kartais jo vei du nuslenka prisiminimų še pravėrė bendrabučio duris. toriaus rūpesčius. šėlis. Siauruose koridoriuose buvo A — Merginos, administra Antanas Mitalauskas irgi tuščia. Nuo ko pradėti gyven torius eina! — iš kambario studijavo. Tik jo studijos bu ti jos nežinojo. ANARCHIJA — žiūrėk vo visai kitokios. Tėvai netur G — Einam pas administra į kambarį sklinda žinia. tingi amatininkai, o pagalbos „laisvė ” . Vargas merginoms, jei torių. GYDYTOJAS (pažįsta kambarys nesutvarkytas. To iš niekur nesulauksi. Prie AVINAS (senas) — sun Merginas pasitiko viduti kiais atvejais administrato šingai, Antanas dirbo, mokė mas) — garantija, kad sirg kiai kramtomas patiekalas. nio ūgio, malonios išvaizdos si, kai reikės. negailestingas. O kamba si ir kartu savo menko uždar senukas. Šarmos nubalinti rius bio dalį siuntė tėvams. Dieną riuose jis apsilanko bevelk B plaukai, akiniai, o ypač akių kiekvieną dieną. Kartais už — dirbdavo, o vakare lankė I žvilgsnis darė jį panašų Į eina netikėtai, kai paskaitas. Dažnai, vakarus niekas BAIME — „sergantis ’ gerą, bet kartu ir griežtą pe nelaukia. Bet merginos daž beskaitant, galva pasidaryda ILGAS, a (vakaras) — sutiko dekaną. dagogą. labai mėgstamas kai kurių niausiai būna susitvarkiusios. vo sunki, sunki. . . talkininkų, kuriems neužten Laikė valstybinius teisės — A, naujokės! Gerai, ge Retas atsitikimas bendrabu D ka „ilgos darbo dienos” anek. Kai beliko išlai rai. Štai kambario raktas. čio istorijoje, kai už netvar egzaminus. dotams. reikia rašyti papeikimą, o kyti vos keletą egzaminų, DIRBTI — per dieną Beje, einam aš jus pats nu ką įstaigą, kur dirbo Antanas, prikasti IŠGANYMAS — važiuo dar rečiau — šalinti iš bend du krepšius bulvių. vesiu. iškėlė į kitą miestą. O palik ti į kolūkį, baigus stipendiją. rabučio. Jau ketvertas metų, kai An — Tvarkosi merginos, — ti darbą tuo metu buvo ne-, tanas Mitalauskas Čiurlionio šypteli administratorius. įmanoma. Taip ir negavo I bendrabučio administrato L Ne veltui jau eilę metų diplomo. Praėjus keliems me ti, mergaitės. Išsimiegojus rius. Per tą laiką stipriai su bendrabutis turi pereinamąją tams, mėgino studijuoti medi dirbti geriau, nuotaika žvales LAISVE — užkramtyti, augo su savo gyventojomis. vėliavą už pavyzdingą tvar ciną, bet sunkios materialinės nė. Nesusirkit taip besiplėšy Kiekvienais metais diploman ką. Tiesa, padirbėti tenka sąlygos neleido tęsti studijų. damas, — susirūpina admi nusnausti, užkirsti, dirbtelėti, tės ateina pas jį atsisveikinti. nemažai. Atrodo, nesudėtin Paskui darbas ’ Panevėžyje, nistratorius. — Kai kūnas krimstelėti snūstelti, dribteiJis linki išeinančioms į gyve gos administratoriaus parei Ukmergėje, Kaune. Įvairus sveikas, ir dvasia sveika, — tl. nimą sėkmės, o pačiam liūd gos, bet kiek Jos pareikalau darbas. sako lotyniškai savo mėgsta noka, lyg netenkant kažko ja darbo, nervų. — Kada jūs, administrato mą posakį. P brangaus, artimo. Einant ad — Geras mūsų administra riau, ir suspėjat visus apeiti? Merginos kažką braižo. ministratoriaus pareigas, vis torius, nors ir griežtas, — — klausia merginos. — Ateikit pas mane, aš PRAPULTIS — ne ko atsitinka: reikia ir susi sako apie jį merginos. — Tuo pačiu laiku. Norisi, jums duosiu, — pastebėjęs, gauti telegramos, kad mama barti, ir susipykti. Bet išsi Kambariuose laukia jo apsi kad tvarka būtų. Sako, kad kad keturios merginos nau skiriant prisimenama tik gera. lankant. Jos visada turi pasi aš smarkiai rėkiu. Kaip gali dojasi viena liniuote, sako sunkiai serga (kai nenori va žiuoti į kolūkį). Merginos žino, kad be reika skųsti, pasidalinti savo var nešūkauti, kai žmogus Inteli administratorius. lo administratorius nieko ne gais, sumanymais. Administ gentas, o savo kambaryje ne — Dažniau, administrato bara. ratorius pažįsta savo gyven susitvarko. riau, užeikit. Mums vienoms malonu, kai Kaip gyvena vyresniųjų nuobodu. Arba berniokų at Diplomantės palieka bend tojas, ir jam pasakoja iš širdies. kursų merginos, administrato siųskit, — juokauja mergi rabutį. Jų vietas užima nau merginos Administratorius klausosi jų rius žino. Šiuo metu daugiau nos. jos gyventojos — pirmakur- pasakojimų apie studijas, rūpesčių kelia naujokės. „Linksmos mergaitės, — Joms viską paaiškink, paro pagalvoja Antanas Mitalaus dyk. Nuo ryto iki vakaro tik kas. — Su jomis nebus var S / A N D I E N ir tegirdėti: „administrato go”. „administrato raudonais plakatais pasida universiteto saviveiklininkai riau, dažų”, Grįždamas į savo kambarį, administrato administratorius dar užsuka binęs Universiteto autobusas rengs didelius vakarus-kon- riau, vaško”, išvyksta Į Rytų Aukštaitiją. certus. Kolūkiečiams bus riau, priregistruoti”, „admi pas budinčias. Čia irgi viskas Tai dūdų orkestras, vadovau skaitomos paskaitos apie šlo nistratoriau, . . .”. tvarkoje. Pirmo kurso flzmatės daug jamas dirigento Siniaus, pra vingąjį komjaunimo kovos ke Bendrabutyje tylu, korido kuo turi pasiskųsti administ riuose blausiai šviečia lempudeda žvaigždinės estafetės eta lią. Estafetės finišas — Zara ratoriui. Ir dėl to, kad užsi putės. Nežinia, ar dėl to, kad pą. Si Lietuvos aukštųjų mo kyklų žvaigždinė estafetė ski. suose. Čia susirinks visų ėmimai ilgai tęsiasi, ir kad nereikėjo bartis, ar kad pasi nesilanko, ir kad baigė dienos rūpesčiai, admi riama VLKJS 40-mečio gar aukštųjų mokyklų saviveikli vaikinai bei. ninkai .dalyvavę žvaigždinėje matematikėmis,... o ne fizikė nistratoriui gera. Nejučia, kad Su dūdų orkestru vyksta ir estafetėje. Prie Tarybų Sąjun mis vadina. jam jau šešiasdešimt treji me — Gulam apie antrą, ke ta',’ kad laikas būtų pailsėti. lektorius, IFF III kurso stu gos didvyrio Marytės Melniir Tortilas (IV kur dentas Dėnas. kaitės paminklo įvyks mitin liamės septintą. Labai laiko Norisi dar ilgai dirbti, būti so Ragauskas lituanistai): — Traukitės ge Ignalinoj, Dusetose ir ki gas. Studentai padės vaini neturim. kartu su jaunimu. ruoju, o Jei ne. . . į darbą palei J. Vaicekauskas tuose aplinkiniuose rajonuose kus. — Būtina daugiau miego sim ragus ir kanopas! L V 11697
Galutinis rezultatas 15:5 Universiteto naudai. Tokiu rezultatu Pedagoginio instit.i to rankininkai mūsiškiams dar nėra pralaimėję. Sį susitikimą mūsų ranki ninkai sužaidė visi vienodai gerai, o ypač puikiai var tininkas Uflmcevas, sulaikęs net du vienuolikos metrų bau dinius. T. Jankauskas
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas
7 79-17. Spausdino Laikraščiu ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
SAMAGONAS — Kol ūkietiška produkcija, mėgsta ma kai kurių studentų.
S S. . . — Sveiko mėgs tamas žodis, populiarus stu dentų — „kolūkiečių” tarpe. V VIRĖJA — visų ger biamas ir laukiamas asmuo. 2 ŽARGONAS — liežu vio laisvų pratimų komplek sas.
MOŠŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS S. m. „Tarybinio studen to” Nr. 22 „Spyglyje” buvo Išspausdintas straipsnelis „Kaip Jums patinka” ir nuo trauka apie Respublikinės valstybinio banko kontoros kreditų inspektorių (buvusį mūsų studentą) Maksimavičių. TSRS Valstybinio Banko Lietuvos Respublikinės Kon toros Miesto Valdyba praneša, kad Maksimavičiui duotas rimtas įspėjimas.
Redaktorius S. MAKAUSKAS
Užs. Nr. 1710