Partijos XXI suvažiavimo belaukiant
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
o
O b
Tarybų Sąjungos Komunis dymas leido padaryti naują suvažiavimą, dar atkakliau tų partija, revoliucijos geni stambų žingsnį į komunizmą, mokysis, kad įsisavintų moks jaus didžiojo Lenino sukurta pastūmė Tarybų Sąjungą, o lą ir tuo būdu ruoštų save ir nukalta, nuėjo iki šių dienų kartu ir Tarybų Lietuvą, aktyviai kūrybinei veiklai, šlovingą savo istorinį kelią. tolyn į priekį ekonomikos, komunizmo statyboje. — Mes, — pareiškė drg. Ji atvedė Tarybų šalies darbo mokslo ir kultūros srityse ir žmones į carizmo nuvertimą leido iškelti praktiškai tokius N. Chruščiovas iškilmingame ir Didžiosios Spalio socialisti uždavinius, į kuriuos neperse VLKJS Centro Komiteto ple nės revoliucijos pergalę, suor niausiai buvo žiūrima dar tik nume š. m. spalio 29 die VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, ganizavo proletariato diktatū kaip į daugiau ar mažiau to ną, — turime viską, kas rei PARTINIO BIURO, KOMJ AUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS kalinga, kad sėkmingai įvyk rą ir pakėlė sąmoningai isto limą perspektyvą. Šiomis aplinkybėmis, visos dytume planus. Suprantama, Nr. 28 (306) rinei kūrybai daugiamilijoni 1958 m. lapkričio 13 d., ketvirtadienis Kaina 20 kap. nes mūsų šalies darbo žmonių mūsų šalies didelio kūrybinio kad juos įgyvendinant reikės aktyvumo sąlygomis partijos daug padirbėti. Partija lau mases. Prieškarinių penkmečių Centro Komitetas savo plenu kia, kad komjaunimas, visas metais tarybinė liaudis, Ko me š. m. rugsėjo mėn. 5 d. mūsų jaunimas, kaip visuo munistų partijos vadovauja priėmė nutarimą — 1959 m. met, žengs pirmose aktyvių ma, sėkmingai įvykdė lenininį sausio 27 dieną sušaukti nau naujos visuomenės kūrėjų socializmo pastatymo planą, ją neeilinį XXI TSKP suva gretose. studijų knygelę ir, visus per merginoms pirmoms laikyti damasl sako ji tik ką atėju Doc. K. NAVICKAS šio plano įvykdymo išdavoje žiavimą, kurio pagrindinis už egzaminą. siam vaikinui. žvelgęs, tyliai perskaitė: Tarybų šalis padarė milžiniš davinys bus patvirtinti kont Bendrai, nuotaika puiki, — Gerai. Vėl atsidaro durys ir šyp ką šuolį į priekį: iš atsiliku rolinius skaičius TSRS liau nors, kaip ir visada prieš eg Genė turėjo gauti penkis. sodamasi išeina mergina. Vakar Ekonomikos fakulte sios agrarinės šalies ji virto dies ūkiui išvystyti 1959— neramu, — Kiek? — puola visi, zaminą, truputį galinga industrine-kolūkine 1965 metais. Pranešėju ple to finansų-kredito specialybės Draugai susižvalgė — egza Slenka laikas. Kas dvidešimt socialistine valstybe. numas patvirtino TSKP CK V kurso studentai išlaikė pir minas rimtas. Suklupti gali ir nors ir be klausimo aišku. — Labai. . . — juokdama minučių, kas pusė valandos tie, kuriems jie savo nuožiū Didžiojo Tėvynės karo lai pirmąjį sekretorių drg. N. mąjį šios sesijos egzaminą. auditorijos duryse pasirodo Pirmas klausimas, kurį už ra jau paskyrė penketus, Ką si atsako Ji. kotarpiu Komunistų partija Chruščiovą. Pranešimo tezės — Jūsų pavardė? — klau išlaikiusieji. Ir vėl pagyvėjiveikė kaip visaliaudinės kovos bus paskelbtos spaudoje visa duoda kurso draugai, kai iš padarysi, ketvertas irgi nemas, ir vėl klausimai. Tačiau siu. būna: blogai. eina iš egzamino, prieš fašistinius grobikus liaudiniam apsvarstymui. su— Taip, taip, apie ją rei ir neklausus, vien tik pažvel — Kas dabar eina? — seka: „Kiek? ” Paskui įkvėpėjas ir organizatorius. Minėti kontroliniai skaičiai kia parašyti, — pagyvėja gus į jų veidus, galima suži Šiuo savo organizatoriniu dar nurodo naują didžiulį Tary „Kaip?” Tu atsakai kiek, o į sirūpino Marytė Geraitytė. — Aš, — atsako šviesia draugai. — Mokslo pirmūnė, noti, kokį jie gavo įvertini „nieko”. Toliau bu partija nukreipė į bendrą bų Sąjungos ekonomikos kili „kaip” tikslą visas tarybinių žmonių mą ir juo pagrįstą žymų liau draugai jau užduoda ilgesnius plaukė mergina, grupės seniū visuomenininke Aldona Cy- mą. Štai nepraėjo nė pusant ros valandos, o jau vėl ketu ..Kelintą ......... .. iširau- nė Dana Galiauskaitė ir, dar žiūtė. pastangas, pajungė visas ša dies materialinės gerovės au klausimus: — Kokia čia visuomeninin ri penketai — Galiauskaitės, minutėlę stabtelėjusi prieš lies jėgas bei priemones prie gimą. Tuo būdu šių skaičių kei? Ar daug klausinėja?” Drobnytės, Grigeliavlčiaus, ke, — ginasi Aldona. Lygiai to paties dlploman- duris, ryžtingai jas atidaro. šo sutriuškinimui, ir tuo mū patvirtinimas suvažiavime ir — Kaip gi ne, biuro na Gražio studijų knygelėse. Keista, — sako Marytė. sų pergalė buvo užtikrinta. TSRS liaudies ūkio išvystymo tę-ekonomistę Genę Bankie- — —Kiek Jau egzaminų lai rys, — užprotestuoja Genė. Sėkmingai vyksta egzaminas. Pokario metais tarybinė septynmečio plano pagal juos taitę paklausė jos draugai, Paskutinės sesijos lapelyje, liaudis, Komunistų partijos sudarymas reikš naują svar kai ji, laikydama rankoje stu kėm, o vis dar bijom. Juk — Be to, dar penkis gaus Merčaitis. Ir štai Jis, — sako kur užrašyta „Trumpalaikio vadovaujama ir organizuoja bų etapą komunizmo statybo dijų knygelę, pirmoji išėjo iš paskutinė sesija. Pradeda rinktis daugiau ji, rodydama į aukštą vaiki kredito organizavimas ir pla ma, per palyginti trumpą lai je, Jo materialinės-techninės auditorijos. Tačiau Genė nieko neatsa studentų. Atsiranda ‘kalbos, ną. — Ir dar anas. Bendrai, navimas” v. d. Kopustinskas ką ne tik atkūrė liaudies ūkį bazės sukūrimo užbaigimą, Pasirodo ir vyrai, vyrai gaus daug penketų. Už įrašo daug „gerai” ir „labai ir likvidavo sunkius karo pa sprendžiant TSRS pagrindinį kė ir tylėdama vilkosi paltą. juokai. N. Kavoliūnaitė Antanas Gračys atvertė jos kurie džentelmeniškai leido tai šitą — pravys, — juok- gerai”. darinius, bet ir smarkiai pa ekonominį uždavinį. stūmėjo pirmyn visas tarybi Todėl ir nenuostabu, kad nės ekonomikos, technikos ir visa tarybinė liaudis, tame y kultūros šakas, šiuo metu Ta tarpe ir Lietuvos TSR darbi rybų Sąjungos Komunistų ninkai, kolūkiečiai, inteligen partija atlieka milžinišką dar tija ir besimokantis jaunimas iu dirbame, — — Kas naujo jūsų profgrupėje? Ką dirbate? — pana- Ir kituMBf; ifgrupės aktyvistus. bą, vadovaudama komunizmo sutiko žinią apie partijos XXI — Taip, jau klausimais pradėjome pokalbius su įvairių specialybių, statybai mūsų šalyje. — c--Fru .ą gi i dirbti? suvažiavimo sušaukimą su di užtikrina muss Ekonomikos šiais Partija pasiekdavo ir pasie džiausiu pakilimu. Tarybų mokslų fakulteto buhalteri įvairių kursų studentais. Visų klausėme panašiai, bet atsa Susirinkimai mums nereikalin kia įžymius laimėjimus savo Lietuvos darbo žmonės žino, nės apskaitos specialybės pir kymus gavome nevienodus. Vieni pasakoja noriai, — mat, gi, — ir taip vienas kitą pa pasakoti yra apie ką, kiti atviraširdiškai pareiškia — nieko žįstam. Į kiną, teatrą galima veikloje, visų pirma, todėl, kad šis suvažiavimas atskleis makursiai. Tik keletas mėnesių, kai nedirbame, treti bando šį tą kalbėti, bet kažko išsigąsta, ir vienam nueiti. Kokias gi iš kad šios veiklos teorinį pa dar didesnes perspektyvas ir grindą sudaro marksizmas-le- mūsų respublikos tolesniam jie Universitete, bet grupėje pareiškia nesakysią savo pavardžių. vykas bedarysi, su kuo gi Jau turi savas tradicijas, sa ninizmas — darbininkų kla suklestėjimui. besusitiksi IV kursą pasiekęs. sės ideologija. vus tikslus. — bus daugiau, tiesa, drau lektyviai lanko kinofilmus (ne Va, tik po rublį kas mėnuo Pastaruoju metu, TSKP gai pirmakursiai? paskaitų — Žadame nenuobodžiau metu, bet po Jų!), proforgas paima ir ženkliuką Antra, todėl, kad partijos — Dirbame kartu su kom visi kaitų nueina į naujausius duoda. Proforgo pavardė? Tai veikla yra persunkta gilaus XXI suvažiavimo belaukiant, ti, šiek tiek nedt-ąsiai pasako Dramos bei Operos ir baleto kad nežinau. — Tai nuotru tikėjimo liaudimi, revoliucine kaip visoje Tarybų Sąjungoje ja proforgas drg. Cipkus. — jaunimo organizacija. darbo žmonių energija. Par taip ir Lietuvos miestuose Organizuojame politinforma- Taip geriau. Ir nesklandumų teatrų spektaklius. Prieš ke pos iš mūsų pasikalbėjimo su cines valandėles, susirinki mažiau pasitaiko, — pasako letą dienų jie lankėsi Kauno IV kurso chemiku drg. N. tijos jėgą sudaro jos nenu trūkstami ryšiai su liaudimi, bei kaimuose vis labiau ple muose diskutuojame visai ja III kurso pramonės specia įmonėse — „Audiniuose”, (Jis taip įsižeidė, paprašius o liaudies jėgą — jos susitel čiasi socialistinis lenktyniavi grupei rūpimais klausimais, o lybės ekonomistai. — Kartu degtukų fabrike „Liepsnoje” pasakyti savo pavardę, kad kimas apie partiją. mas šio suvažiavimo garbei šią ar kitą savaitę važiuosi su komjaunimo biuru sudaro ir kitur. Beveik kiekvieną sa net ir sužinoję nedrįstame į Kauną susipažinti su me darbo planus. Komjauni vaitę organizuojami susirinki jos minėti). Ir trečia, todėl, kad parti ir visur siekiama pažymėti Jį me ZUA mūsų specialybės pir mo ir profgrupių aktyvistai mai, kuriuose kurso draugai ja savo veikloje remiasi ob naujais darbo žygiais. Ką dirbti? Argi iš tikrųjų muoju kursu. Kolektyviai lan vienodai atsakingi už nustaty pasikalba apie mandagumą, jektyviais visuomenės vysty kome kinofilmus. tų darbų organizavimą. studento moralę ir kitais ak šis klausimas neaiškus IV kur Nėra abejonės, kad ir Vil mosi dėsniais ir drauge su tuo so chemikų profgrupei? Norė Nario mokestį iki Naujų — Klausiat kaip sekasi? tualiais klausimais. partijos, veikla yra liaudies niaus Valstybinio Universite Metų jau sumokėjome. Dar Nekuklu save girti, — kalba „Nekuklu save girti”. Tai tųsi, kad į šį klausimą atsa masių interesų ir poreikių ob to profesorių, dėstytojų kolek nedaug spėjom padaryti, — merginos. gi, tegul darbai ir toliau gi kytų pats proforgas, bent pa tyvas pažymės TSKP XXI su jektyvi išraiška. nusiminęs užbaigia jis. Bet joms girtis nereikia. ria proforgę Birutę Makulė- siskelbtų kurso draugams, važiavimą toliau gerindamas tarsi Pradžiai užtenka. O toliau Pagiria darbai. Kursas ko- naltę, Gylytę, Dobilą, Mikulį kad jis egzistuoja. Tuo vadovaudamasi Tarybų jaunų specialistų paruošimą, Sąjungos Komunistų partija auklėdamas mūsų akademinį kaip tik savo suvažiavimuose jaunimą didžiųjų marksizmoir paruošia savo generalinę leninizmo idėjų, aukštos ko knygų bei rankraštiniai rinki liniją, savo politiką, iškelia munistinės niai, konfiskavus Juos iš pri dvasia, konkrečius uždavinius, kurių mokydamas moralės vačių asmenų, mokyklų, vie ji gyventi ir dirb įvykdymas priartina tarybinę ti komunistiškai nuolynų ir kitų įstaigų. Ir ir nenuilsta liaurij prie pagrindinio tikslo mai įsisavinti šiuolaikinius Mūsų Universiteto Istori publikų mokslo darbuotojai, žais norėtųsi apibūdinti da taip iki 1915 metų Vilniaus — komunistinės visuomenės mokslo ir kultūros laimėji jos-filologijos fakulteto stu liaudies demokratijos šalių bartinius mūsų rankrašti Viešosios Bibliotekos rankraš sukūrimo. dentai, palyginus su daugeliu mokslininkai. Labai žymi nius fondus, bei jų susidary čių skyriuje susikaupė 14.000 mus. Ypatingai svarbus šiuo at rankraščių saugojimo vienetų, Nėra abejonės, kad ir mū kitų aukštųjų mokyklų stu skaitytojų dalis yra studen mą. žvilgiu pokario metais buvo sų Universiteto šaunusis stu dentais, yra privilegijuotoje tai, kai kurie jau nuo pačių Kadangi karai, gaisrai ir kurių kiekviename tilpo nuo Komunistų partijos XX suva dentinis jaunimas, ruošdamasis padėtyje. Jie, be vertingos pirmųjų savo studijų dienų kitos nelaimės ne vieną kartą kelių dešimčių iki keletos žiavimas, kurio nutarimų vyk- garbingai sutikti partijos XXI mokslinės literatūros, esan įsitraukę į rimtą, savaran- nualindavo mūsų biblioteką, šimtų atskirų dokumentų ar čios mūsų Mokslinėje biblio- kišką mokslo tiriamąjį darbą, o taip pat sunaikindavo ir rankraščių. Vien tik perga tekoje, turi galimybę naudo Čia visad gausu Istorijos-filo turtingus rankraščių rinki mentinių diplomų buvo 816. tis pirminiais šaltiniais, esan logijos fakulteto studentų: li nius, tai dabartinių rankrašti Lapkričio mėn. 4 Prasidėjus pirmajam pa čiais mūsų Mokslinės biblio- tuanistų, istorikų, žurnalistų, nių rinkinių pradžia siekia d. įvyko Istorijos-fi bibliotekos rankraščių ir re bibliotekininkų. Neretai sky tik XIX amžiaus vidurį. Jau sauliniam karui, gelbstint nuo lologijos fakulteto tų spaudinių skyriuje. Ir, iš rių aplanko teisininkai Ir 1865 metais, kai buvo caro vokiečių, šio neįkainojamo mitingas Karlų kapi tikrųjų, Mokslinės bibliotekos ekonomistai, o taip pat Ir valdžios likviduota Vilniaus rinkinio dalis buvo evakuota nėse. Prie žuvusiųjų rankraščių ir retų spaudinių kitų fakultetų studentai. Pa Archeploginė Komisija, jos į carinės Rusijos gilumą. Da už mūsų laisvę ir ne skyriuje, kurio skaitykla da vyzdžiui, šiomis dienomis įkūrėjas ir pirmininkas Eusta- bar apie šiuos rinkinius žino priklausomybę buvo bar yra gražioje .Smuglevi rankraščių skyriuje ieško chas Tiškevičius atidavė val me tik iš išlikusių spausdintų padėti vainikai. Kal čiaus vardo salėje, nuolat medžiagos pranešimui apie džiai sutvarkyto fondo 541 katalogų, bei atskirų fondų bą pasakė Istorijosgausu skaitytojų. Čia dirba rankraštį ir 2097 privilegi aprašų. Tačiau ir ta, paly filologijos fakulteto ne tik profesoriai ir dėstyto chirurgijos istoriją Lietuvoje jas, be to, dar daug nesutvar ginti, nedidelė išlikusių po ka prodckanas drg. E. jai, mūsų ir kitų broliškų res- stud. medikė E. Motiejūnaitė. kytos labai vertingos rankraš ro rankraščių dalis davė pa Frnlnvne ' Gal būt, ne tinės medžiagos. Šitas rinki grindą susikurti lenkų bur ) visi studentai nys ir buvo 1867 m. įkurtos žuazinio Vilniaus Universite ) žino, kokia Vilniaus Viešosios Bibliotekos to Bibliotekos rankraščių sky riui. kuris, nors labai nežy ) medžiaga kau piasi rankraš rankraščių skyriaus pagrindu. miai, bet pasipildė keletu čių skyriuje, Be to, Viešajai Bibliotekai po naujų rinkinių. kiek daug ji 1863 m. sukilimo atiteko visi (Nukelta į 3 psl.) gali padėti stu dento moksli >' niam akiračiui plėstis, jeigu VVU V III komjau.nimo jis besimoky damas naudo konferencijos deLecatų. dėmesiui sis ne vien va dovėliais, bet VVU VIII KOMJAUNIMO KONFERENCIJA gilinsis į šalti ĮVYKS 1958 M. LAPKRIČIO MĖN. 16 D. (ČIURLIO nius, juos pa NIO 23 AKTŲ SALEJE). KONFERENCIJOS PRADŽIA žins ir kritiš 10 VAL. DELEGATŲ REGISTRACIJA PRADEDAMA kai įvertins. LAPKRIČIO 16 D. 9.30 VAL. Todėl čia labai Vainikas žuvusiems. VVU komjaunimo komitetas L. Remeikio nuotraukos trumpais bruo-
Egzaminas vyksta sėkmingai
Iš profsąjunginių grupių gyveniribO
RANKRAŠTYNE
PARTIJOS
GYVENIMAS
Studentų auklėjimo klausimai partinės organizacijos dėmesio centre Rugsėjo mėnesį įvyko Fizi atsižvelgiant į katedrų krūvį Artimiausiu laiku fakultete (Keletas įvykių iš ekspedicijos Salako apylinkėse) kos-matematikos fakulteto par atitinkamuose kursuose. Ka- numatoma pravesti komjaunlnusikalsdavo — sunku buvo. žibėjo, jis tapo judresnis ir, tinės organizacijos ataskaiti tedros išskyrė iš personalo mo ir profsąjungos aktyvo „Sveiki, anūkėliai.. . Ale, kai’ su'einam, sako, po ieškodamas šlepečių, skubiai nis-rinkiminis susirinkimas, tarpo auklėtojus — šefus, ku seminarą, kuris apibendrins Ankstyvas rytas. O toks baudžiavos karčiamon, tai šo pasakojo: kuris apsvarstė partinės orga rie turi padėti grupėms orga geriausių grupių, darbo paty — Turiu savo šviesą, pats nizacijos darbą 1957/58 m. nizuoti tylus, toks ramus, jog, rodosi, kam, kad vyžos lakstydavo. Ir politinį-auklėjamąjį, rimą, supažindins naujai į nors pasidirbau! Vis ne prie vil m. Ypatingas dėmesys buvo kultūrinį-maslnį ir kitus dar vadovaujančius postus išrink girdėti, kaip vysta šalnos pa dainuodavo daugiau, ko akelės vakaroti. kąsta žolelė, kaip vabalėlis sunkiau gyveno”. tus draugus su auklėjimo dar skirtas studentų komunisti bus. Ir senelė mums padainavo nukritusiuose lapuose taisosi Sagstydamasls beranko niam auklėjimui. Ataskaiti Tačiau ir čia atsirado nau bo metodais, organizaciniais sau žiemos patalėlį. Mes bijo keletą dainelių, tokių pat vių kailinukų sagas, s’enukas niame pranešime buvo pažy jovių. Pagal Teorinės fizikos klausimais. Grupėms rekomen jome savo žingsniais suardyti senų, kaip ir ji pati, o gal dar mus vedė pro rūtų darželį, mėta, ir komunistų pasisaky duojama ir toliau vystyti šetą tylą ir stovėjome dvejoda senesnių. O dainuoti mėgsta pro žemučius medukus prie mai tai patvirtino, kad per katedros pavyzdį • (vedėjas favimo darbą kolonijoje, or mi: ar 'eiti, ar pasilikti vieto Salako žmonės! Daugumas upelio. Siauru liepteliu užlipo ataskaitinį laikotarpį fakulte pro f. A. Jucys) grupėm buvo ganizuoti susitikimus su se je, ar tapti tylos drumstėjais, dainų jau užrašyta senesniais ant užtvankos, pasilenkęs pa- to mastu buvo pravesta nema pasiūlyta išrinkti iš katedros nais komunistais ir komjau ar susilieti su ja. knyburiavo paknyburiavo ir iš žai vertingų politinio auklėja personalo tarpo grupės šefą, nuoliais, užmegzti ryšius su laikais, tačiau dar daug dai- kažkur Ištraukė vieną lentelę. mojo pobūdžio priemonių: Bim-bam. . . bim-bam — demokratijos šalių neišskiriant ir katedros vedė liaudies nų kaip pavargę paukščiai Vanduo pliuškėdamas ėmė paskaitų studentais. ciklas estetikos klau per geltonus geltonas klevus skrajoja tarp žmonelių..Kai kristi į gilią medinę dėžę, simais, paskaita apie dirbtinį jo. Kaip parodė dviejų mėne Fakulteto partinė organiza nuplaukė virpą varpo dū kurfos greit nusileis užmarš kurios dugne buvo jo paties žemės palydovą, II ir III kur sių darbas, tokia praktika pa cija yra tos nuomonės, kad žiai. Jie sukrutino apmirusius darbo turbina, Turbina ėmė auklėjamasis darbas eis sėk tin, nes sen’elių-dalnlninklų suktis. Saulėje krintąs van- so studentai šefavo mažame teisina save. įvairiaspalvius lapus, kurių tik tuomet, kai kated Auklėjamasis darbas gru mingai skaičius vis mažėja, o jauni duo žėrėjo visom! vaivočių nusikaltėlių koloniją, dir ros pasidarys to darbo cent tai vienas, tai kitas vinguriuo pėse negali vykti gerai, jei rykštės spalvomis. Nuo turbi mas dainuoja kitas dainas, ne bo melioracijos darbus ir pa rais. Kiekviena katedra turi damas leidžiasi žemėn. nos velėnėlio - buvo nuvestas našiai. Tačiau buvo taip pat grupės aktyvas nedirbs jį nuo kartu tas, kur senoliai dainavo. su šefuojama grupe ir lat ir sistemingai, su komjau Bim-bam. . . bim-bam. . . — diržiukas iki mažiuko dinaNe tik dainuoti moka Sala mėlio, kuris ir gamino sro pažymėta, kad fakultete yra nuoliška ugnele ir energiją. kursu sudaryti bendrą auklė nuaidėjo per visą Salako ko žmonės, bet ir dailiai iš- vę, Mes žiūrėjome išsižioję. akademinių grupių, kuriose Todėl partinė organizacija jamojo darbo planą, kurio miestelį. apsvarstymas ir tolesnis vyk drožinėti kraitines skrynias, —- O kaip žiemą — ar?. . . politinis auklėjimas vedamas padėjo komjaunuoliams ir dymas įtrauks į darbą visą Takeliais iš visų pusių ėmė išausti raštuotus abrūsus ir studentams išrinkti energin Senukas neleido man baig silpnai arba visai užmirštas. Judėti susikūprinusios, ilgais net statyti elektrines! Taip, bei grupės kolekty gus. iniciatyvius komjaunimo katedros sijonais bobutės. vą ir padės organiza elektrines! Jei netikite, pa- ti: Darbui pagerinti buvo pasiū ir profsąjungos biurus. Šiais cijai labiau partinei — Čia yra šaltinis, retai — Sveika, senele, — pa klausykite. konkrečiai ir da mokslo metais fakulteto kom lyta atstatyti savo laiku pa kada užšąla. Viena tik bėda sveikinom pačią ankstyviausiąlykiškai vadovauti studentų — į turbinos ratelius prisive naikintą dėstytojų — šefų jaunimo organizacijos sekre auklėjamajam darbui. ją rytmečio viešnią. Inžinierius — savamokslis toriumi išrinktas aspirantas lia varlių. Reikia daryti pa organizacija tikisi, Senelė abiem išdžiūvusiom taisymą: padaryti ne gulsčią sistemą, ypatingai I, II ir III E. Mauza, turįs didelį orga kadPartinė visas fakulteto profeso rankom suspaudė mano del kursuose. nizacinio darbo patyrimą ir ratą, bet statų, — ir šypsoda rių, dėstytojų ir studentų ko ną, ir aš pajutau, kaip jos Priešpiečiu mes buvome Sa- masis pažvelgė į mus. Bet čia reikėjo surasti nau autoritetą studentų bei dės rankos virpėjo. balunkos sodžiuje Macio gry jų formų, nes tos sistemos at tytojų tarpe. Studentų prof lektyvas sutiks Lietuvos Ko Dar kartą senukas paleido — Sveiki, sveiki, anūkė čioje. Jauna martelė pasako turbiną, dar kartą m'es statymas pagal seną pavyzdį sąjungos organizacijos pirmi munistų partijos ir Tarybų liai, — virpančiu balsu šnibž jo, kaip prieš keletą metų, savo apžiūrėjome ją, Ir Visi paten- neduotų reikiamų rezultatų. ninku Išrinktas gerai besimo valdžios 40-metį, XXI TSKP kol neslėgė pečių šeimyniniai dėjo moterėlė, o jos drėgnos Pirmiausia buvo nutarta kur kantis III kurso studentas suvažiavimą laimėjimais mokskinti išsiskyrėme. rūpesčiai, dažnai eidavo į ves akys kažko ieškojo mano velsus padalinti tarp katedrų. drg. Strazdas. N. Vėlius tuves ir pindamos jaunajai ka de. lo-tiriamajame ir mokymograudindavo jos širdelę: — Sveiki, svej mano sas, „Ko auklėjamajame darbuose. gi tu atsisėdiai genelė, anūkėliai, — kart Leilingo Doc. A. Bolotinas viena ranka vis d? aausdaUž balto stalelio? Fizikos-matematikos ma manąją, o antra ^RostydaLeilingo. fakulteto partinės orga masi ašaras. Ko gi tu nepakvietei nizacijos sekretorius Pagaliau ji nuleido galvą, Leilingo atsiduso: T Savo seselės? — Pasenau, valkeliai, pa Leilingo”. senau — šit ir nebepažįstų O ta sesulė už jūrų mare SPALIO 41-ŲJŲ METItamystelių. — Babūnėle. mūsų ir ne lių. Ji negali ateiti, gal tik pažįsti — mes iš tolį, iš Vil raibąja gegele pasivertus ga NIŲ PROGA, MŪSŲ UNIlėtų atskristi. Ir jaunajai šir niaus. Sįmet, nuimant gausų grūdų derlių Kok tu su srities žemės ūkio darbuotojais jie dir SVEIKINO: VERSITETĄ dį gelia. — A-a iš Vilniaus. . . Iš Vii" — Kiekviena dainuodavo Maskvos Valstybinio Univer četavo srities laukuose, oras darbui buvo la bo laukuose, nugalėdami didelius sunkumus niaus. . . Iš Vilniaus. . . Bet me vis liūdniau, kad jaunajai ryšium su blogomis oro sąlygomis. bai nepalankus. siteto Rektorius Petrovskis, vlstiek, jūs mano anūkėliai, ir paverkti tektų. Tačiau pasiaukojančio kolūkiečių ir visų Kokčetavo srities komjaunimo komite lygiai tokie, kaip mano, — Lovoje, nuleidęs ant aslos Kijevo Valstybinio Ševčen tarnautojų darbo dėka Kokčetavo sritis vir tas prašo rektoratą, partinę, komjaunimo ir ir Ji dar kartą švelniai apčiu kojas ir sudėjęs; ant kelių kos vardo Universiteto* rekto šijo metinį grūdų paruošimo planą ir parda profsąjungos organizacijas dar kartą visų sri pinėjo savo sausomis rankomis rankas, sėdėjo senukas. Jo ratas ir visuomeninės organi vė valstybei 128 milijonus 600 tūkstančių ties dirbančiųjų vardu padėkoti Jūsų studen mano delną. . . pailgas veidbs buvo išdžiūpūdų grūdų. Už tai TSRS Aukščiausioslos tams, dalyvavusiems 1958 m. Kokčetavo Truputį paėjėję į šalį, mes vęs, apaugęs 1retais žilais zacijos, Talino Politechnikos Tarybos prezidiumas apdovanojo Kokčetavo srities derliaus nuėmime ir palinkėti jiems prisėdome ant apsamanojusių plaukais. Retkarčiais jis lyg instituto direktorius A. Smid- sritį Lenino ordinu. daug sėkmės moksle ir darbe mūsų mylimos akmenų. tas, Leningrado Valstybinio Kovoje už duoną mums labai daug padė- Tėvynės labui. Kiek daug visko žino mū norėdavo kažką pasakyti, su A. Ždanovo vardo Universi jo studentai ir darbo jaunimas iš broliškų sų senukai! Jie praleido du krutindavo lūpas, visas su Kazachstano LKJS karus, dvi revoliucijas, o kai judėdavo ir vėl nurimdavo. teto Rektorius A. Aleksandro respublikų, iš RTFSR miestų ir sričių. KarKokčetavo srities komitetas kurie net baudžiavos laikus Išleisdamas mus, jis neišken vas, Lietuvos Veterinarijos atsimena. akademijos Rektorius J. Cytė ir nedrąsiai išsitarė. Šauniai padirbėta baudžiava, „Lodzėj buvo — Aš turiu padaręs tokį gas, Lietuvos Valstybinio kū „Šumsko ” tarybinio ūkio — pasakoja bobutėlė. — Ma įtaisymą, galėčiau parodyti. no kultūros instituto direkto direktorius drg. Jeleckich dė no senelis ten eidavo. Ir plak — Ką čia, tėtuk, jfe to rius V. Dzenis, Lietuvos Že koja Vilniaus Universiteto davo juos. Sako, eina vaitas kius niekus žiūrinės, — nu studentams padėjusiems bul mės ūkio akademijos Rekto traukė jį gyvenimo draugė. su nagaika ir kerta per nuga viakasyje. Bet mes maloniai paprašė rius J. Bulavas, Kauno Me rų. Buvo didžiausia kaladė, me, kad „tuos niekus” mums Ypatingai gerai pasidarba prirakindavo prie vo šie Medicinos ir Chemijos parodytų. Senuko ’akys su- dicinos instituto direktorius Januškevičius , LTSR Valsty mokslų fakultetų studentai: binio Dailės instituto dėstyto L. Balčiūnaitė, V. Dūdėnaitė. jai bei studentai, LTSR G. Gesevičlūtė, M. Grigarai Valstybinės Konservatorijos tis, V. Ignatavičiūtė, M. Jakšdirekcija ir visuomeninės or tonytė, N. Janulevičiūtė. ganizacijos ir Vilniaus Vals V. JurgeBnaitė, V. Lukaševitybinio pedagoginio instituto čiūtė, R. Margevičius, G. Moc visuomeninės organizacijos. kus, J. Rasiulytė, J. Raščiūtė. A. Sabaliauskas, C. Švenčio Tauro skaitykloje riau! pertraukė ji — Aš nesutinku, — Gineičio nuotr. Skaito „Tarybinį studentą-’. nis, N. Turlaitė, A. Vidugiris. vyko neeilinis bendra- E. Šiušells. — Kalti protestavo A. Jarmala. bučio tarybos posėdis. mes. Susitvarkysim. — Kambaryje mažai 444 Taryba svarstė Taryba nelabai tikė už ką gi man pa kambario tvarką. Liūd jo jo žodžiais. Perei būnu, Ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas sėdėjo tais metais ir E. Sluše- peikimą? nokais veidais Jis dar mėgino gin lankiusi komisija. Užvakar įvyko IFF mokslo ir mokslinio per kaip naujokui, įspėjimo šio kambario gyvento- lis ir A. Jarmala, ir R. čytis, bet veltui. Tren —Galima, — sutiko nedavė, bet dėl šito ne soialo profsąjungos ataskaitinis-rinkiminis su Ozolas taip pat žadėjo kęs dūrimis, Išbėgo iš buvo ramiau. kambario gyventojai. sirinkimas. — Tai va, draugai, pasitaisyti, taip ir posėdžio. — Rašom penketą. — Būsi kambario Ataskaitinį pranešimą padarė profbiuro pir i pasakė bendrabučio liko pažadai.bet Už tai — Nieko, — patylė seniūnu, — nutarė Taip ir toliau tvarkyki minlnko pavaduotoja drg. Galnaitytė. tarybos pirmininkas A. jie gavo po papeikimą, jęs pratarė E. šiušells. draugai. tės. Diskusijose pasisakę dėstytojai Palionis, Už Stravinskas, — jūsų o šiais metais — su di — —Tvarkysimės, — Aš manau, kad pa Rainis, Kostelnickis ir studentų profkomiteto, kambaryje tokia netvar deliu vargu bendrabu peikimas išeis mums į šešei užtikrina visas atstovas Trakymas pažymėjo, kad per ataskai ka, kad baisu. Komisi naudą. tas. tirų laikotarpį nuveiktas nemažas darbas. Ge ja keletą kartų lankėsi, ti*** laiko. Praėjo kiek — Bendrabučio tary taip bus visą j rai dirbo kultūrinis sektorius. O ypač gerai ai j — ot, b pasikeitimų — jokių. • Kambario vaizdas pa Ką jūs galvojat toliau ba nutarė duoti jums — Užteks! Tokiame laiką, — pasakė Vyt. \ liko savo uždavinius šefavimo sektorius, kuriam visiškai pasikeitė. paskutinį griežtą įspėji kiaulininke aš n'egyven- mažu daryti? išėjus komi- ) vadovavo drg. Pikčilingis. Buvo iškelti ir trū Išdažytos ir išvaškuo mą. Dar kartą komisi siu! — pareiškė grįžęs tos grindys, baltai pa Visockas, — Tai kad mes kūmai, kurių nemaža buvo profbiuro darbe n jai. ja užtiks n'ešvarų kam į kambarį Vyt. Visoc klotos lovos, etažerėje įpratę. . . dažnai Pagrindinis trūkumas tas, kad fakulteto moks Draugai nieko neat- ) linio personalo profsąjungos organizacija netu1 barį — šalinslm iš kas. — Jeigu nuo ryt tvarkingai sudėtos kny mirštam, — bandė bendrabučio be jokių dienos nebus tvarkos — sintis A. Girdenis. sakė. Bet linksmi vei- / rėjo beveik jokio ryšio su studentų profsąjun kalbų. Viskas. Patylėtum pranešiu tarybai. Neno gos, niekur nė dulke- dai rodė, kad jie pri- Z gine organizacija. net patys rit bendrabutyje gyven lės. Dabar Susirinkimo priimtame nutarimo projektel nors niekas < ti — atsiras kiti, ku kambario gyventojai tarė. Ir neužsiminė apie tą po- ( numatoma sustiprinti ryšį su studentais, pagei rie nori. nusipurto iatsiminę butinti mokomąjį-auklėjamąjį », rbą Ir daugiai Vyt. Visockas pir sėdį, bet kiekvienas pa skirti dėmesio proforgams. mus metus gyvena vusį vaizdą. Išrinktas naujas biuras, kurio uždavinys —' — Na, kaip dabar galvojo, kad paskutinis bendrabutyje, ir staiga manot, galima susitvar įspėjimas jiems padėjo. \ pagerinti profsąjunginį darbą fakultete. iš jo išlėkti — menkas I. Jurevičiūtė J. Vaicekauskas ) malonumas. Tfesa. jam kyti? — paklausė apsi-
k S
LAIŠKAS
P A S K U T I N j S P E .'IMAS
IŠ
KAZACHSTANO
KOMJAUNUOLIU
JAUNYSTĖ
Ir jei laimingi Šiandien kolūkiečiai. Todėl, kad komjaunuolių Nerami jaunystė Su saule susiliejus Tėviškėje šviečia.
Jie nešė rankose Su automatais Mirtį sužvėrėjusiems banditams, širdyse teisybę Gintarais padabintas prie tako Ir įžiebtą Spalio ugnį Barstė vėjuje beržas rasas Socializmo rytui. Ir į baltąjį liemenį plakė Garbanų nusvarintas kasas ..
BLPZ ELIS
O
Krauju aplaistė Bundantį gyvenimą Ir žemę, Palikdami ateinančioms kartoms Kaip šviesų džiaugsmą Jaunystę jie neramią.
(Atkelta iš 1 psl.) Kai Tarybų valdžios buvo atkurtas senasis mūsų Universltetas, Mokslinė biblioteka, o kartu ir jos rank raščių skyrius, atgimė naujam gyvenimui. Prie bibliotekos sudarytas didžiulis šimtus tūkstančių saugojimo vienetų apimąs rankraščių ir retų spaudinių skyrius, kuriam be rankraščių priskirti senųjų ir retų knygų fondai, lituanisti kos, meno, kartografijos ir kiti rinkiniai. Skyriaus fon dai tapo prieinami plačioms darbo inteligentijos masėms. Jais gali naudotis ir bet kurio kurso studentai. Kiekybiškai tarybiniais metais fondai iš augo beveik dvigubai. Buvo perimti Kauno Universiteto Bibliotekos rankraščiai, įsigy ti tokie reti fondai kaip fila retų archyvas ir daugelis ki-
Saliutas
Ruiko fotoetiudas
USURIJOS (Pabaiga)
CHORU ŽEMYN
Pirmos kelios savaitės mū sų usuriško gyvenimo buvo neramios. Mus nuolatos puo lė erkės — pagrindinis encifalito virusų pernešėjas. O, be to, pačio encifalito ligos paplitimu Usurlja yra pati garsiausia. Žinodami tai, mes dar prieš atvykdami turėjome specialių vaistų prieš šią bai sią ligą. Susirgimas pasireiš kia 10—15 dienų po įkandi mo ir dažniausiai atveda prie mirties. Jos pasėkmes mums teko patiems išvysti pas netoliese dirbusius geode zinės ekspedicijos darbinin kus. Vienas mirė, kitas sun kiai sergąs, skubiai buvo iš vežtas į centrą. Mes po kiekvienos me džioklės iš savo kūno ištrauk davome nuo dviejų iki šešių erkių. Jos mus kando, o mes tuo metu nežinojome, kas bus toliau, ir be saiko rijome ne skanias tabletes.
Į mūsų kelionės maršrutą įėjo ir kelionė žemyn Choro upe, apie 150 km. 15 km nuo Džango vietovės iki Gvasiugi kaimo turėjo būti lyg ir bandymas, ir po to, padarius pertrauką, padirbėti dar Gvasluguose, o nusipirkus geres nę valtį, dar plaukti 120 km iki Bičevos: Štai, sukrovę visą mantą j mažą lentinę valtelę, pridengę Ją palapine, atsisveikino me su tuščiu Džango krantu, kadaise buvusia udegiečių gy venviete. Mus lydi Kikusa ir mūsų geras draugas, daug kur mums padėjęs, rusas, mūsų vadinamas Jėgeriu. Daugiau kaip pusė upės pavandeniu užversta stam biais akmenimis, ir vanduo jais tekėdamas tiesiog virte verda. Kita upės dalis kiek ramesnė, bet taip pat nieko gero nežada ir, be to, prie šais dar didelė šūsnis sugrūs-
Tarybiniai moks lininkai, remdamie si Pavlovo moky mu, yra nustatę bu reikia dus, kaip tinkamai dirbti ir Ilsėtis, norint iš- lęs žmogaus dar- name tokią organizsveikatin- bingumui pagerin- mo būklę, kai nak saugoti gumą ir prailginti tį tokias sąlygas: tinls poilsis pilnai atstatyti amžių. l kiekvieną dar- nebegali pa- žmogaus darbingu Protinio darbo bą įsijungti . . higienos pagrin laipsniui, išlaikytl mo. Pavargęs žmodas yra teisingas darbo tempą ir rit- gus nebegali susidarbo ir poilsio mą, laikytis darbo kaupti, daro klaiplanavimas. Pla nuoseklumo, teisin- das, atsiranda galnuojant darbą ne gai derinti darbą vos skausmai, bloreikia pasitenkin ir poilsį, o taip ga nuotaika, suatmintis. ti tik teisingu vie pat kaitalioti vieną silpnėja Organizuojant sa nos darbo dienos darbą kitu. dienos Ypač svarbu pro vo darbo režimo sudarymu, Teisingai planuoti tinio ir fizinio dar režimą yra būtina miegui darbą — reiškia su- bo derinimas, Tei- išnaudoti valandas, mėnesio>, singa darbo ir poil- skirtas daryti ketvirčio, net visų šio organizacija pa- t. y. tuo pačiu laimetų darbo planą. deda išvengti per ku gulti ir keltis tam Žymus rusų fi vargimo arba chro bei miegoti pavargimo, tikrą valandų skai i ziologas R. J. Vve- niško Besimokantis vadi- čių. denskis yra pasiū Pavargimu
Dabar rankraštyne saugomi šie žymesni rinkiniai: nedide lis pergamentų ritinėlis, pra dedant XIV a. dokumentais. Įžymiųjų žmonių autografų rinkinys, turįs daugiau mu ziejinę, negu mokslinę ver tę. Jame yra tokių garsių žmonių rankraščiai kaip Vol-
KRAŠTE tų medžių kamienų su viso mis šakomis. Bet dar visiškai nepri plaukus prie visų tų baisu mų, valties galas pradeda kažkuo čiuožti, vėliau prie kis staigiai pakyla, visa val tis pasvyra. Ir. . . mes van deny. Iškylame į vandens pavir šių. Viskas dar netoliese musų. Štai čemodanėliai plaukia, čia viena kuprinė, ten kita. Mūsų abiejų mintys buvo kuo skirtingos: vieno greičiau plaukti į krantą, kad galima būtų iš ten gel bėti daiktus, juk artėjom prie slenksčių. Kito — dar gaudyti čia pat vandenyje kai kuriuos brangius daiktus. Vienam mūsų nespėjus išplaukti, tenka pakliūti ant slenksčių akmenų ir truputį nukentėti, Bet mums į pa galbą jau skuba du mūsų draugai. Viskas baigėsi laimingai, neskaitant nuskendusių rei-
kalingų daiktų, kurių jau su rasti nebepajėgėme. O, svar biausia —- čemodanėlis su mūsų darbo vaisiais išgelbė tas. Nuvykę į Gvasiugl perka me dar neužbaigtą naują val tį. Patys ją užkamšome, sma la užliejame ir leidžiamės į tolimesnę kelionę Choru. Ir vėl jo nesuskaitomi vin giai, slenksčiai, medžių išvar tos. Ne vieną kartą, tenka įtempti visą raumenų jėgą, gelbstintis nuo apvirtimo. Ir po to nespėji nei atsikvėpti, nespėja sulėtėti smarkus šir dies plakimas, ir vėl kokia nors kliūtis. Pakeliui toliau renkame medžiagą, tiriame Usurijos gyvūniją, ir rugpiūčio 13 die ną mes jau Bičevoj, iš kur, persikėlę į Kiją, dirbame jos apylinkėse dar porą savaičių. O paskui — neilga kelionė, į išsiilgtą Lietuvą, kur laukia namiškiai, draugai, Universi tetas. R. Lekevičius G. Tursa
Protinio darbo higiena jaunimas turi mie goti ne mažiau 9 valandų. Nemažiau svarbu tvarkingai bei i-acionaliai maitin tis. Jaunuolis, dir bantis protinį dar bą, turi gauti per parą maisto pro duktų nemažiau 3000 kalorijų. Reikia organi zuoti aktyvų poil sį, po 1 —1,5 vai. darbo padaryti 10 min. pertrauką, ku rios metu išeiti į gryną orą, padary ti kelis gilius įkvė pimus, nusiplauti šaltu vandeniu vei-
dą, kaklą, pajudėti. Visa tai gerai at gaivina ir pakelia darbingumą. Svar'bu kuo ilgiau iš būti gryname ore, ką nors dirbant, sportuojant ar vaikščiojant. Dide lės reikšmės akty viam poilsiui ir pa siruošimui kūrybi niam darbui turi protinio darbo kai taliojimas su fizi niu. Tą darydavo visi didieji mokslo Pavyzžmonės, Mendeliejedžiui, laisvalalkiu vas čemodadirbdavo nūs, Pavlovas
triūsė sode, darže, sportuodavo. Poilsio metu ga lima organizuoti iš vykas, žygius, me džioklę, žvejybą. Būtiniausia sąly ga besimokančiam jaunimui — pailsėti po paskaitų 1—2 vai., išnaudojant gero oro bei gamtos sąlygas. Tuo būdu, vadovaujantis Pavlovo mokslu apie proti nio darbo esmę, jo fiziologiją ir hi gieną, galima tei singai organizuoti savo darbo dieną, geriau įvertinti poilsį, pagerinti darbingumą ir iš saugoti sveikatą. Gyd. P. Beivydas
džiaugsmu jis spindėjo, Kad laukais komjaunuolių būrys ..„u nak*l per siaudžiantį vėją Į tėvynę atvert socializmo duris.
lr atrodė —
V.
KASPERAVIČIUS
PRIE DRAUGO KPAO Aš atsimenu Lauką duobėtą, Tirštą rūką virš žemės pilkos, Tylią naktį Ir dangų žvaigždėtą — Jis suklupo gimtinės laukuos. Aš regiu Dar jaunutį berželį, — Mes paguldome jį šalimai. Netoli, Virš smėlėto kalnelio Žvelgė kritusio draugo namai.
Tik upelis, Tik žingsniai beliko. .. Ir motulė sutiktų ten jį... Bet niekšinga kulka Pakaliko. .. . . . Ir jam ošia berželiai žali. L. CHMIELIAUSKAS
KRAŠTYNE tero, Listo, Ad. Mickevičiaus, Glinkos, Gerceno, L. Tolsto jaus ir kt. Vienas iš stam biausių skyriaus fondų yra „Lietuvių rašytojų bei kultū ros veikėjų" fondas. Chronolo giškai jis apima XIX—XX a. Čia. be kitų lituanistinių ranraščių, saugomi lietuvių lite ratūros klasikų, mokslininkų, visuomenės veikėjų rankraš čiai, o taip pat įvairių laik raščių redakcijų archyvai ir kiti svarbūs mūsų istorijai do kumentai. XVI—XVIII a. Lie tuvos teismų knygose ras ne įkainojamos medžiagos ne tik to laikotarpio istorikas, bet ir etnografas, teisininkas, kalbi ninkas. XV—XIX a. invento rių bei kitų ūkinių dokumen tų fondas padeda nušviesti to laikotarpio Lietuvos ekono miką, luominius santykius, valstiečių būklę, jų prievoles ir kt. Be „Senojo Vilniaus Universiteto” archyvo (Čar toriskio fondo) neįmanoma studijuoti Vilniaus Universite to ir, aplamai, XIX a. pra džios švietimo istorijos Lietu voje. Tarp 2500 rankraštinių knygų rasime daug buvusios akademijos ir senojo Universi teto profesorių įvairių moks lo šakų veikalų vadovėlių stu dentams ir t. t. Dideliame „Vilniaus Medicinos Draugi jos” archyve atsispindi XIX ir XX a. pradžios medicinos pasiekimai ir jos mokslo vys tymasis Lietuvoje. Tiek isto rikas, tikrinantis kapitalizmo vystymąsi Lietuvoje XIX a., tiek tuo pačiu laikotarpiu besidomįs etnografas ras ypač vertingos medžiagos „Rusų
geografinės draugijos” archy ve. Besigilinančiam į bibliote kininkystės klausimus ateis į pagalbą senųjų bibliotekos fondų rankraštiniai katalogai, skaitytojų registracijos kny gos, „Vilniaus Viešosios bib liotekos” archyvas ir kiti pa našūs dokumentai. Tai tik patys pagrindiniai fondai mūsų rankraštyne. Tiek tie, tiek čia nepaminėti laukia darbščiųjų tyrinėtojų, kurie iškeltų tą jų šimtametinį tu rinį dienos švieson, parodytų jį liaudies masėms. Laukia jie ir jaunųjų studentų, kurie ruošiasi tapti mokslininkais. Ir jeigu studentai lituanistai yra nuolatos rankraščių sky riuje ir kai kurių rankraščių skaitymą tenka Jiems net apri boti, kad nesusidėvėtų, tai to negalima pasakyti apie istori kus, •bibliotekininkus. Jų ba rai stovi nejudinami, jeigu neskaityti archyvinės prakti kos ar vieno kito diplomanto. Bet, tiek archyvinė praktika, tiek medžiaga diplominiams darbams pradedama rinkti V kurse, ir žinoma, kad tada nebe laikas mokytis ir pamėg ti dirbti su šaltiniais, o juk nepažįstąs šaltinių istorikas — tai mūrininkas neturįs plytų statybai. J. Gutausklenė Vyr. bibliotekininkė
Būkite pažįstami Jau tuziną savaičių vietoj kastuvo ir kelnės rankose spaudžia plunksnakotį buvę Žilinų kultūros namų statyto jai. Naujoje klubo salėje kon certas veja koncertą. . . Bet, kas paprakaitavo tame šimto dienų šturme, visada at mins ^parbščių draugų būrį ir tą nuoširdaus darbo skonį, kurio ir žodžiais neišsakytum, pats neparagavęs. Tik Tuziką jau. tur būt, visi seniai pamiršo. Taip, na gi, tą linksmiausią „jumoris tinio ir mažumą satyrinio” sienlaikraščio ..Kelnė” ketur kojį herojų. Nusibodo daboti jam naująjį klubą, kurį pui kiausiai žiliniškiai prižiūri. Ir atlapojo Tuzikas dar neat aušusiomis pėdomis, savo se nų draugų statybininkų pasi žiūrėti neiškentęs. O labiau siai jais pakvipęs Istorijos-fi lologijos fakultetas. Nuo čia ir pradės Tuzikas savo „jumo ristinę ir mažumą (o Jei rei kės ir didžiumą) satyrinę” ke lionę per visus Universiteto fakultetus ir mūsų laikraščio
puslapius. Šįkart jį labiausiai nuste bino IFF SMD išleista kažko kia terlionė, atleiskit, tai yra, biuletenis, klijuotas, atrodo, blynus kepant.
Prirašyta, išlipinta Apie darbą ir planus. Aimanuota ir dejuota, Kad aktyvas nejudrus. Kad pakriko fakultete, Visas darbas SMD. Iš tiesų maža garbė Ir draugams lituanistams, Kai taisydami kitus, Patys šneka, kaip paklius, Tokia laužyta kalba, Kad net sukasi galva.
Tokia jau tapo tradicija, kad paskutinį sekmadienį prieš Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos metines būtų organizuojama estafetė miesto gatvėmis. .. . Starte išsirikiuoja 18komandų. Nuaidi starterio šū vis, atkakli sportinė kova pra sideda. Iš pat pradžių į prie kį išsiveržia Medicinos fakul teto I komandos narys Gri gaitis, kuris pirmasis ir per duoda lazdelę savo komandos draugui. Sekančiuose dviejuo se etapuose pagrindinė kova vyksta tarp medikų ir flzmatų. Bėgant Liepos 21 d. gat-
nedalyvavo Chemijos mokslų Savo grupėje—pirmi fakultetas. Tai, žinoma, neda ro garbės nei fakulteto sporto Neseniai pasibaigusiose Vil klubui, nei komjaunimo orga niaus sportinės gim nizacijai, nei drg. Sabeckui, nastikosmiesto pirmenybėse dalyva atsakingam už tą fakultetą. vo mūsų Universiteto sporti Jei Fizikos-matematikos fa ninkai, kurie aukštųjų mokyk kultetas sugebėjo atsiųsti ke lų grupėje iškovojo pirmąją turias, Medicinos — penkias vietą. Tiesa. šj.oje grupėje tekomandas, tai didžiausias startavo tik dvi komandos, bet Universitete Istorijos-filolo nugalėti pajėgius Pedagoginio gijos fakultetas — tik dvi. instituto gimnastus — didelis Kova etapuose ir nugalėtojai ve, j priekį išsiveržia FizikosNors daug vargo organizuo laimėjimas. matematikos fakulteto pirmo km bėgimo rekordą. Dabar jis tas, VI — Teisės mokslų fa- jant komandas įdėjo ir sporto Startavusi pagal sporto ji komanda, kuri, vis labiau ir klubo nariai, ir komjaunimo kultetas. labiau atsiplėšdama nuo kitų lygus 15:22,0. Pirmoji tarpbiuras, tačiau nuo to reikalai meistro programą I. ZvygaityApskritai, estafetė praėjo nepagerėjo. tė surinko 58,05 balo ir už varžovų, pirmoji ir finišuoja, fakultetinė vieta taip pat ati ėmė 3 vietą. Pagal I atskyrio pasiekdama naują estafetės 8 teko Fizikos-matematikos fa įdomiai, organizuotai, iškil dar kartą paro-> Tas atvejąs mingai. Prie to daug prisidė do, kad ir dekanatas neturi reikalavimus M. Garšvaitė ga kultetui. Jam antri metai iš vo 69,1 balo ir iškovojo 3 sostinės atvykęs jo USK vadovai Merkšaitis ir nuošalyje, Sportas visų vietą. pirmo kurso stu eilės įteikiama pereinamoji Krivickas, bei Fizinio lavini likti R. Dirvonskio pratimai reikalas, ir tuo turi rūpintis dentas krepšius su taurė. mo katedros dėstytojai Žum- visi. buvo įvertinti 87,25 balo, jam bulvėmis tampyti. atiteko pirmoji vieta. Starta Kiti fakultetai pasiskirstė bakys, Mečėjus. T. Jankauskas Tačiau ką, ar jie vęs pagal II atskyrio reikala sekančiai: II — Medicinos fa už dyką kolūkyje O TAS MUMS NEPATIKO vimus A. Savickas surinko 10 dienų išsėdėjo? kultetas, III — Gamtos moks Choristai įveikia ansamblį 52,25 balo ir užėmė pirmąją Juk reikia dar ho lų fakultetas, IV — Ekono vietą. Dalyvauti užsiregistravo 22 Kai sekmadienį lenktyniavo norarą užsikalti. Ir Geriausieji mūsų gimnastai mikos mokslų fakultetas, V komandos, tačiau joje tedaly estafetės dalyviai, sporto salė štai L. Braziulis ir J. žlžys begėdiškai — Istorijos-filologijos fakulte- vavo tik 18. Estafetėje visai je vyko vyrų krepšinio rung Žvygaitytė, Šarkis, Garšvai tynės tarp Akademinio choro tė, Daukaitė, Milevičiūtė da brūkštelia į Nemen ir Liaudies dainų ir šokių an lyvauja vakar prasidėjusiose činės rajono laik Pereitame „Ta dentiškas samblio. proto raštį „Lenino prie LTSR sportinės gimnastikos rybinio studento” lankstumas. Ir tik sakai’ žinutę, kur, Įdomias ir įtemptas rungty pirmenybėse, Palinkėsime ■numeryje I kurso apie pusdienį talki nesigailėdami vaiz nes laimėjo Akademinio choro jiems ir vėl būti pirmais. žurnalistas Z. Jo ninkai, žiovaudami dingų epitetų, giria nutis plačiai supa ir tingiai besirai- patys save. Z. Jo E. Juta — Tur būt, nėra pasaulyje skambėjo Vainiūno, Mokrou- vyrų rinktinė rezultatu 35:27. žindino skaityto vydami, pasirodo nutis, net 40 ka žmonių, kurie nemėgtų klau sovo, Budriūno, Kavecko dai jus su grupės po laukuose, visa savo peikų nepagailė sytis dainų ar patys nedai nos, diriguojant V kurso stu ilsiu kolūkyje. išvaizda rodyte ro jęs, siunčia didžiau nuotų, — taip pradėjo pašne dentams S. Baumanui, O. DirKalbėti apie dydami, kad vien sią korespondenci kesį apie tarybines dainas žytei, III kurso studentams darbus Z. Jonutis tik savo buvimu ją iš kolūkio „Ta Konservatorijos dėstytojas G. Tamulytei ir J. Aleksai. aeslima — nenori daro didžiulę pa rybinio studento” Spigelglazas. — Dainuojame Turėjome progos susipa veltui burnos au slaugą kolūkie- redakcijai. kai liūdna ir kai linksma, kai žinti ir su studentais vokalis šinti. O be reika čiams. Savo korespon sekasi ir kai nesiseka. tais. Visus sužavėjo tiek Mig lo! Apie darbus Z. Jo Grupė pasirodė dencijoje Kaip gi pradėjo kurtis ta lės Tarabildaitės altas, tiek ir kaip tik Ir galima Išradinga, nežiū- nutis užtikrino, kad rybinė daina? Kas buvo pir Aldonos Mikšytės sopranas. būtų labai daug rėk, kad jie pirma visa grupė dar ne mieji jos kūrėjai ir kam ji Klausytojai šiltai plojo ir so ko neįprasto suži kursiai, vieną aviną suval Liaudis noti. Bet kas gi sako „ylos maiše gys. Vien šį paža buvo ir yra reikalinga? Štai listui, IV kurso studentui Ka į šituos klausimus studentai niavai, labai gerai atlikusiam mėgsta savo dar Studentas A. Šarkis tiesio ”, bet dą jie, matyti, sąži ir išgirdo atsakymą, vieną Molčanovo „Štai žygiuoja ka bais girtis? Vertin nepaslėpsi giniai į klausimą neatsakė, ningai ir teišplldė. antradienį susirinkę Aktų sa riai”, bei Mokrousovo „Drau apie bulves juk Z. Jonučiui nieko nepasakyta, Ar nevertėtų Žur dami tik pareiškė, kad jo giliu įsigų ir draugių garbei”. lėje. kukluneįprastą tikinimu, tikroji žmonijos bulvė juk ne yla. nalistikos katedrai Viskas būtų buvę labai ge mą, apselsime be Kodėl Dėst. Spigelglazas labai rai, jei. . . (visur ir visada ši istorija prasidedanti nuo fotoIstorijos-filolo jos vagoje Ir šiai nepaslėpus? jo paslaugų aparato išradimo. ’ Negi gijos fakulteto vi įdomiai papasakojo apie plr- tas „jei”). . . jei koncerto-pamedalio pusei numasines-proletarines šnekesio būtų klausęsi dvigu Studentas (išreiškęs norą suomeninėms orga mąsias niekieno ji pati, i šviesti. dainas, kurios gimė pilietinio pasilikti nežinomu) teigė, kad ten nizacijoms iš su neprašyta, iš bai ar net trigubai daugiau kolNuvykusi į karo metais pačių kovotojų valgytų avinų žar jam bet kuriuo paros laiku ims nosį iškišus žmonių. Į Aktų salę tą vaka ūkį, I kurso žurna- pliaukšti apie šau- nų nuvyti storą gretose. Kompozitoriai dar rą buvo pakviesti visų Vil maloniausias užsiėmimas — lįstų grupė jau nų talkininkų dar- pantį ir tinkamai tuokart nežinojo, kaip kurti niaus aukštųjų mokyklų stu paskaitų praleidinėjimas. pirmojo nuo pat išvanoti šluos „tal liaudžiai, paprastiems žmo dentai, o pusė kėdžių stovėjo Tad, ryto nedviprasmiš- bą. kininkus” ir „žur nėms. Z. Levina, A. Dovyden- laisvos. KĄ JUS VEIKIATE LAIS Sumanyta — pa nalistus kai pademonstravo ”, kad jie ko, Bielyj, M. Kovalis buvo VALAIKIAIS? pažiūrą į dardaryta. 1,5 ha bul Nejaugi mūsų Universitete savo .. patys galėtų pasi pirmieji proletariškieji muzlbą: atėjusį brigadi vių buvo užkasta gėrėti Kiekvienas mūsų, bai nemėgsta dainuoti? O, šitaip savo atlikto kai. Te sau darbo vaisiais. ninką pasitinka vagose. gęs darbą, mėgsta kuo nedrįskit sakyti! Tik dauge Dėst. Spigelglazas pasako- liui, deja, vis dar artimesnis šmaikštūs jumoris kolūkiečiai kasasi nors ’ užsiimti — „pa Redaktorius S. MAKAUSKAS tų liežuviai, de antrą kartą, jei no ilsėti”. Tos poilsio rū S. Pranckūnas ja apie pagrindlnlus dplnų užsienietiškas spiegiantis džamonstruojamas stu- ri. Ims čia dabar Iš šys ir metodai yra la žanrus, apie pirmuosius mu- zas, negu tai, kas sava, arti bai skirtingi, bet visi ma ir suprantama. zlklnlus kinofilmus. įrodinėja, kad jų pamėg Konservatorijos studentai, Pasakojimas iliustruojamas be abejo, labai daug dirbo, toji sritis negali ir kitų Fizikos-matematikos fa nedominti. „Tarybinio dainomis. Koncerte dalyvavo ruošdamiesi šiam koncertui, kulteto fizikos specialy studento ” redakcija pra ir jis iš tikrųjų buvo labai tik studentai. Ir netgi dar bės III kurso studentui šo visus savo skaityto Daugiau tokių vakarų niam choro-dirigavimo fakul geras. VYTAUTUI JANEIKAI, jus, kurie yra įsitikinę, ir būtinai daugiau lankytojų mirus jo tėvui, reiškia teto studentų chorui dirigavo juose! jog jie naudingiausiai me gilią užuojautą. ir Įdomiausiai moka patys choristai. Labai gerai K. Galinaltė IRKUTSKAS Kurso draugai praleisti laisvalaikius, Irkutsko Universiteto Istorijos-filologijos fakulteto stu pamokyti ir kitus. dentai sistematiškai tyrinėja Irkutsko srities dialektus. Jau Redakcijos darbuoto 1920 m. buvo organizuota eilė dialektologinių ir tautosakiSpūsties nebėra jai asmeniškai jau krei aių-etnografinių ekskursijų, parašyta nemaža darbų. Nuo to pėsi į visą eilę draugų, SPORTO KLUBO laiko dialektologinės medžiagos ir tautosakos rinkimas ne Prie Centrinių Rūmų kasos prašydami pasisakyti NARIŲ DĖMESIUI nutrūko. Šiuo metu Universiteto docentas G. B. Tropinas, langelio, kur šiandieną išmo Nuo ateinančio pirmadie šiuo klausimu. remdamasis Irkutsko srityje surinkta dialektologine me kamos stipendijos, tylu, ramu. S. m. lapkričio 14 dieną nio kiekvieną dieną 18— džiaga, rašo disertaciją daktaro laipsniui gauti. Sibiro tar Grupių seniūnai nepatenkin (penktadienį), 18 vai. IFF 34 20 vai. bus keičiami USK mes tyrinėja dėstytojai M. L. Apytlunianas, H. A. Borla- tais veidais ima „stipkę” vi auditorijoje įvyks Universite narių bilietai. kovas, B. M. Nosova. Daugiau ar mažiau naujų iki šiol sai grupei. Užtat studentai to kraštotyros mokslinio bū dar nežinomų kalbos mokslo faktų rasi dešimtyse Univer džiaugias: naujas Rektoriaus siteto studentų kursinių ir mokslinių darbų. įsakymas įvedė visų taip il relio narių susirinkimas, ku dentas A. Stravinskas pada DĖMESIO! gai lauktą tvarką. Nebereikia riame architektas A. Pilypai- rys pranešimą apie dabartinę RYGA KULTŪROS KLUBAS visą dieną stumdytis prie ka tis papasakos apie architektū LTSR kultūros paminklų būk Rygos Valstybinio Universiteto filologijos katedros dar SKELBIA: buotojai apsvarstė N. Chruščiovo pasiūlymus „Dėl mokyklos sos, lieka laiko nueiti ir į pa rinius orderius (tai bus pir lę. Kviečiame gausiai dalyvau paskaita iš ciklo „Archi moji SĮ ŠEŠTADIENĮ, 19 vai. ryšio su gyvenimu sustiprinimo”. Profesoriai ir dėstytojai skaitas. Esant tokioms sąly Čiurlionio Aktų salėje orga drg. d'rg. Karpovič, Plesuma, Vedins, Kalnins ir kiti pritarė goms, malonu laukti sekančios tektūros istorijos klausimai”) ti susirinkime. nizuojamas susitikimas su ra tam, kad aukštosiose mokyklose mokslą reikia glaudžiau riš stipendijos. Būrelio valdyba ir istorijos specialybės stušytojais, valstybinių premijų ti su gamyba. laureatais V. Mykolaičiu-Putlnu, J. Simonaityte, J. Baltu KAUNAS šiu, Ed. Mieželaičiu ir J. Mar Valstybiniame Medicinos institute įvyko pirmoji SMD cinkevičium. konferencija. Be šeimininkų, joje dalyvavo Minsko, Rygos, Įžanginį pranešimą skaitoVilniaus, Tartu, Odesos ir Varšuvos aukštųjų medicinos mo kyklų SMD delegacijos. Konferencijos metu buvo perskaity filologijos mokslų kandidatas ta visa eilė pranešimų, liečiančių aktualiausias medicinos J. Kostkevičiūtė. problemas, aptarti būdai, kaip geriausia sutvarkyti stu dentų mokslinės draugijos ir jos būrelių veiklą. Veikė pla ti LTSR medicininės literatūros ir SMD paroda. Konferen PIRMADIENĮ, lapkričio cijoje dalyvavusių institutų SMD pirmininkai nutarė II Pa 17 d„ Politinių ir mokslinių baltijo ir Baltarusijos studentų-medikų mokslinę konferen žinių skleidimo draugijos pa ciją organizuoti Tartu mieste. talpose doc. J. Jurginis skai •«* tys paskaitą „Vilnius — Ta Žemės ūkio akademijos studentai savo parke šį rude rybų valdžios Lietuvoje cent nį pasodino apie 3000 įvairių medžių. Be to, būsimieji ras 1918—1919 m. m.”. miškininkai paruošė daug medžiagos pavasario darbams. Pradžia 19 vai. Įėjimas ne Užveisti savi medelynai. mokamas.
T
IT VĖL FIZIKA-MATEMATIKA!
BULVĖS VAGOJ NEPASLĖPSI I
Daugiau dainos mylėtojų
PAS
krašto-
tyrininkLis
* .
Veterinarijos akademijos literatų būrelis nutarė po Nau jų Metų suruošti aukštųjų mokyklų literatūrinį vakarą, arti miausiu metu paruošti literatūrinį puslapį „Kauno tiesai”, organizuoti akademijoje radijo valandėles. VILNIUS Pedagoginiame institute įvyko kraštotyros būrelio stei giamasis susirinkimas. Apie Universiteto kraštotyrininkų veiklą papasakojo susirinkime dalyvavęs drg. Stravinskas. Pedagoginio instituto ir mūsų kraštotyrininkai bendradar biaus ir toliau.
LV 12380
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
Tą patį pirmadienio vaka rą, 19 vai. 30 min. Vilniaus įgulos Karininkų namuose įvyks sostinės studentijos su sitikimas, skirtas tarptauti nei studentų dienai pažymėti. Po Iškilmingosios dalies bus visų Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų koncertas. Užs. Nr. 1825