|
1 f” X
i- $
X O
X
»f
/ Ii > r
£ X »
\
i
;<
V
ŠIAME NUMERYJE
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
M *V
žf
’v-
/.■>’
•■' H- ■' ■ t
SKAITYKITE.
Apie VIII VVU komjaunimo konferenciją Stud. S. Razmos straipsnį apie Tarptautinę studentą sąjungą M. Gavėnaitės įspūdžius iš susitikimo su rašytojais laureatais Apie numizmatiką
NTU V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
2 3 3 4
psl. psl. psL psl.
„Skamba studentu daina pe
jęs vyras tą vakarą atrodė vienodai jauni, linksmi. kad Baltoji salė praplaNr. 29 (307) 1958 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis Kaina 20 kap. tėjoRodos, nenutrūkstamu sriautu ir pavieniui, ir būreliais traukia jaunimas, o vietos vis dar už tenka. „Retai kada čia susirenka Mažutė įvairiaspalvė juostelė tiek daug ir tokių linksmų žmo su žalia rūtų šakele — taip bu nių”, — sako tvarkdariai. Ir jų vo papuoštas kiekvienas, kas tiesa pirmadienio vakare atsilankė i Nuobcdžiaut susirinkusiems Tarptautinės studentų dienos mi nebuvo kada. Svajingi valso gar nėjimą, vykusį puikioje Karinin sai greit daro savo: net ir dikų namų Baltojoje salėje. Ir džiausiems flegmatikams kojos jaunutis studenčiukas su tokia pačios nejučiom ima kilnotis ir pat Jaunute drauguže, ir žilstelėjie bematant atsiduria bendrame „TARYBINIO STUDENTO” REDAKCIJA SUORGANI sukūry. Įdomu ne tik šokti, bet ZAVO REIDĄ, KURIO TIKSLAS — PATIKRINTI, KAIP ir stebėti valsą, už kurį geriau PRAEINA SEMINARAI ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FA siai sušokusių porai skirtas pri zas. Štai iš visos šokančių ma KULTETE. ŽEMIAU SPAUSDINAME REIDO MEDŽIA sės belieka vos viena pora. Tai GĄ. filologas Vaitkus su savo part S. mėn. 12 d. mes dalyva jokių aštresnių klausimų, gin nere gamtininke Zizaite. Vienin drq. Šepečio prisiminimų iš tų lutes, nesvarbu, kad Jų autorius, gu žiuri komisijos nutarimu dienų, kai nuoširdūs rankų pa gal būt, mažai kam žlnc poevom TSKP istorijos seminare čų. jiems ir paskiriamas prizas... spaudimai suartino rusą ir pran pas II kurso istorikus. Semi Iš mūsų aplankytų seminarų mažutis žaisliukas, Bet pirmai cūzą, lietuvi ir Juodosios Afri naras prasidėjo įtartina tyla tik dialektinio materializmo pradžiai ir to užtenka. kos atstovą. — pernelyg susikaupę istori seminaras pas IV kurso sve„Skamba studentų daina per Vienur šokama, kitur užsi kai „svarstė” dėstytojo pasiū timkalbius praėjo gyviau; ir mezga pokalbiai. Nedidelės gru pasaulį”, — salės skliautais nu pelės pačių {įvairiausių specialy aidi pažįstama melodija .. lymą pasisakyti savo noru, be klausimų atsirado, ir pasisa bių studentų karštai ir nuošir Po oficialiosios dalies praside kvietimo. kančiųjų nuomonė apie nagri džiai pasakoja vieni kitiems įspū studentų estra Ir tik atsistojus Grlgaravi- nėjamą dalyką jautėsi (tai dar džius, dalijasi prisiminimais. da „Jungtinės Sunku jų tarpe išskirti svečius dos” koncertas. Visus numerius, čiūtel tyla pertraukiama, pasi nereiškia, kad šiame seminare kurie čia buvo atlikti, sunku su iš Leningrado, Talino ir Grodno, girsta vieningas vienuolikos visi studentai buvo pasiruošę). kurie vilniečių pakviesti atvyko minėti. Tik ilgi ir audringi plo pasakė, kad stu dalyvaujančių seminare atodū pas mus, kad drauge atšvęstų jimai aiškiai Norisi pabrėžti žodį ,,nuo dentija pirmoji ne tik moksle, T^rptaųljjrĮg_studenty_. dieną... sis, sušlama vadovėlių ir monė”. Nuomonės, pačių stu bet ir meninėj saviveikloj. Žiūrovų salė pilnutėlė. Tylu. konspektų lapai, per suolus dentų nuomonės nepaprastai Kam nesisekė šokiuose, tas Visi klauso buvusios mūsų Uni nubanguoja šnabždesys — šis trūksta seminarų metu. Štai bandė žaidimuose, versiteto auklėtinės, II Pasaulinio savo laimę kurių čia buvo klausimas, galima sakyti, lai vėl galima grįžti pas II kurso studentų kongreso Prahoje daly atrakcionuose, vės drg. Treinienės pasakojimo apstu. Surengtame šachmatų žai mingai prastumtas. Grigaravl- istorikus. Dėkingi klausimai apie kongreso darbą, VI Pasau bo turnyre atsirado tiek daly čiūtė ilgokai pagal Lenino vei komunistų partijos strategija linio jaunimo festivalio dalyvio vių, kad neužteko nei lentų, nei fiųūrų. O štai šiam muzikantui kalus aiškina apie Komunistų ir taktika, Komunistų partijos (žiūr. nuotr.), atrodo, lengviau partijos strategiją ir taktiką... dalyvavimas profsąjungose, sunkiausią natą Išpūsti, negu O perėjus prie antro klausi buržuaziniuose parlamentuose, užmesti lankelį pajacui ant no sies. .. mo jau nebuvo nė vienos mer — o pasisakiusieji pakartojo Iki gilios nakties negeso švie ginos, kuri būtų panorusi ki tik tai, ką sakė Leninas, ką salėje... — Tik svajonės, je yra atspausdinti rašo, kaip jaudino sosVėlBaltojoje tas „gelbėti” — savanorių kitas žymus politinis veikė sukasi poros laimingos — neatsirado. Tik dėstytojai iš jas sakė, kaip toje knygoje pa romantika., mėgsta E. Kubillūnaitės ir si, laukdama pir Tai džiaugias jaunystė žvali. tas. Svarbu tai, kad čia — di šaukus, šį klausimą vargais rašyta, kaip kitoje knygoje gražbylystę, — ra- I. Misevičiaus at mų klijentų, ir pa Studentiškos dainos, delė tiesa. negalais išaiškina Sinkevi parašyta ir. .. viskas. O kur šo Klaipėdos kli- sakymai į sveiki čiom pirmom die studentiškas Juokas — R. BARYSAITĖ nimus. niklnės ligoninės nom galvojo, kad Tai mūsų draugystė stipri... čius. Tas pats ir trečiu klau pačių studentų pažiūra į tuos A ŠARKIS Nesvarbu kas sukūrė šias eiA. žemaičio ir L. Ruiko nuotr. Abu gydytojai štai ateis ligonis, gydytoja E. Kubisimu, ir ketvirtu.
LAIKAS PAKALBĖTI APIE SEMINARUS
Darbo kalba trumpa
Dalykas aiškus — II kurso istorikai į seminarą atėjo ne pasiruošę. Tokio pobūdžio seminaras šioje grupėje ne vienintelis. Ką ten „šioje grupėje” — ir pas lituanistus, ir pas rasis tus, ir pas bibliotekininkus — geras trečdalis fakultete pra vedamų seminarų praeina ne patenkinamai. Dauguma studentų į semi narus ateina nepasiruošę aroa seminaro medžiagą „permetę viena akimi”. Tai ką, gal studentai per daug apkrauti paskaitomis, se minarais, gal nesuspėja tinka mai pasiruošti? Laiko užten ka, paskaitos retai kada uži ma daugiau kaip 6 valandas į dieną. Žinoma, esmė ne lai ko trūkume. Esmė tame, kad daugelis studentų nesidomi po litinės ekonomijos, TSKP is torijos ir kitų visuomeninių disciplinų seminarais. Semi narams neretai ruošiamasi tik todėl, kad išvengus nemalonu mų; „Gali kartais paklausti, o aš jau tris kartus susimovlau”. Daugumas studentų ruošiasi seminarams tik todėl, kad gali paklausti, o ne todėl kad domėtųsi tuo dalyku, kad stengtųsi daugiau sužinoti, praplėsti savo akiratį. Dėl to dažnai per seminarus neiškyla
klausimus, kur ryšys su da bartiniu gyvenimu? Ir štai iškyla klausimas — o ką veikia komjaunimo orga nizacijos grupėse, kaip jos reaguoja į tokią gręsiančią pa sidaryti skandalinga padėtį? Ar svarsto susirinkimuose pa siruošimo seminarams klausi mą, ar kaip nors stengiasi pa veikti didžiausius apsileidėlius ir tinginius? Viena kita. Vie na — kita — iš 35 akademi nių grupių Istorijos-filologijos fakultete! O štai IV kurso is torikai, konkrečiai — fakulte to biuro narys J. Vidūnas — stengiasi net nuslėpti padėtį grupėje, kai mes ,,užčiupome” istorikus, nepasiruošusius po litinės ekonomijos seminarui. Vidūnas stengėsi sueiti su mu mis . į kompromisus, kviesda mas ateiti kitą sykį, tada, ka da jie pasiruoš. . . Taip, komjaunimo organiza cijos, dalinai ir fakulteto kom jaunimo biuras kalčiausi dėl nepatenkinamai praeinančių seminarų. Dalis kaltės tenka visuomeninių disciplinų dėsty to jams-seminarų vadovams. Kai kurie jų nesugeba sudo minti studentus savo dėstomu dalyku, nesugeba priversti juos pačius samprotauti, rišti studijuojamų dalykų su gyve nimu.
dėkoja dėstytojams už sunkų ir didelį darbą, kurį Jie įde da ruošdami būsimus medikus gyvenimul. Gydytojas Misevičius pasakoja, kaip pradžioje sun ku buvo suprasti žemaitišką šnektą, kartais reikėdavo ir vertėjo, kad išverstų tokius žo džius, kaip „pumpena”, „trumpa dvasia”, „prūtukas plauna’
ir ji nežinos, kas jam, negalės padė ti. Tačiau atrodo, kad visa tai buvo seniai. — Kai daug li gonių, nėr kada galvoti apie nepa sitikėjimą ir bai mę, — baigia ji. Taip, nelengva pasiekti ligonio pasitikėjimą, tačiau jautri mediko šir dis ir žinios, įgy tos Universitete, — nuolatiniai jo pagalbininkai.
Konferencijos delegatai Išrinko naują komjaunimo komitetą dviems metams. Komiteto nariai pareigomis pasiskirstė sekančiai: Sekretorius — J. Bielinis. Pavad. organizaciniam darbui — B. Merčaltis. Pavad. politiniam darbui — J. Stepšys. Pavad. moksliniam darbui — P. Frldbergas. Sefavimo sektoriaus vadovas — C. Ladukas. Sieninės spaudos ir platinimo sek. vadovas — G. Urmonaitė. Buities sek. vadovas — M. Sapagovas. Stabo viršininkas — J. Pliugžma. Sporto ir LDAALR sek. vadovas — R. Pliuškevičius. Įskaitos vedėjas — M. Aleliūnas. IFF komjaunimo biuro sekretorius — A. Daunoravičius.
priversti ieško Eksperanto kalbos būrelyje < ti darbo.. Užsukus stu Prieš metus prie Universi dentų bibliote- teto SMD pradėjo veikti Es kon matosi, peranto kalbos būrelis. Šia kad studentai kalba domėjosi daug studen prie knygų sė tų. Buvo organizuoti kursai di ne vien se pradedantiems, užsiprenume „Nuntempa sijos laikotar ruoti žurnalai Bulgario” (Šiuolaikinė Bul piu. Studentai, garijai, „Paco” (Talka), „Po baigę aukštą lo esperantisto”, (Lenkija), sias mokyklas, „Nica literatūra rėmo” (Pran nėra paskiria cūzija) ir kt. kalbos įsisavini mi į darbą, o masEsperanto įgalina narius kiekvienas iš susirašinėti su būrelio kitų šalių stu jų savo nuožiū dentais. Taip Račkaitis (IFF), ra pats saū Vaičiulionis (GMF), Gliaudfeieško darbo, nis (TMF) ir kiti susirašinėja Nors ir mažai, su Bulgarijos, Lenkijos, Če tačiau vis dėl koslovakijos, JAV ir kitų to teko pakal kraštų studentais. Sis susira bėti su kai ku šinėjimas suteikia ne tik dau riais iš studen giau žinių, bet kartu padeda V k. studentas komunistas Trakymas aiškir,. trečiakursėms žurnalistėms tų, sužinoti jų stiprinti tarpusavio draugys Virpšaitei, Jurevičiūtei ir Garunkštytei neseniai paskelbtą spau septynmedžiaugsmus bei tę, suteikiant mūsų draugams Kalbant apie studentus, ten-, čio plano kontrolinių skaičių projektą. rūpesčius, pa užsienyje teisingas žinias ka pažymėti, kad daugumas sidalinti kai apie tarybinių studentų gy iš jų yra vyresnio amžiaus. praneša, kad artėja vasara, na iš priemonių, kurios pagal kuriomis mintimis iš studentų venimą. Kaip kiekvienoje šalyje taip ir Galima pajausti ba yra iš studento išgaunamas gyvenimo. Suomijoje studentai turi daug kad reikalinga ją sutikti. ŠIANDIEN mokestis už kambarį. Mat, nepasitenkinimo nuotaikų dėl papročių ir tradicijų. Visi stu Reikėtų pažymėti, kad stu kiekvienas, nesumokėjęs už to, kad Suomijos aukštosiose Šiandien Čiurlionio Aktų salėje dentai dėvi baltas kepuraites, dentai, gavę bendrabučius, kambarį, praranda teisę pasi mokyklose studijuoja daug už įvyks draugiškas susitikimas su kurias nešioja tik vasarą. Ke kiekvienam kambary gyvena naudoti telefonu. Todėl nori sieniečių. Tai labai pasunkina Čekoslovakijos sportininkais. puraičių įteikimas pirmųjų po vieną arba po du. Tokiu nenori prisieina apsimokėti. suomiui jaunuoliui ar mergi Po to koncertuos mūsų an samblis. kursų studentams vyksta la būdu jiems sudarytos gana ge minėtas faktas nepasiro nai patekti į aukštąją mokyk bai iškilmingai miesto aikštė ros sąlygos studijuoti. Kiek Kad lą. nepagrįstas, kaip nu Šiandien (lapkričio 20 d.) je. Helsinkio Politechnikos viename bendrabučio kamba dytų norėtųsi pažymėti, Centrinių rūmų 33 auditori rodė bendrabučio vadovai, kadBaigiant instituto studentai turi papra ryje yra telefonas, kuris čia kiekvienas beveik kiekvienas, su ku studentas per dieną riuo teko kalbėti, labai pagei joje įvyks esperanto kalbos tį kiekvienais metais, kai iš turi, kaip mums pareiškė telefonu pasinaudoja būrelio susirinkimas. Kviečia iki 40 Suomių įlankos išeina ledai, bendrabučio vadovybė, dvejo kartų. dauja aplankyti Tarybų Są me dalyvauti visus studentus, laivais atplaukti į uostą, pą paskirtį. Visų pirma jis jungą susipažinti su studentų besidominčius tarptautine Čia jų laukia miesto gy- tarnauja kaipo pasikalbėjimo Nemažai studentų, norėdami gyvenimu. L. BUTKEVIČIUS kalba. ventojal, kuriems studentai priemonė, o antra — yra vie- patys užtikrinti pragyvenimą, EMF vyr. dėstytojas Būrelio valdyba
PAS SUOMIJOS STUDENTUS Turistinės kelionės l Suomi ją metu man teko susitikti ir su suomių studentais. Jų Suo mijoje yra apie 20 tūkstančių, tame skaičiuje vien Helsinky je — apie 10 tūkstančių. Ten ka pažymėti, kad mokytis aukštojoje mokykloje yra la bai sunku. Studentų tėvai tu ri būti gerai apmokami darbi ninkai arba tarnautojai. Pagal Suomijoje galiojančius įstaty mus studentai per metus už mokslą moka apie 6 tūkstan čius markių. Jei studentas gy vena bendrabutyje, tai jis vien už kambarį kas mėnesį išmoka virš 6 tūkstančių markių.
Kokia liūnaitė. proga ir kam ji rašo? Komjaunimo ke turiasdešimtmečio proga MMF stu dentai nusiuntė laiškus keletą! geriaušių komjaunuoitų aktyvistų ir visuomeninlnkų, kurle jau bajgė Universitetą. Tokį ----laišką gavo ir I. Misevičius, Skuodo rajoninės ligoninės gydytojas, „Tarybinto mediko” pas kutiniame numery-
VIII VVU KOMJAUNIMO KONFERENCIJA
VIII
komjaunimo konferencijos Darbo prezidiumas.
Sekmadienį Aktų salėje Įvyko VIII komjaunimo konferencija. Sekretorius J. Bielinis ataskaitiniame pranešime plačiai Išnagrinėjo visą komjaunimo organizacijos darbą. Per praėjusį ataskaitinį laikotarpį Uni versiteto komjaunimo organizacija idėjiškai sustiprėjo ir užsigrūdino, pasiekė didelių laimėjimų politiniame-auklėjamajame darbe. IFF komjaunimo organizacija už kultūros namų statybą Daugų rajone apdovanota LLKJS CK Garbės raštu. Tai pirmas įvykis Unlversi teto komjaunimo organizacijos istorijoje ir iš viso Lie tuvos aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų gyvenime. O Vilniaus miesto Komjaunimo komiteto biuro nutarimu iš š. m. spalio mėn. 28 d. Universiteto komjaunimo organizacijai už pasiektus laimėjimus auklė jamajame darbe ir aktyvų dalyvavimą visuomeniškai naudingame darbe įteikta Vilniaus miesto komjaunimo organizacijos Raudonoji vėliava. „Galima drąsiai pasakyti, — sako J. Bielinis, — kad 1957—1958 metų ataskaitinis laikotarpis mūsų komjaunimo organizacijos darbo gyvenime — tai didelių sunkumų, ieškojimų ir persilaužimo metai visame politiniame-ideologiniame komjaunimo organizacijos darbe”. Salia politinio ankėjamojo darbo drg. Bielinis pranešime plačiai palietė mokymo, mokslinį, kultūrinį ir buitinį darbą Ir kitus svarbius klausimus.
Kas svarbiausia mums Šių metų Universiteto komjaunimo organizacijos konferencija mokymosi klau simo užakcentavimu skyrėsi nuo pernykštės. Kas bekalbė tų — Rektorius, studentai, dėstytojai — visi užkliūdavo už šių klausimų: kaip page rinti mokslinį darbą, kaip iš gyvendinti įsiskolinimus, ką daryti, kad studentai, baigę Universitetą, būtų gerais spe cialistais. „Mes norim, kad studijų metai mums duotų kiek galint daugiau žinių, mes norim pajusti, kaip au gam", — tokios konferenci jos metu kalbėjusių studentų mintys. Energijos, sistemingumo darbe. Susirūpinę delegatai kalbė jo apie SMD veiklą. Sustin gusi ji pas mus, negyva. Gal ką ir trauktų ši veiklos sri tis, gal kas duotų ir labai vertingų minčių, bet SMD valdyba nesuburia tokių žmo nių, nemoka įtraukti jų į draugijos veiklą.
„Niekam nei šilta, nei šalta, kad gabus studentas nedirba mokslinio darbo”, — padarė priekaištą Rektorius. Teisingas priekaištas, liečiąs visas komjaunimo organizaci jas, kuriose mokymosi klausi mas paskutinėj vietoj. Tokių žmonių, kurie moks linio darbo dėka įsigilintų į studijuojamą dalyką, labai nedaug, todėl neišspręstas iki šiol ir mokslinių darbuo tojų kadrų klausimas. Sunku kalbėti apie moksli nį darbą, kai nemaža dalis studentų vis dar niekaip neišslkapsto iš įsiskolinimų. Ne sugebėjimas sistemingai dirbti atveda iki valstybinių egzaminų neišlaikymo. Griež tą žodį pasakė konferencijos delegatai tiems, kurie dėl sa vo tinginio ir nerangumo pravirtę per valstybinius egza minus, tuo pačiu apvagia valstybę, liaudį, darydami gė dą Universitetui.
Delegatai CIUCELIS, FMF: — Reikia labiau domėtis kolonijomis. Mūsų fakulte tas Per praėjusius metus še favo nepilnamečius nusikaltė lius: padėjo jiems mokytis, organizuoti šoklų ratelius, rūpinosi kolonistų buitimi. Kodėl to nedaro filologai?
ANDRIJAUSKAS, IFF: — Vasaros darbų stovyk los padeda mūsų studentams ne vien fiziškai sustiprėti, bet ir pajusti kolektyvo drau giškumą, padeda brandinti politines pažiūras. Siūlau,
/tuWntm£
siūlo
lovjovas. Vien seminarai ir dėstytojų stengimasis įkalti 1 mums į galvas marksizmo Ar visada sugebi, studen- teiginius nesuteiks visapusište, ideologiniame ginče išei- ko išsilavinimo. Gyvenimą ti nugalėtoju? Ne, nevisada. reikia studijuoti patiems, akDėl politinlo-ideologinio stu- tyviai dalyvauti jame. Reikia dentų nepasiruošimo daug būti visuomenininku — tada kas kaltino visuomeninių dis- gyvenime nesusipainiosi! ciplinų dėstytojus. O kur Konferencijos metu kalbėstudentu savarankiškas stud'i- Ję studentai Batūra, Glušakojavimas? Ar daugelis iš mū- vas, Salyklytė tarsi išreiškė sų skaito „Komunistą”, ar visų studentų mintis — mavisi reguliariai seka spaudą? žiau silpnų vietų mūsų ideo„Negali studentas būti lėle loglniame-politiniame išsilavistikllnėmis akimis, kuri ne- nime, daugiau dėmesio spe mato to, kas dedasi aplin- cialybės ir bendro lavinimosi kul”, — pastebėjo dėst. So- disciplinoms. Būkime tvirtais ir neįveikiamais
•O sportas? Konferencijos delegatai nagrinėjo Įvairius klausimus, bet sportas Ir turizmas taip ir liko pamiršti. Keista, kad konferencijoj nedalyvavo nei vienas Kūno kultūros ir fizinio lavinimo katedros dėstytojas, nebuvo ir Sporto bei turizmo klubo vadovų. Matyt, jie pamiršo kad fizinė
kultūra ir sportas taip pat yra komunistinio auklėjimo dalis. O pakalbėti tikrai butų buvę apie ką. Juk neveltui ir ne be rimto pagrindo konferencijos priimtame nutarime daug vietos skiriama sporto klausimams, jo masiškumul.
VVU Komjaunimo konferencija nutarė:
kad kiekvienas sveikas Uni versiteto studentas atostogų metu dvi savaites padirbėtų vasaros darbų stovyklose. BAGINSKAS, TMF: — Daroma klaidų, išlei džiant studentus į Kazachsta 1. Įpareigoti Komjaunimo komitetą, fakultetų komjau ną. Talkininkai turi būti geri studentai, aktyvūs ir sąžinin nimo biurus ir pirmines komjaunimo organizacijas pagrin gi komjaunuoliai! Į Kazach diniu savo darbo baru laikyti mokymo ir mokslinį darbą. staną reiktų leisti važiuoti tik Su komjaunuolišku principingumu ir entuziazmu padėti su fakultetų komjaunimo biu Rektoriui, partinei organizacijai ir dekanatams ruošti aukš tai kvalifikuotus ir politiškai išsilavinusius specialistus: rų rekomendacijomis. a) ypatingą dėmesį skirti visuomeninių mokslų studija SALYKLYTĖ, MMF; vimui, giliam marksistinės-lenininės teorijos įsisavinimui; BATŪRA, IFF: b) daugiau padėti rektoratui ir dekanatams mokymo ir — Pirminės komjaunimo mokslinio darbo gerinimo bei naujų formų ieškojimo klau organizacijos turėtų paskatin simais; ti savo narius dirbti mokslinį cjįpareigoti fakultetų biurus reikalauti iš kiekvieno blo darbą. SMD vadovai turėtų gai besimokančio komjaunuolio atsiskaityti prieš organiza daugiau bendrauti ir kalbėti ciją: su studentais ir dėstytojais. d) fakultetuose organizuoti konkursus „Geriausia kom Tai pagyvintų SMD veiklą. jaunimo organizacija fakultete". Konkursų sąlygose užak
centuoti mokymo ir mokslinį darbą. Geriausią fakulteto komjaunimo organizaciją apdovanoti pereinamąja garbės knyga; e) prie fakultetų komjaunimo biurų, akademinių sekto rių sudaryti komisijas, kurios atstovai domėtųsi studentų akademine drausme ir mokymusi, koordinuotų dekanatų, partinės organizacijos ir komjaunimo akademinį darbą; f) įpareigoti Universiteto komjaunimo komitetą padėti SMD susitvarkyti organizaciniai, organizuoti fakultetų SMD darbo konkursus. 2. Įpareigoti komjaunimo komitetą, fakultetų komjauni mo biurus ir pirmines komjaunimo organizacijas toliau ge rinti politinį-aišklnamąjį darbą, ieškoti naujų šio darbo formų bei metodų: a) visokeriopai stiprinti pirmines komjaunimo organiza cijas, skatinti jų iniciatyvą ir saviveikliškumą; b) viena iš pagrindinių politinio-auklėjamojo darbo for mų laikyti komjaunimo susirinkimus, įpareigoti komjauni mo komitetą kontroliuoti komjaunimo susirinkimų paruoši mo eigą; c) dar labiau propaguoti lietuvių liaudies revoliucines tradicijas studentų tarpe; d) organizuoti susitikimus su broliškų respublikų ir už sienio šalių studentais, rašytojais, politiniais, kultūros ir meno veikėjais, o taip pat mūsų Universiteto studentų išvy kas į kltas respublikas tikslu propaguoti tautų draugystės bei internacionalizmo idėjas; e) užtikrinti fakultetuose ir Čiurlionio aktų salėje veda mų vakarų kryptingumą ir įdomumą: f) kantriai auklėti nekomjaunuolius ir geriausius iš Jų priimti Į VLKJS; g) įpareigoti kiekvieną fiziškai sveiką studentą vasaros atostogų metu 2 savaites padirbėti visuomeniškai naudin game darbe, darbų stovyklas gerai aprūpinti kultūriniu ir medicininiu atžvilgiais; h) įpareigoti spaudoš sektorių pagerinti spaudos plati nimo ir ypatingai spaudos pristatymo darbą. Už spaudos pristatymą uždėti atsakomybę spaudos sektoriui ir bendra bučių taryboms. Pasiekti, kad kiekvienas studentas skaitytų laikraščius, sektų vidaus ir užsienio politinį gyvenimą, ge rinti sieninės spaudos kokybę ir kovingumą. 3. Įpareigoti komjaunimo komitetą ir fakultetų kom jaunimo biurus bei pirmines komjaunimo organizacijas ge rinti moksllnę-ateistinę propagandą. 4. Įpareigoti komjaunimo komitetą vadovauti visiems saviveiklos kolektyvams, rekomenduoti Jiems palaikyti ry šius su Lietuvos darbo žmonėmis, daugiau populiarinti ta rybinę lietuvišką dainą, organizuoti koncertus vasaros dar bų stovyklų vietovėse. 5. Pareikalauti iš komjaunimo komiteto, fakulteto kom jaunimo biurų ir pirminių komjaunimo organizacijų negai lestingai kovoti su visuomeninės tvarkos pažeidėjais, ne kultūringo elgesio faktais, girtuokliavimu. Tam tikslui to liau plėsti komjaunimo štabą, įtraukiant į jį autoritetin giausius ir princlpingiausius komjaunuolius: a) pavesti štabui be visų iki šiol jo atliekamų funkcijų kovoti su miesčioniškumu; b) prie Universiteto komjaunimo komiteto įsteigti stu dento garbės teismą. 6. Įpareigoti Komjaunimo komitetą, fakultetų komjau nimo biurus, komjaunimo štabą ir visus komjaunuolius rū pintis buities reikalais, nedaleisti netvarkos bendrabučiuose, ypatingai sustiprinti buitinę kontrolę prieš išvykstant stu dentams iš bendrabučių. 7. Pasiūlyti „Tarybinio studento” redakcijai plačiau, giliau ir dalykišklau nušviesti komjaunimo gyvenimo klau simus. 8. Sustiprinti komjaunimo organizacijos įtaką fizinės kultūros ir sporto, LDAALR organizacijoms. 9. Įpareigoti komjaunimo komitetą pastoviai mokyti ak tyvą, organizuoti pasikeitimą delegacijomis su kitomis res publikomis ir net sąjungos aukštosiomis mokyklomis, ruoš ti teorinius seminarus komjaunimo darbo, einamos politi kos ir kitais klausimais. . 10. Glaudžiai‘bendradarbiauti su profsąjungine organi zacija, veikiant per ją ir studentus nekomjaunuolius, ge rinti studentų materialines, kultūrines ir buitines sąlygas.
Jau beveik dvidešimt metų praėjo nuo tų įvykių Cekosiova kljoje. kurie sukrėtė visą pasau lį, ypač jaunimą. 1939 metų lap kričio 16—17 dienomis Čekoslo vakijos liaudies sūnus — Prahos studentai išėjo i protesto prieš fašizmą demonstraciją. Jie pa rodė visam pasauliui, kad jauni mas, studentija niekad nesutiks būti pražūtingo fašizmo vergais, kad studentai paaukos visas sa vo Jaunystės Jėgas kovai už laisvę, už demokratiją ir progre są. Fašistai su Cekoslovakų stu dentais susidorojo savo įprastu metodu — žudynėm: šimtams studentų atėmė gyvybę fašistų kulkos .Tačiau fašistai apsiriko, galvodami, kad tokie jų nežmo giški darbai Išgąsdins pasaulio Jaunimą, kad palauš antifašisti nį Judėjimą. Tai patvirtina ant rojo pasaulinio karo eiga ir pasėkmės, atnešuslos triuškinan tį krachą fašizmui. Brangiai kai navo pasaulio Jaunimui ir stu dentijai šis karas, milijonus Jau nų žmonių gyvybių pareikalavo kova už tautų laisvę ir nepri klausomybę, kova prieš fašistinę vergovę. Štai kodėl tuoj pat po pasau linio karo visa žmonija susirū pino, kad niekad nepasikartotų praūžę balsūs įvykiai, kad nie kad ir niekur nebegalėtų pakel ti gaivos fašizmas. Už šį bendrą ir šventą viso pasaulio darbo žmonių reikalą pakėlė savo ga lingą, jaunatvišką balsą ir dau giamilijoninė pasaulio studentija. Dar tuo metu, kai Europoje ne buvo išsisklaidę karo dūmai, 1945 metų lapkrityje susirinko Londone viso pasaulio studentaiatstovai į Tarptautinę studentų konferenciją. Si konferencija mūsų planetos studentų vardu pareiškė, kad Jie pasiryžę padė ti visas Jėgas kovai už šventą žmonijos reikalą — laisvę, tai ką, už galutinį fašizmo pėdsakų sunaikinimą. Londono konferen cijoje buvo nutarta Įsteigti pa saulinę studentų organizaciją, kuri suvienytų viso pasaulio stu dentiją bendriems veiksmams, ir išrinktas tarptautinis paruošia masis Komitetas šiam studentų susivienijimui organizuoti.
1946 metų rugpiūtyje paruo šiamojo komiteto sušauktas pa saulinis studentų kongresas Pra hoje įsteigė tarptautinę studen tų sąjungą (TSS) ir patvirtino Jos Įstatus. TSS Jungia visas de mokratines pasaulio studentų jėgas, kovojančias už progresą, ir remia savo veiklą SNO prin cipais. TSS įstatuose yra pasaky ta, Jog šios organizacijos tikslas yra kovoti už visų šalių Jauni mo teises Į mokslą, nepriklauso mai nuo tautybės, rasės, lyties ir socialinės padėties. TSS skiepi ja pagarbą kiekvienos tautos kultūrai, laisvei ir demokratijai. TSS remia kolonojlnlų, pusiau kolonijinių ir priklausomų šalie studentus Jų kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. ekonomiką, padeda studijuojant. Tarptautinė studentų sąjunga
TSS savo veiklą vysto įvairiomis for momis. Tam tikrais laikotarpia's yra šaukiami bendri ir specialūs tarptautiniai studentų kongre sai. kuriuose svarstomi aktualūs politlniai-ekonominial studentų gyvenimo klausimai. Neseniai Kinijos Liaudies res publikos sostinėje Pekine įvyko V Pasaulinis studentų kongresas. Sis kongresas pakėlė griežtą pro testo balsą prieš naujo karo or ganizatorius, ragino visų valsty bių vyriausybes padėti visas pa stangas uždraudžlant branduoli nio ginklo gamybą, mažinant ap siginklavimą Ir švelninant tarp tautinę padėtį. V Tarptautinis studentų kongresas pritarė liau dies Kinijai. Jos kovoje už teri torinį vientisumą ir šalies su verenumą. Viena svarbesnių TSS veiklos pusių yra įvairių šalių studentų delegacijų keitimąsls ir tarptau tinių kelionių organizavimas. TSS organizuoja informacijas apie studentų gyvenimą ir veik lą, keitimąsi tarp visų šalių, pa deda studentams užmegzti laiškų ryšį su kitos šalies studentais. Labai svarbu. Jog TSS organi zuoja tarptautines studentų spor to varžybas, kas prisideda prie draugiškų ryšių užmezgimo tarp įvairių šalių studentijos. Akty viai dalyvauja TSS pasaulinių Jaunimo festivalių organizavime. Tokie bendri Tarptautinės stu dentų sąjungos bruožai. Svarbūs ir garbingi yra TSS tikslai ir uždaviniai. Viso pasau lio pažangieji studentai aktyviai dalyvauja TSS darbe. Su dide liu susidomėjimu sekame TSS veiklą ir mes, Lietuvos studenti ja. Norisi pakalbėti apie mūsų dalyvavimą TSS veikloje. Galime pasidžiaugti. Jog mūsų respublikos studentų atstovai dalyvavo V ir VI pasauliniuose Jaunimo ir studentų festivaliuose Varšuvoje ir Maskvoje. Keletą mūsų studentų yra dalyvavę tarptautinėse studentų moksli nėse konferencijose. Tačiau reikia apgailestauti, kad dideseniu mastu mūsų res publikos studentų dalyvavimo TSS darbe nesimato. Tarybų valdžios metais Lietu vos studentija nepaprastai išau go kiekybiškai, išsivystė visapu siška veikla: mokslinė, meno sa viveiklos ir t. t. Taigi, mūsų nenorom kyla mintis apie mūsų studentijos išėjimą į tarptautinę areną.
ir
Bet kaip Išeiti mums l tarptautinę areną? Čia yra keletas nuomonių. Bet viena 'aišku, kad reikia keisti studentų organiza vimo planą. Dar prieš porą me tų Universiteto studentų profsąJunginėJ konferencijoj buvo iš keltas klausimas apie - ■ Lietuvos studentijos dalyvavimą TSS. Pa siūlymas buvo toks: ' sudaryti respublikos studentų sąjungą "ir įstoti į TSS. Tai pats paprasčiau sias ir tiesiausias kelias LTSR studentams įsilieti į tarptautinį studentų bendradarbiavimą. To kia studentų sąjunga įeitų kartu ir į Tarybinio Jaunimo organizacijų komitetą ir būtų suderinarna su Jo veikla. Bet tuo pačlu metu mes turėtume tiesloginius ryšius ir su Praha, Mes visą laiką žinotume apie TSS rei kalus, galėtume tiesiogiai daly vauti Jų svarstyme, ko nėra šiuo metu. Yra dar kita nuomonė, kuri suvedama i klausimą: o kas da bar jiems neleidžia bendrauti su užsienio studentais? Prašom, kvieskitės iš užsienio studentus, ruoškite priemones, važiuokite į užsienį, dalyvaukite visose TSS priemonėse. Taip, teisingai. Bet čia susiduriame su lėšų klausi mu. Nors mūsų respublikos stu dentai yra gerai aprūpinti ma terialiai, tačiau toks lėšų eikvo jimas nebūtų tikslingas šiuo me tu visos respublikos liaudies
J
ūkio mastu. Išeitis ir čia yra — ta pati respublikos studentų sąjunga. Jos nariai — aukštųjų ________ mokyklų studentai mokėtų tam tikrą nario mokesti (pavyzdžiui, 1 proc. nuo stipendijos), o be to, išplėtus jos veiklą, susida rytų tam tikrų pajamų, iš ko Ir susidarytų studentų sąjungos biudžetas. Pagal preliminarinius apskaičiavimus ekonomiškai to kia studentų sąjunga galėtų gy vuoti. Tačiau prieš porą metų nors konferencija ir priėmė ata tinkamą rezoliuciją įpareigojan čią imtis konkrečių priemonių tuo klausimu, bet dėl kai kurių musų vadovų neenergingumo nieko nebuvo nuveikta. Šiuo me tu tas klausimas vėl Iškilo kai reikėjo organizuoti Tarptautinės studentų dienos minėjimą. Nie kas nieko negali papasakoti apie mūsų dalyvavimą tarptau- . tlniame studentų gyvenime. Ir I tikrai, ką galima papasakoti. Jei mes labai silpnai palaikome ry šius su užsienio studentais (bene plačiausiai Universiteto ir kitų respublikos aukštųjų mokyklų studentai naudojasi TSS veiklos forma — tai susirašinėjimu su užsienio studentais). Reikia rimtai visiems mums susirūpinti, pagalvoti šiuo klau simu ir Išspręsti Jį.
s.
EMF IV
RAZMA kurso studentas
APŽIŪRĄ
PENKTADIENĮ, keletą minučių po 6 vai. vakaro Ak tų salės scenoje susėdo Uni versiteto dūdų orkestras, Pradžioje atliekamas Niksmano „Maršas”, Taip prasidėjo Vilniaus miesto aukštųjų ir specialių jų mokyklų instrumentinių kolektyvų apžiūra. Be dūdų orkestro Universitetų atsto vavo ir liaudies instrumentai. Pasirodė ir atskiros instru mentinės grupės. Apžiūroje taip pat daly vavo ir Statybos technikumo dūdų orkestras. Visi trys ko-
lektyvai gavo teisę vykti į Kaune poryt prasidėsiančią respublikinę instrumentinių kolektyvų apžiūrą. H. KUOLAITE
virpteli. tai ne gulbės giesmė. Plojimų aud ra pakilo salėje: jaunystė protestuoja, jaunystė Jus lai ko jaunu, mielas puikusis Pu tine. Rašytojas nusišluosto išrasojusią kaktą, ir ramus atsilošia kėdėje. O tribūnoje Ieva Simonaitytė pasakoja savo „nuodėmes”: Esu balsiai nekukli. Mat, galvoju, kad Jūs mano
Pa karo dalyvius. Jų tarpe buv» svečiai iš Estijos, Baltarusijos, Leningrado Ir vlsų LTSR aukštųjų mokyklų. Pedagoginio Instituto stu dentai už aktyvų dalyvavimą draugystės vakare Universite to delegaciją apdovanojo Gar bės raštu ir įteikė atminimui albumą apie draugystės vak>-
mažą mergytę, matai jos aki mis, kalbi jos žodžiais. Ir tik kai Ieva Simonaitytė nueina nuo tribūnos, susigėdęs iš trūksti iš vaikystės rankų: ką jūs, juk aš jau suaugęs žmo gus! Kaip gera vėl išgirsti seno mūsų bičiulio Baltušio balsą. Kaip visuomet, klausytojams kvatojant, skundžiasi, kad prof. Pranskus-Zillonis jį ap gavęs. — Sakė, tu sėdėsi, aš kal bėsiu, o išėjo atvirkščiai. Jokios ištraukos drg. Baltu šis nesiruošia skaityti, {smeig tos į rašytoją akys lyg sako: „Mes labai laukiame „Par duotų vasarų” antro tomo. Ką gi, reikia teisintis. Tačiau ar to reikia, argi galima pkti, kad vietoj antrojo tomo jis padovanojo puikų meninį re portažą „Kas dainon nesu dėta”. Ne laišku, tai bent šiltu žodžiu, žvilgsniu norisi padėkoti rašytojui už tai, kad Lietuvos grožis apgintas, kad jis niekuo neblogesnis už tu ristų išgirtos Švedijos, Če koslovakijos ir kitų šalių. O lietuvių — lenkų meninis filmas, kuriam scenarijų ra šys Baltušis? Ne, pykti ne galima, o tik džiaugtis. Džiaugtis dėl to, kokie stip rūs, kokie kūrybingi mūsų žmonės. — Nėjau aš tokių mokslų, Gyvenimas mokė. Bet žinau, ____ džiaugsmas turėti kad didelis aukštąjį Išsilavinimą.. Tai ne
prlekaištas, tai linkėjimas, kad mes tikrai būtume išsilavinę. Bet kaip tu pažiūrėtum tam gyvenimo mokyklą išėjusiam rašytojui į akis, jeigu dienos prabėgo tingios Ir nuobodžios. Atsakyk, jei ne jam, tai sau. Drg. Baltušis nusiima aki nius ir sėdasi. Užleidžia vie tą jaunesniam studentui Justi nui Marcinkevičiui. Šypsosi jis, apžvelgdamas sąlę. Pažįs tami veidai bendramečlų ir bendraminčių. Bet jie laukia, gal būt, romano, mažiausiai — poemos. Ką gi, kalbėk, drauge, jeigu jau „paprašei žodžio”. Bet_šį kartą ne apie dainą, ruošiasi papasakoti jis. Rūsti raukšlelė susimeta švie sioj poeto kaktoj. „Pirčiupio tragedijos”, išdegusi žemė, ir žmonių kūnų pelenai, • šalia toks jaunas, toks ne sulaikomas gyvenimas. Žo džiai šviesūs, lengvi, patys sušoka į eilutę ir Išsirikiuoja pagal ritmo komandą. Mer gelė godeles godoja, mylimąjį mini. Klausai, taip gera, gera. Tik lyg juodas debesis pakyla nujautimas: nebus tos laP mės... Juk čia pat hitlerinin kų rankomis ruošiama Pirčiu pio tragedija. Tautiniais rūbais apsirengu sios studentės pakyla į sceną. Ne daug gėlių tepaliko ru duo brangiems svečiams — laureatams. Dėkinga, sklidina salė prie kuklių žiedelių pri deda dar nuoširdų studentišką „ačiū”. Ačiū už puikius kū rinius, už šį vakarą pasakytus šiltus žodžius. M. Gavėnaltė
knygas skaitėte. O dabar pa skaitysiu Ištrauką Iš naujos knygos. Rašytojos žodžiai paima ne vieną mūsų už ran kos Ir nuveda atgal, į vaikys tę. — Pasižiūrėk, koks tu bu vai. Mažoji levlkė mąsto, mažajai Ievikel liūdna ar juo kinga — tai juk tavo vaikystė. Klausaisi klausaisi kaip pašakos, kurią seka rašytoja apie
■v
'Rend'iabutųje
Nesuprasi, kas ten daros, Dūmai veržiasi Ir garas. Lyg kas gyvas pekloj degtų, Visko uostęs, bet š| syki Net ir Tuzikas sutriko,
Ruiko fotoetludae
Sekmadienį, aštuntoji Uni versiteto komjaunimo konfe rencija pasiuntė delegaciją į Vilniaus Valstybinį pedagoginį Romai ir Klemui institutą, kur vyko tradicinis BAGARAUSKAMS, minėjimas. aktyviems „Tarybinio studen studentų dienos Delegacijos nariai T. Virpšaito” bendradarbiams. tė ir S., Razma Universiteto studentų vardu pasveikino vi sus studentiško draugystės va-
ACIU
Štai jie, mūsų laukiami ir mylimi: Simonaitytė, Baltušis, Marcinkevičius. — Putinas... — nuūžė šnabždesys per didžiulę Uni versiteto Aktų salę. O jis, tru putį palinkęs, pasiramsčiuo damas lazdele, lipa į sceną Kuklus žalias stalas, o už, jo protingi, iš raštų puslapių pa žįstami, veidai, kuriuose ne klaužada laikas ir neramios mintys paliko ne vieną raukš lelę. Plojimų audra, atrodo, nukels salės skliautus. Prof. Pranskus - Žilionis kreipiasi į Mykolaitį-Putiną: — Prašome pasakyti keletą žodžių seniausią mūsų svečlą. Visą laiką sėdėjęs rimtas ir netgil Iš pažiūros rūstus Putinas nusišypso ir pakyla, sunku tokiu būti. Kiek kryž Šimtai iakių žvelgia į taurią kelių, takelių jis praėjo.” Žiū mąstytojo kaktą, į laiko nuba ri į tribūną ir netiki savo aki lintus plaukus, o daugelis — mis: argi tas pats senasis su nuostaba į ant tribūnos Putinas skaito ištrauką iš ant „Sukilėlių” dalies. krašto padėtą portfelį. Šilta, rosios liūdnoka šypsena šmėsteli Pu Stiprus, jaunas balsas, blyk čioja gyvos akys po tamsiais tino veidu. — Bus jau trisdešimt metų, akinių rėmais. Ir atrodo, kad kai aš, eidamas į Universiteto ne jaunasis kunigas Išora, o rūmus, įpratau nešiotis portfe jis pats, rašytojas, suklupo lį. Bet ne paskaitas senasis tada Lukiškių aikštėje už di profesorius šiandieną ruošiasi džiausią pasaulyje laimę — skaityti. Iš rudo, aptrinto laisvę. Rūstus Putino žvilgs portfelio jis išsiima didžiulę nis pakyla nuo prirašytų la odiniais viršeliais knygą — pukų ir susilaiko minioj. Iš nyksta laikas, nematai nei sąsiuvinį: — Štai čia mano liudinin žilų plaukų, nei į stalą atrem kas, kad aš rašiau teisybę, tos lazdelės. — Paskaitysiu aš Jums ei Jeigu kuris jūsų pasakytų — tu primelavai — šiuo sąsiuvi lėraščių. Žinoma, kaip sens niu aš atsiginčiau. Cla — tantis atstovas, — salėj Juo kiasi. Ir kam meluoja, Juk Jis visa medžiaga. ... Kažkur toli skamba Pu toks jaunas, toks pat kaip tino balsas, o mintys tokios mes. Kam gi jis dedasi senu? neramios, niekaip negali su „Ciklas, klausant Bethoveno tilpti galvoje.......... Rašytojas muzikos”. Susilieja garsai, gerbiamas, mylimas, o kaip ir karšti, teisingi žodžiai apie Juos. Ir kam skirti? Juk abu jie, muzikas ir poetas, šlovina tą patį — laisvę ir gyvenimą. — Paskutinę žemės šventę su šypsniu džiaugsmingu baigsiu, — balsas nejučio-
Prieš įdomų bandymą.
Kad čia dešrą žmonės keptų. O iš kito „Tauro” bloko, Toks ermyderis pašoko. Tarsi šimtą kiaulių piautų. Rėkia radijai ir žviegia
Kiek garsiakalbiai pajėgia. — Registruoti? — Velniai rautų...
Aukštos, žemos
ir kuprotos,
Apvalainos ir kampuotos Valdišką elektrą ėda Sukčių kambariuos plytelės. Lauk iŠ dulkinų palovių Tempia Tuzikas šią bėdą.
PIRMASIS Į MOŠŲ KLAUSIMĄ ATSAKĖ MOKSLINĖS BIBLIO
TEKOS BENDRADARBIS K. CERPINSKIS. SAVO PAMĖGTĄJA ŠRI-
TIMI — NUMIZMATIKA JIS DOMISI
SENOKAI:
MAŽDAUG,
NUO
X,
TRUMPAI LIETUVIŲ KALBOS BŪRELIO SUSIRINKIME
įdomiais įspūdžiais iš dialektologlnlų ekspedicijų pasida lino penktadienį jaunieji Uni RIŲ MONETŲ, JŲ TARPE NEMAŽA RETŲ, PVZ„ ROMĖNIŠKŲ IR versiteto kalbininkai Jakulis, Surgailaltė ir svečiai iš Peda * GRAIKIŠKŲ. goginio instituto. O doc. Mi ronas papasakojo susirinkuroję pusėje abatas yra monetų pa- tarptautinius ry- prieš XVIII amžių. Akademija yra la- siems apie sanskritą. I. Eckelis buvo minklinės reikšmės šlus. Rusijos caras Pet bai atsilikusi nupirmasis, įvedęs atvaizdavimas, em Atskirų seno- ras I pats pirmas mizmatikos srityje, UŽVAKAR pinigų klasifikaci blemų, užrašų, svo vinių atsl- įsteigė prie Moks moksliškame jos jos sistemą, nuro rio ir metalo gry radimasmonetų Penktadienį, lapkričio pas tyrinėjime. To žmoUniversiteto Kultūros klulų Akademijos nu dęs, kaip taisyk numo visapusiškas nes ar net ištlsų mizmatikos d. Centrinių rūmų Kolonų priežastis yra Jau bas organizavo kolektyvinį kabi lingai pinigus ty studijavimas. Su nu lobių atsiradimas' netą. Šitas kabine nų aukštai kvalifi Akademinio dramos teatro Įėję įvyks susitikimas rinėti, studijuoti. mizmatikos mokslo sudaro pagrindą tas vėliau buvo su kuotų numizmatų- spektaklio „Blinda” aplanky bibliotekininkais — revoliuci Atsižvelgiant į jungtas su Ermita speciallstų trūku mą. ši Lansbergo-Žemkalnio nių kovų dalyviais ir pogrin monetų tipus pa spaudos platintojais žu, kuris buvo mas respublikoje, pjesė studentams labai, pati dinės gal atvaizdus, už Karsavinu, Brašišklu ir Kllšitam ko. nors dirva įsteigtas 1775 me rašus pagal senųjų čium. labai darbui yra tais. amžių, viduramžių Pradžia 17 vai. plati. Pirmadienį mūsų Univer Tolesnį metali Ir naujų laikų pi Mokslinė biblioteka sitete lankėsi studentų dele nių pinigų ir me nigų sistemą, nu Bibliotekininkystės gacijos, atvykusios į Tarp dalių mokslišką ty mizmatika yra lai katedra tautinės studentų dienos mi rinėjimą Tarybų koma viena iš pa *** nėjimą Vilniuje. Svečių tar Sąjungoje veda galbinių Istorijos pe — Talino Vildės vardo Ateinančią savaitę Centrinio TSRS Mokslų Aka mokslų. pedagoginio instituto, Gardi dramos būrelio nariai pradės demijos Istorinis Moneta no, Leningrado, Kauno, Šiau repetuoti rumunų rašytojo pje ir Archeologinis priekinę pusę, lių aukštųjų mokyklų studen sę „Bevardė žvaigždė”. Ją Institutai Ir sąjun virkščląją pusę ir tai. Jie apžiūrėjo Universi režisuos būrelio vadovas akt. ginių respublikų antkraštį. Prekybi teto rūmų ansamblį, kiemus, J. Meškauskas. Mokslų Akademi nė senoviškų pini sales. Z. GARUNKŠTYTĖ jos. gų vertybė sąlygo Pagrindinės stam jama ne tik savo 1921 — 1925 m. m. kalimo tarybinės m oVAKAR biausios kolekcijos retumu ir savo is netos. Tarybų Sąjungoje torine reikšme, bet Vakare prasidėjo XII-tos sportinio darbo fakultete pa Valstybi Ir savo meniniu pagalba randame studijavimui ir ko- randasi spartakiados krepšinio pirme gerinimo klausimą. ArtlmiauErmitaže vertingumu ir iš svarbios medžiagos lekclonavlmui, tai niame nybės. Pirmųjų susitikimų re siu metu numatyta surengti Ir liekamąja reikšme. istorinių, archeolo- savo ruožtu duoda (Leningradas) zultatai tokie. Moterys: Gam tarpkursines stalo teniso ir Šiam mokslui vys- glnlų, politekono- supratimą apie pi Valstybiniame Is ta—Istorija-filologija (48:39). šachmatų varžybas, išleisti tytls padėjo įvai minlų problemų iš niginės apyvartos toriniame muzieju Vyrai: Ekonomika—Teisė (80: sportinius stendus. (Maskva), o rūs kolekclonierial- vadoms, o taip pat bendrą vaizdą tam je 55), Istorija-filologija — FiŠįvakar „Spartako” sporto taip pat Ir kituose laikotartikrais medžiagos meno mėgėjai Ir muzie zika-matematika (57:60). salėje įvyks I-osios Universi didesniuose mies plais. jų steigimas įvai- Ir kalbų Istorijai. Stepono Bato_ro laiIstorijos-filologijos fakulte teto^ tinklininkų tarptautinės Rusijoje monetų tuose. Numizmatika pade rluose kraštuose. DidžioLietuvos Deja, mūsų Lie kų kuniąaikštystės to visuomeninių organizacijų varžybos. Jie žaidžia su Če Numizmatikos ty- da tyrinėti preky kolekcionavimas sios atstovai susirinko apsvarstyti koslovakijos studentų rinkti rinėjlmo pagrindas bos vystymąsi Ir buvo žinomas jau tuvos TSR Mokslų monetos. ne. T. Juta 1895 METŲ. SAVO KOLEKCIJOJE JIS TURI DAUGIAU 1000 ĮVAI-
Mokslas apie metalinius pinigus Ir medalius vadi nasi numizmatika, o žmogus, kuris moksliškai studi juoja monetų pra eitį arba jas ko lekcionuoja, vaidi nasi numizmatas. Apie pinigų eg zistavimą pasauly je buvo žinoma jau prieš mūsų erą, o numizmatika, kaip mokslas, ta po žinoma Vakarų Europoje XVI am žiaus pradžioje. Ypatingai daug bu vo žinoma apie rograikiškas Ir imėnlškas monetas. XVII amžiaus ant-
Jau eilė metų Universite to gimnastai laikomi vieni stipriausių Lietuvos aukštų jų mokyklų tarpe. Tai pa tvirtina nuolat užimamos pri zinės vietos tarp šių kolek tyvų, o taip pat Ir kitose res publikinėse varžybose. Nese niai įvykusiose Vilniaus miesto pirmenybėse mūsiš kiai aplenkė pajėgią Pedago ginio Instituto komandą ir užėmė pirmą vietą. Tačiau pačiu rimčiausiu Išbandymu reikėtų laikyti prieš kelias dienas Vilniuje pasibaigusias glmnastikos respublikines varžybas, kuriose dalyvavo sportigausus Universiteto vertlninku būrys. Tačiau pačių hant šį pasirodymą, gimnastų nuomone, liekame nepatenkinti. Tiesa, daug bu vo rašyta apie sėkmingą vle'no stipriausių respublikos gimnastų Šarkio pasiekimą, Iškovojusio respublikos čem piono vardą. Atvirai kalbant, tai buvo viskas, kuo mes galime pasidžiaugti. teiKad susldarytumėm slngą vaizdą apie esamą padėtį gimnastų kolektyve, norėtumėm apsistoti ties keletą pajėgiausių gimnastų ir trumpai peržvelgti jų galimy bes ir nesėkmių priežastis.
Sarkis-respublikos čemoLonas x Tarista pergalės
kovos
prieš tautų sparta kiadą Universiteto sportininkų šeima pasipildys dar dve jais sporto meist rais — Zvigaltyte ir Šarkiu. Vertinti S. Dau kaitės pasirodymą šiose varžybose sunku. Mat ji dėl traumos negalėjo startuoti pilnu pa jėgumu. Daukaitei daugiau dėmesio reiktų skirti atlie kamų elementų technikai, judesių plastiškumui. Kal bant apie likusių gimnastų galimy bes, galima pasa kyti maždaug tą patį. Savickui, ku ris šiose varžybose dalyvavo pagal II atskyrį, reikia pa linkėti, kad pasiro dymas pagal šio at skyrio reikalavimus būtų paskutinis. Jis cijoje. Universitete gi ji tvir jau turi visas gali tai sukliuvo trečiame kurse mybes startuoti pa Ir negali iš jo išsikapstyti. gal I atskyrio rei Liūdnos atminties IV kur kalavimus. Pajėgioms mūsų so istorikas Blažaltls vis dar džiaugdavosi likęs antrus me plrmaatskyrininkėms Garšvaitei ir APIE TUOS, KURIE tus tam pačiam kurse. Misevičiūtei palin— Ot klasėl — sakydavo kėsim UNIVERSITETE galima jis. — Dabar bent ramiai pa greičiaukaip startuoti pagal meist „SPORTUOJA” sportuosiu. rų programą. -V Gaila, kad jo karjera taip R. Dirvonskis Kuris fakultetas Universite greit užsibaigė: įsismaginęs te „sportiškiausias”? Blažaltls šoktelėjo net už Uni proga, tik praneša dekanatui. Ogi Istorijos-filologijos! versiteto ribų. Pačiu laiku, Dekanatas ypatingai nesusiNieko, kad sportinėje are nes Blažaičiui grėsė rimtas jausmlna, duoda proga jai at noje jo pasiekimai tolydžio pavojus, keliaujant iš kurso sipūsti ir grįžti nuo IV se menkėja.. Čia daug studentų į kursą pasiekti pirmąjį (jis mestro į II kursą. Kažin ar S. sportininkai širdies gilumoje. gi pripratęs prie rekordų) ir, Meškauskaitė vėl nusiteikus Pradedantieji bevelija keliau ko gero, laikyti išstojamuosius ,.mokytis" ansamblyje, o „da ti iš vieno kurso į kitą: tik egzaminus iš Universiteto. lyvauti" Universitete. „prieš srovę” — iš aukštes Kituose fakultetuose garsi Nuo senų laikų pripažinta, nio į žemesnį. Labiau patyrę kad sportas su menu kaip šuo skolininkų giminė nykimo — šokinėja. su kate. Kas taip pasakė? Pa stadijoje. Ekonomikos ir Tei Štai IV kurso bibliotekinin žįstate III kurso žurnalistę, ses mokslų fakultetuose jų nė kė A. Maleckaitė, taikli šaulė, ansamblietę S. Meškauskaitę? su žiburiu nerasi. Istorijos-fi sumanė persikvalifikuoti į Ji žurnalistė, tik klek sunkiau lologijos fakultete buvo susi šuqlinlnkę. Pasiektieji rezul nustatyti kurio kurso. JI da kaupęs gražus 150 skolinin tatai geri. Po trijų nesėkmin bar ir II ir III kurse. Ansamb kų būrelis. Tiesa, jo gretos gų „užbėglmų” pas specialy ly S. Meškauskaitę dar galima gerokai praretėjo — liko tik bės dėstytoją drg. Sinkevičių surasti, bet fizinio lavinimosi trečdalis. O ar nebūtų galima įgyven ji pasistengus „peršoko” iš IV užsiėmimuose r- niekada. Tie kurso net į antrą. sa, dėstytojams ji suteikia ga dinti dėsnį: kas sporto — IV kurso lituanistė B. Ma limybes pasirašyti įskaitas, sportui, kas mokymosi tutytė baisiai mėgsta skraidy bet dėstytojai (gal iš kuklu mokymuisi. S. BACINSKAITĖ ti. Deja, tik parašiutizmo sek- mo) kažkodėl nesinaudoja
LV 12561
Penktadienį (XI. 14.) 29 auditorijoje įvyko seminaras Istorijos-filologijos fakulteto komjaunimo grupių sekreto riams. Dėst. Solovjovas semi naro dalyviams įdomiai pa pasakojo apie aktualiausius šiandieninės Kinijos gyveni mo klausimus, fakulteto sek retorius A. Daunoravičius in formavo susirinkusius apie ar timiausius uždavinius kom jaunimo grupių darbe.
N. Šarkis šiais metais ypač atkakliai ir daug dirba, prisilaikydamas nuoseklaus sportinio ir treniruočių reži mo. Jis vien tik per šių me tų rudenį padarė didžiulę pa žangą. Šarkio atkaklumas ir pasiryžimas, siekiant užsibrėž to tikslo, galėtų būti pavyz džiu visiems gimnastams. Mūsų manymu, šiuo metu pagrindinį dėmesį jis turėtų kreipti į fizinį pasiruošimą, ypač atliekant kai kuriuos jėgos elementus ant žiedų. Kalbant apie kitą pajėgią Universiteto gimnastę Zvlgaltytę, reikia pasakyti, kad būdama gerai pasiruošusi techniškai, ji vis dėlto dar stokoja jėgos. Ypač tai kren ta į akis atliekant privalo mos meistrų programos pradžlą ant lygiagrečių, labai šlubuoja šuoliai. Tai ir buvo pagrindinė Jos nesėkmių priežastls šiose varžybose, Tačlau Žvlgaltytė — tokia glmnastė, kuri teikia labai daug vilčių. Mes manom, kad dar
riausl buvo gamtininkai. Komandinėje įskaitoje nu Prleš kurį laiką gražiose galėjo Gamtos mokslų fakul Dauguvos pakrantėse, netoli teto turistai. Kokneso, įvyko Latvijos TSR V. Januškis turizmo pirmenybės, kuriose dalyvavo ir mūsų turistai. VILNIAUS MIESTO Sėkmingai pasirodė merginų PIRMENYBĖSE komandos pora D. Vaišnytė (FMF) ir M. Zavadskaitė Praeitą sekmadienį Naujo (GMF). sios Vilnios apylinkėse vyko Vilniaus miesto uždaro marš PAČIŲ ORGANIZUOTOSE ruto pirmenybės. Jose daly VARŽYBOSE vavo 21 komanda, kurių sep tynios gynė Universiteto tu Neseniai turistų klubas or ganizavo pirmąsias mūsų Uni ristų klubo garbę. Toks dide versitete tarpfakultetlnes tu lis Universiteto turistų skai rizmo varžybas, kurių progra čius rodo turizmo populiarumoje buvo uždaras maršrutas su gamtinėmis kliūtimis. Vy rams reikėjo įveikti 17 km distanciją, praeinant 9 kon trolinius punktus, kurių du reikalavo didelio tikslumo. Rytoj 18 vai. IFF 34 au (Distancijos pabaigoje reikėjo ditorijoj kraš įveikti 84 metrų aukščio smė totyrininkųįvykstančiame isto lėtą statų skardį (Puškorių rijos mokslų susirinkime kandid'atas A. atodangą). Vyšniauskaitė supažindins Nežiūrint į tai, kad tokio studentus su 1958 metų et pobūdžio varžybos buvo plr- nografinių ekspedicijų rezul (mos respublikoje, jose be sve tatais. čių dalyvavo keturios moterų Istorijos specialybės IV Ir trys vyrų Universiteto ko kurso studentė R. Tamošiū mandos. Moterų grupėje nu- naitė padarys pranešimą apie igalėjo Medicinos fakulteto vasaros meitu Universiteto (turistės. Antroje vietoje liko studentų suruoštą etnografinę gamtininkės. Vyrų tarpe stip- ekspediciją Vilkijos rajone.
KAIMYNINĖJ LATVIJOJ
mą ne tik respublikoje, bet ir Universitete. Mūsiškiai šiose varžybose iškovojo puikią pergalę. UTK I komanda—A. Barauskas, A. Liachovičius, V. Januškis (GMF) ir V. Račkaitię (IFF)— pirmieji įveikė 15 km distan clją su penkiais kontroliniais punktais. Antroje vietoje liko UTK II komanda. Vyrams nenusileido ir mer ginos. Joms reikėjo įveikti 8—9 km distanciją, pelkėta vietove. Nors pirmos vietos joms ir nepasisekė Iškovoti, bet už tai joms atiteko II, III ir IV vieta. Džiugu, kad Universiteto turistai pagaliau dalyvavo platesnio masto varžybose. O. Stablngytė
Redaktorius S. MAKAUSKAS
DĖMESIO!
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
daly Kviečiame gausiai vauti. Būrelio valdyba
*»* Galima gauti turistinius kelialapius į Karpatus saušio—kovo mėn. Turistiniai žygiai vyks slidėmis, Trukmė 15 dienų. Norintieji gali paduoti pa reiškimus iki š. m. gruodžio 15 dienos.
D