F«FWS»1WV SKAUTU#
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
o.
o
O
VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO BIURO._REKTORATO, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 3(271)
———Y 1958 m. vasario 21 d., penktadienis
Kaina 20 kap.
LKP X suvažiavimas ir musų uždaviniai
Vakar pradėjo darbą X LLKJS suvažiavimas. Musų universitetui jame atsto vauja J. Bielinis, A. Daunoravi čius ir O. Minkevičiutė Linkime sėkmės! pasakoti apie Algi. Iš pat vai kystės jis pamėgo darbą. Nuo 1950 m. mokėsi vakarinėje mokykloje ir dirbo Tauragės MTS mechaniku. Tada ir įsi gijo šoferio specialybę, kuri ragės rajone dar siautėjo taip jam pravertė Žilinuose.. . nacionalistiniai banditai, — III kurso ruslsto Algio Daupasakoja — ” Teko ' ' Algis. ‘’ ' ' ~ noravlčiaus biografija viena Iš pergyventi ir baimės,. nes tų, ___ kuriomis mes, universlte____ R— __ galėjai gauti kulką. . . Ne- to komjaunuoliai, ' dldžluojaapykantos kupini buožių mės. Nenuostabu, kad žmonių karo žvilgsniai, audrų Su tokiomis biografijomis ne įbauginti nepasitikį viduti- mėgsta miesčlonys, kurie dar niokai. ‘ ’ . . .................... kartais mėgina mums trukdyti ' ' ’ " — Niekada neužmirštu, komunistinio studentijos aukkaip laidojom banditų nu- Įėjimo darbe. Tačiau Daunoražudytą kolūkio komjaunuolį vlčius ne iš tokių, kuriems gaVarškį. Nukankinto drau- Įima sutrukdyti. go lavoną radome spygliuo- Vilniaus miesto komjaunita viela suraišiotą pamiškės mo konferencija išrinko Algį griovyje. . . Sis įvykis X LLKJS suvažiavimo delemums. komjaunuoliams, gatu. Suprantama: juk ten sudaug kainavo, bet ir daug slrinko geriausi mūsų viendavė.. mečiai. J. Stepšys Dar daug ką turėčiau pa-
ŽODIS APIE DRAUGĄ
Komjaunimo organizato-tu. kuriuo ir jį komjaunimo Neseniai Vilniuje įvyko Lie spragų: „Pirmiausia, ir visuo riaus darbas — tai ne sėdėjl- CK apdovanojo. „Didžiausias tuvos Komunistų partijos X meninių katedrų darbe dar vis mas iškilmingų susirinkimų turtas, kurį mes atradome suvažiavimas. Sis suvažiavimas tebejaučiamas tam tikras ati prezidiumuose. Taip galvojo ___ ____ — tai ________ Žilinuose, žmonės.”, — parodė vieningą Lietuvos ko trūkimas nuo aktualiųjų gyve ir praėjusios Istorijos-filologl- pabrėžia jis. Ir tikrai, Istorlmunistų susitelkimą apie nimo klausimų. Svarbiausia ta jos fakulteto komjaunimo kon- jos-filologijos fakulteto komItsKP Centro Komitetą, jų iš čiau yra tai, kad daugelis spe ♦ ferencijos delegatai, rinkdami jaunimo biuro ir aktyvo dautikimybę nemirštamoms tautų cialių disciplinų dėstytojų ne Algį Daunoravlčlų į fakulteto gumą šiandien sudaro buvę draugystės, proletarinio inter pakankamai aktyviai dalyvauja komjaunimo biurą. O tai, kad klubo statytojai. O Algis — nacionalizmo, marksizmo-leni studentijos ideologinio auklė Algis — rimtas ir griežtas biuro sekretorius. nizmo idėjoms. jimo darbe”. draugas ir kad iš pirmo Daunoravičius — negailesSuvažiavimo delegatai su Diskusijose dėl Lietuvos KP žvilgsnio jis atrodo net per tingas miesčioniško ištlžlmo, džiaugsmu ir pasididžiavimu Centro Komiteto revizijos ko daug paniuręs, gal būt, ap politinio žioplumo priešas. pasakojo apie didžiulius laimė misijos ataskaitinių pranešimų sprendė jo rūstokas gyvenimo Kalba jis tokiu atveju labai jimus žemes ūkyje, pramonė pasisakęs universiteto partinio kelias, kurio Algiui vienme- šykščiai ir principingai, ir taje, kultūroje, masių politinia biuro sekretorius drg. V. Kuz- čiai labai dažnai gali tik pa- da aiškiai jauti, kad tuo, ką d me subrendime. sako, jis yra daugiau negu įsiminskis, papasakojo apie uni vydėti. Ypatingai daug dėmesio versitete pasiektus laimėjimus, d Universlteto studentai tei- tikinęs — jauti, kad tie dviLKP CK pirmojo sekretoriaus taip pat iškėlė visą eilę rimtų sėtai didžiuojasi tuo, kad jų dešimt treji metai spėjo Jam drg. A. Sniečkaus ataskaitoje trukumų, dar esančių — moky šiandien niekas negali pava- duoti kažką daugiau, negu kiLKP X suvažiavimui ir dele mo auklėjimo darbe. Atskiri dinti baltarankiais. Apie šau- tiems. O tas „daugiau” ir lelgatų pasisakymuose buvo ski studentai, nepatyrę rūsčios gy nluoslus filologus, pasta- džia Jam apsieiti be skambių nama ideologiniam partinių ir venimo mokyklos, dėl Klaidų člusius kolūkiečiams klubą, žodžių ir citatų, tarybinių kadrų auklėjimui, padarytų jų auklėjime pasida d rašė net visasąjunginė spauda. Kažkada paprašiau jį papamokymo ir mokslo darbo page vė svetimoms pažiūroms, pasi Už pavyzdingą, nuoširdų ir šakoti biografiją, rinimui. — Į komjaunimą įstojau rodė nepasiruošę praktinei pasiaukojantį darbą jie buvo Svarniausias respublikos par veiklai. V is dar nepakankamai apdovanoti LLKJS CK Gar- 1949 m., mokydamasis Tautinių organizacijų ideologinio aukštas kai kurių dėstytojų bės raštais. Algis Daunoravi- ragėje. Mokykloje tada buve darbo uždavinys, kaip buvo marksizmo-leninizmo paruoši čius — vienas Žilinų . ................................. talkos keturi komjaunuoliai. . . Kla pabrėžta suvažiavime, yra mo lygis. Dažnai auklėjimas organizatorių, studentų-staty- sėje žiūrėjo kaip į vilką. . . — marksistinio masių auklėjimo atitraukiamas nuo mokymo, tojų akyse nusipelnęs pagarbą pasakojo Algis. Eilinė Lietu sustiprinimas kovai su buržua mokomoji medžiaga nepakan ji toli gražu ne už skambius vos komjaunuolių vyresniosios: zine ideologija imperialistinių kamai panaudojama socialisti (i žodžius. Jis buvo tarp pirmų- kartos biografija! d jų, tamsią, lietingą rudens Tačiau aš sužinojau ir dau melagių, šmeižtų demaskavi nei pasauiežiurai formuoti. mas tautų draugystės ir prole Universiteto partinės orga # naktį pakilusių eiti į Žilinų giau. Jau tais pačiais 1949 tarinio internacionalizmo stip nizacijos uždavinys dėti visas i1 mišką rąstų, nes ateinančiai metais su šautuvu už siaurų rinimas. Tam kad kadrai, par pastangas, siekiant’ ryžtingai d darbo dienai trūk;o statybinės ištįsusio paauglio pečių jis morlviaerne ' . . ! klampojo po- Tauragės rajo tinis aktyvas galėtų atlikti šį pagerinti studentų auklėjimą J ' medžiagos. uždavinį, jie turi nuolat patys komunizmo dvasia, kad iš Fizinis užsigrūdinimas, stip- no laukus rinkiminės kampakelti savo idėjinį lygį, studi aukštosios mokyklos išeitų geri ri valia, vyriškas nesigailėji- nljos metu. Paskui dirbo Ma juoti marksistinę filosoilją, po specialistai, ištikimi partijai ir mas savęs visada suranda žuonių septynmetės mokyklos litinę ekonomiją, partijos isto liaudžiai naujos komunistinės draugų ir pasekėjų. Draugys- pionierių vadovu, buvo vieni riją, tarptautinio darbininkų visuomenės statytojai. tė, parsivežta iš Žilinų, nepa- ,lš negausios ką tik susikūruslc juuėjimo klausimus. lyginamai tvirtesnė už drau- kolūkio pirminės komjaunime Vadovaujantis LKP X suva gystę, gimusią, pavyzdžiui. . . organizacijos narių. Tuo pačiu Suvažiavime buvo griežtai kritikuoti revizionistinių atgy žiavimo nurodytomis ideologi Aktų salės šokiuose. Tai — metu mokėsi vidurinėje movenų pasireiškimo atvejai. nio ir mokymo darbo pagerini darbo draugystė! Kai Algis kykloje. Griežta ir giliai teisinga kriti mo gairėmis, fakultetų partinės Daunoravičius kalba apie Zl— Nelabai jauku tada bu ka buvo pareikšta musų uni organizacijos privalo plačiai linų klubo statybą, jis didžiuo- vo vaikščioti kasdien po t Daunoravičius apdovanojamas LLKJS CK garbės raštu. versiteto adresu. Savo praneši apsvarstyti LKP X suvažiavi jas! pirmiausia ne Garbės raš- km į kaimą ir atgal. Taume LKP X suvažiavime drg. mo medžiagą, artimiausiu lai ku imtis veiksmingų priemonių A. Sniečkus nurodė: „Revizionistinės tendencijos, iškeltų trūkumų pašalinimui. vertinant kultūrinį palikimą, Isiorijos-fnoiogijos fakulteto pasireiškia Vilniaus universi partinė organizacija, kuri ge tete, lietuvių literatūros kated rai žinojo apie atskirų katearų ros kai kurių dėstytojų tarpe. darbe esančius trūkumus, turi Katedros vedėja Lukšienė buvo nedelsiant kovingai ir princi sovo vardo universiteto, Tbi teisingai kritikuota spaudoje pingai apsvarstyti susidariusią lisio, Leningrado, Latvijos, už tai, kad savo knygoje apie padėtį ir užtikrinti aukštą idė Estijos Ir kitų aukštųjų mo J. Biliūną sumenkino jo apsa jinį studentų mokymo lygį vi kyklų gamtininkų. Tų mokyk sose katedrose. Bet koks tūpkymus proletarine tematika ir lų pravedamose mokslinėse čiojimas vietoje, taikstymasis iš esmės nuslydo į buržuazinę Kiekvieną trečiadienį Čiur supažindinti su įdomiausių, eksploatacijai — kokia tvarka visada daly Biliūno kūrybos vertinimo kon su revizionistinėmis nuotaiko lionio gatvės rūmuose vyksta skaitytų konferencijoje, prane geriau išdėstyti gręžinius, kad konferencijoe vauja ir mūsų SMD nariai, ku Ištrauktų daugiau dujų per rie cepciją. Katedroje yra daug mis yra nesuderinamas su par tikimybių teorijos ir skaičių šimų tematika. parašo geriausius mokslotrumpesnį laiką. Panašūs ap jaunų dėstytojų, kurių idėji tinės organizacijos veikla, Jis papasakojo, kad kapi teorijos seminarai. Čia renkasi tiriamuosius darbus. skaičiavimai reikalingi ir naf Kiekvieno universiteto ko-dėstytojai, ________ __ _____ niam augimui reikalinga dide aspirantai, ateina talistinėse šalyse yra 114 skai Šiomis dienomis kaip tik lė parama. Čia kaip tik ir tu munisto šventa pareiga — sa- j'r studentai-matematikai. Seml- čiavimo centrų, iš jų 64 — tos telkinių eksploatavimui. tokia konferencija vyksta rėtų padėti gili, principinė ir vikriuškai principiniai ir kovin narų metu daromi pranešimai Jungtinėse Amerikos Valstijo Apie tuos ir panašius daly konkreti kritika. Tačiau rekto gai iškelti visus pastebimus tikimybių teorijos klausimais, se, kur mašinos naudojamos kus pasakojo drg. Žukauskas, Maskvos Lenino kalnų univer ratas (drg. Bulavas), užuot vys- ideologinio auklėjimo ir moky Praeitą pirmadienį buvo ekonomikos mokslo, karo ir nurodė kai kurias lygtis, davė sitete. Keturi gamtininkai iš tęs tokią kritiką katedroje, mo darbo trūkumus, svarstant jungtinis teorinės fizikos ir kiltiems reikalams. skaičiavimo mašina ,,Strela-l” važiavo iš mūsų universiteto. stengiasi užtrinti ideologines LKP X suvažiavimo medžiagą. tikimybių bei skaičių teorijos Mūsų šalyje paskutiniu me- spręstų uždavinių statistinę V kurso studentė B. Klarbeklaidas, kurias daro kai kurie Mūsų partinė organizacija yra seminaras. Pranešėjas Fizl- tu į serijinę gamybą leldžla- analizę, atsakė į seminaro da dytė skaitys savo mokslinį katedros dėstytojai, iš viso, pakankamai pajėgi, kad duotų kos-matematlkos instituto moks- ma eiektrdninė skaičiavimo lyvių klausimus. darbą tema ,,Žuvinto ežero ideologiniame darbe taikstosi griežtą ir tinkamą atkirtį bet linls bendradarbis Žukauskas. mašina „Ural”. augmenija”. Kirgizijos Matematikos in su revizionistinėmis tendenci kuriam buržuazinės ideologijos Jis atstovavo mūsų respubliką D. Lempaitis ir revizionlzmo recidyvui, ku Baku mieste vykusioje mašini stituto atstovas konferencijoje jomis”. Balandžio 2—5 dienomis Nurodęs, kad pastaraisiais rioje universiteto gyvenimo nės matematikos konferencijo darė pranešimą apie skaičiavi pas mus vyks konferencija, į je, kur dalyvavo Maskvos mo panaudojimą oro progno metais aukštosiose mokyklose srityje jis nepasireikštų. kurią atvažiuos svečiai — Suvažiavimo nutarimas mus, skaičiavimo centrai ir keturios zei nustatyti. Oro prognozės daug padaryta, gerinant specia mūsų bendradarbiai. Jie skai uždavinius galima suvesti į Ruošiasi sąjunginės respublikos: Ukrai listų paruošimą, o taip pat ge kartu su visais Tarybų Lietu Kirgizija, Latvija ir Lie tiesinių diferencialinių lygčių tys savo mokslinius darbus iš rinant aukštųjų mokyklų parti vos darbo žmonėmis įkvepia na, sprendimą. Nuolat veikianti konferencijai biologijos, geografijos, geolo nių organizacijų darbą TSKP dar labiau kovoti už tolesnį tuva. Žukauskas Ir papasako tokia oro prognozės nustaty XX suvažiavimo uždavinių mūsų aukštosios mokyklos, jo savo įspūdžius ir konferen mo mašina gijos GMF-te moksliniai būreliai yra Amerikoje. šviesoje, drg Sniečkus pabrė respublikos, visos Tarybų Są cijos. Dabar mūsų būrelio nariai Elektronines mašinas gali Daug įdomių dalykų sužino gyvuoja nebe pirmus metus. žė, kad sttide įtljos ideologinia jungos suklestėjimą, už komu jo seminaro dalyviai. Drg. Žu ma pritaikyti planavime. Kon baigia rašyti konferencijai Jie išaugo į didelę mokslinę me auklėjime yra daug rimtų nizmo pergalę. kauskas bent trumpai stengėsi ferencijoje V. D. Blelkinas pa skirtus pranešimus, ruošiasi draugiją, jungiančią studenteikė matematinę schemą eko nomikoje vykstančių reiškinių tus-gamtlninkus, kurie daly diskusijoms. Pernai vykusi X mokslinė ■įvertinimui, siūlė tris savikai vauja mokslinėse ekspedicijo nos apskaičiavimo kelius. studentų konferencija parodė, se, patys stebėdami juos do Trečiadie Į Įvyko universiteto grobikų ir lietuviškųjų buržuazi- įėjimo priemonių. Čia [eina ir Dabartinės skaičiavimo ma minančius gyvius, augalus. kad studentai vis aktyviau įsi organizavi Partlnio biuro po ėdis, kuriame nių nacionalistų -.-ii-*-.. pagerbimą, iLeni „„i- diplomantų vakaro buvo apsvarstytas pa -tinio-auklė- no dienos minėjimą su iškilmin mas, susitikimas su respublikos šinos tinka tik labai sudėtin jungia į mokslo-tiriamąjį dar Jamojo darbo piana 1957/58 gu posėdžiu, organizuoti Gegu vadovaujančiais žmonėmis, litera goms operacijoms atlikti (per Būrelio nariai kruopščiai dir žės Pirmosios dienos minėjimą tūrinis vakaras tema „Studentų m. m. pavasario semestrui. „Strela” atlieka 2 ba, tvarkydami herbarus, gam bą. Šiemet ypač gerai dirba šis planai remiasi kiekvieno fakultetuose ir universiteto mas gyvenimo pavaizdavimas tarybi 15 min. geografijos-metereolonėje literatūroje”, festivalio-gegu- milijonus operacijų), o greit tininko žemėlapius, rašydami fizinės fakulteto biurui pateiktais pla tu. Daug vietos plane skiriama žinės organizavimas ir dalyvavi priimti ir išduoti informacijas nais, mokomajar.a-auklėjamajam gljos-geologijos ir biologijos mokslo-tiriamuosius darbus. mas Pabaltijo studentų chorų LKP X suvažiavimo medžiagos darbui fakultetuos p. neįmanoma. Bendrajame plane pavasario svarstymui, numatytas profsąjun šventėje Rygoje. Daug vertingų ir draugiškų moksliniai būreliai. Akademinėse grupėse numaty Matematikai domisi, kaip semestrui numatyta Paryžiaus gos aktyvo susitikimas su LKP tos diskusijos literatūros ir me X suvažiavimo delegatais. patarimų mūsų gamtininkai galima būtų geriau išnaudoti J. Vaickutė Komunos dienos ,proga organi Be šito, bendrajame plane nu no klausimais. esamas sąlygas dujų telkinių sulaukia iš Maskvos Lomono(„T. stud.” inf.) GMF studentė zuoti žuvusiųjų duo vokiškųjų matyta Ir eilė kitų politinio auk-
i:
Matematikų seminarai
PARTINIAME BIURE
Vartant karo dienoraščiy puslapius
MANO KAREIVIS
4o mėty socialistinės valstybės sargyboje
1943 metų rugsėjo mėnesį ūgiu (jis buvo pats aukščiau-1 vyko kovos baltarusių žemėje. sias karininkas dalyje) ir nė I Reikėjo priešą išstumti iš miš nemirktelėjęs pasakė, kad buvol ko, kad galima būtų užimti nu paslydęs Ir netikėta! parvertė I rodytą punktą. Pelkėmis apė mane, paleidęs seriją iš auto j ję mišką, mes prasiskverbėme mato. „Nerangus, kaip meški I į priešo gynybos gilumą. Pra nas, — pagalvojau aš, su pa I sidėjo smarkus, sudėtingas ku sitenkinimu žiūrėdamas į jol pinas netikėtumų mūšis miške. gigantišką figūrą. Išleidęs jį, I Priešas, susigriebęs po pirmo paprašiau atnešti pusryčius iri jo sumišimo, stipriai priešino iš pasiuntinio lūpų sužinojau! si, siųsdamas mirtį nuo kiek- šito „netikėto griuvimo” tik-1 vieno medžio ir krūmokšnio, rąją priežastį. Kai aš tvarkiau savo auto-1 Dedant naują diską į automatą, pajutau stiprų smūgį ir matą, iš už medžio, kokiu dvi- ] dešimties metrų atstumu, tai nuvirtau. Ant manęs užgriuvo kėši vokiečių kareivis, ruošda-l žmogus, krisdamas paleidęs il mas man savo ginklo seriją I gą seriją iš savo automato. Po Pamatęs tai, Kubilius uždengė! minutės aš nustebęs žiurėjau į mane, rizikuodamas savąja gy-i prieš mane stovintį sumišusį vybe. Mes pargriuvome, ir tai! išgelbėjo mus. Fašistas buvo ! leitenantą Kubilių. Norėjau užmuštas Kubiliaus ugnimi. paklausti jo, kas čia per juo Tai nebuvo pagyrūniška I kai, bet tuoj pat pasigirdo šū mostas, ne, Kubilius dargi nu I viai ir mostelėjęs ranka aš nu tylėjo apie savo poelgį, gelbs bėgau į priekį. Pavakare mū tint vado gyvybę. Tai buvo ei I šis sėkmingai baigėsi. Uždavi linls Tarybinės Armijos kari ; nys įvykdytas. ninko poelgis, būdingas pa | Vakare ilsėdamasis aš prisl prastas žmogaus bruožas, pa miniau įvykį su Kubiliumi ir, prastame tėvynės karo mū- j pasišaukęs jį, paprašiau paaiš šyje. kinti, ką reiškė jo elgesys. Ku Pulk. VILENSKIS bilius, stovėdamas visu savo
Šių metų vasario 23 dieną pintos tobulais ginklais, galin čiais žymiai greičiau už garsą; mūsų ginkluotosios pajėgos ga karine technika, sustiprin priešlėktuvinė apsauga — pa glmo tempais Tarybų Sąjunga neregėtai prašoko priešakines kartu su visa tarybine liaudi tos kvalifikuotais kadrais. Mūmi mini Tarybinės Armijos ir sų ginkluotosios pajėgos virto čiomis naujausiomis, žymiai kapitalistines šalis. Moksliniai Karinio Jūrų laivyno 40-ąsias galinga jėga. patobulintomis apsaugos prie Tarybų Sąjungos pasiekimai metines. Šias jubiliejines meti Rimčiausias ir sunkiausias monėmis. stebina visą pasaulį. Kiek nes pažymi ir mūsų draugai mūsų liaudžiai išmėginimas bu Tarybinės Armijos 40-jų vieni talkūs metai yra socia užsienyje — visa pažangioji vo Didysis Tėvynės karas, pa metinių minėjimas sutampa su lizmo pergalės prieš kapita žmonija. slbaigęs šaunia pergale — hit , Mūsų ginkluotosios pajėgos lerinės armijos ir imperialisti mūsų šalies darbo žmonių pasi lizmą metais. augo ir stiprėjo, kylant socia nės Japonijos Kantuno armijos rengimu rinkimams į TSRS Mūsų šalies žmonių taikaus listinės valstybės galybei, tvir sutriuškinimu. Aukščiausiąją Tarybą. Tai di kūrybinio darbo sargyboje ir tėjo ir grūdinosi mūšiuose su Sutriuškinus stambias fašis gausiomis priešo jėgomis. Jau tines jėgas ties Maskva 1941 dina šios jubiliejinės šventės dabar, kaip ir per keturiasde keturiasdešimt mėtų, kai Ta m. pabaigoje, niekais pavirto iškilmingumą, sukelia naują šimt metų, budriai ir nepaju rybinė Armija ir Karinis jūrų svaičiojimai apie hitlerinės ar .arybinės liaudies pasididžiavi dinamai stovi tarybinės gink laivynas šventai vykdo savo mijos nenugalimumą. Hitleri mą laimėjimais. luotosios pajėgos. Komunistų didžiąją pareigą — tvirtai nės 330.000 armijos apsupi įvykęs vasario mėnesį 12 — partijos ir tarybinės vyriausy saugo didžiuosius savo liaudies mas, sutriuškinimas ir paėmi iškovojimus. mas į nelaisvę kovose prie 15 dienomis X LKP suvažiavi bės vadovaujamos, jos pasiruo 1918 m. sausio mėn. 28 d. Stalingrado 1943 m. sausio mas dar glaudžiau subūrė mū šusios smogti triuškinantį smū V. I. Leninas paruošė dekretą pabaigoje padarė pradžią es sų liaudį aplink komunistų gį kiekvienam agresoriui, ku dėl Darbininkų ir valstiečių miniam persilaužimui antrojo partiją, vedančią liaudį vis į ris išdrįs pasikėsinti į Tarybų Raudonosios Armijos sukūri pasaulinio karo eigoje. Tų pa Sąjungos laisvę ir nepriklau mo, o vasario mėn. 14 d. — čių metų pradžioje Tarybinė naujus laimėijmus. Darbininkų-valstiečlų Raudo Armija, išvysčiusi galingą Didžiulę reikšmę, stiprinant somybę. Ir jeigu imperialisti nojo jūrų laivyno organizavi puolimą visu frontu, o vasarą mūsų tėvynės gynybinį pajė nės jėgos išdrįs sukelti naują mo. sumušusi stambias hitlerininkų gumą, turi LDAALR bei Rau pasaulinį karą, tai jis baigsis Gimę Didžiosios Spalio re jėgas prie Kursko, padarė ga dono kryžiaus ir Raudonojo galutiniu visos kapitalistinės lą puolamajai hitlerininkų voliucijos ugnyje, jauni gink luotųjų pajėgų būriai 1918 m. strategijai. Po dešimties triuš pusmėnulio draugijų darbas. sistemos žlugimu! vasario 23 d. prie Pskovo ir kinamųjų smūgių, 1941 m., Reikia, kad visi universiteto Narvos sutriuškino į Leningra išvijusi fašistinius grobikus iš dėstytojai, studentai ilr ūkio Doc. KARVELIS dą besiveržiančias kaizerinės mūsų tėvynės teritorijos ir administraciniai darbuotojai išvadavusi iš vergovės Lenkiją kariuomenės gaujas. Nuo to laiko vasario 23 diena tapo ir pietų Europos tautas, tary būtų aktyvūs tų draugijų na visaliaudine Tarybinės Armi binė Armija 1945 m .gegužės riai. Mūsų jaunimas turi siekti jos ir Karinio jūrų laivyno 2 d. paėmė Berlyną. Buvo su dar didesnių laimėjimų moks diena. Trejus metus trukusi triuškinta pasaulinio imperia ginkluota kova prieš kapitalis lizmo smogiamoji jėga — hit lo ir fizinio auklėjimo bei 1944 m. gruodžio mėn. pul nuostoliai smarkiai didėjo. bėtas nušliaužė prie bunkerio I tinių valstybių intervenciją ir lerinė armija ir gegužės 8 d. sporto srityse, ruoštis darbui kas puolė hitlerininkų pozici Kiekvienas mėginimas pakelti Hitlerininkai, sutelkę dėmesį I fašistinė Vokietija besąlygiš vidaus kontrrevoliuciją pasibai ir socialistinės Tėvynės gy jas šiauriniame upės Dzelda iš griovio galvą atnešdavo į šaudanti kulkosvaidį, nepa I gė visiška Raudonosios Armi- kai kapituliavo. Po keturių nybai. mėnesių buvo sutriuškintas krante, prie Gruženlcki kai naują auką. Tokiai padėčiai stebėjo, kaip drąsuolis pri j jos pergale. ir kitas agresorius — imperia Niekas nesustabdys perga mo. 5 kuopa įsiveržė ir su esant, į vadą kreipėsi eilinis šliaužė. Drauge su didžiąja rusų listinė Japonija. lingo Tarybų Sąjungos žengi naikino priešą pirmose dviejo Barauskas: ,,Drauge lentenanGranatos smūgis į bunkerio I tauta ir kitomis mūsų šalies Trejus metus Tarybinė Ar mo į komunizmą. To laidas yra se tranšėjose. Tolimesnę puo te, leiskit* aš sunaikinsiu bun šaudymo angą ir stalgus ko I tautomis Tarybinę Tėvynę gy nė ir tikrieji Lietuvos sūnūs. mija kovėsi prieš hitlerinę Vo mūšiubse užgrūdintas TSKl5 limo kryptį jai dengė krūmai. kerį”. Ir Išdėstė savo suma votojo puolimas likvidavo I 191« nn. žiemą Vilniuje ir kietiją viena, pakeldama visą vadovavimas, socialistinės vals priešo pasipriešinimą. Du pa I nymo įvykdymo būdą. kituose Lietuvos miestuose karo sunkumų naštą. Tik pa tybės galybė, mūsų šalies tau Kai tik kuopa perėjo krūmus, silikę gyvi hitlerininkai pakėlė I aiškėjus, kad tarybinė armija Kuopos vadas pagyrė drą iš bunkerio, esančio už 200 m pradėjo kurtis tarybinė val džia — darbininkų, bežemių gali ir pajėgia sutriuškinti fa tų draugystė, tarybinės liau aukštumėlėje, buvo sutikta suolio pasiryžimią ir leido su rankas. Taip drąsaus, sumanaus ii i ir mažažemių tarybos. Kartu šistinę armiją ir išgelbėti Eu dies budrumas. naikinančia kulkosvaidžių ug manymą vykdyti. steigėsi ir raudogvardiečių da ropos tautas, JAV ir Anglijos pasiaukojusio visų reikalui ka Laimėjimai, kuriuos Tarybų nimi. Kuopa buvo priversta Eil. Barauskas paprašė liniai, kurie kovėsi įvairiose kariuomenės atidarė antrąjį Sąjungos darbo žmonės pasie rio veiksmais buvo sunaikln- ; laikinai sustoti ir apsikasti čia frontą — išsilaipino šiaurės kulkosvaidininką šaudymu at Lietuvos vietose. Tačiau oku kė visuose savo kūrybinio pat pasitaikiusiame griovyje. kreipti į save hitlerininkų dė tas stiprus priešo bunkeris, iš j pantų kariuomenė, JAV, Ang Vakarų Prancūzijoje. lijos, Prancūzijos imperialistų Patikimu Tarybinės Armijos darbo baruose per 40 socia Priešas ugnimi į sparną kliu mesį ir apgaulės tikslu karts plėšęs iš kuopos keletą aukų bei Lietuvos buržuazijos re pagalbininku Didžiajame Tėvy lizmo statybos metų, aki dė pulti ir kaimynine! kuopai. nuo karto mėginti pakelti iš Kuopai atsidarė kelias pasta miama, žiauriai susidorojo su nės kare buvo Karinis jūrų lai vaizdžiai rodo socialistinės Žuvo artilerijos sekėjas. Visi apkaso šalmą. Pats gi priešin tytam uždavlniul įvykdyti, menkai apginkluotais Lietuvos vynas. Jis įvykdė apie 100 de Už didvyrišką žygį narsus santvarkos pranašumą ir ga kuopos vado mėginimai pulti game griovio gale surado ma darbo žmonėmis ir laikinai už santinių operacijų ir paskandi karys buvo apdovanotas ordi gniaužė socialistinę revoliuci no tūkstančius priešo transpor mybinę jėgą. Savo pramonės ir likviduoti priešo bunkerį ne žą įdubimą — vagą, gerai pri ją Lietuvoje. Lietuva neteko to ir kovos laivų. ir žemės ūkio produkcijų au- turėjo pasisekimo. Kuopos siplojo prie žemės ir nepastePulk. V. LUNIA tikrosios nepriklausomybės. Per visą Didįjį Tėvynės ka Poniškoji Lenkija ir hitlerinė Vokietija, vėl JAV, Prancūzi rą mūsų ginkluotosios pajėgos jos ir Anglijos imperialistų jautė galingą tarybinio užnu skatinama, kėsinosi okupuoti gario paramą. Petis į petį su visomis tary Lietuvą. Tik Tarybų Sąjungos dėka Lietuva nuo to išsigelbė binėmis tautomis kovojo ir Ta jo. Tarybų Sąjunga padėjo rybų Lietuvos sūnūs ir dukros. — Laisvai! tą dieną nuo pirmos valandos vy- veikimu. Jiems čia padeda dėsty Lietuvai 1940 metais įkurti Keliolikai jų suteiktas Tarybų Sėskis! — nu ko devintoje auditorijoje. Čia su tojas Stasys Rudžionis. Sąjungos Didvyrio vardas, ke Tarybų Lietuvos socialistinę skamba dėstyto respubliką; 1944 metais Tary liasdešimt tūkstančių karių ir sirinko Istorijos-filologijos fakul Ir taip kiekvieną dieną įvairių jo balsas. binė Armija, išlaisvinusi Vil partizanų apdovanoti ordinais teto III kurso 21 ir 22 grupės. specialybių bei kursų studentai — Laisvai! nių iš hitlerinių grobikų, iškė ir medaliais. Sėskit! — pakar Priešais juos — poligonas. Šū ateina į katedrą. Čia jie susipa Komunistai ir komjaunuo lė Gedimino pilyje raudonąją toja budintis. viai iš patrankų, prabėga pėsti žįsta su naujaisiais karo techni pergalės vėliavą — lietuvių liai kovojo pirmose eilėse. Iš Visi susėda. ninkai, praeina tankai, praskren kos pasiekimais, ruošiasi būk tautos laimės ir laisvės simbo 11.000 karių — Tarybų Są Dėstytojas pri jungos Didvyrių 65% yra ko da lėktuvai... Horizonte juda puikiais tarybinės šalies gynė lieina prie kated munistai. ros. traukiniai... Čia studentai prak jais Po Didžiosios Spalio revo Tarybų Armijos pergalė Di — Draugai tiškai susipažįsta su kariuome liucijos jauna Tarybų res džiajame Šlovingąjį Tarybinės Armijos Tėvynės kare išgel studentai, šios nės dalinių kovos veiksmais. publika pirmoji pripažino tei keturiasdešimtmetį katedros dės dienos užsiėmi sę Lietuvai į valstybingumą. bėjo lietuvių tautą nuo fašisti Paskaita baigta. 22 grupė iš tytojai ir studentai sutinka su mo tema — 1920 m. vasarą Tarybų Są nių grobikų vergovės ir sutei jungos dėka Lietuva atgavo kė galimybę kurti naują gyve „Šiuolaikinių eina namo. Bet 21 grupei dar dar didesniais laimėjimais, spor iš baltalenkių Vilniaus sritį, nimą, laisvą nuo bet kokio iš kautynių pagrin viena paskaita. Šios grupės stu te, drausmėje ir LDAALR orga kurią tų pačių metų rudenį, naudojimo, plėtoti kultūrą, dai". .. dentai turi praktiškai susipažinti nizacijose. tautinę savo forma, socialistinę JAV, Anglijos ir Prancūzijos Studentai klau savo turiniu. A. MINEVICIUS imperialistams skatinant, vėl sosi ir užsiimi su minosvaiždžio sudėtimi, jo Imperialistai su JAV prieš užgrobė baltalenkių generonėja, o mes tuo las Želigovskis. 1927, 1938 akyje kursto naują pasaulinį tarpu užsukame į ir 1939 metais Tarybų Sąjun karą prieš Tarybų Sąjungą ir kitą auditoriją, ga savo diplomatiniais veiks Liaudies demokratines šalis, kur užsiiminėja mais išgelbėjo Lietuvą nuo rengiasi panaudoti jame masi I kurso 3 grupės poniškosios Lenkijos ir hitle nio naikinimo ginklus. Todėl studentai. Vado rinės Vokietijos okupacijos tarybiniai žmonės privalo būti vaujami dėstyto budrūs, koviniai pasiruošę, grėsmės. jo Michailo Aleksiejevičiaus Užgniaužus vidaus kontrre stiprinti mūsų socialistinės tė Filiovo, jie susi voliuciją ir sutriuškinus užsie vynės saugumą. pažįsta su ste nio intervenciją, tarybinė liau Komunistų partija ir tarybi dis pradėjo taikų kuriamąjį nė vyriausybė skiria didžiulį bėjimo prietai Vadovaujami M. Filiovo studentai susipažįsta sais. darbą. Tačiau ji nepamiršo, dėmesį šalies gynybinei galiai Visi stu kad priešas vėl gali kėsintis į stiprinti. Šiuo metu mūsų su stebėjimo prietaisais. dentai „apsi mūsų tėvynės laisvę. Komunis ginkluotosios pajėgos turi įvai ginklavę" žiūro tų partija ir tarybinė vyriausy rių atominių, vandenilinių ir Skambutis. Keturiasdešimt tre nai ir periskopais. Mūsų ob bė, nuosekliai ir atkakliai ko- reaktyvinių ginklų, jų tarpe ir čioje auditorijoje susirinkę Gam jektyvas ir užfiksavo grupės vodama už taiką, ėmėsi visų balistines tarpkontinentines ra tos ir Ekonomijos fakultetų ant seniūną Praną Buitvydą ir Jurgį priemonių šalies gynybos ga- ketas. Mūsų armija pilnai me ro kurso studentai laukia paskai Oleką, kurie, dėstytojo Filiovo Tarybinės chanizuota ir motorizuota; tos. Štai ir pats dėstytojas... lial sustiprlntį. padedami, aiškinasi stebėjimo pajėgos buvo aviacija ištisai aprūpinta reak — Stot! Ramiai! — pasigirsta prietaisų veikimą. ginkluotosios į naujai perorganizuotos, aprū- tyviniais lėktuvais, skrendan- budinčio Leono Toleikio balsas. Bene įdomiausias užsiėmimas Studentai užsiėmimų metu.
DIENA KARINĖJE KATEDROJE
Vakaras—lektoriumas Dailės institute
£itoraturos VI. SIMKUS
LAIKRODŽIO DAINA
Yra toks nuovargis, Kai vos parvilkęs kojas Į lovą nuvirsti. Be žodžių, be jėgų. .. Tik, rodos, mirga dalgis, pradalgės tik klojas Kol neužmiegi kietu nuovargio miegu. Yra toks nuovargis, Kuris tau galvą lenkia Prie knygos. Liejas raidės temsta akyse... Eini tada plačiai atidaryti langą Ir atsigauni vėl gaivia nakties vėsa.
Bet daug labiau išvargina ir iškankina Diena tingi, be jokio tikslo praleista. Ilga, tuščia diena... Be darbo, be degimo... — Ji ant stiprių pečių
universiteto, Išugdo daug me nininkų, savo mokinių. Vakaro metu taip pat veikė studentų darbų paroda. Antroji vakaro dalis ir buvo skirta šių darbij aptarimui, pasisaky mams. Apie piešimą, jo techni ką papasakojo Dailės Instituto dėstytojas Mackonis. Atskirai buvo kalbama apie tapybą, grafiką, skulptūrą, vitražą, ke ramiką. Kalbėjo atitinkamų specialybių studentai. Tai J'r buvo pati įdomiausia vakaro dalis. Busimieji daili ninkai labai nuoširdžiai papa sakojo apie savo darbą, su juo susijusius sunkumus. Tokie va karai duoda nepaprastai daug naudos. Nepaslaptis, kad visą eilę įdomių smulkmenų iš dai lės srities, ne vienas studentas išgirdo pirmą kartą. Aišku, dailės instituto studentams tai elementariausios žinios, tačiau kaip jos būtinos kiekvienam išsilavinusiam žmogui, kokios srities specialistais jie bebūtų — apie tai netenka ir kalbėti. Pasisakymų iš svečių tarpo nebuvo, klausimų buvo labai mažai. Kodėl? [ šį klausimą, labai paprastai, tiesa, tik pus balsiu, atsakė vienas studen tas: — Ką man pasako, tą suprantu, bet klausti — per mažas mano Išsilavinimas toj srity, kad klausčiau. . . Būtina, kad panašius va karus pasirūpintų suorganizuo ti visų aukštųjų mokyklų SMD, jų tarpe ir mūsų universiteto. Vakaro metu apie tai buvo kal bama. Reikia manyti, kad tai ne paskutinis vakaras ir Dailės Institute.
muose buvo vien tik ji, gels pavasarinius vėjus, sparčiau vaplaukė, mėlynakė — Aldo bėgo negu sraunus Vilnelės na. Atrodė, dar tik vakar vanduo. Šilti ir tylūs vaka skambėjo jos juokas, neslepia rai su pernakt nelšblėstančiomu džiaugsmu degė jos akys, mls žaromis, su nepaliaujamu kai jis gerą valandą negalėjo lakštingalų suokimu pane atsakyti į klausimą, kodėl tą rto krūmuose, su pražydusių sekmadienį ji buvo tokia lai gėlių kvapu ir lengvučiu rū ku viršum ramiai teliūškuo minga. — Vincai, šiandien mano jančios Neries, su tūkstančiais gimimo diena! — ūmai šūk atplasnojusios jaunystės sva telėjo ir, sukdamosi valso tak jonių, pdilni karštos Jaunų šir tu, lyg balta plaštakė nuplas džių meilės, liko tik prisimi nimuose — Vincui reikėjo iš nojo kiemo veja. — O kodėl anksčiau nesa važiuoti į Pušynėlį, o Aldona, kei! — stengdamasis atrodyti IšlalklusLi egzaminus, išvyko supykęs, paklausė Vincas. Da pas dėdę į Palangą, atosto bar nežinau, net ką tau pado gauti. . . vanoti. . . Per šiuos metus vieninteliu O ji: jų pokalbiu tebuvo laiškai, — Ką nori! kuriuose jis kuo plačiausiai Čia pat, aplipęs stambiomis aprašinėdavo savo gyvenimą žiedų kekėmis, augo alyvų krū Pušynėlėje, o ji atgaivindavo mas. Jis nuąkynė porą vos jo atmintyje šiek tiek apdi pražydusių šakučių. lusio ir taip brangaus univer — Laimę dovanoju. siteto vaizdus. — Ačiū, — nusišypsojo ji Pradžioje jis laiškus gauda ii prigludo prie jo peties. — vo labai dažnai, ir tik šį pas Alyvas aš labiausiai myliu už kutinį kolūkio laiškininkas at 'visas gėles. . . Gal būt, kad nešė prieš trejetą savaičių. jos atneša laimę... Laiškas buvo trumpas, pa Gi jis nežinojo, ką atsaky drikas. Vincas jautė, kad Al ti, užmiršo viską, tematė jos dona kažką slepia, neišdrįsta besišypsančias akis, krintan jam parašyti. Atsakymo vis čias ant pečių garbanas ir nesulaukė. Kodėl nerašo? Gal girdėjo švelnų jos balsą. Dau kad egzaminai. . .? giau jam niekas nerūpėjo. * — Laimę padėk surasti, — išgirdo jis. Ir štai peržiūrėti beveik vi AutobuJMKtotyje keleivių si žiedai, laimingo — nėra. nebuvo: tl^Bavėsvje po liepa — Štai, tik ruošiasi pražįs ant suoliuMfsėdėjo ryškia lan ti! — staiga šūktelėjo Aldo guota bllū”e vilkinti dar jau na. na moteris su berniuku, kuris — Šis žiedas — abiejų lai ją visą laiką klausinėjo, ar mė! — ištarė Vincas. tuoj išvažiuosią pas senelę. — Sutinku. .. — linktelė Pagaliau pilkas nuo dulkių jo galva Aldona. pasirodė autobusas. Taip pat Vincas neprisimena tos pustuštis. akimirkos, kaip apglėbė ją, . . . Dešinėje jau sutvisko kaip pirmąsyk pabučiavo. Tai bangelėmis Neris, pro autobu buvo karštos, aistringos jau so langus šmėkštelėjo skulptū nystės sapnas... romis papuoštas tiltas. O tos dienos, puikiosios bir — Lyg vakar čia būta, — želio dienos, lėkė greičiau už nusišypsojo Vincas.
Skverai, miesto gatvės, al savo popiečio kaitra. Jis pasu ko prospektu, boluojančio ka tedros bokšto link. Kažkaip netyčia Vincas stabtelėjo prie gėlių parduo tuvės vitrinos. O čia! Iš vi daus išėjo Aldona. Taip, ji! Tos pačios rugiagėlių mėlynu mo akys, tie patys gelsvi su pusmetiniu sušukavimu plau kai. — Aldon! — permesdamas ant kairės rankos lietpaltį, su sijaudinęs šūktelėjo Vincas. — Tai tu? Atvažiavai.. . Aldonos akyse sustingo iš gąstis. Vincas pajuto, kaip krūtinėje kažkas atitrūko. — Aš — ištekėjau... — pabalusiomis lūpomis sušnabž dėjo ji. — Tėvai bijojo, kad į kolūkį nepaskirtų. . . Motina verkė... Tikėk, Vincuk, aš ki taip negalėjau. . . Tuo metu Aldona pakėlė galvą, šyptelėjo, kaip ir tais nuostabiais birželio vakarais. — Surask, Vincai, laimę šių alyvų žieduose. Atsimeni, kai tada. . . Ant ilgų Aldonos blakstie nų suspindo krištolinės ašaros. Vincas suprato, kad viskas baigta. Virš kalnų parko tvenkėsi juodi debesys, augo. Toli toli nuvingiavo sidabrinė žaibo gi ja, bet perkūnijos nesigirdėjo.' Prospektu skriejo akinamai blykstelėdamos stiklais maši nos, skubėjo žmonės. Pro šalį juokdamosi praėjo pora — vienmarškinis vaikinas ir per keline suknele mergina. Grei tai jie pasileido tekini. Pirmieji stambūs lietaus la šai nuriedėjo Vinco veidu. Rankoje jis tebelaikė Aldonos padovanotą alyvų puokštę, o mintyse stovėjo besišypsanti Viktutė, skambėjo jos balsas: „Juk ten, Vilniuje...” Nieko čia nebuvo. ..
P. DREVINIS
VILNIUS PRIE NERIES Vienodai ir įkyriai Ant sienos laikrodis tiksi: Ką šiandien padarei? Rytojui ką paliksi?
Atskaitė vienoda gaida Sekundę.. . dešimtį. .. Šimtą.. . Kada sakyk, kada Išmoksi jas branginti? Atskaitė ... Ir nė vienos Atgal jau nebeatgausi. Nuo tos baisios dainos Ausis delnais užspausiu!.. Bet smilkiniuos įkyriai Vėl tiksi kraujas ir tiksi: Ką šiandien padarei? Rytojui ką paliksi?
Sunkiausioji našta,
A. RIMINIUS SNIEGO KARALAITI
Šeštadienį, vasario 15 d. Dailės Instituto Aktų salėje įvyko Vilniaus Aukštųjų mo kyklų Studentų Mokslinių Draugijų vakaras. Paskaitą te ma „Smuglevičius ir Vilniaus universiteto dailės katedros veikla” skaitė VI kurso Tapy bos fakulteto studentė Valeškevlčiūtė. Lektorė supažindino auditoriją su žymiausio XVIII a. pabaigos, XIX a. pradžios lietuvių tapytojo Smuglevi čiaus svarbiausiais gyvenimo Ir kūrybos faktais. Jo paveikslų reprodukcijos buvo čia pat ek rane pademonstruotos. Lektorė atkreipdavo susirinkusiųjų dė mesį į charakteringas Smugle vičiaus tapybos ypatybes, klasi cizmo ir realizmo įtaką jo kū rybai. Kūrybos tematika labai įvai ri. Čia matome Ir antikinės mi tologijos („Melklzedeko au ka"), ir religine (freskos Stuokos-Guzevlčiaus katedroj), ir buities tematika („Valstie čiai”) tapytus paveikslus. Smuglevičiaus portretai pasi žymi savitumu, jam vienam būdingom vaizdavimo priemo nėm, visai naujom to meto lie tuvių tapyboje. Pavyzdžiu bu vo paimti Garniauskienės port retas ir „Senio galva". Kiek vienas bruožas, kiekviena raukšlelė čia kalba už save, nu sakydami vieną ar kitą žmo gaus charakterio ypatybę — jo valdingumą, griežtumą, ki tur — nusivylimą, kančią. įdo mūs Smuglevičiaus Romos pei zažai, su gyva meile tėvynei nutapyti Vilniaus vaizdai, se novinės miesto sienos, Aušros vartai ir kt. Šiuose kūriniuo se jaučiasi žymi realizmo įta ka. Smuglevičius — didelio talento žmogus. Tačiau meni ninko nesuviliojo kvietimas at vykti į Angliją, į karaliaus rū mus, kur Jam būtų sudarytos visos sąlygos dirbti. Kad Ir sunkesnėmis sąlygomis jis dir ba Lietuvoje, 1797 m. įkuria Tapybos katedrą prie Vilniaus
PASAKYKIT, MARIŲ BANGOS
Linksta medžiai po storu šerkšnu. Beržynėliu bėga kiškio pėdos. Atplasnoja ant švelnių sparnų. Pasakos, vaikystėje girdėtos...
Pasakykit, marių bangos. Marių bangos gintarinės. Ko jauna širdis nerimsta, Ko ji veržias iš krūtinės.
Ir atrodo, kažinkur šalia. Netoli čia, sniego karalaitė. Tiktai niekad niekam nevalia Iš žmonių prie jos arčiau prieiti.
Ko gi jaunas karštas kraujas Eilėmis ant lapo liejas. Ko skrajoja mano mintys Kaip audringas marių vėjas.
Ten viršūnių bokštai — jos pilis. Pūko pusnys — ištaigingas guolis! Tik padykęs saulės spindulys Kibirkščiuoja plaukuose gražuolės...
Kaip pušaitė apgenėta Rymau vienas aš ant kranto. — Bangos šniokščia, bangos ūžia... Bangos... argi jos supranta.
Prožektorių šviesos pakrantėse žiba. Į aukštumas kelia galvas kranai. Čia jaunas už irklo tvirtai įsikibęs, Praplaukdavai langą mažytį dažnai. Nei namo, nei lango, nors čia gyvenai, — Aplinkui statybos, vis naujos statybos. Kvartalų kvartalai, paminklai ir tiltai — Tai naujojo Vilniaus naujoji daina. Neris išsigandusi susuka kilpą. Prie Vingio pušyno tolyn bėgdama. Pušelė iškilusi dairos liekna: Taksi, troleibusai, gaudžia ir švilpia.
Pavysim, pavysim, tave greit pavysim! — Grupuojasi bokštai, fasadai namų: — Čia mūsų gyvenimo veidrodis visas Spindės atsimušęs melsvų vandenų. — Širdie, kam be tikslo save kankinu. Gyvenimą naują kursiu, statysiu. L. ALEKSIEJONAS
ATOSTOGŲ SUGRĮŽUS Lyg iš toli ekskursijos atvykęs, Godžiom akim miestelyje žvalgaus. — Sniegu paklotos mielosios gatvikės. Medelio šerkšnas... Grožio kiek brangaus! Širdis džiaugsmingu nerimu suvirpa: Mokyklos draugą skubantį matau. Žinau, kad jis gimtinėj likęs dirba, Žinau, kad tenka ginčytis jam daug... Ir spaudžiu ranką — darbščią, tvirtą. kietą, — Tu prieš mane, studentą, nurausti. . . Ne, ne tave kankinti turi gėda, — • Aš palikau kolūkį per anksti.
V. Pečenikovaltė Kultūros skyr.
Beržo šakos tik tylia daina Gailiai sucypia — kaip ledo smuikas. Ir nuo jo ledine šypsena Šypsos karalaitės lūpos puikios...
Linksta medžiai po storu šerkšnu. O gilyn nubrido mano pėdos. Ir plasnoja ant tylių sparnų Pasakos, vaikystėje girdėtos... :o:
VYT. KASINSKAS
ALYVŲ PUOKŠTĖ (Apsakymas) Mokytojas Vincas ilgai žiūrėio i taip gerai pažįstamas, saulės nutviekstas Pušynėlės” kolūkio laukų 'platybes, liaunais kamienais baltuojantį beržynėlį už kurio tuojau prasideda status skardis, o apačioje per akmenis gurga krūmokšniais apaugęs, bevardls upeliūkštis, pavasarį plačial Išsiveržiąs iš savo krantų kunkuliuojąs drumzlino vandens verpetais, ir tada keletą dienų mokykloje būna mažiau valkų... Bet dabar buvo vasara. Iš sodo atlėkęs pirmas rytmečio vėjello pūstelėjimas sušnarėjo augančio palei baltai dažytą langą jazmino krūmo šakose suplazdeno neužsegtą vaiklno marškinių apykaklę. Vlncul šį rytą norėjos svajoti galvoti apie kažką tai nepaprasto, kilnaus. Vakar jų kolūkio vidurinėje mokykloje, kuri buvo dar nepilna, tik devynios klasės, baigėsi mokslo metal, ir jis šiandien pradeda pirmąsias mokytojo atostogas, Ir gal būt todėl netolimų dienų prisiminimai vėl nejučlomls užplūdo Vinco mintis. Kalp šiandien Jis atsimena tą dieną, kai' pernai skirstymo komisijoje pasakė, kad jam rusų kalbos specialistui, teks vykti į kažkokią Pušynėlės vidurinę mokyklą. Išėjęs iš auditorijos, jis Ilgai su kurso draugais ieškojo žemėlapyje nors menkučiu taškeliu pažymėtos vietovės. Nerado. — Ojetau! į džiungles! — ir dabar jis girdi Otilijos balSą
— Dirbsim ten, kur. . . balta skarele susirišusi mote— Kur nutrenkė! — žyb- rėlė, jo šeimininkė Duoblenė. telėjusl tamsiomis akimis, štai- Vincas atsisuko. Skambtelėjo ga nutraukė jį Otilija, per vi- kibiras. są studijų laiką tesvajojusi Melsva Vlktutės suknelė apie šokius, naujas skrybėlai- jau pleveno už beržų. Mokytęs ir stilingai apsirengusius tojas norėjo šūktelėti, bet tik vaikinus. žvilgsniu palydėjo tolstančią Vincas vos susitvardė, nepa- Vlktutę. sakęs Otilijai ką nors užgau— Žiūriu, alyvos pražydę, lauš, — susipykti išsiskiriant Priskyniau. ManoJonukas tai labai jau nesinorėjo. labai mylėjo. O po savaitės šnekus vals— Ačiū, — sumišęs padėtietls, nuolat čiupsėdamas lū- kojo Vincas. — Viktutė Irgi, pomls ir šmaukščiodamas pa- mačiau, parsinešė. Žydi. . . O kėlėjo išsilaužta karklo vyti- kokios gražios! ml, atvežė Vincą ir jo sunkų Vincas žinojo, kad Duobielagaminą į „Pušynėlės” kol- nė nieko taip nemėgsta, kaip ūkį, prlglūdusį tolimoje Slau- gėlių. Sakydavo, kad neliko rėš Aukštaitijoje prie bevar- ką jai mylėti — vyras, padėdžio ežero, kurio veidrodlnla- jęs wlsą sveikatą, bedlrbdame paviršiuje tą pavakarę mas prie griovių, tiltų statytaip nuostabiai atsispindėjo bų, taupęs centą prie cento, pušelėmis apaugę smėlėti kad nusipirktų žemės sklypekrantai. lį, mirė džiova, gi sūnų, pir— Labą rytą, mokytojau! mąjį komjaunuolį apylinkėje, — staiga išgirdo jis pažįsta- sušaudė fašistai keturiasdešimt mą Vlktutės balsą. pirmaisiais. Ir liko jai tik gė— Sveika. — atsisukęs lės... šyptelėjo mokytojas. — Jau Alyvas Duoblenė įstatė į iš ganyklos? nudaužtą puodynėlę ir pastū— Jau. mė arčiau prie rėmelių, ku— Alyvos pražydo? Anksti, rluose buvo įdėta švleslaplau— pamatęs jos rankose žiedų kės merginos nuotrauka, puokštę, nustebo vaikinas. Puokštė buvo didelė, stam— Ne anksti, mokytojau, bios violetinių žiedų kekės Laikas, — nuskurdeno Viktu- sviro žemyn, gaubdamos Altės balsas. — Gražulių Akvi- donos nuotrauką, ir kambarys lė davė. prisipildė šiek tiek aitroko — Kokios puikios! — ty- kvapo. liai ištarė Vincas. Duoblenė atlaidžiai nuJ.šypJis ūmai prisiminė piaėju- sojo: sį pavasarį, alyvas ir jo lau— Šitaip gražiau kiančią Aldoną. — Ačiū, šeimininke. — IšGirgžtelėjo durys. tarė Vincas. \ į kambarį įėjo pagyvenusi, Vinco mintyse, prisimini
:o:
:O
Šalies aukštosiose mokyklose Viešėjo Bldstrupas Maskvoj, ryšium su TSRS Meno Akademijos dviejų šimtų metų sukaktimi vie šėjo žinomas danų karikatū ristas H. Bidstrupas. Ap silankė jis ir valst. Lomo nosovo vardo universitete, kalbėjosi su studentais, ap lankė bendrabučius, o Uni versiteto laikraščiui „Maskovskij Unlversitet” paliko keletą karikatūrų. Studentai pastatė „Eugenijų Onleglną” Universiteto kultūros namų scenoje studentų jėgo mis buvo pastatyta Čaikovs kio opera „Eugenijus Onieglnas”. Pastatyme dalyvavo apie 200 žmonių — akade-
minio choro dalyviai, šokių ratelio nariai, solistai. Tai pirmas didelis universiteto operos studijos darbas. Žiū rovai šiltai priėmė pastaty mą. „Moskovskij unlversitet” Studentų poilsio namai Prie Leningrado univer siteto veikla studentų poil sio namai. Žiema, šaltis spirgina, o universiteto profilaktorijoje prieš „dirbtinę saulę” — kvarco lempą stu dentai gali įdegti. . . Gydy tojo priežiūra, režimas, žu vų taukai, hematogenas, vi taminas C per 24 dienas puikiai pakelia studentų darbingumą. „Kiekvienas dėstytojas, studentas, universiteto tar
Neseniai gauti reti skan dinavų ir birmiečių tekstų įrašai.
nautojas privalo po 20 vai. Sudaryta komisija para atidirbti miesto statybose” — tokį šūkį Iškėlė Lenin šyti Leningrado universiteto grado universiteto studen komjaunimo istoriją. Krei pimesi į studentus ir dėsty tai. tojus. rašoma: „Dalyvauti istorijos parašyme — kiek „Svajingas Montano vieno pareiga”. balsas” . . . „Leningradskij unlversitet” Ivo Montano, Ernso Bušo Pirmą kartą universiteto dainos, Šilerio ir Moljero monologai įžymiųjų artistų istorijoje atliekami skamba čia. . . Irkutsko universitete su paskaitų metu. organizuota tarptautinių Leningrado eksperimenti kultūrinių ryšių draugija. nėje fonetikos laboratorijo je saugoma daugiau kaip Numatyta palaikyti ypač 2000 magnitofono įrašų ir glaudžius kultūrinius plokštelių įvairiomis kalbo šius su Čekoslovakijos mis. Čia yra Polio Robsono mokratlne respublika. koncertų, „komedi fran„Irkutskij unlversitet” cez”, „Berliner-ansambler” teatrų spektaklių įrašai. Kultūros skyr. ė?-ElE
Kamuolys vėl skrieja į krepšį EGZAMINAS. . .
Iš istorijos puslapiy Daug įdomių faktų slepia savyje Lietuvos istorijos puslapiai. Ne visus juos mes dar gerai pažįstame. Mūsų universiteto istorijos būrelio nariai žada kas mėnesį ruošti straipsnius, pasakojančius apie žy miausius ir įdomiausius Lietuvos istorijos įvykius. Žemiau spausdinamas Istorijos būrelio pirmininko straipsnis peržvelgia senosios Lietuvos istorljos puslapius, kurie piešia kovas su kryžiuočiais, vykuIš istorijos puslapių sias vasario mėnesiais. Ilgus amžius lietuvių tau kietlja, o iš dalies Lenkija ir ta vedė kruvinas kovas su visa Vakarų Europa, bevykkrikščioniškosios Vakarų Eu dydama prūsų pavergimo ir ropos feodalais, kurte, remda krikšto žygius, tai jos, paly mi vokiečių ordinus, XIII a. ginti su tuo mažu kraštu, turi pradžioje įkurtus prie Daugu pasirodyti labai didelės. Ka vos ir Vyslos, siekė sunaikinti ras tęsėsi, ko reikia nepamirš mūsų tautą, užgrobti senovės ti, 53 metus, tuo tarpu, kai lietuvių gyvenamąją teritori Cezaris per 8 metus galutinai ją — turtingą ir tirštai gy užkariavo ir privertė klausyti venamą kraštą. Vakariniams milžinišką Galiją iki Reino”. lietuviams, gyvenusiems prie Riteriai naikino mūsų kraštą, Vyslos ar prie Priegliaus, žudė gyventojus. Tai pažymi žymią pagalbą teikdavo ryti ir K. Maiksas: „Pavyzdį tokio niai lietuviai. Pažymėdamas niokojimo, kurį jie parodė, ro didelius nuostolius, kuriuos do Sūduvos gyventojų liki patyrė kryžiuočių ordinas ir mas: žydintis kraštas XIII a. jo talkininkai iš Vakarų, vo pabaigoje buvo paverstas ty kiečių istorikas H. Delbriu- rais. Vietoje kaimų ir išdirbtų kas rašo, jog „norint susu laukų atsirado miškai ir klam muoti jėgas, kurių neteko Vo pynės, gyventojai iš dalies
buvo išmušti, iš dalies išvežti, 1348. II. 2. kryžiuočiai iš dalies priversti persikelti drauge su talkininkais — į Lietuvą”. Anglijos ir Prancūzijos gra Toks pat likimas būtų išti fais, ištisas devynias dienas kęs ir rytinius lietuvius, ta terioja Lietuvą, žudydami jau čiau susikūrusi Lietuvos vals nus ir senus. Tačiau netoli tybė riteriams davė stiprų Žiežmarių, prie Strėvos upės, vasario mėn. 2 d. juos užklu smūgį. po Algirdo ir Kęstučio veda Nuolat gaudami pagalbą iš ma Lietuvos kariuomenė, Vakarų Europos, vokiečių ri drauge su gudų pulkais pasto teriai atkakliai veržėsi į Lie jo jiems kelią, Lietuviai tuvą, viską aplinkui grobdami puola, svaidydami į priešą ir naikindami. Žygiai dažniau- daugybę iečių, leisdami' vllyšiai būdavo atliekami anksty čias, nuo kurių ordino kariuo vą pavasarį, apie vasario mė menė pradėjo blaškytis. nesį, kada šaltis laikė sukaus Smarkiausia kova vyko ties tęs pelkes ir upes, lengvinda ordino vėliava, kurią begin mas kariuomenei kelią. Žy dami žuvo 50 riterių. Vokie giuodavo ir rudenį, siekdami čių kariuomenė buvo sumušta, išnaikinti tuomet jau pribren lietuviai paėmė daug belais dusi derlių ir nualinti kraš vių, o dalis kryžiuočių kariuo tą. menės vargais negalais prasi grįžo į Prūsus Visa lietuvių liaudis atkak veržė ir (Bus daugiau). liai kovojo su mirtinu priešu, o dažnai lietuviai Ir keršijo jam , toli įsiverždami į vokie čių riterių užgrobtą teritoriją. KALBOS SKYRELIS Šiandien mes trumpai prlsiminsime svarbiausius vasario mėnesio lietuvių tautos kovų už savo laisvę momentus.
LV 00073.
SISTEMA
IR
favoritus — teisės m. fak., ta čiau vos laimėjo prieš chemijos vyrukus. Vis tik tikriausiai kandidatai i nugalėtojus Teisės fak., filologai ir ekonomistai. Jokiu būdu nega lima užmiršti ir matematikų su gamtininkais. Tai vis vyrai. Moterų grupėje — atkakli kova (mūsų nuomone) te bus tik tarp 4 buvusios A gru pės komandų: Medicinos, Gam tos, Ekonomikos ir IFF koman dų Joms rimčiausiai pasipriešin ti tegali tik teisininkės.
IR DAR. . .
GALIMYBĖS
liai šios eilutės rašomos, rung tynių rezultatai dar neaiškus. Todėl — truputį prognozių. Pir miausia, kaip vyks varžybos. Si kartą grupių nėra. Kiekvieno fa kulteto komanda žals su kiekvie na ir, aišku, nugalės geriausio ji Tokios sistemos imtis paska tino pakilęs chemikų ir medikų žaidimo lygis. Per praėjusias varžybas chemikai įveikė visų
Yra žinių, kad neužilgo įvyks konkretus krepšininkų egzami nas. Savaitės gale pas mus, į Vilnių, turi atvykti Maskvos uni versiteto krepšininkai ir krepši štai ir bus kur pasi ninkės. reikšti.
J. SURGINTAS
PIRMOS VARŽYBŲ DIENOS REZULTATAI Moterys: Medicina — IFF 55:41 (32:19), Ekonomika TMF 60:15 (26:9), Gamta — Chemija (be rungtynių); Vyrai: Gamta — Medicina 55:50 (29:19), IFF — Teisė 54:49 (33:20). Ekonomika — TMF (58:52 (28:22).
Auksaburniai ir kalba
Apie vieną bendrabutį ir jo valdovus (Beveik pagal Krėvę) I. Tarpu storųjų sienelių, tarpu baltųjų kuorelių, už nerakina mų durelių stovi, akis veria universiteto bendrabutis Nr. 6. Didžia savo galybe, turtais ne suskaičiuojamais, praeitim ži ląja didžiuojasi šis bendrabu tis. Vai, kodėl tik kenčia vargsta Juodoj dalužėj aštuo niasdešimt dailiųjų mergelių? Vai, šaukiasi jos valdovo aukščiausio, kad išgirstų jis jų šauksmus ir gelbėtų iš šios užkeiktos pilies, kame taip balsūs dalykai dedasi. Pa klausykit, žmoneliai gerieji, paporinsiu jums, kaip didžiai vargsta vargšės mergelės. II. Didžiai vėlų vakarėlį, kai prieš švaros komisiją merge lės plovė grindis, subildo, su trinko visas bendrabutis. .. Ne piktieji kryžiuočiai, ne gud rieji lenkai įsiveržė į merge
Rodos, ne taip seniai baigėsi įdomios ir atkaklios komjaunimo komiteto Taurės varžybos. Tačiau per tą laiką mūsų krepšininkai jau spėjo tolokai pažengti. O kiek — parodys varžybos! Trečiadieni prasidėjo sparta kiada. Garbė ją pradėti teko krepšininkams. Jos bus vienu iš rimčiausių egzaminų (o gal ir įskaitų) prieš LTSR aukštųjų mo kyklų spartakiadą. Po varžybų dar bus laiko klaidoms ištaisyti.
lių menes, tiktai nusigėrę gat Kitą rytą rašė pareiškimus, vės chuliganai atvyko pasisve skundus susigraudinusios mer čiuoti į 75 kambarį. Nevaišin gelės, prašė meldė administ gos, nemandagios buvo dailios raciją išgelbėti jas iš didžio vargelio, įtaisyti spyną dure lėms, uždegti ant laiptų ma lonią švieselę. Tik nepanoro išgirsti užsirūstinęs valdovas Administracija. „Tegul ken čia, tegul džiaugiasi, kad gali dabar studijuoti, by tik sto gas virš galvos saugo jas nuo darganos piktos”.
Seniai, labai seniai pazadėjo administracija įtaisyti nau jas duris ir rakinti jas spyna. Bėgo vasara, praėjo tamsus ruduo, miglotas, ūkanotas. Jau atėjo žvarbi žiema, šalta, snie guota. O spyną įtaisys tada, kai sugrius rūmai, tada... ir ji bus niekam nereikalinga.
Mėgėjų įmantriau ką pasa būtinai mano batai!) suplyšo Paprastai čia vartojam gali kyti studentų tarpe netrūksta. batai. ninką arba vardininką („penk Nebūtų nieko blogo, jei tam Pas'jį buvo gripas ( = Jis tu ta”, „dešimta”, „grįšiu vasa vartotum savus gražius ir vaiz rėjo gripą. Jis sirgo gripu). rio dvidešimt pirmą”). dingus žmonių pasakymus. De Tik įmantrybių ieškojimu Šie ir į juos panašūs pasaky ja, dažnai atsitinka kitaip. Ta mai taisytini todėl, kad prie galima būtų paaiškinti žodžių da taip ir prisimena K. Būgos linksnis pas lietuvių kalboje „tūlas, (a)” Ir „apart” vartoji žodžiai, rašyti beveik prieš nuosavybei reikšti nevartoja mą. pusšimtį metų: „Tarėmės mes mas. Jis težymi Žodelis „apart” yra nelietu vietą (Buvau piemenis mokysią kalbos, o brolį) arba į ką (daiktą, as viškas ir keistinas į „be”. čia, pasirodo, reikiama mums pas žodis „tūlas” savas, bet menį) krypsta veiksmas (Va patiems dar pasimokyti”. O žiuok dažnai vartojamas ne savo pas daktarą). mokytis, beje, jis siunčia pas Kitas biaurus vertinys, gal reikšme. „Tūlas” reiškia daž tuos prastuolėlius, žemės arto dar plačiau vartojamas mūsų nas, ne vienas, daug kas (žr. jus. . . Dabartinės lietuvių kalbos žo šnekamojoj Pravartu būtų prisiminti ir nusakymas. kalboj, yra laiko dyną 878 psl.), o kasdieninėj mums kaip ką tėvaii pasako, ir kalboj ir laikraščiuose dažnai Jei paklausi, kuri šiandien vartojamas žodžių „kažkoks”, iš jų pasimokyt. Reiktų taisyti diena, Išgirsi: „Penkto”, „De „kažkas” reikšmėmis: „Bet kad ir šiuos pasakymus: Aš pas tave noriu paklausti šimto” ir t. t. Paklausi, kada štai į miestą atvyko tūlas D. grįši, atsakys: „Dvidešimt pir Mlchalkovskis, anksčiau teistas ( = Aš tave. . .) Pas jį gražus balsas ( = Jo mo vasario”. Jei rusai čia de už plėšimus” (Vakarinės nau gražus balsas. Jis turi gražų rina skaitvardį su žodžiu „čis- jienos Nr. 9). lo” (palygink rusų „platogo balsą). Galima būtų, rodos, daug ką Pas mane batai suplyšo čisla”), tai lietuvių kalboje pataisyti, tik reiktų daugiau ( = Mano batai suplyšo). Anas toks pasakymas nepateisina gerų norų ir tautinės savigar pasakymas reikštų, kad kur mas. Kas gi sakys, „šešiolikto bos. nors mano bute, namuose, (ne dieną”?! B. Juodzevičius
Trokšta, dūsta dūmuose varg- didžius vargelius mūsų meršės mergelės, deda naktį prie gelių. — Tik dar nepasakojau, galvos šaltąsias pusleles, kad tik dar neporinau piktus dar neskaudėtų. Ne ilgos paskai belius mūsų valdovų. Gal gai tėlės, ne šokių vakarėliai ir lios ašarėlės jaunųjų mergelių nemigo naktelės palauš mer- sugraudins kietas jų širdis? gelių sveikatą, tik juodi dū Vai. kad patys valdovai pabu mai iš „Titano” nasrų nuva- votų šioje pilyje, juodoje tam rys mergeles į juodąją žeme- soje, pakvėpuotų dūmais, pa lę. . . drebėtų po gražiai atremon tuotomis lubomis, vai, nerei kėtų tada gailių ašarėlių ir VI šios margos gromatėlės. Dar neaušo ankstus pavasa N. Dušakytė rėlis, dar netekėjo taip skais čiai saulelė, kai pradėjo re montą bendrabutyje, o jau va sarėlė prabėgo, rudenėlis už stojo ir žiema piktoji įpusėjo. Vai, tai niekaip negali baigti remonto vienoje virtuvėje. Ne būtų nė ir 70 kambario atre montavę per žiemos atostogas, Jei nebūtų kilęs pavojus įgriū ti į apačią, į 62 kambarį. Iš plėšė pilies valdovai mergeles iš mirties glėbio ir vėl ra miai rankas sudėjo, o galėtų pajudėti. Senos mūrinės sie nos ilgai Ilgai bylos vardus tų, kurie ryšis tokiam žygdar biui. . .
mergelės. Bet pasdabojo sve_________ Į, pilį, ėmė ,jie kas tellai užburtą vėlų vakarėlį pulkais pulke liais traukti į ją. Nei storos sienelės, nei rakinamos kam bario durelės nesulaikys sve telių. Kitą kartą atėję ilgai meldė grasino atidaryti) du reles. O kai mergelės nutilo, Ne saulelė pasislėpė, iš baimės išbalo, kampan su sibūrė, sutrinko tamsi naktelė užstojo, tiktai subildo tvirtos du elektros lemputės visam laikui relės. . . Nei šveit- užgeso ant laiptų. Kadaise ralsiais kardeliais, mirkčiojo jos, kaip dangaus nei blizgančiais žvaigždelės, trečio aukšto pa kalavijais, tik pli lubėje, bet supyko ir užmer kom rankom nu kė savo silpnąsias akeles, palaužė gatvės chu- mačiuslos didžią netvarką. ligąnai durų ran Matyt, nutarė valdovai laiky keną. Ir tada mer ti vargšes mergeles tamsos ne gelės jų neįleido. laisvėje, pripratinti jas prie Sveteliai didžiai šišknosparnių gyvenimo sąly pilies kuorai ’iepsnoja, įpyko, ir, pamatę, gų. Vai, keikia keikia merge kad stovi . korido lės valdovus, žodžių nesuran ne aukštiesiems dievams šven toji ugnis rusena, tiktai kas riuje tuzinas senų taburečių (didžiau da, kai griūna ant tamsiųjų vėlų vakarėlį kamuoliais ver sias bendrabučio laiptelių, Išsineria kojelę ar žiasi dūmai iš virtuvės, kur turtas), pasinaudo kaktomušiais atsitrenkia vieną užkūrė „Titaną”. Vai, rieda VII. jo jomis. Sutraš į kitą. Ir neateina į tamsos iš akių graudžios ašarėlės. Edą dūmai juodieji akis mels kėjo, subraškėjo Vai, tai pasakojau, porinau tvirtos durelės, tik karalystę nė mažiausias spin vąsias, kai mergelės įeina į dulėlis. Ir nežinia kada ateis. virtuvę vandenėlio atnešti. jums, gerieji žmoneliai, tokius nepasidavė. ..
Užs. Nr. 295.Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. r
1
REDKOLEGIJA