MŪSŲ VEIKLOS PROGRAMA Kad esanti švietimo sistema šiandien jau nebeduoda to, ką turėtų duoti — visiškai aiškus dalykas. Vidurinė mokyk la didžiausia dalimi dėl savo pobūdžio (kiti kaltinimai irgi išplaukia iš to), neparengia abiturientų jokiam praktiniam darbui tuo atveju, kai jiems nepasiseka Įstoti aukštojon mo kyklon arba technikuman. Teorinių žinių vidurinėje mokyk loje gaunama apsčiai, tačiau beveik negaunama praktinių įgūdžių. Kas tokiu atveju daryti neįstojus aukštojon mokyklon, arba neturint sąlygų toliau mokytis? Sąžiningas žmogus ras savo vietą, nueis ten, kur jis labiausiai reikalingas, tačiau geroką laiko tarpą dar turės pašvęsti tam, kad Įsisavintų darbo įgūdžius — konsultuotis, studijuoti atitinkamą litera tūrą. „O kodėl to neduoda mokykla?” — ne vienas dažno kai pamąstydavom. Be to, pernelyg didelis mokyklos atitrū kimas nuo praktinio darbo, tam tikros jaunuolių grupės galvose galėjo padėti išsilaikyti senajai pažiūrai, kad jie tam ir mokosi, jog būtų atitrūkę nuo gamybos, atseit, pasi darytų proto darbininkais — inteligentais. Bandymai mo kyklą supolitechrfinti davė šiokių tokių rezultatų, tačiau jie aiškiai dar nepakankami. Ir todėl visa visuomenė, o ir mes, studentija, su dideliu pasitenkinimu sutikom TSKP CK ir TSRS Ministų Tarybos tezes „Dėl mokyklos ryšio su gyvenimu stiprinimo ir dėl tolesnio liaudies švietimo sistemos tobulinimo šalyje”. Siū loma naujoji bendrojo lavinimo sistema yra visiškai teisinga ir reikia imtis žygių kuo greičiausiai ją Įgyvendinti po to. kai bus priimtas tuo klausimu TSRS Aukščiausiosios Tary bos sesijos nutarimas. Žinoma, kad dabar reikia visai rimtai išanalizuoti, kokia turės būti naujoji mokykla mūsų respublikoje. Labai rim ta, susilaukusi didelio pritari nq, nuomonė yra, kad mūsų respublikoje pirmoji mokymo dalis turėtų vykti 9-rių metų mokykloje, kadangi ir naudinga, ir būtina yra palikti 3 kai bų mokymąsi. Reiktų pagalvoti ir vidurinės mokyklos (liku sių klasių po pirmojo pobūdžio mokyklos) klausimu. Girdi si balsų, kad ji turėtų būti 4 metų. Žinūma, šiuos klausi mus teisingiausiai išspręs patys švietimo darbuotojai, tačiau 9-rių ir 4-rių metų mokyklos turėjimas ar neperdaug ištęstų bendrojo lavinimo mokyklą, nors paruošimo kokybė dėl to žymiai pagerėtų. Keletas žodžių dėl aukštosios mokyklos humanitarinių specialybių. Sitų specialybių studentai daugiausia gali dirb ti savarankiškai, todėl paskaitų krūvį čia galima sumažinti labiau negu kitur, nepadarant žalos, mūsų manymu, bendram specialistų paruošimo lygiui. Naujasis švietimo sistemos pertvarkymas yra reikšmin gas žingsnis mūsų šalies gyvenime. St. Keinys IFF V kurso lituanistas
Skardus studentiškas „va praleidžia laisvalaikį, sportuolio” nuaidi Aktų salėje. Taip ja. Tiesa, tokių gerų meninių pasveikinami brangūs svečiai kolektyvų, kaip mūsų ansamb iš Čekoslovakijos — aukštų lis, anot jų, sunku surasti, ta jų mokyklų studental-tinkli- čiau laisvalaikį Prahos stu ninkai. Lietuvoje jie — pir dentai moka išnaudoti turinin mą kartą, pirmą kartą susi gai. Po koncerto komandos tinka su lietuvių studentais. vadovas sveikino mūsų anO studentui su studentu pa • sambliečius. Nors jų kalbos mes nesuprantame, tačiau šllkalbėti visada yra apie ką. tl rankų paspaudimai Ir drau Po ansamblio koncerto čekai giški veidai pasakė daugiau papasakojo, kaip jie mokosi, negu žodžiai.
gilinasi į paskaitų idėjinį kryptingumą, partiškumą, į tai, kiek paskaita nukreipia studentus savarankiškam dar bui. Silpną paramą dėstytojams teikia ir fakulteto Mokslinė ta ryba. Nemaža kaltė už silpną stu dentų auklėjimą mokymo pro cese tenka ir fakulteto parti nei organizacijai. Fakulteto partinė organizacija dar retai svarsto klausimus, susijusius su studentų auklėjimu moky VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO mo procese, silpnai padeda de PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS kanatui kontroliuoti šį darbą. Biuro posėdis įpareigojo Nr. 30 (308) 1958 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis Kaina 20 kap. fakulteto mokslinį personalą mokymo procese giliai nu šviesti partijos ir Vyriausybės keliamų tarybinei liaudžiai už davinių reikšmę, parodyti Ko munistų partijos vadovaujantį vaidmenį taryb'nės liaudies 1958 M. LAPKRIČIO MĖN. 21 D. ĮVYKO ATVIRAS UNIVERSITETO PARTINIO kovai už komunistinės visuo BIURO POSĖDIS, KURIAME BUVO APSVARSTYTAS KLAUSIMAS „STUDENTŲ menės sukūrimą mūsų šalyje. Katedros tari telkti nuola KOMUNISTINIS AUKLĖJIMAS MOKYMO PROCESE GAMTOS MOKSLŲ FAKUL TETE”. tinę kolektyvią paramą dėsty tojams, ryžtingai kovoti su Kalbėję atvirame posėdyje mai dar silpnai panaudojami kytą instrumentariumą (pvz., objektyvizmo, apolitlškumo pranešėjas doc. Chomskis, studentų auklėjimui. Zoologijos katedra), pratybų bei liberališkumo pasireiški Gamtos mokslų fakulteto dės Mokymo procese dar nepil salėse nėra vaistinėlių. Šie ir mo faktais, dažniau svars tytojai bei biuro nariai pažy nai likviduotos apolltiškumo, panašūs reiškiniai neigiamai tyti paskaitas, pratybas, mėjo, kad pastaraisiais metais objektyvizmo tendencijos. Ne veikia į studentų auklėjimą laboratorinius užsiėmimus, Gamtos mokslų fakultete šiek maža dalis dėstytojų silpnai socialistinės pažiūros į darbą ypatingai atkreipiant dėme tiek pagerėjo studentų komu nušviečia socialistinės san dvasia. sį į paskaitų idėjinį kryp nistinis auklėjimas. Mokymo tvarkos pranašumus, paviršu Dauguma fakulteto katedrų tingumą, partiškumą, metodi procesas glaudžiau sieja tiniškai demaskuoja buržuazi nepatenkinamai rūpinasi stu ką. Katedrų vedėjai turi daž mas su praktika, komunis nę santvarką Lietuvoje, ma dentų auklėjimu mokymo pro niau lankyti paskaitas bei pra tinės statybos uždaviniais, su žai kalba apie pažangiausius cese klausimais, dėstytojams tybas, katedrų posėdžiuose respublikos gyvenimu, plačiau to meto mokslininkus, mate teikia silpną metodinę paramą plačiau vystyti mokslines-teoparodomi nauji mokslo laimė rializmo kovą prieš idealiz Mineralogijos, Geologijos^ rines diskusijas, katedros turi jimai. Veiksmingą poveikį į mą šiuolaikinėje biologijoje. Meteorologijos ir Klimatolo rūpintis savo narių, jų tarpe ir studentų materialistinės pasau Atskiri dėstytojai dar nepa gijos, Botanikos katedros re laborantų, ne tik dalykinio, lėžiūros formavimą, jų auklė kankamą dėmesį skiria ateis tai svarsto paskaitas, o ir bet ir politinio-idėjinio lygio jimą komunistinės moralės tinės pasaulėžiūros studen svarstydamos nepakankamai kėlimu. dvasia daro turiningos, giliai tuose ugdymui. *** Dar pasitaiko atvejų, kai idėjinės dėstytojų Snarskio, Ivanausko, Jankausko, Styros, paskaitos perkraunamos smulk LAPKRIČIO 21 D. FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKUL menomis, neesminėmis detalė TETE ĮVYKO AT/IRAS PARTINES ORGANIZACIJOS SU Šinkūno ir kt. paskaitos. Bet iš viso paskaitos, pra mis, kas neskatina studentų SIRINKIMAS, DIENOTVARKĖJE: SMD VEIKLOS PA tybos, laboratoriniai užslėmi- savarankiškam darbui. GYVINIMAS FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETE. Nors diplominių darbų te Apžvalginį pranešimą apie dimas: nebuvo net SMD narių matika, palyginti, glaudžiai susieta su respublikos liaudies nuveiktą darbą padarė buvęs sąrašų, darbo planų. Mokslinės ūkio vystymo uždaviniais, bet Fizikos-matematikos fakulteto konferencijos praeidavo, paly ne visos katedros deda pakan SMD pirmininkas V kurso ginti, negausiai (nežiūrint to, kamai pastangų, kad studentų studentas Dienys. Drg. Die- kad konferencijos dieną buvo mokslinių darbų rezultatai bū nys pranešime pažymėjo, kad nutraukiamos paskaitos). tų propaguojami. Kai kurių SMD atliko kai kurį darbą, Diskusijose pasisakė doc. katedrų diplominių darbų te pavyzdžiui, buvo organizuotos matika gana siaura, perma- dvi mokslinės konferencijos, f'ugurovas, prof. Brazdžiūnas, ža arba net ir visai nė palaikomi ryšiai su kitomis FMF dekanas ir eilė kitų dės ra (Darvinizmo ir Genetikos šalies aukštosiomis mokyklo tytojų bei studentų. — Pas jus mes pirmą kar katedra) naujų moKslo mis, apsikeičiant pranešimais, tą, — pasakė vadovas, — bet laimėjimų,temųmokslų Fakulteto SMD veikios pa Istorijos, dalyvauta Vilniaus miesto gyvinimo jaučiamės kaip namuose. Jū klausimu buvo pri aukštųjų, mokyklų mokslinių ateizmo teorijos klausimais. sų draugiškas sutikimas, tos imta rezoliucija, kurioje nu darbų parodoje, išleistas SMD Pasitaiko atvejų, kad stu rudeniškos gėlės — maloni matomos priemonės padės staigmena mums. Mes suža dentai vėluoja į paskaitas, o Dluletenis. Tačiau SMD darbe buvo vi draugijai palaikyti glaudesnius vėti jūsų šokių technika, ge dėstytojai nereaguoja į tai, rais balsais, lietuvių liaudies arba, kai patys dėstytojai vė sa eilė rimtų trūkumų. Silp ryšius su katedromis Ir pagy dainomis. Mes dėkojame jums luoja į paskaitas, užtęsia jas; nas tebuvo ryšis su katedro vinti bei paįvairinti veikiančių pratybų metu studentai dirba už puikų koncertą ir nuošir be chalatų, naudoja neprital- mis, blogas dokumentacijos ve- mokslinių būrelių veiklą. dų sutikimą. S. Bačiulytė VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
UPENTAt
Universiteto partinėse organizacijose
„T A U R E44 Kartas nuo karto įgudusi ranka užgauna pianino klavi šus ir auditorijoje minutę, kitą skamba nesudėtinga melodija. Paskui nuoširdus balsas čia rimtai, čia prajuokindamas klausytoius šmaikščiu posakiu.
vėl pasakoja apie lietuvių liau dies dainas. Klauso lituanistas, klauso ruslstas, klauso svetlmkalbls — mūsų svečio, kompozitoriaus Juzeliūno; pokalbis-paskaita apie lietuvių liaudies dainų melodijas įdomi vlsiems. Kompozitorius mokėjo taip paprastai, taip supranta mai atskleisti liaudies dainų muzikinius lobius, pamokė pa justi tai, ką į dainą įliejo jos kūrėjai.
ubą Seštadienį icinos fakultete vyko pirmųjų kurų draugystės vaaras. Dekanas doc. S.
šventė
Povilionis pasveiki no gausų jaunesniųjų studentų būrį su 177-oslomls Medičinos fakulteto metinėmis, palinkėjo jė-
gų užsibrėžto tikslo siekime. Ilgai tą vakarą fakultete skambėjo dainos, sukosi medi kų poros.
Susitikimas su pogrindinės
Praeitą sekmadienį, jau į spaudos platintojais pavakarę, lygiai šešiomis Bibliotekininkys drg. J. Kličlus, Kaip leidžiama bendrabučio kambariuose ap lietuvių tilo triukšmas ir gyventojai tės katedra Lietu buržuazinėje Lietu pažangi Komunistų par voje platinęs po spauda Argentinosusispietė prie radijo taškų. vos tijos ir 1918—19 grindinę literatūrą je, su koklomls — Dėmesio! Dėmesio! . . m. proletarinės ir spaūdą Pabaisko kliūtimis susidu„Tauro” radijo mazgas pra m. ketu apylinkėse (Ukmer ria leidėjai ir kokį dėjo valandėlę bendrabučio revoliucijos riasdešimtmečiui rajonas). šlamštą spausdina gyventojams. Klausytojai iš paminėti organiza gėsDrg. Krasavlnas, reakcingi lietuvių girdo žinias iš Universiteto vo susitikimą šu 1905—07 m. papasa gyvenimo, tarybos pastabas bibliotekininkais - revoliucijos m.daly sluoksniai, jo buvęs „Tėvy apie geriausius ir blogiausius iogrlndlnės litera vis, buvęs Vilniaus ko nės’’ laikraščio re kambarius ir pageidavimų kon tūros platintojais. geležinkelio biblio daktorius, dabar certą. tekos direktorius, Universiteto Mok Susirinkusieji iš Tai dar tik antra „Tauro” dabar personalinis Unės bibliotekos radijo mazgo laida šiais moks klausė dėst. V. Pu- pens'ntnkas, daug darbuotojas J. Ja ztoa ’ tės pranešimą, lo metais. tema „Kultūros papasakojo apie tų nušonis. Draugai diktoriai, norime švietimo revoliucinį Susitikime daly darbas metų „ jus daug dažniau išgirsti — Lietuvoje 1918 — judėjimą Vilniaus vavo Ir miesto bib bent kas savaitęl geležinkelio apy liotekų darbuotojai. 1919 m. m.” . . .Kol vyrai tampo į kam K. Petrėnas gardoje ir apie di Kultūros - švietimo pus suolus, merginos mėgina Daug įdomių delį pogrindinės li technikumo moks užtraukti dainą. Bet ji nedar faktų suslrinku- teratūros DRAUGYSTE tęsiasi mobili leiviai. siems papasakojo zuojantį vaidmenį. ni, lempa nuo jos negęstų. . . A. Petrauskas Chemijos ir Teisės mokslų Greitai Ir visai nutyla. . . .Šiaip taip surastas mu fakultetų komjaunuolių už CAUNO SANATORIJOSE zikantas mūsų svečio prašymu megzti draugystės ryšiai die groja suktinį. Trepsi poros. na iš dienos stiprėja. Lapkričio 22 d. terapijos būrelis organizavo ekskursiją Šeštadienį Chemijos fakul Šypsodamasis sukasi ir kom Kauno gydymo įstaigas. 1 teto Didžiojoje auditorijoje pozitorius. Aplankėme Romainių tuberkuliozės ligoninę. Jos įvyko tematinis vakaras, ku G. Zenulytė gyd. Kavaliauskas riame dalyvavo ir teisininkai, direktorius, žinomas chirurgas įdomų pranešimą „Žmogus ir mus labai nuoširdžiai priėmė, supažindino su pleuros suau medžiaga” padarė prof. Dauk gimų atsluoksniavlmo metodu. LIKO TIK VIENAS šas. Buvo pasakojama apie Apsilankius ligoninėje prisimeni, kad seniau vien tik Sunkų TSRS finansų ir kre dabartinius chemijos mokslo už vietą čia reikėdavo mokėti 300—400 litų į mėnesį,, ne dito egzaminą iš trijų semestrų pasiekimus, apie iškeltus už skaitant procedūrų ir vaistų. O procedūros. . . Valstiečiai Ir kurso laikė EMF prekybos spe davinius geriau apvaldyti esa darbininkai negalėdavo nė svajoti apie tai. Dabar čia gydo mas medžiagas, didinti plasti cialybės diplomantai. Studen nių masių ir maisto medžiagų si įvairių profesijų žmonės. Atsisveikinę su ligoninės personalu, išvažiavom Į Pa tus egzaminavo doc. Žilėnas, gamybą. nemunės sanatorijas. Aplankėm Raudonojo kryžiaus, vaikų A. Romas doc. Lempertas ir vyr. dėst. tuberkuliozės ir plaučių tuberkuliozės sanatorijas. Savo ___ ' ' ............................ ................... tvarkingumu, rūpestinga ligonių priežiūra jos paliko neiš Kopustlnskas. Studentų K. Domarko, J. Šalčiaus, E. Urla- ko dar vienas egzaminas iš dildomą įspūdį. Ne vienas IV kurso studentas pagalvojo, kad būtų gera kio ir kitų žinios buvo įvertin TSRS liaudies ūkio planavimo. O paskui —- ilga ilga prakti dirbti tokiose sanatorijose ir ne vienas ateityje pasirinks tos labai gerai. ka. vtlzlatro specialybę. V kurso prekybininkams 11A. Baužys L. Skudutytė
I
Apie didelius ir mažus v • ^įsipareigojimus
ir komjaunuo lių nuopelnų organizuojant pirotechnikos būrelį, lei džiant fakulte to sienlaikraš čius. Tai buvo pernai. Šiemet chemikai paslgirti dai netunors ri kuo, veikti 28 žmonių organizaci jai yra geriau sios sąlygos. Tiktai laukti naujojo kon kurso paskelbi mo negalima, komjaujuk Lėtai suki radijo imtuvo stočių ieš kiklį, Maskva, Varšuva, Minskas, Berlynas, Tbilisi. Dirba valstybinės radijo stotys, meteoroloqijos tarnybos nuoliška širdis postai pranešinėja artimiausias oro prognozes, kala šimtai mėgėjiškų Mor visuomet verzės aparatų. „Eteris — pasaulio pulsas”, — teisingai sako mūsų Universiteto LDAALR žiasi ten, kur radijo būrelio nariai. Ir kas vieną sykį išmoksta tą pulsą „užčiuopti” — ne gali jo neklausyti. Artimiausiom dienom mūsų radistai, galutinai suregu sunku, nauja ir liavę aparatūrą, pradės „pasimatymus” eteryje su įjvairių šalių radijo mė o gėjais. nežinoma, Nuotraukoje matome būrelio narius: ketvirtakursį ir trečiakursį fizikus An chemikai taną Pūką ir Romą Kavaliauską eilinio užsiėmimo metu. tos didžiulės jaunimo armijos nariai. N. Dušakytė
JEI NE UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETO klubą. Žiūrėk, atsiranda dar PASKELBTAS KONKURSAS GERIAUSIAI ORGANIZA komjaunuolių, kurie bando CIJAI IŠAIŠKINTI, TAI IR LIG ŠIOL RETAS SUSIDO įrodyti, jog studijoms ir klu METŲ CHEMIJOS FAKULTETO II KURSO KOMJAU bo statybai — nepakeliui. O NIMO ORGANIZACIJOS VEIKLA. turėtų būti kaip tik atvirkš Viskas ir prasidėjo nuo to savo kurso saviveiklos būrelį čiai: komjaunuolis domisi ga konkurso, Nematytu tempu ir sporto sekcijas. Nei būre myba, komjaunuolis padeda komjaunuolis — agi ėmė augti įvairūs saviveiklos liai, nei sekcijos neišaugo, o kolūkiui, komjaunuolis ten. kolektyvai, sporto sekcijos, o tie patys įsipareigojimai jau tatorius, kur reikalinga pagalba ir pa bylose bei dokumentuose — kartojami antrus metus. krūvos visokių visokiausių Dar daugiau, tie paprasti įsi1 vyzdys. Vienas toks žingsnis che įsipareigojimų. Juk nepaslap- pareigojimai susidūrė, chemi mikų jau pada tis, kad konkursas išjudino kų manymu, su neįveikiamo rytas: organizhcijoje savaitę komjau net labiausiai neveiklias gru mis kliūtimis. Jei užplanuotos nuoliai praeitą P. Cvirkos pes, o ką jau kalbėti apie 28 kultūrinės priemonės buvo įgy aikštės dalyvavo valymo darbuose. Tai komjaunuolių organizaciją, ku vendintos visu 100%, tai liūd pirmas praktinio pobūdžio ri pavasarį ir vasarą pažadėjo niau atsitiko su ekskursijomis žingsnis po visos eilės klnonuversti kalnus. Pažadėjo, kai Į gamyklas. Jau nekalbant apie ką padarė, ėmė ir nuvažiavo Kauno įmones, kurios yra mū fllmų ir spektaklių aplankymo. kaip nugalėtojai ekskursija sų studentams beveik nepasie Tiesa, reikia gerai įvertinti ir Nemunu. O po to ant tų pačių kiamos, Vilniaus gamyklos dar vasaros atostogų metu dirbu laurų ėmė ir užmigo. ir šiandien, tur būt, laukia be sius komjaunuollus-paskaitlninsvečių. Kuo Tačiau pasiekimai pernykš siorganizuojančių galima būtų paaiškinti? Žino kus Berčlūtę, Matulevičiūtę ir čiai, negarbinga ilgiau jais ma, ne chemikų antipatija Markušą. Negalima užmiršti girtis. Ateina laikas pagalvoti techniniams laimėjimams, o apie naujus įsipareigojimus, tuo, kad panašioms ekskursi didelius ir mažus, grupinius suorganizuoti reikalin ir asmeninius. Įsipareigojimai joms gas Ir sumanumas, ir noras, mūsų komjaunimo organizaci ir laikas. joj retai kada beišeina iš Šiuo momentu pravartu pri planų bylos. Štai tokiu būdu siminti ir dėstytojų pagalbą Neretai būna taip: klausi proforgą „Ką dirbate?”. „Nie ir atsiperkama biure už savo studentams. Chemikų planuo ko — visą veiklą grupėje pasigrobė komjaunimas. Man negyvą veiklą. Tame ir visa se juodu ant balto dažnai fi belieka nario mokestį rinkti”, — seka atsakymas. Daug blogybė, kad dažnai įparei gūruoja dėstytojo Pajėdos pa kalbama, bet niekaip nepajėgiama suorganizuoti nė ma gojimai duodami ramia širdi vardė. Drg. Pajėdos iniciaty žiausių fakultetinės saviveiklos kolektyvų. „Komjaunimo mi, nejaučiant didelio atsakin va buvo apsvarstytas TSKP „Pažadėsi — patiešysi, damajame, tą patį ataskaitinia biuras kaltas’, — sako profbiuras. „Ne, ne komjauni gumo Jausmo. Įsipareigoti pa CK Gegužės plenumo nutari ištesėsi — negriešysi", me susirinkime žadėjo tarybos mas” — prieštarauja pastarasis. Skaitai profsąjungos ir daryti tai, kas yra tiesioginė o žadėtų daiktų komjaunimo biurų planus. Jie beveik vienodi. „Jūs kartu dėl chemijos pramonės rina liaudies patarlė. Ji išmin pirmininkė, komjaunuolio pareiga, atrodo, mas tinga ir teisinga. Tuo mes dar kaip nėr, taip nėr. Trūksta lė dirbate?” — pasiteirauji. „Ne, aš nežinau, ką jis mano vystymo. Po to, kiek paprastas dalykas, bet neretai galima spręsti iš komjaunuo kartą įsitikinome. Kaip? Papa šų? Ne, veidrodžiui tikrai už daryti”, — rėžia ir proforgas, ir gruporgas. tokie paprasti dalykai atsidu lių tvirtinimų ir iš planų, sakos im. tektų. O soja? Na, tiek to, mes Tokių faktų labai daug visuose fakultetuose, visuose ria keblioje padėtyje. dėstytojas nusišalino nuo gru Jau kelinti metai mūsų sunkiai atsidusime ir dar kurį kursuose. Ką daryti, kad būtų glaudesnis ryšis tarp prof bendrabutis (Čiurlionio I) laimi laiką jos galėsime laukti. sąjungos ir komjaunimo organizacijos veiklos, kad darbas Štai, pavyzdžiui, buvusios pės. O ar jis negalėjo kartu konkursus, gauna premijas. Jau „Neištesėsi — negriešysi”. O nesidubliuotų? I kurso komjaunimo grupės su komjaunuoliais paieškoti kelinti bendrabučio gy man rodosi, neišpildyti minėtų Spausdiname C. Kudabos straipsnj. planas. Tiesa, jis niekuo neat naujų darbo formų? Juk tenka ventojos metai girdime pažadus: „Tuoj pažadų (juos išpildyti galima} Redakcija prašo pasisakyti šiais klausimais ir kitus išgirsti, kad susirinkimai, rodys ypatingas, bet pakanka įsigysime veidrodį, o gal ir so vis dėlto šiokia tokia nuodė komjaunimo bei profsąjungos aktyvistus. įsigilinti į jo turinį, ir aiškė nagrinėjantieji kasmet tuos fą". Apie tai buvo rašoma-ir mėlė. ja, kuriomis formomis vado pačius klausimus, yra nusibo bendrabučio sienlaikraščio veG. Pašventojytė Visuomeninis darbas jau biurų komisiją, kuri rūpintų vaujasi organizacija. Apie du dę, kad komjaunimo organi nimo, o juo labiau studentų si fakultete ir grupių savi trečdalius planų užima ko zacijos mažai pasipildo nau tarpe yra toks gyvas, įvairus veikla, ir vakarais, ir įvairio lektyvinis kinofilmų bei spek jais nariais. O praktinis ry ir įdomus, kad visada yra mis politmasinėmis-auklėjamodar la taklių lankymas, ekskursijos. šys su tikrove Vis patogesnis ir gražesnis nėjau, kad dujinių plytelių diskutuotinų, ginčytinų da siomis priemonėmis. Tada gal Pasiūlo kas O kad planas atrodytų pilnes bai silpnas. panašių atsitikimų nis, buvo įsipareigota sukurti nors padėti kolūkiui statyti darosi bendrabutis Nr. 6. merginos neturi). Neslskaity- lykų. Tai pilnai suprantama, nebūtų - FMF ir Malonu, kai kvepia ką tik iš damos su estetika, skalbinius kadangi nieks nestovi vieto (dabar jų pasitaikė dažytos koridoriaus' sienos, iki šiol padžiaudavome balko je, nėra tokios darbo for EMF), kad komjaunimo biu nerūksta ir smagiai spraksi ne. Tačiau jis vienas, o mer mos, kuri po tam tikro laiko ras arba profbiuras netgi pradeda ignoruoti kito or vyrų virtuvėse Įtaisytos duji ginų daug. Visos sudžiovė, o nepasentų, nenusibostų. Norėčiau trumpai pakalbė ganizuojamą priemonę. nės plytelės. Merginos jų ne smarkus rudens vėjas ėmė ir turi, bet tyli. Nėra galimybės, nunešė kažkuriai baltinius. ti mūsų visuomeninių - orga įdomu, ką galvoja fakulte tai nėra — ką padarysi. Kilo įtarinėjimai, nemalonu nizacijų santykiavimo, tarpu tų aktyvistai apie akademinių savio bendradarbiavimo klau sektorių komjaunimo ir prof Bet ateina žiema, ir nau mai. (Fotoreportažas) jas rūpestis užgulė mūsų pe Dienos eina šaltyn, greitai simu ir sužinoti kitų draugų biuruose darbą, apie jų darbo niuoja vienas čius. . . Bendrabutyje nėra jo užsidarys ir vienintelis balko nuomonę. naudingumą ir galimybes. Masiškiausios mūsų visuo Šioje^pagrlndlnėje darbo sri studentas. kios džiovyklos. Gal džiovinti nas. Kas tada daryti? Ar ne Apie ką jis drabužius virtuvėje? Higieniš būtų galima mūsų bendrabu meninės organizacijos studen tyje pas mus bene daugiau dūmoja, ne ka, ką ir besakysi, be to, ten tyje įrengti nors mažytę džio tų tarpe yra komjaunimas ir šia trūkumų. Kartais aktyvis profsąjunga. Jų nariais yra tas, net ir norėdamas dirbti, sunku atspėti. rūksta ir smilksta visa eilė vyklą? tie patys studentai. Nėra pas nesuranda darbo, arba juo Tik nusifoto primusų ir kerogazų (jau miMusvickaitė mus komjaunuolio, kuris ne labai greit nusivilia. grafuoti ir sa būtų profsąjungos narys. Aš manau, kad apie vfsa vo pavardę pa Profgrupė ir kom;aunimo pir skalbykloje (abu minė grupė yra faktiškai tas tai pasisakys mūsų aktyvistai sakyti atsisa- vargsta pats kolektyvas, kuriam va Aš esu šalininkas tampresnio Galvoja, penktakursiai). — O man dar trejetą metų dovauja dvi, atskirai protau bendradarbiavimo, kurio trū vyrui reiks trinti, — skundžiasi II jančios galvos. Tas pats ir fa skalbti nepri- kurso istorikas A. Petrošius kulteto mastu. Neretai būna, kumas mums neretai atneša III kurso ekonomistui A. Do kad vienas bendras vežimas, didelę žalą, suskaldo aktyvą, dera. tempiamas įvairiomis krypti stabdo visą darbą. — Nieko čia bilui (kairėje): mis, sustoja vietoj, nors ga Išgręžkim. kad nė laše C. Kudaba blogo, — sako lio — lėtų judėti į priekį dvigubais vandens neliktų ir užteks! GMF komjaunimo biuro IV kurso eko (nuotr. 4). tempais. sekretorius nomistas V. Studentai išsiskalbia ir išei Galima prisiminti nema žai faktų, kada, galima saky Vasiliauskas. na. Ateina kiti. O karšto vanti, „dvi auklės — vaikas be „Tauro" bendrabučio skal( galvos”. Pavyzdžiui, „bend bykla veikia du kartus į sa( romis jėgomis ” FMF organi vaitę. Vieną kartą — mote( zuotas tradicinis susitikimas TRUMPAI rims, antrą — vyrams. ( su Pedagoginiu institutu bu Moterys skalbia — nieko vo labai nesklandus, GMF, KLAUSĖSI ĮSPŪDŽIŲ nuostabaus. Na, o vyrams — nesant atsakingo asmens už ne toks jau paprastas dalykas. studentų festivalio organiza Šeštadienį pas Fizikosdens reikia visą laiką, Juo labiau, kad prieš keletą vimą, festivalis beveik neįvy matematikos fakulteto stu studentus aprūpina V. Zarem metų apskalbdavo mama. Da ko. Dar dažniau analogiški dentus atvyko labai lau bar mama toli, o juoda marš baitė. faktai kartojasi grupėse, kur kiamas svečias — rašyto — Virk, vandenėli! — sa slėpdami kinių apykakle negi vaikščiosi. „bendru darbo” E. Matuzevičius. Susi Į ko V. Zarembaitė, kurstydama planu visuomenininkai net jas Ir trina studentai marškinėlius rinkusiems papasakojo po didžiuliu katilu ugnį vienas kito nepažįsta. O kal- įspūdžius išjiskelionės ir marškinius, kad net dešimt ap- », prakaitų varva. (nuotr. 5). tų nesurasi. link Europą. Ir katilas verda toi, kol stu Mano nuomone, tiek pir— Oi, skalbiau, skalbiau, dentai skalbia. minės grupės, tiek fakultetų skalbd.ams dūmojau. . . — niūJ. Vaicekausko tekstas komjaunimo ir profsąjungos PAS MERGINAS L. Ruiko nuotr. biurai turėtų geriau derinti / savo darbą, ir vienas ir kitas Merginų klubo IV grupė Patrinsiu mažumą ir už jausti už jį didesnę atsako jau baigė teorinį sriubų ir teks. Svarbu pats faktas, kad mybę. Kartais būna, kad vie antrųjų patiekalų gamini skalbta (nuotr. 1). nas Jų dirba, kitas žiūri ir mo kursą. Su juo nesutinka V kurso įl džiaugiasi „savo” darbo vai teisininkas L. Letkauskas. Jis siais. Daug kas siūlo dirbti taip nuoširdžiai brūžina marš atskirai, pasidalinus darbo kinius į lentą, kad net pats sritis, bet tai ne visada nau Netrukus prasidės prak stebisi: dinga. Jeigu, pavyzdžiui, — Kad tik skylių nepratryspaudos platinimo darbas, at tiniai užsiėmimai, kurie šią pronus? (nuotr. 2). liekamas vien komjaunimo padės įtvirtinti ĮSKAITA , Nors vyrai nemažai jėgos organizacijos, vyksta žymiai , gramos’ dalį. turi, tačiau ir jiems raukas sklandžiau (mano asmeninė Vakar V kurso žurnalis nuomonė) arba buitinis dar tai laikė pirmąją šios eg pakerta. bas neblogai tvarkomas prof- zaminų sesijos įskaitą iš — Atsipūskim! — pasiūlo biurų, tai kultmasinio darbo lietuvių žurnalistas K. Bagarauskas darbininkiškos neretai nėra kam imtis. Šiuo spaudos istorijos. L. Letkauskui (dešinėje) atveju, aš manyčiau. rei (nuotr. 3). kia sudaryti bendrą abiejų Jie paskutinius metus
Kai tas pats vežimas į visas puses tempiamas
Kas
dar y t i P
SKALBYKLOJE,.. VYRAI
I
i
Spartūs Tarybų Sąjungos liaudies ūkio. ypač pramonės vystymo tempai, nenukrypsta mas socialistinės ekonomikos stiprėjimas viso pasaulio darbo žmonių tarpe kelia susižavėjimą ir pritarimą, ir nerimą bei su mišimą socializmo priešų sto vykloje. Neseniai pasaulį vėl nustebi no nepaprastai dideli tolesnio mūsų šalies liaudies ūkio ir ypač svarbiausios Jo šakos — pramonės vystymo užmojai, ku rie išdėstyti drg. N. Chruščiovo pranešimo TSKP XXI suvažiavi me tezėse. Didelius laimėjimus Tarybų valdžios metais pasiekė mūsų ša lies pramonė. Per istoriškai trumpą laikotarpį Tarybų šalies pramonė aplenkė visą eilę išsi vysčiusių kapitalistinių šalių ir išėjo į pirmąsias gretas pasau lyje. Jeigu 1917 metais mūsų šalies pramonės gamybos lygi namasis svoris pasaulinėje pra monės gamyboje sudarė mažiau kaip 3 proc, tai šiais metais Jis sieks bevelk 20 proc. Dabarty niu metu mūsų pramonėje per vieną mėnesį gaunama naftos ir išlydoma plieno daugiau, ne gu carinėje Rusijoje per ištisus 1913 metus. Nepaprastai sparčiais tempais auga elektros energijos gamy ba. Dabar mūsų šalyje per tris dienas pagaminama tiek elekt ros energijos, kiek carinėje Ru sijoje būdavo pagaminama per ištisus metus. Milžinišką vystymosi šuolį Ta rybų valdžios metais padarė to kia svarbi pramonės šaka, kaip chemijos pramonė.. Dabar mūsų šalis pagal chemijos pramonės produkciją yra aplenkusi visą eilę išsivysčiusių kapitalistinių šalių ir užima antrą vietą pa saulyje. Didžiuliai laimėjimai pasiekti vystant ir kitas pramonės šakas. Ir visa tai pasiekta per 41 Tarybų valdžios gyvavimo me tus, iš kurių beveik pusę laiko tarybinei liaudžiai atėmė karai ir sugriauto ūkio atstatymasl Pirmaeilė reikšmė suteikiama sunkiosios pramonės, kuri suda-
Bibliografija į pagalbą studentams Aukštojoje mokslo įstaigo je, o ypač tokioje įvairiapu sėje mokymo-mokslo įstaigoje, kaip Universitetas, bibliogra fijos darbas įgyja didžiulės reikšmės. jis turi būti pri artintas prie mokymo ir mokslinės Universiteto kolek tyvų veiklos. Patirtis parodo, kad dau geliui jaunųjų mokslo dar buotojų trūksta žinių biblio grafijos srityje, jie nemoka sudaryti bibliografijos sąra šų disertacijoms. Juo labiau reikia tai pasakyti apie stu dentus. Daugelis studentų ne moka naudotis katalogais ir kartotekomis, nenumato gali mybės gauti knygas tarpbib liotekiniu abonementu, nežino, kokios bibliografinės priemo nės ir informaciniai leidiniai yra bibliotekoje ir kaip jais naudotis. Bibliografams arba budin čiam kataloguose biblioteki ninkui tenka nuolat aiškinti studentams, kaip užpildyti pa reikalavimo lapelį, kokius nu merius iš katalogų ir kartote kų rašyti į užsakymo lapelį, į kuriuos katalogus ar karto tekas kreiptis tuo ar kitu at veju. Savarankiško mokslinio darbo ir mokymosi procese taip pat svarbią reikšmę turi savarankiško darbo su kny ga įgūdžiai, protinio darbo higienos žinojimas. Nuo ak tyvaus, savarankiško naudoji mosi knyga priklauso moky mosi ir vėliau mokslinio dar bo efektyvumas. Tai liečia vi sus mokslinio darbo etapus ir reikalauja iš tyrinėtojo tam tikro kiekio žinių ir įgūdžių, padedančių surasti, panaudoti ir užfiksuoti reikalingą me džiagą. Ypatingai tai svarbu humanitarinių mokslų specia listams, nes. jeigu tiksliųjų mokslų studentams ir moks lininkams biblioteka yra tik pagalbinė mokslo įstaiga, tai humanitarinių mokslų specia listams ir studentams ji iš tikrųjų pakeičia laboratoriją, savo fonduose kaupiančią vi są nuolat reikalingą medžiaK4-
Kai kurios aukštosios mo kyklos, norėdamos padėti stu dentams ir jauniesiems moks lo darbuotojams, įveda spe cialų . 3—9 vai. užsiėmimų kursą, kuriame ir supažindina studentus su bibliotekinių ir bibliografinių žinių pagrin dais (Tartu. Odesos, Kijevo Universitetai), kitur šį darbą atlieka aukštųjų mokyklų bib liotekos, pak,viesdamos atski rų sričių specialistus (Lenin grado, Saratovo). Mūsų Universiteto Moksli nė biblioteka iki šiol šį dar bą vykdė parodomis (..Kaip dirbti su knyga”, „Naudoki tės bibliografiniais leidiniais”, nuolatinė bibliografijos nau jienų paroda ir kt.), studentų ekskursijomis po biblioteką, individualiomis konsultacijo mis, tačiau jis nebuvo siste mingas. Šiuo metu biblioteka drauge su Universiteto biblio tekininkystės katedra paruošė bibliotekinių žinių ir biblio grafinių įgūdžių skiepijimo studentų tarpe planą, pagal kurį šie du kolektyvai 1959 metų vasario—kovo mėn. or ganizuoja 18 vai. seminarą, kuriame bus aptariami sava rankiško darbo su knyga me todai, nurodoma kaip naudo tis katalogais ir kartotekomis, supažindinama su informacine literatūra (enciklopedija, žo dynais, vadovais), pagrindi niais registracinės bibliogra fijos ir sepcialybės bibliogra fijos leidiniais bei naudojimo si jais metodika. Be to, bus nurodoma literatūros rinkimo ir. jos bibliografinio apipavi dalinimo metodai (pagrindiniai Kiekvieną ketvirtadieni, 19 knygų aprašo elementai, bib vai., IFF 13 auditorijos palu liografinių sąrašų sudarymas bėje dega elektros lemputė. kursiniams, seminariniams Jos apšviesti, suoluose sėdi darbams). Kiekvieno užsiėmi studentai ir įdėmiai klauso, mo žinios bus įtvirtinamos ką Jiems pasakoja docentas I. savarankišku studentų darbu Zaksas. O jis papasakojo daug pagal iš anksto sudarytus tikrai Įdomių ir naudingų da klausimus. Mokslinė biblioteka ir bib lykų. Beje, jei tuos dalykus liotekininkystės katedra kvie išgirstų kokia nors surūkusi čia visus studentus kuo akty Kristaus sužadėtinė, iš jos pa viausiai dalyvauti seminare. maldžių lūpų išsiveržtų srau A. Jurčiukonienė Bibliografijos skyriaus tas tokių keiksmų, kurių nevlsada ir prie taksi sustojimo vedėja vietos tenka pasiklausyti. Gali ma numatyti, kad dominuojan-
Labai nedaugelis dėstytojų da lyvauja studentų poilsio vaka ruose. Jie skundžiasi, kad pa kvietimų negauną. Ar negalima dažniau juos pakviesti? Delegatas Sudainis (Medicinos fak.): Proforgas visai neturi tei sių. Gerai būtų, jei be profor go atsiklausimo nebūtų išduo dami kelialapiai. butpinigiai. skiriamos stipendijos ir pan. Delegatas Paškevičiūtė (bend rabučio Nr. 2 tarybos pirminin kė): Studentai skundžiasi, kad labai vargina 8 valandų budėji mas. Kol nebuvo šalta, dar pusė bėdos, bet Išsėdėti prie budė jimo stalo 8 valandas žiemą bus labai sunku. Mano manymu, bū tų geriau leisti budėti po 4 va landas. Rektorius Kubilius: Pagrindi nis profsąjungų uždavinys — organizuoti mokymosi darbą. Mes nepasiekėme, kad studen tai sistemingai mokytųsi ištisus mokslo metus. Profsąjungos aktyvistai turi padėti dekanatams teisingai pa skirstyti bendrabučius ir stipen dijas. Anksčiau. skirstant sti pendijas buvo labiau atsižvel giama į materialinę padėtį. Da bar manoma įnešti pataisų — daugiausia kreipti dėmesį Į mo kymąsi. Nuo naujo semestro bus Įvestas naujas stipendijų sklrsty mo būdas.
TUZIKAS
Vos pravėrus duris matos Tikras knygų Araratas, O paties žmogaus nėra. Prisiėmęs knygų krūvą ištisai jis čia nebūva. Gaila, kad tokių yra. Reikia kartais knygos kokios, Ar vienokios, ar kitokios,
ro socialistinės ekonomikos, ša lies galybės pagrindą, vystymui. Gamybos priemonių gamyba 1959—1965 metais išaugs 85 — 88 proc. Ypač- sparčiai bus vys tomos svarbiausios sunkiosios Industrijos _šakos — kuro pra monė, metalurgija. chemijos pramonė. įvairių mašinų, elektros energijos gamyba. 1965 metais naftos gavybą numatoma padidinti lyginant su 1958 metais daugiau kaip 2 kartus, dujų ga vybą — maždaug 5, chemijos produkcijos 'gamybą — beveik 3. mašinų gamybos ir metalo apdirbimo produkciją — beveik 2 kartus, elektros energijos ga mybą — 2—2,2 karto ir t. t. Spartus sunkiosios pramonės, o taip pat žemės ūkio, vysty mas įgalins nenukrypstamai di dinti liaudies vartojimo prekių gamybą. Septynmečio pabaigai vartojimo reikmenų gamyba iš augs 62—65 proc., palyginti su 1958 metais. Ypač sparčiais tempais bus vystoma audinių, drabužių, ava lynės gamyba. Numatomi tempai įgalins septynmečio pabaigoje Tarybų Sąjungą audinių, drabu žių ir avalynės gamybos atžvil giu priartėtt prie JAV lygio tiek pagal bendrą produkcijos apimtį, tiek pagal produkcijos gamybą vidutiniškai vienam gyventojui. Sparčiai vystydama maisto pramonę, TSRS pagal eilės svar biausių maisto prekių gamybos lygį vidutiniškai vienam gyven tojui pavys ir pralenks labiau siai išsivysčiusias kapitalistines šalis. 1959—1965 metų vartojimo reikmenų gamybos vystymo kontroliniai skaičiai. Išdėstyti drg. N. Chruščiovo pranešimo partijos XXI suvažiavime tezė se. dar kartą patvirtina nenu krypstamą partijos ir vyriau
sybės rūpinimąs‘1 darbo žmonių materialinės gerovės Ir kultūri nio lygio kėlimu. Negalima nesldidžiuoti ir ne sidžiaugti mūsų respublikos pramonės laimėjimais. Nuolatinio partijos ir vyriau sybės rūpinimosi. visokeriopos broliškų respublikų pagalbos dėka mūsų respublikos pramonė per trumpą laiką įstengė ne tik užgydyti hitlerinių okupantų padarytas žaizdas, bet ir žymiai padidinti produkcijos apimtį, su kurti naujas gamybos šakas. Ta rybų Lietuvos pramonė šiais metais išleidžia produkcijos 8 kartus daugiau, negu 1940 me tais. Pokario metais mūsų res publikoje sukurta staklių, turbi nų, dviračių, cemento gamybos pramonė, kurios visiškai nebuvo buržuazinėje Lietuvoje. Dabar mūsų respublikos pra monės produkcija plačiai žinoma net už Tarybų Sąjungos ribų. Ga miniai su Lietuvos pramonės įmo nių ženklais premijuoti tarptau tinėje parodoje Briuselyje. Didingas vystymosi perspekty vas kontroliniai skaičiai atveria mūsų respublikos liaudies ūkiui. Lietuvos TSR liaudies ūkiui iš vystyti 1959—1965 metais skiria ma 12,5 milijardų rublių kapita linėms Investicijoms, t. y. dvigu bai daugiau, negu per praėju sius septynerius metus. Septynmečio bėgyje bus toliau sparčiai vystoma mūsų respub likos mašinų gamyba, lengvoji, maisto, žuvies pramonė. Lietuvos TSR Liaudies ūkio ta rybos pramonės mašinų gamy bos produkcijos apimtis per sep tynmetį padidės 2.6 karto, prie taisų gamybos — 3,8, statybinių medžiagų gamybos — 2,6 karto. 1959—1965 metais odinės avalynės gamyba mūsų respubli koje padidės 2 kartus, sviesto
gamyba — 1,7, žuvies sugavimas — 1.7 karto. Spartus pramonės vystymas ir žemės ūkio elektrifikavimas pa reikalaus didelio elektros ener gijos kiekio. Todėl septynmečio pabaigai elektros energijos ga mybą mūsų respublikoje numa toma padidinti dvigubai. Tai bus pasiekta paleidžiant veikti pilnu galingumu Kauno HES (1960 me tais), o taip pat plečiant esamų elektrinių pajėgumus ir statant naujas šilumines elektrines. Septynmečio bėgyje numatoma mūsų respublikoje iš esmės su kurti chemijos pramonę, kurios dabar beveik nėra. Bus pastaty tas acetatinio šilko fabrikas ir kitos chemijos įmonės. Kapitali nės investacijos į chemijos pra monę sieks 600 milijonų rublių. Plečiant ir rekonstruojant vei kiančias įmones, geriau panaudo jant esamus gamybinius pajė gumus, o taip pat pastatant eilę naujų stambių pramonės Įmonių (pvz., kabelių gamyklą. dujų aparatų, fotoaparatų gamyklas), numatoma pasiekti, kad septyn mečio pabaigoje mūsų respubli kos bendroji pramonės produk cija padidėtų daugiau kaip 1.8 karto palyginus su 1958 metais. Drg. N. Chruščiovo pranešimo partijos XXI suvažiavime tezės — tai didinga komunizmo staty bos programa. Tai programai vieningai pritaria visa tarybinė liaudis, tarybiniai žmonės, kūpi ni ryžto ją įgyvendinti. įgyven dinant šią didingą programą, svarus žodis taip pat priklausys tarybiniams studentams — busi miesiems įvairių sričių specialis tams.
L. Vainauskas EMF Liaudies ūkio ekonomikos katedros vyr. dėstytojas
Gero daikto daug, tik žmoniŲ po truputį
X Drofsąiungos konferencija Sekmadienį įvyko X Universi teto profsąjungos ataskaitinė-rin kiminė konferencija. Apie studentų profkomlteto darbą ataskaitą padarė C. Kudar>a. Pranešėjas kalbėjo apie profbiurtį darbą fakultetuose, plačiai sustojo ties auklėjamojo darbo klausimais. Taip pat buvo pa liesti studentų kultūros klubo, buities bei organizacinių komisi jų veiklos gerosios ir blogosios pusės. Apie studentų kultūros klubo darbą kalbėjo šio klubo pirmi ninkas K. Sopauskas. K. šopauskas siūlo plačiai išvystyti kultmasinį darbą fakultetuose, skirti atsakingus už šį darbą, pusę gaunamų lėšų skirti klubo dar bui, o kitą pusę fakultetams. X profsąjungos konferencijos darbe dalyvavo atstovai iš Vil niaus Pedagoginio instituto ir Kauno Medicinos instituto. Po ataskaitinio pranešimo iš sivystė diskusijos. Dėst. Tijūnelytė: Daug kartų esame kritikuoti už tai. kad nė ra bendradarbiavimo tarp stu dentų ir dėstytoji) profsąjungų. Teisinga kritika. Kalti ir dėsty tojai. ir studentai. Komisijos buvo sudarytos, darbai numatyti, deja, nė nepradėti. Iki šiol į kultūros klubą bū davo renkami tik studentai. Ma no manymu, būtų tikslinga į Jį įtraukti ir dėstytojus.
Didinga socialistinės pramonės vystymo programa
i
O ji, sako, užimta, Nors ir nieks tuosyk neskaito. „Pažiūrėsime kiek laiko Bus tuščia prie jų vieta”. Ir nutaręs palūkėti, Tuzikas pristūmęs kėdę, Kantriai laukia niekadėjo. Bet štai valanda viena
tiejl plūdimai būtų „bedie viai” ir „farmazonų gauja”. Taip, pikta būtų davatkėlei, kad Istorijos-filologijos fakul teto studentai klauso ateizmo pagrindų seminaro paskaitų. O ir pats klebonėlis susirūstintų, Išgirdęs gilius ir ugningus draugų P. Vitkausko, A., Trakymo, P. Dzlkavlčiaus ir kitų pasisakymus arba tas karštas ir turiningas diskusijas, kylan čias dėl kiekvieno mažiau aiš kaus klausimo. Neverta nė pa sakoti, kiek naudingų žinių studentai Įsigyja šių seminarų
metu. Lankytojai jau turi su pratimą ne tik apie krikščio nių religiją su visomis jos at šakomis ir sektomis, bet ir apie islamą, budizmą, judeizmą — žodžiu, visas šiuo metu pasaulyje išplitusias religijas. Išklausę šį seminarą, studentai taps kvalifikuotais propagan distais, galės tvirtai ginti sa vo materialistinę pasaulėžiūrą. O juk niekam nepaslaptis, kad dažnas studentas dar ne gali išeiti nugalėtoju iš teolo ginio .ginčo, neretai gauna trauktis, paraudęs iki ausų, ir, kas blogiausia, nesugebėjęs iš-
PIRMAKURSIAI MOKOSI Studljos Universitete jau pačiame įkarštyje. Nebesijau čia naujokais ir Ekonomikos mokslų fakulteto prekybos ekonomikos specialybės studentai-pirmakursial. Jie nemaX profsąjungos , konferencija profkomitetą. išrinko naulą profkomltetą. Komiteto sąstatas: Profkomiteto pirmininkas — P. Rumšas (FMF), pavaduotojas Pirmininko L. Lenkauskas (IFF), pirmininkas Orgkomisijos A. Narkus (IFF), j. Banys (FMF), H. Nariai (G M F), E. Kuzavinytė Merkys (FMF), Buities sektorius — M. Igno(TMF), V. Lukoševičiūtė tas (ChMF), V. Kaladė (FMF), A. Lokcikas (EMF), A. Sveikatingumo komisija ........................ (MMF), Jarmuška Kardinskaitė (M M F), — v. Akademinis sektorius Žiemys (TMF), V. Poškus (TMF), sektorius — M. Politmasinis Brigmanas (IFF), Sefavimo sektorius Sakalauskas (TMF). Savišalpos komisija s. Ra ziūnas (TMF).
//ų/.Jėe/r
Ir antra, trečia, kita Tas negrįžta, ką išėjo.
Per ilgai užsitupėjęs. Ir užsnūsta valandėlei Tuzikas prie tos krūvos. Tik staiga per sapną jaučia, (Net gaurai jam pasišiaušia) Kažkas tempia už galvos.
žai dirba, todėl mokslo lygis I kurso prekybininkų grupėje vis kyla. Jei mokslo metų pra džioje dėstytojai, pravedantieji seminarus ir užsiėmimus, daž nai likdavo nepatenkinti stu dentų žiniomis, tai dabar pa dėtis daug geresnė. Gerai pra eina politinės ekonomijos se minarai, aukštosios matemati kos pratybos, kurioms ypač gerai pasiruošia studentai Morkevičius, Voraitė, Bumelvtė ir kt.
Visada gerus įvertinimus per organinės ir neorganinės chemijos laboratorinius darbus gauna nemažai studentų, jų tarpe: Kiškis, Gudeliauskaitė, Jakentaitė, Ciegytė. Tiesa, ne viskas pas pirmo kurso prekybininkus taip ge rai klojasi. Nepergeriausiai praeina TSKP istorijos semi narai, kuriems studentai nepa kankamai pasiruošia. Vis dėlto prekybininkai-pirmakurslai reguliariai mokosi, mažai praleidinėja paskaitas, todėl ir artėjanti žiemos sesi ja Ekonomikos mokslų fakulte to prekybos ekonomikos spe cialybės 1 kurso studentus nelabai tegąsdina.. J. Čičinskas
aiškinti pokalbio draugams, kad klysta jie, o ne jis. O juk studentai, vėliau tapę mokyto jais, turi puikiai sugebėti ves ti ateistinį-auklėJamąjĮ darbą tiek moksleivių, tiek ir visos mūsų darbo liaudies tarpe. Tad ir reiktų stengtis tokiais tapti, o ne leistis kiekvienai davatkai ar davatkinul ant menčių paguldomiems. Kai kurie, žinoma, supyks ir sakys: „Ką čia tas Skiaute ris niekus tauzija! Lyg ir ne žinotų, kad mes — radika liausi ateistai pasaulyje” To kiems reikėtų atsakyti, kad vienas dalykas yra būti kuo nors Įsitikinus, o visai kitas — mokėti savo Įsitikinimus viešai ginti, Pastarosios mus rūšies ateistų pas dar maža. Ir labai gaila, stukad tik nedaugelis denttį ruošiasi tokiais tapti. Atvirai pasakysiu, kad Į ateizmo seminarus retai atvyksta daugiau kaip 10 žmonių. Ką galvoja kiti? Gal mano, kad šie kursai tik kažkokiems pri vilegijuotiesiems? Nieko pana šaus, draugai. 13-osios audito rijos durys visiems atviros taip plačiai, kaip tik jų pri gimtis leidžia joms atsiverti. Dar ne vėlu į seminarą, mieli draugai. Skubėkite ir daugiau nepraleiskite nė vieno užsi ėmimo, o gyvenime pamatysi te, kiek daug naudos būsite iš to gavę. R. Skiauteris
Susitikimas kinematografininkais IFF 34 auditorijoje įvyko* susitikimas su lietuviško fil mo „Kalakutai” statytojais. Kalbėjo režisierius Bemė tąs, statytojas Mikalauskas, aktorės Lietuvaitytė ir Dulskytė. VILNIUS je, padidinti kiek- bei prietaisų gamyStudentai uždavė daug Vilniaus Pedago- vieno studento atsa- bos planavimo, kū juos dominančių klausimų. ginio instituto Fizi- komybę už tvarką rio dalyviai gilins nio auklėjimo ir savo žinias konkremuzikos fakultete LENINGRADAS čiojoje ekonomlkobuvo paskelbtas je, politinėje ekonokonkursas „TvarLeningrado Vals- mijoje, o taip pat kingiaiusias bendra tybinio universiteto keisis ekonomikos ir bučio gyventojas”. Ekonomikos mokslų gamybos planavimo Komisija vertino fakulteto kolekty- priešakiniu patyrine bendrą kambario vas drauge su Le- mu. vaizdą, bet klekvie- ningrado Liaudies Antrasis seminaną kambario gyven- ūkio tarybos centri- ras, kuris jau veitoją. Daugumas stu- nlu technikinės in- kia, tai, — priešadentų konkursui formacijos biuru or- kinio patyrimo moruošėsi labai rūpės- ganizavo du pašto- kymosi ir paskleiditingai. viai veikiančius se- mo tribūna. Jo už„Kur buvai tu, niekadėjau, Konkurso nuga- minams miesto pra- davinys — mokyti Visą dieną pasidėjęs?” — lėtojams buvo įteik- monės įmonių dar- studentus apibendRūsčiai klausia jį teta tos dovanėlės. buotojams. rinti ir populiarinti Ta, kur: knygas išduoda. Šitiek knygų išlaikei! gis konkursas yra Lapkričio 29 die- racionalizatorių bei labai veiksminga ną įvyks pirmasis išradėjų priešakinio Reikia gi skaitykloj kartą priemonė, pagerinti seminaras — eko- gamybinio patyrimo Įsivesti tokią tvarką Knygas imk, tik kai skaitai. tvarką bendrabuty- nomikos ir mašinų metodus. SU
*
į
r
Ji >
Pernykštis vaizdas
Tinklinio naujienos Pirmos tarptautinės Iki šiol dar nė viena mūsų stiprūs Veselkos, Humhalo respublikos tinklinio komanda smūgiai — svečiai rezultatą neturėjo tarptautinių susitiki išlygina, persveria. Mūsų tinklininkal vėl žaidžia nedrąsiai, mų. Todėl visai paprasta, kad silpnai smūgiuoja. Rezultatas praėjusį ketvirtadienį įvyku auga Čekoslovakijos studentų sios draugiškos rungtynės tarp rinktinės naudai, kuri rezulta Čekoslovakijos studentų rink tu 15:12 laimi trečiąjį kėlinį, tinės ir USK tinklinio koman o kartu Ir susitikimą (3:0). dos kėlė didelį susidomėjimą. Svečiai nugalėjo pelnytai. Pirmame kėlinyje iniciaty- Jie buvo daug pranašesni fi ziškai, techniš kai ir taktiš kai, parodyda mi tikrai gra žų žaidimą. Ar Universi teto tlnklininkai galėjo sukovoti geriau? Mūsų manymu, taip. Visų pir ma, nereikėjo taip baimintis, reikėjo žaisti su didesniu ryžtu, ugnele. Respublikos pirmenybės USK tinklininkai šešta dienį ir sek madienį sužai dė eilinius res publikos tinklipirmenysusitikimus. Pirmąją varžybų dieną jie įveikė Pa vą paima svečiai, kurie nesun nevėžio „Spartaką” 3:1 (11: kiai ir laimi 15:9. Antras 15, 15:3, 15:11). O antrąją kėlinys labai panašus į pirmą jį ir pasibaigia tokiu pat re varžybų dieną po labai atkak zultatu. lios, permainingos kovos nuga Trečią setą Universiteto tinklinlnkai pradeda labiau lėjo Vilniaus Pedagoginio Ins pasitikėdami savo jėgomisį to tituto tinklinlnkus 3:2 (15:2, visai nesimatė per pirmuosius 4:15, 11:15, 15:12, 16:14). du kėlinius) ir net pirmauja T. Jankauskas 3:1. Bet po to seka tikslūs ir
Lapkričio mėn. 19 d. prasi dėjo tarpfakultetinės krepšinio pirmenybės. Džiugu, kad šių metų pirmenybėse dalyvauja visų fakultetų vyrų ir moterų krepšinio komandos — viso 14 ekipų. Jau sužaista du su puse ra to. Be pralaimėjimų vyrų gru pėje žengia Ekonomikos ir Fi zikos-matematikos fakultetų komandos. Moterų grupėje pirmauja Ekonomikos ir Gamtos fakul tetų krepšininkės. E. Paškevičius varžybų vyr. teisėjas ■ Švilpukas. Plaukikai pakyla ant starto bokštelių. Dar vie nas švilpukas, pagaliau star terio šūvis ir plaukymo takuo se užverda įtempta sportinė kova. Prasideda Universiteto tarpfakultetlnės plaukymo var-
Sekmadienį Istorijos - filo logijos fakul teto LDAALE komiteto ini ciatyva įvyke I kurso tarpspecialybinės šaudymo var žybos. Nugalėtojų vardus iško vojo žurnalistų I vyrų koman da ir bibliote kininkės. Nuotraukoje: teisėjai J. Ste ponavičius ir R. Mališaus kas varžybų rezultatais pa tenkinti. R. Larecklo nuotr.
Šį kartą — Istoriia-filologiia! žybos, kuriose dalyvauja pen kių fakultetų komandos. Pirmąjį užplaukimą — 100 m laisvu stiliumi — laimi Ba tūra (IFF), 200 m laisvu sti liumi — Šaparnis (EMF), 200
Lipnevičius m krūtine (FMF). Kurio gi fakulteto plauki kai bus stipriausi? Nugafilologai, _ pralenkę Įėjo ekonomistus net 1500 taškų, Antrą vietą iškovojo ekonomistai. j Atskirose rungtyse gerus rezultatus parodė Batūra, Ša parnis, Styra, Lipnevičius, Plučius. Jei mūsų vyrai jau gana 'pajėgūs rungtis su kitų
aukštųjų mokyklų sportinin kais dėl pirmųjų vietų, tai to negalima pasakyti apie mer ginas. Plaukikių stoka ga lima paaiškinti ir tokių stip rių fakultetų, kaip Ekonomi kos ir Fizikos- matematikos pralaimėjimus filologėms. Dėl blogo organizuotumo varžybos prasidėjo labai pa vėluotai. Fakultetų sporto klu bų pirmininkai USK paraiškas pristatė prieš startą. UJ emijos fakultetą atstovavo tik vienas asmuo, o teisininkų nebuvo • nė vieno. M. Ramunytė
EILINE AUKA — IV K. ŽURNALISTAS A. ŠARKIS. SIUVĖJAS VISAD KIAUROM ALKŪNĖM, TODĖL IR FOTOMEGE.TAS PO ILGŲ PRAŠYMŲ TESUTIKO DUOTI TIK VIENĄ NUOTRAUKĄ „RUDENIO VAKARĄ' TYLŲ. . .”.
Kartą, tėvo priežiū roj beva> ųstant prie Įkyrėjusio geo metrijos vadovėlio, i kambarį įpuolė drau gas Vincas. Per Jo
petį buvo permestas juodas plonas dirže lis, kuris prilaikė blizgančią dėžutę su užrašu „Liubiteli”. — Nuo šiandien — aš fotografas, — kiek atsikvėpęs pa reiškė Vincas. Tai mane taip pa veikė, kad aš neiš kentęs surikau: — Nesiqirk, neuž ilgo fotografuosiu ir aš. ... Po savaitės aš tokią jau nešiojausi pat dėžutę ir išskyrus ją, manęs pasauniekas lyje daugiau -------------------nedomino — Sėskit! Ramiai! Dėmesio! Fotografuo ju! Ačiū! — Tuos se nų fotografų posa-
išmokau gan kius aš ; greit,, o sekančią dieklijentams, ną savo raudonuodavisas pridurdamas dar „Sugadinau. vau: ... Nuo tada prabė go gan daug metų. Vieną foto aparatą pakeitė kitas, ši vėl sekantis, tobulesnis. Fotografija pasidarė kasdieninis palydo vas. Dažnai tenka nu girsti tokių posa kių: „Kaip praleisti laisvalaikį?”, „Lais valaikiu nėra kas veikti” ir pan. ir t.t. Seni fotografai ir prisiekę fotomeno „ligoniai” tokių klau simų niekad nekelia. O kas svarbiausia
tapti fotografu gali kiekvienas! Ir iš tiesų, ar gali įdomesnio būti kas už „medžioklę ' ‘ ”* su Ankstyfotoaparatu, Draugai vas rytas. dar tebemiega, o tu išeini pasitikti jau virš horizonto kylančios saulės. Ilgi šešėliai toli švelnūs nusidriekia žeme, ra mus nediduko eže*-o
sara fotografams ne pagaili kuo įdomiau sių kadrų Štai naktį stipriai pasnigo. Mažų eglai čių šakos apsidengė storu snieqo sluoks niu. Kai kurių vos viršūnėlės tesimato. Neseniai įspaustos kiškių pėdos tave veda tiesiog į mišką, ku**is ošia ramiai, di dingai. įeini į jį ir
blizga sipaviršius palinkusių dao. u, ... ret medžių šakos tik karčiais sujuda, pa liestos lengvo vėjelio. Pats stovi tarsi užke rėtas ir spragsi apa ratu. Vienas, antras, trečias kadras pada rytas ir keliauji to liau. Ir taip ištisą dieną. Nė nepastebi kai saulė, padariusi -atą danguje, vėl pasislepia už kalvų. O vakare prasideda sekantis darbo eta pas. Ilgai ir kantriai sėdi prie didintuvo, kol, pagaliau, matytą žaizda perkeli ant popieriaus. Kai kas tvirtina, kad fotografavimui pas mus esą nedauq gražių dienų. Tai ne liesa Ruduo ir žie ma, pavasaris ir va-
atsiduri tarsi pasakų pasaulyje. Kur tik pasjsuksi, visur aki veria nuostabiausi vaizdai. Ir vėl ta vo albume atsiranda vienas už kitą gra žesni vaizdai. O kur ruduo, su pageltusiais vėjo bloškomais lapais, o kur dar pavasaris, tas nuos+abiausis me tų laikas? Kiekvieną fotomėgėją domina ne vien tik peizažai. Ne vie nas, tikriausiai, neuž miršta ir pačių įdo miausių kadrų *— kadrų su jį supan čiais žmonėmis, drau gais. Per tris su vir šum metų ma no albume susi kaupė daug nuotrau kų,, pasakojančių anie mokslą, darbą, poil-
TRUMPAI Lapkričio 22—23 dienomis Kaune įvyko respublikinė me ninių agitbrigadų ir instrumentinės muzikos kolektyvų apžiūra, skirta IJ1 proletarinės revoliucijos Lietuvoje 40-mečiui žymėti, Mūsų universiteto ansamblio liaudies instrumentų orkestras užėmė pirmąją vietą.
PETfi.E.u, IŠ
-ne,
£C,Z4rHHE
SUKIRTO-.
H Milicijoj »Kl
Rūkyti IraudZiama'
pietinio /aaitiniho
LV 12051
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas
Į įdomią gamybinę ekskur siją Leningradan vyksta EMF V kurso finansų ir kredito spec. studentai, vadovaujami dėst. Kopustlnsko. Ekskursijos metu bus lankomos įžymios kultūrinės bei revoliucinės vie tos, o taip pat stambesnės fi nansinės Įstaigos.
sį. Praeis daug metų ir vėl tos pačios nuo traukos suteiks daug vartant džiaugsmo, jas, prisimenant . bustudijų drau vusius gus, linksmas iškylas, talkas kolūkiuose O kiek būna gyve nime tokių įvykių, susitikimų, kurie, gal būt, niekuomet dau giau nepasikartos Ir tik fotoaparatas sugeba tuos įvykius tarsi minutėlei" su stabdyti ir palikti il gam prisiminimui. Prisimenu 1955 metus Karštos vasa ros dienos. Prie mū sų Universiteto bu riuojasi neįprastomis uniformomis apsiren gę vyrai, vienur ki tur vaikštinė’a vie nuolės, pravažiuoja seniausių markių au tomobiliai. Tai kinofilmo „Ignotas grį žo namo” kūri mo vaizdai. Nors fotografuoti čia bu vo draudžiama, bet vieną kitą kadrą pa sisekė „pavogti” ir dabar su didžiausiu įdomumu su drau gais dažnai vartau tas nuotraukas, pasa kojančias apie vieno • pirmųjų lietuviškų filmų gimimą. Dar qe lau tai ga li patvirtinti turistas, kuriam teko laimė kur nors toli pake liauti, kuris pasako damas draugams apie Egipto piramides ar Pompėjos griuvėsius viską gali pailiust ruoti nuotraukomis. Gal kas nors pasa kys, kad fotoapara tas ir fotografija — grynai žurnalistinis užsiėmimas. Tai ne tiesa. Pažįstu daug istorikų ir kalbinin kų, matematikų ir gamtininkų, kurie tu ri fotoaparatus ir daro tokias nuotrau kas; kurių gali jiems pavydėti Ir seni pro fesionalai. Fotoapa ratas mūsų laikų žmogui reikalingas tiek pat, kiek Ir pa Daug kas su sas, daug tuo nesutiks, kas pasakys, kad yra k daugiau 1Įdomių * užsiėmimų, kurie paįvąi’-lna laisvalaikį. Gali būti! Tam ne prieštarausiu, nes dėl skonio ir spalvų nesiginčijama.
DĖMESIO ! S. m. lapkričio 28 d. (penk tadienį) 18 vai. IFF 34 audi torijoje įvyks Lietuvos Istori jos ir Kraštotyros mokslinių būrelių BENDRAS SUSIRINKIMAS, kuriame prof. K. Jablonskis, doc. J. Jurginis ir ist. m. kan didatas Jučas supažindins stu dentus su LTSR MA ir Istori jos instituto mokslinių darbų tematika, o taip pat papasakos apie savarankiško mokslinio darbo metodus. Kviečiame gausiai dalyvauti. Būrelių narių dalyvavimas Redaktorius S. MAKAUSKAS būtinas. BŪRELIŲ VALDYBOS DĖMESIO! Turizmo ženklininkai ir atš. m. gruodžio mėn. 1 Nuo Teisės mokslų fakul dienos Universiteto turistų skyrininkai, norintieji lankyti teto V kurso studentai seminarą, registruojasi ir klubas praveda seminarą tureiškia gilią užuojautą rizmo instruktoriams-visuome- smulkesnę informaciją gauna Petrui TAMULAICIUI, nininkams paruošti. Instrukto- Klube (Sporto katedra). jo mylimai mamytei mi Klubas dirba: antradieniais, riai-visuomenininkai dirbs orrus. ganizacinį-mokomąjį darbą fa trečiadieniais, ketvirtadieniais kultetuose, turės teisę vasaros Ir penktadieniais nuo 15 iki metu dirbti turistinėse bazėse. 18 vai.
7-79-17. Soausdino Laikraščiu ir žurnalu leidyklos spaustuvA.
Užs. Nr. 1914