VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Hr
C
0
I MOKYKLOSt
31 {309)
Vilnius, 1958 m.
Į
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS HDC3
tus specialistus, gy KAUNAS vinant sleulnę spau Veterinarijos aka Lapkričio mėnesį demijoje įvyko dėsIrkutsko Valstybi dą, apie tai, kad lyvavo fakultetų nis Zdanovo vardo kiekvienas aktyvis tytojų mokslinė KETVIRTADIENIS Universitetas šven tas turi būti kovo- konferencija, skirta F tė savo keturiasde jančiu, kad reikia Lietuvos KP įkūri šimtmetį. Tarybų kovoti ir 1918—1919 už gilų mo metais m. m. proletarinės Kaina 20 kap. 1' valdžios leni- revoliucijos Universitetas pa marksizmo 40ruošė daugiau nizmo teorijos įsi- sioms metinėms pakaip 7000 specia savinimą. žymėti. listų, jų tarpe Komjaunimo ko SAMARKANDAS 1386 istorikų ir surengtas filologų, 737 geo miteto Uzbekijos Valst. logų, 732 geografus iktyvo mokymas da Universiteto studen ir kartografus. vė didelę ■audą tai, lenktyniaudami Instituto aktyvis- XXI suvažiaviamo VILNIUS garbei, deda visas tams. pastangas, kad kuo Pedagoginiame greičiau būtų nuim institute įvyko kom MASKVA tas medvilnės der kontrolę tiek aspiranto darbo jaunimo aktyvo mo lius. Studentai ir eigoje, tiek įvertinant jo dar-' kymas, kuriame da Maskvos Veteri UzVU darbuotojai bą atestacijos metu. lyvavo fakultetų Pas mus daug ir įvairiomis biurų nariai, grupių narijos akademijos jau yra surinkę moksliniai būreliai 3467,5 t medvilnės. progomis kalbama apie mate sekretoriai, sien rialinę bazę. Ji dar aiškiai ne laikraščių redakto išleido tris moksll- Studentų, dėstyto pakankama. Visuose fakulte-. riai. Aktyvo moky nių darbų rinki- jų, techninio perso nalo atliktas darbas tuose yra nemažai nereikalin mo metu buvo kal nius. kaip — didelis indėlis gos aparatūros, o trūksta pa bėta apie komjauni Daugiau 5000 rub. Akade- į bendrą visaliaudi čios reikalingiausios. Per ma organizacijos įljos studentai įne nį reikalą — ko žai praktikuojamas kooperavi- mo mas tarp atskirų katedrų ir vaidmenį ruošiant šė į' komjaunuolišką munizmo statybos reikalą. fakultetų, įsigyjant reikalin aukštai kvallfikuo- taupyklę. giausią brangesnę aparatūrą. i' F F F
IRKUTSKAS
Gruodžio mėn.
4
Universiteto partinės organizacijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas 1958 M. LAPKRIČIO MĖN. 28 D. ĮVYKO UNIVERSITETO PARTINĖS ORGA NIZACIJOS ATASKAITINIS-RINKIMINIS SUSIRINKIMAS. PRANEŠIMĄ APIE NUVEIKTĄ DARBĄ ATASKAITINIU LAIKOTARPIU PADARĖ UNIVERSITETO PARTINĖS ORGANIZACIJOS SEKRETORIUS DRG. KUZ MINSKIS. Pranešime ir komunistų pa katedromis. Šiuo požiūriu svei nos ir Gamtos mokslų fakulte sisakymuose buvo išanalizuota kintina TSKP istorijos kated tų mokslo personalo narių pa mokymo-auklėjimo bei moks ros iniciatyva, kartu su lietu skaitose. Daugelis specialiųjų moks linio-tiriamojo darbo padėtis vių literatūros katedra suruoUniversitete ir numatytos šusios Kudirkos sociallnių-po- lų katedrų darbuotojų laikosi principo,' esą Jų reikalas yra litinių pažiūrų svarstymą.' priemonės jam pagerinti. Tačiau tenka padaryti prie tik mokyti studentus ir dirbti Spausdiname medžiagą 1$ irg. Kuzminskio pranešimo ir kaištą visuomeninių mokslų ka mokslo-tlriamąjį darbą. Tuo tedroms, kad jos telkia per būdu mokymas dirbtinai atplė komunistų pasisakymų. silpną metodologinę pagalbą Siamas nuo auklėjimo. MOKYMO-AUKLĖJIMO kitoms katedroms, beveik ne DARBAS organizuoja bendrų posėdžių MOKSLO KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS IR MOKSLINIS su kitomis katedromis. ER ataskaitinį laikotar -TIRIAMASIS DARBAS Yra daug gerų dėstytojų ir pį partinė organizacija, puikių studentų, kurių paty dekanatai, katedros sky rimą reiktų propaguoti. Kam NIVERSITETO darbo rė nemaža dėmesio komunisti nėra žinomi doc. Gregoraussėkmė priklauso nuo niam auklėjimui mokymo pro ko, vyr. dėst. Matiušenkos, kadrų kvalifikacijų, nuo cese, ruošdami specialistus, vyr. dėst. Šinkūno, doc. Mar jų politinio-ldėjinio lygio. Po kurie būtų ne tik puikiai įsi kulio, doc. Jasinsko ir dauge kario metais kvalifikacijų kėli savinę mokslo žinias, bet ir gi lio kitų puikių dėstytojų var mo srityje pasiekti nemaži lai liai suprastų Komunistų parti dai. Yra dešimtys puikių stu mėjimai. Daugelis Universite jos politiką, socialistinės sis dentų mokslo pirmūnų ir pui to dėstytojų turi moksli temos pranašumą, kurie nuolat kių visuomenininkų, kaip: drg. nius laipsnius. Jei iš viduri aktyviai dalyvautų visuomeni drg. Trakymas (IFF), Zabie- nės mokyklos mokytojo reika nėje veikloje, sietų savo Tėvy laitė (IFF), Kudaba (GMF), laujama, kad jis turėtų aukštą nės meilę su proletariniu inter Minkevičlūtė (MMF), Nekro jį mokslą, tai ką ir bekalbėti nacionalizmu. šius (TMF) ir daugelis kitų. apie aukštosios mokyklos dės Katedros aukštojoje mokyk Vis dėlto daugelio dėstyto tytoją., Jis turi turėti žymiai loje yra tie pirminiai orga jų paskaitos, pratybos, labo platesnį akiratį ir kvalifikaci nizaciniai vienetai, kurie orga ratoriniai darbai silpnai pa ją. nizuoja mokymo-auklėjimo ir naudojami studentų auklėji Daugelyje katedrų dėstyto moksllnį-tlriamąjį darbą. To mui, šia prasme neatitinka jų kvalifikacijos kėlimo klau dėl nuo katedrų veiklos dau partijos ir vyriausybės stato simas yra paliktas savieigai. giausia Ir priklauso, klek aukš mų reikalavimų ir mokslinių Katedrų vedėjai silpnai kont toji mokykla atlieka jai skir kadrų paruošimo uždavinių. roliuoja, kaip katedros perso Tuo pasižymi lietuvių kalbos nalo nariai kelia kvalifikaci tas funkcijas. Kadangi katedros ir jų dar katedra, nepadariusi išvadų iš jas, ir nevadovauja šiam dar buotojai daugiausia užsiima kritikos, kuri buvo pareikšta bui. Dėstytojai, neturį laips studentų mokymu, o mokymas respublikinėje spaudoje. Susi nių, nėra susidarę aiškių ir yra organiškai susijęs su auk rinkime kalbėjęs drg. Miro- konkrečių kvalifikacijos kėli lėjimu, jų vaidmuo busimųjų nas kritikavo trūkumus lietu- mo planų. Ne visada dėstyto specialistų paruošime turėtų vių kalbos katedros, ypač jams, ruošiantiems disertaci būti didelis. Visuomeninių prof. Balčikonio, darbe. jas, sudaromos atatinkamos Kai kurie lietuvių literatū sąlygos: normalus pedagoginio mokslų katedros (TSKP istori jos, Politinės ekonomijos, Dia ros katedros dėstytojai dar ne bei visuomeninio darbo krū lektinio ir Istorinio materia pakankamai dėmesio skiria li vis. lizmo) atlieka reikšmingą dar teratūros kūrinių idėjinio tu Kai kurie dėstytojai kvalifi bą ugdant studentų komunisti rinio analizei arba per siaurai kacijos kėlimui neteikia pa juos traktuoja. nę pasaulėžiūrą. kankamos reikšmės. Bevelk Neaiškią ideologinę poziciją kiekviename fakultete dirba Pastaruoju laiku katedros kreipė didelį dėmesį į dogma užima kai kurie užsienio ka'- ištisa eilė dėstytojų su pedago tizmo likvidavimą, į teorijos bų, klasikinės filologijos ka ginio ir praktinio darbo stažu ryšių su praktika stiprinimą. tedrų dėstytojai. Ideologinis (drg. drg. Horodničienė, PaVisuomeninių mokslų kated kryptingumas ypač nepakan kanaitis, Vladimirovas, Mačioros darė bandymus užmegzti kamas kai kurių Fizikos-ma nis, Pakarklis, Medžys, Boreidalykinius ryšius su kitomis tematikos, Chemijos, Medicl- kaitė, Pr. Žemaitis ir kt.), ku rie neparuošia iki šiol diser tacijų. Kiekviena katedra turi rim tai pagalvoti apie savo busi Neseniai trečiakursiai laikraštininkai su muosius kad sitiko su senais pažįstamais, artimais savo rus, pradėti specialybės bendradarbiais Dailės institu juos ugdyti dar to grafikos fakulteto studentais. tada, kai jie — Naujas laikas, naujos ir mano iš sėdi studentų raiškos formos, — kalba, rodydamas savo suole. Kated piešinius, penktakursis Rimtautas Gibaviros turėtų pa čius, — jos turi būti lakoniškos, kaip ir imti savo glopats mūsų technikos amžius, juk šiandie bon gabiausius ninės epochos Išraiška — traktorius, o ne studentus, jais rūpintis, vado skaisčiaveidė madona. vauti jų darbui Bet grafikų spaustuvė, nors ir auklėti. jau ir „technikos amžius”, Svarbų vaid daug kuo primena Skorynos menį, paruošiant kadrus, laikus. Ant didelių tiesiog vaidina aspiĮdėliai nušlifuotu litogralinio rantūra. Aspi akmens plokščių grafikai per rantas priklau kelia savo eskizų piešinius, o so katedrai, ir paskui rąikinlu būdu spaudžia katedra turi ži po viena atspaudą. noti, ką aspi Užsuku unlversitetiškiai ir į rantas dirba, savo vfenakursių, trečiokų, ko jam trūksta, grafikų dirbtuvę. Merginos, reguliariai tu 'aha’ pašomos, pažadėjo kurį ri svarstyti jo nors sekuadienį vėl atsilanky darbo ataskai ti į svilus, papozuoti savo tas. Katedros portretą piešimui. turi sustiprinti S. Krivicko nuotr. reiklumą ir
P
U
NEAKIVAIZDINIS MOKYMAS taskaitiniame pra nešime buvo pažymėta, kad šalia stacionarinio mokymo mūsų Universitete kasmet vis didesnį užmojį įgauna neakivaizdinis moky mas. Dabartiniu metu pas mus mokosi 2272 studentai-neakivalzdininkai. Neakivaizdiniai skyriai yra prie visų fakultetų, išskyrus Medicinos ir Chemi jos fakultetus. Si mokymo for ma pilnai save pateisina ir tu ri dideles perspektyvas. Drg. Chruščiovo pranešimo XXI TSKP suvažiavimui tezėse sa koma: „Aukštąjį mokslą baigu sių specialistų ruošimo siste moje nepaprastai padidės va karinių ir neakivaizdinių mo kyklų reikšmė”. Aplamai, darbas su neaki vaizdininkais Universitete pa laipsniui gerėja: geriau įsisa vina šią mokymo formą fakul tetai ir katedros, organizuo čiau praeina sesijos, studen tai geriau aprūpinami progra momis, metodiniais nurody mais, kontrolinių ir kursinių darbų užduotimis. Tačiau drg. Kuzminskis savo pranešime pažymėjo, kad neakivaizdinis mokymas dar netapo organiška viso mū sų darbo dalimi. Katedros dažnai žiūri į darbą su neaki vaizdininkais kaip į antraeilį dalyką, o kai kada — kaip į balastą. Neretai pavedama dirbti su neakivaizdininkais dėstytojams, turintiems mažai patyrimo (ypač Istorijos-filolo gijos ir Chemijos mokslų fa kultetų katedros). Ypač blogai dirba Žurnalis tikos katedra, kuri iki šiol dar nedavė reikalingų žiemos sesijai kontrolinių darbų te matikos. Kai kurios katedros ilgai taiso kontrolinius dar bus, o lietuvių literatūros ka tedra iki šiolei dar laiko dar bus, gautus rugsėjo mėnesį. Neakivaizdinis skyrius silp nai kontroliuoja studentų dar bą ir iš viso per silpnai vado vauja mokymo procesui. Visi šie darbo trūkumai at siliepia žymiu mąstu ir į stu dentų pažangumą. Neakivaiz dininkai mokslo planus vykdo nepatenkinamai, didelis stu dentų nubyrėjimas. Didelė dalis tų trūkumų yra dėl to, kad rektoratas Ir Uni versiteto partinis biuras ma žai rūpinasi skyriumi, kurio studentų skaičius sudaro 37% viso studentų kontingento. Susirinkimas pažymėjo, kad dabar, ryšium su aukštosios mokyklos pertvarkymu, ypač didelis uždavinys iškyla neaki vaizdinio mokymo srityje. Sis klausimas turi būti nuodugniai aptartas svarstant TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos tezes. Reikia žymiai pakelti kated rų vaidmenį neakivaizdinio mokymo procese, šiam darbui skirti labiausiai prityrusius (Nukelta į 2 psl.)
A
IV kurso chemikai Rygos įmonėse Norėdami geriau susipažinti su cheminės technologijos pro cesais, IV kurso chemikai su organizavo ekskursiją į Rygos chemijos fabrikus. Jie aplankė netoli Rygos esantį celiuliozės ir popieriaus kombinatą, kuriame iš medie nos gaminama celiuliozė, įvai rių rūšių popierius ir etilo al koholis. Taip pat chemikai ap žiūrėjo vieną iš didžiausių TSRS radijo fabriką „VEF”, kur susipažino su radijo deta lių gamyba iš kartono ir polisterolo, aplankė vieną iš ge
riaušių Europoje citrininės rūgšties jmonę. Tokia įmonė pirmoji Tarybų Sąjungoje, Ku ri gamina citrininę rūgštį iš melaso. Kadangi melasas gau namas kaip pašalinis produktas gaminant cukrų, tai citrininės rūgšties gamyba tokiu būdu pigiau atsieina. Artimiausiu laiku tokį fabriką numatoma pastatyti ir mūsų respubliko je . Chemikai lankėsi ir .keliuose chemlnluose-farmacinluose faorikuose, o taip pat susitiko su Latvijos studentais-chemikais. D. Stanislovavičiūtė
Musu interviu. Vilniaus Rusų dramos teatras nutarė palaikyti draugiškus ryšius su mūsų Universitetu. Žemiau spausdiname „Ta rybinio Studento” kores pondento pasikalbėjimą su teatro direktoriumi drg. V. P. Jurjevu.
Rusų dramos teatras nuo ateinančios savaitės pradės duoti spektaklius Universi teto studentams. Spektak liai vyks teatre arba Uni versiteto Aktų salėje. Rusų dramos teatro kolektyvas
19 vai. 7 auditorijoje įvyks atviras Istorijos-filologijos fa kulteto partinis , susirinkimas.
nori užmegsti glaudesnius draugiškus ryšius su Uni versiteto studentais, išklau syti jų pastabų, pageidavi mų. Po kiekvieno spektak lio režisieriai ir aktoriai dalyvaus spektaklių aptari muose. Dabartiniu metu teatro repertuare yra nemaža ge rų spektaklių. Pirmiausia studentams numatoma paro dyti pjesę „Ezopas” ir žino mą Arbuzovo dramą „To limas kelias”, kurios prem jera įvyks artimiausiomis dienomis. Studentai taip pat pamatys vieną stipriau sių dabartinių teatro spek taklių — kiniečių rašytojo Cao Jui dramą „Taifūnas”, Leonovo „Auksinė karieta”, įdomią šiuo metu dar repe tuojamą pjesę šiandienine tematika „Jis grįš”. Teatro kolektyvas lau kia aktyvaus studentų dė mesio.
Susirinkime bus svarstomos Gruodžio 2 di-snq drg. N. Chruščiovo pranešimo Kolonų salėje XXI partijos suvažiavimui te zės. Ekonomikos mokslą fakul Be to, bus išklausyta II k. teto dėstytojas J. Maiminas lituanistų komjaunimo grupės apgynė disertaciją ekonomi kos mokslų kandidato laips ataskaita. niui gauti. Disertacijoje „Bur žuazinės ekonominės koncep cijos Lietuvoje 1919—1940 metais”, išnagrinėtos ekonominės-politinės koncepcijos 19 vai. Fizikos-matematikos įvairių to meto ideologinių fakulteto A auditorijoje įvyks grupuočių, duodant kovingą FMF SMD narių susirinkimas- šių pažiūrų analizę. Oficialūs oponentai doc. seminaras. Seminare bus svars tomi SMD nuostatai, išklau Gregorauskas ir prof. Budrys sytas pranešimas apie narių įvertino disertacijos reikšmin atliekamą darbą, padaryta ap gumą ne tik moksliniu, bet ir žvalga „Žurnalų puslapiuose”. politiniu atžvilgiu.
4
Universiteto partinės organizacijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas (Atkelta iš 1-mo psl.) dėstytojus. Reikalinga stiprin ti ryšius su neakivaizdininkais ir tomis organizacijomis, kurių žinybose jie dirba.
logijos fakultete įvestas fakul- grindiniais ir centriniais koin- tojų. Mokslinių darbų tematika tatyvlnls kursas „Ateizmo pa jaunimo organizacijos darbo nepakankamai susieta su ga grindai”. Medicinos fakultete barais. myba, nėra nė vienos temos, buvo organizuota mokslinė kuri būtų nagrinėjama pagal konferencija, kurioje studentai sutartį su gamybine organiza Dallydėnas ir Gargautaitė cija. Drg. VLADIMIROVAS. skaitė specialius pranešimus Reikia labiau kontroliuoti POLITINIS-IDEOLOGINIS ateistine tematika. Anatomijos Svarbų vaidmenį studentų faktiškai atliekamą mokslinį DARBAS katedroje veikia parodėlė auklėjime vaidina lektoriumas. darbą, siekti, kad dėstytojai Sustačius planą rudens se rimtesnį dėmesį skirtų moks AUG dėmesio ataskaiti „Žmogaus kilmė”. niame pranešime buvo Tačiau tai yra tik pirmieji mestrui, buvo sudaryti ir skai linių būrelių veiklai. Negali skiriama studentų poli- žingsniai. Susirinkimas pažy tomi paskaitų ciklai (LKP 40- būti nė vieno dėstytojo, kuris tlniam-ideologlnlam auklėjimui mėjo, kad šiam svarbiam ideo mečiul, kova prieš šiuolaikinį nesirūpintų busimųjų profe už mokymo ribų. loginio darbo barui per maža revizionizmą, ateizmo propa sorių ir mokslo daktarų augi Ataskaitiniame pranešime dėmesio skyrė rektoratas, Uni ganda ir kt.). mu nuo pat studentiško suolo. Lektoriumo darbe yra nema buvo pažymėta, kad šiame dar versiteto komjaunimo komite be šalia senų, Išbandytų dar tas, dekanatai. Prieš Univer ža trūkumų. Jame aktyviai dir Drg. BORDONAITE. bo formų buvo Ieškota naujų, siteto partinę organizaciją, ba vos du trys nariai, nėra Kai kurie Gamtos mokslų patrauklesnių, įdomesnių. Vie rektoratą stovi uždavinys — nei vieno studentų atstovo. Ne fakulteto mokslinio personalo na iš naujai paplitusių formų plačiau ir giliau vystyti ateis pakankamai remia lektoriumo nariai silpnai dėsto buvo susitikimai su senais re tinę propagandą, žymiai SU- darbą fakultetų dekanai Ir par mas disciplinasrišasusavo aktualiais tiniai biurai. Pageidautina, voliucionieriais, su literatūros, aktyvinti šį darbą grupėse. kad Universitete būtų patal dabarties klausimais. Komu mokslo darbuotojais, gamybos pos, skirtos kinofilmų de nistų uždavinys — plačiau pirmūnais. Tokių susitikimų KOMJAUNIMO įjungti visus dėstytojus į auk kiekviename fakultete buvo ORGANIZACIJOS VEIKLA monstravimui. lėjamąjį darbą, įtraukti į ak gana daug, jie dažniausiai pra tyvų draugo N. Chruščiovo Drg. A. BULOTA: eidavo gyvai, buvo gausiai IDELĮ darbą, auklėjant pranešimo XXI partijos suva lankomi. Didelę reikšmę, ug Fakultetų partinės organiza žiavimui tezių svarstymą. studentus komunistine dant tautų draugystės jausmus, dvasia, atliko Universi cijos per mažai rūpinasi tuo, turėjo susitikimai su Baltaru teto komjaunimo organizacija. kaip dėstytojai kelia savo kva Drg. PAULIUKONIS: sijos rašytojais, ukrainiečių Komjaunimo organizacijos ve lifikacijas. Reikia daugiau Vis dar mažai rūpinamasi delegacija, kitų tarybinių res damas auklėjamasis darbas telkti pagalbos dėstytojams, studentais - neakivaizdininkais. publikų bei liaudies de įgavo aiškiai puolamąjį pobū rašantiems disertacijas. mokratijos šalių studentais. dį. Didelį darbą atliko kom Opus klausimas — vadovė Katedros nekontroliuoja, ar Tarybinį patriotizmą, pasidi jaunimo organizacija, įtrauk lių ir mokslo priemonių paruo dėstytojai laiku grąžina neaki džiavimą savo socialistine Tė dama studentus į visuomenei šimas. Ypač šis klausimas ak vaizdininkų atsiunčiamus dar vyne, jos kultūra ugdė susi naudingą darbą. Darbo sto tualus dabar, kada plečiamas bus. Pirmas sniegas. A. Šarkio fotoetludas Studentai - neakivaizdinin tikimas su lietuvių rašytojais vyklų organizavimas, ir iš viso neakivaizdinis mokymas, stip — Valstybinės premijos lau aktyvus studentų dalyvavimas rėja aukštosios mokyklos ryšis kai silpnai aprūpinami progra momis, reikiama literatūra. reatais: V. Mykolaičiu-Putlnu, visuomeniškai naudingame dar su gamyba. Relkia laikyti svarbiu uždaviniu studentų ir dėstytojų J. Baltušiu, I. Simonaityte, be, jau įgyja ypatingai svarbią politinio lygio kėlimą. Vystyti kritiką ir savikritiką, ugdyti Justinu Marcinkevičium. Revo reikšmę, kada keliamas klau Drg. KUBILIUS: politinį aktyvumą, kovoti su pasyvumu. liucines tradicijas skiepijo simas dėl aukštųjų mokyklų darbas Būtina pagerinti ateistinio darbo Išplėtimą Universitete. Mokslinls-tlrlamasls Susirinkime kalbėjo parti įspūdingi susitikimai su senais reformos ir viso mokomojorevoliucionieriais. Su didele auklėjamojo proceso priartini toli nuo jam reikiamo lygio jos miesto komiteto sekreto Ir toliau turi būti gerinama paskaitinė propaganda. tiek savo apimtimi, tiek koky rius drg. Bieliauskas ir parti Reikalinga pagerinti kontaktus tarp visų visuomeninių demaskuojančia jėga, parodan mo prie gyvenimo praktikos. be. Rimtą mokslinį darbą te jos Lenino rajono komiteto organizacijų. čia buržuazinės santvarkos Komjaunimo iniciatyva va piktžaizdes, praėjo susitikimai saros atostogų metu studentai dirba dar nežymi dalis dėsty- sekretorius drg. Mišutis. su lietuviais, grįžusiais iŠ Pie atliko apie 750000 valandų Buvo Išrinktas naujas partinis biuras: tų Amerikos. visuomenei naudingo darbo už J. Bielinis, J. Buckus, M. Davidavičius, J. Kubi Pranešėjas drg. Kuzminskis, pusantro milijono rublių. Dau Susirinkimas nutarė svarbiusiu uždaviniu laikyti kva lius, V. Kuzminskis, V. Lunė, J. Maiminas, K. Navic komunistai drg. drg. Nekro gelis studentų, dalyvavusių šius, Kostelnickis nurodė, kad ,visuomeniškai naudingame dar lifikuotų ir idėjiškai užgrūdintų specialistų ruošimą. Tam kas, K. Sustavičius, L. Vladimirovas, J. Žėruolis. atskiros akademinės grupės be, tapo šaunaus darbo Ir turi būt darniai jungiamas mokomasis Ir auklėjamasis dar Biuras pasiskirstė pareigom sekančiai: sukaupė nemažą Ideologinio labai gero mokymosi pavyz bas. Dekanatų, katedrų ir visuomeninių organizacijų dėme-' V. Kuzminskis — sekretorius, šio centre turi būti studentų auklėjamasis ir mokomasis darbo patyrimą. Dažnai grupė džiais — tai Daunoravlčius, J. Bielinis — sekretoriaus pavaduotojas. klausimas. se organizuojami kolektyvūs Calka, Mlnkevičlūtė, AndziuVisuomeninių mokslų katedros turi pagerinti darbą, ug J. Maiminas — sekretoriaus pavaduotojas ideolo kinofilmų, teatrų bei parodų levlčlus ir kt. dant studentų komunistinę pasaulėžiūrą, daugiau kreipti dė aplankymai ir aptarimai. Dide Partinės organizacijos ata mesio į seminarus Ir organizuoti bendrus posėdžius su kito giniam darbui. lis vaidmuo, akty vizuojant skaitiniame susirinkime bu M. Damldavičlus, K. Navickas, L. Vladimirovas — mis katedromis. Vienu iš uždavinių reikia laikyti ir dėstytojų auklėjamąjį darbą, priklaus® vo pažymėta, kad vienas pa kvalifikacijos kėlimą. Tam turi būti reikiamos darbo sąly ideologinio darbo sektorius. dėstytojams, priskirtiems prie grindinių komjaunimo orga J. Kubilius, J. Žėruolis — mokslo-tirlamojo ir mo grupių. Tačiau, kaip buvo pa nizacijos darbo trūkumų yra gos. Vienu svarbiu uždaviniu reikia laikyti darbą su neaki kymo darbo sektorius. žymėta partiniame susirinki tai, jog komjaunimas nu me, rezultatai būtų žymiai sišalino nuo mokomojo dar vaizdininkais. Siame darbo bare reikalinga pagerinti sąly J. Buckus, K. Sustavičius — profsąjunginio, šefadidesni, jeigu dėstytojams bū- bo j pagerinimo. Daugelyje fa gas neakivaizdininkams, stiprinti ryšį su jais, organizuoti vimo ir kultūrinlo-masinio darbo sektorius. kultūrines-masines priemones sesijų metu neakivaizdinin tų surengiami instruktažai, gi- .kultetų dar pašlijusi akademi V. Lunė — LDAALR ir sporto darbo sektorius. llau Išanalizuotas Ir apibend nė drausmė, didelė dalis stu kams. rintas jų patyrimas, kad „Ta dentų, jų tarpe ir komjaunuo rybinio studento” redakcija lių, dirba neslstemingai ir mo būtų plačiau propagavusi ge kosi tik prieš egzaminų sesiją, riausių akademinių grupių pirminės komjaunimo organi darbą. zacijos beveik nesvarsto tin ATEISTINĖ PROPAGANDA ginių bei apsileidėlių, komjau nimo organizacijų susirinkimai RG. Kuzmickis ataskai dar netapo viena svarbiausių darbo tiniame pranešime pažy politinlo-auklėjamojo Gerai dalyką įsisavina tykios. Čia tenka mokytis reikia skubiai šalinti. Šio tykla, kur yra vadovėliai, mėjo, kad pastaruoju formų. Ypač silpnai šiuo at tik tie studentai, kurie eg savarankiškai, neraginamam kurso studentai stropiai lan knygos, žurnalai ir puikios metu partinis biuras daug dė žvilgiu dirba Chemijos moks zaminams ir Įskaitoms ruo ir taip griežtai nekontro ko paskaitas ir laboratori sąlygos mokytis. mesio skyrė ateistinei propa lų fakulteto komjaunimo orga šiasi iš anksto, planingai. liuojamam. Žmonės, padir nius užsiėmimus, veda užra Mes, dėstytojai, laukia gandai išvystyti. Buvo paruoš nizacija. šus. Tai, žinoma, gerai, bet me, kad I kurso biologai bėję gamyboje ir Įsitikinę, Ypač tai reikia priminti pir Susirikimas pareikalavo, tos ateistinio ir antireliginio vien to dar nepakanka. Rei akademinės makursiams, nes Universite kaip svarbu yra gyvenime kia, nelaukiant sesijos, skai gausiai lankytųsi į moksli darbo pagerinimo priemonės, kad mokymosi, nių būrelių susirinkimus, la gerai dalyką nusimanyti, kurias apsvarstė Universiteto drausmės ir studentų moksli te darbo pobūdis iš esmės tyti užrašus ir knygas, ypač biau domėtųsi, kokias moks Mokslinė taryba. Istorijos-fllo- nio darbo klausimai taptų pa- skiriasi nuo vidurinės mo- norint būti kvalifikuotu spe
D
D
I***!
t***l
Rimtai ruoškimės egzaminams
D
Tautosakininku vakaras
Šeštadienį centrinių rūmų Kolonų salėje įvyko įdomus tautosakininkų vakaras. Į sve čius pas studentus atsilankė vieni seniausių tautosakos rinkėjų J. Eidulis ir J. Jurga, liaudies dainininkės O. Tamošiūnienė ir J. Navickienė bei LTSR nusipelniusi artistė B. Grincevlčiūtė. J.Eidulis ir J. Jurga susirinkusiems papa sakojo, kaip rinkti tautosaką, kaip ją tvar kyti. „Žalioje girioje, pagirėlėj", „Oi toli toli, ne labai toli", „Kai aš buvau dar jaunutė",
„Pūtė vėjas ąžuolą” — tai tik maža dalelė O. Tamošiūnienės ir J. Navickienės liaudies dainų repertuaro, taip sužavėjusio klausyto jus. Karštai studentai plojo ir vienai geriau sių liaudies dainų atlikėjų B. Grincevičiūtei. Nuotraukoje: 1. Štai jie — brangieji sve čiai. Iš kairės — B. Grincevičlūtė, J. Navic kienė ir O. Tamošiūnienė. 2. Šios gėlės B. Grincevičiūtei — dainų sujaudintos studentiškos širdies dalelė.
c
cialistu, studijuoja stipriai ir sąžiningai. Su tokiais, paprastai, dėstytojams nėra vargo egzaminų sesijos me tu. To negalima pasakyti apie kai kuriuos Jaunuolius, atėjusius iš dabartinės vi durinės mokyklos ir mažai pažįstančius gyvenimą. To dėl labai teisingos yra min tys, iškeltos TSKP CK ir Ministrų Tarybos tezėse ,.Dėl mokyklų ryšio su gyvenimu sustiprinimo ir dėl tolesnio liaudies švietimo sistemos vystymo šalyje”. Sektiną pavyzdį, kovoda ma už studentų gerą moky mąsi, rodo I biologų kurso komjaunimo organizacija. Neseniai Įvykusiame grupės susirinkime buvo nagrinėja mas klausimas, kaip studi juoti, kaip ruoštis egzami nams. Susirinkime dalyvavo trys dėstytojai. Jie išsamiai atsakė į šiuos klausimus, nurodė trūkumus, kuriuos
prieš laboratorinius darbus. Tuo tarpu šio kurso drau gai K. Vlniokaitė, E. Linbertaitė, D. Malkėnaitė, K. Orentas ir eilė kitų į augalų anatomijos laboratorinius darbus ateina teoriškai tin kamai nepasiruošę, todėl nespėja jų laiku ir kokybiš kai atlikti. Studentai biologai dar nepilnai išnaudoja turimas sąlygas produkiyvesniam ži nių įsisavinimui. Per akade minius užsiėmimus jie per mažai aktyvūs, beveik nie ko dėstytojų neklausia, su jais nesikonsultuoja. O pa tikrinus, pasirodo, kad jiems daug kas neaišku net iš to, ką jie per laboratorinius darbus nusipieša ir užsirašo savo užrašuose. Palyginti nedaug studen tų laike semestro naudojasi fakulteto biblioteka ir skai
lines problemas sprendžia jų vyresnieji draugai ir pa tys ruoštųsi įsijungti į mokslinį darbą. Tolesniam mūsų šalies liaudies ūkio išvystymui, naujo didingo septynmečio plano, apie kurį skaitėme drg. Chruščiovo pranešimo partijos XXI suvažiavimui tezėse, vykdymui, reikalin ga daug nau’ą, kvalifikuotų specialistų. Noras tokiais tapti turi įkvėpti mus dirbti dar su didesniu entuziazmu, o per ateinančią egzaminų sesiją parodyti puikius sa vo nuoširdaus darbo rezul tatus. , Doc. P. Bluzflanas
i 1958 gruodžio 4 d.
A
si ti m s]
Apie tai, kas trukdo studentu moksliniu darbu snausdinimui Prieš pradedant svarstyti studentų mokslinių darbų ■spausdinimo klausimą, reikėtų išsiaiškinti, ar iš viso Univer sitete yra parašytų tokių mokslinių darbų, kuriuos būtų ver ta spausdinti. Pas mus vyrauja tokia nuomonė — studen tas nepajėgus parašyti tikrai mokslinį darbą. Žinoma, moks liniam darbui statomi dideli reikalavimai — jam būtini nau ji duomenys, moksliškai pagrįstos išvados. Dažnai studentai rašo darbus su dėstytojų pagalba, ir parašytame darbe sun ku išskirti, kur čia dėstytojo ir kur studento mintys. Ir vis dėlto niekaip nesinori sutikti su tuo, kad mūsų studentai blogesni už kaimynus latvius ar estus, kurie rašo ir spaus dina savo mokslinius darbus. Sutikim su tuo, kad studentai silpnai dirba mokslinį darbą, bet sutikim ir su tuo, kad tai, kas studentų padaroma, bevelk nepropaguojama tarp Uni versiteto sienų. Mokslinės konferencijos — tai vienintelė studentų mokslinio darbo propagavimo forma. Filologai ne žino, ką veikia medikai, o gamtininkai — kuo gyvena Už matai. Kur stendai, biuleteniai, studentų mokslinių darbų spausdinimas? Pasirodo, kad praktinių užsiėmimų ir ypač ekspedicijų metu studentai surenka nemaža įdomios medžiagos, ją su sistemina, sutvarko ir parašo gana įdomius darbus, kuriuos skaito konferencijų metu. Štai, sakysim, kad ir šią vasarą istorikų surinkta etnografinė medžiaga P. Cvirkos tėviškė je. Studentai visą mėnesį praleido Klangių apylinkėse, kal bėjosi su žmonėmis, užrašinėjo, piešė, fotografavo. Jau pen kiolika metų iš eilės istorikai vyksta į ekspedicijas, ir sunku patikėti, kad per tiek laiko jie nebūtų surinkę bent klek vertingos, tolimesniems moksliniams tyrinėjimams reikalin gos medžiagos. Medicinos mokslų fakulteto SMD tarybos pirmininko Mačėno tvirtinimu, galima surasti apie dešimtį įdomių savarankiškų darbelių, su kuriais būtų įdomu susi pažinti ne tik medikams. Panaši padėtis ir kituose fakulte tuose. Iki studentų mokslinių darbų spausdinimo Universitete dar nebuvo prieita, nors tai nėra jokia utopija. Lėšų klau simas kaip pasakė centrinės SMD tarybos pirmininkas, iš sprendžiamas. Kitas reikalas — darbų atrinkimas. Buvo su manyta atrinkti mokslinius darbus spausdinimui parodos me tu. Paroda turėjo įvykti gegužės mėnesį. Vėliau ją nutarė suruošti keturiasdešimtmečio proga, ir todėl parodos organi zavimas buvo nukeltas rudeniop. Štai taip ir tęsiasi daroų atrinkimas. Galima būtų atrinkti darbus ir be parodos, jei fakultetų SMD tarybos pareikalautų iš studentų iki galo sutvarkyti rašomus darbus — atspausdinti mašinėle, pridė ti dvi dėstytojų recenzijas ir t. t. Bet fakultetų SMD nariai, kaip atrodo, visiškai nežino centrinės valdybos sumanymų. Nebūtų šito nežinojimo, nebūtų šito „jei”, gal būt, jau šie met būtume turėję studentų mokslinių darbų tomą, les centrinė SMD taryba, turėdama teisę rūpintis studentų mokslinių darbų spau.dinlmu, turi ir SaUmybes.^^^ „Pavasario”, tik jie jau nebe vaikai, o jaunuoliai, pradedą ar pradėję savarankišką gy venimą žemdirbiai, amatinin kai ir kitų profesijų žmonės.
Mokslinėje bibliotekoje naujai gautos knygos: 1. O. Balzakas. SUANAI arba BRETANĖ 1799 m. Vertė V. Kauneckas. V., Valst. grož. nt. l-kla, 1958. 400 p. Tai savotiškas istorinis pro logas žinomai didžiojo pran cūzų rašytojo Onore Balzako (1799—1850) epopėjai „žmo giškoji komedija”. Veiksmas vyksta Prancūzijoje, siužeto pagrindą sudaro vienas res publikonų kariuomenės kovų su šuanais-valstiečiais, kontr revoliucinio maišto dalyviais, epizodas. 2. A. I. G e r c e n a s. PRA EITIS IR GODOS. Vertė P. Po vilaitis. T. 1—4., Valst. grož. lit. l-kla, 1958. „Praeitis ir godos” — tai įžymaus rusų rašytojo, mąs tytojo ir revoliucionieriaus A. Gerceno (1812 — 1870) meninė autobiografija ir tuo pačiu visuomeninio-politinio Rusijos ir Vakarų Europos XIX amž. pirmojo-šeštojo dešimtmečio gyvenimo metraštis. Rašytojo darbas, rašant knygą, ėjo ly giagrečiai su Jo politine ko va. Pasakodamas apie praeitį — apie savo vaikystę, paaug lystę, jaunystę, apie revoliuci nę veiklą, — Gercenas vaiz duoja savo godas — idėji nius ieškojimus, mintis apie istorinius Rusijos ir Vakarų Išsivystymo kelius, filosofines ir politines pažiūras. Atvirai, su negailestingu griežtumu sau, rašytojas pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą ir visuomeninę veiklą, apie savo draugus ir priešus.
3. O. L u t s a s. VASARA. Jaunųjų gyvenimo vaizdeliai. Vertė E. Astrauskas. V., Valst. grož. lit. l-kla, 1958. 447 p., su ii. Estų rašytojo Oskaro Lutso „Vasara” yra tęsinys to pa ties autoriaus apysakos „Pa vasaris”, kuri irgi yra bib liotekoje. Čia skaitytojas vėl sutinka senus pažįstamus iš
4. SVETIMOJ PADANGĖJ. Amerikos lietuvių poezijos antologija, V., Valst. grož. lit. l-kla, 1958 238 p., 7 portr. lap. Rinkinyje išspausdinti pa žangių Amerikos lietuvių poe tų — A. Dagilio, S. Jasilionio, J. Kaškaičio, B. Klimavičiaus, Seno Vinco, P. Storpirščio ir L. Valbasio — kūriniai. Aštriu socialiniu protestu skamba daugelis poetų eilėraščių. Jie kalba ne tik apie sunkų dar bą, išnaudotojų žiaurumą, bet ir apie tas priežastis, ku rios gimdo skurdą. Kitas mo tyvas — tai tėvynės ilgesys. Knygoje pateikiamos trumpos poetų biografijos ir V. Mozū riūno įžanginis straipsnis.
5. M. S I u c k i s. VĖJŲ PA GAIRĖJE. Novelės. V., Valst. grož. lit. l-kla, 1958. 317 p. Žinomo tarybinio lietuvių rašytojo rinkinį sudaro 15 apsakymų. Giliai įsiskverbda mas į aprašomų žmonių dva sinius išgyvenimus, savo ap sakymuose autorius sukurė visą eilę įvykių ir žmonių, kurių vaizduose ir paveiks luose parodomas buržuazinių laikų gobšuolių gyvenimas („Spingsulė”), atsispindi tra giškas žydų likimas hitlerinės okupacijos metu („Širdis"), atskleidžiama kova su bur žuaziniais nacionalistais poka rio laikotarpiu („Neprašyti svečiai”, „Vėjų pagairėje”) ir kt. 6. MįSLĖS. Surinko S. Tijū naitis. Dail. A. Steponavičius. V., Valst. grož. lit. l-kla, 1958. 107 p., su ii. Gražiai apipavidalintoje knygutėje surinktos lietuvių liaudies mįslės. Pradžioje pa teiktos mįslės apie žmogų, jo kūno dalis bei jo darbus, to liau apie įvairias namo dalis, daiktus, baldus, apie padar gus bei rakandus, apie mais tą, daržoves, vaisius, apie gyvulius, paukščius. Pabaigo je — mįslių įminimai. VVU Mokslinės Bibliotekos Bibliografinis skyrius
Naujiena aktų salėje Sekmadienio vakaras. Aktų salėje vyksta šokiai. Staiga visi susispiečia prie boluojan čio popieriaus lapo. Iš skardaus juoko galima spręsti, kad tai visiems pa tinka, nors kai kurie, apsi mesdami kuo abejingiausiais, spūdina į šalį. Tai satyrinis sienlaikraštis
„Lakierka” užkliudė karčio sios mėgėjus, triukšmadarius, stileivas ir kitas, dar pasitai kančias studentų tarpe, blo gybes. Nepaspruko nuo ,,Lakierkos”, ir ruporo „išdaigos". Kultūros klubas ir ateityje numato šokių vakarų metu leisti panašius sienlaikraščius. A. Laisvūnas
MUSU JAUNIEJI POETAI Ir takelį pro juos prasiskynus. Bris nubris į giliąsias bangas.
JAUNYSTĖ IR DAINA
Jaunystė be svajonių — ne Jaunystė, Daina be įkvėpimo — ne daina. Jaunystė didvyrių daina pragysta. Jei Ji romantikos ir žygių kūpi na, Jei Ji nebijo brist per gilų sniegą, Praeiti dykumas, į aukštus kalnus Jaunystė virstų senatve paliegusią, Jei Ji nustotų siekti ir ieškot.
Tik piemenė, supratusi kančią, Ją iki ryto namolei vadins. Mėnuo rinks išbarstytą rožančių, Ežere po karolį skandins.
kopt...
Jaunystė kaip pavasaris praeina, — Po mūs kiti pradės savas dienas. Kai nustatys jie mūsų žygių kainą Pagal jaunystės sukurtas dainas.
O naktigoniai vien apie meilę Mielą naktį dainuos ir dainuos. Viso sodo mergelės dailios Neužmigs nuo dainos dyvinos. Taip kiekvieną vakarą žvainą Meldams būna labai neramu: Jiems vaidenasi, kad ateina Sumušta, išvyta iš namų.
RUDUO
R. Sadauskas — II kurso žurnalistas, Uni versiteto literatūros-kritikos būrelio pirminin kas, mūsų skaitytojams jau yra pažįstamas iš daugelio eilėraščių, res publikinėje periodikoje bei „Tarybiniame stu dente”. Neabejotinų ga bumų poetas. Lyrikas. Subtiliai jaučia ir vaiz duoja gamtą, žmonių jausmus. Pastaruoju metu R. Sadauskas sėk mingai bando plunksną prozoje. Jo apsakymas, išspausdintas X Alma nacho knygoje, susilau kė palankaus kritikų įvertinimo.
I
Merginų akys ir upelių vandens Dabar, gerai įsižiūrėjus, melsvesni. Pajusti rudenį, kaip kovą ar balandį, Gali vienodai tiek širdy, tiek upių vandeny. Ruduo! Ne toks, kai rankų nebepakeli. Kai ir mylėti ir svajot nebegali. Ruduo... Ruduo. .. Tai sodais lūžta pakelės, O klėtyse sukrauta derliai dideli. KUR
Simpatijas ir populiarumą
I tuoj pat spėjo įsigyti sien-
Kur tu. kur tu, Kurios paveikslą brangų Aš Jau seniai nešiojuosi Giliai giliai širdy? Man taip be galo reikia Švelniųjų tavo rankų! — Nejaugi tu Nei mano ilgesio. Nei šauksmo negirdi?
Aš negaliu noktiurną tau sugroti Sena vandentiekio vamzdžių fleita, — Ir vandenį, ir duoną atkovotą Radau užgimęs su sava karta.
I
Pas IV kurso medikų lie-
j tuvių grupės studentus reI guliariai vyksta politinės
informacijos. Studentai na grinėja paskutinius naujau' sius įvykius užsienyje ir šaĮ lyjeI Neseniai medikai apsvarsI te XXI suvažiavimo kontroi linius skaičius ir tezes. A. NAUMOVA
*** Šeštadienį Aktų salėje su. sitiko teisininkai — studen tai ir baigusieji Universite tą. Susitikimas buvo skirtas paminėti Tarybų valdžios Lietuvoje keturiasdešimtme čiui. LTSR Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduo tojas drg. Kovaiskis papasa kojo savo atsiminimus iš 1918 metų kovų. Po oficialiosios dalies kon certavo LDS ansamblis.
1958.XI.29. Pirmame biolo. gų kurse komjaunimo ir profsąjungos grupių inicia tyva įvyko susirinkimas. Su. sirinkiman pakviesti dėstyto jai doc. Bluzmanas, Margolytė, Sarkinienė papasakojo pirmakursiams apie jų busi mą specitflybę, davė konkre čių patarimų, kaip ruoštis egzaminų sesijai.
Šeštadienį (XI.29) gamti ninkai turėjo turiningą va karą. j fakultetą atsilankęs profesorius Jurginis įdomiai papasakojo studentams apie senojo Vilniaus architektūri nius paminklus, istorinę-revoliucinę praeitį.
Per daug, Pakilusios Ir aš per Gyvenimą
PASKENDUOLĖ
Lyg rypūnė antelė laukinė, Rodos, klyktels, užlaužus rankas,
Apie mūsų poilsio vakarus Suūžia subanguoja salė, kai kurios nors konferencijos delegatas pareiškia: — O aš kalbėsiu apie šo kius, kitaip sakant, apie poil sio vakarus... Ir taip nebe pirmi metai — įkyrėjo! Reikalas tas, kad poilsio vakaru mūsų Universitete va dinasi vakaras Aktų salėje šeš tadienį ar sekmadienį, į kurį galima patekti sumokėjus 3 rub. Vakaro turinys paprastai kartojasi — jei esi vyras, at sistosi salės gale, jei mergina — kuriame nors krašte ir sto vėsi. Retkarčiais šoksi pagal orkestro, o dažniausia—blogą plokštelių muziką. Tokie va karai sutraukia daug studen tų, nors 3 rublius kiekvieną kartą nelabai linksma mokėti. Kur kitur praleisti laisva laikį? Šiemet, reikia pasakyti, beveik kiekviename fakultete šeštadieniais ar sekmadieniais irgi organizuojami poilsio va karai. Su kai kuriomis išim timis IFF ir Medicinos moks lų fakultetuose, tai dažniausiai paskaitos, susitikimai su įžy miais žmonėmis, o po to, ži noma, šokiai. Pereitais me tais studentų Kultūros kluoas buvo griežtai nusistatęs prieš fakultetų saviveiklą. Gamtos fakultete gaivališkai buvo susiorganizavusi šiokia tokia saviveikla, bet ir ta šiemet iširo. Fakultetams beliko griebtis lengviausios vakarų organizavimo formos —- be jokios programos. Daugelyje, fakultetų įdomiai praeina mu zikinio lektoriumo paskaitos.
MAJAKOVSKIUI
Tos duonos kąsniai, paraku pakvipę. Koks kraujo skonis, leido mums suprast. Tik per mažai gyvenimas gal liepė Tos kruvinosios duonos atsikąst.
Glosto miegantį ežero mėlį Balzgana mėnesienos šviesa, šlama meldai, o kranto smėlį Lyg karoliai nubarsto rasa.
Į
)
Manam krašte dainavo Salomėja Nepakartojamu lakštingalos balsu. Gimtinėj mano daug gražių audėjų Su lino žiedu už gelsvų kasų. Iš mano krašto visos upės plaukia į vieną Jūrą gintaro spalvos. Manam krašte... Na, žinoma, mielasis Aš iš Tarybų Lietuvos.
Kaip kiekvieną vakarą žvainą, šiąnakt meldams labai neramu, Rodos, matote: Veronika eina. Sumušta, išvyta iš namų.
***
Manam krašte sodina užu stalo Kiekvieną svečią kiekvienuos namuos. Kiekvieną rytą ten dangus pabąla Nuo patekančios saulės šilumos.
TU?
! laikraščio herojus — „labo, rantas Kliaksas". E. SAPAGOVAITE
„Muzikos žanrai ir jų | formos" — šia tema orga| nizuojamas paskaitų ciklas i Fizikos-matematikos fakulte te. Praėjusį šeštadienį muzi kologas St. Yla supažindino ) su daina ir jos pagrindinė) mis formomis. Paskaita bu) vo labai įdomi. Nors 4-oji auditorija ir didelė, tačiau j joje vos tilpo norintieji pa siklausyti.
TOLIMAM DRAUGUI
Manam krašte nuo seno rūtos keri. Ten žydras ir dangus, ir ežerų vanduo. Ten visada žmogus už širdį gerą Tau paskutinį duonos kąsnį atiduos.
Kur tu. kur tu, Tyra mano svajone. Gal būt, prie Nemuno, Gal prie Neries krantų? Jaunystė mano Jau seniai kelionėje, O tavęs Kaip nerandu, taip nerandu...
TRUMPAI
I Fizikos-matematikos fakulI tete išėjo pirmasis satyrinis l sienlaikraščio numeris.
|
Ruduo... Ruduo. .. Gili, sveika ramybė. Nuo medžių krintanti geltona tyluma. Bulviakasis. Voratinkliai pakibę. Garuojanti iš žemės šiluma.
—
gal būt, į lopšį krito saulės. ateinančių mūs laukt. smarkiai saulėtą pasaulį. per stipriai pamilau.
Ir negaliu noktiurną tau sugroti Sena vandentiekio vamzdžių fleita. Kad vandenį ir duoną atkovotą Radau užgimęs su sava karta. Bet aš pagrosiu saulėtame fone. Rūstus vaidila su širdim Jauna, Herojiškąją rytdienos simfoniją Didžiausia žemėj — Bratsko turbina.
susitikimai su senais revoliu cionieriais ir kiti vakarai. Ta čiau įdomi būna, paprastai, tik pirmoji vakaro dalis, apie antrosios įdomumą negali bū ti nė kalbos, juo labiau, kad, kai kurie fakultetai turi labai blogas patalpas. Reikėtų rimtai pagalvoti apie poilsio vakarus šiek tiek platesne prasme. Fakultetų, ypač mažesniųjų, vakaruose nėra sunku sukinti jaukią šeimynišką nuotaiką •— viduryje pasilinksminimo paro dyti nesudėtingą programėlę, paįvairinti vakarą bendra dai na, pasimokyti gražiai šokti. Už vakarus atsakingomis būti na skirti atskiras grupes. Gru pė galėtų siūlyti vakaro te mą, iš anksto ruoštis. Ar ne vertėtų vieną kartą pamėginti išprovokuoti masių iniciaty vą? Gal grupėse atsiras įdo mesnių įvairesnių minčių, te mų, negu komjaunimo biuruo se. Medicinos fakultete atskiros grupės suorganizuoja neblo gus vakarus. Niekada neapsi einama be programėlės, įvai resnės vakarų temos. Labai naudinga būtų dau giau draugauti atskirų fakulte tų studentams. Dabar filolo gai nepažįsta chemikų, teisi ninkai — gamtininkų. Nors niekas ir neįstengs pažinti vi sų trijų tūkstančių, bet pa bendrauti, padraugauti, susi pažinti kiekvienam labai į le mu. O ar nereikėtų plačiai ati daryti geresniųjų fakultetų vakarų duris visų specialybių studentams? Ar nereikėtų va karų skelbti kituose fakulte tuose, bendrabučiuose, kad studentas kiekvieną šeštadie nį pagal nuotaiką galėtų pra leisti vakarą kuriame nors ke lių fakultetų vakare? Gražioji mūsų Aktų salė — puiki vieta vakarams. Jeigu Kultūros klubas laiko reikalin gu ruošti apmokamus vakarus, tai palikti iki šiol ruošiamų „poilsio” vakarų programą daugiau nebegalima. Naujas studentų Kultūros klubas turi garantuoti įdomius ir turinin gus vakarus Aktų salėje, jeigu
nori sąžiningai imti už vakarą iš studento 3 rublius (ar tiek ne per brangu?). Reikėtų dar kartą pasisteng ti Išspręsti auditorijos poilsi* kambariui klausimą, suderinti kinostaclonaro darbą, tolia* tęsti praėjusį sekmadienį pra dėtą gerą tradiciją — leisti poilsio vakarų „Žaibo” nume rius. Naujam Kultūros klubui yra kur pasireikšti. Užleisto darbo labai ir labai daug. Tiktai bū tina atgaivinti nutrūkusius ry šius su fakultc'-į komjaunimo biurais ir išviL.i dirbant su telkti studentui sąlygas poil sio vakarą praleisti pačia ge rąja šio ždžio prasme. L. Jonynas
Pc> sesijos— į praktiką Visų specialybių Ekonomi kos fakulteto studentai-diplomantai jau baigė žiemos egza minų sesiją. Kaip paprastai, taip ir šioje sesijoje, be pralaimėjimų žen gia pramonininkai Astrauskas, Rimdžiūtė, prekybininkai Stepulytė, Šalčius, Domarkas, fi nansininkas Gražys. Prieš akis — įdomi gamybinė prak tika. Šiais metais praktika or ganizuojama visoje respubli koje pagal pasirinktas diplo minių darbų temas. Jei finan sininkai praktiką atliks tik Vilniuje, tai prekybos specia lybės studentai — visos res publikos prekybinėse įstai gose ir įmonėse. 22 pramo nės specialybės studentai taip pat pasklis po respublikos įmones, darbų valdybas, sta tybines aikšteles. Palinkėsime jiems sėkmės. S. Bačiulytė
1958 gruodžio 4 d.
Mažėja pėsčiųjų gretos. Štai pažiūrėkite į apatinė jjlk/iL/ lucjlHvzl ’ i r UI v A U AL/ XTINKLININKAI Al N A X X1 Al. KAD IR 11NEŽMONIŠKAI, BI ALIS. TIK KITONIŠKAI” ★UNIVERSITETO — BE PRALAIMĖJIMŲ je nuotraukoje spaudžiantį mo ★ VARŽOSI IFF PIRMAKURSIAI ★ LDAALR DAR NEIŠNAUDOJA GALIMYBIŲ *- STUDENTAI RUOŠIA ATEtociklu IFF trečiakursį Vladą ISTINES IR MOKSLINES TEMAS. Andrijauską. Toks susikaupi mas, lyg jau valstybinius Uni O kartu su Vladu motlcikversiteto užbaigi mo egzaminus lai listų mėgėjo teises gavo dar Vis daugiau ir daugiau kytų. Tačiau čia 29 Universiteto LDAALR mo tarpspecialybinių varžybų or taip ir yra: Vladas to būrelio nariai. Štai kitoje ganizuoja Istorijos-filologijos tuo metu, kai bu nuotraukoje matome kelis Jų. fakulteto sporto klubas. Nese vo užfiksuojamas pergyvenančius priešegzaminlniai mes rašėme apie pasibai laikė nį virpulį, kai kartais pamirš Lapkričio 29 d. įvyko Fizikos-matema fotofilme, gusias tarpspeclalybines pirmų kursų šaudymo varžybas, o jau tikos fakulteto LDAALR ataskaitinis-rin valstybinį moto tama ir pati paprasčiausia ciklo vairavimo smulkmena: ogi, užvedus moto dabar paaiškėjo tarpspecialy kiminis susirinkimas. Pirmininkas Baliukas padarė ataskai egzaminą. Ir visai ciklą, vėl prilenkti užvedamą binių tinklinio varžybų nugalė ją kojelę. Kaip tik tojas merginų tarpe ir vyrai, tinį pranešimą apie draugijos darbą. Pra sėkmingai. tai ir atkreipia kurie kovos finale. Tai istori nešėjas ir pasisakę diskusijose kalbėjo dėmesį motosekkės ir bibliotekininkai — li apie darbo trūkumus, ieškojo priemonių jiems pašalinti. Sljos praktinio vai tuanistai. ravimo instruktoDraugija nėra gausi, jai priklauso tik Artimiausiu metu pradės ko antrakursis pusė fakulteto studentų. Darbas buvo or vas fakulteto šachmatininkai. ganizuojamas atskiromis sekcijomis. Ta čiau vadovavimas toms sekcijoms nepa kankamas. Sekcijų buvo daugiau negu komiteto narių ir vienam teko vadovau ti dviem sekcijoms. Dėl to žymia dalimi Ir nukentėdavo darbas. Parašiutizmo sek cija iširo, nors joje buvo gerų sportinin kų, kaip Sabaliauskaitė. Saulių sekcija dirbo geriau. Neblogų Yezultatų pasiekė sporto sekcija, nes daug pasidarbavo va dovas Baltrušaitis. Daugiau galėtų dirbti XII Universite- vos nepatyrė pralaimėjimo. radistai, nes retas fizikų nesidomi radio spartakiados Išgelbėjo finalinis švilpukas. technika. Reikia tik daugiau aktyvumo, Atrodė, kad Istorijos-filolo tarpfakultetinėse entuziazmo. pirmenybėse jau gijos penketukas, vadovauja Išrinktas naujas komitetas iš 7 žmo sužaista pusė visų mas Mintauto, gerai pamokė nių ir delegatai į Universiteto LDAALR rungtynių. savo priešininkus ne tik kaip konferenciją. Moterų tarpe, reikia žaisti, bet ir kaip elg D. Povilaitytė kaip ir anksčiau, tis žaidimo metu. Tačiau mes FMF studentė pirmauja Ekono suklydome. Sekančią dieną ant ekonomistas Z. Arnašius. Jo mikos ir Gamtos baudos mėtymo linijos išsiri padedami, visi šiometiniai mofakultetų krepši kiavo tie patys ekonomistai, o tomėgėjai „žengė” pirmuo ninkės. Vyrų gru priešingoje pusėje—chemikai. NAUJA EKSKURSIJA sius žingsnius. pėje kol kas visus Jau pirmose žaidimo minutėse įveikė Ekonomi- Ekonomikos fakulteto krepši S. Krivicko nuotr. Gamtos mokslų fakulteto II pieriaus fabriką, vilnonių au Fizikos-matematikos ninkai įgyja 12 taškų persva dinių fabriką „Drobė ” , turbikurso geografijos specialybės fakultetų penketukai. TRUMPAI rą. Tačiau ir šį kartą jie rung studentai šio semestro metu nų gamyklą „Pergalė”, deg Norisi apsistoti prie pralai tynes laimėjo tik vieno taško „Liepsna” ir Daug įdomių kovų turi tarp- klauso Industrinės geografijos tukų fabriką mėjimų neturinčių Ekonomikos persvara (paskutinėje sekundė iakultetinlų stalo teniso varžy pagrindų kursą. Teorinėms ži Kauno HES statybą. Ekskur MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS fakulteto komandų, o ypač je įmetė baudą). nioms pagilinti vyr. dėst. Ste sijos metu susipažinta su ga prie vyrų kolektyvo. Gal ir nevertėtų garsiau bų dalyviai. Šiuo metu pir ponavičius bei grupės seniūnas mybos procesais, mechanizaci mauja Fizikos-matematikos fa Jeigu busimosios ekonomis kalbėti apie šį kolektyvą, bet, Tikulšis organizavo Išvykas į ja, gamybos apimtim ir ko tės pergalę pasiekia, žalsda- turint galvoje tai, kad Ekono kulteto rinktinė. kybe. Ekskursija labai sudo Vilniaus pramonės įmones. ,,Tarybinio studento mos susikaupę, kovingai, tai mikos fakulteto komandoje Pereitą savaitę II kurso geo mino studentus, pagilino jų 28 išspausdintame straipsnyje DAR VIENA PERGALĖ jokiu būdu to negalima pasa žaidžia penki Universiteto teorines žinias. grafai aplankė keletą Kauno „Bulvės vagoje nepaslėpsi”’ kyti apie šio fakulteto vyrus. rinktinės žaidėjai, pro tokius A. Kalvaitis buvo rašoma apie IFF žurna Sekmadienį Klaipėdoje eili įmonių: J. Janonio vardo poJų komandoje—penki Univer reiškinius praeiti negalima. Sa listikos’ specialybės I k. kai siteto rinktinės žaidėjai. Eko vo jėgų nevertinimas, nesiskai nes respublikos tinklinio pir Vyresnieji padeda kurių studentų netinkamą el nomistų ekipa yra rimčiausias tymas su kitu kolektyvu, su menybių rungtynes žaidė USK gesį kolūkyje. ir vietos „Baltijos ” vyrų še pretendentas į Universiteto savo fakulteto interesais, iš Mūsų kraštotyrininkai ir Lie mikas Jablonskis, docentas Juršetukai. Sunkioj e ir permainin tuvos istorijos būrelio nariai su ąinis ir istorijos mokslų kandi Žurnalistikos katedra prane čempionus, tuo niekas neabe puikimas sportinėje kovoje goje kovoje nugalėjo Univer sitiko su Lietuvos Mokslų Aka datas Merkys papasakojo stu ša, kad I k. studentams L. Bra joja. Tačiau praktika parodė, yra viena didžiausių ydų. Prieš dentams apie savo mokslinio kad šiam kolektyvui žinoti tokius reiškinius reikia pasisa siteto sportininkai rezultatu demijos bendradarbiais. Akade- darbo planus, davė daug patari ziuliui, Z. Jonučiui ir J. Ž1 savo pranašumą prieš kitus kyti ne vien todėl, kad jie 3:2. mų rašantiems mokslinius dar žiu! pareikštas griežtas papei Šiuo metu be pralaimėjimų kimas. bus. yra labai pavojinga. nesiderina su sportinės kovos eina — Nors dirbti išmokstama DALINASI trys komandos: KPI, KKI tik dirbant, bet teoriją irgi Po pirmųjų pergalių, prieš esme, bet ir todėl, kad šie ir USK. Vadinasi, prizinės vie reikia žinoti, — pasakė doc. teisininkus, medikus, iekono- „įpročiai” peršoka salės ribas los paaiškės jų tarpusavio su PATYRIMU Jurginis, kalbėdamas apie moks mistai galutinai įsitikino, kad ir gali pasirodyti gyvenime, sitikime. linio tyrinėjimo rūšis. Jis išaiš Redaktoriaus pav. Praeitą penktadienį Medici kino, kokią paskirtį turi moks jie yra „nenugalimi”. Todėl bendraujant su žmonėmis. A. LOZURAITIS linė publicistinė medžiaga, kokie Tikimės, kad Ekonomikos nos fakulteto komjaunimo biu jau pirmose žaidimo prieš fi reikalavimai užrašinėjant fak re susirinko visų kursų kom tus. Kalbėdamas apie mokslinės lologus minutėse jie pradėjo fakulteto krepšininkai padarys jaunimo grupių sekretoriai, medžiagos populiarizaciją, doc. demonstruoti „virtuozišką” reikiamas išvadas ir tolimes Įsikurt kad pakalbėtų apie darbą su Jurginis pabrėžė, kad ji turinti techniką, tai yra, mesti į krep nėse rungtynėse pasirodys būti suprantama ne tik specia grupe. šį iš pačių nepatogiausių pa kaip vieningas ir atkaklus ko listui, bet ir plačiajai visuome nauiaa Savo patirtimi pasidalino nei. Dėl to, rašant tokį darbą, dėčių ir kiek sugebama mand- lektyvas, mokantis ne tik blaš Gruodžio 6 dieną 18 vai. III kurso komjaunimo sekre visų pirma, reikia labai daug ži riau, „akrobatišklausiais” bū kytis, bet ir paimti save į ran ■būrelis torius šioje srityje pačiam straips Aktų salėje (Čiurlionio 21) drg. Vidugiris. Pasiro noti dais perdavinėti kamuolį, ne kas, galintis parodyti, kaip nio autoriui. LDAALR Ilgai ir įdomiai pasakojo aka Įvyks Universiteto dengti savo varžovų, liaudies atsakingai turi žaisti Univer Gamtos mokslų fakultete do, kad trečiakursiai komjau demikas Jablonskis apie darbą ataskaitinė-rinkiminė konferen nuoliai labai veiklūs. Jie su žodžiais tariant, žaisti „kad ir siteto rinktinės atstovai. pradėjo veikti ateistinis ir galvojo naują politinformacijų archyvuose ir ką juose galima cija. Nepamirškite kuklumo! nežmoniškai, bi tik kitoniškai". rasti ieškant medžiagos mokslimokslo populiarizacijos būre pravedimo metodą, paruošė niam darbui. Dėst. Matulaitis Delegatų dalyvavimas būti Rungtynių pabaigoje jie voslis. Jo pirmininku išrinktas V L. JAKAITĖ stendą „Viskas įdomu ” , lei nas. kurso studentas K. Sopaus- džia savo kurso satyrinį laik kas. raštį „Pulsas”, kuris pats gai. Kalbėjo bevelk kiekvieKatedrų vedėjų ir dėstytojų užčiuopia ir sučiumpa kurse nas, nes ginčytis tikrai buvo pagalba buvo surinkta visa ei pasitaikančias Istorijos - Filologijos negeroves ir jų dėl ko. Gyvos diskusijos tęlė ateistinių ir mokslinių te fakulteto svetimų kalbų (taip tašoma „Pul sėsi gana ilgai. Atrodo, kad mų, kurios paskirstytos stu kūrėjus spec .IV kurso studen ). tokie tematiniai seminarai gali dentams ir artimiausiu metu se”Net tai reiškia gilią užuo vyresniųjų kursų sekre būti labai naudingi, todėl bus paruoštos skaityti. IV kur jautą so geografijos specialybės stu toriai turi ko pasimokyti iš komjaunimo sekretoriai ir BIRUTEI trečiakursių. Todėl klausimai kursų biuro nariai ateityje dentė Botyriūtė ruošia refe buvo Įvairūs, į juos atsakinėjo rinksis sistemingai. KAZOKAITYTEI, ratą tema „Reti atmosferos jos mylimai mamytei H. Kobeckaitė reiškiniai”, Merkys — „Didin ne tik Vidugiris bei jo draumirus. Bet sėdėjusieji gerai nesup gi gamtos reiškiniai”, IV kur rato nusipelniusiųjų. Matyt, so geografijos specialybės stu dentas Kudaba — „Kaip atsi pastarieji suorganizavo spe rado rasės”, „Universiteto cialias nemandagumo „varžy- ateistinės tradicijos”, biologi jos specialybės III kurso stu Čiurlionio Aktų salėje rim dentas Lekevičius — „Dabar ties minutės: teisininkai-stutinės LTSR gyvūnijos regulia dentai ir teisininkai-praktikai vimas ir žmogaus poveikis”. A. Levickas mini Tarybų valdžios Lietuvo je gimimo keturiasdešimtmetį. bas”: kas pereis per aprimu Tik staiga. .. Taip, panašaus sią salę „pilnoje žiemiškoje „tik staiga” ir reikėjo laukti, uniformoje” ir, apsisukęs ves SUSITIKIMAS jeigu jau į tai duria „Spyg tibiulyje, grįš atgal. lys”. Taip ir buvo: vėl atsivėrus O buvo šit kaip. didžiosioms durims, pasirodė revoliucionieriais Tik staiga atsidaro šoninės „nugalėtojai”, o paskui juos prie scenos durys, ir visas mū ir visi kiti dalyvavusieji „var Lapkričio 29 dieną Chemi sų nusipelnęs ir t. t. ir t. t. žybose” ir paradiniu žingsniu jos fakultete įvyko draugiš kas susitikimas su revoliucio ansamblis kokiais dviem šim numarširavo į užkulisius. nieriais, senu pogrindininku tais kojų kad patrauks išilgai Kličlumi, į revoliucinę kovą Argi, draugai ansambliečiai, per visą salę didžiųjų durų įstojusiu 1928 metais ir A. link. Tūli iš sėdėjusiųjų mi esant jau tokiam neatidėlioti Daukša, kovotoju nuo 1918 nam reikalui, negalėjot pasiųs metų. įdomūs svečių pasisa nėjime piktokai kaktą surau ti vieną žmogų paprašyti kom kymai visiems paliko gilų kė, bet pamanė sau: tegu jau jaunimo štabo budinčiųjų, kad įspūdį. E. Kašinskaitė —-i praeis ir šventa. išleistų pro kitą išėjimą? v
j
v
pėsčiųjų gretos
Daugiau, entuziazmo
Kur jūsų kuklumas, draugai ekonomistai?
DĖMESIO!
Nusipelniusiųjų
..varžybos'
SU
LV 12858
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuvė