VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
REVOLIUCIJOS RYTAS Skiriu Proletarinės revoliucijos Lietuvojeketuriasdešimtmečiui. ............................ ’
\
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO TR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS *0
Nr. 33 (311)
1958 m. gruodžio 18 d., Ket virtadienis
Kaina 20 kap.
LIETUVIŲ TAUTA BROLIŠKOJE TARYBINIŲ TAUTŲ ŠEIMOJE
Aušta šviesus Lietuvos revoliucijos rytas. Darbo įstatymus Žemėn įaręs giliai. Čia kas sekundę regiu Jungias cementas ir plytos. Nuo Palangos iki Vilniaus Darbu užtvinę keliai.
Visa lietuvių tauta mini Pirmosios proletarinės revoliucijos Lietuvoje ketu riasdešimtmetį. Mūsų Universiteto kolektyvas giliai su prasdamas tą glaudų ryšį, kuris jų dabartį ir ateitį sieja su praeities kovomis už Tarybų valdžią, šlovingąsias metines su tinka dideliu politiniu pakilimu ir nau jais laimėjimais moksle.
Švieskit, liepsnokite, Vėliavos mūsų raudonos! Suoškit berželiais Skambiąją dainą javai. . . Mes nekeliausim Ieškoti į užjūrius duonos; Skrenda į pačią saulę Kosminiai mūsų laivai.
Aušta šviesus Lietuvos revoliucijos rytas Nutvieskia žemę Skaidrūs pirmi spinduliai. Dega mūsų krauju, Rankom pūslėtom statytas, Į žemę ir širdis Jis įrašytas giliai. St. Žlibinąs
laikotarpį nėra ir negali būti, nes nuo Būdama broliškų tarybinių palyginti trumpą tautų šeimoje ir Komunistų Lietuvoje išaugo nauja tarybi lat besivystančiam mūsų ša partijos vadovaujama, lietuvių nė nacionalinė inteligentija. lies liaudies ūkiui reikia vis tauta pasiekė didelių laimėji Jos eilėse dabar yra apie 70 daugiau protinio darbo dar mų politinėje, ūkinėje ir kul tūkstančių aukštąjį mokslą bai buotojų bei didžiai kvalifi kuotų specialistų. tūrinėje statyboje. gusių specialistų. Tą patį galima pasakyti ir Tarybų Sąjungos Komunistų sidūrusios Tapo praeitimi kapitalistai, Buržuazijos valdymo metais apie spartų grožinės lietuvių partija yra labai atidi jų na tikrove, su lie dvarininkai, buožės, lupikai, Lietuvoje mokėsi nedaug žmo ypatybėms ir lū tuvių tautos Išnaudojusieji darbininkus ir nių. Tačiau tada buvo susi literatūros bei lietuvių nacio cionalinėms kesčiams, derindama tai su laimėjimais, V. Mickevičius-Kapsukas darbo valstiečius. Pastačius daręs vadinamas inteligentų nalinio meno vystymąsi. Čia visų tautybių darbo žmonių liudijančiais socializmą, sukūrus socialisti perteklius, ir todėl greta dar taip pat didelę praktinę reikš auklėjimu socialistinio bend tai, tarybi Tarybų valdžios dekretas nę ekonomiką, respublikoje bininkų bedarbių buvo ir inte mę turi glaudus bendradar rumo, rūpinimosi bendravals- nių kad respublikų išnyko ekonominės krizės, ne ligentų bedarbių. 1934 metų biavimas tarp broliškų tautų tybiniais interesais dvasia, bendradarbia Jauna Tarybų valdžia sunkios ginkluotos kultūros ir meno darbuotojų, darbas, skurdas. pradžioje, pavyzdžiui, vien kovojo ir kovoja prieš visus vimas yra pa kovos prieš užsienio interventus ir vietinę Tarybų Lietuvos pramonė Kauno miesto savivaldybėje rašytojų. Gražia draugystės ir buržuazinės ideologijos, tame grįstas savitar buržuaziją sąlygomis ėmėsi kūrybinių darbų tradicija 1957 metais davė 7 kartus buvo daugiau kaip 2.200 pra bendradarbiavimo tarpe ir prieš buržuazinio na pio nauda ir kultūros ir švietimo srityje. Lietuvos ir Bal daugiau gaminių negu 1940 šymų, kuriuose prašoma ko tapo dekados Maskvoje ir ki cionalizmo, pasireiškimus. broliška para tarusijos TSR Liaudies komisarų taryba pri metais. Pokario metais sukur kios nors tarnybos arba darbo. tuose šalies miestuose, Teatri TSRS tautų draugystė yra ma. Kita ver ėmė dekretą „Dėl Darbo universiteto Vilniu tos visiškai naujos pramonės Jų tarpe — 1.798 prašymai, niai Pabaltijo festivaliai, są viena svarbiausių tarybinės tus, lietuvių atidarymo". Dekretas, pasirašytas Liaudies šakos, išaugo naujos gamyklos kuriuos buvo įteikę 270 stu skrydžiai, kurie padeda ugdy visuomenės vystymosi jėgų ir tauta neužmir je komisarų tarybos pirmininko V. Mickevi tautų, tame tarpe ir fabrikai. Metalo apdirbimo dentų, 225 moksleiviai, 126 ti tarybinių lietuvių tautos, socialisti galios šaltinių žengiant į ko šo tų laikų, čiaus-Kapsuko, skelbė: ir mašinų gamybos pramonės technikai, 4 inžinieriai, 20 ir munizmą. Todėl Komunistų kai Lietuvoje „Lietuvos ir Baltarusijos Liaudies komi nacionalinę kultūrą. produkcijos išleidimas 1957 kitų aukštąjį mokslą baigusių nę Dideles Tary partija, nuosekliai vykdydama viešpatavo bur sarų taryba, pasistatydama tikslą sukurti ša metais palyginti su 1940 me specialistų, 253 bendro išsila bų Lietuvosperspektyvas liaudies ūkiui ir nacionalinę lenininę politiką žuazija, žiau lyje kūrybinės minties židinį, aplink kurį tais padidėjo maždaug 36 kar vinimo žmonės ir kiti. kultūrai vystytis atveria 1959 ir remdamasi proletarinio in riai engusi dar galėtų susiburti mokslinės jėgos, sugebančios tus. principais, bo žmones. Fašistų laikraštis „Lietuvos —1965 metų septynmečio ternacionalizmo savo žiniomis ir patyrimu padėti patiems Mes dabar ne tik daug ką aidas” 1934 metais sausio 20 planas. Vien respublikos liau nuolat nenuilstamai rūpinosi 1958 m. va darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuo gauname iš kitų respublikų, dienos straipsnyje „Inteligen dies ūkiui vystyti skiriama ir rūpinasi, kad ši broliška sario mėn. įvy meninį gyvenimą kūrybinių komunizmo idea bet ir patys daug ką siunčia tai bedarbiai”, pateikęs sumi apie 12,5 milijardo rublių, t. tautų draugystė stiprėtų ir kęs LKP X su lų principais, nutarė: I. Caro reakcijos už me kitoms broliškoms respub nėtus faktus, važiavimas pa daryto Vilniaus universiteto sienose įkurti toliau rašė: y. dvigubai daugiau negu per vystytųsi. likoms, o taip pat į užsienį. „Šiemet inteligentinlų profe praėjusius septynerius metus. Tarybinės santvarkos ir ta žymėjo, kad tik visuotin Darbo universitetą; 2. Įvesti uni Kylant visos Tarybų valsty sijų žmonėms darbo sąlygos, Sėkmingai įvykdžius TSRS rybinių tautų draugystės bei einant išvien versitete nemokamą ir visiems prieinamą bės ekonomikai, kyla ir lietu matyti, bus dar pasunkėjusios, liaudies ūkio vystymo septyn sąjungos priešai — Vakarų su visomis ta mokymą: dėstymo sistemą — dalykinę ir se vių tautos materialinė gerovė. nes kasdieną į savivaldybę mečio planą, žymiai pakils Ir imperialistai — nesigaili jė rybinėmis tau mestrinę — vietos kalbomis...” Nuo 1956 m. pradėjęs ga atsilanko po 20—30 žmonių. Lietuvos darbo žmonių mate gų šmeižti mūsų partijos na tomis ir visų cionalinei politikai Ir tarybi pirma su rusų_________ _ lioti naujas valstybinis įstaty Tuo tarpu Kauno miesto sa rialinė Ir kultūrinė gerovė. galėjo mas žymiai pagerino piliečių vivaldybė šios kategorijos be Žymius savo laimėjimus nių respublikų savitarpio san tauta, aprūpinimą pensijomis. Lietu darbiams nieku negali padėti, ekonomikos ir kultūros srity tykiams. Drauge su jais ir lie sustiprėti ir išsivystyti lietu TRUMPAI į voj dabar pensijas gauna 13,5 o juo labiau tarnybų duoti...”. se lietuvių tauta, kaip Ir visos tuviškieji buržuaziniai nacio vių tautos valstybingumas, į Pirmosios proletarinės re- s Tarybinės santvarkos me kitos broliškos tarybinės tau nalistai, tarnaujantieji už do suklestėti jos ekonomika ir į voliucijos Lietuvoje keturias- < karto daugiau žmonių negu buržuazijos valdymo metais. tais inteligentų pertekliaus tos, pasiekia dėka to, kad lerius JAV imperialistams, kultūra. Suvažiavimas parei < dešimtmečio išvakarėse Re- < vėl, kaip ir 1918—1919 me kalavo ryžtingai kovoti su Be to, vykdant TSKP XX su tais kovodami prieš Tarybų buržuazinio nacionalizmo pa t voliuciniame muziejuje ypa- į važiavimo nutarimus, darbinin valdžią Lietuvoje, bando vaiz sireiškimais ir toliau stiprinti > tingai daug lankytojų. Daž- i kams ir tarnautojams buvo su ! nai čia galima sutikti ir stu. 2 duoti save lietuvių tautos in trumpinta darbo diena poilsio > dentus. Jie ateina pavieniui ? tautų draugystę. teresų gynėjais. Tačiau visos dienų ir švenčių išvakarėse, > Doc. K. NAVICKAS > ir grupėmis. šios jų pastangos sudūžta, sunustatyta 6 valandų darbo die S Praeitą savaitę komjau- > na paaugliams nuo 16 iki 18 s nuolių iniciatyva ten apsi- > metų amžiaus, panaikintas mo < lankė pirmo kurso vokiečių s kestis už mokslą aukštosiose į ir prancūzų specialybės stu- 5 ir vidurinėse mokyklose. Nuo ; dentai, antro kurso žurnalis- i 1957 metų sausio 1 dienos f > pradėjo galioti įstatymas dėl VVU BENDRABUČIO Nr. 6 GYVENTOJŲ Į VISŲ vvu padidinimo darbo užmokesčio BENDRABUČIŲ GYVENTOJUS. Gruodžio 13 dieną Medici mažai apmokamiems darbinin nos fakultete prasidėjo pa kams ir tarnautojams, buvo Partija ir tarybinė vyriausybė iškėlė tarybinei liaudžiai skaitų ciklas meno ir este sumažintos kai kurių prekių iidingą komunistinės visuomenės statybos programą. Tarytikos klausimais. Pirmąją kainos ir t. t. ainis jaunimas visuomet buvo ir bus pirmose komunizmo paskaitą — „Grožis gyveni Glaudžiai bendradarbiaujant Matytojų gretose. Tarybinis jaunimas, tęsdamas šlovirime ir mene” — perskaitė su kitomis sąjunginėmis res jas komjaunimo tradicijas, steigia komunistinio gyvenimo drg. Drėma. Sekanti paskai publikomis, Tarybų Lietuvoje ir darbo grandis bei brigadas. Partija iškėlė uždavinį, kad ta — „Grožis vaizduojama buvo Įvykdyta gili kultūrinė aukštoji mokykla suartėtų su gyvenimu, kad ji auklėtų są jame mene" — įvyks atei revoliucija. Lietuvos TSR moningus tarybinius žmones, aukštai vertinančius darbą. nantį šeštadienį. -aukštosiose mokyklose moko Penktadienį, gruodžio 12 dieną, pasibaigė penkias die Mes, studentų bendrabučio Nr. 6 gyventojai, norėdami si daugiau kaip 24.000 stu nas trukusi mokslo personalo ir studentų mokslinė konfe įnešti indėlį į komunistinės visuomenės statybą, savo bend 1958 m. gruodžio mėn. 12 dentų, arba 6 kartus daugiau rencija, skirta Lietuvos Komunistų partijos ir Pirmosios rabutį nutarėme paversti komunistinės buities bendrabučiu. d. FMF profsąjungos inicia itegu paskutiniais fašistinės proletarinės revoliucijos Lietuvoje 40-člui paminėti. Kon Ryšium su tuo mes įsipareigojame: tyva buvo organizuota fakul. diktatūros metais. Be to, ne ferencijos metu buvo perskaityta apie 130 pranešimų įvai teto personalo ekskursija į 1. Atsisakyti valytojų darbo ir bendrabutį tvarkyti savo maža lietuvių jaunimo mokosi riomis literatūros, kalbos, istorijos, teisės, ekonomikos, jėgomis. Vilniaus Telecentrą. Ekskur broliškųjų respublikų aukšto medicinos, chemijos, biologijos, fizikos-matematikos moks sijos metu susipažinome su 2. Pasiekti, kad bendrabuty švara ir tvarka būtų gesiose mokyklose. lų temomis. naujausia aparatūra, kuria resnė negu dabar. Buržuazinėje Lietuvoje bu centras. Konferencijos darbe greta profesorių, dėstytojų, asis 3. Taupyti elektros energiją ir vandenį. vo maža mokyklų, nebuvo tentų aktyviai dalyvavo ir studentai, padarę 25 mokslinius Šiuo metu respubli 4. Organizuoti bendrabučio meno saviveiklos ratelį. mokymuisi reikiamų sąlygų, pranešimus. Nuoširdžiai padirbėjo Teisės mokslų fakulteto koje statoma eilė retranslia5. Nerečiau kaip vieną kartą į mėnesį leisti bendrabučio todėl nemaža darbo žmonių studentai. IV kurso studentai paruošė konferencijai net 9 cinių stočių, kurios retrans „Jaunystės žodis”. vaikų visai nelankydavo mo pranešimus. Pažymėtinas A. Juknos darbas „1918—1919 sienlaikraštį liuos Vilniaus Telecentro 6. Kovoti už paskaitų lankymą ir gerą mokymąsi. kyklos. Žymi dalis žmonių bu m. m. Lietuvos konstitucijos projektas”, J. Petrėno — programą. 7. Ruošti bendrabučio gyventojų vakarus ir jų metu or vo beraščiai. Maža kam pa „Liaudies milicija Lietuvoje 1940—1941 m. m.” ir eilė ganizuoti politinio-auklėjimo paskaitas, pasikalbėjimus ir M. Mikalkevičius vykdavo baigti netgi pradinę kitų. Eksperiment. fizikos t. t. mokyklą. katedros vyr. dėstytojas Nemažą praktinę reikšmę turi Medicinos fakulteto IV 8. Sąžiningai atlikti bendrabučio budėtojo pareigas. Tuo tarpu tarybinės santvar kurso studentų D. Dapkutės, A. Juzonio ir J. Radžiukynai9. Aktyviai dalyvauti visuose fakulteto ir Universiteto kos metais, likvidavus sociali tės pranešimas „Studentų bendrabučio Nr. 5 valgyklos pie organizuojamose priemonėse. nę nelygybę ir išplėtus mokyk tų raciono kaloringumas”. 10. Ir toliau kovoti su girtavimu. lų tinklą, esant nemokamam Mažai buvo girdėti Istorijos-filologijos fakulteto studen Draugai Universiteto studentai! Kviečiame visus kovo mokymui visų rūšių mokyklo tų pranešimų, visai nepasireiškė konferencijoje fizikos spe ti už komunistinę buitį savo bendrabučiuose! Tuo mes įne se, mokslas tapo prieinamas cialybės studentai. Šiandieną išėjo eilinis IFF visiems darbo žmonėms ir jų Mokslinė konferencija, kurią su įdomumu sekė ir ku šime didelį indėlį į komjaunuolišką taupyklę. sienlaikraščio „Už tarybinį Už VVU komunistinę buitį, draugai studentai! rioje aktyviai dalyvavo Universiteto studentai, turės didelę vaikams. mokslą” numeris, LKP ir TaVVU bendrabučio Nr. 6 gyventojai Todėl nenuostabu, kad tary reikšmę savarankiškai studijuojant pamėgtą specialybę. ryb ųvaldžios atkūrimo Lietu voje 40-mečiui. B. Balys. 1958. XII. 15. binės santvarkos metais per
KREIPIMASIS'
ygndien
/
Fašistiniame kalėjime
PAS BALTIJOS ŽVEJUS v
(IS ATSIMINIMŲ) Kiekvieną kartą, kai aš gir himno žodžius, Jie sumišę džiu dainuojant Internaciona traukėsį. atatupsti, Taip mes ią, mano atminty iškyla toli stovėjome kokią minutę viemos praeities vaizdai, kovos nenutraukdavo kovos, ir vienas ni prieš kitus — beginkBe abejo, tada sukinėti žai prieš Lietuvos buržuaziją epi iš šios kovos bei moralinio lė komunistų saujelė, dai•ą Linai būtų bu vę „šiek zodai, kaip ir kada mes dai stiprumo požymių buvo revo nuojanti savo himną, ir ginkiek" sunkiau. nuodavom Internacionalą fa liucinių švenčių minėjimas. luotų fašistų gauja, nedrįs„Primorskas” patiko višistinėj Lietuvoj. Prisimena Ypač atmintina man yra 1930 tanti mūsų paliesti. Atsiiems. Mums net kilo mintis darbininkų demonstracijos, metų lapkričio 7 diena. Lap gavę nuo sumišimo, prižiūrė>arsiplukdyti jį su visa yirkada suglaustomis gretomis, kričio 6 dieną fašistinė kalė tojai ėmėsi mus kapoti banauve ir šauniomis virėjomis į dainuodami Internacionalą, žy jimo administracija pastatė nais, diržais, laužyti rankas. ierį. Gaila tik, kad toks 600 giuodavome Kauno gatvėmis. prieš mūsų kamerų langus keršydami už parodyto silpnu ūkstančių tonų talpos laivePrisimena metai fašistiniuose kareivius su kulkosvaidžiais. mo akimirksnį. Mušė ilgai, is, įplukdytas į senąją Vilikalėjimuose. Vieną iš tokių Lapkričio 7 dieną iš ryto per paskui teko tiesiog traukte ją, gali sukelti potvynį. įvykių noriu čia papasakoti. patikrinimą iš kiekvienos ka traukti sužvėrėjusius prižiūrė Jūreiviai visą laiką buvo 1930 m. rugpjūčio mėn. meros administracija išsivedė tojus iš kameros. . . Gruodžio 6 — 7 dienomis grupė istorijos-filologijos ia- nuoširdūs ir draugiški, Tą mus, politkalinių grupę, atve po vieną-du įkaltus — tos Vakare, po patikrinimo, kai, žė į Ukmergės kalėjimą. .At priemonės turėjo mus atbaidy kameroje užgesino šviesą, įneš kulteto studentų su atsakomuoju draugystės vizitu buvo mes jautėme ir „Prlmorske”, Klaipėdon ' ’ .pas> Baltijos žvejus. Žemiau — viešna- ir oficialaus vakaro-susitiki................. sisveikindamas” su mumis, ti nuo Spalio Socialistinės susigūžusios po narais, dar il nuvykusi gės įspūdžiai. mo, ir draugiškų stalo teniso Kauno kalėjimo administraci revoliucijos minėjimo. Bet tai gai klausėmės vyresniųjų (jas pralošėme „sausai”) bei jos viršininkas Korsakevičius mūsų neatbaidė. Lygiai 10 draugų pasakojimų apie Spa — Sveiki gyvi! Truputį vėprausyklą ar išeidavome į palydėjo mus reikšmingu pa vai. visi mūsų politkaliniai, lio revoliucijos kovas ir sė linatės. Kokas jau seniai ne- denį. Tai buvo neįprastos šachmatų varžybų metu, ir lankydamiesi traleryje VZTžadu: „ten jūs sužinosite ka sustoję ratu kameros viduryje, mėmės iš to stiprybės tolimes- rimauja, — taip mus sutiko ir. . . linksmos smukmenos. 61, ir kalbėdami su žvejais, lėjimo skonį”. Iš pažiūros sudainavo Internacionalą. Sun Ekspedicinės silkių žvejybos mūsų kovai. Seimininkai supažindino su ir visur visur. Mes, tiesą sa Ukmergės kalėjimas nebuvo ku dabar perduoti žodžiais ;tą bazės komjaunimo sekretorius laivu. M. Bardonaitė kant, net nesitikėjome, kad balsus. Keletas medinių ba pakilimą, kurį mes tada jau Kliauza. Sutiko nuošir „Primorsko” mašinų sky būsime taip puikiai sutikti. TSKP istorijos katedros drg. rakų ant upės kranto — iš tėme. Atrodė, kad kameros džiai, šiltai, paprastai. Ir tas Žvejai domėjosi mūsų gyveni vyr. dėstytoja kiemo gražus gamtovaizdis. sienos griūva ir mes žygiuonuoširdus paprastumas lydėjo rius savo dydžiu prilygtų ne mu, mokslu, saviveikla. Jie Bet mums neteko tomis gro jame kartu su blogai sporto salei. Nuo aibės atvykusius studentus visą lai tikisi pamatyti ir išgirsti mū žybėmis gėrėtis. Fašistinė ad mūsų draugais ką. mechanizmų, rankenų, myg sų ansamblį, sulaukti iš stu ministracija nustatė tokį žiau laisvėje, ne tik Mus apgyvendino plaukio tukų filologui sukasi galva. dentų pagalbos neakivaizdi Lietuvos, rų režimą politkaliniams, kaip su jančioje bazėje „Primorsk". Švara — ideali. Nedaugelio niu būdu besimokantiems vi niekur kitur. Tai buvo atvi bet ir viso pa — Jauskitės kaip namie. ras, jokių įstatymų bei taisyk saulio — Mask studentų kambariuose rasi to durinėje. Nesivaržykit. Tikiuosi, kad Prisimena atsisveikinimo lių neapribotas sadistų sauva vos ir Berlyno, jums čia patiks, — pasakė kią tvarką. tostas. Jis buvo pakeltas už liavimas. Visokios bausmės Paryžiaus ir t. laivo vadas, tolimojo plau Laive viskas mums buvo tvirtą, nuoširdžią, dalykišką — nutraukimas pasimatymų t. — proletakiojimo kapitonas Iladionovas nauja, įdomu. Kareistudentų ir jūreivių draugys su giminėmis, gaunamų mais riatu. per pirmąjį mūsų susitikimą. stovėję — Pilnas pirmyn! Opa! — tę ir bendradarbiavimą. to, knygų, rašomosios medžia viai, Ir mes iš tiesų jautėmės ranka suktelėjo ratą Pradžia tokiai draugystei gos atėmimas, baudimas įcar- prie kulkosvvkaip namie, mums viskas pa viena sumišo: Lina. yra. Pirma tai buvo ryšys tik ceriu ir karcerine padėtimi, džių, tiko. Tiesa, ne vienam teko — O žinote, klek sveria tarp dabartinio II kurso žur pasityčiojimai, koliojlmai ir jiems buvo papaklaidžioti siauručiais kori kad 1.1.—pasipylė kaip iš gausy sakyta, vairas? — paklausė vyriau nalistų ir žvejų, dabar prisi doriais, kol pataikydavome į ruošiam dėjo fakultetas, o ateityje tai bės rago. Šiomis ir kitomis ra mes savo kajutę, surasdavome sias kapitono padėjėjas Teter- turi o tapti viso Universiteto finuotomis kankinimo priemo sukilimą, kaip reaguoti į nikovas. — Pustrečios tonos. tradicija, To norime mes, to nėmis buvo siekiama pakirsti dainavimą — Jei ne mechanizmai, tai. . . — laukia iš mūsų nuoširdūs bine tik politkalinių sveikatą, bet, kas svarbiausia, palaužti jie neturėjo jo Jis žvilgterėjo į mūsų jūrei- čiuliai — Baltijos žvejai. Man atvėrė duris juos moraliai, suskaldyti jų kių instrukcijų. V. Puplauskis vę ir nusijuokė. nešaudė. vienybę, priversti prašyti fa Jie į gyvenimą Tik vienas pri šistinių budelių malonės bei pasigailėjimo. Iš Ukmergės žiūrėtojas iššo Aš gerai prisimenu pasku kalėjimo retas politkalinys iš vė iš šautuvo į tiniuosius buržuazinės Lietu i 4 kameros lan eidavo sveikas. Vasiliauskaitė vos, Didžiojo Tėvynės karo ir gą — 4 kame Marija, Laukaitytė Izabelė, aršios klasių kovos metus. Aš Sapiraitė Maša ir daugelis ki ros draugės nė prisimenu dar save mažiuką, tų visam gyvenimui paliko minutei nenu basakojį ir apiplyšusį, bega invalidais. Bet moraliai pa traukė dainavi nantį buožės bandą. O paskui mo. Pagaliau į laužti politkalinių fašistams — 1941 metai. Aš mačiau, nepavyko. Užtenka pasakyti, kameras įsiver Aleksandras Grobovas kaip vokiškieji okupantai va Dai- cijos studentai su- dentai suorganizavo kad iš daugiau kaip 200 po žė girtų prižiū Vos tik keli mėnesiai kaip Aleksandras rė į Kretingos miestelio kapi lėsŠeštadienį institute ir kon- ruošė didelį kon- savo darbų parodą litkalinių, kurie per dešimtį rėtojų minia, Grobovas atėjo į Universitetą studijuoti ru nes žmonių minias ir jas šau servatorijoje vyko certą: dalyvavo stu- ir padėjo kolūkie metų pabuvojo Ukmergės ka ginkluota bana sų kalbą Ir literatūrą. Grupėje jį visi pažįs dė. Aš mačiau, kaip talkių dėstytojų ir studensimfoninis čiams išleisti sien dentų nais (guminėm lėjime, tik du padavė malonės ta kaip gerą draugą, stropų studentą ir ak žmonių kraujas vilgė juodą tų mokslinės konfe orkestras ir choras. laikraštį. dirlazdbm), prašymus. Visi kiti išlaikė vi tyvų visuomenininką. Saša dirba grupės rencijos, skirtos „Internacionalą” di sus bandymus ir, atlikę savo žais, „Kas bu komjaunimo sekretoriumi, aktyviai dalyvau žemę. Paskui — pokaris. Aš ir LKP keturiasde rigavo prof. Gali##* kalinimo bausmę, išėję į lais vo nieks, tas ja profsąjunginiame darbe. šiandien dar regiu buržuazi šimtmečio garbei. kauskas. Prieš 40 viskuo", vę vėl grįždavo į revoliucio bus Prieš savaitę Aleksandras šventė žymią nių nacionalistų nušautą kom Dailės institute bu metų prof. Galkaus- Neseniai Pedago mes šventę — jis buvo priimtas į TSKP eiles. nierių eiles ir kovojo prieš fa sviedėm jaunuolį, per kurio išblyškusį vo įvertinti mūsų kas taip pat diriga- ginio instituto lite jiems priešais šistų viešpatavimą. Politkali Nuotraukoje: jaunas komunistas skruostą rausva srovele tekė respublikos daili- vo „Internacionalą” ratūros būrelio naniai ir fašistiniame kalėjime proletarinio Grobovas ruošiasi pirmajai įskaitai. jo kraujas.. . O kiek jų, pa ninku nuopelnai iki pirmajam lietuviško riai dalyvavo jubiprastų ir ryžtingų, kovojo ir šių dienų. Instituto orkestro koncertui, liejiniame literatūžuvo dėl mūsų laimės. Kiek direktorlus ros vakare Kauno drg. Jų nesigailėjo savų gyvybių, Mackevičius plačiai Politechnikos insti kad mes laisvai galėtume mo papasakojo apie pa tuto kvietimu. Jau kytis ir dirbti, svajoti ir žangiųjų Senojoj Bernar- pirmą vakarą atsilietuvių kurti. dailininkų veiklą dinų bažnyčioj Dai- rado daug bendros me lės instituto studen šnekos, naujų pa Paskutiniai karo aidai at buržuaziniais ėmė man akis. Buržuaziniais tais, didžiojo Tėvy tai nori įsirengti žįstamų. Busimieji akademinių inžinieriai — ga laikais manęs būtų laukusi nės karo metu ir savo gatvė. Bet tarybinė santvar pokario atstatomuo darbų muziejų. Jau būs literatai. Lite ratūros būrelis jun “ Staigiu ir klastingu puoli Jau 1941 m. pabaigoje Vil įėjo Vilniaus „Lenkų patriotų ka man atvėrė duris į gyve ju -laikotarpiu. suruošė keletą tal gia net 30 žmonių. mu hitleriniai fašistai jau pir niuje pradeda kurtis priešfa- sąjunga”, kuriai vadovavo nimą, į mokslą. Baigiau vi kų busimajam mu Sis susitikimas su momis Didžiojo Tėvynės karo šistinės Kovos rateliai, kurių J. Pševalskis. Aktyvlon prieš- durinę mokyklą, dabar — KPI literatais — ziejui sutvarkyti. Universitete. Tarybinis gyve dienomis okupavo Tarybų Lie pirmuoju uždaviniu buvo de fašistinėn kovon 1943 m. pa ne paskutinis: se Konservatorijoje tuvos sostinę Vilnių. Okupan maskuoti buržuazinių naciona vasarį įsijungė ir Vilniaus ge nimas man davė protą ir akis, kantį kartą susiti Gaudrimas t*** tai ir jų pakalikai pradėjo listų skleidžiamus šmeižtus ir to pogrindininkai, kurių kovos padarė lygiaverčiu žmogumi. doc. kimas vyks Pedapranešimą žiauriai persekioti ir žudyti melą. 1942 m. pavasarį Vil organizacijai vadovavo J. Vi- Aš laikau didžiausia laime skaitė tema „Lietuvių ta Tapytojų grupė goginiame institute, nespėjusius su Tarybine Armi niuje Jau veikė lietuvių, len tenbergas. Vilniuje, be to, su nors mažyte dalele prisidėti rybinės ' muzikos neseniai buvo išvy- kur suvažiuos visų prie šventų mūsų liaudies sie ja atsitraukti aktyvesnius ta kų ir žydų pogrindinės pasi sikūrė Liaudies pagalbos po vystymosi proble- kusi į Daugų rajo- aukštųjų mokyklų rybinius darbuotojus. Gestapas priešinimo okupantams gru būdžio organizacija, turėjusi kimų įgyvendinimo. mos.”. Po konferen- no kolūkį. Ten stu- literatai. V. Stanaitis ir lietuvių tautos Išgamos — pės. Mieste vis dažniau pasi plačius ryšius inteligentijos buržuaziniai nacionalistai sie rodydavo į kovą prieš okupan tarpe. kė palaužti tarybinių žmonių tus šaukią atsišaukimai ir la organizacija Pogrindinė Žiauriais kankinimais oku ir socializmo idėjos yra ta ga pasipriešinimo dvasią, uždari peliai. sparčiai vystėsi, augo, tapo mas pavojų ir nuovargio, J. nėjo Tarybų valdžios įkurtas Vieną vėlyvo 1942 m. ru masine. Pavyko užmegzti ry Vitas pats organizuoja litera pantai bandė išgauti iš suim lingoji jėga, kuri naikina bet. kultūros ir mokslo įstaigas. dens dieną į Vilnių atvyko se sius su Rūdninkų miškuose tūros ir ginklų transportų per tųjų smulkesnių žinių apie kokį antagonizmą tarp tautų, Jų tikslas buvo kaip galima nas revoliucionierius. Didžio veikusiais tarybinių partizanų gabenimą. Ryšininkai (jų tar pogrindininkų veiklą, jų ry pašalina visus skirtingumus ir greičiau paversti Lietuvą hit sios Spalio socialistinės revo daliniais (kuriems vadovavo pe „Varnas” — V. Vainlkavi- šius su partizanais. Suimami nesantaikas, kuriuos per eilę lerinio „Ostlando” provincija, liucijos dalyvis, buvęs Vil , Jurgis” — drg. Zimanas), o ėius) palaiko nuolatinį ryšį su net jų artimieji — J. Vito metų puoselėjo ir ugdė bur kurioje Lietuvos darbo žmo niaus miesto vykdomojo komi taip pat su Baltarusijos parti Vilniaus apylinkėse veikian duktė ir V. Labanausko šei žuaziniai vadeivos. Hitlerinin ma. Tačiau ir žiauriausius kams okupantams nepavyko nėms geriausiu atveju būtų teto pirmininkas, Inžinierius zanais, veikusiais Naručio eže>- čiais partizanų būriais. Gestapas deda visas pastan kankinimus iškentė pogrindi užgniaužti tarybinių žmonių atitekęs jų bernų vaidmuo. Juozas Vitas-Valiūnas (slapy ro rajone. Organizavus pogrin Siekdami sunaikinti nacionali vardžiai — „Skardas”, „Dė dinę spaustuvę, keturiomis gas organizacijai ir jos va ninkai, neišdavė savo kovos pasipriešinimo, palaužti jų ko nę inteligentiją, okupantai dė Juozas”). J. Vitas — ener kalbomis buvo spausdinami dams išaiškinti. Tos pastangos draugų, parodė iki mirties iš vos dvasią. 1943 metų pradžioje uždarė gingas ir drąsus kovotojas, atsišaukimai ir platinami Vil ilgą laiką palieka bergždžios. tvermę ir ištikimybę Partijos Triuškindama priešą, perga Vilniaus Universitetą, grobuo puikus organizatorius, greitai niuje, Kaune ir kitose Lietu Kova plečiasi, pogrindinės ir Tėvynės reikalui. Narsiųjų lingai žengė pirmyn Tarybinė niškai apiplėšdami biblioteką susipažino su padėtimi Vil vos vietose. Lietuvių kalba organizacijos įtaka darbo žmo mirtimi žuvo J. Vitas, V. La Armija, stiprius smūgius smo ir kitas jo įstaigas. Buvo sten niaus mieste ir apylinkėse. Jis buvo leidžiamas laikraštis nių masėse nuolat didėja. Vis banauskas, V. Kazlauskas. Vos gė okupantams partizanų bū giamasi sukurstyti nacionalinę daug dėmesio kreipė darbui „Tėvynės frontas”, lenkų — dėlto į organizacijos eiles pa keletą mėnesių prieš Vilniaus riai. Nepalūžo Komunistų par neapykantą tarp lietuvių ir su mieste palikusiais pažan „Sztartdar wolnosci” ir vyko įsibrauti parsidavėliui išvadavimą žuvo J. Pševalskis, tijos vadovaujamoji pogrindi lenkų, bei kitų Vilniuje gyve giais inteligentais, su akademi „Związkowiec”. Kai kurie at Vaitkevičiui. Prasidėjo areštai komjaunuolė Sonia Medelske- ninkų kova. Reikalas, už kurį nančių tautų žmonių. Tačiau niu jaunimu. J. Vito pastangų sišaukimai buvo išleisti dviem pogrindininkų tarpe. Į oku rytė, Vilniaus gete — Viten- jie kovojo ir žuvo, laimėjo. visi tarybiniai žmonės, visos dėka susikūrė vieninga pogrin kalbomis: vienoje pusėje lie pantų rankas pakliuvo organi bergas ir eilė kitų kovotojų, mūsų šalies tautos susibūrė į dinė organizacija, pasivadinu tuviškai, antroje — lenkų kal zacijos vadovas J. Vitas, su paaukojusių savo gyvybes Tė Didvyrių, žuvusių už mūsų krašto laimę ir laisvę, vardai imami komiteto nariai V. La vieną būrį. si „Lietuvos išlaisvinimo są ba. vynės pergalei. banauskas ir V. Kazlauskas. Su jam būdinga energija ir bus minimi su pagarba visada junga”. Jos priešakyje atsi Bendros kovos ii’ bendrai ir dėkingumu. stojo vadovaujantis organas pasišventimu atsidavęs pogrin Smūgiais į galvą arešto metu — pogrindinis LKP(b) Vil dinės organizacijos plėtimo gestapininkai nužudė vienos pralietas kraujas dar labiau A. Bulota niaus miesto komitetas, kurio darbui, J. Vitas užmezgė ry , penkiukės” narį Mozelį, su sucementavo lietuvių, rusų, TMF vyr. dėstytojas, ėmė J. Žėruolį, palaikiusį ry šius su Ukmergės, Alytaus, pirmuoju sekretorium buvo iš buv. Vilniaus pogrindinio Kauno ir kitų respublikos vie šį su pogrindininkais, J. Jur lenkų ir kitų tarybinių tautų rinktas J. Vitas. judėjimo dalyvis vienybę, parodė, kad laisvės Šios organizacijos sudėtin tų pogrindininkais. Neboda ginį. 1958 m. gruodžio 18 d.
T
Iš Vilniaus pogrindininkų kovos prisš hitlerinius okupantus
i
***
..Būrin, būrin, draugai. Juk mes viena šeima”, dainuojama mūsų studentiškoj dainoj, tačiau mes labai ma žai žinome vienas apie kitą. O vertėtų. Redakcija ketina spausdinti puslapius apie visų fakultetų gyvenimą. Šiandien medikai pirmieji pasakoja apie save. Puslapį paruošė studentai-medikai S. Gaigalas, R. Grat kauskaitė, L. Markevičiūtė, O. Minkevičiūtė. J. Pakanai tis, E. Razgauskas, V. Urbonaitė. Nuotraukos — R. Gineičio.
DIDELIO ŽINGSNIO PIRMYN IŠVAKARĖSE Švęsdami šiuo metu didžią sukaktį —Pirmosios proletarinės revoliucijos Lietuvoje keturiasdešimtmetį — vėl esąme išvakarėse naujo didelio žingsnio pirmyn, kuris įgaus konkrečią išraišką XXI TSKP suvažiavimo nutarimuose. Mūsų fakulteto kolektyvas yra pasiryžęs prisidėti prie įgyvendinimo tų uždavinių, kurie keliami tezėse XXI suvažiavimui. Svarbiausias darbo baras, kuriame mums reikla padėti daug pastangų — Jai mokslo darbas.
Pabaltijo Medicinos Mokslinlų tarybų pasitarime Rygoje (š. m. gruodžio mėn. 9—10 d. d.) mūsų respublikos medicinos mokslo darbo planas septynmečiu! (kartu ir musų fakulteto dalis plane) buvo įvertintas gerai. Tačiau su plano realizavimu ne viskas tvarko j. Kasmet dalis darbų neužbaigiama laiku, kartais darbas ruošiamas kelis metus, Mūsų fakulteto klinikos palaiko per silpną ryšį su gydytojais - praktikais, norinčiais dirbti mokslinį darbą. Puikų
Kelios pastabos apie fakulteto SMD Vykdant Komunistų parti jos iškeltus uždavinius aukš tajai mokyklai šiame septynmetyje, turi žymiai padidėti SMD vaidmuo auklėjant aukš tos kvalifikacijos specialistus. Mums reikia ne „zubrilų”, bet giliai sąmoningų, pažan gių ir kūrybingų studijozų. Medicinos fakulteto SMD per pirmąjį savo gyvavimo dešimtmetį ne vienam medi kui padėjo žengti pirmuosius žingsnius mokslo keliu, ne vienam uždegė aistrą ieškoti naujų priemonių kovoje už mūsų liaudies sveikatingumą. Aktyviais mokslinių būrelių nariais buvo dabartiniai dės tytojai: bendrosios chirurgijos katedros vedėjas med. m. kand. A. Marcinkevičius, med. m. kand. Pranokus, dir bą kituose institutuose med. m. kand. Biziulevičius, med. m. kand. Ptašekas, asp. Rubikas ir daugelis kitų žymių ir gabių gydytojų. Mokslinės studentų konfe rencijos medicinos fakultete virto gražia tradicija. Iki šiol jau buvo suruošta 12 konfe
rencijų, kuriose skaitė prane šimus ne tik mūsų, bet ir kitų broliškų respublikų medicinos institutų studentai. Tai žymiai padidino konferencijų reikšmę dalinantis moksliniu patyrimu, ugdant tautų draugystę. Ypač draugiški ryšiai užsimezgė su Pabaltijo respublikų ir Balta rusijos TSR medicinos insti tutų studentų mokslinėmis draugijomis. Šių metų spalio mėnesį Kaune įvyko I-oji tarprespublikinė mokslinė me dicinos studentų konferencija, kurioje dalyvavo ir mūsų me dikai su keturiais praneši mais. , Šiuo metu medicinos fakul tete prie katedrų veikia 9 būreliai. Atsidavusiai studen tų darbams vadovauja doc. V. Micelmacheris, doc. A. Mar cinkevičius, doc. J. Misiūra, doc. Polukordas, vyr. dėst. P. Steponėnas, vyr. dėst. A. Žygas ir kt. Studentai nagrinėja aktualias problemas, daugiau sia surištas su katedrų moks line tematika, pavyzdžiui, kraujagyslių pralaidumas, an tibiotikai, studentų maitinimo higiena, mūsų medicinos isto-
TRUMPAI Į IV kurso komjaunimo or ganizacijos atvirą susirinkimą buvo pakviestas respublikos vyr. radiologas gyd. Lapins kas, dalyvavęs pasauliniame radiologų kongrese Jungtinė se Amerikos Valstijose. Drg. Lapinskas papasakojo
Sesija prasi dės tik už pdros savaičių, o mūsų kurse jau beveik nėra žmogaus, kuris nebūtų išlaikęs bent vieno eg zamlno, o kai kas sėkminga, jau ruošiasi ir antrajam. Štai V kurso VI grupės studen tai Svarcevas, Nekrasova, Tolpiekin išlai kė nervų ligų egzaminą, o dabar mokosi apie ausų-nosies-gerklės IiBūna gas. Neseniai daug studentų baigė sveikatos apsaugos egzaminą ir daug sėkmingiau negu sesijos metu, — juk jie ruošėsi neskubėda mi. Daugiau kaip pusės stu dentų žinios buvo įvertintos labai gerai, o egzaminas ne lengvas ir labai svarbus. Mes manome dažniau naudotis iš ankstine egzaminų laikymo galimybe. Pululkytė, V k. stud.
apie kongreso darbą, apie di dėjantį radioaktyvinlo spin duliavimo pavojų, apie JAV studentų-medikų mokymąsi, li gonines, apie naujas diagnos tikos ir gydymo priemones, pasidalino savo įspūdžiais iš kelionės po JAV. E. Motiejūnaitė
ir taip. . .
PARODA 40-MECIUI
Medicinos f-te suruošta eilė stendų, kurie pasakoja apie Tarybų valdžios išleistus įsta tymus darbo žmonių gerovei. Daugiausiai čia pasakojama apie medicininę pagalbą gy ventojams. Atskira vieta pa skirta J. Jakubonui — pir majam sveikatos apsaugos komisarui.
pavyzdį šiuo atžvilgiu rodo Estijos TSR. Ten 60 proc. respublikos medicinos mokslo plano įvykdo gydytojai-praktikai. Mūsų fakultetas irgi gali sudaryti geras sąlygas tiems darbuotojams, kurie bus perspektyvlški mokslui. Mokomajam darbui gerai dirbti mūsų fakultete sąlygos užtikrintos. Studentai dirba erdviose laboratorijose ir kli nikose. Tačiau ne visi studen tai išnaudoja turimas sąlygas. Dažnai juos reikia vesti už rija ir kt. Vertingus praneši mus šioje mokslinėje konfe rencijoje skaitė studentai: Ę. Motiejūnaitė, A. Baublys, A. Ožlūnas, J. Saliklytė, A. Juzonis, M. Kukčlkaitis ir N. Stanevičiūtė. Fakulteto Mokslinė taryba pilnai priėmė nutarimą, įpa reigojantį kiekvieną dėstytoją vadovauti bent vienam stu dentų atliekamam darbui. Tai labai prisidėjo prie SMD dar bo pagerinimo. Studentams plačiau turėtų atverti duris chirurgijos ir ypač mikrobio logijos ir patfiziologijos ka tedros, turinčios palyginti ge resnes bazes. Katedros turėtų daugiau dėmesio skirti ir laboratori niams bei eksperimentiniams darbams, panaudojant šių lai kų metodiką ir registravimo priemones. Reikia pratinti studentus naudotis ne tik ta rybine. bet ir užsienio litera tūra, pavedant jiems referuo ti atskirus straipsnius. Tai pa skatins studentus geriau iš mokti svetimų kalbų. Kad studentų mokslo-tiriamasis darbas būtų gilesnis ir originalesnis, turime pritrauk ti juos ne 1—2 semestrus, bet ilgesnį laiką (2—4 me tus) nagrinėti tą pačią prob lemą. Tikimės, kad. fakulteto de kanatui, partinei ir komjauni mo organizacijoms padedant, Medicinos fakulteto SMD taps masine, užims centrinę vietą tarp sporto ir meninės savi veiklos ir garbingai atliks sa vo uždavinius. Doc. P. Čibiras MMF SMD vadovas
rankos, jie patys per maža rodo veržlumo. Juokinga klau syti pasiaiškinimo iš suaugu sio žmogaus, kad jis negalė jęs pasiruošti kolokviumui iš vieno dalyko dėl to, kad tą pačią dieną sutampa dvejos sunkios pratybos. Prieš akis buvo viena ar net dvi savai tės, ir laikas gėdytis vaikiško įpročio ruošti visas užduotis kitai dienai tik iš vakaro. Medicinos fakulteto kom jaunimo organizacija pastarai siais metais darosi vis stip resnis padėjėjas mokymo dar be, drausmės stiprinime. Ten ka palinkėti, kad ji ir toliau vystytų kultmasinio sektoriaus darbą, nagrinėtų nepažangiųjų studentų atsilikimo priežas Praeitą savaitę mūsų fakultete vyko dėstytojų ir stu tis ir padėtų dekanatui pada ryti teisingą ir griežtą spren dentų mokslinė konferencija, skirta I-osios proletarinės re dimą. voliucijos Lietuvoje keturiasdešimtmečiui. NuotraukoVertingą darbą atlieka kai j e: Medicinos Didžiojoje auditorijoje konferencijos metu. kurie kurso globėjai, ypač pirmuosiuose kursuose (drg. Markulis, doc. Finkelbrandienė), bet vyresniųjų kursų globėjų darbo efektas sunko kai apčiuopiamas. Šį reikalą prisieis radikaliai taisyti. Doc. S. Pavilionis Med. fak. dekanas
NAUJOSE KLINIKOSE 1958 m. gruodžio mėn. 4 dieną, Tarybinės Konstitucijos dienos išvakarėse. atidaryta Vilniaus mieste Klinikinė li goninė. Tai puiki dovana Vil niaus miesto darbo žmonėms. Kol kas tai pirmasis busimų Čiurlionio bendrabučių studentai nusprendė savo jėgo jų klinikų korpusas, kuriame įsikūrė akušerijos-ginekologi mis įrengti sporto aikštyne čiuožyklą. Vieną šaltą popietę jos bei vaikų ligų katedros. buvo pradėti paruošiamieji uarbai. Ypač nuoširdžiai darba/osi medikai J. Antanavičius, R. Naujosios klinikos bus naujų medicinos kadrų ruošimo bazė. Sudaris, St. Jakubauskas bei chemikai Lastauskas, Radze Čia tobulinsią Jau baigę Uni vičius. Nedaug entuziastų atsirado bendrabutyje Nr. 27 (pri versitetą gydytojai, mokysis sidėjo tik pora žmonių). Staigus atšilimas sutrukdė užlieti aikštelę, bet juk da čia ir studentai. bar tik žiemos pradžia, ir studentai tikisi laisvus žiemos Jau sudarytas darbo pasi vakarus praleisti savo čiuožykloje. skirstymo ir budėjimų planas. J. Sabonis Klinikų vyr. gydytojas S. Trepšys, akušerijos ir gineko logijos skyriaus vedėjas gyd. Mazonytė ir gyd. Pareigytė, buvę mūsų Universiteto auklė tiniai, aktyviai padeda kated rai įrengti gerą mokomąją ba zę studentams. Dabartiniu me te galutinai sutvarkomos pa talpos ir artimiausiomis die nomis katedra persikels į nau jąsias klinikas. Pulki audito rija, praktikos darbų kabinetai ir laboratorijos sudarys labai geras sąlygas darbui su stu dentais. Dėst. P. Skruibis
IŠ TREČIAKURSIŲ GYVENIMO
i\uo pat moKSio metų pradžios pirmo kurso medikai pradėjo kruopščiai mokytis. Žiemos sesijos egzaminai yra jiems lyg savotiška šventė, nes tai pirmasis jėgų išbandy mas Universitete. Pirmakursius beveik kasdien galima sutikti TSKP isto rijos skaitykloje, laboratorijose, kabinetuose. Mat, jie pa siryžę išlaikyti egzaminus labai gerais ir gerais pažymiais.
Balgėsi užsiėmimai, paskai gą vidaus ligų būrelio susi tos. Pažiūrėkim, ar visi tre rinkimui. Nuotraukoje (iš kairės Į dešinę): .pirmo kurso medikės čiakursiai jau išėjo į namus. Taip mes, atlikdami naudin Žiedaitė, D. Motiejūnaitė ir D. Budėnaitė ruošiasi anatomijos Ne! Štai Stankauskaltė, Ru- gą darbą, kartų įgyjame prak A. pratyboms. M. GRIGAITIS daitytė, Triponis, Dalydėnas, Ručinskas pasuka Vingio par tiškų įgūdžių, arčiau susipa ti. Ji ne vien muzikantė, bet ir Savo darbe Juzonis kalba ko link, kurio pakraštyje yra žįstame su savo specialybe. vivariumas. Čia užsiiminėja O jei pasitaiko kas nors ne šokėja, ir režisierius. Mikala- apie maisto kaloringumą bend Zainč- rabučio Nr. 5 valgykloje. Pa chirurgijos būrelio nariai. gero — nemanykit, kad nie iūnaitės, Purtulytės, kovskajos ir kt. atllkėjų-entu- aiškėjo, kad studentai negau Draugus Ščiupak, Galliūnai- kas to nepastebi. ziastų dėka kursas artimiau reikiamo kiekio kalorijų, Kas savaitę prieš paskaitas siu laiku suruoš fakultete va na tę, Barsuk rasime mikrobiolo kad maistas yra liesas. Paly gijos laboratorijoje, palinku nemažas būrelis žmonių susi karą, kur bus galima pamaty ginimui buvo ištirtas maisto spiečia prie satyrinio kurso sius prie mikroskopų ar Petri sienlaikraščio „Pulsas”. Vienų ti mūsų saviveik lininkų triū kaloringumas ir „Tauro” bend rabučio valgykloje. Ten padė lėkštelių, kuriose auga mikro veidai ištįsta, kiti patenkinti so rezultatus. Tai tik keletas faktų, pa Tačiau klekviens bai. nusišypso, o dar kiti nueina vyzdžių, rodančių, kad ir bai tis geresnė. turi dvi puses. Jeigu Čia pat fakulteto rūmuose, susigėdę, išraudę — „Pulsas” gę Universitetą mūsų žmonės medalis valgykloje galima pa. liko ir Bytautaltė su Marke viską pastebi. Užtat studentai nebus užsidarę, paskendę tik „Tauro" skaniau, sočiau, tai vičiūte. Jos dirba farmakologi- ji mėgsta. O vienas kitas daž savo profesiniuose bei asmeni valgyti pietūs visu rubliu brangesni. los būrely — tiria antibiotikų niau pakliuvęs į „Pulsą” — niuose reikaluose. Darbus buities klausimais įtaką vėžio ląstelei. vengia jo ir bijo. Br. Jurevičius galėtų nagrinėti ir kitų fakul O dabar keletas skaičių, III k. studentas Vidaus ligų būrelio narius tetų studentai, pasirinkdami prenumekitokio profilio temas. Jų yra kiekvieną vakarą sutiksim III 98% kurso žmonių turi nuomoja spaudą. 40% labai daug ir jos domina stu klinikinėj ligoninėj su švirkš latines pareigas fakultete ir Apie stud-entų dentus. tu ar stetoskopu rankose. Jie kurse. J. Saliklytė Be to, turime savo saviveik pietų kaloringumų budi—padeda medicinos sese Praėjusią savaitę vykusioje rims, sanitarėms. Radę lais lą apie kurią irgi norėtųsi vesnę valandėlę, patys, kaip tarti keletą žodžių. Kurso sa dėstytojų ir studentų moksli nėje konferencijoje įdomų tikri daktarai, kalbasi su li viveiklos siela, centras — mū pranešimą perskaitė IV kurso goniais Juos perkutuoja, aus- sų muzikantės Ramanauskaitė studentas Juzonis. Pranešime kultuoja. Grigaitė, Gratkaus- ir Viliutė. Apie pastarąją no- paliesti studentų buities klaukaltė, Bulotaitė renka medžią- rėtųsi ypatingai šiltai atsiliep-simai.
DAUGIAU NORO IR IEŠKOJIMŲ ATSAKOME į C. KUDABOS STRAIPSNYJE .KAI TAS PATS VEŽIMAS į VISAS PUSES TEMPIAMAS” ĮSKELTĄ KLAUSIMĄ: „KĄ GALVOJA FAKULTETŲ AKTYVISTAI APIE AKADEMINIŲ SEKTORIŲ KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS BIURUOSE DARBĄ, APIE JŲ DARBO NAUDINGUMĄ IR GALIMYBES?”. Apie akademinio sektoriaus nimus. Trečio kurso studentė naudingumą, manau, neverta Tranauskaitė, kaip netinkama kalbėti. Kitas dalykas — dar gydytojo darbui, buvo iš bo galimybės. braukta iš studentų sąrašo. Kada buvau išrinkta į f-to Glaudus ryšys palaikomas profbiuro akademinį sektorių, fakulteto skaitykla. Kovo tiesiog nežinojau, nuo ko pra su jame su tokiais skaitytojais, dėti. išlaiko knygas, Planus sudarėme bendrai kurie ilgai kad skaitykloje su komjaunimo biuro akade stengiamės, nuolat būtų reikiamas vado miniais sektoriais. Bet, įsi traukus į darbą, pasirodė, kad vėlių skaičius. Dabar svarbiausia — gerai mūsų planai daug siauresni negu galimybės. Naujos min pasiruošti ateinančiai sesijai. tys ir naujos formos kyla pa Pravedami gamybiniai susi rinkimai kursuose, ypač rūpi čiame darbo įkarštyje. Kas gi nuveikta mūsų fa namės pirmu kursu. Pasitarę su dėstytojais, su kultete? Savo darbą pradėjome nuo žinome, kas silpniau mokosi, įsiskolinimų likvidavimo. O ir tokius ^studentus neapkrau jų fakultete buvo gausu. Dir name visuomeniniais darbais. bome įvairiai: kalbėjome as Nepažangiems studentams ne meniškai, stengėmės išaiškin leidžiame dalyvauti Akademi ti priemones, tarėmės su dės niame chore ar ansamblyje, tytojais. Pagaliau skolinin nes tai atima daug laiko. kams iškabinome kelis paragiNumatyta užmegzti ryšį su
knygynais, kurie žada informuotl apie naujas medicinos knygas. Darbo atsiranda vis dauglau Ir daugiau, ręikia tik noro. Mes visai nesutinkame su drg. Kudabos tvirtinimu, kad, esą, aktyvistas, „dirbąs aka deminiame sektoriuje, net ir norėdamas dirbti; nesuranda darbo". O kas liečia bendrą kom jaunimo Ir profsąjungos biurų akademinių sektorių darbą, tai skaitome, kad tik bendras komjaunimo ir profsąjungų darbas gali duoti apčiuopia mus rezultatus. A. Miklajūnaltė Med. fak. prof. akad. sekt.
MOKSLINĖJE ) BIBLIOTEKOJE NAUJAI ( GAUTOS KNYGOS ( 1. J. D. Stasova. G YVE
Vilniaus Universiteto astronomijos observatorijoje bai giamas statyti 48 cm skersmens teleskopas-reflektorlus. Tai bus didžiausias teleskopas visame Pabaltijy. Tik 7 Tary bų Sąjungos observatorijos turės didesnius teleskopus. Naujasis teleskopas leis fotografuoti 17-jo ryškio žvaigž des. kurios yra apie 10.000 kartų silpnesnės už silpniau sias plika akimi matomas žvaigždes. Naujasis teleskopas numatomas aprūpinti įvairiais pa galbiniais prietaisais — spektrografals, elektrofotometru, kurie leis vykdyti aukštos kokybės ir šiandieninio moksli nio lygio stebėjimus. Nuotraukoje matome 48 cm reflektorių baigiamojoje statybos fazėje. V. STRAIŽYS
•ii
Koncertuoja latvės X
r I •į.::: ' j-.-z s
■
-Ra
■H
us
■■
'■
f t
'
1
į# Ąį. •
Daugiau tokių l
Kas šeštadienį vis įdomiau praeina poilsio vakarai Gam tos mokslų fakultete. Gerą Iniciatyvą čia rodo komjauni mo ir profsąjungos biurų kultmasiniai sektoriai. Apie vieną tokį vakarą aš plačiau papasakosiu. Mūsų fakultete buvo nutar ta pasikalbėti su knygos „Meilė, santuoka ir šeima” autoriumi dėst. N. Solovjovu. Knygą daugumas skaitė, la bai patiko, tačiau ne visi vie nodai ją suprato, ne visiems vienodą įspūdį paliko. Jau prieš savaitę buvo iškabintas skelbimas ir dėžutė klausi mams. Klausimų atsirado ne mažai. Dėst. Solovjovas labai įdomiai, taikliai panaudoda mas pastabas ir priežodžius, remdamasis tikrais gyvenimo faktais bei marksizmo klasikų darbais, atsakė į studentų ke liamus klausimus.
Ekonomikos vyrai ir moterys—
Auditorija buvo pilnutėlė. Retai kada tiek susirinkdavo ir taip punktualiai. Paskaita užsitęsė net 2,5 valandos, ta čiau studentai labai atidžiai klausė, klausimų srautas ne nutrūko. Drg. N. Solovjovas baigdamas atžymėjo mūsų he rojinį kantrumą. Tačiau nė vienas studentas nesutiko išreikšti savo nuomo nės dėl knygos „Meilė, san tuoka ir šeima" vertės, nors autorius labai pageidavo. Be abejo, knyga gera, tema ak tuali ir būtina. A. Levickas
Universiteto čempionės
g
1
Pirmadienio vakare Aktų salėje įvyko Rygos Univer siteto moterų choro koncertas. Šis meninis kolektyvas pas mus koncertuoja pirmą kartą. Svečių repertuaras gana įvairus. Moterų choras, diri guojamas Krišs Dekio, atliko latvių, estų ir vokiečių liau dies dainas. Koncerte dalyva vo solistas Arvydas Kokinis — biologijos specialybės V kurso studentas. Nuotraukoje: dainuoja Lat vijos Universiteto moterų cho ras. A. Šarkio nuotr.
Kraštotyrininiriį sąskrydis Šeštadienį, Kolonų salėje, susirinko gausus respublikos aukštųjų mokyklų studentų būrys. Tai mūsų Universiteto, Pedagoginio instituto, Kauno Politechnikos ir Kauno Medi cinos institutų kraštotyrinin kai atvyko į I respublikinį kraštotyrininkų sąskrydį.
Kartu su studentais pasida lyti darbo patyrimu, aptarti konkretesnį tolimesnės veik los planą atėjo ir senesnieji kraštotyrininkai - specialistai: Universiteto archeologijos-etnografijos katedros vedėja doc. A. Kulikauskienė, doc.
P. Dundulienė, Kultūros mi nisterijos paminklų apsaugos skyriaus vedėjas K. Cipkus, Dailės muziejaus restaurato rius J. Petrulis ir kiti. Sąskrydžio dalyviai turėjo progos susipažinti ir su nu veiktu darbu — buvo sureng ta surinktos medžiagos paro da. Stenduose buvo eksponuo jama studentų kraštotyrininkų surinkta ornamentika, mažoji architektūra, bažnyčių ir kitų istorinių paminklų brėžiniai, įvairūs audiniai. Atskiru sten du pateikta medžiaga apie istorinius-revoliucinius įvykius Lietuvoje.
KAUNAS. Čia įvyko draugiškos rankinio rungtynės. žaidė Uni versiteto ir Kauno miesto rink tinės. Abu susitikimus laimėjo kauniečiai. Moterys — 18:2, vy rai — 19:13.
ninku žvigaitytės ir Šarkio, bet Vilniaus spartakiečiai. Pirmuo iškovojo pirmąją vietą ir perei sius du setus nesunkiai laimi namąją taurę antrus metus iš mūsiškiai. Kiek įtemptesnė kova eilės. vyksta trečiame sete, bet „Spar tako” tinklininkai iš eilės padaro dvi klaidas, pralaimėdami setą VILNIUS. Mūsų slidininkai da 13:15, o kartu ir susitikimą 0:3. lyvavo miesto sezono atidarymo Iki šiol respublikos pirmeny varžybose. Moterys iškovojo 5, o bėse be pralaimėjimų žaidžia Šeštadienį ir sekmadienį vyko vyrams atiteko 10 vieta. tik trys komandos: KKI, KPI ir LTSR „Žalgirio” draugijos aukš mūsiškiai. Reikia manyti, kad *** tųjų mokyklų sporto klubų gim minėtų kolektyvų tarpusavio su nastikos taurės varžybos. Nors eilines sitikimai ir Tinklininkai sužaidė lems respublikos Universiteto gimnastai startavo respublikos pirmenybių rungty, . be dviejų savo geriausių sporti- nes. Sį kartą jų varžovais buvo čempioną.
Pasibaigė VVU 1958/59 m. m. XII kompleksinės spartakiados tarpfakultetinės krep šinio pirmenybės. Kokias išvadas galime iš jų pada ryti? Beveik visos kovos buvo labai atkaklios, ir daž nai nugalėtojas paaiškėdavo tik rungtynių pabai goje. Tai rodo, kad daugumas ko mandų buvo vie nodo pajėgumo. Džiugu ir tai, kad pirmenybėse daly vavo visų fakulte tų vyrų ir moterų komandos — 14 ekipų. Pasibaigus pirmenybėms, vie tomis pasiskirsty ta sekančiai: mo terys I — Ekono mika, II — Gam ta, III — Medicina. Toliau seka Istorija-filologija, Teisė, Che mija. Kalbant apie mer ginų komandas, tenka pa žymėti, kad dalis komandų į pirmenybes pažiūrėjo labai ne rimtai. Pavyzdžiui, Fizikosmatematikos mokslų fakulteto krepšininkės du kartus neatvy ko į rungtynes ir pagal nuo status buvo pašalintos iš pir menybių, Po vieną kartą į varžybas neatvyko Teisės ir Chemijos komandos. Vyrų grupėje nugalėtojo
vardą iškovojo taip pat Ekonomlkos mokslų fakulteto krepšininkai. II vietą iškovojo teisininkai, III — medikai, toliau seka Fizika-matematika, Chemija, Gamta, Istorija-filologija, praėjusių metų pirme nybių nugalėtojas. Filologai galėjo iškovoti žymiai geres nę vietą. Štai jų susitikimų re zultatai: IFF — ChMF 43:44, IFF — FMF 58:60, IFF — GMF 41:44, IFF — EMF 63: 65. Kaip matome rungtynės pralaimėtos vienu dviem taš kais. Tai rodo, kad filologams neužtekdavo energijos, ryžto. Prisimenant ekonomistų žaidimą, norisi pabrėžti, kad jie po kelių pergalių pradėjo nevertinti savo varžovų ir vos nepralaimėjo filologams ir che mikams. Tiesa, baigiantis pir menybėms, jie suprato savo klaidą—ir fizmatus ir gamti ninkus nugalėjo dideliu skir tumu. Gražų žaidimą parodė teisininkai. Iškilo naujos jėgos — pir mo kurso studentai: Bozytė (EMF), Domarkaitė (EMF), Blažys, Dirma, Daugėla ir kiti, kurie papildė Universite te rinktinę. Kartu buvo vyk domos ir taikliausių baudų mėtytojo konkursas. Moterų grupėje taikliausia buvo Bozy tė — 70%, vyrų — Saba liauskas — 83,33%. Baigiant norisi palinkėti pirmenybių dalyviams neuž miršti krepšinio, prisiminti ir kritiškai išanalizuoti klaidas ir, svarbiausia, sėkmingai iš laikyti egzaminų sesiją. E. Paškevičius Varžybų vyr. teisėjas
LV 12087
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Snausdino Laikraščiu ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
■»#«
DĖMESIO! j Gruodžio 20 dieną (šeštadienį) Universiteto Aktų salė(je (Čiurlionio 23) įvyks I-osios proletarinės revoliucijos Lie1 tuvoje 40-mečio minėjimas. Po iškilmingosios dalies Universiteto literatai skaitys savo pilietinę lyriką. Akademinio choro ir nusipelniusio LDSA koncertas. Pradžia 19 vai.
j
/
NIMO IR KOVOS PUSLAPIAI. !' V. Valst. polit. lit. l-kla, 1958. 159 p. I port. lap.
Knygos autorė — sena bol ševike, talentinga partinio darbo organizatorė — savo aktyvų darbą partijoje pra dėjo 1898 metais. Jos knyga I— tai autobiografija, o kartu ir bolševikų partijos istorijos puslapiai. J. D. Stasova įdo miai aprašo savo šeimą ir nelegalų partinį darbą, kurį !ji dirbo ir kaip „Iskros” agentas, ir būdama partijos Centro Komiteto ir Peterbur go komiteto sekretoriumi bei" propagandistu įvairiuose Tbi lisio darbininkų rateliuose, ( įdomiai pasakoja apie savo i veiklą jau tarybiniais metais, į kai ji dirbo Kominterno atstoI vu Vokietijos komunistų par) tijoje ir MOPR’o pirminirrkjK \ J. O. Stasova aprašo susitiki( mus su V I. Leninu ir su ki) tais žymiais Komunistų parti\ Jos veikėjais. ( 2. P. T a r a s e n k a. PĖDOS ) AKMENYJE (Lietuvos istori ( niai akmenys). V. Valst. polit. I ir moksl. lit. l-kla, 1958. 82 ) p„ su ii. ( Istoriniais akmenimis vadl( naši tokie mūsų laikų akme/ nys, kuriems žmogus praeity\ je suteikė dirbtinę išvaizdą, ' iškalė Juose ženklus, sustatė > ir sukrovė juos kuriam nors ) tikslui, įprasmino pasakoji(mais arba padavimais. Kny/ gos autorius aprašo ijvairias \ istorinių akmenų rūšis ir me( todiniam istorinių akmenų į tyrimui pateikia pastabas, ku\ riose pažymima, kokie akme(nys laikytini istoriniais ir [ kaip Jie turi būti tiriami. ; Knygos gale istorinių Lietu. tuvos akmenų sąrašas, su-1 skirstytas rajonais.
1 3. A. Ramanauskas. Į ŽEMAITIJOS KELIAIS. V ) Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla. ) 1958. 143 p. su ii. Knygutėje pateikiamas tu' rištinis maršrutas po Žemai tiją, apimantis pačias žymiau-1 i sias ir įdomiausias šio krašto , ' vietoves. Knygos autorius ) duoda bendrų istorinių žinių I į apie Žemaitiją, po to supažin dina su atskirais miestais, i miesteliais, žymesnėmis vietoI vėmis, jų istorine praeitimi, aprašo kokios naujovės įvyko 4. J. Pričinauskas. > tarybinės santvarkos metais, 'MATERIALINIO SUINTERESUO i Knygutė parašyta įdomiai, gy TUMO KĖLIMAS KOLŪKIUO vai, gausiai iliustruota nuo- V. Valst. polit. ir moksl. 1 SE. traukomis. 1 lit l-kla, 1958, 120 p. (Lietu vos TSR Mokslų akad. Ekono mikos institutas). Knygoje trumpai nagrinėja mi pagrindiniai materialinio suinteresuotumo didinimo kol ūkiuose klausimai, parodoma kokios įtakos žemės ūkio ga mybos vystymui Ir jos pajamingumo didinimui respubli kos kolūkiuose turi ekonomi nio skatinimo priemonės ir kaip panaudojamos tų prie monių dėka sudarytos gali mybės kolūkiečių materiali niam suinteresuotumui page rinti. Nagrinėjami tolesnio darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo, ūkiskaitos įdiegi mo gamybinėse brigadose klausimai.
Red. pavaduotojas A. LOZURAITIS
DĖMESIO! DĖMESIO! Visi ruoškimės karnavalui, kuris įvyks Citirlionio Aktu, salėje Naujųjų Metų išvakarėse. Be kaukės į salę niekas nebus įleidžiamas. įdomiausios kaukės bus premijuojamos vertingomis do vanomis. Bus daug muzikos ir šojcių. Veiks bufetas ir laimės šulinys. SKK
DĖMESIO! Rytoj 19 vai. IFF 14 audi torijoje vertėjų - germanistų būrelis aptars Kelerio novelės „Savo laimės kalvis" vertimą į lietuvių kalbą. Aptarime dalyvaus šį apsakymą išver tęs drg. Urbas. Kviečiame visus, ką domi na vertimo problemos. Būrelio valdybos
Istorijos - filologijos fakulteto III kurso isto rikei Polinai MATUZEVICIŪTEI reiškiame gilią užuojau tą dėl jos tėvelio mir ties. Kurso draugai
Giliai užjaučiame Poliną MATUZEVICIŪTĘ brangiam tėveliui mi rus. Ansambliečiai
Ekonomikos mokslų fakulteto IV kurso stu dentei Vandai FAITUSAITE1 reiškiame gilią užuojau tą, mirus jos mylimam tėveliui. EMF visuomeninės organizacijos
Ekonomikos mokslų fakulteto pramonės spe cialybės IV kurso stu dentei Vandai FAITUŠAITEI reiškiame nuoširdžią užuojautą jos mylimam tėveliui mirus. Kurso draugai
Užs. Nr. 2028