Įspūdžiai iš suvažiavimo
t'ISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Doc. Bliekai50 metų diskusi
Prieš kelias dienas pasibai kalbos. Pasisakymai, gė X Lietuvos Komjaunimo su jos — tai tik viena suvažiavi važiavimas, neabejotinai reikš mo darbo pusė. Apie ją dau mingas ir svarbus įvykis mūsų giau ar mažiau galima sužino respublikos jaunimo gyvenime. ti iš laikraščių. Suvažiavimas susumavo mū Bet yra ir kita, mažiau žino sų komjaunuolių laimėjimus ma, bet, gal būt, praktiškai net įvairiose žemės ūkio, pramonės svarbesnė pusė. Ji leidžia pla bei mokslo srityse, įnešė daug čiau sužinoti apie kitų aukštų naujo į mūsų tolimesnį darbą, jų mokyklų darbo formas, nau nurodė trūkumus ir priemones joves, leidžia pasitarti, pasi VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO joms pašalinti. ginčyti, o, svarbiausia, išsiaiš BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Ypatingai didelis dėmesys kinti ar išspręsti kokį nors suvažiavime buvo skirtas ideo sunkumą, pasitaikantį darbe. loginio darbo pagerinimo klau Tai yra ne kas kita kaip pasi Š. m. vasario 25 d. Tei Nr. 4 (272) 1958 m. vasario 27 d., ketvirtadienis Kaina 20 kap. simams. kalbėjimai pertraukų-, metu su sės m. fakulteto Baudžiamo Suvažiavime pasisakęs LTSR kitų aukštųjų mokyklų atsto sios teisės katedros vedėjui Aukščiausiosios Tarybos Prezi vais. J. Bliekai sukako 50 metų. diumo Pirmininkas J. Palec Tą proga universiteto Rek norėtųsi ir būtinai rei kis nurodė, kad vienas iš svar kia,Labai torate įvyko posėdis. Jubi kad tie pasikalbėjimai, pa biausių komunistinio auklėjimo sidalinimas liatą sveikino universiteto darbo patyrimu reikalavimų yra auklėjimas Rektorius drg. Bulavas. ne atsitiktinai. Reikia internacionalizmo dvasia, kad vyktų — Drg. Blieka, — kal dar plačiau išplėsti ryšius Jau du mėnesiai, kai ket vilinių bylų užvedimu ir teis ji prokuratūroje, nes čia jai internacionalizmo jausmą rei bėjo Rektorius, — yra žy virto kurso Teisės mokslų fa miniu vykdytojo darbu. Pas labiausiai patinka. kia skiepyti, teisingai aiškinant tarp aukštųjų mokyklų. mus kovotojas už socializ Be to, labai norėtųsi, kad N mo pergalę Lietuvoje. Ta kulteto studentai išvažinėjo i liaudies teisėją jie dalyvauja mūsų tautos nueitą kelią, paro —i Būna daug sunkumu, įvairius mūsų respublikos parengtiniuose posėdžiuose, tiriant faktus, apklauslnėjant dant didžiąją TSRS tautų dainos, kupinos komjaunuoliš rybinės valdžios metais jis miestus; kos energijos, kurios skambė atlikti gamybinės nagrinėja civilines ir baudžia draugystę. kartais tenka net po kelis kar daug prisidėjo prie socia praktikos, Sutinkame prakti mąsias bylas. Daug įdomaus ir naudingo jo senojoj Filharmonijoj suva tus nuvykti į tą pačią vietą, listinio teisėtumo stiprini kantų ir kiekviename Vilniaus Teismo posėdžių salėje kad galėtum užvesti bylą. Ta sužinojome iš VLKJS CK sek žiavimo metu, išeitų iš keturių mo Lietuvoje. retoriaus drg. Mesiacevo. Jis sienų ribų ir užpildytų mūsų Teisės mokslų fakulteto miesto teisme, prokuratūroje. daug žmonių. Kaltinamųjų čiau, tarėjai Petrauskienei pa Vilniaus miesto Lenino ra suole — paauglys, nebe pir dedant. sunkumus nugalime kalbėjo apie ateistinės propa auditorijas, sales. vardu drg. Blieką sveikino gandos darbo pagerinimą. Nu O. Minkevičiūtė, fakulteto dekanas drg. Do jone IV liaudies teisme dabar mą kartą teisiamas. Liaudies Man labiausiai patinka ap praktiką atlieka Juozas Venc- teisėjui sunku kalbėti su pa klausinėti liudininkus, — pa rodė, kad būtina visokiems ku Medicinos fakulteto maševičius. ' nigams ir ponams priešpastaty Jubiliatas buvo apdova kūnas ir Kazimieras Venckus. narinusiu galvą berniuku. Sa sakoja apie savo praktiką Al kom. skretorius ti mūsų, komjaunuolišką LLKJS X suvažiavimo notas universiteto garbės Pirmosiomis dienomis Juozas lėje sėdi Juozas ir Kazimie ma Tamošiūnaitė. ir Kaizmieras susipažino su ras. Jie įdėmiai seka teismo ,,popą" — idėjiškai tvirtus ir delegatas raštu. Si gamybinė teisininkų teismo raštinės darbu, su ci- procesą, protokoluoja, ir jiems praktika gerai organizuota. suprantančius savo darbo vis neišeina iš galvos ta min reikšmę žmones. Vilniuje atliekantiems prakti tis: kodėl teismas pirmiau ką Daug kalbėta ir ginčytasi vasario 13 die nepranešė universiteto teisi ną studentams (tiek pertraukų, tiek suvažiavi Civilinės ir Baudžiamo Kiekvienas naujas mėjimas būsimu dar pati kalbėliu ir ką man ir suteikti jiems naujų. ninku kolektyvui, kuris daug sios teisės katedros suorgani mo darbo metu) dėl Vyt. Rim ir nuoširdžiai dirba su mažai zavo praktikos eigos aptari kevičiaus „Studentų”. Kiek įvykis sukelia naujus bu greitai atslūgo. Ta mokiniai atsakys. Man Klasė netriukšmauja, siais nusikaltėliais. Ne viena:3 mą, kuriame dalyvavo Teisin plačiau ties šiuo klausimu apsi pergyvenimus, sutei- da pradėjau domėtis gal pavyks sklandžiai seka mane, aš turiu pa jų globotinis, buvęs gatvės gumo Ministerijos atstovas stojo LKP pirmasis sekretorius kia spalvingų, ryškių nebe pamokos struktū kalbėti, bet kaip lai teisinti Jų įsmeigtus ir chuliganas ar vagišius, dabar drg. Černiauskas, dekanas, drg. Sniečkus. Jis nurodė, kad įspūdžių, tuo labiau, ra, bet pačiais moki kysis klasė? Tyliai sė laukiančius žvilgsnius. pavyzdingai dirba, ir dėkin dėstytojai ir studentai. Pasita Jei prieš pamokų jau dės, ar mokės pamoką, niais. Kiek skirtingų jo nekad iš anskto gyvenimą reikia vaizduoti to gas studentams teisininkams dinausi ir klausinėjau ar supras mano aiški veidų, skirtingų atsa įvertini ir nesitiki, jog rimas padėjo studentams pa kį, koks jis yra, ir bailys tas, už sugrąžinimą į teisingą ke šalinti trūkumus, susidariusius kas nešaukia kovai su tais sun jis duos ką nors naujo kinėjimo metodų! Ko nimą? Suruošiau porą savęs, kaip bus, tai lią. įėjusi į klasę galvojau konsultacijų, per kurias atliekant praktiką. kumais, kurie pasitaiko mūsų ir įdomaus. Taip yra ir kie tai vaikai ir kokię vieną — elgtis taip, Po kiekvieno teismo posėdarbe ir gyvenime. Čia ir glū dabar, pirmosios prak bus iš jų žmonės? Ypač arčiau susipažinau su Baigsis praktika, susirinks di Vyt. Rimkečvičiaus „Stu tikos metu. Iki šiol aš įdomūs man pasirodė mokiniais. Pasikalbėję kad jie manim pasiti džio, padarius baudžiamosios ketvirtakursiai į auditorijas, o kėtų ir mane suprastų. greit suradom bendrą septintokai — čia vai į ją žiūrėjau abejingai, nuospcendį, liaudies teldentų” privalumas. Drg. Snieč bylos įgytieji praktiniai įgūdžiai pa kus, kaip ir kiti suvažiavime kaip ir į kiekviena ne- kiški, čia tartum suau kalbą — visi prižadėjo O toliau viskas vyko sėjo kambaryje Juozas ir Ka dės geriau mokytis. savaime. Tik po pamo tyliai sėdėti ir išmokti gę, čia atidžiai sekan zimieras dalyvauja bylų apta kalbėję draugai, nurodė, kad perdaug įdomų dalyką, kos supratau, kad nė rime, išsiaiškina iškilusius E. Grigaliūnaitė knygoje pavaizduotą studen kurį reikia atlikti tik tieji mokytojo žodžius. tai, kas užduota. trupučio nesijaudinau. Beveik visi mano klausimus. K. Venckus randa tija — be polėkių (kas aiškiai todėl, kad jis įtrauktas Ir aš panorau, kad visi buvau numačius, laiko peržiūrinėti bylas, lie prasilenkia su tikrove). Nepa į mokymo planus. Ta tie vaikai užaugtų ge draugai atliko savo Ką viską spėjau laiku at čiančias. butų klausimą. Tai pamokas pirmąsias rais žmonėmis, kad čiau pirmosios dienos rodyta juodųjų gyvenimo pu likti. Nereikėjo rtei po vertingiausias šaltinis jo ra sių esmė. Yra ii- daugla u trū- mokykloje mane apvy mokyklos suole gautų anksčiau negu aš. Vi zuoti, nei rinkti specia šomam darbui „Butų teises kūmų, bet drg. Sniečkus nuro- lė ta prasme, kad iš daug naudingų žinių. siems sekėsi gerai, Žiu lų toną. kad esi klausimas”. do, kad Rimkevičius — mfisų sklaidė mano abejin Aš tada pajutau, koks , rėjau aš į juos ir stebė mokytojas,Tai,pašalina iš gumų, kuris, kaip ma atsakingas, surikus, bet jausi, iš kur jie suran rašytojas! Liaudies teisėjas taip pasa pamokos bet kokių vai da lokį mokytojišką to kartu ir įdomus moky neišvengiamai daug niau, i. " Suvažiavimas iškėlė kė apie Juozą ir Kazimierą: dybą ir verčia viską nų, kaip nustato tinka Medicinos ir Gamtos fakul tojo darbas. Tada ir stebimas lydės mano svarbių uždavinių, kuriuos rei iš širdies. O jei, „Praktikoje lengvai orientuo tetų studentai į Tarybinės Ar kia išspręsti mūsų respublikos ir vedamas pamokas, pradėjau rimtdi ruoštis mų balso tembrą ir to daryti jasi. Aš Venckunui daviau darbą, nereikia mijos 40-mečio minėjimą su komjaunimui. Kasdieninį savo visą mano mokykloje pirmajai pamokai. Pra kią ramią, griežtų ir dirbant prisiversti, vadinasi, jis peržiūrėti dar nenagrinėtas by darbą mes turime sieti su gy leidžiamą laiką. Pase dėjau nuo konspekto, orių laikyseną? Man, ir pačiam malonus ir las ir paprašiau pareikšti sa sirinko kartu. Praeitą ketvir venimu, turime drąsiai ginti kus vieną kitą specia kurį perrašinėjau nei tikriausiai, visa tai ne kitiems gali naudos at vo nuomonę. Jo sprendimas tadienį Aktų salėje pas juos atsilankė buvusio Lietuviškojo jaunimo reikalus, ieškoti naujų lybės pamoką ir susi kelis kartus — vis tat- pavyks. Dar kartą skai nešti. buvo visiškai teisingas”. junginio papulkininkis drg darbo formų, būti viso jaunimo pažinus su jos tvarka, siau naujos medž'a- čiau konspektų, vado Almą Tamošiūnaitę radau Perkauskas. Jis įdomiai papa dalį. vėlį,. Pagaliau., „lionavangardu tikra to žodžio mokinių žinių patikri gos .įvedimo V. LUKŠYTE, prokuratūroje,1 kabinete be sakojo apie didvyriškas šio nimo ir naujos medžia stengiausi ją kaip ga jour eleves!“ A.s" — prasme. IFF IV k. svetimų kll. skabančią bylą. Almą prakti junginio kovas. Savo prisimi Suvažiavimas pasibaigė, bet gos perteikimo meto lima. aiškiau ir giliau mokytoja. Turiu pa specialybės studentė ką teisme jau atliko. Daljar nimais pasidalino ir buvęs atmintyje liko ne tik draugų dais, pirmasis susido- perteikti, numačiau, ką tikrinti mokinių žinias 6-ojo Sibiro Stalino vardo sa vanorių korpo karininkas ma joras Kozerevas. Siame pulke, 1918 m. iki šių dienų padarė lių pasirodymą tarpfakulteti- didesne dalimi, susiaedančiadrg. Karvelis.-Daug vietos pra mame šaudyme ir karinio šau me iš komunistų, kovojo ir nešime buvo skirta ir lietuviš tuvo varžybose. Aleksandras Matrosovas. Vakare dalyvavo ir svečiai ko junginio žygdarbiams. Po oficialiosios dalies susi — Vilniaus radiotechninės šeštadienio vakaras. Aktų Aidint ilgai trunkantiems rinkusieji susipažino su Vil salė pilnutėlė.. Čia susirinko plojimams .universiteto rekto mokyklos kursantai. Kursan niaus Karininkų namų savi universiteto studentai, dėsty rius drg. Bulavas Teisės tas drg. Kuznecovas visos sa veiklininkais. Koncerte pasiro tojai paminėti garbingo jubi mokslų fakulteto dekanui drg. vo mokyklos vardu pasveiki dė 6-ojo Pasaulinio jaunimo liejaus — TSRS Ginkluotųjų Domaševičiui įteikia pereina no studentus ir dėstytojus, festivalio laureatas — moterų visiems sėkmės oktetas, padainavo Lienavipajėgų 40-mečio. šventiškai mąją taurę. Si taurė įteikia palinkėjo papuoštoje scenoje — už gar- ma už geriausią fakulteto šau- moksle ir darbe. vadovaujamas moterų — Mes ruošiamės saugoti čiaus kvartetas, visiems labai pati jūsų ramybę, o jūs už tai pri- ko Ninos ir Vladimiro Davyvalote gerai mokytis, — pasa davų atliekami akrobatiniai kė baigdamas drg. V. Kuzne- pratimai. covas. Jubiliejinį vakarą medikai Garbingo jubiliejaus proga rektoriaus įsakymu buvo at- ir gamtininkai užbaigė links ymėti studentai, dėstytojai, mais šokiais. ptarnaujančlo personalo naR. Gineitis iai — buvę Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, partizanai Med. m. fak.
Iš teisininky praktikos
JP i r m o j i
pamoka
Karininkų namuose
Tarybinės Armijos 40-mečio garbei
Studentus ir dėstytojus sveikiVilniaus radiotechninės mo kyklos kursantas drg. V. Kuzne covas.
Klausosi didelis
ir klausosi mažas.
A. ŠARKIO nuotr.
bės prezidiumo stalo — kari nės katedros dėstytojai, visuo meninių organizacijų atstovai. Vakarą atidaro Universiteto partinės organizacijos sekre torius drg. Kuzminskis. Platų ir išsamų pranešimą apie mūsų šalies karinių pajė gu šlovingą kelią nuo pat
! 1 Prezidiumas.
Drq. Kuz minckis atidaro
minėjimo vakarą.
Partijos
gyvenimas
Konferencija Maskvoje KREIPIMASIS atsiradimo že-įvertintas Į
Gyvybės mėje problema — centrinė problema biologijoje ir ypač svarbi, aiškinant organizmo vieningumo ir jo egzistavimo sąlygų dėsnį", — šiais žo džiais vasario 18 dieną Mask vos Lomonosovo vardo uni versiteto akademikas A. J. Oparinas atidarė pirmąją TSRS Aukštųjų mokyklų stu dentų — biologų mokslinę konferenciją tema: „Organiz mo vieningumas ir jo egzista vimo sąlygos”. Akademikas kvietė suvažiavimo dalyvius, aiškinant šį svarbų gamtos dėsnį, atsižvelgti ir į gyvybės atsiradimo žemėje sąlygas. Jau pirmieji plenariniame posėdyje perskaityti moksli niai Maskvos studentų V. IIjičiovo „Baškirijos, Uralo, Prieuralės ir Užuralės aukš tesniųjų stuburinių faunos evoliucija" ir V. Lukjanenko „Organizmas ir ionizuojančioji radiacija — vienas ap linkos sąlygų faktorių" pranešimai parodė, kaip stropiai buvo ruoštasi pirmajai tokio masto studentų konferencijai. Konferencijoje buvo per skaityta 60 pranešimų. Lie tuvos studentų atstovai skaitė keturis pranešimus, iš kurių tris skaitė mūsų universiteto auklėtiniai. Ypač gerai buvo
V kurso studentės Br. Petrulytės darbas apie fitoncitų dinamiką garstyčios or ganuose ir galimumus pritai kyti juos kovoje su fltopatogeniniais mikrobais (moksli nis vadovas prof. J. Dagys). Konferencijos dalyviams or ganizacinis komitetas surengė keletą išvykų. Buvo aplanky ta laboratorijos, kuriose dirba akad. T. Lysenko, Timiriazevo vardo Žemės ūkio akade mijos laboratorijos ir Lomonosovo vardo iuniversiteto centriniai rūmai. Greta konferencijos posė džių dvi dienas vyko univer sitetų biologijos fakultetų SMD Tarybų atstovų posė džlai, kuriuose buvo pasida linta darbo patyrimu, nusta tytos II Visasąjunginės tokio masto konferencijos surengi mo sąlygos ir apsvarstytas atviras laiškas į TSRS Aukš tųjų mokyklų studentus — biologus, o taip pat kreipi masis į TSRS ir užsienio ša lių studentus. Konferencijos baigiamaja me posėdyje įdomią kalbą pa sakė akad. T. D. Lysenko. Konferencijoje mes daug sužinojome ir pasimokėme iš savo' draugų. R. Lekevlčius, GMF SMD Tarybos narys
VISUS TARYBŲ SĄJUNGOS IR UŽSIENIO SALIŲ STUDENTUS IR STUDENTŲ ORGANIZACIJAS TSKP CK plenumas, įvykęs siskaidymo žalingumas, be bo srityje yra žemutinių orga Brangūs draugai studentai! abejo, dar kartą iškils ir 1957 m. gruodžio 16—17 d. nizacijos grandžių — profMes visi gyvename vienoje apsvarstė ir klausimą dėl sprendžiant šiuo metu mūsų grupių darbo pagerinimas. planetoje, visi siekiame laimės, TSRS profesinių sąjungų dar profsąjungoje keliamą gamy Reikia vis dėlto, galų gale, bet mums dabar grasina rimtas bo. Plenumas, pažymėjęs dide binių pasitarimų organizavimo išsiaiškinti profgrupės darbo turinį, pakelti reiklumą proflį tarybinių profsąjungų nu klausimą. pavojus. Mums, studentams — veiktą darbą socializmo staty biologams, studijuojantiems gy Kiek daug universiteto orgams. Jokiu būdu negalima boje, nurodė reikalą žymiai profsąjunginės organizacijos taikytis su tokia padėtimi, kai vybę su jos labai sudėtingais pagerinti jų veiklą, dar labiau nuveikė rūpindamosi darbo atskiri asmenys, išrinkti profdėsningumų procesais, ypač pakelti jų vaidmenį visos liau ir buities sąlygų gerinimu, orgais (per nepakenčiamai r ' l atominio karo ir suprantama dies kovoje už komunizmo pa vystydamos Kultūrini masinį blogai organizuotus ataskaitlbesitęsiančių branduolinio gink statymą mūsų šalyje. darbą. Tačiau Plenumo iškelti nlus-rinkiminius susirinkimus), lo bandymų žala žmonijai. Plenumo nutarime pirmiau trūkumai šiose profsąjunginio pusę metų svyruoja: būti Mes esame tos nuomonės, kad sia pabrėžiamas reikalas pa darbo srityse — kolektyvinių jiems proforgais, ar nebūti, visų šalių ir kontinentų studen kai fakultetų profbiurai darbo kelti profsąjungų vaidmenį ir sutarčių nevykdymas, — auk tams reikia ryžtingai stoti prieš išplėsti jų veiklą gamybinėje lėjamojo kultūrinio darbo ati planavimą ir kontrolę profnaujojo pasaulinio karo grėsmę, grupėse laiko tik nereikalingu ūkinės statybos srityje, kuri trūkimas nuo praktinių užda už taiką visame pasaulyje. mūsų srityje atitinka moksli- vinių, švietėjiškas, neutralus formalizmu, popierizmu ir t.t. Jaunimas turi teisę į šviesią nio-mokomojo darbo barą. jo charakteris - būdingi ir Šitokie „naujų darbo formų ateitį! mėgėjai ” jau pasiekė to, kad mūsų profsąjunginėms organi Reikia pasakyti, kad šis prof Mes esame už visų šalių stu daugeliu atvejų visiškai iš sąjunginio darbo baras musų zacijoms. dentų pasikeitimą tarp aukštųjų nyksta profsąjungų, kaip or universitete iki šiol dar yra Palyginti plačiai išsišakoju mokyklų, už pasikeitimą mokslo smarkiai apleistas. Tai parodė siai mūsų meninei saviveiklai ganizacinio vieneto, ribos, ar ir kultūros klausimais. Bet mes ii ne taip seniai vykę profsą profsąjunginės organizacijos ba jas žymi tik labai neregu stojame prieš mirtino ginklo junginėje organizacijoje ata faktiškai nevadovauja. Vieti liariai surenkamas nario mo kaupimą. Mes 4 sveikiname pa kestis (IFF, FMF). skaitos bei rinkimai, tai rodo nis komitetas, palyginti, ja la stangas, nukreiptas į didžiųjų Vykdydamas TSKP CK ir nemaža faktų iš kasdieninio bai mažai domisi, o tarp stu valstybių vyriausybių pasitarimo profsąjungų gyvenimo. Prof dentų profkomiteto ir kultū Gruodžio Plenumo nutarimą, sušaukimą vardan taikos stipri sąjunginės organizacijos, gali ros klubo bei meninės savi universiteto partinis biuras nimo ir pasitikėjimo tarp tautų. ma sakyti, visiškai nedaro įta veiklos kolektyvų tebeegzistuo ėmėsi kai kurių priemonių Visų šalių studentai, draugai! kos studentų mokslinės drau ja tik grynai ūkinio pobūdžio profsąjungų darbui pagerinti, Mes kviečiame Jus visokerio gijos veiklai, labai mažai do santykiai. Saviveiklos vadovai, partinio vadovavimo lygiui pa pai remti kiekvieną iniciaty misi profsąjungos narių dir ratelių valdybų nariai pasiro kelti. Sudaryta universiteto vą už tarptautinių ryšių išplėti bamu moksliniu darbu, moky do profkomitete tik tada, kai komisija profsąjungų darbui mą, kovą už taiką ir atominio bei mo proceso gerinimo klausi jiems iškyla piniginiai reika patikrinti ir Išnagrinėti. Ji branduolinio ginklo uždraudimą. mais, mūsų profsąjungos be lai. Ir čia kyla klausimas, ar rengia klausimą universiteto Mūsų šūkis — taika ir drau veik neįtraukiamos į mokymo gali studentų proikomitetas partiniam susirinkimui. Fakul proceso planavimą ir pan. Bu veiksmingai gystė! ir efektyviai tetų partinių organizacijų sek Sis kreipimasis vienbalsiai pri vo atsitikimų, kai fakultetų spręsti meninės saviveiklos retoriai ir partiniai biurai bei imtas aukštųjų mokyklų studen stud. profbluruose buvo visiš dalyvių auklėjimo uždavinius, profsąjunginiai vadovai turėtų VISIEMS TARYBŲ SĄJUNGOS UNIVERSITETŲ, tų mokslinės konferencijos, vy kai likviduotos taip vadinamos repertuaro gerinimo reikalus pasinaudoti komisijos veikla ŽEMES ŪKIO INSTITUTŲ BEI AKADEMIJŲ kusios biologijos ir žemės ūkio mokslinio akademinio darbo ir pan., kai jame dirba dau profsąjunginiam darbui suak IR PEDAGOGINIŲ INSTITUTŲ GAMTOS FAKULTETŲ komisijos — tokia nevaisinga giausia tik III kurso studen tyvinti. Partinių arganizacijų klausimais, plenariniame posė STUDENTAMS ir neefektyvi pasirodė jų veik tai, o saviveiklos kolektyvams sekretorių pareiga būtų nuo dyje. Nelengvas buvo jo vystymosi BRANGŪS DRAUGAI! la. Net ir tos priemonės, ku vadovauja dėstytojų lygio spe lat vadovauti ir kontroliuoti Maskva, Maskvos universitetas kelias. Jam reikėjo atkakliai ko fakultetų pakomisijų darbą, Šių metų vasario mėnesį MVU rių vis dėlto ėmėsi profsąjun cialistai? Norom nenorom ši 1958 m. vasario 2i^d. ginės organizacijos mokslinio tie klausimai pereina į rekto telkti joms visokeriopą prakti įvyko aukštųjų mokyklų studentų voti su savo priešais. Kuo tas baigėsi — jums gerai žinoma nę paramą. Universiteto parti mokymo darbui pagerinti, kaip rato, partinio biuro kompe mokslinė konferencija, skirta — laimėjo mičiurininės biologi taisyklė tėra tik stichinio, gai tencijas, kurie jais domėtis, nis biuras tikisi, kad bendro VLKJS keturiasdešimtmečiui. vališko pobūdžio, nevykdomos vykdyti praktines priemones mis pastangomis pavyks žy Jaunieji tyrinėtojai suvažiavo jos idėjos. Jos įgija vis daugiau jis gali sužlugdyti geriausią už profsąjunginių iš daugelio aukštųjų mokyklų į šalininkų viso pasaulio moksli mojį. sistemingai ir plačiu mastu. neturi nei laiko, nei galimy miai pagerintidarbą ir partinį mūsų šalies sostinę — Maskvą, ninkų tarpe. Šios idėjos vystosi Mokslas vystosi ne tik tarp Kur tos priežastys? Pati bių, o profsąjunginė organiza organizacijų vadovavimą jam, kad pavyks kad moksliniu laboratorijos sienų. Tai įrodo detaliai apsvarstytų svar vieninteliuir teisingu svarbiausia ir pirmoji, mūsų cija iš kutūrinio masinio dar pakelti mūsų profsąjungų dialektinio materia puikus kolūkinio mokslininko manymu, to priežastis yra ta, bo vadovo ir organizatoriaus vaidmenį, sprendžiant jaunų bius biologijos, žemės ūkio klau pagrindu lizmo filosofija. T. S. Malcevo pavyzdys. Rimtas kad pačios profsąjunginės or pavirsta paprastu saviveikli specialistų parengimo” bei simus ir pasidalintų mokslinio Draugai, jaunieji biologai! daugiametės praktikos duomenų ganizacijos kaip reikiant nesi ninkų kolektyvų ūkiniu prie auklėjimo klausimus’ darbo patyrimu. domi šiuo veiklos baru, kad dėliu (ir tai antraeiliu mūsų Tarybinės valdžios metais ta Mes su jumis pašventėme savo analizavimas davė jam galimy • A. TRAKYMAS, profsąjunginiai organai nepa sąlygomis). Visai tą pat gali rybinis biologinis mokslas, pa gyvenimą pačiam taikiausiam ir bę įnešti vertingą indėlį į žemės dėkingiausiom darbui: kurti ma ūkio vystymąsi. Reikia būti ar Universiteto partinio kankamai ryžtingai organizuo ma pasakyti ir apie profkomi dedant didžiajai Lenino partijai, terialines gėrybes, pertvarkyti čiau gamtos, gamybos, žemės. biuro narys ja savo priemones, nesiekia jų teto bei USK (kuriam vado padarė didelį šuolį į priekį. gamtą tarybinių žmonių labui. Tęskime mūsų mokslinius ginčus veiksmingumo. Arba irgi ne vauja irgi dėstytojas) santy Didysis prancūzų humanistas laukuose, klinikose, nes tiktai mažiau svarbi priežastis yra kius. Reikia pagaliau aiškiai Rable rašė: „Žmogus sukurtas ne taip patikrinus, mūsų atliktas silpnas partinis vadovavimas spręsti ir klausimą dėl fakul karui, o taikai, sukurtas tam, darbas bus pateisintas atitinka šiam profsąjunginiam darbo tetų meninės saviveiklos rai kad gėrėtųsi visais augalais ir mu pasisekimu. barui. Fakultetų partinės or dos perspektyvų. Toliau, dės visais vaisiais". Mūsų šalyje su Mūsų studentų mokslinė konfe ganizacijos, o taip pat ir uni tytojų profsąjunginė organiza Dvi dienas LLKJS Centro klubų, kaip pvz., mer darytos visos sąlygos, kad kiek versiteto partinis biuras iki cija iki šiol nepakankamai rū Komitete vyko Respublikos Kultūros ginoms siuvinėjimo, siuvimošiol nesistengdavo kaip rei pinasi dėstytojų ir personalo Aukštųjų mokyklų Kultūros klrpimo, kulinarijos, - foto mė vienas jaunasis specialistas ga rencija kviečia visus Tarybų Są studentus - biologus gi kiant įtraukti profsąjungas į butų buities reikalais, neska kilubų ir profsąjungos darbuo gėjų ir kt. Buvo kalbama Ir lėtų išugdyti savo talentą ir ga jungos mokslo-mokymo klausimų tino individualios gyvenamųjų tojų pasitarimas. Kaip plėsti apie poilsio vakarų bei šokių bumus, galėtų sumaniai panau liau studijuoti marksistinę-lenisprendimą, dažnai būdavo da namų statybos, studentų prof aukštųjų mokyklų saviveiklą, organizavimą. Gražūs šokiai ir doti gautas aukštojoje mokykloje ninę teoriją ir dar energingiau roma visiškai priešingai: par sąjunga vis dar nesugeba kaip kaip organizuoti kultūringą gi tam tikras menas. . . Išmo žinias liaudies ūkio reikalams. imtis spręsti aktualias biologines tinės organizacijos pačios sie reikiant iškelti klausimo dėl studentų laisvalaikį, kaip kelti Jaunuoliai ir merginos! Mes ir žemės ūkio problemas. Mes studentus gražiai šokti — kė aprėpti ir išspręsti visus studentų-chemikų aprūpinimo meninę studentų kultūrą? — kyti kviečiame jus nukreipti jūsų karštai tikime, kad jaunieji ty šitoks uždavinys prieš kultūros šios srities klausimus, mažai specdrabužiais darbui labora tokiais ir panašiais klausimais skvarbų protą ir verdančią ener rinėtojai įneš tinkamą indėlį į paisydamos porfsąjungų. Ren torijose, profkomiteto sveika buvo kalbama pasitarime. Visų darbuotojus stovi visai rimtai. giją neaiškių problemų tyrimui. tarybinį mokslą. giant panašaus pobūdžio klau tos komisija beveik visiškai aukštųjų mokyklų atstovai pa Buvo pasiūlyta imtis Ir didelių Mes jauni, kupini entuziazmo. Tegul mūsų kovingu šūkiu, simus partiniams susirinki nesidomi, kaip bendrabučių sidalino savo darbo patirtimi. darbų — organizuoti studentų Tarybų šalis laukia iš mūsų draugai, būna jaunojo F. Engel simfoninį orkestrą, studentų jė mams. partinių biuių posė gyventojai laikosi sanitarijos- Iškelta visa eilė įdomių min praktinės pagalbos. Drąsiai kur so svajonė: džiams, profsąjunginės organi higienos reikalavimų, labai čių, pvz., — sukurti respubli gomis pastatyti kurią nors kite, ieškokite, skverbkitės į operą. Tam, žinoma, reikalin zacijos likdavo apeitos, šios siaura vaga tevykdoma ir vi koje saviveiklininkų draugiją, gas glaudus aukštųjų mokyklų kiekvieno reiškinio esmę. Akty „Žydinčiu sodu taps žemė visa, srities profsąjunginio darbo suomeninės kontrolės veikla, panašiai kaip sporto draugija bendradarbiavimas. Nereikia viai įsijunkite į katedrų moksli Ir žmonės augalus visus iš kurios visiškai iškrinta so vadovai netgi nepasisakydavo sukeis. nį gyvenimą, gyvai dalyvaukite ,, Žalgiris ” , kodėl negalėtų bū tokiuose partiniuose posė cialistinės nuosavybės gerbi ti „Meno draugija”? Visai pa būti per aršiais savų kolektyvų mokslinių būrelių darbe, drąsiau Šiaurė dabinsis žaluma šviesia, , .patriotais", reikia ne tik džiuose. Maždaug tą patį gali mo, komunistinės pažiūros į tartina aukštosiose mokyklose Nebijokite ne Sniegynų plotuos rąžės ma pasakyti tuo klausimu ir darbą auklėjimo momentai. organizuoti studijas. Pvz., dra konkuruotls, o Ir draugauti, eksperimentuokite! išsiskleis" mokytis. ,,Kultūriniame darbe pasisekimų! Mūsų žinioje pui apie musų administracijos va Vadinasi, ir šituose profsą mos studija ne tik stato veika — tautinis charakteris”, — kiai įrengtos laboratorijos. Pri dovus. Jie taip pat nerodyda junginio darbo baruose, toli lus, bet dramos mėgėjams duo šito negalima užmiršti. Nega tyrę mokslininkai visada padės S/s kreipimasis vienbalsiai pri vo didelio pasitikėjimo prof gražu, ne viskas tvarkoje. da ir artistinio meno pagrin ištaisyti klaidas ir stoti į imtas aukštųjų mokyklų studen sąjungomis. Ir trečia priežas Egzistuojanti profsąjunginė dus, truputį teorijos. Baigęs lima užmiršti tokių gražių mū jums tų mokslinės konferencijos, vy teisingą kelią. sų liaudies papročių, kaip Jo tis — tai mūsų profsąjunginės se organizacijose tendencija į kusios biologijos ir žemės ūkio panašią studiją, žmogus gali Jaunieji tyrinėtojai! Tiktai kū organizacijos susiskaldymas. kultūrinio masinio darbo švie ninių šventimas, Užgavėnės, rybingas klausimų išsprendimas klausimais, plenariniame posė Reikalas tas, kad ir čia dėsty tėjišką, neutralų charakterį, iš sėkmingai dirbti su dramos bū Sekminės (gyvulininkystės ir praktinis duomenų patikrini dyje. tojų ir studentų profsąjungi dalies sprendžiama esama ne reliais provincijoje. Patartina mas atneš naudą mokslui, žmo- Maskva, Maskvos universitetas nės organizacijos siekia bend visiškai teisinga profsąjungi steigti ir vokalines studijas, šventė), ir kt. V. Paukštelytė gui. Venkite šabloniškumo, nes 1958 m. vasario 21 d. rų tikslų, o dirba atskirai. Pa nių kadrų parinkimo praktika, taip pat daugiau būrelių prie žiūrėkime, pavyzdžiui, kad ir kai partinės organizacijos ma profsąjungos vadovavimą žai domisi šituo klausimu, ne SMD. Dėstytojų profsąjunginė siunčia dirbti į profsąjungas organizacija nesidomi jos pasižymėjusių, aktyvių visuo veikla, nes tai laiko studentų menininkų iš komunistų ir kom profsąjungos reikalu, gi vi jaunuolių tarpo, kai silpnai siškai nesunku pamatyti, jog dirbama su profsąjunginiu ak studentų profsąjunginė orga tyvu, kai komunistai ir kom nizacija negali padaryti bent jaunuoliai, dirbantieji profsą kiek efektyvesnės įtakos SMD junginį darbą, retai instruk veiklai, kai visiems studentų tuojami ir mažai kontroliuo moksliniams būreliams faktiš jami, nepanaudojami politinio kai vadovauja pasirengę spe- masių auklėjimo tikslams, o Fizmatai pedagoginės praktikos metu savo pasa cialistai-dėstytojai, ir', būtent, paliekami likimo valiai ir sa kojimą gali pailiustruo pastarųjų veikla iš esmės nu vo nuosavai sąžinei. Nemažai ti įvairiais prietaisais. lemia ŠMD darbo sėkmę. Žy čia kenkia ir savotiškas rung Nuotraukoje: Fizikosmatematikos fakulteto IV mi kaltės dalis šitokiam prof tyniavimas tarp profsąjungos k. studentas R. Kubilius sąjungų organizaciniam susi ir komjaunimo, kuris kyla iš veda savo pirmąją pamo skirstymui tenka ir už tai, kad šių organizacijų varžymosi dėl ką. Nuotr. ROMARNO liko neišspręstas, mūsų many, atskirų veiklos sferų ir skati mu, labai svarbus studentų sa na profsąjunginių darbuotojų varankiško darbo metodų ir norą pabrėžti skirtingą savo sąlygų nagrinėjimo klausimas, veiklos pobūdį. Šiuos nesklandumus paša plačiai keltas ir akcentuotas jau prieš porą metų. Kalbos linti žymia dalimi padėtų taip taip ir paliko kalbomis, nes pat profsąjunginių organizaci patys studentai šito klausimo jų sujungimas bei žymus par pakelti, žinoma, nepajėgė Ir tinio vadovavimo joms sustip nepajėgs, o glaudžiai bendra rinimas. Pats svarbiausias ir labiau-, darbiauti su dėstytojų profsą junga trukdo minėtas organi šiai opus uždavinys mūsų zacinis susiskaidymas. Šito su- profsąjungų organizacinio dar-
Gerinti vadovavimą profsąjungų darbui
Atviras laiškas
Apie kultūrinį darbą
RUOŠIANTIS KONKURSUI Konktirso sąlygos geriauBendram fakulteto pakili iai komjaunimo organizacijai mui labai pakenkė blpgi žie šaiškinti, kurias neseniai pa mos sesijos rezultatai. Maža skelbė universiteto komjaunl- grupių, baigusių ją be nepa [no biuras, remdamasis VII tenkinamų pažymių, dar ma konferencijos nutarimu, sukė žiau—be trejetų (I kurso litu lė pagyvėjimą IFF pirminių anistai ir žurnalistai, laikę po komjaunimo organizacijų dar vieną egzaminą). Sesijos re be. Grupės daug kuo įsiparei zultatų svarstymas grupėse pa rodė, kad vienur mažai dirb gojo. | Vienas įsipareigojimų yra ta sesijos metu, kitur menkai L kiekvienoj grupėj turi būti įsisavinta dėstyta medžiaga. Lkurtas saviveiklos kolekty- Visa tai didelis minusas gru •as. Sitai liečia daugiausia I, pėms; nes konkurso sąlygose h, III kursus, nes vyresnieji pažangumas labai reikšmingas. labiau užimti praktika. Grupių Pirmosioms vietoms išaiš pieno saviveiklos kolektyvai kinti fakultete sudaryta žiuri uošiasi fakulteto meno savl- komisija, susidedanti iš septy Leiklos apžiūrai, kuri įvyks nių žmonių. balandžio mėnesio viduryje. Pagal dabartinius rezultatus Dvi komjaunimo grupės, už pirmauja dvi grupės: III kurso ėmusios pirmąsias vietas, bus ■imčiausi kandidatai konkur istorikai ir II kurso lituanistai. Tačiau pirmauja jie saviveik sui laimėti. loje, visuomeniniame darbe, o Kitas labai rimtas ir svar atsilieka Grupės bus įsipareigojimas — beveik tarp savęspažangumu. lenktyniauja, todėl rusė fakulteto komjaunuolių anksto numatyti, kuri kom Kirba agitatoriais. Ypač akty Iš jaunimo organizacija fakultevais UI kurso istorikai. Arti- tete bus geriausia, sunku. kiiausiu laiku I—II kursų stu Kovo mėn. gale (19 d.) dentai pradės dirbti su pionie- įvyks fakulteto komjaunimo [iais 33 vidurinėje mokykloje. biuro posėdis. Jame numatyta Po konkurso paskelbimo žy III kurso lituanistų, miai didesnis žmonių skaičius išklausyti II kurso lituanistų ir istorikų įsijungs į visuomeninį darbą. pirminių komjaunimo organi Todėl ir naujai kuriamame fa zacijų ataskaitas. kulteto kultūros klube atsirado įemaža aktyvistų. II kurso žurKonkurso sąlygos gana halistai įsipareigojo su menl- sunkios, reikalaujančios daug ie saviveikla nuvykti į Daugų darbo ir energijos iš pirminių aj. Žilinų kaimą. Be to, pirmą komjaunimo organizacijų. kartą visose grupėse įvykdytas Komjaunimo biuras deda dide Ir viršytas spaudos platinimo les viltis į grupių darbą. Ti planas. Visa tai rodo, kad kėkimės, kad nusivilti neteks. konkursas pateisina savo pa skirtį. I. Jakubavičiūtė
Draugai studentai■ „Tarybinio studento” redakcija praėjusiais mokslo buvo paskelbusi metais konkursą kino scenarijui parašyti, Nors mūsų universite to kino mėgėjų bū relis yra pajėgus pastatyti 20—30 min. filmą (meninį arba dokumentinį), bet ne sant tinkamo scenarijaus, iki šiol filmo neturime. Kino scenarijus yra spe cifinis literatūros žanras, VVU Komjaunimo Komi tetas drauge su „Tarybin'o studento” redakcija kviečia bandyti savo jėgas scenari jaus žanre. Kadangi, rašant scenarijų, gali kilti daug neaiškumų, tai numatome sušaukti visų rašančių ir norinčių rašyti scenarijus pasitarimą. Į pasitarimą pakviesime Lietuvos kino studijos scenarijaus sky riaus darbuotojus. Pasitari mas įvyks 1958.III.4, 19 vai. VVU Komjaunimo Ko miteto patalpose. Kviečiame gausiai daly vauti. Konkurso sąlygos te begalioja. Komjaunimo Komitetas. „Tarybinio studento” redakcija
d. ant įlankos ledo pastoja ke lią jungtinė vokiečių ir danų 1261.II.3 d. Mindaugo su karaliaus kariuomenė. Kaip ra vienyta Lietuva, 1236 m. šo Eiliuotoji Livonijos kronika, .utriuškinusi kalavijuočius „tuoj kariuomenė lietuvių ro ties Saule, o 1260 — jungti gėmis save aptvėrė”. Ordino nes kryžiuočių ir kalavijuo- kariuomenė plačiau išsirikiuo pių jėgas prie Durbės ežero, ja. Kairiajame sparne kovoja r toliau puola jau susilpnėju Livonijos vyskupų, dešiniaja sius riterius. 1261 m. sausio me — danų kariuomenė, o mėn. lietuvių kariuomenė įsi centre — ordino riteriai. Jie veržė į Livoniją ir susiskirs norėjo užpulti lietuvius iš dvie čiusi į būrius, terioja ordino jų pusių, bet ,,kai tiktai arti kaldomą kraštą. Tuo metu Li prijojo, tuoj lietuviai su savai vonijos ordinas surenka savo siais pasitraukė užu rogių”. r 1 Ryg4 atvykusių maldinin puola, tačiau pirmie kų kariuomenę ir vyksta į lie Vokiečiai įsipainioja tarp rogių, o lie tuvių užnugarį pastoti Jiems ji tuviai išbado jų žirgus. „Žy kelio atgal. mesnioji dalis brolių krito mū Žvalgai praneša apie lietu šio sukūryje”, o likusioji gi sių kariuomenės atėjimą, ir nasi nuo lietuvių. Tačiau tuo Kalavijuočiai išsirikiuoja ap- metu puola dar nedalyvavusi ink savo vėliavą. Mušis įvy kovoje didžioji riterių kariuo ko 1261.II.3 prie Lielvardės, menės dalis. Tarp krikščionių rmt Daugavos upės kranto. ir lietuvių kariuomenės vyksta Pradžioje vokiečiai atkak pašėlusios skerdynės „Ledas liai laikėsi prieš vikriai puo- tuoj kraujais paplūdo”. Mūšio ančlus lietuvius, tačiau dalis sukūryje buvo nukautas Livo kalavijuočių sparninio būrio nijos magistras Otto fon Robuvo nukauta, o vietiniai bal dorištein ir 52 ordino broliai tu gyventojai prievarta varo bei daugybė vokiečių, danų mi į vokiečių kariuomenę, pra karaliaus bei vyskupų kariai. dėjo bėgti. Vietiniams trau Ordino kariuomenė sumušta. kiantis, lietuviai dar atkakliau Lietuviams liko „mūšio” ledas puola priešą. Pralaužus ordi draug ir pergalės vainikas. no kariuomenės rikiuotę, pir Greit namon lietuviai grįžo. mieji lietuvių puolimo neat Jie rankas turėjo pilnas, nes laikė maldininkai iš Vakarų laimėjo šitą mūšį”. Europos. Daugeliui žuvus, jie 1336.11.25. Kryžiuočių bropasitraukė į Rygą. Patyrę di vimąsi į Lietuvos gilumą stab lelius nuostolius, pasitraukia dė pasienio pilys, kurių geni Livonijos ordino riteriai. Lie jai. didvyriškai kovodami su tuviai laimi Lielvardės kauty daug gauslngesnlais priešų bū nes ir pilnomis rankomis gro riais, kovodavo iki paskutinio bio, dalį kurio čia pat. mūšio atodūsio ir geriau sutikdavo lauke, paaukoja dievams už pa žūti ar susideginti ugnyje, ne galbą kovoje, grįžta namo. gu pasiduoti priešui, 1336 m. Lielvardės pergalė pasiekta 11.15 d. nedidelė lietuvių įgu tuo metu, kai prūsai, sukilę la, kunigaikščio Margio vado tuoj po Durbės kautynių, o taip vaujama, pastojo kryžiuočiams pat kuršiai ir žiemgaliai, sėk kelią ties Pilėnų pilimi. Vokiečiai apgulė pilį, ku mingai kovoja su ordinu. Vi tas ordino pavergtas Pabaltl- rioje buvo 4000 ginkluotų ys suliepsnoja sukilimo ugny- vergų, su visa tauta iš aplinki e. Šiai kovai vadovauja jau nių kaimų subėgusių į pilį. stipri Lietuvos valstybė. Pa Kaip rašo sena vokiečių kroni baltijo tautoms buvo visiškai ka, lietuviai pasiryžo geriau Artimas išsivadavimo rytas, ta m'rii. tik neatiduoti pilies ar piau 1236 metais žuvo didysis nepakliūti į priešo nagus. Pi Lietuvos kunigaikštis Min lies gynėjai narsiai kovoja, ta daugas, valstybės viduje pra čiau pajutę, kad negali ilgiau sidėjo feodalinės savitarpio laikytis, nes pylimas ir užtva kovos, o iš vakarų vyko nuola- ros, nuolat puolamos, jau buvo inė pagalba vokiečių rite pralaužtos ir iš dalies sunai riams. Sukilimai buvo už- kintos, sukuria didelį laužą, į rnlaužti. Lietuviai ir kiti bal kurį sumeta visas gėrybes, o iai turėjo dar ištisus amžius lunkiai kovoti už savo laisvę. paskui, nudūrę visas moteris, 1270.11.16. Lietuvos didysis valkus ir sumetę lavonus į kunigaikštis Traidenis pradeda ugnį, vienas po kito patys išsi paują puolimų bangą prieš ri- žudė. Kryžiuočių riteriai ir jų prius. Lietuviai terioja Livoni- talkininkai stebėjosi, kaip lie ą, pereina užšalusiu Rygos tuviai be verksmų ir dejavimų, lankos ledu į Eželio ^alą ir ją ^siaubia. Grįžtantiems su gro žudosi, nenorėdami patekti į biu lietuviams 1270 m. II. 16 priešo rankas. Kai riteriai iš-
»•»
KOVO
2 3 dieną
ORGANIZUOJAMOS STUDENTIŠKOS UNIVERSITETO UŽ GAVĖNES. KEPKITE BLYNUS, VIRKITE ALŲ — RUOŠKI TĖS PASITIKTI UŽGAVĖNIŲ KARNAVALĄ! KULTŪROS KLUBAS
i
Kur pažiūri
Ii a <1
b ii tų
troškę grobio veržėsi į pilies vidų, čia tebebuvo vadas Mar gis su keliais kariais, kurie dar ilgai karžygiškai gynėsi. Jie bevelk visi žuvo. Margis, ne paprastai stiprus karžygls, ne žmoniškai priešinosi ginklu, ne vieną priešo galvą dar nu skynė. Pagaliau, negalėdamas apsiginti nuo daugybės kry žiuočių, Margis šoko į rūsį kur buvo paslėpęs savo žmoną Ir nudūrė Ją. Tada Derslskrodė sau pilvą ir, kritęs šalia žmonos, mirė. Tvirtovė buvo sugriauta iki pamatų, išversta ir su žeme sulyginta, tačiau riteriai, pa ti rę prie Pilėnų daug nuosto lių, nusilpę, be grobio grįžo į Prūsus. Tokie yra svarbiausi mo mentai vasario mėnesio lietu vių kovų su vokiškaisiais rite riais. R. Batūra, Lietuvos istorijos būrelio pirmininkas
— Laikas imtis darbo. De šimta valanda, — kalba valy toja Vera Žukoven, rinkdama paprastus savo darbo įrankius — šepetį, kibirą ir skudurą. Jau valanda, kai ištuštėjo bendrabutis, nutilo skubūs žingsniai koridoriuose, nebe girdėti mieguistų balsų prau syklose. Viena kita pramigusi studentė dar praveria prausyk los duris ir. pastebėjusi užsi kimšusias kriaukles, atskaito moralą čia nesančioms netvar kingoms merginoms. Pagaliau, ta pati, pastebėjusi dar vieną švarią kriauklę, laimingai nusi prausia ir išeina Iš prausyk los, nė nepažiūrėjusi, ar galės išbėgti vanduo iš tos kriauk lės, kurioje Ji tik ką prausėsi. Virtuvėje ilgu spinduliu apie šiukšlių dėžę primėtyta lupenų, popieriukų. Aišku, ne pataikė į dėžę*. Viskas čia lau kia valytojos rankų. Kiek žmonių praėjo, kiek dulkių prisirinko ant palangių, durų, grindų. Vienodas, paprastas valytojos darbas — valyti, blizginti, šveisti. Tas pat va kar ir šiandien, šiandien ir ry toj. Ir taip jau vienuolika me tų: kiekvieną rytą — kibiras, skuduras, šepetys.
Visa tai sukelia ten buvu siam daug prisiminimų, o ne buvusiems — įvairiausias sva jones. Ne visi iš tikro teisingai įsi vaizduoja Uralo kalnus. Reikia pasakyti, kad Vilniaus apylin kės savo raižytumu pralenkia Centrinį Uralą. Gi taiga —tai sunkiai be kirvio praeina mas miškas, pilnas išvartų, tankumynų. Tačiau pas mus nėra taip, kad pusę dienos su slidėmis koptum vien į kalną, o kitą pusę — važiuotum vien žemyn. Štai tokį mes pamatėme Uralą. Mūsų respublikos rink tinė sudaryta iš penkių Kauno miesto atstovų, vilnietės archi tektės ir manęs. Man teko šio je komandoje atstovauti Lie tuvos aukštąsias mokyklas. RTFSR turistų kvietimu mes dalyvavome sąskrydyje ties obelisku ,,Europa—Azija”. Prieš sąskrydį mes atlikome II kategorijos sunkumo 250 km žygį po Centrinį Uralą. Mūsų maršrutas prasidėjo viename seniausių Uralo pra monės centrų — Nižnij Tagllo mieste. Čia buvo pagamintas pirmas pasaulyje dviratis, pir mas Rusijoje garvežys, o šian dien čia yra didžiausias sąjun goje vagonų gamybos gigan tas, kur vien surinkimo cechas yra 1057 metrų ilgio. Štai nuo čia mes ir pradėjo me sunkų Ir pilną netikėtumų maršrutą. Pilni miškai lūšių,
kurie dažnai užpuola žmones, darė mūsų grupę drausmingą ir neleido nė per dešimt metrų atsilikti nuo draugų. Daug var gų turėjome dėl gilaus sniego. Čia nugriuvęs pats neatsikels!, nes sniego danga vietomis dau giau metro. Kelionėje mes tu rėjome įkopti į keturias Cent rinio Uralo viršūnes: Siniaja, Belaja, Ostraja ir Staryk Kamenj. Pastaroji iš jų didžiau sia. Sunkios, bet romantiškos nakvynės miške, kai už palapi nės „spirgina” 25 laipsniai šalčio ir švilpauja vėjas. Bet palapinės šilima tik po to, kai iškasi sniege gilią duobę pala pinėm, įkuri kaitrų laužą, ta čiau kiekvienu momentu ant pečių gali nutūpti lūšis. . . .Štai mes Staryk Kamenj viršūnėje. Čia praeina riba tarp dviejų žemynų: Azijos ir Europos. Ir kiekvienas iš mūsų norėjo atsistoti taip, kad tuo pat metu būtų dviejuose kon tinentuose. Nepaprastai draugiškai ir šiltai mes buvome sutikti Sverdlovske, RTFSR turistų sąskrydyje. Čia buvo atvykusi 21 komanda iš įvairiausių miestų. Draugiškoje aplinkoje mes susitikome turistinės dvi kovos varžybose. Varžybos pa rodė, kad ir mūsų respublikos turistai gali rungtyniauti su pajėgiausiomis šalies koman domis. Ir mes nutarėme, kad nuo šiol kasmet susitiksime,
/š istorijos puslapių, (Tęsinys. Pradžia Nr. 3)
v1 t
1 2 J
ž
balta, balta...
š v a r u
Prieš mane geriausia bend rabučio Nr. 2 valytoja Vera Zukoven. Žiūriu į jos rankas, mažas, bet tvirtas, patamsėju sias ir suskirdusias nuo kas dieninio juodo darbo ir matau, kaip tvirtai jos laiko šepetį, prisimenu švariai išplautas grindis koridoriuje. Šios darbš čios rankos jas išblizgino. — Ar nesunku jums dirbt? — paklausiu, prisiminusi, kaip ta pati valytoja rūpestin gai braukė ilgu šepečiu per lubas, norėdama nuvalyti kam pe, pačioje palubėje pakibu sius voratinklius. — Nieko, dar pajėgiam, — nusišypso Vera Žukoven, susižvalgius su kita valytoja. — Žinoma, jaunystėje stipresnės buvome, bet ir dabar dar ne nusileisim. Kiekvieną dieną, grįžusio? iš paskaitų ir lipdamos į vir šų laiptais, gal ir nepastebim, kad ant jų nėra nė dulkelės, r.epasteblm, kad prausykloje vėl švaru, kad virtuvėje vėl blizga stalas, grindys. Kuklus ir paprastas valy tojos darbas, bet neapsieiti be
Dar vienas naujas filmas apie jauną specialistą, atvykusi dirbti į tolimą anglies kasyklą šiaurėje. Tai filmas „Atsitikimas aštuntoje šachtoje'’, o herojus geologas Vladimiras Bataninas. Atvažiuoja jis ant miltų maišų purvinais ke liais Į nedidelę gyvenvietę ir pra deda naują gyvenimą. Gyvenvietė vasarą purvina, žiemą žmonės elniais važinėja, o aplink ir bal tos meškos vaikščioja. . . Bet nei kasyklos direktoriaus duktė Ala, ne' senasis geologas, nei daugelis kitų niekur iš jos nenori išva žiuoti — po žemėmis vyksta čia didelis darbas, o didelis darbas visada daro gyvenimą malonų ir patrauklų. Kaip ir Bataninas prieš dvide šimt metų tais pačiais keliais i gyvenvietę atvyko ir Krajevas, dabartinis kasyklos direktorius. Tačiau tada dar nebuvo nei ka syklos, nei gyvenvietės. Ant pli kos žemės palapinę pasistatė. Per tą laiką išaugo gyvenvietė, daug kas pasikeitė, pasikeitė Ir pats Krajevas. Retai kada Jis bepasirodo drauge su darbininkais, užmiršęs savo palapinę, dabar darbininkams nei tokios nebepastato. . . Ir šachtoj niekas nedrįs ta pakelti balsą prieš jo didelį autoritetą. štai atvyksta jaunasis geolo gas, — drąsus, atkaklus, ener gingas ir išdrįsta pajudinti Krajevo „sostą". Tuojau, kaip koks širšių lizdas, įvairūs Krajevo pa valdiniai prisitaikėliai, palaižūnai, apraizgo geologą intrigomis. Kar tais labai sunku apsiginti nuo tų intrigų ir šmeižtų spiečiaus. Daž N. Katelytė nas ir rankas nuleidžia.. . O Ba taninas vlstiek laimi. Ir laimi tik tac'a, kai patraukia į savo pusę darbininkus. „Pas mus viską sprendžia liaudis”, — partinės organizacijos sekretoriaus žo džiais pasakyta viena svarbiau sių filmo minčių. Jau pati filmo tema turi mus Labai gaila, kad mūsų uni sudominti. Visi mes, baigę uni versiteto vadovybė bevelk vi versitetą, važiuosime į provinci siškai neskiria jokio dėmesio ją, gal ir į purvinus miestelius, biurokratų pas mus dar yra. turizmui, kaip puikiai agitaci ir Filmas sako — kovok su jais iki jos ir propagandos priemonei. galo ir, jei eini su liaudimi — Reikėtų, kad 1959 metais Ura tu teisus ir tu laimėsi, nes mūsų — liaudis sprendžia. lą aplankytų atskira universi šalyje Filmo tema nėra nauja, šia te ma buvo filmų, ir net „biurokra teto komanda, ir kartu su kitų to" paveikslas jau spėjo įgauti šalies universitetų komando- tam tikrą štampą, šiame filme Kr ajevas parodytas visapusiš mis pasivaržytų. kiau. Charakteris Jo sudėtinges nis ir gilesnis — su biurokratiz Pažymėtina, kad eilė šalies mu kryžiuojasi ir didelė tėviška Aktorius, vaidinantis Kraaukštųjų mokyklų (Kazanės, meilė. jevą, sugebėjo gana giliai tą pa Sverdlovsko, Minsko, Talino rodyti, atskleisti tam tikrą Kra tragediją. Ir Bataninas ne ir kt.) atostogų dienomis išlei jevo visai mums įprastas iš kitų fil jaunas „herojus”. Aktorius do į tolimus žygius po Uralą, mų A. Kuznecovas jį kuria kaip tik Kareliją, Altajų ir Kaukazą, jauną, kuklesnį, dar kiek besi nelabai patyrusį žmo ne po vieną, o po tris, keturias blaškantį. gų, nors ir vi suose jo veiksmuo išryškėja puikus jo charakte ir net dvylika (Kazanė) koman se rio bruožas. Gana > įdomi ir Kra dų. Jų pavyzdžiu reikėtų pa jevo duktė Ala, ir senasis geo logas. . . sekti ir mūsų turistams. Nors kai kur filmo autoriai šablo’no neišvengė, bet pažiūrėti V. Januškis verta. Turizmo sekcijos pirmininkas V. PTASINSKAITĖ
N. V. Stepanovas I
Mūsų stalo tenisininkai - puiku!
Prasidėjusiose Vilniaus nę veiklą. Daug dėmesio jis miesto Aukštųjų mokyklų sta lo teniso pirmenybėse iš pat skyrė jauniems dėstytojams, pradžių lyderiais tapo mūsų kuriems noriai perdavė savo pirmoji ir antroji komandos. turtingą patyrimą, vadovavo Neblogai žaidžia ir be konku rencijos dalyvaujantieji Vil eilei aspirantų. jauniai. Tačiau į nugalė N. V. Stepanovas aktyviai niaus tojus pretenduoja tik mūsų Geriausiai pasirodė Glrko ir dalyvavo universiteto ir res sportininkai. Nei PSK, nei Jegorova. publikos visuomeniniame gy Konservatorija, nei Dailė ne Stepanovas giN. V. Dirvonskis buvo nepralen vaidina rimtesnio vaidmens. mė 1907 metais medicinos venime. Buvo universiteto ir Gerai žaidžia VVU koman kiamas antraatskyrininkų tar fakulteto partbiuro nariu, feldčerio šeimoje. Nuo 1926 dos žaidėjas Samaitis, įveikęs pe. metų mokytojavo kaime. Vė KLKP CK neetatiniu lektoriu Rinktinė savo pasirodymu žinomą pirmaatskyrininką Celiau dirbo atsakingą tarybinį mi, skaitė paskaitas miesto kuolį (Konservatorija). visiškai patenkinta. Reikia ti darbą, dėstė marksistinę-leni- propagandistams, propagavo kėtis, kad LTSR VIII Aukštų mokslinę marksistinę filosofi ninę filosofiją aukštosiose mo jų Mokyklų spartakiadoje gim Gimnastai rezultatais nastai kyklose. 1935 —1938 m. ją spaudoje. pasirodys dar geriau. Nikolajus Vasiljevlčius Ste patenkinti N. V. Stepanovas buvo Mask R. Gaukas vos Raudonosios profesūros panovas buvo vienas iš labiau Leningrade įvyko vietos ir instituto klausytojas. Nuo siai savo darbui pasišventusių mūsų universiteto draugiškos Naujovės pas mūsų universiteto pedagogų. 1938 iki 1944 metų buvo Gor Dėstydamas marksistinę filo gimnastų varžybos. Komando kio miesto Pedagoginio insti sofiją jis patraukė studentus mis nežymiai nugalėjo lenin tuto direktoriumi. Nuo 1944 savo nuoširdumu, sugebėjimu gradiečiai. Aplamai, varžybų Tarybinės Armijos 40-čio iki 1946 metų dirbo Užsienio prabilti į juos gyvu ir papras nuostatai buvo taip sudaryti, garbei įvyko tradicinės VVU Reikalų Ministerijoje, vadova kad mūsiškių laimėjimas prak šaudymo varžybos. Pirmą kar tą mūsų šauliai varžėsi iš ko vo Tarptautinių santykių insti tu žodžiu. Savo mokėjimu dirbti su tiškai buvo neįmanomas (koefi vinio šautuvo. O juk dalyvavo tutui. žmonėmis, jautrumu ir huma cientas ir kt.). 70 žmonių ir jų tarpe 14 mer 1950 m. N. V. Stepanovas niškumu, plačia erudicija Ni Tačiau individualiai mūsų ginų. O rezultatai visai neblo atvyko į Vilniaus Valstybinio kolajus Vasiljevičlus įgijo viso sportininkai sukovojo labai gi. Dvylika dalyvių išpildė V. Kapsuko vardo universitetą. universiteto kolektyvo pagar puikiai. Sporto meistrų gru atskyrių normatyvus. Pirmą vietą užtikrintai iškovojo teisi Nuo 1951 m. iki 1956 m. bu bą ir meilę. pėje startavę Šarkis ir Zvygai- ninkai surinkę 828 taškus iš vo dialektinio ir istorinio maŠviesus Nikolajaus Vasilje- tytė užėmė prizines — antrą ir 1000 galimų. Antroje vietoje terializmo katedros vedėju. vičiaus Stepanovo atminimas trečią vietas. Pirmaatskirinin- — fizmatai. Trečią vietą už ėmė pereitų metų varžybų nu N. V. Stepanovas aktyviai įsi liks mūsų širdyse. kų varžybose mūsų merginos galėtojai — ekonomistai. jungė į pedogoginę ir moksliGrupė draugų buvo beveik be konkurencijos. J. Ramis 1958 m. vasario mėn. 24 d. Maskvoje mirė buvęs Vilniausi Valstybinio V. Kapsuko vardoi universiteto dialektinio ir isto rinio materializmo katedros; vedėjas docentas Nikolajus Vasiljevlčius Stepanovas.
šaulius
Naujas įsiskolinimų laikymo metodas
Apie skaitymo tempus ir kita
vienuolika mėnesių arba 330 dienų. Knygutė turi 16 puslapių, kiekvienas po 40 eilučių. Išsprendus šį nesu dėtingą uždavinį, gaunasi, kad, G. Bigelytė į dieną perskaito po 2 eilutes. . . Štai jums ir filologų skai tymo tempai! Mūsų bibliotekos skaity tojai varžosi Ir kitokiose ,,distancijose”. Rekordą nu statyti buvo nelengva. Iš pradžių maniau, kad jis priklauso J. Zubinaitei (IFF III k.). Ji nuo 1957 metų kovo mėn. ,.skaito” iš karto 7 knygas. Bet, pažvel gęs į III k. teisininko A. Putrimo kortelę, įsitikinau, kad rekordas priklauso jam. < Jis skaito tokį pat skaičių knygų, bet užtat nuo 1956 m! Ir vis tik didžiausią bib- l liotekos knygų „saugyklą” įsitaisė R. Nezabitauskaitė (FMF, IV k.) — nuo 1957 m. vidurio ji „saugo” net , 11 knygų! , Sparčiais tempais pame- i tami skaitytojų bilietai, j Pikti liežuviai kalba, kad ■ greit pamestų bilietų skai- 1 čius bus triženklis. Skubė- 1 kitę, kas nepametėt, pa- 1 mesti! Kiekvienus pamestas 1 bilietas pagerins bilietų Į mėtymo rekordą. J
Apie skaitymo tempus iki ■ ■Spyglio” redakcija patyrė, kad esama dar studentų, ne šiol aš neturėjau pilno suprati likvidavusių akademinių įsiskolinimų. Žinodama, jog tai ne mo. Galvojau — žmonės skai lengvas darbas „Spyglio” »-edakclja nutarė padėti tokiems to maždaug vienodai greit, na, studentams. Tuo tikslu „Spyglio” korespondentas kreipėsi į gal fizmatai — lėčiau, filolo IFF prancūzų k. specialybės studentę Margaritą Darginavi- gai — greičiau. Pasirodo — klydau. Būna čiūtę, prašydamas pasidalinti patyrimu, likviduojant įsisko žmonių, kad knygas bibliote linimus. Korespondentas: Aš „Spyglio” korespondentas. Leiskite koj keičia kas antra — trečia užduoti jums keletą klausimų. diena, o būna... Darginavičiūtė: Prašau, tik trumpiau. Nes neturiu daug 1957 metų pavasarį filologė laisvo laiko — skubu į moderniųjų šokių repeticiją G. Bigelytė paėmė iš bibliote Korespondentas: Pasistengsiu būti lakonišku. Iš kokios kos „storą” 16 puslapių M. disciplinos pas jus įsiskolinimas? Rylskio knygutę apie Adomą Darginavičiūtė: Iš lotynų kalbos. Mickevičių Ir, žinoma, negrą Korespondentas: Taip, tai nelengvas dalykas, reiškiu žino iki šiol. Peršasi išvada, jums užuojautą. kad ji ir skaito iki šiol. Imki Darginavičiūtė: (šypsosi) Kam čia ta užuojauta. Kitiems me geriausią varijantą — šiuo gal ir nelengva, o laikant mano atrastuoju metodu — vienas metu, sakysim, knyga jau per juokas. skaityta. Dabar truputis ma Korespondentas: Štai ir įdomu būtų išgirsti kiek smul tematikos: nuo pereitų me kiau. .. tų kovo mėnesio jau praėjo Darginavičiūtė: Iš pradžių, nenorėdama atmesti patyrimo, kuris sukauptas kitų, išbandžiau senus metodus. . . Korespondentas: Tali yra? Darginavičiūtė: Pasiruošimo metu naudojausi savo pačios pasigamintomis špargalkėmis. Deja, išsėdėjusi dvi valandas, galutinai įsitikinau, jog šis būdas pasenęs; labai sunku susi „Vy-y-r!”, — iškart pradė Knygose rašoma, kad jau se vokti savo pačios iėroglifuose. Be to, menkai tenusivokiau novės romėnai žinojo lėto ir jusios nuo si, vaikiškai spiegtoje lotynų kalboje, ir, matyt, būsiu nemažai klaidų privė- įkyraus kankinimo vandeniu damos prasižiojo didžiosios sa lusi. Pagalvokite tik — ištisas dvi valandas išsėdėjau ir, kai būdą. įsivaizduokit sau, kad lės durys. dėstytojas paklausė, turėjau atsakyti, jog dar nesu pasiruo jus nutveria pora drūtų gla — .. Bet gimiau ir augau šusi. Teko ieškoti kitų, naujų būdų. Ir staiga dingteli papras diatorių ir, tvirtai surišę, pa tolimoje taigoje ir neturėjau ta mintis. Genialios mintys visada yra paprastos. Pasiprašiau kiša po aukštai pritvirtinta jokių sąlygų mo. . . išeiti ir nedelsdama nuskubėjau į svetimų kalbų katedrą pra klepsidra — vandens laikro „Bumbt!” — užbaigia užslšyti lotynų kalbos vadovėlio. Keista, kad lotynų kalba, džiu. Lašas po lašo, taksėda darydamos durys. vapasirodo, ne svetima. Katedroje man paaiškino, kad toks — Tik tarybų valdžios dėmas per pakaušį, įerzintų jūsų dovėlis yra klasikinės filologijos katedroje. . . nervus dar labiau, negu grum ka. .,. Korespondentas: Jūs, vadinasi, pasiėmėt vadovėlį po pa- tynės, pasiimant stipendiją, „Vy-y-y-r!” (silpnesnės kėžastim ir. . . pagal naują ir gana keistą iš dės pradeda braškėti). Darginavičiūtė: Fi, koks jūs vulgarus. Juk tai būtų pa- monę — kiekvienam atskirai — ... aš peržengiau kon prasčiausias dėstytojo apgaudinėjimas. Neštis į egzaminą prie „stebuklingojo” buhalte servatorijos slenkstį ir. . . vadovėlį! Aš stačiai pasiskaičiau iš jo. Prieš atsakinėjimą rijos langelio. „Bumbt!” (Nervingai krūp galima gi pasiruošti, ar ne? Fiziologų teigimu, panašus teli). Korespondentas: Aš pilnai pritariu jūsų skrupulingumui. efektas gaunamas, vietoj lašų Po poros minučių studenta Bet man atrodo, kad tokie vaikščiojimai bei skaitymas turė šaižius garsinius sig vimo nuotrupų pasakojimo tų atimti daug laiko? Dėstytojas galėtų būti nepatenkintas kartojant nalus. kompozitorius greitai peršoka ilgu jūsų nebuvimu. Didįjį Tėvynės karą ir, trum Pavyzdžiui. . . Darginavičiūtė: Na, ir kas iš to? Palauks! Pasiteisinimui . . . Čiurlionio Aktų salės pai perpasakojęs paskutines sugalvočiau ką nors. O be to, ir dėstytojui nemandagu klau estradoje daugelio dainos my kūrybos naujienas, baigia savo sinėti apie tokius dalykus. bailiai dirsčio Korespondentas: Tikrai, iš jūsų galima nemažai pasimo lėtojų mėgiamas kompozito autobiografiją, į duris. kyti. Įdomu tik sužinoti, kokiu pažymiu galima jus pasvei rius Georgijus Nosovas. Sis, damas — Pirmoji mano daina apie kaip pats sako, po antrojo kinti. Leningradą. kompozitorių suvažiavimo pri Darginavičiūtė: Sveikinti dar ankstoka. Pirmasis bandy O dabar durys taip „įsisma mas nepavyko. Tačiau visai ne dėl mano kaltės. Stačiai dės klausąs „praščiokų” grupei, ir gino”, kad visai į taktą pradė tytojas pasirodė per daug nekantrus esąs — nė pilnos va autoriniame koncerte prislimąs jo mušti fortepionui, ir čia landos nepalaukęs, išėjo. Bet niekis — svarbu turėti metodą, ne tik autoriaus, bet ir atlikėjo kompozitoriaus kantrybė trūko: bei konferansje pareigas. o su juo išlaikyti vienas juokas. — Man atrodo, — diploma — Tai šit, mano jaunieji Korespondentas: Ačiū jums už išsamius atsakymus. Ma tyt, jūs turėsite jau didelį patyrimą. Kuriame kurse jūs mo draugai, — kostelėjęs pradėjo tiškai pradėjo jis, — kad jūsų turi ypatingą, konservakotės? aSsiA-ilt kompozitorius, — vaikystėje durys torinį išsilavinimą. aš turėjau gražų balsą. . . Darginavičiūtė: Antrame. Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3. Telef onu — 7-79-17. Spaudė Laikraščių LV 07277. Užs. Nr. 326.
Rektorius drq. Bulavas Teises m. fak. dekanui drq. Domaševi A. ŠARKIO nuotr. čiui įteikia pereinamąją taurę.
O kas nugalės? O, TEISĖ TEISĖ! (O, GAMTA, GAMTA)
Taip. Pirma kalbėsim ne apie lyderius, o apie koman das, kurios labiausiai apvylė žiūrovus. Būsim mandagūs. Pirmiausia merginos, ir pir miausia — Gamta. Si koman da — dar visai neseniai — geriausia universiteto koman da, dabar žaidžia labai blogai. Jų rungtynės su filologėmis (tiesa, jos buvo laimėtos), o ypač su Ekonomika dar kartą įrodė tai. Kas yra? Juk nežai džia tik Kontrimavičiūtė. At rodo, kad komanda ir nenori laimėti. Netikslūs pasai, meti mai Iš beviltiškų padėčių ir kt. Na, o Teisės vyrų ekipa? Žiū rovai jau spėjo ją charakteri-
„Jūsų durys turi konservatoriui išsilavinimą
h
III
„Vy-y-y-r! — Bumbt!” — ir dar vienas dainų „gerbėjas” įsmuko į salę. Tai bent punktualumas! Arba vėl. . . Atvažiavo pas mus per žiemos atostogas Maskvos universiteto studentų simfo ninis orkestras, atvažiavo ir surengė „sunkiosios” muzi kos kencertą. Sį sykį punk tualumas nešlubavo: durys tylėjo; bet užtai klausyto jai parodė. .. — tikrai „konservatorinį „ išprusi mą”. Vos nuaidėjo pirmoji Bet hoveno antrosios simfonijos dalis, ir. . . pasipylė ploji mai. Tik spėjo dirigentas ir orkestras reikiamai įsijausti į atliekamą kūrinį, o čia jiems ant galvos mažos klepsidros vietoj jau visą kibirą užpylė. Ir taip po kiekvienos sekančios simfo nijos dalies. Nejaugi jau tik tokia pa garba muzikai išliko mūsų universitete? S. Krivickas
zuoti: žaidėjai yra — koman dos nėra. Apie tai byloja ir pralaimėjimai, patirti prieš iilologus, prieš Gamtos ir Medicinos fakultetus. O juk komandoje tokie žaidėjai kaip Drun ja, Barauskas, Katauskas ir kt.
■ ■
1 B B B
į.
GERIAUSI — MEDIKĖS IR FILOLOGAI Štai kas žąidžia iš širdies'. Abi komandos žaidė po trejas Mo rungtynes ir visas laimėjo. Iš- j.į ties geras balansas. Medikėms įtempčiausia kova buvo su eko W nomlstėmis. Juk, likus vos pus- ■** antros minutės iki rungtynių S s pabaigos, ekonomistės pirmavo |g< vienu tašku. Tačiau jos ir ne ■ a išlaikė įtempimo, nervinės kovos. Sekė keli netikslūs jų pa- fl sai — keli tikslūs medikių Beivydaitės ir Statkevičiūtės ■ P metimai — ir pergalė. O filologai? Tai yra priešingybė tei- lr , sininkams. Komandoje tik vie ■ nas daugiau patyręs žaidėjas a Kiti gi — plaukikas Batūra, H rankininkas Samaitis, būriuo- "■ , tojas Karalius, penkiakovinin- ■ kas Mintautas — ne krepši ®e ninkai. Tačiau tai puikus ko Im lektyvas, sugebąs visas jėgas r< atiduoti pergalei pasiekti. Juk ti visos jų laimėtos rungtynės M buvo pasiektos tik po atkaklios kovos. Tačiau nuo to pergalė I tik garbingesnė!
O KAS NUGALĖS?
5
ir žurnalų Leidyklos spaustuvė.
Moterų nugalėtoją jau gali I ma pasakyti — tai medikės I Manau, kad gamtininkės nesu- i gebės pasiekti pergalės prieš I jas. Antrosios bus ekonomistės, j Trečios vietos laimėtoją nu-1 lems teisininkių ir gamtinin- i klų susitikimas. Visko gali I būti! Vyrų tarpe lyderis —- filo-1 logai. Tačiau jų dar laukia [ rimta kova su ambicinga ir pa-I jėgia Gamtos komanda. Jei lai- į mės filologai — antrą vietą užima Ekonomikos komanda j Jei laimės Gamta — lentelėje bus daug netvarkos. Sekančios I vietos nelabai aiškios. G. Surglntas :
REDKOLEGIJA
1
i i