ir VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS’
va
O CL
o O
VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO IRO, REKTORATO, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS N-. 6 (274)
1958 m. kovo 13 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
PER KETVERIUS II Tik
dabartiniai penktakur sjii gali papasakoti, kaip ■versiteto studentai sutiko rfl kimus prieš ketverius me tus Jie tada buvo vos pradėj J studijų kelią, o dabar štai —t diplomantai. Tada jie aiš ■ osi ir negalėjo išsiaiškinti -1 kuo jie bus, baigę unlver■ tą, o dabar beliko tik dip■ linls ir valstybiniai egzamitai. Tada jau darbas, atsakingas, rimtas, kada apie ži nia; spręs ne vien sesijų me tu. Kelias aiškus — tai ieš■ imai ir mokymasis sava-■^kiškai, tai siekimai bū.i ran ida priekyje tų, kurie ve-
s
B) diplomantus vejasi rim■pamaina. Jau šiais metais ■irmąjį kursą atėjo daug ■nybininkų, kas metai Ją
bus vis daugiau ir daugiau. Kas metai keičiasi mokymo planai, tobulinamos progra mos. Dabar studentai sužina daug daugiau reikalingų da lykų ir nesimoko tų, kurte vėliau nereikalingi darbe. Kiekvienas studentas gali daug dirbti savarankiškai, t. y. sumažintas paskaitą krūvis aplamai ir dar kiekvienas gerai besimokąs studentas gali gauti atleidimą nuo paskaitų. Tik tai nereiš kia, kad jie visų paskaitų ir nelanko. Kam tada važiuoti universitetan? Nauja stipendijų mokėjimo tvarka. Ne vienas dabartinis diplomantas buvo nuskriaustas, gavęs egzaminų metu trejetuką. Apie stipendiją nebuvo ir kalbos, kai tuo tar-
RINKIMAI BURŽUAZINĖJE
LIETUVOJE 1 sietuvos buržuazija, su voci| tųjų militarlstų bei Antan■ pagalba nuslopinusi Tary■ valdžią Lietuvoje ir sukūuš buržuazinę valstybę, nenj o tačiau pajėgi iš karto ■ elgti demokratinių Idėjų. )il žioslos Spalio socialisti■ revoliucijos įtakoje pa ėdusių plačiuose liaudies Iii >ksniuose. To rezultatas ui o buržuazinės-demokratiėsį santvarkos paskelbimas, iilos atstovavimo įstaigų ■ imas. Steigiamojo seimo ■eimo rinkimų įstatymai 'aąįsti formalinės buržuazi■ demokratijos principais, ■įsunkusiais socialine deįagogija, kad su jos pagal ia lengviau būtų galima atiraukti bent dalį liaudies nuo ev< liuclnės kovos ir engti artininkų klasę bei vargin■ius valstiečius. ■autos atstovavimo įstaigų ink mai tikrovėje nebuvo vi■iniai, nes pollcinio-kari■ režimo dėka: a) nebuvo ■a darbininkams ir kaimo arguomenei iškelti savo kanIcStų sąrašų ir už juos agi■i. b) tūkstančiai darbo natinių buvo nušalinti nuo dava Amo rinkimuose kalėjimo Bomis ir koncentracijos sto■ ų spygliuota viela, d) pollnft. teisės buvo susiaurintos Biviams ir d) dalyvavimas nk muose buvo apsunkintas rbf ir visai negalimas prole■ >iams elementams, netutrBems nuolatinio darbo ar • alinės gyvenamosios vle■jnkimai nebuvo lygūs, nes: Binkimų laisvė buvo nevie■ai visiems sluoksniams ir ■tinėms partijoms bei sroBs taikoma. Vienoms gru■s iš viso nebuvo leidžia■iškelti savo sąrašų, kitų — ■rinkimai draudžiami, o ■patapančiosios partijos ■ globojami, b) rinkėjų balB atskirose apygardose, dėl ■ingos „rinkiminės geogra■s” bei neproporcingo manp paskirstymo apygardoI turėjo skirtingą reikšmę, u o nelygūs ir c) net tuo atej >. jei darbo žmonės būtų 1 iję sąrašą . i iškelti, klasių ■ lominė nelygybė materialiI atžvilglu atėmė galimumą ’ininklškam sąrašui pakelti
lygiai su stambiosios buržua zijos (pvz. krikdemų bloko) partijomis brangią rinkimų kampanijos naštą. Rinkimų teisė Lietuvoje per visą buržuazinį-demokratinį laikotarpį buvo taip vykdoma, kad užtikrintų klasinį stam biosios buržuazijos — buožių, dvarininkų, bankininkų ir aukštosios valdininkijos — viešpatavimą, vykdomą seimo, vyriausybės ir kitų valstybinės valdžios organų. Šiam tikslui tarnavo visokios priemonės, tiek socialinė demagogija, tiek ir įvairūs rinkimų teisės apribojimai ir policinio kari nio režimo smurto priemonės, Visomis šiomis priemonėmis tautos daugumos valia buvo suklastojama ir visa rinkimi nė sistema buvo pritaikoma gauti tokiems rezultatams, kurie stiprintų reakcinių bur žuazijos sluoksnių mažumos politinę valdžią, užtikrintų reikalingą daugumą vadina mosiose tautos atstovavimo įstaigose. Užvilkinimas priimant že mės reformos įstatymą, pas kiau nenuoseklus jo vykdymas, didelių žemės ir miškų plotų palikimas dvarininkų rankose, žemės reformos įstatymo ap ėjimas kultūrinių ūkių steigi mo priedanga ir kitais bū dais, palankių sąlygų spekulia cijai ir korupcijai sukūrimas, leidimas įsiviešpatauti užsienio kapitalui, nesirūpinimas darbo žmonių (darbininkų, naujaku rių, kaimo varguomenės) būvio pagerinimu, visiškas kitų frak cijų ignoravimas seime iš krik demų bloko pusės, pagaliau, nuolatinis policinio teroro re žimas krašte —' visa tai pa rodė tikrą klasinį seimo vei dą. Pagal savo paskirtį pagrin dinė tautos atstovavimo įstai ga — seimas nei savo rinkimų tvarka, nei atstovų sudėtimi, nei tautos daugumos interesų gynimo atžvilgiu nebuvo tau tos atstovybė, neatstovavo tautai. Seimas buvo ne kas ki ta, kaip paprastas buržuazijos įrankis, klusniai vykdąs vieš pataujančios buržuazijos poli tinių partijų valią. J. BULAVAS (Iš ,.Rinkimai ir „tautos atstovavimas” buržuazinėje Lietuvoje”)
pu ją gaudavo pasiturį stu dentai. O ir pats žinojimo vertinimas nebuvo teisingas. Daug kas išprašydavo ketver tuką, kiti dėstytojai ir be pra šymo pakeldavo pažymį — kaip čia dėl kokio nieko stu dentas negaus stipendijos. Štai kodėl dabar Ir rašomi ketvertai — stipresni, štai kodėl tiksliau įvertinamas studento mokėjimas. Pagyvėjo SMD veikla, persiorganizavo moksliniai būreliai. Studentai dabar daž niau išvažiuoja į kitas res publikas ir ten skaito prane šimus. Dažnesni svečiai pas mus. Ne tik svečiai — moksli ninkai atvažiuoja, bet ir įvairūs saviveiklos kolektyvai, šiaip ekskursijos. O mūsų studentai išvažiuoja net į už sienį. Prieš ketverius metus ne taip atrodė ir studentų mies telis Čiurlionio gatvėje. Buvo dar tik pradėtas statyti „d” bendrabutis, o dabar jau grei tai Šiluminė Elektros Stotis apšildys jį. Tai ir kitų bencirabučių ateitis. Radiatoriai dabar šildo centrinius rūmus. Greitai pra dės veikti ir Istorijos-filologi jos, Ekonomikos, Teisės falkultetų radiatoriai.
Mano liaudies kandidatas Vaikystė jo Basa prabėgo Už duonos kąsnį Pas kitus, Kai daug balčiau Už baltą sniegą Nuo alkio Blykšdavo žmogus. Jaunystę jo Patrankos plėšė. Kai verkė Žemė apkasais, O jis i laisvę Kelią' tiesė, Už laisvę ėjo Su visais. Krauju ir ašarom Aplytą Žemelę gydė Arimu, Jis dėjo Akmenį ir plytą. Ir žemėj darėsi Ramu. Jis geras, artimas. i Bet kietas Su juo Gyvenimą ,mes statom! Tai mano liaudies Numylėtos! Tai mano liaudies Kandidatas! V. URBONAS Ir telefono taškų dabar daugiau nei buvo prieš ket verius metus. Jų tinklas dar labiau padidės, įvedus 17 taškų Gamtos ir Medicinos fakultetuose, naujuosiuose bendrabučiuose. Naujas Elektros Transfor matorius Partizanų gatvės rū muose. Pagaliau mūsų pasididžia vimas — biblioteka. Jauku, gera dabar ten užsukti. Jun ti sumanių restauratorių ir neapsnūdusių vadovų ranką. Ir svečiams yra ką parodyti. Tik ketverl metai prabėgo, o vienu žvilgsniu nė nemanyk apmesti visų naujovių, visų pasikeitimų. Daug gali papa sakoti šiemetiniai diploman tai, bet dar daugiau galės pa pasakoti dabartiniai pirma kursiai. Ateinantieji ketveri metai žada žengti dar spar tesniais žingsniais.
Doc. Gregoraaskui 50 metų Šių metų kovo 13 d. EMF liaudies ūkio ekonomikos katedros docentui, ekonomi kos mokslų kandidatui Mari jonui Gregorauskui sukanka 50' metų. Atsidavęs mokslui, aktyvus visuomenininkas, principin gas. nuolat kovojantis su pa sitaikančiais komunizmo sta tyboje trūkumais, nuoširdus
draugas, visuomet pasiryžęs padėti kitiems, pulkus dėsty tojas bei organizatorius, —• štai bruožai, dėl kurių do centas Gregorauskas nusipel nė pagarbos tiek bendradar bių, tiek ir studentų tarpe. Drg. Gregorauskas gimė tarnautojų šeimoje. Baigęs du kursus Lietuvos mokytojų profsąjungos Mokytojų semi narijos 1926 metais, neturė damas lėšų toliau mokytis, pradėjo mokytojauti pradinė je mokykloje. Tačiau po fa šistinio 1926 metų pervers mo buvo suimtas, patrauktas teismo atsakomybėn ir atleis tas iš mokytojo pareigų ..kaip netinkamas valstybinei tarnybai”. Karo teismui dėl įrodymų stokos išteisinus, drg. Gregorauskas kdrį laiką dirba knygyne pardavėju, vė liau sąskaitininku. 1926— 1935 metų laikotarpyje dirba Kooperatyvų Taryboje sekre toriaus ir buhalterio pareigose. Vėliau dirba Kooperatyvų ir bendrovėje Sąjungoje ,,Valgis”. 1940 m. susidarius
Liaudies Vyriausybei, drg. Gregorauskas buvo paskirtas Lietuvos Prekybos Ministru, o nuo 1940 m. rugpiūčio 26 d. Prekybos liaudies komisa ru, kuriuo išbuvo iki 1944 m. spalio 6 d., kada buvo pakel tas LTSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotoju. Nuo 1946 m. rugsėjo mėn. 1 d. perėjo dirbti į VVU Ekono mikos mokslų fakultetą, kur sėkmingai dirba ir šiuo me tu. Greta darbo universitete, nuo 1952 m. iki 1956 m. lapkričio mėn. drg. Grego rauskas dirbo LTSR Mokslų akademijos Ekonomikos insti tute vyr. mokslinio bendra darbio ir sektoriaus vedėjo pareigose. Kaip matyti iš patiektųjų duomenų, drg. Gregorauskas praėjo .turiningą gyvenimo kelią, per 32 savistovaus gy venimo ir visuomeninės veik los metus. Nežiūrint dide lių pastangų, drg. Gregoraus kui buržuazijos valdymo me tu nepavyko įgyti aukštojo mokslo diplomo. Tik Tarybi nė santvarka sudarė pilną galimybę pasireikšti drg. Gregorausko kūrybinei iniciaty vai. Net eidamas atsakingas pareigas, jis nuolat kelia savo idėjinį-mokslinį lygį. 1948 m. eksternu baigia VVU Ekono mikos fakultetą. Tuo laiku pri brendo Lietuvos žemės ūkio pertvarkymo socialistiniais pagrindais klausimas. Drg. Gregorauskas šiam klausimui pašvenčia savo mokslinę veik lą. 1950 m. sėkmingai apgy nė disertaciją ekonomikos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Šiuo metu ruošia dak taro disertaciją tolimesnio žemės ūkio vystymo tema. Salia mokslinio ir pedago ginio darbo drg. Gregoraus kas aktyviai dalyvauja visuo meniniame darbe. Ekonomikos mokslų fakul teto profesorių-dėstytojų ko lektyvas ir studentai linki gerbiamam jubiliatui geriau sios kloties, ilgo amžiaus ir kūrybinių laimėjimų tarybi nio mokslo ir mūsų šalies darbo žmonių gerovei. • Ancevičius, Mačiulis, Kazbaras, Urlakis
„Kalba universiteto radijo stotis noms. Juk dovani? „Dėmesio! Kalba universiteto radijo stotis. Pradedame pirmąją savo laidą”. .. Kovo 9 d. vakare tokius žo džius per visus garsiakalbius iš girdo „Tauro” bendrabučio gy ventojai, o taip pat ir visi Vil niaus radijo mėgėjai. Pirmoji universiteto radijo sto ties laida skirt? tarptautinei Moters dienai. Laidos metu bu vo perskaitytas rektoriaus įsa kymas, atžymintis geriausias ' ‘ moteris: dėstytojas, universiteto , “ ' ' personalo studentes, pagalbinio darbuotojas, pateikta įdomi sta tistika apie tai, kiek šiuo metu universitete moterų iš viso, kiek jų mokosi atskiruose fakultetuo se, kiek moterų-dėstytojų apgy nusių disertacijas, kokius ‘os užima postus ir pan. Laidos me tu klausytojai išgirdo ir vieno korespondento interviu su drg. Vladimirovu. Korespondentas
kreipėsi ; drg. Vladimirovą su klausimu, nuo kada universitete pradėjo mokytis‘moterys? Pasiuniversitete rodo, jog moterys pirmą kartą pasirodė 1918 m. Iki tol mokėsi vien tik vyrai. . .! Pirmos radijo laidos metu sapoetai. vo žodį tarė ir mūsų naujausius Klausytojai išgirdo jauno poeto VI. Šimkaus eilėraš čius ir vertimus iš H. Heinės " poezijcs. įdomiausia laidos dalis buvo koncertas „Vyrai — moterims”, Šio koncerto metu rs viena dar kartą mergina, be abejo, įsitikino, jog vyrai Jas tikrai gerbia, jog sugeba joms paskirti nuoširdžiausius linkėjimus( kad panašių švenčių metu jie būna ir satyros atspalviu, tai juk ne nuodėmė) ir geriausią visų la biausiai mėgiamą muziką (o, ką gi kitą, jei ne muziką, vargšai įsimylėjėliai paskirs savo mergi-
brangios,
iki stipendijos toloka). .. Fisibaigus transliacijai, p techninius redaktorius drg. drg. A. Mitriką ir V. Chadzevičių pasiteiravom, kokie radijo ties planai ateičiai. Jie su lonumu tai papasakojo. . — ... Įsivaizduokit sau pas mus i svečius atvažiavo su koncertu koks nors pajėgus me ninis kolektyvas, kuriuo visi la bai domisi. Tačiau į salę visiems sutilpti neįmanoma, pasivėlavu sieji nors dvi minutes budrių štabo darbuotojų pastangomis nepraleidžiami. Atrodo, viltis išgirsti koncertą prapuolė. Ta čiau. . . viltis yra. Nepakliuvę i salę, jūs jus ramiausiai užsisukot garsiakalbį savo kambaryje ir klausot koncerto transliacijos š Aktų salės. — Bet juk tai fantazija?!, pasakys ne vienas.
Technlniai redaktoriai A. Mitrlkas ir V, CfeądzevKius transliacijos melu prie aparatūros.
B K
' i ■
Diktorius Letkauskas skaito vyrų sveikinimus merginoms Moters dienos proga. A. Šarkio nuotr.
— Tai neįmanoma, — pritars daugelis. Taip, kol kas tai fantazija. Bet juk kiekviena fantazija, kai i lą sudedama daug pastangų, tam pa tikrove. šiuo metu radijo stotvje vei kia tik vienas siųstuvas, dėl to ir laidos kuri laiką tebus gird' mos bendrabučiuose tik iš sto ties. Artimiausiu laiku bus gau ti dar du siųstuvai. Panaudojus juos, koncertų ir minėjimų transliacijos iš salių b'.’.s visai natūralus dalykas. Radijo laidos universiteto bendrabučiams <JL_. dabar bus „„„ duodamos kiekvieną sekmadienį. Jų metu girdėsim paskutines nau jienas iš universiteto gyvenimo. Įdomias ir populiarias paskaitas įvairiausiais klausimais, pašne kesius, koncertus. Kad būtų užtikrintas geras radio stoties darbas, jau dabar sukomplektuojamas gausus ko respondentų tinklas. Korespon dentai bus kiekviename fakulte te, kiekvienoje didesnėje akade minėje grupėje, kiekvienoje or ganizacijoje. Baigdami techniniai redakto riai drg. drg. A. Mitrlkas ir V. Chadzevičius pabrėžė, log be viso minėto aukščiau, bus suda rytas ir radijo mėgėjų būrelis, kurio nariai vakarais galės kal bėtis su kitais Vilniaus radijo mėgėjais - trumpabangininkais, pasikeisti savo darbo patyrimu.
KOMJAUNIMO
GYVENIMAS
KAD DOMĖTŲSI VISI
Jie turi rasti gyvenimo tikslą Atsitiktinai užklydusiam į metu pasirodė ir studentų, ir Vilniaus mažamečių nusikaltė auklėtinių saviveiklininkai. lių koloniją krinta į akis jau Buvo organizuoti atrakcionai, nuoliai su raudonomis kepu literatūrinis valsas bei paštas raitėmis. Tikriausiai, ne vie Ir kita. nas pagalvos: „Nejaugi ir stu Šefų darbas daugiausia dentai čionai pakliūva?” Taip, vyksta su atskirais asmenimis. pakliūva. Tai universiteto fi Daugelis studentų — II kurzikos-matematikos fakulteto so fizikai ir matematikai, III studentai. Tik čia jie ateina kurso matematikai, IV kurso ne kaip nusikaltėliai, o ateina matematikų rusų grupė pade padėti kitiems grįžti į teisingą da atsiliekantiems moksle. gyvenimo kelią.. . Daug kas daroma politinioMažamečių nusikaltėlių ko auklėjamojo darbo srityje: loniją mūsų fakulteto studen ruošiamos paskaitos, pasikal tai pradėjo šefuoti pereitų bėjimai įvairiomis temomis, metų gruodžio mėnesį. Iš pra lankomi filmai, organizuojami džių, žinoma, kaip ir kiekvie jų aptarimai. name naujame darbe, sekėsi Šiuo metu kolonijoje panelabai gerai, o, be to, trukdė skelbtas saviveiklos konkursas. artėjanti sesija. Su kolonijos Pasiruošti šiam konkursui pa vadovybe buvo sudaryti bend deda mūsų studentai tiek pa ri darbo planai. Galima sa tarimais, tiek patys dalyvauda kyti, nuo šiol ir prasidėjo tik mi saviveikloje. Pavyzdžiui, ras darbas. Devynios fakulte kolonijoje nėra merginų, o be to pirminės komjaunimo orga jų neapsieisi! Antrakursiai ma nizacijos apsiėmė šefuoti po tematikai (komjaunimo sekre vieną skyrių. Suorganizavome torius Petrauskas) organizavo bendrą vakarą, studentai pasi šoklų ratelį. Jis, vadovauja rodė su nedideliu koncertu. mas S. Budvytytės, ruošia ke Gražiai sutikome Naujuosius letą šokių: „Rugučius”, „Po metus (tiesa, ne 31-ą, o 30-tą puri” lietuvių liaudies šoklų gruodžio). Padėjome papuošti motyvais ir 1.1. Kolonijos sa eglutes miegamuosiuose bei viveiklininkai, padedami P. kultūros klubo salėje. Vakaro Adomėno, repetuoja keletą ko-
lektyvlnių Ir solo dainų. II kurso fizikai (komjaunimo sek retorius Varaškaltė) ėmėsi pa statyti pjesę, paruošti keletą Intermedijų, šokių bei kitų nu merių. Didelių laimėjimų pasiekta kovojant už pažangumą moks le, drausmę, tvarkingumą. Štai III kurso matematikų še fuojamas III skyrius iš aštun tos vietos iškopė į pirmaujan čių skaičių, IV skyrius, šefuo jamas II kurso fizikų, bevelk visada išlaiko pereinamą ge riausio skyriaus vėliavą (ji perduodama kas dvi savaitės). Neveltui daugeliui studentų, .kaip Sabaliauskaitei, Jucytei Ir kitiems, prigijo „jaunųjų makarenkų” pravardės. Be darbo skyriuose, ruošiame įvalrias priemones ir visos kolonijos mastu. Organizavome radiotechnikos mėgė|ų būrelĮ. Jam vadovauja II kur so fizikas V. Pelanls. Padeda me įrengti technikos kabine tus, organizuojame bendrus vakarus su koncertais, na, ir, žinoma, su šokiais. Labai graži tradicija prigi jo kolonijoje: išeinantiems iš jos įteikti dovanas kaip draugystės prisiminimą. Ir tikrai.
jei kuriam teks pabuvoti kolo nijoje ir jei jus pažins, kad studentas (tik nešiok raudoną universiteto kepurę), tai kiek vienas sutiktas auklėtinis jus pasveikins. Tai liudija apie santykius tarp kolonistų ir studentų bei Jų darbo vaisius. Ateityje numatome organi zuoti dar keletą vakarų. Vie ną jų —' matematikų vakarą. (Universiteto komjaunimo ko mitetas žadėjo išskirti 300 — 400 rublių šefų darbui, tik, d#ja, pakol kas nieko negavo me. O kodėl? — neaišku. Še favimo darbo gerinimo klausi mas buvo apsvarstytas pirmi nių komjaunimo organizacijų susirinkimuose ir priimti nau ji planai. Tikimės, jog ir mū sų fakulteto komjaunuoliai šiek tiek prisidės prie to, kad į visuomenę sugrįžtų naudin gi, idėjiškai ir politiškai tvirti piliečiai. A. Ciučelis Fizikos-matematikos f-to komj. biuro narys, atsakingas už kolonijos šefavimą
Praeitame „Tarybinio stu dento” numeryje buvo at spausdintas V. Paukštelytės straipsnis apie tai, kokie tu rėtų būti komjaunimo susirin kimai. Aš norėčiau papasakoti apie I kurso žurnalistų susirin kimus ir apie sunkumus, juos organizuojant. Mokomės mes universitete pirmus metus. Visą I semest rą nežinojome, ką daryti, nuo ko pradėti. Laukėme pagal bos iš IFF komjaunimo biuro narių. Vėliau, tiesa, jie mums padėjo (pakvietė dėstytojus) organizuoti susirinkimą tema „Kaip geriau pasiruošti žie mos sesijos egzaminams”. Pirmą II semestro savaitę uždarame grupės komjaunimo susirinkime sudarėme darbo planą ir apsvarstėme kom jaunimo konkurso nuostatus. Kovo 9 dieną įvyko mūsų grupės atviras diskusinis susi rinkimas tema „Pakalbėkime apie muziką, muzikinį skonį, simfoniją ir estradą”. Tai bu vo pirmas jėgų Išbandymas, o tema labai opi ir verta ginčų bei diskusijų. Susirinko visi, kam buvo įdomu. Galima buvo pradėti, bet. . . bet nėra biuro atstovo
drg. Navaičio (ką gi, žymi, žmonių visada laukiama). R Navaičio negalima paimti ra diolos. O koks susirinkimą apie muziką be muzikos! Su galšę 15 minučių, susirinki mą pagaliau pradėjome. V; dėlto nebuvo nuobodu. Tit būt, todėl, kad nebuvo a anksto apgalvotų ir apšllfuo pasisakymų-pranešimų, o b vo nuoširdūs žodžiai, įdom savarankiškos mintys. Ne ginčų buvo nedaug, bet vis t
apvylė. Susirinkimas prarad pusę vertės. Pasiklausę Be hoveno 9-osios simfonijo' Listo preliudų, rapsodija Čaikovskio I-ojo koncerto fo. tepionui su orkestru, mes bū tumėm galėję daug daugia pasakyti apie tai, kas mus s Jaudino, 1 “ . ---- , ‘būtume ir daugio pasiginčiję. Todėl ateity ruošiamės organizuoti dar k lėtą muzikinių vakarų. Sus rinkimai pirminėse organi cijose turi būti įdomūs, „ reikia paieškoti tokio klaul mo, kuris butų įdomus slems komjaunuoliams, k kiekvienas Jaustų, jog sėd damas klauso ne biurokrat nės ataskaitos, o atviro i nuoširdaus draugų žodžit Norėtume, kad mums daugia padėtų fakulteto komjaunlm 1958 m. kovo mėn. 5 d. pardavimo kolūkiams eigoje. biuro nariai. H. KABECKAITe įvyko VVU atviras partinis Gamtos mokslų fakulteto doc. susirinkimas, kuris apsvarstė Petryla įtikinamai parodė, ko drg. Chruščiovo tezes „Apie kią didelę reikšmę MTS ta tolesnį kolūkinės santvarkos rėjo Lietuvos TSR kolūkinei Kovo 7 d., dalyvaujant tebėra gyvi daugelio atminty Nikitėnaitė visų studenčių vystymą ir MTS reorganiza santvarkai sustiprėti ir kodėl 0 jūsų susirinkimai vardu Moters dienos proga vimą”. universiteto studentams, dės- je. Pranešimą padarė tik pastaruoju metu iškilo svečiams įvyko Tribūnoje drg. Zuloniene. pasveikino universiteto mo tytojams ir klausimas apie MTS reorga drg. Gregorauskas. __.r______ moters ‘ j dienos Daug teko jai pergyventi, teris — dėstytojas, išreiškė Tarptautinės nizavimą. Drg. Petryla kal Drg. Gregorauskas pažymė nenuilstamą minėjimas. Iškilmingą vakarą daug ko pamatyti. 1930 me padėką už Jų bėjo apie būtinumą pagerinti atidaro vietos komiteto narys tais ji iš buržuazinės Lietuvos darbą, ruošiant savarankiš jo, kad TSKP CK Vasario kolūkių šefavimo darbą. Plenumo dokumentuose atsi dėstytoja Jonelytė. Ji visus emigravo į Argentiną, verčia kam darbui naujus kadrus. Vilniaus Valstybinio V. spindi partijos rūpinimasis susirinkusius pasveikina Mo ma skurdo ir vargo' — tą vi Po oficialiosios dalies įvy kolūkinės santvarkos stiprini Kapsuko vardo universiteto ters dienos proga, palinki sų pagarsintą „aukso šalį” daug sėkmės moksle, darbe. — Ieškoti duonos ir laimės. ko Akademinio operos ir ba mu. Pastaraisiais metais ypač atviras partinis susirinkimas Pirmasis žodis suteikiamas — Bet Argentinoje laimės leto teatro solistų koncertas. ryškūs yra žemės ūkio pasie vieningai pritarė TSKP CK kimai: likviduotas ilgalaikis vasario mėn. Plenumo nutari senai partijos narei-revoliugyvulininkystės atsilikimas, mui „Apie tolesnį kolūkinės cionierei drg. V. Narvydaižymiai išplėsta grūdų bazė, santvarkos vystymą ir MTS tei Drg. Narvydaitei teko Kylant kolūkių ekonomikai, reorganizavimą” ir N. S. praeiti ilgą ir sunkų gyveni Universiteto politinės ek didėja kolūkių pajamos, ge- Chruščiovo pranešimo tezėms. nomijos mokslinis būrelis t mo kelią, padėti daug jėgų kolūkiečių rlau apmokamas kovai už bendrą visų reikalą, Susirinkimas rekomendavo ri gana sudėtingą savo gyv darbadienis. už šviesesnę moters ateitį. Ji visuomeninių mokslų kated nimo ir organizacijos istorij papasakojo savo prisiminimus Drg. Gregorauskas davė roms savo posėdžiuose ap Tačiau darbas būrelyje vi apie tai, kaip jai, su šimtais daug faktų, įtikinamai rodan- svarstyti ir numatyti būdus laiką vykdavo maždaug ši kitų moterų ne kartą teko čių Tarybų Lietuvos žemės šių istorinių dokumentų išstu taip: studentas pasirenka t: dijavimui su visų kursų stu mą savo moksliniam darbu Moters dieną švęsti kalėji ūkio pakilimą. muose. faku!- dentais, nagrinėti juos semi keletą mėnesių dirba ir pagi Ekonomikos mokslų — Jums dabar sunku įsivaiz liau būrelio susirinkime pe teto docentas drg. Ragevičius naruose. skaito jį. Draugai arba suki duoti, kaip sėdint kalėjime sakė, kad TSKP CK vasario Susirinkimas išreiškė įsiti tlkuoja, arba pagiria. Kiti, galima švęsti kokią nors Plenumo nutarimo įgyvendi kinimą, kad mūsų dėstytojai vo ir karšti ginčai. Bet dažni šventę. Bet mes švęsdavome, nimas žymiai pakels kolūkių ir studentai aktyviai dalyvaus tokie moksliniai darbai . o neretai ir musų reikalavi iniciatyvą. Ekonomikos moks svarstyme, pateiks savo pasiū trūkdavo nuo gyvenimo, ni mus patenkindavo. Kai esi lų fakulteto vyr. dėst. drg. Ta lymus spaudoje, skaitys pra liesdavo pačių įsitikinęs savo reikalo teisu mošiūnas davė daug konkre nešimus gyventojams ir pan. venimo įvykių. vėliausių mu, nebaisios jokios kliūtys. čių pasiūlymų MTS mašinų A. Bieliauskienė Neseniai įvykęs politi Linkiu ir jums, brangiosios ekonomijos būrelio suslriU moterys, būti nepalenkiamo Nuotraukoje: kalba drq. Židonienė. mas stengėsi atrasti naų mis moksle, darbe, siekiant mokslinio darbo formų. Sui' užsibrėžto tikslo, — užbaigė irgi neradau,—su karčia šyp rinkimas vieningai priėmė oi drg. Narvydaitė. sena prisimena drg. Zulonierelio Naują Ekonomistų Pr Kalba ekonomikos fakulte nė. — Dvidešimt šeši metai, gramą: to dėst. Boreikaitė. praleisti Argentinoje, paliko neatsisakyti nuo mokslin — Skirtingai susiklostęs da tik liūdnus prisiminimus ir referatų rašymo, nes tai du bar pasaulio moterų likimas. gilias raukšles. Tik grįžusi į da praktiškų Įgūdžių, dirba Skirtingomis sąlygomis šven tėvynę, tik pradėjusi dirbti mokslinį-tiriamąjį darbą čiama ir ši šventė. Tačiau universiteto administracijoje, Spalvingi ryškūs skelbimai būtų nutrauktas karas Korė rašant kursinius, diplomin mūsų visų tikslas tik vienas aš supratau, jog gailu būti kvietė IFF merginas į vaka joje. Šiandien jos kovoja darbus. moterų tikslas — kova už naudinga visuomenei, jog esu rą, ruošiamą kovo 8-osios prieš naujo karo kurstymą. Turėdami omenyje dideli taiką, už savo vaikų laimę. proga. „Iniciatyva, paslaugos Kovo 8-oji Anglijos moterims žmogus. Todėl šiandieninio gyvenimo te Tarptautinę pilnavertis ir programa — vyrų", — bu Mlnėdamos yra kovos už valkų, šeimos man ši šventė, ši pagarbi pus ir norėdami neatsili Moters dieną, mes, .universi moterims ypač brangi, nes vo skelbiama. nuo jo, o aktyviai dalyva teto moterys, duodame žodį, aš patyriau, ką reiškia, kai Filologų pakviesta į vaka jame, organizuoti EKON kad ir toliau savo darbu ir rą atsilankė užsienio kalbų MISTŲ PENKTADIENI mokslu prisidėsime prie šios to nejauti, — pabrėžė baig katedros dėstytoja Airry. Ji — pasikalbėjimus, disiiut kovos, neleisim pasikartoti dama drg. Zulonlenė. (antrą ir ketvirtą mėneIFF IV kurso studentė drg. papasakojo apie Moters die tiems žiaurumams, kurie dar ną bei Motinos dieną užsieny penktadieniais), kuriuose je. Neseniai atvykusi iš Ang ilgų pranešimų dlskusi lijos, dėstytoja Airry pati bu tvarka apsvarstytų pačius vo daugelio jos papasakotų tualiausius pasaulyje vyksta įvykių liudininke. čius reiškinius iš politekon Britanijos moterys — ko mijos pozicijų. ringos. drąsios. Savo laiku Penktadieninius ekonomis os išsikovojo rinkimų teisę, disKutus pravesti visą lai ’aug prisidėjo prie to, kad vienoj pastovioj patalpoj tuo pačiu laiku. Sėdėjo nosis nukabinę — vyrai. Diskuto temą paskelbti anksto, kad norį dalyva tė Vitaitė, I k. istorikė Luk pasikalbėjime asmenys gale šaitė, III k. žurnalistė Jasins- pasiruošti jam rūpimu kla Džiaugėsi išvesti — vyrai. kaltė ir kt. mu. laimę diena. Kelias, kuriuo Linksmąją vakaro dalį pra S. m. kovo mėn. 28 d. s jos eina, tolį gražu neleng veda konferansje Vaitkus ir rengti pirmąjį ekonomis vas. Jis reikalauja drąsos, at Subačius. Programos nume penktadienį tema „MTS’ų kaklumo, dažnai ir aukų. Ta riai atliekami tarp šokių. II organizacija ir komunizmas čiau jis — garbingas, nes at k. žurnalistai padainavo kup (Apie pasikalbėjimo vietą neša naudos žmonijai. O tai letus, Subačius skaitė ištrau tikslų laiką bus pranešta svarbiausia. ką iš Marcinkevičiaus „Dvi skiru skelbimu). dešimto pavasario”. Tiesą sa Ekonomistų penktadieni kant, programa buvo negau se kviesti dalyvauti vi Vakaro iniciatyvą netrukus si, bet vakaras praėjo įdo besidominčius diskutuoja perims kultūros klubas. Ta miai. Visų nuotaika buvo pa klausimu asmenis. čiau prieš tai apdovanojamos kili. Kviečiame visus atvykti Ko nesudainavo atlikėjai pirmąjį ekonomistų penkt fakulteto visuomenininkės, mokslo pirmūnės, sportinin — sudainavo visi choru. O dieninį pasikalbėjimą. kės. Jų tarpe — II k. žurna juk taip dar įdomiau! Politekonomljos mokslini1 | vakarą atsilankė dėstytoja Airry. Koncertavo tik vyrai. listė Virpšaltė, II k. lltuanisV. Pečenlkovaitė būrelio valdyba
AKTŲ
Apie tolesnį kolūkinės santvarkos vystymą
SALĖJE
ar įdomus
NEPR’as
FILOLOGAI ATŽYMI KOVO 8-m
PROFSĄJUNGOS
REIKALAI
NAUJŲJŲ UŽDAVINIŲ ŠVIESOJE TSKP CK 1957 m. gruo jungti šias organizacijas būdžio Plenumas iškėlė uždavinį tų netikslinga. pagerinti profsąjungų darbą, Stambus trūkumas EMF pakelti masiškiausios mūsų ša profbiuro veikloje yra tai, kad lyje organizacijos vaidmenį vi profsąjunga, kaip tai neatro sos liaudies kovoje už grei dytų keista, yra aplenkiama, tesnį komunizmo mūsų šaly išduodant jos nariams tarnybi je sukūrimą. nes charakteristikas. Charak Universiteto partinio biuro teristikos fakulteto darbuoto sudaryta komisija patikrino jams profbiuro atstovo nepa profesinės EMF (dėstytojų ir sirašomos, ir su jomis biuras studentų) organizacijos darbą. nesupažindinamas. Tai šiurkšti 1958 m. kovo 7 d„ dalyvau profsąjunginės > organizacijos jant gausingam profaktyvui, ignoravimo apraiška, seniai iš universiteto vletkomo pirmi gyvendinta kitose šalies aukš ninkui, o taip pat dekanui, tosiose mokyklose, kur pate partinės organizacijos sekre kusios mūsų universiteto iš toriui bei katedrų vedėjams, duotos charakteristikos (be buvo apsvarstyti tikrinimo profsąjungos atstovo parašo) rezultatai bei komisijos pasiū sukelia nusistebėjimą. lymai, kaip ateityje pakelti fa Reikia pasakyti, kad vietos kulteto proforganizacijos dar komiteto vadovavimas fakulte bą. prof. organizacijai nėra pa Ekonomikos mokslų fakul to kankamai dalykiškas ir opera teto profsąjunginė organiza tyvus. Tiesa, daug posėdžiau cija (profbiuro plrmin. doc. jama, daug sek Gregorauskas) atlieka kai ku torių irsudarinėjama komisijų, po to suda rį darbą. Keleri metai šaukia romos kitos komisijos pirmų mi dėstytojų gamybiniai susi jų veiklai tikrinti ir svarstyti. rinkimai, paskutiniu metu pa Atrodo, kad sunaudoti didelę sireiškia aktyvus dėstytojų ir dalį išeikvojamos energijos studentų (pirm. stud. Šalčius) konkrečiam — produktyviam profbiurų bendradarbiavimas abi puses dominančiais klau darbui būtų naudingiau. Fakulteto profesinė organi simais, k. a. mokymo-auklėjlmo, darbo sąlygų gerinimo, zacija, spręsdama įvairius dėstytojų ir studentų bendrų klausimus, artimai bendradar poilsio vakarų organizavimą ir biauja su partine ir komjau pan. Abu fakulteto profbiurai nimo organizacija. Nesklandu aktyviai pasireiškia, spren mų šiame darbe nebūna. Ta džiant buitinius klausimus, or čiau kai kuriais klausimais, k. a. materialinės-techninės ba ganizuojant sporto darbą. Tačiau fakulteto profsąjun zės stiprinimo, patalpų, vado ginė organizacija dar vis ne vėlių bei mokslo priemonių suranda būdų, kaip pagerinti padidinimo, partinės organiza darbą profgrupėse ir sustip cijos vadovavimas ir parama rinti jam vadovavimą. Šiuo profsąjungai yra nepakan metu profgrupėse atliekama kami. Norint toliau gerinti prof daugiau buitinio-kultūrinlo po sąjungų darbą fakultetuose, o būdžio darbas. Proforgai su pačiu ir visame universi renka nario mokestį, platina tuo spaudą, sudaro sąrašus įvai tete, reikėtų: 1. Likviduoti kai kurių va riems pobūviams, vaikų eglu tėms, kelialapiams, padeda or dovų neįvertinančią pažiūrą į darbą. Jei ganizuoti sportinį darbą. Fa ptofsąjunginį kulteto aktyvo susirinkime iš profgrupės būtų įpareigotos sivystė plati diskusija, kaip vykdyti mokslinį darbą, profpraktiškai įdiegti į profgru orgus būtina rinkti iš pačių pės darbo apimtį akademinio- autoritetingiausių katedros na mokymo bei auklėjimo klausi rių tarpo. Techniškam darbui mus, kad būtų išvengta berei galima būtų išrinkti proforgo kalingo katedrų darbo kartoji padėjėją iš laborantų ar jau mo. Aktyvas nusprendė, kad nesniojo personalo. 2. Universiteto vadovybė, netikslinga vadovavimą šiam darbui perkelti iš katedrų į partinė organizacija ir vietos profgrupės. Visi katedros na komitetas turėtų aiškiai su riai yra profesinės organiza derinti, kokią darbo sritį tu cijos nariai ir pilnai savo rėtų pasiimti profesinė sąjunveikla gali paremti katedros ga, kad būtų išvengta berelatliekamas priemones. Parale kalingo pasikartojimo. linio toje srityje profgrupės 3. Vietos komitetas turėtų darbo plano sudarymas būtų vykdyti universiteto mastu vi formalus dalykas, kuris tei darbuotojų apkrovimo vi giamos įtakos pačiam darbui sų tiek uni nepadarytų. Kitas reikalas, suomeniniutiekdarbu, ir už jo ribų, kai rekomenduojama sustiprin versitete, apskaitą. Dabartiniu metu vi ti fakulteto profbiuro veiklą suomeniniai įpareigojimai mokymo-akademinio bei stu įvairiomis linijomis skiriami dentų auklėjimo darbo srityje stichiškai, be jokios apskaitos. tarpkatedrinlu mastu, derinant Ekonomikos mokslų fakul profbiuro veiklą su partinės organizacijos, dekanato ir teto profesinė organizacija yra geros sudėties, turi stiprų mokslinės tarybos veikla. Antras klausimas, sukėlęs aktyvą ir, bendradarbiaudama gyvas aktyvo diskusijas, — su partine organizacija, jai tai studentų ir dėstytojų pro iškeliamus uždavinius gali pil fesinių organizacijų sujungi nai įvykdyti. P. Mačiulis mas. Prieita vieningos nuomo EME profesinės nės, kad, atsižvelgiant į šių organizacijos veiklai organizacijų darbo skirtingu patikrinti komisijos mą, o taip pat siekiant neslopirmininkas pintl studentų iniciatyvos, su-
Mokytoja svečiuose pas studentus [ Pavakarys. Paskaitos se niai jau pasibaigė universite to rūmuose, visur nutilo triukšmas, kalbos. Tačiau į 21 auditoriją vėl būriais trau kia studentai. Tai III kurso lituanistai renkasi į susitiki mą su Vilniaus Il-osios vidu rinės mokyklos lietuvių kal bos ir literatūros mokytoja drg. Mackevičiene. Sis susiti kimas organizuotas visai ne atsitiktinai: busimuosius pe dagogus jaudina jų ateitis, pirmoji praktika, darbas mo kykloje. — Mes visi gerai prisime name mokyklos dienas, prisi menam, kai buvo liūdna, kai ją reikėjo palikti. O neužil go mes vėl grįšim į mokyk las, tik jau ne kaip mokiniai, o kaip pedagogai. Žinoma, kad sunku bus pirmomis die nomis, daug teks sutikti ke lyje sunkumų, — pasakė stu dentas J. Jackevičius, prade dant pokalbį su mokytoja. — Todėl mes ir pasikvietėm drg. Mackevičienę, kad ji mums papasakotų apie mokytojo darbo specifiką, apie tuos džiaugsmus ir sunkumus, ku rie pasitaiko nelengvame, bet garbingame darbe.
— Labai gerai, kad jus už plūsta pedagoginės svajonės, gerai, kad nuo pat dabar do mitės busimąja specialybe. Su tokiais žmonėmis man ir lengva ir malonu kalbėti, ir pačiai norisi nors mintimis pabūti studente, — pasakė pradėdama drg. Mackevičie nė. Toliau ji studentams papašakojo apie tai, kokiu keliu jai pačiai teko ateiti į pedagoginlo darbo barą, kokie neaiškumai ir sunkumai pa sitaikė, žengiant pirmuosius žingsnius. Drg. Mackevičienė gyvais pavyzdžiais iš savo praktikos papasakojo, kaip elgtis peda gogui vienu ar kitu atveja. — Pedagogui neužtenka mylėti vien tik savo specia lybę. Reikia mokėti mylėti mokinius, suprasti jų charak terius, sugebėti prieiti prie Jų, o tai ne iš karto ir ne kiekvienam pasiseka. Pedago ginis taktas, teisingas moky tojo žodis, vertinant moki nius, pasitikėjimas jais — štai tie esmingiausi bruožai, kurie apsprendžia, ar moky tojas „geras”, ar „blogas" mokinių akyse, — pabrėžė ji.
sirinko mūsų stipriausi ma tematikai: J. Ambrasas, E. Sabaliauskaitė, P. Jucytė, P. Rumšas ir E. Gečiauskas. Ti kimybių specialybė’ dar turi smulkesnes atšakas. Procesus pasirinko J. Ambrasas ir V. Sabaliauskaitė, matematikos statistiką — P. Jucytė, infor macijų teoriją — P. Rumšas ir t. t. Nors ši specialybė pareika laus daug darbo ir laiko, nuo seklaus ir rūpestingo studija vimo, mūsų matematikai to nebijo. Jau dabar Jie susipa žįsta su reikalinga medžiaga, konsultuojasi su dėstytojais įvairiais klausimais. Šios spe cialybės matematikai turėjo keletą teorinių paskaitų ir se minarų, kuriems vadovauja doc. Kubilius ir dėst. Statulevičlus. stipriausi Mūsų grupėje geometrai yra S. Morozaitė,
I
f
i Nuotraukoje: grupė
lituanistų kalbasi su mokytoja drg. Mackevičiene
I DAINAVOM, ŠOKOM. . . Seniai, seniai.. . Ne, tai ne pasaka. Ir iš tiesų ne taip jau ir seniai Gamtos m. fak. garsėjo savo saviveiklinin kais, Buvo ir šokių rateliai, ir vokaliniai ansambliai, ir deklamatoriai. Buvo. . . Buvo ruošiami koncertai fakulteto vakaruose, šefuojamuose kol ūkiuose, net Minske. Na, o šiandien? Šiandien gamtinin kai fakultetinės saviveiklos neturi. — Saviveiklos nėra. — teigia fakulteto komjaunimo sekretorius drg. Lukoševičius. — Taip, nėra, — patvirti na kultmasinio sektoriaus va dovas drg. Baravykas. Na. o kodėl? Čia jau minėtų mūsų drau gų nuomonės griežtai skiria si. Lukoševičius atkakliai įrodinėja, esą. VII WU kom jaunimo konferencijoje buvo priimtas nutarimas panaikinti
fakultetinę saviveiklą (Oho!). Na, drg. Baravykas žymiai li beralesnis. — Saviveikla reikalinga, be jos mes negalime pasiro dyti šefuojamuose kolūkiuose. Ji bus. Tik — duokit. . . Ir šis „duokit” skamoa įvairiose varijacijose, iš įvai rių tribūnų. Duokit vadovų, duokit pinigų, duokit gaidų! Tvirtas revoliucingas to nas, grasinantis nugriauti storiausio plieno užtvaras. Bet. . . kalbėti mes visi moka me. Tiesa, vieni sausai ir šykščiai, kiti — giliom emo cijom persunkdami kiekvieną frazę. Bene paskutinis mados žo dis mūsų universiteto visuo meninės veiklos sferose yra disputai apie fakultetinę savi veiklą. Tik ar ne be reikalo šitos komplikacijos, kilusios ne iš principinio požiūro, o dėl neteisingų pozicijų, verti-
Pasirenkant specialybę Kaip paprastai, po žiemos atostogų III kurso matemati kai pasirenka specialybę, bū tent, tikimybių teoriją, al gebras ir skaičių teoriją, funkcijos teoriją ir geometri jos teoriją. Pasirenkant specialybę, svarbu pasirinkti tokią, kurią labiausiai suprastum, kuri mūsų žodžiais tariant, būtų „arčiausiai prie širdies”. Dar rudens semestro bėgy je atskirų specialybių dėsty tojai mus plačiau supažindi no su specialybėmis, kokius, būtent, svarbesnius uždavi nius sprendžia kiekviena iš Jų. Kiek teko girdėti iš pačių studentų-matematlkų, o taiD *r dėstytojai pabrėždavo, kad daugiausia kruopštaus ir sis temingo darbo, nuoseklumo ir atidumo reikalauja tikimybių teorijos specialybė. Todėl vi sai neatsitiktinai šią šaką pa-
— Bet mokytojo darbas neapsiriboja vien pamokų iš dėstymu, pažymio parašymu. Mokytojo darbas tęsiasi ir už klasės sienų: vadovaujant įvairiems būreliams, saviveik lai, organizuojant susirinki mus. Ir čia mokytojui reikia parodyti daug entuziazmo, išradingumo, kad patraukti paskui save mokinius, kad iš ugdyti juose meilę darbui. — Ir kiek džiaugsmo būna tada, kai mokinį išleidi į gy venimą, kai matai, kad tavo darbas nenuėjo veltui. Sis pa sitenkinimo jausmas nustel bia viską, — pasakė baigda ma drg. Mackevičienėj Su didžiausiu dėmesiu ir atidumu išklausė studentai drg. Mackevičienės pasakojimo. Daug ginčų ir kalbų sukėlė šis draugiškas pokalbis, daug drg. Mackevičienei pa teikta įvairiausių klausimų, liečiančių vidinį mokyklos gyvenimą. Vieniems šis po kalbis sukėlė dar didesnį ryž tą, siekiant užsibrėžto tikslo, o ne vienas, tikriausiai, pa galvojo ir apie tai, ar teisin gą kelią jis pasirinko gyveni me.
D. Motiekaltis, R. Cesnavičiūtė. Morozaitė Stasė kursinį darbą rašo vadovaujant doc. Grincevičiui. Jos tema: „Tie siniai kompleksai ir tiesinis kongruencijos”. Jau pirmomis dienomis mū sų Stasė — geometrė susirin ko visą reikiamą medžiagą, sudarė darbo planą ir nuo sekliai pradėjo ruoštis kursi niam darbui. Perskaičius ati tinkamą skaičių puslapių iš knygos, Stasė formulių išve dimą surašo į vieną pusę perbraukto lapo, o kitoje pu sėje palieka vietos išvadoms, paaiškinimams, papildymams. Tai labai geras darbo meto das, ruošiantis kursiniam darbui. Ir kitiems studentams, nebūtinai geometrams, reik tų sekti Stasės pavyzdžiu. Funkclonalai irgi pradėjo darbą. Seminaro, kuriam va-
dovauja doc. Paulauskas, me tu buvo sprendžiami uždavi niai iš kompleksinio kintamo jo eilučių teorijos, išvedamos teoremos. Tie studentai, kurie pasi rinko algebros ir skaičių teo rijos specialybę, taip pat ne laukia paskutinių minučių, o jau dabar, pasirinkę kursinius darbus, studijuoja medžiagą. Vadovaujant dėst. Miliušui, kursinius darbus rašo studen tai: A. Plvoriūnaitė, D. Povi laitytė, J. Žvinys ir kt. Labai įdomų kursinį darbą rašo J. Žvinys, tema „Skaičiaus n transcendenty vumas”. Visi mūsų III kurso studentai-matematlkai, kokią specialybę bebūtų pasirinkę, nuo pirmųjų semestro dienų pradėjo darbą, kad, artėjant se sijai, nebūtų vargo. E. Sapagovaite III kurso matematikė
(viduryje). A. Šarkio nuotr.
Vakarassusrtikimas
Sekmadienį Gamtos f mokslų fakultete įvyko va-1 karas-susitikimas su Tary-J binės delegacijos Prane*-J zljoje dalyviu drg. Zenke-r vičium. ♦ Svečias gausiai susirin-Z kusiems studentams įdo-J mial papasakojo apie šiaa-I dieninį Paryžių, jo gyven-l tojus, papasakojo apie ko munalinio ūkio darbuotoj* streiką, kurį teko stebėti viešint Prancūzijoje. Po pranešimo pasipylė klausimai. Ir kokių tik jų nebuvo! Studentai gyvai domėjosi tiek ekonomi niais, tiek kultūriniais klausimais, klausinėjo, kaip jaučiasi lietuvių emigran tai, kokiomis nuotaikomis gyvena jaunimas. . . . Jau buvo vėlu. Ko ridoriais skardeno šokių muzika, tačiau šiandien labiau už šokius gamtinin kus domino didingas ir se nas Paryžius, domino pa prastas darbo žmogus — prancūzas, Ir jie, korldrriuje apspitę drg. Zenke vičių, dar ilgai ilgai klau sinėjo. O jis vis pasako jo... V. Vllčlūtė
Ekskursija ♦ Antradienį Fizikos-ma-f tematikos fakulteto III-o» kurso matematikai, vado T vaujant drg. Feigelmanul, t plačiau susipažino su gar-Z slomis universiteto salė- Į mis, rankraščiais, bibllote! ka. t Ekskursijos metu sužt-Į nojome labai daug įdomių į faktų iš Lietuvos istorijos, f iš universiteto praeities, j „Tarybinio studento" ♦ korespondentas l »
T O K E L E S... nant susidariusią padėtį. Fakultetinė saviveikla reikalin ga. Taškas. Net juokingai Ko klos konferencijos ir kokie nutarimai gali išplėšti iš mū sų krūtinių dainą, kuri nuo lopšio dienų įaugo į kūną ir kraują. Kaip galima jaunystę atskirti nuo dainos ir šokio. Prašau, — jau skubate atkirs ti, — jūsų paslaugoms cent riniai saviveiklos kolektyvai. Ačiū. Mes jau ten esame, Pačios talentingiausios sielos — ten. Ten pusiauprofesionalai. Mes kalbame apie fakultetinę saviveiklą. Saviveiklą — pačia tiksliausia šio žodžio prasme. Ir reikia tik pirmojo impulso, reikia organizuotu mo. O apie tai, kad fakultetinei saviveiklai dirva yra — kalba daugybė faktų. Grįžkime prie Gamtos ~ mokslų fakulteto. . . — Mes galime sudaryii estradinį orkestrėlį, vokalini ansamblį. . . — sako tas pats drg. Baravykas, Bet finalinė šitos siuitos tema pinigal. Jie negailestingai gniuž do visas svajones. Bet juk mes kalbame apie saviveiklą. Taip, taip savo jėgomis. . . Ir tū jėgų yra. Gamtos m. fa kultete yra studentų su rimtu muzikiniu pakaustymu, kurie puikiai galėtų vadovauti vo kaliniam ansambliui ar akomponuoti šokiams. O deklama cija, o įvairūs kupletai ir in termedijos. Būtų nesąmonė saviveiklą palikti savieigai. Jai reikalin gas ir vadovavimas, ir para ma. Ir šią paramą fakultetinei saviveiklai, kaip viso kul tūrinio darbo mūsų universi tete židinys turi suteikti kul tūros klubas. Ir ši parama tu ri būti metodinė, o ne finan sinė. Yra pakankamai realių galimybių pastaruosius klau simus fakultetams spręsti sa varankiškai (pav. apmokami vakarai, kuriuos organizaoti kultūros klubas taip pat pasi ruošęs padėti). Kas liečia gai das, ar, sakysim, menines kon-
sultacijas, tai fakultetai turi šito pareikalauti iš kultūros klubo. Reikalauti, o ne lauk ti, kol pats klubas ateis į fa kultetus organizuoti meninės saviveiklos. Nepamirškime, kad savi veiklininkų darbe reikalingas ir tam tikras -operatyvumas. GRAŽIOS IDĖJOS Skrenda paukščiai, skleidžiasl pumpurėliai ar gallngas potvynio srautas griauna upės krantus, .— visa tai turi pastebėti, suvokti įžval gi gamtininko akis. Stebėti statiškus objektus yra nesun ku, bet suvokti subtiliausią gamtos reiškinių dinamiką ne taip jau paprasta. Ir pas gamtininkus gimė idėja. 'Neil gose filmos juostose užfik suoti visa tai, o paskui, pa skaitų metu, kai aiškinamas vienas ar kitas klausimas, pa demonstruoti auditorijoje. Ekranai Gamtos fakulteto au ditorijose jau yra. Tai būtą galinga mokslo pavaizdumo priemonė. Ir svarbiausia, kad ši idėja nėra plika. Gamtininkai turi savo kinooperatorių, o uni versitete yra kinokamerų. Bet kol kas šios galimybės nepanaudojamos, Gamtininkai kaltina kultūros klubą. kad tas nenori jlems duoti kinokamerų, pastarasis gi sa ko — su mielu noru ■ tik kurgi jos! Dabartiniu metu verčiamos inventorizacijos knygos ir visi kiti panašios paskirties popieriai, o rezul tatų nesimato. Bet ar gamtininkai, taip pre tenzingai reikalaudami, pada rė visa, kas nuo jų priklau so. Ar atlikti visi filmavimo paruošiamieji darbai. Be to. kažkoks tai scenarijus reika lingas ir dokumentiniam fil mui ' Taigi, kalbant apie Gamtos fakulteto kultmasinio sekto riaus darbą, peršasi mažutė išvada — idėjomis sotus ae bus net ir kukliausias esteti nis skonis. V. Vldtiška
Pasaka be galo
MERGINŲ RANKOMIS Graži merginų bendrabučio Nr. 2 tradicija kasmet ruošti rankdarbių parodėles. Bendra butyje daug darbščių ir su manių merginų, į kurių rankų darbus verta pasižiūrėti, o pa sižiūrėjus ir pačiai kyla noras taip padaryti. Ką merginos parodė šiais metais kovo 8-oslos proga su organizuotoje rankų darbų pa rodėlėje? Tik įėjus pro duris, dar nespėjus nė į vieną ekspcnatą gerai įsižiūrėti, akys sugauna įvairių spalvų, įvai rių derinių lietuviškus liau dies ornamentus. Tai labai, la bai sveikintina: merginos, pa galiau, įvertino nuostabiuosius mūsų audinių, juostų raštus labiau už raudonas rožes, vynuogių kekes, balandžius ir arklių galvas. Gražūs ir skoningi, kuklių, vykusiai parinktų spalvų O. Makštytės, B. Mordaitės take liai, pagalvėlės. Tarp kitko, vienas Mordaitės kilimėlis (ir vienintelis parodoje) išsiūtas vilnoniais siūlais. Lietuvaitės anksčiau labai daug siuvinėda vo vilna, o mūsų karta, atro do, primiršo šitą. Dauguma lankytojų savo atsiliepimuose apie parodą pa mini A. Ašmytės rėmelius Lie tuvos žemėlapiui. Iš tiesų, tai kuklus, skoningas darbelis.
Daug darbo ir kantrybės įdėjo J. Vilkončiūtė į savo rankdarbius, jie patraukia akį darbo švarumu. Yra čia ir nė rinių pavyzdžių, keletas net didesnių (V. Beinoravičlūtės nerta lovatiesė). Labai gražūs dalykėliai — pačių merginų austos juostos. Tik, deja, jų labai maža, o ir tos pačios trumputės, striukutės, Apžiūrėjus parodą, krinta į akis vienas trūkumas: bevelk visuose liaudies raštuose kar tojasi tos pačios tulpės. O kas dažnai kartojasi, ilgainiui nu sibosta. Juk galima surasti naujų, nenusibodusių raštų, ornamentų. Kai kur Ir spalvos nelabai vykusiai suderintos: viename siuvinyje kelios ryš kios, vieną kitą skandinančios spalvos. Ir dar vienas prie kaištas merginoms: kodėl nėra mezgimo pavyzdžių — koji nių, pirštinių, šalikų ir kt.? Juk ir čia galima parodyti daug meniškumo, sugebėjimo.
Aplamai, už rankdarbių pa rodėlės suorganizavimą, vyku sį eksponatų išdėstymą bend rabučio tarybai reikia nuošir džiai padėkoti. Neabejoju, kad lankytojos joje rado ko pasimokyti. G. Dovydaitytė
Ištraukos iš 28 kambario dienoraščio 1957. XI. 30. Galų gale su pratome, kuriems galams pra muštos lubos ir grindys. Mat, mūsų kambaryje bus įrengta kriauklė prausimuisi. Tai, šau nu! Tik įsivaizduokite kokie patogumai! Įsinorėjai vandens, pasukai čiaupą — ir bėga. O dabar grafinas ir ąsotis nespė ja patenkinti mūsų reikalavimų. Ypatingai po didvyriškų mūšių prieš puodą bulvių ar kopūstų su silkės galva. Arba, pavyz džiui, koks malonumas lakstyti basomis kojomis į prausyklą jas plauti. Kol grįžti, vėl susi purvini. Todėl mes šito sporto ir nekultivuojame. O ryte vėl nebereikės stovinėti prie prau syklos. Vienu žodžiu — labai apsidžiaugėme... 1957. XII. 25. Šiandien atėjo darbininkai ir ilgai tarėsi, ku rioje pusėje vamzdžio montuoti kriauklę — dešinėje ar kairėje. 1958. I. 4. Buvome liudinin kais karštų diskusijų tarp in žinieriaus ir darbininko. Jie ginčijosi, kokiu būdu išspręsti skylių klausimą sienoje. Inži nierius teigė savo pranešime, kad skyles reikia iškalti. O pa sisakęs darbininkas įrodinėjo, kad reikia gręžti. Nesusitarus, susirinkimas buvo uždarytas. 1958. I. 10. [suko vamzdį, pa linkėjo laimingai išlaikyti eg zaminą ir išėjo.
1958. I. 15. Persuko kanaliza cinio vamzdžio šaką į dešinę. 1958. I. 16. Inžinierius labai supykęs. Jis kategoriškai pareiškė, kad kriauklė turi būti kairėje pusėje. Persuka. 1958. I. 18. Vėl persuko į kairę. 1958. I. 20. O kiek šiandien svečių buvo! Inžinierius, kai koks kariškis šu papke, darbininkai, administratorius, S-:s vizitas visiems laikams nulėmė kriauklės vietą ;— tai yra de šinėje pusėje vamzdžio. 1958. I. 25. Atėjo dar nepa žįstamas darbininkas ’ ir įsuko jungiamąją „gaikę”. Palinkėį:) linksmų atostogų ir išėjo. 1958. II. 7. Atvažiavom. Kam baryje baisi netvarka, [suktas dar vienas vamzdžio galas. 1958. II. 8. Išdažė kamba-io sienas. Nudažė taip pat r vamzdžius. Perspėjo, kad jie ilgai neišdžius. 1958. II. 9. Išplovę grindis, susitvarkėm. Mūsų svajonės nesipildo — kriauklės dar ne baigė montuoti. Vamzdžiai nedžiūsta, tepa. ' 1958. II. 12. Atėjo tinkuoto jai, užlipdė skylę lubose. Twi ateiti staliai, jie užkals skyle grindyse. 1958. II. 14. Atėjo kažkoks .nepažįstamas, skeptiškai apžiūrėjo mūsų kambarį ir įrengimus. Išsitraukė peilį, medžto gabalą. Tur būt, taisys grindis... Ne. Nudrožė kažką pa našaus į kamštį, apsuko paku lomis, pamirkė kažkokiame skystyje ir užkišo... vamzdžio galą. „Kad vanduo nebėgtų’ nusišiepė. 1958. II. 28. Štai jau dvi sa-
vaitės, kai niekas pas mus nebevaikšto. Kriauklės dar nėra! Daug dar darbo. Pasirodo, kad ne taip jau lengva įrengti tą kriauklę. Pamėginome mes (kambario draugai) apskaičiuo ti, po kiek laiko bus galima at sukti čiaupą ir pasidžiaugti bė gančiu iš jo vandeniu. Ne tiek jau daug laiko, nors ■ darbas sunkus. Reikia išmušti ar iš gręžti dvi skyles sienoje (O siena labai kieta!) ir skylės, be abejo, pareikalaus apie mėnesį laiko. Paskum įstatyti į jas rėmą, ant kurio guls kriauklė. Šiam aktui — savaitė. Paskum užtinkuoti tas skyles — dvi sa vaitės. [montuoti kriauklę — mėnuo (atsižvelgiame į atgabe nimo nepatogumus). Ištrauk’.! kamštį mėnuo (labai jau tvirtai įkištas), įsukti čiaupą — mėnuo (atsakingiausias dar bas!). Įjungti mūsų kriauklę Į bendrabučio vandentiekio sistemą — dvi savaitės. Taigi, likusiam darbui atlikti reikalinga 19 savaičių, Atslžvelgus į galimus sutrikimus, nesusipratimus, avarijas bei su sirgimus, reikalingas tam tikras atsarginis laikas. Jam mes par skyrėme 25 savaites. Susuma vę jau atliktam darbui išeikvo tą laiką, dar reikalingą neatlik tam darbui, atsarginį, atosto gas, gavome viso 68 savaites, t. y. 477 dienas, arba 11448 vai. Mes jau apsipratome su min timi, kad nebesulauksime kada baigs įsukti ar įkalti paskutinį vamzdžio galą, bet mums kelia nerimą nepradėta taisyti skylė grindyse. Pro ją švilpauja lais vi vėjai, retkarčiais iškiša smal sius sunkelius pelės ir žiurkės. Laisvai nurašė Spyglys
JAU IR TINKLININKAI
Kuklumas, darbas, rezultatai
PRADĖJO KOVAS Pirmieji susitikimai buxo
gan neįdomūs. Tiesa, pirmą varžybų dieną burtai suvedė stiprias komandas. Tačiau gražaus žaidimo nepamatėme. Komandos žaidė padrikai, be jokio taktinio plano. O mote rų grupėje taškus pelnė ir nugalėjo tos komandos, ku rios truputėlį geriau padavi nėjo kamuolį. Filologės palyginti nesun kiai įveikė gamtininkes, nors rezultatas ir 2:1. Medikai iš kovojo pergalę prieš Gamtos ekipą. Prastai žaidė filologai prieš fizmatus. Ir. . . pirmas susitikimas, pirmas jų pralai mėjimas. Tačiau juk kitaip būti negali. Moterų tarpe greičiausia nugalės filologės. Iš vyrų daugiausia šansų turi medi kai. Tačiau visko gali būti. Sį kartą nuo prognozių susi laikysime. G. Surgintas
O kaip aplamai Po įvykusių spartakiados varžybų (šaudymas, krepši nis, slidinėjimas) pirmauja medikai. Antri — ekonomis tai. Kol kas blogai stovi ilga metis spartakiados nugalėto jas IFF komanda. Po tinkli nio varžybų, reikia manyti, jie šiek tiek pakils į viršų.
Jei kam nors tektų vakare Kartelė pakelta į 180 cm. atkaklumo — Antanas su aukštį. Visi varžybų dalyviai azartu žaidžia krepšinį, Da- užeiti į Čiurlionio 23, eiti jau baigė savo šuolius. Ir An bar jam gali pavydėti ne vie- pro sporto salę, jūs pamaty tanui beliko paskutinis ban nas krepšininkas: ne visiems tumėte iš salės karts nuo kar dymas. Tik peršokti, peršok pavyksta, pašokus su kamuo to išbėgančius lengvaatletus. ti, — kartoja jis sau, šluc- liu įdėti krepšin pastarąjį iš Žinokite, tikrai ten visada bus damas takelį sektoriuje. Ir viršaus abiem rankom. Kilo ir Vaupšas. štai šuolis. Lengvai atsiplėšęs rezultatai. Tiesa, negreit. Juk Ir dar viena žinokite. Anta nuo žemės, Vaupšas perskren viską reikėjo pradėti iš nau nas niekada nepervertins nei da per kartelę. Aukštis įveik jo. Tačiau rezultatai buvo tik savęs, nei savo rezultatų. Su tas, tačiau. . . Antanui beišei ri, stabilūs. juo visada pasišnekėsi kaip Pamažu atėjo ir pergalės. su sau lygiu. Vaupšas kaip nant iš šuolių duobės, po ko kių keturių sek, kartelė suvir Aišku, pačios pirmosios tai dangus nuo žemės, skiriasi pa ir nukrenta. Bet šuolis už pergalės universitete tarpfa- nuo tų „meistrų”, kurie, vos skaitomas. Visi sveikina nu kultetinėse varžybose. Juk fi pasiekę geresnių rezultatų, galėtoją, ir čia jau Vaupšo lologų komanda, kurios nr. 1 vaikšto užrietę nosis, dieną ir nebegalima pažinti — toks — A. Vaupšas, jau daugelį drąsus ir energingas sektoriu metų universiteto čempionas. naktį nesiskiria su treningu je, dabar jis primena ėriuką. Baigiasi vienos varžybos, at „Lietuva” ir pan. Visa tai Iš ties, nemaloni atrodo jam eina kitos. Auga Antano tur svetima Antanui. Ir kai jis ši „procedūra”. nyrinis patyrimas, auga re taps sporto meistru, o tai Dar vidurinėje mokykloje zultatai. O tarp varžybų — įvyks netrukus, jis nepasida Antanas pamėgo lengvąją at štanga, bėgimai, šuoliai, šuo rys kitokiu. Jis tikrai liks letiką. Ir sekėsi jam neper- liukai ir kt. ir kt. Taip. Per mūsų Antoška, kuris niekada blogiausiai. Tačiau jis visai galės neateina pačios. Greit pasirodė, kad sėkmin nenustos „ūdijęs” gausingų neturėjo sąlygų treniruotis, ir keli III atskyrio rezultatai jo gai galima šokinėti ir į tolį. fotografų už tai, kad jam taip pasiekti vien gerų duomenų Galima ir trišuolyje neblogus ir nepadaro nuotraukų. sąskaiton. Universitete viskas rezultatus parodyti. Greit An G. Petrėnas pasikeitė. Jam atsivėrė pla tanas pasidarė vienu iš USK tesni keliai. į savo „globą” ^lengvaatlečių komandos „vaAntaną paėmė žinomas šuoli riklių” (kaip gaila, kad pas ninkas —1 universiteto lengva- mus dar mažoka). Jis nugali N ate jo medikai studentų spartakiados varžy atletų treneris Sabeckis. Atrodo, kas čia tokio, tru bose ir trišuolyje, ir šuolyje į Pasirodo, kad pastarieji putis darbo ir rezultatai augs, aukštį. Tai įvyksta 1957 m. Dalyvių parodyti rezultatai kaip ant mielių. Juk tokie pavasarį. Vasara gį Antanui stiprūs ne tik slalome. įvyku nekažkokie. Ci& daug kuo Teisės mokslų fakul daviniai! Visa laimė, kad taip dar sėkmingesnė. Jis pirmas siose slidinėjimo varžybose teto IV kurso studentei neatrodė nei Antanui, nei jo Lietuvoje peržengia 7 metrų Blažys nugalėjo 10 km. dis kalti varžybų organizatoriai. Argustaitei Janinai, treneriui. O tai buvo svar ribą. Pabaltijo spartakiadoje tancijoje, 100 m. distancijo Daugelis slidininkų, išvažiavę jos mylimam tėveliui biausia. Prasidėjo ilgas ir Vaupšas pasiekia dar vieną je, estafetėje I vietą iškovojo iš starto, kurį laiką klaidžio mirus, reiškia gilią juodas darbas. Stinga jėgos rekordą ir viršyja dar vieną jų komanda. To užteko I vie jo po parką, ieškodami tra užuojautą kurso drau — mes matome Antaną tu- I atskyrio normatyvą. Jis tai iškovoti. Moterų tarpe 5 gai. pinėjant su štanga, kuri, aiš tampa spartakiados šuolio ; km. distancijoje pirmavo B. sos. Tai, be abejo, atsiliepė į rezultatus. Matutytė. ku, sveria nemažai. Stinga aukštį nugalėtoju (190 cm). Redakcijos adresas: Universiteto gatvė, 3. Telefono numeri; 7-79-17. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuyė. L V 00118
„Keliauja per žmones kriaučelis Palangos Juzė. . .”, — ritmingai skamba dėstyto jo balsas. Klauso studentai. . . ir braukia ašaras. Ašaroja ir dėstytojas. Balkšvi dūmų ka muoliai sklaidosi po auditot iją ir įkyriai lenda prie kiek vieno. „Su tuo centralintu apšildymu pridarė skylių, tai apverk dabar bobutės nuodė mes”, — burbtelėjo kažkas iš galo. Apšildymas! koks malonus šis žodis studento ausiai. Kiek svajota apie tai, kad bus galima nusivilkti paltą, rašant nešals rankos. . . Sudundėjo vieną dieną au ditorijų sienos, pakilo dulkės, pradėjo kristi plytos. Visi bu vo patenkinti ir laukė. Bet jau baigiasi antra žiema, o darbai tebevyksta. Maža filo logijos fakulteto auditorijų, kuriose sėdėdamas gali būti ramus, kad išsėdėsi iki paskaitos galo. Lietuvių literatūros kated ros doc. Lukšienės paskaita. Iki pertraukos beliko 15 min. Už durų kažkas subrazdėjo. Pamažu pro duris įlindo grąž tas, paskui jį —- kiti neaiš kios paskirties įrankiai. Juos laikąs vyriškis nesižvalgydamas nugj0 prje )ango ir ėmė kalinėti. — Gal galite, tamsta, pa.................. laukti keletąį minučių, mes paprašė tuoj baigsime, dėstytoja, bet kalėjas nesitelkė atsakyti. Aišku, jam buvo svarbu kuo greičiau baigti darbą. Bet dėl kelių minučių argi galima taip negerbti kitų žmonių? Pakalinėjo, pakalinėjo žmogus ir išėjo, palikęs dulkių debesį. Į kitą paskaitą rinko si nauji studentai ir ramiai sėdosi. Didelis čia daiktas kelios dulkės! Iš ryto ne tiek jų būna auditorijose. 29, 30, 23 ir kt. auditorijose turi pamiršti, kad rankomis gali ma liesti daiktus. Pabrauksi per suolą — ranka juoda, prisiglausi prie krosnies — išsitepsi šonus, o sės, nenu šluostęs suolo, tur būt, tik tas, kuris pirmą kartą mūsų auditorijose. Jei atėjai juo das — išeisi baltas, o jei pil kas — tai į varną būsi pana šus. Studentai netgi bendra bučiuose diskutuoja: ar nuo universiteto atidarymo yra plautos auditorijos, ar yra to kie asmenys, kaip valytojos. Gal būt, yra. Juk kartais dul kių sluoksnis lyg sumažėja. O gal tai studentai jas nutri na kelnėmis ir suknelėmis7 Neišspręstas klausimas. Yra mūsų auditorijose ne maža portretų. 29 auditorijo je iš po storoko dulkių sluoksnio žvelgia M. Gorkis. Juk tai pasityčiojimas — pa kabinti portretą, kad būtų kur dulkėms nusėsti! Labai įdomu, ar mūsų draugams pirmakur siams (nekalbame jau apie save) teks mokytis šiltose, švariose auditorijose? Kada gi pasibaigs kalimai, dūmai, dulkės? Iš tiesų, pasaka be galo. M. Gavėnaltė
u.g
Redaktorius A. LOZURAITIS I kurso matematikai reiškia užuojautą kurso draugei Einorytei Ramutei, jos tėveliui mirus. Užs. Nr. 409