i. ĮSŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITE*’
Ko iš musų reikalauja TSKP CK vasario Plenumo nutarimai? Prieš keletą dienų — kovo lų ir kitų gamybos priemonių vendinti, tiek ir sustiprindami 16-tąją dieną visos mūsų pla kainos, kaip sutvarkyti mecha savo pagalbą kolūkiniam kai čiosios Tėvynės darbo žmonės nizatorių ir, iš viso, kolūkie mui. O tai jau mažiau ar dau rinko aukščiausiąjį tarybinės čių darbo apmokėjimą, kaip giau gali padaryti kiekvienas valdžios organą — TSRS reiktų pertvarkyti kolūkių fi Iš mūsų, nes visi vienokiu ar Aukščiausiąją Tarybą. Rinki nansavimą ir apmokestinimą kitokiu būdu esame susiję su žemės ūkiu, su mūsų kol minės kampanijos metu buvo ir t.t. TSKP CK vasario Ple ūkiais. Antra, būtina kuo pla apžvelgti tie didžiuliai pasiI keitimai, kurie įvyko per pa- numo nutarimas ir drg. N. čiau ir kuo giliau išstudijuoti I itaruosius ketverius metus, S. Chruščiovo pranešimo te šiuos dokumentus, įsisavinti I tai yra, nuo 1952 m. rinkimų, zės turi didžiulę ne tik prak juos. Trečia — ir tai, man I misose musų šalies liaudies tinę, bet ir teorinę reikšmę. atrodo, yra svarbiausia — bū I jkio ir kultūros srityse, mūsų Pats jo paskelbimas dar kar tina visame savo darbe galuti I ialies politiniame gyvenime. tą ryškiai mums parodo, kad nai atsisakyti prisiskaitėliškuI Šių pasikeitimų tarpe žymią TSKP, vairuodama mūsų ša mo, talmudizmo, o stengtis I dėtą užima mūsų socialistinės lį, laiku pastebi įvykstančius kiekvieną dalyką išnagrinėti I lemokratijos išvystymas. Ko- pakitimus mūsų socialistinia iš pat pagrindų, kūrybiškai, I nunlstų partija, pasmerkusi me gyvenime ir sutinkamai su ieškoti naujų daigų, laiku I įsmens kultą ir atgaivinusi tuo konkrečiai nustato kiek juos pastebėti, drąsiai kelti ir I eninines partinio ir vlsuome- vienam mūsų liaudies ūkio padėti jiems įsistiprinti. I įinlo gyvenimo normas, per vystymosi etapui labiausiai TSKP CK 1958 m. vasario I jastaruoslus ketverius metus tinkamas gamybos vystymo Plenumo nutarimas ir drg. I >adarė nepaprastai daug, kad formas; kad partijos politikos Chruščiovo pranešimo tezės I )ūtų nuostabiausiai sužadinta jėga, tuo būdu, slypi tame, liečia daugiausia ekonomiš I r panaudota komunizmo sta- jog ji teisingiausiai atspindi kus, visų pirma, žemės ūkio I ybos darbe liaudies masių pribrendusias visuomenės ma ekonomikos, klausimus. Bet I kūrybinė iniciatyva, kritika ir terialinio gyvenimo reikmes, labai klaidinga būtų suprasti, I avikritika. jog jai svetimas sustingimas, jog juos studijuoti, svarstyti Konkrečiu partijos llni- konservatizmas. Sąlygoms pri tik vien ekonomistų reikalas' I os pasireiškimu yra ir šiuo brendus, partija mobilizuoja Nieko panašaus! Šie doku Inetu jau dvi savaites vykęs liaudį esminiam pertvarkymui mentai iškelia labai svarbių I isallaudinis TSKP CK šių vienoje ar kitoje liaudies ūkio istorinių-politinių klausimų, lnetų vasario Plenumo nutari- bei kultūros srityje įvykdyti bendrų visiems mokslams, vi lio „Apie tolesnį kolūkinės ir vykdo tuos pertvarkymus, soms specialybėms. Visi mūsų I antvarkos vystymą ir mašinų- pasiremdama liaudies patyri mokslai remiasi marksistinct aktorių. stočių. reorganizavi- mu, reikšdama jos valią. Taip leninine teorija, visos mūsų lią" ir drg. N. S. Chruščiovo buvo praėjusiais metais, kai specialybės ruošia kadrus mū 9 ranešimo šiuo klausimu tezių partija iškėlė uždavinį ir pa sų socialistinei visuomenei, IIpsvarstymas. Šie -partijos vl- siūlė konkrečią programą iš kurioje negalima atskirti eko ■ iliaudiniam apsvarstymui pa pagrindų pertvarkyti pramo nomikos nuo politikos, kultū jukti dokumentai nužymi nau- nės ir statybos valdymą. Taip ros, technikos ir kitų mūsų 1) mūsų kolūkinės santvarkos yra ir dabar, kai partija pa gyvenimo sričių. Tarp visų jų iystymosl etapo pradžią, nes siūlė visaliaudiniam apsvars yra tvirta dialektinė sąveika Juo šiol kolūkinėje žemėje tymui plačią programą kolūki ir priklausomumas, visos jos tebebus dviejų šeimininkų — nei santvarkai toliau vystyti sudaro vieną organinį viene ilTS ir kolūkio, o vienas — ir mašinų-traktorių stotims re tą — mūsų socialistinę san patys kolūkiečiai, jų išrinktoji organizuoti. tvarką, visų mūsų tikslas vie Drg. N. S. Chruščiovo tezė nas — komunizmo pastaty valdyba, jos pirmininkas. Tai J'alins žymiai sumažinti ga- se puikiai išdėstyta mašinų- mas. Gyvenimas kasdien, Jiybos valdymo ir aptarnavi traktorių stočių vystymosi dia kiekvienoje srityje, iškelia mo aparatą, daugiau, našiau lektika glaudžiausioje sąvei naujus klausimus, reikalingus J* tikslingiau panaudoti teen- koje su kolūkinės santvarkos dalykiškai kvalifikuoto, t. y. n iką ir mechanizatorių kad- vystymusi ir teoriškai pagrįs moksliškai pagrįsto ir politiš tas gyvenimo praktika, t. v. kai teisingo, išsprendimo. rus. I Tarybiniai žmonės, kaip tik- gamybinių jėgų ir gamybinių Partijos paskelbtose drg. n savo šalies, savo likimo šei- santykių vystymusi, iškeltas N. S. Chruščiovo tezėse sako n Įninka!, dalykiškai šias prie- pribrendęs būtinumas iš pa ma, jog V. I. Leninas gyve ■ ones nagrinėja, iškelia savo grindų pakeisti kolūkių gamy- nimą vadino geriausiu moky aptarnavimo toju. Jis sakė: „Mes turime pipiidymus, pasiūlymus, kaip binio-techninio i iriausia ir tikslingiausia bū- sistemą. Tezėse, o tai itin eiti su gyvenimu, mes turime jas įgyvendinti praktikoje, svarbu studijuojant politinę suteikti liaudies masėms vi 1 blausiai atsižvelgiant į konk- ekonomiją, naujoviškai pasta sišką kūrybos laisvę" (Raštai, r< čias kiekvienos respublikos, tytas klausimas dėl dviejų so 26 t„ 230 psl.). Šie Lenino k ekvleno rajono sąlygas. cialistinės nuosavybės formų reikalavimai, — nurodyta te J įaudoje, susirinkimuose, pa- santykiavimo mūsų socialisti zėse, — visuomet yra ir bus I tariniuose vyksta gyvos, kū- nėje visuomenėje, dėl kolūki kelrodė žvaigždė visai mūsų i ribinės diskusijos tokiais klau nės grupinės nuosavybės dia partijos veiklai, kuri kūrybiš siais, kaip pavyzdžiui, ku- lektinio vystymosi ir dėl kelių kai taiko ir vysto marksistinęKms kolūkiams jau dabar ga abiem socialistinės nuosavybės lenininę teoriją, laužo visas ilina ir reikia perduoti MTS formoms — valstybinei ir ko užtvaras ir kliūits kelyje į dyturimą techniką, kuriems vė- operatinei — peraugti į vie dįjį tikslą, įveikia visa, kas Biu, kada ir kaip tikslingiau- ną bendraliaudlnę — komu atsilikę ir atgyvenę, kas kliudo II būtų sutvarkyti valstybinį nistinę nuosavybę. Tuo būdu tarybinei visuomenei sėkmin v dovavimą ir kontrolę kol- TSKP CK 1958 m. vasario gai žengti į komunizmą. Kad d iams, kaip geriausia panau- Plenumo nutarimas ir drg. šie Lenino reikalavimai būtų ■ ti dabar dirbančių mašinų- Chruščiovo pranešimo tezės kuo sėkmingiausiai įgyvendi tjik torių stočių žemės ūkio yra taip pat ir naujas, žymus nami praktikoje, būtina, kad clalistų ir mechanizatorių indėlis į marksizmo-leninizmo mes, dėstytojai, kūrybiškai Irus ir eile kitų klausimų, mokslo lobyną. dėstytumėm savo disciplinas, vis labai svarbūs organlŠie istoriniai partijos doku išugdytumėm jaunojoje karto iniai klausimai, nuo kurių mentai yra dar vienas smūgis je ieškojimų, kūrybos aistrą, įiu mastu priklausys viso dogmatizmui, rutinai, konser pilietinį sąmoningumą, princi drg. Chruščiovo žodžiais vatizmu!, dar vienas didžiulis pingumą ir drąsą,, o mūsų jau iant, revoliucinio žingsnio, akstinas kūrybinei minčiai, nieji draugai — studentai tik iau vystant mūsų žemės ūki, iniciatyvai. Sis didžiulės poli rai studijuotų (o ne studentau mė ir rezultatai. Drauge tinės ir ekonominės reikšmės tų, kaip, deja, dar nemaža yla ir kai kurios labai svar- dokumento išleidimas — di dalis jų daro), įsigytų tvirtas s ekonominės problemos, delė pagalba, vadovaujantis žinias, savo busimosios spe :., kokia turėtų būti žemės nurodymas, studijuojant mark- cialybės pagrindą, kad visų o produktų paruošų siste- sistinę-lenininę teoriją. Drau mūsų — ir dėstytojų, ir stuir valstybės mokamos kot ge su tuo, jie iškelia didelių detų — gyvenimo reikme tap ams kainos už parduoda uždavinių ir visam mūsų uni tų nuolatinis savo žinių gi ntis valstybei žemės ūkio proversiteto kolektyvui, tiek stu linimas, Jaunatviškas veržlu ■ ktus, kokia turėtų būti sisdentams, tiek dėstytojams. mas į priekį, nesitaikstymas ■ na ir tarifai už busimųjų Visų pirma, mes visi turi su bet kuo, kas stabdo komu ■ monto-technikos stočių pame pagal savo išgales įsijung nizmo statybą. To iš mūsų ■ navimus kolūkiams, kokios ti į šio didžiojo pertvarkymo reikalauja TSKP CK šių me ■ėtų būti valstybės parduo- darbą tiek savo pasiūlymais, tų vasario Plenumo nutarimai. iu kolūkiams mašinų, dega- kaip tikslingiausia jį būtų įgyDoc. M. Gregorauskas
I
K R O N Kovo 11 dieną įvyko uni-
I ersiteto komjaunimo komitel> plenumas, skirtas Gamtos
liokslų fakulteto komjaunimo I iuro darbui aptarti. SvarstyII klausimu buvo priimtas I titinkamas nutarimas. Plenumas atleido iš biuro lario pareigų draugus P. | ^ernotavičių ir N. DaugėlaiI h ryšium su jų perėjimu i I itą darbą. (Drg. BernotaviI ius išrinktas universiteto I artinto biuro sekretoriaus pavaduotoju, drg. Daugėlaitė rėjo dirbti į Gamtos moksfakulteto komjaunimo biull).
Plenumas išrinko į VVU omjaunimo biuro narius Jrg. J. Budrį (IFF) ir drg. J. | Grašių (TMF).
Šeštadienį Medicinos fa kultete įvyko susitikimas su buvusiais koncentracijų stovyklų kaliniais. Į susi tikimą buvo pakviesta Eu genija Saričeva ir gydyto jas Jakovas Koščenevskls. Svečiai papasakojo- apie sunkumus, kuriuos teko pergyventi stovyklose. Pir moji kalbėjo E. Saričeva. Ją karas užtiko Maskvoje, besimokant Aviacijos In stitute. Iš ten su draugais ji buvo permesta į Smo lenską pas partizanus. 1942 m. buvo suimta. Sa ričeva pasakojo, kaip žiau riai su jais elgėsi vokie čiai, kaip juos maitindavo.
Kad palaikytų dvasią, jie dainavo dainas. Saričeva pasakė: „Man grįžo valia, kai išgirdau rusiškas dai-
Savičeva
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG OS KOMITETU ORGANAS
1958 m. kovo 20 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
Dar kartą apie diplomantus Pabeldžiam į Tauro bend rabučio 504 kambario duris. J. Stankevičius, Ekonomikos mokslų fakulteto diplomantas, mus pasitinka draugiškai šypsodamasis. Pamažu Įsitraukiam į pokalbį. Mus do mina klausimas, kaip Jis su geba ir dirbti, ir ruošti diplominį darbą. Jo diplomims darbas — pati svarbiausia mūsų pokalbio tema, Šiam darbui jis atiduoda daugiau sia kūrybinio darbo valandų. — Diplominio darbo temą pasirinkau tokią, kuri mane domina nuo pirmo kurso, — būtent „Vilniaus valgyklų tresto analizė nuosavos pro dukcijos atžvilgiu”, — pasa koja jis. Bematant prieš mus atsi randa didžiulė krūva popie riaus lapų su įvairiausių ap skaitų lentelėmis. Čia smul kiai apskaičiuotas kiekvienos valgyklos darbas. Mus domi na studentų valgykla Taure. Pasirodo, kad ji dirba nepa kankamai gerai. Tuo įsitiki nęs, J. Stankevičius valgo sa vos gamybos patiekalus. Nekokia padėtis visoje ei lėje Vilniaus miesto fabrikų valgyklų, dietinėje valgyklo je. Visur pirmųjų ir antrųjų patiekalų pareikalavimas žy miai mažesnis, lyginant su šaltais užkandžiais. Tai reiš kia, kad valgyklos nepateisi na savo paskirties, gamina blogos kokybės patiekalus. Patys darbininkai blogai atsi liepia apie savo valgyklas. Kadangi mėsos, pieno produk tų kaskart daugėja, o jų sa-
Teisės Mokslų fakultete šiais metais pirmasis dip lominį darbą apgynė dip lomantas R. Dimavičius. Jo darbas „Ypatingi vals tybinės apsaugos įstatai — teroristinė priemonė darbo žmonių pasipriešinimui slo pinti buržuazinėje Lietu voje”, įvertintas lagai ge rai.
nas”. Vėliau ji buvo nuteis ta mirti. Kalėjime pasisekė suorganizuoti 15 žmonių komunistų kuopelę, kuri padėdavo pabėgti kali niams, padėdavo nusilpusiems. Vieną dieną, ei nant į darbą, Saričevai pa vyko pabėgti. Koščenevskls pasakojo, kaip jis buvo kelis kartus vedamas sušaudyti ir kiek vieną sykį pavykdavo pa bėgti. Studentai apdovanojo svečius gėlėmis, padėkojo už nuoširdžius pasisakymus, palinkėjo kūrybinių jėgų darbe. A. PURLYS
ir J. Kaščenevskis su
vikaina krinta, tai darbo žmo>nėms gaminti valgį namie žy miai geriau.. . Stankevičius dirba kūrybiš kai, ieško būdų trūkumams pašalinti. Savo diplominiu darbu jis įneš vertingų pasiū lymų visuomeninio maitinimo darbo planavimo srityje. Dirb damas miesto komjaunimo komiteto propagandos ir agi tacijos skyriuje, J. Stankevi čius tiesiogiai susiduria su tais klausimais, kuriuos jis nagrinėja diplominiame dar be. Organizuojami į Vilniaus miesto valgyklas reidai aki vaizdžiai parodo ten esančius
trūkumus, vietoje padeda nustatyti priemones jiems pašalinti. . .. Malonu klausyti žmogaus, su meile kalbančio apie savo pasirinktą dar bą, žmogaus, kuris niekada nesustoja ties pasiektu, o žengia vis pirmyn, ieško, ne nurimsta. Kaip tik tokį išauk lėjo šį diplomantą-ekonomistą mūsų universitetas. Lieka palinkėti J. Stanke vičiui su tokia pat jaunatviš ka energija dirbti ir toliau, baigti diplominį darbą ir talp pat sėkmingai Jį apginti. I. Jurevičiūtė, I. Jakubavičiūtė
SĖKMES, KOLEGOS! Dveji metai ypatingi studento dirbti į savus namus, pvz., E gyvenime. Tai pirmieji metai Kubiliūnaitė — į Klaipėdą, B. universitete, kuomet nustebęs Zaliunas — į Plungę. Likusieji „fuksas” vaikšto painiais kori vyks į Eišiškes, Kaišiadorius. doriais, su dėmesiu ir smalsiai Rumšiškes, Alytų, Lazdijus, apžiūrinėja kiekvieną auditori Plungę, Priekulę, Rietavą, ją, apsipranta su nauja mokslo Skaudvilę ir kitur. Keletas savu tvarka. Antri tokie metai — bai. noru pasisiūlė vykti į tolimes giamieji. Tai laikas, kai reikia nius kaimelius. Taip I. Misevi palikti jaukias auditorijas, kada čius atsisakė jam siūlomos vie į praeitį nuslenka audringas tos Mikrobiologijos Katedroje. studentiškas gyvenimas ir artėja Atsirado ir keletas „streikuo atsiskyrimo valanda su mokslo jančių”, kurie atsisakė pasira draugais. Štai tada, gal būt, šyti ' nukreipimus. Aišku, liki daugelis ir pavydi tiems „fak mas jų pačių rankose. sams”, kurie dar tik įžengė i Aplamai, dauguma patenkinti šią nuostabią mokslo šventovę savo paskyrimais. Visų nuomo Į platų gyvenimo kelią šiemet ne, šiemet, palyginus su pra išeina 64 medikai. Jau seniai ėjusiais metais, baigusiems ati jie su susijaudinimu ir nerimu teko daug geresnės vietos. laukė paskirstymo dienos. Ir Aišku, sakydami „geresnės štai kovo 13 d. jie laukė savo eilės prie paskirstymo komisi vietos’’ medikai negalvoja apie jos durų. Greitai buvo sužino „šiltas vietas”. Mes neabejoja tos visos busimosios darbovie me, kad jie, baigę Vilniaus tės. Kaip ir buvo manyta, dau Valstybinį universitetą, nepada geliui atiteko mūsų respublikos rys gėdos savo dėstytojams m rajonai ir kaimai. Sunku būtų besimokantiesiems „kolegoms”, išvardinti visus Žemaitijos bei garbingai nešios tarybinio gy Aukštaitijos miestus, miestelius dytojo vardą. 75 MMF „fuksai” linki jau bei kaimus, į kuriuos neužilgo išvyks jaunieji gydytojai. Ge niesiems gydytojams neužmiršti riausi jų, kaip O. Barysaitė, D., studentiškų metų, linki pasise Daugirdienė, Dautartas, Urbo kimo darbe ir gyvenime. nas ir Kavaliauskaitė, lieka R. GINEITIS dirbti sostinėje. Kiti vyksta MMF I kursas
Kovo 11 d. LTSR Poli tinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos centri niame lektoriume įvyko paskaita Vilniaus miesto architektūros klausimais, Tai pirmoji paskaita iš lektoriumo, _ organizuoto studentams. ApieVilniaus architektūros istoriją, jo paminklus ir ateities per spektyvas kalbėjo istorijos mokslų kandidatas J. Jur ginis ir architektūros mokslų kandidatas A. Spelskis. Paskaitos įvai riais klausimais vyks kas savaitę. Sekančiame nume ryje spausdinsime platesnę paskaitos apžvalgą. Rektoratas pažymėjo doc. M. Gregorausko 50 metų jubiliejų. Rektoriaus kabinete įvyko iškilmin gas posėdis. Kalbėjo uni versiteto rektorius drg. J. Bulavas, Ekonomikos fak. dekanas drg. Pauliukonis, vietkomo pirmininkas drg. Ragevičius. Doc. M. GreC gorauskas buvo apdovanosM tas Garbės raštu. Universiteto partinis biu ras apsvarstė literatūros ir kritikos būrelio darbą. Būrelis teisėtai didžiuo. jas! tuo, kad čia išaugo ne maža žymių mūsų respub likoje rašytojų, kad ir da bar čia yra talentingų lite-
ratūrinių jėgų. Gera tradi cija — organizuoti kūrybi nes išvykas po respubliką (į Ukmergę, Tauragę ir kt.). Buvo konstatuoti ir kai kurie trūkumai. Būrelis silpnas organizaciniu po žiūriu, susirinkimai vyksta retai ir nereguliariai, ne tvarkinga būrelio doku mentacija. Daugelis būrelio narių atitrūkę nuo tarybinio gy venimo, atsiriboja indivi dualistinių temų ratu, ką paliudija ir universiteto al manacho „Kūryba” I re dakcija. Partinis biuras konsta tavo, kad dėl to visų pir ma kalta Lietuvių literatū ros katedra, kuri nepakan kamai vadovavo idėjiniam ir organizaciniam būrelio gyvenimui. Jaunųjų poetų kūryba nepakankamai do mėjosi literatūros dėstyto jai, IFF visuomeninės or ganizacijos. Universiteto partinis biuras įpareigojo Lietuvių literatūros katedrą, fakul teto visuomenines organiza cijas ir būrelio valdybą iš taisyti esamą padėtį, rybinis almanachas būti atiduotas spaudai š. m. gegužės 1 d.
Komjaunimo darbą apžvelgiant
Pastabos iš pedagoginės praktikos
Mūsų mokykloje kiekvie mokyklos darbo sritis. Tiesa, nam studentui leisti pravesti Blogai mokosi, atsisako turi būti auklėjimo mokjrkla, Prieš kelias dienas įvyko visuomeniniame — pasakė fakulteto partinės nais metais atlieka pedagogi kai kurie studentai dirba su įvairaus tipo pamokų: miš Istorijos-filologijos fakulteto dalyvauti raus, kartojamo, laboratorinį partinės organizacijos susi darbe III kurso rusistų rusų organizacijos sekretorius drg. nę praktiką Įvairių specialy klase nuoširdžiai, suorgani- darbą, uždavinių sprendimo rinkimas. Jame buvo apsvars grupė. Aplamai, didesnėje fa Bendžius. — Ypatingą dėme bių studentai iš VVPI, o taip zuoja labai įdomių užsiėmi Reikia pasakyti, kad stu tytas klausimas apie fakulte kulteto grupių dalyje daugiau sį ir komjaunimo biuras, ir pat iš VVU. Šiuo metu mo- mų. Svetimų kalbų specialy turėtų kykloje praktikuojasi IV kur- bės studentai ruošiasi moki dentai ateina į praktiką su to komjaunimo biuro vadova dėmesio skiriama kultūn- fakulteto komunistai vimą pirminėms organizaci niams-estetinlams klausimams, kreipti į pirmuosius kursus. so geografai, Istorikai, fizi- nių pavasario atostogų metu stipriomis dalykinėmis žinia surengti įdomų vakarą tik mis, todėl ir pasiruošimas pa o užmirštamas mokymasis, joms. Diskusijose taip pat kalbė kai, matematikai, svetimkal — Mūsų fakulteto komjau paskaitų lankomumas. Nepa jo IFF komjaunimo biuro na blai. Norisi pasakyti keletą anglų ir vokiečių kalba. Tai mokai gali būti daugiau nu pagirtinas dalykas. Studen- kreipiamas metodinėn pamo nuoliai sudaro trečdalį visos tenkinama kai kurių pirmi rys Navaitis, prorektorius žodžių apie praktikos eigą ir universiteto komjaunimo or nių organizacijų veikla yra, Meškauskas, dėst. Kostelnic- sunkumus, su kuriais susidu tas-fizikas Katilius sistemin kos pravedimo pusėn. Stu ganizacijos, — kalba pranešė gal būt, ir todėl, jog fakulteto kis, LLKJS CK Aukštųjų mo ria studentas praktikos metu. gai dirbo su XI klasės moki dentai paieško įdomesnės me Dabar praktika eina į pa niais, ruošiantis jaunųjų fi džiagos papildomai literatu jas — IFF komjaunimo biu biuro nariai silpnai vadovau kyklų skyriaus vedėjas Šepe baigą. Ar studentai viską ga zikų respublikinei olimpiadai. rai, paieško jos gyvenime, ro sekretorius Daunoravičlus. ja kasdieniniam darbui, ne tys ir kiti. vo mokykloje, ką mokykla Bet to negalima pasakyti apie apgalvoja, kaip pravesti ap — Fakultete yra 38 pirminės tikrina darbo planų ir pan. Susirinkime buvo priimtas galėjo duoti? Reikia pasakyti, daugumą. Studentai labai ne klausą bei žinių Įtvirtinimą. organizacijos. Dirbama ir vi Biuro posėdžiai dažnai apsiri so fakulteto mastu, ir grupė bodavo tik personalinių bylų nutarimas, įpareigojantis par kad pagrindinis praktikanto noriai Įsijungia Į pionierių Tačiau dažnai tenka paste būna nukreiptas Į bei komjaunimo organizacijų bėti žymių nukrypimų nuo se. Komjaunuoliai dalyvauja svarstymu. tinį biurą konkrečiau vado dėmesys gerą bandomųjų pamokų pra darbą. Juk kur kas lengviau plano: užtraukiama apklausa, įvairiose kampanijose, padeda Šiais metais fakulteto biure biurui organizuoti vakarus ir įvesta sekretoriaus diena: vauti fakulteto komjaunimo vedimą. Antrame plane lieka suorganizuoti ekskursiją, ne mokinių žinios dažnai perver darbui, pakeliant studentų ko užklasiniai, auklėjamieji ir gu visą praktikos laiką dirbti tinamos. Užtrukus su žinių kita. Šiais mokslo metais tikrinimu, naują medžiagų buvo surengta keletas vakarų kiekvieną ketvirtadienį susi munistų atsakomybę, numa kitokie klasės reikalai. Dau organizacijoje! Kaip atrodo studentų ve tenka dėstyti paskubomis, o meno klausimais, susitikimas renka kurio nors kurso sek tantis suteikti visam darbui gelis VVU studentų negalvo su kariais, vakaras tema „Sa retoriai, aptariamas pirminių ryškesnį ideologinį kryptingu ja būti mokytojais, todėl ir damos pamokos? Grupės va Įtvirtinimui nebelieka laiko. dovas, sustatydamas pamokų Aptarus vieną kitą tokią pa lin rankas nuo Alžyrol”, nesistengia įsigilinti į visas tvarkaraštį, stengiasi kiekvie- moką, Įgijus praktlkantams Tarptautinės Moters dienos organizacijų darbas. Biure mą. daugiau įgūdžių, reikalai pa minėjimas ir t. t. Daug kom svarstomi klausimai dėl kon sitaisė. Kai kuriems praktijaunuolių rudenį dalyvavo pa kurso geriausiai organizacijai kantams tenka daug dirbti su dedant vainikus ant tarybinių išaiškinti pravedimo,, dėl pasi savo „charakteriu”, jį taisant, karių kapų. ruošimo komjaunimo keturias pavyzdžiui, keičiant tylią, ne Paskui pranešėjas kalbėjo aiškią, monotonišką kalbą ar apie pirminių organizacijų dešimtmečio jubiliejui, numa ba perdaug mokslišką dėsty darbą. Viena geriausiai besi toma pavasarį fakulteto kom mo stilių. mokančių, kovingiausių gru jaunuolius įtraukti į darbą, Apskritai paėmus, prakti Užvakar įvyko LDAALR,.mirusi”, ji dirba, tačiau tas parašiutistų sekcija, Saunų pių fakultete — III kurso atremontuojant auditorijas ir kos metu studentas Įgauna ' ' aktyvo susirinkimas. Pagrln- darbas istorikai (sekretorius P. Vit vyksta nepatenkinamai. pavyzdį rodo filologai, pas supratimą apie mokytojo ir dinį pranešimą padarė univer kauskas). Pažymėtina, jog vi sutvarkant kiemus. kuriuos reguliariai vyksta tre klasės vadovo APIE SEKCIJŲ DARBĄ ir šios Maža komjaunimo organiza siteto LDAALR pirmininkas si šios grupės studentai yra niruotės. Bet tai tik vienam žinios daug kamdarbą, gali būti at Šiuo metu veikia šaulių, au- fakultete. komjaunuoliai. Aktyvi pirmo cijai padėjo katedros. Nesido drg. Mitrikas. eity naudingos. — 1957 m. spalio mėn. tomobilistiį, motocikllstų, ra kurso žurnalistų organizacija. mi, pvz., kursų komjaunimo Pradėjo veikti radistų sek V. Valuntas Susirinkimai čia vyksta regu gyvenimu Lietuvių kalbos ir TSKP Centro Komiteto nuta distų ir parašiutininkų sekci cija. Vilniaus S. Nėries v. viri, liariai, šiuo metu ruošiamasi literatūros katedra, mažai rū rimas „Apie partinlo-politinlo jos. mokyklos mokymo dalies Ir drg. Mitriko, ir kitų kal DARBĄ — Į ATSKIRUS 1 leisti savos kūrybos almana- pinas komjaunimo darbu ir darbo pagerinimą Tarybinėje vedėjas Armijoje ir Laivyne” iškelia bėjusių nuomone, šauliai dir FAKULTETUS chą. Yra fakultete ir daugiau Bibliotekininkystės katedra. uždavinius ' ir ba geriausiai. Neseniai pra gerų organizacijų. Fakulteto partinio biuro na naujus Kai medicinos fakulteto o tai būtina. Tačiau tuo — kalba pranešė vestos tarpfakūltetinės šaudy Okas papasakojo, klausimu Rektorato atstovai Bet fakultete yra ir tokių rys V. Dėnas kalbėjo, jog LDAALR, jas, — tuo pačiu ir mūsų mo varžybos. Tačiau ir ta studentas organizacijų, kuriose komjau- komjaunimo organizacijose universiteto organizacija turi sekcija savo darbu pasigirti kad jų studentai — LDAALR nieko konkretaus nepasakė. nariai savo lėšomis nutarė Sėkmingam LDAALR dar nimo darbas visiškai aplels- pastebima riba tarp aktyvo ir atlikti didelį darbą. negali. Treniruotės bevelk ne samdyti instruktorių šoferiamsbui trukdo ir patalpų nebūvi Vėliau drg. Mitrikas apsi vyksta, nors daugelis studen komjaunuolių, yra tas. Tai — III kurso bibliote- likusių mėgėjams paruošti, salėj pasi mas. Bet ar čia nebus kalti stojo prie draugijos narių ei tų yra dideli šios sporto šakos girdo šnabždesys: daug žmonių, nedirbančių jo kininkai, abi II kurso rusistų anksčiau buvę draugijos va lių augimo klausimo. Čia rei entuziastai. Bet kur pravedi— Pulkus dalykas. . , o kad dovai, kurie du kambarius] grupės. Blogi rejkalai III kur kio visuomeninio darbo. Fa kalai tikrai liūdni. 1957 m. nėti treniruotes? pas mus taip. drg. Mickui tarpininkaujant ] so lituanistų organizacijoj kultete pašlijusi akademinė LDAALR turėjo 1720 narių — Argi tai neapsileidimas, Panašiu būdu moto kur- užleido universiteto darbuoto] (įskaitant universiteto techni kad prie Čiurlionio 23 bend drausmė, ypač žurnalistų tar (sekretorius Norkūnas). Dviem žada organizuoti ir IFF j ui. O dabar patys kaip vai] nį personalą), šiuo metu jų rabučių niekaip nesugebama sus LDAALR komitetas. pirmaisiais studijų metais pe. Mažai reiklus apsileidė yra 1392. kai, be namų. baigti šaudyklos įrengimo? — Ar apie tai nevertėtų pa šioje grupėje savo ideologiją liams ir dekanatas, mažai te į draugiją mes turime pri kalbėjo drg. Lapinskas ir galvoti universiteto ir fakul O KOKIOS ATEITIES skleidė svetimų tarybiniam dirbama su komjaunimo akty imti ir daugiau moterų. Kur drg. Stačiokas. PERSPEKTYVOS tetų LDAALR vadovams? tai matyta, kad tokiame mo Žinoma, ir didžiausiam en jaunimui pažiūrų žmonės. vu. Fakulteto komjaunimo biu terimis Tai, tur būt, labiausiai do| turtingame fakultete, pranyks noras tre mina visus. Aktyvo susirinki Pastaruoju laiku padėtis čia rui reikėtų daugiau susidomė kaip Istorija-filologija, tik tuziastui MATERIALINĖ BAZĖ niruotis, jei per treniruotes mas priėmė išsamų nutarimą IR PATALPOS žymiai pagerėjo. Tačiau ir ti mokslinių būrelių veikla. 20, o Teisės mokslų fakulte reikia gulti į purvyną. Jo Įgyvendinimas priklaus tėra Apie savo kursų komjauni te tik 13 moterų dabar vyrauja per didelis Kalbėjusių Rudžionio, Ste nuo mūsų pačių. Nejaugi Rektoratas ir uni mo organizacijų darbą papa LDAALR nariai. Bla versiteto visuomeninės orga ponavičiaus, Stačioko, Šeimyniškumas, komjaunuoliai sakojo — Mes negalime pamiršti moksIII kurso istorikų sek Gamtos ir Medicinos ir kitų nuomone pagrin kad LDAALR darbas — poli] neobjektyviai vertina savo retorius P. Vitkauskas, V lų fakultetuose nėra nė vieno nizacijos tokios silpnos, kad žio dinė sėkmingo darbo ............. . kliūtis negali gauti keleto lentų? tinio darbo dalis, — pasaka draugų poelgius. Net pirmi kurso lituanistas Budrys ir ki dėstytojo — draugijos nario. — materialinės bazės sllpnu- Vilniaus miesto LDAALR pir Automobilistai ir motocikIki šiolei niekaip nesugeba ti. mas. nės organizacijos biuro na listal, nutirpus sniegui, pradės mininkas drg. Popkovas. — Komjaunuoliai grupėse ma likviduoti nario mokesčio praktinius užsiėmimus. Nors Ir Ateitis priklauso mums] Šiais metais LDAALR pariai (pvz., Valeika) laužo turėtų būti viso gyvenimo or įsiskolinimo. labai gaila, o tom abiem sek skirta 10.000 rub., neskai- Jei Rektoratas, dekanatai komjaunuolišką drausmę. Universiteto LDAALR nėra ganizatoriais. Susirinkimai cijom priklauso tik 51 žmo tant įplaukų iš nario mokes partinė, komjaunimo organi gus, kai užsiiminėti nori bent čio. 3000 rub. — sumokėti zacijos ir vietkovas imsis pusė universiteto LDAALR Instruktoriams, 7000 rub. — reikalo, padėtis bus ištaisyti narių. šoviniams, taikiniams įsigyti. o universitetas tam yra pala Šiuo metu šiaip taip juda Inventoriaus įsigyti negalima, gus. j T. Juknevičius
Universiteto LDAALR turi dirbti geriau
PROFSĄJUNGOS
REIKALAI
Ką dirbti proforgui
Balandžio mėn. įvyks uni versiteto Liaudies dainų ir šo kių ansamblio 500-aslš kon certas. Jau sudaryta didelė dviejų dalių koncerto programa. Į šventę pakviesti buvę ansamb lio dalyviai, šiuo metu dirban tieji įvairiose respublikos vie tovėse. Jie dalyvaus pirmojo je koncerto dalyje, šoks per dirbtą ,,Kolūkio pirmininką”, ,,Lenciūgėlį”. Dabartiniu metu ansamblie čiai repetuoja naują progra mą, kuri bus atlikta antrojoje koncerto dalyje.
Po
500-osios
polkutės.
Aukštosios mokyklos prof Toli gražu ne visi profor pasiruošimas pavasario tarų sąjungos darbo specifika gai pakankamai rūpinasi sa fakultetiniam festivaliui. Yr| kiek skiriasi nuo gamybinės, natorinių kelialapių gavimu, išrinktas naujas kultūros kld tačiau visoms profsąjungoms kai tuo tarpu kelialapių bas, kuriam vadovauja II N bendra; darbo ir buities klau profkome yra beveik visą lai lituanistas Vaitkus, ir, iškilų simai. Iš to taško ir reikia ką, o pagaliau, atsiradus rim kokiam neaiškumui, reik.il žiūrėti į proforgo darbą gru tam ligoniui, profbiuras gali kreiptis į jį. Šiuo laiku k] pėje. kreiptis į respublikinį komi kurios grupės gerai ruošia! Mūsų darbas — tai moks tetą. Nuo kovo 10 dienos iš pavasario festivaliui. Ta] las. Koks pažangumas, kaip skirtas kelialapis III k. pran kaip taisyklė, tokios grupė] lankomos paskaitos, jei ne cūzų kalbos specialybės stu kur proforgas ir gruporga lankomos — kodėl? — prof dentui Janulevičiui, o profor- dirba drauge, pvz., istoriką orgo pareiga visa tai ne tik gas, atrodo, nieko net nežiao III k. (proforgas Strumskis žinoti, bet ir kontroliuoti. apie tai. II k. lituanistai (proforg] Šiuo laiku yra sudaryta aka Lenkauskas). Tačiau daug] su juo Artėja pavasaris, o deminė komisija, į kurią įeina mas proforgų iki šiol dar ni| ir bendrabučių paskirstymas. partinio biuro atstovas, kom Nors didžiajai daugumai stu ko nepadarė mūsų fakulte] jaunimo ir profsąjungos biurų dentų išskiriami bendrabu saviveiklai išvystyti. Tod] nariai. Reikia, kad proforgai ir reikalauja pro] tačiau iki šiol dar nepa profbiuras padėtų komisijai tikrinti gru čiai, orgų darbo planų. Šiuo atv] jėgiam aprūpinti visus pagei pių darbą ir patys kovotų r.u daujančius, Skirstant bendra ju ne profbiuras nurodo, 11 drausmės laužytojais. turi veikti proforgas, o a! teks vadovautis profor virkščiai, Antras svarbus proforgo bučius, klausia profor] go pateiktomis žiniomis. Da darbo baras — buitiniai klau liai studentų, gyvenančių ne apie jo nuveiktą darbą. simai. Daugelis studentų nu bendrabučiuose, duodami butČia aš labai bendrais brul kenčia grynai dėl proforgo pinigiai. Čia proforgo parei nerūpestingumo. Pirmiausia ga pasirūpinti, kad laiku bū žais nužymėjau proforgo da bo gaires. Tačiau, bet kuri] — pašalpos. Šiais metais paduodami butų valdybos atveju daugiau jautruml profkomas mūsų fakultetui iš tų Dalies pareiški veiklos ir iniciatyvos, dr-j skyrė 4600 rub. Fakulteto pažymėjimai. mų dėl butpinigių gai proforgai. Nereikia apl mastu tai nedidelė suma, to nom, nes buvo per nepatenkipa riboti vien nario mokėsi] dėl labai svarbu ją tinkamai duoti arba paduoti vėlai be butų rinkimu, tada neteks skųst panaudoti. Niekas negali ge valdybos pažymėjimų. Rei egzistavimu ir autoriteto -I riau žinoti padėties grupėje, kia, kad ir pati grupė būtų Kad darbas vylįl kaip proforgas, todėl profbiu reiklesnė proforgui, jei jis ne turėjimu. sėkmingai, proforgai turi į ras, skirdamas pašalpą, pir pildo savo tiesioginių parei ti ne svečiai — nebuvėli miausia atsižvelgia į proforgo profbiure, o kasdieniniai !-;1 duodamą charakteristiką. gųProfbiurui tarpininkaujant, 8 Toliau. Be buitinio darbo, kytojai ir šeimininkai. žmonėms yra jau išskirta pa ypač svarbus kultūrinis dar J. Kareivaitė IFF profsąjungos j šalpa. Čia kandidatus paren bas. Tai ne tik kolektyvinis ka taip pat proforgai. teatrų, filmų lankymas, bet ir pirmininkas
SIEK TIEK APIE MANDAGUMĄ
Turizmo klubas
Turlzmo sekcijai prašant, Rektoratas ir profsąjun Mandagumas yra vienas iš ar draugu? Ar gerbia save mu laiku ir be atsiprašymo gų komitetas perorganizavo turizmo sekciją J Turiz ■ tarybinių žmonių kultūringu- studentas, kuris neprisilaiko skambina jam telefonu ir t. t. mo klubą. Tai bus pirmas šios rūšies klubas respub |ino rodiklių. Tai yra viena tų asmeniškos higienos taisyk Netaktiškai elgiasi studentai, likoje. I formų, kuriomis pasireiškia lių? kurie nesisveikina pirmieji Ryšium su perorganizavimu žymiai išsiplės turis Ididingas tarybinio kultūrinAr gerbia save studentas, mandagia forma su vyresniu tinis darbas universitete. Klubas turės kelias savo Igumo turinys. Todėl tarybinis kuris rūko nepaskirtoje tam draugu, su pažįstamu, kuris sekcijas. Naujai bus įsteigta susirašinėjimo sekcija. I žmogus, kuris yra perslsun- vietoje? Juk jis pats tuo rek lydi moterį, kurie nemanda Joje galės dalyvauti visi studentai, norintieji susira I Kęs aukščiausia pasaulyje lamuoja save neišmanėliu, o, gia forma išveda mergaitę šinėti su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis bei I kultūra, tarybine kultūra, tu- anot rusų žmonių sukurto šokti ir po šokio tinkamai Visiems: profesoriams, dės užsienio studentais. Iri būti ypatingai mandagus ir teisingo priežodžio „neišma nepadėkoja, nepalydi jos iki tytojams, ir admi Kita sekcija organizuos turistines išvykas po VilI jautrus mandagumui. Kreip nėliui įstatymas neparašy kėdės, kurie, sveikindamiesi nistracijosstudentams personalui! riaus apylinkes, ruoš studentus „TSRS turisto" ženk iamasis į jaunimą M. I. Ka tas”! su moterim ar vyresniu žmoSkelbiamas universiteto sa leliui gauti. Si sekcija organizuos turistinius žygius lininas savo kalboje VLKJS Šitokie poelgiai ardo žmo gumi, pirmieji kiša ranką ir viveiklos atlikėjų konkursas. švenčių ir atostogų dienomis III atskyriui gauti. ICK pasitarime 1940 metais nių tarpusavio gerbimą ir t. t. Konkurse gali dalyvauti Žymiai išsiplės ryšiai su kitomis respublikomis. I pareiškė: „Jūs turite būti pažeidžia mūsų kolektyve Pažymėtina, kad didelė dainininkai, šokė Aktyviausieji klubo nariai dalyvaus Pabaltijo turistų Iaukštai kultūringais, mokėd'i- svarbiausią tarybinio manda dauguma mūsų studentų yra jai, skaitovai,muzikantai, po vieną ir sąskrydyje Estijoje, keliaus po Kareliją, Siaurinį I mi teisingai elgtis su mokyto gumo reikalavimą. labai mandagūs. Bet tuo '.aUralą. Studentai rengiasi dalyvauti Vilniaus ir jais, mokėdami elgtis su žmo2. Teisingai sakoma, kad blau pabrėžia nepageidautiną grupėmis. Konkurso nugalėtojai bus Kauno zonų turistinio sezono atidaryme, respubli Inėmis aplamai, mokėdami kuklumas yra tarybinio žmo kontrastą tie studentai, kurie kiniame sąskrydyje, o taip pat balandžio mėnesyje Į elgtis taktiškai”. Tarybinis gaus puošmena. Tačiau dau nepasižymi savo mandagumu. apdovanojami vertingomis do r yksiančiame Lietuvos aukštųjų mokyklų turistų I mandagumas paremtas socia- gelis studentų ir ypač stu- Atskiri studentai nusikalsta vanomis, garbės raštais ir tu sąskrydyje prie Anykštos ežero. I iistiniu humaniškumu, Jautriu denčių šią puošmeną pakeičia prieš mandagumo taisykles rės teisę dalyvauti visų Lie ir meiliu elgimusi su žmonė kita. Neabejotina, ,kad tai da dėl nepakankamo kultūringu Turizmo klubas turės savo emblemą ir ženkliuką. tuvos aukštųjų mokyklų sa mis. Jis visų pirma pasireiš ro tos studentės, kurios ateina mo. Didelė gi dalis tokių stu Klubo nariu bus kiekvienas, kuris aktyviai dalyvaus kia: 1) pagarba ir simpatija į paskaitas su smarkiai nuda dentų tai daro tik dėl to, kad viveiklos atlikėjų konkurse. klubo veikloje ir rems turizmą materialiai. darbo žmonėms, 2) kuklumu, žytomis lūpomis, apsirengu jiems nebuvo paaiškintos el Klubo steigiamasis susirinkimas įvyks kovo mėn. Konkursas įvyks balandžio 3) taktiškumu. sios ne sukniomis, bet hiper- gimosi normos. Todėl verta 26 d. Čiurlionio 23 aktų sa 21 d. 19 vai. Gamtos m. fak. I aua. Dalyviai bus Kažin ar šie trys elementai moderniškomis siaurutėm.s šia tema ir daugiau pašnekėti. smulkiai supažindinti su metiniu klubo veiklos planu lėje. pasireiškia visų mūsų studen kelnėmis, pasikabinusios į au ir pasiruošimu aukštųjų mokyklų studentų-turistų su Smulkesnę informaciją tei Svetimų kalbų katedros tų elgimesi? sis ekstravagantiškus auska sitikimui. ' V. JANUŠKIS vyr. dėst. Kameneckaitė kia studentų kultūros klubas. 1) Yra plačiai žinoma, kad rus, ir panašiai. jeigu žmogus nori būti ger Dar blogiau yra tai, kad abu dirigentai Gniesinų var biamas, jis visų pirma turi kai kurie studentai, įsigiję do muzikinio pedagoginio in išmokti gerbti kitus. žiupsnelį žinių, dedasi tikrais stituto studentai — lietuvė Tačiau mes galėtume sumi mokslininkais, darosi arogan Akvillja Gureckytė ir latvis nėti eilę reiškinių, rodančių, tiškais savo draugų ir kartais Dainis Zakis. O-trečioje salė kad ne visi studentai yra tai net dėstytojų atžvilgiu. Tai je šokėjai nepailsdami repe išmokę. ne tik pažeidžia kuklumo, ta tuoja „Malūnėlį”. Antai, neretai pasitaiko, rybinio mandagumo taisykles, — Mūsų ansamblyje — lie kad dėstytojas, atėjęs į da-- bet neša taip pat didelę žalą tuviai, latviai ir estai, — sa bą. turi stovėti prie durų ir tokiam studentui. ko meninio sektoriaus vado laukti, kol pasibaigs visa vo 3. Taktas yra saiko jaus vas estas Harri Reche, — ta ra išeinančių pro tas pačias mas, kuris diktuoja teisingą čiau kiekvienos tautos liau duris studentų. Studentai elgimąsi su žmonėmis. Taktiš dies dainas ir šokius atlieka šiuo atveju pamiršta pirmą kūmas yra mokėjimas tinka me visi kartu. reikalavimą: gerbti vyres mai elgtis su žmonėmis įvai niuosius žmones. PASAKYTA — PADARYTA atvejais. Žmogus, netu Pasitaiko taip pat, kad dės riais rintis takto, yra panašus į . . .Pilnutėlės Timirlazevo tytojui atėjus į auditoriją, netekusį distancijos vardo žemės ūkio akademijos studentai dar šnekučiuoja, o žmogų, jausmo ir galintį susidurti su aktų salės tamsą perskrodžia kiti net neatsistoja, neatsaky siena. ryškus prožektoriaus spindu dami tokiu būdu į dėstytojo lys. Jo šviesoje išryškėja trijų Kažin, ar nepasitaiko pas pasisveikinimą. O pasibaigus Pabaltijo respublikų kontūrai paskaitai, pirmieji grūdasi mus atvejų, kai tūlas studen ir jas jungiąs žodis „Balti pro duris, nelaukdami kol iš tas kalba su dėstytoju taip, cum". Spindulys, pamažu slys lyg tai būtų jo senas prieteeis dėstytojas. damas į kairę, pirma apšvie Tokie ir panašūs reiškiniai lius? Pamirštama kartais, kad. čia vieną geltonplaukę mergi prieštarauja dar vienai žmo nors dėstytojas yra studento ną, paskui antrą ir trečią. Jos nių žinomai taisyklei — nie geras draugas, jis, tačiau, Bet jaunatviškas pasiryži kiekviena paeiliui savo gimtą SUSIPAŽĮSTAME kutlnius medžių lapus. Smagu kas žmogaus negerbs, jeigu yra jo vyresnis draugas ir ja kalba — lietuviškai, lat nugali. Jis pats savęs visiškai neger todėl reikia su juo elgtis, rp RAUKINYS „Vilnius- tokiu metu, klausantis ir ne mas. . viską Tur būt, tik studentas viškai ir estiškai — pasveiki kaip su vyresniuoju. Maskva”, visą parą tem bijant rudens šėlimo, jaukia gali .atjausti bia. studentą sekma nę žiūrovus, sueina į scenos Taktiškumo reikalavimą pęs į sostinę gausų universi me bendrabučio kambaryje, Ar gerbia save studentas, dienio rytą. Kaip sunku kel vidurį ir, susikibusios ranko tįsant ant lovos, skaityti „Va dažnai pažeidžia studentai, kuris vaikšto įsikišęs rankas teto akademinį chorą, susto mis, prabyla rusiškai: tis. .. karinę Maskvą ” ar laišką iš į kišenes ir net sveikinasi to kurie netinkamu laiku atsi jo Baltarusijos stotyje. Mes Bet mieguistą kambario ty — Pradedame jungtinio kioje laikysenoje su drauge lanko dėstytojo bute, netinka- pabirome į sausą gruodžio gimtinės. Bet štai ištuštėjusią Lefor- lą praplėšia įkyrus žadintuvo studentų ansamblio „Balti speigą. Šaltis gan stipriai cum” koncertą. spaudė, ir tik „grynakrau tovo alėja, nekreipdami dėme- čirškimas. — Kelki Aštuonios! Žodis ištesėtas! jai” maskviečiai stovėjo lyg slo nei į vėją, nei į lletų, Ir po keliolikos minučių iš Mišrus choras savo progra niekur nieko, o visi kiti iki skuba du studentai. ra- dvidešimt aštuonių Maskvos mą pradeda tradiciniu „Gau—- Sparčiau, Romai, sodraus raudonumo vis trynė gina Eugenijus, — Jau bus aukštųjų mokyklų penkiasde deamus igitur” ir dainuoja ir trynė ausis. šimt aštuonių specialybių stu net penkiomis kalbomis. Bene labiausiai, beveik pri visi susirinkę. Neatsilieka ir šokėjai. Po — Ech, kad tik pasisektų, dentai skuba į Energetikos lygdami mums, prieš šaltį dar Peržiūrėjau Fizikos-matema sesijoje mes iškopėme savo bavosi du aukštoki jaunuoliai — Jaudinosi Romualdas. — Instituto klubą, kur lygiai de du kartus juos kviečia sušokti ir „Latvišką tikos, Gamtos ir Medicinos pažangumu į pirmą vietą uni su dar nematytomis studentiš Juk čia dar tik pradžios pra šimtą valandą prasideda jung „Lenciūgėlį” tinė ansamblio „Balticum” re polką”. fakultetų naujausius sienlaik versitete. 98J2 proc. pažangių komis kepuraitėmis. Mes žino džia. raščių numerius. Visi jie iš studentų. Reikia tik padėti jome, kad Maskvos studentai — Būtinai pasiseks, i peticija. Tik vienintėlę savaiPIRMASIS INTERVIU leisti po atostogų, todėl visa atsiliekantiems — ir mūsų Koncertas baigtas, spausdinama medžiaga panaši fakultete bus 100 proc. paSalė dar ir dar ilgais — apie praėjusią sesiją, žie žangumas”. plojimais dėkoja savo gamtininkas” „Tarybinis mos atostogas. Gerai, kad • jauniesiems draugams. skaitytoją su sieninėje spaudoje daugiau supažindina Ansamblio valdybos kalbama apie kursų pažangu įvairių specialybių kursų pa mą, pasisekimus ir nesėkme;. žangumu skyrelyje „Interviu „neuniformuotl”, ir kiek nu- pačią draugo ausį sušunka tės dieną — sekmadienį (tre pirmininką Romualdą Grigą iš kursų”. Geriausiai sesiją stebom, kai šiedu, pasisveiki Eugenijus, įeinant pro Mask čiadienį repetuoja dainininkai, apspinta Maskvos laikraščių MOKSLĄ Į GYVENIMĄ” — išlaikė IV kurso geologai. Nė nę lietuviškai, be didelių įžan vos Energetikos Instituto klu o penktadienį — šokėjai), an korespondentai (nuotr. 2). vieno trejeto, ir penkių stu gų tuoj prie reikalo: sambliečiai galt susirinkti vi Kuklusis Romas tik skėsteli bo duris. tai yra flzikų-matematikų dentų praktika ... Iki vėlyvos nakties ne si kartu. Ir todėl jie negaili rankom: — Prasti jūsų popieriai. komjaunimo ir profsąjungos įvertinta gamybinė — Ką gi aš galiu pasakyti? labai gerai. Paaiškėjo, kad iš anksto tilo balsai klubo salėje. Kiek nei sekmadienio rytmečio organas. Siame sienlaikraš Visi dirbom, stengėmės, o re miego, nei išeiginės dienos, pasiūlymų ir minčių! Toks pasiųstasis M. Aleliūnas pa čio numeryje pasisako po pir „TARYBINIS MEDIKAS” patys matote. '■ vėlavo (ačiū Vilniaus Aerouos audringas steigiamasis susi kad tik daina geriau skambė- zultatus mosios sesijos I kurso studen Taip, pasiekimai puikūs. tų ir geresnis būtų šokis. rinkimas žada gerą kolektyvą. tui!) „tik ” 7 valandas. Kai Jis tai. Straipsnis šabloniška for Medikų sienlaikraščio moks Gera pradžia. ir buvo — kolektyvas ma, pamėgtu, tačiau neįdo lo skyrelyje svarbiausia me pasiekė Maskvą, sutrumpinta Taip * * * . . .Kai eini sekmadienio vi miu standartu pasakoja: gera; džiaga — apie II-jį kursą. prieš šventę darbo diena bu gimė. Pabaltijiečiai, saviveik durdienį ilgu klubo koridoriu Dabar jau daugelis mask išlaikė egzaminus (pateikia Žiemos sesijoje tame kurse vo pasibaigusi, M.VU komjau los mėgėjai, studijuoją Mask mi, atrodo, lyg būtum patekęs viečių pažįsta jaunuolius ir voje, vieningai pritarė Timi nimo komitete jau nieko ne mas studentų sąrašas), yra 14 studentų gavo nepatenki vardo žemės ūkio aka į radijo kęmiteto įrašų monta- imerginas su rusvomis, mėlynu blogai besimokančių studentų namus pažymius. Atvirame buvo, o sekantį rytą užgriuvo rlazevo demijos energingojo trečia vimo skyrių. Klausai: iš vieno :ženkliuku papuoštomis, stu me mes, ir visi reikalai „pa (pavardės). Draugas iš II ma grupės komjaunimo susirinki kursio Romualdo Grigo min repeticijų kambario sklinda identiškomis kepuraitėmis. An kibo ore ” — nakvynės nėra. tematikų grupės su ironija iš me buvo svarstomi sesijos re čiai — susijungti į dar merginų dainuojama linksmoji ssamblis jau gyvuoja. ' vardina blogai besimokančius zultatai ir tartasi dėl pagal Šiuo visai kritišku momentu nų ir draugišką būrį,vieną Didžiausia ir artimiausia vi pavadin latvių „Ryga dunda”, kitame Macį, Račkauską, Cibulskytę bos nepažangiems draugams ir sutiko Mykolas tuos duruvyrai iškilmingai gieda „Gau- sų šimto dvidešimties ansamb dami ■ jį lotyniškai „Balti Pimdakepurius — Eugenijų ir kt. Juk sienlaikraštis galė Navickui, Jagminui, Sestaccum”. Praeitų metų lapkričio deamus igitur” (nuotr. 1). Štai Jlio „Balticum” narių svajonė pę ir Algį Drąsutį: tų, gerai pažindamas savo fa kajai. 23-jl — ansamblio gimimo viena daina nutrūksta, kita — pavasarinė koncertinė ke kiek — Na, nenusiminkit: Trumpai susipažinę su ke kulteto darbo specifiką, sun i Talinas—Ryga—Vildiena. Jo susikūrimui pagrin dar tęsiasi. Ir vėl viskas pra- lionė galėsim, tiek padėsim. kumus, rasti įdomesnių formų lėto fakultetų sienlaikraščių dedama iš pradžių. Taisoma, nius. i dą sudarė dar anksčiau Mask saIr nenuslminėm, — su sesijos rezultatams aprašyti. mokslo skyreliuose spausdina viskiais neprapulsi. S. Krivickas voje buvęs lietuvių studentų šlifuojama. Teisėtai reiklūs Kodėl nepanaudoti atsiliekan- ma medžiaga, matome, kad ansamblis, daug kartų koncer Važiuodami metro, visiškai čiųjų adiesu satyros?. redkolegijos žino sienlaikraš atltokę paklausėm: tavęs įvairiose sostinės sceno Sienlaikraštyje rašoma, kad čio uždavinį — kovoti dėl — Kuri aukštoji mokykla se, o 1954 m. tapęs miesto pažangumo moksle, — tokiai fizikai-diplomantai jau ruošia jau sugalvojo siūdintis kepu saviveiklos kolektyvų apžiūros diplominius darbus. įdomus medžiagai skiria nemažai vie raites? laureatu. Prie lietuvių prisi tos. Tačiau tik „Tarybiniame E. Normanto diplominis dar — Dvidešimt aštuonios ir dėjo latvių liaudies dainų ir gamtininke" užsimenama apie nė viena, — paradoksu šypte šokių grupė, o estų studentų bas iš kieto kūno teorijos. lankymą, drausmę lėjęs atsakė Eugenijus. pastangomis sudarytas estra SMD tarybos pirmininko paskaitų ir praktikos užsi — Studentų ansamblio dinis orkestras. pavaduotojas Grigelionis in paskaitose ėmimuose, apie»fizinio lavini „Balticum” dalyviai, — pa Taip gimė dar vienas, pats formacijoje primena, kad užsiėmimų praleidinėji aiškino Algis. jauniausias, mūsų šalies sos mokslinė konferencija nebeto mosi mą. O tai irgi priklauso tinės saviveiklininkų kolekty li ir reikia Jai baigti ruoštis. mokslo skyreliui. PATS JAUNIAUSIAS vas. Norėtųsi, kad sienlaikraš Metro važiuoti tąsyk teko „TARYBINIS NUO ŽODŽIŲ PRIE DARBŲ čių .redkolegijos įdomesnėmis ilgokai, ir per tą laiką Euge GAMTININKAS” formomis patelktų ir mokslo nijus Pimpė trumpai papasa Nors daug buvo ginčytasi Siame gamtininkų sienlaik skyrelio medžiagą. Tai Jau ma kojo rudųjų kepuraičių atsira dėl programos turinio ir atli raščio numeryje pasididžiuo tome Gamtos mokslų fakulte dimo istoriją. kimo formų, bet visi vienbal * * * jama žiemos rezultatais: to sienlaikraštyje. Daugiau iš siai nutarė pirmąjį koncertą „Draugai, susirūpinkime! — radingumo, draugai, redakcijų Ruduo. Žvarbus šiaurys, truks-pliš duoti pačiose Nau rašo GMF profbiuro pirminin nariai! įkypai pliekdamas smulkučiu jųjų Metų išvakarėse. O liko E. Grigaliūnaltė kas drg. Levickis. — Žiemos lietumi, skuba nuplėšyti pas- vos vienas mėnuo.
Mokslo skyrelis fakultetų sienlaikraščiuose
VIVAT „BALTICUM"
-K
i
/
netaisyklingas ir netikslus bū davo užbaigiamasis smūgis. Tačiau dažniausiai kamuolys būdavo tik permetamas į prie šininko pusę. Nepaprastai didelis mūsų sporto stabdis yra salių trūku mas. Sj kartą tai liečia tinkli nį. Juk komandą iš esmės traukia joje žaidžiąs rinktinės dalyvis. Ką tuo klausimu rei kia daryti — tegu sprendžia USK ir Fizinio lavinimo bei sporto katedra. O daryti būti na! Visa tai liečia ir vyrų ko mandų žaidimą. Tiesa, vyrų žaidimas buvo Jau baigės! savaitę truku- galėtojus daugiau? Pirmiausia gal išskyrus nugalėtoją, žai- žymiai techniškesnis, greites slos VVU tinklinio varžybos, — filologės. Kodėl Jos nuga dė kažkaip be noro, be už- nis, o tuo pačiu įdomesnis. Ta įeinančios l spartakiados pro lėjo, kuo pranašesnės buvo sideglmo. Tai pasakytina ir čiau nė viena komanda nepa gramą. Nugalėtojai — tie pa už kitas komandas? Visų pir apie daugkartini VVU čem rodė, klek nors turinlngesnio tys, kurie nugalėjo komjauni ma —' geriau padavinėlo. pioną — Gamtos fakulteto žaidimo. Turim galvoj takti mo komiteto taurės varžybose Taip, taip — toks jau žaidi komandą. Juk komandoje net ką. Viens, du, trys — bumbt! — filologės ir medikai. Šios mo lygis. Kas dar? Jos ge trys kertančios žaidėjos. Iš jų Arba ne bumbt, o paleidžia komandos laimėjo visus susiti riau traukė per visas rungty Aleksaitė yra žaidusi net Vil „tylų” kamuolį per tinklą. Laukite konkurso rezultatų. kimus. Jų, tiesa, buvo nedaug nes, sunkiais momentais nepa niaus rinktinėje. Ir kas gi? Atseit, apgauna. Tačiau mažai — varžybos buvo vykdomos siduodavo. Gerai vadovavo ko Gamtos ekipa gėdingai pra kas apsigauna. Retas dalykas dviem grupėm — stipresniųjų mandai O. Clbulskytė. Ko gi laimėjo paskutinėse rungtynė ir silpnesniųjų. Pastarųjų tar pristigo nugalėtojams, o ir ap se chemikėms triuškinančiu dvigubas blokas, apgaulingi Tradicijos tęsiamos pe, tiek vyrų, tiek moterų lamai visoms komandoms. Vi rezultatu 2:0 (15.3, 15:4). Be kirtimai, pagaliau tas pats Individualinėse varžybose Prieš metus Rygoje įvyko grupėse, nugalėjo ekonomikos sų pirma — labai silpna ka je, šie „puikūs” santykiai nu apgaulingas kamuolio perme draugiškas šaulių mačas — geriausiai pasirodė latvis V. fakulteto atstovai. muolio valdymo technika, lėmė gamtininkėms trečią vie timas. Nėra to. susitiko Rygos ZŪA ir VVU Drigo. Jo rezultatas — pir Ką galima pasakyti apie nudar? Komandos, tą. (Ti*s komandos: Chemija, Atskirai norisi pakalbėti Gamta, Fizika-matematlka bu apie IFF vyrų komandą. Ka sportininkai. Nugalėjo rygle- mo atskyrio. Antrą ir trečią vietas užėmė mūsų teisiniu vo patyrusios po du pralaimė daise garsėjusi puikiu žaidi čiai. Ir štai šiemet vėl susitiko kai Lapinskas ir Ivanauskas. jimus). Filologės, kurios buvo mu, šias varžybas, sužaidė vi šiose varžybose geriausios, ir sai prastai. Tiek puolimas, tiek seni varžovai. Tik ši kartą Moterų tarpe VVU sporti gi labai silpnai išnaudojo sa gynimas žaidė neužtikrintai. Vilniuje. Varžybose dar da ninkė O. Maleckaitė teužėmė vo puolėjas —„kirtikus”. Juk Dar labiau. I paskutines rung lyvavo ir Kauno ZOA šauliai. III vietą. Pirmoje — kaunie žymiai daugiau „iškados” ga tynes komanda visai neatvyko. Kova buvo atkakli ir įdo lėjo pridaryti aukštaūgė Ur- Būtų gerai, kad į panašų elge mi. Pergalė (pagal tradiciją, tė Z. Reivydaitė. Sekančias varžybas numa manaitė, Juodgalvytė. O da sį, nedisciplinuotumą atkreiptų tur būt) vėl atiteko rygiebar joms adresuoti kamuoliai dėmesį Ir komjaunimo organi čiams. Mūsiškiai tepralaimėjo toma surengti Kaune. 70 taškų. Kauno ZOA šaudė kartais būdavo netikslus (eida zacija, ir dekanatas. Rom. Rožys Br. Ungas blogiau. vo per tinklą ai kitur), kartais
A4L/A4S
f Ii i' ii v o s
99 j s p u <1 ž i ų
RAŠO
Ką daryti Ritai?
liekan 1166
Tvarkdariai mūsų kambaryj? keičiasi kas savaitė. Kiekviena mūsų kambario mergina, būda ma tvarkdarė, žino savo parei gas. Beveik visos jas atlieka, tik Rita Gelžinytė nenori. Bū dama tvarkdarė, Rita ne visada nuvalo dulkes ir išluoja kam barį. O jei ir šluoja, tai, žino ma, tik kambario vidurį. Palo ves, jos manymu, nebūtimi šluoti. Į kambario merginų pa stabas nekreipia dėmesio. Ką gi mums tuomet daryti? Kaip įtikinti Ritą, kad ir jai reikia vieną savaitę šluoti kam barį ir valyti dulkes? Jokios pastabos nepadeda. Gal spyg lys padės? V. SABALIAUSKAITĖ
Čia buvo ir išvirtę suolai, •r ant jų užgriuvusios kėdės, 0 vienas stalas net iškėlęs savo kojas aukštyn (tarytum girtas) plyšojo sau patenkintas. O grindys, grindys! Jos pasipuo šė ištisu kilimu nuorūkų ir įvairių įvairiausių kitokio (parašas neišskaitomas) plauko šiukšlių ir šiukšlelių. dabar negaliu Tavęs nudžiu O kampuose ir po radiato nelabai aromatiškai ginti įdomiomis vakaro riais smulkmenomis ar įspūdžių at „kvepėjo" dar vienos rūšies liekanos pasakojimu. Bet ką gi jau „įspūdžių vakaro" padarysi — nepakvietė. Dide — grubiau pasakius persilis ačiū fakulteto valytojai — gėrimo ir persivalgymo lieka ji nepamiršo manęs ir pašau nos. . . Aš manau, kad Tu, mielas kė paveizėti ir pasigrožėti O jūs, gerb. EMF visuome nors vakaro „įspūdžių” lieka skaitytojau, susidarei jau nomis. O-o-o! Mielas skaity maždaug teisingą vaizdą apie ninės organizacijos, rašiusios pareiškimą, ar padarėte Išva tojau! Kokias turiningas ir „įspūdžių vakaro”, vykusio das? įvairias aš išvydau minėto EMF, pobūdi. Ir, be abejo. pagarba „Spyglys" vakaro „įspdžių liekanas”, padarei atitinkamas išvadas.
^PAREIŠKIMAS Prašome gerb. rektorių leisti naudotis 80 auditorija: fakultete ruošiamas įspūdžių vakaras, kurio metu daly viai po liaudies demokratijos šalis pabuvoję žiemos ato stogų metu pasidalins savo įspūdžiais. Vakaras įvyks 1958 kovo 15 d. 19—24 vai. Fakulteto komjaunimo sekretorius
Šį pareiškimą rašė Ekono mikos mokslų fakulteto „vi suomeninės organizacijos”. Kokiu tikslu — maždaug aiš ku. Nepagalvok, mielas skaity tojau, kad šį pareiškimą Tau pateikiame kaip literatūrini „šedevrą” (ir šito jis vertas!) Momentas iš susitikimo Gamta-Fūo logija (58:71). arba kaip eilini biurokratiz R. Gineičio nuotr. mo triuką. Ne.. ŠI kartą pa kalbėsime apie patį „įspūdžių Filologai nugali ir šįmet vakarą”. Gaila, kad man ne Krepšinio turnyras baigė Veržliai kovoja J. Mintautas. teko pabuvoti tenai. Taigi si jau senokai. Ne visos rung Išties, lygiųjų kova. Kėlinys tynės buvo atkaklios, ne visos baigiasi 31:31. Po pertraukos įdomios. Brandžiausią takti vėl tas pats vaizdas. Praeina niu ir techniniu atžvilgiu 10, 12, 13 antro kėlinio mi žaidimą parodė Teisės fakul nučių. Vieną po kito kelis me teto komanda, tačiau tik vie- timus padaro Vaineikis. Prie Laikrodis rodo be dešim- labai užimti, ką nors dirba, neriose rungtynėse. Ji užtik kyje filologai. Gamtininkai ties minučių devynias, Audi- Deja, to negalima pasakyti rintai įveikė EMF vyrus net kontraatakuoja. Puikiai sužai torijas studentų apie visus mūsų kolegas. Pa užplūsta 20 taškų skirtumu. Iš trijų džia Mintautas. atėmęs kelis bandysime jų paieškoti ir pa minia, kleganti, triukšmaujan linkėti komandų, turėjusių po pralai kamuolius. Už penkias pražan labo ryto. mėjimą, liko tik dvi — Gam gas aikštelę palieka Gamtos ti. Daugelis jų, be abejo, pil. . .Šį kartą mūsų vizito ta ir IFF. Ir štai — papildo kapitonas, komandos „dūšia” ni geriausių norų konspek- tikslas — Čiurlionio gatvė — mas susitikimas. Rungtynės, Eitminavičius. Čia ir įvyko tuoti, ką pasakoja dėstytojas, „c" bendrabutis. Koridoriuose kaip ir buvo tikėtasi, buvo taip vadinamas persilaužimas. šventa tyla. Kartais prašiepsi atkaklios ir įdomios. Bevelk Rungtynes laimi filologai 71: arba bent sėdėti paskaitose koks nors užsimiegojęs sub iki pat galo nesumažėjo įtam 59. Jie — VVU čempionai kelias valandas, įkišus nosį i jektas vienomis kelnaitėmis pa. Pirmas kėlinys. Kova jau antri metai iš eilės. naujausią romaną. O tie, ku (trusikais), pagerbdamas mus vyksta taškas į tašką. Pir IFF komanda buvo, be abe rie nepasiryžę šiandien pa abejingu žvilgsniu. Matyt, mauja tai viena, tai kita ko jo, geriausiai pasiruošus fiziš manda. Štai keturiais taškais kai. Be to, filologams niekad gerbti savo apsilankymu au prie komisijų čia pripratę, priekyje filologai. Tačiau se nestigo kovos dvasios, noro ditorijos, ką jie veikia, kur kaip prie duonos kasdieninės ka keli gamtininkų metimai— kovoti. Juk per pirmas rung jie galėjo pradingti? Pašali arba. . . arba jų čia visiškai ir du taškai jų naudai. Pui tynes su gamtininkais jau pir nis žmogus pasakys, kad ne- nebūna, Norėdami išsiaiškinti kiai žaidžia Gudjurgis. Jo me mo kėlinio viduryje iš žaidi šj klausimą, mes nedrąsiai timai iš toli sukelia net ar mo pasitraukė Vaineikis, tei atvykusieji studentai, tur šiausių filologų „sirgllų” pa sėjai Paltarokas ir Gedvilas sigėrėjimą. Tačiau filologai teisėjavo nevisiškai objekty irgi kovoja pilnu pajėgumu. viai, tačiau komanda kovojo Labai, jei taip galima pasa atkakliai ir pralaimėjo tik po kyti, naudingai žaidžia A. pratęsimo (50:51). Štai ko sti Vaineikis. Jo vadovaujamas go visoms kitoms komandoms. gynimas sunkiai įkandamas. G. Petrėnas
Iki
VVU
ČEMPIONAI
Slidinėjimas Slalomas: moterys — Mejeraitė (Medicina), vyrai — Milašius (Gamta). 5 km: Ma tutytė (Istorija-filologija), es tafetė 4X5 moterims: Fizikamatematlka. 10 km: Blažys (Medicina), estafetė 4X10 vy rams: Medicina. Krepšinis Moterys: Badokaitė, šarky tė, Tiškevičiūtė, Šidlauskaitė, Pajuodytė (EMF). LV 07717
Vyrai: Vaineikis, Mintau tas, Samaitis, Batūra, Kara lius, Vaitkus, Nikonovas, Enskaitis (IFF). Tinklinis Moterys: Cibulskytė, Urmą naitė, Juodgalvytė, Potapova, Budzinskaitė, Sakalauska”* Čibiraitė (IFF). Vyrai: Kontrimavičius. Truškinas, Raugale. Vaičius Radzevičius. Sąlygą, Belenlca (Medicina).
Redakcijos adresas: Universiteto
sekančio
pasimatymo..
beldžiamės į pir mo kambario du ris. Ant jų nume ris 2. Šio kamba iį|w| rio gyventojai — Dapkūnas, Karloaas, Svirskis. Du rys, teisybė, jos truputį praviros, bet žinote, to rei kalauja mandagu mas. Jokio atsa kymo, išskyrus knarkimo ir šniokštimo an samblį. įeiname. Kambario viduryje didžiulis stalas, ap krautas dar didesnės puotos likučiais. Lovose tįso kažko kios mumijos, susivyniojusios į antklodes. Daugiau nieko. — Kur šeimininkai? — paklausiau, prieš tai netyčia apvertęs keletą tuščių bonkų. Knarkimas minutėlei liovėsi, ir iš vienos lovos pasigirdo: — Mes čia! — Kodėl ne paskaitose? —' vienbalsiai griežtu tonu pa klausė komisijos nariai. — Mes — ketvirtakursiai, vargais negalais išstenėjo ku ri tai lova. Pastebėjusi, kad svečiai abstulbinti stalo servizavimu, trumpai pasiteisino — „praktiką atliekam”. . . . Antras aukštas. Po dvidešimties minučių mūsų kelionės kilo sujudimas. Vyko skubi bendrabučio gyven tojų evakuacija į prausyklas ir kitokias saugias vietas. gatvė, 3. Telefono numeris 7-79-17. Spaudė Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
Likusieji kambariuose sku biai barikadavo duris arb-i apsimesdavo negyvais. . . . Gerbiamoji komisija 14 kambaryje, prie Šveikauskolovos. Vyksta kryžminis ap klausinėjimas, tačiau kaltina masis niekais paverčia komi sijos kaltinimus: — Paskaitos. . . atrodo yra. . . kodėl neinu? Sesijos pažymiams jos neturi reikš mės, o ir be to stipendijos ne duoda. . . Neapsimoka, — ir vėl užmerkia akis. . . . Komisija baigia kam barių apvaikščiojimą. Pavo jus atšaukiamas. Iš „evakua cinių” punktų grįžta pabėgė liai, nuimamos barikados nuo durų — gyvenimas grįžta į savo vagą. Iki sekančio pasimatymo! M. Misiūnas Redaktorius A. LOZURAITIS Užs. Nr. 453-