Balandis—švaros mėnuo
Zz 5 > 7 SS » 7 Ss » << << >> !< S
Balandžio mėnuo Universitete yra skelbiamas tradiclniu švaros, tvarkos ir ekonomijos mėnesiu. Suprantama, kad ten, kur švara ir tvarka '— aukštesnė ir pačių darbuotojų kultūra. Tačiau darbo kultūros mums dar žymiai stokoja. Administracijos darbuotojams aptariant pasiruošimo priėmones balandžio mėnesiui, buvo iškelta daug mūsų darbe pasitaikančių trūkumų. Daug netvarkos yra atliekant remontą: gadinamas ūkinis inventorius, blogai saugomos remonto-statybos medžiagos, užteršiamos grindys ir t. t. Labai teisingai buvo pastebėta, kad dažant patalpas, paprastai nudažomos ne tik sienos ir lubos, bet ,,nudažytais“ lieka visi baldai, grindys. « Administracijos darbuotojų partinė, komjaunimo ir « profsąjungos organizacijos pastaruoju metu imasi gana SS griežtų priemonių tokiems trūkumams pašalinti. z) Žinoma, kur kas geresnių rezultatų pasiektumėme, << jei Į švaros, tvarkos darbus įsijungtų dėstytojai ir stu- SS dentai, jų visuomeninės organizacijos. Tiesa, dėstytojų ir >) studentų visuomeninės organizacijos daug padeda mūsų « administracijos darbuotojams sprendžiant iškilusius ūki- SS nius klausimus. >> Tačiau ir čia ne viskas padaryta. Štai baigtos paskai- ZZ tos — užeiname auditorijon. Ir ko čia nėra. Nerasime $S tiktai vieno — švaros ir tvarkos. Langai palikti atviri, >> šviesos neišjungtos, suoluose ir pasuolėse mėtosi popie-z? riai ir t. t. Juk reikia pagalvoti, kad kažkas šias audito-SS rijas valo. O juk tai gana sunkus darbas. >>
> £ > > ; > > > I> z < S z ( >
Arba aplankykime bet kokį fakultetą pertraukos me-<< tu. Ir čia ne visi studentai kultūringai elgiasi. Net ir >> centriniuose rūmuose (ypač prie 31 aud.) galima matyti ZZ studentus susėdusius ant palangių ir rūkančius. Ne kartą SS dėl to tenka raudonuoti prieš svečius ir ekskursantus. >> O koks būna vaizdas po šokių, organizuojamų fakul- ZZ tetuose. Net Aktų salėje ir tai mes nesugebame organi- SS zuoti kultūringo poilsio. Šokantieji rūko, kur pakliūva. >S Svarbiausia kad mes tokį vaizdą galime pamatyti eill- zz nio kultūros fakulteto užsiėmimo metu. Tai tapo mūsų << kasdienybe. O vis dėlto jai reikėtų paskelbti negallestln- SS gą kovą. Apie tai turėtų gana rimtai pagalvoti studentų zz visuomeninės organizacijos ir kultūros klubas. Reikia ne zz tik kalbėti apie aukštus tobulybės idealus, bet reikia mo- SS kėti jais naudotis kasdieniniame gyvenime. zz
z< <s // << SS ZZ s< ■> zz << SS 7 ss
z Ne visuomet sugeba gerbti save ir mūsų sportinin- SS > kai. Štai praėjo vos pusė metų, kaip buvo atremontuota zz > sporto salė Nr. 1. O koks dabar vaizdas? Sakysim, kad ZZ > atremontuota buvo blogai. Sutikime ir su tuo. Bet jei SS i sportininkai atidžiau saugotų visuomeninį turtą, šito ne- >> Zz būtų. |> I Per pastaruosius metus švara ir tvarka bendrabu- ss > čiuose žymiai pagerėjo. Žinoma, tai ne tik būtų skyriaus >> Z ir bendrabučių darbuotojų, bet ir studentų visuomeninių Zz Z organizacijų darbo rezultatai. Bet ir čia dar galima rasti SS > blogų pavyzdžių. Pereikime per bendrabučius po 24 vai. >> > ir pamatysime, kad koridoriuose, virtuvėse ir prausyklo-zz > se žiba elektros lemputės. Ar negalima jas užgesinti? Ga- S\ > Įima. Bet kiekvienas mūsų galvoja, kad tai budinčiojo ar SS ? seniūno pareiga. Ne! Tai kiekvieno bendrabučio gyvento- a Zž jo pareiga. O ar visuomet išjungiam elektrą dienos metu? SS SS Pažvelkime į mūsų bendrabučių kambarių duris: durys zz $S išlaužyto^, rankenos nusukinėtos. Jei kambario gyventojai SS Zz būtų kultūringi ir varstytų duris atsargiau, viso to nebū-SS SS tų.- O kaip elgiamės su bendrabučių inventoriumi: kėdė- zz SS mis stalais, lovomis. Juk visa tai papildomos išlaidos ir << Zz nuostoliai Universitetui. e SS SS Skelbiamas švaros, tvarkos ir ekojįpmijos mėnuo tu- « SS ri Išgyvendinti tokius faktus. SS ZZ Pagrindinis šio mėnesio uždavinys įtraukti kuo zz SS daugiau dėstytojų, studentų ir administracijos darbuoto-SS zz jų į kovą už elektros energijos, vandens taupymą, labo- SS ZZ ratorinių medžiagų, prietaisų ir inventoriaus tausojimą, SS SS už pavyzdiną auditorijų, laboratorijų ir aplinkos sutvar-zz SS Akademinės kvmą. SS nes faktasorganizacijau (vykęs. drausmės ir pakadnaudos, ZZ Rektoratas įsitikinęs, visuomeninės SS Po egzaminų galima tik pasi žangumo klausimai yra pa SS jos plačiai įsijungs į šio mėnesio pravedimą. ZZ mokyti iš klaidų. Kovoti rei grindiniai komjaunimo orga SS J. STANKEVIČIUS S< kia dabar, adm. reikalauti iš rei drauSS nizacijos veikloje. Todėl ne Prorektorius zz ir ūkio nuostabu, kad šis klausimas kalams, gų ataskaitos nepasiruošiSS švaros, užtvarkos ir ZZ mą seminarams, paskaitų yra nuolat keliamas. SS ekonomijos mėnesiuiuž organi$$ praleidinėjimą. Aš galvoju, kad reikia ge zuoti komisijos pirmininkas M. Vaškelis riau vadovauti kursų komjau TMF II k. slud. nimo organizacijoms, nuolat kontroliuoti jų veiklą. Kont rolės susilpninimas gimdo nu- Į siramii inimo __ _ ______ nuotaikas. t Teisės mokslų fakultete grupių komjaunimo organiza cijos darbu negalima pasigir ti. Dėl to ir drausmė nėra ge ra. Pvz., šių metų kovo 26 d. politekoųomljos paskaitoje bu* vo tik 50 proc. teisininkų, o pavasarį bus iš šios discipli nos egzaminas. Panaši padėtis yra ir III kurse. Kursų kom jaunimo sekretoriai nieko ne daro, kad padėtis būtų page rinta, Jie turi bendrą bruožą — taikstytis su bloga padėti mi. Po egzaminų prasideda nepažangių studentų svarstymas. Toks svarstymas duoda mažai
Visuomet svarbus klausimas
ŠIAME NUMERYJE: PEDAGOGINĘ PRAKTIKĄ UŽBAIGUS
SIAS KNYGAS -SKAITĖ ILJICIUS. PRIEŠ DRAUGŲ TEISMĄ TURISTŲ IŠVYKOS
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKjTESl
o
Nr. 10 (360]
O o
1960 m.
balandžio mėn.
1
PENKTADIENIS
V_____________________________________________ _________ „ VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kap.
Susiekime teoriją su praktika
KVIEČIAME ATVYKTI
IV k. lituanistų grupė, at likusi pedagoginę praktiką Alytaus II vidurinėje mokyk loje, nuoširdžiai dirbo tiek mokomąjį, tiek auklėjamąjį darbą. Todėl rezultatai tik ge ri ir labai geri. Tačiau ir šiemet išryškėjo tie patys trūkumai, kuriuos jautėme ir anksčiau. Tai, vi sų pirma, pedagoglnio-metodinio pasiruošimo trūkumai. Ruošiant atitinkamų specialy bių studentus pedagoginiam darbui, skaitomos pedagogikos bei metodikos paskaitos. Ir atrodo visiškai kvalifikuotos paskaitos. Bet naudos šių dis ciplinų klausymas duoda ma žiau, negu būtų galima lauk ti. O tai todėl, kad teorija vi siškai atsijusi nuo savo pag rindo, nuo mokyklos. Ką gi gali studentui duoti pedagogi kos ar metodikos kursas, jei Jis realybėje nesusipažinus su auklėjamuoju darbu mokyklo je, jei jis nėra stebėjęs gyvos pamokos, jei jam pagaliau svetima visa mokyklos at mosfera!? Ypač ryškūs teorijos ati trūkimo nuo mokyklinės rea lybės rezultatai — pedagogi nės praktikos pradžioje. Praktlkantai visiškai nesiorlentuoja
pamokos struktūroje, nesugeba „pataikyti į toną“ santykyje su mokiniais ir t. t. Todėl būtina (nors Vilniu je tai susiję su kai kuriais sunkumais) ateityje, skaitant pedagogiką bei metodiką su organizuoti bent keletą eks kursijų į mokyklas, būtina su sipažinti vietoje su klasės va dovo darbu jo eigoje, būtina stebėti bent keletą"specialybės, pamokų, ir jas aptarti. Tik ta da pedagogikos bei metodikos teorija studentui taps reali, tik tada atitinkamos paskai tos duos apčiuopiamos naudos, o pedagoginės praktikos pra džioje nesijausime, kaip neži nomoje žemėje. Manau taip pat, kad, turint vieną 6 savaičių praktiką.
tikslingiau Ją atlikti didelėse, gerų kvalifikuotų kadrų turin čiose mokyklose. Tai duoda nepalyginamai daugiau nau dos. Bazavimasis mažose, silp nesnėse periferijos mokyklose, tur būt, pasiteisintų tik tuo atveju, jei pedagoginė prak tika butų atliekama dviem at vejais (pvz. du kartus po 4 savaites). Tada pirmą praktiką rekomenduotina atlikti gerose, didelėse mokyklose, o antrą periferijoje. Studentų ruošimas pedago giniam darbui turėtų būti Universitete rimtai ir visapu siškai apsvarstytas. V. d. G. Adomaitis pedagoginės praktikos vadovas Alytaus II vid. m-loje
Sužinoję apie tai, kad Univer siteto komjaunimo komitetas organizuoja mergaiiių vasaros stovyklą ir kad Si stovykla nu matoma Žemaitijoje, kviečiame atvykti į „Truikių" kolūkį, į patį Žemaitijos vidurį. Nuoširdžiai priimsime ir sudarysime sąly gas ne tik darbui, bet ir poilsiui, nes pas mus yra įdomių vietų —čia pat Plateliai, Palanga. Ne supraskite, kad nereikalausime darbo. Atvirkščiai — sudarysime kolūkyje iš jūsų merginų smo giamąją brigadą. Todėl prašom siųsti į stovyklą tik tas mergi nas, kurios nebijo darbo. Nuoširdžiausi linkėjimai busi miesiems stovyklos dalyviams. „Truikių“ kolūkio valdybos pirmininkas A. SABUTIS
Linkime ilgų kūrybinių metų
MOKSLINĖ KONFERENCIJA MINSKE Kovo 29 d. Minsko univer sitete prasidėjo studentų mokslinė konferencija. I ją išvyko V kurso rusų kalbos ir literatūros spec. stud. S. Dlugovskaja su pranešimu „A. P. Čechovas ir M. E. Sal tykovas-Sčedrinas" mokslinis vadovas doc. N. K. Mltropols- j Šeštadienį VVU Medicinos kaja) ir to paties kurso stu- į fakulteto dėstytojai bei studentė G. Prūselaltytė su pra į dentai išlydėjo į atsargą savo nešimu „Meninė detalė vėly • dėstytoją pulkininką Kušneri. Pulkininkas E. Kušneris buvo vesnėje L. Tolstojaus kūrybo Jį visų mylimas bei gerbiamas je“ (mokslinis vadovas fil. i dėstytojas. mokslų kand. E. Gaškienė). ' Pulkininko gyvenimo bei Į mūsų konferenciją, kuri į kovų kelias nelengvas. Jo tė prasidės balandžio mėn. 12 d. vai, gyvenę Lietuvoje, vėliau emigravo į Gruziją, kur jis atvyks minskiečiai su savo gimė ir augo. Vėliau, baigęs pranešimais. ' Rostovo Medicinos institutą, Tai padės auklėti studentus j jis komjaunimo organizacijos proletarinio internacionalizmo buvo nukreiptas į karo aka demiją. Nuo 1940 m. Kušnedvasia, stiprinti tautų drau- Į ris komunistų partijos narys. rv«tn<s Didžiojo Tėvynės karo me ' / tais jis daug prisidėjo prie 16 A. Morozovas Lietuviškosios divizijos kad IFF SMD Tarybos ru organizavimo bei auklėjipirmininkas
mo. Už kovinius nuopelnus ir puikų darbą Kušneris apdova notas Raudonosios vėliavos bei Tėvynės karo ordinais, dviem Raudonosios žvaigždės ordinais, 7 medaliais, dauge liu pagyrimų. Ir štai vėl susirinko seni ko vos draugai. Dabar jie atėjo palinkėti pulkininkui vaisin go kūrybinio darbo ir ilgų gyvenimo metų. Jų tarpe — prof. Januškevičius, Higienos instituto direktorius A. Lazut ka, odos ir veneros ligų dispanserio vyr. gyd. Robinzonas. Universiteto dėstytojal Ch. Golbergas, Ch. Kibarskis ir daug kitų.
Universiteto vadovy Rektorato vardu pul sveikino ir įteikė Garbės raš tą prof. Jankauskas. Ypač šil tai atsisveikino su savo myli mu dėstytoju jo aukiėtiniaistudentai. V. d. Kušneris nuoširdžiai padėkojo visiems už sveikinimus ir pažadėjo ateityje neapvilti savo draugą pasitikėji mo bei pagarbos. R. GINEITIS NUOTRAUKOJE: daug lin kėjimų atnešė ir kauniečiai (iš kairės į dešinę j prof. Januš kevičius, Levinsonas, Michališokas (pulk. Kušneris — de šinėje):
GAUTA IŠ PRANCŪZUOS• ••
J Universiteto mokslinė bibr lioteka palaiko tamprius ryJ Sius su eile Prancūzijos moksJ lo įstaigų: Prancūzijos naJ cionallne biblioteka, StrasburJ go universiteto botanikos so5 du, Paryžiaus universiteto
Prancūzijos ambasada pado vanojo Paryžiaus albumą, Laruzo enciklopediją gamtos klausimais. \ Biblioteka be „Humanite“ dar gauna eilę mokslinių žur nalų, kaip „Plastmasių pramo nė“, „Chemikų draugijos biu > biblioteka ir kt. letenis“, „Istorijos žurnalas“, Neseniai mainų keliu buvo „Analizinė fizika“ ir kt. Choro vadovas P. Sližys sėda prie fortc- gauta žemėlapių kolekcija. P. Aleksas pijono, salėje suskamba pirmieji akordai. Bet kalbos, juokas choristų tarpe tyla. Ir kur čia dainuosi, kai tiek laiko matyta! O į salę įeina vis nauji ir nauji bu- f vę choristai. Universiteto Akademinis choras f šiemet jubiliatas. Jam sukanka dvidešimt. # ■ ■■ K*l ■a> ■ Čia, salėje, ruošiantis jubiliejiniam kon- J ceriui. prasidėjo pirmoji ,,veteranų“ repetici-
KAI DVIDEŠIMT SUKANKA
*
SUSITIKO AKTYVISTAI
Jau tokia tapo tradicija, buvo prieš keletą savaičių. Gera trakad kiekvienais metais moks dicija — jubiliejinės programos metu išgirsi- leivių pavasario atostogų die me tuos, kurie Universitetą jau seniai paliko. nomis Vilniaus Pedagoginiame institute susirenka seni akty Bet kas tai? Programoje ir vaikų choro vistai, šiuo metu dirbantys dainos. Taip, kaip matote, dvidešimtmetis J įvairiose respublikos vietose, J kad galėtų pasidalinti patyrichoras jau turi ir savo įpėdinių. Kartu su sa Jmu, pamokyti savo jaunėsimus vo tėveliais ir mamytėm buvusiais cho J kolegas, studentus-aktyvistus. J Po Švietimo ministerijos ristais, dainą drąsiai' traukia ir mažieji J niokok. — valdybos viršininko1 busimieji dideli dainininkai. 4% dutiko pranešimo apie--M UnitfBrs Bibltoteky
l
kyklos reorganizavimą bei pe. dagogų uždavinius, komjauni mo, profsąjungos, sporto sek cijose išsivystė gyvos disku sijos. ; Sis susitikimas Pedagogi nįarne institute studentams ak. luistams davė daug naudos. daug naujų minčių, kaip pagerinti visuomeninių organizacijų- darbą, kaip praktikoje įgyvenziinti mokyklai keliamuš uždavinius.-
Komjaunuolio vardu piktnaudžiauti negalima Svarstydami VI ir VII VLKJS CK plenumų nutari mus, mes nusprendėme neap siriboti vien tik jų svarstymu. Nutarėme panagrinėti kurio nors pirminės organizacijos nario komjaunuolišką biogra fiją. Juk kaip tik joje turi atsispindėti visas komjaunimo gyvenimas. Gintautas B. stovi prieš komjaunimo susirinkimą. Nuleidęs akis, neryžtingai pasakoja: — Mokykloje buvau klasės gruporgas. . . Pirmame kurse kurso biuro narys, o vėliau — eilinis komjaunuolis. Ir Gintautui atrodo, kad viskas pasakyta. Eilinis kom-
jis pats niekaip neišlaiko lo tynų kalbos egzamino, retas svečias paskaitose. Rimanto gyvenimas daug kuo primena Gintauto gyvenimą. Daivai D. dėl mokymosi nieko neprikiši - ji pirmūnė. Bet komjau nuolio pareigos neapsiriboja geru mokymusi. Sį semestrą Daiva nebuvo nė viename iš trijų komjaunimo susirinkimų, neįvykdė duoto komjaunimo įpareigojimo. Jos pasaulis irgi darosi tolimas komjaunuolio pasauliui. Tai tik keli pavyz džlai iš mūsų kurso. O kaip vykdomos tos eilinės kom jaunuolio pareigos kitur? Ar nesupranta kai kas jų, kaip nario mokesčio mokėjimo . Reikia ryžtingiau kovoti su tais, kieno gyvenimas vyksta svetimame komjaunuo liui pasaulyje, Komjaunuolio vardas daug kuo įpareigoja ir juo piktnaudžiauti negaĮima. K. Nastopka III k. lituanistų kom. org. sekretorius
jaunuolis. Niekam nevado tauto gyvenimą ir bandė ji vavau, už jokį darbą nebuvau suderinti su komjaunuolio pa atsakingas. Ko jūs iš manęs reigomis, pasidarė aišku, kad norit? Gintautas visiškai užmiršo Bet kurso draugai manė esąs komjaunuolis. Žmogus, kitaip, .,0 kaip tu vykdei kuris neatlieka savo pareigų, eilinio Komjaunuolio parei- neturi jokių siekių, negali bū gas? — paklausė jie Gin- ti komjaunime, — nutarė kur tautą. — Kaip mokeisi? Kaip so draugai. dirbai darbo stovykloje? Kaip Gintautas sukaupė savyje dalyvavai visuomeninėje veik- visa tai, su kuo kiekvienas loję? Ko siekei? Už ką kovo- komjaunuolis turi aktyviai ko jai?“ voti, tai. prieš ką nukreipti Atrodė, kad ir paskaitos VLKJS CK VII plenumo nu ir seminarai vyksta kažkur tarimai — miesčioniškumą, šalia Gintauto pasaulio ir vi moralini smukimą. Tame pat sai jo nedomina. O tas jo susirinkime už komjaunimo pasaulis apsiribodavo šokiais, drausmės pažeidimą buvo išgėrimais „savų" draugų rate svarstoma Jolanta E. Ji sumi lyje. Pasikeitė net Gintauto nėjo visa, ko ji tikėjosi iš išvaizda. Jis užsiaugino ilgus komjaunimo ir ko jai komjau plaukus, žandenas, ūsus ir nimas nedavęs, bet užmiršo, pasidarė tiek mažai panašus į ką ji pati davė komjaunimui. studentą, kad šiais metais Susirinkime Gintautą griežta! i kai kurte dėstytojai nesiryžo pasmerkė Rimantas S. Bet ir taip atrodančiam Gintautui i į duoti įskaitos. Naujasis Gin tauto pasaulis įvedė į jo gy į venimą savo įstatymus. Jis nesąžiningas drau 0 Tokiu šūkiu savo darbą £ pasidarė Draugai ne kartą kal ! pradėjo mūsų grupė. Susi- a gams. bėjo su Gintautu. Praėjusiais rinkome iš įvairių respub- į metais kurso komjaunimo ak jĮ likos vietų, dirbę skirtingo- Q tyvas kartu su seminarlne pavakaryje eilės iškovojo geriausio res Sekmadienio se srityse. Tačiau, jau ta- į) grupe apsvarstė jo mokyČiurlionio gatve pavieniui Ir publikoje bendrabučio vardą. 0 da, mokslo metų pradžioje, į inąsi. būreliais į naujai atremontuo- Tiesa, nors dar ir ne viskas 0 turėjome bendrą bruožą, 4 — Nesilankai į paskaitas. 0 jungiantį visus į vieną šei- Q nesimokai. Tai ko tu sieki, tą Aktų salę skubėjo studen idealu pačiame ,,Taure“, bet 0 mą — tvirtą pasiryžimą. į kuo gyveni? — klausė jį tai. Už pusvalandžio turėjo paploti, kad ir toliau jis užįvykti Universiteto bendrabu imtų vedančią vietą mūsų gerai, atkakliai mokytis. /) draugai. čių vakaras, apie kurį jau ke bendrabučių tarpe, galima v Kova už kiekvieną grupės $ Gintautas nieko negalėjo linta diena skelbė pačiose ma Vienas po kito prie dova v žmogų — toks klausimas /) v buvo darbo ir dėmesio b atsakyti į šį klausimą, j’ls tomiausiose fakultetų vietose nų stalelio iššaukiami fakulte ' centre. Sekretoriaus parei- Q žodžiais smerkė savo elgesį, Iškabinti skelbimai. Nenuosta to prcfkomitetų buities sekto [ ga — gerai pažinti kiek- 4 žadėjo pasitaisyti, bet iš tik bu, kad ir žmonių į salę su rių pirmininkai, bendrabučių 1 vieną savo grupės komjau- J rųjų niekas jo gyvenime nepa plaukė nepaprastai daug. Su tarybų nariai, geriausių kam J nuolį, pastebėti jo polin- Q sikeitė. Neišlaikęs egzaminų, sirinkusiųjų tarpe ne tik stu barių seniūnai. Vieni jų apdo , klus, Interesus. Tik tada, b Gintautas negavo stipendijos, dentai. į svečius atvyko ir vanojami knygomis, kiti gau gerai jį pažinus, galima 0 vėliau už neslmokymą jam darbininkų bendrabučio gy na daiktines bei pinigines pre 1 skirti jam Įpareigojimą, (? nedavė bendrabučio. Jis visa ventojai, su kuriais taurlečlai mijas. Nesvarbu kokią dova ' atitinkantį jo sugebėjimus. <? tai slėpė nuo tėvų. Fakulteto jau seniai užmezgė draugystės ną benusineštų apdovanotasis, tačiau kiekvieno veide šviečia ' Komjaunuolis, neturįs jo- <2 dekanatas ir komjaunimo biu ryšius. Susirinkusiųjų nuotaika pul džiaugsmas ir pasiryžimas kių Įpareigojimų, nesiski- V ras parašė tėvui laišką. Gin ria nuo nesąjunginio jau- <2 tautas buvo materialiai aprū ki. Salėje daugelio dėmesį pa dar daugiau dirbti, kad stu studentiškų dentų gyvenimo sąlygos ir nimo. Jo buvimas VLKJS <2 pintas — apsigyveno pas dė traukia ne tik eilėse apsiriboja nario mo- v dę. Gintautui nepatiko, kad darbų parodėlė, bet ir meniš ateityje diena iš dienos gėrė kesčio mokėjimu. <2 dėdė bando jį prižiūrėti, ne kai išleistas sienlaikraštis, api tų. . . .Kalba prorektorius ūkio Neseniai mūsų grupėje K duoda „laisvės“ ir pabėgo iš bendrinantis visų bendrabučių Įvyko komjaunimo organl- \ dėdės namų. Tęsiasi „links pasiekimus. Banguojant dūdų reikalams Stankevičius, Jis mas“ gyvenimas. Jis keitė orkestro atliekamo valso ban praneša džiugią žinią: zacijos susirinkimas, kuria- \ butus, nes šeimininkai negalė goms, aplinkui skamba juo „Taurui“ paskirta 400 naujų me svarstėme VI ir VII \ VLKJS CK plenumo nuta- x davo priprasti prie jo kelia kas, klegesys. Visi dairosi i kėdžių. Vadinasi, nebereiks Ir šią žiemos gausingomis dovanomis ap daugiau plėšyti drabužių, ne rimus, numatėme priemo- \ mo triukšmo. Gintautas vargais ne krautą stalelį, kukliai prisišlie bebus pavojaus atsisėsti į kė nes, kuriomis galima prisl- \ sesiją išlaikė trejetais, bet jusi prie scenos. Pagaliau dę. Tiesa, kai kurių bendra dėti prie šių nutarimų vyk- A galais vienos įskaitos. Da laikrodžio rodyklė pamažu pri bučių gyventojai nelabai pa dymo. Buvo apžvelgtas at- a negavo bar draugai vėl retai jį mato artėja prie 8. Salė nekantrau tenkinti, kad tokia dovana skirų komjaunuolių darbas, a paskaitose, kar ja: čia vienur, čia kitur pasi atiteko „Taurui“. Bet nieko komjaunuoliškų įpareigoji- a tojasi senas seminaruose girsta plojimai. Jie nenutyla nepadarysi, kol kas „Taurą“ vykdymas. Pasirodė, a Kai draugaivaizdas. prisiminė Gin-. kol į priekį neišeina studentų sunku pralenkti tiek švaros visi grupės nariai dlrprofkomiteto buities sekto tiek tvarkos atžvilgiu nors isuomeninį darbą, turiaus pirmininkas drg. Vėly- dabartiniu metu to negalima pareigojimus. Vieni jų bar, pavasari, Verbus, Su vis. Jis praneša, kad mūsų pasakyti. Pradėtas remontas kackas, Drungilas, daly — Stasinas, Nekrošius — bendrabučiai sąjunginėje ap kažkodėl pernelyg ilgai užsitę vauja ir fakulteto meninėjei dirba Universiteto profsą žiūroje užėmė III vietą. Ką gi, sė ir vaikštant koridoriais jungos ir komjaunimo ko saviveikloje. Savo darbu pasiekimas gana neblogas! Ir tenka pasisaugoti, kad neužmitetuose, kiti — fakulte komjaunuolį. Gerai atliktas per salę nusirita audringų ap kliūtum už tinko krūvos, ar Įpareigojimas atneša pasi to biuruose, būreliuose, lodismentų banga. Prie dova ba nesuteptum drabužių. Ta „Tarybiniam studente“. tenkinimą, stiprina pasiti nų stalo bendrabučio Nr. 1 čiau reikia, tikėtis, kad dar Daugelis studentų, kaip Su kėjimą savo jėgomis. Te tarybos pirmininkas Z. Janu- bai eina prie pabaigos ir ko kackas, Mickevičius, Ber- gul nelieka mūsų eilėse nė tls Ir tarybos narė M. Žvagi- ridoriuose vėl sublizgės vaš vieno komjaunuolio, netu žellonls ir kiti dirba visuonytė. Jiems įteikiama perei kas. i menini darbą ne vienoje, rinčio jam pavesto įparei Po oficialios dalies įvyko namoji raudonoji vėliava ir V bet keliuose srityse. Nors gojimo! LKJS CK Pagyrimo raštas. didelis visų bendrabučių savi F. PAJAUJYTE C laikas brangus, ypač daIr vėl ..Tauras“ antrąkart iš veiklininkų koncertas.
KIEKVIENAM KOMJAUNUOLIUI \ — ĮPAREIGOJIMĄ
Susitinka bendrabučių gyventojai
KAUNIEČIŲ VIEŠNAGĖ Ankšta praėjusį šeštadienį buvo Aktų salėje. Susitiko mūsų Universiteto ir Kauno Politechnikos instituto studen tal-gamybinlnkai. Vienas po kito pasisako mūsų ir svečių atstovai KPi studentai Girdzijauskas, Rein, VVU komjaunimo komiteto sekretorius C. Kudaba ir kt. įdomus buvo KPI direktoriaus pavaduotojo mokymo reikalams M. Martynaičio pasakojimas kaip institute tvarkomas jaunųjų gamybininkų mokslas ir darbas. Visi jie Įdarbinti įmonėse, o dauguma Įsigijo specia lybes ir tapo ne tik mokslo, bet ir darbo žymūnais. Mūsiš kiai tuo negalėjo pasigirti. Vakaras baigėsi Konservatorijos studentų koncertu. V. SAULIS, IFF I k. studentas-gamybininkas
Revoliucionierius pas istorikus Šeštadienį pas istorikus at vyko senas revoliucionierius knygos „Vėtros Žemaičiuose“ autorius D. Budinąs. Senukas pasakoja apie Vladimirą Iljičių, apie darbininkų judėjimą Rusijoje ir Lietuvoje. Nema ža' gyventa, bet dar daugiau kovota. Juk jis, Budinąs, dvie jų — Vasario ir Spalio — revoliucijų dalyvis, kelis kar tus girdėjo istorines Lenino kalbas, du kartus buvo nuvy kęs pas jį su svarbiais tarny biniais reikalais, po Spalio
revoliucijos vadovavo rev komui Žemaičiuose, buvo Le nino laidotuvėse. Po to susirinkusieji klausė si įrašų —- istorinių Vladimi ro Iljičlaus kalbų .pasakytų 1917 —1918 metais revolluci nlame Peterburge kareiviams ir darbininkams. Be to, isto rlkai padainavo kelias dainas kvartetas pagrojo valsą, po! kūtę ir kitus dalykus. Brangiam svečiui, įdomiai papasakojusiam atsiminimus, istorikai įteikė dovaną. M. Sukackas
Vyksta teoriniai seminarai Turiningai ir aukštame idėjiniame lygyje šiais mokslo metais vyksta Universiteto mokslinės bibliotekos teorinio seminaro užsiėmimai. į užsi ėmimų planą įtrauktos aktua lios temos, kurios pagyvino seminaro veiklą. Padaryti pranešimai temomis: proleta rinis Internacionalizmas ir ta rybinis patriotizmas, menas kaip tikrovės atspindys, moks-
Pakilioje nuotaikoje praėjo vakaras. Tiesa, kai kas nela bai patenkinti, kad nebuvo šokių, trečiosios dalies — Bet. . . kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip praleido likusią vakaro dalį kitų bendrabučių studentai, gi tauriečiai nedali skųstis. Draugiškoje aplinko je jie iki valiai pasišoko „Taure". A. KUBILIUS
lų klasifikacija ir kt. Kiek vieną kartą užsiėmimai baig davosi gyvomis, gausių daly vlų diskusijomis, pasisak- | mais. Papildomai padarė įck. mų pranešimą nacionaliniu klausimu TSKP istorijos ka tedros vedėjas doc. Navickai Aukštame idėjiniame lygyje mokslų klasifikacijos klausi mu pranešimą padarė drg Jurčiakovienė. Seminaro dalyviai aplankė parodą, skirtą V. Kapsuko 80-osioms gimimo metinėms ir susitiko su senu revoliucionie riumi L. Pušiniu, kuris papa šakojo prisiminimus apie V Kapsuką. Seminarui vadovauja dia lektlnio ir istorinio materla lizmo katedros dėstytoja Skliarskaitė. N. Feigelmanas 'iiiumm'ii! I
tii!iiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiu!iiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiitiii!iiiiiiiiiiiiiuiniuiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiu>
V. LENINO 90-OSIOMS GIMIMO MĖTINĖMS ARTĖJANT
Šias knygas skaitė iljičius K
ADA Vladimirui Iljičiui reikėjo rašyti 1920 m. vie ną darbą, jis kreipėsi i Rumiancevo muziejaus (da bar TSRS valstybinė Lenino v.) biblioteką tokiais žodžiais: „Jei pagal visas taisykles informaciniai leidiniai neišduodami į namus, tai ar negalima gauti vakarui, nak čiai, kada biblioteka uždaryta. Grąžinsiu ryte. Informaci joms vienai dienai: 1. Du geriausius pilnus graikų kalbos žodynus iš grai kų į vokiečių, prancūzų, rusų, anglų kalbas; 2. Geriausius filosofinius žodynus, filosofinių terminų žodynus: vokiečių, atrodo, Eiglerio, anglų, atrodo, Boldvino, prancūzų, atrodo, Franko (jeigu nėra naujesnio), rusų, koks yra naujausias; 3. Graikų filosofijos istoriją: a) Celeris, pilniausias ir naujausias leidimas; • b) Gomberc (Vienos filosofas): „Griechische Denker“ Tiek veikalų V. Leninas prašė vienai nakčiai! Ta čiau šįkart papasakosime, ką Leninas skaitė, kokiais klau simais domėjosi, remiantis jo asmenine biblioteka Krem liuje. Artimiausias Lenino bičiulis, N. Krupskaja savo atsiminimuose rašė: „Labiausiai jis mėgo Puškiną. Bet jis vertino ne tik formą. Pavyzdžiui, jis mėgo Cemyševskio romaną „Ką daryti?“, nepaisant mažai meninės naivios formos. Aš buvau nustebinta, kaip atidžiai jis skaito šį romaną ir kokius smulkiausius bruožus, kurių yra šiame romane, jis pastebėdavo. Beje, jis mylėjo visą Cernyševskio paveikslą, ir jo Sibiro albume buvo dvi šio rašytojo nuotraukos, ant vienos Iljičiaus ranka užrašyti gimimo ir mirties metai. Iljičiaus albume buvo dar Emilio Zolia nuo traukos, o iš rusų — Gerceno ir Pisarevo. Pisarevą Vladi miras Iljičius savo laiku daug skaitė ir mėgo. Prisimenu. Sibire buvo Gėtės „Faustas“ vokiečių kalba ir Heinės ei lėraščių tomelis“. Tačiau ne tik šiuos rašytojus Leninas mėgo. Jo asme ninėje bibliotekoje, kurią sudaro apie 8 tūkstančiai viene tų įvairios litęratūros, gausiai sukomplektuoti revoliuclonierlų-demokratų, Saltykovo-Sčedrlno, Kolcovo, Pomia-
lovskio, Leskovo. Feto, Dostojevskio. Ttučevo ir kitų vei kalai. Leninas domėjosi užsienio rašytojais: Šekspyru, Hugo. Rolanu, Tagoru, Baironu, Šou. Pastarojo rašytojo knygoje ..Atgal į Mafusailą“ skaitome tokį autografą: ,,Leninui, vieninteliam valstybiniam veikėjui Europoj, kurio talentas, charakteris, žinios atitinka jo atsakingą padėtį.“ Tačiau Leninas domėjosi ne vien tik grožine literątūra. Kremliuje saugoma tik dalis Lenino asmeninės biblio tekos, kita dalis perduota Marksizmo-leninizmo instituf, muziejui Gorkuose. Tačiau ir iš čia saugomos literatūros r ’z-la spręsti apie Lenino interesų platumą. Darbo kamba ryje visas laisvas sienas užima knygų lentynos. Žymi vieta tenka Markso, Engelso ir jų pasekėjų veikalams. Jų čia apie 200, išleistų įvairiomis kalbomis. Ypač Leninas saugojo Markso „Kapitalą“ (vokiški leidifnal 1872 m., 1885 m.. 1894 m.), juos visur vežiojosi ir skaitė., Bibliotekoje yra apie 400 paties Lenino veikalų, išleistų įvairiomis kalbo mis ir įvairiais periodais. Kruopščiai surinkta literatūra partijos istorijos klausi mais: stenogramos, protokolai, CK nutarimai ir instrukcijos, literatūra apie Komlnterną, užsienio šalių darbininkų ir komunistų partijas. Kurdamas mokymą apie naują visuomenę. Leninas su sipažino su gausiais sociologijos veikalais, kaip L. Bertra no-Ernesto Solvejaus „Socialinis reformatorius“, A. Bebe lio „Inteligentija ir socializmas“, T. Kampanelos „Saulės valstybė“, K. Kautskio „Visuomeninės reformos“, F. Lasalio „Dėl darbininkų klausimo", Radiščevo raštais. Šias knygas matome Lenino bibliotekoje. Kaip niekas kitas Iljičius puikiai žinojo Rusijos isto riją. Knygų, liečiančių praietį, bibliotekoje yra virš 200 Dėmesį patraukia V. Kliučevskio „Rusų istorijos kursas“ M. Niečkinos „Rusų istorija“, nušviečianti ekonominį mterlalizmą, M. Pokrovskio ,,Darbininkai Valstybės dūmo je“. Tenka tik stebėtis, kaip taip užimtas Leninas spėdavo ____________ domėtis > įvairiais klausimais. Bibliotekoj yra literatūros ka ro meno klausimais. Jis puikiai žinojo Markso, Engelso dar-
V. Leninas savo kabinete Kremliuje.
bus apie ginkluotą masių kovą, buvo gerai susipažinęs si buržuazinių karinių veikėjų ir teoretikų veikalais. Salia šios literatūros daug knygų žemės ūkio, statistu kos, gamtos mokslo klausimais. Virš 270 knygų iš kalbu tyros, literatūros mokslo, kritikos, literatūros istorijos ' teorijos, nemaža filosofinės literatūros. V. Leninas ne kartą pabrėžė, kad jis nėra didelis m no žinovas. Šioje srityje nurodinėjo kuo plačiau domėti! Lunačarskiui. Tačiau kiekvienas meno istorikas ar kriti kas gali pavydėti, matydamas lentynose tokias knygas, kait „Seniausios paveikslų galerijos Miunchene geriausieji k«| rinlai“, „VII —IX amž. Kinijos lyrikos antologija". „Arnu nijos poezija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų". Knygos pas Leniną nebuvo niekad „užmirštos“. Bibl-ic teka apima apie 10 tūkstančių knygų, iš kurių 900 kn' gų yra su vado pastabomis. Būdamas nedideliame Lenin1 darbo kabinete — bibliotekoj jauti tą griežtą ir pagarbi tvlą ir prieš tave Iškyla žmogaus kuklumas, jo kūrybinė k horatorija, duodanti neįkainuojamą medžiagą jo gyvenime veiklos studijavimui, parodanti, koks encikjopedinis buv Lenino interesų ratas. Kiekviena knyga, saugojanti jo rankų pėdsakus, pasakė ja apie didžiulį mokslo korifėjų — tarybinės valstybės ki rėją ir yra mums pavyzdys, kaip reikia dirbti, mokytis, stu dijuoti. A. PETRAUSKAS IFF, V kursas
OKI Sūkį iškėlė Pane žmonių sąmonėje nugali nau navičius: ,,Svarbu priversti tas turėtų būti ateistinės min vėžio ateistų-mokslo po- ja — gaivi marksistinė pasau suabejoti religiniais įsitikini ties, ateistinio darbo centru. puliarizatorių sąskrydis, lėžiūra. Štai vienas pasisa mais ir tiesomis, o visa kita Buvo pareikštas priekaištas kurį neseniai sušaukė pirmieji kiusiųjų pareiškė, kad palei jau ateis savo keliu“. panevėžiečiams studentams, respublikoje Panevėžio Atels- dus tarybines kosmines rake O Ateistų namai gali pasidi kurie mažai teprlsideda prie tas — daugelyje rajono baž džiuoti kai kuriomis pergalė ateistinio darbo atostogų me u namai. Tikrai nuostabu, kai pagal nyčių atžymėtas sumažėjęs mis, kuriaš pasiekiant, aišku, tu. O visų nuomone, studen voji, jog Panevėžyje anks bažnyčių lankomumas. Štai ką buvo įnešta ir jų dalis — štai tas, kuris vis tik išlieka arti čiau buvusiame vienu iš reli reiškia tarybinio mokslo per Panevėžyje 1959 m. lyginant mas ir pažįstamas kolūkiui, gijos atramos centrų Lietuvo galės. Todėl darosi aišku, ko su 1958 m. buvo pakrikšty apylinkei, labai veiksmingai je — šiandien susirenka žmo dėl reikalinga kuo plačiausia ta 25 proc. mažiau vaikų, 32 gali vesti propagandinį darbą. Tųr būt, tenka sutikti su nės, kurie kovoja prieš religi tų laimėjimų populiarizacija. proc. mažiau palaidota su re Kalbėję sąskrydyje mokyto- liginėmis apeigomis, sumažė padarytais studentams prie ją, prieš tą prietarų maišatį kaištais ir pareikštais pageida ir kurie neša laisvą, tikrą mokslą į mases. Kas šie žmo vimais. Universitetas. MMF iniciatyva ruošiasi bendradar nės? Tai Inžinieriai, mokyto biauti su Panevėžio ateistų jai, gydytojai, administracijos namais. Balandžio mėn. pra darbuotojai, partiniai aktyvis džioje numatoma išvyka į Pa tai. Taip pat ir mokiniai, ku nevėžį. Daugelis Universiteto rie Panevėžyje ypatingai ak dėstytojų skaitys paskaitas. tyviai ruošiasi ir dalyvauja MMF studentai duos koncer pagal jėgas ateistiniame dar tą. be. Iškyla ir kita mintis Sąskrydis apibendrino dvie gamtininkai suruošė ateistinę jų metų ateistinį darbą Pa konferenciją, filologai padarė nevėžyje ir iškėlė naujus už davinius. Sąskrydžio dalyviai jai, fabrikų darbininkai, kol jo religinių santuokų skai pradžią suruošdami savo ..ke dalijosi savo darbo patirtimi, ūkiečiai. gydytojai ir kiti pa čius ir t. t. Visa tai liudija lionę į kosmosą“, ar nevertė įspūdžiais, pasakojo apie sun sakojo apie savo darbą,-apie apie vykstančius poslinkius tų jau turimomis jėgomis — kumus, apie tai, kaip dvasinin jo formas. Ir tikrai — Pane masių sąmonėje. Sąskrydžio metu buvo iš nuvykti į vieną kitą fabriką? kija stengiasi kabintis už vėžio ateistai gana išradingi: kiekvieno žmogaus, stengiasi be ateistinių ir mokslo popu- kelta aukštosios mokyklos Tuo pačiu mes pradėtume jau įjodyti religijos amžinumą, liarizacijos paskaitų, daromi reikšmė visam ateistiniam jau dabar tą darbą, kurį mums jos progresyvumą. Kai kurie literatūriniai teismai (pav. nuomenės auklėjimui. Dauge kunigai net ėmę skelbti, kad Liudo Vasario teismas), klau lis kalbėjusių tiesiog teigė, baigus tikrai teks dirbti šalia bažnyčia esanti šviesos skelbė simų-atsakymų vakarai, stato kad studentiška kepuraitė — savo profesinio darbo. Juk antireliginės pjesės, ve tai netikėjimo, bedievio sim kiekvieno inteligento pareiga ja. kad vienuoliai tai mos dami individualūs pasikalbėji bolis. O bedievis — tai kiek mokslo nešėjai ir švyturiai. mai. Labai gerai darbo esmę vieno inteligento, kultūringo dėti pastangas, kad kuo grei Angelė Kirkaitė ne medikė. Ir ne studentė. Tačiau studentai, Sąskrydžio dalyviai parodė, išreiškė kalbėjęs vieno ateisti žmogaus vardas. Būdinga, kad čiau žmonės atskratytų religi o ypač tauriškiai, Ją qerai pažįsta. Angelės darbo diena pra eina už bufeto prekystalio. Po metų — kitų prekystali, gal būt. kaip žingsnis po žingsnio nio ratelio pirmininkas Anta- ta dalis jaunuolių, kuri viduri ni j prietarų. pakeis auditorijos suolas. Kol kas A. Kirkaitė darbininkų Jau nėje mokykloje vienu ar kitu Edv. RAZGAUSKAS nimo mokyklos X klasės mokinė. J. LYDUOKIO nuotr. būdu patenka religinių prie tarų įtakon, įstoję aukštojon mokyklon metai iš metų vis labiau ir labiau atsisako reli ginių prietarų. Pasiekę IV virpės spindinti saulė, jog —V kursus, visi tampa bedie SAULĖS GAISRAS ABAI RIMTAI ir jausdami didelį atsa Svarbiausias dėmesys praktikos metu buvo švytės saulytės, pakibusios viais. Tai pripažįsta ir kuni kingumą, nors kartu ir labai nedrąsiai, nukreiptas į pamokas. Stebėdami mokytojų Ankstyvas rytas. . . Palšas ant stogų karnyzų lietaus la gai. Jie dabar skundžiasi, kad pradėjo šiemet pedagoginę praktiką darbą Ir patys vesdami pamokas, studentai rūkas juosia žvilgančius kupo šeliuose. kai valkai išvyksta studijuoti studentai lituanistai Dieveniškių vidurinėje išmoko suprasti mokinį, išmoko stebėti vai lus, nuo rasų drėgnus stogus Pavasario lietus plauja,žie — tai lieka maža vilties, kad ko — paauglio ar jaunuolio — poreikius. ir apsunkusias brinkstančiais mos dulkes, prausia pavasarė- jie- išliks paklusnūs „motinai mokykloje. Juk iš karto, pirmuosius žingsnius žengda Nedidelis miestelis, neseniai dar visai pumpurais šakas. jančios žemės veidą, pumpu bažnyčiai“. Tai daro garbę mas klasėje, kiekvienas tegirdėjo save, džiau paskendęs prietaruose, kurių vis dar negali Gaivi ryto vėsuma, kaip aL rais išbrinkusias medžių ša mūsų aukštosioms mokyk atsikratyti, buvęs visų užmirštas, o dabar gėsl ar rūpinosi tik savo kalba, savo mokėji savimas naujai gimusios die kas. loms, bet tai ir įpareigoja. mu ar kuria nesėkme, viską sprendė pagal nos, __ _glosto ___ veidą.. Kažkur toli, Ir norisi, jog tos gaivios Daugelis sąskrydžio daly vietos entuziastų (daugiausia partinių ir ne savo nuojautą. Tačiau paskutinės darbo sa partinių darbuotojų) rūpesčių kėlęsis Iš atsi padūmavusiame horizonte iš .čiurkšlės nuplautų spėjusius vių kėlė mintį, kad mūsų likimo. Čia ypač reikalingas prityrusio pro vaitės parodė, kad visi supranta, kas pedago tryško saulė ir miriadais savo ant širdies nusėsti dulkių taš- aukštosios mokyklos, ypač go darbe svarbu, ir kiekvienas ėmė suvokti, spindulių aižo ryto miglą, ir kelyčius, ir širdis tuomet pa musų Universitetas turėtų la pagandisto aiškinamasis darbas, kuriam ir ko reikia V klasės ir XI klasės mokiniui, ėmė yra įsipareigojęs vadovauti Dieveniškių vi semia ją. Saulė, kibirkščiuo sidarytų skaidri- tokia pava biau susidomėti Ateistų namų durinės mokyklos kolektyvas. Su šiuo kolek stebėti ir sekti daromą poveikį, ėmė girdė janti spindulių lietumi- srove sariška, kaip ir virpąs pavasa darbu ir jiems padėti, ypač tyvu ir dirbo 6 savaites studentai, stebėdami tl save ir matyti mokinį, derindami savo su na gatvėmis, paplūsta kiemuo rio lietaus lašas. populiarinant naujausius moks- ir patys perlmdami įgytąją vyresniųjų drau gebėjimus su mokinių poreikiais. įsitikino, se ir skveruose, liepsnos dul kad vaiko psichologijos nesupratimas veda [ lo pasiekimus. Kai kurių kal gų — mokytojų patyrimą. kelytėmis tviska langų stik prie mechaniško kalimo — didžiausio peda TAU Į ŠIRDĮ PASĖSIU bėtojų nuomone, UniverslteMokytojo-pedagogo darbas, jo visa veikla gogo luose. Saulė, deganti saulė priešo. Savikritiškai analizuodami savo ŽVAIGŽDES liečia tris tokias sritis: pamoką (patį specia užlieja Vilnių. Atrodo, jog darbą, studentai suprato, kad visą pedagogo lybės dalyką), užklasinį darbą su mokiniais — Tau į širdį aš sėsiu saulės gaisras uždegė pavasa darbo sėkmę nulemia gerai apgal Vakaro prieblanda. Nuo žvaigždes! — kalba akys, dvi (būreliai, darbas su pionieriais, komjaunuo mokytojo rėjančių, bundančią, išbrinku vota, suplanuota visa mokytojo darbo pamo liais ir kt.), visuomeninį darbą (aiškinamasis gaisų ružavi dangaus pakraš spindinčios akys. sistema, pagrįsta komunistinio auklėjimo šią žemę. Saulės gaisras laižo darbas su tėvais, paskaitinis darbas, demas kų uždaviniais, kad tik sistemingai ir nuosekliai pumpurus, kibirkščiuoja van čiai išryškina dunkstančių pa kuojant religinius prietarus, priartinant mo kontūrus. NAKTIES MELODIJA plytelę prie plytelės dėdamas, mokytojas mė dens pursluose, dega praeivių statų kyklą prie gyvenimo ir kt.). Kažko tai ilgu, neramu. tys savo darbo rezultatus. Čia kartais ir me akyse. Klek sugebėta pažinti visas šias sritis? Ką tų neužteks, kad pastebėtų, kas jo padaryta. Naktis susėmė rieškučio Pavasario rytas. Jis moja Todėl nenuostabu, jog ypač sunerimsta jaunos, stu mis paskutinius gaisrus, kaž davė mokykla, jos gražus kolektyvas, auklė- Auklėtojo sėklos daigai labai lėtai dygsta ir pro atvirus langus. Bunda dabar dentiškos širdys, jog Jos trokš kur išsislapstė, paspruko spin. jąs ir rengiąs sau pagalbininkus, pavaduoto auga. žmonės ir Jų balsai įsilieja į ta gero, mielo, artimo. dūliai. Tviska, mirga Vilnius jus komunizmo statyboje? Ko išmokome? O kad to augimo ir brendimo tempas būtų naujos, spinduliuojančios die Štaikažko Pirmiausia mokytojų kolektyvas darnus, pagreitintas šviesūs žiburiukai blyks žiburių jūroje. Kiek žiburių, — vienų pamokų neužtenka. Tai nos ūžesį. draugiški tarpusavio santykiai, mokėjimas Jaučiu, kaip saulės gaisras telia merginos akyse, štai jau kiek liepsnojančių gyvenimų! kiekvieną suprasti, kiekvienam padėti, pa puikiai suprato studentai-praktikantai, apie uždega plazdančią širdį. Tas prie seniai atverstos knygos Atrodo tarsi čia prilijo dau tarti — buvo pirmosios stebėjimo mokyklos tai su karteliu pakartojo, išlėdami būsimuo saulės gaisras sublyksi tūks puslapio parimo apie kažką gybę žvaigždžių. Dega, spin darbo išvados. Juk čia mokykla — su ketu gius jaunuosius mokytojus toliau tęsti užsisvajojusi galva, di ir „Tauro“ bendrabučio mokslo, mokyklos vadovybė ir mokytojai. tančiuose širdžių. Saulės gais puikaus štai kaip dažnai ir neramiai langai, ir tik vėlų vidurnaktį rių tautų atstovais! Juk buržuazinės atliekos Ypač Dieveniškių sąlygomis, kur dar labai ras žemėje ir žmonėse. gajos, nedaug tereikia, kad jos atgytų! . . Ir žvilgčioja į laikrodį kažko su čia išblėsta žiburiai. vis dėlto sumanių, tikrų pedagogų didžiulis reikalingas tvirtas, sistemingas ideologinis sirūpinęs jaunuolis. Ramu, tylu. . . Bet girdi, nuopelnas, kad mokėta likviduoti nacionaliz auklėjamasis darbas. PAVASARIO LIETUS Yra mokykloje pionierių, auga komjaunuo . . .Prieblanda gaubia gat kaip Jau gimsta nauja diena mo aistras, atgyvenas, sutelkti tiek rusą, tiek lių skaičius, gyvuoja ir literatų būrelis, bet. Debesyje pasiliko vėjo pė ves. Bet ir tamsoje matai nakties tyloj, kaip moja ir baltarusį, tiek lenką, tiek lietuvį į vieną pe deja, tai matėme. . . popieriuje. . . mokyklos dos. Blizgantys lietaus punkty spindinčias, geras, gilias akis, šaukia mus, jaunąją kartą, dagogų šeimą. Manome, čia didžiausias ir planuose. .. matai šviesią, giedrią šypseną, naujiems žygiams aušros spar gražiausias mokyklos laimėjimas, o mums rai pabiro į žemę. Skaitykloje Atskiri studentai (Lazauskas, Pumputytė, kai jauti greta sav ’ ęs žmogų, nais atskriejanti ateitis. Gir gražus pavyzdys, pritaikant tolimesniame čeža varstomų knygų pusla piai, akys graibo tarp daugy su kuriuo norėtum pasidalin di, kaip laša gyvenimas į plaz mokymo-auklėjimo darbe, tai proletarinio Šimkus) atliko vieną kitą užklasinį darbą, bės juodų raidžių ištirpusias ti džiaugsmu, laime, puikiau dančią širdį. Ir lauki ryto, kad internacionalizmo idėjos, užkariavusios žmo bet viso sistemingo mokyklos vedamojo auk galėtum pats kurti šviesų, pa nių širdis, padeda sutelkti visą kolektyvą į lėjamojo darbo nematėme, be vienos nenusi siomis svajonėmis. mintis. sekusios sueigos, rodančios, kaip negalima — Kaip gera gyventi, kur vasarišką gyvenimą. vieningą komunistinio auklėjimo mokyklą. .. .Čeža varstomi puslapiai. Naktis skamba nuo žiburių Gražus liks ir mokyklos vadovo — direk dirbti su pionieriais. Taip ir studentai kom O lango stiklu nuvirveno bliz ti, mylėti, — kužda viena ki virpėjimo, gyvybės alsavimo, toriaus V. Erslovo pavyzdys, kaip su jaunat jaunuoliai, studentai literatai nesugebėjo ras ganti lietaus gijelė, ją seka tai širdys. Vakaras, Tamsoje čeža, pavasario dvelkimo. Tai nuo višku užsidegimu, remiantis prityrusiais pe ti bendros kalbos su mokiniais komjaunuo antra, trečia. . . Pavasario lie dagogais, galima rasti sėkmingiausius darbo lials ir literatais, nors tokios pastangos ir tus! Džiugu! Juk žinai. jog lukštenąs! prisisunkę žemės stabi melodija buvo daromos: studentai bandė pravesti su kelius. V. Račkaitis tuoj vėl kiekvienoj balutėje sulčių pumpurai. šiomis grupėmis pašnekesius, bet jie ir liko lyg pridurti, nesudarydami vieningos gran dinės su mokomuoju-auklėjamuoju darbu. Tačiau čia dar šis tas galima buvo pridur ti. Tuo tarpu trečioji mokomojo-auklėjamojo darbo sritis — darbas su visuomene liko vi sai nuošaly : čia nebuvo nei darbo su tėvais, nebuvo jokio darbo su visuomene. Ar nebuvo progų? Tos progos buvo: ir mokinių lanko mumo skatinamasis darbas, ir antireliginė lANGUS propaganda ir įvairūs minėjimai (Tarybinės .Armijos diena, Tarptautinė moters diena ir Atverkite langus ir širdis, — kt.). Pavasaris eina žeme. Čia apie šį darbą tik pradžioje buvo užsi minta, bet taip ir liko nepajudintas. Rodos, to Vėl paukščių girksėjimas girdis kį darbą- mokykla savo planuose buvo numa čiusl, bet. . . jis planuose ir liko. . . Upelių judrių šniokštime. Savikritiškai visą darbą peržvelgdami, ma tome tokias spragas ir plyšius. Juos reikės turėti galvoje dąbartiniams mūsų praktikam Pastogėj varveklių žvakutės tams, kai jie taps mokytojais — pedagogais. Užsidega saulėj rytais. Tai matė ir konstatavo ir mokykla, atsisvei kindama su busimaisiais jaunaisiais mokyto Pavasariu vėjas papūtęs jais. Reikės juk taisytis! Tačiau visa tai įspėjo mus, vadovus, kad Per mėlstantj sniegą ateis. pirmoji praktika turi būti tik tokioje mokyk loję, kuri turi stiprius patyrusius kadrus, su kaupusius ilgametį patyrimą, kad jų darbo Vėl paukščių girksėjimas girdis, pavyzdys lydėtų jaunąjį mokytoją nors pir niaislas jo darbo metais. Ypač turėtų matyti Pamėlo sniegai patvoriuos. . . tokią mokyklą, kuri jau turi savo tam tik ras mokyklines tradicijas (sakysim, kaip Ra Atverkite langus ir širdis, — šeinių vid. m-la. 1959 m.), pagrįstas giliu Te tvaikas žiemos išgaruos. idėjiniu-politiniu jaunimo auklėjimo kryptln gumu. J. ŽUKAUSKAITE A. Petrausko fotoetiudas. Pavasarėjant... M. Martinaitis
T
PAVASARIO ETIUDAI
Pedagoginę praktiką užbaigus
L
ATVERKIME
PAKALBĖKIME APIE NAUJĄ FILMĄ Pažiūrėjus naująjį filmą „Gy vieji didvyriai“, galima pasaky ti, kad jis galėjo būti daug ge resnis, jeigu mūsų kinematogra fininkai būtų d>:bę atidžiau. Ka dangi filmas susideda iš atski rų novelių, tai kiekvienas trūku mas atskirose novelėse labai menkina visą filmo lygį. Jeigu pirmoje novelėje mus vargina tik pernelyg ilgai trunkanti pie menuko ir buožės kelionė, tai musų neįtikina scena antroje no velėje, kai vokiečiai klausia valstietį ir melžėją kelio į Surmantus. Gana ilgai Lakštinga la ir valstietis keičiasi reikšmin gais žvilgsniais, ir pagaliau valstietis mosteli ranka į prie šingą pusę. Lengvai atsidusę, vokiečiai traukia toliau. Tikri „bukapročiai!" Panaši scena ir su moterimi. Labiausiai man filme patiko ir kažkaip savotiškai paveikė epizodas, kai paklydęs vokietis rado miške savo tėvynainių ka pus. Labai keistas Lakštingalos išsigelbėjimas. Jį kelis šimtus metrų velka žeme, įsikibusį į
,.Gyvieji didvyriai" kaip pirmas j tokios formos filmas neblogas, J. KULAKAUSKAS 1! k. lituanistas '
vežimą, ir... vos marškinius su plėšo. O juk arklys lėkė kaip viesulas! Trečioji novelė atrodo labiau siai pavykusi, nors mergaitės Laimos „bendravimas“ su bandi tu ir jos mirtis atrodo keisto ka. Norima demaskuoti bandi tus, kaip liaudies priešus, o Lai mos mirtis atsitiktinė. Bandito susidūrimas su maža mergaite, parodytas filme, neatskleidžia mums tikrosios klasių kovos Lie tuvoje pokario metais, jos žiau rumo. Silpniausia, mano nuomone, yra ketvirtoji novelė. Joje mes nematome nieko, kas apibendrin tų trijų novelių įvykius. Tai pa prastas vaikams skirto filmo fragmentas, jeigu ne blogiau. Situacijos labai ištęstos. Vai kai ilgai kalba apie didvyrišku mą, o Vikis, tartum suaugęs, visą laiką pašiepia savo draugo nepastovumą, pabrėždamas, kad pastarasis savo kalbomis „pa našus į mergaitę". Tuo tarpu pagrindinė tema — darbo gro žis ir tikrasis šių dienų herojizmas — neišryškintas. Aplamai,
Stipriausia laikau novelę „Paskutinis šūvis". Iš filmo kū rėjų nuoširdžiausiai dirbo ope ratoriai. Paskutinė novelė „Gy vieji didvyriai" priverčia supyk ti: aktualią, rimtą temą nereikė tų prekiauti — ir ją būtina spręsti meniškai, o ne šiaip sau filmuoti! E. MAT VIEKAS III k. žurnalistas
Nuotrupos iš budėtojo posto Vida! Vida! Tau skambi na! Uždusiais studentei iš pas kos atbėga dar dvi išplėtusios akytes, prilimpa prie kalban čiosios. — Fui, bobiškas balsas. Maniau, kad Remis skambina, o čia kažkokia. . . Po neilgai trukusio pokal bio Vida padeda ragelį. — E, chebra, — prabyla viena iš trijulės, — tai kurgi šeštadienį frankinsim? Jau penkta valanda, o mes dar nieko nenutarėm. — Žinot ką, prabyla antrasis iki maksimumo susiaurintu sijonu trijukės narys. Pasukim Į dailę Alglui. Gai su juo kur nors sukombinuosim. Alio! Alio! . . Nėra namuose. Ak, kad tave kur galas. — O dabar dar kartą į kon servą, — energingai griebia už ragelio antroji. Jis, tikriau siai, jau sugrįžo. Vis ta pati procedūra. Pa šnekovas, šį kartą atrodo na mie. Alio. žvirblis! Labas! Kur buvai dingęs visą dieną? Jau kelintą kartą skambinu. Kur žadi šįvakar nusilaužti? Aa. . . Viso. . . __
Alius su Vikiu svajoja būti didvyriais. Taip, jie laimingi jie „gyvieji didvyriai“. Užaugę jie taps žymiais žmonėmis, komu nistinio darbo pirmūnais. Šven tai saugos tėvynės garbę, sau gos, kad niekad daugiau nebū tų parduotos Juozuko ir kitų vaikų vasaros, prisimins žuvu sią Lakštingalą, banditą, už muštą mergaitę. Labiausiai vykusi yra novelė, pasakojanti apie mergytės drau gystę su gėlėmis, su gulbėmis, su šešėliu, kuris, išsigandęs jaunos gyvybės, bėga iš po ko jų, su istorijos ' pasmerktu žmo gumi, negalinčiu palikti pasau lio, nepaliekant jame blogio. Truputį stebina nukrypimas nuo P. Cvirkos apsakymo tiesos „Lakštingaloje" ir berniuko su gebėjimas išlikti sveiku po ra tais. Nors bendra idėja ir riša fil mą kaip išbaigtą kūrinį, bet vaizduojamų laikotarpių kont rastai sudaro įspūdį tarsi bū tum matęs keturis atskirus fil mus. Didžiausią kontrastą suda ro pirmoji novelė su paskuti niąja. Po trečiosios lyriško, giedro charakterio paskutinioji novelė yra apybraižtnio, publi cistinio charakterio ir menišku mo atžvilgiu silpniausia. ALEKNA VICIUS /// k. bibliotekininkas
Vėl nusivylimas veide! , —• Taigi, jau turi bilie’tą į teatrą. Tur būt, vėl su ta, kur anąkart matėme. Rado į ką įsispoksoti. Ech, ir nesiseka gi šiandien. Kur čia dar pasi teiravus? REDAKCIJA KVIEČIA PA — Na, tiek to. Jei jau nie SISAKYTI IR KITUS SKAI kur nesukomblnuojam, bus TYTOJUS, gerai ir filologija. . . Antrosios dvi kaprizingai papučia lūputes, ir visa triju lė nušlepsi į viršų. Pasikalbėjimas truko 12 minučių. O jeigu pažįstamų būtų buvę dar daugiau? . .
Arba-arba
Jo veidas buvo papurtęs, merkėsi raudonu sįūleliu iš raizgytos akys, vis žemiau ir žemiau linko galva. Knapt! Jaunuolis vėl išsitiesino, pasipurtė, aplaižė išdžiūvusias lūpas. „Kad taip rūgšties, nors lašelį rūgšties“, už klydo įkyri mintis ir nedavė ramybės, Galvoje skambėjo bonkos ištuštintos ir pilnos. slankiojo slogių prisiminimų nuotrupos: praleistos paskai Gausaus Tarybų Lietuvos tos, Įsiskolinimai, kortavimas sportininkų būrio žymią dalį iš pinigų ir orgijos, draugų sudaro ir Universiteto sporti pastabos, susirinkimai, svars- ninkai. Jie daugelį kartų sėktymai, o toliau. . . toliau at I' mingai gynė respublikos spor Einant į IFF 49 aua.. sisveikinimas su komjaunimo tinę garbę atsakingų varžybų nosį užgniaužia iš pakam- bilietu. . . „Galėjo kitaip bū metu. pių sklindantys blogi kva- ti“, — dingtelėjo į galvą. - Nusispiaut, — suburbė jo. — Prieš juos sprando ne lankstysiu. . . Paskaita baigėsi. Jaunuolis kažką prisiminęs sriktelėjo ir lyg Įgeltas, nuklepseno prie dėstytojo. - Mums reikia. . . mums reikėtų išsiaiškinti dėl mano Įsiskolinimo, — prabilo jis. Kalbant apie Universiteto — Išsiblaivyk, studente, o tada ir pažiūrėsim, — atsakė sportinį gyvenimą, pasiektus dėstytojas ir parodė nugarą. rezultatus, masiškumą, galijna — Kur demokratiškumas, pasakyti, kad rezultatai, ro kur teisybė? — pradėjo skė- dantieji sportinio darbo koky ryčiotis nuskriaustasis. — Vi bę yra neblogai. Tačiau mūsų si prieš mane. . . Plaukiam darbe atsiranda trūkumų ir širdelės raminti. Gud bay. . . klaidų. Apie keletą iš tų Nerami jaunuolio širdis ir nesklandumų ir norisi pakalšiandieną. Bet. . . raminama Ibėti. Sąlygos, kurioj suteik vyno ir degtinės ji dar labiau tos mūsų Universiteto studen I nerimsta, dar labiau pyksta, tams sportinio ir fizkultūrinio ' kad jos savininkas — Ekono lavinimo aptarnavimui yra mikos fakulteto III kurso pre puikios. Sportinė bazė su vi Ech, keliai, jūs keleliai kybininkas Vytas Strolla turi sais įrengimais pilnai gali — Kur skubi? teisę vadintis garbingu stu patenkinti Universiteto stu — I 49... dento vardu. Taigi, — Teks sustoti kelyje, . — - Strolia, dentus, kurie pasirinktų vieną Nes tik su dujokauke drąsiai Į Urba —— arba! . . ar kitą sporto šaką. Sporto Ten nueiti gali! Į V. LIAUDŽIUS katedros dėstytojai ir trene riai visuomet pasiruošę per <iiiii>iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!ii"iiiiiimiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiliiiiiiiiiiiinil|iiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiniiiiii liini teikti savo žinias, norintiems dirbti sekcijose, fizinio lavi nimo pratybose. Tačiau tos visos sąlygos pas mus tinka mai neišnaudojamos. Pagrin dinė priežastis yra ta, kad dar dalis Universiteto studentų gerai nesupranta fizinės kul tūros ir sporto reikšmės žmo-
I
TJUVn STUbUITĄ ?
LV 06574
Redakcijos adresas:
Universiteto 3. Telefonas 7-79-17
ANT PAKYLOS—SUNKUMŲ KILNOTOJAI Kai palygi name neseniai p a s i b a i g usias tarpfakultetines sunku mų kilnojimo pirmenybes su pernykštėmis , — kyla maloni mintis — šioje sporto šakoje stipriai padir bėta, Jeigu pernai iš varžy bose dalyvavu sių 50 žmonių tik trys teįvykdė III ir vienas II atskyrio rei kalavimus, tai šiais metais ketvirtadalis visų dalyvių įvykdė ir virši jo III ir II at skyrio normas, o V. Kumpa lengvas svoris) ir V. Andriu lis (pusvldutlnis svoris) yra geriausių respublikos sunkumų kilnotojų penketukuose. Kodėl gi ši sporto šaka, anksčiau Universi tete buvusi visai pamiršta, tapo lygiaverte kitoms. Visų pirma jai populiarėti padėjo trenerio drg. Pociaus darbas. Treneris gerai žino kiekvieno sportininko galimybes, jam pritaiko IndlvlduallnĮ darbo planą, sumaniai vadovauja už siėmimus, moko apšlifuoti sunkumų kilnojimo technikos elementus. Tai kaip tik padeda besltrenlruojančių rezulta tui augti. Pažvelkime į juos. Praėjusių metų čempionu buvo Martinkėnas, jo rezultatas kuklus — (trikovė — 175 kg). Tam, kad iškovotų čempiono vardą, šįmet Dvorecui teko iš kelti jau 215 kg. Puslengvio svario atleto V. Vasiliausko rezultatas pakilo 10 kg ir lygus 237,5 kg. V. Kumpos pa siekimai: jeigu lygiai prieš metus jis iškėlė trikovėj 277,5 kg, tai dabar — 310 kg. Geriausiai sukovojo teisininkai, surinkę iš viso 1860 kg ir atsiplėšę nuo gamtininkų (praėjusių metų nugalėtojų, dabar užėmusių II vietą) net 610 kg. Pagal atskiras svorio kategorijas čempionais tapo: Dvorec (FMF), V. Vasiliauskas (EMF), C. Jankauskas (TMF), V. Andriulis (TMF), Umantas (TMF), Jasiūnas (FMF). Iš 28 Universiteto sunkumų kilnojimo rekordų TMF priklauso 17. EMF — 6, ir FMF — 5. Jų tarpe — Kuriui ir Dvorec po 1. Jasiūnui — 3, V. Kumpai — 5, Vasi liauskui 6. o Andriuliui net 11. A. VITKUS NUOTRAUKOJE: lengviausio svario atletas Dvorec stu mia 65 kg štangą. V. KAZLAUSKO nuotr.
PRIE ŠACHMATŲ LENTŲ Neseniai šachmatu klube buvo sužaistos paskutinės miesto pir menybių partijos. Kaip mes pra nešėme anksčiau, dalyvaujantie; I šiame turnyre trys VVU studer tai — filologai Tamošiūnas ir Nelhauzas bei geologas Šimkus — iš pradžių buvo lyderių gru pėje. Įpusėjus turnyrui, iš at kaklios studentų trejukės atkrito Šimkus, pralošęs penkias part jas iš eilės: du pirmieji nuolatos lipo ant kulnų sostinės geriau siems žaidėjams. Paskutiniam, rate filologai susitiko tarpusavy je (laimėjo Neihauzas) ir surin kę po 8,5 taško pasidalino 5 — 6 vietomis, praleidę į priekį tik kandidatus į meistrus. Šimkus, surinkęs 5 taškus, užėmė 11-ta vietą. Greitu laiku, šalia prasidedan čių respublikos pirmenybių, ku riose dalyvaus tik meistrai ir kandidatai, įvyks 12 stipriausiu Jų Lietuvos pirmaatskyrininkii turnyras, kuriame dalyvaus ir Tamošiūnas su Neihauzu. Turny ro nugalėtojams, surinkusiem 75 proc. taškų, bus suteiktas kandidato į meistrus vardas. (Mūsų infj
Pirmoji išvyka
Sužinoję apie akciją ,.75 km. pavasarį", visa GMF i kurso biologų grupė nutari įsigyti „TSRS turisto“ ženk liuką. Todėl, nieko nelaukda mi, praėjusį šeštadienį suor ganizavome pirmąjį žygį. Saulėtą popietę aštuonies* su kuprinėmis, ilgais gumi niais batais, aparatais, žiūro nais ir didžiai gerbiamu žygio puėdu, gatvėmis patraukėme stotį. Netrukus,, dumdarr traukiniu, grožėjomės vaizdin gomis Vilniaus apylinkėmis. Nuvažiavom į Vievį. Sis nau jas miestukas visiems padari malonų įspūdį. Čia pat bal tavo didelis ežeras, už jo tę sėsi miškai, kilo kalvų kup ros. Sekantį rytą, vos spėjus pakilti, mes jau keliavome pa vasarėjančiais laukais ir miš kais. Praėję Lazdėnus, gra žioj miško aikštelėj sustojom! poilsio. Prie turistinio lauže su puikiausiu apetitu gėrėn. dūmais pakvipusią kavą, ke pėm „šašlykus“, fotografavo mės. O paskui — vėl kupri nės ant pečių, rankose puokš tės pavasarinių „kačiukų" ii keliaujam toliau. . Priėję Rykantų stotį, plen tu patraukėm Vilniaus link ris vis negali atsikovoti savo kol mus paėmė pravažiuojant buvusių pozicijų. Universiteto sportininkai mašina. artimiausiu laiku turės įdo Pilni kelionės įspūdžių, mių varžybų, vyks vidaus linksmi, baigėm savo pirmą spartakiados eilinės rungty nės. Norėtųsi, kad mūsų spor ji žygį, Dabar su naujomis to sales užpildytų už savo jėgomis kibsim į mokslą ir fakulteto sportinę garbę kovo vėl lauksim sekančių dar įdo jančių studentų būrys, norisi, mesnių išvykų poilsio dieno kad mūsų sekcijos pasipildytų mis. naujais nariais. P. Bluzma M. Macežinskas į GMF 1 kursas USK pirmininkas
PAGERINSIME KLUPO DARBĄ gaus gyvenime, dar daugelis laikosi klaidingos nuomonės pąie sportą, kaip kažkokią tai pramogą. Nesupranta to, kad fizinė kultūra, sportas ugdo žmoguje gražiausius kultūrin go žmogaus bruožus, kad daro jį fiziškai stipriu, sveiku mū sų visuomenės nariu. Tenka išgirsti, kad norint užsiiminėti sportu, nukenčia mokslas, kad sportininkai studentai silpnai mokosi. Taip, sportininkų šeimoje yra tokių studentų, kurie egzami nų sesijos metu pasirodė silp nai. Ne sportas yra blogo mo kymosi priežastis, o kalti pa tys studentai, kad nesugeba suderinti savo mokslo su spor tu. Neseniai Įvykusioje Uni versiteto ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvo iš kelta daug gerų minčių. Pag rindinis uždavinys — page rinti sportinį-fizkultūrinį dar bą. Buvo iškeltas klausimas, kad fizinę kultūrą mums rei kia padaryti masišką, įtrau kiant visus studentus. Universiteto sportinio gyve nimo branduolys — sporto klubas sudarytas neseniai. Per trumpą laikotarpį buvo imtasi veiksmingų priemonių taisant padėtį atsiliekančiuose fakultetuose. Valdyba savo posėdžiuose nagrinėdama įvai rius sporto klausimus susitin ka su pasikartojančiais fak tais, būtent, ten, kur aktyviai veikia komjaunimo organiza cija, veiksmingos profsąjun gos, ten sportinis darbas yra aukščiausiame lygyje. Kur komjaunimo organizacija ne randa kelių, tie fakultetai velkasi paskutinėse vietose. Pažymėtinas iš tokių Istori jos-filologijos fakultetas, ku-
NEPRALEISKIME PROGOS PAKELIAUTI Saulėti, šilti sekmadieniai jau ne vieną grupę ištraukė Į gamtą. Jau keliavo ir che mikai, ir fizmatai, ir gamti ninkai. Jie pirmieji nori įsi gyti ženklelius „75 km. pava sarį“. Tačiau ne tai svarbu. Juk balandis — paskutinis tu rizmo spartakiados mėnuo. To dėl per šį mėnesį daug ką ga lima pakeisti turnyrinėje len telėje, nes šeštadieninės ir sek madieninės išvykos duoda dau. giausia taškų. Lentelė iki ba landžio 1 d. atrodo šitaip (nu rodomas bendras taškų skai čius ir vidurkis padalinus jį iš studentų skaičiaus): 1. GMF — 1314 — 3,94 2. ChMF — 425 — 1,95 3. FMF — 993 — 1,58 4. MMF — 678 — 1,40 5. IFF — 587 — 0,64 6. EMF — 76 — 0,20 7. TMF — 27 — 0,12. Turistų laukia įdomi Ir turininga vasara. Mūsų klubo nariai dalyvaus Pabaltijo uo
Spausdino Leikraščlų ir žurnalų leidyk los sp ustuvė.
lų laipiojimo pirmenybės: Pievinėse, Respublikiniame tu ristų sąskrydyje, Pabaltijo są skrydyje, Visasąjunginianu sąskrydyje prie Seligerio eže ro, II Respublikinėje olimpia doje Kaukaze. Be to, bus ke lionės po Lietuvą pėsčiomis dviračiais, vandeniu. Taip pat Kaukaze, Karpatuose ir Ura le. Klubo taryba nutarė, karią daugiadienėse kelionėse uz respublikos ribų leis dalyvauj ti klubo nariams, aktyviausiai pasirodžiusiems pavasario ak i cijoje. Apytikriai kiekvieni fakultetą atstovaus vienas tu ristas nuo 10 ženklininkų. Te dėl nepraleiskime veltui gr. žiu sekmadienių, susipažink me su Vilniaus apylinkėmi-j o vasarą leisimės į tolimai keliones. K. Monstvilas i TTK pirminink; j
Red. pav. R. SIDERAVICIt 1
Užs. Nr. 499