Tegyvuoja visanugalintis marksizmo - leninizmo moky mas galingas visų šalių darbo žmonių idėjinis gink las! '
VISU SALIU PROLETARAI, V1ENYKJTES!
Nr. 11 (361)
Vilnius,
1960 m.
NTAt
balandžio mėn. 15
PENKTADIENIS Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Vyksta XIII SMD konferencija KONFERENCIJOJE DALYVAUJA SVEČIAI IŠ ŠALIES AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ.
ŠEŠTADIENI — BAIGIAMASIS PLENARINIS POSĖDIS. Balandžio 11d. prasidė jo XIII Universiteto SMD ; konferencija, skirta Lietu- ? vos TSR 20-mečiui pažy- J mėti. Konferencijos darbe dalyvauja apie 50 svečių f iš Maskvos, Minsko, Tali f no, Rygos, Leningrado, ė Kazanės, Tartu aukštųjų t mokyklų, o taip pat Kauno ti Politechnikos instituto bei f Medicinos ir Šiaulių Pėda- / goginio institutų studentai. # įdomius pranešimus fizikos J mokslų sekcijoje skaitė J Rygos universiteto studen- j) tai J. Miezitis, M. Eliadas r apie elektronų skaičiavimo J mašinas. Gausiai studentų į dalyvavo ekonomikos, me- f dicinos, fizikos mokslų J sekcijų darbe. Bet čia rei- į kia padaryti priekaištą / Istorijos-filologijos fakulte- # tui, kurio studentų konfe A rencijos darbe mažai daly- ; vavo. MUSU SVEČIAI LENINGRADO ELEKT^Ot FCHNIKOS INTS1TUT0 ELEKTROFIZIKOS FAKULTETO STUDENTAI V. KLIUSINAS IR Balandžio 16 d. įvyks / O. KUSUGOVAS APŽIŪRI RENTGENO L ABORATORIJA. XIIl-sios Universiteto Kjn- | V ferencijos plenarinis bai- (> giamasis posėdis, kurio / metu bus perskaityti nrof. (• dienas # .2i1?®?dos pranešimas t Kasmet vis su mus IV k. stud. V. ferencijos revoliucija didesniu entuziazmu Ambraso praneši perskaityta 16 pra- Lietuvoje 1940 . m. ir V k J Fizikos - matemati mas ..Fotolaidumo nešimų, kai kurie 1 J stud. S. Razmos “ praneši# ■maža J kos fakulteto stu tyrimas bangolai- jų irgi turi nemaža mas „Liaudies vartojimo * dentai įsijungia į džių tilto pagalba“ praktinės reikšmės. mokslinį darbą. Tur (mokslinis vadovas Pažymėtina, kad būt, dėl to ir fakul asist. Gaška), dide matematikos moks tt teto mokslinėse kon lės praktinės reikš lų sekcijoje savo t ferencijose kasmet mės turi V k. stud. pranešimą „Brauno t skaitoma vis dau G. Baranauskaitės proceso imitavimas" giau ir vis įdomes pranešimas „Šėtoni skaitys i k. stud. R. nių pranešimų, tu nių elektrografinių Vasiliauskaitė ir II A rinčių ne tik teori sluoksnių pradinio k. stud. E. Misevi nės, bet ir prakti potencialo priklau čius. nės reikšmės. somybė nuo padėk J. Meškuotis Šioje konferenci lo medžiagos“. Ma mokslų FMF SMD joje fizikos mokslų tematikos pirmininkas sekcijoje itin įdo- sekcijoje per 3 kon-
Auga, SMD eilės
(U
U
-t*.
-t*
jų vadovavimas būreliams ir atskirų studentų moksliniams darbams. Ypač šiltai studentai atsiliepia apie prof. Kubilių, doc. ChomskJ, doc. Čibirą, doc. Žilėną ir kt. Tuo pat metu reikia konstatuoti, kad SMD veikla dar atsilieka nuo šiapdieninių par tijos ir vyriausybės reikalavi mų. Žymi studentu dalis dar nepakankamai dirba mokslinįtiriamąjj darbą. Daugelis ka tedrų dar nepakankamai vado vauja moksliniams būreliams, per mažai domisi studentų dar bų tematikos aktualumu. Dar neišvengta tematikos atitrū kimo nuo šių dienų gyveni mo keliamų problemų. Ypač didelį susirūpinimą kelia vi suomeninių mokslų katedrų būreliai. Padėtis čia buvo ir pasilieka bloga. Yra dar dės tytojų, kurie, dirbdami Uni versitete penkerius metus, nėra vadovę nė vienam stu dentų moksliniam būreliui. Tai yra neleistina. S. m. vasa rio 29 d. Universiteto Tarybos posėdžio nutarimas reikalauja, kad kiekvienas dėstytojas va dovautų studentų moksliniam darbui. Universiteto SMD ieško vis naujų darbo formų, Vykdant paskutinius partijos ir vy-Sausybės nutarimus dėl m<>kyklos ryšio su gyvenimu su stiprinimo, pradėta gerinti ry šiai su gamyba. Kai kuriuose fakultetuose (Fizikos-matema tikos, Gamtos mokslų ir kt.) sustiprintas giminingų viduri nių mokyklų būrelių šefavimas. Kitoms visuomeninėms or ganizacijoms padedant, visuo se fakultetuose {steigti ateiz mo ir mokslo populiarizacijos būreliai. Iš jų gausiausias ir ■w--x geriausiai veikia GMF ateiz I mo būrelis, kuris kovo 1112 d. suruošė dvi dienas truikusią fakulteto ateistinę) konFterenciją. Būreliu nuola. nuolat .rū_ # pinasi fakulteto partinė orgaT nizacija ir dekanatas. Šio būJ relio darbe aktyviai dalyvaujaJ dėstytojai. Geriausi fakulteto J ateizmo būrelio darbai buvo J skaitomi pirmoje Universiteto J ateistinėje konferencijoje, įvyJ kusioje š. m. kovo 30 d. Mei dlcinos fakulteto ateizmo būI re.lio nariai savo pranešimus a skaito ne tik Vilniuje, bet ir i už jo ribų. Ta proga tenka pa} sakyti, kad fakultetu ateizmo
>
/ <•
Šiomis dienomis kyko dip iomantų skirstymas į darbą Istorijos-filologijos fakultete. 24 anglų, vokiečių ir prancū zų kalbos specialybės, virš 70-ties lietuvių k. ir literatū ros spec. diplomantų, išlaikę Valstybinius egzaminus bei apgynę diplominius darbus, išvyks mokytojauti į rajonus bei dirbs kitose švietimo bei kultūros srityse, kur reikalin gi kvalifikuoti specialistai. Pradžia gera. Visi diplo mantai, išskyrus vieną (anglis tą Lipskį), dirbs ten, kur Jie reikalingiausi Tėvynei.
Sūkių
NIVERSITETO SMD šiais metais mini savo 15 metų jubiliejų, Per tą laikotarpį SMD svarbi mokslinių kadrų ugdymo įstai ga atliko nemažą darbą, pasiekė nemaža laimėjimų, įdiegiant Jaunimui meilę moks lui, auklėjant jį komunizmo dvasia. Beveik visi Universi teto jauni mokslų kandidatai bei docentai savo laiku buvo aktyvūs SMD nariai. Ne vie nas iš jų, pradėjęs savo moks linį darbą būrelyje, vėliau tę sė jį kaipo diplominį darbą, o dar vėliau šis darbas išaugo į kandidatinę disertaciją. Reikia pripažinti, kad pas taraisiais metais SMD darbas Universitete buvo apleistas. Pasigirsdavo net žalingos kal bos, kad SMD iš viso yra ne reikalinga organizacija. Šiais metais Universiteto SMD darbas pagyvėjo, SMD eilėse yra apie 1000 (t. y. 30 proc.) studentų, veikia daugiau kaip 50 mokslinių būrelių. Iš jų geriausiai dirba GMF ir MM F moksliniai bu relial. Kasmet didėja moksli nių darbų skaičius. Ypač daug pranešimų yra š. m. eilinėje 13 konferencijoje, skirtoje LTSR 20-mečiui paminėti. Universitete išaugo eilė gerų organizatorių, SMD bei mokslinio-tiriamojo darbo aktyvis tų, kaip drg. drg. Minkev ičiūtė, Švarcaitė, Guoga, Lekevi čius, Morozovas, Saliklytė, Toliušlūtė ir kt. Dalis iš jų š. m. vasario 4—6 d. dalyva vo Visasąjunginiame SMD ak tyvo pasitarime Maskvoje. SMD daugiau rūpinasi Rekto ratas, jaučiama rimtesnė pa galba iš partinės, komjauni mo bei profsąjunginės organi zacijų. Pagerėjo dėstyto-
''fukllttetū. kocMpcndentdi
EMF merginos neliko abejingos Plungės rajono „Truiklų“ kolūkio valdybos pirmininko kvietimui. Kolūkiečių pageidavimas turėti padėjėjas laukų dar buose buvo žinomas anksčiau, Penkiolika riaušių ir aktyviausių
CK
>960
metų
Gegužės
P:rm;ilai)
Universiteto SMD-15 metų
:
* VYKSTA MOKSLINĖ
TSKP
KONFERENCIJA. PRANEŠIMĄ SKAITO EMF
--------
! Tiriamąjį darbą susiekime su praktika
III K. STUD. V. JAKUTYTĖ. i kulteto merginų — Vainiūtė (III polit. ekonomijos spec.), Lupeikytė (III buh. apsk. spec.), Leonavičiūtė Mūsų fakultetas SMD dar bo lygiu pastaruoju metu Uni (II pramonės ek. spec.) ir kt. — tuoj pat suorganizaversitete negarsėja'. Fakultete Gamtos mokslų fakulteto SMD (pirmininkas IV k. biolo iš 200 studentų ,65 yra susi vo vieną stovyklos pamaigijos spec. stud. R. Lekevičius) Jungia 9 būrelius: augalų rišę su SMD veikla, tačiau ną. Gal būt. ne visos gerai fiziologijos geografijos meteorologijos, augalų sistemati tikrai ■ nuoširdžiai dirbančių moka laukų darbus, tačiau kos, genetikos ir darvinizmo, geologijos, mokslo populiari- mokslinį darbą daug mažiau. noro dirbti pakanka vi zavimo ir ateizmo. Pagrindinė SMD darbo forma SMD Taryba palaiko ryšius su kitų respublikų aukšto soms. Ir ne vien tik pasi eksperimentinis - mokslinis ryžimą dirbti nusiveš į kai siomis mokyklomis, vadovauja Vilniaus S. Nėries, XV ir kt. tiriamasis darbas. Eksperimen mą merginos. Jos nori, kad vidurinių mokyklų šefavimui. kontroliuoja kiekvieno būrelio darbas pas mus atlieka ši darbo stovykla būtų vi veiklą, leidžia biuletenį. Atskiri būreliai irgi leidžia savo tinis mas iš neorganinės, organi sapusiškai naudinga kol sienlaikraščius, ruošia fotovitrinas. Kai kurie GMF SMD nės, fizinės chemijos ir chemi ūkiečiams. Dabar kaip tik nariai dalyvauja ir respublikinėje spaudoje (R. Lekevičius, nės technologijos sričių. Šį stengiamasi teisingai iš I. Švarcaitė, R Stakauskaitė, V. Rančęlis ir kt.). Jų straips darbą dirba 25 studentai. Jo spręsti tą svarbų klausimą: nių galima rasti žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Mū kio būrelio nėra. Studentai ką galima daugiau naudin sų girios“ ir kt. visus metus dirba ir savo dar go nuveikti kolūkyje be Nemažas įvykis fakulteto SMD gyvenime buvo mokslo bus paskui skaito fakulteto tiesioginio darbo laukuose? populiarizav imo ir ateizmo būrelio suorganizuota pirmoji Merginos nesitiki lengvo ateistinė konferencija, kurios metu studentai pasirodė su SMD konferencijoje. Šių me darbo, negalvoja, kad kai gebą būti puikūs propagandistai, mokslo žinių skleidėjai tų konferencijai paruošta 10 • pranešimų. mas joms bus kurortu. Fakultete neseniai suorgani Kiek bereikėtų studentiš plačiųjų masių tarpe. XIII studentų mokslinėje konferencijoje savo praneši zuotas ateizmo ir mokslo po kos valios ir jėgų, kolūkie puliarizacijos būrelis, kurį čiai liks patenkinti mergi mus skaitys net keturi II k. studentai. vienija 40 narių — daugiau nų darbo stovykla! Savo konferencijoje gamtininkai turės svečių iš Rygos, Minsko, Maskvos, Odesos ir kt. aukštųjų mokyklų. Kai sia I,— II kursų studentai. Bū J. SLAVENAITE EMF pramonės spec. kurie GMF SMD narraF-patys važiuos su-pranešimais į ki relio “nariai, be ateistinių te mų, rašys referatus iš įvairiu. tų respublikų aul/tąbjas mbkvklas. 11 k. stud.
Gamtininku mokslinė veikla
būreliai ir Universiteto ateis tinis darbas visumoje pasigen da Universiteto filosofijos ka tedros vadovavimo. Verta pasekti Gamtos moks lų fakulteto pavyzdžiu, kuria me kovo 14 d. {steigtas nau jas mokslinis būrelis, skirtas komunistinio auklėjimo pro blemų nagrinėjimui (būrelio vadovas drg. Bordonaitė). Šio būrelio nariai studijuos marksistinę-lenininę teoriją, praeis savotišką aktyvo mokyklą. SMD prisideda prie tautų draugystės ir proletarinio in ternacionalizmo ugdymo Uni versitete. Patyrimą šioje sri tyje turi IFF SMD. Čia nese niai susikūrę lietuvių tarybi nės literatūros ir rusų tarybi nės literatūros moksliniai bū reliai, kurie kai kurias pro blemas nagrinės jungtiniuose susirinkimuose. Šio fakulteto lietuvių tautosakos ir rusų tautosakos būreliai šią vasarą rinks ne tik lietuvių ir rusų, bet taip pat lenkų ir baltaru sių tautosaką Lietuvoje. Kasmet nemaža mūsų SMD narių dalis išvyksta skaityti savo mokslinių pranešimų į broliškų respublikų aukštąsias mokyklas. Savo ruožtu pas mus atvyksta svečiai iš kitų respublikų. Ypač draugiški ryšiai užsimezgė su Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos TSR aukštosiomis mokyklo mis. Šia proga tenka pažymė ti, kad kontaktas tarp atskirų to paties arba giminingo pro filio būrelių fakultetų ir Uni versiteto viduje yra dar ne pakankamas. Universiteto Tarybos nuta rimu geriausius studentų mokslinius darbus leidžiama užskaityti kaip kursinius dar bus. Šie darbai toliau gali būti vystomi Į diplominius darbus. Tai leis pagerinti dip lominių darbų kokybę ir ginti juos prieš laiką. Šios studen tų paskatinimo priemonės, o taip pat mokslo planų raciona lizacija, materialinės bazės sustiprinimas, katedrų darbo suaktyvinimas, Rektorato ir visuomeninių organizacijų di desnio dėmesio skyrimas šiam reikalui leidžia tikėti, kad ar timiausiais metais SMD dar bas Universitete pakils į nau ją pakopą. Doc P. Buckus U-to SMD vadovas
chemijos mokslo šakų. Refe ratai bus nagrinėjami būrelio susirinkimuose. Šiais mokslo metais Chemi jos fakulteto SMD ėmėsi še fuoti 1 ir XV vidurinės mokyklos vienuoliktokus tam, kad jie galėtų geriau susipažinti su kai kuriomis chemi jos mokslo šakomis. Jiems stu dentai pravedė užsiėmimus. Chemijos SMD leidžia „SMD biuletenį", kuris išei na 3 kartus per mokslo me tus. Štai ir visos mūsų fakul teto darbo formos. Labai geri SMD nariai mūsų fakultete yra V k. stud. J. Simanavi čius, IV k. stud. P. Kadiauskas, V. Biekša, II k. stud Puntežis, S. x Jonaitis, R Dambrauskas ir kt. Ateityje mes esame pasiry žę dar labiau padidinti ekspe rimentinio darbo užmojį fa kultete ir šį darbą labiau su rišti su gamyba. K. Juodkazis
Partinio gyvenimo klausimai Chemijos f-te
I
MININT 80-SIAS
V. Kapsukas
GIMIMO METINES
žmogus ir mokslininkas
Chemijos fakultetas kartu matytos konkrečios priemonės liaučiuje ir bu ..Trumpą LSDP istoriją" jis nio valstybių ginkluota inter su visu Universiteto kolekty■ studentų mokymosi bei akadevo Vokietijos rašė, norėdamas iškelti aikš vencija. vu ruošiasi sutikti šlovingą, minės drausmės pagerinimui. valdžios areš tėn besiklostančias dvi skirtin V. Kapsukas yra Lietuvos Dabartiniu metu fakulteto parLietuvos 20-mečlo sukaktį. tuotas. Nedaug gas kryptis: revoliucinę ir darbininkų revoliucinio judė Auklėjant ir išleidžiant į■ tinis biuras ruošia atvirą par betrūko. kad oportunistinę toje pačioje par jimo istorijos tyrinėjimo pra gyvenimą jaunuosius chemi tinį susirinkimą apie studentų Vokietijos val tijoje, kad socialdemokrato dininkas. Jo veikalai, kaip ir jos specialistus, didelį darbą savarankišką darbą ir diplo džia išduotų vardas nesuklaidintų darbinin meto publicistiniai straips atlieka fakulteto partinė orga minių darbų eigą. V. Kapsuką lie ko ir valstiečio, kad darbo to nia„ Tarybų Lietuvos istori tuviškosios bur nizacija. Fakulteto partiniuose Vienas iš labai svarbių ir žmogus skirtų savo reikalų kams yra literatūra ir šalti žuazijos agen susirinkimuose svarstomi įvai opių mūsų partinės organiza nuo jo reikalų išda- niai. Be to, savo veikalais V. tams. Tarptau gynėją, rūs klausimai, liečią fakulteto cijos uždavinių yra vadovavi viko. Kapsukas rodo istorikams, tinis darbinin gyvenimą. Chemijos fakulteto mas komjaunimo, profsąjun 1905 m. revoliucijos istori- kaip pasirinkti temą, kaip pa kų solidarumas partinės organizacijos ataskai- gos ir kitoms studentų visuo privertė Vokie joje V. Kapsukui svarbu bu- čios temos gimsta dalyvaujant tinio-rinkiminio susirinkimo meninėms organizacijoms. tijos vyriausy vo parodyti, kas iš tikrųjų ideologinėje ir politinėje Ko nutarime buvo nurodyta daug Vykdant fakulteto ataskaibę paleisti V. buvo toji revoliucija, kas ją voje. Negali būti tikru istori priemonių fakulteto darbo tinio-rlnkiminio susirinki Kapsuką ir ki vykdė ir su kieno pagalba ku tas, kuriam vis tiek apie ką pagerinimui. Ypatingas dė mo nutarimą, partinis biuras tus suvažiavimo caro valdžia ją slopino. Bur rašyti, kuris neturi savo pa mesys buvo atkreiptas į mo- atliko kai kurį darbą stipri delegatus. V. žuaziniai publicistai ir istori saulėžiūros, neturi ko siekti ir kymo-auklėjimo klausimus. nant komjaunimo organizaci Kapsukui išvy kai visą revoliuciją suvesdavo už ką kovoti. Istorikas negali Vykdant šį nutarimą, fakulte jos darbą fakultete. Partinio kus į Maskvą, į Vilniaus seimą, tas tariama būti beveidis. to partinė organizacija sten biuro narys drg. R. Pajėda Kaune paskli sis seimas ir buvęs aukščiau Man neteko Kapsuko ma gėsi iš esmės pagerinti dar nuolat palaiko ryšį su kom do gandas apie sias revoliucijos pakilimas Lie tyti. Aš esu gavęs du nedide bą. Kiekvienai akademinei jaunimo organizacijos sekreto jo mirtį. tuvoje. Seimas buvo tik revo lius jo laiškus. Jis rašė dėl grupei buvo išskirti kursų va riumi, su visais komjaunimo Paaiškėjus, liucinis epizodas, kuriuo norėjo mano bendradarbiavimo Vo dovai iš geriausių, autoritetin biuro nariais, dalyvauja Jų kad Kapsukas pasinaudoti buržuazinės parti kietijoje spausdinto ir nele giausių dėstytojų tarpo tiek biuro posėdžiuose ir padeda gyvas ir atkak jos ir grupės. Revoliucija Lie galiai Lietuvoje platinto „Bal komunistų (M. Finkelšteinaitė, jiems jų darbe. Šiais metais liausiu būdu tuvoje buvo neatskiriama vi so". Laiškų turinio. nebeatsi J. Jasinskienė), tiek ir nepar dvi geriausios studentės METAIS Kaune, tebekovoja prieš buržuazinę soje Rusijoje vykusios revoliu menu. Bet akyse stovi V. Kap tinių (J. Januševičlenė). Svars M. Zuikevičlūtė ir D. Stanisos buržuazinės diktatūrą Lietuvoje, Tumas- cijos dalis. suko rašysena: lygi, švarutėlė, tant šių grupių vadovų darbą, lovavičiūtė — buvo priimtos “respublikos laikinojoj Vaižgantas savo žodžių nelšsiKnyga „Pirmoji Lietuvos raidės vienodai pasvirusios be buvo pažymėta, kad atitinka į TSKP eiles. Vis dėlto šiuo sostinėje, pasklido gandas, žadėjo. Jis parodė, jog rašė mų katedrų vedėjai turi vado klausimu mūsų partinė orga kad mirė Vincas Mickevičius- ne dėl to, kad yra įprasta apie proletarinė revoliucija ir Ta nereikalingų užraitymų, netgi vauti ir kontroliuoti šį darbą, nizacija rūpinasi dar per ma Kapsukas. Buržuazinėje spau mirusius kalbėti arba gerai, rybų valdžia“ turėjo įrodyti, taškeliai nenušokę i šalį. Man kad bolševikai patys atsirado rašysena prisidėjo prie tos o taip pat ypatingą dėmesį at žai. doje pasipylė žinutės, kuriose arba nieko, o iš giliausio įsiti Lietuvoje, kad iš kitur niekas charakteristikos, kurią parašė kreipti į diplomantus, už ku buvo išreiškiamas pasitenkini kinimo ir pagarbos jam. kaip fakulteto visuomeni jų neatvedė, kad Tarybų val Vaižgantas, turėjęs nuostabiai rių auklėjimą buvo atsakin nėsMūsų organizacijos šiais mokslo mas dėl žymaus komunisto nuostabių savybių žmogui. džia Lietuvoje kūrėsi dar te pastabias akis. Vaižgantas ne gais paskirti patys katedrų ve metais suaktyvino savo veiklą. mirties ir koneveikiamas jo at 1923 m. buvo leidžiami Vaiž besant vokiečių okupacijai. rado Lietuvoje kito tokio žmo dėjai. Šių metų kovo mėn. ! Pagerėjo Tuomet ėmėsi ganto raštai, autoriaus valia fakultete sportinis minimas. 21 d. fakultete Įvyko išplės darbas, po daugelio metų per plunksnos J. Tumas-Vaižgan Kapsuko nekrologas pateko į V- Kapsukas įtikinamai šioje gaus ir apgailestavo, kad tas knygoje parodė, kad lietuviš vienintelis žmogus buvo ko tinis partinio biuro posėdis, traukos pasirodė nebloga me tas. Viename laikraštyje jis IV tomą visai nepakeistas. koji buržuazija nebūtų pajė munistas. Didžiuojamės, kad kuris apsvarstė organinės che ninė atspausdino: „Vis dėlto man saviveikla. Toliau Vaižgantas apibūdi gusi nuslopinti proletarinės to žmogaus vardu dabar vadi mijos katedros vaidmenį stu jo visą laiką gailėjo ir dabar, no Kapsuko pažiūras: „Temy revoliucijos ir užgniaužti Ta nasi mūsų Universitetas. Vykdant ataskaitinio-rinkidentų auklėjamajame darbe. štai, aš nedrįstu ant jo karsto lėjo vieną — savo idėją. Ne rybų valdžios, jeigu ne užsieDoc. J. Jurginis Partinis biuras pastebėjo, kad imlnio susirinkimo nutarimą, plūsti. Nemanau nė ginti. No minėjo savo giminių, savo kai ---------,—:----------------------pritvirtinti dėstytojai turi pa- fakulteto ( partinė organizacija riu tik parašyti keletą pasta mynų. nei savo tėvų, nei žmo-1I laikyti didesnį kontaktą ne tik jkelis kartus susirinkimuose bų apie politikos veikėją, ku nos. Tekalbėjo apie socializ- i su kurso gruporgu, bet ir su partinio biuro posėdžiuose ris veržte įsiveržė į mūsų kul mą, visuomeninius dalykus, seniūnu bei proforgu, pažy- bei 1 tūros istoriją ir jo iš ten nebe- klases ir jų kovą. Darbininmokslo-tiriamojo dar išbrauksi". mėjo, kad į studentų auklėja- svarstė ! kai, darbininkai, darbininkai“. mąjį darbą mažai Įtraukiami jbo fakultete, partinio švietimo Vaižgantas taip nupiešė Kapsuko nekrologą Tumasm. kovo 13 d. Spa darius Universitetą, padega laborantai. Fakulteto atviras jbei politinės propagandos Kapsuko Išvaizdą: ,,Mažutis, Vaižgantas baigė tokiais žo- lio 1918 revoliucijos su mas pastatas. Tiktai administ partinis susirinkimas, įvykęs liesutis, stačiais plaukais, džials: „Va parašiau ir dar la- sikūrusios Tarybųįtakoje klausimus. racijos darbuotojų pastangų Lietuvos kovo 4 d„ apsvarstė egzaminų smulkiu, gražiu, tyru, tikrai biau man gailisi Vincento Liaudies Komisarų Tarybos dėka pavyko likviduoti gais liaudišku veideliu. Būtų rodę- Mickevičiaus. Jis buvo prie priėmė dekretą „Dėl darbo rą ir išgelbėti biblioteką ir kt. sesijos rezultatus ir studentų N. Raguotienė ChMF partinio biuro narys sis pusbernėliu, kad ne dide šas visos esamos tvarkos: universiteto Vilniuje atidary Pokario metais tarybinė vy akademinę drausmę. Buvo nulės, labai gražios ir labai ryš valstybės, bažnyčios, tautybės. mo". Dekretas skelbė: „Lietu riausybė skiria didžiulį dėme kios akys. Jos reiškė labai di Bet elgėsi, viską darė tokiu vos ir Baltarusijos liaudies sį Universiteto atkūrimui. delį rimtumą, kokio teduoda herojizmu, tokiuo savęs išsi Komisarų Taryba, turėdama Broliškų tarybinių respublikų pilnas vyro amžius ir ilgi gal žadėjimu, tokiu valios Įtempi tikslą sukurti kūrybinės min nesavanaudiškos pagalbos dė vojimai ir sielvartai. Tiek bu mu, tokiu atsidėjimu idėjai ir ties židinį, apie kurį galėtų ka Universitetas palyginti vo rimtas, kad net nemalonu, sava, naudos užmiršimu, — susitelkti mokslinės Jėgos, su greitai užgydo padarytas karo Artėja universiteto tarpfakultetinė saviveiklos ap per šalta". jog per tą stiklą žiūrint, nebe- gebančios savo žiniomis ir pa žaizdas. Vien Maskvos Lenino žiūra. Fakultetuose vyksta įtemptas darbas ruošiantis Vaižganto nekrologas buvo taip biaurus darosi net bolše tyrimu padėti platiems darbo vardo Valstybinė biblioteka padovanojo 20 kontrolinei apžiūrai, kuri atrinks geriausius kolektyvus per ankstyvas. Kapsukas mirė vikų atvedimas į Lietuvą. To žmonių sluoksniams pertvar nemokamai literatūros universiteto apžiūrai. 1935 metais. V. Kapsukas, ca kio antro žmogaus, žinoma, ne kyti visur meninį gyvenimą tūkstančių tomų Aktyviai apžiūrai ruošiasi IFF saviveiklininkai. Daug ro kalėjimuose gavęs džiovą, komunisto, reikėtų dabartinei kūrybinių komunizmo idealų bei periodinių leidinių. Žymią paramą broliškos respublikos teko padirbėti fakulteto meno vadovui A. Stravinskaitei. 1920—21 metais rizikavo sa Lietuvai. Ir man ne sarmata principais nutarė: 1. Caro reakcijos uždaryto suteikė įrengiant laboratorijas • Už fakulteto chorą ir šokių ratelį yra atsakingi vado vo gyvybe. Lenkijos kariuo parodyti Mickevičiaus pavyz Vilniaus Univesiteto sienose ir kt. vai Vėl susibūrė mišrus ir merginų 'chorai. Choristai jau menei ’ okupavus Vilnių, jis Partijos vadovaujami, kom įkurti visuotinį darbo Univer išmoko „Dainą apie Tėvynę“, „Mimozos gėlytę", „Ryt apsigyveno nelegaliai Vilniuje dys“. jaunuoliai įsijungė aktyviai į Vaižgantas suprato, kad sitetą. metinę dainą“ ir kt., o kiekviena nauja repeticija reper ir tęsė revoliucinę kovą. Tuo ir Įvesti Universitete nemoka visuomeninį universiteto Kapsuko negalima bus iš tuarą papildo naujomis dainomis. met jis vos nepakliuvo į Pil Neatsilieka ir šokių rateliai. Šokėjai jau gerai įsisa sudskio budelių nagus. 1921 braukti iš lietuvių literatūros mą ir visiems prieinamą mo respublikos gyvenimą. Sosti da nės atstatymo, šefavimo, rin vino šoklus „Rezginėlę“, „Abrūsėlį“. Aktyviausi ratelio metais V. Kapsukas dalyvavo istorijos, kad neįmanoma nu kymą, dėstymo sistemą nariai: II k. lituanistė J. Vainauskaitė, I k. angliste Dai- LKP III suvažiavime Kara- slėpti jo, kaip kovotojo, idėji lykinę ir semestrinę, vietos kiminių kampanijų metu ir kt. darbuose jie buvo pirmieji. nio tvirtumo. Tuo pačiu metu kalbomis". nauskaitė ir Gintilaltė. III k. istorikas Sabasevičius — Tačiau ne tik atstatymo Dekretą pasirašė LKT pir Vaižgantas metė priekaištą iki vėlyvo vakaro tobulina šokių žingsnius, kad įdėtas buržuazijos vadams ir ideolo- mininkas V. Mickevlčius-Kap- darbuose pasižymėjo pirmųjų darbas duotų gerus rezultatus. pokario metų komjaunuoliai. ’ J. Levickas gams, kad jų tarpe panašaus sukas. Žiaurios klasių kovos sąl.vgo I k. lituanistas Į Kapsuką žmogaus nėra. Tarybinė vyriausybė ėmėsi mis jie buvo aktyvūs kovoto saviveiklos energingai priemonių darbo Kapsukas buvo ne tik revojai už akademinės drausmės Universitetui įkurti. Praside llucionlerius-profesionalas, vie stiprinimą, rūpinosi menine nas iš LKP steigėjų ir jos va da spartus knygų fondų komp saviveiklą, sportu ir kt. lektavimas, fakultetų steigi das, bet žymus publicistas, li mas Kelerius metus iš eilės ir kt. darbai. teratūros kritikas ir istorikas. saviveiklos tarpfakultetinės Chemikų Tačiau šį kilnų darbą nu Istoriko vardą jis nusipelnė pereinamoji taurė priklausė trimis darbais: „Trumpa traukė užsienio imperialistų pasisekimas LSDP istorija“. „1905 m. re remiama lietuviškoji buržuazi IFF. Saviveikloje šiame fakui ja, kraujuje paskandinusi dar tėte buvo suburtas didelis Kai Ištuštėdavo laboratori voliucija Lietuvoje", „Pirmoji bo žmonių iškovojimus. studentų skaičius. Lietuvos proletarinė revoliuci jos, auditorijos, Chemijos fa Naują istorijos puslapį at Neišmatuojamai išaugo se kultete dar ilgai neįsiviešpa ja ir TaryJlų valdžia“, ne nešė 1940 m. įvykusi so nasis Vilniaus Universitetas. skaitant daugelio smulkes taudavo tyla. cialistinė revoliucija. Tarybinė Naujoje salėje iki vėlyvo nių straipsnių ir brošiūrų. vyriausybė nepagailėjo lėšų ir 1958—59 m. m. Universitete Šiuos veikalus V. Kapsukas vakaro skambėdavo dainos. rašė atliekamu nuo pagrindi energijos Universiteto per mokėsi 5642 studentų. Poka Įvairių muzikos instrumentų tvarkymui. Praūžus karo aud rio metais išleistų specialistų garsai. Tai chemikai ruošėsi nių pareigų laiku, nesitikėda rai — 1945 m. Universitetui skaičius 3 kartus viršija spe mas už juos kokio nors atpil savo fakulteto apžiūrai, ku valstybė asignavo daugiau rios metu reikėjo išaiškinti ge do: honoraro, mokslinio laips kaip 9 milijonus rublių, kai cialistų skaičių, išleistų per nio ar paaukštinimo. riausius numerius Universiteto tuo tarpu paskutiniais buržua 20 buržuazinio valdymo metų. „Pirmosios Lietuvos prole zijos valdymo metais jo są apžiūrai. Universiteto bibliotekoje Atėjo sekmadienis. Į gra tarinės revoliucijos ir Tarybų matą tesudarė vos 2 mil. litų. dabar yra 1700000 tomų. žiai išpuoštą ir įdomiai ap valdžios“ veikalo pratarmėje TSRS grąžinus Vilnių Lie Bendras lentynų ilgis kasmet šviestą salę susirinko chemi jis rašė: „Dešimt su viršum tuvai, vienas pirmųjų iš Kau kai. Buvo daug svečių ir iš metų aš rinkau jam medžia no į Vilnių buvo perkeltas padidėja kilometru! kitų fakultetų. Koncertas su gą ir rašiau atskiras jo dalis. Su pasigerėjimu mes žiūri Humanitarinių mokslų fakul silaukė šilto publikos sutikimo Taip ilgai užsitęsė šis darbas, tetas. me į ateitį. Ją kuria tarybinė Didesnė studentų dalis ir gero Įvertinimo. Kelis kar kadangi tik laisvomis nuo ei tuo metu buvo turtingųjų vai liaudis savo darbu kiekvieną tus į sceną kvietė Akademinio namųjų darbų valandomis aš kai, fašistinių korporacijų na dieną. Vien 1960—65 metais Saulėtą šeštadienio popietę skalta „Apie žipogaus kilmę“, choro solistę Eleną Sederavi galėjau užsiiminėti šiuo dar-I riai. Labiausiai už viską jie Universitetas išleis tiek spečiūtę, iš kurios lūpų švelniai iš MMF kiemo pajudėjo sunk Jaunimas, moksleiviai su dide ; bu, ypatingai atostogų metu“. nekentė Tarybų valdžios ir vežimis su raudonomis kepu liu dėmesiu klausėsi paskaitos, ir jausmingai nuskambėjo V. Kas gi vertė V. Kapsuką ra komjaunimo. Jie organizavo cialistų, kiek išleido per visus raitėmis ir daina. Tai medikai domėjosi nuotraukomis, kėlė Mocarto dainos vMažoji ver šyti Lietuvos darbininkų re pogrindines organizacijas, šni pokario metus. vyko koncertuoti Į Panevėžio klausimus. Daug aplodismen pėja“, „Pavasario ilgesys“. Mes didžiuojamės tuo, kad voliucinio judėjimo istoriją? pinėjo, nekantriai laukė fašis ateistų namus. Nors kelionė tų susilaukė meninė dalis. J. Sinius, jo broliui akom- Jo gilus įsitikinimas komuniz tų įsiveržimo. Reikėjo padėti mūsų Alma Mater augimą ir buvo ir ilga, niekas nenuobo- Mes net nesitikėjome su ponuojant, solo klarnetu pui mo idėjų tikrumu ir reikalas Ufliversiteto vadovybei,, kad klestėjimą nuolat lydėjo ir rasti taip greitai „bendra kal kiai atliko keletą gana sudė vesti nepaliaujamą ideologinę ,mokslas Universitete būtų pri džlavome. lydi motiniškas Komunistų einamas ir darbo žmonių vai bą “ su publika, kuri dabar tingų klasikinių kūrinių. Labai šiltai mus sutiko kovą. kams. išvalyti Universitetą tiesiog nepaleido mūsų daini Didelį pasisekimą turėjo miesto II vidurinės mokyklos ninkų. Istorija — tokia mokslo ša- ,nuo priešiškų elementų. Šio partijos žvilgsnis, kad mūsų Universitetas vadinasi įžy chemikų styginių Instrumentų mokytojai ir mokinių kolektyka, kuri labiausiai rišasi su didžiulio < darbo ėmėsi partijos Buvo jau vėlus vakaras, ir kvartetas. vas. Kol apžiūrėjome mokyk politika ir su žmonių pasaulė- ,vadovaujamas komjaunimas. maus jos sūnaus Lietuvos Reikia manyti, kad chemi žiūra. Visi trys paminėti V. lą ir pasiruošėme koncertui, reikėjo skirtis su naujais pa Fašistinės okupacijos me liaudies revoliucinių kovų va žįstamais ir draugais. kai ir Universiteto apžiūroje Kapsuko darbai istorijos te- tais i atėjo ir vakaras, kuris prasi prasideda barbariškas do V. Kapsuko vardu. B. ADOMONYTĖ gerai pasirodys. momis parašyti, prieš akis tu- Universiteto 1 kultūrinių verty J. Lazauskas dėjo prof. V. Girdzijausko paIII k. medikė B. Orentaitė rint konkretų uždavinį. bių I nakinimas. Pagaliau, už IFF IV k. studentas
Ruošiamės apžiurai
Fakultetų
Koncertas Panevėžyje
kolektyvuose
Vakarinio skyriaus darbą reikia reorganizuoti ruošimo sunkina studentui mokymąsi Teisės mokslų fakulteto va tus reikia žiūrėti realiai. Stu kacijos specialistų kariniame skyriuje šiuo metu dentai — jauni žmonės, nori formos tikslus. „Neakivaizdi Gal būt, tikslinga būtų pri tik ir imti į vakarini skyrių mokosj 18 studentų, dirbančių nueiti į kiną, ir į koncertą, nė ir vakarinė aukštojo įvairiose valdymo ir liaudies Todėl išeina taip, kad stu- viduriniojo specialaus mokslo dirbančius toje specialybėje sakoma įstatyme asmenis, arba bent dirbančius stu- dentai mokosi tik per egzami- sistema, ūkio šakose. Daugumas dentų sėkmingai derina moky- nu sesiją, kuri tęsiasi iš viso apie mokyklos ryšio su gyve nimu stiprinimą, turi būti artimą pasirinktai specialybei 16 d. mąsi ir darbą. kad darbą. Tuomet studęnto dar prie Mano nuomone, mokymo sutvarkyta tokiu bildu, Vakarinio skyriaus naudingą bas ir mokslas būtų savitarTeisės mokslų fakulteto ati procesas turėtų būti .iš es žmonės, dirbdami laisvu pvje susiję ir ne tik vienas darymas — labai sveikinti mės reorganizuotas, vakarini darbą visuomenėje, nas dalykas. Tai suteikė jau apmokymą žymiai priartinant nuo darbo metu norėdami tu nimui, ypač dirbančiam teisin prie neakivaizdinio apmoky rėtų galimybę Įsigyti aukštą kitam netrukdytų, o bet ir specialųjį padėtų. gumo sistemoje, galimybę ne mo formos. PaskaitiĮ skaičius jį arba vidurini atsitraukiant nuo darbo, įsi turėtų būti žymiai sumažin mokslą arba pakelti I. Nekrošius savo gyti aukštąjį mokslą, pakelti tas. iki 2 arba net iki 3 die kvalifikaciją“ (pabraukta ma Valstybinės teisės ir savo kvalifikaciją. Tačiau va nų per savaitę. Gal būt, būtų teorljds katedros į skirti no). Šiuo metu priimama karinio apmokymo proceso or tikslinga paskaitoms asistentas visų vakarinius skyrius ne atsiganizacija, atrodo, dar turi ne daugiau kaip pusę Dėl drg. Nekrošiaus iš nemaža trūkumų. Tai įrodo užsiėmimų skaičiaus, paskai žvelgiant į dirbančiojo profei?u vien tas faktas, jog vaka tose perteikiant tik pačią sun siją. Todėl dažniausiai stukeltų teiginių redakcija rinio skyriaus pažangumas klausiai suprantamą medžia kviečia pasisakyti ir kitus dento darbas neturi jokio yra žymiai mažesnis už sta gą. ginčytinas problemas. To mūsų laikraščio skaitytocionaro. Iš 16 vakarinio sky kiu budu likusieji užsiėmimai ryšio su ta specialybe. kuria riaus I kurso studentų žiemos galėtų būti paversti konsulta jis studijuoja. Tai žymiai apJūs. egzaminų sesijoje net 5 stu- cijomis — seminarais, kurių dentai gavo nepatenkinamus metu studentai galėtų išsiaiš- I kinti su dėstytojais jiems ki pažymius. Dabartiniu metu vakarinio lusius klausimus ir pan. To- I skyriaus studentai turi užsiė kia reforma pasiektume du mimus Universitete 4 dienas rezultatus: pirma — studen per savaitę, po 4 vai. į die tai. žinodami, kad paskaitose ną. Taigi, studentams, išdir jiems perteikiama tik dalis KIEK IŠDIRBTA DARBO VALANDŲ o busiems darbe 8 vai., dar 4 kurso, ir turėdami ruoštis se Dialektinio materializmo se vietą, tenka skaityti visą kon IKI BALANDŽIO 1-OS D. užsiėmimams, minarai yra viena iš pagrindi spektą. Mums atrodo, kad fi vai. skaitomos paskaitos. Pa minariniams skaitų metu dėl laiko trūku būtų priversti savarankiškai nių priemonių, padedančių losofinio turinio veikalus ge Stud. sk. Dar. vai. sk. 1 stud. vid. Fakultetai pagal mo neįmanoma studentams studijuoti, antra — studentai formuoti studento pasaulėžiū riausiai konspektuotii 1 2894 8,7 333 Gamtos perteikti visos medžiagos (jau gautų minimumą laisvo laiko rą, tačiau jų eiga dėl įvairių atskiras veikale liečiamas priežasčių ne visada būna pa- problemas. Žinoma, tam būti 8,0 7425 927 Istorijos-fil. nekalbant apie tai. kad nu- savarankiškam darbui. Vakarinių skyrių studentų tenkinti ir studentai, ir dėsty na perskaityti visą medžiagą, vargusiems po darbo žmo 7,1 3470 492 Medicinos pergalvoti ir sustoti prie svar nėms paskaitos duoda žymiai atžvilgiu reikėtų plačiau tai tojai. 7,0 1667 215 Teisės Istorijos-filologijos fakulte biausių klausimų. kyti egzaminų laikymą per mažiau naudos), o patiems 6,9 2678 Labai svarbu rasti tinkamą te kai kuriose III kurso stu 378 Ekonomikos studentams savarankiškai semestrą. konspektui Tam reika dentų filologų ir istorikų gru 5,8 1278 218 Chemijos Veikianti priėmimo i vaka pėse mums iš pradžių teko ge lui nėra koformą. dirbti nelieka laiko. Tiesa, gailėtis trupučio 5,7 3306 678 Fizikos-matem. studentai turi dvi laisvas die rinį skyrių tvarka kažin ar rokai pakovoti už lankomumą daugiau popieriaus. Konspek 22668 7,1 nas per savaitę, tačiau į daik atitinka šios aukštos kvalifl- gluo „etų lankom urnas’page to lapą patartina suskirstyti į 3191 rėjo, tačiau reikėtų dar pagal dvi dalis. Vienoje jų užrašinė KĄ SKAITYTI voti, kaip mūsų seminarus pa ti veikale liečiamus klausi daryti įdomesnius ir naudin mus, juos pagrindžiančias iš ATEISTUI gesnius. traukas ir t. t. Kitą lapo pu Pagrindinė seminaro sėk sę skirti savo pastaboms, ne MARKSAS K. IR ENGEL SAS F. Apie religiją. V., mės sąlyga yra tinkamas stu aiškumams, klaustukams. pil galvas su įgytomis simomis OKSLINES — ateisti kad musų ateistai yra Kita svarbi seminaro sėk dentų pasiruošimas. Jei stu 1958. nės propagandos laimė nai pasiruošę plačiam ateisti prieš dievo „galią“, įdomu, LENINAS Apie religiją. V. dentai į seminarą ateina nepa mės sąlyga yra grupės akty dalimi niam darbui. Skaityti konfe kaip tokie studentai nepagal jimai didele siruošę, negalima ir tikėtis, vumas ir dėstytojo darbo me 1958. priklauso nuo to. kiek ta pro rencijoje pranešimai nebuvo voja, kokį pavyzdį jie rodo kad seminaras praeitų gyvai todas seminaro metu. Kiek ARISTOTELIS. Apie sielą. ir tas tikintiems darbininkams paganda būna konkreti ir su vienos krypties. Tačiau bei įdomiai. vienas dėstytojas ieško būdų V., 1959. įeiškirišta su gyvenimu. Dideli rodo, kad musų ateistai turi kolūkiečiams. Tokie Gerai pasiruošti seminarui priartėti prie studento, įgyti DAGYS J. Materializmo pa technikos laimėjimai akivaiz gilias žinias iš įvairių mokslo nlai ateistus įpareigoja je pasitikėjimą ir pasiekti, kova su idealizmu biologi neužtenka tik perskaityti nu kad džiai parodo mokslo pranašu sričių ir laisvai gali vesti pa- galvoti apie platesnį ateisti jo pasisakymai seminare rodytą literatūrą. Kiekvienas joj. V., 1956. mą prieš religijos skelbiamas skaitinį darbą ne tik studen nės propagandos darbą. besiruošiantis skaitomą me butų drąsūs, tikslūs ir išsa RAGAUSKAS J. Katalikų Dažnai būna, kad musų mūs. Tačiau čia vieno dėstyto dogmas. Todėl ir ateisto — tų. bet ir darbininkų bei kol religinės šventės ir apeigos džlagą turi pergalvoti ir su jo ateistų organizuojamos ateis pastangų neužtenka. Jam į propagandisto pagrindinis ūkiečių tarpe. prasti. Tam daug padeda fi V., 1958. darbas — remiantis mokslo Įvykusį konferencija kai tinės priemonės mažai sutrau MISEVIČIUS V. Vienuoly losofinių veikalų konspektavi- pagalbą turi ateiti grupė. Pas ir III kurso filologų ir is pasiekimais, griauti žmonių ba apie atliktą didelį ateistų kia klausytojų. Tai rodo no požemio vaiduokliai. V., mas, tačiau šis darbas turi mus, sąmonėje užsilikusią religinę darbą. Tai rodo, kad mūsų pati konferencija. Ji buvo būti atliekamas taip, kad jis torikų tarpe, beveik dėsninga, 1959. pateisintų jam skiriamą laiką kad, davus sudėtingesnį klau mistiką ir prietarus. ateistai nėra užsidarę savo pravesta Universiteto mastu, JAROSLAVSKIS J. Apie ir padėtų pasiekti tikslą. simą. auditorijoje įsiviešpa Neseniai įvyko mūsų Uni fakultetuose, bet jau gan su bet publikos gausumu negali religiją. V„ 1959. Kiekvienas studentas, imdama tauja tyla, o nedrąsūs studen versiteto pirmoji ateistų kon burti savo jėgas Universiteto pasigirti. Tai kalba apie ne D1DKO. Rinktiniai ateisti sis konspektuoti veikalą, tu tų žvilgsniai nukrypsta nuo ferencija, kuri parodė ateistų mastu. Si konferencija lyg ir pakankamą jos organizavimą niai kūriniai. V., 1959. ri prisiminti, kad konspektas dėstytojo. Žinoma, tai dar ne ir pravedimą. Apie tai, atro skaičiaus augima ir ateizmo buvo pasiruošimo apžiūra. SEINMANAS Trumpi po sudaromas ne tik šiai dienai reiškia, kad studentai nepasi populiarumą studentų tarpe. Tačiau tenka pažymėti kai do, konferencijoje irgi reikė piežių istorijos bruožai. V., ir ne tik šiam seminarui. ruošę ir nieko nežino. Pa Todėl apie jį verta smulkiau kuriuos trūkumus, Konferen jo plačiau pakalbėti. 1954. Konspektas turi būti sudaro klausti, dauguma iš jų pasisa Dabar mūsų ateistams, api cijos metu nebuvo pakalbėti. plačiau mas taip, kad jis sukoncent ko, tegul dar ir neišsamiai, JURGINIS J. Kazimieras konferencijos dar Konferencijos metu buvo kalbėta apie ateistinį darbą, bendrinus ruotų studento dėmesį prie bet seminarai tam ir yra, kad Lyščinskis — ateizmo pra pranešimai darbo metodus, kuriais dar bą, tenka pagalvoti kaip gali padaryti keturi dininkas Lietuvoje. V., svarbiausių veikalo problemų, jų metu studentai įsisavintų ma populiariau pravesti atelslabiau galima būtų suaktyvin padėtų išsiaiškinti sunkiau su reikiamą medžiagą ir išmoktų įvairia ateistine tematika. A. 1957. darbą ne vien tik savo prantamas veikalo vietas ir, ją atpasakoti žodžiu. Kai nu Tvtmonas skaitė pranešimą ti ateistinę veiklą. Juk kaip tinį ZAKSAS 1. Materializmo fakultetuose, bet ir už Unikad. reikalui esant, juo gali galima vidinė baimė, atsiran tema „Mokslas ir bažnyčia tik konferencijoje buvo gali versi te to kova buržuazinėj Lietuvoj ma būtų pasinaudoti ateity da ir klausimų, pradeda megz viduramžiais“, kuriame pla ma plačiau pasidalinti ateisti- bui mūsų ribų. Tokiam darateistai pakankamai prieš religiją ir idealizmą je. tls ginčai. čiai ir išsamiai išnagrinėjo nio darbo patirtimi, kovojant biologijoj. V., 1956, Vadinasi, draugai studentai, Koperniko, D. Bruno, Gali su tikinčiųjų studentų nažiū- pajėgūs. Dauguma studentų konspek P. Dzlkavlčius tuoja sąžiningai, .tačiau jų dar tik dvi sąlygos —- ir mūsų se lėjaus ir kt. pirmuosius moks romis. O juk tokių studeritų Sudarė A. PETRAUSKAS be jaučiamas IV k. rusistas neprityrimas. minarai galės pasidaryti įdo linius atradimus apie saulės mūsų tarpe dar pasitaiko. Dažniausiai konspekte atpasa mesni ir naudingi. sistemą, apie žemės judėjimą Tenka pažymėti, kad tuo K. RickevičiOtė kojamas turinys referato po ir kaip visa tai sutiko baž- metu, kada pas mus buvo py Filosofijos katedros v. būdžio. Tokiu atveju, norisi nyčia. vesta ateistinė konferencija. dėstytoja • priminti kurią nors veikalo Politinių ir mokslinių žinių AU antri metai, kai IFF Drg. Bluzmanas papasako- skleidimo Fakulteto mokslinio ateizmo Draugijoje vyko veikia mokslinio ateizmo būrelis toliau numato plėsti savo jo apie bažnyčios ir mokslo prie lialektinio m veiklą. Būrelio nariai ruoš pa ' respublikinis ir . būrelis BALANDIS — ŠVAROS MENUO kovą biologijoje, studentė 1. keturių dienų ________________ istorinio materializmo kate.l- skaitąs, kurias skaitys daugelyje’ Švarcaitė padarė pranešimą ateistų seminaras, kurio pa ros (būrelio mokslinis vadovas respublikos rajonų. Paskaitos doc. Zaksas). Būrelio nariai bus ruošiamos in lividuallai, o Į ..Stebuklai ir jų reakcinė grindinis tikslas buvo pakel ruošia mokslinius darbus įvai- po to kolektyviai aptariamos 1> < esmė“, išnagrinėdama prie ti metodinį ateistinio darbo riomis ateizmo i stori jos Ir rello susirinkimuose. Balandžio Į Sis lygį respublikos mastu, religinių „tiesų“ kritikos te- mėnesi būrelio narių grupė iš- < mones, kuriomis dvasininkija aktuaDabar švaros, tvarkos ir vas, plušėjo. Plovė langus, momis. Būrelio narys, III kurso klausimas turėtų būti vyks į Raseinių rajoną padėti „stebuklų“ priedanga mulki Istorijos specialybės studentas A. pravesti ateistine konferenciją t ekonomijos mėnuo. Tai labai sienas, šveitė grindis, Po keUniversiteto Navaitis no liaudį, tuo palaikydama lūs ir musų parašė darbą „Cerny- Vadžgirio vid. m loję. Reikia bu lių valandų „Tauras“ blizgėševskio ateizmas", išspausdintą ti tikriems, kad IFF mokslinio gerai atsimena „Tauro“ gy tikėjimą į dievo galybę. Iš ateistams. jo. O studentai nė Išvargti ne ventojai. Vos tik baigėsi re respublikinėje spaudoje Ateiz Kai kurie to seminaro da samų pranešimą apie sektas ateizmo būrelis, toliau plėsdamas mo būrelio iniciatyva fakultete ryšius suspėjo. Tai labai gera inicia montas. bendrabučio gyvento su masėmis, duos daug Tarybų Sąjungoje padarė stu lyviai rajonų ateistai paminė buvo suorganizuotas ateistinis naudos kovojant prieš religinių jai nutarė nuvalyti dulkes ir tyva. Tokias pavasario talkas jo toki nemalonų reiškinį. vakaras, kuriame paskaitą skaitė prietarų liekanas kai kurių mū šiukšles, kurias paliko darbi galima organizuoti visuose dentas Diomšinas. Politinių ir Moksli sų žmonių sąmonėje. padedant Po pranešimų pasisakė Pasitaiko studentų, netgi iš Valstybinės ’ nių Žinių Skleidimo Draugijos jiems susikurti teisingą ir tvirtą ninkai. Pačią pirmąją mėne bendrabučiuose, kad bendro dėstytojai ir studentai. Taip mūsų Universiteto, kurie atos narys V. Dėnas. Artimiausiomis, -komunizmo statytojų pasaulė- sio dieną buvo suorganizuota mis jėgomis atsikratyti per pat buvo nurodyti kai kurie togų meto demonstruodami dienomis būrelis numato praves1 žiūrą. didžioji talka. kas gy- žiemą susikaupusį „turtą“. ti fakultete klausimų — atsaky studentiškas kepuraites, lan mų vakarą. Ateizmo problemo pranešimų trūkumai. * * ,* KALVINIS j savo mis besidomi studentai jau nu Iš konferencijos matyti, ko bažnyčią ir lenkia mes po paskaitų į Neseniai džiugino vakaro rengėjus ištisu užsukome j TMF pasižiūrėti, pluoštu klausimų, rodančių gerą į kaip dirba švaros ir tvarkos Jų ateistini pasirengimą ir gilų j komisija. MINTYS APIE RELIGIJĄ domėjimąsi šiomis problemomis, į Bet. kad tokia komisija j kursuose būtų, nepastebėjom. Apklaidžiojau visą žvaigždžių pasauli ir niekur neradau Atsakymus į klausimus, būrelio moksliniam vadovui padedant. Į Auditorijose pilna popierių, nė mažiausio dievybės pėdsako. ruošia patys būrelio nariai, pasi Z. į Jų netrūksta nei šuluose, nei rinkdami Juos pagal tai. kuri ant grindų. Ant laiptų į 100tema ~yra artimesnė jų nagrinė -ją auditoriją išrikiuota nuorūkų sargyba, o laiptų aikšte Visi gimsta su nosim ir penkiais pirštais ant rankų, bet jamiems klausimams. lėje apie dvi išdidžiai stovin Kovo mėnesio pabaigoje Įvy niekas negimsta su dievo idėja. ko būrelio susirinkimas kuriame čias šiukšlių dėžes nuorūkos VOLTERAS buvo svarstomi klausimai. lie šoka dar labiau susigrūdusios, & A# čiamieji būrelio darbo priarti negu studentai Aktų salėje. nimo prie gyvenimo reikalą. nutarta organizuoti dau Už rūbinės Įrengtas rūky Civilizacija nepasieks savo tobulumo tol, kol paskutinės V Buvo giau masinių priemonių, rengti mo stalas dėstytojams. Prie bažnyčios paskutinis akmuo nenukris ant paskutinio šventi- \ paskaitas — žodžiu, tai. kas dir stalo puikuojasi viena kėdė. ko galvos. a bama būrelyje, padaryti prieina Ar ne geriau būtų vietoj sta tiek viysiems fakulteto stu s V £. ZOLIA V ma dentams. tiek ir auditorijai už lo pastatyti daugiau kėdžių, *»* į Universiteto ribų. Susirinkimo o tą vargšą stalelį nugabenti dalyviai aptarė J. Lazausko pa į kokį nors bendrabutį. „Krikščionybė ir Lietuva". Religija, laimei, svetima mūsų mintims ir mūsų įpro-\ skaitą Eidami koridoriumi, išgirBūrelio aktyvas rekomenduotas — Į bažnyčią. Reikia padėkoti, kad gavau iš karto diatektičiams. a lektoriai; Politinių ir Mokslinių (Nukelto į 4 psl.) n i*o materializmo įskaitą. A. PUSK/NAS << žinių skleidimo draugijai.
lietuvių kalbos mokytojų, re daktorių, vertėjų. Kiekviena me Lietuvos kampelyje šian dien rasime profesoriaus mo kinių, kurie su dėkingumu prisimena savo mokytoją, iš mokiusį juos pamėgti kalbos dalykus. Negailėdamas jėgų, prof. J. Balčikonis dirbo lietuvių leksikografijos srityje — pats rinko ir kitus skatino rinkti medžiagą didžiajam lietuvių kalbos žodynui, redagavo pir muos; 'is du tomus žodyno. Nuolat rūpinosi jis ir lietu vių literatūrinės kalbos kultū ros klausimais: rašė straips nius, skaitė paskaitas. Profe soriaus išverstos knygos taip pat nemaža prisidėjo prie lie literatūrinės kalbos kul Retai kas mūsų Universite tuvių tūros. Jos yra tikrai graži do te nepažįsta prof. J. Balčiko vana mūsų jaunimui. nio, kuris, kilęs iš neturtingų J. Balčikoniui suka valstiečių šeimos ir su dide ko Prof. ____ __ metai.___ Ta proga mes liu vargu išėjęs mokslus, visą visi 75 linkime jam” sveikatos ir savo gyvenimą paskyrė lietu vių kalbai. Per 45 pedagogi- tikimės, kad profesorius ir to [nio darbo metus prof. J. Bal liau sėkmingai darbuosis tary čikonis parengė daug gerų binės lietuvių kultūros labui.
Kad seminarai buty naudingi
Ateistinei konferencijai pasibaigus
M
JPa,s 1FF ateistus
J
Kaip mokomės ir ilsimės
SENIAUSIAM SAVIVEIKLOS KOLEKTYVUI— Kaip mokomės ir ilsimės ILGIAUSIU METŲ! BALANDIS — ŠVAROS
pirštinėtų, kepurėtų studentų būrelis. Jų daugelis „ __ r___ dar paraku kvepiančia miline apsisiau tę, susirinko į atkurto Univer siteto choro pirmąją repeticiją. Nesvarbu, kad šalta, kad kar bitinės lempos šviesoje sunku susigaudyti gaidose, kad iš Švietimo komisariato skolin tas fortepionas gerokai išside rinęs. Jie gerai žino, kad vėl viską reikia pradėti iš naujo. O iškart daug nepasieksi. Į Universitetą atėjo nauji žmo nės. Vieni jų ką tik padėjo šautuvus, kiti vos mokyklos suolą paliko. Juos matom cho re. Jie nori, kaip rašo choro metraštis, „daina lydėti žings nius žmonių, žengiančių į naują gyvenimą“. 1945 m. respublikos chorų varžybose — II vieta. 1946 m. dainų šventėje I vieta. Nuo tada Akademinis choras niekam nenusileidžia. Jų dainos skamba ir Vilniaus darbininkams, ir lietuviško sios divizijos kariams, ir rin kėjams agitpunktuose, jos dar ir dar kartojamos iškilminguo se minėjimuose. Vėl pirmosios vietos jubiliejinėje 1955 m. Dainų šventėje, respublikinia me studentų ir jaunimo festi valyje, „Atvažiuokite pas mus“, kviečia Rygos ir Tartu studentai, „Nekantriai laukiame jūsų“, rašo minskiečiai. Taip choras randa draugų ir gerbėjų už mūsų 11-
a veteranai Gimimo diena. Kaip ją at da chorui vadovavo Antanas švęsti, kai sukaktuvininkas Ilčiukas. 150 žmonių kolektyvas? Jis Treji okupacijos metai irgi kviečia svečius, dėkoja trys tušti lapai choro istorijoj. už dovanas. Jis ir pats dova Universitetas uždaromas, stu noja savo didžiausią brange dentų daina nutyla. nybę skambiąsias dainas. 1944-ųjų ruduo. Mažytė, Jūs — žiūrovas, klausytojas. 'šdaužytals langais auditorija. Kai dirigentas pakelia rankas, jūs sulaikote kvapą. Daina dar nepasigirdo, jūs ją tik jau čiate. Paklausykit, prieš pasi girstant pirmiesiems ąkomnanimento akordams, kaip gimė ši nuostabi Daina darnus jaunų studentiškų širdžių ko lektyvas — Universiteto Aka deminis choras. 1940 m. sausio 17 d. Snin ga. Dangstydamiesi nuo snie go ir vėjo, į studentų namus — dabartinį „Taurą“ būre liais traukia studentai. Pravė rę salės duris, jie nedrąsiai žvalgosi—kur čia tas „maest ro Kaveckas", tokiu laiku su galvojęs įkurti chorą... Iš pra džių jų buvo 67, po kelių re peticijų jau daugiau kaip 100. Parepetavę dešimt dienu, jie pirmą kartą išėjo į sceną. Tai ir buvo pirmasis ką tik užgimusio kūdikio žingsnis. Vėliau žingsniai kasdien tvir tėjo. Juos pakvietė respubli kos radijas, visuomenė. „Mes dainuojame ne sau, mūsų šūkis — menas vi siems žmonėms“, — nuspren dė choristai, kai Lietuva bu Pirmasis choro dirigentas K. Kaveckas ir dabartinis di vo priimta i TSRS sudėtį. Ta- rigentas P. Sližys turi apie ką pasikalbėti. . .
Neseniai Istorijos-filologijos fakultete anglų kalbos ir lite ratūros spec. studentų inicia tyva buvo suruoštas vakaras, skirtas Marko Tveno kūrybai. Apie M. Tveno gyvenimą ir kūrybą kalbėjo III kurso stu dentas Kirvaitis. Inscenizuotą vaizdeli „Susitikimas su re porteriu“ anglų kalba atliko anglistai D. Jakševičiūtė ir Viena aukštuomenės dama pa sikvietė Marka. Tveną j savo ložę Grand operoje. Bet jam neteko klausytis operos, nes da ma jo pašonėje be paliovos ple pėjo, pasakodama jam įvairiau sias naujienas. Pasibaigus operai, ji tarė: Misteri Klemensai, ar ; jūs nenorėtumėte su manim rytoj pasiklausyti ..Aidos"? — Mielai, gerbiamoji. — atsakė Tvenas. juk aš dar neturėjau garbės klausytis jūsų „Aidoje“. * * * Kartą pas Tveną atėjo vienas bukagalvis studentas ir pareiškė, kad metęs mediciną ir nori pasi aukoti žmonijos labui, tapdamas rašytoju. Bet, drauguži, man rodos, ši jūsų auka visai nereikalinga. Jus jau pakankamai pašiaukojot, mesdamas mediciną. * * * Kartą garsus dailininkas pa kvietė Tveną į savo studiją pa žiūrėti naujo paveikslo. Rašyto jas kurį laiką apžiūrinėjo pa
LV 06633
R. Skiauteris. Vakaras nepra ėjo be amerikiečių liaudies dainų, kurias taip mėgo Mar kas Tvenas. Spausdiname keletą links mų pasakojimų apie M. Tve ną, skaitytų vakare. veikslą, o paskui tarė: — Jumis dėtas, aš užtepčiau šį debesį, — ir nerūpestingai ištiesė ranką link paveikslo viršutinio kampo, lyg norėdamas tą debesį nutrinti. — Atsargiau, ser, sušuko sunerimęs dailininkas. pa veikslas dar nelšdž.ūvęsl O. nieko nesijaudinkite, atsakė Tvenas. — Aš su pirštinė mis.
nas, Tartu, Minskas. I^eningradas, Maskva girdėjo mūsų studentų dainas. Ir štai — dvidešimties metų sukaktuvės. Vėl choristų tarpe matau buvusius dirigentus ir vadovus: LTSR nusipelniusį meno veikėją K. Kavecką, LTSR nusipelniusį artistą A. Ilčiuką, J. Motiekaitį. Na, o LTSR nusipelnęs artistas P. Sližys, kaip choro „šeiminin kas“ spaudžia rankas choristams-absolventams. Į sceną išėjo ir buvusių choristų vaikų choras. Tuoj, tuoj pasigirs daina. Klausykite: ji pratęsia mū sų pasakojimą.
(Atkelta iš 3 psl.) dome sieninės spintos dejones. Paskubėjome į pagalbą. Gi žiūrim — ji kenčia nuo krū vio. Sena garbės lenta, kuri ten stovėdama niekam garbės nedaro, ir rėmeliai, popieriai, šiukšlės, viskas ten prieglobs tį surado. Spinta maldavo mus ją iš tos kančios išvaduoti. * ★ ★ Prieš TMF duris „Spyglio" šluota pamatė tokį skelbimą: „Didžiai gerbiamos nuorū kos ir išmintingieji popierga liai, atlikę savo pareigą (per paskaitas puošti koridoriaus kampus), prašom tyliai susi rinkti į šiukšlių dėžę. Jūsų to nuolankiai prašo TMF komjaunimo biuras visų fakulteto studentų vardu“. Mes matėme vorele žings niuojančias klusnias nuorūkas. Jos, vargšės, ieškojo šiukšlių dėžės, bet ir po šiai dienai te bekeliauja jos nesuradusios!
EMF studentai dar ir dabar neišmoko skaityti. Visą lais valaikį pertraukų metu pra leidžia studijuodami didelėmis raidėmis išrašyta ant sienos šūkį „Nerūkyti", kuris kabo šabą sienlaikraščių ir paskai tų grafiko, netoli EMF deka nato. Paskaitos baigiasi. Pasi girdus skambučiui, apie jas liudija tik nuorūkų laukas.
T
R
USK bokso rinktinė daly vavo Aukštųjų mokyklų pir menybėse Kaune. Ji užėmė trečią vietą po KKI ir KPI.
Jie pratęsia dainą.
Naują sporto rūšį — šiukš lių žaidynes, — ypatingai mėgsta IV k. ekonomistai. 94 auditorijoje balandžio 2 d. sportavo IV k. finansi ninkai (kredito spec.). 98 — pats rungtynių įkarš tis buvo po civilinės ir dabar tinės teisės paskaitos.
Taip studentai dirba, o kaip linksminasi? Chemijos mokslų fakulte tas. Čia šeštadienį susirinko chemikai į savo naująją salę. Po paskaitos „Skridimas į kosmosą“ prasidėjo šokiai. Sį kartą už švarą ir tvarką, kultūringą poilsio organizavi mą atsakingi II k. chemikai. Studentas paltus sukabina rūbinėje, kurią aptarnauja už vakarą atsakingos studentės. Salėje žmonių nedaug, laisvai galima šokti. Atsakingi už va karą, o ypač ChMF komjau nimo biuro sekretorius G Albrechtas ir profbiuro atsto vė rūpinasi, kad studentai ne rūkytų prie salės durų. Man dagiai paprašo nusileisti laip tais žemyn. Atrodo, kad chemikus mes galime pavadinti gražiai, kul tūringai besilinksminančiais studentais.
M
U
MENUO
P
A
I
kus, V. Petkevičius ir O. Sin kevičius tapo čempionais. Ko mandomis nugalėjo mūsų rink tinė.
Moterų krenšinio komanda Vilniaus miesto savigynos imtynių pirmenybėse atkakliai žaidė eilines LTSR pirmenybių kovojo 20 USK atletų. Keturi rungtynes su KKI penketuku. iš jų: P. Eigminas, G. Moc- Mūsiškės pralaimėjo šiai vie nai iš stipriausių respublikos komandų rezultatu 33:60.
Dubauskas įveikia. 1O meistrių
Klaipėdoje pasibaigė šalies profsąjungų individuali nės-komandinės fechtavimo pirmenybės, kuriose už ..Žalgirio“ LSD komandą kovojo ir 3 Universiteto spor tininkai: J. Oleka, S. Dubauskas ir A. Pajaujis. Individualiai geriausiai pasirodė rapyristas A. Pajau jis — IX vieta. J. Oleka (kardas) iškrito iš parengiamų jų varžybų, o S. Dubauskas (špaga) — iš pusfinalio, kuriame beveik visi dalyviai buvo sporto meistrai. S. Dubauskas jiems atkakliai pasipriešino, įveikęs net du kartus sporto meistrą Safronovą (Ukrainos „Avangar das“) ir šių metų profsąjungų čempioną osetiną Gadži jevą. Tačiau jis neatsilaikė prieš kitus varžovus ir te užėmė 23 vietą. Daug geriau špagistas Dubauskas pasirodė kovose už komandą. Pirmaatskyrininkis per šias varžybas įvefkė net 10 sporto meistrų, jų tarpe penkis finaliniuose susitikimuose. III kurso bibliotekininkui bereikia per šiuos metus nugalėti dar tris meistrus, kad pats juo taptų. Palinkėsime gabiam fechtuotojui sėkmės. L. Braziulis
Ruoškimės aukštųjų mokyklų spartakiadai Mūsų sekcija ir šiais me Kai kurie jų taip pat buvo tais negausi. Jeigu kas pa plento varžybose naujokai. Sezono pradžioje niekada klausia, kiek sekcijoje narių, atsakome: rezultatai nebūna aukšti, ypač — Kiek dviračių, tiek ir kai prieš jį pasitaiko gili žiema. dviratininkų. Visa vyrų ir moterų koman Kai kurie mūsų Universite da. kuri ruošiasi startuoti to dviratininkai pasirodė gana aukštųjų mokyklų spartakia neblogai. Jaunas sportininkas doje, aprūpinta nauju inven Išganaitis, kuris į sekciją toriumi. Tiesa, ne visi sekci atėjo šių mokslo metų rude jos nariai gavo po naują dvi nį, 50 km. atskiru startu pra ratį. Tik tie sportininkai, ku važiavo per 1:30:29, aplenk rie netingėjo dirbti žiemą, damas jau net 3 minutėm pri išvažiavo pavasarį į plentą tyrusi dviratininką P. Varsu naujais. Blogai lankė tre dauską. niruotes Olegas Pūstelninkas Neblogai pasirodė ir mote (GMF III k.). Dabar jis su pa rys. Štai Z. Skėriūtė 15 km vydu žiūri į Jadzevičiūtę, kai distanciją atskiru startu įvei ši blizgančiu „čempionu" iš kė per 30:01, o T. Nikitiną važiuoja į treniruotę. tą pačią distansiją — per Praėjusį sekmadienį pilnos 30:49. sudėties vyrų ir moterų ko Labai gaila, kad dėl ligos manda startavo miesto dvira negali startuoti pajėgi dvirati čių sezono atidarymo varžy ninkė B. Jurgauskaitė. Iki aukštųjų mokyklų bose. liko mėnuo. Kai kurie sportininkai tik spartakiados pirmą kartą dalyvavo dvira Kiekvienas dviratininkas jau čia didelę atsakomybę, ruoš čių plento lenktynėse. Daug jaudinosi ir vyrai. damasis šioms atsakingoms
Dvlračių sekcija UniversiI tete Įsikūrė tik prieš pora Markas Tvenas dažnai mėgda metų. Kai mūsų rankininkai, vo pasijuokti iš. bankininkų. lengvaatlečiai garsėjo visoje Jis juos dažniausia 'aip apibii respublikoje, dviratininkai dindavo: ..Tai tokie tipai, kurie jums mielai paskolina skėtį, kai žengė pirmuosius žingsnius. šviečia saulė, bei vos tik prade Nebuvo inventoriaus. Se da lyti, jie reikalauja jo atgal“. niems dviračiams nuolat rei Kartą M. Tvenas susitiko vieną banko direktorių, kurio viena kėjo remonto, todėl daug lai akis buvo stiklinė. Tą akį buvo ko atimdavo treniruotės. padaręs žymiausias Paryžiaus Tik šiais mokslo metais, meistras, ir direktorius ja ne paprastai didžiavosi. sporto katedrai padedant. įsi Markai, jums reikia 5000 dolerių. užkalbino jis rašyto gijome naujus dviračius. At ją. gausite juos, jei (spėsite, sirado daug mėgėjų. Jau nuo kuri mano akis stiklinė. — žinoma, kairioji. — atšovė ankstyvo rudens pradėjom Tvenas, nes tik joje galima Įžiūrėti kibirkštėlę žmonišku I ruoštis pavasario sezonui: dir mo. bome ant staklių, čiuožyklo Vertė iš anglų kalbos vertėjų būrelis je, su štanga. Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefonas 7-79 -17 Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyk los spaustuve.
Stalo tenisininkai nugalėjo „Bangą“ 7:6, bet pralaimėjo KAG — 6:7. Po šių rungty nių jie atsidūrė respublikos pirmenybių turnyrinės lentelės viduryje. {j Ketvirtą vietą aukštųjų mo kyklų spartakiadoje iškovojo mūsų sunkumų kilnotojai. Jie surinko 32 tšk. ir teaplenkė KMI, VPI ir ŽŪA. Individua linėse varžybose čempionų vardus iškovojo USK puslengvio svorio atletas Vasiliauskas — 242,5 kg, lengviausio — Kumpa — 315 kg. Meninės gimnastikos asme ninėse varžybose Vilniuje kar tu su kitom 33 sportininkėm kovojo ir Universiteto studen tės. Antro atskyrio grupėje 1nugalėjo Simniškaltė.
I-
•s sezono varžyboms. Gerai pa sirodyti — kiekvieno dvirati ninko pareiga. Aš manau, kad mūsų dvira tininkai garbingai sukovos per spartakiadą, o tai įgalins Įsigyti daugiau inventoriaus ir išplėsti sekciją ateinančiais metais. B. Orentaitė Sporto meistras, moterų komandos treneris Redaktorius J.
STEPSYS
..Tarybinio studento" re dakcijai skubiai reikalinga ’ mašininkė. Darbas apmoka- j mas. Kreiptis į redakciją ' pirmadieniais, antradie niais ir trečiadieniais dar bo valandomis arba telefo nu 7-79-17.
FMF IV kurso matema tikai reiškia qilią užuo jautą kurso draugei EVE LINAI JUKNEVIČIŪTEI, jos mylimam tėveliui mirus.
Užs. Nr. 577