SU GEGUŽES PIRMĄJA, DRAUGAI! VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS Nr. 130/K Vilnius, 1960 m. balandžio mėn. 28 d. Darbo žmonių tarptautinio solidarumo dienos — Gegu žės 1-osios šventės proga Rektorato ir visuomeninių organi zacijų vardu sveikinu Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto profesorius, dėstytojus, pagalbinį mokslo personalą, studentus, bibliotekos ir administracijos darbuotojus ir linkiu naujų laimėjimų vystant tarybinį mokslą, gilinant savo mokslines ir politines žinias, keliant darbo našumą mūsų Didžiosios Socialistinės Tėvynės labui. § 1. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu padėką šiems universiteto darbuotojams: I. Istorijos-filologijos fakultetas ’ Prof. Pranskui Broniui. docentui Laučkai Alfonsui, docentui Galvydžiui Juozui. i vyr. dėstytojui Rimdžiui Irinai. vyr. dėstytojui Rozgai Jurgiui, vyr. dėstytojui Krutulytei Reginai. i vyr. dėstytojui Valkūnui Leonui, vyr. dėstytojui Žukui Vladui, asistentui Gailiūnui Pranui, aspirantui Lozuraičlui Albinui. II. Teisės mokslų fakultetas Vyr. dėstytojui Žiurliui Alfonsui. III. Ekonomikos mokslų fakultetas Doc. Goldblatui Izraeliui, vyr. dėstytojui Mitrlkui Alfonsui, dėstytojui Merčaičiui Antanui. IV. Fizikos-matematikos fakultetas Vyr. dėstytojui Raudeliūnui Alfonsui, asistentui Stonkui Stasiui, aspirantui Žitkevičiui Vytautui. V. Chemijos mokslų fakultetas Asistentui Bajorui Gerardui. VI. Medicinos mokslų fakultetas Docentui Runkevlčlui Jonui, vyr. laborantui Valinskui Algimantui. VII. Gamtos mokslų fakultetas Prof. Kaveckiul Mykolui, asist. Levickui Antanui, laborantui Domaševič'ū Algiui. VIII. Mokslinė biblioteka Vyr. bibliografui Kazlauskaitei Jadvygai, vyr. bibliografui Feigelmenui Nojui, vyr. bibliotekininkui Kaktavičienei Bronei, restauratoriui Janušoniul Jonui. IX. Administracija Vyr. buhalteriui Žalnlerlūnaitel Valerijai, vyr. buhalteriui Kryžanauskienei Elenai, buhalteriui Venslovaitei Elenai, sekretoriui-mašininkei Sutkaitienei Danutei, sandėlininkui Mlzarui Albertui, sargui Daugėlai Antanui, sargui Petrašiūnui Aloyzui, valytojai Vaitienei Kazimierai, valytojai Ciupienei Marijai, valytojai Valaišienei Stefanijai. valytojai Lumplckienei Emilij valytojai Kazlauskienei Onai, valytojai Jucienei Elžbietai, valytojai Brukštienei Stefanijai. § 2. Už pavyzdingą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veik lą atžymiu šiuo universiteto studentus: I. Istorijos-filologijos fakultetas Raudonių Albiną, Gaižutį Algirdą, Pažūsį Lionginą, šidiškytę Anelę, Džikevičių Petrąi, Bernatonį Vladą, Mickevičių Danielių, Petrauskaitę Veroniką, Šakalį Bronių, Taujinskaitę Aldoną, Griniūtę Romą, Mikeliūną Marijoną, Steponavičiūtę Liuciją, Vaitkų Vytautą. II. Teisės mokslų fakultetas Babraitį Petrą, Remeikį Algimantą, Kochanską Aleksandrą, Sakalauską Vaclovą, III. Ekonomikos mokslų fakultetas Indrašių Fulgenijų, Mačieko Venanta, Vasiliauską Vidmantą, Servutaitytę Mariją, Pute tą Stasį, Vaitkevičiūtę Anicetą, Sipavičių Kazį, Slavėnaitę Janę, Liutkaltį Povilą, fironską Vladą. Sadauską Algį. Pajaujį Algimantą, Badokaitę Laimą, Petraitį Algirdą. Savicką Arūną, Mackevičių Joną, Garšvaitę Mariją. Krasauską Stanislovą, Kubilių Stanislovą, IV. Fizikos-matematikos fakultetas Sabaliauską Leoną, Šalną Vaidutį, Žemaitį Antaną, Jucytę Petronėlę, Paukštę Juozą, Gensaitę Eugeniją, Misevičių Gintautą, Petrėnaitę Danguolę. Ivanskytę Danutę, Andriulaiti Antaną, Abreimovič Abramą, Talaikytę Vandą, Juknevičiūtę Eveliną, Karpinską Stasį V. Chemijos mokslų fakultetas Aleknaitę Ziną, Kaminską Gediminą, •aldikaitę Reginą, Lukšytę Egidiją, Albrechtą Gytį, Simanavičių Juozą, Radžiūną Leopoldą. VI. Medicinos mokslų fakultetas Jonaitytę Nijolę, Dagytę Eriką, Razaliūną Joną, Sčiupaką Dovydą, •okonytę Birutę, Bandžą Algimantą, Meilutę Giedrę, Janulevičiūtę Nijolę, Jakštonytę Mariją, Kubilių Albiną, Montvidą Albiną, ®omšą Bronių, Černiauskaitę Meilę, Sribikaitę Aušrelę, Ramanauskaitę Aldoną, Demblnską Algį. VII. Gamtos mokslų fakultetas •edviladtę Veroniką, Simanavičiūtę Nijolę, Klimą Joną, Vaicekauską Gintą, Vaičiulionį Igną, Strazdaitę Jūrą.
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, ViENYKITESl
Nr. 13 (363) ‘Vilnius, 1960 m.
balandžio mėn, 30 ŠEŠTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
/ Medicinos mokslų fakul) tete, tur būt, nerasi žmo gaus kuils nepažintų IV k. Į studento V. Triponio. Nuo į pat pirmo kurso jis — akj tyvus visuomenininkas, ( reiklus kurso komjaunimo į grupės sekretorius, akade( mlnio choro dainininkas. ( Visuomeninis darbas nė ( kiek netrukdo Vytautui ge( rai mokytis, dirbti moksli) nį darbą. Jis — Chirurgi) jos būrelio valdybos narys. ; Ir jeigu šis būrelis šian} dien fakultete laikomas vienu 1$ geriausių, tai čia J iš dalies ir V. Triponio į nuopelnas. į Tačiau V. Triponis rūpi( naši ne tik Chirurgijos bū( relių. Visi medikai pamena, J kaip karštai jis gynė SMD reikalus fakulteto komjau' nimo ataskaitiniame susiĮ rinkime. 'Neatsitiktinai, tur j būt. ir išrinktas į fakulte to komjaunimo biurą, jis pasirinko akademinio —
Kaina 20 kap.
SMD darbo barą. Čia jis pasireiškia kaip prityręs arganizatorius. XIII Universiteto moks linei konferencijai Vytas paruošė net du praneši mus. Apie dviejų metų eksperimentinio darbo re zultatus jis papasakoja sa vo pranešime ,,Hemodina mika, perrlšus apatinląją tuščiąją veną“. O kaip bu simasis chirurgas, jis ne užmiršo ir chirurgo darbo sąlygų: drauge su bendra kursiu S Vidugiriu pa ruošė darbą apie Vilniaus miesto klinikinių ligoninių operacinių blokų higienini įvertinimą. Daug kam gali kilti klausimas, kaip Vytas vis kam randa laiko, kaip jis sugeba derinti mokymąsi, visuomenini ir mokslini darbą. Atsakymas tik vie nas — Vytas iš tikrųjų mėgsta savo specialybę, širdyje dega nerimsta jau natviška ugnelė.
J. SALIKLYTĖ R. GINEITIS,
KALBA TEORINIŲ SEMINARŲ VADOVAI
T ematiką — artimesnę fakulteto specifikai
Žodis draugams Redakcija paprašė vieną seniausių Universiteto komunistų doc. M. Lolą Gegužės Pirmosios proga tarti žodį studentams.
ves su vėliavom, visų pasau lio šalių dirbančiųjų solidaru mo lozungais ir transporantais. Sveikinu Jus, visus mūsų Universiteto studentus, su džiaugsminga švente ir linkiu visiems sėkmės moksle, linkiu tapti garbingais komunizmo statytojais, linkiu jums asmeninės laimės. Doc M. LOLA TSKP narys nuo 1920 metų, Politinės ekonomijos katedros
Gegužės Pirmoji — tarp tautinė darbo žmonių solidaru mo šventė, proletariato jėgų šventė. Mūsų šalyje ši dirban čiųjų šventė minima jau 70 metų. , Mūsų respublikoje, Vilniuje gegužinės manifestacijos vyko jau 1892 metais. Tai liudija apie lietuvių liaudies solidaru mą su viso pasaulio dirban čiaisiais. Saugodami šią tradi ciją, Gegužės 1-ąją mes irgi išeiname Į gatves su plakatais ir lozungais, kviečiančiais žmones i kovą už talką, už komunizmo statybos uždavinių vykdymą, už septynmečio pla no viršijimą. Man teko dalyvauti geguži nėse manifestacijose dar iki Spalio revoliucijos 1917 me tais, o po revoliucijos, jau bū nant Komunistų partijos eilė se, ne tik dalyvauti, bet ir organizuoti jas. Visą laiką — iki revoliuci jos ir po jos — studentija už imdavo pirmąsias demonstran tų gretas lygiai kaip ir kovo je su darbininkų klasės prie šais bei socializmo statyboje. Šios geriausios šalies studen tų tradicijos tęsiamos ir mū sų Vilniaus Universitete. Skaitykloje. . . Rytoj mes išeiname i gat
Šių mokslo metų Gamtos m. f-to teoriniame seminare buvo nagrinėjama šie klausi mai: proletarinio internaciona lizmo ir socialistinio patriotiz mo vienybė, dialektinio mate rializmo ir biologijos ryšys, geologinė materijos judėjimo forma ir jos vieta kitų mate rijos formų tarpe, buvo pla čiai nagrinėjamas šiuolaiki nės filosofinės problemos. Jeigu teorinio seminaro tei giamu požymiu laikysim se minaro dalyvių aktyvumą, tai geriausiai praėjo tie semina rai, kuriuose buvo gvildenami Gamtos bei biologijos aplamai klausimai. Šie seminarai tam tikru laipsniu pavyko todėl, kad tematika yra glaudžiai su sijusi su fakulteto profiliu ir šių klausimų faktologija moksliniams darbuotojams yra perdėm artima, o tai leidžia ir plačiau apibendrinti. Šiuose seminaruose mes turė jome gerus mokslinius teori nius pranešimus (prof. "Snarskis, doc. Natkevičiūtė — Iva nauskienė), kurie sukėlę gyvas diskusijas, gerus pasisakymus.
V. PUPLAUSKIO
d. Šarkinienės pasisakymas. Didele dalimi teorinio se minaro pasisekimas priklauso ir nuo paruošiamojo organiza cinio darbo. Čia šiltu žodžiu norėtųsi paminėti f-to partinę organizaciją, kuri labai domi si kiekvieno seminaro preli minariniu darbu, padeda su rasti koreferentus, fakulteto komunistai-aktyviausi teorinio seminaro dalyviai. Reikiai pasakyti, jog ne vi si seminarai praėjo vienodai. Ne labai vykusiai buvo išna grinėti proletarinio interna cionalizmo klausimai. Čia ir pagrindiniam pranešimui ir daugumai pasisakiusiųjų neDavyko išvengti deklaratyvumo bei tolimų klausimų na grinėjimo. Paanalizavus įvykusius šiais metais teorinius sėmlna’rus, o taip pat prisiminus praėjusius metus, atrodo, ga lima būtų padaryti išvadą, kad, parinkus seminarinę te matiką. labai artimą f-to pro filiui, seminarų kokybės krei vė savaime pakiltų aukštyn. Bent tokia nuomonę galima iš girsti i§ kai kurių seminaro dalyvių. Aišku, kad čia dalis tiesos *vra. Tai parodė vykę seminarai: kuo labiau žinoma medžiaga, tuo daugiau no rinčių pasisakyti. Bet nereikia pamiršti, kad teorinis semina ras negali pakeisti katedrų darbo. Specifiniai atsk>' mokslinių problemų kl?^' turi būti nagrinėjami7 se, o teohlnis r valo pasilikti, litine aul ne. Ir todt ro dalyviu galima gilia lvvaviti nag' temą, kieky' tačp pat < sfeminarę tikti ■' K-
ŽSIENIO imperialistai idėjinio auklėjimo priemonę. kimą ne tik darbininkų, bet ir grupė iš 10 — 12 asmenų kartu su lietuviškaisiais Todėl LKP Užvenčio nelegali vadinamų vidurinių sluoksnių apsirengėme šventiškai, prisi buržuaziniais nacianalls- kuopelė nepraleisdavo neatžy — smulkių savininkėlių tar segėme prie krūtinių raudo LENINAS V. I. GEGUŽĖS PIR- Kn. Revoliucinis judėjimas Lie tais 1919 metais pasmaugė mėjusi nė vieno revoliucinio pe. nas šilkinės medžiagos kokar MOJI — REVOLIUCINIO PROLE- tuvoje. V., 1957, p. 319 — 322. Tarybų valdžią Lietuvoje, bet Įvykio, nė vienos revoliucinės Tais metais aš Jau dirbau dėles ir visą dieną demonstra TARIATO GEGU2INĖ. V., valst. DEMBO I. GEGUŽĖS PIRMO jie negalėjo pasmaugti mark šventės sunkiausiomis šėls- Užvenčio dvare, beveik kaip tyviai vaikščiojome po mies polit. ir moksl. lit. l-kla. 1956, SIOS DEMONSTRACIJA KAUNE p. 1929. Kn. Revoliucinis judėjimas sizmo-leninizmo idėjų ir jų tančios reakcijos sąlygomis. nuolatinis padienis darbinin- telį, stengdamiesi būti ten, 32Šioje knygoje išspausdintuose Lietuvoje. V., 1957, p. 407 — 408. nešėjo į mases — Lietuvos Pirmą kartą Gegužės Pir kas-paauglys. Dvaro darbinin kur daugiausiai darbininkiško straipsniuose Leninas duoda gi JURGINIS S. GEGUŽĖS PIR Komunistų partijos. mosios šventės minėjime po kai pietums turėdavo vieną judėjimo. Mūsų elgesys sukel lią politinės krizės ir klasinių MOSIOS DEMONSTRACIJA KAUNE jėgų pasiskirstymo Rusijoje ir 1932. (iš atsiminimų) — Kn.. LKP Užvenčio n^egali kuo grindžio sąlygomis dalyvavau valandą laiko. Tos valandos davo visuotinu susidomėjimą. Rusijos — Japonijos karo metu bei Revoliucinis judėjimas Lietuvoje. pelė susikūrė 1918 metų pra 1918 m. Pasikalbėjimą su mu užtekdavo pareiti namo pietų, Ypatingai daug kas klausinė revoliucinio V., 1957, p. 413 — 414. judėjimo pakilimo džioje. 1918 m. rudenį jai mis apie šią šventę ir jos pavalgyti Ir susirinkti iki po davo: „Tai kam čia dabar pri metais po Lenos sušaudymo JURGINIS J. REVOLIUCINĖ V. Leninas formuluoja STUDENTŲ TRADICIJA (Gegu priklausė Juozas Grikštas, (Už reikšmę pravedė Ventos upės pietinio skambalo Į Šatrijos sisegėte tuos raudonus kaspi analizę. v. musų proletariato uždavinius žės Pirmosios šventimas) — „Ta venčio miestelio darbininkas, pakrantėje LKP Užvenčio ne Raganos aprašyto „Seno dva nus?“. Mes drąsiai atsakyda bręstančioje revoliucijoje ir nu rybinis studentas“, 1958 geg. 1. staliusį Jonas Bumbliauskas legaliosios kuopelės sekreto ro“ sodą. Bendras kolektyvi vome, kad šiandien yra Gegu rodo kovos prieš patvaldystę KLIMKA A. GEGUŽĖS PIRMO Iš straipsnių galima su SIOS MINĖJIMAS KAUNO UNI (Užvenčio dvaro kumetis), Juo rius Juozas Grikštas. nis darbas dvare mus traukte žės 1 diena — viso pasaulio formas. prasti, kokią reikšmę skyrė VERSITETE BURŽUAZIJOS VAL zas Virmauskis (Užvenčio darbo žmonių solidarumo bolševikai su V. Leninu prieša DYMO METIAS (1934 m. atsimi miestelio darbininkas, siuvė šventė, todėl ir mes ją šven kyje Gegužės šventėms, kaip jie nimai) — „Tarybinis studentas“, ruošėsi jų pravedimui ir kokį 1957 m. geg. 1. jas), Antanas Verošius (Vaiščiame. Tai buvo didelė Gegu vaidmenį šios šventės KOMODAITĖ J. ir FRADKIlaukių kaimo darbininkas, siu žės Pirmosios šventės propa auklėjant atliko Rusijos proletariato NA C. GEGUŽĖS PIRMOSIOS vėjas), Juozas Galminas (Doganda. Policija mūsų kaž ko sąmoningumą ir organizuotumą. DEMONSTRACIJOS VILNIUJE IR meikių kaimo darbo valstietis, BILEVIČIUS E. GEGUŽĖS PIR KAUNE 1902. METAIS. Kn. Re dėl nesulaikė. Matomai, todėl, MOSIOS DEMONSTRACIJA VIL voliucinis judėjimas Lietuvoje. buvęs JAV angliakasys) ir kad nežinojo, ką su mumis KAVIŠKYJE. (iš atsiminimų) — V., 1957 p. 47 — 56. Sergiejus Risakovas (Kolainių daryti, nes mes visi buvome miestelio darbo valstietis). 12—14 metų paaugliai. Tais 1920 m. mes buvom turtin traukdavo visus į būrį, 1 ko- metais aš baigiau Užvenčio LKP Užvenčio nelegalios kuopelės narių sudėtis 1918 gesni. Turėjome daugiau ko lektyvą. Kam reikėjo toliau keturmetę pradinę mokyklą. — 1940 metais keisdavosi, munistinės literatūros. Galėjo eiti pietų, tas parėjęs, skubė 1922 metais Gegužės Pir “■ patys pasiskaityti, ............ damas rydavo valgį „uba mąją taip pat atžymėjome ko bet jos veikla ir įtaka masėse me ne tik bet duoti Ir kitiems. Pradėjogo kąsniais “ , kad greičiau metai iš metų augo ir stiprėjo. munistinės literatūros platini Ji buvo Užvenčio valsčiaus me daugiau grupuoti apie sa- pavalgytų Ir suspėtų iki skam mu Užv.enčio miestelio ir apy ve dldesni darbininkų jaunl- balo pabūti būryje, kuriame linkės darbininkų ir darbo darbo žmonių politinio-masiMes norime papasakoti apie kurso gyvenimo. Pasiūlymas nio ir idėjinio auklėjimo orga mo Ir suaugusių darbininkų netrukdavo visokių šaipokų ir valstiečių tarpe. įdomesnes grupės darbo for buvo entuziastingai priimtas. nizatorius ir vadovas. Jos įta būrį. Dažniau susirinkdavome rimtos kalbos. Šituo tradici 1923 metais mudu su drg. mas, kurias panaudojame kai Čia iš karto susidūrėme su koje formavosi ir brendo ir pas drg. J. Grikštą, pasikels- niu Užvenčio dvaro nuolatinių Grikštu Juozu savo jėgomis kuriuose grupės susirin patalpų problema. Nutarėme mano politinės pažiūroj ir davome nuomonėmis, pasišai ir padienių darbininkų sambū sudarėme ir šapirografu kimuose. mūsų Pvz.. grupė labai paskubinti didžiosios auditori. ideologija. Į visas revoliucines pydavome iš vietinės ponybės. riu mes visada naudodavomės. atspausdinome revoliucinių mėgsta ekskursijas į gamyk jos tvarkymą. Mūsų iniciaty 1921 m. mes dar daugiau dainų šventes senieji Užvenčio ko Aršus jumoras ir satyra buvo rinkinį, Į pirmą las. Jose susipažįstame ne tik vą palaikė visi kiti kursai, ir, munistai pogrindininkai žiūrė iš ideologinės kovos priemo išdrįsome. Gegužės 1 d. Už puslapį įdėjome Internacionajaunimo lą. Toliau ėjo tokios revoliuci su savo busimojo darbo sąly suruošę talką, sutvarkėme jo, kaip į politinio-masinlo ir nių, kuri turėjo didelį pasise- venčio darbininkų nės dainos, kaip marseljetė, gomis, bet taip pat ir su dar salę. Po to ėmėmės darbo. Pirvaršuvietė ir kt. Si vietinės bininkų gyvenimu, jų buitimi. Partijos ir vyriausybės rū miaiusia susirinkome teigiagamybos komunistinė literatū ra, kaip ir gaunamoji iš cent pinimasis darbo žmonių ge mus ir neigiamus faktus, lie ro komunistinė literatūra, tu rove ypač akivaįzdus skai čiančius mūsų grupės žmones rėjo didelį pasisekimą Užven tiklių gamykloje. Šią gamyk ir bendrus fakulteto reikalus. čio miestelio ir apylinkių dar lą reikėtų aplankyti visiems Kūrėme kupletus, chemikų bininkų ir darbo valstiečių studentams. Kultūringa darbi maršą ir taip keletą savaičių jaunimo tarpe. Darbininkiškas ninkų išvaizda priverčia kiek gulėmės ir kėlėmės rlmuoda žemaičių jaunimas labai mėgo vieną pagalvoti apie save, pa ml. Toliau ruošėmė bandymus revoliucines dainas. Gegužės 1 sitempti, o darbo ir mokslo ir kt. Norėdami visus žiūro dienos šventės proga mes jų suderinimas (čia daug darbi vus — chemikus priversti ak ninkų mokosi) tiesiog Iššaukia tyviai dalyvauti atliekamoje poreikius patenkinome. Taip žingsnis po žingsnio norą ir pasižadėjimą giliau programoje, paskyrėme 5 pre ėmė augti ir plėstis pogrindi įsisavinti žinias. mijas už geriausius atsaky NUOTRAUKAS ATSIUN- nis komunistinis darbas Už Neseniai aplankėme Kauno mus, kuriuos galėjo duoti tik IX fortą ir tuo pačiu HES. Si valsčiuje, apimda LATVIJOS UNIVERSITE- venčio tie, kurie atidžiai seks spek ekskursija mums buvo vertin taklio metu atliekamus bandy LAIKRASCIO „PADOM mas vis didesnius darbo žmo gesnė už daugelį paskaitų, mus. sluoksnius, skiepydamas STUDENTS“ REDAKCI- nių jiems pasitikėjimą savo jėgo nes visu ryškumu prieš mus būdu į vakaro ruoši mis, mobilizuodamas ir ruoš iškilo fašizmo siaubo baisu- mąTokiu buvo Įtraukta visa grupė damas juos būsimai socialisti mas, o hidroelektrinės staty- Kiekvienas grupės narys gavo Filologai turi galimybę įsigyti boję — broliškų tautų pagalir antrą — muzikanto — specia nei revoliucijai. net po kelias pareigas. Po 3 ba lietuvių tautai. 1928 m. Gegužės Pirmoji lybę. Muzikos užsiėmimams va dovauja prityrę muzikos specia Užvenčio valsčiuje jau buvo Ypatingai įdomūs susirinki savaičių įtempto darbo pajų kad grupė nepaprastai listai. Studentai, besimokantieji atžymėta labai plačiai. Tais mai buvo tie, kuriuose daly tome, muzikos, atlieka ‘mokyklose suartėjo. Kiekvienas jam pa vavo svečiai — kitų specialy metais Gegužės Pirmosios praktiką ir, baigę universitetą, Kaip gera dirbti nauju N u o t r .: Fizikos-matematikos muzikos mokytojo šventės išvakarėse Užvenčio bių lektoriai. Medicinos fa vestą darbą atliko sąžiningai, aparatu! Ypač tada, kai aparatas asistentas K. Švarcas dirba prie jie gauna pagamintas tavo paties ranko savo sukonstruoto‘aparato, ku diplomą. komunistai ir revoliuciniai nu kulteto doc. Markulis įdomiai entuziastingai. Nuotr.: eilinis muzikos už rio pagalba sekamas liuminismis. Mūsų bendras darbas nenu siteikę darbininkai, ypač dar papasakojo apie žmogaus kil siėmimas cencijos procesas kristaluose. bininkų jaunimas, sėdę ant mę ir supažindino su muzie ėjo veltui. Vakaras-mįslė pra dviračių ir arklių, per vieną jaus eksponatais. Apie LLKJS ėjo su pakilia nuotaika, klek naktį išplatino nelegalią ko XI suvažiavimo nutarimus vienas programos numeris bu munistinę literatūrą po visą kalbėjo suvažiavimo delegatas vo šiltai žiūrovų sutiktas. valsčių ir už jo ribų, o mies P. Vitkauskas. Grupės nariai aktyviai įsi telyje prie Užvenčio dvaro Nors susirinkimai praeida- jungė Į ateistinio ir mokslo kumetyne iškėlė didelę raudo vo neblogai, tačiau jie į ak- popullarizacijos būrelio veik ną vėliavą su šūkiais. Šiaulių j tyvų darbą įtraukdavo tik ne lą. Studentės Talalkytė, Gob rajono saugumo policija (žval-) didelę grupės dalį. Darbą sun šytė demonstravo bandymus gyba) su vietiniais šnipukais j kino ne tik kai kurių draugų Gamtos fakulteto ateistinėje lakstė kaip pasiutę po visą neveiklumas, bet ir grupės ne- konferencijoje. valsčių, bet kaltininkų nie vlenalytiškumas, nes 6 antraMūsų grupės pagrindu 3u kaip negalėjo surasti. Darbi mečiai sudarė lyg atskirą gru sikūrė ninkai mokėjo tylėti. Jie jau pę. Daug kartų su mūsų gru sekcija. fakultete ir turizmu gerai žinojo, kas jų draugai1 pę šefuojančia doc. Jasinskie Aišku, mūsų grupės darbe ir kas priešai. ne svarstėme, kokią reikėtų trūkumų dar yra. Bet mes pa Didesniuose darbininkų su surasti formą, norint siekėme pagrindinį tikslą sikaupimo centruose būdavo Įtraukti darbo visus į aktyvią veik nugalėjome patį baisiausiu platesnio mąsto revoliucinio j lą. pradėjome pa priešą — apsnūdimą. Mano darbininkų judėjimo užmojai. vestiPirmiausia susirinkimų ir ekskursi me, laikui bėgant, nugalėti ir 1928 m. aš mokiausi Šiaulių organizavimą patiems ne- kitus sunkumus. suaugusių gimnazijoje, septin- j jų grupės drauoje klasėje ir buvau LKP aktyviausiems doc. Jasinskienė Šiaulių RK paskirtas, kaip )gams. ( pasiūlėVėliau Garjonytė suruošti fakulteto maspartijos narys, Gegužės Pir- {) tu vakarą ChMF, II k. komj. org. — mįslę, sujun mosios šventės proga darbo ■• ' 'ko -• Dramos ansamblis yra paKartu su kitais saviveiklos sekretorius giant jį su vaizdeliu iš mūsų (Nukelta į 3 psl.) Universitete dirba [p. ruošęs daug vienaveiksmių vei-
Apie Gegužės Pirmąją
U
GEGUŽĖS PIRMOJI POGRINDŽIO METAIS
Kaip mes nugalėjome apsnūdimą
PASAKOJIMAS DRAUGUS
lektyvais L.........— — — spektaklių aptarimų. dramos būrelis. Praėjusiais me kalų, N u o t r. dramos ansamblio tais Jis šventė įkūrimo dešimt- dalyviai pasirodo per televiziją.
P. StučdlūaubĖęr-ijos
stebėjlmų.
įvertino
Studentų-fizikų dar
stebėjimus
aukštai
Visasąjunginis
astrono
bą už DŽP
mijos institutas, už nuoširdų darbą mokslo srityje daugeliui studentų paskyrė pinigines pre>jas ir garbės raštus.
IlllllllllllHlllllllnnllllllnllllrIllllll1llnlllllllln1lllllllllllullllIllnlllllllllllllllllllln«nlmmlll!llllll111llllHllHlu llllIJIIlllllillllll,n,1l,Hl1
M. Talis yra rygietis, univer siteto absolventas — prieš tre jus metus baigė istorijos-filologi jos fakultetą. Kuris nugalės mače — Botvinikas ar Talis — sunku pasaky ti. Bet visos universiteto studen tų simpatijos yra Talio pusėj, nes jis mūsų draugas „mūsų Miša“, kaip sako studentai. Nuotr.: M. Talis žaidžia simultaną su universiteto šach matininkais.
Trys dienos plėšiniuose ALVOJE kaip kaleidoskope prabėga trys dienos, praleistos plėšiniuose. Ro dos, šiąnakt traukinys dar nešė mus nakty Uralo kalnais. Krito retais kąsniais šlapias sniegas. Mes visi trys — Vitla, Ole gas ir aš — atidarėm langą ir, iškišę galvas, spoksojom į vos Įžiūrimas tamsoj viršukal nes, į sniego šokį garvežio lempų šviesoj, į naktį. Į pačią naktį. Ten, joje, mes regėjom kas būsimus mus pasitiksiančius žmones, kas darbą. Vitia su Olegu važiuoja pasidaryt nau jakuriais. Baigę vidurinę, dirbę Baltarusijoj gimtuos kolūkiuos. Dar kaimu kvepia. Niūniuojame „Pūga ir vėjas“. . . Jiedu be veik nemoka žodžių, vėjas čaižo veidą. . . Paskui patekėjo saulė. Didelė. Visai rau dona. Plytėjo stepė. Ta pati stepė, kaip ir prieš penkerius metus, tik dabar juoda, suša lusi, virpanti aušroj. Kustanajaus stotis. Ir vėjas. Jūs jį pažįsta te, stepės alsavimą, nusmelkiantį visą kūną. Mačiau, kaip mano bendrakeleiviai pastatė paltų apikakles. Jeigu tu svetimas šiai že mei — vargas tau! Ji stingdys tavo kraują. Stoties komitete neradome nė vieno sekre toriaus, Pavasaris. Pasiruošimas sėjai. Susi siekimas sunkus — dabar beveik tik lėktu vais, keliai pablurę, o Kustanajaus sritis lygi beveik mūsų Lietuvai. Sritis turtinga iškasenom — pilna visa Mendelejevo lente lė. Ir kas svarbiausia — Iškasenos vos 2—3 metrų gylyje. Cla į Kustanajaus sritį, galima
G
sakyt, persikelia Kazachstano Magnitk.ij Netoli centro jau išaugo visas dar bininkų miestelis prie busimųjų fabrikų, gd myklų. Po dešimties metų Kustanajus tapĮ vienu didžiausių pramonės centrų Kazachst " ne. Tobolo upė dabar negili — vietom peri brist galima, o ja plaukios laivai — į ją bul nukreiptos Kazachstano upės. ma Sekretorių nebuvo. Priėmė jų vietoj juo. I Ne akė kazachė — Baimenova — atsakinga u| rad mokyklų reikalus srity. Baigus moksl i Til Maskvoje. Gyva, stačiokiškai nuoširdi, kai! va ir visi kazachai. Sėdėjom jos kabinete. Šilti Jauku. Bet gyvenimo pulso čia nesulaiko d\| gubl langai. Nuolat ateina nauji ir nauji ai važiavę žmonės. Klausimas visiems vii nas: kur nori dirbt? Jei statybose — koki specialybę nori įsigyti? Todėl ir sunku sėdi čia tik pašaliniu stebėtoju. . . Nuo Kustanajaus iki Nekrasovo vardo t] rybinio ūkio — 150 km. Jis beveik pačiai rajono centre. Išlipome stoty Denisovkol ketvirtą valandą ryto. Stoty pasitinka šeini nlnkai, susodina Į mašiną. Pasirodo, atsiduri me pas 3-čio skyriaus ūkvedį — Nikolai Anislmovičių Salyginą. Jisai — vilnietis. Iš karto apiberia klaui 1 mais — kaip Antakalnis, Muziejaus ga*-\l rin, Žvėrynas? . . Nespėjom ir atsakinėti. Kari ma! šeimininkas paberia ant stalo nuotraukas. T][mei bradėje su šieno kupetomis, stotyje išlydi:] del Stepėje. Pirmieji žingsniai. Palapinės, žer] siai
(Atkelta iš 2 psl.) žmonių viešai de monstracijai orga nizuoti nelegalaus Kitais savo pastatymais — Tais pat metais būrelis komiteto nariu, o Davidsono ir Berozinos „Tre ^gastroliavo po Siaurės Lietu- demonstracijos me čio kurso studentu“, Savickio vą Iš karto su dviem veikalais tu buvau iš anksto „Gyvenimas be meilės“, Kro- „Titaniko valsu“ ir „Dobllė- numatytas vėliavininku. Pa prasčiau kalbant, man buvo iš nino „Jupiteris juokiasi“ „Že liu penkialapiu“. anksto „užplanuotas“ kalėji maitės „Apsiriko“ mažasis Keturiasdešimtosioms Kom mas. dramos kolektyvas įgijo aiš jaunimo metinėms buvo sėk Darbininkų , revoliucingu kias studentų ir darbo žmonių mingai suvaidintas B. Gorba- mas buvo labai didelis. Pa ruošiamieji darbai demonstra simpatijas. tovo „Tėvų jaunystės“ monta cijai vyko labai sėkmingai. Bet tikrasis būrelio pakili žas, o netrukus, jau 1959 me Bet klasinis priešas taip pat mas prasidėjo 1957 metų ru tų pradžioje, rumunų rašytojo nesnaudė. Šiaulių miesto žval denį — kada ėmė režisuoti Sebastijano „Bevardė žvaigž gyba prieš revoliucines šven Akademinio teatro aktorius A. dė“, kuri apkeliavo visą Rytų tes profilaktiniais sumetimais labai dažnai areštuodavo re Rosenas. Repetuodamas rumu Lietuvą. voliucingai nusiteikusius, po nų dramaturgo Mušatesku pje nepatikimus, įtartinus 380-ostoms Universiteto me litiškai sę „Titaniko valsas“, jis su tinėms buvo pastatyta Rozovo darbininkus ir uždarydavo juos kuriam laikui į kalėjimą. gebėjo gerai atskleisti visų pjesė „Gero vėjo!“, kurią Praėjus šventėms, paleisdavo. būrelio narių sugebėjimus, ir režisavo akt. Meškauskas ir Taip ji pasielgė ir šį kartą. dėlto spektaklis sulaukė ne Universiteto absolventas Vit 1928 m. Gegužės Pirmosios matyto pasisekimo — pjesė kauskas, su kuria taip pat šventės išvakarėse buvo areš buvo suvaidinta 17 kartų. Tuo gastroliuota Lenino gimimo tuota daugiau kaip 150 žmo pat laiku studentas lituanistas nių. Visus juos sugrūdo į se dienos garbei. V. Vitkauskas savarankiškai nąjį Šiaulių kalėjimą. Jų tar Šiuo metu aktorius A. Ro surežisavo B. Sruogos „Dobi senas režisuoja vieno veiksmo lėlį penkialapį“. 1958 metų pavasarį jį pa pjesę „Į šiaurę nuo Berlyno“, keitęs akt. J. Meškauskas dar skirtą Pergalės dienai. Savo penktąsias metines karščiau ėmėsi darbo — ir 1958 metų pavasarį jo sureži būrelis sutiko nauja premjera suotas Lermontovo „Demonas“ — tarybinės dramaturgijos Lietuvių Aukštųjų mokyklų klasiko Korneičiuko 3 v. 5 p. konkurse gavo pirmąją vietą. pjese „Platonas Krečetas“.
GEGUŽĖS PIRMOJI POGRINDŽIO METAIS
Dramos būreliui — penkeri metai būrelis Centrinis dramos mė dirbti prieš penkerius entuziastų lėtus. Nedidelė rupė (Vitkauskas, Mykolaitis r kiti), vadovaujami akt. Paujukonlenės, sunkiomis darbo ąlygomis ir be materialinės lazės parodė pirmąją premjeą — Dychnoviėnio vodevilį š studentų gyvenimo „Vesturinė kelionė“. Po kurio laiko >uvo pastatytas Malcevo „Tai;a“, Bernšteino „Dėdės Tomo robelė“.
Musu )ė<ĮOs a aga
Saviveiklą mėgstu iš ( mokyklos dienų. Atrodo, tai buvo neatskiriama mar no mokyklinio gyvenimo 1 dalis. Ten aš ir šokdavau,1 ir dainuodavau, ir dėklą-1 muodavau... Universitete visur ne suspėju. Čia tenka pasi rinkti vieną, labiausiai mėgstamą saviveiklos ko lektyvą. Už respublikos ri bų garsus mūsų Nusipelnęs Dainų ir šoklų ansamblis, plačiai žinomas Universi teto Akademinis choras. Tačiau aš pasirinkau kuk liausią, gal būt, mažiausiai žinomą saviveiklos kolek tyvą — dramos būrelį. Kol kas tai tik nedidelis i entuziastų ratelis, per , trumpą savo gyvenimo lai, kotarpį nespėjęs susikurti , tokias šlovės, kokia di džiuojasi mūsų minėtieji Pora mėnesių nelengvo at nuvykti į gimtuosius Šaukė Tačiau mūsų kaklaus darbo, ir su „Gero nus. i’ kolektyvai. Visko mums teko patirti! vėjo!“ premjera mes važiuojam i jėgos metai iš metų auga, senuosius artistus pakeičia i ketvirtąsias būrelio gastro Kaip malonu, kai girdi mies nauji, pasiruošę su ne ma les. Kiek džiaugsmo ir pasi- telio gatvėmis bėgančius vai žesne energija ir užsidegi tenkinimo buvo mūsų vel- kus ir visa gerkle šaukian mu tęsti dar jaunas, bet duose, kai mes įlipom į auto- čius: „Teatras atvažiavo!“, jau spėjusias tvirtai įaug busą! Ir ne be reikalo: juk smagu, kai matai pilną salę ti į mūsų gyvenimą, dra būrelis pirmą kartą per 5 sa- žiūrovų, kur nuoširdžiai! juo mos tradicijas. vo gyvenimo metus į gastroles kiasi vaikai ir suaugę iš Kaip parodė jubiliejinė važiuoja autobusu. Andriušos pokštų, kaip jaudi premjera, su kiekvienu pa Nauja važiavimo priemonė, na žiūrovus Aleksiejaus liklstatymu mūsų jėgos vis la naujas maršrutas, mintys apie mas. aplodismentų ir šilbiau < ręsta ir aš tikiu kad busimuosius spektaklius mus tų Daug žodžių mes išgirdome Kranetolimoje ateityje Univer ir džiugino, bet kai kam žiuose, Jonišky, Šaukėnuose. sitetas galės didžiuotis ne ypač naujokams, kėlė baimę. O kai i užkulisi atėjo Telšių laiku tik Nusipelniusiu ansamb Būrelio entuziastams labai įdo liaudies teatro, tuo liu, bet ir mūsų jaunu, dar mu buvo aplankyti Kražių pastroliavusio Šiauliuose, at stovas ir pagyrė mūsų artis iebežengiančiu pirmuosius miestelį, kur mokėsi Dionizas tus, kai kas net nosį bandė žingsnius, dramos būreliu. Poška. Albertas nekantravo užriesti. R. Būdaitė O buvo ir nesėkmių. Kiek daug teko jaudintis visiems gastrolių dalyviams, kai Šiau liuose nesirinko žiūrovai. Įpy ko ir mūsų pirmininkas, net šaltakraujis Ipolitas Ledas ėmė karščiuotis. Kažkas net pasiūlė atšaukti spektaklį. Bet vis dėlto spektaklis įvyko. Ir dar koks! Teko patirti ir dau giau nemalonumų, bet argi tai atbaidys jaunystę nuo to limesnių žygių? Ir štai po penkių dienų gastrolių mes, gerokai išvar gę, bet linksmi ir jau galvo dami apie sekančius spektak lius ir gastroles, grįžome į Vilnių. O įspūdžių iš gastrolių už teko visam mėnesiui. Ev. Strazdaitė Platono 3 veiksmo.
pe buvo ir mūsų aktyvo, žymi dalis. Aš buvau areštuotas drau ge su Jonu Čepaičiu 1928 metų balandžio iš 25 į 26 die ną (naktį), vykdant partijos duotą užduotį. Kariuomenės' teismas savo išvažiuojamojoje sesijoje Šiauliuose tų pačių metų rudenį be jokios konkre čios įrodomosios medžiagos, pasiremdamas vien tik Šiaulių žvalgybos agentūriniais duo menimis, mudu nuteisė po 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo kiekvieną su visų pilietinių teisių atėmimu neribotam lai kui. Šias teises mudu atgavo me, Tarybų valdžiai atsikūrus Lietuvoje 1940 metais. Ateinančios Gegužės Plrmosios proga aš norėčiau pa linkėti mūsų akademiniam jau-
nimul tvirtai laikyti savo ran kose darbininkų klasės kovų ir pergalių internacionalinį simbolį — raudoną vėliavą, įspūdingai atžymėti visus re voliucinius istorinius įvykius ir tradicines revoliucines šven tes, aktyviai dalyvauti jų pa ruošime ir pravedlme, ener gingai ir gerai įvaldyti viso pasaulio darbininkų revoliuci nio judėjimo ’ kompasą — marksizmo-leninizmo mokslą, arčiau ir stipriau suglausti savo eiles, apie darbininkų klasės ir visų darbo žmonių revoliucinės kovos avangardą — Komunistų partiją. Gegužės Pirmąja draų
V. SIMONAVICIUS EMF Politinės ekonomijos katedros dėstytojas
Džiugu matyti darbo rezultatus
Šiandien atėjo nerimas. Toks naujas — Gal paukščių taku atsėlino, Paukščių sugrįžtančių, Paukščių, kur niekad nevėlina Nerimą nešti į širdį.
2. KAIP JIE GYVENA? Ko pasiekė per tuos penkerius metus, ko trūksta? Mums rodė viską kaip yra: ir blogą, ir gerą su tendencija — atskirkit pa tys grūdus nuo pelų. Nekrasovo vardo tarybinis ūkis turi 53 tūkstančius ha žemės, visą eilę brigadų, sky rių. Per tuos penkerius metus atidavė valsty bei 5 milijonus pūdų grūdų, t. y. tiek, kad Vilniaus miesto gyventojams užtektų duo nos vien iš jų kviečių beveik dvejiems me tams. O juk jų pagaminta duona pigiausia — kviečiu centnerio savikaina tik 24 rb. Per tą laiką nekrasoviečlal pasistatė cent rinę gyvenvietę, statėsi namus skyriuose. Na mai daugiausia standartiniai ir iš vietinės medžiagos — šamano.. Samanas — tai di delės plytos, padarytos iš vietinio molio ir šiaudų, šieno kapoju mišinio. Kitur dar sta-
tomą pačiu naujausiu būdu — kaip pas mus. Zarasų stovykloje, — krečlant skiedinio ma sę į paruoštas namo formas. Tik skirtumas tas, kad čia statoma tai be cemento. Baltai išdažyti namukai atrodo visai neblogai. Tie sa, standartiniai namai čia nepigiai atsieina — 30—36 tūkstančiai rb., bet tarybinis ūkis stato namus darbininkams išsimokėtinai per eilę metų, ir dabar Jau beveik visi „senieji“ tarybinio ūkio gyventojai gyvena nuosavuose namuose. Atvykstantiems mechanizato riams, sezoniniams darbininkams pastatyti keturi bendrabučiai. Be gyvulininkystės, tarybinis ūkis augina daug paukščių. Būriais vaikšto krypuodamos Pekino antys, storulės žąsys. Paukščių vos ne du tūkstančiai. O Išsimaitina jie patys. Daug pasiekta tarybiniame ūkyje mažinant daržovių, bulvių, siloso savikainą. Pvz., kukukurūzus jie augina tik mechanizuotai. Salygino skyriuje šiemet iš ha gauta vien 2000 cnt žaliosios masės, taigi čia siloso kar vės šiemet nesuės — teks palikti kitiems me tams. Ir silosuoja jie nauju naujausiu meto du. Tiesiai ant žemės. (Anksčiau silosuodavo tarp šieno stirtų, bet to metodo atsisakyta — sugenda šieno sluoksnis). Tik traktorium labai gerai sutrambuoja, pridengia šiaudais. Ir viso to pasėkoje — siloso cnt savikaina — 5 rb. Netoli nuo centrinės gyvenvietės pa sodintas sodas. Šiemet laukiama pirmųjų obuolių. Čia pat inspektuose dygsta anksty vieji kopūstai, pomidorai. . . V. JASINSKAITĖ (B. d.)
*.
Atėjo šiandien ilgesys. Toks didelis! Žemės garuojančios pašalu Pienės pražydusios Ir tos beržo sulos, tos ašaros, Ilgesys toks didelis!
Šiandien atėjo pavasaris. Atlapojau širdį žemei, garuojančiai pašalu, Ir bespalvei berželio ašarai. Atlapojau širdį Nerimui, ilgesjųi, vėjui — Šiandien atėjo pavasaris.
NOKTIURNAS (Po Šopeno noktiurno) Tai no vėjas prabėgo, oi ne! Rasos lašas žiedelį sujudino, Nuriedėjęs gležna ramune, Tai ne vėjas prabėgęs, oi ne. Baltą žiedą pabudino. Susiautęs sidabro rūkuos. Buvo miškas beveik beužmiegąs, Iki vėlei gegutė kukuos. Susisiautęs sidabro rūkuos — Baltas baltas, lyg sniegas.
Ir juk kaltas lašelis rasos! Susisiautęs rūkuos tarsi sniegas, Baltas miškas telaukė tylos. Buvo miškas beveik beužmiegąs — Ir juk kaltas lašelis rasos!
l
lllllllllllllinūllllllllllllilIlIlIūlIlIlIlIlIllIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIlūllllllllllllllllllllllllllllllHKIŪHOlOlllllllllllIlIlIlIlIlIlIlIllIlūJŪ
nės, grūdų kalnai, stovyklos virtuvė. Seimi ninkas iš karto užkariauja mūsų simpatijas. Stačiokiškas, paprastas, kartais net grubokas, jis be jokių ceremonijų mus susodino už sta lo. Reikia ir valgyti, ir gerti šį kartą kazachstanlškai — iki dugno ir iki soties. Sei mininkė ragina lietuviškai. Bet ką ten ragin ti — kiaušinienė ir keptos bulvės nyksta be agitacijos. . . Už lango balta diena. Kambary jauku. Su manim atvykę Rimas ir Leonas nustebinti. Nejaugi čia plėšiniai? Sofa, dažytos grindys, radijola „Baltika". . . Gyvena gerai dabar. Tik mūsų adresu priekaištai. Pamiršo Lietu va savuosius.
KAS BELIKO TAU
Šiandien atėjo pavasaris. Atlapojau širdį, Laukiu, rankas ištiesus. Gal varveklio krintanti ašara, Gal tie vėjai, tie vėjai vėsūs, Atlapojo man Širdį.
✓
♦
Aš palikau daugybę savo žvilgsnių Languos namų, naujų, sušilt nespėjusių Ir kelio dulkėse, asfalto spindesy. Ir besistiebianėiuos aukštyn pastoliuos Aš palikau daugybę savo žvilgsnių. Aš palikau savos širdies dalelę Visuos namuos, kad Jie greičiau sušiltų. Ir Jų langai, skaisčiom šviesom suspindę, Žibėtų saulėmis šlapiam asfalte — Aš palikau savos širdies dalelę. Aš palikau tenai visas dainas! Aš palikau jas gatvių gaudesy. Auksinėj, švytinčioje varpų jūroj. Ir besistiebiančiuos aukštyn pastoliuos Aš palikau visas dainas.
Tu klausi, kas beliko tau? Ar bučiau aš nuskriaudus! — Juk aš tave girdėjau gatvių gaudesy. Juk aš tave mačiau auksinėj varpų jūroj Ir namuos, naujuos, sušilt nespėjusiuos _ Tai kam gi klausi, kas beliko tau.
gyvenimo
Šauksmas
Mane prisišaukė daina. O tiek dienų, o tiek naktų Aš josios šauksmo negirdėjau — O gal, o gal tik neįsiklausiau? .. Gal ir tada dainavo gatvės. Gal ir tada dainavo akmenys prie kelio Ir bėgo bėgo ta daina laidų laidais. Ir sklido sklido pievom, van denais, O aš... aš neklausiau ir negirdėjau. Šiandien mane prisišaukė daina. Rūsti ir didelė. Gal ta pati, kur tiek dienų ir tiek naktų Vis negalėjo prisišaukt manęs. Gal ta pati, kurioj girdėjau tik mašinų gausmą Ir rytmetinį švilpesį sirenų.
O buvo ji daina. O buvo ji simfonija. Aš išgirdau Ją skubančią laidais, Aš išgirdau Ją švilpesy sirenų, Aš išgirdau — mašinų gausmas — dainos.
O tiek dienų, o tiek naktų Aš Jųjų šauksmo negirdėjau — O gal... O gal tik neįsiklausiau?
Pradedartčios poetės' Silvos Kalpo kaitės eilėraščius mūsų laikraštis spausdina jau nebe pirmą kartą. Poe zijos mėgėjai, tur būt. pastebėjo to M. K. ČIURLIONIUI — DAILININKUI kius S. Kalpokaitės poetinio veido bruožus, kaip visas jos eiles persun Tu nusivesk mane į pasaką kiantį šviesų krištolinį gyvenimo Ir pasakyk, kad pasakos nėra. džiaugsmą, didelį jautrumą aplinkai, Tu pasakyk, eilėraščio formos dainiškumą. Spaus Kad saulės besileidžiančios, dindami gegužiniame numeryje jos Ištirpusios ten, marių vandenuos, Tu pasakyk, eilėraščius, neatsitiktinai antraštę sie Kad josios atšvaitų jame su pavasariu. S. Kalpokaitė kaip Ir tūkstančio varsų, žieduos ieškotų, poetė ir kaip žmogus iš tikrųjų per žiedų Per maža apdainuot gyvena patį ankstyvąjį savo kūrybos Gyvenimui ir žmogui. ir savo gyvenimo pavasarį. Jos dainą galima palyginti su giesme vyturio, Tu pasakyk, Kad pasakos nėra. dainuojančio iš visos širdies, beato Yra tik muzika. dairiškai, džiaugsmingai, dainuojan Šimtai garsų. Yra beribis skausmas, čio todėl, kad, jausdamas pavasario Vakaro žarose neištirpęs, saulės šilumą, jis nedainuoti negali, Yra viltis, švelniosios rankos pakelta, ir todėl jaunosios poetės eilėraščiai Yra audringas šauksmas šėlstančiosios jūros. mus sušildo, pradžiugina, giedriai nu nusivesk mane į pasaką teikia. Atleidžiame todėl mes jos dai Tu Ir pasakyk, nai ir kai kurį dar pasitaikantį naivu Kad pasakos nėra. mą. kai kurį monotoniškumą bei išYra daina. tęstumą (nes šie trūkumai juk prikiš- Joj tūkstančiai garsų. tini ir vyturio dainai!). Bet po pava Joj visos varsos — Tos, žiedų žieduos leškotos. sario ateina vasara. Mes tikime, kad visi ir saulės, S. Kalpokaitės žvilgsnis į gyvenimą Joje Neištirpusios dar jūroj, atšvaistai. gilės, plėsis jos temų ratas, brandes nė, grakštesnė darysis jos eilėraščių Yra daina Gyvenimui ir žmogui. forma. Joje viltis, joje beribis skausmas, Mūsų linkėjimas toks. Tegul Tavo Kur vakaro žaroje neištirpo. širdis, Silva, ne tik šiandien, bet ir Joj viską nustelbiantis šauksmas — visame Tavo kūrybiniame kelyje būna Šauksmas jūroj. Ir niekam nesilenkiantis tikėjimas atvira tarybinio gyvenimo pavasariui, žmogum ir jo gyvenimu. gaiviems ir audringiems mūsų tarybi O pasakos, o pasakos — nėra. nio gyvenimo vėjams!
Būrelio 14-kos metų kelias
1
Lietuvių kalbos mokslinis Lietuvių kalbos būrelis Į čių „Tarybinis ekonomistas", būrelis yra seniausias Istorl SMD veiklą aktyviau įsijungė „Istorikas“, „Tarybinis gam jos-filologijos fakultete. Jis tik 1951/52 m. m. SMD kon tininkas“ ir centrinio organo buvo įkurtas 1946 m. kovo ferencijoms pateikiamų darbų „Tarybinis studentas“ kalbą. 2 d. Per 14 savo veiklos skaičius nebuvo didelis: 1951/ Darbai apie sienlaikraščių da metų mokslinio būrelio nariai 52 m. m. — 2, 1952/53 m. romas klaidas buvo skelbiami padarė didelį ir reikšmingą m. — 3. „Tarybiniame studente“. Prak darbą, rinkdami mokslinę me Vilniaus m. aukštųjų mo tiniais kalbos klausimais do džiagą, rašydami mokslinius kyklų studentų darbų apžiū mėjosi Laigonaitė, Mikutytė, darbus, dalyvaudami konfe rai buvo pateikta 20 darbų, Kardelytė ir kt. O LABAI įtemptų įtem ir d. įvyks pirmosios draugystės rencijose. Daugelis buvusių iš kurių 14 buvo premijuoti. kruopščių rudens ir žie taurės varžybos. Kas laimės? Sunku visapusiškai apžvelg būrelio narių šiandien dirba Organizaciniame SMD darbe mos treniruočių Univer Aišku, stipresni. Tačiau, ne atsakingą mokslinį ar pedago aktyviai dalyvavo stud. Zinke ti būrelio narių padarytą dar siteto lengvaatlečiai pradeda paisant to, kad mes ir pralai ginį darbą vidurinėse ir aukš vičius, Sabaliauskas, Savuky bą, sunku plačiau nušviesti naują sezoną. Varžybos — mėtume, šios varžybos bus tosiose mokyklose bei LTSR nas ir kt. Iš viso per 14 m. tas problemas, kurias nagri tai egzaminas kuriame bus didelis akstinas tolimesniam Mokslų Akademijos Lietuvių laikotarpį būrelio nariai pa nėjo būrelio nariai savo dar įvertintas mūsų darbas mūsų lengvaatlečių meistriš kalbos institute. rašė ir apsvarstė savo susirin — gerai ar patenkinamai. kumo augimui. buose. Iš buvusių būrelio narių kimuose 67 svarbesnius dar Treneriai ir sportininkai pa Universiteto lengvosios at jau 9 apgynė disertacijas. bus, liečiančius įvairias aktua Pastaraisiais 1958—60 m. darys išvadas apie pravestų Tai V. Grinaveckas, E. Grina- lias kalbos mokslo problemas. lietuvių kalbos mokslinio bū treniruočių metodikos telsin letikos rinktinė, dalyvavusi keliose kontrolinėse varžybo veckienė-Sopaltytė, J. Kaz Pasirodė darbų ir daugiau gumą Ir, pasimokę iš klaidų lauskas, A. Laigonaitė, J. Pa proginio pobūdžio. Jie nagri relio nariai ypač pagyvino ar pasiekimų, kels sportinį se, gegužės mėn. 13—15 d. Kaune kovos aukštųjų mokyk lionis, J. Paulauskas, B. Pet nėjo bendruosius kalbotyros savo veiklą. 1958/59 m. m. meistriškumą. lų spartakiadoje. Kalbant apie raitytė, V. Urbaitis, Z. Zinke klausimus. Didelės žalos šiai įvykusioje konferencijoje bu Sis sezonas mūsų lengvaat komandinę vietą, dar sunku vičius. Greit gins disertaciją problemai spręsti darė Maro vo perskaityti 3 moksliniai lečiams turėtų būti sėkmingas. pirmasis būrelio pirmininkas mokslas. Tik kai Maro teori darbai: Girdenio. Skurkaltės, Numatoma pravesti žymiai pasakyti, kokią užimsime. Yra keturios pajėgios komandos: J. Aleksandravičius. ja buvo sukritikuota ir pa daugiau varžybų, negu pra Buvę būrelio nariai Kaz smerkta, lietuvių kalbos būre Karaliūno. Būrelis nuo 1958 ėjusiais metais. Mūsų sekci KPI, VPI, KKI, VVU, kurios lauskas, Kardelytė, Laigonai lio veikla vėl pagyvėjo. Su m. leidžia lingvistinį biulete jai pasisekė užmegzti drau pretenduoja į pirmą vietą. tė, Mažiulis, Orvydienė, Pa rengta 8 stambūs visų ling nį „Lingua“, kuriame kelia giškus ryšius su Tartu, Rygos Galima būtų drąsiau kalbėti lionis, Pikčillnglš, Urbutls, vistų susirinkimai, parašyta mos lietuvių kalbos mokslinės ir Minsko universitetų lengva apie būsimas pergales, ta čiau. . . jau kelinti metai, kaip Zinkevičius šiandien dėsto keletas darbų, skirtų Maro teo atlečiais, ir balandžio 28—29 mums trūksta moterų-metiklų. mūsų Universitete, ruošdami rijos kritikai. Stud, Būda, problemos bei kalbos prakti Dėl to praradus 2000 taškų, naujus kadrus moksliniam bei Urbutls, Valiūtė ir kt. savo kos klausimai. sunku laimėti. Mūsų lengva pedagoginiam darbui. darbuose išdėstė marksistinį Tarybų Lietuvos dvidešimt Imtynininkai atlečiai nusiteikę optimistiš— požiūrį Į kalbą. tiškal, kovos iš visų jėgų. Jau nuo pirmų šavo veiklos meti lietuvių kalbos moksli — į zonines Kalbant apie asmeninius dienų lietuvių kalbos būrelio nio būrelio nariai sutiks nau Dvi dienas Kaune vyko aukš lengvaatlečių pasieki nariai domėjosi praktiniais jais darbo laimėjimais. tųjų mokyklų laisvųjų imtynių mūsų pirmenybės. Ant kilimo grūmėsi mus, tenka pasakyti, kad čia kalbos klausimais, rengė susi USK, PSK, KKI sporti laimėjimai turėtų būti neblo rinkimus, rašė pranešimus A. Rosinas stipriausi ninkai. Individualinėse varžybo neabejoja, kad apie Universiteto sienlaikraš se pirmą vietą visų lengviausio gi. Niekas svorio atletų tarpe iškovojo Rusinovas laimės 100 ir 200 USK atstovas F. Fichman. A. m bėgimą, Orentas 3000 m. Judžentis (lengviausias svoris) stipriai pasipriešino antraatsky- kl. rungtį, o gal ir 5000 m rininkiui Žurkui (PSK) ir už Barakūnas turėtų tapti 110 m ėmė II vietą. Atkakliausiai ko ar 200 m b/b čempionu, jo vojo lengvo svorio imtynininkai. Čia buvo net 7 dalyviai. Gerą žmona — 400 m bėgimo nu įspūdį paliko Z. Pūkštos susitiki galėtoja. Be šių pirmaujančių mas su pajėgiais KKI sportinin sportininkų, dėl prizinių vietų kais — Navicku ir Zaparacku. kovos dauguma mūsų rinkti Tik nežymia taškų persvara jie Kojelis, Anužis laimėjo prieš mūsiškį, kuriam ir nės dalyvių: atiteko III vieta. — ieties metime, Sipavičius Kitų svorių imtynininkai J. —• 100 m bėgime, Juodzevi Dvi skaityklos darbo fazės — ■ Bajoras (puslengvis sv.), J. Ma semestro pradinė ir semetro pa lakauskas (pusvidutinis), A. čiūtė — 400 m, Jurskytė ir • baiginė. Daugvila (vidutinis), L. Braziulis Steponavičiūtė — 100 ir 200 (pussunkis) ir A. Miškinis (sun m bėgimuose, Grybaitė ir kus) užėmė II vietas po KKI Baušaitė — 80 m b/b, Mund atstovų. USK rinktinė užėmė II vietą rytė — penkiakovėje, MikalėKai akyse ir iškovojo teisę vykti į zonines naltė —- rutulio stūmime, šalies aukštųjų mokyklų pirme rūškana plauko Jonaitis — trišuolyje bus nybes. B. LUKŠYS mūsų konkurentu pirmaujan
Lengvosios atletikos sezonas prasideda P
Jie išniro iš siauros, tamsios gatvikės. Sviete veidai, šypse nos, grakštus judesiai atsitren lO^T kė į šimtų šimtais šviesų žė rintį Stalino prospektą. . . ėSe — Dangiška!.. — Pasakiška!. . — Čia sukam, — pasigirdo ir praktiškesnis balsas. Jaunuolių nugaras pridengė masyvios durys, virš kurių žai žaravo masinanti iškaba... Praslinko valandėlė, antra. Vai, jeckau!.. Argi tai jie, tie patys šaunuoliai!.. — Aš Jonas — visų ponų po nas! — skeryčiodamas ranko (Įspūdžiai iš kelionės) mis, mėtydamas galvą, laidė Neseniai USK moterų tink gerklę vienas iš grupelės. linio rinktinė buvo išvykusi Neilgai Jonelis „ponavo“. draugiškam sportiniam vizitui Prieš jo rūškanas akis suraibu į Lenkiją. Tai buvo nepapras liavo milicininko figūra. Drau- \ tas įvykis komandos gyveni gai išgaravo lyg sapnas. (Argi me, nes nė vienai mūsų kitaip galėjo būti? Juk jie buvo; tinklininkei dar nebuvo tekę stiklo draugužiai). Nė nepas i-\ žaisti tarptautinių varžybų už juto Jonelis, kai atsidūrė medi Tarybų Sąjungos ribų. Mus cininėje išblaivinimo įstaigoje. jaudino tai, kaip sutiks, kaip Vienas, antras, tūkstančiai lašų mums seksis žaisti. lašelių bematant Ištaškė vyną Pirmąjį savo tarptautinį ir degtinę. Praskaidrėjo galve susitikimą Lenkijoje turėjome lė, plaukai piestu stojo... Kas su Košalino Ekonominio tech nikumo tinklininkėmis. Si bus? — Pavardė? —■- girdi griežtą komanda šalies varžybose ko vojo dėl I—IV vietos. Pir pareigūno balsą. mosios rungtynės buvo laimė Atsakė. tos rezultatu 3:0. Varžybos — Vardas? vyko labai draugiškoje aplin Atsakė. koje. Žiūrovai negailėjo aplo — Ar ne studentas busite?.. dismentų, žavėjosi mūsų ko — Apsaugok viešpatie! — mandos žaidimu. Mus Lenki tvirtai pareiškė. — Dirbu fabri joje visur labai draugiškai ke. . . sutikdavo, mielai su mumis Bet nesaugojo jo „aukščiau kalbėdavosi, ir mes su lenkų siasis", ėmė ir išlindo yla iš sportininkais užmegzdavome maišo. Pasirodo, Jonas Tamo bičiuliškus ryšius. šiūnas neišdrįso pasivadinti Tuo metu, kai mes viešėjo istorijos-filologijos fakulteto, me Lenkijoje, Košalino vaiva vakarinėj grupės studenta dijos miestas Slupskas šventė lituanistu. O kodėl apie tai, kad savo 650 metų jubiliejų, ku tu Jonai, tarybinis studentas, rio garbei buvo suruoštas kad panašiu savo žingsniu že tinklinio turnyras. Jame daly mini draugų, Universiteto var vavo trys stipriausios Košali dą, nepagalvojai tada, žengda no vaivadijos tinklinio koman dos: „Iskra“, „Carna" ir „Somas į restoraną? Liaudies draugovės nariai ži kolo“. Mūsų USK komanda nias apie negražų Tamošiūno (žaidė Balytė, Gritytė, Horipoelgį perdavė Istorijos-filologi naitė, Jovaišaitė, Latiškevičiūjos fakulteto komjaunimo biu tė ir Vilčinskaitė) visus susiti rui, bet ten iki šiol ramu, Ta kimus laimėjo rezultatu 3:0 ir mošiūno adresu kol kas nebuvo iškovojo sidabro taurę. Ne paprastą Įspūdį mums paliko pasakyta nė pusės žodžio. varžybų uždarymas, kartu su O gal komjaunimo biuro na naujaisiais savo draugais len riai Joną Tamošiūną ruošiasi kų sportininkais dainavome paglostyti? lietuviškas dainas, žaidėme V. VINCAS abiejų tautų žaidimus. Nors
Medikai pralenkia čempionus
Viena savaitė Lenkijoje
LV 06671
Redakcijos adresas:
tiems respublikos šuolinln kams. Mūsų vyrai ir motery 4X100 estafetės bėgime tik rai turėtų laimėti pirmąsla vietas. Šiais metais Sipavičius Mlkalėnaitė, Kojelis, Macke vičius, Steponavičiūtė ir kt yra pasiryžę įvykdyti I atsky rio reikalavimus. Tai būti labai džiugu, nes pirmaatsky rinlnkių skaičius padidėtų tri gubai. Dabartiniu metu ji Universitete yra tik 5. Prasidedant naujam lengvo slos atletikos sporto sezonui mūsų sekcija linki kiekvienarr sportininkui pasiekti asmeni nius, o stipresniesiems Universiteto, miesto ar res publikos rekordus. A. Sabeckis Lengvosios atletikos treneris
čia buvo Ir gera, ir smagu bet gteit mes turėjome atslsveikinti su slupskiečlais bei miestu ir vėl vykti į Košaliną. Košaline dar žaidėme dve jas rungtynes su vaivadijos rinktine ir dar kartą su Eko nominio technikumo tinklinlnkėmis. Su pastarosiomis žaidė mūsų komandos antroji sudė tis. Susitikimas vėl buvo lai mėtas. Tai buvo paskutinės mūsų varžybos Lenkijoje. Grįždami į namus, aplankė me Gdynę, Gdanską, Varšuvą ir kltus miestus. Apžiūrėjome Varšuvoje kultūros namus, kurluos TSRS pastatė lenkų liaudžiai. Apžiūrėjome taip pat įdomesnes ir žymes nes Varšuvos vietas. Lenkijos sostinė jau iš pirmo žvilgsnio skiriasi į dvi dalis: į naująją — su plačiomis ir erdviomis gatvėmis, kuriomis juda ne nutrūkstami sriautai automa šinų, ir senąją, kur gatvės yra siaurutės, daug
Universiteto 3. Telefonas 7-79-17
Pasibaigė tarpfakultetinės sportinės gimnastikos var žybos. Jos nepasižymėjo masiškumu. Tik vienintelė Fizikosmatematikos fakulteto komanda išstojo pilnos sudėties. O , ką galvojo GMF spor'.lo kolektyvas, atsiuntęs į pirmenybes vos du atstovus? Gimnastų čia yra daugiau, negu kituose fakultetuose. Tačiau gamtininkams trūko organizuotumo. TMF atstovavo vos vienas žmogus (I). Meistriškumas išaugęs tik gimnasčių tarpe. To nega Įima pasakyti apie vyrus, kurie visi teturėjo tik II atsky rį. 1960 metų tarpfakultetlnių gimnastikos pirmenybių NUOTRAUKOJE: pirma čempionais tapo V. Skominas (EMF II kursas) ir M. Garšvaitė (GM1 II kursas), kovojusieji pagal sporto meistrų atskyrininkis A. Savickas at programą. lieka pratimą ant žiedų. Sis Daugiausia balų 456,53 — surinko MMF, pralenkęs gimnastas sėkmingai kovojo gimnasti kos daugkartinį universiteto čempioną EMF (437,22 balo) Trečio respublikinėse je vietoje liko fizmatai — 353,46 balo, ketvirtoje — IFF taurės varžybose ir užėmė II 204,3 balo, penktoje ChMF (157,6 balo). Net Į šešta vietą po N. Šarkio. A. Savic ko ir I kurso medikės L. Nor vietą nusirito gamtininkai vien dėl savo apsileidimo (135 7 balo). VII — TMF — 25,28 balo. kūnaitės surinkti balai Įeina Iš geriausių USK gimnastų sudaryta rinktinė, kuri re tarpfakultetlnių gimnastikos guliariai treniruojasi ir ruošiasi studentų pirmenybėms pirmenybių komandinius rezul Įvyksiančioms gegužės pabaigoje Kaune. Ji yra pretenden tatus. tas Į prizinę vietą. L. BRAZIULIO nuotr. K.AMBRAZIEJŪTE griuvėsių ir nepaprastai daug garsių istorinių paminklų. 2avingal Varšuva atrodo nak tį ,kada miestas uždega savo žiburius ir įvairiausiomis spalvomis sumirga reklamos. Atsisveikinom su jos miestais ir žmonėmis. Su Košalino tinklininkėmis mes išsiskyrė me neilgam. Mūsų sportiniai ryšiai stiprės ir toliau. Vieš nios iš Lenkijos pas mus at vyks biržęlio 2T) d. R. Gražulevičlūtė USK tinklinio rinktinės žaidėja
T
R
U
Tarptautinėse varžybose Lietuva-Lenkija rapyristas ____ A. Pajaujis (neseniai jis įvyk dė sporto meistro normą) tepralaimėjo lenkui R. Kunzei 3:5 ir individualinėse kovose užėmė II vietą. Kitas gabus USK fechtuotojas-špagistas S. Dubauskas dalyvavo draugiš kame Vitebsko ir Vilniaus miestų rinktinių susitikime. Jis lengvai laimėjo visas ko vas. Nesisekė čia A. Abeltiniui, kuris kovojo rapyra. Keturi USK sambistal da lyvavo Kauno ir Vilniaus miestų draugiškose varžybose. P. Eigminas ir G. Mockus nugalėjo savo priešininkus, o PRADŽIA GERA Vilniaus „Dinamo" stadio ne prasidėjo LTSR aukštųjų mokyklų spartakiados ranki nio 11X11 varžybos. VVU merginos nugalėjo KPI (7:1) ir SPI (5:1), bet pa tyrė pralaimėjimą prieš VPI (4:1). VVU vyrai iškovojo perga les prieš KPI (9:6) ir prieš SPI (10:7). Rungtynėse su VPI komanda VVU rankinin kai sukovojo lygiomis (6:6). Varžybos tęsiamos Kaune. P. URBONAS
Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyk los spaustuve.
M
P
A
I
S. Petkevičius ir J. Valiūnai pralaimėjo. Tik aštuntą vietą respubli kos „A“ klasėje užėmė USK krepšininkės. Iš 18 rungtynių jos šešias laimėjo, dvylika pralaimėjo, o taškų surinko 24.
SKELBIMAS Jaunimo stadione balan džio 28—29 d. d. įvyks Pabaltijo ir Batarusijos respublikų universitetų lengvosios atletikos var žybos. Pradžia is vai. USK valdyba Redaktorius J.
STEPSYS
Užs. Nr. 652