VISU SALIU PROLETARAI. VIENYKITĖS1
Doc. G. Zimanui 50 metų
Nr. 14 (364) Vilnius,
1960 m.
gegužės mėn. 14
ŠEŠTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO KARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Mes didžiuojamės savo Tėvyne Mes dėkingi brangiajai Partijai Šie žodžiai nuskambėjo šeštadienį Univeriteto Centrinių rūmų Aktų salėje, kur ykstančios TSRS Aukščiausiosios Tarybos esijos rezultatams aptarti susirinko daug ėstytojų, studentų, Universiteto darbuotojų. Iratoriai išreiškė dėkingumą Komunistu artijai ir Tarybinei vyriausybei už nepa aujamą rūpinimąsi darbo žmonių gerove, riimant Įstatymus dėl darbo dienos sutruminimo, dėl mokesčių panaikinimo. Apie tai. aip padidės darbo žmonių pajamos, priėmus aujuosius Įstatymus, kalbėjo EMF doc. REGORAUSKAS, apie sunkėjant} gyvenią kapitalo šalyse — prieš keletą metų iš įjūrio grįžęs Mokslinės bibliotekos darbuo jas JANUŠONIS, apie teisę į mokslą. į edicininį darbo žmonių aptarnavimą — ledicinos m. fakulteto II k. studentas AND-
REIKA. Su dideliu susijaudinimu, pasipikti nimu agresyviais imperialistų veiksmais ir pasididžiavimu mūsų Tarybinės tėvynės ga lybe mitingo dalyviai sutiko TMF vyr. dėst. LIAKO kalbą, kuria jis pranešė apie tik ką per radiją transliuotą drg. Chruščiovo bai giamąjį žodį sesijoje. Pasipiktinimą įžūliais užsienio imperialistų veiksmais, pritarimą išmintingai mūsų Tarybinės vyriausybės po litikai išreiškė savo kalbose ir IFF Rusų k. katedros vedėjas KOSTELNICKIS, IFF V k. stud. VIDŪNAS bei kiti kalbėjusieji. Mitingas parodė didelį mūsų Universiteto darbuotojų ir studentų politinį aktyvumą, išreiškė jų didelį dėkingumą ir atsidavimą Komunistų partijai, jų pritarimą Tarybinės vyriausybės politikai.
Kaina 20 kap.
numeryje Į
RUOŠIAMĖS
VASARAI
— 2 PSL.
JAUNŲJŲ KOMUNISTŲ AUKLĖJIMAS
— 2 PSL. PERGALES DIENA
— 2 PSL. PAS LENINGRADO ATEISTUS — 3 PSL SPYGLYS — 4 PSL.
JAU BAIGIASI ANTRASIS SEMESTRAS ATEINA SESIJA
Pavasaris ir sesija
Diplominiai liplominio darbo parašymas apgynimas yra labai svarbaigiamasis kiekvieno būojo specialisto paruošimo Jas. Diplominis darbas ado studento subrendimą >asfruošimą praktinei veikjvairiose kultūros ir švietisritvse, sugebėjimą savakiškai dirbti mokslo — tinąjį dabrą. lešimlyje IFF katedrų šiais ■šio metais diplominius darrašo daugiau kąip 200 lentų. Jie nagrinėja ivalkalbos ir literatūros :sio, istorijos, biblioteki‘ystės - bibliografijos, žurstikos srities problemas, •s studentų laiku apgynė ominius darbus. Labai gebuvo Įvertintas lituanistės Būdaitės darbas „Žemailiaudies dainos“, bibliotenkystės spec. stud. D. Nesnkaitės darbas „Kartograų leidinių tvarkymas moks-
linėse bibliotekose", užsienio literatūros spec. stud. E. Dva rionaitės darbas „B. Šou estetinės pažiūros ir kt. Labai gerai darbus parašė rusistės M. Jakštonytė („Žmogaus kon cepcija M. Gorkio veikale „Matviejaus Kožemiakino gy venimas“), E. Sedych („L. Tolstojaus apysaka „Ivanas Iljičius“ ir 80-jų metų litera tūra“), kalbininkė rusistė S. Babuchina, žurnalistas Brigmanas ir kt. Pažymėtini neakivaizdininkai lituanistai-literatai, kurie šie met darbus gina sėkmingiau už savo kolegas stacionari nio t skyriaus diplomantus. Tačiau reikia -pažymėti, kad ne visi diplomantai parodo pakankamai gilų marksistinėslenininės estetikos pažinimą, reikiamą sugebėjimą principin gai įvertinti lietuvių buržuazi nių kritikų objektvvistines, idealistines koncepcijas. Tokio
Į Į
1960 m. gegužės 12 d. filosofijos katedros docen tui Genrikui Zimanui sukako 50 metų. G. Zimano gyvenimo kelias — tai kelias inteligen to, kuris dar buržuaziniais metais surišo savo veiklą su darbo žmonių revoliuciniu judėjimu, su Komunis tų partija, kurios narys jis yra nuo 1934 metų. Būda mas pogrindinės Komunistų partijos eilėse, G. Zimanas pradėjo dirbti konspiratyvų darbą, paskui su grupe draugų leido nelegalų žurnalą revoliucinei intellgen tijai, dirbo nelegaliuose laikraščiuose „Tiesa" ir „Ka rių tiesa“. Kartu G. Zimanas aktyviai bendradarbia vo ir legalioje spaudoje, savo straipsniuose ryžtingai demaskavo rasizmų, propagavo tarybinių mokslininkų pasiekimus. 1940 m. Lietuvoje atkūrus tarybinę san tvarką, G. Zimanas dirbo „Tiesos“ redaktoriumi. G. Zimanas garbingai atliko pavestą partijos užda vinį Didžiajame Tėvynės kare. 1943 m. jis buvo pa siųstas į okupuotą Lietuvą, kurioje dirbo Vietinio pogrindinio LKP srities komiteto sekretoriumi, leido ir redagavo LKP CK organą „Kovą“, buvo vienas iš partizaninio judėjimo organizatorių ir vadovų. Pokariniu laikotarpiu G. Zimanas nuo pat 1945 m. nepakeičiamai yra „Tiesos“ redaktorius, eile metų yra Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, LKP CK narys. G. Zimanas nemaža prisidėjo prie Vilniaus Valsty binio Universiteto kolektyvo marksistinio-lenininio auklėjimo. Nuo 1945 metų jis dirbo Universiteto marksizmo-leninizmo pagrindų katedros vedėju, o nuo 1956 m. — filosofijos katedros docentu. G. Zimanas yra Istorijos-filologijos Mokslinės Tarybos narys. Pokariniu laikotarpiu G. Zimanas apgynė diserta ciją „Tautų draugystė ir buržuazinio nacionalizmo liekanų įveikimas“ ir gavo filosofijos mokslų kandida to laipsnį. G. Zimanas parašė eilę straipsnių, kuriuo se gvildenamos ,proletarinio internacionalizmo prob lemos. Ta tema drg. Zimanas skaitė pranešimus moks linėse konferencijose, respublikos darbo žmonėms. G. Zimano dirbamas moksllnis-pedagoginis darbas yra glaudžiai susietas su komunistinės statybos uždaviniais respublikoje, yra pavyzdys kitiems dėstytojams. Mokslinį-dėstomąjį darbą jis derina su aktyvia vlsuomenine-politine veikla. Už savo pasiaukojamą veiklą Tarybinės Tėvynės labui drg. Zimanas yra apdovanotas Lenino, dviem Darbo Raudonosios vėliavos ordinais, medaliais. Linkime Jubiliatui ilgų, vaisingų kūrybinio darbo metų.
Pirmakursiams medikams— pasitempti
1 kurso ekonomistai — sta- kaip kas d’irbo laike mokslo trečiakursių egzaminai parodė, Man dar mažai teko pabend žininkai šią savaitę jau prade metų, kas studijavo ir kas kad jų žiniose yra nemažai rauti su 1 kurso studentais, da laikyti egzaminus. Jie daug „studentavo". Gegužės 9 d. spragų. Apie tai kalba ir egza tačiau keletą seminarų, ku dirbo mokslo metų eigoje, nuo pirmąjį egzaminą — istori minų rezultatai — per 2 egza riuos man teko vesti Medicinos laikė pra minus gauta vos 2—3 penke fakultete, parodė, kad pirma širdžiai studijavo specialybę. nį materializmą Tokiems pirmakursiams, kaip monės specialybės studentai. tai Ir visa „krūva“ trejetų. kursių žinios iš TSKP istori V. Mačiekus, J. Adomaitytė, Labai gerai ir gerai dėst. Pa Gal sakysite, kad ne pažymiuo jos silpnos. A. Šidlauskaitė, egzaminai ne lubinskas įvertino Kudukio. se esmė? Kaip ten bebūtų, bet i Seminarai vyksta blankiai, Girčio, Sadausko, Narevičiaus, šie pažymiai šiaip ar taip at j diskusijos nesimezga. studentų baisūs. Antrakursiams sesija prasi Vaičkaus ir kt. žinias. Pusė spindi trečiakursių žinias, ro Į nasisakymal ne visuomet padeda. kaip paprastai, birželio to paties kurso finansininkų do, kaiD jie ruošėsi egzami l Rankamai sąmoningi. Kai kas mėnesĮ. Nuo to, kaip jie ru0‘ grupės gegužės 9 d. laikė liau nams. Galime drąsiai tvirtin I dar mėgina mokytis marksizšiasi jau dabar, žymia dies ūkio planavimo egzaminą. ti, kad trečiakursiai galėjo pa ; tno teoriją kaip daugybos len dalimi priklausys egzaminų Iš 9 žmonių vienas — Joval- siruošti geriau, jei tik jie bū telę ir nesugeba atsakyti į ele rezultatai. Kaip jie ruošiasi? šaitė —- gavo penketą ir vie tų dirbę kaip reikiant prieš se mentariausius klausimus, jei Ii kurso buhalterinės apskaitos nas — ketvertą. Likusių ži siją. jie pakeisti šiek tiek kitaip. J. ČIČINSKAS specialybės grupės komjauni nios Įvertintos ptenkinamai. Markzimas yra ir turi tapti (Mūsų koresp.) Aplamai paėmus, pirmieji mo sekretorė O. Bozytė papa kiekvieno pergalvota, organiš sakojo: kai Įsisavinta pasaulėžiūra. — Pravedėm susirinkimą Reikia mokėti pritaikyti mark grupės pasiruošimo egzaminų sizmą, vertinant dabarties įvy sesijai klausimu. Jau pradedam kius. Tačiau sunku tai padaruoštis sesijai. Daugelis mūsų daryti, kol didelė dalis studen jau parašė kursinius darbus. tų nesiorientuoja tarptautinia Grupių susirinkimai, kuriuo me gy vertime. se svarstomas pasiruošimo Keista ir apmaudu, kad 11egzaminams klausimas, labai Mūsų, IV kurso medikų, po visuomet. Jei mes paprastai dėlė dalis studentų neskaitė padeda sumobilizuoti studen įdomaus ir pamokančio tus, suintensyvinti darbą. De- sesijos laukia ne atostogos, o paskaitom tik paskaitų kons tokio „Tiesoje“ paskelbto buržuazi Įa, to paties kurso finansinin rimtas darbas — vyksime į pektus ir tai mums primena nio istoriko Ivinskio dienoraš kai ir prekybininkai na- gamybinę praktiką. Todėl ir išeitą kursą, skaitytą literatū O jaunimas apie praeitį apsvarstė šio svarbaus klausi sesija kelia mums naujus užda rą, tai dabar reikia daugiau čio. apibendrinti kartais sprendžia iškraipytai. mo savo grupių susirinkimuo vinius. Turime rimtai sėsti sukoncentruoti, prie knygų, kad ne tik gerai žinias, mokytis daugiau anali Ne vienas yra linkęs tą praeitį se. idealizuoti. T- '"'m straipsnio, III kursas jau pradėjo savo išlaikytumėm egzaminus, bet zuoti, ieškoti ryšių tarp atski kuris buržuazlinio veikėjo, fa egzaminų sesiją. Jau aiškėja, ir paslruoštumėm praktikai rų disciplinų. Praktikoje bus Sesija juk nėra mokymasis ir tokių atvejų, kai reikės ge- šisto lūpomis taip skaudžiai tik pažymiui. Jos metu gali rai pagalvoti, ar ligonis yra demaskuoja tą smetoninę Lie tuvą, studentai net neskaitė. , ma daug išmokti, o svarbiau chirurginis ar terapinis. pobūdžio klaidų diplominio sia išmokti sisteminti, įver Į tai rimtesnį dėmesį turė Todėl mums, medikams, darbo gynimo metu padarė tinti savo žinias. svarbu gerai pasiruošti sesijai, tų dabar, ruošiantis pavasario lituanistas J. Jurkštas (tema: Kad nereikėtų rausti prieš užtaisyti dar pasitaikančias sesijai, atkreipti grupės pirmi „Maironis kritikoje“). ligonį ir patį save, turim įsi spragas, Žinios bus labai rei- nė komjaunimo o.ganizaciApskritai, diplominių dar savinti ne tik praktinius įgū kalingos mūsų praktiniame ja. bų gynimas šiais metais vyko džius, kuriuos gavome kliniko darbe. S. LEMPERTAS J. DAILYDENAS labai lėtai. Iki gegužės 1 d. se, bet ir gerai žinoti teorinę TSKP istorijos dėst. IV kurso medikas I visi diplominiai darbai buvo dalį. O tam sesijos metu reikia apginti tik vienoje kitoje ka dirbti truputį kitaip, negu tedroje (TSRS tautų istorijos, užsienio literatūros ir kt.). labiausiai atsilieka diplomantai-lituanistai: tiek Lietuvių Mokslo metų pradžioje stu kalbos, tiek ir Lietuvių litera dentai diplomantai turi būti tūros katedrose dar yra ge supažindinami su bibliografi rokas skaičius studentų, ne jos šaltiniais, medžiagos rin apgynusių diplominių darbų. kimo, išrašymo ir tvarkymo Spaudos dienos proga įvyko fakultetinės šieninės metodika. Tuo būdu bus iš spaudos apžiūra. Šių metų diplominių darbų vengta daug nereikalingo dar Žiuri komisija nutarė skirti dvi pirmąsias premi rašymo ir gynimo eiga rodo, bo, laiko ir jėgų eikvojimo jas Istorijos-filologijos f-to sienlaikraščiui „Už tarybi kad į tą klausimą didesnį dė Katedros turi reikalauti, kad mesį turi kreipti katedros, de studentai diplominius darbus I nį mokslą'Tr Ekonomikos m. f-to sienlaikraščiui „Ta rybinis ekonomistas“. kanatas, studentų bei dėstyto intensyviai pradėtų rašyti jau Antroji premija paskirta Medicinos mokslų f-to sien jų visuomeninės organizaci- rudens semestre. Tik nuosek laikraščiui „Tarybinis medikas“. jos. Gerinant diplominių dar- liai ir planingai dirbdami, bų rašyma ir gynimą, būtina studentai galės parašyti diplo Komisija pažymi, kad žymiai pagerėjo Ekonomikos rūpintis, kad ateityje studen- minius darbus laiku, o kated mokslų f-to sienlaikraštis medžiagos pateikimo, tema tai medžiagą kauptų ir pasi- ros galės juos neskubėdamos tikos ir apipavidalinimo atžvilgiu. Silpniau pasirodė rinktas problemas pradėtų apsvarstyt ir tinkamai įverTeisės mokslų f-to sienlaikraštis „Tarybinis teisinin nagrinėti, būdami žemesniuose kas“. kursuose, rašydami seminari tinti. Lėtai daro pažangą gamtos mokslų f-to. Fizikos-ma ■ nius bei kursinius darbus v. d. V. ŽUKAS tematikos ir Chemijos f-tų sienlaikraščiai.
Gegužės 5—spaudos dienai pažymėti
Jaunėju komunistų auklėjimas FMF Pastaraisiais metais FMF partinė organizacija smarkiai išaugo. Pakanka pasakyti, kad iš 29 komunistų 9 yra kandidatai į partijos narius ir 13 turi partini stažą iki 3 metų. Jau šitie skaičiai rodo, kad darbas su jaunais komu nistais mūsų organizacijai turi didelę reikšmę Tai vienas iš svarbesnių kasdieninio dar bo barų, tampriai susijęs «u daugeliu kitų fakulteto gyve nimo klausimų. Nuo jo sėk mingo sprendimo š-andien žy miu mastu priklauso partinės organizacijos veiksmingumas rytoj. Galutinis darbo su jaunais komunistais tikslas yrrf jų auk lėjimas partijos įstatų, komu nizmo dvasia. Yra žinoma, kad geriausia auklėjimo prie monė — visuomeninis darbas. Tačiau tai nereiškia. Jog jau nus komunistus reikia per
krauti įvairiomis pareigomis. Skirstydamas įpareigojimus, partinis biuras atsižvelgia į komunisto visuomeninio darbo patirtį ir kitas aplinkybes. Pvz., drg. Banys, stodamas į partiją, buvo fakulteto prof biuro pirmininkas, drg. Sapa_govas — komjaunimo organizacijos sekretorius, Todėl ir įstoję iš partinės organizaci jos jokių papildomų pareigų negavo, o jų darbas skatina mas partiniu pavedimu. Daugumas komunistų turi nuolatinius įpareigojimus. Tik tai komunistai — V k. studen tai ir aspirantai vykdo vien kartinius pavedimus. Pvz., š. m. kovo m. partinis susirin kimas apsvarstė V kurso stu dentų — diplomantų darbą. Aišku, patys diplomantai ge riausiai žinojo padėtį grupė je. Todėl paruošti šį atvirą su sirinkimą buvo pavesta diplo-
mantams komunistams Rumšiui ir Charlušui, o taip pat jau nam dėstytojui komunistui Aleksiejūnui ir aspirantui „senam“ komunistui Karpui. Susirinkimas apvainikavo visą auklėjamąjį darbą V kurse. Pravesto darbo dėka skirsty mo metu visi mūsų fakulteto diplomantai sutiko važiuoti pagal paskyrimą. Fakulteto partinė organizacija, skirstydama savo kadrus, stengiasi derinti jaunus ir se nesnius, jau turinčius patyri mą komunistus, kad jaunieji galėtų ir turėtų iš ko pasimo kyti. Pvz., būdamas jaunu ko munistu, drg. Stankus dirbo sekretoriaus pavaduotoju, da bar sėkmingai eina partinio biuro sekretoriaus pareigas. Iš 5 biuro narių 3 turi ma žesnį nei 3-jų metų partinį stažą. Bet ne viskas ėjo ir tebe-
eina pas mus.sklandžiai. Prieš kurį laiką partijos kandidatas drg. Mickevičius buvo reko menduotas profkomiteto pir mininko pareigoms. Partinė organizacija rekomendavo ko munistą. bet jam — nepadėjo. Drg. Mickevičius, neturėda mas organizacinio darbo pa tirties, nesugebėjo gerai va dovauti profkomiteto darbui. Dabar padėtis ištaisyta: jis kartu su prityrusiu komunistu drg. Voronovu vadovauja fa kulteto dėstytojų - šefų darbui. Nors po to partinis biuras ėmė geriau kontroliuoti jaunų komunistų darbą, deja, ir šian dien mes dar negalime pasakyti, kad ši kontrolė pa kankama. Tai didžiausias mū sų partinio biuro darbo trūku mas. Naujas partinis biuras tu rės atkreipti i šį klausimą ypatingą dėmesį. neužmiršti, kad jaunųjų komunistų auklėjimas nėra kampanijinis reikalas, o yra svarbus kasdieninis darbas. Doc. V. ŠUGUROVAS FMF partinio biuro narys
,
LTSR dvidešimtmečiu!
Universitetas 1939-40m
Daug kas dar gerai prisi tės, Marguolytės, Černiaus!., mena, kiek dainų buvo išdai ir kitų darbas. nuota buržuazijos viešpatavi Besibaigiant mokslo mi mo laikais Lietuvoje, „beva- tams. Lietuvoje buvo įkurta duojant“ Vilnių. Tačiau bur Tarybų valdžia. Sunku ir ap žuazinė valdžia, išskyrus dai rašyti, koks buvo studentu nas ir lietuvių tautos prieš entuziazmas, kai po vasaro lenkų tautą kiršinimą, nieko studentai grįžo mokytis jau : nesiėmė, kad senoji Lietuvos laisvą tarybinį universitet; sostinė Vilnius atitektų lie Prasidėjo karšti mitingai, si tuvių tautai, kaip teisėtai sirinkimai, kuriuose studer jai ir priklausė. Tik didžiosios tai pateikdavo įvairių vertirl Tarybų Šalies rūpinimosi dėka gų naujų pasiūlymų, kai)] šis klausimas buvo Išspręstas geriau sutvarkyti visą studei I tų veiklą. Tokių suslrinklml teisingai. Prisimenu, koks didžiulis iniciatoriai visada būdavo kon I mūsų, studentų, džiaugsmas jaunuoliai, kurių skaičius vii buvo, kai mes sužinojome, kad didėjo, nes vis didesnį autoril įsigydavo komjauninirl mūsų fakultetas keliasi į Vll- tetą studentų akysvl nių. 1939 m. gruodžio mėnesį organizacija Universiteto vadovybė, dėstyl keletas universiteto fakultetų, fakultetų. tojai, profesoriai buvo dar s I jų tarpe ir Humanitarinių mokslų fakultetas, kuriame ir ni. kaip žinomas savo reakcini Myk. Biržiška, ir kor i aš tuo metu mokiausi, persi gurnu kėlė J Vilnių. Nelegaliai vei jaunimo organizacijai teko d I kusiai studentų komjaunimo daug pakovoti, kad į Univerl būtų priimti studijuoti organizacijai teko kiek persi sitetą bendrauniversitetinės. darni iš Universiteto. įdės pas mų lenta su begale skelbimų tvarkyti, čia jau atsirado tik darbo žmonių vaikai, kul ..Vyrai — deficitinė me- kutines plytas į studentiškų skelbimėlių. sąrašų sąrašėlių. daug naujų draugų iš vietinių riems, buržuazijai valdant , d I džlaga , tarpe kitų, organizacijų. Ir uždaviniai rys į aukštąją mokslo įstai.i 1 sako sekretoriaus statybų rūmą, paskutinę vasa Štai viduryje, pavaduotojas Mališauskas, rą praleis studentiškame bū randi medicinos seserų, vyks naujose sąlygose šiek tiek būdavo uždarytos. Dėl šito st 1 tančių į darbo stovyklas, są pasikeitė. Vilniuje prasidėjo dentai vis daugiau ir daugi; I mes juos labai brangina ryje.“ Tuoj po žiemos atostogų todėl me. Kiekvieną statybinę bri rašą. Viso 26 merginos. Kiekvienas filologas seka ir ateitininkų ėmė pasitikėti organizacija, j neolltuanų Istorijos - filologijos sienas gadą sudarėme iš 15 vyrų ir dabar skelbimus. kuriuose dažnai į komjaunimo komitc 1 Kad medikai visu rimtumu Prisimenu ge- ateidavo siautėjimas, papuošė spalvingas plakatas 10 merginų. { bendrauniversi- pranešama, kada ir kur viena ruošiasi darbo vasarai, rodo studentai su įvairi;. 1 ateitininkai orkaip su užrašu: „Dėklm plytą ko- tetlnes stovyklas mes siunčia ar kita pamaina renkasi trum sienlaikraščio medžiaga, pa rai, siais klausimais prašyti pa 1 sekmadieniais rimo. munlzmo rūman", o greta ryš- me tik merginas. Pvz., į Nidą pam pasitarimui. Tokių skel švęsta darbo stovykloms. Sky ganizuodavo piautynes su leubažnyčiose kios raidės kvietė: ,,Filologe, važiuos 18 geriausiųjų mūsų bimų — lapelių daug. Jie su relyje „Ten, kur keliasi sta Dabar, kai pilnos audito 1 rašyk pareiškimus į šias vasa merginų, ..senų statybinin stabdo praeinantį, kuris ieško tybų sienos, reikalingos tavo kais. Eidami i pamaldas, šie jos darbo žmonių vaikų. 1.1 „giliai dievą ir artimą mylin ros darbo stovyklas. . ." Toliau kių“. Į Celiabinską siunčiame savos pamainos susirinkimo rankos“ praeitų metų darbo mums suteiktos visos galim ■ nurodytos 3 stovyklos su ke merginas - aktyvistes, kaip vietos ir laiko. Šią savaitę tu patyrimu dalinasi IV k. stu tieji avinėliai“ rankovėse neš bės semtis mokslo, gal I davosi peilius, kurių paleidi turiomis pamainomis kiekvie fak. komjaunimo biuro narius ri praeiti visų pamainų susi dentas Razgauskas, II k. stud. mas veikti priklausė nuo to. visada sugebame įvertinti t 1 noje . Sapatjevą, .Jaukubauskaltę, rinkimai. Juose susipažįsta bu Sudaris, III k. stud. Petraus kokia kalba kunigas ims laiky ką mes turime. Ne vien; Netrukus Istorijos - filologi jaunąją poetę Kalpokaitę ir kt. simieji darbo draugai, išrenka kaitė, dėst. Kunevičius, medi studentui labaB ti mišias. Komjaunimo organi dabartiniam jos fakulteto komjaunimo biu praverstų nusikelti Į 19 M cinos seserimi dirbusi II k. zacija visokeriopais būdais re pasirodė pirmosios anksty metus ir pamatyti, su kolI stud. Jonitytė duoda praktiš stengėsi išaiškinti studentams, entuziazmu vosios kregždės — pirmieji su kokiu pas i I kus patarimus būsimoms me kad tikroji nacionalinės neapy pareiškimai, bet jų buvo ma žimu ir džiaugsmu pasineri ■ dicinos seserims. kantos priežastis yra-buržuazi ža, o daugėjo jie labai lėtai. vo studentai į mokslą, į visi H Greta medicinos seserų są nė santvarka, kuri, dvidešimtį menine veiklą, kaip aktyvi A Ir kada Universiteto komjau metų skleidusi savo supuvusias nimo komitetas balandžio pra Ramygalos rajone turėsime pamainos viršininkus, komjau rašo skelbimų lentoje netrum atraugas Lietuvoje, atnešė jų domėdavosi visu šalies gyvB sekreto pi visų darbo stovyklų sąrašai džioje svarstė, kaip fakultetas merginų darbo stovyklą. Joje nimo organizacijos ir į mylimą ir išsiilgtą sostinę nimu. I. Povilavičiūtė ruošiasi vasaros darbų stovyk merginos dirbs žemės ūkio rius. Komjaunimo biuro atsto su pamainų viršininkais. Skaitant medikų sąrašus, Vilnių. Ypač dėl šito jaudin loms, pasirodė, kad filologai darbus. Jau sukomplektuotos 4 vas viršininkams įteikia kom „Jarybinės moters“ draugas Mieželaitis, mažiausiai padarė. Reikėjo pa pamaiups, maždaug po 20 mer jaunimo kelialapius, kuriuos krenta i akis, kad jie suda davosi redaktorė kuris jau tada inut’ a išdalina savo žmonėms. Kai ginų. Tikimės, kad šios darbo ryti beveik vien iš pirmų, sitempti. Užvirė darbas. Kom poeto širdimi neapkentė netei-Į — stovyklos nepamirš mūsų dės kurios pamainos nutaria dar trečių kursų. Vienintelė IV k. jaunimo biuras išjudino gru kartą kitą susirinkti, kad į medikė — „darbo stovyklų sybės. skriaudos darbo žmo PAŽYMĖJO ŽALGIRIO pes. Kai kuriose grupėse pra tytojos. Verta pasidžiaugti ii* IFF darbą stotų darniu kolektyvu. JUBILIEJŲ patriotė" Olga Minkevičiū- gui. koks jis bebūtų: lietuvis ėjo bendri komjaunimo ir ar lenkas, žydas ar rusas. profsąjungos susirinkimai — ketvirtakursiais vyrais savi Štai Adutiškio loji nutarė tė. Ketvlrtakursiai teturės vos Antradienį istorikų būre Prisimenu, su kokiu entuziaz ..kas?“, kur?", „kada važiuo veiklininkais. Nors jie nepa padaryti kur nors iškylą, prieš tris savaites atostogų! Jienr mu iniciatyva buvo pažymėt mes platindavome nelega išvykstant į stovyklą. Kiek prastai mažai turės šią vasarą praktika. Bet Olga ir jas dali si?“. O po susirinkimų fakul lius atsišaukimus studentų tar ■550-sies Žalgirio mūšio m< teto bluran plaukdavo pluoštai atostogų, bet jie darbo sto viena pamaina yra sukomplek na aktyviam ir pasyviam po pe, skleisdavome Komunistų nės. Po prof. J. Žiugžci<i tuota vyklų nepamiršo. Iš tokių ga taip, kad joje būtų vie ilsiui santykiu 2:1. pareiškimų. Kitoms grupėms, žodžio praneši I nartljos tiesos žodį. kėlėme Įžanginio . mažesnėms, užtekdavo pertrau lima paminėti IV kurso litua nas kitas aktyvesnis saviveikli Nesimato sąrašuose nė vie Naujausioji Žalgirio mū į studentiją į kovą prieš „Naujausioji kos pasikalbėti .pasitarti, pa nistą choristą. Universiteto ninkas: muzikantas, deklama no penktakursio, nors atosto Lietuvos Studentas, eida-' istoriografija“• padarė mok j reiškimui parašyti. Dabar dramos studijos narį Popierą, torius bei vienas kitas sporti gos truputį ilgesnės, negu ket išnaudotojus Jučas. Ištraukas I mas iš skaityklos, apsirengęs ;kandidatas ............. komjaunimo biure daugiau važiuojantį į Sakių rajono ninkas. Tuo būdu yra galimy Mickevičiaus' poenj paltu, savo kišeniuje netikė-. A. kaip 350 pareiškimų. Jau su darbo stovyklą. Džiaugiamės bė kiekvienai pamainai susi tai rasdavo atsišaukimą: atėję Į „Konradas Valenrodas “ ir J penktakursiais Sinekovaite, daryti savo mažytę agitbrlgakomplektuotos keturios fakulĮ auditorijas, studentai suoluo-) Vaičaičio eilėraštį apie Ža j tetinės darbo stovyklos ir 3 Sargūnu ir kitais, kurie, išei dėlę. suruošti kolūkiečiams se užtikdavo nauią „Tiesos“ ari rio mūšį padeklamavo 1 I ' koncertą, pravesti sportines j varžybas, perskaityti vieną kl- virtakursių. O pernai pas filo „Už liaudies teises“ numerį. : anistal. S. Kalpokaitė persi I j tą paskaitą. Šioje srityje filo- logus dirbusią penktakursę Tai vis būdavo nenuilstančių ( tė savo eilėraštį skirtą Za I !logai didelės paramos tikisi Elytę ir dabar mini šiltu žo Vilniaus komjaunuoliu — Mle-( susilaukti iš dėstytojų, kurie džiu. Ji ne tik gerai gydė, gir želaičio. Kušnerio. Skliarskai-,' rio mūšiui. su jais kartu dirbs. Tokių dės dė ištroškusius, bet ir smėlį MININT PERGALĖS DIENĄ — pilna to žodžio prasme, fa tytojų sąrašas šiuo metu sie sijojo ir šauniai molį maišė. IŠDIRBTA VALANDŲ GEGUŽĖS MĖN. 1 D. šistinio žvėries landynė. Tarp kia iki 40. Sparčiais žingsniais artėja Tą pačią dieną, kada buvo daugelio užrašų ant reichsta j Filologai sakosi laukia sa darbo vasara. Jauti tai ne tik išdirbtu vai. vid. vien, st iškelta Pergalės vėliava virš go sienų ir grindų, pagaliau vo draugų — sveikatos saugo versdamas kalendoriaus lape skaičius stud. skaičius Fakultetas reichstago, fašistinėje vyriau kai kur net ir skliautų radom tojų. Pamainų žmonės pagei. lį ar žvelgdamas į švelniu sybėje ir jos armijos vadovy užrašų, padarytų kreida, Sdauja jau dabar, per pirmus žalsvumu vis tirščiau besi 8.9 4139 378 1. Ekonomika 8.7 2894 bėje prasidėjo pakrikimas. Jos pieštukais, vinimis, tiesiog ! susirinkimus susipažinti ir su dangstančius medžius, bet ir 333 2. Gamta 8,5 1854 218 3. Chemija vadovai pradėjo slapstytis. įbrėžiant į sieną apie tai, sidraugauti su medikėmis. Už- eidamas per fakultetus, kur 8.4 7860 927 4. Įsi.-filologija Taip, tarybinių karių rūpini kad čia buvę iš Maskvos. ; sukime pas jas. 3996 8,1 492 pasiruošimas jal< jau, galima 5. Medicina masis jau pirmomis į Berlyną Leningrado, Odesos, Tbilisio 1 Tik įėjus į MMF rūmus, sakyti, paskutinėje stadijoje. 1667 7.7 215 6. Teisė 4379 6.9 7. Fizika-ma ’ t ematika 628 įžengimo dienomis, kad tik daugelio mūsų Didžiosios Tė tave sutinka didžiulė skelbi IMnVolfo ! .n nei l 26789 8.3 nepabėgu Hitleris Ir Ge vynės vietovių. Daugiausia belsas, buvo ne be pagrindo. užrašų buvo rusų kalba. Ta Ėmė sklisti vėliau pasitvirtinę čiau ten buvo užrašų ir kito gandai, kad nusinuodijo Hitle mis kalbomis. Man vienos sie ris. nos kampe pavyko prie pat 1945 m. gegužės 8 d. Kari grindų, netoli vieno įėjimo, chorste (Berlyno priemiestis) įskaltvti ir . lietuviškus žo karinėje-inžinierinėje mokyt: džius: „Jonai, jeigu būsi čia loję vokiečių karinė vadovybė perduok Galinai, kad aš čia pasirašė besąlyginės kapitulia buvau. . . Kaunas". Ką norėjo cijos aktą. Ta vieta mums. daugiau pasakyti šių žodžių Tarybinės Armijos kariams, autorius, įskaityti nepavy kurie tuo laiku buvome Ber ko, nors dar ten buvo pa lyne, po reichstago tapo ant- rašyti keli žodžiai,) tačfeu to liau siena buvo išgriuvusi ir trąja lankymo vieta. Reichstage man teko būti palaidojusi ir taip vos pastebi gegužės pirmosiomis dienomis, mas neaiškiai įrašytas mintis, kada mes ten nuvykome su o, gal būt, ir jų autorių. Mes italu Barnini Antonlo iš Ro nežinojome ,ar Jonas. į kurį mos, dar vaiku išvežtu hitleri autorius kreipėsi, matė šį už nių vergų gaudytojų ir dabar rašą, ar apie jį sužinojo Ga gulėjusiu su mumis vienoje lina. Viena buvo ir yra aiš palatoje, ir paskiau gegužės 9 ku. kad šių užrašų reichstago — Pergalės dieną — pirmą sienose nebuvo galima skaityti ją taikos dieną, kada ten vy be susijaudinimo, be ašarų, ko visi, kas tik galėjo. Gegu nes jie parodo, kaip tarybiniai žės 9 d. vakaras reichstage ir žmonės, net ir didžiausio pa prie jo — vienas iš įspūdin vojaus, net ir mirties akimir giausių vakarų gyvenime visų komis negyvena vien sau ir tų, kurie ten buvo. Pergalės neužmiršta savo liaudies, ar raketos gaubė Tirgarteno par timųjų, mylimųjų. ką, visą Berlyną. Mes puikiai Amžina garbė didvyriams, žinojome, jog saliutuoja visa kurie buvo pasiryžę atiduori mūsų šalis, jos kariai, kuriuos arba atidavė viską Tėvynės kovos už Pergalę nuvedė į ir Taikos Pergalei. daugelį Europos šalių. Minti A. MAČIULIS mis mes matėme saliutuojant Didžiojo Tėvynės karo visą Europą, visą pasaulį. Ir tame fone riogsojo reichsta dalyvis, Politinės ekonomijos SUTKAUS nu Universitetas Gegužinėje demonstracijoje katedros asistentas gas — skylėtas ir apsmilkęs
Artėja
komunistinio darbo
vasara
AMŽINA GARBĖ
> 1 ->i
t
1 1 s r j f t f n v t
ARTI? T A
KOMUNISTINIO DARBO VASARA (Atkelta
iš
2
psl.)
AN neseniai teko lan kytis Leningrade ir susi pažinti su Leningrado ateistų veikla. Kaip ir kitose TSRS vietose, Leningrade ir jo aukštosiose mokyklose visų pirma didžiau sias dėmesys skiriamas paskaitiniam darbui. Pvz., 1959 m. mieste ir jo apylinkėse perskai tyta net 6270 paskaitų. Ypatin gas dėmesys kreipiamas ateisti nių paskaitų ciklams pagal abo nementus, kadangi tai, kaip ro do patyrimas, turi žymiai dides nį poveikį. Plačiai praktikuojamos kolek tyvinės lektorių grupių išvykos į gamyklas. Taip Vyborgo rajo no partinės organizacijos inicia tyva organizuotos išvykos metu per dieną buvo perskaityta net 14 paskaitų, kurių klausės apie 115 tūkstančių žmonių. Išvykos metu buvo gauta daugybė klau simų, kurie sudarė pagrindą klausimų-atsakymų vakarui or ganizuoti. Svarbus dėmesys tokių išvy kų, kaip ir aplamai antireliginių
M
Ateistinė propaganda Leningrade
Viename kitame fakultete, tie priemonių metu, skiriamas sa, dar neišrinkti ar biuro trumpametražinių filmų de nepatvirtinti pamainų viršinin monstravimams, literatūriniams kai. kai kur sąrašai dar nėra puslapiams ir saviveiklai. Tiek filmai, tiek meninės saviveiklos iškabinti. Tačiau jau visuose pasirodymai, kaip taisyklė, bū fakultetuose sukomplektuotos na ateistinės krypties. pamainos, visur i darbo sto Be klausimų-atsakymų vaka vyklas stengtasi traukti kuo rų, pravedamos ateistinės kom jaunuolių ir jaunimo konferen daugiau žmonių. cijos. Pirma tokia konferencija Fizikos - matematikos fa buvo pravesta 1959 m. Smolkulteto koridoriuose neišvys nk>, o po to ir kituose rajonuo se. Leningrado Valstybiniame tyta vaizdinė agitacija bei v. A. ždanovo universitete ir propaganda, kuri kalbėtų apie Gerceno v. Pedagoginiame insti pasiruošimą darbo stovyktute veikia jaunimo ateistiniai loms. Jiems šiuo atžvilgiu klubai, Kirovo v. kultūros na muose veikia ateistinis lektoriu neprilygti kad .ir filologams, mas, ateistų kampeliai ir kt. nors fizmatai, kaip ir kiti, turi Įprastu reiškiniu tapo skaity pamainų sąrašus. Jie, kaip ir tojų konferencijos, kuriose filologai, be statybinių sto svarstomi naujausi ateistinio vyklų. turės 4 pamainų vieną merginų stovyklą, kurios dirbs Įvairius lauko darbus. Pamainose yra po 15 merginų 4—5 vyrai. Pamainų susirin kimai šiame fakultete dar neprasidėję, todėl ir pamainų viršininkų dar nėra. Reikėtų tiek fizmatams, tiek kitiems, nepilnai susitvarkiusiems sto } Universiteto kino mėgėjų lektvvas. Pasitaiko neatsakinvykių reikalus fakultetus, Štai filologui A. Patagreičiau suktis ,kad visi pa į darbas jau seniai pradėtas, bu- gurno. šiui buvo pavesta išpiešti kino ) vo daug entuziazmo, tačiau jis ruošiamieji darbo stovyklos darbai būtų baigti iki šio mė nepasiekė tolesnių studentijos žurnalo viršelius. Nupaišęs pirmojo kino žurnalo viršeli, nesio antros pusės, kad jie jo sluoksnių. jis prapuolė, nors turėjo pra kiu būdu nenusitęstų iki sesi Į Kino mėgėjų darbas šiek dėti antroio žurnalo piešimą. tiek suaktyvėjo šiais mokslo jos pradžios. metūis, tačiau dar labai mažai. O. stodamas Į kolektyvą, Algis J. Mykolaitytė („T. stud.“ spec. koresp.) (Yra, tiesa. Išleisti du kino žur pasakė, kad tikrai nuoširdžiai nalo „Studentas“ numeriai. dirbs. Panašiai pasielgė ir fi // ) Bet abu šie kino žurnalai yra lologas Ulys. Žinoma, iš tokių „Iki pasimatymo! ) neįgarsinti dėl techninių kliu žmonių, kurie daug žada, o mažai daro, yra menka nau . . . Plungės rajono „Ran- ) čų — aparatūros ir patalpų da. Reikia pripažinti, donosios vėliavos“ kolūkyje, (trūkumo. J Studijos kolektyvas nepabūkur bus mūsų darbo stovyk kad silpnas dar ir studijos kola, šiltai mus, atvažiavusius su saviveikla, sutiko kultūros namu scenoje. Fakulteto kom jaunimo organizacijos atstovai pasirašė darbų vykdymo su tartį su kolūkiu. Apžiūrėjome fermas, susipažinome su busi muoju darbo objektu — 60 vietų molinės karvidės staty bos vieta. Net išvažiuoti nebuvo noro. Atsisveikinant kolūkio pirmi ninkas ilgai spaudė rankas ir kalbėjo: — Iki pasimatymo, drau gai studentai! Mes jūsų lauk sime! Taip! Mes pasiryžę dirbti ir pateisinti kolūkiečių pasitikė jimą. E. SKIAUTERIS Mėgėjiškos kino studijos pirmininkas L. Lazėnas filmuoja. . EMF. I k.
UNIVERSITETO KINO STUDIJOJE
Didžiulėje Centrinių rūmų Aktų salėje net dviem eilėmis iškabinti mirguliuoja Įvairiau sių formatų sienlaikraščiai. Jie čia atstovauja visiems fakul tetams ir kai kuriems bendrabučiams, o jų Universitete — nemaža. Tuo labiau, kad keli fakultetai ir bendrabučiai pa rodai patelkė net po kelis sien laikraščio numerius. Norisi šia proga tarti keletą žodžių apie mažiau įvairiose apžval gose bei straipsniuose aptaria mą sienlaikraščiu puse --- lų formą, turinio klausimus pa liekant atidesniam ir giles niam nagrinėjimui. Kažkodėl pirmiausia visų žvilgsnius patraukia Fizikos — n^atematikos fakulteto sienlai kraštis „Mokslą — Į gyveni mą“ Nr. 8. Gal todėl, kad red kolegija, jį išleisdama, pegai Įėjo pastangų meniškam vlnjėtės apipavidalinimui bėi ant raščių išpiešimui.
Kad sienlaikraštis butų patrauklus
Trys dienos plėšiniuose Patekau į. koncertą, kuris tęsėsi dvi va landas. Dainuoja choras, solistai (savi), gro ja orkestrėlis, šokami šokiai. . . Man patiko tai labiau, negu mūsų mieloji estrada. Jie dainavo apie Sibirą — jie pasakojo apie sa vo stepę, savo draugus, savo šaltinį ir sau lę. Jie susiliejo su salėje sėdinčiais — dai navo tik jiems. Paskui jaunimas šoko, vyresnieji pasuko į valgyklą, kur laukė bendra vakarienė. Kažkas iš salės uždainavo ,,Nubalnoti jau žirgeliai“. Pagavo lūpos. Iš kažkur atsirado bajanas. Kažkas išėjo į vldurĮ ukrainietiško šokio, kažkas ėmė ploti į taktą delnais. Siau tė viską užvaldantis liaudiškos linksmybės sūkurys. Nežinau, po kiek laiko, pritrūkus kvapo, išsikapsčiau į pasienį. Kažkas pašaukė vardu. Vilniečiai. . . Ar aš patenkinta? Labai. . . Vėl pripila stiklus vy no, vėl krauna obuolių, sūrio, torto. . . Keliam tostą už „Nekrasovą“ ir Vilnių. Ir tiesiasi daug daug rankų. . .
go šių sunkumų ir tęsia savo darbą. Kiti kolektyvo nariai, kaip pvz., Merkys. Monstvilas. dirba su dideliu entuziaz mu. Tarp kitko, artimiausiu lai ku turi pasirodyti kino studljos sienlaikraštis. Žinoma, mūsų darbas turi daug trūkumų, tačiau musų studljos kolektyvas Įsipareigoja~ su ja'is atvirai kovoti. Jei to kie draugai. kaip Patašius, Ulys pasielgė netinkamai, tai dabar, stiprinant studijos ko lektyvą. bus atrinkti patys ge riausieji kino meno mėgėja1!, kad ,.pakeleivių" daugiau ne pasitaikytų. Mūsų kino studija gali tap ti rimta komunistinio studen tijos auklėjimo jėga. Audito pagamintą j rijose, skaityklose, laboratori sutiktų operatyviai Tačiau vėl susiduriajose verda (durnus gyvenimas, zurna 4.---------------metai iš metų keičiasi kartos me SU finansinėmis Studentų protKomitetas mas palikdamos savo tiriamojo miS. nptrali skirti daug lėšų. Todėl darbo Įrašą. Visa tai galima, negali b ------reikia ir tikrai bus užfiksuota ar negalėtų mūsų paremU _vi-,j Universiteto Visuomeninės i icav. kino juostoje kartu su kitomis sos U..1---- 1—‘ studentiško gyvenimo pusė organizacijos: studentų profko- 1 riems mitetas. kultūros klubas. klubas, dėsdės- j> mis: atostogomis, darbo ir po mitetas, J SLdentT ku ™ ilsio stovyklomis, saviveikla ir tytojų vietkomas? Jei mes visi vieningai ir j t. t. Tačiau kol kas tai dar tik svajonės, todėl pasvarstyki nuoširdžiai paremsime šį svar-, propagandą bų ir aktualų reikalą, jei ideologijos me, kaip jas Įvykdyti. "ūsų Kol kas studijos materiali mums daugiau padės visuome-1 ninės organizacijos, Universinė bazė labai menka. Darbas vyksta sunkokai dėl aparatūros teto kino studija bus. Studen-)tų)ų m’kyJk,ųL/S;aA‘^As‘ IFF ateizmo būrelio narys stokos. Filmai nufilmuoti, ta tiško entuziazmo ir atkaklumo) čiau neįgarsinti. Sensta ir pati užteks. įprieš keletą mėnesių Univer sitete lankęsis rusų poetas ZaL. LAZĖNAS medžiaga. Žymiai šilčiau mū charčenko skaito studentams sa Universiteto mėgėjiškos sų studentiškas kino žiūrovas vo eilėraščius. (Kadras iš mūsų kino studijos oirmininkas kino mėaėiu sukamo filmo).
čius. Tačiau pastabos jų at žvilgiu (dėl blogo laužymo ir medžiagos nuobodumo) tinka ir visiems likusiems. Redkole gijos į tai turėtų daugiau kreipti dėmesio. Juk sienlaik raščius leidžiame mes patys studentai, — žmonės Jauni ir neramūs. Kodėl gi skaitant mūsų rašinius, nesijaučia gy venimo alsavimo, veržimosi, komiaunuollškos ugnelės? Ogi todėl, kad dauguma medžiagos parašyta po ilgų Įkalbinėjimų, nenoromis. Aišku, taip parašy ti straipsniai didelio Įdomumo nesusilauks. Rašyti ir leisti laikraštį reikia su užsid glmu. Kubilius
žodžiais pasakoja apie I kurso anglistę Stefą Lukošytę Sien laikraštyje tęsiama diskusija apie kalbos kultūrą, yra gau sus literatūrinis skyrelis. Tuo tarpu, išskyrus 1FF sienlaikraš tį ir „Tarybinį gamtininką“, jo nerasime nei viename kito fakulteto sienlaikraštyje, nors jie savo dydžiais bevelk pri lygsta pastariesiems. Argi ne bando save jėgų poezijoje ne vienas medikas, chemikas, ekonomistas? Man atrodo, kad rašančių yra, tačiau daugelis redkolegijų į savo draugų kū rybą žiūri per daug * skeptiš pats Klučko. Pasistatė namą, pasodino obekai. — <darbininkų ............. ''komitete pirmiPlačiau ar keliais žodžiais laites. Jisai ' r— siauriau čia palietėme tik ninkas pagal oficialias pareigas. Pagal ne ’ ’ siela. Jaunimas dviejų fakultetų slenlaikraš- oficialias — inekrasovlečių ‘prašo užbėgti pažiūrėt, ar repeticijose vieskas gerai, naujakuriai — Į įkurtuves. . . Per bendrą vakarienę jam rūpėjo tik viena -kad mesf Lietuvos atstovai, pajustum jo žmo nių dvasią. Svarbiausią — dvasią. Ir bijojo, Šitokie mūsų vilniečiai, giliai suleidę šak ar mes tai pajėgsim. Pasakiau jam tada vis nis žemėn. Nenoromis prisimena direktoriaus Tockio žodžiai: ,.Šiukšlės per penkis metus ką atvirai. Nežinojau, ar patikėjo, ar nepa atsisijojo, nupūtė vėjas. Liko geriausieji. . .“ laikė tai tik mandagiais svečio žodžiais. Tarsi sunkumas nukrito nuo širdies ,kai išvažiuo 4. AR APSIMOKA? jant, jau sėdėdama mašinoj, pro langą pa Parvažiavus į Vilnių, mane visi klausinė mačiau Piotro Fiedorovičiaus žvilgsnį. Pati ja, kaip ten gyvena žmonės, kiek uždirba. kėjo. . . Kas su pirmaisiais pasiuntiniais atvyko, kas Mus jie prašė atvažiuoti vasarą padėti nu dirbo — gyvena savam name, pasiturinčiai. imti derlių. Ką aš galėjau atsakyti tiems Kas neseniai čia — kol kas sunkiau. Žmonėms? Kad mūsų neišleidžia? Sako, o jūs Vien „iš išskaičiavimo“ ne visada apsi moka ten važiuoti, nes ne visada uždarbis patys suorganizuokit ir atvažiuokit kaip še didesnis, negu mūsuose ar kitur. Tačiau yra fai, kaip pas savus tautiečius. kita priežastis, dėl kurios apsimoka važiuo „Susiorganizuokit“ ...O finansai? Finansai, ti: žmonių ten trūksta. Yra ten toks Alek sandras Timofiejevičius Gorianlj — vyr. ag tiesa. Bet mūsų žmonės pernai sutaupė valsty ronomas. Ukrainietis. Sako, visą amžių va bei milijoną, išmoko dirbt komunistiškai. O žiavau pagal savo norą. „Įsimylėjęs Sibirą, kodėl tas komunistinis darbas tegalimas tik — sako, — traukia taiga — negaliu“. O Piotras Fiodorovičius Klučko, nugirdęs pas- čia, Lietuvoj, kur jau ne tokia bėda dėl dar bo rankų. Ten juk už darbą moka. 190 rub. kubinius agrogomo žodžius, neiškentė: — Mačiau, kaip VSKar agronomas klampo už bilietą — nejaugi tai jau tokia neper ję per laukus! Supratau — žmogus iš žengiama siena-,-4 kui .ą sudūžta visi komjau efa nesitrauks. . . nimo per eilę metų išugdyti geriausi žmonių Aleksandras Timofiejevičius tyli. Ir ne tik vienas agronomas toks. Kad ir norai? Žinoma — ne!
Kalbant apie laužymą, pa našius priekaištus tektų pa daryti ekonomistams, teisinin kams ir kt. Skoningai laužyti medžiagos mes dar nemokame. Geriausi šiuo atžvilgiu, yra Istorijos — filologijos fakul teto sienlaikraščio „Už tary binį mokslą“ numeriai. Čia laužoma drąsiai, nesilaikant simetrijos ir trafaretų. O ge ras laikraščio sulaužymas daug kuo prisideda prie jo veiks mingumo ir skaitytojo suinte resavimo. GeresrU ir na’i f *ologų medžiaga. Čia jau dau giau žanrų, jie parašyti įdo miai, gyva paprasta kalba. Tokia yra F. Pajaujytės medžiagėlė „Degti, nenurimti. . .“, kurioje autorė šiltais
(Tęsinys iš Nr. 13) 3. SEIMININKAI
pobūdžio grožiniai kūriniai. To kios konferencijos buvo orga nizuotos Puškino, Kuibyševo, Petrogrado ir daugelyje kitų rajoninių bibliotekų. Konferen cijų metu leidžiami sieniniai laikraštiai, kuriuose atsispindi skaitytojų mintys apie svars tomas knygas, spausdinami re liginės ideologijos atsikračiusiųJų žmonių pasisakymai ir kt. Meninių priemonių organiza vime didžiulį vaidmenį vaidina ateistų klubai. įdomus šiuo požiūriu yra Vyborgo kultūros namų ateistų klubo patyrimas. Klubui vado vauja taryba, kurią sudaro daugelio mokslinių organizacijų atstovai. Tai užtikrina praveda mų priemonių kokybę, padeda įtraukti pajėgių kadrų sluoks nius. Savo darbe taryba remiasi
gus, sugebančius duoti bet ku riuo momentu triuškinantį atkir tį religinės ideologijos skleidė jams, ateistus. Tačiau kaip rodo praktika, daugelis studentų šiam darbui nėra tinkamai pasi ruošę. dideliu aktyvu, į kurį įeina Kokias gi priemones prave darbininkų bendrabučių auklė da Gerceno v. Pedagoginis in tojai, bibliotekininkai ir pensi stitutas, ruošiant kovingus ninkų klubas. Suprantama, re ateistus? miantis tokio įvairiapusiško ak Visų prima, reikia pabrėžti, tyvo pagalba, darbas žymiai pa šiam darbui vado lengvėja, geriau pasiekia tikslą. jog visam vauja instituto partinė organi Klubo taryba ypatingą dėmesį zacija. Jau rugsėjo mėnesio skiria organizuojamų priemonių paruošimui. Jos nariai iš anksto pradžioje partinis komitetas su kitomis visuomeninėmis organi praveda individualų darbą su lektoriais, iki smulkesnių deta zacijomis paruošia bendrą pla smulkiai nuroda lių aptaria tekstą, organizaci ną, kuriame nius klausimus. Tai žymiai su- ma, ką privalo atlikti kiekviena visuomeninė organizacija metų sutiprino poveikį, ir priemonės vadovaujantis dažniausiai turi didžiulį pasise laikotarpyje, šis vaidmuo jaučiamas ir visame kimą. Vėliau jos dubliuojamos ateistiniame dar darbininkų klubuose, tėvų kon tolimesniame katedros išklauso ferencijose, kino teatruose ir be. Atskiros pranešimus, kur ir kaip paskai kitur. Ypatingą reikšmę šiuolaikinė tose galima išryškinti ateistinius mis sąlygomis įgauna individua momentus, atitinkamai apsvarslus darbas visų kategorijų žmo tomą kurinių ir kitų darbų te skaitomas ateiz nių tarpe. Jis turi būti kruopš matika. Visur mo pagrindų kursas, o taip pat čiai pergalvotas, kryptingas ir kursai ,, Ateistinis darbas mo todėl, žinoma, reikalauja di delio pasiruošimo. Į pagalbą kykloje ir už jos ribų“, „Ateis lektoriams ateina ateizmo uni tinis auklėjimas šeimoje ir mo versitetai — vienas agitato kykloje“. Institute veikia seminaras, riams, antras — kvalifikacijos pakėlimui. Užsiėmimai vyksta ruošiantis lektorius (šiuo metu ten užsiiminėja 53 studentai), dvejų metų laikotarpyje, po 4 vai. per mėn. Mokosi juose apie veika ateisto kabinetas, ateisti 400 žmonių. Be to, ateistai ruo niais klausimais konsultuoja pešiami prie partijos rajonų komi dagogikos katedra ir kt. Charakteringa detalė; baiqiant tetų veikiančiose ateistinėse institutą, studentui įteikiamas sekcijose ir kitur. instituto išleistas mokslinės-ate Straipsnio apimtis neleidžia sąrašas, ku plačiau analizuoti kiekvieną šių istinės literatūros darbo metodų, tačiau norisi riame nurodyta literatūra ateis mokytojo paruošimui, pabrėžti viena — norint pasiek tiniam auklėjimo ti gerų rezultatų, visų pirma - mokslinio-ateistinio būtina sistema. Šia prasme no mokyloje, pamokose ir užklasi risi pakalbėti apie Leningrado niame darbe klausimais, o taip ateistinės literatū Gerceno v. Pedagoginio institu pat grožinės to patyrimą, ruošiant la^nu°' ros sąrašas. Aišku, kaip sius specialistus aktyviais kovoir kieviename tojais prieš religines atgyvenas darbe, taip ir skleidžiant moksJeiqu vidurinei mokytai dabar lines-ateistines žinias yra Ir sunkumų ar trūkukeliamas uždavinys ruošti ateis nemaža Juos galima ___ w tus, tai aukštoji mokykla kaip mų. būtų pažinoma, privalo paruošti kovin- analizuoti žymiai plačiau susi, pažinus su visomis pravedamo------ ---------- - ’ . . (mis ateistinėmis priemonėmis, Tačiau ir toks trumpas susižlirnala pažinimas gali, t-.ir būt, neinanrnhlpmo- 4a Pr,s,clėt' plečiant ateistinį P .. . darbą mūsų Universitete. Būsipramonės specialistas, ideologinio fronto darbuotojas M .turi žinoti ir kruopščiai pa priemonėmis padėti kai ku___ __ _ žmonėms atsikratyti re Neturėtų mūliginių ilginių dogmų, nė vieno sų ~ ) studento, galėtų visu baisu pareikšti; ,,Aš ateistinei \ balsu i nepasiruošęs“ ir Atvirkščiai, religinės » triuškinimas — garbės pareiga. Ne r ) maža šia prasme mums galr j .padėti Leningrado ir jo aukš-
NAUJI POSMAI EŽERŲ LEGENDA Šaltis ledino meldus karoliais. Vėjas plakė ir plakė putas, . . Ne, ne Žilvinas žus — Komjaunuolis Pastatytas krante. Blaškos paukštė virš garmančių plotų. Spardo, tyčiojas niekiai girti; — Melskis! Klaupk vandenin, patriote, Bus greitesnė mirtis.
—
— Nebijau! — Spjovė. Galvą pakėlė. Dužo šūvis kitam krante. . . Klykė motina, klykė, O smėlį Plakė( kraujo puta.
ŽUVĖDRA Svies šūkį pavojaus žuvėdra, — Valtelės pasuks atgalios. Užlauš sparną aštrųjį vėtra, Bet paukštės krantai nevilios. Kovos ji. Blaškysis užkimus. Žaibu degs juodam debesy.. . Taip gimė audrų nujautimas, Taip gimė sparnų ilgesys.
Nekrasoviečiai mūsų laukia, draugai stu dentai! Aš pažadėjau. Reikia! O ką atsakyti mūsų skeptikams į klausi mą, ko ten važiuoti? Pas mus, girdi, ge riau. . . Atsakymas trumpas. Žmogus iš prigimties kūrėjas, ne visi tad tik savo lovį temato! Ir važiuoja šimtai. V. JASINSKAITĖ V k. žurnalistė
PORTAS Turistų sąskrydis Sąskrydis — didelė turistų kas K. Monstvllas priima fa jams
—
medikams Įteikt:
SPAUDOS DIENOS PROGA „SPYGLYS" SPAUDŽIA DEŠINĘ SAVO JAUNESNIE- J šventė. į ją, įvykusią Rykan kultetų raportus apie dalyva pereinamoji sąskrydžio taurė SIEMS BROLIAMS — „ŠVIRKŠTUI", „BROKUI" IR VISIEMS TIEMS, KURIE IŠ tuose, atvyko UTK nariai, vimą. Turistus sveikina Vil Kartu su sąskrydžiu pasibaigė akademinės IFF Iir II kursų niaus miesto Turizmo sekcijos ir tarpfakultetinė turizmo DEŠINES IR IŠ KAIRĖS KERTA NEGEROVES. ) j )
IŠRADINGAS STUDENTAS Hendrabutyje Nr. 5 radijo taškai veikia taip tyliai, kad, net ir ausį prikišęs, nieko padoresnio neišgirsi, bet. .
DARBO STOVYKLA. . . ko nors nepamiršau?! SMŪGIO tekstas VERBAUS pieš.
— Štai kul praverčia kinis įgudimas! (Iš MMF satyrinio laikraščio ..Švirkštas 1 kurso teisininkas Stir na namuose muša žmoną, pažeidinėja akademinę drausmę. (Faktas)
„NUPIRKTI“ SPORTNINKAI
Kovosime dėl prizinės vietos
gerai
BOHEMA MoitO: Mhz. KRIVICKO (TMF, V k.)
Libretas VARDAUSKO (TMF, IV k.) Veiksmas vyksta bendrabu tyje. Gegužės Pirmosios nak tis. Visi ilsisi, bendrabutyje ty la. Scenos gilumoje — durys į 42 kambarį. Iš už durų pasigirsta UVER TIŪRA. Ją atlieka autoriai. Laik rodis muša keturias. Nyki tyla, prietema scenoje verčia žiūrovą laukti sukrečiančios gotiškos tragedijos paveikslo. Jau išmušė keturias. Scena traškėdama sukasi (visai kaip scena „Komivojažerio mirtyje“ arba kaip kambarys Krivicko ir Vardausko akyse).
H
H
H
kas. Dvi damos. Aidi Užstalės Daina: PAKELKIM, PAKELKIME TAURES LINKSMYBIŲ.. Ir vėl pakelia. Vėl nuleidžia, įpila. Dainuoja. Vėl pakelia Scena pradžioje primena Džiu zepe Verdi, o kiek pabuvus — Džiakomo Pūčiui. Puotą nutraukia bildesys. Tai beldžia į duris Liaudies Drau govė. Kambaryje siaubingas triukšmas ir sąmyšis. Scena prisipildo dūmų. Šviesa gęsta, Uždanga.
Pabaiga nelabai sėkminga
KMI (17:6), Z0A (9:5), LVA (14:7), susitiko su KKI sportininkals, kurie taip pat varžy bose žengė be pralaimėjimų. žybose kovojo VVU moterys. Rungtynės vyko labai jtenĄ) Pasiekusios pergales prieš tai. Pirmąjį kėlinį (7:6) laimė KMI (9:1), prieš LVA (4:0), jo VVU rankininkai. Antrame prieš KKI (5:3), jos susitiko su — vyko permaininga kova. ŽŪA rankininkėmis. Ir tik dėl Dėl neapdairaus gynimosi mū neobjektyvaus teisėjavimo sų vyrai pralaimėjo (12:14). merginų komanda patyrė pra Vyrų rankinio komanda su laimėjimą (4:7). Tokiu būdu vienu pralaimėjimu (prieš KKI} mūsų sportininkės, varžybose ir vienom lygiosiomis (su VP1) pralaimėjusios du susitikimus iškovojo II vietą. (prieš VPI ir ZUA), liko IV-je P. URBONAS vietoje. Dėstytojas, moterų VVU rankininkai, nugalėję komandos treneris
Pas Rygos studentus
mėjimu buvo išlausytas mūsų
Universiteto 3. Telefonas 7-79-17
S. KARALIŪNAS
I
kų choras, Atsakymo vietoje pasigirsta A rifą - Skundas, „Damas pagrobė piktasis burtininkas'' , — dainuoja boltemininkai. „Mes išvaduosim jas ,š Prieš savaitę pasibaigė kerų!" — pažada draugovinin- aukštųjų mokyklų rankinio kai. 11X11 varžybos. Gerai var /// VEIKSMAS
Tas pa(s kambarys. Kur gi nu kišo damas piktasis burtinin kas? Po stalu? Nėra. Po lova? Nėra. Ir štai — o džiaugsme! — iš rūbų spintelės išgriūva Pirmoji Fėja. Jos žavūs plaukai susuk / VEIKSMAS ti ant popierėlių, o neprilygsta mo grakštumo ir gracijos kū II VEIKSMAS Scenai pasisukus, išvystame žaidžia krepšinį, šaškėm, tink* nas apdengtas visai nesudėtin linį, — eilinį studentų bendrabučio kam Tas pats kambarys. Liaudies gu garderobu. Pasirodo ir Ant Už kokį klubą — nė pats ne Buteliai. Draugovę įsileidžia. „Kurgi da- roji Fėja visai analogiška. Ke žino! barį. Lovos. Stalas. Jeigu rubliuką jam kas tik Stikleliai. Krivickas. Vardaus-mos?" — dainuoja Draugovinin rai išsklaidyti! Žioplas burtinin duotų, kas — negi dvi įkaušusios fėTai ir už Marsą, tur būt, star--^ ■-Jos gali tiek laiko išstovėti tuotų. " L. SMŪGIO tekstas j lankstoje rūbų spintelėje! V. LIAUDŽIAUS pieš. Bet kas gi tai? Nei fėjos, nei jaunikaičiai nesidžiaugia išva davimu! Priešingai, jie nuliūdę ir net pasipiktinę! Matyti, kerai {SPĖJIMAS visiems šiuo konkrečiu atveju turėję la APSILEIDĖLIAMS kią etilo alkoholio formą, dar Gegužės 12 d. Rektoriaus neišsisklaidė. Įsakymu už tvarkos ir švaros Leidžiasi uždanga. Jos fone nesilaikymą IFF studentai nušvinta fosforescenciniais da V. Suščenko, A. Amosiejevas, žais padarytas išrašas iš VVU J. Stasinas. V. Pateckas (visi I Liaudies Draugovės ataskaitos: kurso), V. Visockas, R. Rim Lietuvių kalbos mokslinis II kurso sudentės Brencės lat „GEGUŽĖS 1 D. 04 VA L. kus, V. Urbonas, J. Kilius būrelis palaiko glaudžius viškai skaitytas pranešimas. O (visi III kurso), R. Ciapas, S. draugiškus ryšius su latvių latvių studentai skaitė refera BENDR. N r. 4, 42 k., KRIVIC Krivickas, Z. Ambrazaitis (vi studentais kalbininkais. Jie at tus apie S. Nėries kūrybą. Pas KAS (TMF, V k.) IR VARsi IV kurso}, S. Tunaitis (II vyksta kasmet į mūsų SMD juos veikia lietuvių literatūros DAUSKAS (TMF, IV k.) k.) pašalinti iš bendrabučio, o konferencijas, o mes aplankė būrelis, kuris verčia mūsų TRIUKŠMAVO IR GĖRĖ ATSIIV k. stud. T. Juknevičiui ir. me juos. Rygos P. Stučkos v. re*vtoių kūrinius. ''FDF P0RA LAISVO Misiūnui neskiriamas bendra universitete su dideliu susido
Redakcijos adresas:
spartakiada, kurios čempionu tapo ChMF. Kitos komandos pasiskirstė taip: II — MM r III — GMF. IV — FMF, V — IFF, VI — TMF. VII EMF. Eug. Dambrauskas
Tur būt, niekas iš mūsų skirose rungtyse pasiekę gerų sportininkų neturėjo šį pavasa rezultatų. Istorijos-filologijos> Jau įpusėjo aukštųjų mo rį tiek daug rungtynių kaip fakulteto rinktinė, kaip papras kyklų studentų spartakiada, r lengvaatlečiai. Neseniai pradė tai, startavo nepilnos sudėties,■ Jei ankstesniais metais kuri ję sezoną, j'ie savo jėgas išban ir nepaisant kai kurių atsto nors iš mokyklų nuo pat pra- ■t; dė jau keliose respublikinio vų puikių pasiekimų, teužėmė■ džių išeidavo į priekį ir visą ■k masto varžybose. Ir mūsiš IV vietą. Neblogai pasirodė■ laiką pirmaudavo, tai šiais kiams sportininkams sekasi ne žinomi lengvaatlečiai Barakū- metais vaizdas visai kitoks nienė (IFF). Jonaitis (GMF), Ypač aštri kova vyksta tarp M blogai. Prieš savaitę Įvykusį leng Rusinovas (MMF) ir kt. KKI, KPI ir VVU kolektyvų Universiteto bėgikų rinktinė‘ Šiuo metu po 8 sporto šakų vaatlečių mačą tarp Rygos ir sekmadienį dalyvavo estafetėje mūsų Universiteto vilniečiai Pirmo kurso rusistas varžybų pirmauja KKI, turįs r; Kirijenko; Vilniaus miesto gatvėmis dėl 54 tšk. Antroj vietoj KPI spor laimėjo 147:105. — Nusispiaut man į ..Sovietskaja Lltva “ prizo — Tarpfakultetinėse pirmeny tinlnkai — 51 tšk. VVU yra s kolektyvą? vyko krištolinės taurės. Ir tik per III vietoj Ir atsilieka nuo lydė Lt (Iš IFF satyrinio slen- bėse dėl prizinių vietų laikraščio „Ežys“). labai atkakli kova. Nugalėjo plauką mūsiškiai buvo nuo per rių 6 tšk., o nuo KPI — r-, fizmatai, surinkę 22599 taš galės. Juos aplenkė PSK spor tšk. Iki spartakiados pabai kus. Medikai ^pažymėtinas jų tininkai. Universiteto rinktinės gos liko pusė savaitės. Ji ir organizuotas dalyvavimas laikas — 29:08,0 min. išaiškins nugalėtojus. Dabar mūsų lengvaatlečiai rungtynėse) FMF pralaimėjo Įvykusios įvairių sporto ša tik dėl to, kad ėjikas Petkevi kovoja LTSR Aukštųjų mokyk kų varžybos parodė, kad USK čius nebaigė distancijos. Tre lų spartakiadoje Kaune. studentai pakėlė savo meist L. BRAZIULIS čioje vietoje liko chemikai, atriškumą, iškovodami prizines vietas. Pažymėtina moterų b tinklinio komanda (II vieta), te stalo tenisininkai (I vieta), gim naštai (II vieta) ir t. t. O kai 10 kurios komandos sukovojo že nys Aukštųjų mokyklų vandensvydžio varžybose USK ko miau savo pajėgumo. Sakysim, I >s manda. startavusi be pagrindinių žaidėjų, iškovojo II vietą. slidininkai galėjo užimti II vie I sr Varžybose gerai žaidė istorikai — R. Batūra, V. Vaitkus, fiz tą ir tik dėl neorganizuotumo prarado ją, rankininkai, atsidū matai — J. Baublys, A. Lipnevičius ir kt. <s Nors Unlversiteo komanda yra labai jauna, bet jau šiais rė IV vietoje. Likusiose varž\ metais žaidėjai gali įvykdyti 11 atskyrį. bose mums reikia ypač gerai I < V. PETRAITIS pasirodyti, kovoti visomis jė gomis ir organizuotai, kad už LTSR „A“ klasės tinklinio iy TRUMPAI imtume prizinę vietą. čempionu tapo USK moterų rii P. VIRBICKAS rinktinė, paskutinį, lemiamą, > * > Dėstytojas susitikimą su KKI šešetuku laimėjusi rezultatu 3:2. O vy le rai su vienu tašku liko pasku ,,Žalgirio“ savigynos imty grupės pirmenybių rungtynes is, nių asmeninėse pirmenybėse tinėje vietoje. io ♦ * visas pirmąsias vietas iškovo su ESAG vienuolike. Laimėjo Aukštųjų mokyklų sparta jo USK atletai. Čempionais mūsiškiai 3:0. Du Įvarčius Imu- nl kiadoje USK krepšininkės nu pagal svorio kategorijas tapo: šė Narevičius (Nr. 7) ir Dauiv< galėjo PSK komandą 44:42, nl gėla (Nr. 8). V. Martinkėnas O. Sinkevič, tačiau pralaimėjo KMI 51:60. 0 * 0 USK vyrus įveikė KPI 54:44 J. Bajoras, S. Petkevičius, A. Minske draugiškose varžy ir KKI — 74:54. Dvilevičius, G. Mockus. v. bose tarp Talino, Rygos, Vil ka + * + Kimštas ir P. Eigminas. niaus ir vietos parašiutininkų ir te N. Šarkis, surinkęs 100,6 H H balo, tapo studentų gimnasti dalyvavo ir Universiteto ko- I rfc I 0*0 - Č - C - OH kos čempionu. Mūsų komanda manda. Gerai pasirodė VI k. I sn užėmė II vietą po KKI. USK futbolininkai žaidė medikas V. Žalpys ir FMF as- I ke I pirmąsias II rato miesto „B“ pirantas R. Baltrušaitis.
V andensvydininkai
Stirna; — Aš tAu įrodysiu ką reiškai teisė. . . vyro teisė. . . (Iš TMF sienlaikraščio)
butis 1960—61 m. m.
pirmininkas Perchonavičius. Po to prasideda varžybos. O jos buvo labai įdomios. Lai mėjo fizmatų vyrai ir medi kės. II vietoje liko MMF vy rai ir FMF moterys, III chemikai. Varžybų nugalėto-
Lengvaatlečiy startai 1
Yra dar tokių studen tų, kurie spiauna į USK sportinę garbę. Jie daly vauja varžybose už „Spartako**, „Dinamo“, „Lokomotyvo“ draugijas, nes iš ten qauna pinigų. Ten yra laisvi valytojų, rūbininkų etatai, ir tie „perėjūnai“, atsiėmę už juos algas (nors nedirba), ramia sąžine duodasi „nuperkami“. (Faktas)
grupės. Be mūsiškių entuzias tų buvo ir svečiai iš Kauno ir Vilniaus. Sekmadienio rytas išaušo nuostabiai gražus ir saulėtas. Stovyklos komendantas V. Janušis ir sąskrydžio viršini.i-
SIU MUIFh{
Spausdino Lok Wlų ir žnrnilų leidyk los spaustuve.
I 'lt
1 tvl Ž"
’to.
Redaktorius J. STEPŠYS
Istorijos-filologijos fa kulteto romanų-ącrmanų spec. III kurso studentai reiškia qilią užuojautą kurso drauqei Danutei MATELYTEI, jos mylimai mamytei mirus.
TMF III kurso stud. Antanui POVIL1DNUI, jo tėv*»’-.s r«irus, gilią užuoįiu.ą re xia kurso drau gai. \
VVU studentų profkom i teta s reiškia qilią už uojautą ANTANUI POVILIŪNUI, jo mylimam tėveliui mirus.
TSRS istorijos katedros darbuotojai reiškia gilią užuojautą katedros vyr. dėstytojui K. SI DERAVIČi UI dėl jo motinos mirties.
bnių ■ ja
Užs. Nr. 652
SUOI
U d