Tarybinis Studentas, 1960 m. birželio mėn. Nr. 16-17

I

Brangus drauge darbininke kolūkieti, abituriente!

šį laikraščio numeri redakcija skiria TauAtėjo vasara, ir greit laikas bus susirinkti dokumentus, knygas, atvykti stojamiesiems egzaminams į Universitetą. Norime su Tavi­ mi apie daug ką pakalbėti, nes reikalas di­ delis, svarbus ir atsakingas — Tu ruošiesi egzaminams, gal dar abejoji dėl specialybės, o yra ir tokių, kurie visiškai jos neišsirinko. Šio numerio tikslas — kaip galima plačiau supažindinti Tave su specialybėmis, fakulte­ tais, nauju mūsų senojo Universiteto gyveni­ VILNIAUS VALSTYBINIO V. . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, mu. Čia Tu surasi ir informacinę medžiagą PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS . ' 7t'ojarnuo7iu7*egzamMus ' „ ' ‘. “mūsų ----- » ,,žynuV:jų mokslininkų pasisakymus, pasakojimus' apie Nr. 16—17 Nemokamai mūsų gražų studentišką gyvenimą. m Iki pasimatymo Universitete, draugai!

I

PRIĖMIMO Į UNIVERSITETO stacionarini skyrių TVARKA Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko vardo Universitetas skelbia priėmimą į šiuos fakultetus ir specialybes: I ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS Specialybės: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, romanų-germanų filologija, bibliotekininkystė, istorijaII. TEISES MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybė — teisė.

III EKONOMIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: liaudies ūkio ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apyskaita, prekių mokslas IV. FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETAS Specialybės: fizika, matematika.

V. CHEMIJOS FAKULTETAS Specialybės: chemija, cheminė technologija.

VI. GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: biologija, geografija VII. MEDICINOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybė — medicina.

REKTORIUS

I Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo Universi­ tetą priimami abiejų lyčių TSRS piliečiai, ne vyresni kaip 35 metų amžiaus, baigę vidurinį mokslą ir turį tei­ giamas partijos, profsąjungos, komjaunimo ar kitų vi­ suomeninių organizacijų, įmonių ar įstaigų vadovų, kol­ ūkių valdybų, pedagogų tarybų ir vidurinių mokyklų vi­ suomeninių organizacijų (vidurinių mokyklų abiturientai) charakteristikas stoti Į Universitetą, o taip pat asmenys, atsiųsti mokytis betarpiškai pramonės įmonių, statybų tarybinių ūkių bei kolūkių ir sėkmingai išlaikę stojamuo­ sius egzaminus. a) Į teisės specialybę priimami tik asmenys, turį nemažiau kaip dvejų metų praktinio darbo stažą. b) Į Medicinos fakultetą pirmiausia' priimami asmenys su darbo patirtimi. c) Į chemines-technologines specialybes, kuriose pagal darbo pobūdį gamyboje asmenys, jaunesni kaip 18 me­ tų, neįdarbinami, priimami tik asmenys, kuriems iki 1960 m. rugsėjo mėn- 1 d. sukanka 18 metų. d) Asmenys, atsiųsti mokytis Universitete iš pramonės įmonių, statybų, tarybinių ūkių bei kolūkių, privalo tu­ rėti ne mažiau kaip dvejų metų praktinio darbo stažą. e) Asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas bei technikumus, priimami Į Vilniaus Valstybinį V- Kap­ suko vardo Universitetą, jei jie, baigę minėtas mokyklas, yra išdirbę trejus metus.

Nurodyto darbo stažo nereikalaujama iš asmenų kurie baigę specialiąją vidurinę mokyklą ar technikumą, atliko ne mažiau kaip dvejų metų būtiną karo tarnybą, ir iš asmenų, įtrauktų į specialiosios vidurinės mokyklos lai­ dos 5 proc. f) Asmenys, baigę amatų ir FGA mokyklas ir turį pil­ ną vidurinį išsilavinimą, į Universitetą priimami, jei jie, baigę minėtas mokyklas, yra išdirbę ketverius metus.

Nurodyto darbo stažo nereikalaujama iš asmenų, ku­ rie, baigę amatų ar FGA mokyklą, atliko ne mažiau kaip dvejų metų būtiną karo tarnybą. g) Asmenys, baigę aukštąsias mokyklas, į Universite­ tą priimami tik tuo atveju, jei dėl labai rimtų priežasčių (sveikatos stovis, ilgas darbas ne pagal specialybę ir kt.) yra būtina pakeisti anksčiau įgytą specialybę. Šie asmenys Į Universitetą priimami bendrais pagrin­ dais, t. y. jei jie, baigę aukštąją mokyklą, yra išdirbę tre­ jus metus, išlaikius pasirinktos specialybės profilinių dis­ ciplinų stojamuosius egzaminus, bendro konkurso tvarka.

Lengvatos, taikomos gamybininkams, šiems asmenims netaikomos. h) Karininkai, paleidžiami iš Ginkluotųjų Pajėgų pa♦ gal Įstatymą dėl naujo žymaus TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sumažinimo, baigę aukštąjį karo mokslą arba turį nebaig­ tą karinĮ ar civilini išsilavinimą, į Universitetą priima­ mi be stojamųjų egzaminų į pirmąjį ir kitus kursus, at­ vykę į nuolatinę gyvenamąją vietąPagrindas šiuos asmenis priimti yra aukštosios karo mokyklos baigimo diplomas ar pažymėjimas (aukštosios (Nukelta į 3 psl.)

kymosi sąlygos. Plečiamos la­ boratorijos, kabinetai, pasipil­ do nauja literatūra mokslinė biblioteka — didžiausia viso­ je respublikoje. Apie 60 proc. visų studentų aprūpinami bendrabučiais. 80,5 proc. gau­ na stipendijas. mokymo procesas- Jau per- - Kviečiame jaunuolius, ku­ Atsiliepdamas į TSKP XXI Prof, dr:,. J. KUBILIUS eitais mokslo metais visi pir­ riuos domina universitetinės suvažiavimo iškeltus uždavi­ V VU Rektorius *** mieji kursai buvo apmokyti pa­ specialybės, stoti studijuoti į nius, Universitetas jau perei­ gal naujus mokymo planus, ki­ Vilniaus universitetą — se­ tais metais pradėjo pertvar­ kyti savo darbą, kurio tikslas Įėję. Pereitais metais į stacio­ ti kursai prie jų pėreis per niausią Tarytų Sąjungos aukš­ — pagerinti kvalifikuotų spe- narinį skyrių buvo priimta artimiausius pora metų. Nau­ tąją mokyklą. Čia jūs galėsi­ ialistų paruošimą, glaudžiau 33, proc gamybininkų Šiais jieji mokymo planai numato te įsigyti tvirtas teorines ži­ susieti mokymo-auklėjimo pro- metais gamybininkų procen­ sustiprinti bendrąjį ir specialų nias ir tinkamą praktinį pasi­ studentų paruošimą. Kai ku­ ruošimą iš savo specialybės. ;esą su gyvenimu, su komu- tas, be abejo, dar padidės. listinės statybos praktika. Šiais metais pramonės, sta­ riose specialybėse padidinta Naujais principais grindžia- tybos organizacijoms, tarybi- pagrindinių teorinių disciplinų nas studentų komplektavimas. niams ūkiams ir kolūkiams su- apimtis ir įvestos naujos dis­ atsižvelgiant į ,tų Ils, kaip ir anksčiau, praveda- teikta teisė betarpiškai siųsti ciplinos, nas konkurso tvarka, tačiau juose dirbančius jaunuolius specialybių vystymosi tendenemiamą vaidmenį dabar vai- į aukštąsias mokyklas ir mo­ cijas. Antai, matematikos mo­ ' ' lina busimosios specialybės ir kėti jiems stipendijas 15% di­ kymo planai numato> žymiai ai artimų disciplinų egzaml- desnes už įprastinę valstybinę padidinti apimtį -disciplinų, 1 ių rezultatai. Tai ir supranta­ stipendiją. Baigę aukštąsias susijusių su skaičiavimo mama. Svarbu parinkti gabiau- mokyklas, specialistai grįš tematiką, kad kiekvienas maius kiekvienai specialybei stu- dirbti į tą Įmonę, kuri pasiun­ tematikas — universiteto abgalėtų ijuotl jaunuolius. Tuo būdu tė juos mokytis. Sėkmingai iš­ solventas prireikus gyvendinamas nenormalus laikę stojamuosius egzaminus, dirbti skaičiavimo matemati' ! skai­ elškinys, kai, pavyzdžiui, ma- šie asmenys bus priimami mo­ kos srityje. Padidintas čius specialiųjų kursų ir semi­ ‘matikos studijuoti patekdavo kytis be konkurso.

Ios patenkinamai moką maBe konkurso virš nustatyto narų. kurių tikslas — supažin­ ■matiką, jei tik gerai išlaiky- kontingento bus priimami ka­ dinti studentus su siauresnė­ avo kalbų egzaminus, ir ne­ rininkai, demobilizuoti pagal mis mokslo šakomis, su nau­ itai būdavo nepriimami ga­ „įstatymą apie naują žymų jausiais jų laimėjimais. Žy­ us matematikai, klek blogiau TSRS Ginkluotųjų Pajėgų su­ miai daugiau dėmesio skiria aslruošę iš kalbų. ma taikomosioms disciplinoms. mažinimą“.

Atsižvelgiant į respublikos .Jos padės geriaus paruošti poreikius, šiais metais žymiai universiteto auklėtinius darbui padidintas priėmimas į Eko­ liaudies ūkyje. Įvesta ilga — nuo vieno nomikos ir Fizikos-Matemati­ kos fakultetus. Pastarajame semestro iKi metų — gamybi­ Šiemet, kaip ir pereitais fakultete jau nuo pereitų me­ nė praktika visų specialybių lėtais, bus stengiamasi pri­ tų įvestos naujos specializaci­ IV ir V kursų studentams. Ji sukti į universitetą daugiau jos: radiofizlkos ir skaičiavi­ pagal galimybę bus praveda­ mnuolių, turinčių didesnį gy- mo matematikos. Šios rūšies ma tose Įstaigose bei įmonėse, enlmo patyrimą ir tvirtai pa­ specialistų labai reikia spar­ kur universiteto absolventai linkusių savo specialybę, čiai besivystančiai respublikos eis dirbti, ir turės savarankiš­ ko darbo pobūdį. trintiems gamybinį stažą pramonei.

Kartu su studentų komplek­ Nuolatinio Partijos ir Vy­ ndldatams bus teikiamos pirenybės. į teisės specialybės tavimo pertvarkymu ir geri­ riausybės rūpesčio dėka Uni MES — STUDENTAI aclonarinį skyrių bus prlima- nimu pertvarkomas ir pats versitete kaskart gerėja mo1 tik tie asmenys, kurie tus rugsėjo mėn. 1 d. bent ėjų metų gamybinį stažą. į tas specialybes tokie asmes bus primaml pirmoje el-

NAUJAS ETAPAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE

Fizlkos bei matematikos mokslai šių dienų liaudies ūkio poreikių. Labai sparčiai vystan­ gyvenime užima labai garbingą ir svarbią vietą. tis respublikos pramonei Ir ypač elektronikos Fiziką, kaip pasakė neseniai žurnalo ..Technika bei radioelektronikos pramonei, rizikų bei ma­ Moiodioži“ korespondentui TSRS Mokslų Akade­ tematikų pareikalavimai labai auga, fizika bei mijos prezidentas akademikas A. N. Nesmejano- matematika šiandien Įsilieja 1 visas mokslo ša­ Ateityje Jų vas, yra visų pripažinta vadovaujančiu mokslu. kas. i visas liaudies ūkio šakas. ..Teisingiau reikėtų sakyti, — nurodė akad. Nc- vaidmuj bus dar didesnis. Paėmus netgi to­ kius. atrodytų, nieko bendra neturinčius moks­ smejanovas. — kad bendrame mokslų fronte ly­ kalbos, deriu yra ne pati fizika, bet reiškinių tyrimo fi­ lus su fizika arba matematika, kaip zinis metodas su Jo tiksliu matematiniu apara­ ekonomikos mokslai, šiandien matome, kad ir ten Jau pradeda vaidinti dideli vaidmenį mate­ tu". skaičiavimo mašinos: Viena iš mokslo ištaigų, ruošiančių mūsų res­ matika ir elektroninės publikoje fizikų bei matematikų kadrus, yra Vil­ mašinų ir matematikų-programuotolų pagalba atliekami vertimai į kitas Kalbas, mašinų pa­ niaus Valstybinis V. Kapsuko vardo Universite­ tas. Per pokarini laikotarpĮ Jis išleido 462 (be galba atliekamas racionaliausias planavimas ir pan.

Dėl to auga ir musų paruostų specialistų šių metų laidos) aukštai kvalifikuotus specialis­ tus. tame tarpe 228 fizikus ir 234 matematikus. skaičius. Šiais metais į pirmą kursą numatyta Dauguma iš jų dirba aukštosiose mokyklose, priimti 100 fizikų Ir 95 matematikus, tuo tarpu mokslo tiriamuosiuose Institutuose bei gamyklo­ pernąi buvo priimta viso 130. se. Taip pat dalis, ypač fizikų, dirba vidurinėse Be to, atsižvelgiant Įj respublikos liaudies mokyklose mokytojais. Šiais metais '. iš 45 ūkio poreikius, Jau šiais metais numatyta keis­ baigusių fizikų Į mokslo tiriamuosius institutus ti ruošiamų specialistų profilį.

Kaoangi res publikos aukštosios tecbniKos mokyklos nepajė­ gia pilnai aprūpinti gamybos kvalifikuotais in­ žinieriais. Jų poreikis ypač didelis artimiau­ siais metais, tai Valstybinio Aukštojo ir Specia­ laus viduriniojo moksio komiteto bei Plano ko­ misijų leidimu fakultetas ruoš dalĮ savo fizikų inžinieriais, inžinieriai įgys elektronikos spjbei gamyklas buvo paskirta 26. Kaskart vis oi- sializaciją. Numatoma inžinieriais ruošti apie desnĮ pareikalavimą gamyboje gauna ir matema­ 5u proc. fizikų. Numatyta ir nauja specializaci­ ___ tikai Šiais metais LUT gamyklos Įdarbino 12 ja — radioelektronika. Šiuo nieiu svarstomus žmonių. Tai Ir suprantama, nes gamybos tnecha- galimybės dalĮ matematikų ruošti inžinieriai., nlzavimo bei automatizavimo problemos reikalau­ mechanikais. Tokiu būdu, fakultetas ateityje ga ja matematinių žinių, reikalauja skaičiuojamosios lės paruošti dar tinkamesnius specialistus liau­ matematikos bei skaičiuojamosios technikos spe­ dies ūkiui, negu iki šiol, nes specialistai dabar pa­ cialistų paramos. Mūsų specialistus šiandien ga­ Įgys daugiau techninių žinių. Specialistų lima sutikti skaičiavimo mašinų, ..Elfos". grąžtų, ruošimui turės didelės reikšmės tai, kad jgu sekančiais metais numatyta vlenerlų metų ga­ televizijos mazgų Ir kitose gamyklose, konstruk­ torių biuruose, sėkmingai sprendžiančius Įvai­ mybinė praktika gamyklose. rius gamybos uždavinius. Beveik visas LTSR MA Galima keletą žodžių pasakyti ir dėl tolimes­ Fizikos ir Matematikos Instituto personalas yra nių fakulteto perspektyvų. Pradėta ruošti prob fakulteto auklėtiniai. Didelis Jų būrys dl-ba lemlnlų laboratorijų projektai. Numatyta Įsteig­ Elektrografijos moksliniame tyrimo institute tr ti eilė laboratorijų — radiologinė, uuslaidininpačiame Vilniaus Universitete.

Fakultete ruošiami dviejų specialybių specia­ listai — fizikai ir matematikai. Tiek fizikai, tiek ir matematikai šalia bendro pasiruošimo čia Įgyja ir vieną siauresnę specializaciją. Fizi­ kai iki šiol Įgydavo šias specializacijas; 1) pus­ laidininkių fizikos, 2) optikos ir spektroskopijos.

3) teorinės fizikos ir 4) astrofizikos.

Pirmoji klų. spektroskopijos ir elektroninių skaičiavi­ specializacija fakultete yra stambiausia ir turi mo mašinų Joms bus reikalingi specialistai, tad labai didelę ateiti. Ne mažesni vaidmenį vaidina ateityje numatyta Įvesti ir radioaktyvių medžia­ Ir spektroskopija. Praėjusiais metais spektro­ gų specializacija. skopija šventė savo 100 metų jubiliejų. DldelĮ Ola buvo trumpai nušviesta VVU Fizikos-Ma­ indėli mokslui Įnešė spektrinės analizės meto­ das — Jis pradžią davė ir branduolio fizikai. tematikos fakulteto būklė ir jos perspektyvos.

Labai svarbus jis ir šiandien, jo pagalba nusta­ Aišku, tai neduoda pilno vaizdo, tačiau man toma medžiagos sudėtis. Įvairūs medžiagos de­ atrodo. Kad ■ galės tas vaizdas padėti pasirinkti specialybę musų jaunimui, besiruošiančiam Įgy­ fektai ir t. t. ti aukštąjį mokslą.

Teorinės fizikos specializacija apima atomo Draugai stojantiejil Studijos reikalauja ne­ ir branduolio kai kuriuos teorinius klausimus, o taip pat elektroninių skaičiavimo mašinų mažai užsispyrimo, daug darbo, tačiau šis dal­ bas atveria kelius į tikrai įdomų, tikrai malo­ konstrukcijas ir eksploatavimo klausimus. Ast­ rofizikos specializaciją nušviečia drg. Pučinsko nų ne tik Jūsų, bet ir visos žmonijos gyveni­ mą.

Draugai gamybininkai, tie, kurie pamėto­ straipsnis. te stakles. Įvairius prietaisus, ateikite Į FizikosMatematikai taip pat Įgyja 4 specializacijas.

Matematikos fakultetą, čia Jūs galėsite pasisem­ Didžiausia iš jų yra skaičiuojamosios matema­ ti žinų, kurių Jums dar trūksta. tikos. Pas mus ji dar neseniai pradėta, jos V. KYBARTAS perspektyvos yra labai didelės.

Fizikos-Matematikos fak dekanas Musų perspektyvos, visų pirma, išplaukia iš

Fizikos-Matematikos

fakulteto oerspaktyvos

Matematika Dar neseniai matematika buvo laikoma „sausu“ ir nuo­ bodžiu mokslu, o patys mate­ matikai — „sausais“ žmonė­ mis. Bent taip dažniausiai samprotavo absoliučiai mate­ matikos nežiną žmonės, arba Jei ir susidūrę su matemati­ ka, tai nesupratę jos. Šian­ dien gi visiems akivaizdu, kad fizikos, technikos, kultūros laimėjimai neatskiriamai su­ sieti su matematikos laimėji­ mais.

Todėl neatsitiktinai TSRS Mokslų Akademijos prezidentas akademikas Nesmejanovas matematiką pava­ dino mokslų karaliene.

Tarybinės matematikų mo­ kyklos darbai, matematikų su­ kurtos 'greitaeigės elektroni­ nės skaičiavimo mašinos išve­ da Į orbitą ir valdo dirbtinius Žemės palydovus, kosmines raketas. Praėjo tik keletas metų nuo elektroninės skai­ čiavimo mašinos sukūrimo, o jau ji valdo stakles ir ištisas gamyklas, aerodromus, dirba _ geležinkelio stočių dispeče= riais, kasininkais, verčia iš E vienos kalbos Į kitą, nustato Ę ligos diagnozę. Sunku net | įsivaizduoti mašininės mate= matikos galimybes po kelioli= kos metų. = Griežti, tikslūs matematinio = samprotavimo metodai įsi= skverbia į visas mokslo ša= kas: biologiją, mediciną, eko= nomiką, jau nekalbant apie = technikos mokslus. Dar nese= nial matematika ir filologija = buvo laikomi diametraliai prie= šlngais mokslais, šiandien gi = kuriasi nauja mokslo šaka — = matematinė lingvistika, naĘ grlnėjanti mašininio vertimo = iš vienų kalbų į kitas gali= mybes ir kita. = Neretai mokiniai būna su= sidarę klaidingą nuomonę = apie matematiką, spręsdami = apie pastarąją iš vidurinės

Studijuokime radioelektroniką Mūsų amžių galima drąsiai pavadinti audringu elektroni­ kos vystymosi amžiumi. JI vis labiau užvaldo visas mūsų gy­ venimo veikimo sritis. Radi­ jas, kinas, televizija, magneti­ nis garso užrašymas tapo ne­ atskiriami žmogaus gyvenimo palydovai. Radijo bangos su­ jungė pačius tolimiausius viso gyvenimo kampelius. įvairiais metų laikais, esant blogam orui dieną ir naktį, siaučiant vėtroms, audroms, radiolokatoriaus spindulys rodo kelią laivams, lėktuvams Eelektroninės skaičiavimo mašinos įga­ lino žmogų per kelias minutes Išspręsti sudėtingiausius užda­ vinius. Gamybos procesu au­ tomatizavimas, naudingų iška­ senų ieškojimas, įsiskverbimas į gamtos paslaptis, šiandien negalimas be radioelek’anikos. Radioelektronika - tai dabartinių skaičiavimo mašinų valdymo „nervai“.

Septynmečio plane musų respublikoje numatoma nemažai šia kryptimi padaryti. Di­ delis įvykis respubl'kos gyve­ nime — skaičiavimo centro sukūrimas, kuriame bus spren­ džiami sudėtingiausi mokslo, technikos, liaudies ūkio plana­ vimo, ekonomikos ir kiti už­ daviniai.

XXI suvažiavimo nutarimuo­ se didelis dėmesys skiriamas tolesniam mokslo-tirlamajam darbui vystyti, įsisavinant vai domąsias termobranduolines

reakcijas, ir praktiškai gauti neribotą energijos šaltinį: už­ tikrinti platų atominės energi­ jos naudojimą energetiniams ir transportiniams varikliams; Išplėsti branduolinio skaldymo produktų Ir radioaktyviųjų Izotopų naudojimą liaudies ūkyje; Išspręsti kompleksinio gamybos procesų mechanlzavlmo bei automatizavimo užda­ vinius ir tam sukurti naujas technines priemones, plačiai naudojant fizikos, skaičiavimo technikos ir ypatingai radlotechnikos laimėjimus.

Tų svarbių uždavinių sėk­ mingam išsprendimui reika­ lingi kadrai- Ir visų pirma — aukštos kvalifikacijos fizikos, elektronikos. radioelektroni­ kos specialistai.

Viena iš tokių aukštųjų mo­ kyklų respublikoje, ruošianti šiuo kadrus su giliomis teori nėmis žiniomis, yra Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko var­ do Universiteto Fizikos-Mate­ matikos fakultetas .Mums rei­ kalingi įvairių sričių specia­ listai, jų tarpe — elektroni­ kos ir radioelektronikos. Tam musų fakulteto fizikos skyriu­ je, greta esančių astronomijos, optikos, teorinės fizikos, pus­ laidininkių fizikos specialy­ bių, įvesta nauja radioelektro­ nikos specialybė. Kartu su tuo kiek pakeisti mokymo planai.

Vienas iš pagrindinių mokymo planų pakeitimų yra gamybi­ nės praktikos prailginimasSkaitomi radiotechnikos, im­ pulsinės technikos ir kiti kur­ sai. Salia to; įsteigtos impul­ sinės technikos, radiomatavimų laboratorijos. Šiose labo-

Smarkiai vystosi technika pastaraisiais metais.

Tam

pagrindą

teikia fizika, matematika Tad jei nori, jaunasis darbinin-

ke, kolūkieti, abituriente, gilintis j XX amžiaus mokslą, laukiame tavęs Fizikos-Matematikos fakultete

ratorijose, studentai, išklausę atitinkamus kursus, praeina apmokymą, susipažįsta su prietaisais, jų veikimu, gami­ na naujus ir t. t.

Fakultete dirbamas ir mokslo-tlrlamasls darbas, kuriame dalyvauja studentai.

Kur studentai įdarbinami, baigę šio 'fakulteto fizikos skyrių? Slo fakulteto absol­ ventai skiriami darbui į mokslo-tirlamuosius institutus, labo­ ratorijas. respublikos fabrikus Ir kt.

Pasirinkdami radioelektro­ nikos specialybę, jūs pasirink­ site jauną, su didele ateitimi fizikos mokslų šaką, nes mu­ sų amžius — elektronikos suklestėjimo pradžia.

ST- STONKUS Eksperimentinės fizikos katedros asistentas

Labai žymų vaidmenį šių dienų technikoje vaidina pus­ laidininkiai. Dirbtinių Žemės palydovų radijo įrengimai pus­ laidininkių dėka maitinami Saulės energija. Panaudojant puslaidininkius, gaminami rankinio laikrodžio dydžio ra­ dijo aparatai. Todėl ir supran­ tama, kodėl jaunuomenė domi­ si naujausiais fizikos klausi­ mais.

Mūsų fakultete, be kitų specialybių, yra ruošiami ir puslaidininkių fizikos specia­ listai Norint paruošti gerus specialistus, didelis dėmesys skiriamas studentų darbui la­ boratorijoje, moksliniuose bū­ reliuose. Pirmuose trijuose kursuose studentai dirba bend­ rose laboratorijose, kuriose su­ sipažįsta su pagrindiniais ma­ tavimo metodais, prietaisais.

Be to, studentams tenka ga­ minti įvairius radiotechnlškus prietaisus, generatorius, stiprintuvus, montuoti radijo aparatus.

mokslą karalienė

grindo. Matematika — jaunų žmonių mokslas, joje- yra žy­ miai daugiau negu kitur klau­ simų, kuriuos spręsti gali jau II—V kursų studentai.

Suprantama, ne kiekvienas sėkmingai gali studijuoti ma­ tematiką. Tam reikia ją mėg­ ti. Tačiau nereikia manyti, kad būtini kažkokie ypatingi gabumai. „Matematinė kal­ ba", matematiniai samprota­ vimai, kada prie jų pripran­ tama, yra aiškiausi ir papras­ čiausi Iš visų samprotavimų.

Matematiką, kaip ir tiksliuo­ sius mokslus aplamai, gali studijuotL kiekvienas, kuris žino matematinius reiškinius, juos suprasdamas. Geras' muzikan­ tas, žiūrėdamas į gaidas, gir­ di muziką. Matematikas, ste­ bėdamas formulę, turi matyti ja užrašytą gamtos procesą.

Universiteto Fizikos-Mate­ matikos fakultetas ruošia šių matematikos sričių specialis­ tus: mašininės matematikos ir mokyklos kurso. Neretai jų mašininės technikos (elektri­ tarpe girdimos kalbos, kad nės greitaeigės skaičiavimo matematikoje viskas išspręsta mašinos), tikimybių teorijos, ir nebesą daugiau ką daryti. skaičių teorijos, funkcijų teo­ Nereikia pamiršti, kad vidu­ rijos, geometrijos, algebros. rinės mokyklos matematika Viena kuri šių specializacijų yra elementarioji matematika, pasirenkama II kurso vidurysukurta keletą ir net kelioli­ Je. ka šimtmečių atgal. Ji apsi­ matematikos Baigusiems riboja kai kurių figūrų plotų, specialybę plačiausios perskūnų tūrių bei paviršių iš­ pektyvos. Iš vienų išaugs skaičiavimu, paprasčiausių mokslininkai, Mokslų akade­ algebros lygčių sprendimu. mijos darbuotojai, respublikos Joje maža arba beveik nėra aukštųjų mokyklų profesoriai, judėjimu, kitimo. Tik aukš­ docentai, antrų laukia matetoji matematika aprašo gam­ matikų-inžinierių, matematitos procesų kitimą, dangaus kų-skaičiavimo mašinų konst­ kūnų judėjimo dėsnius, mi­ ruktorių, programuotojų dar­ kropasaulio dalelių elgesį ir bas gamyklose, valstybinėse aplamai kiekybinius santykius įstaigose, skaičiavimo cent gamtoje. Matematikai yra ruošė, tretieji pasirenka gar­ išsprendę tik mažą dalelę bingą pedagogo specialybę. spręstinų klausimų, ir kal­ V. STATULEVICIUS Fizikos-matematikos bos, kad matematikoje nebėra mokslų kandidatas ką veikti, neturi jokio pa■■

Puslaidininkių laboratorijos

mo ir aukšto dažnumo kinta mos srovės įvairiems dydžiam; matuoti. Čia jie dirba su įvai r>ais elektroniniais prietaisais stiprintuvais, katodiniais volt metrais ir kt. prietaisais, ku riuos panaudoja ir panaudo tolesniuose fizikos tyrimuose ar gamybiniame darbe.

Impulsinėje laboratorijoje studentai susipažįsta su lmpul slne elektronine technika, ku ri šiuo metu plačia1 naudoja ma fizikoje, chemijoje, aštri nomijoje, biologijoje, medici noje ir kt. srityse. Čia ji> praktiškai montuoja įvairiu impulsinius generatorius, tiri | pačių impulsų susidarymo pro cesus ir jų fronto parametrus Naujiems radioaktyvumu reiškiniams, pagrįstiems tyri mo metodais, taikyti ir nau jiems kurti jau dabar reika llngi gerai pasiruošę kadr; — atominės bei branduoline fizikos special(stal- Tokie spj cialistai bus pradėti ruošti ii mūsų fakultete. Artimlausil laiku numatyta pastatyti g rai įrengta radiologinę labor I jaisiais astronomijos mokslo pasiekimais, su torlją, kurioje bus ruošiami stebėjimais, jų metodika. Tam tikslui prie šios srities specialistai ir vy I Astrofizikos katedros organizuotas astronomi­ tomas mokslo-tirlamasis dari bas. Taigi, besidomintieji atj I jos būrelis.

Observatorija palaiko ryšius su beveik vi­ mine bei branduoline fizika ii Cai somis pasaulio observatorijomis, daugiausia norintieji dirbti šioje srityje! lebe galės nuodugniai susipažin l 1:adRi literatūros keitimosi forma.

Dar labiau observatorijos darbą pagyvino su tyrimo metodais, taikoma prie jos įkurta Dirbtinių Žemės Palydovų mokslo-tiriamajame darbe stebėjimų stotis. Nuo pat pirmojo Palydovo praktikoje. paleidimo iki šio laiko stotis, vadovaujama V. Straižio, atliko daug tikslių stebėjimų ir nuosekliai stebėjimus tęsia toliau. Eilė stebė­ SKAIČIAVIMO tojų už gerą darbą buvo apdovanoti TSRS MATEMATIKA Mokslų Akademijos Astronominės Tarybos Naujų mašinų valdymui i1 Garbės raštais ir specialiais ženkleliais. Sto­ tis aprūpinama vis tobulesnėmis vizualinio tobulinimui reikalingi specii listal. Juos jau pradėjo ruoši bei fotografinio stebėjimo priemonėmis.

Astronomijos mokslas Lietuvoje turi se­ Universiteto Fizikos-Materr.j įaugi nas tradicijas ir jos bus tęsiamos toliau. Ne­ tikos fakultete. Tuo tiksli tolimoje ateityje numatyta pradėti statyti di­ įsteigta skaičiavimo matemai delę observatoriją Vilniaus apylinkėse, toliau kos specializacija. Šios speci-1 nuo miesto šviesų. Naujoji observatorija bus lizacijos matematikai ruošiasi pramonėje- Įdomi'aprūpinta galingais teleskopais, nuvedančiais darbui naujos problemos, plačios gį į tolimiausias Visatos erdves. Tuo pačiu turės limybės toliau kvalifikuoii pmja žymiai išaugti kvalifikuotų astronomų skai­ pasirinktoje srityje, modernij Pstat čius. Ryšium su tuo būtina, kad būtų kuo ka technika patraukia jauni aško mą. Ateityje numatoma - I feardt daugiau bestudijuojančių astronomiją.

Me Observatoi ijos personalas kviečia visus specializaciją toliau plėsti. I Js gi Norisi pakviesti jaunini! Į Net astronomijos mėgėjus stoti į VVU FizikosMatematik s fakulteto fizikos specialybę, kur baigiantį vidurines mokyki! povė Pžo š aukštesni; ;e kursuose galima studijuoti ar šiuo metu dirbantį ganu i Ykė lose, kolūkiuose bei įstaigo I smėl astrofizi) akė pasidomėti šia nauja speciali A. Pučinskas Astrofizikos katedros zacija, nes tai mokslas su <1 dele ateitimi. * laborantas IV kurse studentai pagal pa­ sirinktą specialybę pradeda dirbti specializacijos laborato­ rijose- Puslaidininkių laborato­ rijoje jie išmoksta patys pasi­ gaminti įvairius puslaldininkiškus prietaisus: fotoelementus ir t. t. Šioje laboratorijoje studentai tiria pačių pagamin­ tų pavyzdėlių fotoelektrines ir optines savybes, apšvlečiant juos regimąja šviesa, rentgeno ir šiluminiais spinduliais, aiš­ kina puslaidininkių medžiagų panaudojimą praktiniams rei­ kalams, pvz., regimos šviesos spindulių stiprumui matuoti, rentgeniniams ir gama-spindullams dozuoti ir panašiai.

Elektros ir radijo montavi­ mo laboratorijoje studentai susipažįsta ir išnagrinėja įvai­ riausius prietaisus, naudoja­ mus tiek nuolatinės, tiek že-

Astronomijos katedra Kuomet giedrą dangų užlieja nakties tam­ sa ir tūkstančiais žvaigždžių išmargintas dan. "gus atsiskleidžia visame savo grožyje, Vil­ niaus observatorijoje, esančioje prie Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto Astronomijos katedros, prasideda įtempta darbo „diena".

Mokslo tiriamajam darbui observatorijos darbuotojai naudojasi dviem astrografais ir eile smulkesnių instrumentų. Vienas iš astrografų aprūpintas objektyvine prizme, lei­ džiančia gauti aukštos kokybės šviesulių spektrus. Neužilgo bus paleistas į darbą 48 cm skersmens reflektorius. Pastarasis aprū­ pinamas tobula šiuolaikine aparatūra, kaip antai, spektrografais, elektrofotometru.

Observatorijoje atliekami vertingi moksli­ niai darbai. Pagrindinė darbo kryptis — kin­ tamųjų žvaigždžių tyrimas, glaudžiai susietas su žvaigždžių prigimties ir evoliucijos klau­ simais. Labai įdomūs ir aktualūs darbai atlie­ kami tiriant tamsios medžiagos pasiskirsty­ mą kai kuriose Paukščių Tako vietose. Be šių pagrindinių krypčių, astronomai atlieka ir kitus tyrimus: daug dėmesio skiriama nau­ jai pasirodantiems dangaus skliauto „sve­ čiams“ — novoms, kometoms. Daug vertin­ gos medžiagos sukaupta apie neseniai pasiro­ džiusią Haselio novą- Jos fotonuotraukų, spektrogramų serijos kruopščiai apdoroja­ mos, ir rezultatai bus paskelbti naujai pradė­ tame leisti observatorijos biuletenyje. Obser­ vatorijos personalas aktyviai dalyvauja sklei­ džiant mokslo žinias plačiose liaudies, masė­ se.

Studentai, astronomijos mėgėjai, jau nuo pirmų irsų gauna progą susipažinti su nau.

5 K YRIUS ■o

PRIĖMIMO | UNIVERSITETO stacionarinį skyrių TVARKA

o

„Raudonosios žvaigždės“ pakinktų ir galanterijos kom­ binatas. Ekonomistės Jolita Šimkūnaitė ir Nijolė Cičelytė dirba paruošimo ceche.

— Geros merginos, — pa­ sakoja cecho viršininkas. — Kol kas mokinės, bet operaci­ jos čia nesudėtingos — greit kurią nors iš pagrindų įsisa­ vins. Jei yra reikalas — jau dabar sėda prie konvejerio.

— Aš labai patenkinta, — sako Jolita, .aukšta mergina, su ilgomis šviesiomis kasomis.

— Žinoma, dirbti ir mokytis nelabai lengva — laiko nuo­ lat trūksta, bet fabriko vado­ vybė sudarė mums visas sąly­ gas, ir skųstis jokiu būdu ne­ galima.

NAUJA IR REIKALINGA

— daugiausia mamos su vai­ kais. Bet ne apie jas šiandien rašysime.

Prie avalynės skyriaus pre­ kystalio nelengva prasibrauti — batai visada turi paklau­ są. Pirkėjus aptarnauja ke­ lios merginos. Užkalbinau vie­ ną iš jų. Tai mūsų Universite­ to Ekonomikos fakulteto pir­ mo kurso studentė Irena Rusovičiūtė.

— Dirbu prie žaislų, bet šiandien padedu savo draugei Živ'lei, — šypsodamasi sako Irena.

Ji kalbasi su manimi ir tuo pačiu metu padeda pirkėjui iš­ *** Parduotuvė Gorkio gatvėje- rinkti kaliošus.

Joje — žaislai ir avalynė vai­ — Darbas įdomus ir nenuo­ kams. Čia visada pilna žmonių bodus, — tiesa, ir nelengvas.

Bet man patinka. Kolektyvas parduotuvėje geras — žmo­ nės labai nuoširdūs, jei reikia — visada padeda. Be to, čia tiesiogiai susiduriu su prekybos ekonomika, kurią ir studijuoju.

Dūzgia motorai, mašinos, staklės — žmonės čia nežino ramybės- Taip galima rašyti apie kiekvieną gamyklą. Sį kartą mus domina „Komunaras“ — žemės ūkio mašinų gamykla. Konkrečiai — lieji­ mo cechas ir jo darbininkai.

— Kur galėčiau pamatyti Universiteto studentus? — klausiu pirmo sutikto žmo­ gaus.

— Jurgį ar Zigmą? Štai

(Atkelta iš 3 psl.)

IV. Išskyrus asmeniu, nurodytus III skyriaus „a“ punkte visi stojantieji Į Universitetą laiko šių dalykų stojamuosius egzaminus: a) stojantys į matematikos ir fizikos specialybes laikošiuos stojamuosius egzaminus — 1. lietuvių kalbos ir li­ teratūros (rašinys), 2. matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3. fizikos (žodžiu)*, 4. užsienio kalbos (žodžiu); b) stojantys į chemijos ir cheminės technologijos spe­ cialybes — 1- lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2. matematikos (žodžiu)*, 3. fizikos (žodžiu)*, 4. chemijos (žodžiu)*, 5- užsienio kalbos (žodžiu); c) stojantys į filologijos (lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, romanų-germanų filologijos), specialybes — 1. lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2- rusų kalbos ir literatūros (atpasakojimas arba diktantas)*, 3. TSRS istorijos (žodžiu)’, 4. užsienio kal­ bos (žodžiu)*. d) Stojantieji į istorijos, teisės, bibliotekininkystės specialybes — 1. lietuvių kalbos ir literatūros (raštu fr žodžiu)*, 2. TSRS istorijos (žodžiu)’, 3. Užsienio kal­ bos (žodžiu); e) stojantieji į ekonomikos specialybes — 1. lietavių kalbos ir literatūros (rašinys)*, 2. matematikos (žo­ džiu)*, 3. TSRS istorijos (žodžiu)*, 4. geografijos (žo­ džiu), 5. užsienio kalbos (žodžiu); • f) stojantieji į geografijos specialybę — 1- lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2. geografijos (žodžiu)*, 3. matematikos (žodžiu), 4. TSRS istorijos (žodžiu)*, 5. užsienio kalbos (žodžiu). g) stojantieji į medicinos, biologijos ir prekių moks­ lo specialybes — 1. lietuvių kalbos ir literatūros (raši­ nys), 2. fizikos (žodžiu)’, 3. chemijos (žodžiu)*, 4- už­ sienio kalbos (žodžiu).

Asmenys, į Universitetą priimamieji be stojamųjų eg­ zaminų, t. y. Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, baigę vi­ durines mokyklas su pagyrimu ir apdovanoti aukso ar­ ba sidabro medaliais, bei su pagyrimu baigusieji specia­ liąsias vidurines mokyklas, o taip pat asmenys, demobi­ lizuoti iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų, stodami į romanųgermanų filologijos specialybes, laiko specialybės egza­ miną.

V. Stojantieji egzaminuojami pagal TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintas programas, atitinkančias bendrojo lavinimo , vidurinių mokyklų programas.

Tų dalykų, kurių egzaminai laikomi raštų ir žodžiu, pažymiai rašomi atskirai, t. y. raštu ir žodžiu.

Specialybėse, kuriose pagal priėmimo taisykles sto­ jamasis matematikos egzaminas numatomas tik žodžiu, i bilietus įtraukiami 2—3 elgebros, geometrijos, trigo­ nometrijos uždaviniai, kuriuos egzaminuojamasis spren(Nukelta į 7 psl.)

ten — pačiame gale.

Prieinu prie Jurgio Stanke­ vičiaus. Pirma jis taps geru formuotoju, o tik po to — buhalteriu.

— Baigus Universitetą, tu­ rėti dar ir technišką specialy­ bę — viliojanti perspektyva, — prisipažįsta Jurgis.

— Tiesa, darbas čia šiek tiek varginantis. Daug dulkių, že­ mių, betgi visur reikalingi žmonės.

— Sumanus vyriokas, — patenkintas apibūdina Jurgį Stankevičių cecho viršininkas.

— Po poros savaičių bus kva­ lifikuotu formuotoju. Neblo­ gai dirba ir jo draugas Zig­ mas Kaučlkas. Irgi įslgys tą pačią specialybę-

Tai tik keletas epizodų iš pirmo kurso ekonomistų darbo vietų. 60 pirmakursių rytais skuba ne į Universitetą, o į Eidukevičiaus vardo odos ir avalynės kombinatą, į į ... skaičiavimo mašinų gamyklą, į ,,Spartą“, „Leliją", parduo­ tuves, įstaigas. .

O kai Vilniaus gatvėse įsi­ žiebia žiburiai, senojo Uni­ versiteto koridoriai ir audito­ rijos vėl atgyja — ekonomis­ tai renkasi į paskaitas.

Nesudėtingos šių jaunuolių biografijos — jie ką tik iš mokyklos suolo. Ne visiems ir aštuoniolika stuktelėjo, o Jur­ gis Stankevičius ceche tebe­ nešioja rudą kepuraitę. Bet ne čia esmė. Svarbu, kad metus padirbėję, visi jie turės kokią nors specialybę ir toliau tęs studijas Universitete.

H. Kobeckaltė

. .Vakare auditorijos vėl atgyj“.

LITERATŪRINIS SKYRELIS I

Dar 1940 m. rudenį Vilniaus Universitete su­ siorganizavo tarybinis literatų būrelis. Apdai­ nuodami naujus tarybinio gyvenimo daigus, jie ruošė pirmuosius savo kūrinių rinkinėlius, tvir­ tai žengė į literatūrą. Tačiau ši vaisinga būrelio veikla buvo nutraukta, hitlerinei Vokietijai už­ puolus šalį. Būrelis vėl atkurtas tik po pergalin­ go Tėvynės karo užbaigimo.

Netrukus būrelis išaugo į brandų vienetą, ir jo [nariai sudarė prie Rašytojų Sąjunqos suorganiĮzuotos Jaunųjų rašytojų sekcijos branduolį. Jie puvo aktyvūs literatūrinių vakarų, diskusijų da­ lyviai; jų kūryba vis dažniau pradėjo rodytis periodinėje spaudoje, ypač „Komjaunimo tieso­ je“, „Jaunimo gretose“, o netrukus ir „Pergalės“ Įžurnale. Iš to meto būrelio narių tvirtai į lite­ ratūrą įžengė M. Sluckis, T. Rostovaitė ir kt. į Apie 1948 m. būreliui vadovauti' ėmėsi M. pluckis, parodydamas daug sumanomo ir inicia­ tyvos, rengdamas ne tik literatūros vakarus, bet Įr plačius narių kūrybos skaitymus per radiją, brganizuodamas laikraščiuose Universiteto lite­ ratų kūrybos puslapius ir pan. Taip būrelis stip­ rėjo, ir iš jo narių tarpo augo nauji lietuvių ta­ rybinių rašytojų kadrai, jo nariai aktyviai reiš­ kėsi spaudoje, o netrukus pasirodė ir su savo

Aš. matyt, jau laisvės nesulauksiu

Ai mano kojos rusų žemę liečia.

Nebežinau, kas jos keliais ateis. ’ Rusija! Aš vien už tai tave mylėčiau, Ad tokį dyvą — dainių pagimdei. ai man, bežiūrinčiam nuo laisvės kranto, •alis jo rodosi perdaug graži. ai mes pro amžiaus vėjus nesuprantam, A kentė išdidus laisvanešys.

as nepaklusnų Demoną užbūrė pajot visatos amžinu ratu r kas poeto vienišąją burę iek kartų ginė nuo gimtų krantų.. .

Pčiau jo mūzos balsas — durklas kietas — f šiandien žeidžia širdį kaip uqnis, norisi sušukt, kad joks poetas augiau nebus tėvynėj tremtinys?

L. ŠERĖNAS

EŽERŲ LEGENDA Utis ledino meldus karoliais.

Mas plakė ir plakė putas. . . ne Žilvinas žus — jaunuolis 'statytas krante. aškos paukštė virš garmančių plotų, 'ardo, tyčiojas niekšai girti: Melskis! Klaupk vandenin, patriote, 's greitesnė mirtis.

Nebijau! — •iovė. Galvą pakėlė. *žo šūvis kitam krante. . . ykė motina, klykė, smėlį 3kė kraujo puta.

S.

KALPOKAITĖ

KAS BELIKO TAU

LERMONTOVAS

BUCHENVALDO SESELIS

Iš ciklo ..Betonas skamba*

pirmosiomis knygomis (M. Sluckis, J. Macevičius). Šiems aktyviems būrelio nariams baiqus Univer­ sitetą, juos pakeičia nauja pamaina; tai kritikai J. Lankutis, V. Kubilius, poetas V. Rudokas, vė­ liau: J.Marcinkevičius, V. Baltakis, A. Maldonis ir kiti gabūs literatai. Visi Jie augo Ir brendo būrelyje, itin stipriai pasireikšdami paskutiniais studijų metais. Šiandien literatūros ir kritikos būrelis, vado­ vaujamas energingo pirmininko R. Sadausko, ak­ tyvina savo veiklą. Į jo gretas įsiliejo nauji, kar­ tu su gyvenimu žengią draugai: V. Dėnas, Alg. Polianlnas, VI. Šimkus, St. žlibinąs, M. Martinai­ tis, kurie visu balsu kalba Universiteto spaudoj, pažįstami respublikos skait. ytojui iš periodikos ir „Jaunųjų“ almanacho puslapių. Daug naujo, savita žada patys jauniausieji būrelio nariai S. Kalpokaitė, V. Bukauskas, A. Bukontą -, B. Sriu­ bas- . V. Venclovas, L. Šerėnas ir kt.

Paveldėdami geriausias praeities tradicijas, įsisavindami ankstyvesnę būrelio patirtį, jaunie­ ji Universiteto būrelio literatai tvirtai žengs į priekį, savo kūrybines jėgas skirs šviesių komu­ nizmo idealų įgyvendinimui.

Dor. A. SPRINDIS Akademinio literatūros-kritikos būrelio vadovas

R. SADAUSKAS

M. MARTINAITIS

R. TR1MONIS

Literatą ugdymo tradicijos

Aš palikau daugybę savo žvilgsnių Languos namų, naujų, sušilt nespėjusių Ir kelio dulkėse, asfalto spindesy, Ir besistiebiančiuos aukštyn pastoliuos Aš palikau daugybę savo žvilgsnių.

Aš palikau savos širdies dalelę, Visuos namuos, kad jie greičiau sušiltų.

Ir jų langai, skaisčiom šviesom suspindę. Žibėtų saulėmis šviesiam asfalte — Aš palikau savos širdies dalelę.

Ai palikau tenai visas dainas!

Aš palikau jas gatvių gaudesy, Auksinėj, švytinčioje varpų jūroj.

Ir besistiebiančiuos aukštyn pastoliuos Aš *5 palikau visas dainas.

Tu klausi, kas beliko tau?

Ar būčiau aš nuskriaudus! — Juk aš tave girdėjau gatvių gaudesy.

Juk aš tave mačiau auksinėj varpų jūroj Ir namuos, naujuos, sušilt nespėjusiuos Tai kam gi klausi, kas beliko tau.

* ♦ * VL. ŠIMKUS

Taip viskas žemiška.

Ir viskas taip užvaldo.

Atrodo — Rankom glostyk purią miglą.

Ir žalios šviesos limpa prie asfalto, Kaip limpa saulė prie upokšnių stiklo.

1. KIEK UŽ TAI MOKĖS? Saulė — ne tik padanqėj, — žemėj, šokiuos, veiduos.

Kirvių skambesį žvanqų Tirpdo laukai žieduos.

Darbo Širdys Duok, Mums

muziką trankią čia atkartos. kolūkieti, ranką draugystės tvirtos!

Rankos darbe įdiržę. . .

Ar studentams tikės?

— Ech, nenuoramos širšės, Klek jums už tai mokės?

Kaip suprasti seniesiems, Daug patyrus vargų, — Keliasi sienos tiesios. ..

Kaipgi? . . Be pinigų?

2. Į MUS ŽIŪRI

0 aš — esu. štai raumenys ir nervai.

Po kojom veliasi atodrėkis toks tirštas.

Atsisukęs senis jam Tai purve sutrypti jį O paskui nueina vėl Su lazdom abu ir su

grūmoja. mėgina... geruoju — kuprinėm.

Jam vaidenas Buchenvaldo vielos, Mato jis — lavonų eilės guli...

Kai kada nuo nuosavo šešėlio Senis bėga tarsi nuo patrulio.

Bėga jis, kai Buchenvaldo siaubas, Prieš šešėlį kelia ranką sausą...

Amžina naktis mintis jo qaubia, Amžina naktis — pati tamsiausia.

Gal todėl visur vaidenas vielos, Ir kiekvieną sutiktąjį lenkia.

Eina senis, o tamsus šešėlis, Tarsi karo šmėkla paskui slenka. . .

Ryžtingai, karta jaunoji; Studentai — darbo draugai.

Tegu jaunystei dainuoja Šiauliai, Zarasai, Daugai.

Tai kas, kad dienos per maža, — Atimsim ją iš nakties! Žmonėms atiduosim grąžą, — Dalį karštos širdies. .. .Žingsniuoja sienos pastoliais Aukščiau, aukščiau ir aukščiau.

Praeivis žiūri iš tolo Neiškentė — ir arčiau.

Krūtinę ugnis užplūsta.

Ištirpsta darbe daina.

Senukas tik atsidūsta; — Pamokėt seną mane. . .

— Duok, dieve, jums sveikatėlės. ..

Ir neina,, žiūri ilgai.. .

O sutemas draiko vėjas, Sužiūra šviesom langai.

T. RACKAITIS

Ei, kas ten

inkščia kambary,

užsigulėjęs.

Kai pro langą įsiveržęs padvelkia naujas, gaivus vėjas

Vėjas — atskrieja Nuo arimų, miškų, aikščių, kelių viršukalnių,

stepių,

Vėjas, nešęs gyvenimo kvapą, Vėjas prisisunkęs garvežių kauksmo, gatvių triukšmo, kūjų triukšmo,

Ir šilumos prakaituotų rankų ?

Ei, kas ten posmus, eilėraščius medumi tepa

Ei, kas ten medinašį, sukežusį Tuomet, kai

raketomis

vežimą girgždina. ruošiamės varpyti žvaigždyną?!

Ir girdo —

širdį?!

Ei, nepamirškite druskos!

Didžiausia laimė — aš jaučiu kaip varva Gyvenimas tiesiog nuo mano pirštų! ..

Taip viskas žemiška.

Ir žemiškiausi norai.

Sunku nepavydėti to, kas lieka.

Kelius išvedus, dar kad amžių porą Savu asfaltu paėjėt į priekį!

Praeit žeme! Ir jos drėgmės įkvėpti!

Aštrios drėgmės man — Milijonams metų.

Iš nebūties atgal sugrįžti liepto, Deja, dar išradėjai nepastatė...

Debesėlį debesėlis genas, Aikščių tylą senos liepos saugo. . .

Eina gatvėm išprotėjęs senis.

Ir šešėlis — amžinas jo draugas.

Jos trūksta...

Gyvenimo druskos, atrodo,

reikėtų įberti į žodį.

* ♦ * V. BALTRĖNAS Aš vieną tik gyvenimą Ir vieną širdį teturiu Ir nekenčiu mirties, ir nekenčiu atomo bombų — Bet aš norėčiau būt atomo bomba, Bet aš norėčiau mirt, Jei, sprogdamas atomo bomba, Palaidočiau visus.

Kurie gamina ją — Nes myliu aš gyvenimą Ir nekenčiu mirties.

TUDENTŲ Mokslinė drau­ gija šiemet mini savo 15 metų jubiliejų.

Per tą laikotarpį SMD — svarai mokslinių kadrų ugdymo įstaiga atliko nemažą darbą, pasiekė ne­ maža laimėjimų, įdiegiant jauni­ mui meilę mokslui, auklėjant jį komunizmo dvasia. Beveik visi Universiteto jauni mokslų kandi­ datai bei docentai savo laiku buvo aktyvūs SMD nariai. Ne vienas iš jų, pradėjęs savo mokslinį darbą būrelyje, vėliau tęsė jį kaipo diplominį darbą, o dar vėliau Šis darbas išaugo į kandidatinę disertaciją. Šiais metais Universiteto SMD eilėse yra apie 1000 (t. y. 30 proc.) studentų, veikia daugiau kaip 50 mokslinių būrelių. Iš jų geriausiai dirba GMF ir MMF moksliniai būreliai. Kasmet di­ dėja mokslinių darbų skaičius.

Ypač daug pranešimų yra š. m. eilinėje 13 konferencijoje, skirto­ je LTSR dvidešimtmečiui paminė­ ti. Universitete išaugo eilė gerų organizatorių, SMD bei mokslinio-tiriamojo darbo aktyvistų.

Dalis iš jų š. m. vasario 4 — 6 d. dalyvavo Visasąjunginiame SMD aktyvo pasitarime Maskvoje. Pa­ gerėjo dėstytojų vadovavimas būreliams ir atskirų studentų moksliniams darbams. Ypač šil­ tai studentai atsiliepia apie prof.

Kubilių, doc. Chomskį, doc. Či­ birą, doc. Žilėną ir kt.

S

un

<z>

<z>

Universiteto SMD ieško vis naujų darbo formų.

Vykdant paskutinius partijos ir vyriau­ sybės nutarimus dėl mokyklos ryšio su gyvenimu stiprinimo, pradėta gerinti ryšiai su gamy­ ba. Kai kuriuose fakultetuose (Fi­ zikos-Matematikos, Gamtos moks­ lų ir kt.) sustiprintas vidurinių nokyklų giminingų -• • • būrelių sefavimas.

Kitoms visuomeninėms organizacijoms padedant, visuose fakultetuose įsteigti ateizmo ir mokslo populiarizacijos būreliai.

Iš jų gausiausias ir geriausiai veikia GMF ateizmo būrelis, ku­ ris kovo 11 — 12 d. suruošė dvi dienas trukusią fakulteto ateisti­ nę konferenciją. Būreliu nuolat rūpinasi fakulteto partinė orga­ nizacija ir dekanatas. Šio būre­ lio darbe aktyviai dalyvauja dės­ tytojai. Geriausi fakulteto ateiz­ mo būrelio darbai buvo skaito­ mi Universiteto ateistinėje kon­ ferencijoje, įvykusioje š. m. ko­ vo 30 d. Medicinos fakultete ateizmo būrelio nariai savo pra­ nešimus skaitė ne tik Vilniuje.

SMD prisideda prie tautų draugystės ir proletarinio inter­ nacionalizmo ugdymo Universitc-

te. Patyrimą šioje srityje turi IFF SMD. Čia neseniai susikūrė lietuvių tarybinės literatūros ir rusų tarybinės literatūros moks­ liniai būreliai, kurie kai kurias problemas nagrinės jungtiniuo­ se susirinkimuose. Šio fakulteto lietuvių tautosakos ir rusų tau­ tosakos būreliai šią vasarą rinks ne tik lietuvių ir rusų, bet taip pat lenkų ir baltarusių tautosa­ ką Lietuvoje.

Kasmet nemaža mūsų SMD narių dalis išvyksta skaityti sa­ vo mokslinių pranešimų į broliš­ kų respublikų aukštąsias mokyk­ las. Savo ruožtu pas mus at­ vyksta svečiai iš kitų respubli­ kų. Ypač draugiški ryšiai užsi­ mezgė su Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos TSR aukštosiomis mokyklomis.

Universiteto Tarybos nutarimu geriausius studentų mokslinius darbus leidžiama užskaityti kaip kursinius darbus. Šie darbai to­ liau gali būti vystomi į diplomi­ nius darbus. Tai leis pagerinti diplominių darbų kokybę ir gin­ ti juos prieš laiką, šios studen­ tų paskatinimo priemonės bazės sustiprinimas, katedrų darbo su­ aktyvinimas, Rektorato ir visuo­ meninių organizacijų didesnio dėmesio skyrimas šiam reikalui leidžia tikėti, kad artimiausiais metais SMD darbas Universitete pakils j naują pakopą.

Doc. P. BUCKUS U-to SMD vadovas

un

Mokslininko kelias prasideda būrelyje Lietuvių kalbos mokslinis būrelis yra seniausias Istori­ jos-Filologijos fakultete. Jis buvo įkurtas 1946 kovo 2 d.

Per 14 savo veiklos metų mokslinio būrelio nariai pada­ rė didelį ir reikšmingą darbą, rinkdami mokslinę medžiagą, rašydami mokslinius darbus, dalyvaudami konferencijose.

Daugelis buvusių būrelio na­ rių šiandien dirba mokslinį ar pedagogini darbą vidurinėse ar aukštosiose mokyklose bei LTSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos institute.

Iš buvusių būrelio narių jau 9 apgynė disertacijas. Tai V. Grivaneckas, E. Grinaveckienė —Sopaitytė, J. Kazlaus­ kas, A. Laigonaitė, J. Palio­ nis, J. Paulauskas, B. Pet­ raitytė, V. Urbutis, Z. Zinke­ vičius. Greit gins direstaciją

)

Komunistinio darbo vasaros Kultūros namai Žilinuose, ambulatorija Šiaulių rajono „Raudonosios vėliavos“ kol­ ūkyje, klubai ir ūkiniai pastatai įvairiuose Lietuvos kampeliuose — tai mūsų studentų darbo įnašas į mūsų respublikos ekonomikos suklestėjimų.

Per praėjusią vasarą Universiteto studen­ tai sumūrijo apie 340 tūkstančių plytų, pa­ statė už 960 tūkstančių rub. sąmatinės ver­ tės. Šią vasarą numatoma dar didesnė darbų apimtis. Tam pritaria visi studentai. IstorijosFilologijos fak. sienas jau seniai puošia spal­ vingas plakatas už užrašu: „Dėkim plytą ko­ munizmo rūman“, o greta ryškios raidės kviečia nešti pareiškimus į stovyklas su ke­ turiomls pamainomis kiekvienoje.

Dabar jau sukomplektuotos visos darbo stovyklos.

Darbo vasarai visu rimtumu ruošiasi ir me­ dikai, nes jų, sveikatos saugotojų, rankos vi­ sur reikalingos.

Fizikos-Matematikos fakulteto studentai šiemet be statybinių stovyklų turės keturių pamainų merginų stovyklą, kurios dirbs įval-’ rius lauko darbus.

K. PETRAUSKAS

Naktį netaip karšta

Stuili iuokime istorijos moksliis Žmonijos vystymosi istorijos studijavimas yra vienas iš įdo­ miausių ir labiausia mėgstamų dalykų. N. Cernyševskls sakė: „Kokia mokslo šaka begali dominti publiką, kurios nedo­ mina istorija? . . nemėgti isto­ rijos gali tik visiškai protiš­ neišslvystęs žmogus". kai Kaip istorija atskleidžia tą il­ gą ir sudėtingą kelią, kurį praėjo žmogus nuo pačios pir­ mykštės būsenos, kada jis pri­ mityviausiais įrankiais gauda­ vo iš gamtos būtiniausius savo egzistavimui dalykus iki socia­ listinės visuomenės žmogaus, pajungiančio sau gamtą, at­ veriančio kosmosą. Istorijos mokslo reikšmė ypač išaugo, kai marksizmo-leninizmo klasi­ kai atidengė visuomenės vys­ tymosi dėsningumus, kuriais remiantis vertinant istorinius faktus, įvykius bei reiškinius, istorija tampa taip pat tikslus mokslas, kaip ir gamtos ar ki­ ti mokslai. Istoriko specialybė, kurią įgyjant susipažįstama ne tik su bendromis istorijos žiniomis, bet ir su pirminiais šaltiniais, yra viena iš įdo­ miausių specialybių.

Universiteto Istorijos-Filolologijos fakultete ruošiami aukštos kvalifikacijos istorikai Čia sudarytos geros sąlygos ir plačios galimybės įgyti is­ torijos žinias. Studentams at­ verti visi istorinių šaltinių iobynai: jie turi pirmenybę be­ tarpiškai susipažinti su seniau­ siais kultūriniais paminklais, unikaliais veikalais ir kita me­ džiaga, pasakojančia apie mū­ sų krašto praeitį. Jų paslau-

goms viena iš turtingiausiųjų mūsų šalies mokslinių biblio­ tekų, rankraštynas su dauge­ liu seniausių svarbių dokumen­ tų, žymių veikėjų asmeniniais archyvais ir kita originalia medžiaga. Studentai naudojasi visais respublikoje esančiais archyvais; reikalui esant, siun­ čiami į stambiausius šalies — Maskvos ir Leningrado archy­ vus.

Istorikai, greta bendrų da­ lykų, universitete plačiai stu­ dijuoja visus istorijos moks­ lus: jie klauso istorijos kursus, apimančius visas šalis nuo sevės pasaulio iki šių dienų, novės pasaulio iki šių dienų, grafiją. Studentai atlieka ar­ cheologinę praktiką piliakal­ nių kapinynų ir kitokiuose kasinėjimuose, taipgi etnogra­ finę, pedagoginę ir archyvinę praktiką. Mūsų studentai įgy­ ja praktinius mokslinio dar­ bo įgūdžius istorijos ir kraš­ totyros būreliuose. Šie būre­ liai organizuoja ir ekspedici­ jas medžiagai rinkti; ekskursi­ jų metu studentai susipažįsta su daugeliu istorinių paminKlų, revoliucinių vietų ne tik Tarybų Lietuvoje, bet ir ki­ tose respublikose, Vertingi studentų moksliniai darbai spausdinami kartu su dėstyto­ jų darbais Universiteto Moks­ lo darbuose.

Baigę Universitetą, istorikai ema dlrbti į mokyklas, muziejus, mokslo-tyrimo įstaigas.

A. BENDŽIUS TSRS istorijos katedros vyr. dėstytojas

pirmasis būrelio pirmininkas J. AleksandravičiusBuvę būrelio nariai Kaz­ lauskas, Laigonaitė, Mažiulis, Orvidienė. Palionis. Pikčilingis, Urbutis, Zinkevičius, šian­ dien dėsto mūsų Universitete, ruošdami naujus kadrus moks­ liniam bei pedagoginiam dar­ bui.

Lietuvių kalbos būrelis i SMD veiklą aktyviau įsijungė tik 1951 — 52 m. m. SMD konferencijoms pateikiamų darbų skaičius nebuvo didelis: 1951—52 m. m. — 2, 1952 — 53 m. m. —3.

Vilniaus m. aukštųjų mo­ kyklų studentų darbų apžiū­ rai buvo pateikta 20 darbų, iš kurių 14 buvo premijuoti.

Organizaciniame SMD darbe aktyviai dalyvavo stud. Zin­ kevičius, Sabaliauskas, Savu­ kynas ir kt. Iš viso per 14 m. laikotarpį būrelio nariai para­ šė ir apsvarstė savo susirin­ kimuose 67 svarbesnius dar bus, liečiančius įvairias aktu­ alias kalbos mokslo problemas.

Pasirodė darbų ir daugiau proginio pobūdžio. Jie nagri­ nėjo bendruosius kalbotyros klausimus. Didelės žalos šiai problemai spręsti darė Mare mokslas. Tik kai Maro teori ja buvo sukritikuota ir pa smerkta, lietuvių kalbos bule­ lio veikla vėl pagyvėjo. Su­ rengta 8 stambūs visų llngvis tų susirinkimai, parašyta kele tas darbų, skirtų Maro teori jos kritikai. Studentai Būda Urbutis, Valiūtė ir kt. save darbuose išdėstė marksistini požiūrį į kalbą.

Jau nuo pirmų savo veik los dienų lietuvių kalbos bū Iii relio nariai domėjosi prakti niais kalbos klausimais, rengi I susirinkimus, rašė pranešimu; r1 apie Universiteto sienlaikraš F ' čių .Tarybinis ekonomistas" lūl „Istorikas“, „Tarybinis gamti ninkas“ kalbą. Darbai apie Ine, sienlaikraščio daromas klaidas Mi buvo skelbiami „Tarybiniame studente". Praktiniais lietuvių o kalbos 'klausimais domėjosi Laigonaitė, Mikutytė ir kt.

SunKU visapusiškai apžvelg tl būrelio narių padarytą dar bą, sunku plačiau nušviesti tas problemas, kurias nagrinė I jo būrelio nariai savo darbui ! se.

Pastaraisiais 1958—60; ml m. lietuvių kalbos mokslinki būrelio nariai ypač pagyvin i savo veiklą. 1958—59 m.Bnl įvykusioje konferencijoje b I vo perskaityti 3 mokslini I darbai: Girdenio, Skurkaitė I Karaliūno. Būrelis nuo 1951 m. leidžia lingvistinį biulet I li rt U nį „Lingua", kuriame keli I mos lietuvių kalbos mokslin I įtr problemos bei kalbos prak I de ftr kos klausimai. trr Tarybų Lietuvos 20-mc I brr lietuvių kalbos mokslinio b ■ let relio nariai sutiks naujais d; I uk bo laimėjimais.

A. ROSINAS B

Svetimos kalbos Sėkmės!

Neakivaizdinis skyrius Diplominių darbų gynimo metu Lietuvių literatūros ka­ tedroje neakivaizdinio sky­ riaus studentai užsirekomen­ davo kur kas geriau, negu jų kolegos iš stacionaro. Sėkmin­ giau gynė diplominius darbus ir pirmoji žurnalistų laida.

Kaip pirmiems, taip ir ant­ riems giliam savo specialybės įsisavinimui didelę reikšmę turėjo praktinis, gamybinis darbas. Šiemet aukštosios mo­ kyklos diplomus neakivaizdi­ niame skyriuje gaus 287 stu­ dentai, kurie dabar laiko vals­ tybinius egzaminus- Tai pir­ moji tokia gausi mūsų sky­ riaus laida, kurią baigia be­ veik visų mūsų skyriaus spe­ cialybių studentai.

Dabartiniu metu Universite­ to neakivaizdiniame skyriuje

yra šios specialybės: 1) lietu­ vių kalbos ir lieratūros, 2) ru­ sų kalbos ir literatūros, 3) ro­ manų-germanų filologijos, 4) istorijos, 5) bibliotekininkys­ tės, 6) žurnalistikos, 7) teisės, 8) liaudies ūkio ekonomikos, 9) finansų ir kredito, 10) bu­ halterinės apskaitos, 11) pre­ kių mokslo, 12) matematikos, 13) biologijos. Į Universiteto neakivaizdi­ nį skyrių priimami bet kurio amžiaus TSRS piliečiai, baigę vidurinį mokslą, gerai pasiro­ dę praktiniame darbe ir išlai­ kę stojamuosius egzaminus.

Pagal 1959 m. liepos mėn.

2 d. TSRS Ministrų Tarybos nutarimą jiems sutelkiama kasmet 30—40 dienų apmoka­ mos atostogos egzaminų-paskaitų sesijai. Studentams p.e-

akivaizdininkams sudarytos vi­ sos sąlygos neatsitraukiant nuo gamybos baigti aukštąjį mokslą. Visi Universiteto pro­ fesoriai ir dėstytojai, kurlė dėsto stacionare, dirba ir su neakivaizdininkais. Laborato­ rijomis, skaityklomis, kabine­ tais naudojasi ir studentai ne­ akivaizdininkai. Dabar Uni­ versitete yra jau 2396 neaki­ vaizdininkai, kasmet jų skai­ čius didėja- Todėl draugus ga­ mybininkus, sugebančius sude­ rinti darbą ir mokslą, norin­ čius, neatsitraukiant nuo savo pamėgto darbo, įsigyti aukš­ tąjį Išsilavinimą, kviečiame stoti ir į neakivaizdinio apmo­ kymo specialybes.

A. Vygontienė Prorektorius neakivaiz­ dinio mokymo reikalams

Prie Vilniaus Valstybinio mi praktinių kalbos įgūdžių gimtąja kalba ir tokiu bū c V. Kapsuko vardo Universite­ ugdymui, žodyno plėtimui, ta­ supažindinti jį su mūsų šali< to centrinių rūmų, senuose L. rimo pastatymui. Nuo trečiųjų laimėjimais, grožiu ir įžymi Stuokos-Gucevičiaus ir A. Mic­ metų prasideda kalbos istori­ bėmis. Praktinių užsiėmiir kevičiaus kiemuose, įsikūręs jos ir teorijos paskaitos, susi­ metu studentui atskleidžiau gausiausias Universiteto Istori- pažįstama su senosios ir vidu­ gyvųjų kalbų lobiai. Turtingi jos-Filogijos fakultetas. Vie­ rinės kalbos rašto paminklais. je katedros bibliotekoje st name jo ilgų koridorių rasi­ Klausydami kalbos istorijos ir dentas turi progą suslpažin me Romanų-germanų filologi­ teorinės gramatikos bei kitų su Jo studijuojamos kalbi jos Katedrą. Čia ruošiasi gy­ teorinių kursų paskaitų, stu­ turtais, surinktais gausi] venimui busimieji anglų, vo­ dentai įtvirtina gautas žinias iliustruotuose žodynuose-en] kiečių, prancūzų kalbų tyrinė­ patys, atlikdami įvairių reiški­ klopedijose, kurių leidinį tojai — dėstytojai, mokytojai, nių nagrinėjimus savo kursi­ dažnai apima ištisus tomu vertėjai, redaktoriai. Susipa­ niuose ir seminariniuose* dar­ Jiems tampa prieinami tokj žinkite su jų darbu — gal buose. Tam čia yra geriau­ literatūriniai milžinai, k: ir jums patiks ši įdomi spe­ sios sąlygos: gausi katedros Gėtė, Šileris, Šekspyras, I cialybė, atverianti plačias- biblioteka, naujausi tarybiniai kensas, Hugo, Balzakas, H darbo sritis mūsų tarybinėje ir užsienio demokratinių šalių menas Rolanas. Jie susipa 1 žurnalai ir laikraščiai, žody­ ta ir su šių dienų literatūrl Tėvynėje. atstovais. Besimokydami kl Kaip sako katedros pavadi­ nai ir kitos priemonės.

Mokomasi Universitete ir bos. studentai susipažįsta I nimas. čia mokomasi ne tik praktiškai susikalbėti, naudo­ praktiškos kalbos, kad stu­ šių šalių geografija, istori.l tis literatūra svetima kairi. dentas, pasirinkęs studijuoti kultūra, su jaunimo gyvei F'lologija — tai mokslas a. e anglų, prancūzų ar vakiečių mu, su šių kraštų darbo žil kalbą, galėtų ja laisvai kalbė­ nių papročiais ir kova už š'l kalbą ryšium su visuomer ir tautos gyvenimu, moksi ti. Gyvas, įdomus svetimos sesnį rytojų. apie kalbos vystymąsi, jo dt kalbos studijavimas pradeda­ Studijuojantiems sveti! nius, apie giminystę su kito­ mas pirmajame kurse ir užbai­ kalbą yra svarbu išmokti I mis kalbomis, žodžiu, t; i giamas tik paskutiniais studi­ tik skaityti ir suprasti į'l mokslinių žinių visuma apii jų metais. Mes turime steng­ rius tos kalbos tekstus, I tis, kad į atvykusį mūsų ša­ kartu gražiai ir taisyklinl kalbą.

Dveji pirmieji studijų me­ lies aplankyti svetimojo krašto kalbėti. Toks reikalavini tai didžiąja dalimi yra skirla- atstovą mokėtume prabilti jo šiuo metu keliama1- viski

i

Suminėtas brangias žmo­ giškas savybes per ištisus penkerius metus studentui che­ mikui gerina, stiprina ir kar­ tu teikia reikalingas žinias minamas iš metąlų, uolienų, lianu, smėlis — stiklu, rūda Vilniaus Valstyb. Universiteto plastinių ir kitokių techninių — plienu, nafta — audeklu, Chemijos fakultetas. Jis ruo­ medžiagų. Gamta neduoda medis — šilku. Štai dėl ko šia dviejų krypčių chemikus, žmogui reikalingų gatavų me­ mes laikome chemiją svar- skiriamus arba laboratorijai, (Atkelta iš 1 psl.) džiagų- Jas reikia vienu ar blausiu gamtos mokslu ir to- arba fabrikui. Trumpindami mokyklos patvirtinta įskaitų knygelė), nurodąs aukštojo­ kitu būdu pasigaminti, kitaip kiu svarbiu veiksniu komu- tų specialistų pavadinimus, je karo bei civilinėje mokykloje išeitus dalykus, o taip tariant, reikia mokėti gamto­ nizmo pastatymui, štai kodėl sakome, kad išeina chemikai pat pažymėjimas, suteikiantis teisę naudotis TSKP CK ir je randamas nenaudingas me­ taip dažnai kalbama apie ir technologai.

Chemikai išleidžiami trijų TSRS Ministrų Tarybos 1960 m. sausio mėn. 20 d- nu­ džiagas paversti naudingomis. chemiją plenumuose, partijos siauresnių specialybių. Jie tarimu Nr. 74 nustatytomis nuolaidomis ir pirmenybė­ Chemikas moka vienas me­ suvažiavimuose. •. mis. neorganlkals, orgadžiagas paversti kitomis, jo Bevertes medžiagas pa- vadinami II. Ryšium su įvairiomis teorinio mokymo ir visuome­ rankose molis pavirsta porce- versti naudingomis nevlsada nikais ir flzikochemikais. Ta­ nei naudingo darbo derinimo formomis, priėmimo komi­ skirtumas tarp jų nedi­ lengva. Todėl chemikams ke­ čiau sija privalo supažindinti stojančiuosius su tomis mokymo Jie visi gali dirbti ir liami didesni reikalavimai, ne­ delis. formomis, kurios nustatytos įvairioms specialybėms. visokiose chemijos la­ gu kitų mokslo sričių specia­ dirba .TSR CHEMIJOS PRAMONE Priimant į Universitetą asmenis, turinčius ne mažesnį ir net pedagoginį listams. Tik stipri vyriška boratorijose kaip dvejų metų praktinio darbo stažą, priėmimo komi­ darbą. Technologai taip pat sveikata įgalina per dienas PU TA1O/V£5 SENOKOJI sija nustato, ar šie asmenys gali mokytis žemesniuose į neorganikus ir dirbti sunkiose sąlygose ar skirstomi kursuose, atsitraukdami nuo gamybos, atsižvelgiant Į tai, organikus.

Ir čia esminių ’ČOPUKGIJA trukšmingoje fabriko patalpo­ skirtumų nėra. Neorganlkal kaip praktinis darbas (profesija, gamyba ir kt.) atitinka je. Daug ištvermės reikia kar­ ruošiami darbui fabrike elekt­ jR0C£H7AI.$) pasirinktąją aukštojoje mokykloje ar giminingąjai specia­ toti ilgus nepavykusius bandy­ rocheminio metalavimo reika­ lybę. mus. Tik didelis pastabumas lams ir taip pat statybinių Stojant Į Universitetą, pirmenybė suteikiama asme­ įgalina įžiūrėti nežymius iš­ medžiagų bei trąšų gamybai. nims, ne mažiau kaip dvejus metus dirbusiems pramonė­ viršinius, bet esminius medžia­ Organiką paskirtis — plasti­ je, žemės ūkyje ir kitose liaudies ūkio bei kultūros sri­ tyse, nepriklausomai nuo to, ar stojantysis, baigęs vidu­ gų struktūros bei sudėties pa­ nės masės, pluoštas, oda ir rinę mokyklą, dirbo ar dirbo ir tuo pačiu metu mokėsi kitimus. Tik sunkios matemati­ maisto medžiagos. vakarinėje vidurinėje mokykloje bei dirbo, prieš įstoda­ Mūsų fabrikų darbas su­ kos pagalba pavyksta suprasti mas Į vidurinę mokyklą. sudėtingų eksperimentų rezul­ sietas su medžiagų kitimu.

Praktinis bendrojo lavinimo darbo poli.techninių mo­ tatus. Labai praverčia ramu­ Todėl visur reikalingos che­ kyklų su gamybiniu mokymu mokinių darbas laikomas Q5h • $05 mas ir šaltas būdas, kai reikia mijos laboratorijos, tiriančios mokymo praktika ir J stažą neįskaitomas. dirbti su nuodingomis ir žaliavas, pusfabrikačius ir • Asmenims, turintiems dvejų metų praktinio darbo sprogstančiomis medžiagomis- gatavus gaminius. Visur chestažą, bet įstojimo metu nedirbantiems, pirmenybė tei­ kiama; pristačius paskutinės darbovietės charakteristiką.

Imikai ieško naujų medžiagų Darbo stažas apskaičiuojamas bendrai, nepriklauso­ perdirbimo būdų, visur jie mai nuo pertraukų darbe. Sezoninis darbas įskaitomas į veda pačią gamybą. Įmonės bendrą darbo stažą- Tarnyba Tarybinėje Armijoje ir Kariniame jūrų laivyne taip pat įskaitoma Į praktinio gaudyte gaudo chemikus. darbo stažąGreta to dirba grynai che­ Asmenims, demobilizuotiems iš Tarybinės Armijos ir miškos tyrimo įstaigos ir la­ Karinio Jūrų laivyno, stojant į Universitetą, pirmenybė boratorijos, kaip Chemijos ir teikiama su sąlyga, jei jie Tarybinėje Armijoje ar Kari­ cheminės technologijos insti­ niame Jūrų laivyne ištarnavo ne mažiau kaip dvejus metus. tutas Mokslų Akademijoje, Asmenys, demobilizuotieji iš Tarybinės Armijos ir Universitete ir kitur. Visoks Karinio Jūrų Laivyno, j Universitetą priimami pateikę tyrimo darbas susietas su karinės dalies vado charakteristiką TSRS Gynybos mi­ nisterijos nustatyta tvarka. Jeigu demobilizuotasis ištar­ medžiagos kitimu, todėl ir larbingą vietą studentijos Apie komjaunimo organiza­ nizacijų šefuoja brigadas, ko­ biologijos, ir žemės ūkio, ir navo karo tarnyboje mažiau kaip dvejus metus, jo bend­ Įėjime užima Universiteto cijos vaidmenį studentų gyve­ vojančias už komunistinės dar I technikos tyrimo Įstaigoms ras praktinio darbo stažas sudaromas iš karo tarnybos įjaunimo organizacija. Gi- nime kalba ir tai, kad iš 3236 bo brigados vardą- Teisės | laikotarpio, darbo iki pašaukimo į karo tarnybą Ir dar­ bo po demobilizacijos. si prieš 20 metų, ji nuėjo studentų, besimokančių Uni­ mokslų fakulteto komjaunimo j taip pat reikia chemikų, rei­ III. Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo Univer­ I ir šlovingą kelią. Pir- versitete, daugiau kaip du organizacija prie Vilniaus ( kia jų ir pedagoginiam dar­ sitetą konkurso tvarka priimami geriausiai dirbą gamy­ ąsius sunkumus, 1940 m. trečdaliai komjaunuolių. Nuo skaičiavimo mašinų gamyklos bui. boje ir labiausiai išprusę asmenys, gavę geriausius pa­ ūrus Tarybų valdžią Lietu- praėjusios ataskaitinės-rinklmi- atidarė juridinę konsultaciją.

Chemikų darbo naudingu­ žymius iš pasirenkamosios specialybės profilinių discip­ |e, teko nugalėti pirmie- nės Universiteto komjaunimo Komjaunuoliai bei studentai linų; kai šie yra vienodi, pirmenybė teikiama asmenims, komjau- konferencijos mūsų organiza­ dirba ir savajam Universite­ mas aiškus. Jei tik mėgstame ms Universiteto gavusiems geriausius kitų dalykų stojamųjų egzaminų pijams: I. Povilavičiūtei (da- cijos eilės jau pasipildė 73 tui. Kiekvienas studentas per medžiagą, jei tik mums rūpi, pažymius.

■ „Tarybinės moters“ žur- studentais, t. y. daugiau, ne­ mokslo metus atidirbs po ke­ kas ir kur randama, kas iš Priėmimo taisyklių ketvlrtame skyriuje profilinės 0 redaktorė), T. Cerniaus- gu per visus praėjusius moks­ liasdešimt valandų Universite­ ko ir kaip gaminama, atkreip ­ disciplinos pažymėtos žvaigždute, 1 (šiuo metu Kultūros mi- lo metus. to remonto darbuose. Komjau­ Priėmimo komisija priima tokia tvarka: Žymiai pagerėjo studentų nuoliai pirmieji remia šią gra­ kime dėmesį į Chemijos fa­ tro pavaduotojas), I. Zaksui a) Be stojamųjų egzaminų priimami Didžiojo Tėvy­ torijos-Filologijos fakulteto auklėjimas proletarinio inter­ žią studentų iniciatyvą. kultetą Vilniaus Universitete. nės karo dalyviai, baigę vidurines mokyklas su pagyri­ jsofijos katedros docentas) nacionalizmo ir tautų draugys­ Universitete veikia agitmeProf. K. DAUKŠAS mu ir apdovanoti aukso, arba sidabro medaliais bei su kt. Pernešta per Didžiojo tės dvasia, žymiai išsiplėtė ry­ ninės kurios atlieka pagyrimu baigusieji specialiąsias vidurines mokyklas. vynės karo audras komjau- šiai su broliškų respublikų ir didelį brigados, darbą, vykdamos i ra­ b) Teigiamai įvertinti pirmiausia, be konkurso, bus no vėliavą paėmė į rankas liaudies demokratijos šalių jonus su menine priimami piliečiai, atsiųsti mokytis aukštojoje mokykloje .taus karinio gyvenimo už- jaunimu. Buvo organizuota saviveikla.paskaitomis, Geriausiai agltme- meninės brigados su paskaito­ pramonės įmonių, statybų, tarybinių ūkių bei kolūkių; udinti Universiteto komjau- tautų draugystės savaitė, ku­ ninės brigados veikia Istorijos- mis bei menine programa. ne konkurso tvarka priimami Didžiojo Tėvynės karo da­ oliai- Pokario metais -Uni- rios proga Universitete viešė­ Filologijos ir Medicinos moks ­ Tokios yra pagrindinės Uni­ lyviai. ,rsiteto komjaunimo organi- jo svečiai iš Azerbaidžano, lų fakultetuose. versiteto komjaunimo organi­ c) Po to priimami asmenys, teigiamai pasireiškę ga­ Baltarusijos. clja atliko didelį agitacinį Turkmėnijos, myboje ir turį nemažiau kaip dvejų metų praktinio Kiekvienais metais didėja zacijos darbo kryptys- Šian­ opagandinį darbą studentų Žiemos atostogų metų apie 50 darbo stažą pramonės, žemės ūkio arba kitose liaudies gyventojų tarpe. Komjau- komjaunuolių-aktyvistų viešė­ darbinis studentijos auklėji­ dieną nerasime mokslo, spor­ poilsio organizavimo sričių, ūkio šakose, o taip pat demobilizuoti iš Tarybinės Ar­ inli'ai buvo pirmieji kovoto- jo pas draugus leningradie­ mas. Šią vasarą savo jėgomis to, mijos ir Karinio Jūrų laivyno, geriausiai įvertinti per i už studentų akademinę čius, kijeviečius ir minskie- organizuojama 11 darbo sto­ kuriose nebūtų komjaunuolių, stojamuosius egzaminus. Iš jų pirmiausia priimami as­ ausmę, atliko didelį vaidme- čius- Universiteto Nusipelnęs vyklų. Be to, mūsų universi­ kur jie neatliktų vadovaujan­ menys, kurie yra praktiškai dirbę pasirinktos specialy­ politiniame-auklėjamajame liaudies dainų ir šokių an­ teto studentai dalyvaus res­ čio vaidmens. bės darbą.

Partinės organizacijos va­ samblis viešėjo Maskvoje, o publikinėje darbo stovykloje irbe. d) Ta<s atvejais, kai ,,a“, ,,b“ ir ,,c“ punktuose išvar­ Universiteto komjaunimo or- Akademinis choras — Lenin­ Nidoje. 15—20 žmonių grupė dovaujama, komjaunimo orgadintų asmenų pareiškimų skaičius viršija 80 proc Uni­ vyksta į Cellabinską didžiųjų ■ nizaclja tapo pirmuoju Rekto­ Įmizacija augo ir stiprėjo, grade. versiteto ar fakulteto priėmimo plano, universiteto Rek­ įtraukdama vis didesnes ir Komjaunimo organizacijos septynmečio gigantų statybai. rato bei dėstytojų pagalbinin­ torius skiria ne mažiau kaip 20 proc. vietų bendrajam idesnes studentijos mases iniciatyva prie Universiteto Šią vasarą darbo stovyklose ku ir ramsčiu. konkursui. >trios klasių kovos aplinky- veikia vakarinis darbininkų dalyvaus daugiau kaip 1200 Universiteto komjaunuoliai e) Priėmus „a“, ,,b“, „c“ punktuose nurodytus asme­ fmis. Nugalėdama sunkumus, jaunimo fakultetas, kuriame studentų- Savo rankomis sta­ nis priimami, kiti stojantieji, per stojamuosius egzami­ omjaunimo organizacija šiuo studentai — mokslo pirmūnai tysime kultūros namus, mo­ su džiaugsmu pastiks Jus, nus gavę geriausius pažymius, atsižvelgiant į jų pateik­ lėtu tapo didelio politinio- visuomeniniais pagrindais pa­ kyklas, ūkinius pastatus. Kol­ draugai darbininkai, kolūkie­ tas charakteristikasuklėjamojo darbo organizaci- deda jaunimui pasiruošti sto­ ūkiečių tarpe bus pradedamas čiai, buvę Tarybinės Armijos Kai kitos sąlygos yra vienodos, pirmiausia priimami didelis kultūrinis bei politinis kariai bei abiturientai, mūsų 1. Tarybų Lietuvos 20-metį asmenys, apdovanoti aukso ir sidabro medaliais, o taip ies sutinkame su naujais lai- jimui į aukštąsias mokyklas. -auklėjamasis darbas. Studen­ senajame ir amžinai jauname pat vidurinių specialiųjų mokyklų pirmūnai, įtraukti Į lėjiroais moksle ir visuome- Tokie studentai komjaunuo- tai darbo stovyklose atidarys laidos 5 proc. iniame darbe. Šiandieną mes liai-dėstytojal, kaip N. Sapa- mažiuosius kultūros universite­ Universitete. f) Universiteto Rektorius turi teisę skelbti konkursą idžiuojamės mokslo pirmū- govas, A. Abreimavičius nu­ tus, bendraus su kolūkiniu į Universitetą ar fakultetus bei specialybes; apie tai in­ A. GROBOVAS ais — visuomenininkais: G formuojama iš anksto.

VVU komjaunimo Jrmanaite, R. Caika ir kt. Jei sipelnė darbininkų pagarbos jaunimu, organizuos sportines (Nukelta Į 5 psl.) varžybas, meno saviveiklą. Po komiteto sekretoriaus 957—58 m. m. Universiteto ir meilės. pavaduotojas darbo stovyklas važinės agittudentai atliko už pusantro Daugelis komjaunimo orgaillljono rublių vertės visuoleniškai naudingo darbo, tai iais mokslo metais jo bus atENGIANT keliu į komunizmą, nepaliauja­ dirba valstybinėse ir kooperatinėse prekybinėse ganizacijose ir statistikos organų sistemoje, tame ikta žymiai daugiau. mai reikia stiprinti mūsų šalies ekonomi­ organizacijose, prekybos planavimo organuose, tarpe ir finansų ūkyje, planuoti, tvarkyti ir re­ Universiteto komjaunimo or­ ką plėsti ir kas kart vis tobuliau organi­ miestų ir rajonų prekybos skyriuose, vadovauja vizuoti įmonių ūkinę-finansinę veiklą. Darbas la­ įstaigoms. bai artimas finansų ir kredito specialistų darbui, ganizacija išauklėjo daug pui­ zuoti gamybą, geriau tvarkyti produktų paskirs­ prekybos ir visuomeninio maitinimo tymą. Tuo tikslu visoje musų šalyje, o tame tar­ Greta bendrų ekonominių disciplinų, jie specialiai tik turi daugiau kontroliuojamąjį pobūdį ir la­ kių specialistų ir visuomenės studijuoja prekybos ekonomiką ir prekybos įmo­ biau susijęs su atskirų įmonių bei įstaigų veikla. pe ir Tarybų Lietuvoje, nuolat kuriamos naujos reikėjų. Universiteto komjauir plečiamos esamos pramonės įmonės, didina­ nių organizavimą, prekių mokslą ir kitas savo Kvalifikuotų buhalterijos ir apskaitos specialis­ limo organizacijos auklėtinis t mas prekybos'tinklas, statomi nauji namai, keliai profilio disciplinas. tų iki šiol yra paruošta palyginti labai nedaug, Materialinio aprūpinimo ekonomikos (tiekimo) todėl respublikoje jaučiamas itin didelis jų po­ ir geležinliai, stiprinami šalies finansai, racio­ Profesorius daktaras drg. J. J — specializacija įsteigta fakultete tik nuo 1959 me­ reikis. nalizuojamas ūkinių organizacijų valdymas ir t.

Kubilius šiandieną vadovau­ t. Planingai tvarkomam socialistiniam liaudies tų. šios srities ekonomistai dirba itin svarbų vi­ Specialistų ruošimas VVU Ekonomikos m. fa­ ja visam universiteto kolekty­ ūkiui reikalingi kvalifikuoti specialistai, kuriuos so liaudies ūkio gamybinių, prekybinių, žemės kultete vyksta stacionaro, vakarinio ir neakivaiz­ ūkio ir visų kitų šakų bei sričių aprūpinimo ma­ dinio skyriaus studijų formomis. Kadangi ekono­ vui, drg. Grigonis kurį laiką ruošia Ekonomikos mokslų fakultetas.

Atsižvelgiant į respublikos poreikius, Vilniaus terialiniais ištekliais planavimo bei organizavimo minės studijos tiesiogiai yra susijusios su ga­ iirbo LLKJS CK sekretoriumi. / Valst. V. Kapsuko vardo Universiteto Ekonomi­ darbą. Į jų darbo sritį taip pat įeina ir dauge­ mybos pažinimu, tai j grynąjį stacionarą (studi­ > dabar yra Visuomeninių kos m. fakultetas išleidžia šių specializacijų lio respublikos įmonių produkcijos paskirstymas juoti atsitraukus nuo gamybos) priimami tik tu­ (realizavimas). "noksiu akademijos klausyto­ ekonomistus: rintieji dvejų metų gamybinio darbo stažą (bai­ Prekių mokslo specialistai-prekių žinovai, — gus vid. mokyklą). Neturintieji tokio stažo stacio­ jas, drg- Bagdonas — Zarasų a) pramonės ekonomikos, tai produkcijos kokybės saugotojai, kontroliuoto­ naro studentai pirmus metus yra nukreipiami į b) prekybos ekonomikos, dirba darbą įmonėse ir studijuoja vakarais. raj. Kudirkos v. kolūkio pir­ Sėkmin­ c) materialinio aprūpinimo ekonomikos (tieki- jai ir kartu prekybos organizatoriai. Jie prekybos didmeninėse bazėse ir prekybos tink­ gai įsigiję stažą įmonėse, nuo antrojo kurso pa­ mo), mininkas. Galima minėti dar le, be Jų negali išsiversti ir materialinis aprūpi­ starieji studentai įsilieja į bendrą stacionaro stu­ d) prekių mokslo, nimas. šios srities specialistų paruošimas labai dentų masę. daug respublikoje žinomų mū­ e) finansų ir kredito, artimas prekybos ekonomistų profiliui, tik su žy­ Be to, studijų metu II! ir IV kurso studentai f) buhalterijos ir statistikos. sų komjaunimo organizacijos Pramonės ekonomikos ekonomistai ruošiami miai gilesniu technologiniu paruošimu. Jie stu­ ekonomistai išeina 56 savaičių gamybinę prakti­ dijuoja chemiją, fiziką, prekių bei medžiagų pa ­ ką, kurios metu dirba įmonėse pagal studijų pro­ dirbti pramonės Įmonių planavimo ir gamybos žinimą, dirba laboratorijose ir t. t. auklėtinių. filį. organizavimo darbą tiek pačiose įmonėse, tiek Finansų ir kredito specialybė ruošia darbuoto ­ Universiteto komjaunimo Per pokarinius metus fakultetas paruošė nema­ ir aukštesnėse gamybos valdymo grandyse (val­ dybose, liaudies ūkio taryboje, rajonų ir res­ jus liaudies ūkio finansams, pinigų ūkiui, mokes­ žą ekonomistų būrį, ir šiais metais išduos 1000organizacijos veikla pasidarė čiams, bankų veiklai planuoti bei tvarkyti. Dėl to ąjį tarybinio ekonomisto diplomą. Tačiau spar­ publikos planavimo organuose ir pan.). šių spe­ jie studijuoja visų svarbiausiųjų liaudies ūkio tus liaudies ūkio vystymasis kelia dideli šios žymiai platesnė, išaugo puikus cializacijų ekonomistai dirba respublikos ir rajo­ šakų veiklą bei planavimą ir atitinkamas finan­ srities darbuotojų pareikalavimą respublikoje. nų planavimo organuose, įmonių planavimo sky ­ komjaunimo aktyvas. Šiandie­ sines biudžeto, mokesčių, bankų ir pinigų discip­ Linkę studijuoti visuomeninius mokslus, betar­ rių ekonomistais Ir viršininkais, įmonių vadovais. linas. Baigusieji dirba rajonų ir miestų finansų piškai susijusius su gyvenimu, dirbti tiesiogiai ną Universitetas didžiuojasi Kad galėtų tinkamai eiti pareigas, universtete Jie skyriuose, bankuose, taupomosiose kasose, va­ su liaudies ūkio pažanga surištą organizacinį, studijuoja atitinkamas ekonomines disciplinas, dovauja įmonių bei įstaigų finansų skyriams ir ūkinį bei mokslinį darbą, nenusivils pasirinkę tokiais komjaunuoliais — ak­ gamybos technologiją ir organizavimą, liaudies pan. ekonomisto specialybę ir ras plačias ir palan­ ūkio planavimą, matematiką, statistiką, įmonių fi­ tyvistais, kaip O- MinkevičiūBuhalterijos ir statistikos specialybė užtikrina kiausias galimybes naudingai pritaikyti savo su­ nansus ir kt. socialistinio turto apskaitą ir kontrolę, be kurių gebėjimus statant komunistinę visuomenę. tė, P. Vitkauskas, V, Andri­ socialistinis ūkis.

Jie Prekybos ekonomikos specialistai ruošiami res­ neįmanomas planingas Doc. J. PAUL1UKONIS publikos prekybos tvarkymui ir planavimui. Jie ruošiami dirbti įmonėse bei įstaigose, ūkinėse orjauskas ir kt.

Ekonomikos mokslų fakulteto dekanas

ogus — medžiaginis gytodėl jo gyvenimą są, medžiagų apykaita. Iš via maisto medžiagų j. Žemėje gyvena daug ų. Vienus kankina karš­ intus speigai, trečius joja uodai. Žmogus nuklimatinius sunkumus ir gerai jaučiasi tik rūbų Štai dėl ko dažnai kalapie pluoštines medžiaZmogui reikia ne tik gyti ir apsirengti, bet i turėti pastogę, darbo ius ir įvairias buitines kultūrines priemones, ga-

CHEMIJA

Universiteto om jaunuolių darbai

Ž

s- ve

£

£ >«/» 00 z3 O

PRIĖMIMO Į UNIVERSITETO stacionarini skyrių TVARKA

Didžioji draugystė ISUS mūsų šalies dar­ sų studentai išvyksta Į kitas bo žmones vienija nenu­ respublikas, pvz., neseniai 20 galimos proletarinio in­ medikų buvo išvykę Į Tar­ ternacionalizmo idėjos, kurios tu vykusią studentų-medikų reiškia visų TSRS nacijų ir mokslinę konferenciją- Be to, tautybių darbo žmonių solida­ plačiai praktikuojamos gamy­ rumą ir savitarpio pagalbą binės ekskursijos į broliškas bendroje kovoje už komunisti­ respublikas (pvz., Ekonomi­ nės visuomenės pastatymą. kos. Chemijos ir Gamtos Labai ryškus lietuvių tau­ mokslų fak.). Studentai, su­ tos laimėjimų pavyzdys bro­ grįžę iš tokių mokslinių kon­ liškos draugystės dėka yra ferencijų ir gamybinių eks­ mūsų Universitetas. Daugelis kursijų, iš praktikos, su užsi­ mūsų dėstytojų dalyvauja degimu pasakoja apie įgytas mokslinėse konferencijose, ne­ žinias, apie gyvenimą kitose maža dalis mokėsi pasitobuli­ respublikose, apie nuoširdžią nimo kursuose prie geriausių ir gilią draugystę, užsimezguMaskvos ir Leningrado aukšto­ šią su broliškų respublikų jo mokslo įstaigų. 39 žmonės aukštųjų mokyklų studentais, baigė Maskvos ir Leningrado Jei paskaičiuosim, kiek stuaukštojo mokslo įstaigų aspi­ dentų Įvairiais būdais (konrantūrą, 4 — daktarantūrą. ir ferencijos, ekskursijos, savi­ dabartiniu metu nemažas Uni­ veiklos išvykos) pastaruoju versiteto dėstytojų ir aspiran- metu pabuvojo kitose respub­ tų būrys tobulinasi įvairiuose likose, tai susidarys gan įspū­ kursuose prie Leningrado ir dingas skaičius — ne mažiau Maskvos aukštųjų mokyklų. 1000 žmonių. Visa tai duoda Mūsų dėstytojai, pabuvoję ki­ labai teigiamus rezultatus, ku­ tų respublikų aukštosiose mo­ rie veikla gyvai, vaizdžiai, kyklose, pasisemia daug ver­ geriau negu paskaitos ar pa­ tingų žinių komunistiškai auk­ sakojimai. lėjant jaunimą ir patys išeina Labai didelį vaidmenį auk­ gyvą internacionalizmo mo­ lėjant Universiteto dėstytojus kyklą- Pastaruoju metu parti­ ir studentus internacionalizmo, nės organizacijos ir rektora o pastangomis vis didesnė stu­ tautų draugystės ir tarybinio dentų dalis atlieka gamybi­ patriotizmo idėjomis suvaidi­ nę praktiką už respublikos ri­ no bendradarbiavimas ir kultū­ bų, pvz., Leningrade, Mask­ riniai ryšiai su broliškų res­ voje ir t. t. Internacionali­ publikų aukštosiomis mokyk­ niam studentijos auklėjimui lomis.

Mūsų Liaudies dainų ir šo­ plačiai panaudojamos studen­ klų ansamblis ir Akademinis tų mokslinės konferencijos. Į choras, komjaunimo ir prof­ mūsų studentų mokslines kon­ sąjungos aktyvas lankėsi dau­ ferencijas pakviečiami svečiai gelyje broliškų respublikų iš broliškų respublikų, o mū- aukštosiose mokyklose,

V

jie buvo labai šiltai sutinka­ mi ir užmezgė nuširdžią draugystę. Mus dažnai aplan­ ko svečiai iš broliškų respub­ likų. Dažnai atvyksta Latvi­ jos, Estijos ir Baltarusijos studentiškos saviveiklos ko­ lektyvai, kurie mūsų studentų (!Tai viena iš naujovių tai ekonomistai, medikai, lai studentai, atėję tie­ 0 yra laukiami svečiai ir turi į aukštojoje mokykloje. teisininkai. Jų specialy- siai iš vidurinės mokyk­ c didelį pasisekimą. Visos čia Si apmokymo forma vi- JJės profilis tinkamiau­ los. Praeis metai, kiti () sais atžvilgiais pas'teisi- sias vakariniam apmoky- — padidės jų patyri­ minėtos priemonės padeda mas, išryškės gabumai, () no. Vakarinio skyriaus mums visiems geriau susipa­ charakteriai, meilė dar­ Q studentų pažangumas nė mi’J. žinti su vienų Ir kitų nacio­ Įvairiuose fakultetuo­ bui, ir jie tęs studijas kiek ne žemesnis, negu nalinėmis kultūromis, papro­ () stacionariniame skyrių- se yra dar vakarinės kartu su dieninių gru­ Q je. Šiuo metu vaakrinio stacionarinio skyriaus pių studentais, kurie bu­ čiais, tradicijomis ir pasidalin­ C skyr'aus pirmąjį kursą grupės, kuriose šiuo me­ vo priimti su dvejų me­ ti sukauptu patyrimu. d baigia 113 studentų — tu mokosi 125 studentai- tų stažu.

Tik dirbdami bendrai, kar­ tu spręsdami sudėtingas moks­ lines problemas ir jaunimo komunistinio auklėjimo klau­ simus, mes galime pasiekti di­ mų epizodai, ir didžiojo 1 Glaudžiu ratu apsupęs val­ delių laimėjimų, o, antra ver­ karenkos knygos. kų būrys įdėmiai klausosi ma­ tus, bendras darbas dar la­ nęs. Aš pasakoju liūdną vieno Aš įsitikinau, kad vakari biau suartina mūsų dėstytojus berniuko negro istoriją — mokymasis — tikras unil sitetas. Tik taip besimoki ir studentus ir skiepyja jų šir­ kaip jį fabrikantas batu išspy­ mas, supranti laiko vertei dyse leninines socialistinio in­ rė j gatvę, kaip jis, alkanas, arčiau pažvelgi gyvenimui] ir bejėgis, klaidžiojo ternacionalizmo idėjas. Tikra apiplyšęs akis, karščiau pamilsti d J niūriais ir tamsiais it jo gyve­ draugystė gimsta tik bendra­ nimas senamiesčiais. jame randi daug ir poezil ir romantikos, o ypač tokii me darbe.

Matau, kaip žiba linksmuoatsakingame darbe. Juk dl lės Aldutės akutės, kaip Jonu­ lėti žmogų — didelė, sūdei J. BIELINIS kas sugniaužia kumštelę, lyg ga pareiga.

VVU partinio komiteto galvodamas: „Kai užaugsiu, Iš visos širdies linkiu I sekretorius aš jiems parodysiu!“ Žvelgia simiems pirmakursiams pj pilnos gailesčio didelės, mė­ ti ir suprasti, kad vakari lynos, lyg virš mūsų raibu­ mokymasis — nuostabus J liuojanti dangaus žydrynė, kymasis. Jis skatina atlikti 1 akys. Tai žiūri Alvydas, Juo­ bestudijuojant didelius darbi zas ir Danutė. . . svajoti tik apie plačius už] Metai, praleisti dirbant vyr. jus, degti, mokytis, nenuritį pionierių vadovu Vilniaus vai­ daug galvoti, kaip išsikovoti Juk mūsų jaunystėj ir | kų namuose Nr. 5 prabėgo ne­ vaikų pasitikėjimą, pagarbą, studijuojant nevalia suglaJ pastebimai. sparnus!

A. GAIŽUTIS Ne taip jau lengvas kelias meilę. Padėjo man ir auklėto­ IFF I k- studentas Į vaiko širdį. Įvairiausi take­ jai. ir prisiminimai iš mokyk­ gamybininkas liai veda Į jį. Pradžioje teko los dienų, ir matytų kino fil-

VA KA RIMS

Metai praėjo neveltui

turtėjam

Senutė Universiteto biblio­ dėlė bibliotekos fondų dalis ruoja apie 1000 pavadin i teka 9-eriais metais senesnė buvo išsklaidyta, o iš likučių leidinių už patį Universitetą, jau be­ tik po 35 m. buvo atidaryta Pagrindinis bibliotekos til VAKARAS velk keturis šimtmečius yra lankytojams viešoji biblioteka, las — padėti Universiti tampriai susijusi su Universi­ kuri vėl iš naujo kaupė naują dėstytojai kllūtis atlikti didesnes ekspe­ teto gyvenimu. Įsteigta 1570 literatūrą bei globojo užsili­ profesioriams, studentams jų mokslo bei I dicijas. Studentės E. Žukaitė, m. Vilniaus kolegijoje, nuo kusius senus knygų rinkinius. kymo darbe. Bibliotekos s i 1919 m. biblioteka, Tarybinės R. Galvydytė ir R. Daukšai­ 1579 m. ji tampa Universite­ tytojai, kurių šiuo metu I paskelbta“ Cent­ 7 tūkstančiai, aptarnauj ■ tė, tirdamos Mūšos ir Nevėžio to (arba Akademijos) bibliote­ vyriausybės ir lydi šią aukštąją mokyk­ rine respublikos knygų sau­ centrinės bibliotekos moL I gyvūniją, nukeliavo virš 200 ka lą visą jos istorinį kelią, bū­ gykla", gausiai papildoma iš personalo ir studentų bendtl km. D. Zubeliūtė ir I. Plai- dama jos mokslinių interesų Maskvos gauta naujausia so­ joje, o taip pat 7-se fakultel paitė nuvažiavo dviračiais bei ideologijos reiškėją. Nors cialinę-politinę bei gamtos skaityklose. Teikia pagalba I Šventosios. Nemuno, Šešupės, jos pagrindą sudaro didžiojo mokslų literatūra. Tačiau len­ katedrų bibliotekėlės, kuri Lietuvos kunigaikščio Žygi­ kų kontrrevoliuciniai legionai yra virš 50. Į namus literai!

Nesėdi vietoje jaunieji zoo- kampelį Tolimųjų Rytų Jūros ir. Minijos pakrantėmis manto Augusto humanistinių nutraukė bibliotekos spartų ra išduodama dvejuose 1 logai. Stebėdami paukščius, Usur> " neliestus miškus, kur virš 700 km. Pernai jos sava­ knygų rinkinys, tačiau vidur­ augimą. Dvidešimtmetį metų gaudydami žuvis, šiemet I kur­ šalia šiauriečių taigos gyvūnų rankiškai tyrė .galingąją Si­ amžių jėzuitai, uždėję juodą biblioteka vegetavo, tepriaug- kuose — bendrajame ir moki personalo abonementuo-l so biologai apkeliavo tol'mas gyvena karštųjų tropikų žvė­ biro Angarą nuo Irkutsko iki leteną ant bibliotekos fondų, dama tik 100.000 tomų (nuo lo Kasmet didėja išduotos litcl Vilniaus apylinkes, apžvelgė rys ir paukščiai. Panašioje Bratsko. Ten surado daug užtemdė ją schematine, religi­ 450.000 iki 550.000 vie­ tūros skaičius. 1959 m. išo J Žeimenos ir Merkio upes. ekspedicijoje dalyvavo R. Le- mokslui dar nežinomų gyvūnų. ne literatūra, neleidusią bib­ netų). Tokiu pat skaičiumi to­ ta skaitytojams daugiau kil Aukštesniųjų kursų studentai kevičius ir A. Stašaitis šią žie­ Šiemet I. Plaipaitė ir D. Zu­ liotekai tapti moksline baze. mų biblioteka pasipildė per 600.000 Jeigu biblil dalyvauja sudėtingesnėse eks­ mą. Jie tyrė pietinių Kaspi­ beliūtė gamybinės praktikos Tik 1773 m. perėmus Univer­ vienerius metus- 1940 metais teka savo tomų. fonduose neturi 1 pedicijose už respublikos ri­ jos pakraščių paukščius. Stu­ metu ištirs Latvijos ir Estijos sitetą Edukacinei komisijai, ir atkūrus Lietuvoje Tarybų val­ knygos, ji n <1 bų. Tirdami mūsų šalies fau- dentų ornitologų dėka univer­ upes- Jų maršrutas — virš bibliotekai papūtė gaivūs vė­ džią. Universiteto bibliotekai geidaujamos dojasi tarpbibliotekiniu abi ną, jie medžiojo niūrioje taigo­ siteto zoologijos muziejus įsi­ 2000 km. jai, o po 1803 m. švietimo ir siuntė dovanas didžiosios Ta­ nementu, kurį, palaiko su I je, kopė į Kaukazo kalnus, gijo daug puikių ir rętų Nemaži mūsų studentų ir Universiteto reformų bibliote­ rybų Sąjungos bibliotekos, pa­ Tarybų Sąjungos blbllotekl plaukiojo srauniomis Sibiro paukščių. ateities planai. Kitąmet II kur-, ka jau žymiai pasipildė moks­ dėdamos greitu laiku sukaup­ mis. Turi biblioteka ir ta 1 upėmis. Studentai G. Tursa ir so studentai ornitologai tirs lo ir literatūros klasikų kūri­ ti nemažą tarybinės literatūros obonemento ryšius (1 R. Lekevičius buvo nuvykę į Zoologų — hidrobiologų Ledinuotojo vandenyno salų niais, kuriais rėmėsi ar studi­ fondą. Tačiau fašistų bombos, tautinio Lenkija, Švedija). Milžiniški įdomiausią Tarybų Sąjungos daugumas merginų, bet tai ne paukščių turgus. Ateityje nu­ javo ne vienas Vilniaus moks­ surumstuslos ramų šalies gyve­ bibliotekos fondus atskleidė matoma tirti Vidurinės Azijos, lininkas bei literatas. 1831 m. nimą, nutraukė ir bibliotekos abėcėliniai bei sisteminiai k; Uralo, Kaukazo, Kara-Kumo sukilimo išvakarėse biblioteka, darbą. Vokiečių okupacijos talogai. Didelę pagalbą, iė dykumų gyvūniją. O kiek turinti apie 60.000 tomų, jau metais biblioteka neteko ne­ kant ir renkant literatūrą, te daug dar neištirtų musų res­ buvo žinoma visoje carinėje mažos dalies stropiai rinktos kio bibliografijos skyrius, ki publikos ežerų, upių ir miškų. Rusijoje. 1832 m caro įsaky­ ir saugotos literatūros- Oku­ ris sudarinėja stambias karti Vyr. dėst R. Kazlauskas mu uždarius Universitetą, di- pantų padaryti nuostoliai blb- tekąs bei leidžia supažindinai ----------------------------------i lįptekai viršija 1,5 mil. rub. čius su literatūros naujien 1944 m. Tarybinei Armijai iš­ mis biuletenius. vadavus Vilnių, vėl pradėti Biblioteka deda pastanga bibliotekos atkūrimo bei tvar­ kos darbai. Broliškųjų respub­ sudaryti kuo geresnes sąlyg1Graži ir įdomi ne tik natūrali gamta, bet ir ta-, kurio­ likų bibliotekų pagalbos dė­ darbui su knyga. Pradėt je matome įdėtas žmogaus kūrybines pastangas — banguo­ ka biblioteka greitai atstatė praktikuoti atviri fondai sk; jantys javų laukai, žydintys sodai ir bręstantys jų vaisiai. savo fondus. Vėl susidarė pa­ tykiose greitu laiku bus žj Tačiau reikia mokėti ne tik grožėtis gamta, bet ir ją tir­ lankios sąlygos bibl'otekai mial išplėsti. Tai pagyvir. ti — juo geriau mes pažinsime gamtos dėsnius, tuo geriau augti. Kasmet bibliotekos fon­ skaitytojų aptarnavimą ir Lite galėsime ją pritaikyti žmogaus poreikiams. dai pasipildo 50—60 tūkst. ratūros skaitomumą- Kaupia Kažin, ar panašūs vaizdai bei mintys neatėjo į galvą tomų. Šiuo metu, turėdama mi mikrofilmai yra rimtas pa jaunuoliui, renkantis specialybę? Jei taip, tai jis galvoja apie 1 mil. 700 tūkst. tomų, galbininkas moksliniame dar specializuotis gamtos moksluose ir, gal būt, konkrečiai bo­ Universiteto Mokslinė biblio­ be. Numatoma praplėsti ka tanikos mokslo srityje. Įdomu būtų su tokiais jaunuoliais teka yra viena didžiausių ir kurių fakultetų skaityklų pa praeiti per Gamtos mokslų fak. biologijos specialybės bo­ turtingausių respublikoje. talpas. Visa tai padeda vyk tanikos mokslų katedras, auditorijas, laboratorijas. Gamtos Saugodama vertingą medžiagą, dyti pagrindinį Mokslinės bib mokslų fakultete yra net 3 botaninės katedros — Botani­ pradedant XIV šimtmečio liotekos uždavinį: aptarnaut kos. Augalų anatomijos ir fiziologijos, Darvinizmo ir rankraščiais, mokslų istorijai, literatūra kiekvieną Universi genetikos. Botanikos katedroje nagrinėjami ne tik aukštes­ krašto kultūriniam bei ekono­ teto profesorių, dėstytoją be nieji augalai, kurie matomi ir paprasta, jokiais prietaisais miniam gyvenimui studijuoti, studentą. neapginkluota žmogaus akimi, bet ir tib žemesnieji augalai, biblioteka kaupia ir naujausią F. Vaidinauskaitė kuriuos pamatyti galima tik per mikroskopą, būtent, bak­ literatūrą, atspindinčią mūsų VVU Mokslinės terijos, dauguma grybų ir dumblių. Vieni ir antri žmogui krašto bei užsienio pa­ bibliotekos direktoriaus yra labai naudingi, o kartais — labai žalingi. Visų savy­ siekimus. Bibliotekamokslo DrenumeDavaduotoja bes reikia giliai moksliškai ištirti. Augalu fiziologijos ka­ tedroje tiriami augalų gyvybiniai procesai, įvairių faktorių poveikis augalų augimui, vystymuisi ir derliui. Genetikos VVU BIBLIOTEKOS LOBIAI ir darvinizmo katedroje tiriami vėl kiti klausimai — auga­ lų paveldimumas, kintamumas, įvairių kultūrinių augalų veislės ir pan. Studentai, pasirinkę konkrečias temas iš 1579 šių botanikos mokslo šakų, praktikų metu renka medžiagą, i rašo kursinius darbus, dirba moksliniuose būreliuose.

Mūsų universiteto botaninėms katedroms vadovauja ži­ 1803 nomi mokslininkai: prof. A. Minkevičius, prof. J. Dagys, prof. Snarskis. Visi jie — nusipelnę mokslo veikėjai. Tai puikus įrodymas, prieš tą neteisingą nuomonę, kad tirti augalus geriau tinka moterims. Taigi į Gamtos mokslų fa­ kultetą studijuoti botaniką kviečiami ir > 'ai, ir moterys. Čia jie galės visapusiškai tirti jų pamėgt augalų pasaulį ir atnešti naudos ir mokslui, ir praktikai Ekspedicijoje Vyr. dėst. ŠARKINIENE

PAŽINKIME GAMTA

Į#

1959

FAKTAI IR SKAIČIAI Medicinos mokslų fakultetas buvo įsteigtas 1781 m. >er 1781 —1842 m., t. y. šešiasdešimties metų laiko, buvo paruošta 1500 gydytojų, 919- 1939 m. laikotarpiu buvo paruošta 1000, , tarybiniais metais 1361 specialistas (neskaitant stologų ir farmaceutų, kuriu os dabar ruošia KMI). Šiuo metu fakultete veikla 13 katedrų, fra 16 laboratorijų, -’akultete dirba 54 dėstytojai (iš jų — 4 medicinos ilų daktarai, 34 medicinos mokslų kandidatai). ’okario laikotarpiu fakulteto dėstytojai išspausdino 300 darbų. hirurgų grupė skaitoma stipriausia Pabaltijyje, ku­ rą pasiekusi didelių laimėjimų plaučių, širdies ir ibiųjų kraujagyslių operacijų srityse. Šiuo metu fakultete mokosi 536 studentai.

Veikla dieninis skyrius (gydomoji specialybė) ir vanis (pediatrijos specialybė), kurio I kurse mokosi 44 ental.

Jei skelbime parašyta, kad kokiam nors vakare gros Me­ estradinls dicinos fakulteto salė bus orkestras, žinok pilnutėlė.

Yra ir savas kompozito-

Jo rius — Dobrovolskis. plunksnai priklauso „Glmkūrlnys kvartetui, tinė" Prie estradinio orkestro yra vyrų ir moterų kvartetai.

21210 tekstas ir nuotr.

Estradinls orkestras repetuoja

specialybė

Būgno karalius J. Vaičius

ūsų kalba ir literatūra — giausla pasaulyje išleidžiama as iš pagrindinių moko- knygų, daugiausia yra mokslo mokosi ' i dalykų tarybinėje mo- įstaigų, daugiausia oje, kaip rusų, taip ir vi žmonių.

Rusų kalbos ir literatūros nacionalinėse Tarybų ingos mokyklose. Rusų specialistus ruošia Universite­ a vaidina labai didelį to Istorijos-filologijos fakulte­ menį mūsų gyvenime. tas. Asmenys, baigę šią spe­ TSRS tautų bendravimo cialybę. daugiausia siunčiami a, kurios dėka visos mū- dirbti į respublikos mokyk­ l .įlies tautos turi galimv las. Be to, išleidžiami ir kitų susipažinti ne tik su rusų, sričių kultūros darbuotojai, ir su kitų nacionalinių kaip antai vertėjai, spaudos urų laimėjimais, su dl darbuotojai, redaktoriai, moks­ iliu pasaulinės -kultūros liniai darbuotojai ir kt.

Rusų kalbos ir literatūros kimu. luo metu visame pasauly- mokomieji planai be siaurų aučiamas vis didesnis su specialiųjų disciplinų apima mėjimas rusų kalba. Ta- įvairias bendrų humanitarinių Pavyzdžiui, 4 Sąjunga — ne tik nuga^/ mokslų sritis. šio socializmo valstybė Ir studentai turi galimybę susi įkliausias kovotojas už pažinti su kitomis slavų kal­ ą. bet tai ir didžiojo bomis, visų pirmiausia su ry­ slo valstybė, didžiųjų kul­ tų slavų kalbomis — balta­ nių ■ laimėjimų šalis. Da- rusių ir ukrainiečių, lenkų ir negalima sekti naujausių kt. Mūsų specialybės studen­ slo pasiekimų įvairlau- tai be rusų klasikinės ir tary­ e šakose, nemokant rusų binės literatūros turi galimy­ ios Apie jos žinojimo būti- bę plačiai susipažinti su už­ ią liudija ir tie faktai, sienio tautų literatūra. Gi­ Tarybų Sąjungoje dau- lesniam siauros specialybės

lentams, besimokantiems timą kalbą, o ypač sveti> kalbos ir literatūros speybės studentams. ’alsyklingai tarti svetimos bos garsus, teisingai kir )ti, o taip pat įsisavinti būgą tai kalbai intonaciją tentams padeda, be kitų kaltų, tos kalbos fonetikos tymas. Fonetika yra kalbo­ ms skyrius, nagrinėjantis slnę kalbos sudėtį. Per foikos paskaitas studentams Skinamos svetimosios kalgarsų tarimo ypatybės, odoma, kuo tų garsų tarls yra panašus į gimtosios bos atitinkamų garsų tariir kuo nuo jų skiriasi, tu studentai pratinami tei?al tarti, lavinama jų klauvystomas kalbos ritmas, omatizuojami tarimo įgu­ li Tokių pratimų dėka lentas palaipsniui atslkrabudingu gimtosios kaltarimo akcentu, kalbant ienlo kalba, ir išmoksta ižiai ir sklandžiai kalbėti.

Ugdyti teisingiems tarimo džiams daug padeda prie edros veikianti fonetikos oratorija. Cla studentams aroma dirbtinė kalbinė ap

llnka; jie klausosi magnetofo­ no juostelėse įrašytų Londo­ no lingvafoninių kursų (anglų, vokiečių ir prancūzų kalbo­ mis), Šekspyro teatro geriau­ sių aktorių magnetofoninių įrašų, Berlyno radijo insceni­ zacijų, garsaus Paryžiaus teatro „Komedi Fransez“ pa­ statytos Moljero pjesės „Miestletls-bajoras“, įvairių autorių skaitytų prozos bei poezijos įrašų, o taip pat dainų anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis (Polio Robsono, Ivo Montano ir Ernsto Bušo koncertų). Čia, laboratorijoje, studentai iš­ moksta suprasti gyvąją įvai­ rių žmonių kalbą. Be to, jie patys gali įkalbėti į magneto­ fono juostelę Ir paskui, klau­ sydami savo įrašų, ištaisyti sa­ vo klaidas ir tobulinti tarimą.

Tad kas domisi kalbo­ mis, literatūra — kviečiame į mūsų senojo Vilniaus Vals­ tybinio V. Kapsuko vardo Uni­ versiteto Romanų-germanų fi­ lologijos katedrą.

Romanų-germanų filolo­ gijos katedros vyr. dėstytojos: R. Aprljaskytė, R. Ramūnienė, E. Vengrienė

sas, civilinė teisė, kriminalis­ tika ir t. t. Tačiau teisininkas turi gerai žinoti ne tik spe­ cialius teisės mokslų dalykus, bet taip pat būti gerai išsila­ vinęs politiškai, suprasti, ko­ kią politiką įgyvendina parti­ ja ir vyriausybė per tarybi­ nius įstatymus. Be visuome­ ninu disciplinų, dėstomų ki­ tuose fakultetuose, musų fa­ kultete skaitomos valstybės ir teisės teorijos paskaitos, po­ litinių teorijų istorija.

Tačiau teisininko specialy­ bė, teisininko darbas, susijęs ir su nemažais sunkumais.

Sunkus ir sudėtingas tesininko darbas, pavyzdžiui, tuo. kad musų specialybės žmo­ nėms darbe tenka susidurti su įvairaus išsilavinimo, įvairių profesijų ir įvairaus amžiaus žmonėmis, dirbančiais įvairio­ se liaudies ūkio šakose. Dėl tos pat priežasties mūsų fa­ kultete dėstomos ir specialios disciplinos, kaip buhalterija, statistika, finansų teisė, psi­ chiatrija ir t. t.

Mūsų fakultetą baigę žmo­ nės dirba tardytojais proku­ ratūroje, teisėjais, advokaapvaldymui studentai vyksta I tais, notarais ir kitur. į respublikos rajonus susipa­ i Beje, Šiais metais bus pri­ tiktai turintieji dvejų žinimui su gyvomis rusų tar­ imami mėmis Lietuvos TSR teritori­ metų gamybinio darbo stažą. tat visiškai suprantama. joje, renka vietinių rusų gy­ Ir ventojų lekslnę ir tautosaki­ Dveji praktinio darbo metai nę medžiagą. Didelis dėme­ padės besiruošiančiam stoti sys skiriamas taipogi prakti­ į Teisės mokslų fakultetą ge­ niam studentų paruošimui pa- riau pažinti gyvenimą, rim­ tai apsvarstyti savo tinkamu grindinei savo profesijai pedagoginiam darbui: jie tu mą atsakingam ir nelengvam ri pedagoginę praktiką mo teisininko darbui, labiau kyklose, dirba pionierių sto- j Nors vis labiau iratgyvenos vykiose ir pan. Gabiausieji ir nyksta buržuazinės sąmonėje, darbščiausieji studentai ski­ tarybinių žmonių dar ji riami į aspirantūrą, kur ruo­ tačiau kovoti su jpffiis ilgai. į komoksliniam tiriamajam reikia sunkiai ir f, šiasi j' juk joir dėstytojo darbui aukštoslo- munlzmą pasiimti Jq klu būdu nebus galima. se mokyklose.

Pr. Rudzinskas Doc. V. Kostelnlckls Teisės mokslų fakulteto Rusų kalbos katedros diplomantas vedėjas Kaip ir kiekvienam jaunuo­ liui su brandos atestatu, taip ir man, 1954 m. baigus vidu­ rinę mokyklą, iškilo klausi­ mas, kokią specialybę pasi­ rinkti. Patiko man literatūra, istorija, viliojo, pagaliau, tei­ sės mokslai, bet apie juos vi­ durinėje Mokykloje aš vis dėl­ to mažai ką supratau. Galuti­ nai mano polinkis į teisės mokslus susiformavo tik po to, kai vienerius metus padir­ bėjau gamyboje. Dirbdamas laisvalaikiu lankydavausi teis­ muose, įstojau Į milicijos rė­ mėjų brigadą. Tokiu būdu man vis labiau pradėjo pa­ tikti sunkus, bet labai kilnus ir reikalingas teisininko dar­ bas.

1955 m. įstojau į Vilniaus Universiteto Teisės mokslų fakultetą. Penkerl metai jau čia mokausi, ir nekilo man nė karto abejonė, kad teisi­ ninko specialybę pasirinkau ne pagal pašaukimą.

Mūsų, Teisės mokslų fa­ kultete, dėstomos specialios teisės disciplinos, kaip antai: baudžiamoji teisė ir proce-

Universiteto kino studija Auditorijose, skaityklose, laboratorijose verda įdomus gyvenimas, metai iš metų keičiasi kartos, palikdamos savo tiriamojo darbo įnašą. Visa tai mes stengiamės užfiksuoti ki­ no juostoje kartu su kitomis studentiško gyvenimo pusėmis.

Jau išleidome du „Studėnto“ numerius. Žinoma, kol kas studijos materialinė bazė dar silpnoka, tačiau mums studentiško entuziazmo ir atkaklumo pakanka: kino studija tampa rimta komunistinio studentijos auklėjimo jėga.

L. LAZĖNAS. Univer-slteto mėgėjiškos kino studijos pirmininkas

■'rmrns' riroTrinrmnmmraTiTmr^

Stojantieji į Universite­ tą, atvažiavę iš kitų res­ publikos vietų bei rajonų, stojamųjų egzaminų metu bus aprūpinami bendrabu­ čiais. g ATVAŽIAVĘ KREIPKITĖS ŠIUO ADRESU: Uni-2 C versiteto g-vė Nr. 3, Universiteto Centriniai rūmai (Būtų^ g skyrius).

3 tfiJLSLQJUUl.SLSLlLSLfiJdžO.ftJlA^^

PRIĖMIMO Į UNIVERSITETO stacionarinį skyrių TVARKA (atkelta iš 5 psl.) džia pasiruošimo metu. Jokie atskiri pažymiai už šių uždavinių sprendimą nerašomi, o į rezultatus atsižvel­ giama, bendrai įvertinant egza minuojamojo atsakymą.

Egzaminai raštu laikomi pagal devizą (nenurodant stojančiojo pavardės), ir jų rezultatus vertina ne ma­ žiau kaip dviejų egzaminatorių komisija.

VI. Stojamųjų egzaminų rezultatai vertinami keturių balų sistema: „labai gerai“, „gerai“; „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“.

VII. Asmenims, gavusiems nepatenkinamą vieno at­ sakomojo ar rašomojo pažymį, toliau egzaminus laikyti nebeleidžiama.

Gavus nepatenkinamų pažymį, pakartotinai laikyti egzaminą arba perlaikyti pažymiui pakelti neleidžiama.

VIII. Stojančiuosius žodžiu kiekvieno dalyko egzami­ nuoja ne mažiau kaip du Universiteto Rektoriaus skir­ ti labiausiai kvalifikuoti egzaminatoriai. Šių komisijų sudėtis keičiama kasmet; Egzaminų komisijos vadovaujasi TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintais nuostatais..

Rektorius privalo laiku ir smulkiai instruktuoti daly­ kinės egzaminų komisijos narius, kad būtų laikomasi vienodų reikalavimų, naudojama vienoda metodika ir žinios būtų Įvertinamos pagal stojamųjų egzaminų prog­ ramas.

IX- Kiekvienam stojančiajam įteikiamas egzaminų la­ pelis su fotografija.

Stojantieji privalo atvykti į egzaminus griežtai tvar­ karaštyje nurodytu laiku. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems Į vieną egzaminą, toliau eg­ zaminų laikyti neleidžiamaNegalėdamas į egzaminą atvykti dėl ligos, stojanty­ sis iki egzamino pradžios turi apie tai pranešti stoja­ mųjų egzaminų komisijai arba pristatyti gydytojo pa žymėjimą ne vėliau kaip kitą dieną po egzamino.

X. Pareiškimai stoti į Vilniaus Valstybinį V. Kapsu­ ko vardo Universitetą priimami nuo birželio mėn. 20 d. iki liepos mėn. 31 d. imtinaiStojamieji egzaminai — nuo rugpiūčio mėn. 1 d. iki 20 d., priėmimas Į Universitetą — nuo rugpiūčio 21 d. iki 25 d.

XI. Pareiškime turi būti nurodyta stojančiojo pasi­ rinktas fakultetas ir specialybė.

Pareiškimai rašomi Universiteto Rektoriaus vardu, pridedant tokius dokumentus: 1- Charakteristiką iš paskutinės darbovietės, partijos, profsąjungų, komjaunimo ir kitų visuomeninių organi­ zacijų, pramonės įmonių ir įstaigų vadovų, kolūkių vai dybų (kolūkiečiams), duotą pristatyti Vilniaus Valstybi­ niam V. Kapsuko v. Universitetui (asmenims, turintiems darbo stažą); moksleiviams — charakteristikos iš mo­ kyklų ir jų visuomeninių organizacijų; 2. Vidurinės mokyklos baigimo atestato (diplomo) originalą; 3. Autobiografiją; 4. Darbo stažo dokumentus (Įstaigos arba įmonės va­ dovo patvirtintą darbo knygelės išrašą, o kolūkiečiams — kolūkio valdybos patvirtintą kolūkiečio knygelės išrašą, pamečiui nurodant darbadienių skaičių, išdirbtų per dvejus metus, prieš stojant Į Universitetą).

Asmenys, kuriems, priimant Į Universitetą, suteikia pirmenybė dėl ne mažesnio kaip dvejų metų darbo sta­ žo, privalo mokslo metų pradžiai pristatyti darbo kny­ gelės originalą. Laiku nepristatę iš Universiteto šalina­ mi. Darbo stažas apskaičiuojamas iki rugsėjo mėn. 1 d.

5. Sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 286), pasirašytą mokyklą aptarnaujančio gydytojo arba valkų ar rajoni nės ligoninės (poliklinikos) tą teritoriją aptarnaujančio gydytojo6. 4 fotografijas (3X4 cm); Stojantysis patelkia priėmimo komisijai šiuos doku­ mentus: a) pasą, b) karinį bilietą (karo prievolininkai) arba priregistravimo liudijimą (šaukiamojo amžiaus as­ menys).

XII. Asmenys, baigę mokytojų institutus arba jiems prilygstančias respublikines, sričių partines mokyklas, priimami Į Universitetą, pateikus instituto ar partinės mokyklos baigimo diplomą. Vidurinės mokyklos baigi­ mo atestato iš jų nereikalaujama.

XIII. Asmenys, baigę karo mokyklas iki 1946 m., priimami į Universitetą, pateikus vidurinio mokslo bai­ gimo dokumentus arba TSRS Gynybos ministerijos or­ ganų pažymėjimą, kad minėtos karo mokyklos bendro lavinimo parengimas atitinka vidurinės mokyklos prog­ ramą.

Asmenys, baigę karo mokyklas po 1946 m. Ir gavę pažymėjimus arba diplomus, nustatytus vidurinėms spe­ cialioms mokykloms (technikumams), priimami į Univer­ sitetą lygiomis teisėmis su asmenimis, baigusiais vidu­ rines specialiąsias mokyklas (technikumus).

XIV. Rektorius turi teisę priimti dokumentus stoti į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko v. Universitetą iš pas­ kutinius metus tarnaujančių puskarininkių, viršilų, ka­ reivių, jūreivių, pristačiusių atitinkamos karinės dalies vado pažymėjimą, kuriuo sutinkama prieš laiką paleis­ ti juos į atsargą.

XV. Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus Į aukštąsias mokyklas (dieninis mokymas de­ rinamas su gamybiniu darbu), suteikiamos, tarpininkau­ jant visuomeninėms įmonių ir Įstaigų organizacijoms, 15-os dienų neapmokamos atostogos (neįskaitant laiko, reikalingo atvažiuoti Į Universitetą ir sugrįžti Į darbo­ vietę)XVI. Asmenys, demobilizųpti iš TSRS Ginkluotojų Pajėgų ir turį pilną aukštąjį karinį mokslą, o taip pat nebaigtą aukštąjį karinį ar civilinį mokslą, priimami į pirmą ar kitus Universiteto kursus be stojamųjų egza­ minų. Priėmimo be egzaminų teisė nurodytiems asme­ nims galioja dvejus metus, paleidus juos į atsargąPagrindas šiuos asmenis priimti yra aukštosios karo mokyklos baigimo diplomas arba pažymėjimas (pažymė­ jimas, aukštosios mokyklos patvirtinta studijų knygelė), nurodąs išeitus aukštojoje karo arba civilinėje mokyk­ loje dalykus.

Jei aukštojoje karo mokykloje išlaikytų disciplinų reikalavimai atitinka pasirinktos specialybės mokymo plano reikalavimus, priimtiesiems į Universitetą aukščiau nurodytos disciplinos Įskaitomos į mokymo planą.

XVII. Visus su priėmimu į Universitetą susijusius klausimus galutinai sprendžia priėmimo komisija, rem­ damasi priėmimo taisyklėmis.

XVIII. Asmenys, priimti į Universitetą, prasidėjus mokslo metams, be rimtos priežasties 10 dienų neatvykę mokytis, išbraukiami iš studentų sąrašų.

Jam penkiolika metu . . .1944 m. lapkričio mėn. samblių grupės nugalėt 6 d-, studentui J. Didvaliui va­ kovojo aukso medalį ir dovaujant, LTSR Švietimo mi­ laipsnio diplomą, prd nisterijos salėje {vyko pirma­ mas keletą profeslonj sis koncertas. Tai buvo An­ lektyvųsamblio gimimo diena.

Prieš akis — pasauli 1952 metais Ansambliui dienos liks neišdildom ėmė vadovauti VI. Bartusevi­ sambliečių atmintyje čius. Tik baigęs konservatori­ draugystės ir džiaugsi! ją, pilnas jėgų ir sumanymų, na. Grįžo studentai nai naujasis vadovas energingai siryžę dar geriau i ėmėsi darbo- Ansamblis buvo dirbti, įsisavinti žinias papildytas naujais nariais, bu­ tl tvirtais komunizmo vo įsigyti nauji instrumentai, jais. ir studentai su naujomis jėgo­ 1958 metais, švenčia mis ėmėsi darbo. samblio 500-ąjį ko Rezultatai pasirodė netru­ LTSR Aukščiausiosios kus: konkurso žiuri kęmisija bos Prezidiumo Įsaku į nusprendė, kad Universiteto teikiamas respublikos N Ansamblis pajėgus atstovauti niusio meno kolektyvo i lietuvių liaudies menui Lietu­ Tai buvo pirmasis taip j vių literatūros ir meno deka­ įvertintas respublikoj, doje Maskvoje. Už puikų pasi­ veiklinis kolektyvasTų pačių 1958 m rodymą Ansamblis apdovano­ Ansamblis išvyko į Ka jamas LTSR Aukščiausiosios Su lietuvių liaudies mei Tarybos Prezidiumo Garbės kaukazės visuomenę į siteto Ansamblis supai raštu.

1955 m. Ansamblio istori­ pirmą kartą.

Toks yra Ansamblio joje įvyko reikšmingas įvykis: per 15 metų. Nuo mėg Universiteto ansambliečių P. kolektyvo Jis išaugo ik Žvirblio ir R. Raudonikio at­ raus savo istoriją ir trai liekamos lietuvių liaudies me­ turinčio kolektyvo, kuris lodijos pirmą kartą nuskambė­ ba pasiekti pergales i jo už Tarybų Sąjungos ribų respublikos, bet ir visa — Lenkijoje. ginėje scenoje. Tai da Ateina 1957 m. metai, An- laisvalaikio valandų dar samblis įtemptai ruošiasi kon- zultatai. Dirbti neslgail kursui dėl teisės dalyvauti I studentai, nei vadovai, k Visasąjunginiame Jaunimo ir lietuvių liaudies daina studentų festivalyje Maskvo­ kis skambėtų plačiau, j je. čiau, išraiškingiau. a Ansamblis tapo Visasąjun­ R. OZOI ii ginio festivalio liaudies an­ Ansamblio d 11

Akademinis choras 1940 m. sausio 17 d. Sninga.

Dangstydamiesi nuo sniego ir vėjo, į studentų namus — da­ bartinį „Taurą“ — būreliais trau­ kia studentai. Pravėrę salės du­ ris, jie nedrąsiai žvalgosi — kur čia tas „maestro Kaveckas", to­ kiu laiku sugalvojęs įkurti cho­ rų... Iš pradžių jų buvo 67, po kelių repeticijų — jau daugiau kaip 100. Parepetavę dešimt die­ nų, jie pirmąkart išėjo į sceną.

Tai ir buvo pirmasis ką tik už­ gimusio kudikio žingsnis. Vėliau žingsniai kasdien tvirtėjo. Juos pakvietė respublikos radijas, vi­ suomenė. „Mes dainuojame ne sau, mū­ sų šūkis — menas visiems žmo­ nėms", — nusprendė choristai, kai Lietuva buvo priimta į TSRS sudėtį. Tada chorui vado­ vavo Antanas llčiukas.

Treji okupacijos metai — trys tušti lapai choro istorijoje. Uni­ versitetas uždaromas, studentų daina nutyla.

1944 m. ruduo. Mažytė, išdau­ žytais langais auditorija. Prie vienos sienos sustojo pirštinėtų, kepurėtų studentų būrelis. Jų daugelis dar paraku kvepiančia miline apsisiautę, susirinko į at­ kurto Universiteto choro pirmą­ ją repeticiją.

1945 m.

respublikos&^horų

varžybose — II vieta.

1946 m. dainų šventėje — I vieta. Nuo tada Akademinis choras niekam nenusileidžia. Jų dainos skamba ir Vilniaus dar­ bininkams, ir lietuviškosios di­ vizijos kariams, ir rinkėjams agitpunktuose, jos dar ir dar kartojamos iškilminguose minė­ jimuose.

Vėl pirmosios vietos jubiliejinėje 1955 m.

Dainų šventėje, respublikiniame stu­ dentų ir jaunimo festivalyje. „Atvažiuokite pas mus", — kviečia Rygos ir Tartu studen­ tai. „Nekantriai laukiame jūsų", — rašo minskiečiai. Taip choras randa draugų ir gerbėjų^ už mu­ sų respublikos ribų. Ryga, Tali­ nas, Tartu, Minskas, Leningra­ das, Maskva girdėjo mūsų studei'/į dainas.

Ir štai — dvidešimties metų sukaktuvės, Vėl choristų tarpe matėm buvusius dirigentus ir vadovus: LTSR nusipelniusį me­ no veikėją K. Kavecką, LTSR nusipelnius artistą A. Ilčiuką, J. Motiekaitį. Na, o LTSR nu­ sipelnęs artistas J. Sližys, kaip choro „šeimininkas“ spaudė rankas choristams absolven­ tams.

VIETOJ SATYROS SKYRIAUS

Iš pernai stojusiįiju rašompjp darbui Vaikystėje Marytė Melnikaltė buvo maža mergaitė.

Gudaitis-Guzevičius, norėda­ mas atskleisti meilės motyvus, parodo švelnią gamtą su girgždančiu svirčių, su arklių žvengimu.

Montvila buvo žymus etas — proletariatas.

po-

Pasigirdo svirplio čirškimas. . . Čia rašytojas „ parodė, kad ir paukščiai nenori pasi­ likti užimtoje žemėje.

davė visa tai, kas buvo paplitę.

liaudyje

.*#* Kunigai geria bandžiauninPoetas Strazdas, persijojęs kų kraują, vos tik prisitrau­ per savo minčių folklorą, per- kia baudžiauninką prie savęs.

- ------------- i—

Universiteto teatrinė studija Centrinis dramos būrelis pra­ dėjo dirbt prieš penkerius me­ tus. Jeigu pradžioje tai buvo ne­ didelė entuziastų grupė, tai šiuo metų mūsų būrelis — didelis, darnus kolektyvas, jau neslribojantis vodeviliais ir vienaveiks­ miais veikalais, bet sugebąs pa­ statyti sudėtingas populiarias naujas pjeses bei klasikų kūri­ nius. Mūsų režisieriai — Akade­ minio teatro aktoriai. Ypatingo pasisekimo susilaukė akt. A. Roseno pastatyta rumunų drama­ turgo Mušatesku pjesė „Titaniko valsas“; akt. A. Meškausko sure­ žisuotas Lermontovo „Demonas“

Tarybų Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų konkurse gavo pirmą vie­ tą.

Dramos būrelio kolektyvas pa­ sirodo ne tiktai mūsų studen­ tams, jis jau ne kartą gastrolia­ vo respublikoje. Nąujausi būre­ lio darbai — tai Rozovo pjesė „Gero vėjo!“, kurios pastatymas buvo skirtas Universiteto jubi­ liejui, ir tarybinės dramaturgijos klasiko Korneičiuko pjesė „Pla­ tonas Krečetas“ — būrelio ata­ skaita už penkerius metus, su pasisekimu suvaidinta sostinės visuomenei LTSR Akademinio Dramos teatro scenoje.

Ansambliečiai, liaudies instrumentų seksteto dalyviai, VII pasaulinio jaunimo tęsti Vienoje laureatai, karštai sutinkami Vilniaus stotyje-

Džiugios žinios apie Uni­ versiteto sportininkų laimėji­ mus pasigirdo 1945 m., kai komjaunimo organizacijos ini­ ciatyva buvo įkurtas sporto būrelis, vėliau peraugęs į sporto klubą — USK. Nuo šio momento sportinis gyvenimas Universitete pasidaro daug gyvesnis, masiškesnis, kasmet čempionė.

Ramanauskaitė ir kt. rui vykdoma vis daugiau ir dau­ V. Baltakis — šalies pir­ niavo su užsienio šalių si giau varžybų, dalis jų tampa menybių prizininkas ir TSRS ninkais.

Apie mūsų sportin tradicinėmis. čempionas studentų tarpe. meistriškumo augimą rv USK stalo teniso rinktinė USK, partinei, komjaunimo kalba šie skaičiai: ir profsąjungos organizaci­ (V. Sirutytė, O. Cibulskytė, joms, Rektoratui padedant, V- Baltakis, R. Saulytis, V Sporto meistrai tampa vienu iš pajėgiausių Cekuolls) — TSRS Aukštųjų 1950 m. — 0, 1955 tn sporto kolektyvų ne tik Vilniu­ mokyklų 1957 ir 1958 metų 1, 1959 m. — 12. je, bet ir respublikoje. Jame čempionas. išaugo puikūs visuomeninin­ I atskyrio sportininkai Ryšiai su kitų šalies kai, sportinio darbo vadovai Ir miestų bei užsienio 1950 m. — 12, 19Š5 m organizatoriai kaip Perkumas, sportininkais 83, 1959 m- — 143.

Pečiūra, Korkutis, Raguotis, USK rankininkai žaidė su Kondratenko, Krivickas. Klu­ Čekoslovakijos sportininkais II atskyrio sportininkai bo narių Saunorio, Baltakio ir rankininkais, su lenkais ir 1950 m. — 69, 1955 m. kitų pergalės Išaukština Uni­ vengrais. Sportiniai ryšiai pa­ 237, 1959 m. — 470. versitetą ne tik Lietuvoje, bet laikomi su Maskvos, Leningra­ ir toli už jos ribų Bet tegul do, Minsko, Tbilisi, Rygos, III atskyrio sportininką apie tai kalba konkretūs fak­ Tartu, Talino ir kt. aukštųjų mokyklų sporto kolektyvais.

1950 —173, 1955 m tai.

L. Zalkina, R- Saulytis, N. 886, 1959 m. — 1040.

USK laimėjimai

Rankininkų kovos TSRS pirmenybėse

1957 m. jie Iškovojo VI vietą, 1958 m. jie iškovojo IV vietą, 1959 m. jie Iškovojo IV vietą.

Lietuvos čempiono vardą vyrų rankinio komanda iškovo­ jo net 4 kartus iš eilės: 1956, 1957, 1958, 1959 m.

Stalo tenisininkų gargalės

,,Tauro" bendrabutis naktį.

Alg. Saunorls — daugkarI tinls TSRS čempionas.

N. Ramanauskaitė —- TSRS

Kelia, uja,m e Kaip pavasaris nestovi vie­ toje, taip ir mes, biologai, nenustygstame — vis keliaujam ir keliaujam. Jau antrą žygĮ suruošėme. Ėjom maršrutu Vilnius — Pabradė — Nemenčinė. Aplankėme grafo Parševskio buvusius rūmus. spirito varyklą. Zoologai daug

surinko vandens dugninių vūnų pavyzdžių. Žygyje ne tik nenuvargi bet ir pallsėjom. Kelionė gamtą — geriausiai ir naud giauslai praleidžiamas laika

D. Dainauskaltė I kurso biologė

Redaktorius J- STEP SYS

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 77917 Rinko ir spaudė LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Vilniuje

Užs.'Nr. 876

LV 071