VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
o
LTSR DVIDEŠ1MTMECIUI
,.Žvelk ten, kur nepasieks akis, laužk tai, ko nepajėgia M protas!“ "
TUDENTU MOKSLO DORE
5
b
Taip kadaise dainavo Vil niaus Universiteto auklėtinis, didysis lenkų poetas A. Mic kevičius, tarsi norėdamas šiais savo žodžiais išreikšti šviesias geriausios 19 a. studentijos viltis, jos norą nugalėti gam tos paslaptis ir sutvarkyti vi suomenės gyvenimą teisingais pagrindais. Poeto žodžiai nepasenę ir VILIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, šiandien. Tiesa, socializmo ARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS epochoje daugelis tų idealų, apie kuriuos svajojo mūsų Kaina 20 kap. 1960 m. birželio mėn. 28 d. Nr. 18 pirmtakai, jau Įgyvendinta, ta ____ __________ čiau tarybinis jaunimas ir šiandien drąsiai veržiasi Į _ mokslo aukštumas. Tai ypač
MOKSLO METAI BAIGIASI Katedros savo posėdžiuose ne vieną kartą svarstė moky mo planų racionalizavimo klausimus. Balandžio-gegužės mėne siais rektorato nurodymu šie klausimai plačiai buvo svars tyti visuose fakultetuose, ka Baigiasi 1959—-1960 moks- tedrų, specialiųjų komisijų i metai. bei f-tų Tarybų posėdžiuose. Mūsų liaudžiai tai buvo pūl F-tų Tarybos priėmė visą ei ių laimėjimų, didelių polė- lę racionalių pasiūlymų mo lų bei naujų pasiekimų pra- kymo planams patobulinti. Šio onės, žemės ūkio, mokslo ir darbo rezultatai bus apibend tose srityse metai. Pasiekė rinti ir apsvarstyti birželio" L„ U.'.J rnjų laimėjimų ir mūsų aukš- mėn. 30 d. Universiteto Tary ji mokykla — Vilniaus Vals- boje. binis V. Kapsuko v. UniŠiais mokslo metais page :rsitetas. Tiesa, mokslo metų rėjo studentų pažangumas bei zultatai dar ne visiškai su akademinė drausmė. žymiai ėsti, todėl sunku kalbėti apie geriau įsisavinami dėstomi da mdrus visų metų darbo re. lykai. Apie tai liudija žiemos iltatus, tačiau jau šiandien sesijos rezultatai: iš dima pasakyti, kad praėju 2866 studentų, laikiusių eg si mokslo metai mūsų Uni- zaminus, vien tik labai gerai 'rsitetui daugeliu atvejų bu- išlaikė 363 studentai, be tre > reikšmingi. Būtent, per jetų — 1195 studentai. Šią uos metus atlikti pirmieji sesiją visa eilė studentų laiko indymai, įgyvendinant nau- vien tik labai gerais pažymiais Taryblnės vyriausybės įsta- (C. Kalenda — I k. lituanis mą „Dėl mokyklos ryšio su tas, A. Morozovas — III /venimu sustiprinimo“. rusistas, A. Kudukis — III Čia pažymėtini kai kurie EMF, V. Irbytė - I k., siekti rezultatai Teisės, Eko- Barauskas — II k. GMF >mikos, Fizikos-matematikos kt.). kukėtuose. Sėkmingai išlaikė ValstybiTeisės fakultete, vykdant nius egzaminus absoliuti dau mjus mokymo planus, penk- guma diplomantų. Labai ge kurso studentams įvesta rus pažymius iš TSKP istori įsmetinė praktika, kurią jie, jos gavo A. Daunoravičius — ūp taisyklė, atlieka savo pa- rusų k. ir literatūros specia vrimo vietoje, o paskirsty- lybė, P. Vitkauskas, M. Aleas pravedamas, baigus ketu- liūnas — istorikai ir kt. dip s kursus. lomantai, geriausieji Universi Si naujovė visiškai pasltei- teto aktyvistai — komunistai, no, ir ateityje reikia ją pri- kas dar kartą parodo, kad da ikyti kituose fakultetuose. lyvavimas visuomeniniame Vis tampresnius ryšius su darbe netrukdo mokytis, o, irnyba užmezga Fizikos-ma- atvirkščiai — mobilizuoja matikos, Ekonomikos f-tų sudentų jėgas. Neblogai išlai udentai. Visi EMF I kurso kė Valstybinius egzaminus udentai, neturintieji gamybi- neakivaizdininkai, ypač teisi o darbo stažo ir privalantie- ninkai. Kai kurie jų, pavyz pagal naują įstatymą išdirb- džiui, St. Stankus — Vilniaus metus įmonėse, buvo laiku miesto milicijos skyriaus vir arbinti. šininkas, majoras Šautinas ir Per praėjusius metus atlik- kt. visus egzaminus išlaikė s tam tikras darbas, tobuli- penketais. mt mokymo planus ir geriApie pasiektus kai kuriuos int visą mokymo procesą. rezultatus, gerinant mokymo
ST. LAZUTKA Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto prorektorius mokslo reikalams
bei auklėjamąjį darbą studen tijos tarpe, liudija ir šių me tų diplomantų paskirstymas, kuris įvyko, lyginant su pra eitais metais, daug organizuo čiau ir planingiau. Atliktas per penkerius metus auklėjamasis darbas davė teigiamų rezultatų: visi diplomantai sutiko vykti į pa siūlytas jiems vietas. Nors jau skirstymo metu pasitaikė vienas.kitas diplomantas-(Aputls — lituanistas, Zizaitė
gamtininkė, Zambacevičiūtė — bibliotekininkė, Voronlnas — fizikas), kurie savo asme ninius reikalus stato į pirmą vietą ir gyvena pagal miesčio nišką principą: kuo daugiau gauti iš Tarybinės valstybės ir kuo mažiau duoti jai, ta čiau labai gerai, kad tokių žmonių pasitaikė diplomantų tarpe tik keli. 588 jauni įvai rių liaudies ūkio bei kultūros šakų specialistai — tokie Universiteto darbo rezultatai, (Nukelta į 3 psl.)
matytl iš mūsų Universiteto studentų mokslinių darbų pa rodos, skirtos Tarybų Lietu vos dvidešimtmečiu!. Darbų nemaža. Be abejo, daugelis jų ir pasiliks tik kuk lus jaunystės mėginimas pra siskverbti į mokslo sferą, su prasti ir savitais pavyzdžiais pailiustruoti vyresniųjų drau gų surastas tiesas, suvokti pa grindinius mokslinius teigi nius Ir savaip juos įrodyti. Nepaisant to. parodoje ekspo nuojamieji darbai puikiai pa rodo, kokie dideli yra mūsų studentų užmojai, koks dide lis jų noras pagal savo išga les prisidėti prie svarbiausių mokslo klausimų sprendimo. Eksponuojamųjų darbų te matika labai aktuali. Čia ma tome ir V k. istorikės Alekslūnaitės darbą „Vilniaus valstybinio V. Kapsuko V. Universiteto komjaunimo organlzacijos veikla pokario metais“, ir ekonomisto A. Kiaušo darbą „LTSR liaudies ūkio
elektrifikacija“, Gamtos mokslų fakulteto auklėtinio V. Rančello studiją „Tianino įtaka grikių, lubinų ir linų mitybai bei derliui“ ir medikų E. Deveikytės bei I. Vilimai tės kruopščiai parengtą refera tą „Tiesiosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymas Vil niaus chirurginių klinikų duo. menimls". Salia storų, kartais net per 300 psl. turinčių mū. sų diplomantų darbų parodos stenduose puikuojasi ir I, II kurso studentų darbeliai. Ypač malonu, kai pamatai, kad kai kurių mūsų auklėtinių dar bai jau dabar išėjo už Uni versiteto sienų, tapo prieina mi plačiajai visuomenei (pvz., žurnalisto A. Viršulio knyga „Didvyrių kelias“ išleista ne tik lietuvių, bet ir rusų kal ba). Studentų mokslinių darbų paroda aiškiai kalba: senasis Vilniaus Universitetas mūsų šaliai išugdys dar ne vieną jauną, gabų mokslininką.
Jubiliejinės Stendai Istorijos-filologijcs fakultete akivaizdžiai pasa koja apie mūsų mažos respublikos nueitą didelį kelią per dvidešimt metų. Čia matom geriausius mokslo leidinius, ku riuos redagavo, ruošė ir rašė mūsų fakulteto profesoriai, do centai, dėstytojai: B. Pranskis, I. Zaksas, J. Palionis, A. Lalgonaitė, Z. Zinkevičius, J. Lebedys, J. Jurginis Ir kiti. Čia ir mūsų Universiteto išaugintų rašytojų ir poetų kūriniai: Bieliausko, Maldonio, Degutytės. Čia matome ir geriausius studentų diplominius darbus. Stendai „Iš musų gyvenimo“ rodo studentus ir dėstyto jus dialektologlnių ekspedicijų metu. Iš jų matome glaudų studentų Ir dėstytojų bendradarbiavimą, bet akis nepraslys ta ir pro puikius musų kaimo peizažus, kuriuose jaučiamas kasdien gerėjančio kolūkinio gyvenimo pulsas. Stendas pasakoja, kada Įsikūrė katedros, klek jose dėsty. tojų, profesorių, docentų, kiek išleidžiama kasmet specia listų. Pulkus stendas „Tarybų Lietuvai dvidešimt metų“ ir Ekonomikos mokslų fakultete. Iš fotonuotraukų sužinome apie respublikos gyvenamų įumų, elektrinių ir laivų statybą, avalynės, maisto produktų ir visokių kitos rūšies gaminių gaminimą, apie tvirtus ir sparčius žingsnius, ekonominį pakilimą. Visa tai puiku. Tačiau ką veikė ir ką veikla mūsų išleisti ekonomistai, kai šalyje vyksta tos di džlosios statybos — neaišku. Neįtikėtina, kad jie stovėtų nuošaly ir būtų tik žiūrovai. Tačiau kuo ir kaip ekonomis tai dalyvauja tame didžiajame gyvenimo verpete, kokias plytas jų rankos deda toms statyboms — neparodama. įdomu būtų pamatyti ir mūsų medikų, fizmatų, gamti ninkų, teisininkų darbą. Deją, gaila. . . Medicinos fakulte to dekano žodžiais tariant, stendus įrengti. . . „nespėjome“. J. JUOCYTE
Valstybinius egzaminus geriau laiko neakivaizdininkai
Pirmąjį TSKP istorijos si. Labai gerai atsakinėjo dip valstybinį egzaminą laikė lomantai L. Leleikienė (Duse IFF lietuvių kalbos ir li tų vidurinės mokyklos mokyto teratūros specialybės diplo ja), J. Vosylius (Lietuvių kal t— mantai. Iš 52 stud. 49 egzami. bos ir literatūros instituto bib ną išlaikė. Trys diplomantai liotekos vedėjas), L. Gaigalie jį. — K. Perednikas, J. Pociū nė (Lietuvos Hidromelioracitė ir G. Valackaitė — iš jos valdybos sekretorė) ir kt. TSKP Istorijos buvo įvertinti Lyginant su stacionarinio sky nepatenkinamai. Labai gerus riaus diplomantais, neakivaiz pažymius gavo 17 diplomam dininkų atsakymai pasižymėjo rūmai puošiasi Jubiliejui.. . tų, iš kurių ypač. pažymėtini didesniu kūrybiškumu, geres labai geri A. Pranaitytės, A. ne orientacija šių dienų poli Venckevlčiaus, T. Venclovos tikos klausimuose. Apskritai, atsakymai. tiek ginant diplominius dar. Kaip ir diplominius darbus, bus, tiek ir Valstybinius egza taip ir valstybinius egzami minus laikant, lituanistai-nenus, palyginti, gerai laiko li akivaizdinlnkai pasirodė ge tuanistai - neakivaizdininkai. riau už kolegas stacionaro TSKP istorijos egzaminą laikė studentus. (Darbininkų fakultetas baigė savo darbą) sliminėja po 120 žmonių kiek, 15 diplomantų, ir išlaikė vi( Mūsų inf.) vienam. ★ ★ Darbininkų fakultetas, ku mėnesius jie .praleido už Po to Partijos ir Vyriausybės nu- ris veikia nuo sipalio iki bir liarinio rato, lankėsi daugely, tarimą dėl mokyklos ryšio Su želio mėn., atliko didelį dar je laivų, priėmė daugiau kaip gyvenimu stiprinimo. Aktyvis bą. Tie 200 klausytojų, kurie Universiteto neakivaizdiniame skyriuje prasidėjo stoja 120 egzaminų, davė šimtus tų tarpe kilo idėja įkurti vi baigė fakultetą, pakartojo vi mieji egzaminai. Metai iš metų į neakivaizdinį skyrių stoja konsultacijų: akivaizdinių ir suomeniniais pagrindais pir. są vidurinės mokyklos kursą. žmonės, didelį praktinį stažą, tiesiogiai susiję su neakivaizdinių — per radiją. mąjį Lietuvoje ir vieną pir Nėra abejonės, kad dauguma praktiniuturintieji darbu. ' Daugiau kaip 800 studentų mųjų Tarybų Sąjungoje jau. iš jų sugebės išlaikyti stoja Kėdainių rajono Aristavos septynmetės mokyklos moky dalyvavo pernai Universiteto nųjų darbininkų fakultetų, ku muosius egzaminus. Fakulte stovyklose. Jie ne tik dirbo, rio tikslas buvo padėti gamy tas davė daug naudos ir jo toja S. Ramančikienė rašo: „Dirbdama vienuolika metų pe bet ir skaitė kolūkiečiams pa bininkams pasiruošti stojimui dėstytojams: daugiau negu 40 dagoginį darbą, jaučiu, kad trūksta daug lietuvių kalbos skaitas bei pranešimus, padėjo į aukštąsias ir vidurines spe studentų fakultete gavo pui. ir literatūros žinių, kurias norėčiau įsigyti neakivaizdiniu kaime jaunimui mokytis, ruo cialiąsias mokyklas. kią pedagoginę praktiką. Nė budu Neakivaizdiniu būdu lietuvių kalbą ir literatūrą stu. dijuos jauna montuotoja I. Vilkevičiūtė, Tauragės rajo šė jį stojimui į aukštąsias mo ra abejonės, kad darbininkų Pagal komjaunimo organi kyklas. zacijų nukreipimus, j fakulte fakultetas dabar veiks kas ninio laikraščio korektorė C. Semaškienė ir daugelis kitų. Į Ekonomikos fakultetą stoja Kelmės Tarpkolūkinės sta Nauji mokslo metai atnešė tą buvo priimta 260 klausyto met, kad kasmet jis vis dau daug naujovių. Į daugelį Uni jų. Dėstytojais tapo geriausi giau plėsis, kad jo filialai bus tybinės organizacijos tarybos pirmininkas St. Strakšys, tu rintis didelį praktinio darbo stažą. St. Strakšiui teko patirti versiteto fakultetų priimti jau vyresniųjų kursų studentai: įsteigti daugelyje stambiųjų buržuazinės santvarkos žiaurumus, kur jam, darbininko vai nuoliai su gamybiniu stažu. komunistai A. Sapagovas, A. Vilniaus įmonių. Užbaigdami šiuos mokslo kui, mokslas buvo sunkiai prieinamas. Baigęs 6 skyrius, jis Istorijos-filologijos ir Ekono Afreimovič, A. Gediminas, L. mikos mokslų fakultetų pirma Stanislavavičiūtė, komjaunuo metus, mūsų respublikos jubi buvo priverstas uždarbiauti dėl duonos kąsnio. 1944 m. St. kursiai, atėję į Universitetą liai Trepovaitė, Skersytė ir liejinius metus, mes, studen Strakšys kovoja Tarybinės Armijos eilėse, dalyvauja mūšiuo iš mokyklos suolo, dirbo Vil kiti. Kai fakultetas sustiprėjo tai, didžiuojamės, kad tokiu se. Demobilizuotas dirba įvairiuose respublikos rajonuose, niaus įmonėse, o vakarais mo. ir davė pirmuosius savo dar būdu aktyviai prisidėsim prie atkuriant fašistų sugriautą liaudies ūkį. kėši. Smarkiai išsiplėtė neaki bo vaisius, buvo atidaryti fa septynmečio uždavinių įgyven Liaudies ūkio ekonomikos specialybę įsigys ir Jurbarko dinimo. vaizdinis ir vakarinio mokymo rajono DZDT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas kulteto filialai: Vilniaus Skai P. Rūkas ir kt. tinklas. P. FRIDBERGAS Darbininkų fakulteto Universiteto studentai ir čiavimo mašinų gamykloje ir Nemažai bus priimta žmonių šiemet į Teisės, Gamtos m. dekanas komjaunuoliai teisingai supra. Naujoje Vilnioje, kuriuose užir kitus fakultetus.
Musų indėlis į LTSR septynmetį Mūsų amžius — atomo ir tmybos automatizavimo am us, todėl visiškai neįmanoma ngti pirmose komunizmo stat.ojų gretose, neturint gilių ndro Išsilavinimo ir specia4 žinių. Reikia visą laiką okytis, tobulintis.. Dar gerokai prieš įvykstant LKJS CK VI Plenumui, kai lvje kilo masinis judėjimas komunistinį darbą, Vilniaus Kapsuko v. Universiteto 'mjaunuoliai ėmė šefuoti ke tą Vilniaus įmonių brigadų, įtarusių gyventi ir dirbti kounistiškai. Darbininkai ir Jdentai drauge leido laisva. ikį, rengė koncertus ir skaitojų konferencijas. Studentai atėjo į pagalbą karinių mokyklų moksleiams, ėmė ruošti vidurinio iš lavinimo darbininkus į aukšsias mokyklas. 1959 metų vasarą trys Uni. rsiteto vyresniųjų kursų Jdental — mokslo pirmūnai komjaunimo kelialapiais iš’ko dirbti dėstytojais.konsulntais į Siaurės Atlantą, pas laipėdos žvejus. Beveik tris
Stojamieji egzaminai
tema nauja, jokių P. RUDZINSKAS — teisinin projektų anksčiau ne-' buvo, ir reikėjo su Absolventas eko prie prozaiškųjų spe — Šiandien, kada perskaityt* pačiam, nomistas Stasys Rep cialybių, tačiau šian kurti viską Valstybinės egzaminų komisija šys mus priėmė, sė dien aš irgi jaučiuosi o išplanavimai minė protokolas, kuriuo, greta kiti parduotuvėje Paskuti toje dėdamas prie radijo lyg poetas. mano draugų, pripažinta ir mai imtuvo ir klausyda niai egzaminai Uni prasti, nepatogūs, ir teisininko kvalifikacija, tenk, pertvarkymai butini. masis muzikos. versitete, savarankiš susimąstyti, kuo aš būčiau buvę — Reikia, — pasa ko darbo perspekty Reikėjo nemažai pa buržuazinais laikais. Taip, be dirbėti. kė Jis. — Be muzi vos. .. veik niekuo! Daugiausia — buc kos ne koks gyveni Pastaruoju metu paskirtas žiu samdiniu. Juk gimiau bete - Esu mas, o ypač po to, pagrindinį dėmesį bu pedagogu i Vliniaus kai ilgai ir įtemptai vau nukreipęs į dip tarybinės prekybos ruošiesi paskutiniam lomini darbą, kurio technikumą, Paprasišbandymui Univer tema: „Vilniaus mies tai iš ekonomistų pe siteto auditorijose, to maistprekybos dagogų nebūna, ta kai ruošiesi išskristi, parduotuvės Nr. 1 čiau pasirodo, kad ir kaip sako poetai. „Gastronomas “ re šoje srityje mes rei. Jau praėjo dvidešimt metų, M. LOLA versitetą, aš sutikau: norėjosi Mano specialybė, — konstrukcija ir jos kalingi. _____ Todėl aš ir kai lietuvių tauta, išvijusi iš TSKP narys nuo 1920 m. būti arčiau savo mylimo sū toliau pasakoja S. būtinumas“. Darbaspora " mano draugų Repšys, — priklauso naudotojus ir jų pakalikus, įdomus tuo, kad pareisime ______ ten, ___ kur esa Politinės ekonomijos naus. me nukreipti. Džiau visam laikui pasirinko vienin katedros vedėjas Aš, ukrainiečių tautos atsto giamės, kad galėsime telį kelią: šviesios ateities — vas, Lietuvoje buvau sutiktas savo žinias perteikti komunizmo — pastatymą. Di lijoninė. . . kitiems. Tai mūsų pa 1944 m. liepos tikrai nuoširdžiai. Tai padėjo reiga, skola Tarybų džiulių laimėjimų Lietuvos mėnesį, kada tarybiniai žmo man ir mano draugams pasiek, valdžiai, kurios dėka darbo žmonės pasiekė per tą nės vijo fašistinius grobikus ti neblogų rezultatų tarybinio ir mūsų seni tėvai laiką. Industrija ir kolūkiai, iš savo Tėvynės, kada artile mokslo vystyme kolūkiečiai su pasidi džiavimu gali pasa radijas ir televizija, aukšto rijos kanonada griaudėjo virš Didžiuliai laimėjimai pasiek kyti: ir mūsų sūnus ji mokykla ir teatras — štai Lietuvos žemės, mano sūnus ti, bet Tarybų Lietuvos darbo kuo vainikuojamas dvidešimt Anatolijus su ginklu rankoje žmonės siekia dar didesnių. išsimokslino. To Jie metis! niekada nebūtų galėžuvo prie Širvintų. Sutikdami Tarybų Lietuvos ne ję pasakyti, jei Imperialistai siekė vėl pa Ir kada po, dešimties metų, dvidešimtmetį, petys petin su kuTarybų valdžia, vergti lietuvių tautą, bet pa partijai pavedus, man reikėjo kitomis tarybinėmis tautomis rios dvidešimtmetį miršo, kad ji tapo dušimtami- vykti dirbti j Vilniaus Uni jie žengia į komunizmą. Lietuvoje šiais me mio valstiečio šeimoje. Tėvai . matematikas J. AMBRASAS vo taip vadinami pusininkai, J tais mes švenčiame. tai *** reiškė, --!Jt,x kad J pusę skurdėj derliaus tekdavo atiduoti kaij Ranką paspaudžia žvitraakis nuomą už žemę, Juokinga būtį besišypsantis vaikinas. Susipa buvę tuo metu galvoti žįstame. Tai absolventas Juozas apid aukštus mokslus, nes tėvą J Ambrasas iš Fizikos-matematikos buvo labai sunku ...................... leisti mane H mokslų fakulteto. Iš karto Jis į pradinę mokyklą: nebuvo k J dar droviai šypsosi — mat, ant apsirengti, trūko pinigų vadovė] stalo garuoja studentiški pusry liams. Kaip šiandien, pamenu čiai. Tokiu metu svečiai retai kad tėvai labai laukė mano pia] kada lankosi. Bet nieko nepada dinės mokyklos užbaigimo, tikė] rysi, reikalas: kada daugiau nu piemeniJ Josi kur nors surasti tversi namuose absolventą, vietą. Ieškoti neteko, TarybJ valdžia atnešė tėvams pasituriu] tį gyvenimą Kupiškio rajond „Pirmūno“ kolūkyje, o man ____ nul tiesė platų kelią Į mokslą, ne iki Universiteto durų. Šie metai man didelė šventi — baigiau Universitetą, buvai išrinktas Vilkaviškio rajono LiaJ dies Teisėju, priimtas į TSKlj MERKYS gamtininkas esu didelis mūsų žaliojo žemės traukiu narius. j tolimą nuo čia Ši M. MAŽUOLYTĖ apdangalo — augmenijos, pačių lutės rajoną. Salų vidurinę mo Mano šventė — tai tik dalis j Poryt paskutinis žingsnis — laukų, išgražintų kalniukų kupe kyklą, kur drauge su augančia džiaugsmo, kurį patiria TarybJ egzaminas iš specialybės. Todėl tomis ir upių kaspinais mylėto naująja komunistinio — Moterys, paprastai labiau Lietuvos darbo žmonės, švęst rytojaus ir nenuostabu, kad gamtininkasuž vyrus myli vaikus, — pasako mi demokratiškiausios santvar] karta galėsiu tirti tenykštes jas. Tikriausiai meilę man įkvė absolventas Arvydas Merkys pa apylinkes, perduoti mokslei- ja VI kurso medikė Marija Ma kos įkūrimo Lietuvoje dvidešimt] linkęs prie knygos. Nejuokai. pė gimtojo Kupiškio skardžiai viams tai, ko aš išmokau. žulytė. — Prisipažinsiu, ir man mėtį. Gavus aukščiausius įvertinimus prie išsiraičiusiojo Lėvens. šis bruožas nesvetimas. Savo už diplominį darbą ir iš TSKP studijų metus ir visą būsimą Noriu pridurti, kad šiuo metu istorijos, aišku, reikia nenusileis gyvenimą paskyriau tam, kad ti ir per Valstybinį egzaminą iš esu labai geros nuotaikos. Ko pa musų mažyčiai augtų sveiki ir ga tas neužgesinamas visų l gerųjų žmonių troškimą] specialybės. gražus. Mano specialybė — pe šaulio dėl? O todėl, kad po poros mė ___ taika. ■I TTaika, —. - I - — —ramybė, — - - l— 1 _jdarbnj i I — Jūs prašote mane. tarti žo diatrija. Gavusi diplomą į ran dį, •— pradeda ramus mano pa nesių išsipildo mano troškimas kas, tuojau pat vykstu į Panevė ir gyvenimas — tai šventi žol džiai žmogui, kuris _________ šnekovas. — Bet aš nežinau, — visas įgytas žinias išsivežu save pas i žį,. kur pradėsiu dirbti. □ širdij ria tam, kad kiekvieno apie ką čia daug kalbėti, žodžiu, į plačiuosius laukus. Klausiate, koks mano likimas plaktų jaunai, kad kiekviena būtų buržuazinio gyvenimo są rankos nepailstų, kad sveika d lygomis. Tikriausiai, nelabai veržli butų musų ne iš ryto? Kitu metu nė ne jaunoji karta i koks. Musų šeima nemaža. Tėve bandyk kreiptis: jis su jokiu re L. RADŽIŪNAS — chemikas lis ir mama pražilo, kol mus porteriu nesutiks dalintis minti penkis išaugino, ir jei ne Tarybų mis tokiame darbymetyje — valdžia, vargu, ar kas iš mūsų — Akys perbėga paskutinėmis Valstybiniai egzaminai, diplomi butų matę net gimnazijos klasę. nis darbas... \ knygos eilutėmis, užverčiamas O dabar — vienas brolis akto įsišnekame. Juozas noriai pa- ( paskutinis knygos lapas. Ar visrius, kiti studijuojame, jauniau sakoja: ) kc.s žinoma, ar kaip reikiant pa sioji sesutė tik šiais metais bai — Palikau Joniškio miestelį siruošta? Rodosi taip. Belieka Jėgė vidurinę, ir nė vienas iš mū egzaminų prieš penkerius metus. Gaila bu-1(gų išbandymas prie sų šeimoje, paklaustas apie gy vo skirtis su įprastomis gatvė- /) stalo. Bet ar tai paskutinis išvenimą, nenuleidžia akių: visi mis, su gimtu kampu, su drau- ]' bandymas? Oi, ne. . . Dar nežišypsomės, kiekvieno širdyje daug gaiš. Bet palikau. Su ašara išly- (( nia, kiek jų laukia ateityje. gražių siekių. Tokios mintys aplankė che dėjo mane tėvas — paprastas )/ Džiugu man dar dėl to, kad stalius, kuris, gal būt, kadaise) mijos specialybės absolventą Raaukštojo mokslo baigimas sutam tikėjosi ir iš manęs padaryti ; džiūną. pa su tokia didžiule mūsų Tėvy savo amato tęsėją. Atvažiavau — Nuotaika gera, savijauta Ačiū tarybimei santvarkai, ku nės švente — dvidešimties metų aš čia todėl, kad mane nenu puikiausia, — kalba jis toliau. rios dėka aš nuo šiol galiu pri gyvavimo jubiliejumi, šia pro maldomai traukė svajonės apie Jaučiuosi dabar kaip turistas, ga padėką dėti ranką prie milijonų triūso ga norėčiau išreikšti gudrias mašinas, tiek daug pa lutinai susidėliojęs daiktus į Vyriausybei, kuri rankų, kad galiu savo darbu at Partijai ir dedančias žmogui, apie kurias kuprinę ir pasiruošęs žygiui. Be kaip gera motina išlydi mus — sidėkoti už ilgametį rūpestį ir aš, palyginti, vidurinėje nedaug reikia tik dar kartą patikrinti, dvidešimtmečio vaikus į darbo kad galiu savo balsą įjungti į girdėjau. ( ar viskas paimta, viskas paruoš daugiamilijoninę laimingos dar barus, kuriuos patys pasirinko Ir ką gi, mano troškimai išsi- ( ta. Šis patikrinimas kaip tik pra me pagal savo troškimą. pildė — jau penkerius metus sidėjo: diplominis apgintas, jau bo liaudies dainą. esu Universiteto Fizikos-matema vienas Valstybinis egzaminas išAčiū, važiuoju dirbti ir džiaug Dar ypač norisi pridėti, , laikytas. Beliko specialybės datikos fakulteto mašininės mate-,' tis. mano, kaip gydytojo, širdyje dematikes specialybės studentas, jt lykus apginti ir tada — toliau. Pasakysiu, kad studijos prabė- ( Tik, žinoma, ne į turistinį žygį,: go. .. kaip sapnas. Juk mūsų to- )I bet į gyvenimo kelią. O mano kelias aiškus: visas jė-: kia specialybė — nauja, pirmi ją ) 940 m. birželio mėne baigiame, ir pats darbas visą lai- ( gas atiduosiu pamėgtam dalykui: sio pirmoje pusėje ką su elektroninėmis skaičiavi- Įi — plastmasių tyrimui. Tai dide-: xplačiųjų cd c ________ liaudies ____ ma. mo mašinomis. Aišku, mėgstan-) lis ir jdomus ateities darbo ba-E_ politinis aktingumas aučiam šį darbą jis atrodo pats ge- ( ras. Jis laukia tūkstančių rankų. =slų Manau, kad ir manosios ten pra-= ‘ i__ . riausias, pat§>įdomiausias. Džiu- / vers, nes be šios srities savo=g° ne dienomis. bet va gu, kad mūsų jauni busimieji specialistai daug užmojų turi, ( vietos gyvenime neįsivaizduoju, blandomis. Į masinius SUSirlnranda daug naujo pamėgto dar-/ Gera širdyje, gera. Nežinau, škimus, mitingus ir demonstrabo dirvoje. j kur būtų mane anksčiau nutre-i.=cijas susirinkdavo 00 3—4 ?monj„ hp vnatinon Aš pats apgyniau diplominį] kęs gyvenimas, jei ne Tarybų =tQkt valdžia. Jai aš dėkingas už savoš1“^-. oe ypatingų darbą „Programuojančių prog- ( galėjęs ^Skelbimų ir raštiškų pakvietlramų PP-1 ir PP-2 palyginimas“, ) kelią. Anksčiau nebūtų kur pagrindinį dėmesį teko skir- ] nė svajoti už Širvintų Užušiiėse=mų. Darbo žmonės nesivaržyti tam, kaip palengvinti žmogaus mastu vaikai-“ .v. vlsur . 1__s4.ii-masiniu t ■ 1 r darbą, būtent, kad elektroninės mano tėvas —- kad jo kritikavo Lietuvos f 3skaičiavimo mašinos ne tik da apie tokius .dalykus, kaip dirbrytų apskaičiavimus, bet ir juos tinė vilna, dirbtinis šilkas, moky- =Sistinės Valdžios Vidaus ir UŽpolitiką, SUPUVUSIUS programuotų, sistemintų. Gavau sis. Niekad to nebūtų buvę. O=sienio gerą įvertinimą. Tai, aišku, ma dabar ta. ne naujiena. =bUržUaziniUS, ekonominius S0kas budelis Pranas Jakys, ku nės“ (buržuazija) nebegalė Šia proga norėčiau padėkoti = ne dar labiau paskatino ieškoti ( ris, vokiškųjų fašistų okupaci valdyti senoviškai. Įvyki naujų kelių mūsų ateities ’fcech-j Partijai ir Vyriausybei, davus =cialiniUS, tęsinius, moranikos tobulinime, kad dar didės-j jos metu sugrįžęs Į Kretingą, vystėsi žaibo greitumu, santykius ir valdymo niais pagalbininkais taptų jam ^ęTVo°kk^oSląmai!% praktikoje įrodė lietuviškųjų priešakyje stovėjo Kreting11 metaliniai proto padėjėjai. O tam ) bę eiti darbo ir ieškojimų keliu. =metodus. Kartu SU tuo VIS buržuazinių nacionalistų „hu miesto proletariatas, kur: mus įpareigoja tarybinis gyveni- ] Kartu širdingas dėkui visiems — v . .... . draugams ^dažniau ir dažniau buvo girmas, įpareigoja Tėvynė, šven- l vyresniesiems musų maniškumą“, masiškai žudyda 1940 metų birželio mėnesy !
S. REPŠYS — ekonomistas
Artėjant didelei šventei
1
Valstybinės valdžios paėmimas Kretingoje 1940 metais
S~ų M-y^ėT^JiVJs^^Ha^^dimi Lietuvos Komunistų pargyvenimo upę. Stijos iškelti reikalavimai: pa------------------------- ^naikinti teroristinę buržuazinę =diktatūrą Lietuvoje; sudaryti bibliotekininkė J. MACIKAITĖ kaina, visomis jėgo-=turinčią darbo žmonių pasiti— Knygos, knygos, aš pasirinkau ir savo valdžią; — be jų aš nuo pat specialybę — biblio t?is studentams pa y^ikėjimą demokratinę vaikystės negalėjau tekininkystę. Gal ji siems, kurie nuošįr-=išplėsti darbo žmonių politinė žingsnio žengti. kam atrodytų ir nežmoKiekviena naujai per viliojanti, bet man — šJieios\r°Man atrodo,’!nes teises; leisti darbo skaityta knyga man gera, mylima. kad tuo aš atsiiygin-=nįms kurti savo politines ir duodavo daug naujo, Esu paskirta dirbti dar nepergyvento ir mūsų Universiteto ne iki šiol gaubė rū-^ekonomines organizacijas; amnepatirto. Pati knyga Mokslinėje biblioteko manyje pagimdė mei je. Aš žinau, kokie ži žeengii,’ne,|enqvusapenOinestUoti VISUS politinius kali lę spausdintam žo nių lobynai čia guli, ais studentiško gy-=nius; iš esmės pertvarkyti sedžiui. Neatsitiktinai kokia nenustatoma ių venimo žingsnius. = .... Taip kalba absoi-=nUs> supuvusius ekonominius pagalbos sutarčiai užtikrinti, ventė Jovita Macikai-=ir socialinius santykius, kurie buržuazinė valstybinė valdžia iš’tų tūkstanViųT'ku^Įtrukdė krašto gamybinių jėgų Kretingos apskrityje visiškai Tuo metu per santvarka atvėrėbį<rįė=vystyrnuisi; panaikinti kapita- pakriko. lią į mokslą, iš tų.flistinį išnaudojimą, nedarbą, Kretingą j fašistinę Vokietiją tkaliri-mauk1štosios m^=varg4 lr skurdą; užtikrinti su lengvąja mašina paspruko kykios baigimo metai =darbo žmonėms materialinės generolas Plechavičius. Kre t7mpa'ksŠuminTaa/ybinėsiir kultūrinės gerovės kilimą, tingoje jis buvo sustojęs prie santvarkos atkūrimo= Pasirodžius Raudonosios apskrities viršininko įstaigos. Lietuvoje 20-osiomis^Armijos kariniams daliniams Tuo pačiu laiku išnyko iš Kre netinėmis. Iš yi«>s=Lletuvoje; kur jie buvo įves- tingos apskrities viršininkas širdies pritariame '• , Tavo svajonėms, Jovi- t1 1940 metll birželio mėnesio Vaišnys ir Kretingos saugu lai 15—16 dienomis savitarpio mo policijos rajono viršininčianti savo žydintį dvidešimime- ( tį. I
mas net asmeniniais keršto ir gobšumo sumetimais lietuvius ne šaudymu, bet užmušinėjimu kuolais. . .* Pirmuosius Raudonosios Ar mijos dalinius, kurie be susto jimo vyko į Palangą, Kretin gos darbo žmonės sutiko su nematytu džiaugsmu. Visos jų mašinos ir gurguolės buvo api bertos gėlėmis. Darbininkai šaukė sveikinimo šūkius: „Te gyvuoja Raudonoji Armija — mūsų išvaduotoja!" „Tegyvuo ja Tarybų Sąjunga — mūsų užtarėja!“. „Tęgyvuoja socia listinė revoliucija Lietuvoje!“ Po šio įvykio buržuazinės valstybės aparato likusioji da lis sulindo į savo tarnybines patalpas ir niekur daugiau vie šai nebesirodė, nes niekas su jais nebesiskaitė. Darbininkai negalėdavo pakęsti uniformuo tų policininkų, kuriuos vadin davo faraonais. Jie reikalavo naujų pakeitimų, naujos vals tybinės valdžios sudarymo. Su sidarė tokia padėtis, kad „apa čios" (darbo žmonės) nebeno rėjo, kratėsi seno, o „viršū-
sudarė nemažą būrį. Jam v. dovavo Lietuvos KP Kret: gos apskrities komitetas. Tuo metu Kretingoje gyv no virš 500 Klaipėdos uos i „laisvosios zonos“ darbinink apie 20 darbininkų, daugia šia moterų, dirbo „Pieno cei. ro“ kiaušinių sandėlyje, kur i 1939 metų pavasarį persikl lė iš Klaipėdos į Kreting Į Toliau sekė Kretingos plytinti darbininkai, baldų dirbtuvei darbininkai, vilnų karšyklį darbininkai, žvakių ir sachj rino fabriko darbininkai, kv I palų dirbtuvės darbininkai malūno darbininkai, batų dir I tuvių darbininkai, šaltkalvy! tės dirbtuvių darbininkai, pr I kybos kooperatyvoi darbinirl kai ir tarnautoja: valstybini! įmonių darbini-; ai ir tarnai tojai, grafo Ti kevičlaus dvi ro kumečiai ir padieniai d j bininkal, buož ylų ūkių bernai
profesijas, neretai prieinam išvadų, kad gana patrauklu dirbti fabrike. Ir ne vien dėl to, kad, pasimokius istorinės kyla noras atsiUžgrioztoje figūromis dirb gramatikos, jas (t. y. ne specialistas) var protlnlo bet kokio gu ar suprastų įrengimus, ku tuvėje buvo netvarkinga ir žegnoti . . rių kiekviena detalė ir jude jauku. Akmeny, medy, moly darbo. Mielą Įspūdį daro Gorkio sys — ilgi, kantrūs apskaičia je, kiekviename eskize matė automobilių gamykla, Daug si trijų žmonių kova už grožį. formulės vimai, fantastiškos žalumos, šviesos ir erdvės. Pačioje visada daug Kodėl netikėti, kad Ieškojime baltame popieriuje, su laiku j > — "priešais katapultą bendro: ar tai tyrinėtoja stenširdyje fabrikų bus dideli lan stovi” žmogus ir valdo mašinų giasi pasiekti užslėptas gam visų apsodinti aly darbą: sekdamas užsidegančių tos jėgas, ar tai skulptorius gai, o Pokiemai pamainos — dušas, bei užgęstančių signalų pras ieško reikalingų linijų. O ku vomis. drabužiai ir teatras. rio darbas mūsų laikais svar išeiginiai mę, spaudo mygtukus. sakysim, imi vieną iš Poetas Sluckis mus nuvedė besnis — būtų tušti ginčai, Arba, knygų. Galima net į savo pažįstamų skulptorių lygiai kaip oras ir duona ne neskaitytų — galva neišvar dirbtuvę. Tai trys jauni vyrai, turi vienas prieš kitą pirme filosofinę ištikimi menui ir vienas kitam. nybės. Polėkis, žinių ir har gusi. Gamykla turi pavydėtiną Mus sudomino savotiškas jų monijos siekimas bus visada, biblioteką. Be kita ko ten ma autorystės principas — visus ir visuomenė neapsieis be ty tėme visus lietuvių autorius, kūrinius skelbti vienu vardu. rinėtojų ir skulptorių. Tankų kiek tik išleista rusų kalba. O Kuris iš jų trijų darbas — tai pramonės — tos tai nebus. buvo tokia pilna, kad Kalbant su draugais apie skaitykla „kolektyvo“ paslaptis. iš karto pagalvojau apie sesi ją. Ir nesuklydau — kaip sy kis būta darbininkų-studentų. A. TVARDOVSKIS Baigdamas noriu pridurti, kad pirmą kartą patekęs MOTINAI Maskvon „pražūni". Jau vien Ir pirmas triukšmas sprogstančių lapelių, muziejų prasme. Šios kelios Ir žalias pėdsakas karoliuose rasos, pastabos liečia „nemuzieji Gandrų prie upės medžio bildesys, nius“ dalykus, o tiesiog tai. Ir liūdnas jauno šieno kvapas lankoje, Ir aidas moterų dainų vėlyvų, kas yra ir kas bus.
Nepamirštamos dienos Lietuvių poezijos dienos Rusijoje buvo didelė šventė. Rašyti apie tautų draugystės šventes man nelengva, nes esu didelis internacionalistas. Kalba, atrodo, aiški: žmonės bendrauja, ir tai natūralu. Natūralu, kad plentai ir ge ležinkeliai riša respublikas. Natūralu, kad rusui patinka S. Nėries eilėraščiai, o aš pasi gėrėdamas skaitau Lugovskojų.Įprasta dalintis mašinomis, anglimi, knygomis. Juo labiau prie šitokių dalykų įprantame, tuo jie mielesni. Ir nesiderina su patetika. Manau, kad iš kilmingos kalbos eina iš ma dos. Beje, gal ši mano nuomo nė tendencinga. Mat, ilgo ir kankinančio nusileidimo metu buvau praradęs klausą ir, kai poetai Zacharčenko ir Marcin kevičius aerodrome apsikeitė iškilmingu žodžiu, negalėjau girdėti nė vieno sakinio ir širdyje pykau. Papasakosiu iš to, ką teko matyti, apie du skirtingus da lykus. Jie man kažkuo pana šūs. Buvome branduolinių reak cijų tyrimo institute Dubnuose. Tai ištisas miestelis, bal tas, paskendęs pušyne; neto liese Volga. Maskviečiai sako, kad čia kažkokia „komuniz mo atmosfera". Reikia pasa kyti, kad toks apibūdinimas pasitvirtina, einant iš vieno pastato į kitą pro kupinas ste buklų ir realybės mašinas. Aišku, mano fizikos žinios — mažiau negu kuklios. Bet ir labiausiai apsiskaitęs mėgė-
t
i❖
i i i<«• ❖ tT i ♦v
Nutiio auditorijos, tuštėjakaimas augtų ir klestėtų. Jau bendrabučiai, į studijų knygu nuo pat ankstyvo pavasario tes įrašomi paskutiniai pažy su dar nematytu užsidegimu miai. Prasideda atostogos. Ta ir pasiryžimu, organizuojant čiau jos žymiai skiriasi nuo darbo stovyklas, dirbo visų pernykščių, užpernykščių, nes fakultetų komjaunimo biuro visuose fakultetuose, visose nariai,.komjaunimo aktyvistai. komjaunimo grupėse jaučia Į šį darbą daug meilės ir triū mas savotiškas pagyvėjimas, so įdėjo Universiteto komjau nerimas, veržimasis. Štai dau nimo komiteto darbinio sekto gumas studentų, išlaikę egza riaus vadovas Buckus, medi minus, tuojau ruošiasi išvyk kas Sudarls, teisininkas Paliti į darbo stovyklas, dedasi kėnas, Chemijos fakulteto ak savo kuprines, tikrina kelio tyvistė Berčiūtė, ekonomistė Lupeikytė ir daugelis kitų. nės reikmenis. Organizacinis darbas šiais Kitose grupėse, kuriose dar metais vyko žymiai sklan bo stovyklos vyksta vėliau, Visuose fakultetuose iš taip pat stropiai ruošiamasi: džiau. sudaryti sąrašai, numatytos su anksto buvo numatytos dar sirinkimo vietos, išvykimo lai bo stovyklos, sudaryti pamai kas. Nieko nepasakysi — nų sąrašai, įteikti kelialapiai. prieš trejus metus pasėti ko Ypač gerai dirbo Medicinos, ir Chemijos fakultetų munistinio darbo daigai prigi Teisės auklėjimo komisijos jo, išbujojo. Jei tada darbo darbinio stovyklose dirbo tik 75 stu nariai. Išsiplėtė ir darbo baras. Šią dentai, tai šiemet jų skaičius išaugo iki 1200—1300 žmo vasarą, neskaitant Nidos, Cenių. Universiteto komjaunuo liabinsko ir Zydiškių, respub liai jubiliejiniais metais tikrai likos kolūkiuose išsiskleis 10 vl. simkus Lietuvių poezijos dienų užsimojo nuveikti didelį dar darbo stovyklų vėliavų. Sepbą, visomis jėgomis prisidėti Rusijos Federacijoje (Nukelta į 4 psl.) prie to, kad mūsų gimtasis dalyvis
Ir mėlynas, tas paprasta dangus — Man visad primena Tave.
M. TANKAS CHIROSIMOS NELAIMĖS
Man sako: jie Tie tūkstančiai Pranyko, kur Virš žemės ir
METINĖMS
nebegyvena, akių. Net pelenai baisusis uraganas vandens praūžė skubinai.
Gal tai sapnai, o qal tikrovė, — Atverkite duris! — jie eina, Išgirsti nori, ne kaip juos nukovė, — Apie gyvuosius taikią džiaugsmo dainą.
Sveika, komunistinio darbo vasara!
t f »;♦ t T
*♦* t i
Vykdant išplėstinį komu buvo rašoma „Tarybiniame (Atkerta iš 1 psl.) nistinės visuomenės pastaty studente") ir pasiekti gero pa sutinkant Lietuvos TSR dvi- skaitų bei pratybų lanko mą, būtina dar labiau sustip dešimtmetį. rinti auklėjamąjį darbą stu mumo. Dabar reikia pasiekti, f Vertė V. MURALIS Antra vertus, yra nemažai dentijos tarpe. Čia Universi , visi diplomantai nuvyktų tokių studentų, kurie laiko teto kolektyvas, vadovaujamas j skyrimo vietas, Universitete kažkokia partinės organizacijos, atliko i Mokymo bei auklėjamojo studijas pramoga, nelanko paskai nemažą darbą, kuris davė tei darbo pagerėjimas priklauso tai tų. Pvz„ Universiteto Tary giamų rezultatų. Tačiau stu ne vien tik nuo rektorato, de bos posėdyje buvo pažymėta, dentų tarpe vis dar pasitaiko kanatų bei katedrų. Didelį kad EMF j užsienio kalbos pa svetimos ideologijos pasireiš Tur būt, lankydamiesi knygynuose, ne vi- vidavimą Tarybų Lietuvos kalme 1944 - vaidmenį čia atlieka partinės skaitas iš 19 studentų atsilan kimų, apolltiškumo, amoralu sada atkreipiame dėmesį į mūsų Universiteto 1948 m., pabrėžia šio proceso ypatybes, sudė- ir komjaunimo organizacijos, ko vos 5—7 studentai. Pana mo, girtavimo ir kt. gėdingų išlelstas melsvais viršeliais knygas — tingumą. I. Lempertas nušviečia Lietuvos kurios šiam reikalui pereitais šių faktų pasitaiko ir kituose faktų. Visai neseniai Rektoratas ir mokslo darbus. O jų per vienuolika metų jau darbo žmonių kovos kelią fašistinės diktatū mokslo metais skyrė žymiai fakultetuose. Dalis studentų nemaža išleista. Juose išspausdinti mūsų Uni ros laikotarpiu, didžiausią dėmesį kreipdamas daugiau dėmesio ir laiko. Eilė blogai mokosi, .pvz., per žie partinis komitetas apsvarstė svarbių, susijusių su mokymo, versiteto dėstytojų straipsniai įvairiais klau į varomąsias revoliucijos jėgas ir proletaria mos sesiją vien tik EMF 46 ir pašalino iš Universiteto už simais, kurie yra aktualūs tiek patiems dėsty to sąjungininkus. J. Andriušaitytė plačiau auklėjamojo darbo pagerini studentai gavo nepatenkinamus girtavimą, triukšmo kėlimą ir mu, klausimų buvo apsvarsty tojams, tiek studentams ir apskritai visuo nagrinėja V. Lenino raštuose iškeltus Lietu pažymius. Visa eilė studentų kt. faktus Krivicką ir Varvos revoliucinio Judėjimo klausimus. Šie ta Universiteto partiniame ko (kai kurie jų yra jau pašalin dauską — Teisės m. fakulteto menei. Neseniai pasirodė antras literatūros tomas. straipsniai papildo medžiagą, skirtą Tarybų mitete ir mokslinėje Taryboje. ti iš Universiteto) sistemingai studentus, GMF I k. studentą Apžvelgiant pareitų mokslo blogai mokosi, laužo drausmę, Ivanauską. Viso per šluos Jame keletas straipsnių skirta lietuvių litera Lietuvos nueitam keliui pavaizduoti. Istorijos mokslo darbų tome taip pat iš metų darbo rezultatus, tenka girtuokliauja, pvz., TMF II k. mokslo metus už drausmės lau tūrai. L. Lisenkaitė straipsnyje „Lietuvių tarybinės grožinės prozos raida 1940—1945 spausdintas B. Dundulio straipsnis apie kai konstatuoti, kad, įgyvendinant studentas Lašas, buvęs III k. žymą, už amoralų nesuderina m.“ aptaria tų sudėtingų istorinių metų pro kurias XV a. Lietuvos istorijos problemas, to naują Tarybinės vyriausybės žurnalistas Grudzlnskas, III k. mą su tarybinio studento var zos kūrinius idėjiniu bei meniniu aspektu. A. paties autoriaus pateikiama publikacija apie įstatymą „Dėl mokyklos ryšio lituanistas Saulytls, II k. ma du elgesį yra pašalinta 83 Rabačiauskaitė nušviečia kolektyvinio darbo Napoleono įsiveržimą j Lietuvą, o taip pat su gyvenimu sustiprinimo“ ir tematikas Noreika ir kt. studentai. Tai gėdingas skai E. išspausdinti V. Žuko paruošti Lietuvių bib pertvarkant mokymo procesą, Šiais mokslo metais už nepa čius. Jis turi jaudinti ne tik idėja P. Cvirkos „Žemėje maitintojoje“, Safronova iškelta socialoginės analizės lite liografo S. Baltramaičio laiškai. Taigi, Isto padaryti tik pirmieji žings žangumą yra pašalinta iš Uni rektoratą, bet ir kiekvieną ratūros kritikoje trūkumus. Be to, „Darbuose“ rijos tome skaitytojas gali rasti daug me niai. Mūsų dėstytojai, kated versiteto 16 studentų. dėstytoją bei studentą. ros ir, iš dalies, fakultetų Ta nagrinėjami rusų, užsienio šiuolaikinės bei džiagos jo rūpimiems klausimams. Daug yra trūkumų diplomi Negalima teigti, kad Uni Taip pat beveik kartu su Istorijos antruo rybos, racionalizuojant moky nių bei kursinių darbų rašy versitete senosios antikinės literatūros veikalai. su šia blogybe neko Taip pat šiomis dienomis išleistas Istorijos ju tomu išėjo ir B. Ribokaitės ir P. Snars- mo procesą, vis dar negali at me ir gynime. Kai kur (pvz., vojamą. ir griežtai. antras tomas. Jis skiriamas mūsų respublikos kio knyga „Dekoratyviniai vijokliniai ir lai- sisakyti įprasto šablono, ruti TSRS istorijos katedroje) dip Tačiau šiKovojama, mano nuomo dvidešimtmečio garbei. Siame trisdešimt ant piojantieji augalai“ ; joje duota smulki šių nos, bijo sulaužyti nusi lominiai darbai šiais metais ne, įgavo kova, per daug ad rajame mokslo darbų tome įdomus, aktualus mūsų respublikoje sutinkamų augalų charak- stovėjusias normas. Mažai gal buvo apginti laiku ir pagal ministracinįkiek pobūdį. Su šiais A. Bendžiaus straipsnis „Aukštųjų mokyklų teristitka. vojama apie tai, kaip užtik- numatytą grafiką, tačiau to gėdingais faktais kovoja dau Be abejo, didėjant mokslo reikalams, dau | rintl studentų gilų savaranpertvarkymas ir išplėtimas Tarybų Lietuvo paskyti apie giausia bendrabučių administ. je 1940—1950 metais" remiasi gausiais fak giau rasis mūsų Universiteto mokslo darbų, I kišką darbą, padaryti skalto- negalima Fizikos-matematikos fakulte racija, dektoratas, partinis ko tais. R. Krutulytė konkrečia medžiaga paro o kartu ir jų skaitytojų. i mus kursus įdomius ir naudin tą, kur diplominių darbų gy- mitetas ir, iš dalies, dekana E. KRAKAUSKAS do spartų vokiečių okupacijos padarinių likgus studentams (apie tai jau jnimas užsitęsė iki Valstybinių tai. Į kovą su atgyvenusios Ėegzaminų pradžios. Tai neleis- buržuazinės ideologijos lieka ir padieniai darbininkai, namų Toks taikingas valstybinės pats prisistačiau visiems Kre ir socialinių pertvarkymų lai-i :tinas reiškinys, parodąs vlslš- nomis neįtraukiamas platus darbininkės, miestelio varguo valdžios perėmimas iš buržua tingos . miesto valdybos tar kotarpis, kapitalistinių garny ; :ką katedrų ir Jų vedėjų nei studentų bei dėstytojų kolek tyvas. Per mažai dirba šį dar menė ir kiti. zijos buvo galimas todėl, kad nautojams, kaip naujos val binių santykių likvidavimo iri Ę rūpestingumą, Prie revoliucijos pradėjo vidaus ir tarptautinių įvykių džios vykdytojas ir atstovas, socialistinių gamybinių santy-i f Nemaža nesklandumų yra bą komjaunimas, kuris privalo šlietis įvairūs pakeleiviai iš raidos parblokšta Lietuvos pasikalbėjau su Jais, kas yra klų sukūrimo laikotarpis, kla = padaryta organizuojant ir at- sudaryti nepakenčiamą viešą smulkiosios buržuazijos ir li buržuazinė valstybinė valdžia Tarybų valdžia, kokia jos ar sių kovos paaštrėjimo laiko-; iliekant gamybinę bei pedago- ją studentų nuomonę visiems beralizuojančios buržuazinės nebeturėjo nei jėgos, nei ga timiausi ir tolimesni uždavi tarpis. ; Ęginę studentų praktiką. Darbą girtavimams, amoralaus elge inteligentijos, kurie pretenda limybių pasipriešinti. Tai bu niai. Visi nutarėme dirbti ge Siame laikotarpyje Kretin-i Ešioje srityje mums visiems sio, drausmės pažeidimo fak vo i liaudies masių vadovus. vo, aišku, ne buržuazinio hu rai ir sąžiningai darbo žmo gos apskrities Tarybų vai-; j reikia ypač atkakliai gerinti, tams. Reikia pasiekti, kad iš Dairytis ir laukti instrukcijų maniškumo pasireiškimas, bet nių, Tarybų valdžios naudai. džios organai, gindami darbo; Ė nes praktikos svoris, perei- viso bet kur ir bet kokiomis iš viršaus nebuvo laiko. Rei bėdos atsitikimas, ne taisyklė, Ir čia pyktis neteko. Nei vie žmonių interesus, buvo pri-i Ęnant prie naujų planų, užims sąlygomis girtavimas būtų kėjo kuo greičiau imti vals bet išimtis. nas Kretingos miesto valdy versti panaudoti prieš įsisiau =vis didesnę vietą mokymo pro- laikomas gėdingu neleistinu faktu ir neliktų be apsvarsty tybinę valdžią į savo rankas. Pas Kretingos miesto bur bos tarnautojas nebuvo atleis tusius kapitalistinius elemen-; Ėcese. Nuo to Kretingos darbo žmo mistrą Dambrauską perimti iš tas iš darbo. Nebuvo už ką at tus ir vakarų imperialistų; = Daug buvo trūkumų Ir ne- mo. Studentas, tarybinis jau „o___ „ _kai __ ___ „„ ,„ 1„^J„,„„irūPestinKumo.katedrų, deka- nuolis, turi būti visur aukštos nės ir pradėjo socialistinę re jo valstybinę valdžią į dar leisti, nes pirmomis dienomis agentus kurias represines; voliuciją. priemones, bet nenužudė nė=aatlI,Istorijos-filologijos etikos ir moralės pavyzdys, bininkų klasės rankas nuvy jie visi dirbo labai gerai. tarpu =akul/eto), rektorato, o taip jis privalo kultūringai elgtis Maždaug tuo pačiu laiku vieno žmogaus. Tuo V. I.- Leninas 1917 metais kau vienui vienas be jokios balandžio mėnesyje rašė: ginkluotos palydos ir išorinės panašią valstybinės valdžios Vakarų imperialistų remiami=Pa' LTSR Ministrų Tarybos ne tik auditorijoje, bet ir pa „Valstybines valdžios perėji miesto valdybos būstinės gink perėmimo „ceromoniją" teko hitleriniai žudikai — „broliailkultūros skyriaus- veikloje, silinksminimo vakaruose, ir mas iš vienos klasės rankų į luotos apsaugos. Burmistras pakartoti ir Kretingos apskri lietuviai" vien tik vokiškosiosHįdarbinant pirmo kurso stu- už stalo pobūvio metu. Mes kitos klasės rankas yra pirmas, Dambrauskas sutiko mane sa ties valdyboje. Skirtumas tik 35 „S. sSXIden,"s' “‘“i"5'“ ™- privalome auklėti naująjį žmo gų aukštos moralės, visapusiš svarbiausias, pagrindinis revo vo kabinete labai mandagiai. tas, kad čia Kretingos apskri liucijos požymis tiek griežtai Aš jam tuo pačiu atsimokė ties viršininko kabinete jau mi ir užmušdami kuolais, apie=tll darbo stažo. Atsižvelgiant kai išsilavinusį, tikrą komunis moksline, tiek ir praktine-poli. jau. Jis mandagiai norėjo ati neradau paties viršininko ir 10.000 vyrų ir moterų, vai-=l pereitų metų klaidas, Uni- tinės visuomenės narį. tine reikšme“. (V. Leninas. daryti savo rašomojo stalo, už todėl nebebuvo su kuo pasi kų ir senių. Į šį skaičių neį-=versiteto vadovybė klausimą Tokiu būdu, trumpai ap Raštai, 24 t., V., 1954, 25 kurio sėdėjo, vidurinį stalčių, keisti valstybinės valdžios per- eina sušaudyti ir badu numa-=,i,j r , , , , ., , . 4 žvelgiant kai kuriuos pereitų rintl Tarybinės Armijos be-= stu dentų įdarbinimo psl.,). Sis Lenino priesakas bet aš jį mandagiai papra davfmo-priėmimo mandugumo metų darbo rezultatus, tenka Kretingoje buvo įvykdytas šiau to nedaryti. Po to jis mė „reveransais“. Sis „tautos šu laisviai, kurie buvo laikomissekančiais metais jau kėlė konstatuoti, kad šalia atsiektų 1940 m. birželio mėnesyje. gino atidaryti savo rašomojo las" jau buvo pasprukęs į fa dviejose karo belaisvių stovyk-=LTSR Ministrų Tarybos Aukš- laimėjimų, mes turėjome dar Tuo metu aš dirbau Kretin stalo šoninių spintelių dureles- šistinę Vokietiją. Netrukus į 10SToi„ u stojo ir speclallaus vidurinio nemaža trūkumų. Bet Univer goje paprastu darbininku ir bet ir čia mes kultūringai su jo vietą naujoji respublikinė d.luĮ’kTr “r “dab“ d “ri™kSta ® siteto kolektyvas turi visas priklausiau pogrindinei Lietu sitarėme, kad to nereikia da Liaudies vyriausybė atsiuntė sąlygas ir yra pajėgus tam, vos Komunistų partijai, aktin ryti. Ta pati „ceremonija“ pa prieš kelias dienas paleistą iš mėgsta dangstytis ,,laisvės“,=k^austmas Komitete lėtai kad pašalintų visus suminėtus gai dalyvavau visuose liau sikartojo su geležine nedega Dimitravos priverčiamųjų dar „kultūros" ir ,,humaniškumo“=sprendžiamas. Rektoratas pri- trūkumus, toliau gerintų mo dies masių revoliuciniuose ma spinta. Pagaliau jis man bų stovyklos, kuri buvo Lie šukiais atsimokėjo Kretingos=Valo iš anksto rimtai suslrūpin- kymo bei auklėjamąjį darbą veiksmuose. Vykdant Kretin perdavė visus raktus nuo sa tuvos buržuazijos Įsteigta Kre Sil-SK Pr3«P>™» ne.d. ir įvykdytų XXI TSKP suva gos miesto ir apskrities dar vo rašomojo stalo, nedagamo- tingos apskrityje, Darbėnų žiavimo iškeltus uždavinius bininkų valią ir LKP nurody sios geležinės spintos ir kabi valsčiuje, drg. Daškauską, o vollucijos metu didžiausią įa-f rinčių gamybinio darbo stažo, komunistiškai auklėjant mūsų mus, man teko perimti šiame neto, pasiėmė paltą, skrybėlų, aš vietos partinių organų bu kantumą, nuolaidumą ir hu-^įdarbinlmu, jiems palankių jaunąją kartą, ruošiant aukš rajone valstybinę valdžią. lazdą ir, maloniai į mano pu vau paskirtas jo pavaduotoju. maniškumą. tai kvalifikuotus liaudies ūkiui V. SIMONAVICIUS ibuitiniū sąlygų sudarymu. bei kultūrai jaunųjų specia Valstybinės valdžios per sę galva linktelėjęs, išėjo. Aš Tuo būdu, pirmas, svarbiau ėmimas tiek Kretingos mieste, jam į šį reveransą taip pat at sias ir pagrindinis socialisti Buvęs 1940—1941 me-ĮRelkėtll’ kad fakultetai, kaip listų kadrus. tais Kretingos miesto=taisyklė, visus šiuos studentus tiek visoje apskrityje įvyko sakiau mandagiu galvos link nės revoliucijos uždavinys — telėjimu į jo pusę. Tuo ir valstybinės valdžios perėmi Vykdomojo Komiteto pir-= aprūpintų gerais bendrabube ginkluoto sukilimo, be jo pasibaigė valstybinės valdžios mas Kretingos apskrityje bu mininkas ir Kretingos^,, , . , . kio kraujo praliejimo, be vie perdavimo-perėmimo „ceremo vo greitai ir sėkmingai iš apskrities Vykdomojo Ko.2čiais’ nuo Pat Plrm4JU dienų no šūvio, be jokių smurto ir nija“ Kretingoje. miteto pirmininko pava-=priskirtų rūpestingus dėstytospręstas. Po to prasidėjo sun grubumo priemonių. Po šios „ceremonijos“ aš kus ir atsakingas ekonominių duotojas jus-auklėtojus. Skola didžiulė sielą žeidžia, Ir naujos dainos veržias suskambėti, Tačiau man ašaros neleidžia Prie jų kapų dainuot pradėti.
KT
o£afflk» 3
Sveika, komunistinio darbo vasara! (Atkelta iš 3 psl.) Prieš akis dideli darbo ba kuo geriausi prisiminimai apie tyniuose kolūkiuose studentų rai. Daug plytų bus sumūry mus kaip žmones, kaip tarybi rankomis bus statomi įvairūs ta į septynmečio statybas. Ta nius studentus. pastatai: ketveri kultūros na čiau studentai neapsiribos Darbo stovyklų metu po mai, ligoninė, mokykla, karvi vien tik fiziniu darbu. Pažinti kolūkius gastroliuos ir dvi dė. Trijose stovyklose lauko savo gimtąjį kraštą, jo žmo agltmeninės brigados, kurios darbus atliks merginos. nes, patiems aktyviai įsijung aplankys dirbančius studentus, Mūsų Universiteto studen ti Į visuomeninį ir kultūrinį duos programas kolūkiečiams. Sutikdamas Tarybų Lietuvos tai šiais metais, dirbdainl dvi kolūkinio kaimo gyvenimą — Tačiau politinio-masinio darbo dvidešimtmetį, mūsų Universite klubas pasiekė dešimtmečio stovyklose, atliks štai tie pagrindiniai uždavi sėkmė priklausys nuo pačių to sporto ir vertingų sportinio dar. darbų daugiau kaip už milijo niai, kurie iškyla mūsų staty studentų, dirbančių stovyklo gražių bo rezultatų. Kartu su šia di ną rb. Tai tikrai puiki dova bininkams — studentams, se, nuo jų iniciatyvos, išradin džiąja Tarybų Lietuvos švente na Tarybų Lietuvos jubiliejui. vykstantiems į kaimą. Tuo gumo. Ir čia reikia atsiminti, mūsų sportinis kolektyvas šven penkiolikmetį nuo klubo įkū Šių metų vasaros darbo klausimu daug galvota, daug kad šis darbo baras turi vi čia rimo dienos. stovyklose dalyvaus taip pat Planuota ir nemažai padaryta, siems rūpėti ne mažiau, kaip Trumpai pažvelgę į pirmą musų sporto klubo dienas, nemaža svečių iš broliškųjų tai darbo laikas, skirtingai ir pačios staybos. Be to, rei sias kad sportinis ko respublikų. Pas mus atvyko nuo kitų darbo vasarų, bus ap kia neužmiršti ir pačių studen pamatysime, lektyvas Universitete jungė ne studentai Iš Talino, Celiabins- ribotas. Studentams teks dirb tų. Mes ne tik turime duoti, gausius sportinius būrelis, kurių pirmieji žingsniai, ginant Uni ko, Rygos, Minsko Ir kitur. ti ne daugiau kaip aštuonias versiteto sportinę garbę, buvo ne Neseniai gautas laiškas iš Ry valandas. Likusi darbo diena bet ir pasiimti sau, išmokti pa visiškai tvirti, Šiandieną sporto jungdamas daugiau kaip gos Valstybinio P. Stučkos turės būti skirta poilsiui, spor žinti gyvenimą, visą darbą klubas, 1400 studentų, yra vienas iš vardo Universiteto. Rygiečiai tiniams susitikimams, kultūri nukreipti taip, kad į Universi stipriausių sportinių kolektyvų tetą grįžtume sutvirtėję ne tik respublikoje. Mūsų sportininkai rašo: „Su džiaugsmu priima niam darbui. Kiekviena pamai turėjo galimybių susitikti su me Jūsų kvietimą atvykti į va na turi perskaityti vieną dvi fiziškai, bet kad praturtėtų ir broliškųjų respublikų sportinė mis delegacijomis varžybose, ku saros darbo stovyklą. Iki grei paskaitas, surengti vakarą, mūsų studentų dvasinis pasau riose daugelį kartų tapdavo nu lis. Todėl pamainų viršininkai galėtojais. Ypatingai džiugus tas to pasimatymo!“ susitikimus su vietos sporti faktas, kad sportiniai ryšiai pra Dirbant kartu su svečiais, ninkais ir panašiai. Be to, ir komjaunimo organizatoriai dėjo plėstis ir tvirtėti, dalyvauužsimegs nuoširdi draugystė, Tarybų Lietuvos dvidešimtme turėtų pagalvoti apie naujas komunistinio tvirtės broliški ryšiai tarp čio išvakarėse kolūkiuose re darbo formas, darbo brigadų organizavimą įvairių tautybių studentų, komenduotina suorganizuoti gims daug naujų minčių ir vakarus, kuriuose reikėtų pa ir panašiai. Sekmadienį į ašpasiūlymų internacionalinio minėti kritusius kovotojus už tuonias darbo stovyklas įvai auklėjimo klausimais. Tarybų valdžia, ir už kolūkio riuose respublikos kampeliuoPraėję mokslo metai buvo jau išvyko pirmoji statybi- įtempti, kartu ir vaisingi, kū Džiugu, kad į vasaros dar sukūrimą. Visą politinį-masinį se ninku pamalna. Netrukus Į rybingi Universiteto centrinių bus šiais metais įsijungs daug darbą reikia rišti ir derinti su aukštį pakils pastatų sienos. meno saviveiklos kolektyvų mūsų vyresniųjų draugų — vietos partinėmis ir komjau Prasidėjo komunistinio darbo darbe. Rektorato ir visuome Universiteto dėstytojų, docen nimo organizacijomis. Tačiau vasara. Tad sėkmės darbe, ninių organizacijų nuolatinio rūpinimosi bei vadovavimo tų, profesorių. O jų žodis, pa studentai turi būti visų prie studentai-statybininkal! dėka kolektyvai sustiprėjo, tarimas, be abejo, ten, prie monių iniciatoriai, organiza žymiai išaugo jų meninis ly statybų, ne mažiau reikalin toriai. Tegul ten, kur mes bū J. NEKROŠIUS gis ir repertuarų idėjinis kryp gas, negu auditorijose ar sime, pasilieka ne tik pastatas, Universiteto komjaunimo tingumas. Mokslo metų bėgy k-to narys je studentų dainų ir šokių primenąs mus, bet taip pat ir laboratorijose.
L/SK penkiolikmetis )ant tarptautiniuose susitikimuo se. Universiteto sportinė garbė buvo ginama sportinėse kovose su Lenkija, Čekoslovakijos spor tininkais. šiuo metu prasideda visasąjunginės aukštųjų mokyk lų spartakiados varžybos. Teisė dalyvauti šioje spartakiadoje su teikta mūsų Universiteto imtynin inkams, rankininkams, meninės gimnastikos, atstovams ir kt. Vi sa tai kalba apie tai, kad mūsų studentai, aktyviai įsitraukdami į sportinį judėjimą, savo nuošir džiu darbu ir meile sportui, va dovaujami prityrusių ir nuošir džiai dirbančių trenerių, pasie kia puikių sportinių rezultatų, kuriais mes teisėtai galime di džiuotis. Tarybų Lietuvos dvide šimtmetis mūsų Universiteto sporto kolektyve sutinkamas su dar didesniu pasiryžimu tolimes niame sportinio gyvenimo kely je siekti aukštesnių sportinių rezultatų. M. MACEŽINSKAS Universiteto sporto klubo pirmininkas
IR VYRAI „A“ KLASĖJE Paskutinėmis dienomis USK vyrų krepšinio komandai teko dalyvauti atsakingose varžy. bose. Vyko respublikinių „B" klasės krepšinio pirmenybių finaliniai susitikimai, kuriuo se turėjo išaiškėti dvi geriau, slos šios klasės komandos, ga linčios ateinančiais . metais žaisti „A“ klasėje. Pirmą varžybų dieną USK krepšinio komanda susitiko su Kauno dinamiečiais. Mūsiš kiai pademonstravo aukštą sporto meistriškumą, puikiu rezultatu (83:57) įveikė var. žovus. Antrą dieną smarkiai priešinosi VPSK krepšininkai. Tačiau pergalę minimaliu re zultatu 64:63 išplėšė USK. Šia pergale Universiteto krep. šininkai iškovojo teisą žaisti „A“ klasėje
choras ir centrinis dramos bū tusevičius, režisierius akt. J. relis plačiai atžymėjo savo Meškauskas, vadovai E. Marjubliejines sukaktis. Jubilieji kūnienė, V. Cetkauskas ir kt. niai koncertai bei spektakliai Daug buvo padirbėta praei buvo šiltai sutikti studentijos tais mokslo metais. Be išvykų, ir sostinės visuomenės. Jie centriniai kolektyvai, ypač an parodė išaugusį mūsų kolekty samblis ir choras, koncertavo vų meistriškumą, susitelkimą Lietuvos komjaunimo ir par bei pasiryžimą su dar dides tijos suvažiavimuose, eilėje ne studentiška energija gerin respublikinių pasitarimų ir ti saviveiklirij darbą ir savo švenčių bei kitomis progomis. koncertais bei spektakliais Tačiau atsakingiausias lai džiuginti plačiąsias žiūrovų kotarpis dar prieš akis. Tinka mases. Savo jubiliejiniu spek mas pasiruošimas Respubliki takliu „Platonas Krečetas“ nei Dainų šventei, skirtas Ta centrinis dramos būrelis pel rybų Lietuvos XX-mečiui, la nė Teatrinės studijos vardą. biausiai jaudina ir vadovus, Kolektyvai turėjo išvykų ei ir visus saviveiklininkus. Res lėje respublikos vietovių ir už publikinėje Dainų šventėje Lietuvių tautosakos ir kraš raščio numeris. Tačiau tai be šytas aiškiai iš objektyvistinių juos kelia fakulteto visuome respublikos ribų. Ypač reikš Universitetą atstovaus akade totyros būreliai praėjusiais velk ir viskas, ką galima pa etinlų-estetinių pozicijų, užtu ninės organizacijos komunisti mingos kūrybiniu ir auklėja minis choras, studentų dainų mokslo metais buvo žinomi sakyti apie tautosakininkų at šuojančių klasinį požiūrį į nių idėjų propagavimui šiuo muoju požiūriu buvo akademi ir šokių ansamblis, Teatrinė j nio choro išvyka į Leningra studija, dūdų orkestras ir kaip vieni aktyviausių Istori liktą darbą. Jei buvęs būrelio praeities tautosaką, Šitokios laikinėmis sąlygomis. ir ansamblio — į Maskvą. MMF liaudies instrumentų kajos-filologijos fakultete. Ta pirmininkas N. Vėlius iš parti tendencijos būrelio veikloje, Kokios gi tolimesnio būrelio dą Susitikimai su broliškos rusų pelą. čiau jau tada būrelių veiklo- nio biuro kritikos padarė rei nepaisant į buvusios principi- darbo perspektyvos? respublikinei Kolektyvai loje išryškėjo visa eilė trūku kiamas išvadas ir ryžtingai nės kritikos, negavo> iki šiol Darbo pagerinimu turi su tautos ir kitų tautų atstovais mų, kuriuos teisingai nurodė ėmėsi darbo, tai to, deja, ne reikiamo atkirčio. sirūpinti ir padaryti reikiamas, dar labiau sustiprino studen jubiliejinei Dainų šventei jau Akademinis IFF partinis biuras. Kartu bu galima pasakyti apie būrelio Nepakankamai panaudojama išvadas iš šių metų patyri- tišką draugystę ir mūsų savi seniai ruošiasi. vo nurodytos ir pagrindinės vadovus. Būrelis, turėdamas būrelio veikla ir internaciona mo pirmiausia būrelio valdy- veiklininkų auklėjimą socialis choras neseniai buvo išvykęs veiklos kryptys susidariusiai didelę reikšmę komunistiniam liniam studentų auklėjimui. bos ir patys nariai. Kelia di- tinio internacionalizmo dvasia. į Kaišiadorių rajoną, kur vy padėčiai ištaisyti. Kokias gi studentijos auklėjimui, dar vis Didžiausia šiuo atveju kaltė susldomėjimą tai, kad mi- Iš šių išvykų mūsų studentai ko Dainų šventė, jubiliejinės išvadas padarė minėtų būrelių neatlieka pilnai savo vaid tenka tautosakininkų būrelio būreliai ir jų vadovai vis grįžo pilni prisiminimų apie Dainų šventės repertuarui pro vadovai, valdybos ir katedros, mens. Tiesa, buvo numatytas vadovybei. Nepaisant to, kadI dar reikiamai neįsisąmonino jaudinančius susitikimus ir di paguoti. Ši akadmenio choro kurios jiems vadovauja? ateistinio pobūdžio vakaras, atskiri studentai (Ručinskaitė• IFF partinio biuro nutarimų džiulę draugystę, žymiai pra- išvyka praėjo labai puikiai. Ja buvo patenkinti ne tik mūsų Lietuvių tautosakos būrelis sukėlęs didžiulį studentijos su ir kt.) rodo sveikintiną inicia esmės. Tai rodo jau vien tas plėtę savo kultūrinį akiratį. Atsakingos išvykos papras choristai, bet ir kaišiadorie (moksl. vadovai D. Sauka ir sidomėjimą, apie kurį rašė net tyvą plačiau domėtis ir kitų faktas, kad šiame semestre D. Venclovaitė), susipažinę su respublikinė spauda, tačiau . Lietuvos TSR teritorijoje gy darbas žymiai susilpnėjo, kai tai sustiprina kolektyvus. Pa čiai, kuriems mūsų akademi partinio biuro lapkričio 25 d. sumanymas dėl nežinomų prie venančių tautų liaudies kūry tuo tarpu jis turėjo pagerėti. gerėjo organizacinis ir auklė nis choras daug padėjo, pra nutarimu, apsvarstė jį būrelio žasčių nebuvo įgyvendintas. ba, lietuvių literatūros kated Pastebimas tam tikras abejin jamasis darbas pačiuose ko vedant rajoninę Dainų šven narių susirinkime. Buvo įsteig Kaip buvo atžymėta IFF ra iki šiol neįstengė užmegzti gumas, darant išvadas iš šios lektyvuose, ypač akademinia tę. Birželio 28 d. Liaudies Sakysim, me chore ir ansamblyje. Veik ta revoliucinės-proletarinės ir partinio biuro nutarime, ir glaudžių ryšių su N. Vilnios; svarbios kritikos. tarybinės tautosakos sekcija. toliau nediegiamas būsimle- pedagoginiu institutu, kad lietuvių tautosakos būrelis liai dirbo šių kolektyvų val dainų ir šoklų ansamblis iš Užrašyta apie 15 revoliucinių siems specialistams kovingas gautų lenkų tautosakos specia ėmėsi revoliucinės tautosakos dybos, vadovaujamos energin vyksta į gastroles. Jis propa ir nemažas pluoštas liaudies klasinis požiūris į tautosaką. listų, kurie nemaža galėtų pa rinkimo, tačiau šį darbą nori gų pirmininkų D. Dailydėno guos Dainų šventės repertua dainų. Studentų N. Vėliaus ir Štai, pavyzdžiui, š. m. pava dėti, ypač metodiniais nurody ma išimtinai pavesti tik atski ir F. Kadziausko. Šiuo atžvil rą. Mūsų ansamblis aplankys J. Vainauskaitės iniciatyva su- sarį Universiteto mokslinėje mais būrelio veiklai. riems nariams. Tuo tarpu ren giu dar atsilieka mūsų Teatri Tauragę, Šilutę, Klaipėdą. Panaši padėtis susidarė ir kant liaudies kūrybą, kiekvie nės studijos valdyba, į kurios Palangą, dalyvaus Salantuo organizuotas susitikimas su konerencijoje buvo skaito mas II k. lituanisto A. Bukan kraštotyros būrelio darbe no tautosakininko pareiga tu darbą kultūros klubas mažai se III žemaičių festivalyje. liaudies dainininke Cepukiene, to Paskutiniu Į jubiliejinę Dainų šventę mokslinis darbas: „Moters (moksl. vadovas V. Milius, rėtų būti, esant progai, bent kreipė dėmesio. revoliucioniere Vasiliauskaite paveikslas tradicinėje lietuvių pirm. A. Stravinskas). Nors sužinoti revoliucinio judėjimo metu gerina savo darbą dūdų laukiame atvykstant svečių iš orkestro valdyba. ir kt. Išleistas vienas sienlalk- liaudies dainoje“, kuris para- nuo IFF partinio biuro posė dalyvių adresus, kaupti šią Leningrado. Pas mus žada at Daug nuoširdaus darbo į vykti Maskvos Lomonosovo v. džio, svarsčiusio būrelio dar vertingą medžiagą. bą, praėjo nemažas laiko tar Beveik kiekvienais metais centrinių meno saviveiklos ko Universiteto ir Leningrado pas, padėtis mažai tepagerėjo. rusų literatūros katedros dės lektyvų veiklą įdeda jų meni Ždanovo vardo Universiteto, Sekančių mokslo metų ru tytojų vadovaujami studentai niai vadovai: LTSR nusipelnęs o taip pat Leningrado Gercedenį turi įvykti svarbi moks renka rusų ir baltarusių tauto artistas Pr. Sližys ir VI. Bar- no vardo Pedagoginio institu linė konferencija, nagrinėjanti saką. Kodėl gi nesuorganizuo to Akademinis chorai. per silpnai dar kontro atskiro kolūkio buities klausi ti šių būrelių susitikimų, ne-cijos ' Studentai šiltai ir draugiš liuoja savo nutarimų įgyven. mus, tačiau jai iki šiol labai kalbant jau apie tai, kad yra dinlmą. kai sutiks atvykstančius sve paviršutiniškai tebeslruošiama. sudarytos visos sąlygos rinkti čius, užmegs su jais broliškus Šitokia padėtis ilgiau tęstis ryšius. Pabuvę pas mus drau Nenumatytas net kolūkis, ku Vilniaus krašto lenkų bei bal rio buitimi vasaros atostogų tarusių tautosaką? Apie pana negali. Iš šių mokslo metų gai ir išvykę atgal, turės ką metu domėsis kraštotyrininkai. šias darbo formas reikia susi darbo patyrimo būtina pada prisiminti apie mūsų Univer Nors buvo nemažai kalba rūpinti ir kraštotyros būrelio ryti reikiamas išvadas. Lietu sitetą ir jo studentus, apie vių tautosakos ir kraštotyros svetingąjį Lietuvos jaunimą, ma, kad abiejų būrelių nariai valdybai. būreliai turi atlikti jiems skir vasaros metu skaitys paskai įgyvendinus šias priemones, tą vaidmenį komunistinio stu švenčiantį savo tarybinės res tas, propaguos puikias revo būtų padaryta gera pradžia, publikos dvidešimtmetį. dentų auklėjimo srityje. liucines ir socialistines tradi tiriant nacionalinių kultūrų cijas, tačiau konkrečių priemo sąveikos klausimus, auklėjant T. URBAITIS P. VITKAUSKAS, nių šiam darbui organizuoti studentus VVU Kultūros klubo internacionalizmo V. ANDRIJAUSKAS nematyti. Nieko nedaroma Ta- dvasia. Žinoma, darbo formos vedėjas rybų Lietuvos dvidešimtme- turi būti įvairios, tačiau kryp čiui atžymėti. tis viena — komunistinio auk Dar praėjusių vasaros atos- lėjimo uždaviniai. Ypatingas SEKANTIS „TARYBINIO STUDENTO“ NUMERIS 1S. togų laikotarpiu ekspedicijų vaidmuo šiuo atveju tenka, metu buvo surinktas nemažas kaip minėjome, būrelių vado EIS PO VASAROS ATOSTOGŲ. vertingos medžiagos kiekis, vams ir šiems būreliams vado tačiau praslinko ruduo, žie vaujančioms katedroms bei vi ma. pavasaris, o neapdorota suomeninėms fakulteto organi-7 medžiaga taip ir guli stalčiu zacijoms. je. . . Nors sudaryti sąrašai, FOTO MĖGĖJŲ DĖMESIUI Tačiau, kaip rodo patyri tačiau ekspedicijoms tinkamai mas, komjaunimo biuras iki Spalio-lapkričio mėn. organizuojama turistinės — al nepasiruošta ir šią vasarą. šiol per maža dėmesio skyrė pinistinės meninės fotografijos konkursas-paroda, skirta Dar nėra . sudaryta tikslių ir įtraukti minėtų būrelių narius, Lietuvos dvidešimtmečiui pažymėti. detalių ekspedicijos planų, iš organizuojant kultūrinį-politiTema pasirenkama laisvai iš turistinių kelionių, alpi kurių matytųsi svarbiausi jos nį darbą studentų vasaros dar- Į nistinių užkopimų, įvairūs gamtovaizdžiai, architektūriniai tikslai. bų stovyklose, nukreipiant ge-Į istoriniai paminklai ir pan. Tiek archeologijos-etnogra. riausius komjaunuolius rinkti Smulkesni nuostatai bus paskelbti rudenį. fijos, tiek lietuvių literatūros tautosakinę medžiagą. Ruoškimės fotokonkursui. Kaip buvo teisingai atžymė katedra per maža dėmesio ta fakulteto ataskaitiniame L skiria, kad būreliai tinkamai partinės organizacijos susirin atliktų komunistinio auklėji kime, visuomeninės organizaMeškeriotojas L. LAZENO nuotr. mo uždavinius, kuriuos prieš liaudies ansamblis, akademinis REDAKTORIŪS J. STEPŠYS Užs. Nr. 967 Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefonas — 7-79.17. Rinko ir spaudė LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Vilniuje. LV 08892
Ryžtingai taisyti padėtį