?ur<* ^^į^Wį5po9a^ t0fP«roy VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
HTAt ■■■■■■■■■■■B VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 2 (352) 1960 m. sausio mėn 20 d. Kaina 20 kap.
INTERNACIONALINIAM auklėjimui — didžiausią dėmesį! ISUS mūsų šalies dar bo žmones-vienija nenu galimos proletarinio in ternacionalizmo idėjos, kurios reiškia visų TSRS nacijų ir tautybių darbo žmonių solida rumą ir savitarpio pagalbą bendroje kovoje už komunisti nės visuomenės pastatymą. Ekonominio ir kultūrinio ta rybinių tautų bendradarbiavi mo bazėje susiformavusi ne išardoma draugystė, moralinė politinė vienybė yra visų mū sų didžiosios Tėvynės perga lių pagrindas. Tiktai tarybinių respublikų šeimoje lietuvių tauta žengia klestėjimo keliu. Tarybų Są jungos Komunistų partijos nuoseklios ir atkaklios kovos už nacijų ekonominės ir kul tūrinės nelygybės pašalinimą dėka dabar Lietuva iš atsili kusios agrarinės Šalies, impe rialistinių valstybių žaliavinio priedėlio, virto išsivysčiusia industrine-kolūklne respubli ka. Be broliškosios tarybinių tautų ir visų pirma — rusų tautos pagalbos lietuvių tauta niekados nebūtų galėjusi įgy vendinti savo svajones — pa statyti prie Nemuno hidro elektrinę, paleisti tokias stam bias įmones kaip Elektros skaitiklių gamyklą, „Žalgi rio“ staklių gamyklą ir kt. Labai ryškus lietuvių tau tos laimėjimų pavyzdys bro liškos draugystės dėka yra mūsų Universitetas. Po Di džiojo Tėvynės karo, kai Uni versitetas buvo ypatingai sun kioj padėty, labai didelę pa galbą jį atstatant, komplek tuojant moksllnį-pedagoginį personalą suteikė broliškos respublikos, pirmiausia rusų tauta. į Universitetą buvo atsiųsta nemažai aukštai kva lifikuotų su moksliniais laips niais ir vardais darbuotojų, kaip profesoriai Gabrielianas, Slapoberskis, Korchovas, do centai Stepanovas, Lola. Šie draugai sėkmingai dirbo ir dirba mokslinį-pedagoginį, auklėjimo darbą ir labai prisidėjo prie naujų mokslinių darbuotojų ugdymo. Broliškų respublikų moksliniai darbuo tojai daug prisidėjo ugdant musų dėstytojų personalą, va dovaudami Jų disertacijoms. Tik broliškai padedant tarybi nėms respublikoms mūsų Uni versitetas galėjo pokario me tais duoti liaudies ūkiui šašis su puse tūkstančio specialistų, t. y. beveik 3. kartus daugiau negu visos buržuazinės Lietu vos aukštosios mokyklos per 20 metų. Ypatingai praturtėjo mūsų mokslinė biblioteka. Da bar joje yra daugiau kaip 1 milijonas 700 tūkstančių to mų — tai viena stambiausių respublikos knygų saugyklų. Labai didelę paramą mums suteikė kitų respublikų aukš tosios mokyklos, komplektuo
V
jant įvairias laboratorijas moksline aparatūra. Dovanai gautos mokslinės aparatūros iš broliškųjų respublikų aukš tųjų mokyklų vertė siekia daugiau kaip 2 milijonus rub lių. Tokius konkrečius tarybi nių tautų draugystės, bendra darbiavimo, pagalbos pavyz džius mes kasdien sutinkame mūsų gyvenime. Tautų draugystė, ekonoml nls ir kultūrinis bendradarbia vimas, pagrįsti internaciona liniais principais yra didžiulis Tarybų Sąjungos Komunistų partijos nacionalinės politikos laimėjimas, turintis pasaulinę istorinę reikšmę. Proletarinio internacionalizmo ugdymui partija visuomet skyrė didžiu lį dėmesį. Internacionalinio auklėjimo bare sėkmingai dirba ir.mūsų Universiteto kolektyvas. Sis ideologinis darbas turi įvai rias sudėtines dalis, ir mūsų uždavinys — visapusiškai pa naudoti įvairias internaciona linio auklėjimo formas. Mūsų dėstytojai savo paskaitose kas kart vis sumaniau panaudoja medžiagą šiam tikslui. Neabe jotinai teigiamą vaidmenį su vaidino tai, kad pastaraisiais metais daugelis mūsų dėsty tojų dalyvauja mokslinėse (Tęsinys 2 flsl.)
Trumpai apie sesiją Antro kurso medikai išlaikė TSKP istorijos ir histologijos egzami nus. Labai gerai egza minus laiko M. Antonavičlūtė ir N. Janulevičiūtė. Fizikos - matematikos fakultete I kurso fizikai Ir matematikai laikė matematinės analizės egzaminą. Iš laikiusių 142 studenių 48 žinios įvertintos „labaf gerai", 44 — „gerai“, 44 — „patenkinamai“, ir 6 „blogai“. Geriausiai eg zaminą išlaikė I grupės matematikai (iš 29 — 15 „labai gerai“). Pirmo kurso teisinin kai laikė teismo ir pro kuratūros organizacijos egzaminą. Dauguma studentų išlaikė „labai gerai“: P. Bieloglazova, V’. Gineika, J. Jasiūnas, R.' Rakauskaitė, J. Stašinskas, L. Volkas ir kt.
ŠIANDIEN, SAUSIO 20 D., UNIVERSITETE PRASI DĖJO LIETUVOS TSR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ BEI REKTORATŲ — DI REKCIJŲ ATSTOVŲ PASI TARIMAS INTERNACIONA LINIO AUKLĖJIMO KLAU SIMAIS. PASITARIMĄ OR GANIZAVO MOŠŲ UNIVER SITETO PARTINIS KOMI TETAS BEI REKTORATAS. PASITARIME DALYVAU JA SVEČIAI IS BALTARU SIJOS, LATVIJOS, ESTIJOS TSR, O TAIP PAT KALI NINGRADO SRITIES AUKŠ TŲJŲ Mokyklų.
-TA»JTŲ Mūs draugystė
Revoliucionierės—pedagogės Prof- Račkauskui 75 metai mokytojaujama Besarabijos jubiliejus (dabar Moldavijos TSR) ir
Ukrainos gimnazijose, vėliau naitė buvo viena Lietuvos ligi 1921 m. jis dirba Tarybų komjaunimo vadovų fašistų Ukrainos Chersono techniku iiktatūros laiku, pirmaisiais me ir pagaliau grįžta į Lie arybinlals metais ilr sunkiu tuvą. Buržuazinėje Lietuvoje ėvynės karo laikotarpiu. ne iš karto gavęs darbo pagal Išvadavus Lietuvą. drg. specialybę, jis dėsto įvairias Bordonaltė baigė aukštąjį disciplinas Panevėžyje ir lyia noksią: ji paskiriama vado žeikiuose, o po to Kauno uni vauti Respublikos Radijo ko versiteto humanitariniame fa mitetui, o nuo 1954 m. dėsto kultete imasi skaityti klasiki Universitete TSKP Istoriją. nių kalbų kursą. 1940 — 1941 Vors ir turėdama gilias teori m. prof. M. Račkauskas tary nes žinias, didžiulį partinio blnės vyriausybės skiriamas propagandininko patyrimą, Kauno III gimnazijos direk drg. Bordonaltė labai atidžiai toriumi. Nuo 1944 metų spa ruošiasi kiękvienam užsiėlmilio 16 d. atsikuriant univer mul. Jos paskaitos ir semlnasitetui, vėl į jį pakviečiamas ’ai — tai aistringas partinio ir tebedėsto ligi šios dienos. propagandininko žodis, kuProf. M. Račkauskas žino Ts ne tik Išplečia studentų S. m. sausio 6 d. garbin mas ne tik kaip pedagogas. įklratį, padeda jiems giliau suprasti gyvenimą, bet ir ug gą 75 metų jubiliejų atšven Jis — 27 mokslinių darbų do meilę leninizmo teorijai, tė Universiteto klasikinės fi autorius, ištisos kartos mokė kiekvieno gyvenime, įtikina partijos politikos tel- lologijos profesorius, studen si ir tebesimoko klasikinių puošia žmogų tik tada, kai Jie tingumu ir auklėja studentus tų mylimas dėstytojas Merke kalbų iš Jo parengtų vadovė prasmingai pragyventi. Drg. aktyviais, sąmoningais kovo lis Račkauskas. Tai darbštus, lių, o, be to, profesorius yra Bordonaitės gyvenimą puošia tojais už komunizmą. Tai, kad mūsų kultūrai nusipelnęs vy vertęs ir komentavęs Platono visą savo gyvenimą drg. Bor resniosios inteligentijos atsto dialogus („Puotą“, „Krltoną“ ne tik metai. . . ir kt.), parašęs studiją Atlan Gimė drg. Bordonaitė donaltė ėjo kartu su partija, vas. M. Račkauskas mokėsi tidos klausimu ir kitų tyrinė 1910 m. sausio 8 d. 1926 m. daro jos pasakojimus apie baigusi gimnaziją, drg. Bor sunkią ir šlovingą Komunistų Šiaulių gimnazijoje, Peter jimą. Ne vienas šimtas profeso donaltė stojo į Kauno uni partijos istoriją ypač įtikinan burgo universitete studijavo versitetą. Bet asmeninę lai čius. Todėl jos paskaitas taip teisę, 1910 m. baigė Odesos riaus M. Račkausko auklėti . universiteto klasikinės filolo nių visą gyvenimą su padėkos mę ji įsivaizdavo tik kaip mėgsta studentai. kovą su liaudies engėjais, Universiteto kolektyvas pa gijos specialybę. Nuo tų pat jausmu atsimins jo atidumą, kovą už liaudies laimę. Jau žįsta drg. Bordonaitę kaip ak metų rudens M. Račkauskas šešiolikos metų įstojo į ne tyvią visuomenininkę. Savo dirba pedagoginį darbą, tuo energiją, neišsenkamą humo legalią komjaunimo organi didžiule partine patirtimi ji būdu šiemet jis atžymi ir ant rą, mokėjimą perteikti jauna zaciją ir pasirinktuoju keliu daug padėjo išauginti ir su rą sukaktį — 50 metų darbo jai kartai mokslo žinias. Lin žengė, nebodama persekioji stiprėti Gamtos mokslų f-to su jaunuomene. Ligi Spalio kime profesoriui ilgų, kūrymų. 1929 m. pravedant mi partinei organizacijai, kurios M. Račkausko bingų metui tingą „Drobės“ fabrike, ją sekretoriumi ji dirba. Laukia revoliucijos suėmė.. Fašistai sutrukdė drg. mas svečias ji ir komjaunimo Bordonaitei baigti universite grupėse, susirinkimuose. Ir ne Antrą tą, — jos universitetu tapo tik svečias, o draugas, kurio kalėjimas. Cda ji giliai studi nurodymai daug padeda jau Jauku iš švaru bendrabuty antrą kartą bendrabutis Nr. 1 javo marksizmo teoriją, švie niesiems komjaunuoliams. VI- je Nr. 1. Čia gyvena darni ir iškovojo pirmą vietą, Nesetėsi, grūdinosi; 1930 m. buvo sąda principlnga, bet kartu draugiška studentų šeima. niai LLKJS Centro Komitetas priimta į partiją, 1936 m.,/nuoširdi, jautri ir kukli, kaip Savitvarkos penktadieniai apdovanojo bendrabučio ko išėjus į laisvę, prasidėjo pil tikras komunistas, drg. Bordo jau įėjo į mūsų buitį. Jau lektyvą Garbės Raštu. nas pavojų revoliucionieriaus, naltė turi labai didelį autori tetą. Į ją dažnai kreipiasi pa profesionalo gyvenimas. Kiek Išdirbome valandų talkose iki 1960 m. tiek studentai, tiek Daug kartų drg. Bordonaitė tarimo sausio 1 d. dėstytojai. buvo areštuojama, tręmiama į Nuoširdžiai džiaugdamiesi stud. skaič. išdirbtų vai. vidurkis Fakultetas koncentracijos stovyklą, bet drg. Bordonaitės apdovanoji 7,1 1. Teisės 215 1517 nebuvo partijos pavedimo, ku mu 50-mečio proga LTSR 5,8 1278 2. Chemijos 218 rio Stasė — tokia slapyvarde Aukščiausiosios Tarybos Pre 5,0 3158 3. Fizikos-matemat. 628 Garbės raštu, kartu 927 4431 4,8 4. Istor.-Filolog. ji buvo žinoma pogrindyje — zidiumo sveikiname Jubiliatę ir linki 5,0 378 1638 5. Ekonomikos neįvykdytų. Partija ją/ nukrei me daug daug metų kūrybin1448 5.0 333 6. Gamtos pė dirbti komjaunimę. Čia ji gai dirbti, auklėjant vis nau3,6 1780 492 7. Medicinos — buvo paskirta LKJS' CK sek- Jas ir naujas jaunųjų komu* 4.7' 15250 3191 retoriumi. Drg. Siasė-Bordonizmo statytojų kartas. ■z I'' i p « ■
BROLIŠKA PAGALBA 58""“ in^ka?^
MASKVA
\ O CHARKOVAS KIJEVAS
AUSTOSIOMIS a «. a
T0IUSI
Internacionaliniam auklėjimui didžiausią dėmesį!
LAI AUGA STUDENTŲ DRAUGYSTĖ— DRAUGYSTĖ KARTOS A TEITIES!
Didelę pagalbą pirmaisiais nio tyrimo institute. pokario metais atsikuriančiam Baltarusijos universiteto Vilniaus Universitetui, ug Minsko chemijos specialybės dant mokslinius kadrus, sutel aspirantūron Įstojo Vilniaus kė broliškųjų respublikų aukš Universiteto auklėtinis Z. Matosios mokyklos, ypač Mask člonls. Specialybės darbo sta vos Valstybinis M. Lomonoso žą Jis praėjo „Kauno audi vo vardo universitetas, organi nlų“ fabrike ir Šiaulių „El zuojant kvalifikuotus kadrus. nio“ kombinate Į palyginti, Ir šiandien centriniuose šalies naujos mašinų skaičiavimo universitetuose ruošiami moks matematikos specialybę Balta liniai kadrai visai eilei defici rusijos universitete priimtas tinių specialybių, kurioms vie Fizikos-matematikos fakulteto toje ruošti stokojama moksli auklėtinis Uždavinys. Šią ak nių vadovų. tualią specialybę Įsisavinant, Šiais metais į Maskvos jam vadovauja fizikos-mate Valstybinio universiteto sta matikos mokslų. daktaras V. cionarinę aspirantūrą iš mūsų I. Krolovas. Aspirantui Z. Universiteto buvo priimti: į Mačionlui moksliniu vadovu žurnalistikos specialybę — paskirtas chemijos mokslų Sniukas, dirbęs „Komjaunimo daktaras prof. B. V. Jerosle tiesos“ redakcijoje, ir pedago jevas. gikos specialybėn — V. Gruz Užsienio kalbų stacionaridys. dirbęs Šiaulių pedagogi nėję aspirantūroje Leningrade niame institute. šiuo metu mokosi jau anksMūsų Universiteto darbuo člau ten išvykę Istorijos-filo tojai M. Demldavičius ir J. logijos fakulteto darbuotojai Bernotavlčlus priimti į aspi V. Balalšis Ir D. Čebelis. rantūrą prie Leningrado Vals Tokiu būdu, broliškųjų restybinio universiteto: pirmasis publikų aukštosios mokyklos . — politinės ekonomijos, o lr mokslo įstaigos teikia antrasis TSKP istorijos spe- mums nuolatinę paramą, ug ciaiybėn. Ten pat į rusų lite dant aukštos kvalifikacijos ratūros specialybę priimta mokslinius kadrus. Vilniaus Universiteto pasiųsta I. Jasllionis D. Cepelytė, iki tol dirbusi Aspirantūros skyriaus Švietimo ministerijos moksli vedėjas
(Tęsinys iš 1 psl.) Jei paskaičiuosim, klek stu tūrinių ryšių palaikymas su konferencijose, nemaža dalis dentų įvairiais būdais (kon broliškų respublikų aukštosio mokosi pasitobulinimo kursuo ferencijos. ekskrusijos, savi mis mokyklomis pradeda mū se prie geriausių Maskvos Ir veiklos Išvykos), pastaruoju sų Jau nebepatenklntl. Mums Leningrado aukštojo mokslo mątu pabuvojo kitose respub atrodo, kad šalia tamprių kul įstaigų. 39 žmonės baigė likose, tai susidarys gan įspū tūrinių ryšių turi būti tokie Maskvos ir Leningrado aukš dingas skaičius — ne mažiau pat tamprūs gamybiniai ry tojo mokslo įstaigų asplrantū- 1000 žmonių. Visa tai duoda šiai. Juk yra labai daug/ tokia susiformavusi dėl civili rą, 4 — daktarantūrą. Ir da- labai teigiamus rezultatus, ku mokslinių problemų, kurias) zacijos atsilikimo. Pradžioje bartiniu metu nemažas Unl- rie veikla gyvai, vaizdžiai, mes galėtume spręsti kartu, aš nustebau ir pasipiktinau, o versiteto dėstytojų ir asplran- geriau negu paskaitos, ar pa pasidalindami patyrimu, bend paskui susimąsčiau. Prisimi sakojimai. ___ ■ ________ r _ _ Žmogų ugde radarbiaudami. Mes pageldautų būrys tobullnasl įvairiuose niau vieną įvykį. č Labai didelį vaidmenį auk tume, kad pas mus atvyktų Iš kolektyvas. Nekursuose prie Leningrado ir Po koncerto Baku Valstybi Maskvos aukštųjų mokyklų. lėjant Universiteto dėstytojus kltų broliškų respublikų aukš- svarbu koks jis nės Filharmonijos Vasaros te Mūsų dėstytojai, pabuvoję ki ir studentus Internacionalizmo, tųjų mokyklų stambūs specia- ( — didelis ar atre artistai pakvietė mus pa tų respublikų aukštosiose mo tautų draugystės ir tarybinio Ilsta! paskaityti atskirų pa- / mažas — bet siklausyti jų koncerto. Aš ne kyklose, pasisemta daug ver patriotizmo idėjomis suvaidi skaltų ciklų arba net kursų. / gyvenimo reiš. supratau jų muzikos, nors tingų žinių komunistiškai auk no bedradarblavimas ir kultū Kai kuriuos savo specialistus) kiniai Jo narĮ draugai azerbaidžaniečiai pri lėjant jaunimą ir patys išeina riniai ryšiai su broliškų res ir mes galėtume pasiųsti į kl-) paliečia ne vie ėmė ją labai entuziastingai. publikų aukštosiomis mokyk tų broliškų respublikų aukš- (n3 kartą ir negyv4 Internacionalizmo mo Bet kartą viskas pasikei tąslas mokyklas. Gerai būtų (palieka vlekyklą. Pastaruoju metu parti lomis. tė. Anksti rytą, kai trauki Mūsų Liaudies dainų Ir šo pasikeistl atskirų specialybių ( n0 su .8370 nės organizacijos ir rektorato nys sustojo nedidelėje stotelė pastangomis vis didesnė stu klų ansamblis ir Akademinis studentų grupėmis vienam ar- ( mintimis ir Išje, aš išlipau iš vagono ir ap dentų dalis atlieka gamybi choras, komjaunimo ir prof ba dviem semestrams. Be abe- vadomis, o vė sidairiau. Aplink tęsėsi tyriau nę praktiką už respublikos ri sąjungos aktyvas lankėsi dau jo, didelis vaidmuo vadovau- da,ten> kur Vra kis. Kur-ne-kur styrojo Išdegu kobų, pvz.: Gamtos-matematikos gelyje broliškų respublikų iant ir koordinuojant šluos nukreipti sios žolės kuokštai, o lyguma lektyvo sieklfakulteto — Leningrade ir aukštosiose mokyklose, kur ryšius turėtų priklausyti res buvo suskilusi nuo karščio. mai. Maskvoje Ir t. t. Internaciona jie buvo labai šiltai sutinka publikų aukštojo ir specialio Netoliese, saulės spinduliuose Mūsų Uniliniam studentijos auklėjimui mi Ir užmezgė nuoširdžią jo vidurinio mokslo komite žėrėjo dauba, nuberta stam an plačiai panaudojamos studen draugystę. Mus dažnai aplan tams ir sąjunginei ministeri versiteto blals druskos kristalais. Buvo sambllo pentų mokslinės konferencijos. į ko svečiai Iš broliškų res jai. visai tylu. Jog šitą tylą Išgir klollkos metų aukštųjų mokyk mūsų studentų mokslines kon publikų dau kaip garsą. Ji skambėjo Mums reikia daugiau bend jubiliejaus prolų. Dažnai atvyksta Latvi ferencijas pakviečiami svečiai tyliai, bet nenutrūkstamai ir radarbiauti su RTFSR, Balta , ga išleistame Baltarusijos rusijos, Ukrainos 1 iš broliškų respublikų, o mū jos. Estijos Ir aiškiai. Prie mano kojų trūko ’ ’ . ir kitų j leidinyje ,,Kasų studentai išvyksta J kitas studentiškos saviveiklos ko TSRS respublikų aukštosiomis / pradedanti kaisti žemė, ir jos —~i susirenka respublikas, pvz.: neseniai 20 lektyvai, kurie mūsų studentų mokyklomis. garsas nuskambėjo kaip gar draugai“ rašo medikų buvo išvykę į Tartu yra laukiami svečiai ir turi sus būgno dūžis. Tai buvo Tik dirbdami bendrai, kar vykusią studentų-medikų didelį pasisekimą. Visos čia tu sprędami sudėtingas moks ma: „Ne be pa daina. Ta daina, kurią girdė jie tokie pat skaidrūs, perma grindo mes kalbame apie 130minėtos priemonės padeda mokslinę konferenciją. Be to, jau Baku Filharmonijoje ir lines problemas ir jaunimo tomi, kaip tų dviejų berželių ties žmonių ansambli, kaip mums visiems geriau susipa plačiai praktikuojamos gamy nesupratau. Dabar Ji komunistinio auklėjimo klau apie vieną žmogų." ant uolos .Ir staiga per tūks- kurios binės ekskursijos į broliškas žinti su vienų ir kitų nacio simus, man buvo aiški. Ir kartu f u mes galėsime pasiekti Taip, niekuo labiau negali iaričlus kilometrų nuo Lietu respublikas (pvz.. Ekonomi nalinėmis kultūromis, papro didelių laimėjimų, o, antraverdaina pasidarė aiškesnė ir čia didžiuotis kolektyvas, kaip vos, aš pajutau tokį jausmą, gyvenančių žmonių siela. kos, Chemijos ir Gamtos čiais, tradicijomis ir pasida tus, bendras darbas dar la- tuo, kad vieno jo nario sėkmė kokĮ Jaučiu savo gimtųjų vie mokslų fak.). Studentai, su linti sukauptu patyrimu. ♦ ** suartins mūsų dėstytojus džiugina dešimtis draugų, o tų miškuose: tylų, bet aiškų grįžę iš tokių mokslinių kon Tur būt, nesuklysiu pasa blau ir studentus ir skiepys Jų širnesėkmė priverčia susirūpinti, žemės pulsą, Kaukazas iki Nekalbėsiu apie tuoe susiti. ferencijų Ir gamybinių eks kęs, kad mūsų visų bendra dyse leninines socialistinio in pagalvoti, padėti. šiol buvęs tik egzotikos šail- kimus, kurie įvykdavo Baku. kursijų, iš praktikos su užsi darbiavimas daugumoje turi ternacionalizmo idėjas. Tikra dar labiau gali didžiuo mi, pasidarė artimas ir su- Erevane, Maskvoje, Kijeve, degimu pasakoja apie įgytas kultūrinių ryšių pobūdį. Ta draugystė gimsta tik bendra- tis Bet kolektyvas tuo, kad Jis, prantamas. Budapešte ir daugelyje kitų žinias, apie gyvenimą kitose čiau dabar, kai komunistinės Kme darbe. skiepydamas kolektyviškumo Ir kai mes koncertuodavo- vietų. Norėjau tik papasakoti, respublikose, apie nuoširdžią visuomenės statybos Interesai jausmu Jausmo supratimą, iišugdo JI me, kai kalbėdavome su Gru kaip ansamblis padeda su ir gilią draugystę, užslmezgu- Iškėlė aukštosioms mokykloms J. BIELINIS zijos— Armėnijos ar Azerbai prasti ir mylėti žmogų, gerbti ( iki tautų draugystės. šią su broliškų respubllkų naujus uždavinius Ir reikala VVU partinio komiteto džano studentais, darbinin jo darbą ir kūrybą. Kartu su aukštųjų mokyklų studentais. vimus. mes Jaugiame, kad kul sekretorius jausdavome, kad jie mus pagarba gimsta ir draugystė Arakso upės slėniu važiavo kais, su tavim, manim, rusu, vokie me iš Baku Į Jerevaną. Spėjo supranta. čiu, vengru, gruzinu. O tai me susipažinti su savo bendra Kartą vienas mano draugas yra didžiausias ir labiausiai keleiviais — kaukaziečiais. turtas. Jie mums rodė Makedoniečio pareiškė, kad Jis nesupranta brangintinas žmogaus R. Ozolas tautų muzikos, ir kad JI tiltą, ant neprieinamos uolos ■■rytų _______ lt___ _____________ riogsančius vienuolyno griuvė sius, pasakojo apie vynuoges, šašlyką Ir du berželius. Mus labai nustebino tie du berže liai. Mačiau Juos tik keletą akimirksnių, bet vaizdas pasi lo Markso vardo universiteto nųjų kelias“ knyga. Joje at- liko gana aiškus: bevelk virš Feodaliniais laikais, kada dės mijos narlu-korespondentu. Jis rektorlumd prof. Dr. Georgu spausdinta daug eilėraščių, galvos pakibusios uolos. Ir Jie kalba aukštosiose mo taip pat glaudžius ryšius palai apsakymų, keletas kritiniu du dangaus žydrynės fone, tomąja Tarybų Sąjungos universi Majeriu. kyklose buvo lotynų kalba, kė su Peterburgo akademija. saulės apšviestais, beveik per straipsnių. Literatūros būrelis tetuose mokosi studentai iš kiekvienas universitetas sekė Apie ryšius tarp Vilniaus ir matomais lapais. Atmenu — PETROZAVODSKAS aptarė būrelio medžiagą. bekylančius mokslininkus ir Charkovo universitetų liudija Įvairiausių pasaulio kraštų: v.saip stengėsi kviesti Juos dės tai, jog Vilniaus universiteto Buvo pasiūlyta periodiškai vaizduotėje iškilo rytas mano arabai, suomiai, prancūzai, tytojais. Todėl senajame Uni profesoriaus J. Sniadeckio pa gimtinės miškuose: saulės Petrozavodsko universiteto organizuoti kūrybinius semina- siunura uuo«.uuoc. kinai, vokiečiai ir lenkai, bul botaniką rengtą fizinės geografijos kur versitete sėkmingai Žili beras, są išleido Charkovo universite garai ir korėjiečiai, anglai ir Fizikos-matematikos studentai rus jauniesiems literatams, ( spindulių pluoštas pro melsvą dėstė prancūzas parazitologiją — italas R s s, tas. Iš Charkovo universiteto 1 amerikiečiai kasmet įsijungia parodė puikią Iniciatyvą — praplėsti kritiklnį skyrių ir kt.' ūką krinta ant beržo lapų, o veterinariją — elzasietls Boja- Vilnių profesoriauti atvyko J. suruošė Naujametinį festivalį. į taryb’n’ų studentų šeimą. nus, geografiją -- austras Fors- Loboika. Kuris moksline veikla O užsienyje studijuoja vis Tik peržengęs universiteto teris, keliavęs su kapitone Kuku ne-rnat; .asltarnavo lietuvių tauaplink pasauli, ir daugelis kiti, Jis pats rinko ir skatino laikraščiai daugiau ir daugiau mūsiškių. slenkstį, svečias patekdavo į užsieniečių, dlrbšių kituose studentus rinkti ir branginti Vietname, Kinijoje, Bulgarijo „raketą“ — i pasakišką pa universitetuose. Vilniaus univer lietuvių tautosaką ir, apskritai, je mokosi 10 buvusių Lenin saulį. Bet jį tuoj pat apsup siteto teisės Istor įjos profesorius kalbinę bei etnografinę Lietuvos Ignas Danilevičius dirbo Charko- medžiagą. grado studentų, o visai nese davo pažįstami veidai, ir nuo • r ir Mas ui universitetuose, Senasis Vilniaus universitetas niai draugai palydėjo į Viet taika būdavo kuo pu'klausia. pn': < ■ ■ .s mokslininkais buvo glaudžiai bendradarbiavo ir su Naujametinį festivalį ruošė namą dar V’eną ryt!etę — V ’ įbai paplitęs. Dorpato (dabar Tartu) universi kurse studentę I. Zimonlną. visi Fizikos-matematikos fa Tiesa, reakcinės tendencijos, tetu. šis universitetas buvo gar kulteto studentai, todėl taip paveldėtos iš lėzuitų šeimininka sus medicinos mokslais ir gerų nuostabiai viskas ir pavyko: LENINGRADAS vimo laikų, reiškėsi Ir senajame gydytojų paruošimu. Iš kitų uni medicinos fakultetų puikiai grojo pirmų kursų Vilniaus Universitete. B.tgi Uni versitetų, versiteto garbei reikia pasakyti, studentai buvo siunčiami J Dor Lenlngrado Zdanovo v. uni liaudies instrumentų orkestras, kad dėstytojų siekimas pažangos patą pasitobulinti. 1811 metais versitetas užmezgė draugiškus darniai skambėjo choras — moksle šias tendencijas nugalė iš Vilniaus 1 Dorpatą buvo pa ryšius su Leipcigo Karlo saviveiklos „profesorius“, vi davo. Šitokio reiškinio pavyz siųsta net 12 studentų-medikų. džiu gali būti tai, kad Vilniaus nors ir Vilniaus universiteto me Markso vardo universitetu. siems patiko patalpų aplformibuvo gana universitetas profesoriauti kvie dicinos fakultetas Draugystės sutartis buvo pa nirp.as ir scenos apšvietimas. tė žymų istoriką ir ekonomistą garsus. sirašyta Leipcige Naujojoj Ro Fizmatų fantazija ir Iniciatyva šveicarą Slsmondi, kurį teigia Pas Liudviką Bojanusą Vilniu nulėmė ir pelnytą festivalio mai vertino Marksas. Slsmondi je 1819 m. studijavo Ir jo vado tušėj. kvietimą priėmė, bet | Vilnių vaujamas apgynė disertaciją Viename iš paskutfnlųjų pasisekimą. neatvyko dėl materialinių kliū K. E. Exhvaldas — žymus zoolo laikraščio ..Lenlngradskij Unlgas Ir paleontologas, profesoria SAMARKANDAS čių. Tada Universiteto senatas iš vęs keliuose Rusijos universi versitet“ buvo Išspausdintos rinko Ji savo garbės nariu. tetuose ir propagavęs evoliuci trys nuotraukos, gautos Iš Vo Uzbekijos valstybiniame A. Vilniaus universiteto profeso jos Idėjas. Profesoriaudamas Vil kietijos. Jose — Valteris Ulniaus universitete, Eichvaldas ty rius astronomas M. Počobutas brichtas, kalbąs Iš tribūnos ir Navoj! vardo universitete pa buvo išrinktas prancūzų akade rė Lietuvos gamtą. B. Janovskis drauge su Kar sirodė nauja almanacho „Jau-
*#*
MOKYKLOS!:
Iš senojo Universiteto internacionaliniŲ tradiciją
Studentiški
Žodis 5 respublikų atstovams 9 cryaeHT
A. POMAHEHKO HpKy rcuoro Toc. ymiBepcKTera
TOflbKO B JKH3HH ■b cnoeape nepeBoąu H© OMeHb TOMHM. — — oesoAHHK CHaoan s ujy-rny I i cnoaape hhtoh3uhh cnoa ne nahm I lx oHpacHH, aayHaHHn nėr. iot BaM cnoBo — cynflHbi). — HesHauoMoe Bau? I traaaAre ero nepesoą I to rouy, I law noąodHMe kaatbm — cnoBą. I IDOH3HOCHT HMT3MCKHH HapOA—» | .Ham HHTaeų h uiocce bmhoc xpymxy boam. | IhctoA, c botom boam HmOMtBOil, 1 me nH/ioTKy moki, oh Kocnyncn aeeaAM | laAPėmaBuieA b BOTiHeHbH pyHOH. I i cHaaan oh: «CyaHHb! — nornnnn Ha coarat. | aH 3ByHaa ero ronoc Torfta, | rro ycnuuian n cepAųeu cnoea: Apyr h Opar, ’ I »HP. H noflBHr, H ApymdM aeesAa. 1 įa, BCTpenan Hac, koh Opar. I lecTHMŪ, HCKpeHHHū flpyr — TOT ropRMŪ. BeflHKHŪ MapOR. 3 lacro cnbtuia 3aaeTHoe caobo soupyr, . I I b nycie HaxoflHn nepesoR. | .Bot ziHHyKHųeū Marepu paRocTHMft hįmk, I ot BOCTopmeHHMū ronoc Coftųa, i OT C BHyHOHHOM cneuiHy H3M HaeCTpevy
I
3
CTapMM,
J ne3M CMacTbN CTMpan c nnųa epesoAHHK-KHTaeų cnpocnn mbhr bhobb: j yąancn nepeeoR hah mot? Į CHa3an, m to cynnHb, ombbhaho ntodoeb, j AM MHP, HAH npABRą H C BOT. j AH rpyfl paRH APymObt H CMacTbH AK*ReH..a> | - «Bot Tenepb nepesoR bmu xopow-» j fer TaKwx neoeBonnB B TOMa- mnaąpeū. j OAbHO B MH3H , HIUM — H HaftRBUM . n CyflHHB (KHTaftcK ) — CoBeTCKHfl Coioa IMAM'; AuZIHIS LAPAMS KRINTANT
—
iekad akiai džiugint neišskleisi,
Tau duota stovėti teisė tl kitoks nebūsi niekados. tl tulpas.
u baltasis beržas... Man Jis mielas. — Is numest senus lapus. I gyvi pažins rudenę gėlę •Imei didelei pavasari nubus.
Ila, kad ir mūsų toks likimas, taip ir nelengva — nesvarbu, slme gyvais beržais visi mes. kas lai nebus stulpu. Vertė VL. SIMKUS
L SIPAKOVAS BVU studentas ŽEMEI
[
I
| tavęs nevadintų belaisve, I vėl iščiuje grūdą daigintum.
tave savo aplaistę. rI rauju ___________ „____
ifl avė čia, maitintoja, krito.
■'
PHIbaiga). Pradžia Nr. Nr.
39. 34
LECHTI HAINEALU Tartu universiteto studentė KALEVIPOEGO AKMENYS
Žiū! — Boluoja naujas stoqas tarsi iš korlukų. Rūksta kaminas... atleiskit! — senis pypkę rūko.
Mes atsakom, kad, jei reikia, darbo nestbaidom, Nors prie knygų daugel metų esame praleidę.
I 31■ukščlai sukt lizdų neapsistos,
šnarėjimų javo viliojai žaliais tavo kloniais. vė įjoti lankų jie saugojo šilką, šll iI iž rūpesčius tavo —. mylėjo. ............................ k re, miline užsivilkę, M ginė sugludę tranšėjoj,
Aš norėčiau išųirst kūjų griausmą trankų Ir pamatyt, kaip prakaitu Išbrinkę rankos, Visų kontinentų kalvių rankos. ------ Mlvlų "visos' planetos Smūgiui būtų pakeltos. ► Norėčiau aš Išgirst kaip kūjai trupins tankus. Kaip bombas aižys ant priekalų rankos. Norėčiau pamatyt, išgirsti, kaip haubicos, noragais virtę. Vagas per visą žėmę“tlesia. • Tos vagos bėgs į saulę< šviesią. Ei, kalviai. Iš visos planetos. Iš visų kampelių. Taip kūjais stuktelti Juk galit? !
Mes laimingo darbo linkim, o jisai atšauna: „Ot, padėkit stogą dengti — tuoj pastogę gaunat*.
h
MANO GIMTAJAI
V. RACKAITIS
EI. KALVIAI
Ilgą kelią nužygiavus, kojos lyg švininės. Ieškom pagalvėlio minkšto ir geros nakvynės.
EI
rasotais takais tu medžiojai, nai tu Juos kvepiančia duona.
„Būk žemele visiem Jiems pūku tu“. Tai motinos jų tavęs prašo. Paklausyki gi, žeme, Girdi tu... Išklausyki tu motinų prašymo! Vertė R. Laurinavičius
Sausio 5 d. mus sukrėtė Tarybų Lietuvos dvldešlmtmenetikėta ir skaudi žinia — mi čio — metus, mes dažnai rė E. Tautkaitė, žymi Lietuvos grįžtame mintimis į praeitį. revoliucinio judėjimo dalyvė, Turėdami prieš akis nūdienos Įnešusi reikšmingą indėlį į lalmėjilmus. su giliu dėkingu mu galvojame apie žmones, tarybinę mūsų literatūrą. Dar nepažindami Jos pačios, kurie savo pasiaukojimu, ryž susidomėję skaitėme Jos apsa- tu, dažnai ir gyvybe, yra pa klmus, d ypatingai didelį įs dėję dabarties pagrindus. Ir pūdį darė atsiminimų knyga tų žmonių tarpe mums tokie ..Takais takeliais Į didį ke- gyvi, tokie ypatingai artimi llą“. Kai imi galvoti, kuo taip Iškyla E. Taūtkaltės kūrinių traukia šie nedideli, kuklūs herojai. Ir gal ne tiek Jie, kūniniai, peršasi vis tas pats kaip pati jų autorė, kuri taip atsakymas:: Juose slypinčia aiškiai Ir Juntamai prabyla ) gyvenimo tiesa. E. Taūtkaltės j mus Iš savo knygų puslapių. kūryba atveria prieš mūsų Pažinę ją Iš knygų, mes dar akis seniai jau praėjusius lai visai neseniai turėjome kus: ir kapitalistinės priespau džiaugsmą pažinti ją ir gyve dos naktį, ir prolearlato kovų nime. Sunku patikėti, jog dar heroiką. Labai gyvai iš Jos nepraėjo nė poros mėnesių, knygos puslapių Iškyla Spa kai matėme Ją savo tarpe. lio revoliucijos dvasia, pirmų Nesidldžluodama JI sutiko jų komjaunuolių žygiai, rūs ateiti Į mūsų — lietuvių lite tus pogrindžio kovotojų did- ratūros istorijos būrelio susi vyrlškumas. Gal ypatingai rinkimą ir pasidalinti atsimini šiais — Jubiliejų metais visa mais apie proletarinių lietuvių tai mums artima, sava, aktua rašytojų literatūrinę veiklą lu. Tiek švęsdami Universiteto Maskvoje 1920—1930 me atkūrimo keturiasdešimtmetį, tais. Būdama viena ls akty pradėdami šiuos 1960-slus *- viausių tos veiklos dalyvių, ĮjiiiiiiiimiiiinifiimiiiiNttfiitiuiuni
Klausiam mielą šeimininką, qal girdėjo kartais Apie Kalevą, kuris čia akmenis išvartęs. „Mano vaikas — daktariukas, baigia fakultetą. Bet kad akmenis vartytų, kur gi tai girdėta?
Paprastai Jis ieško kaulą.- Toks Jau pašaukimas, Alei vieno juos Išnarstė, tarsi tam užgimęs“. Saulėj įdegė pervasar senio veidas. rankos, Jo kaktoj, po kepure, švyti baltas tankas.
„Na, aukštyn, jaunikliai, lipkit, reikia tik Įprasti, Iš tenai beveik matysit ir pasaulio kraštą“.
Kol rangaus paskui drąsuolius — slysta sunkios kojos. Kemša jis pypkutę savo, pavėjui sustojęs. i Mato*, prie pirties ten šūsnį akmenų sukrautą, Ten praėjo jaunos Jėgos, vargo daug ragauta, Aš tampiau kaip Juodas jautis akmenis be saiko, Net Šventų dienų nebuvo, nei miegoti laika.
akyse Jau marga. Man dabar ne tas amželis,... - ., 0 tai traktorium (šveičiau savo kietą vargą.
Mes supratom, jog darbštuolis atkaklus senukas Turi gimine galingą — Kalevo anūkus. Išvertė V. RUDOKAS
Už tėvynę, draugus ir už mylimą Karo audrą galėčiau pakelti. Niekas neįkels kojos į pos tą. kol girdėsiu savo širdies plakimą! Ramiai miegokite, motinos, draugai, — visi, visi, kurių nežinome nei var-
&go dienos, Po pirmojo sekė što — priesaikos ioJI sargyba, S biro žiema rodė savo* n aometrai tarsi susitarę ■tyniauti, stengėsi parody kim žemesnę temperatūrą. V h aktis. Tyla, tyla. .. Tik i| cojomis kažkuo skundžlaInlegas. Viskas aplinkui ■ išmirę. Ilsis. Budi, tik ■a mėnulio riekelė, dar do, kurių niekada nematėme: •ėjusi Ištirpti bekraštėje mes budime! Po trumpo poilsio prasidė •oje, virpančios žvaigždės ■rūtinėje nerimstanti šir- davo įtempto darbo diena. Sudėtinga karinė technika Sįi pasididžiavimu vaikštau nelengvai pasiduodavo mūsų stengiuosi pa- dar neįgudusloms rankoms. pastatus, ste 1 kiekvienąI kupsnelĮ, Niekada nebūdavo aplankiusi lokšnį, okšnį, stulpą: ar nesuju- mintis, kad tos mašinos, ku kas nors? Nė gyvos dva- rios praeina paradų metu . i Gyvas čia tik šaltis. Raudonojoje Aikštėje, pusiau brezen ‘UiĮtu, kaip Jis skverbiasi pridengtos žalsvais □ kailinius, milinę, baltl- tais, savo viduje slepia nau uą ir lediniais pirštais Hene jausius mokslo atrad mus, su dėtingiausius mechanizmus. ■ nugarą. Joks paukštis neprilygs Mėnesienoje sublizga durkĮĮšmenys. Stipriau suspau- plieniniam paukščiui, sukur lu šautuvą, ir pasidaro šll- tam žmogaus rankos. Skrieja jis padangėje. Jo arterijomis Stok! Kas eina?! — gir- pulsuoja nafta, tiksliausiai ži ■1» pažįstamą balsą greit no Jis savo kursą, aukštį, grei tį. Priešaky pasirodė kitas ame poste. ’ I įsi dausau. Tyla. Matyt, toks pats paukštis. Toli Jis, neįžiūrės, o itikrlnlmas. Paspartinu žmogaus akis ngtnlus ir dabar jau gir- tiksliausi aparatai jau su Hu kaip kvatoja sniegas, spėjo nustatyti atstumą ir auja šilumos banga dabar sužinoti, kad tai savas, tary ereina per visą kūną. Pro binis, lėktuvas. iieg'> kvatojimą Įsiklausau Į Apie tai dar nesvajojome, *žkokį tylų, man vienam o dabar viską Uečlame savo ■suprantamą balsą. Kartoju rankomis .stengiamės įsiminti. Vėliau niekas iš mūsų nesu savo lūpomis. Aš draugystės Jaučiu mielą laikydavo neišreiškęs savo šilumą, džiaugsmo, kada pilotas, grį žęs iš skridimo spausdavo Ji stipresnė už Sibiro šaltį. ranką:
I
niiiHitHimiiminmiiiintiimiuiiiiiiiiiHiiiru ■miinuiuDiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiuiiiiiiiiiiiu
Kiekvienais metais vasario lykus gal ir praleidžiate. Jūs mėn. pradžioje IV-Jų kursų Išlaikote egzaminą, nors buvo studentai išvyksta šešių savai Ir kai kurių spragų. Pedago čių pedagoginei praktikai į ginėje praktikoje, prieš eida mi į pamoką, į klasę. Jūs ne vidurines mokyklas. Šiais metais pedagoginė išvengiamai rengsltės ypatin praktika vyks nuo vasario 8 gai kruopščiai ir rūpestingai, d. iki kovo 20 d. iš anksto stengsitės įsivaizduo Galima drąsiai teigti, kad ti detaliai visas pamokos šešių savaičių mokymo-auklė- smulkmenas. Kodėl? O gi jlmo darbas mokykloje kiek paprasčiausiai todėl, kad Jums vienam studentui bus didelė pačiam bus labai nejauku mokykla. Per šešias savaites kompromltuotls mokinių akyE mokykloje net ir tas studen- se. Jei per egzaminą Jūs pa tas, kuris bus skeptiškai nusl- darysite kirčiavimo klaidą, tai, telkęs pedagoginio darbo ir gal būt, ir bus smulkmena. O praktikos atžvilgiu, neišven- Jeigu klasėje per pamoką neglamai turės daug naudos. O teisingai Ištarsite žodį ir ko ką bekalbėti apie aktyvų, gero, pakels ranką, klausdaveržlų studentą. Per 40 pe- mas Jūsų kaip iš tikrųjų reldagoglnės praktikos dienų kla '' tarti, — ka3 tuomet? rimtai dirbantis studentas Teks, žinoma, ir labiausiai ne Įgaus praktinių Įgūdžių, gy norint viešai savo klaidą ati venimo patirties, gal būt. dau taisyti, o mokiniai susidarys giau kaip per metus universi nuomonę, kad naujasis moky tete. Tai visiškai suprantama. tojas klaidus, nekaip moka Iš tikrųjų: štai, sakysim, jūs dalyką. Taigi šis kakta kakton su rengiatės laikyti kurį nors egzaminą Universitete. Jūs pa sidūrimas su gyvenimu Ir yra prastai rengiatės tiek, kad eg vienas pagrindinių postūmių zaminą lšlalkytumėt. Vienus pedagoginės praktikos dieno dailykus Išmokstate daugiau, mis. Reikia manyti, kad stu kiltus mažiau, antraeilius da- dentai šią situaciją įslvaizduo-
— Pulku! Šaunuoliai Jūs, mechanikai. Ir kaip nesidžiaugti, tlnant, kad šis tarybinių padangių sargybinis, dingstąs melsvoje erdvėje ar naktį su _silyginąs __________ ______ su savo ugnelėmis žvaigždėmis, pakilo dėka daugybės rankų, kurių tarpe (tavo
kurioje buvo mažytis SalomėJos Nėries eilėraščių tomells. Džiaugsmas buvo begalinls. Dabar kiekvieną vakarą skaitydavau keletą ellėraščlų Ir Jausdavau dl džiausią malonumą. Ir taip kartą man beskaitant šalia atsisėdo Vlktoras Sorokinas. Tai buvo
Širdis jungianti draugystė
I
artimai pažinusi daugelį to meto proletarinių rašytojų ir politinių veikėjų, E. Tautkaltė papasakojo mums ne vieną epizodą, kuris pagyvina ir pa ryškina tą vaizdą, kurį esame susltiarę iš vadovėlių ar pa skaitų. Ypatingai įstrigo į at mintį Jos pasakojimai apie V. Mickevičių . Kapsuką: kaip nuoširdžiai Jis rūpinosi jau nųjų rašytojų augimu, kaip Jautriai puoselėjo silpnučius talentų dalgus. . . Mes manėme, kad mūsų pir masis susitikimas su E. Tautkaite — tai dar tik pradžia— kai sveikindami ją jos šešias dešimtmečio poga, išreiškėme viltį dar ne kartą pamatyti Ją savo tarpe, J1 į mūsų žodžius atsakė šypsena.. . Dar anks čiau ji buvo pasižadėjusi duo ti atminimui pluoštelį mūsų rengiamam memuarinės me džiagos apie lietuvių rašyto jus rinkinlkul. . . Deja, visa tam nebuvo lem ta įvykti. Bet palydėję velio nę į amžinojo poilsio vietą, mes visada išsaugosime atmin tyje gyvą ir šviesų jos atmi nimą. Lietuvių literatūros istorijos būrelio valdyba
Pedagoginės praktikos išvakarėse
Jau seniai nuėjo saulė praustis J upelį Laiko vakaras apglėbęs šilumos dalelę.
|s visai nebaido vėtros šaltos. lo tau nė trupučio nebaisus, eržas tu, ne beržas — gyvas, baltas, elefonstulpls — naudingas Ir tiesus.
pat ir žydint, ir kai sniegas tvyro. s pūga nekanda atšiauri. u klausyk: Juk lapai tau nebyra, , kad niekad lapų neturi.
Kur neisi tik — tarytum priberta Vis kapai visose pakelėse. Čia praeidamos motinos verkia: Argi sūnus užmiršt Į</s galėsi
E. Tautkaitę prisimenant
rankos... Kaip nesidžiaugti! Linksmoji upė su didžiau siu triukšmu išsilaisvino nuo ledinių pančių. Žiūrėdavome į Jos sriaunią tėkmę Ir ragin davome: — Skubėk, skubėk! Nešk savo vandenis upei, kuri greitai paklus žmogaus ran kai. O srauniosios upės banban gos supdamos nešė kareivišką dainą naujosios HES statyto jams. Skubėdavo žygių dai nos, daina apie Volgos saulė lydžius, apie praeities kovas Ir Jų šlovę. Kartą įsismaginę užtraukė me posmą ir mudu su Anta nu. Beregint iš kažkur atsi rado akordeonas ir dainą, ku rią mes atsivežėme nuo Šven tosios ir Mūšos pakrančių, giliai įbrėžė į veidą plačią šypseną kazachui, latviui, gruzinui. Mes buvome pri versti kartoti daugynę k i.-.ų, kol pagaliau lietuviški žodžiai skambėjo visų lūpose. Kas daugiau. Jei ne nauja daina galėjo išsakyti mūsų džiaugsmą, kai mūsų būrio ansambllukas meno saviveik los apžiūroje, atlikęs penkio likos respublikų dainas, buvo apdovanotas garbės raStu. Kartą gavau banderolę.
nelabai draugiškas Stalingra do traktorių gamyklos šaltkal vis. Viktorą jau keletą kartų svarstėme komjaunimo susi rinkimuose, stengėmės su prasti jį, bet nieko nepasise kė padaryti. Jis Ir liko kaip visada grubus, nesukalbamas ir užsidaręs. Tik retkarčiais stebėdavomės, 3U kokiu godu mu jis skaitydavo knygas. — Nejaugi tu negali nie ko pasimokyti Iš to, ką ten perskaitai? — klausdavome jo. O Jis kaip visada tyli lyg bumą vandens prisiėmęs ir viskas. Kažkoks nesupranta mas Jis, — galvodavome mes. O ištikrųjų nemokėjo me suprasti. Dabar, pasidomėjęs, ką skaitau, atsisėdo šalia manęs ir paėmė knygutę Į savo rankas. Pavartė ir susimąstė. — Žinai ką, aš žinau Sa lomėjos Nėries eiles. Aš na muose palikau rinkinėlį. Tai paskutinė mano tėvo dovana motinai. Jis paliko jai karo metais, kada buvo užvažiavęs namo. Tada aš dar nemokėjau skaityti. Jis nutilo ir visada ramios Jo akys sublizgo, ir veido raumenys pradėjo trūkčioti. — Papasakok ką nors Vlk-
ja visai realiai ir jiems tenka tiktai priminti, — pedagoginė praktika ne už kalnų. Paslren. glmo būtinumas aiškus savai me. Prieš išvykstant atostogų ir nuvykstant į mokyklas, stu dentams būtinai reikėtų apsi rūpinti mokykliniais vadovė liais ir būtiniausia pagalbinė, metodine literatūra, nes gau ti vadovėlių pačiose mokyklo se bus sunku. Bet. antra ver tus, nėra reikalo savo lagami ną apsunkinti tokia literatūra, kuri tiesioginio ryšio neturi su darbu pamokose. Kaip kalbame apie pedago ginę praktiką, studentams prieš akis paprastą! kyla pa mokos vaizdas. Ir tikrai. Stu dentams daugiausia dirbti teks pamokose, daugiausiai rengtis teks pamokų vykdymo proce sui. Klasėje 45 minutės — toks darbas, kuris reikalauja įvairiapusiško pasirengimo, įvairių galimumų numatymo, detalaus apgalvojimo, planin gumo. Prieš eidamas į pamo ką, studentas turi detaliai per galvoti ir įsivaizduoti pamoką no Jos pirmos ligi 45-tos mi nutės. Čia svarbu ir tiksli pa mokos pradžia, ir tiksli pabai ga. ir visų pamokos dailų dar na visuma. Pamoka bus gera, kai Jos turinys bus perteiktas moki niams tinkamais metodais, su žadinant didelį mokinių akty vumą. Labai svarbu pamokos mokomąją medžiagą panaudo ti mokinių auklėjimui. Reng(N ūkei ta į 4 psl.)
torai, — nutraukiau aš tą nemalonią tylą, nes mačiau, kad Jis nori kažką Išsakyti. Tylėjo. Neilgai tetylėjo: — Taip, 'tai paskutinė tėvo dovana.. . Aš Išmokau tas ei les mintinai, kartodavau Jas mamai, tik tėvas niekada ne begrįžo. . . Jis žuvo paskuti nėmis karo dienomis. Susimąstęs tęsė: dar karo pradžioje žuvo brolis. Jis bu vo vyresnis už mane. Likome mudu su mama. Sunkiai, la gesį. Aš žinau, kad negerai bai sunkiai sekėsi mums gy pasielgiau, būdamas toks gru venime. . . Paskaityk ką nors bus, bet aš to nenorėjou. O lietuviškai, aš noriu paslklau- kitaip nemokėjau. Tik aš kas syti, — paprašė Jis po mlnu- kari vis labiau Ir labiau Jau čiu, kad Juodas karo sapnas tės. Dabar kiekvieną vakarą mane vis mažiau Ir mažiau skaitydavome abu. Tiksliau, bekankina. Gailu tik sau pa skaitydavau aš, o Jis klausy sakyti, kad dar niekada aš ne davosi. Bandžiau papasakoti turėjau tokių gerų draugų eilėraščių turinį, verčiau vie kaip dabar. O gal kada nors padėkosiu Ir jiems.“ ną kitą eilutę. Greit Viktoras tapo mūsų Štai ką perskaičiau Vikto ro dienoraštyje, kurį Jis man skyriaus garbė: pasirodo. Jis padavė vietoje atsakymo į rašė eilėraščius. Tik Iki šios mano klausimą apie jo elgesį. dienos liko neįspėta mįslė: „Sako, kad labiausiai apniū kaip galėjo Išsisaugoti tokia kusiomis mūsų gyvenimo die jautri poetiška dvasia tame iš nomis, atklydę kūdykystės išorės grubiame Stalingrado prisiminimai nuskaidrina ne šaltkalvyje. Atsisveikindami vieni su tik Iškankintą dvasią, bet Ir ašarojančią padangę. Kas gali kitais, paskutinėmis tarnybos būti tyresnio už kūdikystės dienomis supratome, kad ta brolybės sėkla, kurią sėjo sapnus! Tačiau veltui aš Ieškau sa Petro Cvirkos, Salomėjos Nė vo vaikystės prisiminimuose ries ir daugelio kitų tarybi ko nors šviesaus ir malonaus, nių tautų sūnų Ir dukterų jeigu mano sąmonė pabudo rankos ne tik sudygo, o su kartu su pirmųjų karo bombų žaliavo ir atnešė savo derlių. O mes turime rinkti tas bran sprogimu. Veltui stengiuosi prisiminti džias varpas. Paruošklme derliui aruo švelnias lopšinės dainas. Jos grojo mirtį, nešamą sparnuo dus — atidarykime draugys tų mašinų motorų, o taktą tės širdis! D. MICKEVIČIUS, mušė artilerijos salvės. I k. žurnalistikos spec. Šiandieną komjaunimo sustudentas rlrinklme svarstė mano el-
t
ŽODIS — VISUOMENINIŲ MOKSLŲ DĖSTYTOJAMS
Didesnį dėmesį politinės ekonomijos studijavimui
„Žaibas — žiemą ii
Žaibo žiemą nebūna, jei ir pasitaiko, tai labai retai. Bet Istorijos-filologijos fa kultete „Žaibas“ žybčioja ir žiemą. Tai egzaminų sesijos biuletenis, kuris kasdien skel bia apie sesijos rezultatus, plaka tinginius. Tai labai naudinga ir sveikintina „gam tos išdaiga“. Tačiau tą „gam tos išdaigą“, deja, ignoruoja Gamtos, Chemijos, Ekonomi kos, Fizikos-matematikos fa kultetų komjaunimo ir profsą jungos akademiniai sektoriai, pasitenkindami tik sesijos re zultatų grafikais... Tik ka žin ar grafikų leidimo užten ka, nes tie grafikai ne visur yra. Štai Gamtos fakultete tik manoma išleisti tokį grafi ką, o sesija jau baigiasi. Ekonomikos fakultete grafi kas atsirado gana pavėluotai. O Jau silpnas silpnas — tik plonu balseliu šnabžda apie vieno egzamino rezultatus, nors egzaminų buvo ir dau giau.
'Fizikos-matematikos ir che matyti, nesuprato nei TSKP mijos fakultetų trečiuose kur istorijos, nei politinės ekono suose pasibaigė politinės eko mijos kurso, nesidomi dabarti nomijos egzaminai. niu gyvenimu. Pav. matema Semestro pradžioje politinės tikė Debešlūnaltė teigė, kad ekonomijos atžvilgiu pasireiš šaltojo karo politika, tai poli kė tam tikras skepticizmas, tika vykdoma vienos monopo kai kas abejojo ar reikalinga lijos kitos monopolijos atžvil politinė ekonomija fizikams, giu. Kita matematikė Dagymatematikams, chemikams? tė (pati kilusi iš kaimo) aiški Tačiau, pradėjus nagrinėti no, kad buožės skiriasi nuo vi kapitalistinį gamybos būdą, dutinių valstiečių tik tuo. kad Jau pirmuosiuose seminaruose buožės dirba savo žemę, o vi pasireiškė tendencijos lyginti dutiniai valstiečiai — Išnuo kapitalistinės ir socialistinės motą. Buvo Ir daugiau pana visuomenės gyvenimo sąlygas, šių pasisakymų. iškilo visa eilė klausimų dėl Bendras trūkumas būdingas darbo užmokesčio esant socia ir geriems studentams, kad lizmui, dėl kolūkinės santvar teorinių klausimų neiliustruo kos, užsienio prekybos ir pan. ja faktais iš buržuazinės Pasirodo, kad ir fizikai, ma Lietuvos gyvenimo. tematikai domisi politinės Dabartiniu metu, kada iš ekonomijos klausimais. kyla didingi komunizmo staty Netrukus kiekvienoje aka bos uždaviniai, marksistinėsdeminėje grupėje Išsiskyrė sa lenininės teorijos studijavimas | vo aktyvas, ta grupės dalis, įgauna ypatingą reikšmę. Ma-j kuri nuo pat semestro pra no nuomone naudinga būtų, j džios giliai studijavo politinę kad-studentai laikraščio pusla ekonomiją, t. y. ne tik vado piuose pasidalintų savo minti vėlį, bet ir pirmuosius šalti mis, kaip pašalinti trūkumus nius, aktyviai dalyvavo semi visuomeninių mokslų studija- ( naruose. Tie draugai į egza vlme. ( T. Kirijenkienė miną atėjo gerai pasiruošę, nuodugniai aiškino teorinius Politinės ekonomijos katedros reiškinius, visapusiškai Ilius dėstytoja travo Juos pavyzdžiais ir sąmoningai aiškino klasių san tykius, darbininkų išnaudoli mo esmę, kritikavo buržuazi Eilinė sesijos jos ir revlzlonistų teiginius ducu klausimu. Sle studentai diena sugebėjo surišti teoriją su praktika ir todėl jų žinios bu vo įvertintos „labai gerai“. Iš tokių pažymėtini III kurso ma tematikai: Clbulskytė, Balalšytė, Ivanskytė, Žagunytė, fi zikai — Baubaltė, Blažinslfes, Auditorijos, skaiNastajus, Janavičius, Serapitykios pilnos. Visi nas, III kurso chemikai — „atakuoja“ žinias Lukšytė, Sosnovska, SakeviIV kurso finansi čiūtė . ninkė T. BilietnlkoDeja, nemaža yra dar ir ia įrodinėja, kad tokių, kurie formaliai studlprekybos ekonomi juoja politinę ekonomiją, aiš kos egzaminai pas kina klausimus abstrakčiai, doc. Gregorauską nesupranta kokią reikšmę na — labai sunkūs. grinėjamas klausimas turi pro Pasirodo, kad ji ir letariato klasinei kovai. Pasi dar trejetas jos taiko ir tokių, kurie mėgina draugą gavo nepa politinės ekonomijos vadovėlį tenkinamus pažy išmokti atmintinai, kaip eilė mius. raštį. atsimena tik dalį saki Ketvirtakursiai fi nio, klausaisi ir nesinori tikė nansininkai jaudi ti, kad tai aukštosios mokyk nasi — specialybės los III kurso studentai. Jie,
Pedagoginės praktikos išvakares©
Fizlkos-ma tema tikos, Che mijos fakultetuose rezultatų grafikai gyvuoja, kiek stip rėja, nors ir ne visai tolygiai. Pernai (t. k. 1959 m. gruo dyje) sesija buvo gerai nu šviečiama teisininkų leidžia muose dėstytojų pasisakymuo se. Tačiau po Naujų metų tie pasisakymai, deja, dingo. Universiteto komjaunimo komitetas reikalauja, kad fa kultetų akademiniai sektoriai kiekvieną dieną praneštų apie egzaminų rezultatus. Tačiau Ekonomikos fakultete, matyt, galvojama, kad ekonomistams padaryta išimtis. Panašiai gal voja ir chemikai. Kai mes tik rinome, jie buvo pristatę ži nias tik už vieną dieną. Tai liečia ir kitų fakultetų akademinlus sektorlus. Sesija baigiasi. Turi paslrodyti nauji ir dažni „Žaibai“, dėstytojų pasisakymai, tikslios ir nepavėluotos žinios apie egzaminų eigą. L. DIRDAITE
Ar ne laikas nuraminti „didvyrius** ?
egzaminas (žiūr. nuotr.). Cla pat ir pirma kursiai gamybinin kai laiko liaudies ūkio istorijos egza miną. Išsamiai apie Petro I reformas pasakoja universali nės parduotuvės sekcijos vedėjos pavaduotoja Aldo (žiūr. na Jakaitė nuotr.). Doc. L. Jasinskas jos žinias įvertino „labai gerai".
Gerą lotynų Kal bos žinojimą paro dė ir filologai A. Girdenis, V. Baltrėnas, M. Bieliaus kienė. Skaitykloje filo logės P. Pakarklytė ir D. Levlckaitėtė kartoja vaikų li teratūros kursą (žiūr. nuotr.) V kurso lituanistai ruošiasi tarybinės rusų literatūros eg zaminui. A. PETRAUSKO tekstas ir nuotr
Poryt — atostogos!
Daugeliui Istorljos-filologljos fakulteto studentų Naujametinis „Ežys“ buvo džlugi žinia, Puikiai apipavldalintas, jis tartum veidrodyje, at spindėjo fakulteto laimėjimus, kai kuriuos, žinoma, pašukavo Ir prieš plauką. Ir kaip ne keista, pastarųjų tarpe atsira do L. Chmiellausko (IV k. Istorikas) ir R. Skiauterio (IV k. anglistas) pavardės. Salia jų, Išdidžiai įsiręžęs, stovėjo visiems gerai žinomas „didvy ris“ L. Lunskls (IV k. žurna listas). Si trijukė, apsikabinu si bonką, sukėlė ne vieno fa kulteto studento pasipiktini mą. Daugelis fakulteto komjau nuolių pažįsta L. Chmieliauską ir R. Skiauterį kaip akty vius visuomenininkus, nuošir džius draugus. Neblogai jie dirbo vasaros darbą stovyklo je Daugų rajono „Talkos ke liu“ kolūkyje. Ir, tur būt, to dėl IV kurso istorikai L. Chmieliauską išrinko grupės komjaunimo organizacijos sek retoriumi, o R. Skiauteris ku rį laiką dirbo IFF komjauni mo biure. Atrodė, kad tikrai "Univer sitetas gali Jais didžiuotis. Ta čiau neveltui sakoma: „Negirk dienos be vakaro“. . . Jau pačiomis pirmomis bu vimo Universitete dienomis pasireiškė Ir kitas L. Chmleliausko bruožas: pagyrūnišku mas. Grupės draugai dabar apie tai papasakojo kaip anek dotą. Lionginas tą padarė, Lionginas tą kalbėjo. Liongi nas. . . prisigėrė ir t. t. Vasaros darbų , stovykloje Lionginas, nors dirbti stengė si, bet kokius gi Jis parsivežė įspūdžius, kuriuos dabar taip dosniai kiekvienam pasakoja? Žmogus, nežinąs apie darbo stovyklas (pvz, pirmakursis), iš jo kalbų gali susidaryti, vaizdą, kad ten tik krečiami pokštai, girtuokliaujama, vel tui valgoma duona. Mėgsta tas kalbas ir R. Skiauteris. Kalbos, žinoma, kartais lie ka kalbomis. Tačiau ar pritin ka tokios kalbos komjaunimo grupės sekretoriui? Beje, ta da L. Chmlellauskas ryžosi parašyti apie statybininkus ir poemą. Bet. . . neužbaigė, nors išlenkė ne vieną Jos pasi rodymo progai skirtą stikliu ką. Ką gi, gerai, kad neužbai-
gė. Juk nejaugi gali sul statybininkai, kad apie j rašytų degtine permirkusia rankomis žmogus? Nejaugi Ii patikėti poemos nuošli mu tie, kurie girdėjo’kalp purvais drabstė poemcs h jus. Tiesa, grupės gyven Lionginas aktyvus. Ir M kai kuriems grupės draug šie žodžiai, gal būt, ’ atrd per skaudūs. Tačiau ne vi jų tikriausia, privers pagal tl, ar galima tokiam žmq patikėti svajones, mintis, sekretorius — tai grupės dls. Jis geriausiai žino v| grupės draugų rūpesčius. Žinoma, galutinis sprei mas apie Jo tolimesnį Ilki priklauso grupei, tačiau tų labai skaudu, jei drau nepasakytų tvirto žodžio Toks negali būti mūsų aq vu, mūsų sekretorium Negerbia L. Chmlellausl ir savo kambario gų. Jau kuris laikas, « kasdien L. Chmlellauskas] R. Skiauteris įvirsta į kj barį apie 4 vai. nakl girti. Egzaminų sesijos m kada brangi kiekviena ml tė, grįžę vidurnaktį, jie ki didžiulį triukšmą. Klek I tų nuo sienų lėkė portre buvo prižadinti bloko gy' tojai. Nuraminti girtuoklius taip jau lengva. Be kalm; pagalbos kambario gyventi ne visada susitvarko. Kokios gi seka išvados? Pirmiausia, jas turėtų sldėrytl drg. Chmleliaus Ir jo kompanija. Draugai ne kartą perspl vo Juos, gaišo Ištisas vai das, kol pastarieji pasižadi vo „pasitaisyti“. Tačiau pasižadėdavo. Pvz.: nešei apsilankė į kambarį komu tai V. Dėnas ir P. Vitk; kas, kurie kalbėjo su „dld riais“ be nuolaidų. O kol jie padarė iš to išvadas? Dėnui ir P. Vitkauskui išl su būdingu jiems KinU „didvyriai“ iš jų tik paslj kė. Kitą dieną mokėjo stip dljas ir Jie grįžo. . . 3 ’ nakties. Reikia pagaliau suuri šiuos studentus. J. LAZAUSK
Sesija baigiasi. Visų mūsų laukia puikios žiemos atos togos. (Atkeita iš 3 psl.) mokiniai dalyvauja gamybi Komjaunimo komitete jau senokai sudarytas atostogų damasis pamokai, studentas niame darbe. Sparčiai vyksta priemonių planas. Kas Jame numatyta? visuomet turi gerai pergalvo tas procesas", kurį mes vadi Pirmiausia — visų fakultetų agitbrigadų išvykos į še ti ir su vadovais pasitarti, ku name mokyklos ryšio su gy fuojamus į Pirčiupio ir S. Nėries v. kolūkį, į rį auklėjamąjį dalyką būtų venimu stiprinimu. Sį naują Žilinus, į objektus: Panevėžio ateistų naTnus ir Adutiškį. Daugelis galima išryškinti toje ar kito procesą būtina pažinti ir stu studentų, kurie važiuoja atostogauti į rajonus, skaitys ten je pamokoje. dentams. Ir humanitarinių paskaitas. Bet bė pamokų — pagrin disciplinų studentams būtina klubas organizuoja dvi sportines išvykas slidė dinio darbo, — mokytojui ten susipažinti su mokinių gamy mis Turistų respubliką ir 35 žmonių (dėstytojų ir studentų) iš ka ir kitokių darbų — tenka biniu, praktiniu darbu mokyk vykąpoį Karpatus. dirbti užklasinį darbą su mo los dirbtuvėje, o taip pat ga Akademinio choro dainininkų klausysis atostogų metu kiniais, tenka dirbti visuome mykloje. Leningrado studentai, o komjaunimo aktyvistus svetingai nėje. Studentui su šiais dar Mokyklose pagal Švietimo priims Kijevo, Leningrado ir Minsko draugai. bais taip pat teks susipažinti ministro įsakymą vykdomas dalykas, kad atostogų metu keletas Universi ir į juos įsijungti. Teks dirb vieningas gimtosios kalbos teto Galimas studentų aplankys ir kai kurias Liaudies demokratines ti klasės auklėjimo darbą, pa ugdymas, t. y. reikalaujama, šalis. dedant mokytojui, klasės va kad visi mokytojai, kokios jie Ką gi veiks Vilniuje pasilikę draugai? Jie irgi neuž dovui, t eks dalyvauti mokinių bebūtų specialybės, kovotų už miršti. Pas mus į svečius taip pat atvyks studentų iš kitų būrelių veikloje, padėti kom mokinių gimtosios kalbos tai respublikų Universitetų. Kultūros klubas suruoš su jais jaunimo ir pionierių organi syklingumą, patys kalbėtų tai draugystės vakarą, šeštadieniais ir sekmadieniais Aktų sa zacijoms. Sis auklėjimo dar syklingai. Būtina ir studen lėje galima bus pasišokti, bus organizuotas A. Čechovo bas labai svarbus, ir studen tams — ne tik lituanistams, gimimo metinių minėjimas. . . tas turi parodyti iniciatyvos bet ir visų dalykų specialis 100-tųjų Visko nesuminėsi. Svarbu, kad studentai įdomiai ir bei aktyvumo, įsijungdamas į tams reikalauti iš mokinių tai naudingai praleis laisvalaikį, gerai pailsės. užklasinį darbą. syklingos kalbos, o svarbiau Einant plačiau į visuomenę, sia — taisyklingai kalbėti pa studentams pedagoginės prak tiems, būti mokiniams taisyk ręlkia drąsiai kredptis para Reikia palinkėti studentams, mos J mokytojus. tikos metu, gal būt, bus pro lingos kalbos pavyzdžiu. kad po 6 pedagoginės prakti Kokį darbą bedirbtų stu kos savaičių pavasaris jiems gų paskaityti pranešimą kol Pedagoginė praktika reikaūkiečių, komjaunimo ar šiaip lauja iš"studentų kruopštaus ir dentas mokykloje, jis visuo būtų tikrai šviesus ir turlnlnvisuomenės susirinkime, pasi rimto darbo. Tačiau, iš antros met neturi užmiršti, kad yra gesnis už kitus pavasarius. kalbėti su mokinių tėvais in pusės, nereikia susidaryti kaž garbingos aukštosios mokyk P. Galliūnas dividualiai arba klasių tėvų kokio nepakeliamo tos psichi los atstovas, kad reprezentuo IFF pedagoginės praktikos susirinkimuos. Tokio ar pana kos vaizdo. Jei studentas dirbs ja Vilniaus Valstybinį V. Kap Red. pav. R. SIDERAVId vadovas šaus visuomeninio darbo, kok planingai ir tvarkingai, prak- suko v. Universitetą, kad jis iiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiii sai tenka dirbti vietos moky- tikos metu teks jam Ir poilsiui yra tarybinis studentas ir tu tojams, studentai jokiu būdu atliekamo laiko, bus laiko ir ri dirbti ir elgtis kaip tinka neturėtų vengti, o panaudoti kultūrinėms priemonėms. Ne tarybiniam studentui. Tiek su Ekonomikos mokslų fa kulteto IV-kurso finansų DĖSTYTOJAI, ASPIRANTAI, TARNAUTOJAI! dargi iniciatyvos. Siame dar reikia ir būkštauti. Pamoka sitikdamas su mokiniais ir mo specialybės studentui PO Studentų valgykloje „Tauras“ nuo š. m. sausiu be studentai, be abejo, vietoje reikalauja įsitempimo, bet kytojais, tiek platesne visuo VILUI KLIMUI, jo myli 16 d. atidaryta papildoma salė Universiteto dėstyto gaus paramos. kartu pamoka teikia ir didžiu- mene, studentas turi parodyti mam tėveliui mirus, gilią užuojautą reiškia kurso jams, aspirantams ir tarnautojams. Studentams atrodo, kad jie llo pasitenkinimo. Po vienos, savo tvirtą politinį sąmoningu draugai. Salė veikia lankytojų pačių atsiskaitymu, aptar mokyklą pažįsta. Tačiau yra antros pamokos studentas pa mą, gerą specialybės pažini nauja padavėjos. ne visiškai taip. Mūsų mokyk mokoje ima jaustis laisviau, mą, kultūringą elgesį. Ir šių Salė veikia darbo dienomis nuo 12,3—17 vai., iš la prieš 4—5 metus, kada kūrybiškiau, jis ima jausti sa metų IV kurso studentai, grįž eiginėmis — nuo 14 vai. — 16,3 vai. studentai, dar mokiniai būda vo darbo teigiamus rezultatus, dami iš mokyklų, turi palikti S. m. gausio 24 d. Dėstytojai, aspirantai ir tarnautojai kviečiami nau mi. joje mokėsi, buvo kitokia. o tai yra didžiausias moralinis jose gerą prisiminimą apie sa Geologijos didžiojoj au dotis mūsų valgyklos patarnavimais. Šių dienų mokykloje — jau atpildas jo pastangoms. Maži ve. ditorijoj bus demonst Iš pedagoginės praktikos „Tauro“ valgyklos admiaistracip daug kas nauja: vyksta poli- nepasisekimai darbo pradžioje ruojamas meninis kino techninis mokymas, išvystyta neturi numušti geros studento studentai grįš į Univerfilmas „Gorkio jaunystė“ fakultatyvinių būrelių veikla, nuotaikos. Neaiškumų atvejais si tetą jau tik pavasariop. Uis. Nr. 10 Spausdino Laikraščių Ir žurnalu leldyk los spaustuvė. LV 04658 Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17