Pakalbėkime atvirai, pagalvokime visi Prasidėjo vienas iš atsakingiausių komjaunimo orga nizacijų darbo etapų — ataskaitinis-rinkiminis laikotar pis. Svarbus jis tuo, kad ataskaitų metų apžvelgiami pra ėjusių metų laimėjimai, pasiekimai, bei pasitaikantieji trūkumai, iškeliamos jų priežastys. Todėl šiam atsakin gam organizacijos gyvenimo momentui turi ruoštis ne vien sekretorius, bet kiekvienas jos narys. Negalima ap siriboti sekretoriaus ataskaita, bet reikia pasiekti, tai būtų visos organizacijos ataskaita. Į ką mes turėtume šiuo rųptu atkreipti ypatingą dėmesį? Mano supratimu, neretai pasitaiko šabloniškas po žiūris į atsiskaitymą. Dažnai, komjaunimo organizacijos sekretorius prisimena savo darbą ir i visus klausimus duoda schematiškus atsakymus. Pasitaiko dar gi pasi teisinimo formų. Klausantis tokios ataskaitos, jauti, kad atsiskaito ne organizatorius, o atsitiktinis žmogus. Gerai buvo paruoštos ataskaitos EMF IV k. buhalte rinės apskaitos specialybės grupėje (sekretorius Aleksiūnaitė , ChMF III technologų kurso grupėje (sekreto rius Kaminskas), todėl čia susirinkimai praėjo gyvai, įdomiai. Visai priešingai — blogai pasiruošė ataskaiti niam susirinkimui EMF IV pramonės specialybės gru pė (sekretorius Smailytė). Nenuostabu, jog susirinki mas praėjo be komjaunuoliškos ugnelės. Panašių faktų galima būtų paminėti ir daugiau. Kiekvienu metu pats gyvenimas iškelia mūsų organi zacijai svarbius pirmaeilius uždavinius. Štai ir šios atas kaitinės kampanijos metu mes privalome pagalvoti, kaip mes vykdėme < kiek padarėme, įgyvendindami VI VLKJS Plenumo nutarimus. Reikia pagalvoti, ką mes nuveikėme savo grupėje, stiprindami jos mokymosi ry šį su darbiniu auklėjimu, kiek mes padėjome savo or ganizacijos jėgomis dirbančiajam jaunimui daugiau įsi savinti žinių, priartėti prie mūsų. O sąlygos tiek mokslo metų eigoje, tiek ir vasarą, buvo geros. Mūsų ataskaitos ir rinkimai vyksta tarp dviejų istori nių sukakčių. Neseniai suėjo 40 metų nuo tos dienos, kai III komjaunimo suvažiavime V. I. Leninas išdėstė savo priesakus jauniesiems pilietinio karo frcntininkamskomjaunuoliams, priesakus, kurie šiandien taip pat ga lingai šaukia ir įpareigoja mus aktyviai dalyvauti liau dies kuriamajame darbe, ugdyti savyje kilniausius ko munistinės moralės bruožus, kaip ir anksčiau Ir jeigu mes suprantame šiuos Lenino žodžius, mums šiandieną turi būti aišku ir tas lenininis principas — moralu tik tai, kas tarnauja komunizmo reikalui, ir todėl mūsų tar pe neturi būti vietos visokio plauko veltėdžiams, tingi niams, dykinėtojams, egoistams, chuliganams. Antra žymi istorinė mūsų organizacijos sukaktis tai artėjančios 20-sios Lietuvos įstojimo į VKJS gretas metinės. Naujais savo darbo laimėjimais mes privalome atžymėti šias šlovingas sukaktis. Šiuo metu svarbu neapsiriboti vien ataskaita, bet ir giliai numatyti ateities veiklos planus. Jau nuo pirmos dienos turi prasidėti apgalvotas, planingas nuolatinis darbas. Pats ataskaitinis susirinkimas turi būti perspektyvinis-programinls. Deja, neretai pas mus sekretoriaus ataskaita nuskamba pabaigtuviniu tonu. Tai labai blogas paprotys. Atsiminkime, kad ataskaitiniam susirinkimui reikia labai įtemptai ruoštis, ruoštis visiems. Labai daug priklausys ir nuo to, ar organizacijos darbą patikėsime tik gerinusiems, principinglausiems savo draugams. Tik tada mes laiku ir gerai sugebėsime bendromis jėgomis įgyvendinti visus mums keliamus reikalavimus. C. KUDABA VVU kojaunimo komiteto sekretorius
Visų šalių proletarai, vierūkytės!
O <2
Vilnius,
spalio mėn.
14
V
PENKTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kap.
Mokslo takais mus dainos ir džiaugsmas palydi Su nauju rudeniu pasibeldė ir nauji mokslo metai į mūsų auditorijas. Vėl užvirė at kaklus darbas prie knygų. Ne tuščiomis rankomis šiemet su grįžome. Darbų stovyklos vė liava plevėsavo daugelyje respublikos kolūkių. Pasidžiaugti darbo laimėji mais sekmadienį tūkstantinė
KAIP RUOŠIAMĖS ATASKAITINIAMSRINKIMINIAMS KOMJAUNIMO SUSIRINKIMAMS 1 PSL.
PAKALBĖKIME APIE! ETIKĄ 2 PSL. CELIABINSKAS 3 PSL.
SAKIAI
IS DRAUGIŠKO TEISMO 4 PSL.
Už taiką be ginklų AUJI vėjai pučia mūsų drg. N. Chruščiovas pateikė šys, ji pirmoji iškėlė ir nuo žemėje. Rytys dabar pasiūlymą sušaukti kitų metų sekliai gina talkaus sambūvio nugali vakarį, nuginda pradžioje specialią tiktai vie idėjas. mas iš padangės juodus ne nam nusiginklavimo klausi Tarybinis visuotinės taikos gandų debesis. Pragiedruliai mui skirtą SNO Generalinės ir gerovės planas atveria nau Asamblėjos sesiją, kad būtų žada žmogaus proto pergalę. jas [perspektyvas tarptauti Tarybinis mokslas ir technika neatidėliojamai sprendžiamas niams santykiams, teikia švie PAKVIETIMAS įgyvendina amžiais svajotą svarbiausias visos žmonijos sių vilčių viso pasaulio darbo Į JUBILIEJŲ troškimą — atveria kelią į klausimas — nusiginklavimo ir kūrybos žmonėms! Dėl šio žmogaus viešpatavimą Visa problema. kilnaus reikalo, dėl visos Kaliningrado Žuvies Mums, tarybiniams žmo žmonijos laimės verta ir rei toje. O iš Tarybų šalies sklin pramonės Institutas spa da po pasaulį kvietimas baig nėms, labai džiugu, kad mū kia kovoti. Tai didi tiesos ir lio 16 dieną švenčia savo ti visiems laikams: su didžiau sų valstybės vadovas rodo proto kova prieš beprotybę. trisdešimtmetį. Instituto sia žmonijos nelaime ir gėda tikrąjį kelią į šviesią ateitį ir Baltos taikos burės turi at vadovybė į jubiliejines iš — ginklavimusi ir karais. susilaukia didelio pritarimo plukdyti Žemės laivą į taikin kilmes ir šventinį festiva Gana jau vien to, kad nuo tautų ir valstybių tarpe, ypač gą krantą. Tegul smarkiau lį pakvietė ir mūsų Uni Napalecno laikų pasaulyje paprastų žmonių širdyse. Tai mūsų Tarybinė tėvynė pučia taikos vėjai! versiteto delegaciją. buvo virš 600 karų, nusinešu Doc. B. Dundulis „T. S.“ informacija sių šimtą milijonų žmonių buvo ir yra taikos vėliavne aukų. Išvaduoti pasaulį iš karo baimės, ir atominio karo pražūties — kilnus, didis sie kimas! Dar prieš metus Tarybinės valstybės vadovas drg. N. Chruščiovas iš SNO Genera linės Asamblėjos tribūnos pa naudotis visa biblioteka ar 6 dyti po 1832 m., caro valdžiai zlotai metams už naudojimąsi uždarius Universitetą. skelbė visuotinio ir visiško viena skaitykla buvo toli gražu Bibliotekos dėmesio centre — nusiginklavimo programą. Biblioteka.. . Ji yra neatski ne pagal kišenę. Taigi, pašalie studentas, kuriam perkami va-, Draugas Chruščiovas savo riama tarybinės mokyklos dalis čiams biblioteka mažai atverda dovėliai, mokymo priemonės, ir gyvena bendrais mokyklos in vo savo duris. mongrafijos, enciklopedijos. Per liaudies vardų išreiškė tai, ką teresais. Tačiau ar visada taip Tarybinio Universiteto biblio kama jam ir grožinė literatūra, galvoja, ko trokšta kiekvie buvo? teka yra geriausias pagalbinin Pažvelkime į Universiteto bib kas pirmoje eilėje studentui, o be kurios neįmanomas filologinis nas tarybinis žmogus, išsakė tai, kas jaudina viso pasau lioteką ikitarybiniais metais. taip pat mokslo personalui. Iš išsilavinimas. Apie ką kalba senieji Universi tisas dienas čia renkama medžia lio geros valios žmones. Apie bet kokį mokestį už nau bib- ga disertacijoms, rengiamasi se dojimąsi biblioteka netenka ir Šiuo metu vykstančioje Su teto fondai/ Jie yra tarsi minarams. Didelė studentų ir veidrodis. nemokamai dėstytojų dalis biblioteką laiko kalbėti. Biblioteka vienytųjų Nacijų Organizaci liotekos praeities prieinamas antraisiais savo namais. Jos 1 naudojasi ne vien Universiteto jos Generalinės Asamblėjos k.N’p mokslas buvo šeiminio- milijono 700 tūkstančių fondas dėstytojai ir studentai, bet ir XV sesijoje drg. N. Chruš- tik įvairių piniginių pasitarnavo ne vienam bibliote kams, taip ir biblioteka nebuvo šiaip skaitytojai. čiovas davė naują didžiulį im kos lankytojui. Biblioteka, kas Bibliotekos perspektyvoje yra pulsą aktualiausiems dabarties skirta tūkstančiams, — štai ko met įsigydama po 50 — 60 tūks klausimams. Niekas negali dėl to laikotarpio fonduose ma tančių tomų, papildo fondus nau numatyta aktualius fondus pada likti abejingas Tarybų Sąjun žai terasirr.e knygų, kurių būtų jausia literatūra. Be to, biblio ryti laisvai prieinamus skaityto egzempliorių. jams, išplėsti tarpbibliotekinio gos šūkiui — pasaulis be bent po keletą teka palaiko mainų ryšius be ginklų ir karų, be kolonijinės Seniau per metus biblioteka įsi veik su viso pasaulio universi bei neakivaizdinio abonemento gydavo po keletą tūkstančių darbą, parodų ir bibliografinių vergovės! ir užsienio knygų. 1935 m. iš viso bibliote tetais, gaudama Matydamas, kad šiuo metu ka turėjo apie 600000 tomų. mokslininkų leidinius. Domisi leidinių pagalba plačiau atskleis buvo komplek biblioteka ir savo moksliniu pa ti ir propaguoti literatūrą, kuri Jungtinės Amerikos Valstijos Biblioteka padeda kasdieninįame studento negali aktyviai dalyvauti šio tuojama atsitiktinai — ji pri likimu: broliškųjų respublikų ir dėstytojo darbe. klausė nuo labdaringų asmenų svarbaus klausimo sprendime, bei stambiosios bibliotekos grąžina aukų. Apsunkinan S. VAIDINAUSKAITĖ ryšium su JAV prezidento čios draugijų buvo naudojimosi bibliote mums senojo Vilniaus Universi VVU Mokslinės bibliotekos rinkimų kampanijos įkarščiu, ka sąlygos — 12 zlotų metams teto fondus, kurie buvo išsklai direktoriaus pavaduotoja
N
PASAULIO DIENA UNIVERSITETE
Nr. 20 (370)
Vilniaus studentų kolona su muzika ir daina pajudėjo Vingio parko link (nuotr.). Daugelio rankose gėlės, gel toni rudens lapai. O kiek įspūdžių, naujų draugų, drau giškų rankų paspaudimų. LTSR Ministrų tarybos aukštojo ir specialaus viduri niojo mokslo komiteto pirmi ninko pavaduotojas V. Pra naitis pasveikino senosios sos tinės studentus su naujaisiais mokslo metais. Šiemet Universitete bu vo organizuota 12 darbo sto vyklų, —r raportuoja kom jaunimo organizacijos sekre torius C. Kudaba (nuotr.). — Pastatytas ūkinis pastatas Švenčionių rajono „Nemuno“ kolūkyje, o Sakių raj. Lenino vardo kolūkyje beveik baig ti kultūros namai.. . Studen tų rankomis sutaupyta 2 mil. rublių. Raportuoja Pedagoginis institutas, statybos techniku mas. . . Šie raportai pasakoja apie darbą kolūkių laukuose, apie draugystės vakarus kolūkių kultūros namuose, Ir šios vaikštynės nepraėjo be studentiškos dainos. Pasi rodo Universiteto akademinis choras( nuotr.), kultūros-švie timo technikumas. Nenuorama lietus daro savo. Bet jaunys tės daina dar ilgai tą vakarą skamba salėse ir auditorijose. A. STRUMSKIS ZURBOS nuctr.
KNYGŲ LOBYNE
Iškilmingas LLKJS CK Plenumas Spalio 18 dieną Vilniu je susirinks iškilmingas LLKJS Centro Komiteto Plenumas, skirtas Lietu vos komjaunimo organiza cijos įstojimo į VLKJS
sudėtį dvidešimtmečiui. Laukiama daug svečių iš broliškųjų respublikų. Unversitetą Plenume at stovaus 3 žmonės. ,,T. S.“ informacija
ABUOJUMO NUOTAIKOJE III kurso bibliotekininkų ataskaitinis-rinkiminis susi rinkimas. Dalyvauja visi kom jaunuoliai, atsakinga už gru pę dėstytoja, biuro atstovai. Grupės sekretorius Stasė Pilkauskaitė, truputėlį jaudinda masi, skaito ataskaitinį prane šimą. ... į komjaunimą praėju siais metais priimti du nauji nariai. . . . Prie grupės komjauni mo darbo plano vykdymo pri sidėjo komjaunuoliai aktyvis tai — Purvinis, Burbulevičlus, Simkevičiūtė. . . . . Komjaunimo darbo pla nai buvo derinami su ... , su sirinkimai vyko. . . Po to eina mokymasis, kultūrinis darbas ir net šefavimas. Viskas ap svarstyta, paminėtos ir išana lizuotos geros ir blogos pusės. Atrodo, kad tai, ko reikia ata skaitoje — viskas yra. O visgi kiekvienas jaučia, kad kažko trūksta. Po pranešimo įsivyravusio je tyloje nejauku. Susikaupę veidai rodo, kad visi nuošir džiai nori mintyse surasti tą „kažką", žodžio paprašo dės tytoja. Zubavičiūtė. Ji kal ba, apie tai, kad kiekvienas iš grupės visada ir visur turi jausti, kad jis komjaunuolis. Poltinis grupės veidas? Taip, jo ir nesimatė praneši me, nesijautė gyvos grupės, kuri gyvena ne skurdžių susi rinkimų protokoluose, o seno Universiteto jauname, puikia me kolektyve. Kas dėl to kal tas — vien sekretorius? Ne! Kalta visa grupė. Jau vien nejauki tyla po pranešimo pa rodė, kad susirinkimui ruošėsi tik sekretorius, o visa grupė atėjo tik išklausyti ataskaitos ir prabalsuoti per sekreto riaus rinkimus. Todėl aišku,
kodėl susirinkime buvo pa sakyta tiek daug apysenių frazių ir taip mažai nuoširdžių žodžių.O niekam, tur būt, nebebus naujiena, kad tuščios frazės sukelia abejingumą, prieš kurį komjaunimo organizacija turi kovoti ir nu galėti. Kada grupės darbe ne bebus abejingumo, tada ir komjaunuoliška grupės ata skaita bus ne sekretoriaus pa sakojimas apie grupę, o rim tas visos grupės egzaminas prieš visą komjaunimo orga nizaciją. ' M. Mikeliūnas
IFF — didelis fakultetas, skaitlingas žmonėmis, gausi čia komjaunimo organizacija. Kaip geriau jai vadovauti — ta mintis kvaršino galvą kom jaunimo aktyvui. Šiemet čia nutarta be fakulteto dar su daryti bendrus komjaunimo komitetus pagal kursus: pirmojo, antrojo ir t. t. Pirmojo kurso bendras susirinkimas, išrinko jau naują viso kurso komjaunimo komitetą. „T. S.“ inf.
Reikalinga sąjunga Sparčiais tempais besi vystanti ir bekylanti so cialistinė ekonomika kelia naujus uždavinius ir reika lavimus mokslui, ir, ypač, ekonomikos mokslams. Ne paprastai išaugusi materia linių gėrybių gamyba nebepasitenkina senais pla navimo, apskaitos, paskirs tymo metodais. Ekonomi kos mokslų darbuotojai ir ekonomistai ieško naujų planavimo metodų, naujų apskaitos būdų, užtikrinančių aukščiausią darbo našumą, optimaliausius veiklos rezultatus minima liausiomis visuomeninio darbo sąnaudomis. Matematinių metodų taikymas ekonomikoje jau prieš antrąjį pasaulinį ka rą buvo žinomas Tarybų Sąjungoje. Dabar jis pla čiai paplito pasaulyje.
Meno saviveiklai-daugiau dėmesio
Naujovė komjaunimo gyvenime
Neseniai mūsų Universi tete įvyko steigiamasis ma tematinių metodų taikymo ekonomikoje seminaro su sirinkimas. Informacinį pranešimą apie matemati nių metodų taikymą eko nomikoje Ir seminaro tiks lus paskaitė ekonomikos mokslų kandidatas J. Mal ininas. Sveikintina, jog su sirinkime be Universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojų bei mokslo-tirlamujų įstaigų darbuotojų dalyvavo gausus praktikų būrys: eilės ministerijų bei žinybų ir įmonių ekono ( mistai ir planuotojai. Nu matoma geriausioms res publikos matematikams padedant, reguliariai stu dijuoti aukštosios matema tikos metodus, galimus pritaikyti ekonomikoje liaudies ūkio planavimo, materialinių gėrybių pa skirstymo, racionalaus ju dėjimo ir kt. srityse. Reikia tikėtis, kad mūsų ' studentai—ekonomistai ir ( matematikai — atkreips ( dėmesį į šią, be abejonės, ( labai svarbią naujo moks- į lo sritį. „Taryb. studento“ inf
Meninė saviveikla — pla tokie prieinami meniniai žan čiųjų masių kūryba. Daina ir rai. kaip intermedijos, minialinksmas pokštas, jumoreska tūrinė drama studentų gyveni ir epigrama, muzikinis dalykė mo temomis. Nesistengiama lis — visa tai tinka saviveik suorganizuoti chorus fakulte los scenai. O kaipgi mūsų tuose. Dar vis mažai fakulte Universitete? Ar akademiniam tų saviveiklai padeda centri jaunimui, gal būt, jau nerei nis saviveiklos kolektyvai: kia meninės saviveiklos, kad akademinis choras, liaudies ji dabar gyvuoja podukros tei dainų ir šoktų ansamblis bei sėmis. Reikia saviveiklos ir dramos būrelis. mums, o meno saviveiklai — VVU partinis biuras savo jaunų studentiškų jėgų. Štai nutarime nurodė, kad būtina kodėl Universiteto partinis yra meninės saviveiklos su iš. komitetas rado tikslingu ap stiprinimą laikyti vienu svarstyti šį klausimą ir savo pagrindinių visuomeninių or nutarime atžymi, kad pasta ganizacijų uždavinių Reikia ruoju metu atliktas nemažas įtraukti į saviveiklą kuo di darbas, kuriant fakultetinę džiausią studentų skaičių, su meninę saviveiklą ir ruošian teikiant kolektyvų repertua tis Universiteto saviveiklos rams aiškiai kryptingą idėjinį apžiūrai. Atskiri fakultetai auklėjamąjį agitacinį pobūdį. Medicinos, Gamtos mokslų, Kultūrinis-masinis darbas fa Chemijos) saviveiklos kolekty kultetuose turi tapti viena iš vus panaudoja studentų auklė pagrindinių sudėtingo politijimui. nio-auklėjamojo darbo dalių. Tačiau visumoje fakultetų Visuose fakultetuose pravar saviveiklos kolektyvai dar tu ir tikslinga organizuoti yra silpni, daugumoje tik or chorus, vokalines ir instru ganizacinėje stadijoje (tai mentines grupes, šokių rate TMF, EMF, IFF ir kiti) neturi lius, satyrines ir miniatūrines tvirtos darbo krypties, sukurti dramos ir estrados grupes, tik besiruošiant apžiūrai. La dramos būrelius ir agitmenibai nedrąsiai praktikuojami nes brigadas. iiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiii
Mokinė ir mokytoja-„gerai“
Pagrindinj darbo krūvį su fakultetų saviveikla pavesti profesinėms sąjungoms. Šiam darbui koordinuoti ir vado vauti pasiūlyti Universiteto studentų profkomitetul. Partinis biuras rekomenduo ja fakultetų saviveiklininkams švenčių progomis ruošti įvai rius montažus, jaunųjų lite ratų būreliui prisidėti prie šių montažų paruošimo. Minėtos priemonės, jeigu jos bus pilnutinai įgyvendin tos, laiduoja, jog meno savi veikla mūsų Universitete iš varys platų studentų auklėja mojo darbo pradalgį. A. BATAITIS, VVU partinio komiteto narys
į
-----Čireno žiogeliu.,
į Su daina sugrįžo na! mo studentai talkininkai. i Praėjęs mėnuo buvo ir darbo talka, ir gyvenimo mokykla. Daug gero ir naudingo kolūkiuose gavo talkininkai. Rudens darbai atsilygi na rudens gėrybėmis. Bet yra ir kitokių draugų, kuį rie irgi laukia atlyginami. Jie visą mėnesį čireno žio geliu, smuikavo, neparody dami darbe savo ūsiukų ir ; akių. Tokių irgi nedera J pamiršti. Jau paaiškėjo j ta saujelė žiogelių, kurie vengė darbo kolūkyje. : f Štai jie: filologai trečia-1 kursis Račinskas, ketvirtakursė Burinskaitė, trečio s kurso ekonomistas Jasionis, ketvirtakursiai Jonavičiūtė ir Pajaujis. Be i abejo, via tokių ir dau__ | giau, kurie bijojo pasipa; sinti rankas, vengė fizinio darbo. Reikia tik atidžiau; patikrinti. Aplamai, toksj patikrinimas turi būti at- < vestas iki galo. Visos aka- < deminės grupės privalo ži-1 noti gerai kolūkiuose dirbusius studentus ir ypač j privalo sužinoti „smulki- j ninkus žiogelius“. Visur ir S visada neleisti dykadtio- 5 niams slapstytis už gerų f žmonių nugaros — kom-i jaunimo pati pirmoji pa- S •■eiga. > A. NAVAITIS VVU komjaunimo komiteto į narys į
Buvo ankstyvas rudens ry visus mokinius į pamokas. tas. Takeliu, kuris vedė į Sa Dešimtokai susėdo į suolus ir lomėjos Nėries vardo viduri pradėjo raustis, ieškodami nę mokyklą, skubėjo tamsia chemijos sąsiuvinių. Mokiniai plaukė mergaitė. . . nekreipė didelio dėmesio į Sj kartą Asla Spajytė sėsis naująją mokytoją ir netyrinė ne į mokinio suolą, kaip prieš jo jos nepasitikinčiomis aki keletą metų, o pati mokiniams mis, nes per mėnesį spėjo pri aiškins pamoką. Ar jie supras? prasti prie besikeičiančių mo Ar klausys? — Aslą nuolatos kytojų ir „sukirsti" jų taip apimdavo neramios mintys, pat nesistengė, nes mokytojos pagalvojus apie artėjančią pa būdavo kruopščiai pasiruošu moką. . . sios pamokoms. Prie pat mokyklos durų pa — Ko nėra klasėje? vijo Aslą būrys chemikių, at tyliu balsu paklausė Asia. skubėjusių pasižiūrėti jos pa — Visi, — atsakė budin mokos. tis. Kiekvienam — laikraš spaudos popullarizacijos ir Mokyklos koridoriuose nu tis. . . Tokią iniciatyvą iškėlė platinimo komisija (pirminin — Apie azoto rūgšties fi aidėjo skambutis, kviečiantis zinės savybės ateis papasako vilkaviškiečiai. Na, o mes? kas drg. Kedikas). Komisijos ti. . . Jaslnskaitė, — Ką mes Universitete manome, pirmaeilis uždavinys populia tokiu ką darome? Kokia padėtis, ar rinti spaudą, — ruošti klek pat tyliu balsu ištarė Asia. daug išplatiname spaudos? galint Mokinė atsakinėjo gerai, daugiau skaitytojų tik neužtikrintai. Ir jaunoji Juk yra galimybių, kad kiek konferencijų ir susitikimų su mokytoja atsakymą įvertino vienas studentas, dėstytojas, spaudos darbuotojais. „gerai“. pagalbinio ir administracijos Fakultetų partiniai biurai Sekė antroji dalis. . . personalo darbuotojas užsisa turi daugiau domėtis spaudos — Šios pamokos tema — kytų laikraščius ir žurnalus. platinimo reikalu, suburti Ypač tai svarbu dabar, pra spaudos platinimo darbui ge azoto rūgšties cheminės savy vedant prenumeratą ateinan riausius komunistus, komjau bės, — toliau tęsė mokytoja. Ir štai skambutis, skelbiąs tiems metams. nuolius. Negalima pamiršti, pamokos pabaigą. .. Platinant spaudą, Universi kad geras spaudos platinimas Po to — pamokos aptari tete tebepasitaiko nemaža trū — sėkmingo politinio-masinio KELETAS ŽODŽIŲ IS mas. . . Asia sėdėjo susimąskumų. Mūsų studentai-kom- darbo laidas. KURIAMOS KINO čiusi ir laukė, ką jaunuoliai labai mažai teužsipasakys Universiteto komjaunimo APYBRAIŽOS draugės, praktikos sako laikraščių bei žurnalų, ir partines organizacijos pir vadovas apie jos pamoką. Prenumeruojant spalio mėne- maeilis uždavinys — pasiekti, . . Tai buvo puikios vasa Pamoka visiems patiko, siui, iš daugiau kaip pusės kad visi studentai prenume ros dienos Lietuvos Neringo Bet lemiamas žodis priklausė j tūkstančio diplomantų spaudą ruotų ir skaitytų spaudą, je. Tarp Žaliųjų pušų, Nido praktikos vadovui. užsisakė vos 250, o „Kom ypač jaunimui skirtus laikraš jaunimo Tiesos“ — tik 56 čius ir žurnalus. — Pamoka tikslą pasiekė, je, įsikūrė Respublikinė stu ChMF V k. st. A. Spajytė —pedagoginės praktikos metu. o tai svarbiausia — pasakė dentų darbo ir poilsio stovyk egzempliorius. A. LEVINSKAS Nuotr. autorės praktikos vadovas dėstytojas la. Čia studentiškos rankos Pavasario laikotarpiu Me VVU partinio komiteto narys dėjo pamatus, klojo plytą . Ramanauskas. dicinos, Teisės, Ekonomikos, prie plytos, statė bloką prie Asia lengviau atsiduso. Chemijos fakultetuose prenu — Nežiūrint eilės smulk bloko, statė komjaunimo po meratos planas buvo įvykdy menų, — tęsė dėstytojas, — ilsio miestelį. tas, tačiau užsisakę laikraš Štai toks trumpas apybrai pamoka gera. Tik mokinę rei čius čia buvo maždaug pusė kėjo įvertinti „labai gerai“, o žos siužetas. Rašyti smulkiau studentų. Reikia pažymėti Fi zikos-matematikos komjau Filologijos septintoji. .. l tai atsakome savo poel mus. O kokie mes ten įeisime, mokytoja taip pat privalėjo gal ir neverta, nes, manoma, nuolius, išplatinusius iki 650 Dar negreit prasidės paskaita, giu. O elgesys ,,neblizga“. Dar koks mūsų dvasinis pasaulis? kalbėti garsiau bei įtikina kad kiekvienas iš jūsų pama egz. (išviso studentų fakulte o diplomantų jau pilna. Tai mes dažnai negerbiame kito Ką tenai nunešim? Ar miau. Už tai ir mokytojos pa tys šią apybraižą. te 700). Tai didelis fakulteto — pirmoji etikos paskaita. nuoširdumo, taigi, tuo pačiu viską paėmėme, kai tam moka buvo įvertinta „gerai“. Pastaruoju metu ji dar yra Gerai pravedė pamokas ir montuojama. partinės ir komjaunimo orga Kiek daug apie tai kalbėta, negerbiame ir savęs. Neįver- buvo laiko ir sąlygų, ar vis nizacijos laimėjimas, ir iš šio spėliota. Ir štai ji prasideda. tiname kito pastangų mums ką padarėme? Apie tai reikė Asios draugės — Elena KantLINAS LAZENAS patyrimo reikia visiems pasi Vos dėstytojas praveria bur padėti augti didesniais žmonė- tų kiekvienam pagalvoti, rimaitė. Alina Januševlčlūtė, mokyti. Istorijos-filologijos ną ir ištaria pirmuosius žo mis apybraižos statytojas komunizmo epochos prieš „nusiimant" iš etikos E. Sederavičiūtė, Birutė Bisušlama, milžinais. Tai, kad reikia mal paskaitų. Vertėtų prisiminti gelytė ir kitos. fakultete — priešinga padė džius, auditorijoje Chemikų pedagoginė prak tis, kelianti rimtą susirūpini suošia lyg vėjo lenkiami šinti diplomantų ,.sukilimą“ etiką net ir pačioje paskaito tika eina į pabaigą. Reikia mą. Deja, šiame fakultete švendrai. paskaitoje, kalba, kad jie ma je. Vertėtų.. . prenumerata tebekrinta nuo O ką galvojate jūs, kole manyti, kad jie praktiką, kaip Kas čia per šilas ošia? Ogi žai galvoja apie etiką. Jeigu pradėjo, taip ir užbaigs sėk 650 egz. pavasario semestro daugiausia ruslstų grupės ištuštėja auditorija, pasišali gos diplomantai? mingai. metu ji sumažėjo iki 450 egz. studentai. Jie kažko labauslai nama iš taip įdomios paskaiV. Dėnas B Tai rimtas signalas. nepatenkinti ir neramūs. Net * tos, dar ir dar sykį rodo kai Negalima toliau taikstytis keista darosi į draugus be kieno dvasinį skurdą. Turbūt, kai žiūrnt. Atrodo, ne tuose ra- kai kas atėjo į etikos paskai su neormalia padėtimi, spauda užsisakoma tik vienam tuose sėdi. . . Ir aplamai, to- tą, manydamas išgirsti apie mėnesiui. Reikia pasiekti, kad lyn vis garsyn. Ir tai etikos etiką dėl etikos, apie šukuo būtų užsisakoma, mažiausia paskaitoje?! Dėstytojui belie seną, nagų spalvą, revereriso kvartalui arba visiems me ka pakelti balsą. Po pertrau ilgumą ir galvos palenkimo kos pusė suolų, ištuštėja. At laipsnį baliuje ir pan. To, tams. rodo, mūsų kolegos tiek gerai be abejo, paskaitoje nebuvo. Platinant spaudą darbuoto jų tarpe daugiau dėmesio rei žino etikos klausimus, taip Užtat paskaitų kursas daug kia kreipti į tai, kokie leidi korektiški, jog jiems rimto žadantis, susijęs su marksizniai užsiprenumeruojami. je ir naujo dalyko paskaitoje mu-lenlnizmu, su pažangiausia Ypač reikia padidinti centri nelieka ką veikti. Nejaugi iš ideologija. Gal tatai kai ką ir „apvylė“. Sis faktas labai nių laikraščių prenumeratą. tikro taip? Etika — naujai įvedama rimtai įspėja filologijos diplo Be to, kiekvienas darbuotojas turi prenumeruoti, visų pir mokslo disciplina. Jos uždavi mantų komjaunimo organiza ma, laikraštį, o tik po (o ■— nys taurinti žmogų — komu cijas. nizmo statytoją, keisti jį di O juk diplomantams reikės žurnalą. Tikslu pašalinti minėtus džiojo komunizmo vardan. O auginti skaitlingą įvairiaspal trūkumus ir tinkamai organi ar mes taip jau visi be prie vių sielų atžalyną. Ką duosi zuoti spaudos platinimo kont kaištų, nejau nėra ką kalbėti me jiems? Daugelis ir patys per komunizmo rolę, bei šiam darbui centrali apie moralę? Gal būt, jau įžengsime alenkstį į šviesius naujus rūzuoti, Universitete sudaryta esame tobulybėmis?
Kiekvienam
laikraštį
Mes „nusiimame"
O kodėl?
Kadrai iŠ filmo
DARBE GIMUSI DRAUGYSTE Tėvynė musų visų bendra, ir darbas bendras ir daina viena Celiabinskas. I kurią pusę tik nepažvelgsi — visur rūko gamyklų dūmtrau kiai. Stotyje mus sutiko instituto ir piifsto komjaunimo komite tų aarbisotojai. Jau autobuse užsimeigt gyvas ir nuoširdus pokalbis. Kol pasiekėme bend rabutį, jau žinojome kai ku rias žymesnes Celiabinsko vie tas ir jų istoriją. Ir štai atėjo pirmoji mūsų darbo diena. Dešimties stu dentų vorele nutraukiame prie statybos aikštelės. Celiabinske studentai statybos aikštelėse ne naujiena, todėl
Čia gimė musų araugyj.
KALPOKAITE
PATI TIKROJI
mo stovyklą.. Jei pirmaisiais metais čia ilsėjosi 80 žmonių, tai šiemet jų skaičius prašoko 600, kurių tarpe 214 studen tų bei 106 pionieriai. Vieta čia nepaprastai puiki: žalių samanų kilimu pridengtos uo los, baltutėlių beržų giraitės, tarp kurių — palapinių mies telis. Čia pat tavo paslaugoms valtys ir žūklavimo malonu mai. Besiirstant ežere, klaidžio jant po puikias jo salas ne truko prabėgti keletas dienų. Dainos ir pokalbiai vakarais prie draugystės laužo mus ne paprastai suartino, ir, kai atė jo laikas Išvykti, mes pajuto me, kad jgijomę daug puikių draugų. Po poros dienų aplankėme kitą kalnuose esantį Turgojako ežerą. Apie ežerus liaudis sukūrusi daugybę legendų, vieną jų mums teko girdėti. Nuo Turgojako ežero visai netoli yra nedidelis Iniškos ežerėlis. Pasakojama, kad Pugačlovas ten paskandinęs- po rą statinių aukso, o ežerėlis gavęs Pugačiovo adjutanto Iniškos vardą, nes Inišką dėl nežinomų priežasčių čia pat, tame ežere, vos paslėpus auk są, nužudęs pats Pugačiovas. Kadangi Iniškos ežerėlis sto vi 14 km aukščiau Turgojako, iki revoliucijos daug kas ban dė Ištraukti iš ežerėlio gelmių Pugačiovo lobius. Yra išlikęs nebaigtas kanalas, kuriuo bu vo manoma nuleisti Iniškos vandenis į Turgojaką, bet tai buvo tik mėginimai, o lobiai,
ir mes neišgirdome nusistebė jimo šūksmų. Dargi darbą ne Palauki minutėlę. labai jau „atsakingą“ pavedė Tik priglausiu karštą karštą skruostą — apginklavo mus kastuvais, kibirais, neštuvais ir pasakė Prie tos vėsios betono plytos — — jūsų uždavinys — išvalyti Ir vėl einu, vėl su tavim einu. žemutinį aukštą nuo šiukšlių. Visiška proza! Proza tai pro Palauki minutėlę. za, bet darbas reikalingas, ir Leiski lūpas, sausas, suskilusias, mes nusprendėme taip išva Pakišti po gaivia srove, ten, po kranu — lyti, kad nė vienos šiukšlelės neliktų. Mūsų triūsas neliko Jr vėl einu, einu/ be pasėkmių, mus „pakėlė", Palauki minutėlę. t. y. sekančią dieną pavedė atsakingesni barą — kasėme Ant pastolių užtrauksim skambią dainą Ją vėjas nusineš, kanalą kabeliui. Dabar jau diJą pušys atkartos džlavomės — mūsų rankose buvo technika ir dar ne bet Ji kaitroje padvelks paūksmės vėsuma, kokia — galingi pneumatiniai Šaltinio vandeniu ji nučiurlens skaidriu. kūjai. Kastuvai ir klrkos per silpni pasirodė šioje žemėje, Palauki minutėlę. kur kas c'cš’mt metrų į pavir Nuskambės daina šių išlenda uolos. Visi pamė Tikra, tikra, ginome skaldyti akmenis. Pati tikroji iš tikrųjų — Daug įvairių darbų mums Juk ją dainuos suskilę lūpos teko dirbti. Mes pasidarėme Juk bus karšti karšti veidai * „universalūs“ specialistai. Iš mokome ir tinką ruošti, ir as O ji, ji mūs lūpoms bus versme. faltuoti, instaliuoti, ir pakrau O peršantiems delnams ji bus žolė. ti, ir iškrauti. Darbų vykdyto Kur rytmečio rasom dar apsigaubus. jas inžinierius Sorbinas mūsų O širdžiai — širdžiai ji ir liks daina. brigadą turėjo kaip rezervinę, Ją vėjas nusineš nuo šių aukštų pastolių kurią bet kuriuo momentu ga Ir tūkstančiai balsų ją atkartos — lima pasiųsti ten, kur „trum Ji bus pati tikroji iš tikrųjų. pa ir trūksta“. Ne kartą lik davome dirbti antrą pamainą, nes reikėjo skubėti — mokykla-internatas rugsėjo 1 d. tu J. MAIMINAS rėjo būti baigtas. Lankėmės muziejuose, ga myklose ir teatruose. Čia kaip tik viešėjo leningradiškis ko medijos teatras. Aplankėme keletą spektaklių, kuriuose (Pabaiga. Pradžia Nr. 19) Prancūzljos darbo žmonių gyvenimo sąly-' dalyvavo žinomas komikas gas. Suaugę darbininkai vidutiniškai uždirba RTFSR nusipelnęs artistas FiIr vėl Paryžius. Mus pakvietė Paryžiaus į mėnesį 400—500 naujų frankų (1 naujas lipovas. Žinoma, negalėjome riemiesčio Sen-Deni merija, į kurią šio — 100 senų, toliau visur skaičiuojama nau- 1 nenueiti ir į filharmoniją, arbininkų rajono gyventojai išrinko vien jais frankais). Vienas „Reno" gamyklos dar-' kur porą koncertų davė ir k komunistus. Iki paskirtos valandos liko buotojas mums papasakojo apie jaunų dar Lietuvos estradinis orkestras. Tačiau didžiausią įspūdį pa ar šiek tiek laiko, ir mes nuėjome apžiūrė- bininkų padėtį: pirmaisiais darbo metais jie senovinę Sen-Deni katedrą, kurioje guli gauna tik simbolišką darbo užmokestį, net' liko išvykos prie Didžiojo Surancūzijos karalių palaikai. Nyki bažny- trečiais — pusę žemiausioje įmonėje darbo' nukulio ir Turgojako ežerų. ios prieblanda, saulė vos prasimuša pro užmokesčio ir tai, kad patektų mokiniu į' Prie Didžiojo Sunukulio prieš movinius vitražus apšviesdama įvairiaspal- „Reno“ gamyklą, reikia praeiti konkursą.' porą metų Politechnikos insti iais spinduliais marmurinių antkapių eiles, Mat, „Reno" gamykloje darbininkai išsiko-' tutas įkūrė miškuose ant eže orėjosi greičiau išeiti į šviesą. ro kranto sporto-sveikatinguvojo kai kuriais atžvilgiais geresnes darbo ? Netoli katedros, kitoje nedidelės aikštės sąlygas, palyginti su dauguma kitų įmonių, i Maždaug trečdalį užmokesčio tenka sumo- į -išėję, tokiame pat senoviniame gotikiniae pastate yra municipalitetas. Bet jame kėti už butą ir komunalinius patarnavimus. i yvi žmonės, jame Prancūzijos ateitis. Pir- Vienas darbininkas — metalurgas iš Šen- Į ame aukšte, vidiniame kiemelyje ir ant- Etjeno man papasakojo, kad jis moka už f U DRAUGAIS iš Ce neiga, kol kas leisįme aukšte Išdėstyti stendai, rodantieji Ta dviejų mažų kambariukų butą „sename na- ? liabinsko mes greit su kitę pasinaudoti jūsų svetinbu Sąjungos gyvenimą. Viename pamatė- me", t. y. be jokių patogumų — 120 NF j' radome bendrą kalbą. kurnu. ie ir drg. M. Sumaus ko brošiūrą apie mū mėnesį. Apie 10% eina įnašams į socialinlc ! Tarybų Lietuvą. Lyg nematomi, bet stip- draudimo ir aprūpinimo fondą (mediciniam Tiesą sakant, pirmiausia atsi Pasibaigus darbo dienai rado bendras darbas. Vos iš is saitai nusitiesė iš tolimo Paryžiaus į aptarnavimui. įnašai būsimajai pensijai gauti prasideda „individualioji savi lipę iš mašinos mūsų svečiai imtąjį Vilnių: mūsų draugai žino, stebi mū- ir pan.). Dabar prekių kainos: duonos — Sargūnas ir 0,35 „už metrą“ (ji parduodama ilgais siau panoro „užsidirbti vakarie švieta“. Jonas 1 darbus, gėrisi jais, o tai ypač džiugu. batonais 1 m. ilgio), mėsa antrekotui į nei“. Nepraėjo nė pusės Volodia Ovsianikovas nuspren Antrame aukšte, salėje, papuoštoje fresko ručiais 1 kg. — 10 NF, bifšteksui (1 kg) — 6 NF. i valandėlės, o Lukšių kultūros dė, kad geriausia priemonė ms, vaizduojančiomis Pasipriešinimo epizopigios yra daržovės, vaisiai, taip pat nebran namų statyboje dvigubai daž savitarpio pažinimui — tyla. JS, mus sutiko mero padėjėjai, kurie ir pa giai kainuoja visokie cheminės žaliavos ga niau ir skambiau nuaidėjo Palinkę prie šachmatų lentos, sakojo apie komunistinio municipaliteto jie puikiausiai .išstudijavo irbą. Jo svarbiausias tikslas — rūpintis miniai— dirbtinio pluošto, plastmasės, iš plaktukų dūžiai, smarkiau su kaip rusiškąjį, taip ir lietu skyrus tuos, kurie atitinka paskutinę madą. girgždėjo pastoliai. Čia, ant irbinlnkų padėties pagerinimu — gyvena Brangus yra transportas. Kainos tolydžio i pastolių, ir užsimezgė pirmo viškąjį nacionalinius charak mų namų statyba (butų problema Prancūkyla, ir darbininkams tenka kovoti už tai, ? sios pažintys, pirmieji pokal terius. Kitaip galvoja čeliajoje yra nepaprastai aštri, vien Sen-Deni kad padidintų ir darbo užmokestį. Sen-Deni binskietis Jurijus Bondarenko. biai. ūksta 5000 butų), švietimu, sveikatos ap- merijos darbuotojai papasakojo mums apie Diskutūojamas „amžinasis“ Stalo tenisas jam tik priemo uga, kultūros ir sporto išvystymu. Vyriauklausimas, kokią naudą duo nė geriau pažinti lietuvaites, bė beveik nepadeda lėšomis, ji ir šiaip atkaklius masinius darbininkų ir tarnautojų skrlminuoja „komunistinę tvirtovę“ — streikus, apie tuos sunkumus, kuriuos tenka da studentų darbo stovyklos. ir todėl pralaimėjęs eilinę pakelti streikininkams — nepriteklių, per Svečiams tai visiškai nąujas partiją, jis neužmiršta pridur m-Deni (visokiomis dingstimis atidėlioja sekiojimus ir pan. Taip, ne visiems gera etro linijos nutiesimą iki miesto, propornegirdėtas dalykas, o mūsiš ti, jog jam visada nesiseka Paryžiuje... ♦ kiai jau yra sukaupę nemaža kovoti prieš šviesiaplaukes. ngai mažiau lėšų skiria mokykloms statyti linksmajame mes pamilome šį miestą, mūsų atmin tų trupinių, kurie iš viso biudžeto skiria- tyjeBetvisada Išsikalbu su Nikolajum, išliks ne tik didingas Eifelio į patyrimo, todėl ir tiesa suran • šiems reikalams ir pan.). Lietuva jam patinka. Svarūs, bokštas, sena „Notr-Dam“, Luvras ir Rodeno i dama bematant. — Geras dalykas stovyklos. tylūs miestai.'Derlingi laukai Iš merijos darbuotojų, lygiai kaip iš atsi- muziejus, puikūs parkai, bet, visų pirma, i Parvažiavę organizuosime ir ir, svarbiausia, — žmonės. s.iių gatvėje, traukiniuose pokalbių su tikrai ryžto pilna, siekiais tvirta darbininki Savo •ininkais, mokytojais, geležinkelio tar- ja, šilti nuoširdūs susitikimai su paprastais pas save, — nusprendė gru- Kuklūs, nuoširdūs. . . 4ojais, galėjome susidaryti vaizdą apue Prancazijos darbo žmonėmis. pėi> sekretorius Nikolajus De- nuostabai randame bendrų pa
ETVIRTĄJĄ kelionės parą, vos, tik pradėjo brėkšti, o jau mūsų ku pė niekas nemiegojo. Puikūs gamtovaizdžiai prikaustė prie langų ne vien merginas: litua nistę S. Kalpokaitę, istorikę A. Sidiškytę, bet ir tokius rimtus prozaiklškus vyrus, kaip teisininkai Steckus ir Petraitis, chemikai A. Undzėnas ir V. Relklys, ekono mistas A. Rosenas. Traukinys raitėsi tarp kal nų, tai si klaidžiojo ieškodanns truiapii usio kelio į Celiabinsk j. Pietinis Uialas! Melsvoje priešaušrio šviesoje jo kalnai atrodė nuostabūs milžinai. Nuo pačių papėdžių iki pus apvalių viršūnių apsidengę snaudžiančių pušynų kilimu, mieguistai, ramiai ir didingai kilo K rytmetinių ūkanų pa talo. Tik triukšminga upė, tar si pirmoji kėlusi, persekiojo mūsų traukinį, pasirodydavo čia iš Vienos, čia iš kitos pu sės, čia pastodama kelią til tu. čia prispausdama traukinį prie stataus nuogų uolų šlai to. Pc kelctos valandų trauki nys išnėrė į lygumą. Netru ko pasirodyti ir mūsų kello-
jei tikėti, guli dugne iki šiol. Svečiavomės Celiabinsko Medicinos Instituto sportinėje stovykloje, o grįždami aplan kėme garsų Lenino vardo re zervatą. Netruko prabėgti vasara. Pamažu ėmėme -ruoštis namo. Institute sutikome čeliabinsklečius studentus, dirbusius Nidoje, Sakiuose. Ir štai 15 rugplūčlo atsisveikiname su bendrabučio draugais, valgyk los darbuotojais, nešini laga minais susirenkame Politech nikos Instituto komjaunimo komitete. Sekretoriaus pava duotojas Cevardlnas įteikia visiems garbės raštus ir dova ną Universiteto komjaunuo liams. Po to išvykome į sto tį. Stotyje, susibūrę apie la gaminus pradėjome dainuoti čia išmoktas ir pamėgtas dai nas, nes J. ICuldžajevo ranka ir bajanas liejo vieną melodi ją po kitos. Bet atėjo atsisvei kinimo valanda. Paskutiniai rankų paspaudimai, palinkėji mai. Susėdome į traukinį, o jam pajudėjus dar ilgai mo javome peronu bėgantiems Instituto studentams — nau jiems draugams: sekretoriaus pavaduotojui Cevardinul, šau niam bajanistui ir dainininkui Kuldžajevul, korėjiečiams Bo risui ir Leonidui Tio, Liudmi lai Poleckajai, mūsų gidams V. Plotnikovui, E. Salovui ir kitiems studentams, draugys tė su kuriais pavertė ligšlolei nepažįstamą Uralo kampelį savu ir brangiu. Alb. RAUDONIS II k. istorikas
Darbininkų Paryžius
ŠA K I A I
I f
S
Autoriaus nuotr žįstamų. Pasirodo, Kolia ilgą laiką gyveno Kazachstane, toje pačioje Kokčetavo srity je, kurioje man teko talkinin kauti 1957 m. — O, tai tu beveik tėvy nainis, — šypsosi Nikolajus. Būtinai, būtinai atvažiuok dar kartą. Pamatysi, kaip viskas pasikeitė, kiek naujo atsirad* Kazachijoje, Urale, Celiabinske. Vos tik keletą dienų tek* dirbti kartu su draugais iš Celiabinsko, tačiau mes visi įsitikinome, kokie tai energin gi, draugiški žmonės. Nieką nuostabaus. Juk Jie, kaip ir mes auklėti vienoje mokyklo je. vienoje tautų šeimoje. — Būtinai pasimatysime! . . Atvažiuokite pas mus, —.tai ne formalūs atsisveikinimo žo džiai. Visiems mums — jie draugiškas, broliškas kvieti mas, optimistinė pažiūra į mūsų šalies rytojų. J. RAKAUSKAS, V k. rasistas
Mokslo metus pradedant Prasidėjo naujieji mokslo metai, ir mūsų studentai šauniai padirbėję kolūkiniame kaime, sugrįžo prie knygų, užtvindė sporto aikšteles. Ir vėl pakilo kamuolys virš lanko, mirga takeliuose bėgikai. . Mes džiaugiamės mūsų irkluotojų, rankininkų, lengvaatlečių pasiekimais, kurių dėka Universitetą- tapo žiiiomas toli už respublikos ribų. Kiekvienais metais į Universitetą ateina daug naujų sportininkų. Reikia, kad jie tęstų puikias mūsų studentų-sportininkų tradicijas — siektų aukštų sportinių re zultatų ir gerai mokytųsi.
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universite to Fizikos-matematikos fa kulteto studentas Antanas Bagdonavičius, startuoda mas su savo draugu Z.
V. OSTRAUSKAS, Universiteto fizinio auklėjimo ir sporto katedros vedėjas
Jūsų laukia rankinio sekcija Rankininkų vasaros sporti nis sezonas buvo labai įvai rus, pilnas varžybų, išvykų. Negalima skųstis ir sporti niais rezultaais. Štai vyrų vienuolikė šiais metais penktą kartą iš eilės iškovojo LTSR čempiono vardą ir vėl atsto vavo mūsų respubliką TSRS pirmenybėse, kuriose jai ati teko VI vieta. Daug gražių pergalių pasiekė Universiteto merginų rankinio komanda. Štai LTSR aukštųjų mokyklų rankinio 7x7 varžybose mer ginos, nepatyrusias nė vieno pralaimėjimo, iškovojo I-ją vietą, tuo pačiu iškovodamos teisę dalyvauti TSRS studen tų žaidynėse, kurios- įvyko Charkove. Pirmą kartą daly vaudamos tokio stambaus mąsto varžybose, rankininkės sukovojo labai gerai. Iš 18 dalyvavusiųjų komandų, VVU
sportininkės iškovojo IV-ją vietą. Po trumpos pertraukos ran kinio sekcijos vėl stojo į ak tyvų sportinį darbą, — juk prieš akis tiek daug įvairiau sių varžybų. Į rankininkų ko lektyvą jau įsijungė ir naujų gabių pirmo kurso sportinin kų; jų, žinoma, dar nėra daug, bet reikia tikėtis, kad atsiras mums nežinomų naujųtalentų, kurie papildys mūsų rankininkų eilės. Rankinio sekcija laukia naujų jėgų ir kviečia norinčiuosius I-jo kur so studentus ir studentes at silankyti rankinio aikštelėje. Pradedant naujuosius moks lo metus, norisi palinkėti ran kinio sekcijai sėkmingo darbo moksle, didelių pergalių spor-
’. URBONAS, VVU dėstytojas
Jukna (Pedagoginio Insti tuto studentu) dviviete su vairininku šių metų olim piadoje Romoje užėmė antrąją vietą ir iškovojo sidabro medalį, aplenkda mi tokius stiprius varžo vus, kaip amerikiečius, da nus, italus, rumunus ir pralaimėdami tik vokie čiams. A. Bagdonavičius su sa vo draugu jau po olimpia dos suspėjo dalyvauti Są jungos pirmenybėse Mask voje— Chimkucse, kur vėl tapo šalies čempionais ir iškovojo aukso medalį.
Pasakoja — A. BAGDO NAVIČIUS — TSRS olimpi nės irklavimo rinktinės daly
ĖKMINGAI praėjus miesto, respublikos ir zonos varžyboms, kurios buvo lyg sportinių jėgų ap žiūra prieš olimpines žaidy nes, gavome teisę startuoti tarptautinėse varžybose Mask voje. Tai buvo lemiamas susi tikimas, Atsižvelgiant į tai, kad čia turėjo startuoti ,stipriausios šalies ir užsienio komandos, irklavimo federacija laikė tikslinga išaiškinti tuo pačiu laiku sportininkus — TSRS olimpinės irklavimo rinktinės dalyvius. Po to bu vo numatyta pasiųsti savo ko mandą į keletą tarptautinių susitikimų, daugiau ar mažiau
S
išžvalgyti užsienio komandų pajėgumą; tačiau, kaip vėliau pasirodė, kad startuoti nors keliomis valtimis Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse nėra galimybės. Kai kurie sportininkai, kelias dienas pa sėdėję ant čemodanų Maskvo je, gaudavo neigiamus atsa kymus Pasirodo, vietos val džia neduoda vizų. Nors, kaip vėliau teko sužinoti, tų šalių sportininkai labai domėjosi galimais susitikimais, pergy veno dėl mūsų likimo ir buvo labai nepatenkinti savo riausvbės veiksmais.
Ir teisėjus teisia
LV 11157
kutį, Ivaškevičių jie dar perauklės, teliks tik tuščiais žodž iais, jeigu taip naiviai visi galvos. Tą rodo ir faktai, A. Bakutis buvo du kartus baustas. P. Ivaškevičius — vieną, o V. Ingaunis baustas ir baustas. .. O ar TMF kom jaunimo organizacija, išsky rus tų bausmių uždėjimus, ką nors daugiau padarė? At sakymas vienas — nieko. Vienas bausmes įrašė, kitas pasakė, — tuo viskas ir bai gėsi. TMF dekanatas ir visuo meninės organizacijos garbės teismo metu nusiplovė ran kas, tai ką bekalbėti apie jų rūpinimąsi tų studentų mora lės klausimais anksčiau. Tik dėl to minėtieji teisininkai atsidūrė kaltinamųjų suole. Išsimeldė A. Bakutis ir V. Ingaunis, kad paliktų Univer sitete, o Ivaškevičius — bausmės sušvelninimo. Bet jeigu jie vėl į viską žiūrės pro bonkos kaklelį, tai gar bingas tarybinio teisininko vardas ne jiems. L. BALČIŪNAS, K. ANTANAITIS
A. Vaupšas - sporto meistras į
Neseniai įvykusiose vi rinamo" sasąjunginėse pirmenybėse ; draugijos ; Krasnodare, buvęs Uni’ verslteto Istorijos-filologi jos fakulteto auklėtinis Antanas Vaupšas (treneris > A. Sabeckis) nušoko Į tolį 7,62 m. Tai naujas LTSR į šuolių į tolį rekordas , (anksčiau priklausęs jam J pačiam) ir dviem centimet rais viršijęs sporto meistro normą. A. Vaupšo rezulta; tas šį sezoną yra šeštas > šalyje.
Sekantį rytą atsikėlėme anksti, kadangi atstumas iki Albano ežero 30 km., o die nos sąlygomis dirbti sunku, mieste uždaromos krautuvės valstiečiai išeina į lauką tik rytą ir vakarą. Gerai, kati mus aptarnavo puikios automa šinos ir aukštai kvalifikuoti vai ruotojai, kurie, nežiūrint, didelio susigrūdimo gatmašinų autostradose, pa vėse ir 40 minučių nuveždavo muš į paskirties vietą.. Taigi, sku bėjome papusryčiauti ir sė dome i autobusą. Čia pat paskui mane įlipo 2-jų su virš metrų ūgio jaunuolis, ku rį, kaip pasirodė, gerai paži nojo mūsų delegacijos atsto vai, startavę Melburno olim-i piadoje. Jie sveikinasi, šyp sosi, žiūrėdami į vienas kitą.Į Paskui supažindina ir manei Tai buvo mūsų varžovas. Jis paklausė, ar aš kalbu angliš kai ir, gavęs neigiamą atsa kymą, atsivertė rusiškai-angllšką pasikalbėjimų žodyną. ,,Du tokie vaikinai būtų ne-i bloga dvivietė, o pas mus jie) neabejotinai pasirinktų krepšinį,“ — pagalvojau aš. Ges-j tų pagalba bandžiau paklausJ tl, kur valties draugas. Sve timšalis su žodyno pagalba atsako rusiškai: „Jis liko val gykloje, kur baigia valgyti paskutinį apelsiną“. Pasirodė; kad tai mūsų kaimynas amerikietis. Vėliau sužinojau, kad amerikiečių delegacljj gyvena greta mūsų. Amerikos irkluotojai buvo aukštaūgiai vyrai. Nors stipriausi mūsą varžovai buvo vokiečiai, be varžybose negalima per daug pasitikėti savimi — reiki, vertinti kiekvieną priešininką
Startus Romoje prisiminus
I naujas aikšteles
— Stot! Teismas eina! Kaltinamųjų suole — trys Teisės mokslų fakulteto IV kurso studentai — A. Baku tis, V. Ingaunis ir P. Ivaške vičius. Teisėjus teisia. . . Tuos pa čius, kurie po metų išeis sau goti tarybinį teisėtumą. . . Nepavydėtina misija studentų garbės teismui. Salėje triukšmauja teisinin kai — jų bendrakursių sąži nė ant teisybės svarstyklių kabaruoja — geresnioji pusė tai žemyn pasvyra, tai vei link pusiausvyros pakrypsta. . . Neramūs ir telsiamiejl — jaučiasi lyg tas ožys llepto galą priėjęs. Atsidūrė^ jie čia ne sausi — plaukė ant bonkos kamš čio per degtinės liūną. . . Iš apibendrintos kaltinamo sios išvados paaiškėjo, kad TMF IV kurso studentai V. Ingaunis, A. Bakutis ir P. Ivaškevičius gamybinės praktikos metu vasarą Kaune „prikrėtę šposelių“, V. Ingaunis, girtas buvo patekęs į milicijos skyrių už netaktišką elgesį su tvarkos pareigūnu, už pasisavinimą prokuratūros darbuotojo var do. Ten jo „ratavoti“ atkelia vo A. Bakutis, pasivadinęs svetima — kurso draugo A. Miluko pavarde. Padaręs, būk tai, automatiškai, išsigandęs buvęs. Bent busimasis teisi ninkas! Tie patys V. Ingaunis ir A. Bakutis bendrabutyje šventė P. Ivaškevičiaus vardo dieną, girtuokliavo, triukš mavo. Už tai jie buvo pa šalinti iš .bendrabučio. — Į gamtą išeiti gerti ne galėjome. Todėl paprašėme komendanto, kad leistų vieto je atšvęsti vardo dieną, — aiškinosi draugai. Peršasi išvada, kad, atseit, šitas teismas nebūtų įvykęs, jei tik gražus oras tąsyk bū tų Kaune buvęs. Kaip nekeis ta, bet iš liudininkų ir salėje triukšmavusių, net ir visuo meninių gynėjų kai kurių žo džių paaiškėjo viena, kad girtavimą jie laiko tik šiaip sau nebaisiu niekeliu. Ir tos jų kalbos, kad Ingaunį, Ba-
Liko vienas mėnesls. Ne kantriai laukėme paskutinės dienos, kartu jausdami laiko stoką. Klaidų dar buvo nema ža, nors daugelis jų buvo ne esminės, tačiau tokiose stam biose varžybose laimėjimą vi sada lemia paskutiniai metrai ir dešimtosios sekundės dalys, todėl mažiausias techninis trūkumas gali daug sutrukdy ti. Kaip jauniausia komanda, visą laiką jautėme TSRS nu sipelniusio sporto meistro E. Samsonovo paramą, o trene ris Ričardas Vaitkevičius per treniruotes nepraleisdavo ne pastebėjęs bent vieno nors kiek netikslaus yrio. Treniruotės vyko sklan džiai, jautėsi bendras kolekty vas. Nors rinktinėje buvo du kart olimpiniai čempionai, še šis kart Europos čempionai ir visokie kitokie autoritetai — jokių asmenybės kultų nesi jautė. Visi mielai padėdavo jaunesnėms komandoms, stengdavosi perduoti savo pa tyrimą ir laimėjimo paslaptis.
Na, o paslaptis viena darbas. Laikas ėjo... Paskutinės praleistos dienos, penkios Maskvoje, atrodė ilgos, ilgos kaip amžinybė. Pagaliau atėjo rugpiūčio 17-oji diena. 5 vai. ryto sėdome į lėktuvą IL-18 ir po penkių valandų kelionės nusileidome Romoje. Priėmimas buvo šiltas, ta čiau jis liko beveik nepaste bėtas 40 laipsnių karščio fo ne. Tai tik pirmas siurprizas. Vakare vykstame į Albano ežerą. Čia pat dar vienas ne tikėtumas: rodos, vėjo lyg ir nėra, bet ežere tokios dide lės sukurinės bangos, kad at rodė sugriebs ir apvers su valtimi arba nublokš kur nors į krantą. Vėliau vanduo nuri mo ir iki varžybų pabaigos buvo puikus oras. Kai atvykome į kaimelį, jis atrodė jau perpildytas. Čia susipažinome su Anglijos plau kikais, jų sprinteriais ir sun kumų kilnotojais, o autogra kelią fų ieškotojai užtvėrė dieną, įėjimui. Mat, pirmą buvome, kaip sakoma, dar ne susipažinę su padėtimi ir ne žinojome bendros tvarkos. Yra vietų, kur autografus da linti tiesiog negalima. Jei pradėsi, neištrūksi iš įsisiū bavusios minios ir dalinsi ke lias valandas.
(B. d.)
^ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ/yZZZZZZZZZZZZ,
baigtos restauruoti Jeigu užsuksime į studentų miestelį ir žvilgterėsime pro bet dvi tinklinio ir krepšinio aikš kurį bendrabučio langą Neries teles. Statant ir restauruojant sporpusėn, mūsų akį patrauks toli „ .pasidarbavo paneriu nusidriekęs sporto aikš to aikšteles. daug fizinio auklėjimo ir sporto kated tynas. ros dėstytojų kolektyvas. Bend Asfaltuotos teniso aikštelės, su neseniai apibrėžtomis baltomis ro aikštyno statybai vadovavo Teniso linijomis, pilnai atitinka mūsų dėstytojas M. Medėjus. — respublikos klimatines sąlygas. aikštelės (rengimo darbams dėstytojas Matulevičius. Daug Tokiomis aikštelėmis mūsų teni darbą ir sininkai galės naudotis ne tik energijos įdėjo į šį vasarą, bet ir lietingo rudens mūsų laborantai, ypač M. Jasinevičius. bei ankstyvo pavasario dieno Aikštyno išplėtimas žymia da mis. O rankininkams nereiks dalintis su tinklininkais ta pačia limi prisidės prie sportinio ly aikštele. Jiems šiemet pastatyta gio pakėlimo Universitete. ,,TS“ inf. nauja pilnos išmieros 7y7 ran NUOTRAUKOJE: Sporto kated kinio aikštelė. Tai pirmoji tokio tipo aikštelė mūsų respublikoje. ros dėstytojas A. Mikėnas su la Universiteto tinklininkai ir borantu L. Majorovu atlieka už darbus teniso krepšininkai taip pat galės iš- baigiamuosius 1 plėsti savo sekcijų darbą. Jiems aikštelėje.
VISIEMS • VISIEMS Konkursas Kuriame fakultete didžiausias „Tarybinio stu dento" skaitytojų procentas? Kas daugiausiai pasi darbavo, platindami studentų laikraštį? Tai paaE kės spalio mėnesio 27 d., kai žiuri komisija su ve' platinimo konkurso rezultatus. Fakultetas, kuriame daugiausiai pasidarbuos platindami laikraštį, gaus 500 rublių premiją. Ge riausi laikraščio platintojai fakultetuose taip pa bus premijuojami. Prenumerata bus priimama nuo spalio 12 iki spalio 25 d. Prenumeratos kaina iki mokslo meti; pabaigi 5 rb. Redaktorius V. DENAS
KHH S š VVU KULTŪROS KLUBAS ORGANIZUOJA
Prie Universiteto Teatrinės dramos studi jos skyrių rusų kalbaKviečiame studentus bei dėstytojus dalyvauti, . . .Šiuolaikinių šokių kursus. Mokykimės gra žiai ir taisyklingai šokKreiptis į klubą 15 18 vai.
. . . Kai pritrūksta gėlių. ..
s i
Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko v. Universite to Ekonomikos mokslų fa kulteto darbuotojų kolekl tyvas reiškia gilią užuol jautą docentui ! J. TAMOŠIŪNUI į dėl jo motinos mirties. į X
Studentų profkomltel te galima gauti tautiš' kų juostelių studentišl koms kepuraitėms.
R RAKAUSKO fotoetiudas
Redakcijos adresas: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
Užs. Nr. 1547