Visu šalių proletarai, vienikytės!
O
o.
Šlovingas jubiliejus
Nr. 21 (371)
o
Atjaunėjęs, pagražėjęs se nelis Vilnius. Linksmai, jauni bareliais skuba Tarybų Lietu vos jaunimo pasiuntiniai į Valstybinės filharmonijos sa lę. Čia istorinių rūmų salė je susirinko miestų ir kaimų vaikai — jaunieji leniniečiai. Prasideda LLKJS Centro Ko miteto iškilmingas Plenumas, skirtas Lietuvos komjaunimo Įsijungimo J » šlovingąsias VLKJS eiles. Prezidiumą puo šia gėlės, bet dar dailiau žy di, šypsosi akys sėdinčiųjų ant pakilimo. Greta jaunų
Vilnius,
1960
mf.
spalio mėn.
21 PENKTADIENIS VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 Jkap.
Svarbiausia—principingumas ŽENGUS mūsų šaliai į I išplėstinį komunistinės visuomenės statybos
laikotarpį, Komunistų partija iškėlė nepaprastai svarbų Ir didelį uždavinį — palaipsniui įtraukti Į valstybės valdymą kuo platesnes darbo žmonių mases. Jau dabar daugelis valstybinio valdymo funkcijų perduodama į visuomeninių organizacijų rankas. Visuo meninių organizacijų svarnenublausias uždavinys ilstamai kovoti už plačiųjų darbo žmonių masių komunistinlo sąmoningumo ugdymą, nes komunistinės visuomenės statybos uždaviniai reikalauja iš visų visuomenės narių aukšto sąmoningumo, didelio aktyvumo ir begalinio atsi davimo partijos iškeltų užda vinių įvykdymui. Todėl vi suomeninės organizacijos sa vo kasdieniniame darbe turi su didžiausiu kruopštumu ir atidumu kovoti prieš įvairio mis formomis pasireiškiančias atgyvenas žmonių sąmonėje, be principingos Ir griežtos kovos su buržuazinio nacio nalizmo liekanomis, miesčio niškomis Išlaikytinių Ir dyka duonių nuotaikomis, girtuok liavimu Ir chuliganizmu ne įmanomas sėkmingas Ir vai singas darbas komunistiškai auklėjant visuomenę. Komunistinio auklėjimo
srityje Universiteto visuome ninės organizacijos suvaidino labai didelį ir svarbų vaidme nį. Komjaunimo organizacija, vadovaujant partinei organi zacijai, principingai, iš parti nių pozicijų, kovojo prieš įvairiomis formomis pasireiš kiančio buržuazinio naciona lizmo liekanas ir skiepijo plačiosioms studentų masėms politinį ir klasinį sąmoningu mą. Istorijos-filologijos kom jaunimo organizacija vienin gai pasmerkė studentus Telberį, Narkų, Pupšį ir kt. už Jų visiškai netikusį ta rybiniam studentui elgesį ir prašė Rektoratą pašalinti Iš Universiteto. Teisės mokslų fakulteto komjaunimo organi zacija savo ataskaitlniamerinklmlniame susirinkime vie ningai pasmerkė girtuokliau jančius studentus Ingaunį, Ba kutį Ir kt., pareikalaudama pašalinti iš Universiteto kaip nevertus tarybinio studento vardo. Tačiau Universiteto visuo meninių organizacijų darbe, nežiūrint Jų pasiektų laimėji mų, yra dar labai daug trū kumą. Svarbiausias visuome ninių organizacijų darbo trū kumas — komunistinio prin cipingumo stoka kovoje prieš girtuokliavimą, chuliganizmą, mleščionlškas išlaikytinių ir dykaduonių nuotaikas, pav.
JIE ATEIS PAS MUS I
Jau apie keturis šimtus pareiškimų gavo Universi teto komjaunimo organiza cija iš miesto darbininkų ir tarnautojų, kurie šiais metais pareiškė norą lan kyti parengiamuosius kur sus, stoti į aukštąsias mo kyklas. Pirmadienį prasi dėjo pirmieji užsiėmimai. Čiurlionio Aktų salėje su sirinkusius pasveikino Universiteto komjaunimo
Susitinka statybininkai Nesvarbu, kur dirbai šitą vasarą: Adutiškyje ar Luk šiuose, Ariogaloje ar Ramygaloje, Ni doje ar Celiabinske, bet darbo drau gų niekada neuž miršti. Ir nutarė Istorijos - filologi jos studentai vėl susitikti. Fakulteto 34 auslendltorljoje įvallaikraščiai riausiais pavadini mais: „Sputnikas“, „Pamainos balsas' „Be kiaulysčių' „Tik cankt Ir . . . iš įvairiausių sto vyklų Ir pamainų, pradedant pirmą ja Ir baigiant pa skutine- smogiamą ja. Visiems buvo įdomu, kai eilėje galėjai atrasti net ir save. Įspūdžiai, prisi minimai, pasakojimai, stovyk la, himnai, dainos, kuriuos talkininkai atlikdavo, koncer tuodami kolūkiuose, buvo at liekami ir šitame vakare. Fakulteto komjaunimo orga nizacijos sekretorius V. And-
sekretorius C. Kudaba. Rektorato Ir partinės or ganizacijos vardu prorek torius Lazutka palinkėjo sėkmės bei Ištvermės dar be ir Išreiškė viltį, kad visi darbininkų fakulteto klausytojai sekančiais me tais pravers aukštųjų mo kyklų duris. Gero vėjo bu simiesiems studentams pa linkėjo Vilniaus miesto Lenino rajono komjaunimo komiteto sekretorius Aleliūnas ir darbininkų fa kulteto dekanas Vidūnas. O pareiškimai į parengia muosius kursus dar plauA. STRUMSKIS
Teisės mokslų fakulteto par tinė ir komjaunimo organiza cijos dažnai taikstydavosi su atskirų studentų girtuoklia vimo faktais ir nesiėmė rei kiamų priemonių. Studentų garbės teismo metu, kuriame buvo teisiami studentai-teisininkal Ingaunls, Bakutis Ir Ivaškevičius už girtuokliavi mą Ir amoralų elgesį, kom jaunimo organizacija Ir atski ri studentai Iš kitų fakultetų — Dobkevičius, Gerdaltytė stojo į gynimo pozicijas. Kal čiausia dėl to Teisės mokslų fakulteto komjaunimo organi zacija, nes ji nedavė atkirčio Ingaunlui, Ivaškevičiui Ir Bakučiui dar tada, kada jie stojo į neteisingą kelią. Ket virto kurso pirminė komjau nimo organizacija savo susi rinkimą, skirtą Ingaunlo ir Bakučio elgesiui apsvarsty ti, pavertė juokais, rimtai ne perspėjo klystančių draugų. Štai ir rezultatas — Ingaunį, Bakutį Ir kitus už girtuoklia vimą ir amoralų elgesį reikia pašalinti iš Universiteto. Neprlnclplngal ir nekomjaunuollškal praėjo Medici nos mokslų fakulteto komjau nimo organizacijos susirinki mas, skirtas rudens darbo talkų rezultatams apsvarsty ti. Komjaunuolilai griežtai ne pasmerkė, o net bandė tei sinti, grubaus ir miesčioniško studento Katiliaus elgesį. Fa kulteto komjaunimo organiza cijai reikia giliai įsisąmoninti pagrindinį socializmo princi pą — kas nedirba, tas neval go. Miesčlonlms ir dykaduo niams neturi būti vietos mūsų visuomenėje. Komjaunimo or ganizacija nepaklausė studen to Katiliaus, kas jam davė (Nukelta į 2 psl.)
JAUNYSTĖS OBELYS AUGS
NAUJOS DISERTACIJOS
Malonu pažiūrėti pavasarį baltai žydintį sodą. Dar ma loniau rudenį matyti sunkias vaisių nusvarintas šakas. Pra eis metai, kiti, ir obelys, ku rias trečiadienį pasodino Uni versiteto studentai 8-me Mins ko plento kilometre, sužydės. O studentai jų pasodino net kelis šimtus. Kruopščiai ir su meile sodino medelius II k. žurnalistai V. Verbus, D. Mic kevičius, II k. lituanistė M Gintautaitė, P. Vaitkevičius ir kiti. Sodas augs, nes Jį pa sodino jaunos komjaunuoliš kos rankos. T. S. infor.
Disertacijų gynimas pastaruoju metu darosi vis daž nesnis reiškinys mūsų Universiteto gyvenime Nuotrau koje matome Bibliotekininkystės katedros vyr. dėst. V. Žuką, š. m. sjjalio 11 d. Istorijos-filologijos f-to Moks linės Tarybos posėdyje sėkmingai ginantį savo diserta ciją: „S. Baltramaitis ir jo bibliografiniai darbai“. Fa kulteto Mokslinė Taryba vie nu balsu pripažino drg. Žu kui filologijos mokslų kandi dato laipsnį. „Tarybinis stu dentas" sveikina naująjį SIAME mokslų kandidatą ir linki jam toliau sėkmingai dirbti moks NUMERYJE lo tiriamąjį darbą. SVARBUS KLAUSIMAS 1 psl. JUOZAS MACEV/C/US MININT GARBINGĄ SUKAKTĮ 2 psl. PRADEDANTIEMS STUDIJAS itfasų gyslose ugningas kraujas verda. 3 psl. Skamba darbo ir kovos daina. Mes nunešim Komjaunimo vardą KAD NERODYTŲ Į šviesiąsias ateities dienas. RAPYROS 4 psl. Vadovaujant Partijai, praėjom Pogrindį, kalėjimus, vargus. J Partija kaip motina tikėjom, Ji kaip motina mylėjo mus. RESPUBLIKOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE O rūsčiais Tėvynės karo metais Partizanuos, frontų laukuose Kovės šaunios kofnjauhimo gretos, kydavo apie darbą, poilsį. Ang „DŽIAUGIUOSI JAUNIMU“ Nemirtinga jų kovos dvasia. lų kalba buvo pravestas gyvas Būrys Vilniaus Valstybinio dialogas „Apie studentų rūpes Mes tėvynei viską atiduodam: Pedagoginio Instituto RKLF stu čius“, o penkto kurso studentai Juostelę (rašė Savo protą, širdį ir rankas, dentų šį rudenį talkininkavo Ro Į magnetofono laik kiškio rajono „švyturio" kol grupėje leidžiamą gyvąjį Kad Saly baltai žydėtų sodai, raštį. įdomiai praėjo laidos ūkyje. ‘Kad ją gaubtų laimė it taika. „Mes keliaujame po Institutą“,
LIETUVOS KOMJAUNIMUI
I
„Man aštuoniasdešimt penkeri „Vizitas pas studentus“, „Stu metai, — rašo šio kolūkio kol dentų pokalbis prieS susirinki Būk sveika, jaunyste amžinoji, ūkietis Pranas Butelkls. — mą “ ir pan. vokiečių ir prancū Lietuvos pavasario šviesa, Daug gyvenime mačiau, daug kalbomis. Kiekviena iŠ Šių patyriau. Dalyvavau Rusijos-Ja- zų Nemirtingiems žygiams užsimojus ponljos kare, vėliau kartu su laidų apiformina tai kalbai sa Miestuos ir kolūkių laukuose. Rusijos revoliucionieriais kovo sten jau už Tarybų valdžią. Smeto vita muzika. Laidų metu Komunizmo žaros brėkšti ima nos valdymo metais mačiau, giamasi ne apstulbinti, bet su Nuo plačiosios Volgos lig Neries. kaip dauguma studentų su pa dominti klausytojus. Tokios lai nieka žiūri į Juodą darbą, bai dos pravedamos sulėtintu skai Jungiasi tarybinis jaunimas fe dosi Jo. Nenuostabu, Juk tai tur j šlovingą VLKJS. čių ir buožių vaikai. O dabar tymo tempu. matau Jus, linksmus studentus illlllllllllliuilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllinillfl. ir galvoju: „štai koks mūsų Jaunimas. Energingas ir verž lus. ..“ Saugokite ir branginkite tai, ką Jūsų seneliai ir tėvai Iš kovojo. Tai įgyta brangia kal- Naujas kursas —
marksistinė etika
RYŠIAI
STIPRĖJA
Šiltai atsiliepia Širvintų rajo,,Gelvonų“ kolūkio kolūkiešefą, čiai apie savo Šefą, Lietuvos žemės ūkio Akademiją. Pavasa rį kolūkis gavo iš Akademijos vienmečių žolių sėklos, pasisko lino traktoriu-purkštuvą. Aka demijos prorektoriai J. Olekas ir P. Šklėrius, akademikas J. Kriščiūnas Ir kiti dėstytojai at silankė i kolūki ir davė pasiū lymų kolūkiečiams įvairiais žemės ūkio klausimais. Konkre čiu darbu mokomosios ir gamy binės praktikos metu AkademiIos studentai padėjo kolūkiui išauginti ir sudoroti antrųjų septynmečio metu derlių. Stu dentai buvo pavyzdžiu kolūkio Jaunimui darbe ir buityje.
rljauskaS pasveikino siuden- į tus-statybinlnkus. 1 Savos kūrybos eilėraščius > skaitė M. Martinaitis, V. Dė- > nas, o II k. ruslstė Sveta Byčkova padainavo keletą dainų. Dainą keitė šokis — 5 šokį — daina. A BERŽELIONIS >
komjaunuolių sėdi revoliuci nės kovos Lietuvoje veteranai drg. drg. A. Sniečkus, M. Sumauskas, pogrindinio komjau nimo vadovai F. Bieliauskas, M. Bardonaitė ir daugelis ki tų komjaunimo kovos vetera nų. Salėje — komjaunuolių trys kartos: spalio kovų daly viai, Lietuvos pogrindininkai ir laimingieji, kurie toliau ne ša komjaunimo vėliavas nau jos kovos keliais. Ir neša šauniai, be priekaišto. Apie tai ir sako savo komjaunuoliš kos aistros kupiname praneši me LLKJS CK pirmasis sek retorius drg. Cesnavičius. IškilmingąjĮ LLKJS CK Plenumą laiškais pasveikina LKP Centro komitetas ir VLKJS CK broliškųjų kom jaunimo organizacijų delega cijų vadovai, bei Tarybinės armijos ir Jūsų laivyno atsto vai, o taip pat šaunioji kom jaunimo pamaina — pionie riai. Visi LLKJS CK iškilmin gojo Plenumo dalyviai nuei na Į V. Lenino aikštę, prie di džiojo savo mokytojo pamink lo, kur padeda gėlių vainikus
„RADIJO LAIKRAŠTIS UŽSIENIO KALBOMIS Kauno Medicinos instituto di rektoriui prof. Januškevičiui pa siūlius, studentų bendrabutyje buvo pradėtos orcjanizuoti ra dijo laidos užsienio kalbomis. Šių laidų metu studentai pasisa-
Kas taurina žmogų
TSKP XXI suvažiavimas, Iškeldamas socializmo perėji mo į komunizmą dėsningu mus, nurodė, ne vien tik technlnės-materialinės bazės pa ruošimo būtinybę, bet ir žmo gaus, komunistinės visuome nės žmogaus ugdymą, žmo gaus, kuriame harmonizuotų ir dvasinis turtingumas, ir aukšta moralė, ir fizinis gro žis. Pastaraisiais metais dva sinis mūsų liaudies gyvenimas išaugo, praturtėjo. Apie tai kalba ir toks faktas, kad Ta rybų Sąjungos aukštosiose mokyklose pradėjo studijuoti mokslinį ateizmą, marksistinę estetiką, marksistinę etiką. Marksistinė etika kaip ir kiti visuomeninio mokslai tar nauja vieningai užduočiai, kurią iškėlė XXI TSKP su važiavimas — auklėti tarybi nius žmones komunizmo dva sia.
Visas pasaulis puikiai žino tarybinių žmonių, pastačiusių socializmą, Išgelbėjusių Euro pos tautas nuo fašizmo vergo vės ir statančių komunizmą, kilnius tikslus. Visi pripažįsta aukštą tarybinio žmogaus moralę. Vienok mūsų visuomenė dar nėra laisva nuo buržuazi nės ir religinės moralės lie kanų. Yra dar mūsų visuo menėje gobšų, grobstytojų, chuliganų, spekuliantų, kar jeristų ir kitokio plauko tranų-veltėdžių. Eidami į komu nizmą, mes privalome galuti nai atsikratyti nuo smulklasavininklškojo purvo, nuo blogų įpročių, nuo grobstyto jų, liaudies turto eikvotojų, nuo įvairiausio nesusilaikymo ir poniškumo. Tai nėra leng vas uždavinys. Išspręsti jį galima tik aktyviai vystant
ekonomiką ir paveikiant žmo nių ideologiją. Marksistinės etikos kursas ir padės teoriškai apginkluo ti mūsų tarybinės inteligenti jos kadrus tikruoju mokslu apie visuomenės moralės dės ningumus, jos atsiradimą ir vystymąsi. Marksistinė etika — mokslas apie moralę — padės mūsų kadrams suprasti, kad komunistinė moralė — . tai aukščiausias moralės Išsi vystymas žmonijos istorijoje, kad komunistinė moralė re miasi visų praėjusių kartų patyrimu, kad komunistinė moralė turi savyje sukaupusi visus žmonijos moralės tur tus. Marksistinės etikos įsisavi nimas padės mums tapti dar aktyvesniais kovotojais prieš įvairias buržuazinės-religinės etikos teorijas. vyr. dėsi. Solovjovas
SVEIKAS, DANKO!
Svarbiausia-principingumas
(Atkelta iš I psl.) puikial žinojo teisiamų stu teisę grubiai elgtis, vengti dentų nusikaltimo didumą, Jie EME Danko žengia. Ir LIETUVOS KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS ĮSIJUN Lietuviui ploja olimpiadoje, darbo ir šmeižti dorus tarybi gerai pažinojo juos kaip tu, ir aš jį buvome su GIMO Į VLKJS EILES DVIDEŠIMTMETĮ MININT jam, komjaunuoliui, sako: nius žmones, ką jis davė liau mokslo draugus ir žinojo Jų tikę. Mūsų dienų Danačiū už humanizmą, už gyve džiai už tai, kad ji jam su pamėgimą girtuokliauti. Ta ko atėjo dar vakar. Jis gyvetelkė teisę mokytis aukštojo čiau jie visa tai nutylėjo ir na greta mūsų ir gyvens. dienosi Komjaunuoliai mokėsi Tūkstančiai jaunų didvyrių nimo teigimą! Kas gi kitas je mokykloje? Panašių faktų pasielgė kaip buržuaziniai Danko — tai komjaunuolis. kovos meno, mokėsi paniekin nevaduoja jau mamos. . . bet veda draugus, visą jaunimą, pasitaiko ir kitų fakultetų advokatai — mėtėsi skam Tikras komjaunuolis ir yra ti mirtį, Didžioje grumtynėje, jų širdžių kibirkštis jaunos jeigu ne Danko! Kito vado visuomeninių organizacijų biais jautrumo žmonėms lo tuo legendarlnlu M. Gorkio kada sprendėsi žmonijos atei kartos akimis šviečia, šviečia darbe, kurios taikstosi su gir zungais, Jais piktnaudžiauda didvyriu, kuris kilnaus saka tis ir vėl Danko švietė vl- ir neužges. Komjaunuolė, ket jaunimui aš nežinau.. . Vedė, tuokliavimo, chuliganizmo ir mi, suklaidindami plačią au lo akimis žvelgia į priekį, iš siems kelią širdimi, Marytė virčiuota galvažudžio kirviu, veda ir ves jaunimą tiktai miesčioniškomis išlaikytinių ditoriją. Tai miesčioniškas ir kėlęs neša savo širdies fake nuėjo Zojos pėdomis, O jų komjaunuolis, pervertas priešo karžygis, didvyris, bet gyves nuotaikomis. Kaip neprlnci- buržuazinis jautrumo ir atidu lą. Komjaunuolis — mūsų takeliu ėjo milijonai, ir mlr- peiliu ar kulka — jie mus nis už gyvuosius mūsų dienų pingo visuomeninių organiza mo žmonėms supratimas. Vi Danko, net žymiai daugiau. . . tis turėjo pasitraukti. Smo- įpareigoja — budėkite! Danko. Jie jau tokiais neužil cijų požiūrio ir taikstymosi suomeninės organizacijos to Komjaunuoliai. .. Tai Jie, lensko giriose jauna čigonikė Dabar ir vėl mums Dan go taps: nugalės kosmoso erd su atskirų studentų elgesiu kiems demagogams turi duoti1 Lietuvos komjaunuoliai gilia dainavo partizanams dainas širdies šviesa kelią rodo. vę, užkariaus rezultatas yra tai, kad ne griežtą atkirtį. žvaigždynus, me pogrindyje, nepaisant pa išlydėdama Į kovą daina. Jai ko Komjaunuolis tėviškė arimuo Žemėje žmogaus visiškos per mažas jaunų specialistų skai fašistai nuplovė liežuvį, atėmė vojų, kovojo ir mokėjo pa Griežta pažiūra į neigiamą se ir Kazachstano plėšiniuos, čius neišvyko pagal paskyri draugų elgesį, principingas niekinti mirtį. Paskutinė au dainą. O ji lankė partizanus mą. Tai daugiausia liečia Is pasmerkimas visų praeities ka buvo politkalinys Juozas ir niūniavo kovos motyvus. komjaunuolis tiesia plieninį galės himną užtrauks. Tai bus kelią ir juo garvežį veda, o pergalė tikroji iš tikrųjų. . . torijos-filologijos fakultetą. žmonių sąmonėje, Garelis. Tik keleto savaičių Apie ją žinojom ir lietuviai. ryt — jis keliaus raketa jau Ir mes dar pamatysime ją, atŠio fakulteto visuomeninės atgyvenų betrūko. . . Nesulaukė naujo 2inojom, kad už Duchovščiorganizacijos į tai turi at teisus draugo klaidų iškėli ryto varsos. . . Jis nuėjo Šiau nos, šio seno rusų miesto, fa į kosmosą. Komjaunuolis ku švęslme jo sutiktuves — tuo — štai tikrasis komu kurūzų burbuolėmis jau šau kreipti ypatingai rimtą dėme mas nistinis jautrumas ir atidumas čiūnai tės palydėti. .‘. be laiko šistai susiginčijo dėl arijo šir do skurdą, šilko audime suvy galime būti tikri. Danko ir sį. nuo fašistų kulkos žuvusios dies tvirtumo, ar perkas ar ne nioja, uždusina nepriteklių, mano Lietuvos žeme eina. Būk Universitete dar pasitaiko žmonėms. merginos keleliu nuėjo. belaisvio gerklę dantimis. Ir metalo fabrike brūžuokle komsveikas, komjaunime, šaunios Visų visuomeninių organi tokių visuomenininkų studen perkando, susirišę raudonar jaunuolis-metalistas Prisimenu vis komjaunuo sudildina šalies šaunus naujų tų, kurie taikstymąsi su nei zacijų svarbiausias uždavinys dienų mietį belaisvį, perkando jo Lietuvos giamu studentų elgesiu sten ir svarbiausia sėkmingo dar lę Oną Smeigauskaltę. 1929 gerklę, dargi nusifotografavo. senrsics medinės šaukly. Žygiuok, Danko! sąlyga komunistiniame metais fašistų žvalgyba kan- Štai prieš tokius nežmogius, vardą. Komjaunuoliai fermose giasi pridengti ir užmaskuoti bo „elektros lazda“. vadinusius save antžmogiais ir pirmieji, jie ten reikalingesni, skambiomis jautrumo ir ati jaunimo auklėjime — princi ' kino ją V. DĖNAS. dumo žmonėms frazėmis. Taip pinga komunistinė kova prieš I Elektra užpurtė. . . Ji pamišo. išėjo į kovą motrosovai, jace- negu kur nors kitur. Komjau Buvęs komjaunuolisI Bet priešas buvo bejėgis, jo nuolis visur pirmutinis: darbe, pasielgė studentų garbės teis bet kokias neigiamas praei uldljevai — mūsų kovoj ir džiaugsmo dainoj. amerikinės nevičial, pogrindinlnkas mo metu visuomeniniai gynė ties liekanas mūsų visuome I neišgelbėjo nė Danko! Išėjo ir parnešė lais i elektros kėdės atmaina „elekt vės jai Vėlyvls ir Ignotas. Jie nėje. vainikui rubino akį. Da ros lazda“, Jokie kalėjimai nė bar visi akylesni tapo. Visi kilpos, spygliuota viela ir mū broliai dabar gerėliau rai nesulaikė revoliucijos. vargo Danko praėjo visas kliūtis, mato, visame pasaulyje prare gėjusių daugėja ir daugėja. praėjo. . . ,,Lietuvos žinios' 1936.III.3 d. rašė, kad kovo 2 d. Keturiasdešimtieji. .. Jau Jie patikėjo mūsų Danko. . . apeliaciniai rūmai nagrinėjo 13-os Utenos apylinkių nasis draugas komjaunuoli. Lietuviai kovoje didžiojoj ne o komjaunuolių bylą. J. Skurskis ir Mackevičius nuteisti Tave Partija šaukia. Ir tu bu buvome nuošaly. 8 metams, kalėjimo. vai karpant dvarus ir buožes. O po karo. . . Mums Lietu Tu buvai pirmuoju sargybiniu voje, anot poeto Jonyno, dar Tos pačios „Lietuvos žinios" 1936.IV.3 d. rašo, kad prie banko kasos ir krautu balandžio 1 d. Kaune studentų bendrabučiuose po kravės sargybiniu. Tu pakeitei ilgai teko pūsti j šautuvo tū Krltančių lapų tos buvo rasta 1163 egz. atsišaukimų, parašytų apie sabotažininką Įstaigoje, tu tą, taip kad muzika sklistų iš lydimi laiptukais valstiečių padėtį ir skirtų studentijai. . . darbe buvai pirmutinis, fab jos. Teko pustyti rankąs ne leidžiamės į Uni » ★ ★ rike spartuoliu buvai. Ir kurtame bute ar mokykloje, versiteto Botanikos mokeisi abėcėlės, mokeisi sy „Lietuvos žinios“ 1936.VI.4 d. rašė, kad ...... paskuti sodą. Padvelkia kiu ir klasių kovos abėcėlės. fabrike ar Universitete. Ir vėl niuoju laiku pradeda mažėti studentų skaičius Lietuvos niekieno nedrums O tos rūsčios dienos, karo ėjo pirmuoju mūsų Danko. Universitete ir Jau sumažėjo 400—500 žmonių. . . nes čiama tyla, sužiūra pasunkėjusi ekonominė ūkininkų padėtis. . .“ sidabrinės eglės,, * * sibirlnlai kedrai, lietuviški berželiai. O „Lietuvos žinios" 1935.VII.22 d. rašė, kad Vilka viškio valsčiuje Ožkabalių kaime nusišovė Technologi Žvilgsniais ieš jos fakulteto III k. studentas Albinas Šlekys dėl skurdo. kome žydinčių ru ★ * dens gėlių, bet jų įvyko Gamtos mokslų fa ninku gyvenamuose kamba „Lietuvos žinios" 1937. III. 2. rašė, kad studentas Evs. riuose nr. nr. 34, 29, 38, 42, kulteto profsąjungos atas nėra: nukrito žied 37 (Čiurlionio 27). Rozanskas tarnavo vienoje Kauno spaustuvėje buhalte kaitinis susirinkimas. Juk lapiai nuo euchaKaip visus mokslo metus būtina apsvarstyti praėjusių riu. Saugumo policija praėjusią vasarą padarė kratą ir rio, nuo amązonimetų darbo rezultatus, pri organizuotumo stoka buvo rado šapirografą. . . — keliolika tekstų. Apeliaciniai rū- i nės lelijos, tik rū imti nutarimo projektą, iš profbiure, taip jo nebuvo ir mai Rozanską pripažino kaltu ir nubaudė septyneriais; susirinkimo metu. Iš 320 tos nenusilenkė ru rinkti naują biurą. Visa tai sunkiųjų darbų kalėjimo. . . ' metais profsąjungos narių dalyvavo deniui. .. buvo atlikta. Fakulteto prof Mus labai sve sąjungos pirmininkas IV kur 130. Kalbėjo tie, kurie turėjo tingai pasitiko Bo so geologas O. Pustelnikovas kalbėti, juos kvietė pirminin tanikos sodo vedė pateikė susirinkimui ataskai kaujantis. Bet jie nieko gero ja drg. A. Lučinstą, kurioje buvo suminėti at nepasakė, nieko konkretaus kienė, aprodė re likti darbai, išvardinta ilga nepasiūlė. II biologijos kurso čiausius augalus, eilė trukumų. Tik visa bėda, gruporgas E. Boguševlčiūtė supažindino su kai kad praėjusių metų darbo labai nustebo, kai buvo liepta kurių prigimtimi, — Susirinkimą, skirtą stu- jo perpylimą daug papasakojo trūkumai visiškai nustelbė jai pasisakyti. Ji šito nežino Su rudeniu bekovojant. . . ryškesnėmis savybėmis, laimėjimus. Tiesa, pasigirti jusi; o jos grupė negirtina dentams-donorams, laikau ati gydytojai Steponėnas, Kune papasakojo keletą gabalėlių buvo galima — fakultetas, — 5 studentai pašalinti iš darytu, — skelbia Medicinos iš Botanikos sodo istorijos. imant procentais. Išdirbo dau bendrabučio. Salei ūžiant ir mokslų fakulteto SMD pirmi- vičius. Susirinkusieji pritarė mūsų Šis sodas turi seną pra džius, kurių prireiks ateity, giausiai darbo valandų Uni kaukiant, ji šypsodamasi pri ninkas drg. Triponis. eitį, daug praleido šviesių ir Šitoks susirinkimas Medi- šalyje plačiai propaguojamam versiteto tvarkymo darbuose, sipažino: — Nejaugi skųsi dekanui, cinos mokslų fakultete įvyko darbui .— duoti vienkartiniai juodų dienų. Okupacijos me dirbant visos respublikos mo talkininkavo Botanikos sode, tais sodo teritorijoje bazavo kyklų soduos ir daržuos.. . šeštadienį, spalio 8 d. Audi- nemokamai kraują. Ir mūsų kolūkiuose, gerai rinko nario kad nesusitvarko. Baigėsi pasisakančiųjų stu nutarė prisijungti si vokiečių dalinys, plėšė ir Šis Lietuvos kampelis su mokestį ir dar kai kas. To dentų sąrašas. Nė vienas ne torijoje beveik visi fakulteto medikai naikino visa, kas tik po ran studentai. Šiltai jie sutinka prie šio gražaus būrio — po liau seka trūkumai. Pranešė ka pakliuvo. Praliepsnojus rinko viso pasaulio peizažų jas jų labai daug išvardino; panoro nuoširdžiai pakalbėti žodžius apie donarų darbą, 150 g. kraujo nemokamai da karo dienoms, sode bebuvo gabalėlius, čia Lietuvos ber- fakultete daug blogai besi apie savo grupę, paanalizuo apie jų pasiaukojimą. Argi tai vė 40 studentų. Tą vakarą likę tik keletas seniausių me žai, subėgę pagal mūrinę sie- mokančių, 57% praleistų pa ti, kodėl studentai Karalius, ne gražu, kai vienas kitam daug šokančių porų buvo su džių, o namai ir šiltadaržis ną, rodosi, kviečia svečius — skaitų be pateisinamos prie Ramašauskas, Sabaliauskaitė Ištiesiame pagalbos > ranką. aprištom per alkūnes rankom! apgriauti, juodom langų aki augalus pažvelgti ir už sienos žasties, veikia „kortožnikų" praleido tiek daug paskaitų Bet kokia gali būti didesnė Daugelio veidai buvo linksmi, duobėm. 1945 m. Universi būreliai, nėra tvarkos gamti- be pateisinamos priežasties, pagalba, jei ne savo kraujo spindėjo džiaugsmu — jie ži kodėl tas pats Karalius liko davimas. Kiek daug susirgi nojo, jog tai kažkam atneš teto Gamtos mokslų fakulteto į šviesiaakę Lietuvą. kurso kartoti, ir kitais klau mų, kiek daug operacijų, kiek laimę, kažkam padės sunkioj katedros vedėjas prof. Minke simais, liečiančiais studento daug nelaimingų atsitikimų valandoj, o gal ir Išgelbės gy vičius ėmėsi atgaivinti miru gyvenimą, apie gali baigtis gerai, tik perpy vybę. kasdieninį sį sodą. Jo pastangos nenu fakulteto meno saviveiklos lus ligoniui kraują. ėjo veltui. Jau 1950 m. buvo Vakaras, skirtas studentuiapsnūdimą, O jei jų kuris ir išleistas 300 augalų rūšių sėk Apie tokius savo jausmus, donorul, praėjo šiltai, drau bandydavo pasigilinti į pri- mintis susirinkime pasakojo giškai lų katalogas, o šiais metais ir pakiliai. leistų trūkumų priežastis, sa draugai Bitlierius, TSRS Gar 1500. Botanikos sodas įeina bulėje kildavo triukšmas, į „Pasaulio botanikos sodų“ bės donoras Efronas. Iš savo A. BARTKEVIČIUS vo bandama kalbėtoją nu gydytojo praktikos apie krausąrašą. Vedėja mūms rodo MMF VI k. stelbti, kad jis ko nors nesiuntinėlius iš įvairių pasau iškeltų viešumon. Kyla klaulio kraštų: iš Kinijos. Čekos Simas: Nejaugi gamtininkams lovakijos, Lenkijos, Japonijos, VVU Medicinos moksl ų fakulteto SMD Tarybos ir nerūpi profsąjungos klausiJAV, Olandijos, Prancūzijos Raudonojo Kryžiaus ir Rau donojo Pusmėnulio Draugijos būt, nesupranta mai? O, gal ir t. t. su sėklomis arba su jos reikšmės? Net tie, kurių pageidavimais gauti sėklų iš visa krūva pareiškimų dėl mūsų sodo. Botanikos sodas bendrabučių guli profbiure, aprūpina sėklomis ir Lietuvos kuriems reikalinga profsą miškų ūkius, girininkijas. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė skiria labai jungos parama, nepasisakė didelį Rudens išvaikščiotuose so dėmesį darbo žmonių sveikatos apsaugos, gerbūvio arba visai neatėjo. do takeliuose ir alėjose sutin kėlimo klausimams. Jokioje kapitalistinėje šalyje darbo Naujasis susirinkimo nu kame bedirbančius studentus. žmonės neturi tokio prieinamo medicininio aptarnavimo, žeromskytė iš Vilniaus Miškų Ūkio Riečes qirinmkijos tarimo projektas iškėlė svar Tai Gamtos mokslų fakulteto nemokamos gydytojo pagalbos. bius ir atsakingus fakulteto pirmo kurso studentai: A. renka vaiskrūmių sėklas. Labai didelę reikšmę ligonių gydyme turi kraujas. proforganizacijos uždavinius, TSRS-Je yra milijoninė donorų armija, kuri reguliariai duo Malevlčiūtė, R, Striumilaitė. įnešta naujų pasiūlymų: biure G. Vizgiraitė, N. Karčiauskai da savo kraujo tam, kad padėtų greičiau išgyti kitiems įvesti darbo sektorių, pus žmonės. Donoru gali būti kiekvienas sveikas žmogus. Krau tė ir Ant. Medzevičius. Jie Po respublikos muziejus metinius darbo ipl"anus daryti purena žemę aplink vaiskrū jo davimas nedideliais, medicinos nustatytais kiekiais, žmo kartu su komjaunimo organi gui yra visai nekenksmingas. mius, valo pievutes ir lapus Dviejų dienų Išvyką į Lie muziejų, nuvyko prie Kryžių zacija ir kt. Tik reikia nau Šiuo metu vyksta judėjimas už vienkartinę nemokamą nuo takų. Vedėja drg. LuSalduvės kalnų. Panevėžy jam biurui iniciatyvos, veik donorystę. Nemokamai kraują mūsų respublikoje jau davė činskienė pasakoja, kad šiuo tuvos miestų muziejus suor ir metu paruošiami žiemai vals- ganizavo Istorijos-Filologijos je visiems ekskursantams la lumo, organizuotumo ir at apie 2000 žmonių, jų tarpe medicinos darbuotojai, šofe kraštotyrininkai. biausiai patiko turtingos eks sakingumo, . o gruporgams riai, darbininkai... O spalio mėn. 8 d. į šias gretas įsijun trūmiai Ir vaismedžiai, so- fakulteto archeologijos ir et mažiau naivaus liberalizmo. gė ir Medicinos fakulteto studentai. dinami nauji medeliai, dau- Daug įdomių dalykų pamatė ponatais ______ gėlės. _ _ . dar studentai tos ekskursijos me nografijos salės, Ukmergėje Juk įsipareigojimai tokie pui Mes, Medicinos mokslų fakulteto studentai, kviečiame glametės Daugelį “bų atlieka. jaunos .......-- > studen tu. Pabuvojo Šiauliuose, Pa kraštotyrininkai stebėjosi re kūs — todėl daugiau kontro visus mūsų senojo Universiteto studentus pasekti mūsų pa vyzdžiu — įsijungti į vienkartinių neapmokamų donorų tų rankos. Toks darbas nevėžyje, Ukmergėje. Šiau voliucinės medžiagos gausu lės ir reiklumo sau. L DIRDAITĖ AD. DRUNGILAS eiles! padeda. Jiems įgyti darbo įgū- liuose aplankė kraštotyros mu.
Ž
h'efuvo/e...
Pernykštė kartojasi
SVEIKINTINA INICIATYVA
Kreipimasis
H
Neptūnas“ pas ekonomistus
ėjusio šeštadienio pavaEkonomlkos mokslų fa0 koridoriais bėgiojo nantai, būreliais Ir paj stoviniavo pirmakurlie dar palygint nedrąjutėsl šiuose korldoriuoaudltorljose, ypač vyjų draugų akivaizdoje, visiškai suprantama: jie jngla pirmuosius žlngsitudentlškame gyvenime, ilmių šeimininkai — nantai — jau rengiasi uo atsisveikinti. Beto, jo ir pačios Iškilmės, kaltininkai buvo jie. per krikštas? Ką jo reikės daryti?“ — galne vienas Iš plrmakurdlplomantams tai GI as reiškinys, tapęs fao tradlcija. Tačiau, iš U. pažiūrėkime kaip atna šl ceremonija. Perpildytose 90 ir 91 rijose staiga nutyla s, nuščiūva kalbos. Į Išeina diplomantas LaiAndzlulevičlus. Vaikino štai išraudę, jis pats tį susijaudinęs. Brangūs draugai pirmaii, — kreipiasi jis. —■ ite visų diplomantų varįsveiklnti jus ir palinkėti ngų studijų. . . ug nuoširdžių, šiltų žoišglrdo pirmakursiai iš juslų: fakulteto dekano ukonlo, dėst. Miškinio, eto komjaunimo organiis sekretoriaus Cesnavlir kt. Tačiau tai tik a, pačios „krikštynos“ leda su priesaikos priu. Į vidurį auditorijos diplomantai R. Sukste. Tollšlūtė, K. NašausIškviečlaml pirmo kuroforgal, seniūnai, kom-
jaunimo organizacijų sekre toriai. Ant šventiškai papuoš to padėklo su studentiška ke puraite gula jų rankos, o lū pos kartoja priesaikos žo džius. Cla pasižadėjimas būti vertais daug ką žadančio eko nomisto vardo, neįslmylėtl ki to fakulteto studento ar stu dentės, kovoti prieš didžiau sius savo priešus — tingėji mą ir jo bendrininkus — įsi skolinimus, nelankomumą ir t. t. .. .Suūžia, subanguoja žmo nės, kai Išdidžiai į auditoriją įžengia Trakų ežerų karalius Neptūnas. Žilabarzdis, milži niško ūgio, ant galvos — auksinė karūna. Šiais metais jis pats atvyko į senuosius Universiteto rūmus, tačiau ir čia pasiryžęs ant pirmakursių galvos Išpilti pakankamą kie kį vandens. Lai Jis atneša laimę, apgina nuo įsiskolini mų ir pavijimų. . . Diplomantai A. Linkevičiū
Kur žiemos chemikai? Chemijos fakulteto ketvirto kurso studentai šiemet neišvy ko kartu su kitais savo drau gais padėti kolūkiečiams nu imti derlių, o pasiliko remon tuoti savo fakulteto. Ištisą mėnesį nenutilo fa kultete plaktukų dūžiai, auto mašinų burzgimas, tačiau fa kultetas toli gražu dar ne baigtas remontuoti. Prasidėjo mokslo metai. . . Kur reikės mokytis? Sis klau simas jaudino kiekvieną che miką. Teks prašyti „prieglau dos“ pas kitų fakultetų stu dentus. Bet kaip bus su labo ratorijomis, Jeigu kai kurios,
viešnagės Anglijoje keletą paskutiniųjų me. arkiai Išsiplėtė paslkeistudentais ir mokslo Jtojais tarp Tarybų Sąs ir kitų šalių. Greta uslstovėjusių ryšių su es demokratijos šalimis io nauji. Jau dveji meičlasi su mumis studenAV, Prancūzija, Vakarų ija. O pernai rudenį 20 alų studentų ir aspiranmą sykį išvyko į AngJan teko būti šios gruir vietoj darbo mū?mljos fakultete praleisti josius metus Londono ■sltete, maždaug asplranėmls. ka pripažinti, kad tokio splrantūra daugiau naubendram IšslLavln’imui. pecialybei, (išskyrus, ži. anglistus) ir daugelis grupės „mokslininkų" namo nelabai patenkinti tu laiku. Negalėčiau to ti apie save. Svarbia ubūt, todėl, kad buvau geroje vietoje. UniverKoledžo Chemijos delentas — vienas iš žyų teorinės organinės os centrų Vakaruose, lujamas pasaulinio garesorlų Ingoldo ir Chjulelis kolektyvas jau virš Imt metų tiria organinių ų kinetiką ir mechaniz. ryriamas labai platus lų procesų ratas, be; visų galimų tipų. iu tenai atlikti nedide>erimęntinį darbą iš jų — tirti vieną Vagneriodno perslgrupavimo atfiesioginės naudos šis neduoda, nes neturi bendro su tuo, ką mes savo fakultete. Tauvo labai įdomu suslsu jų tyrimo sritimi ir lai su eksperimentine :a. Teko truputį padiri radioaktyvių izotopų u reakcijų greičių tyrir keletu analizės meto>ač malonu, kad parsinemažą praktiką dujų dografijoje. Tai labai tas ir kartu daug gallnkurls illzės metodas, us nežinia kodėl buvo (■tai užleistas. jome galimybę nemaža hėti, tame tarpe ir pa kitus Anglijos universi.
tė ir Vyt. Perlavičlus skaito ekonomistų statuto tekstą. Perskaitomi ir statistiniai duomenys, kuriuose viskas su ekonomišku tikslumu apskai čiuota, sutikrinta. Kadangi po jų buvo pastaba, kad šie duo menys neginčijami, neskundžlaml ir spaudoje neskelbia mi, mes nedrįstame jų ci tuoti. Muzika, skambus jaunat viškas Juokas dar Ilgai skam bėjo tą vakarą ekonomikos fakultete. „Krikštynos“ pada rė pirmakursį ir diplomantą draugais. Pirmieji pasijuto priimti į darnią ekonomistų šeimą, į fakulteto kolektyvą. Pertraukoje man pavyko pa sikalbėti su pirmakursiu Ri mantu Valtoniu. Jo žodžiais Ir norisi užbaigti šį rašinį: — „Krikštynos“ man pali ko neišdildomą įspūdį. Mes esame nepaprastai dėkingi šio vakaro šeimininkams dip lomantams.“ A. KUBILIUS
tetus. Bendras įspūdis toks, kad nieko labai ypatingo, pa lyginus su mūsų universitetu, eksperimentinės technikos sri tyje jie neturi. Daugiau gali ma pasimokyti smulkmenų, įvairių „mažų patogumų“, ku liuos ir mes patys galime be didelių sunkumų susiorgani zuoti — kaip platus skysto azoto ir sauso ledo naudoji mas šaldymui, savo darbo tiks lūs termometrai, rektifikacljos kolonėlės. Krenta į akį dide lis kiekis savo darbo aparatu- i rų, net ir gana sudėtingų. | Didesnė pusė mūsų grupės draugų buvo tiksliųjų mokslų specialistai, jų tarpe ir kele tas su nemažu patyrimu. Bend ra nuomonė, susidariusi dis kutuojant tarpusavyje — kad galima iš anglų kai ko pasi mokyti eksperimento srityje. Kartais Jie turį suradę labai paprastus ir kartu sėkmingus sprendimus. Tačiau teorijoje ir pagal užmojį ir pagal sta tomų problemų gilumą mūsų mokslas Jau priekyje. Pavir šutiniškumu ir emplrizmu dvelkia iš daugelio darbų, net gi stambiausiuose jų mokslo centruose. G. DIENYS Chemijos fakulteto, organinės chemijos katedros asistentas
kaip organinės chemijos, fi zinės chemijos visiškai išdras kytos? Kokios buvo priežastys? Aišku, kad vadovams, vykdan tiems remonto darbus, trūko apdairumo... Štai remontuo jant fizinės chemijos labora toriją, buvo sutvarkytas elektros tinklas ir pamiršta sutvarkyti vandens kanalizaci ja, todėl reikėjo viską ardyti Iš naujo. .. Praeitais mokslo metais neorganinės chemijos laboratorijoje oro temperatūra kartais siekė —2, o dlplomantų laboratorljoje — net —4. Buvo neįmanoma dirbti, ; — skundžiasi chemikai, nes mėgintuvėliai krisdavo iš nugrubusių nuo šalčio ran kų. . . Nieko geresnio nepra našauja jiems Ir ši artėjanti žiema........ Gerieji dėdės“ kal ba, kad šiais metais visiškai nebus apšildomas chemijos fakultetas, nes nespėsiu su jungti visas apšildomojo apa rato „trūbeles“. Ar jie, kar tais, nesupyko už ką nors, kad lyg patėviai pametė liki mo valiai laboratorijas? O reikėtų tas širdis sumlnkštlnti, gal tada bus laboratorijose šilčiau. O. Barkūnaitė
Išmokti dirbti, tai dabar yra svarbiausias, iš tikrųjų bendraliaudinis Tarybų res publikos uždavinys. V. LENINAS
NAUJI R. SADAUSKO EILĖRAŠČIAI Daugiau čia neateisiu. Neqaliu. Mane prislėgs šios akmeninės sienos, čia be mirties Aš nieko nematau. Atrodo, žemėje — Aš gyvas vienų vienas. O tai yra Klaikiausia netiesa — Juk man dabar Pati jaunystė. Aš gyvenu, Myliu, Rašau eiles, Ir neįmanoma taip baisiai klysti. Aš amžiams čia palikčiau. Jei tada Sušaudyti ir nukankinti Prisikeltų, Jeigu pasaulyje Sunki mirties žinia Daugiau krūtinės niekam nesugeltų. .. Jeigu pražūtų su manim kartu Visi, Kas fortuose kankino, Kas užkūrė PirČiupius, Aš nesvyruodamas ateičiau čia Ir be dvejonių — mirčiau.
MATIKO KANDOS tylatiko Kandos — Tokio Uni Matiko versiteto studentė, žuvusi taikos demonstracijoje
Aš nežinau, kokias gėles Japonijoje sodina ant kapų, Aš nebuvau nei Tokio, nei Nagasaky, Man niekad šitai nerūpėjo. Aš niekad šito nebeklausiau. Ir niekas šito man nesakė.
Š
Geriausi - konkursui
I
akmeniu man slegia širdį Naujų dienų žmogus. S. Nėris Tu ką tik atėjai į pasaulį Ir nuo šiolei būsi žmogum. Lyg
Tave žmogiškos rankos pakėlė. Žemės vandeniu numazgojo Ir paguldė J baltus vystyklus. Irgi žmogiškų rankų išaustus. Tu ką tik atėjai į pasauli Ir nuo šolei būsi žmogum. Štai Jau tavo akis palytėjo Pirmas saulės šviesos spindulėlis.
O ant rankų Jau spėjo nukristi Nejžiūrimos žemės dulkės. Tu ką tik atėjai į pasauli Ir nuo šiolei būsi žmogum.
Tavyje kas akimirką bunda Nenumaldomu noru gyventi Ligi šiol nesukurtos poemos. Ligi šiol nepatirtos kelionės. Tu ką tik atėjai į pasaulį Ir nuo šiolei būsi žmogum.
Ir martenuose lydomas švinas, Kad pataikytų kulkos į širdį, Viršum žemės lakioja varnas, Pasiruošęs akis tau kapoti. Tu ką tik atėjai į pasaulį Ir nuo šiolei būsi žmogum.
Ir nuo šiolei turėsi ginti Savo žmogišką teisę — Gyventi — Nuo atėjusių į pasaulį Ir užmiršusių būt žmonėmis.
0 štai šį rytą antkapiu sunkiu. Šį rytą — tokį saulėtą Ir gražų! — Akis užtemdė juodas gandas — Švenčiausioj šimtmečio kovoj. Lyg senas, žilstantis kareivis, Parkoito mano bendraamžė Kandos. O saulė, sako, teka toj šaly... O saulei Juk sugert reikėjo Nuo grindinio nekalto kraujo klaną, O saulė juk turėjo pažiūrėti Į jos siauras sustingusias akis Ir tik paskiau — į mano. Tai kaipgi man. .. Aš negailu suprast Skaityt eiles, sėdėti auditorijoj... Kai nei sapnuotai, nei lauktai ŠĮ rytą — tokį saulėtą ir gražų! — Man akyse — negyvas žvilgnis bendraamžių, O ant kaktos iš saulės karštas kraujas laša.
DVIDEŠIMTI METAI Dar akimirka — dvidešimt varstų Atskaitys stulpai pakelių, O vidurdienio vėjai užvers tuoj Bloknotėlį jaunystės eilių.
Liks toliau ir džiaugsmas, ir, skausmas, Kai reikės — kankins Ilgesys, Tik gyvenimo tylą ir gausmą Ims aiškiau išskirti ausis.
Ne taip greit įsikurs ugnelė, Kai širdin Įkris žarija, Ir ne vienas vaikščiotas kelias Netikėtai apaugs veja.
Po balandžio ateis gegužis, — Teks Įtempti Jėgas visas Tam, kad, potvyniui upių praūžus, Stotyse neužgestų šviesa. Kad neleistum Jaunystės žydrynėj Debesėliams nusistovėt, Kad iš jos visų elektrinių -Sklistų visad stipri srovė.
Rudens romantika. R. Rakausko
Pradedantiems studijas
Bet jo turi užtekti ir užten ka. Svarbiausia — Išmokti laiką nepaprastai branginti. Tik tam, kuris labai brangina laiką, jo viskam užtenka. Rei kia Išmokti sistemingai, me todiškai ir įtemptai dirbti, maksimaliai tikslingai laiką paskirstyti Ir sunaudoti. Daugiausia laiko, ir tai kasdien, turi būti skirta mokslui, ypač pasirinktai spe cialybei. Vien paskaitų lan kymu apsiriboti jokiu budu negalima. Organizaciniam darbui, saviveiklai, sportui, savo gabumus įvairiose srity se lavinti tegalima skirti lai ko dalį, atliekamą nuo mo kymosi. Kitaip nukentės mokslas, specialybė. Sėkmingų .studijų laidas yra sąmoningas, aktyvus nu siteikimas mokomųjų dalykų atžvilgiu. Studentas turi no rėti visko, ko mokoma, gerai išmokti kiekvieno pareiga. Jam neturi būti neįdomių da Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinis aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo komitetas apdovanojo eilę studentų lykų. Toks aktyvus nusiteiki už mokslinius darbus, eksponuotus šių metų Vilnius m. aukš mas pirmiausia reikalingas tųjų mokyklų studentų mokslinių darbų apžiūroje. paskaitas klausant. Be abejo, Pirmojo laipsnio diplomais ir piniginėmis (po 300 rb) pre yra ne labai įdomių paskaitų. mijomis apdovanota stud. Z. Būdaitė už darbą „Žemaičių liau dies dainos“, stud. D. Meliauskaitė už darbą „Pajūrinio pelė Bet mokslas nėra ir negali žirnio auginimo Botanikos sode bandymas ir fitancidų ieško būti pramoga, žaidimas. Tais jimas Jo sėklose bei lapuose“, stud. S. Razma už darbą „Liau atvejais, kai paskaita savaime dies vartojimo kilimas Tarybų Lietuvoje“, stud. j. J. VaHkus ”už darbą „Temperatūros įtaka Cdse srovės nešėjų gyvavimo ------- lai ’ nedomina, reikia trupučiuką kui ir kvantiniam našumui“. pasispausti ir tuo labiau su Antrojo laipsnio diplomais už aktyvų dalyvavimą SMD veik kaupti dėmesį. Kad paskaita loje ir pateiktus apžiūrai mokslinius darbus apdovanoti studen duotų maksimaliai naudos, tai A. Girdenis, A. Venckevičius, M. Stropienė, S. Jasionis, S, _ L. Dvarionaitė, J. Vidūnas ir S. Dlugovskaja, G. Pruselaitytė, pravartu prieš ją susipažinti Ivanauskaitė, J. Budzinskaitė, A. Juodokas, P. Fridbergas, N. su girdėslmals dalykais. Taip A. Bikelis, E. Alonderis, A. BortKalinauskaitė, E. Gečiauskas, .. _______ bus daug lengviau suprasti kevičius, A. Kuncevičiūtė, S. Matulionis, M. Vaičiūnaitė, M. Idaitė, A. Japertas, P. Babraitis, P. Prokapas ir eilė kitų. ir įsisavinti dėstomą medžia Komitetas pažymėjo, kad paskutiniaisiais metais suaktyvėjo gą. Kitaip, gali būti per daug Universiteto studentų dalyvavimas mokslinėje vekloje, pagerė nežinomų dalykų ir per sun jo Jų atliekamų darbų kokybė. ku juos aprėpti. Be to, būti Geriausi apžiūroje eksponuoti studentų moksliniai darbai na vesti užrašus, ir tai visų atrenkami visisąjunginiam studentų mokslinių darbų konkursui. paskaltų, nors ir būtų vadoI. JASILIONIS
IE V. Lenino žodžiai, parašyti 1922 m. kny gos „Mokslinis darbo organizavimas ir Teiloro sis tema" pasirodymo proga, šiandien, išplėstinės komuniz mo statybos laikotarpiu, skamba nauju aktualumu ir ypač įsidėmėtini jauniesiems studentams. Universitete bū nant, reikia be galo daug išmokti, sužinoti, pamatyti, kiekvienam reikia išaugti, su bręsti, visapusiškai pasiruošti gyvenimui. Reikia ir mokytis, ir dalyvauti organizacijų darbe, ir sporte, ir saviveik loje, ir pasilinksminti. Reikia lankyti teatrą, operą, koncer tus, muziejus, parodas, fabri kus ir t. t. O laikas ribotas.
GIMSTANTIEMS
IX FORTAS
vėlis. Paskaitos užsirašymas padeda susikaupti, susikon centruoti, aktyviai dalyvauti klausyme, ugdo sugebėjimą greit suvokti pagrindinius dalykus ir juos įsiminti. Bū tina spėti užsirašyti. Tai gali ma tik atrenkant ir fiksuojant pagrindinius dalykus. Visko vis tiek negalima spėti užsi rašyti ir pagaliau nereikia. Mechaniškai užsirašant, daž nai dingsta prasmė, stinga ryšio, Meka neįmanomos už pildyti spragos. Iš užrašų turi būti aiški visos paskaitos schema, visi esminiai dalykai. Dėl to reikia žymėtis ir žino mus dalykus. Viskas rašytina tik rašalu, gražiai, įskaitomai. Pasibaigus paskaitoms, kiek vieną dieną užrašus reikia peržiūrėti, kiek papildyti bū tina, privaloma literatūra, išsiaiškinti iki galo likusius neaiškius dalykus ir (kol bus įprasta iš karto gerai viską užsirašyti) — perrašyti. Tuo būdu pagrindinis darbas bus atliktas, mokomieji dalykai gerai įsisavinti. Taip dirbant, egzaminai bus lengvi, išmok tieji dalykai ilgai išliks at mintyje, bus atrama toles nėms studijoms. Dar svarbesnės už paskai tas yra pratybos, seminarai. Tai pagrindinė priemonė ug dyti savarankiškumui, kurio kiekvienas studentas turėtų siekti. Pratybos moko ir ži nių susirasti, ir vertinti, ir mintis reikšti. Joms reikia itin kruopščiai ruoštis. Nerū pestingai, formaliai atlieka mas darbas, užuot ugdęs, ga dina. Ir priešingai, kuo daugiau energijos, laiko, jėgų
bus įdedama, tuo didesnė įvairiais atžvilgiais bus nau da. Ypač tai pasakytina apie rašinius, referatus. Jie turi būti parašyti kiek galint ge riau. Greta paskaitų ir pratybų, kasdien laiko dalis skirtina ir savarankiškam darbui su kny ga, ypač savo specialybės literatūrai studijuoti. Skaityti galima tik geriausias, reika lingiausias, būtinas knygas. O ir jų taip daug, kad visų neįmanoma perskaityti. Koks neapdairumas tad būtų gai šinti laiką su menkavertėmis knygomis. Skaityti reikia vi suomet* su plunksna rankoje: darytis išrašus, santraukas, bent pasižymėti svarbiausius dalykus. Kiekvienam prade dančiam studijuoti derėtų su sipažinti su mokslinio darbo metodika, ypač pasirinktosios specialybės. Pirmaisiais me tais ypač sistemingai reikia mokytis svetimų kalbų, kad būtų galima greičiau naudotis reikiama literatūra. Joms skirtinas bent pusvalandis laiko kasdien. Visa tai reikalauja įtempto darbo Po jo reikalingas po ilsis, atvanga. Kaip darbas, taip ir poilsis turi būti siste mingas. Jis turi greit atgai vinti, sutelkti jėgų tolimes niam darbui. Kiekvienas turėtų susirasti geriausią sau būdą pailsėti, kad būtų. Ir malonu, ir naudinga. Gal ma žiau skirtina laiko šokiams, o daugiau sportui, išvykoms, nes geriausias — aktyvus poilsis gryname ore. Reikia mokytis ir ilsėtis. Doc. J. LEBEDYS
SPYGLYS
ANT BULVĖS PASLYDO -(ARBA BAGDADO VAGIS BENDRABUTYJE) Dėmesio! Dėmesio! .Spyglys" Navickas. Minėtas džigitas Šoko turi perspėti draugus, kad tar ant savo juodbėrio ir pradėjo vype medikų bendrabutyje buvo tis graibštuką. Ir vijosi, vijosi atklydęs pats vyriausias Bagda vis pėdaudamas. O pėdos vedė do vagis. Ir ne vienas, o tri vis pro šalį. Tik, pačiam kipjuose asmenyse). Tai pavojin šui neįtariant, dingusių bulvių gas dalykas. Kas matėte filmų pėdos atveda į pačio džigito „Nasredinas Chodžente", be abe kambarį. Po lova dėžutėse gulė jo, atmenate, kaip ten Chodžen jo išpilstytos dingusios bulvės. te veikė Bagdado vagis: jis nu O lova ta — kilniaširdžio stu švilpė žirgą ir sugebėjo jį par dento, vargšių mergelių užtary duoti, nenuvesdamas gyvulėlio tojo ir šaunaus džigito. Greta nė žingsnio. O po to padėjo buvo dar dvi lovos, jos pri nukentėjusiam gaudyti nusikal. klausė kitiems dviems džigitams, lėlį ir pats laimingai paspruko. džigito palapinės gyventojams. Bendrabutyje irgi nutiko didžiai .Spyglys" labai nori, kad po panašus dalykas. Mergaitei din šonu šioms trims įžymybėms go bulvių maišas — mamos pa būtų paberta apsčiai spyglių ir rama. Si paskelbė aliarmą. kad daugiau jie mūsų tarpe ne Ieškoti vagies nukentėjusiai į vaidintų kilniašidžių džigitų. pagalbą atėjo kilniaširdis stu dentas, šaunusis džigitas A.
„Spyglį“ aplankė grupė studentų ir prie sienos pri smeigė tiesiu klausimu: kur dėti obuolių gružus, kur nu mesti slyvos kauliuką, kur sviesti nuorūkas, kur nusi splauti? Nepadėjo šį kartą joks išsisukinėjimas, jokie gudravimai. „Spyglys" dar mėgino atsikirsti, kad yra spiaudyklų, yra ir šiukšlėms dėžių, tik. . . ne visi dieną mato. . . Tada studentai varg šą „Spyglį" užtempė Univer siteto centrinių rūmų laiptais 1 pat viršų ir atgal, apvedžio jo koridoriais ir išvilko į SERGANTYS AUTOMATAI aikštelę, prie lieknųjų topo lių. Šiukšlių dėžių nebuvo rūmų viduje, nebuvo nė laip tų posūkiuose, nė aikštėje priešais centrinius rūmus. Už tat nuorūkų ir obuolių gružų mėtėsi autobusų sustojimo vietose, tamsesnėse rūmų ker telėse ir ten, kur turėtų sto vėti šiukšlių dėžės. „Spyg liui" beliko viena išeitis: duo ti racionalizuotą patarimą: — Graužtukus dėkite 1 klšenius: nuslspiautl, nuorūkas numesti — bėkite į savo Universiteto Centriniuose Rū muose neveikia qazuoto vandens bendrabutį. . . automatai.
Šaižiai sučlrpė švilpų, nepilna komanda, o jau kas, ir dailiai nuaugusių senkančiais — net dvi. atletų rikiuotė aprietė ki Ir pasirodė neblogai — pir limo pakraščius. moji komanda užėmė IV — Šiandien, vaikinai, vietą, o antroji — V. pakartosime „kritimus“, Ypač stipriai imtyninin „malūną“ ir „skausmingą kai padirbėjo praėjusiais iš stovėsenos“ — kaip vi- mokslo __ _____ metais. ______ Sostinės suomet žvaliai prabilo tre- ■ čempionate pirmoji tapo neris P. Eigmlnas, nugalėtoju, o antroji ko Savigynos imtynininkai manda užėmė prizinę — atidžiai išklausė aiškinimo, trečią vietą. Sambo taurė pažiūrėjo praktiškai atlie septynerius metus buvusi kamus sambo būdus ir pas „Dinamo“ sportinin pradėjo.. . kus, atiteko USK atletams Pradėjo Jie treniruotis Per dvejus metus buvo jau ne šiandien ir ne va- paruošta keturiolika trečiakar... Dar 1954 metals atsklrinlnkų, dvylika antUniversitete buvo suorgani raatsklrinlnkų, 3 pirmo at zuota savigynos imtynių skyrio sambistai (medikai (sambo) sekcija. G. Mockus ir G. Martin Dabartiniam treneriui P. kėnas bei teisininkas J. Eigmlnul, daugkartiniam Baginskas). Be to, net 10 LTSR čempionui, 1957 me. sportininkų tapo III kate tais visko teko imtis be gorijos sambo teisėjais. velk iš naujo. Surinko im Sporto klubas skiria dl. tynių mėgėjus. Jie pasi delj dėmesį šiai sporto ša kloję gimnastikos čiuži kai. Vasarą sambistams bu nius arba tiesiog lauke, vo organizuota sporto-sveltreniruodavosi. Rezulta katlngumo stovykla Žydištai ryškėjo tik pamažu. kėse. Gerai pasitreniravę, 1958 metų Vilniaus mies mūsų imtynininkai puikiai to čempionate dalyvavo sukovojo zoninėse šalies aukštųjų mokyklų pirmeny bėse, kurios vyko Vilniuje. Jie tepraiaimėjo Moldavijos rinktinei ir pateko l fina lą. Charkove iš 22 daly vavusių komandų USK už ėmė 18-tą vietą. Šauniau siai pasirodė sunkiasvoris Seštadienį Universiteto A. Miškinis (FMF). lengvaatlečiai išvyksta į Si rudeni treniruočių sa Rygą dalyvauti tradicinėse lę užpildė naujos jėgos: Vilniaus-Rygos Universite Grižo l sambistų būrį bu tų varžybose. vęs miesto čempionas I. * * i Valčiulionls (GMF), atėjo Jau baigiasi tarpfakulį pirmakursiai ir kiti studen. tai. tetinės tinklinio ir ran kinio tarpfakultetlnės pir Į Jaunuoliai! Jeigu esate > darbštūs, sveiki ir atkakmenybės. Žiūrovus nustebino fizi s lūs, ateikite l sambo trenikos-matematikos fakulte •, ruotes. Neapsivilsite. to tinklininkal, pirmą kar < sužinosite, kas tai Į „skausmingi būdai“, tą per eilę metų nugalėję < „metimai“ ir „malūnai“ meikus 2:1. * * i bei kiti sambistų terminai. / Šioje sekcijoje tapsite stip. Apie rankininkų kovas ir plačiau apie tinklinio 5 riais ir Ištvermingais atlepirmenybes skaitykite se 5 tais. , L. BRAZIULIS kančiame laikraščio nume ryje. L V 10769
>
„KAIP PROFESIONALAI GROJA" Taip apibūdino pučiamųjų orkestrą Maskvos Uunlversiteto akademinio choro dirigen tas Popovas. Orkestras praėju siais metais paruošė koncerti nę programą, respublikiniame konkure laimėjo II vietą. Visi dalyviai buvo apdovanoti liau dies kūrybos namų diplomais. Šiais metais j orkestrą įstojo I k. studentai Milinis, Pramaitls, Liukšvaitls. Dabar orkest ras ruošiasi Vilniaus miesto meno saviveiklos dekadai. A. SINIUS Pučiamųjų instrumentų orkestro valdybos pirmininkas
Viršūnių nugalėti
Kad nerūdytų rapyros Į turistų klubą kiekvieFechtavimas — viena jau mėjimų, tačiau kolektyvinė 1 noĮėjus akį patraukia ant sienos ka niausiųjų sporto šakų, respub mis pergalėmis nedaug tega. bantis didžiulis foto stendas. likoje. Buržuazinėje Lietuvoje Įima pasigirti. Taip, sostinėje Kas autorius tų puikių nuotrau— Gamtos mokslų fakultefechtavimas buvo žinomas tik Universiteto fechtuotojų ko i kų? to qeoloqi}os katedros vyr. la kai kuriose studentų korpora lektyvas iki šiol dar nebuvo , borantas Kazys Monstvila. Jis cijose ir karo mokykloje. Tik nugalėtas, tačiau respublikos yra ne vien didelis foto mėqėjas, bet ir qeras alpinistas. K. tai Lietuvai įsijungus j. tarybi mastu Universiteto fechtuoto yra dalyvavęs dauqenių respublikų šeimą, fechta jai tik Individualiais rezulta Monstvila 1959 m. vykusiose tradici vimas respublikoje palaipsniui tais tepasižymėjo. Visada bu lyje nėse Pabaltijo alpinizmo pirme iškovoja lygias teises su kito vo jaučiamas fechtuotojų-mo. nybėse. K. Monstvila tapo uolų laipiojimo čempionu. Tai pačiais mis sporto šakomis. terų trūkumas. Dažnai rinkti metais Jis pabuvojo Tian-Šanės Jei respublikoje fechtavi nės iškovojimus bendroje kalnuose, kur dalyvavo užkopimo sporto vystymosi r pradžia ____ įskaitoje nutempdavo žemyn me G. Akstino atminimui paskaitoma nuo 1947 mėtų, tai moterų komandos pasiekimai. qerbti. K. Monstvilos iniciatyva buvo Universitete reikia skaityti alpinistų qrupė Fechtavimas, kaip ir kiek suorqanizuota 1948/49 mokslo metus. Pir. viena Universitete. Kiekvienais metais sporto šaka, reikalauja Į alpinistų qretas įsijunqia vis maišiais fechtavimo sporto or kruopštaus ir reguliarių dauqiau ir dauqiau studentų. ganizatoriais ir treneriais Uni treniruočių, darbo atkakliai siekiant Siame kolektyve išaugo tokios versitete buvo drg. drg. V. sportinio meistriškumo. alpinistės, kaip J. Janu Ne žinomos Ostrauskas, V. Matulaitis ir paslaptis, kad kai kurie fech. šauskaitė (FMF), kuri yra res publikos uolų laipiojimo čempio S. Tlmonovas. Jie ir organiza- tuotojai, pasiekę šiokį tokį nė, D. Stankutė (EMF), R. Gri vo sekciją, iš kurios palaips- meistriškumo tenkinasi niūtė (IFF) ir kt. nlui išėjo daug žinomų tik kartas nuolaipsnį, Alpinistė R. Griniūtė papasa karto treniruo ir už respublikos ribų čių lankymu ir dalyvavimu kojo: pra„Alpinizmu užsiiminėti fechtavimo meistrų, tai varžybose, kurioms, reikia pa Nors nuo pirmo kurso, — Z. Tuliševskis, V. Abel- žymėti, ruošiasi labai paviršu dėjau turėjau nedidelį supratimą apie Jau alpinizmą mokykloje, bet tlnis, V. Mundrys, A. Pajau tiniškai, neatsakingai. svajojau apie kalnus, apie jis, S. Dubauskas, A. Stepona Universitetas — vadovau tada Jų didinqą qrožį. Ir štai Univer vičius ir kiti. Nors atskiri sitete mano svajonės išsipildė. fechtuotojai (tiksliau tik vy- janti aukštoji mokykla respub Aš Jau įvykdžiau III alpinizmo Tai turi atminti ir atskyrį. §lų metų sausio-vasario rai) ir pasiekė kai kurių lai- likoje. mėnesį kartu su kitais alpinis Universiteto fechtuotojai. Mū tais dalyvavau išvykoje į Kar kur buvo suruoštas sun sų fechtuotojai turi pa patus, kus alpinistinis žyqis — traver siekti tokio meistriškumo, sas Goverla-<Petros. Ten mokė taip pat slalomo, kas yra kuris leistų dominuoti respub mės būtina kiekvienam alpinistui. Vasarą buvome Kaukaze. Be užlikos aukštųjų mokyklų fech kopimų į viršūnes, žaidėme tuotojų tarpe. Šiai užduočiai krepšinį, tenisą. Rankinis man taip pat patinka, bet alpinizmo įvykdyti reikia treniruotis ir niekuomet neatsisakyčiau, AlpiPasibaigė I-Jų kursų dar kartą treniruotis. nlstas privalo užsiiminėti kitolengvosios atletikos mis sporto šakomis, nes kopiI. KALASAITIS, varžybos mas į. kalnus ______ reikalauja __________ daug VVU fechtavimo treneris vikrumo, ištvermės ir valios.
Kartais visą naktį tenka J uolose. Sunku, bet įdomu."] Tiesa, daugelis šių spora kių yra atsiekusios nebloq] zultatų ir kitose sporto saJ pavyzdžiui, R. Griniūtė ža rankinį Universiteto rinū sudėtyje o taip pat Ji y] respublikos rankinio komj rinktinės narys. O kaip Romai sekasi mok Roma mokosi tik „gerai „labai gerais“ pažymiais.] įskaitų knygutėje nėra nė no trejeto. Šią žiemą mūsų alpinistą žada išvykti Į Kaukazą. R manyti, kad Jie pasieks dar resnių rezultatų sporte ir sesija dėl šios išvykos nenJ „T. S.“ .
VARŽYBŲ REZULTATAI
Komandiniai
I vieta II „ III IV .. V. ,. VI. „
rezultatai:
— MMF — 12.783 tšk. — GMF — 9.652,5 — ChMF — 7.692 — FMF — 6.986 — TMF — 5.766 — IFF — 3.114
Kalnų saulės atokaitoje...
PRISIMINUS STARTUS ROMOJ
Pasakoja A. BAGDONAVI• jėgų. Treniruotėse valtys dis- džių skirtumu. Pirmoji k ČIUS — olimpinės irklavimoi tanciijos atkarpas plaukdavo pirmoji pergalėl Rimta rinktinės dalyvis labai įvairiu greičiu — su galė, kuri išaiškino jėgų Individualinės varžybų spurtais ir sustojimais. Tik tyki. pasekmės: (Pabaiga. Pradžia Nr. 20) prieš pat varžybas pavyko Artėjo finaliniai užpla MOTERYS gauti apytikres prielaidas apie mai. Čia kova vyksta nuo s idžiausią laiko dalį.' amerikiečių 100 m. — Cirbaitė 14.3 (ChMF); komandą. Amerišuolis į tol) — Gadeckytė 4,18 Romoje praleidome Al kiečiai pasirodė kietas riešu- to iki finišo nemažėja (MMFJ; rutulys — Rečiūnaltė bano ežere, besitreniruo-’’ tas 9,32 (MMF); granata — ReCiūdami ir besižvalgydaml 1 lvai. kitų— stiprūs ir rimti varžo- Įtampa: komandos kovojo naltė 44,30 (MMF); šuolis [aukš kiekvieną metrą, už kiekv komandas. Labiausiai ti — Gendrolytė 1,25 (ChMF); ............. šalių Čia pat, Albano ežere, ma- sekundę. Ir čia labai daug 400 m. — DusevICIūtė 1:12,2 mus baugino amerikiečių irk (GMF). luotojai — Melburno olimpia tėme jauną ir daug žadančią mla patirtis. dos nugalėtojai. Mūsų treneris. graikų komandą, labai sustip VYRAI Finalas. Mes ir voklei rėjusius Urugvajaus irkluoto 100 m. — Butkus 12.4 (ChMF); visokiais būdais dengėsi su Yris Į yrį, ir taip einame jus. Mes, suprantama, jaudi. sekti amerikiečių dvivietės šuolis i tolį — Butkus ___ 5,80 ta vieni kitų iki 1500 me nomės ir kaip galėdami sten (ChMF); rutulys — Repšys 10.31 kontrolinių treniruočių laiką, (FMF); granata — Kramanausgėmės išlaikyti „olimpini šal- Bet pačiu svarbiausiu ir ; bet tai padaryti buvo sunku. kas 54,70 (FMF); šuolis į aukš momentu vokleči nenorėjo, tumą“. Tikėjome savo treni klausiu tį — Žiūkas 1,65 (FMF); 1500 m. Komandų treneriai pavyksta išsiveržti prie! — Katinas 4:21,9 (EMF1). parodyti priešininkams savo ruočių sistemos teisingumu. Viena sekundė. Tą sekundę Likus keletai dienų iki tiesiog plėšte Išplėšė tik s Olimpiados atidarymo, traukė, patirties dėka. Ir mums af me burtus. Patekome į Vieną ko sidabro medaliai. 0 užplaukimą su amerikiečiais. jau sako, kad mūsų taryb Nelabai malonus siurprizas! sportininkų, komanda yra Mus truputėli nuramino vieti na pajėgiausių komandų nė spauda, kuri nesigailėjo šaulyje, komanda, praleni vietos komentarams savo pus. amerikiečius ] ir daugelį lapiuose apie būsimus nugalė-/ šalių sportininkų. tojus. Tokiu būdu žurnalistai, dar nepakilus varžybų vėlia vai, „išdalino“ medalius. Daugelis laikraščių prognoza Redaktorius vo, jog prizines vietas pasida V. DENAS lins JAV, Jungtinė Vokietijos ir TSRS komandos. Uždegta olimpinė ugnis, Paskutiniai nurodymai prieš Spalio 29 d. Universit startą. . . Visiems buvo aišku, to Aktų salėje (Čiurlionį kad pirmas distancijos kilo- bus J. Ragausko knygi metras nulems nugalėtoją. „Ite, missa ėst“ aptarimą Startavome puikiai, jau pir Dalyvaus pats autorius. mieji yriai išnešė mus į prie VVU Kultūros klub kį. Kova buvo karšta, bet mūsų pranašumas taip pat bu vo aiškus. Pirmame kilometre laimėtos kurso medikai nuoširdži net 12 sek! Amerikiečiai ban Vužjaučia bendrakursę Er dė spurtuoti, tačiau — „šaukš liją Taunienę dėl los tė’ tai po pietų“ — mes tvirtai mirties. Kurs 'raugai laikėmės priekyje ir laimėjome Bagdonavičius, Rudenko vas ir Z. Jukna. prieš juos distanciją 8 sekun-
D
Redakcijos adresas: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.