Tarybinis Studentas, 1960 m. lapkričio 7 d. Nr. 23 (373) by Vilniaus universitetas

Tegyvuoja didžioji tarybinė liaudis — komunizmo statytoja! k

VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS’

VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORAT®, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kaina 20 kap. 1960 m. lapkričio mėn. 7 d. Nr. 23 (373).

Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo| 1940 metais ir šiandien universiteto | Rektoriaus įsakymas Nr. 321 K Vilnius,

(

1960 m. lapkričio mėn. 5 d.

Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 43-jų meti niu proga. Rektorato ir visuomeninių organizacijų vardu■ sveikinu Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universi teto profesorius, dėstytojus, pagalbinį mokslo personalą, studentus, bibliotekos ir administracijos darbuotojus ir lin■ mokslą, gilinant sakiu naujų laimėjimų vystant tarybinį ............................ vo mokslines ir politines žinias, keliant darbo našumą mūsų Didžlosios Socialistinės Tėvynės labui. § 1.

Už našų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu padėką šiems Universiteto darbuotojams: I. Istorijos-filologijos fak. Profesorius Račkauskui M. Docentui Pikčilingiui J. Docentui Kostelnickiui VI. Vyr. dėstytojui Puzlnaitei V. Vyr. dėstytojui Barzdaičlui J. Vyr. dėstytojui Simaškal K. Asistentui Sidaravičiui R. Asistentui Tekoriui A. Aspirantui Mališauskui J.

r r r r r r r r r

194CF m. po rubrika „Komjaunimas veikia“ „Komjaunimo tiesoje“ bū davo talpinamos žinutės apie besikuriančių kom jaunimo organizacijų dar bą. „Pirmosiomis tarybi nio gyvenimo dienomis, Lietuvos jaunimas masiš kai stoja į komjaunimą“ — rašė apie pirmuosius susirinkimus laikraštis. „Komjaunimo tiesa“ pra nešė, kad „Spalio revoliu cijos sukaktuvėms atžymėti Vilniaus studentai priėmė lenktynių planą ir nutarė iškviesti į lenktynes Šiau lių Prekybos institutą“. pasitikdama Šiandieną Didįjį Spalį Universiteto komjaunimo organizacija daugiau nepalyginamai kuo turi pasidžiaugti. Universitete mokosi daugiau kaip 2300 kom jaunuolių. Daugumoje jie visi mokslo pirmūnai, ak tyvūs visuomenininkai. Studentų vasaros darbų stovyklose atliktų darbų apimtis siekia 2 milijonus rublių. Vasaros darbų stovyklo: se dalyvavo apie pusanlro tūkstančio studentų. Daugiau kaip 500 stū dentų pastaraisiais mėtais pabuvojo kitose šą Junginėse respublikose liliaudies demokratijos šalyse.

i I

I s

II. Teisės mokslų fak. Vyr. dėstytojui Liakui A.

III. Ekonomikos fak.

Docentui Žilėnui Al. IV. Fizikos-matematikos fak. Vyr. dėstytojui Mickevičiui V. Asistentui Medeišlui A.

IFF KOMJAUNIMO

.4. VAIČIULIS

V. Chemijos mokslų

Gimimo diena Šiandien man — gimimo diena Vėjas lapų liepsnelėm žėruoja.

Spalio dargana plaikstos žvaina. Lapų varis byra po kojų Nerami rudeninė daina . .

Buria šventė, kai švinta aušra.

Kai žmogus pakyla gyventi, Ir už ją didesnės nėra.

Tai pražystančios žemės šventė

Tai žmonijos gimimo diena Dega saulė žmonių akyse. O širdy pavasaris žydi. ,4š mintim gyvenu drąsia

Kontinentų aušrą matyti, Nutvieksto žemę Spalio šviesa

B. PUZINAS

Didžiajam Spaliui Tariu aš Spaliui nuoširdžiausią žodį Ir dainoje sujaudintas degu

Jis man į saulę vieškelius parodė. .lis įkvėpė kūrybinių jėgų

Naujų planetų šturmui pasiruošę.

Prie slenksčio stovim nuostabių laikų. O vėliavos miškais ugniniais ošia.

Taikos balandžiai rankose vaikų. Susuk, balandi, lizdų ant patrankos.

Gana jai kelti baimę ir karus. Lai susijungs pūslėtos žemės rankos

Pro didžio Spalio vėliavų gaisrus.

■*

Spalio 30 d. įvyko Istori jos-filologijos penktoji komjau nimo konferencija. Pranešimą apie ataskaitinį laikotarpį pa darė fakulteto komjaunimo or ganizacijos sekretorius Vladas Andrijauskas. Jis pabrėžė, kad fakulteto komjaunuoliai šau niai padirbėjo vasaros studen tų darbo stovyklose užmezgė ryšius su kolūkiniu jaunimu, dirbo ideologinį darbą, išaugo komjaunimo organizacija, kuri kovojo už akademinę drausmę, už pažangumą. Fakulteto kom jaunimo biuras ieškojo naujų darbo formų. Universiteto par tinės organizacijos sekretorius Bielinis, pažymėjo, kad kom jaunimo organizacija sustiprė jo ir politiškai subrendo. Kon ferencijos diskusijose kalbėjo apie dvidešimt žmonių. j Plačiau apie komjaunimo konferencijos darbą skaityki te sekančiame mūsų laikraščio numeryje. A. Strumskis i j

i I

|Vaikinas iš Dzūkijos

Profesoriui Daukšai K. Docentui Ramanauskui Ed. Asistentui Dienlul G.

VI. Medicinos mokslų

Docentui Marcinkevičiui A. Vyr. laborantui Zabukui St. VII. Gamtos mokslų

Profesoriui Minkevičiui A. Asistentui Dvareckui V. VIII. Fizinio auklėjimo ir sporto katedra Dėstytojui Batorai S. Dėstytojui Urbonui P.

X. TSKP istorijos katedra Vyr. dėstytojui Sudavičiui B. Vyr. dėstytojui Lempertul I.

— Linkiu jums visada bū ti pirmųjų gretose, — sako Vilniaus miesto Lenino rajo no sekretorius M. Alellūnas, įteikdamas raudoną komjauni-

SPAL| MININT

Gamtos ir Fizikos-matemati V. I. Leniną, klausėsi Jo pra kos fakultetų studentai spalio inešimų ir kalbų. 31 d. Čiurlionio aktų salėje — Noriu palinkėti jums, įsuslrlnko«pažymėti keturlasde- brangūs I studentai, sėkmės dar įšimt trečiąsias Didžiosios Spa- be I ir didelės laimės gyveni llo Socialistinės revoliucijos me, — baigė žilagalvis revo metines. Gyvas tų audringų liucijos dalyvis. metų liudininkas P. Fednravi— Mes turime mokytis iš člus papasakojo studentams Spalyje ; užgimusių revoliuci apie Spalio revoliucijos reikš nių tradicijų, mokytis statyti mę istorijoje, apie socializmo komunizmą, — kalbėjo Gam fakulteto komjaunimo or klestėjimą, po kurio vėliava tos ganizacijos sekretorius Valiužengia vienas trečdalis žmoni- konis. „T. st.“ informacija ■> jos. P. Fedaravičius matė

mo knygelę Istorijos.fllologi. Jos fakulteto II k. studentei Janinai Ališauskaitei. Janina tai puikiai supranta. Ji kurse niekada neatsilieka nuo draugų. Dar būdama ne komjaunuolė, aktyviai dalyva vo kurso komjaunimo grupės darbe. Pažymėdami VLKJS 42sias ir Lietuvos komjaunimo Įsijungimo į VLKJS eiles dvidešimtąsias metines, su šlovinguoju Lenino komjauni mu sujungė savo likimą Re gina Remeikytė, Veronika Pumputytė, Gražina Talutytė, Barniškis ir kt. Filologų komjaunuolių gre tas papildė 16 jaunuolių.

Iį E

iš Istorijos-filologijos fakulteto studentų nepažįsta III kurso litua nisto Petro Vaitkevičiaus. Tai nuoširdus ir jautrus žmogus, reiklus sau ir draugams. Vaitkevičius, dar moky damasis Onuškio vidurinė je mokykloje, trejus metus buvo mokinių pirminės komjaunimo organizacijos sekretoriumi, o vėliau, dirbdamas gimtajame kol ūkyje. vadovavo artelės komjaunuoliams. * į UniAtėjęs mokytis vėrsltetą, Petras dvejus metus dirbo komjaunimo fakulteto biure, o šį ru denį draugai išrinko jį biuro sekretoriumi. J. JARMALAVIČIUS

SPALIS PRIŽADINO KOVAI ŽMONIJĄ, DAVĖ JIS LIAUDŽIAI NUOSTABIĄ VILTĮ. SPALIS DAR TYLINČIUS SAUKIA SUKILTI, NAIKINTI, GRIAUT KAPI.TALO VERGIJĄ. SPALIS — TAI VĖLIAVA MASIŲ BEBAIMIŲ, VĖLIAVŲ MŪSŲ IR BŪSIMŲ AINIŲ.

Naujų dienų-nauji darbai Čia viskas kitaip: nėra to nesibaigiančio triukšmo, kuris paprastai nenutyla kitose gamyklose, o ir dir-1 bantieji sėdi prie stalų, nu krautų įvairiausiomis smul. kiomis detalėmis, tyliai triūsia prie Jų. Tai dau giausiai technikai.montuotojal. Štai ant durų užra. šas: „Konstruavimo biu ras“. Kai įeini pro šias duris, patenki į erdvią salę, ku rioje vienas šalia kito prie braižymo lentų sėdi žmo nės. Tai inžinieriai-konstruktorial. Jų čia labai daug — Jaunų ir pagyve. nusių, vyrų ir moterų. — Aha, jums reikalin gi draugai, atėję iš Uni versiteto pas mus, — ma loniai sutinka vyr. lnžinie. rlus. — Prašau, galima su Jais susipažinti, Štai kaip tik vienas JųPalinkęs prie nebaigto brėžinio ir ilgų apskalčla. vlmų kažką įtemptaŲsprendžla tamsiaplaukis vyriškis. Gaila trukdyti, tačiau Jis pat prisistato: — Leonas Slmanauskas. Kuo galiu būti naudingas? Sužinojęs mano vizito tikslą, Jis Ima pasakoti apie savo darbą, apie Jauną ga myklą Ir joje dirbančius žmones. L. Slmanauskas Universitetą baigė jau 1958 m., įsigijo matematl. kos specialybę ir nuo pat baigimo dienos darbuo. jasi šioje gamykloje. — Darbas įdomus, rei kalaujantis Įtempimo. Svarbu, kad potraukis bū tų. žodžiu, gyvename atel. tlml, nes mūsų gaminamos elektroninės skaičiavimo mašinos dabar tik žengia į bultĮ. Joms priklauso atei tis. Ir vėl Leonas sėdo prie staliuko, vėl susikaupia. Jo apgalvoti Ir apskaičiuoti rankos brūkštelėjimai brė žinyje — būsimų ateities mašinų dalys.

Prabėgo 43 metai, kai nu sla savo rankas, kad pakeltų mas panaikins darbo skirstymą aidėjo „Auroros“ salvės. Tai Jo dalgus į savo tautų darže į fizinį ir protinį, žmonių — Į kaimiečius ir miestiečius, palyginti nedidelis laiko tar lius! Komunizmui suklestėti rel- darbininkus, valstiečius, inteli pas. 43 metai žmogui reiškia daug. Tačiau kai susiburia jų, kla laiko ir pastangų. Vaisiai gentus. Spalis galų gale užbaigs milijonai kurti naują laisvąI subręsta ne iš karto. — Tačiau gyvenimą, visuomenė tampa. žmonija gali būti tikra, mes kurti naują žmogų, kuriam ne pradėtą darbą užbaigsime gar- bereikės kovoti dėl kiekvieno dvasia Jauna. blngai. žmogus dirbs, o Jam duonos kąsnio, — Jis galės vi Jau pirmosiomis Didžiosios. nebereikės lieti prakalto tam, są savo energiją ir protą ati Spalio Socialistinės revoliuci tik saujelė Išnaudotojų duoti dar gražesnio gyvenimo jos dienomis Leninas kalbėjo, kad kad komunizmas nugalės. Ko galėtų naudotis gyvenimo kūrimui. Šios svajos tai nepertollmunizmo pergale tikėjo dauge duosnumu. Visiems — visos lis: Donbaso angliakasis ir Lo gyvenimo gėrybės, kartu dir miauslos ateities tikrovė. Jau dzės audėjas, Ploešti naftinin bant, galima jas broliškai ir dabar mes matome kaip kurias Sigita Starkutė prie naujos kas ir. Sansl provincijos vals pasidalinti. Norint paskirstyti mūsų gyvenime. Graži mūsų mašinos brėžinių. materlallntes gėrybes.' reikia tietis, tikėjo tuo ir Lietuvos ateitis, bet dar gražesnis ryto komjaunuolis, dėdamas miną jų sukurti daug. O tam reikia jus. Mes laisvi ir galime kurti Netoliese darbuojasi su po geležinkelio bėgiais, • kad mokytis, veržtis mokslo keliu sirūplnusl mergina. Tai ir susprogdintų hitlerininkų eša- tobulų mašinų, sumanių protų savo ateitį, kuriai visus kelius gi prieš metus buvusi mOloną. Tiki komunizmo triumfu ir darbščiu rankų. Užtai reikia atvėrė Didysis Spalis. Visą sų Universiteto studentė. ir Marselio dokininkas, ir Si Į prlekĮ. Juk nuo mūsų pačių energiją, jaunatvišką ryžtą ati — Kad Iš karto galėčiau cilijos bežemis vargšas. Tikė priklausys ateities grožis. Kuo duosime šiam puikiajam Ryto imtis atsakingo darbo, prieš ti — tai nugalėti. Jaunas ko ateidama | gamyklą, dar munizmo medis leidžia vis gi labiau mūsų darbas bus efekty jui! lankiau parengiamuosius liau savo šaknis, kurios maiti vesnis. tuo sparčiau mes A. MITRIKAS konstruktorių kursus prie na visa, kas yra geriausio pa žengsime į komunizmą. Mū Liaudies Aklo Tarybos, — saulyje. Jį augina jau milijar sų ūkis Ir kultūra vystosi sako Inžinierė Sigita Stardas. o klek dar milijonų tle- sparčiai. Kapitalizmui nesusikutė. >lyginti! Ir laikas yra mūsų są Dirba čia Ir 6kalčlavimo jungininkas. stoties vyr. inžinierius Laisvoje visuomenėje, laisva Strumskis, konstruotojai ir proto Jėga. Juk komunizmas Deksnytė, Tonkūnaltė, Bepasiuntė raketą Į Mėnulį, grą mėjimų pasiekta. O juk mes derytė Ir kiti, kurie pernai Didžiosios Spalio Soclallsti. savo kūrybiniam darbui ne žino į žemę kosminį laivą, juk ar dar metais anksčiau bai nės revoliucijos metinės vi visus metų panaudojom. komunizmas sėkmingai aiškina suomet buvo, yra ir bus Tary Trejus20 gė mOsų Universitetą, išėjo metus Tarybų Lietuva gyvosios ir negyvosios gamtos bų Sąjungos ir viso pasaulio buvo vokiečių iš auditorijų Įsijungė Į gy fašistų okupuo darbo žmonių šventė. Si šven ta, klek daug nuostolių paslaptis, priverčia gamtą tar prida vo darbo ritmą. Ir dabar tė labai brangi ir kiekvienam rė okupantai, klek jie pralie nauti žmogui. Žmogus — kū Jie dirba vieningai darnia Tarybų Lietuvos darbo žmo jo darbo žmogaus kraujo. Ir rėjas vis labiau apsiginkluoja gui. Ir tai nenuostabu, nes pokario me ateities mašinų kūrėjų buvo rimtų kovai su gamta. Pajungslm Spalio revoliucijos pergalė sunkumų,metais kolektyve. Apie juos mes likviduojant hitleri sau naujus energijos šaltinius, buvo esminis posūkis ir lietu nės okupacijos padarinius. galime pasakyti: tai dirba vių tautos likime. Pokario metais respubliko sukursim tobulesnes mašinas, mūsų Inžinieriai, nauja, 1918 metų ruduo. Lie je sukurtos visiškai naujos įdiegslm tai visuose darbo ba tuvoje susidarė tiesioginė re pramonės Tarybų Lietuvos išauklėta išaugo naujos ruose, sparčiau nyks dar dabar voliucinė situacija. Lietuvos gamyklos šakos, inteligentų karta. ir fabrikai. Tarybų esantis esminis skirtumas tarp darbo žmonės senoviškai gy Lietuvos pramonė dabar išlei venti nebenorėjo: jie pasiryžo džia gaminių 10 kartų dau fizinio ir protinio darbo. Kai ALG. ZURBA Inžinierius F. Sorkinas visada taip pat žengti proletarinės mas prilygs miestui. Komuniz-1 turi naujų planų. Nuotr. autoriaus giau. negu 1940 metais, o revoliucijos kovos keliu. Lie tuvos Komunistų partija orga elektros energijos gamyba pa daugiau kaip 12 kartų! nizavo šią kovą, vadovavo jai. didėjo Tarybų Lietuvoje Įvykdyta Ir štai 1918 m. gruodžio 16 kultūrinė revoliucija. Aukštą-! R ŠTAI aš Petrograde. — Šautuvą durtuvu į že ševikų. Jis ramiai išklausė. 1. Lenkaičiu, O Budinu Ir kt. d. Lietuvoje buvo paskelbta slas mokyklas metais I Mano svajonės Išsipil mę — Ir namo! Kartą pas mane užbėgo Po to sako: darbininkų ir valstiečių val baigė‘13 kartųpokario daugiau žmo. dė! Ankstus 1917 me— Kvaila tavo galvai Ar — Aš bolševikas. Bet da bolševikas Juozas Opanskis ir džia. 27-sios dienos ry- gi dvarininkas atiduos tau bar su tavim man kalbėti nė sako: — Balk savo reikalus, . Tarybų valdžia gyvavo Lie nių negu per visus buržuazi tų spallo ra laiko, skubu Į gamyklą or einam į posėdĮ, kalbės Leni tuvoje tik keletą mėnesių. jos valdymo metus. Jeigu tas. Geležinkelio stotyje pilna žemę, jei pamesi šautuvą? anais metais Lietuvos aukšto keleivių niekas nesnaudžia. Taip aš sužinojau, kad Įvy ganizuoti Raudonąją Gvardi nas! 1919 m. suvienytos užsienio siose mokyklose mokėsi 4—6 Visi gyvai šnekučiuojasi, gin ko Didžioji Spalio Socialisti ją. Ateik pas mane j namus, Tai buvo 1917 metų lapkri ir vidaus kontrrevoliucinės studentų, tai dabar čijasi, veiduose džiaugsmin nė revoliucija. vakare aš grįšiu. Pasakė sa čio 4 (17), t. y. dešimt dienų jėgos nuslopino jauną, dar tūkstančiai metais mokosi 24 į gas susijaudinimas. Aš pra Pradėjus aušti, aš Išėjau vo adresą Ir išėjo. Tai buvo po buržuazinės vyriausybės nesutvlrtėjusią darbo žmonių kiekvienais — 25 tūkst. studentų. Studen dėjau klausytis kalbančių. nuvertimo. Taip aš pirmą kar. valdžią. Lietuvoje buvo įvesta tų procentinis skaičius visų P. FEDORAVICIUS tą pamačiau paprastą ir didi — Kerenskis pabėgo. žiauri buržuazijos diktatūra. gyventojų atžvilgiu 2—3 kar. Leniną. — Jo ministrai jau sėdi už Lietuvių tauta vėl neteko tus didesnis negu Prancūzijo taisvės ir nepriklausomybės. je, Italijoje, Austrijoje, Sve- grotų. V. I. Leninas papasakojo Bet liaudis nesusitaikė su dlloje. Danijoje ir daugelyje apie tai, ką padarė Tarybų — Taip jiems, buržujams, vergiška padėtimi ir kovojo ir reikia. valdžia — apie žemės dekre toliau. 1940 m. Lietuva vėl kitų šalių. tą, talkos deklaraciją. Kvietė — Dabar vyriausybė nauja, (Iš prisiminimų) Tuo būdu, lietuvių tautos tapo tarybine respublika. Lie valstiečius nedelsiant dalinti Liaudies Komisarų Taryba, o tuvių tauta išreiškė valią gy pasirinktas Didžiosios Spalio jos pirmininkas — mūsų Le žemes per žemės komitetus, venti ir kurti Tarybų Sąjun socialistinės revoliucijos nu ninas. iš stoties. Man reikėjo suras Kazys Giedrys, šaunus bol darbininkus ir kareivius šau komunizmo gos lygiateisių broliškų tautų šviestas kelias. ti Lietuvos bolševikų partinę ševikų partijos ir lietuvių kė ginti nuo priešų savo Salt, statybos ir tautų draugystės — Visa žemė atiduota vals organizaciją, pasitarti ir gau liaudies sūnus. šeimoje. su giliausiu Įsitikinimu pa ' ti nurodymus tolimesniam dar Tarybų Lietuvai dabar klek kelias, yra nepakeičiamas ir tiečiams. Petrograde, kaip ir kitose brėžė, kad proletarinė revo daugiau negu 20 metų. Tai vienintelis teisingas kelias. — Priimtas talkos dekre bui. Rusijos vietose, buvo daug liucija nugalės. nedidelis amžius valstybei. Tokia yra išvada. tas. Praėjus klek laiko aš nu Tuo tikslu mane Ir koman darbininkų iš Lietuvos. Dir Bet kiek daug per tą laiką diravo lietuvių kareivių bend bantieji ir kareiviai lietuviai važiavau 1 savo pulką, kalbė — Taigi, karui galas! Doc. K. NAVICKAS} padaryta, kokių didelių lairas susirinkimas. Spalio revoliucijos pergalę su jau lietuvių kareivių susirin innniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiuiiiiuiiniiiiiiiiimntimrintrTniniiiiiiiiniiiiiiiiiniiiiiinniiiiniuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiil||ini||l|||||ll|Illllllnir_ Rusijoje esanti lietuvių tiko kaip savo pergalę, o Ta kime. Atsisveikinau su drau buržuazija ir dvarininkai tuo rybų valdžią laikė savo val gais ir grįžau 1 Petrogradą. jau po Vasario revoliucijos džia. Todėl jie ir pilietinio Įvyko lietuvių kareivių pradėjo formuoti lietuviškus karo frontuose, ir užnugaryje suvažiavimas. Prasidėjo aud gynė ringai. Kada kalbėjo nacio legionus kovai su revoliucija negailėjo savo jėgų, Stalių Povilą Juodgalvį maža kas iš studentų Lietuvoje. O mes, kareiviai, jauną Rusijos Tarybų respub nalistas S. Šilingas ir „sol pažįsta. Jis daugiausia laiko praleidžia dirb nesutikome su tuo, norėjome liką. cialdeiųokratas“ karininkas tuvėje, gali dar jį sutikti kuriame nors kabine pasilikti savo pulkuose ir da Bilą, IŠ vietų šaukė: ..Išdavi Man buvo pasiūlyta pasi te tvarkantį žemėlapius, (dedantį langus. lintis likimu su savo draugais likti Petrograde ir dirbti lie. ke“, „Lietuvos Kerenskį“. Stalius. Ką mums galėtų papasakoti šis pa — rusų kareiviais. Tačiau ra tuvių kareivių tarpe. Netru Vėliau, priėmus bolševikų re prastas, nuoširdus ir darbštus žmogus? mybės nedavė Lietuvos karių kus buvo įkurtas karlnis-revo- zoliucijas, jie lš susirinkimo — Mokėčiau rašto, tai storiausią knygą pri sąjungos CK atstovai — dau- liucinls lietuvių kareivių ko buvo pašalinti, kad netrukdyrašyčiau apie savo gyvenimą, — juokais sako kiausiai karininkai, buržuazi mitetas tikslu sušaukti lietu tų dirbti. P. Juodgalvis. — O dabar.. . niai nacionalistai. Lietuvių vių kareivių II-JĮ suvažiavimą Suvažiavime kalbėjo Z. Nereikia daug aiškinti, kodėl stalius baigė bolševikų organizacijų adre ir nuversti kontrrevoliucinį Aleksa-Angarietls. V. Mlckevos du skyrius. Ažūšilės kaimo 3 ha ūkelio sų nežinojau — reikėjo ieš Lietuvių karių -sąjungos Cent vlčlus.Kapsukas tuo metu bu valstietis neilgai galėjo leisti vaikams braidyti koti. Pagaliau Baskovoj skers ro Komitetą. Į Revoliucinio vo Brest-Lltovske. Jis mums balaitėse po šilto lietaus, ar džiaugtis pirmųjų gatvyje suradome kariškių Komiteto sudėtį įėjo P. Bie atsiuntė laišką, karštai svei paukščių giesmėmis. Devynerių metų Poviliulietuvių organizaciją. Kamba liauskas, P. Fedoravičius, V. kindamas su didžia pergale — kas išėjo į žmones. Piemenavo, bernavo, dirbo ryje tik kėdės, stalai, o žmo Marma, R. Rasikas, M. Sar- politinių nacionalistų sutriuš prie kelių, Urale — geležinkelį tiesė, Kaukaze nių nėra. Girdžiu koridoriuje palius, I. Šepetys. kinimu suvažiavime. — mišką kirto. Tačiau ' ilgos kelionės ir žingsnius. Į kambarį įeina vi Suvažiavimas išrinko Lie Visam mūsų darbui vadova įvairūs sunkūs darbai neišblaškė Povilo Juod dutinio ūgio vyriškis su nedi tuvos kareivių deputatų Cent vo RSDDP(b) komitetai ir galvio darbštumo neįprato jis vaikytis pelnin dele barzdele ir apkirptais gesnio uždarbio. Jis iki šiai dienai liko parei ūsais. Mes įdėmiai pasižiūrė lietuvių sekcijų Centro biu ro Tarybą, j kurią įėjo P gingas ir kruopštus, dirba visada kaip sau, net Bieliauskas, x P. Fedoravlčlus, jome vienas į kitą. Aš (jau- ras. geriau. Man didelį įspūdį padarė I. Šepetys, V. Marma. R. Radindamasis) paklausiau: Taip, mūsų stalius Povilas Juodgalvis nepaV. Mickevičiaus-Kapsuko pra — Ar Jūs nežinote, kaip nešimas lietuvių darbininkų ir sikas ir kt. skaitys mums jokių paskaitų, nepapasakos apie man atrasti kokią nors lletu- kareivių susirinkime. V. Mlcknygas, ne ką daug pasakys ir apie savo dar Centro Taryba, Įvykdžiusi bą. vilas lieka universitete, tr ne vien todėl, kad^ vlų bolševikų organizaciją? kevlčius-Kapsukas kvietė gin savo uždavinius, 1918 m. ko čia taip reikalingos kruopščios ir darbščios įoS — Dirbu ir viskas. — O kam Ji Jums reikalin ti Tarybų šalį, kvietė ruoštis vo gale nustojo veikusi. DauO reikia tik įsižiūrėti į jo darbą gerai ir pa rankos, kad mums, studentams, lengvai vertų- = ga? Kas Jūs toks? — paklau įkurti Tarybų valdžią Lietu gelis Jos narių, taip pat kaip matysime, kad tas, jo pasakytas "dirbu", irgi si durys ir nepūstų vėjas pro langus. Tokios S sė jis. voje. kažkaip kitaip skamba. rankos reikalingos, gal būt, dar daugiau dėl to, | ir kareivlal-lletuvlal Išėjo Į Aš paaiškinu, papasakoju, Per tą laiką aš susipažinau Jau daug studentų per šiuos metus išskrido kad pasimokytume iš šio žmogaus didelės mei-Š kokiu reikalu atvykau iš fron su komunistais lietuviais — frontą ginti Tarybų respubli kaip paukščiukai iš šilto lizdo. Tik stalius Po- lės savo darbui, pareigingumo ir kruopštumo. § to, kad ieškau lletuvlų-bol- Juozu Opansklu, E. Tautkaite, kos.

SPALIS IR LIETUVA

Revoliucijos lopšyje

Musų stalius

MŪSŲ ŠIOKIADIENIAI IR ŠVENTĖ

Rektoriaus įsakymas 1

(Atkelta ii

psl.)

Laikas mėgsta, kad ji jaus to rezultatu galima laikyti tai, nul, gabiam ir mąstančiam XI. Mokslinė biblioteka tų. Netgi po neilgų vasaros kad literatai tapo visuomeni prozininkui, šitie mokslo me atostogų, susitikę pajuntame ninkais Universitete ir už jo tai bus produktyvesni. Skyriaus vedėjai Jurčiukonienei A. ' Paskutinis momentas, at naujas gaidas draugų balsuo ribų. Straipsniui būtų per Skaityklų vedėjui Tavorul V. se. naujus bruožus veide, iki ilgas sąrašas literatų, kurie ge kreipiantis j save dėmėsi, yra Vyr bibliotekininkui Bulziul L. šiol nepastebėtą atspalvi rai pasirodė statybose, kolūki tai, kad l Universitetą šiemet Bibliotekininkui Rimkui Ed. žvilgsnyje. Visa tai. žino nėse talkose. Dėkingu žodžiu atėjo stipresni literatai negu ma, — „paviršiaus spal norisi paminėti Universiteto ankstesniais metais. Pirmakur XII. Administracija vos“. — tačiau jas pastebėjus, komjaunimo komitetą, kuris sė , lituanistė V. Palčinskaitė 3 nekyla abejonė, kad po nauja sudarė sąlygas dirbti Visasą jau šiuo metu teisėtai galvoja Inžinieriui' Zabtrllui V. banga ir versmė turi būti kita. junginėje studentų darbo sto apie pirmą eilių rinkini. Įdo apgalvoti eilėraščiai Komendantui Alkauskui V. Neseniai įvyko llteratūros- vykloje jaunai poetei Silvai mūs, Vyr. buhalteriui Orlauskienei A. kritikos būrelio ataskaitinis Kalpokaitei. Reikia tikėtis, Ą. Masionio, A. Keturakytės susirinkimas. Kaip ir kiekvie kad praėjusi vasara užims sa ir kitų. Universitete daugelis Staliui Juodgalviui P. name darbe tokiu atveju buvo vo prideramą vietą literatės literatų kartais laikinai prity Valytojai Apanavičlenei A. pažiūrėta atgal Į praėjusius kūrybinėje biografijoje. Norė la — vyksta nelengvas, rim Valytojai Mikalauskienei G. metus ir vėl atsigręžta į atei tųsi, kad ir toliau panašiai bū tas savęs patlkrlhlmas, susidū XIII. Kultūros klubas ti. Ne viskas būrelio darbe tų padedama draugams, tikin rus su stipresne literatūrine praeitais metais sklandžiai se tiems, jog nauja tikrovėje atsl; aplinka, pradėjus l daugeli Teatrinės studijos vadovui Meškauskui J. kėsi, ne viskas padaryta, kam skleidžia ne stebint gyvenimą^ dalykų žiūrėti rimčiau negu mokykloje. Šitai ne Kq jums surasti? buvo užsimotai Tačiau keletas ne studijuojant JĮ kaip algeb vidurinėje Akademinio choro akomponiatorel Nedveckaitei T. turėtų gąsdinti draugų pirma Bibliografinis Univer momentų, ties kuriais susirin rą, o gyvenant, esant jo kūrė kursių, — čia žodis priklauso siteto Mokslinės bibliote kime sustojo daugelio dėme ju. § 2. Kitas džiugus momentas darbui ir dar kartą darbui. kos skyrius. . . Cla daugybė sys, yra neantraeiliai ir džiu Mūsų literatūrinis gyveni ataskaitinio laikotarpio litera Už pavyzdingą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę velk. stalų, daug lentynų ir dar gūs. Vienas iš tokių momentų tūriniame gyvenime — tai mas, be abejo, yra dalis viso atžymiu šiuos Unlvevrsiteto studentus: daugiau spintose stalčiukų. ią to, kuo šiandien gyvena ir ką daugelio draugų sėkmingi kū Juose — knygų pasai. At yrą tai, kad galų gale baigė ieškojimai. Paminėti masto visas Universitetas. O I. Istorijos-filologijos fak. ėjęs pirmą kartą paklys si atskirų jaunų literatų klai rybiniai nos VI. Šimkaus pastangos. pastarieji metai Universiteto džiojimai po miglotus dekadentum tuose stalčių šimtuo gyvenime tikrai dideli, — Jie Po dlenos-kitos knygynuose šepalaitę T., Rosiną A. se, o knygų taip ir neras tizmo skersgatvius. Nė viena debiutuos jo pirmoji poezijos galutinai sulaužė seną „akade kūrybos svarstyme ar dis Purvini Al., Sčerbakovaitę J.. tum. Bet štai tave pasitin me ''nekildavo 'klausymas, knyga „Gražiausia sekundė“, minio jaunimo“ sąvokos supra Suminą M.. DlėpetrĮ A., ka bibliografijos skyriaus kusijoj Tai rimta poeto kelio pradžia, timą, priartino studentų veiklą su kuo eiti, iš ko mokytis — Arlauskąltę D., Karosą J., vedėja ir maloniai paklau iš Montvilos ar Brazdžionio, o daugelių atvejų — praėju prie gyvenimo, užgrūdino fi Evtejevą A., Vaitkevičių P., sia: ziškai ir idėjiškai. Visa tai šiandien literatūriniam Jauni sių metų darbo rezultatas. Fllipenkovą M. SelčlnskĮ Al., atsiliepė ir mūsų literatūros — Kuo jums padėti, mui aišku, kad pagrindinis kū Atrodo, galų gale rado sa drauge? rinio kriterijus yra gilus, tei ve skambios formos poetas būrelio veikloje, ir nėra abejo II. Teisės mokslų fak. Ir padeda, padeda rasti singas ir meniškas socialisti V. Bukauskas, sprendžiant iš nės, kad tolesni literatų ieško I knygos pasą, o neretai ir nės tikrovės atspindėjimas. Si- paskutinių Jo paskelbtų ir ne jimai kryps kovingumo ir tik Vllutį J., Vaicekauską VI., paskelbtų eilėraščių, o taip roviškumo linkme. straipsni pasislėpusį kny. . . .J Puškorių J., pat vertimų Iš tarybinės rusų goję. Jai turime būti dė t (Nukelta į 4 psl.) R. SADAUSKAS poezijos. kingi už daugeli sutaupytų Ataskaitiniame susirinkime brangių minučių, už nuo su pluoštu naujų. įdomiai širdžią pagalbą. skambančių eilėraščių, o taip pat su ruošiamu rinkiniu ant rajam jaunųjų poezijos aplan kui dalyvavo M. Martinaitis. Studentų draugas Nedaug, bet gerų apsakymų paskutiniu metu spaudoje pa Bene būdingiausias do skelbė Alg. Polianinas. Rei cento Juozo Pikčlllngio kia manyti, kad Alg. Pollanibruožas — meilė gimtajai kalbai. Augo jis ZanavyklJoje, čia išmoko malonios Juo draugai zanavyko šnekos, čia, liau dyje, prisirinko sparnuotų Ar jūs nė karto nepasl- Su didžiuliu susidomėjimu ordinas.. Universitetas šventai žodžių, vaizdingų frazių, gedote filologijos fakultete klausomės prof. Malkino pa gerbia ~ir nešioja Cernyševso dabar vykusiai visa tai ką, duoda daug naudos. kai kurių pažįstamų vardų. skaitų apie XIX a. rusų lite klo vardą, kurio memorialini panaudoja pedagoginiame Rimta pažiūra į mokslą Žinoma, ne tų, kurie jau ratūrą. Kaip brangenybes gau. muziejų čia, Saratove mes darbe — stilistikos paskai ir visuomenini gyvenimą baigė. O gal dar ir neži dome kiekvieną profesoriaus aplankėme. Didelė dalis rašy tose — ir moksliniuose atvedė Juozą PikčllingĮ į note, kad šiais metais 14 žodi. Tai yra, bene, vienas tojo rankraščių saugojama straipsniuose. Doc. J. Pik šlovingąsias TSKP eiles. rusų k. ir literatūros spe Įspūdingiausių dalykų, kuris universiteto mokslinėj blbllo.člllngio straipsniai kalbos Dabar J. Plkčilingis vado, cialybės III k. studentų iš pasiliks mūsų atmintyje visam tėkoj, kuiToš fonde 1 mllljoklausimais yra rimto moks iTasZVOOlūkst. "knygų. Pažy vauja IFF lietuvių kalbos važiavo mokytis ( Sarato laikui. linio pobūdžio, užtat no. mėtinas greitas skaitytojų ap katedrai, dirba kaip dėsty vą, Rostovą, Voronežą. rial spausdinami periodi Mes nežinome, kaip atsidė tarnavimas: praėjus 5 mln. po tojas ir suranda laiko koje ir moksliniuose žur koti rusų kalbos katedros ve. moksliniam darbui, savo ORONEŽO universitete dėjui V. I. Kostelnicklui už užsakymo, gaunama bet kuri naluose. Jie yra vertingas knyga. v pavyzdžiu ir kitus skatin mes studijuojame ketu pasirūpinimą, kad mes galėtu, reįjdama Indėlis l kalbotyros moks Inas metai auga studentų damas žengti mokslo ke rios: Vacė Jokubauskai. me bent vienus metus pasi skaičius. lą, o taip pat Ir jaunimui, Filologijos fakultete liu. studijuojančiam llngvistltė, Fija Sapatjeva, Galia Pad- mokyti kitame didžiosios ša čia tik viena rusų kalbos ir 11. šlbiakina ir šių eilučių auto lies universitete. teratūros specialybė, tai ma rė. Šiandien mums sunku pa Brangūs draugai! šiandien sakyti, kodėl atvažiavome mes jau nebevienišos Vorone žiausias. su 200 studentų, fa kaip tik čia. Docentas V. I. že,, mes vėl gyvename kaip kultetas: už tai fizikai, che Kostelnickls. ilgai gyvenęs savo šeimoje, draugiškoje, ar mikai atskirai sudaro po 1,5 Voroneže, daug pasakodavo timoje. . . tūkst. studentų. Cla ruošiami pasipiktinimą fašistų veiks apie gražuoli miestą, jo žmo LENKIJOS LIAUDIES Kai Jūs žygiuosite šventinė plataus profilio specialistai ,t- „ mais. Eidami pro San Salva nių nuoširdumą. Pagyvenę RESPUBLIKA kolonoje Stalino prospektu, doro katalikų Universitetą, vos du mėnesius, mes supra je ' žygiuosime ir mes dideliame | inžinieriai. Apolinaras Suokas tome, kad nepasakoti apie ŠĮ Voronežo STUDENTŲ ATOSTOGOS studentai j Į apmėtė akmeni universiteto studen Ir štai mes filologų šeimoj, Jis dar mokykloje pa miestą negalima. mis. tų būryje, nešime vėliavas, kurse 50 žmonių. Jie atidžiai sižymėjo kruopštumu Ir 15 000 studentų šią vasarą plakatus ir sveikinsime tary klauso pasakojimų apie mūsų sumanumu komjaunimo Nuo pat pirmos dienos pa tostogavo Lenkijos ir užsieGVATEMALA draugystę. darbe, o ją baigęs pasiliko sijutome nuoširdžių ir rūjjes- binių tautų ilo kurmiuose. 2200 studenV. TAMOŠIŪNAITE seną universitetą, ypač susi dirbti gimtųjų Kuršėnų tlngų draugų globoje. Nauji Voronežas. ų pabuvojo užsienyje. Dau- DEMONSTRACIJOS METU domėjo lietuvių kalba, prašo komjaunimo rajono komi, studijų draugai parodė mums lausial jų lankėsi ą TSRS, SUŽEISTA 10 STUDENTŲ mus tarp savęs pakalbėti lie tete. — „Ne kur nulysi su savo miestą, papasakojo jo let 900. Didelė studentų istoriją. Ėjome drauge į teat tokiom žiniom “ — nu tuviškai. O mūsų kambaryje rupė buvo Čekoslovakijoje, Neseniai 10 Nacionalinio ILTĮ žodžiai, draugiški jau visi Išmoko žodžius „ge rą. Vieną dieną sužinojome, lumunljoje, Jugoslavijoje, vyrų instituto studentų buvo sprendė Apolinaras. Q rankų .paspaudimai, . kad mums, kaip ir visiems rDR, Vengrijoje. Mažesnės sužeisti susidūrimo su polici Dveji komjaunimo darbo studentams, šūksniai: „Iki susitiki rai“, „labas“. Daugumas ge reikės važiuoti į Tupės vyko l Vakarų šalis ja metu. Daugiau kaip 350 metai leido sukaupti ne kolūki padirbėti. Truputi pa mo senajam Vilniuj!“, „Rašy rai žino mūsų rašytojų Cvir - Daniją, Prancūziją, Olan- studentų buvo areštuoti. Susi maža gero patyrimo, ir niurome. Žinoma, ne todėl, kit Į Voronežą!“, „Nepamirš kos, S. Nėries, Žemaitės var liją, Italiją, Austriją, Didžią. dūrimas {vyko dėl to, kad po todėl pernai, vos tik atėjusi kad bijotume darbo. Mes ne kit Rostovo!" — sklido tą dus, sportininkai susidomėjo 4 Britaniją ir kitur. licija norėjo išvaikyti stu turėjome darbinių drabužių. dieną Maskvoj, kur, puikiai B. Kalėdienės, Plpynės pasie | Ekonomikos fakultetą, Tačiau dentų demonstraciją. mūsų susirūpinimas, sugyvenusi rusistų šeima sklGrįžę po dviejų savaičių UGANDA draugai ji išrinko grupės pasirodė, buvo visai nereika rėsi metams ir iš čia keliavo kimais, o meno mėgėjai labai streiko, kuriuo Jie palaikė sekretoriumi. norėtų išgirsti mūsų univer lingas. Kurso draugai mums jau įvairiomis kryptimis. dėstytojus, reikalaujančius SOLIDARUMAS SU Mūsų nedidelė grupė pa siteto nusipelniusi Liaudies parūpino vatinukus, apavą. O šįmet Apolinaras jau algų padidinimo, studentai, KONGO LIAUDIMI Mokytis čia taip pat labai traukė J stoti Povlleckaja. Ir dainų ir' Šoklų ansamblį. susirinko prie mokyklos var fakulteto komjaunimo blu. įdomu. Pernai mes savo uni štai mes traukinyje „Maskva Dideli darbą nuveikė par ro sekretoriaus pavaduo versitete klausėme Istorinės — Saratovas". Vagone daug Ugandos studentai, besi tų. Kai policija pabandė juos prasidėjo mušty tinis ir komjaunimo komitetai mokantieji Europoje, Kongo išvaikyti, jaunimo. . Išgirdę kalbantis tojas. Iš visos širdies lin gramatikos kursą. Dabar ten ministrui pirmininkui P. Lu- nės. mus lietuviškai, teiraujasi iš paskaitų apkrovimo sumažini ka dar kartą ji išklausyti. kime sėkmės. („News Service“) mumbal nusiuntė laišką, kukur mes. Pasirodo, kad mo klausimu. Studentai čia tu lame išreiškė'savo gilią sim. jie „pllunksnabroliai“ . ■ atiją ir solidarumą Kongo studental, saratoviečiai. Ir ri galimybę daugiau dirbti Nešė pasauliui tikrą Jaunatvę, A. MAČIULIS audžia! ir pasmerkė agresy taip mūsų pažintis su Sarato savarankiškai, daugumas . pa Dvelkė pavasario vėju qaiviu. vus imperialistų veiksmus LENINGRADAS vu prasidėjo kelionėj. Užsi skaitų praktiško ir seminari trieš jauną Kongo respubliką. mezga gyvas pokalbis. Neju nio pobūdžio. Pagrindinis dal ČESLOVAS KALENDA Trys revoliucijos ėjo Šiom gatvėm. čiom prabėga para. Ir štai po bas vyksta, skaityklose, moks Daug kart aplaistytom brolių krauju, TĖVYNĖ Nešė pasauliui tikrą Jaunatvę, ilgos kelionės, nuvargę, bet • •' Dvelkė pavasario vėju galviu. ARGENTINA Man tėvynė — tai saulė ir vėjas, linksmi, mes ilgai lauktame linėje bibliotekoje. žydras aukštis ir gubos rugių, mieste. Šilti prorektoriaus Baigdamas, išpildau filolo Alkštės, kanalai, prospektai qratūs. Tai lietutis, palaukėm praėjęs. Kamenogradskio žodžiai pa gijos fakulteto komjaunimo FAŠISTAI ŽUDO Neva tyli Ir qaivi, Ir pabėręs karolių -brangių.. Matė baudžiauninkus, einančius laža, gyvino mus po ilgos kelionės. organizacijos sekretoriaus V. STUDENTUS Matė sukilėlius laisvus kely. Tai namai, kur gimiau aš ir augau, Jis patarė, kad pirmoj eilėj i šlamščlant pasakas liepoms senoms, nuslmaudytumėm Volgoj, nes Sabanovo prašymą — perduo sapnus saugant, Mėnesienai__ ,____ tyliai , Neseniai San Salvadoro Sienos mūrinės tyliai byloja — Švelniai skambant motulės dainoms. jis pats ištisus metus maudo- du karštus pasveikinimus ar Akmens širdį Jausti imi. iatallkų Universiteto keli žyAmžiai praėję tylūs sustoja. 'si šioj upėj. Apsigyvenome tėjančių Spalio švenčių pro lų tautybės studentai buvo Tai keliai, kurie vedė i kaimą, Kalbasi, kužda su tavimi. puikiame bendrabutyje ant ga mūsų filologijos fakulteto ašlstų nužudyti. Si žmogžu l mokyklą, l miestą, laukus..,. i Volgos kranto. Tą akmeninę knygą skaitytum — Suradau savo tikslą Ir laimę. dystė Iššaukė dideli studentų studentams ir komjaunimo Ne, nenubostų tau niekados. Išsvajotas dainas ir drauqus. i Saratovo universitetas... Jis 'aslpiktlnimą. Buenos-Aires Cla susijungė bronza, qranltas. biurui. i pernai atžymėjo 50 metų . Ju tudental paskelbė visuotini Pamilau ryto nuostabią žarą. Kraujas, pralietas liaudies manos. Dirvų plotus, giesmes vyturių — biliejaus metu buvo "suteiktas 4 vai. streiką, reikalaudami Trys revoliucijos ėjo šiom gatvėm. Man tėvynė — tai visa, kas gera, O. JaroSevas (vyriausybės apdovanojimas — ubaustl fašistus. Studentų Oauq kart aplaistytom brolių krauju. Ką nešioju širdy, ką turiu. IFF III k. ruslstas > Darbo Raudonosios- Vėliavos. emonstracija išreiškė savo t

Pas užsienio studentus

Rektoriaus įsakymas (Atkalu i* 3 P»ią

IH. Ekonomikos mokslų fak.

I VIENA GRAŽI, BET ••• /

Daug ką aš tikėjausi pama Viena gražuolė... ir dieną. suktum, kur beeitum, — su siduri su vienos ar kitos rū tyti Vienoje. Mane ypač trau nakt|. Ypač ilgai negali už ir Alekslūnaltę N.. Dvylevičlų J., miršti to (spūdžio, kuris pa šies reklama, spalvų, šviesų, kė muzikinė Viena, jos tra Cesnavlčlūtę V.s Jarą A., lieka, pasigėrėjus miestu nuo garsų gyva reklama. Ilgiau diciniai valsai, bet Johano žvaigždes visame savo graži t Barakūną V. Kahlenbergo kalno, esančio sutojal prie parduotuvės lan Strauso smuikas, su kuriuo me. ir Vienos herbu pa pi. Sakalytę V„ Glrnlutę D., šiauriniame jo pakrašty. Ta go vitrinos, tave mandagiaii Jis stovi Stadtparke. tylėjo. tą kandikli, ir atviručių korr.d imbrasą S„ Suoką A.. — Jūs atvykote rudenį, lektą, tau paduos miniatlūri. J da gyva miesto panorama yra už parankės pakvies į tuščią Druktelnytę Ai Zvaglnytę M„ • Vienos muzikiniai festivaliai tikrai žavi. Vienoje pirmiau krautuvę, kurioje, dažniauStefanokirchę ir iš tų pači] sia ( akį krinta pulki ir gerai šiai, ir būsi pirmas šios die• būna vasarą, — pasakė mums. rankų gausi parkerį, tas pad IV. Fizikos.matemaUkoę fak. Kur dingo muzikinė Vle- ponas parodys skylutę parkišsaugota, labai (vairi miesto nos lankytojas. r Mums teko matyti vaizdą,. na? Marljanhllfosštrasėje gir- ryje, į kurią pažiūrėjęs . architektūra su tokiais meno Kllkavečlų D., Kasoką V„ kūriniais, kaip garsioji Vienos kada nelaimingo atsitikimoi dėjau kitokį šiandieninės Vle- arti, pamatysi moterų pliažą Sapagovą M., Kamuntavičlų G , Stefankirche. pagal kurios go metu gulėjo susižeidęs žmo• nos valsą. Jį atliko vargonėKur bepasisuksi, būk atsa; Matulionį A., Variakojytę A„ tikinį 138 m aukščio nepa gus, o prie jo nepriėjo nė vie. liai, sukami Išblyškusios mo- . gus. jei tau brangūs šilinga, Bagdonavičių A. , Cižauskaitę G., prastai meniškai išpieštą bokš nas, nors daugelis to šešta teriškės. o priekyje sėdėjo be atsisėda! pavargęs ant suoid tą nesunku susivokti mieste. dienio vakarą neskubėdamiI kojos Jų savininkas. Aš pano- llo, ateis senutė, paduos kvj| V. Chemijos mokslų fak. Ilgai negali pamiršti Habsbur- traukė į Vienos mišką. Kail rau nufotografuoti jį, bet. vbs tuką ir paims šillngiuką; pd gų vasaros rezidencijos dvaro kurie šunyčiai apuostydavoi nukreipiau objektyvą, žmogus vaišins tave pardavėjas ausd Maminską G.. Visockaitę S.. rūmų ir parko ansamblio. Bet nelaimingąjį, bet praeiviai ne• labai nuolankiai pradėjo mal- rišku papirosu — išties rankJ Sakevlčlūtę L., Petrauską E., dešimtąją dalį praėjęs jautė jokios pareigos Jam py. dauti to nedaryti, alšklnda- (dėk; pagaliau miesto visuj pradedi bodėtis ir praran gelbėti. Jie nežinojo, ar tasi masls, kad Jis daugiau čia ne- meninių tualetų durys neatd VI. Medicinos Mokslų fak. di sugebėjimą vertinti taš. vargšas turi 150 šilingų už: atvažiuosiąs... Kodėl? Man darys, kol ne(mesi šilingoj greitąją pagalbą. Tačiau, ne■ ir dabar neaišku, tik baisiai tai netoli nuo Stefanokirchė.l ko, aišku, nemokėjo vertinti Lučlnską K.. Kašinską R., vien tai. Man atrodo, kad tuo> liūdna tai prisiminti. Į nei jų šeimininkai. Ypatingai Čepaitę D.. Juzonį A„ Baigiant norėtųsi dar kaJ brangus mums kuklus pamink metu ten nepraėjo nė vienas! Daug kas Vienoje yra spe- tą pabrėžti, kad Viena I Dallydėną D., Barkauską E., darbininkas, o ėjo tie, kurie las tarybiniam karlul-lšvaduoČesnį G., ' clalizuota turistams, o lablauAleksejevą M., tojut, mums brangūs pamink turi pinigų ir laiko, ir gali[ šiai būdas, kaip Išvilioti šilin pulkus miestas. Daugumoj I lai — daugelyje vietų matomi maloniai praleisti šeštadienio gus., Užėjai į valgyklą, lauk- dar puikesni žmonės. Nėrį VII. Gamtos mokslų fak. skuboti, bet tvirti ir aiškūs popietę Vienos miške. . . Mes neturėjome daug pro• damas patiekalo, pasklaldel abejonės, jie padarys viski Skorupską Ed., užrašai: „Išminuota“, „Minų Bronušą V„ gų susitikti su jaunimu, ma-’ laikraštį, kuris padėtas ant kad nuplautų nuo Žydrojo D.l Kaštaunaitę M., nėra — Popovas-“ Ir apmauViršutą L., 2111 ūką R., Medekšą P., dingai būdavo skaudu matytl tyt, tai nebuvo naudinga mū-’ stalo — sumokėsi 50 gra nojaus dėmes, kurias uždėjl Glnelevičlūtę I., Papkauską ;A pangermanistų fašistinės orga sų šeimininkams. Tačiau, va su- Monthauzeno budeliai, jie pi nizacijos svastikas, kurios vėl karas, praleistas su Laisvojo, šių. Pradėjai domėtis darys viską, kad daugiau I rašomos ant tų pačių krauju Austrijos Jaunimo grupele, il• venyrals — tau atneš tokį reikėtų Popovui ar kitiems I gai išliks mano atmintyje. Aš ’ asortimentą, kad būtinai atlaplaistytų akmenuotų sienų. Popovas išminavo, bet kaž ir dabar prisimenu naujus’ tiks ir tavo skonį: čia gausi naujo rašyti: „Minų nėra" I IMorUos-ftlok>glJos fakulteto studentai pastatė respublikos tooMMuose dveji* kultūros ‘ namus Ir keista ūkiniu pastatų. C. KUDABA I koks kaimyno -Adenauerio iš mano pažįstamus septyniolika' ir šv. Antano statulą, ir kino gama vėl deda ženklus ten, mečius Frederiką ir Leopoldlkur jis norėtų iš naujo pa nę. Aš tik mokyklos suole mo-. dėti ir savo miną. Štai tau ir klausi vokiečių kalbos, bet tą į vakarą daug iš Jų sužinojau! šalies neutralitetas! ir nemažai pats pasakiau.: Šiandieną Austrija yra la Kaip gaila, kad Vienos Uni-i biausiai lankoma tarybinių tu. versitetas ne jiems. tiki ristų kapitalistinė šalis, todėl trečdalis austrų mokosi uni- i jos miestai yra paversti Va versitete, ten įsitaisė vokle-i karų vitrina prieš socializmą. Tam negailima pinigų, tačiau čia! ir kiti kaimynai. Nė-i reikia būti aklam, kad nema ra vietos austrams ir Aukšto-įf Didžiojo Spalio švenčių ''' • W i tytum tikrovės. Neveltui mū sios technikos institute ir Mo-ĮŠgarbei kasmet pravedama es , i sų turistai Austrijoje iš 12 certeume (muzik. m-la), kurio-:tafetė miesto gatvėmis tapo r ;< & 1 dienų 6 laikomi Vienoje, —- Je dėstoma pagal Mocarto tra-Įtradicinė ir populiari. Jei fe*"'*' - W i ' 1 stengiamasi atsipirkti praei dicijas. O ateis ta diena, —i ; 1957 m. dalyvavo 12 koman• ? l tim, gražia reklama. Noriu tuo tiki ir nauji mano drau-Į|dų, tai šiemet jų skaičius iš f trumpai sustoti ties reklama, gal tolimoje Vienoje, — ka saugo i K •, iki 25. Į nes per visą buvimą Vienoje da jie patys ten bus šelmi-:= Estafetės trasa suskirstyta esi jos nelaisvėje. Kur bepasi-ninkai. iį 11 etapų. Kiekvieną komanpastatei? Mą sudaro 7 vyrai ir 4 mote — Karvidę. rys. Trasos ilgis — 5300 m. Šiemet jau prieš startą bu EPIGRAMOS vo aišku, kad komandų visa ŽARIJOS (R PLĖNYS galva pajėgesnių už kitas ne bara. ir kad sportinė kova bus Kai revoliucija raudona žarija įtempta ir įdomi. sužibo; Ją Interventai griebė letenomis Startas duotas. . I etape vilko, bevelk visi sportininkai bėga Bet plieskė taip liepsna iš židinio Tarybų, kartu. Visgi prie Cerniachovs. Kad VrangeMai, Denikinai, tik kio aikštės keliomis sekundės plėnimis susmilko. .. Universiteto lengvaatlečių Grybaitė pavasarį tradicinėse dalimis anksčiau už kitus es startus Rygoje prisiminus Universiteto lengvaatlečių tafetės lazdelę perduoda Me Kam iš sportininkų teko varžybose iššoko į aukštį dicinos fakulteto studentas NE KETURIOS DIENOS pabuvoti Rygoje ir apsllanky. 1,35, pralenkdama latvę Mlš- Grigaitis. II etape Jau prieky gti Mieža parke, tam, be abejo, čerlnską, o šį rudenį Ji iššo je ekonomistas. Tai žinomas (JAV žurnalas „Lalf“ pranašavo, RAKAUSKO nuotr kad Tarybos gyvuos tik keturias g įstrigo į atmintį stadionas, ko 1,40 ir tapo čempione šio dešlmtkovinlnkas Černiauskas, dienas) g esantis prie Daugavos. . . je rungtyje. Gerai pasirodė A. kuris savo etape ne tik aplan tinlnkas. . . Gausūs žiūrovei ’jc Jie croru šauk*. Jog Tarybos !in. a Si nuošali Rygos miesto Juodzevičlūtė. Kaip ir pava kė visus, bet Ir atsiplėšė apie susirinkę Tik keturias dienas gyvuos... į finišą prie Uni T Belaukiant trūko Jų kantrybė. g vietelė vilioja ne vieną van- sari, Ji lengvai nugalėjo savo 20 m. III etapas — sunkiau versiteto centrinių rūmų, aud Susmego patys, tartum grybai, gdens, tylos, erdvės ir sporto varžoves, bėgdama 400 m. sias, nes Liepos 21 gatve 750 ringais plojimais sutiko Nuo koto Ilgi pat galvos. nugai | mėgėją, distanciją. m. reikia bėgti į kalną. Iki Įėjusios komandos atstovą. Ta g Stadioną ypač mėgsta Jeigu pavasari mūsų mo. šiol bėgikai, bėgę beveik visi Medikas Margevičius, kuri AUTKOJAI IR SAULĖ g studentai. Čia vyksta ne terys estafetėje 4X100 nuga kartu, šiame etape Išsibarsto finišo Juostelę perplėšė d g tik treniruotės, bet ir įvairios lėjo rygletes, tai šį rudenį ir pradeda ryškėti pretenden nauju rekordu Dangsto autkojais jie saulę, — 15:37-1 g varžybos tarp vietinių sportipralaimėjo. . . (Nestartavo L. Mano — bus tamsus pasaulis. tai į pirmas vietas. Prie „Tau Tik 40 m. atsiliko ekonl Bet, deja, tiktai jie patys g ninku ir svečių. Todėl ir mū. Zaikina). ro" bendrabučio pirmas buvo Mūsų saulės nebemato. gsų lengvaatlečių gretos, kartu Vyrai, kaip jau buvo minė ekonomistas Saparnis, už 5 m mlstai Treti buvo fizikos-rw| asu Rygos Universiteto spor- ta, pirmavo bevelk visose medikas Ivaškas, dar toliau -- tematikos fakulteto atstovai EPITAFIJA „TAUTOS VADUI“ gtlnlnkais išsirikiavo Mieža rungtyse. Jaunas Universiteto chemikas Levickas. Sekančia Gamtininką prieš pat finl'į g parko stadione, bėgikas K. Sipavičius (EMF) me etape medikė pavijo ekoJis „šauniai' savo tautai g Ankstyvą šeštadienio rytą buvo pirmas 100 m. bėgime. riNmlstę ir aplenkė, Nuo aplenkė chemikas Blažys vadovavo. Kol nuo tautos | sprandą gavo... g suplevėsavo vėliava, pakelta Jo rezultatas — 11.4 (II šio momento medikai tvlr- užėmė IV vietą. Pi g tradicinių varžybų tarp Ry- atsk.J. viena sekundės dalim! tai pirmauja Bėgant AlFakultetų tarpe I vietą ggos ir Vilniaus Universitetų geresnis negu pavasario tra- girdo, Partizanų gatvėmis, pereinamąją taurę ketvirtą c BENAMIAI g lengvaatlečių praeitų metų -dlclnėse varžybose. Gerai pa. medikus stengiasi pavyti eko. metus laimėjo Flzlkos-mateiT.J Svarbu diplomas, o žinios... g nugalėtojų. Jau kelinti metai sirodė F. Jonaitis (GMF) grei Buržujai patys rūmų sau nomlstai ir fizlkai-matemati■ nestatė. ,,, , , ,, , » vykdomos dra'i-.rlškos varžy- čiausiai nubėgęs 110 b/b ir kai. Tai jiems iš dalies pa- tikos fakultetas, surinkęs (Iš satyrinio V IFF ,komjaunimog . f „lA.,,. Norėjo Lietuvą suk liti pintginėn. toliausiai nušokęs. E. Kojelis, konferencijos sienlaikraščio) g bos tarp š.ų aukštųjų mokykvyksta. Ypač puikiai savo eta tšk. Vienu tašku atsiliko Nį Imt Todėl atėjo vieną kartą metas,— glų lengvatlečių. kelinti metai toliausiai numetė diską ir ietį. pą prabėgo ekonomistė Plei- dlclnos fakultetas. Jeigu m< 4 Įaš Ponuliai liko be namų ir be ------ —--------------- ------------—g iš eilės, kaip mūsų Unlversi- Katinas tapo 1500 m. bėgimo kvtė. Įbėgus į komjaunimo kai būtų Išstatę dar vieną k<| pat tėvynės. BOMBOS NE KIAUŠINIAI ‘ sportininkai ........ ........................... ^teto iškovoja per- čempionu. Estafetę 4X100 m. gatvę, tarpas tarp medikų ir tos mandą, būtų lalmėję 1 vietl fek Ant bombų. g einamąją taurę. Įdomu, kaip vyrams laimėjo vilniečiai. ekonomistų visai mažas, ir Tartum vištos tupi. UŽUOMARŠOMS g seksis mūsų sportininkams šį Ir taip, mūsų lengvaatlečiat, kas laimės — labai neaišku. III vietoj — Ekonomikos fj lir Kraujuoto dolerio tarnai. brii Girdi, talka jiems baisiai rūpi,-Jo. rudenį? Nerimauti buvo pa- surinkę 20 taškų daugiau ne Nekąsk daugiau. pirmas kultetas. U>ėl to ant bombų Jie Ir tupi., •ggrindo. nes komanda stojo į gu Rygos Universiteto sporti Paskutiniame etape Negu galt apžioti. Rektorius; uždarymo pari Eat Uel sąlygas geras turėtų, — fen g startą be žinomų Universiteto ninkai, vėl Iškovojo pereina, lazdelę perima medikas, tuoj (Vokiečių liaudies patarlė* Ule žemėj karą Išperėtų. Paleido nuo grandinės g lengvaatlečių, kaip L. Zaiki. mąją taurę. pat gauna lazdelę ekonomis de pasveikino dalyvius, pa :l lai. mėjo, kad estafetinis bėgirr.J ha KOLONIZATORIŲ DAINELE Grobugnį kapitalas: gnos-Barakūnlėnės Ir V. BaraB. ORENTAITE tas, flzikas-matematikas, gamOI, buvo taip maloni JI — Bus mūši* žūtbūtinis! gkūno (jie startavo matče „Lie. tapo puikia tradicija ir pai Įvir Turtingoji kolonijai Dabar Taryboms galas! gtuva—S. Lenkija). Bet jau po v Nebuvo barnių, riaušių. — kėjo sportininkams toliau kd Į T Staiga Ji paslėiauš*. Raišku, kad taurė nepasiliks V/RŠL/VOS „SP/t lanl ti sportinį meistriškumą. Tačiau plėšrūnas kando. Pakilo liaudies rankos — [95 Daugiau, negu apžiojo: Nepadeda patrankos. J. ZUMBAKYS, ha Pirma — išniro žandą, O buvo taip maloni Ji g Mūsų vyrai, iki pat varžy. Vyriausias Varžybų lėni Paskui — pakratė kojas. .. Į Lietuvą atvyko Varšuvos „Spartos“ klubo tinklinio Turtingoji kolonijai ĮM žbų pabaigos buvo nenugalimi, rinktinės. Su USK tinkllnlnkėmis „Spartos“ moterys jau teisėjas Irau MĖNULIS ŠVIEČIA g Moterys startavo daug silpsužaidė draugiškas rungtynes. • ANCIŲ BALSAS IS EUROPOS Lojo daug šunų mėnulį, tad g niau. Tik kai kurioms sportiVaržybų pradžia mūsiškėms susiklostė nepalankiai. Ambrlno llgr užkimo.. . Pardavę sąžinę, tėvynę, Redaktorius V. DENAS Įipr gninkėms pavyko tapti varžybų Viešnios renka tašką po taško ir laimi 15:7. Tačiau USK Po velėna jie Jau guli. Per Kudašių vos išnešę aptaršytą. Net ir kapo nieks nežino.. g čempionėmis. Gal būt, todėl, tinklinlnkės kitus du setus laimi (tikinančiai 15:5 ir 15:13. laiv Jos pilną erdvę šmeižtų g kad Rygos Universiteto rinkO paskutinis setas buvo atkakliausias — tą rodo rezultaIstorijos-filologijos fakul [kis O mėnuo?.... Skaisčiau dar privarytų, Ir aukštyn, aukštyn vis kyla. g tinės sudėtyje startavo tokios tas: 20:18. teto bibliotekininkystės k.* Jei ši nebūtų begalinė... tedros dėstytojai Ir studer r p Neuždraus skalikai šviesti. g žinomos lengvaatletės kaip tai reiškia gilią užuojauta Bendra rungtynių pasekmė 3:1 USK merginų naudai. Nors dar margls trikdo tylą. Apipešiotos antys — nebaisu! g sporto meistras L. Kauzė, M. katedros vedėjui Pr Nors kvarksi jos „Amerikos Tarptautinių rungtynių metu joms buvo (teikti LTSR L. VLADIMIROVUI, Tekstas - V. KLIMO. g , Sisina ir kt. rtii balsu“. jo motinai mirus. J. NEKROŠIAUS, L. BRAZIULIO/ Šuolio i aukštį čempionė R. tinklinio medaliai. O. BUDENAS po Imu LV 11374 Redakcijoj adresas: Uaiversiteto 3, Telefonas 7-79-17.- Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. Užs; \r. 1.66 Ingo

įspūdžiai

SPORTAS

| Estafetę laimi fizmatai

Kaip mes Rygoje viešėjome...