I
^MiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiimi! iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiL
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKlTĖSl
Mes plačiajam pasauly
O
a
Įvairiausių tautybių vaikai H i-
Išsklaidysim apgaulę
t
d
Ir už taikų kovosim tvirtai I
Nr 24 (374)
O
Vilnius,
b
Miftirnft
1960 m. PENKTADIENIS
Lapkričio mėn. 18
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVFRSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kep.
iiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiih^
UNKU įsivaizduoti mokslą be jauno žmo gaus — studento. O dar sunkiau studentą įsivaiz duoti be knygos. Dabar prie ei studento sąvokos reikia dar pridėti — draugystę. Studen tas — tai jaunas, valingas, r J žvalus žmogus, su knyga po pažastim. Ir ne vien knyga — laikraštis ar užrašaf jo ranko r. je. Studentas — tai jaunas ijj žmogus, skaitąs laišką. Laiš kas iš draugo ar iš namiškių, laiškas iš tolimo, bet artimo M draugo dabar tapo įprastu reiškiniu studentijos gyveni vežė kitų tautų jaunimo šir- dairyti po užsienį, pakeliauti rūs, mintys ir darbai dar mar me. klbirkštėlę. O kai Žydrojo Dunojaus ar srau gesni. Bet visus pažangios Ir skrenda margaspalviai dles karvelėliai iš miesto į mles. kas išvažiavo ir negrįžo. . . naus Reino pakrantėmis. Ir iš minties, pažangių idėjų stu tą iš vienos aukštosios mo taip, taip išvažiavo ir nepar šių kraštų parsiveža neuž. dentus jungia viena brangi humanizmo gija, progreso idė kyklos l kitą, nežinodami vals. važiavo- Bet dėl to liūdėti ne. mirštamas šypsenas. ja, taikos balandis suka lizdą tyblnių sienų, nė kalbinių ri reikia. Jie liko, kad parsivež Studentai. . Jie ruošiasi bų. Skrenda draugo ranka tų daugiau žinių iš kitų ša šturmuoti mokslo viršūnes, bū. mūsų palangėje. Štai tedėl parašyti proto ir širdies žo lies aukštųjų mokyklų: Mask. ti Išradėjais ir pedagogais, Jie buvę tolimi, daros artimi džiais. Nėra tos dienos, kad vos, Leningrado, o nuo šiol ruošiasi tapti naudingais žmo ir dar labiau artėja, štai ko į mūsų alma mater neateitų ir iš Saratovo, Voronežo, net gui, žmonijai. Vieni rengiasi dėl kuria klubus: „Duok ran. ikipa laiškų jauniems studen- iš Rostovo. Štai kokia plati daužyti atomo branduolį, kiti ką. tolimas, bet artimas drau Itams. Jų dalis vis su užsieni lietuvio studento Tėvynė! — skristi į kosmosą, tretieji ge!" Stų rankų neišsktrs karo nio pašto ženkliukais. Ir mes — svetinga tauta, — tėviškėje sėti pasėlio grū dievo kalavijas, neišskirs ka Adreso atgal jaunas drau- todėl ir pas mus į svečius at- dą. . . Studentai daugybe ran ro krankliai, sutanuoti polici ;as neužmiršta. . . keliauna skrajūnai — paukš kų sykiu su liaudimi suka pa ninkai, žandarai ir gilijotina Pasikeisti žodeliu- . . O pa- čiai — mūsų jaunieji drau saulio istorijos ratą j priekį. neišskirs, nes visos studenti ižlūrėti? Ir pasižiūrėti gali gai. Broliškųjų respublikų Studentai karštų širdžių krau jos priekyje stovi Tu, mano* na. Juk pasaulis gražus, o pasiuntiniai su mumis daina ju aplaisto gatvių grindinį, Tėvynės studente! aunos, godžios žinioms akys vo dvidešimtmečio šventėje, o versdami diktorius, kapitalo A. Grobovas, url daug pamatyti, kad paso. neseniai devyniolikos aukš šalyse. Studentai — margaVVU komjaunimo komiteto intų jauną daug trokštančią tųjų mokyklų pasiuntiniai tautė šeima, jų kraštai įval. narys ielą. Ir keliauna mūsų stu buvo mūsų SMD konferenci dentas į svečius, o svečiai — jos svečiai. Dalinomės ne vien as jį. Ir visada svečiuos ne duona, bet ir žiniomis, glnčiloglau, kaip namie. Taip jau jc-m ės, bet ne dėl akių spal. riimta tarp studentų. Mūsų vos, o apie mokslą. Jniversiteto studentai, dauPrasidėjo sesi Atsakinėja Mlkla- Avlženytė, Kacha. Vis daugiau ir tampresni iauslai gamtininkai, saka- ryšiai nusistovi su užsienio ja... Sį kartą į ne ševičius, Saulys, nauskaitė, Slmkevlils skrajojo po uolėtus Kry- studentais. Iš Prahos ir Ber akivaizdinį suvažia Stankevičius, Slru. čiūtė ir dar kal įo kalnus, kopė į Kaukazą, lyno ateina laiškai, atkeliau vo trys žurnalistų tytė- Bagočiūnlenė. kas. Džiugu, kad ’ian-Sanį, žiląjį Uralą. Ten ja draugo knygos, net iš Fi kursai- .Jeigu pir- Jų žinios įvertina draugai Išgali Ir uvo išvykę praktikon, o kar- ladelfijos ir Čikagos. Ir į Va mokurslai dairosi mos gerai. Rusų li dirbti ir varyti gii pabuvojo ir svečiuos. Tu. karus išeina mūsų knyga, mū. nedrąsiai, tai antra teratūros egzami lią vagą mokslo . . Laiko bi arimuose. Deja, ne Istai apsuko grožio pilną Da- sų tautiečių minties ir širdies kursiai ir trečia nas. dalelytė, kad sušildytų, kad kursiai jaučiasi ra bliotekininkai. Čia visi įstengia. Neap |alo daubą ir saulėtą Už. šviestų nauju pasaulio žibu mūs, lyg namie, žl. gerai padirbėjusių sieita ir be „dutaukazę. neskriau kių“, o kai kas po rėliu. . .' Turime ką pasiųsti noma, jeigu prieš draugų egzamino, ir egzaminus galima džia. .. Tikrai nusi vieno tr. _ Universiteto aktyvas pabu. Jauniems draugams, yra manančių apie pra. antrame nepasirodė, I-jo Leningrado, Kijevo, apie ką parašyti, kuo pasi būti ramiu. Marksizmo - le- eltą dalyką irgi gal kojelės nerėmė Vis daugiau ir dau ■insko, Kaliningrado, Rygos džiaugti. giau lietuvių iškeliauna pasi- nlnzmo egzaminai... yra: tai Taluntytė, ateiti. I Tartu aukštosiose mokyklo. 'llllllllilIllIlIlHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIHIIIIIIIIHIIIIIIllllllllllllHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII I Akademinis choras savo ; ■ambia daina džiugino lenln. j ■ adlečius, mūsų liaudies an-! ’ J■mblis apsilankė šalies širtingi (pvz. kai kurių studentų St- LAZUTKA ■je, — į kurią veda dabar! Šių metų lapkričio 1 die pasiūlymai, pateikti per š. m. r ną mūsų Universitete svars Prorektorius spalio 30 d. įvykusią Istori T Ji pasaulio keliai, — kon. tė klausimą apie mokymo pla mokymo reikalams jos-filologijos fakulteto kom Jtavo Maskvoje. Ir Iš visų j nų racionallzavimą ir viso mo va proceso patobulinimą. semestrą tose įstaigose, kurios jaunimo organizacijos konfe Jų kelionių lietuviai parsl-; kymo I ii! buvo numatytos jaunųjų spe renciją). Tiesa, čia reikėtų pa i 1. MOKYMO PROCESAS cialistų paskirstymui, o pa daryti priekaištą Uuniversltei pravestas baigus to komjaunimo biuro akade Prieš dvidešimt j Mokymo proceso tobulini skirstymas keturis kursus. Nuo šių moks miniam sekretoriui (drg. Bagmas yra pagrindinis viso mū lo metų čia visi kursai moko dansklul) ir fakultetų akade dvejus metus •t'J sų kolektyvo veiklos klausi si pagal naujus mokymo pla miniams sektoriams, kad jie ne tik nepateikė Universiteto mas. Jis tapo ypač svarbus nus. mtarybai pageidavimų, bet ir po to, kai buvo priimtas įsta Reikėtų, kad šiuo Teisės neatsilankė į tarybos posėdį. Prieš dvidešimt dvejus tymas „Dėl mokyklos ryšio su mokslų fakulteto pavyzdžiu Daugumoje fakultetų vis tik y metus lapkričio 17 d-, kada edl fašistų gaujos, pasektų ir kiti fakultetai, nes kaustytais gyvenimu stiprinimo“. nežymiai sumažintas teo Reikia pažymėti, kad rekto kai kurie jų dar per mažai labai patais praėjo senosios Pra rinių kursų valandų skaičius, kl hos gatvėmis, ratas, dekanatai ir katedros rūpinasi perėjimu prie naujų trypdamos ed fekoslovakų tautos garbę [per praėjusius mokslo metus mokymo planų (kaip pav. Is o studentai ir šiais mokslo me tais pernelyg perkrauti pa d ir laisvę, protestuodami ;šį tą padarė, racionalizuoda torijos-filologijos fakultetas). skaitomis Ir pratybomis, nere prieš nešamą vergiją, l mi mokymo planus bei gerin Tobulinant mokymo planus tai iki 12 vai. per dieną. gatves pirmieji išėjo stu dami mokymo procesą. šis tas padaryta ir kituose fa (Chemijos f-to ir kt.). Tuo ir: Fakultetuose specialios ko dentai. Sutratėjo automapačiu studentams vis dar ne lai. Fašistiniai budeliai tai- misijos išanalizavo dabartinius kultetuose (Ekonomikos, Fizi sudarytos reikiamos sąlygos kos-matematikos). ią demonstraciją pasitiko mokymo planus ir patelkė ne dirbti savarankiškai. maža vertingų pasiūlymų vlno lietumi. Tačiau daugelyje fakultetų Fakultetai, fakultetų tary pagerinti. Sle pasiūly (ypač Chemijos, Istorijos-filo Tarptautinės studentų or jiems bos mažai skiria dėmesio pa mai buvo apsvarstyti visų logijos) šis darbas buvo atlie ganizacijos nutarimu nuo fakultetų mokslinių tarybų po 950 metų ši diena mini- sėdžiuose; jais-remiantis mo kamas paviršutiniškai, pasku čių skaitomų kursų pertvarky ia kaip Tarptautinė stu- kymo planuose padaryta rlm- bomis, be reikiamos energijos, mui, atsižvelgiant į naujaugerokai vėluojant ir gana for (Nukelta į 2 psl.) eMetaf*,!š “metu studentu Patals4- Pagrindinis šlų maliai. Dėl viso to jau da bar kai kurios Istorijos-filolo •adarbiavimas plečiasi ir bendrus kursus, skirti dau gijos fakulteto katedros ma iprėja. Jų jaunatviška giau laiko praktiniams užsl- no, kad daug pataisų, padary tų mokymo planuose, yra ne vergija ir entuziazmas, ir gamybinei praktl- teisingos ir keistinos. latvi mintis, ir stiprus po- |ėmimas t. y. priartinti mokslą prie Bendras trūkumas visuose kis visuomet stovi pasau- |kal, [gyvenimo ir gamybos. fakultetuose, tobulinant moky Įprogreso, taikos ir draue; Žymiausias ir naudingiau MUSŲ ŠVENTE mo planus, yra tai, kad ko jtJ rtės pusėje. 1 psl. I Prisimindami čekų stu- sias darbas atliktas šia krypti misijos, ruošdamos šį klausi žygdarbį, mi Gamtos mokslų ir Teisės mą, nepalaikė ryšių su stu NEUŽKONSERVUOKIME Mų-patriotų DIPLOMINIŲ DARBŲ po metu visų kraštų, o mokslų fakultetuose, Teisės dentais ir net su dėstytojais. 2 psl. rmoje eilėje Tarybų Są- mokslų fakultete jau praėju- Žinoma, nebūtina priimti vi ngos studentai, atkakliai slais metais gamybinė praktl- sus studentų pasiūlymus, ta DIEVO DULKES čiau į juos reikia atkreipti dė nenuilstamai kovoja už 3 psl. l'onljos pažangą, už tal- ka buvo atlikta pagal naujus mesį, išklausyti, tuo labiau, „SPYGLYS“ mokymo planus per visą 9-tą kad nemaža jų tikrai yra ver4 psl.
d
S
TOLIMI, BET... ARTIMI
NEAKIVAIZDINIAME PASIDAIRIUS
Seniai pribrendęs klausimas
i
tl
Ataskaitinis-rinkiminis praėjo Lapkričio 16 dieną Kolonų salėn susirinko visa gausi Universiteto komunistų šeima. Ataskaitą apie Universiteto partinio komiteto darbą padarė J- Bielinis. Diskusijose daly vavo 17 žmonių. Po to buvo Išrinkta vienuolika naujo Par. tinio komiteto narių, be to, buvo išrinkti delegatai į Vii. niaus m. Lenino rajono partinę konf^enciją — 36 delegatai su sprendžiamojo balso ir 3 su patariamojo balso teise. I Universiteto partinį komitetą išrinkti: A. BENDZIUS, J. BIELINIS, P. FEDORAVICIUS A. CHOMSKIS, J KU BILIUS, I. LEMPERTAS, A. LEVINSKAS, M. LOLA, E. MAIMINAS, T. TRAKYMAS, L. VLADIMIROVAS. įvyko Partinio komiteto organizacinis posėdis, kuriame buvo pasiskirstyta pareigomis. Partinio komiteto sekretorium vėl išrinktas J. Bielinis. Sekretoriaus pavaduotojais: organizaciniam darbui — A. Trakymas, ideologiniam darbui — I. Lempertas. Kiti Partinio komiteto nariai yra atsakingi: E. Maiminas — už partinį švietimą, V. Chomskis — už mokymo darbą, M. Lola — už mokslinį darbą, P. Fedora. vičius — už darbą bendrabučiuose ir darbą su jaunais ko munistais, A Bendžius — atsakingas už profsąjungas, A- Levinskas — už agitaciją ir propagandą, o L. Vladimirovas — ».ž paskaitini darbą. Apie ataskaitinį.rinkiminį susirinkimą plačiau skaitykite musų laikr ’ščio sekančiame numeryje.
Atviri fondai skaitytojams Nuo š. m. lapkričio 10 d. Mokslinės bibliotekos Bend rojoje skaitykloje sudarytos visai naujos darbo su knyga sąlygos. Visi skaityklos fon dai yra atvirai prieinami skai tytojams. Skaityklos pasieniais yra sustatytos atviros lenty nos, kuriose knygos išdėsty tos pagal mokslo" šakas, pvz. istorija, geografija, kalbotyra, medicina ir t. t. Šiuos skyrius nurodo virš lentynų išrašyti skyrių pavadinimai. Skaityto jas peržiūri jį dominantį sky rių ir pats Išsirenka tai, kas jam yra reikalinga. Pasinau dojus knygomis, išeinant iš skaityklos, jos nestatomps į vietą (neišvengiamai pasitaiky tų fondų sumaišymo, kuris apsunkintų kitiems skaityto jams susirasti reikalingą lei dinį), bet dedamos į apatinę lentynėlę, kuri tam tikslui yra palikta tuščia. Vėliau kny gas į jų vietas sustato biblio tekininkas. Visa gaunama periodika už einamus metus taip pat yra laisvai prieinama skaitytojams. Iš bendrųjų bibliotekos fon dų knygos atnešamos į skai tyklas ankstyvesne tvarka.
|ji|j lt
;•
Jeigu skaitytojas įslneša su savimi knygas, jos atžymimos kontroliniame lapelyje pas kontrolierių. Tai suteikia tei sę tas knygas ir atgal išneš ti. Paimtos į namus knygos iš mokslo personalo abonemento, bibliografijos ar kito bibliote kos skyriaus yra bibliotekinin ko atžymimos kontroliniame la pelyje. Išeinant iš bibliote kos, kontrolinis lapelis -grąži namas kontrolieriui. Prašome visus skaitytojus, einant į biblioteką, turėti su savimi skaitytojo bilietą. Tai paspartina kontrolieriaus dar bą ir netrukdys skaitytojų laiko. Ekskursijos, korespondentai bei asmenys, einantieji pas di rektorių, gauna pas kontrolie rių leidimą. Einantieji į bendrąjį abo nementą bei katalogus pro kontrolinį stalą nepraeina. S. VAIDINAUSKAITE VVU Mokslinės bibliotekos Direktoriaus Pavaduotoja
< iŽiĄį «• „./i y-Z#* • ■
• i
;
:
•
'''-.i '
ŠVENTINIS
UNIVERSITETAS
R. Rakausko foto etiudas.
EKONOMIKOS į FAKULTETE $ ĮDOMUS vakaras ČEKOSLOVAKIJA STUDENTAI PRAKTINIAME DARBE Šios vasaros atostogos Čekos lovakijos aukštųjų ir vidurinių mokyklų studentai ir mokiniai — daugiau kaip 94 000 žmonių — praleido praktiniame darbe. Buvo sudaryta 1900 grupių ku rios dirbo pramonėje ir žemės ūkyje.
ZANZIBARAS 10 000
DEMONSTRANTŲ
Mahadare įvykusiame mitinge dalyvavo daugiau kaip 10 000 žmonių, įskaitant ir studentus. Mitingas priėmė rezoliuciją nu kreiptą prieš anglų vyriausybę, kuri leidžia JAV statyti saloje savo karines bazes. *
TARPTAUTINE STUDENTŲ SĄJUNGA DIRBA Tarptautinės studentų sąjun gos sekretoriatas nusiuntė pro testo telegramą Puerto-RIko val dytojui. Telegramoje reikalauja ma paleisti 8 studentus, kurie buvo suimti už dalyvavimą de monstracijoje už nepriklausomy bę. TSS taip pat kviečia studen tų organizacijas Jų protestą pa daryti žinomu. Trys Tarptautinės studentų sąjungos delegacijos nariai Ko rėjos demokratinio Jaunimo są jungos kvietimu šią vasarą vie šėjo Korėjos Demokratinėje Liaudies Respublikoje. Vizito metu, delegatai pasi keitė nuomonėmis su šeiminin kais (Korėjos studentų komitetu) apie Korėjos Ir Tarptau tinės studentų sąjungos abl-
pusišką stiprinimą, apie solida rumo stiprinimą tarp abiejų Ko rėjos dalių jaunimo ir studentų, apie jaunimo kovą už taikų ša lies sujungimą. Delegatai aplankė Universite tą ir kultūrinius šalies centrus, fabrikus ir fermas įvairiuose šalies miestuose ir kaimuose ir visur buvo šiltai sutikti. Svečiai matė didelius pasikei timus mokymo srityje. Mokymo si sudemokratinimas padarė tai, kad visi darbo žmonių vaikai gali gauti išsilavinimą. Buvo įvestas visuotinis pradinis ir vi durinis mokymasis. 1962 metais bus įvestas visuotinis techninis išsilavinimas. Dabar šiaurinėje Korėjoje yra 27 aukštojo mokslo įstaigos, ko nebuvo japonų pa vergimo metais. Padarytos dide lės lengvatos besimokantiems — veikia bendrabučiai, interna tai, mokiniai gauna mokymosi drabužius ir mokymosi priemo nes. Vėliau svečiai pasakojo: „Mes pamatėme, kad žmonės Šiaurės Korėjoje gyvena laimingai, ne jausdami nepriteklių, maisto, drabužių Ir butų trūkumų. Mes radome Jaunimą ir studentus laisvai besimokančius, o medi cina tarnauja visiems žmo nėms“. Būdami Korėjole TSS delegatai turėlo progos susitikti ir su Pie tų Korėlos studentais, kurie pa pasakojo anie studentu Ir Jau nimo gyvenimo ir mokymosi sąlygas Pietų Knrėlole. Jaunuo liai verbuotam! 1 kariuomene, o balqtl tie, kuriems pasiseka aukštą’a mokykla, Ilgą laiką negali surasti darbo. Kylantis judėjimas jsusilaukė smarkios reakcijos Iš JAV imperialistų. gyvena štai kaip skirtingai Pietų Ir šiaurės Korėjos Jauni mas.
$
Sekmadieni, lapkričio 13^ d., Ekonomikos mokslų fa.^ kulteto studentai rinkosi v Į ne visai iprastą vakarą.X Docentė Davtian pasakojo^ apie pirmuosius komjauni.Y mo žingsniu^ saulėtoje Ar-O mėnijoje. Konkrečiais sa-v vo draugų komjaunuolių^ pavyzdžiais Davtian iIiust-& ravo paveikslus komjauni.^ mo kovos, kokia forma Ji bepasireikštų: ar tai suki, limo organizavimas 1920 m., ar dalyvavimas stipri nant Tarybų valdžią, ar tai švietimo bei kultūros orga nizavime ir t. t. Tokio pobūdžio vakarų^ organizavimas plečia stu-j dentų akirati, priverčia apie daug ką susimąstyti. V. LASAITE
IEŠKOTI, SVARSTYTI, KURTI Konferencija buvo tikrai gyva, tikra jaunimo šventė. Daug minčių iškėlė jos daly viai. Kiekvienas Stengėsi iš dėstyti tai, kas jį jaudina. Nenuostabu, kad II k- lituanis tas Gaižutis kalbėjo apie va karinių grupių studentų darbo ir mokymosi sąlygas. Juk jis pats pernai dirbo ir mokė si. Ir jeigu ketvirtoje kom jaunimo konferencijoje kalbė jusieji studentai-gamyblninkal iškėlė įvairių nesklandumų mokymo ir darbo organizavi me, tai šiemet tokių priekaiš tų Jau nebelšglrdome. II k. rusistas Kirljenko su dideliu susirūpinimu kalbėjo apie sporto padėti Istorijosfilologijos fakultete. Šiuo at žvilgiu padėtis tikrai nepavy-
ATEISTŲ BŪRELYJE Ateistų būrelis Ekono mikos mokslų fakultete su. slkūrė dar pernai, bet ak tyviai ėmė veikti tik šie met. Būrelis turi nemažai aktyvių narių. Tal V. Mačiekus, A. Suokas, S. Krasauskas, V. Cesnavičlus, A. Volungevičius. Neseniai ateistų būrelyje buvo apsvarstyta tema: „Ekonominė bažnyčios pa dėtis buržuazinėje Lietuvo.
je“, — pranešėjas A. Vo lungevičius. Būrelis numato plačią veiklą ateityje. Bus su rengta eilė susirinkimų, kur bug aptariamos tokios temos, kaip „Krikščionybės socialinė kilmė“, „Religijų atsiradimo ir Išnykimo prielaidos“, „Kodėl vis dar yra tikinčių“ ir kt. J. ČIČINSKAS
W777777777777777777777777777777777j77777777777777777777777777777777777777777777777777777777777777777777777M777777777777S77777,/SZfSf7/777fiMrMWS7rfSSS/S/7S77s*
dėtina. O gal filologai nemėgsta sportuoti, bet užtat gerai mo kosi? Deja, ne. Faktas, kad filologijoj daugiausia skoli ninkų, kalba pats už save. Konferencijoje daug buvo apie tai kalbama, analizuoja ma, siūloma- Neprileisti to, kad grupėje atsirastų skoli ninkai — visos grupės parei ga — tokią mintį iškėlė ata skaitiniame pranešime biuro sekretorius V. Andrijauskas. Skolininko svarstymai, pasi baigus sesijai, papeikimai padėties nepakeis, o užkirsti kelią dvejetui reikia iš anks to. kol dar yra laiko — veiks mingiausia ir konkreti prie monė. Drausmės, kaip pareiškė fa kulteto dekanas drg. Palionis, klausimas neatskiriamai susi jęs su mokymusi. Yra tokių studentų, kurie praleidžia daug paskaitų, teisindamiesi, esą, Jie studijuoja savarankiškai, tačiau egzaminų metu, kaip taisyklė, Jie pirmieji patenka l skolininkų sąrašus. Dar yra studentų, kurie mokymąsi nelaiko pačiu svar biausiu uždaviniu. Taip galvojantlems (Jų tarpe dažnai esti studentai be rimtų prie žasčių gavę įsiskolinimus) lai kas būtų įrodyti, kad studi jos Universitete — tai ne lengvai ir maloniai praleisti penkeri metai, o atkaklus, sistemingo teorinių žinių įsi savinimo, ir praktinių Jerūdžlų kaupimo laikotarpis. Dėsnin ga ir tai, kad už ragų tempia mieji iš kurso į kursą, baigę studijas, nevyksta į paskyrimo vietą. Didelį darbą atlieka SMD. Tačiau teisingai pastebėjo IV k. lituanistas Girdenis, kad vis dar pasitaiko atvejų, kad l studentą, kuris rimtai gilinasi l kurią nors jo pa mėgtą mokslo sritį, žiūrima su pašalpa. Tai jau visai ne mūsų laikų pažiūrai Laikas jau dabar pradėti prieiti prie to, kad visi Universiteto vy resniųjų kursų studentai būtų aktyvūs SMD nariai. Daugelis kalbėjusiųjų stu.
dentų pareiškė nuomonę, kad pribrendo reikalas rimtai, daug rimčiau negu iki šiol, susidomėti mokymo klausimu, ieškoti naujų metodų, naujų priemonių mokymo procesui pagerinti. Negalima pasakyti, kad Is fakulteto torijos-filologljos komjaunuoliams trūksta prin cipingumo, bet vis dėlto yra ir tokių. Griežtą atkirtį „idio tiškojo humanizmo“ filosofijos mėgėjai susilaukė Universite to partinės organizacijos sek retoriaus drg. Bielinio kalboje ir SMD pirmininko drg. Mo rozovo pasisakyme. Kas kai tas, kad eilę metų mūsų tar pe buvę draugai, pasirodo ne verti tarybinio studento var do? Ar tai atsitiktinumas? Kad mes patys kalti, apie tai liudija liūdnai pagarsėjusios Pupšio, Teiberio, Narkaus is torijos. O jeigu mes nebūtu mėme buvę abejingi tiems jų bruožams, kuriuos tikrai pa stebėjo kurso ar bendrabuči* draugai, tai nebūtų reikėję tiek mūsų liaudies lėšų elkvo tl veltui, ir ne vienam tikrai vertam gamybininkui nebūtu me sutrukdę ateiti į aukštąją mokyklą. Tai dar kartą pa tvirtina naujas pavyzdys si amoraliu Stadelnlku. Ar nie kam dabar mes nedarome pa našių meškos paslaugų? Nauja IFF komjaunimo or ganlzacljos darbe — kursiniai biurai. Šioje konferencijoje daugiau reikėjo kalbėti apie šią naujovę. Ne paslaptis, kai išrinkus kursinius biurus, || juos atėjo naujas ir gana dl-i dells būrys komjaunuolių, kuJ riems vadovaujantis komjau! nimo darbas dar nėra įprar tas. Nuo kursinių biurų Ii1 rinkimo praėjo nemaža1 laiko, tačiau iš jų susilaukt me dar labai mažai iniclatj vos. bitu Į naują fakulteto atėjo eilė aktyvistų, Reik! tikėtis, kad nuo pat plrmųj dienų darbas vyks gyvai, ji nuolatos degs karšta komjai nuoliškų ieškojimų ugnelė F. PAJAUJYTE D. MICKEVIČIUS
iekvienas visuome tegu Isigyvendlna. Mūsų uždą, Žalnieriaus (vadovas doc. Na- rlų pasiūlymai buvo panaudoti nės nario darbas turi vinys — studentų išleidimas“. ruškevičlus) surastas naujas fabrike. tikslą patenkinti vlsuo. Tokia pažiūra neteisinga. Dau. metodas stibiui nustatyti lyda Bet aišku, jog mūsų Univer menės poreikius. O mūsų dip guma diplominių darbų auto- luose (litavimo lydiniuose) bus siteto studentų diplominių dar torių ir vadovų nežino, ar Jų pradėtas plačiai taikyti prakti bų vertę per mažai stengiama lomantų darbai? Dauguma studentų l diplo praktiniai pasiūlymai įgyven koje. Reikia paskatinti darbo si perkelti į gamybą. Filo minio darbo rašymą įdeda dinti, ar ne. Žinoma, diplo vadovą ir patį autorių, kad logai ar teisininkai sakys, kad daug jėgų, gerai panaudoja mantų vertingų minčių įgy ryžtingiau baigtų ši metodą tai liečia tik fizikus, chemikus, įgytas žinias. Be abejo, šiuo vendinamu praktikoje turi rū {gyvendinti praktikoje per ekonomistus. Tokiu atveju atžvilgiu ypač svarbią reikšmę pintis ir tų įmonių vadovai, centrinę geležinkelio valdybos jiems turėsiu pasakyti: „De te turi studento mokslinio darbo kurių bazėje rašomas diplo laboratoriją. Praktikoje Įgy fabula narratur". Kuo gi gali įgūdžiai, kuriuos galėtų pa minis darbas .Tačiau už galu vendinti tos pačios katedros ma pateisinti chemijos fakulte pildyti ir papildo darbas stu tinį diplominių darbų vertės diplomantų Pollubiezjevos ir to technologijos katedrą, ku rios darbo profilis labai susi dentų mokslinėje draugijoje. jęs su praktika, o dar nė vie Katedros ir diplominių darbų nas diplominio darbo pasiū vadovai kreipia rimtą dėmesį lymas nebuvo įgyvendintas į diplominių darbų kokybę. praktikoje. Apie tai kalba kasmet keliami vis didesni reikalavimai dip Gyvenimas nepaprastai grei Iš pirmo žvilgsnio Chemijos lą, skaito savo paskaitą: „Reli lominiams darbams ju vadova. tai veržiasi pirmyn. Jei anks fakulteto vyr. dėstytojas Algi gintai prietarai chemijos moksl vimul. Chemijos fakulteto dip čiau galima buvo pasitenkinti mantas Levinskas yra mažai šviesoje". Nenuostabu, kn lomantai gerai žino apie docen pastebimas ir niekuo nesiskiria tų Degučio, Jasinskienės, NaJ diplominiais darbais studentų nuo kitų fakulteto dėstytojų. 1958—1959 m. m. drg. A. ZJ žln;ų Įvertinimui, tai šiandien Tai kuklus ir darbštus žmogus. vinskas, nežiūrint savo jaut ruškevičlaus, ekonomistai — apie docentų Gregorausko, realizavimą atsakingi kated Simonavičius (vadovas doc. gyvenimas reikalauja jų ver Baigęs Kėdainių vidurinę mo amžiaus, sugebėjo vadovai! Lukšos puikų vadovavimą dip ros vadovai ir patys autoriai. Jasinskienė) darbai. tingas mintis Įgyvendinti prak kyklą, 19 metų amžiaus Algi lominių darbų rašymui. Tokių Fizinės chemijos katedroje tikoje, paskelbti visuomenei. mantas 1950 m. įstojo į Chemi fakulteto mokslo personalo tl Štai organinės chemijos ka riniam seminarui. vadovų yra visuose fakultetuo. tedroje diplomantas Straukas diplomanto Radžiūno darbas Šiuo klausimu reikalinga jos fakultetą. Penkių metų bė Gilus se. marksizmo-leninizt (vadovas doc. Degutis) suslnte. „Cheminis ir elektrocheminis susirūpinti patiems gyje jis giliai studijavo savo studijavimas, rimta pažiūra Kuo pasibaigia diplominių tino junginį, kuris autoriaus cinko poliravimas“ pagal su rimtai katedroms, pamėgtą specialybę ir 1955 m. darbų rašymas? Darbas yra ap ir vadovo bei katedros pastan tartį pritaikytas „Sirijaus“ diplomantams, ginamas, parašomas pažymys, gomis perduotas onkologiniam fabrike sausų elementų taure, SMD bei aukštesnėms instan . baigė fakultetą su pagyrimu. mokslą ir visuomeninį gyveni’ atvedė drg. A. Levinską 1956 dažniausiai ir viskas. Geriau institutui patikrinti, kad būtų lėms poliruoti. Kaip gabus ir darbštus chemi į šlovingąsias TSKP eiles. ' siu atveju darbai yra padedami išaiškintas šio preparato pa Valstybinio Vito vafrdo kai cijoms. ‘į skaityklą, kad kiti rašantieji naudojimo galimybės vaistams lių apdirbimo fabriko direkto Tada visuomenė turėtų prak kas jis buvo priimtas į aspiran damas dar jaunu komunistu, galėfų pasižiūrėti ir nebekar gaminti. Arba neorganinės che rius su dėkingumu prisimena tiškos naudos. tūrą ir 1959 m. apgynė diserta jau spėjo pasižymėti partiniu totų to. kas padaryta. O kai mijos katedroje diplomanto ekonomlstus-diplomantus, kuS. RAZMA ciją. Jis tapo plataus profi darbe, kaip fakulteto parti kuriose katedrose diploman lio mokslininku-pedagogu: che- biuro ir Universiteto komit tai praktiškai net gali gauti paskaityti ankstesnių diplomi miku-neorganiku, chemiku-ana- narys. nių darbų. Todėl nenuostabu, litiku ir fizikochemiku. Viduri Doc. P. BUČKI kad tokiose katedrose diplomi nės mokyklos mokinys, aukšto niai darbai kartojasi. i sios mokyklos studentas, stak Taigi, diplominių darbų vertė lių gamyklos „Žalgiris" darbuo Padirbėjo iš peti nėra galutinai realizuojama (Atkelta iš 1 psl.) vidurinio mokslo Komitetas, simą. Pirmojo kurso studen visuomenei. Tai blogas reiški. tojas, api.i'jrantas, asistentas, i bet ir mes, t. y. rektoratas, tai filologai, ekonomistai ir Ką bedirba studenti" nys, kurį reikėtų išgyvendinti. sius mokslo laimėjimus. Daž- dekanatai, katedros, mūsų dės vyr. dėstytojas, chemijos moks istorikai, dirbantieji gamybo Štai peržvelgus Ekonomikos rankos — grėbsto nūn mūsų paskaitos skaitomos tytojai ir pagaliau studentai. je, turi tik minimumą paskai lų kandidatas — toks yra drg. mokslų fakulteto labai gerai nal sius čežančius lapus, kaip ir prieš 5 metus, Dėl to daugelyje atvejų reika tų, o privalo išeiti tą pačią A. Levinsko darbo ir augimo montuoja bendrabučiu; įvertintų diplominių darbų są taip, nors per pastaruosius metus lingi nauji, gerai apgalvoti programą, kaip ir dieninės rašą, randame, jog dauguma daug kas pakito (iš spaudos apkasinėja medelius kelias per dešimtmetį. jų yra skirti konkretiems Išėjo nauji vadovėliai, naujos kolektyvūs pasiūlymai. Ir čia grupės. Tokiu būdu, pirmame Bene būdingiausias drg. A. Le versiteto Botanikos kurse, būtent tada, kai stuūkiniams klausimams išspręs vaizdinės priemonės, nemaža iškyla daug klausimų. — visur lieka jų triūs dentai dar visiškai Aš kalbėjau apie gerą Tei nemoka vinsko bruožas — meilė mark ti. Finansų-kredito katedroje naujovių atsirado kai kurių Gamtos mokslų fakį dirbti savarankiškai, jiems sizmo-leninizmo teorijai. Šiuo diplominį darba M. Lašas (va mokslų metodikoje ir pan. sės mokslu fakulteto pavyzdį, skaitomas te yra jau nemažai gru sutrumpintas paskai liečiantį studentų paskirstymą dovas v. d. Šeputis) tema Ypač mažai ką tenuveikė ka atžvilgiu jis išsiskirdavo iš kitų atidirbusių 12 vai-, pi 1960 m. labai gerai apgynė tedros ir dekanatai, tobulinant IV kurse ir Jų praktikos atli tų kursas, dėstytojas privers studentų ir aspirantų tarpo. lomu kiekvienam st: tas praleisti labai svarbias ir kimą būsimose darbovietėse. „Rentab’lumas ir jo pakėlimo neakivaizdininkų mokymą. tui šį mokslo metų pu sunkias problemas ir orien Būdamas dar trečiojo kurso stu Bet argi galima šį Teisės keliai Vitenbergo vardo kailių tį. Gerai padirbėjo 1 trūkumas yra tai, mokslų fakulteto pavyzdį be tuoti studentus savistoviam dentu, 1952 m., jis aktyviai įsi siuvimo fabrike“; 1958 m. dip kadDidelis biologai ir geografai, fakultetų tary sąlygiškai laikyti teigiamu ir darbui, o vyresniuose kursuo lomantas Petrauskas (vadovas bos, katedros, jungia į Politinių ir Mokslinių biologai. dekanatai vis dar per se studentams dažnai skaito priimtinu visuose fakultetuo v. d. Kopustlnskas) tema mažai stengiasi kuo greičiau D. GRATKAU.SK/Y ma tai, kas neblogai išdėstyta žinių skleidimo Draugijos veik„Nuostolingumo sumažinimo įgyvendinti naujus mokymo se? Pasirodo, kad ne! vadovėlyje. Bet juk tai iš tik Teisininkų įstaigos daug galimumai valstybiniame Vito" planus. Kaip paaiškėjo Uni nelogiška; pirmakur maž vieno tipo, o paimkime, rųjų vardo kailių apdirbimo fabri ke“. Tokių svarbios praktinės versiteto tarybos posėdyje, kai pavyzdžiui, busimuosius peda siams skaitomas sutrumpintas, reikšmės diplominių darbų ga kurie katedrų vedėjai nėra gogus arba inžinierius. Juk aš net pasakyčiau, labai su lima išvardinti labai daug viso, net gerai išstudijavę šių pla yra geros mokyklos, blogos trumpintas kursas, o vyres ir labai blogos. Paskirstymo niems kursams žymiai plačiau. Tal atsitiko Ukmergėje. skubėjus milicijos dari se katedrose ir ypač liaudies ūkio ekonomikos, chemijos, nų ir negalvoja apie jų page metu studentai bus pasiųsti Visi tai žino, visi tai pripažįs Universiteto Teisės mokslų fa. jui nusikaltėlis buvo sul ta, tačiau niekas šio klausimo pagal planą ten, kur jie la kulteto studentai P. Brunza. tas. fiziikos.matematikos, medici rinimą. nos ir kitų fakultetų katedrose. Ukmergės rajono mill Naujieji mokymo planai, biausiai reikalingi ir dažniau neiškelia, o juk praėjo me M. Zagorskytė, D. Jasaitytė Skatintinas dalykas, jog kated. paruošti naujojo Įstatymo pa siai, matomai, į blogas mo tai ir mes galime apibendrinti ir E. Vadelšaitė su savo drau prokuratūros ir liaudies ros diplominių darbų forma grindu, nėra visiškai išbaigti, kyklas bei atsilikusias gamyk mųsų aukštosios mokyklos pa gais skubėjo į kiną. Juos pa mo darbuotojai atsiuntė las. Ir ar tikslinga studentams tirtį. Tarp kitko, šis klausi siekė žinia, kad netoliese sep. imasi spręsti aktualius gyveni, miškus klausimus, — tačiau juos galima ir reikia tobulin atlikti praktiką blogoje mo mas sekančio semestro pra tyniolikmetig jaunuolis kraus versiteto rektoriui laiški kykloje? Juk iš praktikos jie džioje bus svarstomas Uni to piliečiams kišenes. Studen riame reiškia didelę P to neužtenka, reiklia tų klausi ti. gauti maksimum. Kaip versiteto Mokslinės Tarybos tai nusikaltėli bandė sulaiky šiems keturiems studei mų sprendimą stengtis įgyven Kas Juos privalo tobulinti? privalo matome, šį reikalą reikia rim posėdyje. dinti praktikoje. „Koks mūsų ti vietoje, bet jis su savo kad jie įgyvendina šūkį reikalas — pasakys katedrų Žinoma, ne vien Ministerija tai apgalvoti. sėbru smuko į restoraną. At- praeik pro šalj! bei Aukštojo ir specialiojo Arba paimsime kitą klau(B. . ) darbuotojai, — Jei kam reikia.
K
DIPLOMINIAI DARBAI -NE KONSERVAVIMUI
Mūsų mokslininkas - komunistas
Seniai pribrendęs klausimas
Jie nepraėjo pro šalį
Dar ne viskas gerai
KAIP PRALEIDŽIAME ŠEŠTADIENI
SUBATOS VAKARĖLĮ
Rodos, ir dabar nuo durų (IŠ VVU XII STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS i KONFERENCIJOS) Šešias dienas lauktas vaka- sklinda tvarkdario balsas: — Kokį popiergalį čia klj F88-• • Atgyja sukunkuliuoja šate! Lapkričio 13 d. apsvarsty ninkų sąrašuose. kad prasmuk, Tik glaudus kontaktas tarp bendrabučiai, drabužiais čiuži- site. Galvojate, ti profsąjunginio darbo susi Nieko nežinau ir žinoti rinko XII Universiteto studen-, dėstytojų ir studentų profsą- nėJa lygintuvai trata kondo. nenoriu. -■ ■■ j riaus parketas, švyščloja šepe. tų profsąjungos konferencija. junginių organizacijų gali Taip buvo sutikti reido bri akademinio čiai, o neretai ir linksma dai gados dalyviai. Pranešimą apie profkomite duoti geresnių nužė atplaukia, nuskamba jau to darbą padarė pirmininkas darbo rezultatų, dar labiau su natviškas juokas. Budintieji kažkur yra, bet B. Merčaitis, už revizijos aktyvėtų studentų mokslinių surask juos. Jei Šiandieną puošiasi visi. Net gu nori., tu.Dvižmogau, komisijos veiklą atsiskaitė J. būrelių veikla. Tokią mintį iš merginos vos ne ir tie, kurie pasiliks namuose kėlė Universiteto vietkomo Ivanauskas, už kultūros klu ašarodamos atsitraukė nuo du. arba skubės į skaityklas. bo darbą — T. Urbaitls, už pirmininkas Užkalnis. rų. Sustojo, pasikuždėjo ir — Studentų pažangumas Įsiliejame į bendrą srautą. nuslinko Stalino savišalpos- kasos valdybos dar. prospekto atsilieka nuo tų reikalavimų, Tėkmė nuplukdo į Istorijos-fi. link. IFF jos liko už durų. O bą — S. Raziūnas. x Ką veikė profkomitetas ir kuriuos gyvenimas kelia, — lologijos fakultetą. 34 audi kodėl? rektorius J. Kubilius. torijoje nė adatai neatsirastų Skaitykla. Be keliolikos mi profsąjungos organizacijos pa. pabrėžė — Ypač susilpnėjo akademi. vietos. Ar begali kitaip būti? nučių devynios, tuojau užges pasakojo pranešėjas- Akade nė drausmė humanitarinių Juk vakarą ruošė anglistai. Ir žiburiai, bet keletas porų aklų minis, politmasinls darbas, fakultetuose. Yra stu gerai paruošė. vis dar bėgioja puslaniais. mokslinių būrelių veikla, me mokslų O vis dėlto. . Negalima iš. Užkalbinome: no saviveikla, ryšiai su gamy dentų, kurie į studijas žiūri pirštus. Deja, šie viene — Nijolė Bagdonavičiūtė, bininkais ir svarbiausias klau pro tai negauna iš studentų pusės siversti ir be kartesnio žodžio. — pasisako raudonskruostė. simas — buitis. Negali šian prideramo atkirčio bei įverti — Du metus darbavausi Šiau dien skųstis studentai, gyve nimo. Ieškojimas naujų formų lių odos-veltinių kombinate nantieji bendrabučiuose, kad profsąjungos darbe padės iš. „Stumbras“, Visa širdimi pa blogos gyvenimo sąlygos. Ta judinti kai kuriuos sektorius milau darbą, bet žinių ma čiau ne vien tai svarbu. Rei kaip akademinį ar mokslini žoka. kalinga, kad kasdieninis mū Gaivūs vėjai atnešė į Uni sų gyvenimas būtų gražus, būrelius. Reikia sudaryti akademinę versitetą ir plungletę Adolfi kultūringas, įdomus. Apie tai, komisiją, kuri tikrintų paskai ną Bučytę. Merginos visada kaip kovojama už sveiką stu tų lankomumą, — siūlė Isto. vis abi kartu, jos daugiausia dento buitį, kalbėjo drg. And rijos-filologljos fakulteto prof. reika, ,Sudaris (MMF), Banys, biuro pirmininkas dėmesio skiria mokslui. Karosas. — „Naujokės!“ — tartų Jasiulionis (FMF), Navaitis Daug padėtu menoJ. saviveik kitą sykį vyresnis merginų (IFF). los polltmasinlo darbo komi, draugas trečiakursis ekono — Tik tada turėsime bend sijos, į kurias turėtų įeiti stu. mistas Hugo Parulskis. Bet... rabučiuose pavyzdinę tvarką, dentų komjaunimo organlzaci. šiandieną ir Jis, apsikrovęs kai draugas draugui priekaiš jos. dėstytojų, profsąjungos knygomis, brošiūromis, sėdi taus už mažiausią netvarką. . . atstovaiskaitykloje. Tegu prie bendrabučių pačių Teisingai buvo keliamas — Kursinis prispaudė. Štai studentų rankomis pasodinti klausimas dėl didesnės kontro ir sėdžiu. . . — prisipažįsta auga vaismedžiai, žydi gėlės, lės, kad budintieji stropiau at vaikinas. — kalbėjo Medicinos mokslų liktų savo pareigą, nes iki šio' Skubame į Čiurlionio bend fakulteto studentas Sudarls. niekad nereikalaujama leidi rabutį. Per mažai dar saugomas mų bendrabučiuose. — OI — 11 kambaryje su. visuomeninis turtas: laužomos Praėjusiais metais profsą šuko lovoj mergina ir paslė kėdės, braižomi ir išrašinėja- jungos komitetas daug nuvei pė jauną veiduką po antklode. mi suolai. Ir čia neretai pra kė padėčiai bendrabučiuose Audronė ir Bronė tik švais — Taip anksti ir tokią dleeinama pro šalį, nutylima. pagerinti, užtat mūsų bend tosi, tik tarškina keptuvėmis. — Ar nereikėtų visuome rabučiai praėjusiais metais Są ninio turto gadintojus bausti jungos aukštųjų mokyklų tar griežčiau. — pareiškė Vėly. pe užėmė trečiąją vietą. Ge vis. — Už kiekvieną sugadin rai tvarkomasi ,,Tauro“, Čiur tą daiktą tegu studentas atsi lionio 1, medikų (bendrabutis lygina. Nr. 4) bendrabučiuose. Tarp. Daugelis kalbėjusių palietė fakultetlnė meno saviveiklos akademinio darbo klausimus- apžiūra, bendrabučių sienlaik. v : t< Kai kurie studentai dažnai raščių apžiūra, tai vis profkopraleidinėja paskaitas. Tokie miteto atlikti darbai. būna ir jų sesijos rezultatai. Per mažai konferencijoje Nuolatos fakultetuose dainuo buvo keliamas dalykiško kad jama ta pati daina — iki se rų paruošimo, ideologinio dar kančios sesijos vis linksniuo bo, akademinės drausmės, vi jami skolininkai. Kartais suomeninės ir mokslinės stu •X FMF. IFF, visas pusšimtis ir dentų veiklos klausimai. daugiau studentų, tūno skoliA. BERZELIONIS
Sena senobinė dievo avi dė. Nuo apvalių skliautų iki grindų žemyn nukarę Juodos drobulės. Ir, atrodo, lyg tai permestas dievo tiltas iš dan gaus į žemę. Prie didžiojo altoriaus de ga 12 žvakių — budi dvyli kos anaštalų sielos. Jų šviesa blyksčioia paauksuotoje monstrancijoja, sidabrinio die vo kūne — kryžiuje, atsišvlečia beklūpančio dvasininko ir klaunfuko akyse. Šių dienų tartiufas kilnoja rankas ir kužda užkeikimus neb'ogiau už džiunglių žynius. Kunigo gedu’o rūbai, liūdnas veidas ir liūdna aplinka, rodos, taip ir Dabrėžfa valandos gedulingumą, rodos, sako: „Pasižiū rėk. žmogau, žemės dulke, pažvelk j ašarų pakalnę, pagalvok, kas tavęs laukia ir pasiruošk iškeliauti. . O dieviškosios žemės dul kės klūpo čia Dat už kunigo nugaros. Varpelis Jas prikelia, varpelis ias k'undo. Nulenk tos galvos, galvos, galvos. . . Kur Sitalo yra, kokioje že mėje? Vilniuje, Vėlinių vaka rą Mikolajaus bažnyčiojeDeja, taip, tatai dar mūsų mieste. Ateina pavėlavusieji: mote rys, pagyvenę vyrai, užklysta ir jaunimėlio. Dalis iš jų atėio tik pažiopsoti į devy. nlolikaamži spektakli. Kiti gi kryžiavoiasi, priklauDia, kuž da malda, kad įveiktų piktų dvasiu kerus. . . O štai ir mū sų diplomuotos dievo dulkės. Viena' pora akių, kita, trečia. Kai kurių nepažįstu. Bet di plomantą anglistą J. Mielkų įsidėmiu gerai. Jis čia pat, dievo pievose priklaupia: •šventoriuje ant grindinio j
ną! — nustebome— Sušalom. Chemijos fa kultete ne šokiai, o ledaunė... — Remontuoja, ardo, vėl taiso, o šilumos kaip nėra taip nėra. Vandeny kur kas šil — čiau negu auditorijoje, sako Mackevičiūtė, respubli kos moksleivių plaukimo čem pionas, o dabar ji gina stu dentų garbę Universiteto rink tinėje. — Iš redakcijos? — stebi si jaunuolis prie durų. — To kie svečiai pas gamtininkus pirmą kartą. Prašom į vidų.-. Matome susikaupusius vei dus. Partinės organizacijos sekretorius Kubada įspūdin gai pasakoja kelionės po Aust, riją prisiminimus. Daug gra žaus ir Jaudinančio studentai Išgirdo iš Vaičlulionio, Švar caitės apie broliškų respub likų jaunimo gyvenimą. Čia, studentų vakare ir buvo įkur tas fakultetų „Draugystės klu bas“, kuris užmegs artimus ryšius su Minsko ir Rygos Universitetais, su Lietuvos že mės Ūkio Akademijos studen tais. Sį subatvakarį pasirodė Ir draugystės klubo sienlaik raštis „Duok ranką, tolimas drauge!“. Užsukome į auditoriją. Aplinkui jaunimas kultūrln. gal linksminasi, bet. .. labai Jau ausį rėžia įkyrėjusios plokštelės. Fakultetė yra pui kių muzikantų, atsirastų Ir Instrumentų. — Turėsim, — guodžiasi fakulteto komjaunimasTllsta muzika, auditorijose, bendrabučiuose merkiasi lan. gų akys, šaligatviu kur ne kur nuskuba porelė. Subatvakarls pamažu pereina į vidurnaktį, kad po to ateitų šviesi na. Reido brigada: J. ČIČINSKAS, A. STRUMSKIS, V- VERBUS, A. ZURBA
— Gal kai ka»n būsite ir ne malonūs, bet mūsų laukiami. — pasakė uivit šiaušias, Kdi ieido brigados narys A. Strumskis pa teikė redakcijos pažymėjimą.
Nijolei Bagdonavičiūtei ir Adolfinai Bučytei TSKP semina ras bus penktadienį. Gerai, kai jam pradedi ruoštis vos ne priet savaitę.
w
NEKARTOTI PERNYKŠČIŲ KLAIDŲ
Organizuojant meninę savi veiklą, reikalinga parinkti tinkamą repertuarą Idėjlniutematinlų atžvilgiu. Jau da bar reikėtų peržiūrėti fakul tetų sudarytą repertuarą ap žiūrai, reikalui esant padaryti pakeitimų. Kas žino, kur dabar jos — budinčiosios — mintys: nuotaika Negalima, kad pasikartotą nepergeriausia. Jis neprisiskambino. tokie faktai, kokie įvyko pra ėjusioje Universiteto meninė# saviveiklos tarpfakultetinėje evangelijomis, tikiu Taigi, yra dievo dulkių. Jų tikiu apžiūroje su TMF. Šio fakul švęstu vandeniu. . . žodžiu, pavardžių sąrašą galima būtų teto saviveiklininkai kruopš reikia pasakyti, jog tikiu vi dar papildyti. Bet. . . užteks. sokiomis nesąmonėmis. O tai čiai ruošėsi apžiūrai, bet da Viena aišku, kad turime dip jau su mokslu nesuderinama. lis Jų repertuaro netiko mūsų scenai- Žinoma, kalti ne tik lomuotų dievo dulkių ir ne- Ir 'tuo labiau nesuderinamos jie patys-. Kultūros klubas diplomuotų. Jos dar tebekarto dievo dulkės su aukštosios pačioje pradžioje neperžiūrė ja: „Tikiu. . .“ „Tikiu, nors mokyklos vardu ir su vardu jo repertuaro. žinau, kad tai absurdas. . .“ naujosios epochos žmogaus! Ypač opus klausimas dėl (Tertulijonas) meno saviveiklos kolektyvų Dievo dulkių nedaug, dip vadovųGali'kai kas prieštarauti — lomuotų dievo dulkių mūsų Kultūros klubas teisinasi, dabar tikima naujai........ Nau Universitete dar mažiau. Jas kad jis neturįs pinigų apmo jai“ tikima, o senas giesmes visas, atrodo, būtų galima su v* kamiems vadovams. Taip, tei šventąsias dulkes, semti į nedidelę tarbelę ir Kryžiaus kartojama?! Kur gi logika! singai. Bet argi tai pagrįstas ženklu paženklina save, atei motyvas? Ne. Teisingai siūlė Jeigu tiki „šventąja bažny galima būtų išberti dievui į damas ir nueidamas, nusives čia", tiki. . . mirusiųjų prisikė akis. kai kurių fakultetų profsąjun damas už parankės moteriškę. gų pirmininkai, kad meno va Kaip čia pasielgus, tegul limu ir amžina pomirtine kaMeldėsi, matomai, kad visaga dovais galėtų dirbti Konser aišku, lis suteiktų stiprybės vaistų. valai aiškiai pasakyti: tikiu pagalvoja visi. Viena vatorijos studentai. Būtų abi O nuo altoriaus sklinda mal ralyste, klaupi į dulkes ir lai dievo dulkės mokslo šventopusiška nauda: Konservatori da: „. . . Tikiu į dievą tėvą, kai save dievo dulke, tada pri- vės nepuošia ir turėtų Žmo jos studentai atliktų praktiką, sūnų ir šventąją dvasią, šven o mums padėtų saviveikloje. tųjų bendravimą, nuodėmių Adomu ir šėtonu, kad Ieva gus pūstelėti jas. Gal tada Deja, ši gera idėja nepasiekia kas nors iš tų dulkių susipras Adomo šonkaulis ir ui' nuodė atleidimą, į mirusiųjų prisi Konservatorijos. kėlimą ir amžiną!} gyveni mes „ašarų pakalnėje“ — ir pasijus žmogum esąs, net Labai gerai, kad Kultūros mą. . .“ Kartoja lūpos vergų Žemėje atsidūrėme tik per ją, padėkos vėliau už žmogiško klubas savo darbo plane yra sudėtą maldą, kartoja ją ir tikiu, kad teisingi Sena orumo įkvėpimą. numatęs nuo spalio mėnesio dievo dulkės — kai kas iš sis ir Naujasis testamentas. V. DĖNAS pradėti meno saviveiklos ko akademinio Jaunimo. Net per lektyvų koncertų bei spektak lių pasikeitimus su Vilniaus nai užbaigęs Universitetą V miesto aukštosiomis, vidurinė, Gurskis irgi užsuka į vlešpa- ( mis mokyklomis, gamyklomis ties dvarą, pasisakyti, kad ‘ bei žinybinių klubų sayiveikesąs diplomuotas dievo Į los kolektyvais. Kas gi kaltas dėl netinkamo organizavi Spalio šventėms studentai gavo dovaną — dulkė. Ir žmoną dėstytoją Sį, darbo plane numatytą mo? Juk ženkliuko įsteigimu pradėta rūpintis VVU ženkliuką. Laukėme jo, kalbėjome. . . Lozoraitytę nusitempia:“ši taip prieš 5 metus. Per tiek laiko galima ne tik punktą, jau reikėjo pradėti Tačiau mūsų vilčių ženkliukas nepateisino. ir neatsispiria. . . O diplomas ( vykusį ženkliuko projektą paruošti, bet ir įgyvendinti. Tačiau dar kažDaugiausia priekaištų daroma dėl ženkliu patį Universitetą iš naujo pastatyti. kodėl tylima. Žinoma, reikė irgi guli jos namuose. Nežl- į ko formos. Ji iš tiesų nuvalkiota ir neįdomi. tų daryti ne visų fakultetų nia, kas ką pratrauks: kry-į Vienodas, šabloniškas keturkampis, gremėz Didžiausia kaltės dalis tenka biurokratiz jungtinę programą, bet, tie. mui, vis dar pas mus pasitaikančio. 1958 m. žlus, ar mokslas. Todėl ne diškai didelis ir negražus. Argi nebuvo gali siog, atskirų fakultetų. Tai nuostabu, jeigu save dievo ( ma surasti kokį reljefiškesnį pavidalą, kad ir paskelbus projekto konkursą, nė viena iš at būtų akstinas geresnei progra. pačios Universiteto observatorijos kon- sakingų organizacijų nesupažindino studentų mai sudaryti. dulke skaito ir studentai: tre- ( tos turų? Kokiems galams tokie baisūs rėkiantie- ir pateiktais brėžiniais. Nežinia, kas išrinko Darbo daug, o laikas mūsų čiakursis Vaičiūnas (vokiečių ) tys išmatavimai? Jei ženkliukas būtų bent A. Sadausko projektą, nežinia, kas jį svars Tat įtemptai pradė spec.), lituanistai trečiakursiai j per pus mažesnis, jis būtų buvęs gražesnis ir tė, nežinia, kodėl kaip tik jis buvo pasirink 'nelaukia. kime ruoštis tarpfakultetinei tas ir atiduotas masinei gamybai. Ženkliuko Malakauskas, Gailiūtė, ketvir- gyvesnis. ruošėjai vadovavosi tik s?vo nuomone ir pra meno saviveiklos apžiūrai, ne Ženkliuko autorius, VDI V kurso studen šau takursė Vasiliauskaitė. O li — sulaukėme, atvirai kalbant, niekalo. kartokime pernykščių klaidų. J. STASINAS, tuanistas Šidlauskas nori tapti) tas A. Sadauskas, atrodo, ieškojo, stengėsi Šiuo metu jo pagaminta apie 300 ęgz. Tai mintį išspręsti lakoniškai, vengė detalizaciprofkomiteto pirmininko visu dievo grumsteliu: trau jos. Tačiau jis per daug nukrypo į vieną pu dar ne taip daug, ar nevertėtu pagalvoti, kol pavaduotojas politmasikinyje merginai net medallkė- ( sę. Ženkliukas atrodo tuštokas ir sausas, ne dar nevisai vėlu apie tolesnį ženkliukų ga niam darbui minimą. R- SKEIVYS lį (škaplierių) padovanojo. ( kelia estetinio pasigėrėjimo.
u
ŽENKLELIO
Meninė saviveikla reikalau ja daug kruopštaus darbo, sistemingo ruošimosl. Per die ną, savaitę ar net mėnesį ge ros programos tiek meniniu, tiek idėjiniu atžvilgiu neparuošl. Tai aiškiai patvirtino ir šiais metais balandžio mėnesį pravestos tarpfakultetlnės me ninės saviveiklos apžiūros re zultatai. • Šiais metais kovo mėnesį vėl bus fakultetų meninės sa viveiklos apžiūra. Laiko iki apžiūros liko ne taip jau daugReikėtų įtemptai ruoštis. De ja, meninė saviveikla beveik visuose fakultetuose yra apmi rusi. Kad šis svarbus darbas fakultetuose įeitų į reikiamas vėžes, Universiteto studentų profkomitetas spalio mėnesio 28 dienos posėdyje apsvarstė Kultūros klubo darbą. Daug kalbėjo apie meninę saviveik lą fakultetuose. Kultūros klubo vedėjas Urbaitis pripažino, kad praėju siais mokslo metais Kultūros klubas pagrindinį dėmesį sky. rė centriniams meno saviveik los kolektyvams. Nors klubo valdyboje buvo 12 žmonių, kurie turėjo jausti atsakomy bę už meninės saviveiklos or ganizavimą fakultetuose, ta čiau Kultūros klubas nesuge bėjo nukreipti jų reikiama linkme. Todėl pastarieji vi siškai nedalyvavo Kultūros klubo darbe.
SUSILAUKĖM, BET
UŽSIŪTOS SIUVAMOSIOS
KARTAIS IR RUBINAS NEŽĖRI
IS XII STUDENTŲ PROF SĄJUNGOS KONFERENCI JOS SATYRINIO SIENLAIKRAŠČIO „SPRIGTAS“
Kaip ten jau buvo, taip, niekas neduoda. sų, studentų profsąjungos? Kambarys pilnutėlis. Mirga. bet pernai studentai (tiksliau Šiemet studentės-siuvėjėlės — Profsąjungos, tai profsą. mžinosi vaizdai televizoriuje, studentės) sužinojo, kad prof- vėl reikalaujajungos, bet mes paskolinom Studentai. įrėmę akis į ekrakomitetas turi nupirkęs ketu — Apie siuvimo kursus ne- siuvamąsias mašinas Gamtos ną, sulaiko kvapą. Žavinga, rias siuvamas mašinas. Nuo befantazuoklt, duokit mums mokslų fakulteto dekanatui... įdomu, taupu! Tai buvo senai, to ir prasidėjo. Studentai mašinas ir baigtas kriukis. — Paskolinot — atsilm- net. . pernai. Buvo, bet pra „laužia“ bendrabučių tarybų — Mielai duotume, bet da. kit! žuvo. pirmininkus, pastarieji bar mums nebeduoda. . . Šiandieną bendrabučio nr. 1 — Kad nebeduoda,’ liūd profkomiteto vadovus: — Kas nebeduoda! Jos mū. nai atsako. — Bet nesirūpin televizorius „Rubin“ aptemęs, — Merginos daug siuva. . kit, draugai,: pernai dėjome jis trunyja kažkurioje remon Duokite mums siuvamąsias! pastangas, kad tos nelemtos to dirbtuvėje, o kas blogiau mašinos atsidurtų bendrabu sia — trunyja Jatr atremon — Ką jūs! Iš proto išsi čiuose, šiemet taip pat negai tuotas. Klausiat, kodėl? Ant kraustėt. ■. Neturėjome ir ne. Literatūrinės lėsime jėgų. turime jokių mašinų! — pa Gal jie ir teisūs? Pasiten brangiojo rubino krinta bend statė akis profkomiteto vado nuotrupos kinkime profkomiteto pastan rabučio administratoriaus ne vai. gų gausybe ir nebereikalauki. rūpestingumo šešėlis. — Turit! PATIRTIS me mašinų? — Pakeiskite duris! Matot, V. YLA — Sakom, neturim! „Tauro“ bendrabučio budintysis šias jau visai subadžiau. . . Kūrinį reikia išnešioti ne Panašus pašnekesys vyko tik ikišenėje, bet ir širdyje. . ... . kelis pernai. Dabar sunku nustatyti, pasakė Jaunas literatas. ____ kartus iš eilės apėjęs visas re klek laiko buvo ginčijamasi, dakcijas ir nuplėšęs dviejų po bet galų gale studentų prof- rų batų puspadžius. komitetul buvo įrodyta, kad TALENTINGAS TY^ČNIS vis dėlto kažkur tai kampe Šešėliu slenka būrelis vėly Palubėje blykščioja, žaiža rūdija tos mašinos. ruoja ugninis kamuolys, pro vųjų svetelių. Šonus brūžina Naktimis daug galvodavo, su visuomet tylėdavo. — Pasirodo, draugai, iš sirinkimuose langus veržiasi svaigi melo remontuojamos sienos, kojas Niekas. Išskyrus Jį pati, nežino dija, sukasi poros, sukasi gal graibsto lentgaliai, plytgaliai, tikrųjų turim. .. atsiprašom, Jo, kad Jis talentingas žmogus. — Rodos, čia reikia suk vos, tirpsta širdys. . . patys nežinojom. Bet jums ne„ suabejoja vedlys. . . KOLEGOS KALBASI ti, UŽMIRŠTAS BRANGAMEKN1S duosim! Šiomis dienomis ati — Greičiau ten! Greičiau Ne!. . Ten. . . — įsi darome siuvimo kursus, — į nuostabų jaunystės sūkurį! AUTORIUS: ŽYGIS TAMSIAIS LABIRINTAIS antra. kaip kirviu nukirto minėti va dega kelių filologių akys. terpia — Gal pro aną skylę pra— Kaip tau patiko mano pas — Ar įleis! Vėloka jau. . . dovai. NELABOJI GUNDYTOJA, DEBESĖLIŲ UŽKARIAUTOJAI kutinioji apysaka?! — pasiūlo trečia. — suabejoja kažkuri Iš mer smukslm, Ką gi, argumentas rimtas! — Paklydom, — atveria KRITIKAS: ginų. Siuvimo kursai — geras da akis ketvirtoji. — Vienas die — Nieko sau. . . Gramatinių — Fuksė! — meta panie vulėlis lykas. Bet. . . praėjo terminas klaidų lyg ir nepastebėjau. . . žino, kur atsidūrė ką „jūrų vilkė “ , — Yra įsta „šiomis dienomis“, praėjo mė. . . ■ tymas, yra ir apstatymas. .. me.Kažkur SPORTININKAI APIE nuo, baigėsi mokslo metai -koridoriaus gale Vairą imu į savo rankas. siuvimo kursų kaip nėra, taip LITERATUS pabiro smulkučiai žingsniai, nėra, o mašinų bendrabučiams šmėkštelėjo berniūkštis. TIK TRECIAS ATSKYRIS „SPYGLYS“: — Ei, palauki — šūktelėjo PIRMASIS: merginos, apimtos nevilties. Kai „Tarybinio studento“ — Parodyk kelią. . . Etiudai iš 5—jo bendrabučio — Perskaičiau jaunojo poeto 21 numeryje durstelėjau, mu / — Duokit lublį, palodysiu. rinkinį... o“----- ■ startuota - ■ " Silpnai Tūkstantis, — sušvokštė nelabasis. — kelia kozirį vaikis. Tik trečias atskyris. sų buities tvarkytojai tuoj Ne, — atvožė Dilys ir Varanauskas vienu ypu. Sandėris padarytas. Kelią ANTRASIS: — Du. . pašoko ir už kelių dienų iš į priekį skiria keturmetis vy — Ne! ras, paskui žąsele cipena mer Taip! Iki sporto meistro gydė sergantį automatą, bet., Trys. . • penki. . . dešimt tūkstančių! Ne ir ne! Neiš- ginų pulkelis. Pagaliau. . . normos Jam dar toli. laikė velniška širdis, Nelabasis pasišvaistė uodega, pa- Pagaliau galima atlikti gene neilgam Išgėrėm keliasdešimt BE PASIRUOŠIMO simuistė ragais ir. . . kad voš kietakakčiams: „Aš jums ralinį apsivalymą. Šnara tri puodukų gaivaus vandens, pa. parodysiu, nevelniškos išperos, aš jus. .. — urzgė, dū. namos suknelės, verčiasi, ky 1 startą jis stojo visiškai nepa siruošęs. Belipdamas Rašytojų sidžiaugėm, o šiandieną auto mals spjaudydamas. la dulkių kamuoliai. Sąjungos laiptais, ant ketvirto Atsiduso vyrukai vienoje parduotuvėje. Dairos, tik — Išaugs delikatus džen 1. KEISTA TECHNIKA sios pakopos poetas turėjo II matas vėl užsimerkė. Ar ir rina ir savo akimis netiki: ir čia netvarka, ir čia trūku telmenas, — pagyrė vaikį ir gai ilsėtis, kol atgavo kvapą. . . — Kur skubini? parnasą užlipo, bet širdis buvo vėl teks j darbą paleisti numėliai, ir ten, žiūrėk, dar negražesni dalykai išryškėjo. susmuko į salę. — 1 dušą. .. beviltiškai sugadinta. — O reples ar nešies? — Nedovanosim. . Tuoj aktelį, — kelia balsą trečio — Paskutinis šokis! — aštrintą plunksną?! J. NEKROŠIUS „Keistuolis“, — pagalvojo vai kurso ekonomistai. merginas pasitiko balsas. Po kinas, nuo peties traukdamas Parduotuvių darbuotojų veidai baltesni už chalatus, kelių minučių nutyla muzika. rankšluostį. Po minutėlės jis su nustoja tvinksėjęs pulsas. UŽ Studentai, palikę ‘ Chemijos ko kraną. Nė lašelio. Čiupt antro, trečio — ta pati dainelė, fakulteto auditoriją, išsibars — Šen, šen, — pasigirsta paslaptingas balsas, o o iš ketvirto kad pliūptels, nė nuostabiai viliojanti moteriška ranka tik moja, tik kvie to gatvėje. sulaikyti negalima, Štai kada čia, virpindama banknotą. — Duris, matyt, ne kvaili Labai keistai įprato spor praverstų replės, bet bendra butyje jų nė su žiburiu nesura tuoti IFF studentai: i vaNeišsilaikė Dilys ir Varanauskas. . . Kišenėje sušla sugalvojo, — neiškentė vienas si. Va, su pagaliais lengviau — plėšosi už dešimt, o dešimtys-., mėjo šimtrublinė. Vėl paraudo pardavėjų nuostabūs vei dinamoji fuksė.. — Kaip maJie ir šen, ir ten mėtosi. Pagrie deliai, vėl sutukseno širdutės, nešiodamos pelėsiais atsi lonu pro jas išeiti. . . bė vieną ir įsirėžęs pasuko. Ne snaudžia. Kuriems galams fa „Jūrų vilkė“ ir dar kelios duodantį kraują. padeda. Vaikinas bėgte pas ad kultetui išstatyti pilną koman ministratorių, administratorius dą, jeigu istorikai Kareiva ir atsiduso. Dilys ir Varanauskas slenka pro duris, slenka ir nle. — pas santechniką, pastarasis Norit sužinoti jų vardus?! kaip negali suprasti: „Kodėl jie, liurbiai, nepasiėmė pi. pas meistrą, meistras. .. Ir vėl Vilpišauskas (Jie atsakingi už Pakentėkit trupinėlį! Siek nigų ir iš paties velnio? O dabar, ko gero, kurso drau iš pradžios. lengvąją atletiką) sugeba ir gai, o ir visi ekonomistai, ims ir pagalvos, girdi, labai tiek apsidalrysim, geriau su Kai Jaunuolis, pranešęs ne suspėja dalyvauti visose rung. lemtą žinią, grįžo į kambarį, jau pigiai mes, Dilys ir Varanauskas, pardavėme savo sipažinsim ir tada. . . tyse, net bando prabėgti es prausykloje vis dar šniokštė, B. ORAITE sielas. . .“ tafetę 4X100. Racionalu! O Ažė. . . V. VINCAS Ir neklydo Dilys su Varanausku. Tokių „draugų“ at išleisti į aikštę keturių žmo sirado- Fakulteto, o ir grupės komjaunimo organizacijos nių rankinio komandą, argi susirinkimuose svarstant Dilio bei Varanausko elgesį. ne naujovė? Tokiais atvejais Keli balsai pasišovė apginti šiaudadūšiuspaskutinė vieta užtikrinta. Ir — Jūs nepažįstat, nesuprantat gamybos, — puolė jie tai vyksta fakultete, kuriame susirinkimo dalyvius, griežtai pasmerkusius nusižengė, arti tūkstančio užsisvajojusių liūs. Nieko balsaus nėra, eilinis triukas. . . KREPŠINIS poetų, lengvu stiliumi ryškė Tačiau šie stačiokiški ir klaikūs šūkaliojimai pasken. jančių prozaikų, galvotų se Prasidėjo septynioliktas res do blaivių balsų jūroje: nienų tyrinėtojų. Nepaslaptis. krepšinio čempionatas. — Salin iš mūsų tarpo dilius, varanauskus ir pana publikos Cempionato dalyvių sąraše Ir kad dauguma šių Jaunuolių ir ŠYPSENA šius į juos! USK krepšinio komandos. merginų turi greitas Marato V. VERBUS f Jis stovėjo ir šypsojosi, šypso Universiteto krepšininkai Jau no kojas, Herkuleso raumenis josi visu veidu. Kur net! Saugik sužaidė pirmąsias rungtynes Ir lių vietoje sukalinėjo didžiausias ir Galijoto krūtines. Tikrai tu suspėjo jas pralaimėti. USK vy vinis (niekad neperdeąs!), izolia ri. Faktus remia atskyrininkų, rai susitiko su „Kauno audinių“ cinę medžiagą įsigudrino pakeis Iš užsienio studentų inmoro krepšininkais. Rungtynės baigė net sporto meistrų knygutės ir ti padėvėtų autkojų skutais (su si studentų pralaimėjimu (70:82). kovos. . . Sime kamuolį, lenkčių išei taupoma aibės lėšų) ir tvarka. garbingos praeities Profesorius. Kokius du žo džius dažniausiai vartoja stuMūsų merginos pralaimėjo jau Žaibuoja saugikliai, traška, lieps Tik fakulteto sporto noms „Žalgirio“ sporto mokyklos taryba sim. . . dentai? noja laidai, viena po kitos gęs minkšta kaip sraigė. kepšininkėms (44:621Žinoma, filologų panašios Studentas. Aš nežinauta perdegusios lemputės.. . Metai baigiasi, reikės įšlįsti kalbos nepasotins, jie jaudin Nuostabus vaizdas! Bendrabučio Profesorius. Visiškai teisln gai. PLAUKfMAS elektrikas vėl pratrūksta juok iš kiauto ir duoti ataskaitą. O sis, kritikuos, siūlys ir vėl Pavėlavęs studentas. Leiskite dalyvauti. . . tis. .. Kodėl nesidžiaugti, Jei kaž ką pasakysi?! Nebent: „Be USK ir PSK" — tokiu kels balsą, bet. . . be komjau Dėstytojas. Prašau. . . Kitą kartą. kada buvai šešis kartus atlei pavadinimu „Sporto" laikraštyje — Fakultetas didžiausias, nimo ir dekanato griežtesnio džiamas iš tų pačių pareigų ir Dėstytojas. Jūs vienas išsprendėte šį uždavinį? buvo išspausdinta Informacija vėl tiek pat kartų pradėdavai bet. . . dėl jūsų ir mūsų kal žvilgsnio, kaip kad rodo pra apie praeitą sekmadienį įvyku Studentas- Ne. . . dviejų nežinomųjų pagalba. Jas iš pradžių vykdyti. 0 svar sias Vilniaus miesto plaukimo tės jis visą laiką voliojasi eities faktai, iš vietos nepa Profesorius. Kas eis atsakinėti pirmas, tam parašysiu varžybas. biausia — etatas. (Yra etatas — Informacijos autorius bus ir rublis). Tad stovi priean paskutinėje vietoje-. . Skris sijudins, o pakrutėti — se vienu balu geresnį pažymį. rašo: „Vis tik didelių priekaištų gyje ir šypsosi niekieno netrik kime, draugai, už debesėlių, niai laikas. užsitarnauja respublikos didžiau Studentas. Rašykite tris! Aš einu! . . domas elektrikas. sių mokyklų sporto gal su šventaisiais paspardyAd. DRUGILAS Jis buvo labai muzikalus studentas. Net „špargalkes“ da. klubaiaukštųjų Nesimato šypsenų tik studentų — USK Ir PSK. kurių at rydavo panašias į armoniką. lūpose. Jiems ne Juokai rūpi, stovų pirmenybės nesimatė. . šiandien, tik spėk dairytis, kad Tiesa, varžybose startavo dvi Iš žurnalo „Pasaulio pirštų ar kitų kūno dalių kur Universiteto atstovės, tačiau ir studentų naujienos“ nors nepakištum... jos treniruojasi pas ..Spartako
Dygių kelelių vingiais
Susitikimas su velniu
Racionalizacija iki ašarų
SPORTAS
AR GIRDITE?
3. TRYS UŽMIRŠTUOLĖS
Žydi jos penktame kambaryje. Ne gėlelės, o tikros filologės. Gaila, kad kambario aplinka neįsilieja į bendrą ansamblį. Žiū rėk, vienam kampe švara šlu buoja, kitam — lovos šiaušiasi^ o naujai gautos užuolaidos taip prikalinėtos, kad iš už pusmylio patraukia dėmesį, štai ėmė kaž koks šposininkas ir pavadino kambario gėleles tiesiog „užmirštuolėmis“... Gudresnio var do nė nesugalvosi. K. ADUGYS Užs. Nr. 1736
Už sienos vėl sklinda Iš korido draugovininkus sto sutratėjo, subeldė. riaus. Budintieji pe vėjo antro kurso Kalbėtojas neramiai čiais trauko. „Vi flzmatai Putinas, apsidairė, nervingu sos durys užrakinė Mačkus ir Rimas mostu pataisė plau tos. Iš kur jie atsi Bendorlus, keli kus. rado?!“ Draugovl~ filologai. Draugopatikrino vininkal langų did — Apie ką aš nlnkai „silpnas“ vyrius išprašė į čia pasakojau? .. įvairias Taip. . . Taip. . . vietas, Ak, štai gatvę. Taip vyko poil Vadinasi elgesys — kur šuo pakastas! žmogaus veidrodis, Pasirodo prie laip- sio vakaras Gamtos — toliau aiškino. tų į Aktų salę iš mokslų fakultete. . . — Jame atsispindi tratintas langas. Pro Ar girdit, draugai, ne tik išorė, bet ir jį jau nėrė kelios iš Fizikos-matemati vidinis jaunuolio išsigandusios figū kos ir Istorijos-filo ros. logijos komjaunimo pasaulis. .. Stop! komiteto biuro? Vėl sutrinksėjo, Už apykaklės bu H. VALUKONIS. suklegėjo, tik kaž. vo sučiupti keli GMF komjaunimo kur arčiau. Vyriški vėlyvi „sienų al organizacijos ir moteriški balsai pinistai". Prieš sekretorius
Kai negerbiamas kitų triūsas
draugijds trenerius". TURIZMAS Karpatų kalnuose vykusiose pajėgiausių turistų varžybose Vii Tarybų Lietuvai atstovavo niaus Universiteto turistai. 12 km nuotolį mūsų 'turistai įveikė trumpiausiu laiku. Nepalankiomis oro sąlygomis vykkusiose kliūčių ruožo varžy bose geriausiai pasirodė taip pat mūsų Universiteto turistai (G. Ci žauskaitė, S. Karpinskas, J. Paišellflnas. A. Urbelis, R. Matulis ir kt.). uolų Pajėgiausių alpinistų laipiojimo varžybose G. Cižauskaitė buvo antra, o S. Karpinsaštuntas.
Studentas: — Pasirodo, Universitete yra valytojos etatas.
Redakcijos adresas: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
Redaktorius V. DENAS LV 10834