VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKlTĖSI
KOMUNISTO PAREIGA Komunisto pareiga. . - Ji didelė ir labai svarbi: būti naujo gyvenimo šaukliu, būti kariu didžioje komunarų armijoje, kuri nežino pavargimo. Būti komunistu, reiš kia, būti žmogumi, kuris duoda, bet neprašo, kuris ati duoda save visą darbo žmonių visuomenei. Komunisto pareiga — visomis jėgomis, visomis išgalėmis, aistrin gai, ir be baimės kovoti už didįjį komunizmo reikalą. O tai reiškia — kasdien, visur ir visada įgyvendinti partijos programą, be atodairos vykdyti visus partijos nutarimus. Universiteto komunistų pareiga — kovoti, kad būtų įgyvendinti savosios partinės organizacijos nutarimai. Tai kaip kartas ir bus konkretus TSKP XXI suvažiavi mo direktyvų dėl komunizmo sukūrimo mūsų šalyje įgyvendinimas, savo duotojo žodžio vykdymas. Reikia, kad visi komunistai pajustų atsakomybę už Jiems pati kėtą milžinišką darbą — formuoti naujos visuomenės specialistą, naujos visuomenės žmogų. Beveik pusę visos Universiteto partinės organizacijos sudaro jauni komunistai. Jie turi daug jaunatviškos energijos ir aistros. Tiktai kai kada jiems vis dar stokoja patyrimo, įgudimo, o kai kada neužtenka pareigos supra timo- Partinių organizacijų artimiausias uždavinys — auklėti komunistus, ypač jaunus komunistus, mokyti juos darbo, mokyti, kaip ir ką veikti nepartinėje masė je. O kartu reikia, kad kiekvienas komunistas turėtų partinį pavedimą, konkretų uždavinį, kad butų nuolati nė pavedimų įvykdymo kontrolė. Komunistas ne tik turi būti nenuilstamas kovotojas dėl viso kas nauja ir pažangu, jis, be to, dar privalo būti reikliu pats sau, būti principlaliu, Idėjiniai nuo sekliu iki galo. Tik šios savybės užtikrina masių vado vo padėtį. Tatai reikalauja, kad komunistas, prieš įeidamas į mases, pats gerai idėjiniai pasikaustytų. Komunistas privalo mokytis komunizmo, kad ga lėtų mokyti nepartinius. Jokių nuolaidų tam ko munistui, kuris nesugeba augti tiek idėjiniai, tiek ir pačiame darbe. Ir šitą reikalavimą reikia taikyti visiems komunistams, be išimties ir neatidėliojant. Pagaliau, visi komunistai turi gerai įsisąmoninti, kad jų darbo sėkmė, jų autoritetas, o sykiu ir komunizmo pergalė priklauso nuo jų sugebėjimo vesti liaudį, veik ti į nepartines mases. O tai reiškia, jog reikia mokėti paveikti mases, patraukti liaudf į savo pusę. Mums, Universiteto komunistams, reikia Išmokti įtikinėti savo gausų kolektyvą, kad visas mokslo personalas, visi iki vieno, auklėtų studentiją kilnių, humaniškų komunizmo idėjų dvasia Patraukti su savimi visą studentiją reiškia pažinti, gerai pažinti studentus, jų poreikius, jų troškimus ir paveikti taip, kad svetimoms pažiūroms nebeliktų vietos studento galvoje. Tai padaryti mes, komunistai, privalome ir galime.
o
v
Praeitą savaitę vėl mūsų komjaunimo organi zacija sulaukė naujo ir gausaus papildymo. Univer siteto komjaunimo komite tas patvirtino pirminių komjaunimo organizacijų nutarimą dėl priėmimo į komjaunimą geriausių stuientų: Alf. Bajoro, A. Simonavičiaus (ChMF), A. Samulėno Z. Arnašiaus, J■šlevo (EMF), Aid. Samuleičiūtės, A. Navicko (GMF), A. Stakėno (ChMF). Geriauslems komjaunuoliams St. Lakavičiui (TMF), J. Vidūnui, G. Stankevičiui IFF) komjaunimo organi zacija davė rekomendaciją Į šlovingąsias Tarybų Są jungos Komunistų Partijos eiles-
M S s s £s s s s s s s s s sM
darbo jėgų paskirstymas pan.). Didelė grupė geriausių sta tybininkų apdovanojama LLKJS CK Garbės raštais. Sąskrydžio dalyvius sveiki no LLKJS CK sekretorius Ba_ rakūnaltė, LTSR Ministrų Ta rybos pirmininko pavaduotoja drg. DiržinskaltėMūsų Informacija
PENKTADIENIS Lapkričio mėn.
25 VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Dvigubas jubiliejus Antradienį Istorijos-filolo gijos fakulteto Mokslinės Ta rybos nariai susirinko nepa prastam posėdžiui — paminėti bendradarbio prof. Mergelio Račkausko 75 metų gimimo ir 50 m. pedagoginės veiklos jubiliejų. Apie prof. Račkausko peda goginį bei visuomeninį darbą kalbėjo klasikinių kalbų ka tedros vedėjas prof. Valkūnas. Šiltus atsiminimus apie prof. M. Račkauską papasako jo prof. Žiugžda. Jubiliatas posėdžio daly viams paskaitė ištraukas iš rašomos atsiminimų knygos apie švietimą cariniais laikais. Garbingo jubiliejaus pro ga prof. Račkauskui buvo įteikta LTSR Aukščiausiosios Tarybos bei Aukštojo ir spe cialiojo mokslo komiteto Gar bės Raštai, dovanos, gėlėsinformac.
Š. m. lapkričio 24 d., mū sų Universiteto profesoriui, Ekonomikos mokslų daktarui, drg. Jonui Bučui sukako 60 metų. Gimęs valstiečių šeimoje drg. J. Bučas, kaip ir daugu ma kitų vyresniosios kartos mokslininkų, sunkiai skynėsi kelią į mokslą ir šviesą- Bai gęs 1914 m. pradžios mokyk lą, jis dirba tėvų ūkyje ir mo kosi savarankiškai. Tik būda mas 25 metų baigia vidurinįjį mokslą. Tais pačiais 1925 m. J. Bučas stoja į Kauno Uni versitetą Teisės fakulteto Eko nomikos skyrių. Studijuoda mas Universitete, jis turėjo verstis pamokomis, darbu spaudoje ir pan. Didelė J. Bučo meilė mokslui, valia ir pasiryžimas nugali visas kliū-
■ E
Skamba
lietuviška
daina.
Tęsinys. Pradžia Nr. 24.
ST. LAZUTKA glaudžiau sieti su gamyba. Juk daugumos fakultetų stu dentai, atlikdami praktiką, bus ne praktikantals, o gamy bininkais ir gaus atlyginimą. Visi šie svarbūs klausimai reikalauja, kad jau dabar mū sų katedros, dekanatai ir rek toratas imtų juos spręsti iš esmės. O, tarp kitko, eilė kated rų ir fakultetų apie dėstymą pagal naujus mokymo planus dar negalvojo, o jei ir gal vojo, tai šioje srityje nuveikė labai mažai. Juk šių ir sekan čių mokslo metų bėgyje mes privalėsim visuose fakultetuo se, išskiriant kai kuriuos penktuosius kursus, vadovau tis naujais mokymo planais. Tokiu būdu, mokymo proce so formos tobulinimo srityje
-:<$■:
Nuotr. J. VAICEKAUSKO
katedroms, dekanatams ir rektoratui šiandien Iškyla dvi labai svarbios problemos. Vie na — tai perėjimas mokytis pagal naujus mokymo planusAntra — naujų mokymo pla nų gerinimas — tobulinimas. Visoje, savo veikloje mes — komunistai vadovaujamės marksizmu-leninizmu — amži nai gyvu ir kūrybiniu moks lu. Todėl, nežiūrint kokioje srityje mes besidarbuotumėm, mes neturim taikstytis su už šalusiomis formomis ir dog momis, mes nuolat turim ieš koti naujų formų ir ugdyti naują turinį. Vykdydami mūsų vyriausy bės patvirtintą įstatymą ,,Dėl mokyklos, ryšio su gyve nimu sustiprinimo“, mes priva lome nuolat tobulinti mokymo ir mūsų studentijos auklėjimo formas.
' v
NAUJAS SIENLAIKRAŠTIS Gamtos mokslų fakulteto komjaunimo biuras nusprendė įsteigti kasdieninį sienlaikraš. tį ,,Extra naujienos“. Pirma sis šio sienlaikraščio numeris pasirodė lapkričio mėn. 14 d. Tematika gana įvairi: „Dienos naujienos", „'Iš vakar dienos susirinkimo“, „Mano kurso diena“, „Mes studijuojame“ ir pan. Daug darbo turės fa kulteto sątyrikai, reidinių bri gadų nariai, fotokoresponden tai. Savo skyrelius turės kom jaunimo ir profsąjungos biu. rai. Didelis skaitytojų susido mėjimas pirmuoju numeriu parodė mūsų bandymo sėk mingumą, tuo pačiu principo teisingumą, kad iniciatyva ir išradingumas — sėkmės Sai
Kaina 20 kap.
Mokslininkas ir visuomenininkas
Seniai pribrendęs klausimas Norėčiau pakalbėti apie pedagoginę bei gamybinę praktiką, Naujuose mokymo planuose gamybinei bei pedagoginei praktikai skiriama palyginti daug laiko ir dėmesio. Pavyzdžiui, Fizikos-mate matikos fakultete, matemati kos specialybės studentams, ruošiamiems gamybai ir moks liniam darbui ir kuriems mokslas pagal mokymo pla nus tęsiasi 5,5 metų, praktika atliekama ištisus 2 semestrus (8—9), be vasaros atostogų pertraukos, t. y. 11 mėnesių. Atitinkamo profilio fizikams praktika tęsis 9 mėnesius. Chemijos fakultete cheminės technologijos specialybėje taip pat ištisą 8—9 semestrą, t. y. 11 mėnesių. Visų specialybių ekonomis tams praktika užtrunka 12 mėnesių, t. y- prasideda 8 semestro vasario mėnesyje ir baigiasi 9 semestro sausio mėnesį ir t. t. Esmė, tačiau, čia ne vien tik pakeistame praktikos laike, reikės dauge lyje atvejų pakeisti ir patį praktikos charakterį, o taip pat ir jos organizavimą. Jeigu anksčiau, studentams išvykus į praktiką, pav. Isto rijos-filologijos fakultete, bet koks mokymo procesas nu trūkdavo ir buvo užsiimama tik praktika, ir ataskaita duo dama tik už praktiką, tai da bar tokia „prabanga“ bus jau nebegalima. Dabar praktikos metu fakultetai privalės para leliai su praktika organizuoti užsiėmimus vakarais arba ne akivaizdiniu būdu — tuo at veju, Jei praktika bus atlieka ma už Vilniaus ribų. Daugumoje reikės keisti ir patį praktikos charakterį, rei kia padaryti ją aktyvesne,
Nr. 25 (375) Vilnius, 1960 m.
RAPORTUOJA STATYBININKAI Kaip ir kiekvienais meta'is, ir šiemet lapkričio 20 d. stu dentai — vasaros darbo sto vyklų dalyviai suvedė savo darbo rezultatus iškilminga me sąskrydyje. Sąskrydyje, kuris vyko Kauno Politechnikos Institu. to aktų salėje dalyvavo visų respublikos aukštųjų mokyklų geriausieji studentai-statybi. ninkai, studentai.žemės ūkio darbininkai. Pagal jau įsigalėjusį papro. tį aukštųjų mokyklų komjau nimo organizacijos raportuoja LLKJS CK apie vasaros dar bų stovyklas. , . . . Kauno Politechnikos Instituto studentai Jau 10 va sarą iš eilės praleido dirbda mi darbų stovyklose. Per tą laiką jie pastatė už 10.200.000 rub. sąmatine verte pastatų kolūkiuose. . . VVPI komjaunuoliai ra. portuoja, kad jie šįmet įnešė į komjaunimo taupyklę 200.000 rub., kad Jie dirbo kolūkiuose, išdirbo milijoną valandų savo rūmų statyboje. Panašūs raportai ir kitų aukštųjų mokyklų. Sąskrydis nutarė organizuo. U respublikinį vasaros darbų stovyklų komitetą prie CK, kuris rūpintųsi visais stovyklų reikalais (aprūpinimas statybi nėmis medžiagomis, teisingas
O
tinls darbe su jaunimu. Fakulteto ir profsąjungos biurai paskelbė konkursą ge riausiam apsakymui ir eilėraš čiui, ištraukai iš gamybinės praktikos dienoraščio, kores pondencijai bei geriausiam satyriniam piešiniui. Ši priemonė padės išaiškinti literatūrines fakulteto jėgas, skatinti pradedančius kores pondentus, gerinti išleidžiamų sienlaikraščių kokybę. Antrąjį pusmetį įvyks va karas. Jo metu bus apibend rinti konkurso rezultatai ir apdovanoti nugalėtojai.
H. Valukonis GMF komjaunimo organizacijos biuro _ sekretorius
,;bHntek» į
nomlkos Instituto mokslinės (Prof. drg. Jono Bučo 60-tles Tarybos narys. Jis buvo vie metų sukaktį minint) nas LTSR politinių ir moksli nių žinių draugijos organiza tis, 1929 m. jis baigia Uni torių ir ilgametis šios draugi versitetą ir siunčiamas į už jos Ekonomistų sekcijos pir sienį pagilinti žinių. 1931 m. mininkasJ. Bučas pradeda dirbti Kau Partija, tarybinė vyriausy no Universitete, Teisių fakul bė, respublikos darbo žmonės tete Ekonomikos skyriuje aukštai įvertino pasiaukojamą asistentu. 1933 m- apgina di prof. J. Bučo dalbą. Kaip ak sertaciją ekonomikos mokslų tyvus visuomenininkas 1947 daktaro laipsniui gauti, 1934 m. jis priimamas į šlovingą m. habilituojasi privat-docen- sias Komunistų partijos eiles. to vardui ir nuo to laiko dir Yra apdovanotas medaliu „Už ba docento pareigose. šaunų darbą Didžiojo Tėvynės Visu aktyvumu į mokslinę- karo metais“, „Darbo Raudo vlsuomenlnę veiklą J. Bučas nosios Vėliavos“ ordinu, LTSR įsitraukia, atkūrus. Tarybų Aukščiausios Tarybos Garbės valdžią Lietuvoje. 1940 m. raštais. Du kartus prof. J. Bu Tarybų valdžiai sukūrus Vil čas buvo renkamas LTSR niaus Universitete atskirą eko Aukščiausiosios Tarybos de nomikos fakultetą, J. Bučas putatu. skiriamas prodekanu ir liau Pašlijus sveikatai, 1956 m. dies ūkio ekonomikos katedros prof. J. Bučas pasitraukia iš vedėju. Universiteto Rektoriaus parei Hitlerinė Lietuvos okupaci gų ir šiuo metu yra Ekonomi ja nutraukia profesoriaus J. kos mokslų fakulteto liaudies Bučo kūrybinį darbą. Lietu ūkio ekonomikos katedros, viškieji buržuaziniai naciona kuriai vadovauja nuo pat fa listai atima jam Tarybų val kulteto atkūrimo po karo, ve džios sutelktą, seniai užtar dėju. Jis ir toliau rūpinasi nautą profesoriaus vardą, at aukštai kvalifikuotų ekonomis leidžia Iš prodekano pareigų. tų kadrų ruošimu, nuoširdžiai Uždarius 1943 m. Universite padeda jauniesiems mokslinin tą, jis priverstas slapstytis. kams kelti kvalifikaciją, dirb Bet tai nepalaužia moksli- ti mokslln'į-tiriamąjį darbą, Politinių ir ninko-visuomenlninko. Tarybi aktyviai dirba nei Armijai išvadavus Vilnių mokslinių žinių skleidimo nuo okupantų, prof- J. Bučas draugijoje, yra Universiteto vienas pirmųjų stoja į mūsų Mokslinės Tarybos narys ir Universiteto atkūrimo darbą. jungtinės Ekonomikos ir Tei Jau 1944 m. rugpiūčio mėne sės mokslų fakultetų moksli sį jis atkuria Ekonomikos niams laipsniams teikti tary mokslų fakulteto darbą kaip bos pirmininkas. Daug darbo šio fakulteto dekanas. Pačiais ir iniciatyvos įdeda Jubiliatas, sunkiausiais 1944—1945 m. sprendžiant aktualias moksli m. prof. J. Bučas dirba ir nes liaudies ūkio tolesnio vys Universiteto prorektorium mo tymo problemas. . • kymo ir mokslo reikalams, o Dauglagrandė ir visapusiš nuo 1948 m. m. — rekto ka mokslininko-komunisto rium. Kaip Universiteto rek prof. J. Bučo veikia. Užtar torius, prof. J. Bučas ypatin nautai jis pelnė tūkstančių sa gai rūpinosi studentų auklėji vo auklėtinių, viso Universi mu, naujų mokslinių kadrų teto personalo pagarbą ir ruošimu, mokslo tiriamojo meilę. darbo Universitete išplėtimu. Širdingai sveikiname gar Salia to prof. J- Bučas akty bingą Jubiliatą ir linkime Jam viai dalyvauja TSRS Mokslų daug geros sveikatos ir ilgų, Akademijos darbe, kaip josios ilgų metų kūrybinio darbo narys-korespondentas, visuo auklėjant studentiją ir vys meninių mokslų biuro ir Eko- tant tarybinį mokslą.
L Tolsto/cms skaitymai keli pranešimai, nagrinėjantieJi atskiras Tolstojaus menines ir pasaulėžiūros ypatybes ir pagrįsti klasikine Lenino me todologija nušvietė pagrindi nius Tolstojaus-menininko nuopelnus visą sudėtingą, di džiulę ir kartu prieštaringą Jo asmenybę. Konferencijos te matikoje svarbią vietą užėmė literatūrinių ryšių ir įtakos nagrinėjimas. Šia tema buvo perskaitytas drg. E. Kuosaitės pranešimas „Tolstojus apie Šekspyrą“, Mokslų Akademi jos Centrinės bibliotekos rank raščių skyriaus vedėjo V. Abraanavičiaus pranešimas „Tols Lapkričio 17—18 d. d- ru tojus ir Lietuva“. Pastarajame sų literatūros katedra pravedė pranešime, labai turtingame „Tolstojaus skaitymus“, skir savo faktine medžiaga, buvo, tus rašytojo 50-sioms mirties pabrėžta, kad Tolstojaus kū pasaulinės meninės metinėms. Kolonų salėje, kur rybos vyko konferencija, buvo su mokyklos — įtaka lietuvių rengta paroda. Dėmesį atkrei rašytojams nėra paliesta mūsų pė caro cenzūros uždraustų L. literatūros moksle. V k. studentas S. Valiulis Tolstojaus publicistinių ir gro žinių kūrinių rašytinės kopi skaitė pranešimą „Žmogaus jos, pirmieji didžiojo rašytojo prisikėlimo problema Tolsto kūrinių leidiniai lietuvių kal jaus ir Ibseno kūryboje“. Šį ba. Didelį skaitymų pasiseki pranešimą rusų literatūros ka mą nulėmė įdomios ir aktua tedra pasiuntė į Maskvą, kur lios skaitytojų pranešimų te S. Valiulis dalyvaus Univer siteto Filologijos fakulteto mos. Iškeltos pranešimuose rengiamuose „Tolstojaus skai problemos yra naujos litera tymuose“. tūros moksle. Tuo pat metu, R. SIDERAVICIUS
ATASKAITINIS-RINKIMINIS SUSIRINKIMAS
Kaip jau buvo rašyta, lapkričio 16 d. įvy ko Universiteto partinės organizacijos ata skaitinis-rinkiminis susirinkimas. Pranešimą padarė partinio biuro sekretorius J. Bielinis.
DRAUGO J. BIELINIO PRANEŠIMAS — Draugai komunistai! Ataskaitiniu laikotarpiu svarbiausias visų mūsų uždavinys buvo toliau visokeriopai telkti apie partinę organizaciją daugiatūks tantinį Universiteto kolektyvą, mobilizuoti jo kūrybines jėgas Ir iniciatyvą Komunistų partijos Iškeltų komunistinės visuomenės statybos uždavinių vykdymui.
AAokymo-auklėjimo darbas
Privalomas paskaitų lankymas yra vienas iš svarbiausių faktorių, nulemiančių studen. tų pažangumą. Gyvenimo praktika įrodė, kad kur bloga akademinė drausmė, ten blo. gas ir studentų pažangumas. Tai galima įro dyti karčiu Istorijos-filologijos ir Teisės mokslų fakultetų patyrimu. Deja, Iš to kom jaunimo organizacija vis dar nepadaro lšva. dų. Mūsų pareiga Iki galo įgyvendinti pagrln. dlrti socializmo principą — kas nedirba — tas ir nevalgo. Aukštojoje mokykloje neturi būti vietos tinginiams, dykaduoniams ir pa. razitams. į pašalintų tinginių vietą galima priimti iš neakivaizdinio skyriaus gabiausius studentus, kurie tikrai nori mokytis Ir sąži ningai dirbti. Didelį vaidmenį mokymo.auklėjimo darbui pagerinti turi suvaidinti katedros. Nors Jų darbas praėjusių mokslo metų pavasario semestre ir buvo apsvarstytas atvirame parti niame susirinkime, tačiau visumoje katedrų vedėjų darbe persilaužimo nematyti. Jie ir toliau "yra pasyvūs stebėtojai, geriausiu atveju, faktų registratoriai, silpnai gilinasi dėstytojų ir į akademinių grupių darbą. Vis dar Jaučiamas- didelis mokymo ir auklėjimo atitrūkimas- Apie tai skaudžiai mums prime na atskirų studentų amoralus elgesys, nesu derinamas su komunistinės moralės princi pais. Fakultetų partinės organizacijos ir deka natai šiemet privalo rasti kaip ir kokiu būdu, remiantis atviro partinio susirinkimo nutari, mals padėti katedrų vedėjams pagerinti ka tedrų pedagoginį ir metodinį darbą. Reikia Įrodyti kai kuriems katedrų vedėjams, kad už mokymo ir auklėjimo darbo rezultatus pirmoje eilėje yra atsakingi jie. Toli gražu nepatenkina mūsų reikalavimų ideologiniu atžvilgiu lietuvių literatūros ir svetimų kal bų katedrų darbas. Per šį ataskaitini laikotarpį padaryti žy mūs teigiami pertvarkymai neakivaizdinio mokymo srityje. Rektoratas įvykdė praeitų metų ataskaitinio susirinkimo nutarimą ir re. organizavo neakivaizdini skyrių. Dabar ne. akivaizdininkai pasidarė lygiateisiais su sta cionarinio skyriaus studentais, nes jais da bar rūpinasi vienodai ir dekanatai, ir kated rų vedėjai. Tačiau ne visi dekanatai ir fakul tetų pirminės partinės organizacijos rimtai rūpinasi vakarinių grupių mokymu ir auklė, jimu.
ER PRAEITUS ataskaitinius metus bu, vo toliau pertvarkomas mokymo.auklė. Jimo procesas pagal TSRS vyriausy bės priimtą Įstatymą „Dėl mokyklos ryšio su gyvenimų stiprinimo“. Rektoratas, dėka, natai ir pirminės partinės organizacijos atli ko didelį darbą, organizuodami mokymo pro cesą vakarinėse grupėse, nes šį kartą teko Ieškoti naujų, dar niekieno neišbandytų mokymo ir auklėjimo metodų. Rudens ir pava sario egzaminų sesijų duomenys parodė, kad tas darbas atliktas gerai: vakarinių grupių studentai egzaminus laikė nė klek neblogiau už dieninių grupių pirmojo kurso studentus ir kur kas geriau už antrojo ir trečiojo kur sų studentus. Taip pat atliktas didelis darbas tobulinant ir racionalizuojant naujus mokymo planus, paruošiant pereinamuosius planus vyresnie siems kursams- Fizikos-matematikos. Gamtos mokslu ir kiti fakultetai, atsižvelgdami Į respublikos specifiką ir liaudies ūkio porei. kius, įnešė į mokymo planus naujas specia lizacijas ir speckursus. Mokymo.auklėjimo proceso pertvarkymo ir tobulinimo klausimai buvo plačiai svarstomi Universiteto partinės organizacijos atviruose susirinkimuose ir Universiteto Mokslinėje Taryboje. Ateityje reikia ir toliau stiprinti Mokslinių Tarybų vaidmenį. Pirminėms par. tinėms organizacijoms reikėtų rimtai pagal, voti. kaip glaudžiau bendradarbiauti ir pa naudoti Mokslines Tarybas mokymo.auklėji. mo klausimams Išspręsti. i Mokslinis darbas ir mokslinių Tačiau būtų klaidinga galvoti, kad moky. mo proceso pertvarkymas jau pasibaigė, kad kadrų ugdymas visi trūkumai pašalinti. Ypatingai reikia su i sirūpinti Fizikos-matematikos, Chemijos ir OKSLINIO-tiriamojo darbo tolimesnis Gamtos mokslų fakultetams, nes Jiems rei. vystymas ir mokslinių kadrų ruošimo kės greitu laiku reformuoti Jaunų specialis plėtimas yra svarbiausi ir aktualiausi tų paruošimo profilį. aukštosios mokyklos gyvenimo klausimai, Toliau tobulinant ir racionalizuojant mo nes nuo to tiesiogiai priklauso aukštos kva kymo procesą, reikia atkreipti rimčiausią dė. lifikacijos specialistų paruošimas ir moksli mesį į studentų savarankiško darbo proble nio darbo fronto išplėtimas. Dauguma klausi, mą. Si problema Universitete sprendžiama mų, svarstytų Partinio komiteto posėdžiuose, vėžio žingsniu. buvo pašvęsta tolimesniam mokslinio darbo Reikšmingą vaidmenį mokymo procese, vystymui ir mokslinių kadrų spartesnio ug auklėjant busimuosius komunistinės visuome dymo problemų sprendimui. Ataskaitiniu lai. nės statytojus, atliko visuomeninių mokslų kotarpiu bendros partinės organizacijos ir katedrų kolektyvai. Teigiamą jų’ veikloje Rektorato pastangos davė neblogus rezulta reikia atžymėti spartų dėstytojų moksli tus. Mokslinis-tirlamasis darbas žemiai pagy nių kvalifikacijų augimą. Tai bendra ten vėjo. Daugelis mokslinių darbuotojų išleido dencija visoms be išimties visuomeninių vertingas monografijas ir mokslinius straips mokslų katedroms. Tačiau visuomeninių nius, pvz. Medicinos fakulteto darbuotoial mokslų katedrų darbe dar yra rimtų trūku- Į praeitais metais atspausdino 52 mokslinius mų. Jos pernelyg lėtai pertvarko ir tobulina straipsnius- Nemažai mokslinių straipsnių at. savo darbą pagal TSKP CK nutarimą „Dėl spausdino ekonomistai. Monografijas, brošiū partinės propagandos uždavinių šiuolaikinė ras ir straipsnių rinkinius išleido drg. drg. prof. Kubilius, Malmlnas, Gregorauskas, prof. mis sąlygomis". Dėl minėtų trūkumų daug kuo kalti de Pranskus, Palionis, Zinkevičius, Laigonaltė, Zaksas, Navickas, prof. Daukšas ir kt. kanatai, pirminės partinės organizacijos ir Nemažas būrys mūsų darbuotojų aktyviai komjaunimo organizacijos. Komjaunimo ko. dalyvavo mokslinėse konferencijose Univer miteto plenumas yra priėmęs gerą nutarimą sitete ir už Universiteto ribų. Šiais metais apie visuomeninių mokslų studijavimo page Universiteto matematikai organizavo visasą rinimą, tačiau Iki šiol nekontroliavo kaip jis jungine matematikų knnferenciia, i kurią buvo atvykę žymiausi TSRS matematikai. vykdomas. Sveikintiną iniciatyvą parodė grupė Eko. nomikos mokslų fakulteto darbuotojų, kartu su matematikais sukurdami seminarą, kuria me nagrinėjama matematinių metodu taiky FAKTAI IR SKAIČIAI mas liaudies ūkio planavimui šiai entuzias tų grupei reikia suteikti vlsakeriopą paramą, I- Universiteto partinę organizaciją nes Jų pradėtas darbas turi plačias perspek sudaro 10 pirminių organizacijų. Jos tyvas. įskaitoje yra 305 komunistai, kurių Neblogu rezultatų pasiekta keliant moks 263 TSKP nariai ir 42 kandidatai į linę kvalifikaciją. Gausus mūsų dėstvtoiu bū. TSKP narius. rys apgynė arba paruošė gynimui kandidati II. Šiais metais į TSKP narius pri nes disertacijas, kaip pvz-: Nekrašas, Benimta 33 žmonės ir kandidatais į TSKP džlus, Žukas, Brazauskas. Lempertas, Sudanarius 16 žmonių. vičius. Repšvs, Liakas, Kabaila, širvaitis ir III. Geriausiai Universitete mokosi kt. Tačiau per praeitus metus galėio apginti studentai-komunistai, jie visi buvo per disertacijas žymiai didesnis dėstvtojų skai kelti į aukštesnį kursą. čius. Svarbiausia kliūtimi, stabdančia paruoš IV. Į komjaunimą priimta daugiau tų disertaciiu gynima, buvo labai lėtas kaip šimtas geriausių studentų. moksliniu darbu leidimas. Dabar ši proble V. Antrą vietą pagal pažangumą ma jau išspręsta ir Rektoratui reikia ypatin užima komjaunuoliai. gai pagriežtinti dėstytoiu. kurie ruošia kan VI. Tačiau 31 komajunuoiis paliko didatines disertacijas, darbo kontrolę. kartoti kursą antrus metus. VII. šią vasarą studentų darbo Džiugu pažymėti, kad šiais metais dėsty stovyklose dirbo apie 1500i žmonių. toiu konkursai mokslinėse tarvbose praėio Sutaupyta valstybei apie 2 milijonus žymiai principingiau. buvo užtikrinta pirmi \< rublių- Atidirbta Įvairiose talkose daunių partinių organizacijų įtaka ir vadovavi giau kaip 80.000 valandų. mas. << VIII. Blogiausiai mokėsi II, o iš Užtat visai nepatenkinama padėtis yra SS dalies ir III kursai, pvz., rudens sedaktarato disertacijų ruošimo srityje: Gynimui >> mestre II kurso studentai iš Unlversiįteikta tik viena drg. Lolos disertacija. In << tete buvusiu 206 nepatenkinamų patensyviai prie dakarato disertacijų dirba Gre » žymių surinko 71. gorauskas, Zaksas, Žilėnas, Marcinkevičius << IX. Meno saviveiklos dalyvių skaiir Lėlys. Pirminėms partinėms organizaci SS člus siekia 700. joms, naujai išrinktam Partiniam komitetui « X. SMD priklauso 1109 studentai. ir Rektoratui reikia dar daug padirbėti, kad padidėtų daktarato disertacijų ruošimo tempai
P
M
|
TEGUL KOMUNIZMAS SPARČIAU
[ŽEME EINA-PASKIRKIM JAM ŠIRDIS, [ŽYGIUS, DARBO DAINĄ.. Katedros ir dekanatai nepatenkinamai rū pinasi kandidatų parinkimu į aspirantūrą, dėl ko nuolat neįvykdomi priėmimo planai. Be to, priimant žmones į aspirantūrą, ne visados rimtai atsižvelgiama J politines jų kvalifikacijas. Mūsų dėstytojai, katedros ir dekanatai la bai mažai pasinaudoja mokslinių kadrų ug dymui studentų moksline draugija, kurioje yra gausu mokslinių būrelių. Didelį vaidmenį, ruošiant mokslinius kad rus, turi vaidinti vyr. laborantai. Bet vyr. laborantų tarpe yra netinkamų darbui aukš tojoje mokykloje, l$urie niekada nebus moks liniais darbuotojais. Šiuo atžvilgiu truputį geresnė padėtis yra tik Chemijos, Fizikosmatematikos ir Teisės mokslų fakultetuose.
Politinis-ideologinis auklėjimo darbas t
ŪTINUMAS toliau nenuilstamai stip rinti idėjlnį-auklėjamąjį darbą kyla iš dabartinės mūsų šalies vidaus ir tarptautinės padėties. Tai yra objektyvus ko. munistinės visuomenės statybos dėsningumas. Mūsų partinė organizacija nukreipė visas savo pastangas Universiteto kolektyvo auk. Įėjimui. Partinis komitetas didelį dėmesį sky rė internacionalinio auklėjimo ir kovos su buržuazinio nacionalizmo liekanų pasireiški mu stiprinimui. LKP CK pavedimu, jis or ganizavo respublikos aukštųjų mokyklų par. tinlų, komjaunimo darbuotojų ir mokyklų vadovų pasitarimą studentų internacionali nio auklėjimo pagerinimo klausimais. Metams buvo pasiųsta grupė Istorijos-filologijos fa kulteto studentų mokytis į kitas TSRS aukš tąsias mokyklas. Penkiolika studentų vasaros atostogų metu dirbo Celiablnsko studentų darbo stovyklole. pas mus taip pat atvyko svečiai iš Celiablnsko, Rygos ir dirbo kartu su mūsų studentais. Galima drąsiai pasakyti, kad studentų in. ternaclonallnls auklėjimas tvirtai Įėjo į mū sų jaunimo komunistinio auklėjimo sistemą. Partinis komitetas, vadovaudamasis TSKP CK nutarimu „Dėl partinės propagandos už davinių šiuolaikinėmis sąlygomis“, daug rū. pinosi mokslinio-pedagoginlo ir pagalbinio, techninio personalo marksistinio paruošimo gerinimu- Š. m. balandžio mėn. 6 d. Parti niame komitete buvo apsvarstytas teorinių seminaru darbas. Daugumas teorinių semi, narų dirbo reguliariai. Svarbiausias teorinių seminarų darbo trūkumas — paviršutiniškas seminarų dalyvių ruošimasis užsiėmimams ir pernelyg didelis dalyvių skaičius, šių moks lo metų pradžioje buvo sudaryta įdomesnė ir aktualesnė teorinių seminarų tematika, traukti į partinį švietimo tinklą beveik visi dėstytojai ir padidintas teorinių seminarų skaičius. Tačiau, keliant mokslinio-pedagogi nlo personalo teorinį lygį, negalima pasiten kinti vien tik jų įtraukimu į teorinių semi narų darbą. Juos reikia įtraukti į aktyvų polltinio-idėjinio auklėjimo darbą. Tai — visų svarbiausia. Lektoriumas, įsteigtas prie Partinio komi, teto, ataskaitiniais metais organizavo ištisus paskaitų ciklus, sėkmingai buvo panaudoja, ma tokia veiksminga propagandos priemonė, kaip susitikimai su revoliucinio Judėjimo da lyviais, atsakingais partiniais ir tarybiniais darbuotojais. Svarbiausias mūsų paskaitlnės žodinės pro pagandos trūkumas yra tai, kad ji neretai dubliuoja spausdintinę propagandą. Dėl šios priežasties dalis paskaitų neturi pasisekimo ir mažai lankomos. Pagrindinę vietą žodinėe propagandoje turi užimti naujų faktų bei vykių klasinė analizė ir partinis Jų verti nimas. Naujai Išrinktam Partiniam komitetui rei kia pagalvoti dėl dėstytojų dalyvavimo Po litinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos darbe, nes apie 120 Universiteto darbuotojų skaitosi Draugijos nariais tik nominaliai, Jie šiemet visuomenei neperskaitė nė vienos pa skaitosSvarbi dėstytojų įtraukimo į politinį-auklėjamąjį darbą forma — dėstytojų priskyri mas prie akademinių grupių. Gerai dirbo akademinėse grupėse dėst. drg. drg. Lalgo. naltė (IFF), Šarkinienė, Matulevičius (GMF), Nevinskas, Žilėnas (EMF), Finkelšteinaitė, Jasinskienė (ChMF), Bolotlnas (FMF), Ste
B
ponaitienė (MMF) ir daug kitų. Tačiau pri skirtų dėstytojų darbe yra dar didelių spra gų ir nemažai formalizmo. Kai kurios kated ros pasitenkina vien dėstytojo priskyrimu, o pačios nusišalina nuo auklėjimo darbo. Yra ir tokių dėstytojų, kurią pasyviai laikosi gru pės atžvilgiu, daugiau „stebi“ priemones arba dirba visai be aktyvo, nesiremia net grupėse esančiais Jaunais komunistais ir to dėl neatlieka savo vaidmens. Labai dažnai užmirštamas individualus darbas su studentais. Dar silpnai vykdomas studentų auklėjimas darbo procese, — o tai svarbiausia ideologinio darbo kryptis. Ge rai, kad šiuo metu daugumoje fakultetų stengiamasi pagerinti priskirtų dėstytojų dar bą. padaryti našesnį, stengiamasi pašalinti šio darbo trūkumus. Fizikos-matematikos fa kultete nuo šiol kiekvienai katedrai priskiria, mas auklėjimo darbui vienas kursas, už kurį katedra bus atsakinga visus 5 metus. Istorijos-filologijos fakultete šio semestro gale numatoma pravesti sektiną, visiems fa kultetams priemonę — prie akademinių gru pių priskirtų dėstytojų gamybinį pasitarimą. Trumpai reikia apsistoti ties ateistiniu studentijos auklėjimu- Dabar jau visuose fa kultetuose veikia ateistiniai būreliai, tačiau jų veikla, palyginti, dar labai siaura, apima nedidelį studentų skaičių, neruošiami ateistai darbui už Universiteto ribų. Mokslinių ateis, tinlų būrelių veikla — tai tik nedidelė dale lė sudėtingo ateistinio studentų auklėjimo. Pagrindinis ateistinio studentų auklėjimo svorio centras — akademinė grupė. O pa grindinis darbo metodas — individualus dar bas. Tačiau Universitete yra tik viena kita grupė, pvz., Chemijos fakultete dabartinis trečias kursas (kurso vadovė dėst. Jasinskie nė) arba Medicinos fakultete penktas kursas (vadovas dėst. Čibiras), kuriose siste mingai pravedamas įvairus savo formomis ateistinis auklėjimas. Šiuo patyrimu turėtų pasinaudoti visos akademinės grupės. Šiemet žymiai gausesnis Universiteto dės tytojų būrys dalyvavo studentų vasaros dar bo stovyklose ir dirbo drauge su studentais kolūkiuose. Labai svarbu tai, kad drauge su studentais vyko dirbti visa eilė vyresnio am žiaus dėstytojų, kaip pav., doc. Horodničius, doc. Jonaitis- Labai gerai vasaros darbų stovyklose dirbo drg. drg. Laučka, Pikčilin. gls, Repšys, Rickevičiūtė (IFF), Pafėda. Slmonavičlus, Bartkus (ChMF). Studentams talkininkaujant kolūkiuose, labai gerai pa. dlrbėlo doc Lebedvs dėstvtoial Rozea. Sideravlčius (IFF), Jonaitis. Bolotlnas (FMF) ir kt. Tačiau reikia pažvmėti, kad vis dar, pa lyginti nedidelis skaičius dėstytojų priside da prie darbinio studentu auklėHmo išvystvmo ir komunistinės pažiūros į darbą sklepilimo. eilė dėstvtojų yra neatsikratę miesčioniškumo, į kolūki vyko nenoromis ir iš ten stengėsi kuo greičiau pabėgti. Pvz.. drg. drg- Kostkevičiūtė, Drulytė (IFF). Reikšminga vietą komunistinio studentuos auklėjimo slstemole užima „Tarybinis stu dentas“ ir fakultetu sieninė spauda. Per ataskaltĮnį laikotarpi Partinis komitetas stengėsi sustiprinti „Tarybinio studento" re dakcijos sąstatą ir pagerinti pati laikraštį Prie redakclfos buvo suburtas dėstytojų ak tyvas- Mokvmo-mokslo skyriaus vedėtu pa tvirtinta drg. Laigonaltė. partinio gyvenimo skyriaus vedė'u — drg. Bolotlnas, propagan dos ir agitacijos skyriaus vedėju — drg Mitrikas. Deja, dar ne visos partinės organizacijos maksimaliai panaudojo auklėjamajam darbui savo sieninius laikraščius. į sieninių lalkraš. čių redkolegijų sąstatus reikia pasiųsti dau giau dėstytojų-komunlstų ir studentų-komunlstų. Dalis fakultetų partinių organizacijų nepakankamai rūpinasi sienine spauda ir pe riodinės spaudos platinimu studentijos tarpe Ataskaitiniais metais Partinis komitetas ir Rektoratas nuveikė didelį darbą toliau ple čiant ir vystant saviveiklą. Lyginant su pra ėjusiais metais saviveiklininkų skaičius Uni versitete išaugo bevelk dvigubai. Visuose fakultetuose suburti nauji savi veiklininkų kolektyvai, į saviveiklą įsijungė daugiau kaip 300 studentų. Universiteto me ninė saviveikla Vilniaus miesto aukštųjų mo. kyklų tarpe iškovojo pirmąją vietą. Tačiau saviveiklos darbe dar yra rimtų trūkumų Pagrindinis darbo krūvis su fakultetine sa viveikla pavestas profesinėms sąjungoms, c jos iki šiol mažai ką padarė Kiekviename
(Nukelta į 3 psl
ATASKAITINIS-RINKIMINIS SUSIRINKIMAS (Atkelta iš 2 psl.) fakultete pravartu ir tikslinga organizuoti vokalines ir instrumentines grupes, šoklų ra telius, satyrinės, minlatūrlnės dramos bei estrados grupes, dramos būrelius ir agitme. nines brigadas. Ruošiant įvairius montažus, turi prisidėti ir Jaunųjų literatų būrelisFakultetlnės partinės organizacijos, Jų biurai dar nepergalvoja visų ideologinio dar. bo grandžių bei formų. To pasėkoje, pvz., pas mus tarp daugelio organizacijų „pasi. metė“ ir „iškrito“ toks labai svarbus darbo baras, kaip auklėjamasis darbas bendrabu čiuose. Reikia sudaryti darnią ideologinio darbo sistemą, kuri apimtų visas jo grandis — nuo bendrauniversitetinių priemonių iki akademi nių grupių, bendrabučių kambarių, pagaliau, iki individualaus darbo.
draugiją vadovaujančiais kadrais. Vadovavi mą šiai organizacijai reikia pavesti Medici nos fakultetui.
Partinio komiteto vidirtis-organizacinis darbas t
Partinis komitetas savo darbe stengėsi ne nukrypstamai vadovautis lenininio kolektyvi nio vadovavimo principu. Visi svarbiausi klausimai buvo sprendžiami pasitarus su vi sais komiteto nariais, Rektoratu ir pirminių partinių organizacijų sekretoriais. Glaudus komunistinis Rektorato ir Partinio komiteto bendradarbiavimas, jų vienybė suvaidino di delį vaidmenį, gerinant visos partinės orga nizacijos ir viso kolektyvo darbą. Tačiau Partinio komiteto darbe nemažai ir trūkumų. Svarbiausias darbo trūkumas — nepakanka mas operatyvumas. Visos mūsų partinės organizacijos uždavi Partinis vadovavimas kitoms nys — toliau telkti ir mobilizuoti visas Uni visuomeninėms organizacijoms versiteto kolektyvo jėgas Tarybų Sąjungos Komunistų partijos iškeltų uždavinių įgyven ARTINIS komitetas ir pirminės parti dinimui. Leiskite, draugai, išreikšti įsitiki nės organizacijos per ataskaitinius me nimą, kad Universiteto partinė organizacija tus vlsakeriopai stengėsi pagerinti par šį uždavinį garbingai įvykdys. tinį vadovavimą visoms visuomeninėms orga. nizacijoms, nukreipiant Jų veiklą į komunis tinį viso kolektyvo auklėjimą. Komjaunimo organizacija, partinės orga nizacijos vadovaujama šiais ataskaitiniais me. tais žymiai pagerino savo darbą. Didelis nuo pelnas, gerinant komjaunimo organizacijos darbą, priklauso komjaunimo komitetui, ku UNIVERSITETAS — MOKSLO rio sekretoriumi buvo komunistas C. Kudaba. ŠVENTOVĖ Iškilo nauji gabūs komjaunimo aktyvistai: Cesnavičius, Mačiekus, Andrijauskas, Bag— Blogai, jog daugelis dar nesusigyveno danskis, Brunza, Valiukonls, Vaičiulionis, su mintimi, kad Universitete turi būti dirba Stasinas, Gaižutis ir kt. mas mokslinis darbas, abejingai į tai žiūri. Apie pirminių komjaunimo organizacijų O mums reikalingi darbštūs, sugebą dirbti polltinlo-ldėjinio ir organizacinio darbo pa mokslinį darbą žmonės — kalbėjo Rektorius gerinimą akivaizdžiai kalba masinis studen drg. Kubilius. — Atėjęs i Universitetą ir tijos dalyvavimas visuomeniškai naudingame pabuvęs kelis metus, jaunas specialistas turi arba kilti arba pasitraukti Iš čia. O taip dar darbe, komjaunimo eilių augimas. Tačiau komjaunimo organizacijos politl- nėra. Tą mintį pabrėžė ir draugas Kuzminskas. nlame.auklėjamajame darbe yra stambių trū. kūmų. Dideliu trūkumu reikia laikyti kai Universitete apie 400 mokslinių darbuotojų, kurių fakultetų komjaunimo organizacijų bet iš jų — tik 9 mokslo daktarai ir jų skai. trumparegiškumą, politinį abuojumą ir ne- čius neauga. Nedžiugina ir tas faktas, kad principlngumą. Mes negalime ramiai žiūrėti iš jų tik vienas visuomeninių mokslų dakta į Teisės mokslų fakulteto komjaunimo orga. ras. Metai iš metų neįvykdomi aspirantų komp nlzacijos užimtas neprinclplng^s pozicijas Garbės teisme, kuriame buvo 'nagrinėjamos lektavimo planai. Pernai iš 50 priimta tik chuliganų ir girtuoklių Ingaunio, Bakučio ir 19, šiemet iš 55 priimta 45. Ta pati padėtis Ivaškevičiaus bylos. Šiuo metu didelį nerimą ir su aukštąja aspirantūraBlogai dirba aspirantūros skyrius. Reikia kelia neprincipingas Medicinos fakulteto komjaunimo organizacijos požiūris į miesčio. jam kelti reiklumą. Nepamirškime ir kated. nls ir dykaduonius- Būtina yra, kad komjau rų, kurios vis tebėra išlaikytinės, neakivaiz nimo organizacija polltinlame-auklėjamajame diniam skyriui skirkime daugiau dėmesio. darbe aistringai ir karštai skiepytų jaunimui REIKALINGI GERI VADOVAI komunistinį principingumą, kovingumą ir drąsumą. (iš drg. Urbaičio pasisakymo) Komjaunimo organizacija dar nepakanka mai kovoja už studentų pažangumą ir akade. Mūsų centriniai saviveiklos kolektyvai ži minę drausmę. Tai charakteringiausias trū nomi net už respublikos ribų. Akademinis kumas. Naujai išrinktam Partiniam komite choras buvo Išvykęs į Leningradą, Maskvą. tui ir pirminėms partinėms organizacijoms Tai prisidėjo prie tautų draugystės Jausmo reikia ir toliau nenuilstamai gerinti partinį išugdymo mūsų studentų tarpe. Būtina Uni vadovavimą komjaunimul. Reikia daugiau versitete suorganizuoti Tautų draugystės priimti į partijos eiles politiškai ir idėjiškai subrendusio komjaunimo aktyvo ir savo dar klubą. Be to, mūsų fakultetų meno saviveiklos ko be nuolatos jais remtis. lektyvams reikalingi geri vadovai, kurie Nemažai komunistų iškelta į profsąjungų sugebėtų paruošti saviveiklininkus. Juk dau vadovaujantį darbą. Profesinės sąjungos pra. geliui mūsų meno saviveiklos entuziastų, Universitetą, teks būti kultūrinio dėjo daugiau domėtis politlnlo.ideologinio baigus darbo organizatoriais, meno saviveiklos ra darbo klausimais. telių vadovais. Partinius pavedimus profsąjungose sąži DOMĖTIS STUDENTŲ GYVENIMU ningai atliko drg. drg. Sustavlčlus, Medeišis ir kt. (Iš drg. Vilensklo pasisakymo) Tačiau partiniame vadovavime profsąjun goms dar yra stambių trūkumų. . Ne visi Daugelis dėstytojų blogai ruošiasi paskai komunistai, pasiųsti į vadovaujantį darbą toms, neišaiškina sistemingai paskaitas pra. profsąjungose, sąžiningai ir dorai vykdė leldinėjančių studentų. Tokie dėstytojai kal ba kad nėra kaln patikrinti- Bet tai netiesa. jiems duotą svarbų partinį pavedimą. Parti Kodėl vieni dėstytpial suranda būdu lanko, nės organizacijos mažai domėjosi tuo, kad mumui patikrinti, ir 1ų paskaitos visada lan profsąjungų darbe trūko operatyvumo, nebu komos, o kiti to nedaro.. . Galima pasiekti vo nutarimų vykdymo kontrolės, daugelis šimtaprocentinio lankomumo. Reikia, kad ir dekanatas, ir katedros, ir dalykų dėstytojai klausimų buvo sprendžiami paviršutiniškai. rimtai tuo susirūpintų. Šiais ataskaitiniais metais žymiai pagerėjo Dėstytojai turėtų daugiau lankytis bend. studentų profsąjungos darbas, tačiau visu rabučluose, domėtis studentų gyvenimu. Pas moje studentų profsąjungos darbe dar jau mus to nėra. Kai kurie dėstvtotal labai retai čiamas organizacinis pakrikimas, gerokai nuoširdžiai pasikalba su studentais, dar re čiau pasidomi jų buitimi. O privalėtų! šlubuoja profsąjunginio aktyvo drausmė. Naujai išrinktam partiniam komitetui rei. DRAUGAI, RAŠYKITE DAUGIAU! kla orentuoti Vietinį komitetą ir Studentų (iš drg. Dėno pasisakymo) profkomitetą į dalykiškesnį svarstomų klau simų sprendimą. Būtų tikslinga partiniame „Tarybinis studentas“ galėtų tapti veiks, komitete išskirti vieną narį tiesiogiai atsa minom priemone kovoje su akademinės kingą už vadovavimą profsąjungoms ir atskl. drausmės laužvtolals, su religiniais prieta riems sektorių vadovams daugiau bendradar rais kai kuriu studentu samonėfe. Ne paslan. biauti su atitinkamais profsąjungų komitetų tis kad dar d^ug mūsų studentu lanko bažnvčla... Isforilos-filologl’os ateistu būrelis sektorių vadovais. negausus. Reikia visiem® Universiteto dė®tv. Šiais ataskaitiniais metais daug kuo pa tolams. ir studentams kelti juos jaudinančius gerėjo Laisvanoriškos Draugijos Armijai, klausimus „Tarybinio studento“ puslapiuoseAviacijai ir Laivynui remti darbas. Jos na. Deja, tai labai retai atsitinka. Mūsų laikraš nesulaukia jokios pagalbos iš dėstvtoių rlų skaičius išaugo net 30%. Dabar jos eilė tis pusės. Jei dar studentai kai kada parašo, tai se yra apie 2600 žmonių. Pagerėjo draugijos dėstytojų pasisakymų gauname labai retai. materialinė bazė, sustiprėjo Jos organizacinis AKADEMINIS DARBAS darbas. Draugijai vadovauja patyręs komu DĖSTYTOJŲ ŽODIS nistas Grinbergas. Drg. Grinbergas glaudžiai bendradarbiauja su Partiniu komitetu, Kom (Drg. drg. Levinsko, Žėruolio, Chomskio pasisakymai) jaunimo komitetu ir pirminėmis partinėmis organizacijomis. Auklėjamasis darbas aukštojoje mokyklo Žymiai blogesnė padėtis yra su Raudonojo Kryžiaus draugijos darbu- Naujai išrinktam je susideda iš dviejų dalių: mokymo proce. Partiniam komitetui reikia sustiprinti šią se ir už Jo ribų.
P
Kalba susirinkimo dalyviai
I
IŠ NUTARIMO _ .. .Pagrindinį dėmesį skirti mokymo-auklėjimo, studen. tų pažangumo, akademinės drausmės klausimams. Sudaryti prie Partinio komiteto akademinio darbo komi siją, kuri vadovautų visų organizacijų darbui mokymo sri. tyje. Susitarus su LTSR Politinių ir mokslinių žinių skleidi mo draugijos prezidiumu, įsteigti šios draugijos skyrių Uni versitete.
Iki 1961 m. kovo mėn. apsvarstyti Universiteto parti niame susirinkime visuomeninių mokslų studijavimo klausi mą. Rekomenduoti Mokslinei Tarybai iki 1961 m. sausio mėn. apsvarstyti neakivaizdinio mokymo pagerinimo klausi, mus.
Sudaryti prie Partinio komiteto ideologinio darbo ko misiją. Pavasario semestre sušaukti visų priskirtų prie akademi. nlų grupių dėstytojų pasitarimą Jų darbo patyrimui api bendrinti. < Vadovavimą šefuojamam darbui pavesti profsąjunginėms organizacijoms-..
Mūsų dėstytojai paskaitų metu ne visada pareiškia nuomonę dėl studento įvairių nu krypimų tuo ar kitu klausimu. Dėstytojas tu rėtų duoti reikiamą atkirtį tiems, kurie są moningai skleidžia svetimą mums ideologiją. Kai atskiri studentai neigė revoliucinę tau. tosaką ir skelbė teiginius apie nacionalinės tautosakos pranašumą, dėstytojas Sauka ne davė jiems tinkamo atkirčio. Rimtas stabdis auklėjamajam darbui vys tyti yra dėstytojal-pusininkai arba valandinlnkal. Pastarųjų nemažai yra Teisės mokslų fakultete. Vietoje jų reikalingas vienas dės. tytojas, nes valandinlnkas atskaito paskaitą ir išeina, o auklėjamajame darbe už moky mo ribų jie visiškai nedalyvauja. Į auklėjamąjį darbą mažai dėmesio krei. pla ir dekanai. Reikia išaiškinti katedroms, kad į šį darbą būtų įtraukiamas visas perso nalas. Kadangi priskirto dėstytojo darbas nėra lengvas, jį pavesti gabiausiems drau gams, dalintis darbo patirtimi. Kai kur šis darbas pravedamas gerai, štai Fizikos-matematikos fakultete prie katedros priskiriamos atskiros studentų grupės. Isto rijos-filologijos fakulteto partinis biuras su organizavo priskirtų dėstytojų pasitarimus daugiau dėmesio kreipdamas į metodinę klausimo pusę. Tik gaila, kad kituose fakultetuose auklė jamasis darbas studentijos tarpe beveik už mirštas. ) STUDENTŲ ŽODIS (Drg. drg. Lenkausko, Andrijausko, Želuonio pasisakymai) Auklėjamojo darbo trūkumus Universitete parodo tai, kad vis dar yra studentų, kurie atsisako vykti i darbą, štai drg. Pociūtė, ga. vusl diplomą, slapstydamasi gyvena pas drau. ges bendrabutyje, skolinasi pinigus, kad tik nera'kėtų važiuoti i paskyrimo vietą. Tokio „niekalo“ yra ne tik Filologijos, bet Teisės, Ekonomikos ir kituose fakultetuose. Dėl to neikia padaryti priekaištą katedroms ir ypa tingai komjaunimo organizacijoms. Reikėtų partinės organizacijos auklėlamąj'i darbą nukreipti meilės savo speclalvbei kryptimiTada gal tokių faktų nepasitaikys. Reikia susirūpinti dabartiniais V kurso studentais, ypač rasistais ir lituanistais, ku rių tarpe girdisi panašūs balsai. Jų tarpe kai kas jau dabar kalba, kad, girdi, vykti į ra joną — tai daugiau, negu kvaila. Susilnnėjuslo auklėjamojo darbo pasekmės akivaizdžiai matomos Teisės mokslų fakulte te. kur akademinė drausmė pašlijusi, labai dažni girtuokliavimo reiškiniai. Ar nevertėtu tai rimtai pasvarstyti ir už kirsti kelią studentijos tarpe esantiems amo raliems poelgiams, nedrausmingumo faktams? < TRUKUMAI — DARBO STILIUJE
(Iš drg. Lazutkos pasisakymo) Didelis darbo® padarytas studentu lnterna. clonalinio auklėfimo srityje, paskelbta kova svetimos ideologijos pasireiškimams, abeiingumui studentų tarpe. Rektoratas prisidėjo prie tu klausimu įgvvendfnimo. Kartais gal per daug užsiimta iškilmingų priemonių or ganizavimu, o apleidžiama svarbus mokymo baras. Svarbiausios klaidos — darbo stiliuje. Prorektoriai kartais neatlieka savo uždavi nių, bet labai daug padaro už dekanus. Tuo pačiu dekanai dirba ne savo darbą, bet ka tedrų vedėjų. Tokių klaidų toliau nebeturė tų būti.
UGDYTI JAUNUOSIUS KOMUNISTUS — Kaip Universiteto auklėtinis, negaliu nesidžiaugti čia nuolat augančių komunistų būriu, — kalbėjo dalyvavęs susirinkime LKP Lenino rajono komiteto sekretorius drg. Bur-
kauskas. — Tik komunistų vaidmuo dar ne pakankamas. Ne visi komunistai įsijungė į darbą. Dauguma jų jauni — beveik didesnė pusė. Į Jų ugdymą reikia atkreipti didesnį dė mesį. Juk ne visi stojantieji dar žino parti jos struktūrą, ne visi supranta partijos vaid menį, kai kas vis dar galvoja, kad septyn metis ateina savaime. Reikia daugiau aiški namojo darbo. Reikia jauniems komunistams daugiau da lyvauti aplink verdančiame gyvenime, susi rišti su žmonėmis, kovojančiais už komunisti nio darbo brigados vardą ir pan. Reikia ste bėti. kaip gimsta nauja, žūva sena. Žinios, sąmoningumas, gauti Universitete, bus visa da ir labai reikalingi, išėjus į tolesnį gyve nimą. O ir senesni komunistai dar ne visada ko munistiškai atlieka savo pareigas. Daugiau reikėtų pareikalauti iš drg. drg. Meškausko. Frolovo, Palionio ir kitų-
DAR NEPAKANKAMA PASKAITINE PROPAGANDA
šiam klausimui didesnę savo pasisakymo dalį skyrė bibliotekininkystės katedros vedė, jas drg. Vladimirovas. — Paskaitlnė propaganda dar per mažai vertinama, nors mes esame atsakingi už stu dentų pasaulėžiūrą, — pareiškė kalbėtojas. — Paskaitų vien auditorijose neužtenka. Lektoriumas numatė plačią tematiką, ieš ko naujų formų. Kai kurios priemonės jau rado platų atgarsį, kaip pvz. Ragausko kny gos „Ite, mlssa ėst“ aptarimas, dalyvaujant autoriui. Bet čia tik lašelis jūroje. . ■ Paskaitos dažniausiai organizuojamos tik priieš kino filmus: mažai dėstytojų dalyvauja paskaltinlame darbe, nors kiekvienas jų tu rėtų būti savo mokslo populiarintoju. — Nereikią pamiršti ir mūsų dirbančių jų — priminė drg. Petryla (GMF). Gamtos mokslų fakultetas Eišiškių rajone suorgani zavo kultūros Universitetą, kur paskaitų klausė po 100—120 žmonių. Reikėtų tokių priemonių ruošti kuo daugiau. Iniciatyvos turi imtis Universiteto partinė organizacija. Ypač laukiami svečiai būtų ekonomistai, tei sininkai ir kiti visuomenininkai. RUOŠKIME TIKRUS TARYBINIUS SPECIALISTUS — Nežiūrint mūsų darbo, — kalbėjo ko munistas drg. Solovjovas, — Universitetas vis dar išleidžia ir nemaža „niekalo“. 'Šis trūkumą® būtinai taisytinas, nes mums dar daug reikia gerų specialistų, gerų tarybinių žmonių. Daugelio kitų mokyklų praktikoje daroma taip: prie kurios nors grupės priskiriamas dėstytojas ilgesniam laikui, dažniausiai vi siems penkeriems metams. Per tuos metus jis gerai susigyvena su studentais, gerai pažįs ta Juos, žino visas jų nuotaikas ir visada klystančius gali pataisyti. Be to, studentai yra įtraukiami į mokslinį darbą. Kasmet ra šomos studento charakteristikos, kurios tada, be abejo, teisingai atspindi kiekvieną stu dentą. .. Kad dėstytojams būtina pažinti studentus, pritarė ir Universiteto komjaunimo komite to sekretorius drg. Ladukas. Daug nemalo numų būtų galima išvengti, jeigu laiku bū tų tam užkertamas kelias. Dėstytojai neturi apsiriboti tik paskaitos perskaitymu, — jų pareiga paskaitų metu duoti atkirtį pasireiš kusiam miesčioniškumui, nevykusiems užsie nio pervertintojams. Blogą studento elgesį reikėtų aptarti čia pat auditorijoje. Augti reikliais tarybiniais žmonėmis pa deda ir visuomeninis darbas Reikia visiems duoti įpareigojimus-
Vienas iš daugelio
Nauji metai
Į Universitetą Antanas Rybelis įstojo, turėdamas dvimetį darbo stažą. Dirbo> J19 „Pajieslio“ kolūkyje, laukininkystėje, Visur vaikinas buvo pirmųjų gretose, todėl kartą kolūkiečiai rimtai susigalvojo: „Vyras šau nus, stengiasi, o be to ir mokslus ėjęs, kodėl mums jo savo brigadininku neišrinkus" Virpėjo pradžioje Antano širdis: ir parei gos atsakingos, o darbo tai jau aibės. Tačiau jis kolūkiečių neapvylė, o po sunkios darbo dienos gera, labai gera būdavo, paėmus lapą į rankas, Išlieti darbe suslrimavusias eilutes. Po dviejų metų, kai Antanas padavė pa reiškimą kolūkio valdybai, kad norįs studi juoti Universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, valdybos nariai džiūgavo, kad dar vienas kolūkio Jaunuolis baigs aukštuosius mokslus ir linkėjo sėkmės. Nuo rugsėjo pirmosios Antano Rybelio pa vardė sumirgėjo pirmakursių sąrašuose. O dabar jau antri metai, kai Antanas prie kny gų. Jo svajonė — tapti geru kalbininku.
nauji ratai
Svečiuose pas brolius baltarusius Trečio ir ketvirto kurso po. litekonomai dažnai organlzuo. Ja gamybines ekskursijas į pramonės įmones, kolūkius, žemės ūkio bandymų stotis, kur susipažįsta su naujau siais mokslo ir technikos pa siekimais, jų įdiegimu į ga. mybą- Neseniai buvo surengta ekskursija į Minską. Čia gali, ma buvo susipažinti su aukš tai mechanizuotų ir automati zuotų pramonės Įmonių darbu. Atidžiai apžiūrėjome Minsko traktorių ir rutulinių guolių gamyklas, susipažinome su gamybos technologiniu proce. su, įrengimų modernizavimu hiel ekonominiais šių gamyklų rodikliais, draugiškai ir šiltai
kalbėjomės su darbininkais, kurių didelę dalį sudaro jau. nimas, atėjęs iš vidurinių mo. kyklų ir technikumų. Vienas darbininkas, išsikalbėjęs su mumis, patarė; „Jeigu jūs no rite būti gerais politinės ek’o. nomijos specialistais, gerais dėstytojais, baigę Universi tetą, būtinai keletą metų pa. dirbkite gamyboje“. Baltarusijos Valstybiniame V. Kulbyševo vardo liaudies ūkio institute susipažinome su politinės ekonomijos kabinę, tais, su jų darbo organizavi mu. Įdomu, kad politinės eko nomijos seminarai pravedami ne auditorijose, o kabinetuo se. kur yra didesnės galimy.
ĮDOMUS GAMTININKŲ VAKARAS Tas vakaras GMF pirmo je geologijos auditorijoje bu vo nepaprastas. | auditoriją rinkosi augalų fiz.ologijos ir genetikos būrelių nariai paminė ti 105-ąsias I. V. Mičiurino gi mimo metines. Pais minėjimas praėjo labai
— Stiprinti ryšius ne tik Rimtai, iš pagrindų ap■ tų mokslinių darbų apžiūrasi Apie mūsų Universiteto stusu kitomis mokyklomis, bet svarstė savo darbą neseniai ir daugiau bendradarbiauti fa . dentų mokslinius darbus.girdi■" įvykusi SMD konferencija. Šiuo metu mokslinį darbąi me gerų atsiliepimų iš kitų kultetuose, — pasiūlė Minkedirba 1109 studentai. Reikia: aukštųjų mokyklų. Taigi, ne vičiūtė (MMF)- — Dažnai pa kad nuvykus į kurią džiaugtis, kad SMD narių vardinant smulkiai visų at sitaiko, nors respubliką, išgirsi gerų skaičius kasmet auga. Jei per siektų laimėjimų, reikia pa atsiliepimų apie mūsų Uni eitais metais Jis sudarė 30 sakyti, kad per metus nemažai proc. viso stacionare studijuo padirbėta. Tačiau darbe neiš versiteto studentų mokslinius darbus. Ir rausti tada, sau prljančių studentų skaičius, tai vengta ir trūkumų, sipažlndama, kad nieko apie — Dar iki šiol mokslinio šįmet šis skaičius pakilo iki nesi girdėjusi. 33 proc- Tai rodo, kad vis di darbo kelio galutinė riba — tai Morozovas (IFF) kalbėjo desnė studentų dalis jau nebe- katedra, — pareiškė Tytmopasitenkina vien atrastų dės nas (IFF). — O laikas būtų apie bendradarbiavimą su ki organizacijomis, kas Iki nių, teiginių Įsisavinimu, bet tuo neapsiriboti. Gerų prane tomis šiol buvo ne visuose fakulte šimų laukia ir darbininkai, ir ir patys ieško, svarsto, daro savarankiškas išvadas. Tiesa, kolūkiečiai bei moksleiviai. tuose. — Ieškoti naujų darbo for šiuo atžvilgiu padėtis atski Gerus darbus reikia plačiau ruose fakultetuose labai ne išleisti už Universiteto ribų. mų ryšium su gamyba — pa vienoda. Jei GMF iš 332 stu Stiprinti ryšius su masėmis, reiškė profesorius Jankauskas. dentų 242 (72,8 proc.) — skleisti mokslo idėjas jų tar Nemažai galima atlikti prak SMD nariai, tai ChMF padėtis pe — toks turi būti mūsų tikos metu, ypač ten, kur yra gera bazė. Ląikas į SMD toli gražu nedžiugina: 20 na uždavinys. ir vakarinio bei ne rių iš 234 (9 proc.). Teisės — e Nemažai yra tokių įtraukti mokslų fakultete SMD nariai mokslininkų, kaip, pavyzdžiui, akivaizdinio skyriaus studen sudaro 50 proc., o Ekonomi Lomonosovas, — pasakė Pun- tus, o ir stacionare dar ne gerai besimokančių, bet kos — tik 10 proc. težls ( ChMF), kurie dirbo ne mažai nedirbančių jokio mokslinio vienoje, bet keliose mokslo Praeitais mokslo metais nu v darbo studentų. veikta nemažai. SMD taryba srityse. Ar nebūtų įdomu su L. DIRDAITE, Pirmas sniegas. savo darbe ieškojo naujovių, rengti kelių fakultetų jėgo F. PAJAUJYTE B. ORENTAITĖS nuotr. stengėsi panaudoti Įvairias mis bendrus vakarus, kurių metu apie tą patį mokslinin darbo formas. Pirmą kartą Universiteto istorijoje buvo ką būtų kalbama ne tik kaip organizuota ateistinė mokslinė apie chemiką, bet ir fiziką, konferencija. Stiprinami ryšiai geografą ar literatą. su kitų TSRS aukštųjų mo Kuo, jei ne SMD tarybos kyklų mokslinėmis draugijo apsileidimu, galima pateisin Saulėtą rudens dieną Baku Šauniai Stasys sukovojo šį mis. XIII mokslinės konfe ti faktą, kad iki šiol SMD na fechtavimo treneris J. Kriš. pavasarį Klaipėdoje įvyku rencijos metu, vykusios ba riai dar neturi nario bilietų. tafas pasuko į Nizami vardo siame šalies profsąjungų fech landžio mėn. iš 197 praneši Konferencijos metu paaiškėjo, parką. Čia buvo triukšminga tavimo čempionate. Čia jis mų 51 perskaitė svečiai, at kad bilietai Jau seniai yra, ir gyva.Jo akį patraukė pro Įveikė 10 meistrų ir už ko vykę iš 19 aukštųjų mokyk tik neprisirengiama vis išda medžius sušmėkštavęs krosą mandą kovėsi finale. lų. Gegužės mėnesį vykusioje linti. „Apiformint vieną kart bėgančių sportininkų būrelis. Tačiau nelemtoji IV vieta Vilniaus aukštųjų mokyklų narystę teisiškai!“ šiam Melsvom vėliavėlėm pažymė. vėliau įvykusioms tarprespub studentų mokslinių darbų ap teisininko Raudeliūno reikala ta trasa jie artėjo prie finišo. likinėse varžybose lėmė jam žiūroje mūsų Universiteto vimui pritaria ne tik teisinin Į priekį vikriai išsiveržė vie. tik stebėtojo vietą tarptautinė, studentų darbai sudarė dau- !kai, bet ir kiti SMD nariai. Be nas juodbruvas vaikinas ir, se fechtavimo rungtynėse glau kaip pusę visų darbų. to, I Raudeliūnas iškėlė mintį, stipriai spurtavęs, perkirto Lietuva—Lenkija. Geriausi iš jų atžymėti pre- 1kad reikia stiprinti ryšius su juostelę. Nugalėtojas žvaliai . ■. Net nustebo Stasys, kai mijomis, diplomais, jie išsiun- kitomis 1 aukštosiomis mokyk šokinėjo į viršų, vaikštinėjo, prieš Moldavijos, Azerbaidža. čiami į visasąjungines studen- lomis. 1 nenustygo vietoje. . . no, Baltarusijos ir Lietuvos — Reikės jį pakviesti į susitikimą, įėjęs į „Spartako“ penkiakovininkų treniruotes- salę, išgirdo: Atrodo, vyrukas guvus. . . — — Salėm alelkum, Stasy! pagalvojo sau treneris. Kelios poros stiprių rankų Tai buvo 1956 metais. Sta ėmė mėtyti aukštyn buvusį sys nė nemanė, kad šis krosas Azerbaidžano čempioną. •. bus jo kelio į Azerbaidžano Varžybos (jose Stasys ir čempionus pradžia. Kiekvieną dieną Statys Dubauskas sku teisėjaudavo) neretai pertrauk bėdavo Į Krlštafo pravedamas davo studijas, atimdavo laiką. treniruotes. Bėgiodavo, fech. Bet valingas jaunuolis išlaikė tuodavosi, užmiesčio stepėse sesiją gerais pažymiais, pasi jodinėdavo žirgais. Vaikinas treniravo sporto sveikatingu, įveikė II atskyrį ir jau rinko mo stovykloje ir su Vilniaus taškus pirmam. Viskas ėjo rinktine išvyko į Kišiniovą. . . Kiekvieno sportininko, gal kaip iš pypkės. Tik plaukyti gal kiek silpniau sekėsi. Ypač atkakliai vaikinas su Taip, taip gamtininko Bi — atėjo milicininkas. Viena kovojo respub tauto stūmokliai visai palaidi. laimė kad Bltautui dar neat likinėse Azerbaidžano fechtavimo pirmeny Jis pats tatai neseniai įrodė, sipalaidavo kumštėtos rankos. net viešai, „Tauro“ valgyklo Tatai šiek tiek Išgelbės jo bėse. Jis Įveikė visus špaglsje visiems valgytojams ma padėtį... Bet remonto šio vai tus ir liko nugalėtoju. Visiems tant ir girdint. Pirmiausiai kino motoras prašosi, kaip ir netikėtai, vaikinas iš Lietu nusimaskatavo širdis, po to at kiekvienas perdegęs importi vos tapo Azerbaidžano čem sakė liežuvis. •. Bitautas nei nis „Fordsonas“. Reikia tikė iš šio nei iš to studentams, tis, kad grupės draugai atras pionu. Grįžęs Lietuvon, Statys vėl stovintiems eilėje prie valgio, pareiškė: „Skelsiu į snukį. ..!“ inžinierių, jog parištų nutrū kruopščiai treniravosi. Sporto Kai draugai pamėgino atstaty kusius Bitauto stūmoklius. meistras S. Žekonis gerai pa ti Bitauto stūmoklius į vie V- KLIMAS ruošė S. Dubauską, ir 1959 tą, šis dar labiau užsidegė ir metais II TSRS Tautų sparta tada net paskutiniai stūmok liai atsakė: vargšelis tiek už kiadoje Stasys startavo siplieskė, lyg trobai degant LTSR penkiakovininkus.' lašinių puspaltė — vos nepra Studijuojant III k. sekė dėjo skristi. Pasakytum, jog vienos po kitų Vilniaus mies tai katinas, kai numina koją. „Spyglyje“ paminėti ekono Tačiau Bitautui niekas „ma- mistai Dilys ir Varanauskas, to, respublikinės „Žalgirio“, zolių“ neprimygo, o buvo pa už kyšių ėmimą, kaip nesude aukštųjų mokyklų studentų ir prašę tik neputotl, nešaukti. rinamą su tarybinio studento kitokios pirmenybės. Stasys Kai visos draugovininkų ir būsimo specialisto vardu, vis iškovodavo IV vietą, Bū priemonės vargšelį neišgelbė Rektoriaus įsakymu pašalinti Stasys atakuoja priešininką. davo truputį apmaudu. . . jo, buvo griebtasi paskutinio iš Universiteto.
įdomiai. Gražu yra tai, kad mū sų fakulteto abu būreliai šį kartą suruošė bendrą susirinkimą-minėjimą. Taip, kad pra nešėjais buvo tiek fiziologai, tiek genetikai. Išklausėme sekančius pranešimus: „Apie I. V. Miėiurino gyvenimą ir veiklą“ (pasako ja Kurnevifiūtė), apie Mičiurino darbus fiziologijoje mus supa žindino R. Abišilaltė. (domiausią pranešimą paruošė Mačionytė, kuri gyvais žodžiais mums papasakojo apie moksli ninką ir jo gyvenimą. Toks mi nėjimas davė mums nauju žinių. D. OAINAUSKAITĖ
LTSR krepšinio pirmenybės 1961 m- Lietuvos krepši nio „A“ grupės pirmenybės prasidėjo. Jau Įpusėjo pirma, sis ratas. Šios pirmenybės skiriasi nuo praėjusių tuo, kad jose dalyvauja didesnis skaičius komandų (po 16 vyrų
STASIUI PAKLUSO ŠPAGA
BITAUTO STŪMOKLIAI ATSIPALAIDAVO
LV 10852
bės panaudoti vaizdines prie mones. Gilų įspūdį mums paliko pirmojo RSDDP suvažiavime ir Didžiojo Tėvynės karo mu ziejai. Dailės muziejuje gėrė, jomės Aivazovsklo, Sišklno. Levitano ir kitų dailininkų meno šedevrais, operos ir ba leto teatre — baltarusių ar tistų meistriškumu. Negali nežavėti naujasis Minskas, kasdieną beslpuošiantis naujais gyvenamaisiais namais, gamyklomis. Ištisais kvartalais, kurie pakeičia se nus medinius namelius. Net pirmą kartą apsilankęs Mins ke pastebi, kaip smarkiai jis keičiasi, plečiasi, jauti veržlų jo žengimą Į priekį. Mus dar labiau Jaudino šiltas, broliškas mūsų priėmimas, draugiški pokalbiai su darbininkais ir studentais. Visur ir visada rasdavome bendrą kalbą. Mū sų aktyvistai domėjosi mins kiečių komjaunimo organiza cijų, studentų mokslinių drau. gijų, liaudies draugovių dar bu, domėjosi, kaip jie mokosi, kaip praleidžia laisvalaikįMlnsklečlal stengėsi kuo dau giau sužinoti apie Vilnių, apie mūsų studentų gyveni mą. Taip užsimezgė naujos pažintys, nauja draugystė, ku. ri ateityje dar labiau tvirtės. V. CESNAVICIUS EMF IV k.
būt, pati nekukliausia svajo nė yra tapti sporto meistru. Čia, šiose varžybose, Moldavi joje. Stasiui iki jo tetrūko tik pusės žingsnio — reikėjo nors vieną sporto meistrą iš trijų dalyvaujančių „nudurti“. . Stasiui Dubauskui pasisekė. Jį sveikino Kišlniovo fech tuotojai, ranką spaudė koman. dos draugai, teisėjai. . . Ro. dos, tada, Moldavijos saulė, Stasiui pasiekus pergalę, dar skaisčiau švietė negu tąsyk Baku, vos pradėjus sportinį kelią. Tokia jau Stasio laimė — dideles pergales Jis pasie kia kitur, o ne namuose Lietuvoje. . . Neseniai Įvykusiose Vii. niaus miesto fechtavimo pirmenybėse Stasys iškovojo nu galėtojo taurę. Žvelgi į šią dovaną bei Į atkaklų jos šei mininką ir tiki, kad daug to kių taurių Stasys Dubauskas iškovos.
Redakcijos adresas: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščiu ir žurnalą leidyklos spaustuvė.
L. BRAZIULIS
ir moterų) ir pasikeitusia pravedimo sistema. Pirmenybėse jau antrus me tus iš eilės dalyvauja Univer siteto merginų komanda, o šiais metais teisę dalyvauti iškovojo Ir mūsų vyrai. Kaip sekasi žaisti pirmenybėse? Jau sužaistos trejos rungtynės. Merginoms pradžia buvo ne sėkminga. Jos iš eilės pralošė dvi rungtynes: Vilniaus „Žal girio“ komandai Ir Kapsuko sporto mokyklos krepšinln. kėms. Ir tik šį sekmadienį mūsų krepšininkės atgavo sa vo formą Ir išlošė rungtynes prieš Kalvarijos krepšininkes (84:49). Vyrų debiutas buvo kiek sėkmingesnis. Jie pirmąsias rungtynes po atkaklios kovos pralošė stipriai „Kauno audi. nių“ komandai, o praėjusį šeštadienį ir sekmadienį nuga lėjo Ukmergės „Nemuną“ (99:71) ir Biržų krepšininkus (82:60). Na, o kaip toliau seksis, parodys sekančios rungtynės, kurias teks žaisti Kaune. Mū sų merginos susitiks su KKI ir KMI krepšininkėmis, o vy rai su KKI Ir LVA penketu kaisE. PASKEVICIUS, VVU dėstytojas
BRONZOS MEDALIS Praeitą sekmadienį įvyko LTSR individualinės i plaukimo pirmenybės. Vilniaus miesto rinktinės sudėtyje startavusi Universteto studentė Mackevičiūtė Nijolė 100 m. I. st. nuplaukė per 1:15,7 ir I:'_____ iškovojo bronzos medalį, o 400 m distan l. cijoje I. st. JI buvo ketvirta (5:12,1). I. BARAUSKAITĖ
AR IR ŠIEMET ČEMPIONĖS? Su dideliu susidomėjimu ste bimos LTSR tinklinio pirmeny bės, kuriose dalyvauja ir pra eitų metų čempionės — USK tinklininkės. žiūrovai stebėjo jau dvejas buvusių čempionių rungtynes. Vilniaus kooperatinio techniku mo tinklininkės USK sDortininkės įveikė aukštu rezultatu 3:0 (15:1, 15:3, 15:5), nesunkiai nu galėjo ir Kūno Kultūros Instituto komandą 3:0 (15:10, 15:8, 15:7). Varžybos tęsiamos. Įdomu, ar pavyks mūsų tinklininkėms ir šiemet iškovoti čempiono var dą?
Nuotr. autoriaus
Redaktorius V. DENAS UŽS. N
1768