DIDŽIOJI TEISE IR PAREIGA T
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYRINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. 'AKTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 26 (376) 1960 m. gruodžio mėn. 2 d. Kaina 20 kap.
MUMS KONSTITUCIJA KAIP SAULĖ ŠVIEČIA O SAULĖS NIEKAS UŽGESINT
.. ELENGVA lankoje N plačią pradalgę va ryti, bet dvi pradalges vienu kartu, tur būt, nie kam nepasisektų. Tačiau gyvenime daug kam tenka dvigubą prisiimti naštą. Tai, tur būt, galima būtų pasakyti apie visus mūsų neakivaizdininkus. Jie ir darbą suspėja atlikti, ir studijose taip pat neatsi lieka. Pamėgo knygą ir bibliotekininkas Jonas Pištikas. Jis mokslo žinias ir kultūros dalgus sėja, dirbdamas Šiluvos, mieste lio bibliotekoje. Baigęs bibliotekinį technikumą, įstojo pas mus, kad taptų kvalifikuotu specialistu. Nuę-traukoje mes matome Joną, pasirenkant sau rei kalingą knygą.
NEGALI Mokosl vakarais mūsų Universitete, mokosi, kad geriau pažintų gyvenimą. Knygose daug išminties, žmogaus sukauptos šimt mečiais. O gamyba reika lauja ne vien tik išminties. Ji reikalauja didžiausio visų žmogaus jėgų įtempi mo- Bet gamyboje irgi ne viską sugebėsi, jeigu nepasiruoši. . . Pažįsta pra kaito skonį Veronika Talaitienė. Baigusi Lengvo sios pramonės technikumą, ji jau treti metai dirba antrajame ceche grupės meistru. Dirba šaltkalviu ir jos vyras. Turėdama gamybinį patyrimą ir bū-
* *
Jie
mokosi
ir
dirba.
dama nuoširdi, Veronika apmoko mūsų studentes. Nuotraukoje matome eko nomistę Zitą Aleknaitę šalia savo mokytojos, ati džiai studijuojančią gamy bą darbe, o ne iš knygų. Klek kartų į mediką kreipsis pacientai, Ir klekvienas ateis skųstis savo bėda. Žmogus ne dėžutė, neatidarysi ir neapžiūrėsi. Todėl pažink žmogų ir ge rai įsidėmėk kiekvieną raumenų sruogelę, nervą ar gyslelę. Pažink kad galėtum išgelbėti žmogaus gyvybę. Nuotraukoje ir matome mūsų ■ Universi teto medikus studijų metu. W ■* "•
■•
LITERATŪRINĖ KRONIKA H. Korsakienės romaną „Lai kinoji sostinė“ apsvarstė lietu vių literatūros istorijos būrelio nariai. Pasisakiusieji iškėlė romano trūkumus, kaip skaitytojams atrodė, nurodė tai, kas patiko. Po to rašytoja H. Korsakienė papasakojo apie šio romano kūrimą, ateities kūrybinius pla nus bei antrosios romano dalies rašymą, atsakė Į skaitytojų klausimus.
Tradicinis susitikimas su jau naisiais poetais, šeštojo jaunųjų rašytojų plenumo dalyviais įvyko šeštadienį Kolonų salėje. Apie Jaunųjų poetų kūrybą, brendimą, papasakojo poetas Reimeris. eilėraščius Savo kūrybos Drilinqa, skaitė jaunieij poetai Vainilaitis, Bernotas, Jakštas, Karalius, Universiteto studentai Šimkus, Palčinskaitė, Kalpokai tė, Sadauskas, Astrauskas.
Literatūrinis vakaras-susitlklmas praėjo šiltai.
Rusų literatūros būrelis orqarusų poeto nizavo Įžymaus Aleksandro Bloko 80-ųjų qimimo Pietinių minėjimą. Į minėjimą atvyko poetas Alqimantas Bal takis. Jis paskaitė Bloko eilėraš čius, išverstus jo Į lietuvių kal bą, papasakojo apie vertimo darbą. Poeto qyvenimo ir kūry bos
A.
kelią
apžvelgė
studentė
Latynis.
A. BERŽELIONIS
SUSITINKA STATYBININKAI 2 psl. LITERATŪRINES NAUJIENOS 3 psl. KAIP MOKA-'— TAIP ŠOKA 4 psl.
Pagal mokslinio tyrimo darbų planą 1960 metų gruo džio 1 d. Tarybų Sąjungoje paleistas trečiasis kosminis laivas į Žemės palydovo or bitą. Lalve-palydove esančia moksline-matuojamąja apa ratūra numątyta atlikti eilę mokslinių stebėjimų kosminės erdvės fizikos srityje.
SVARBUS KLAUSIMAI Trečiadienį Istorijos-filolo gijos fakultete įvyko atviras partinis susirinkimas kurlame buvo svarstomi Internacionalinio auklėjimo klauSimai. Pranešime ir diskusi jose išryškėjo, kad šie klau simai ypatingai opūs ir svar būs didžiausiojo Universiteto fakulteto darbe, kad neišnau dojamos visos galimybės ir įvairios formos, kurios ypač dėkingos šiame fakultete. Dėstytojai ir studentai sa vo pasisakymuose kalbėjo apie tai, kad reikia dar la biau sustiprinti ’ internaciona linį auklėjimą.
StNttTMM APMtMUAI
Aktyvo pasitarime Maskvos Pereitą savaitę Lomonosovo vardo Valstybinlame Universitete vyko šalies inžinerinių - techninių aukštųjų mokyklų visasąjun ginis komjaunimo ir profsą jungų aktyvo pasitarimas su-
PROFKOMITETE 1960 m. lapkričio 15 d. įvyko VVU naujai išrinkto studentų Profkomiteto posė dis. Studentų Profkomitetas pareigomis pasiskirstė sekan čiai: Pirmininkas B. Merčaitis (TMF), pavaduotojas — B. Tarutis (TMF), org. sek retorius — A. Petrošius, (IFF), savišalpos kasos val dybos pirmininkas — J. Ščesnulevičiūtė (TMF), politinismaslnis sektorius — J. Sta-
Diuziuji i rasis IR PAREIGA 1 psl.
Trečiasis kosminis orbitoje!
EISES ir pareigos. . . Ar buvo kada toks laikas, kad žmogus ant vienų svarstyklių lėkščių lygio mis dėtų teises ir pareigas? Nuo pirmojo faraono laikų iki nuversto carinio faraono dienų tokios'’padė ties pasaulyje nebuvo. Tai tikra ir daugiau tikra, negu visiems žinoma tiesa, jog sukasi žemė. Vergijos ar bau džiavos amžiuje, o vėliau kapitalistinės vergovės dieno mis yra dvi žmonių stovyklos: vienoje pusėje — parei gingas žmogus, privaląs atlikti prievolę, antroje — tei sėjas ir baudėjas, pasisavinęs visas teises. Kartkartėmis ši priešybė būna visiškai nuoga, kartais padailinta gra žių žodžių širma. Vieni buvo šeimininkai — antrieji gi jų vergai. Vieniems Elizėjus ar Žiemos rūmai, kitiems — Bastilija ar Petropavlovsko tvirtovė, ar IX-sls for tas, Matchauzenas ir Osvencimas. . • Dar ir dabar yra žemelėje kraštų, kur už pinigą pri kelia ir paklupdo, pakaria ar paleidžia, brolis brolį nu durta. Bet yra ir kitas žemės veidas — saulėtas, gied ras. Čia........ kas buvo niekas, viskuo tapo“. Ant svars tyklių lygiomis čia padėtos teisės ir pareigos: lygiomis visiems. „Kas Jau sykį užrašyta, kirviu to neiškirsi“, — byloja senų žmonių išmintis. Vienok ši tiesa dar nepilna. Reikėtų pridurti: kas sykį užrašyta liaudies krauju, kas įrašyta žmonių širdyse, sąmonėje, to net kalaviju neištašysi, karštu švinu neužliedinsi, nepaslėp si. . • Tokia yra gyvenimo tiesa. Tarybų šalis turi tokį įstatymą, brangiausią iš visų: jis vadinasi Konstitucija. Jame širdžių krauju pūslėto sios rankos užrašė tiek teises, tiek ir pareigas visiems lygiomis. Tarybinė liaudis visam pasauliui paskelbė tei syną, parašė taip, jog ir bušmėnas, ir škotas supranta kiekvieną rašto kalbą. Ir teisės pasakytos aiškiai, ir pa reigos raidė raidėn parašyta. Tik skaityk! Skaityk pa čią didžiausią teisę ir pareigą — būti žmogum! Taip, būti žmogum. . . Teisė būti žmogum. . . Tai tikrai didin ga teisė. M- Gorkis sakė: „Žmogus — tai skamba išdi džiai!“ Tik negali žmogus būti ten ir tada, kur žmogus pavergia žmogų. Ten yra pavergti vergai ir pavergėjai — dvasios vergai. Tai apie juos K. Marksas rašė: „Ne gali būti laisva ta tauta, kuri pavergia kitą. . Jis kal bėjo apie anglus, pavergusius airius. Tai pritaikytina ir belgui, ir olandui, ir ypač prancūzui, ir amerikiečiui. Argi tai neįrodė istorija, kad pavergėjai prarado žmo gaus orumą! Fašistas, kuris Smolensko krašte perkando karo belaisviui rusui gerklę dantimis ir nusifotografavo, tas žmogėdra nebuvo žmogum. . . Žmogum yra tik lais vas, nusimetęs bet kokios vergijos pančius žmogus; so cialistinio pasaulio žmogus yra tikrasis žmogus. V- Le ninas nurodė, kad kiekvienas eilinis Tarybų šalies pi lietis visa galva stovi aukščiau už aukštai pakylėtą pon palaikių valdininką. . . Šią teisę — būti žmogum — teisę, kuri lygiai traktuoja visus be tautybės, reikia su prasti, reikia branginti ir visada Ja vadovautis, nes tik mūsų šalyje kiekvienos tautos valkai yra lygūs krašto šeimininkai. Kartu su teise yra ir pareiga. Tai pareigų pareiga — būti žmogum. O tai reiškia labai daug. Pareiga būti žmogum įpareigoja, liepia, įsako atsiminti savo teises ir tuos, kas tas teises rašė savo gyvybės kaina. Tai įsa ko branginti teisę J darbą, teisę į mokslą, teisę į poilsį ir nemokamą gydymą. Ir ne vien b-angintl — šventai saugoti! Jei reikėtų — mokėk apginti savo teisę būti žmogum. Tai buvusių gynėjų priesakas tau, mums vi siems. Teisė į darbą. . . Ji įpareigoja kiekvieną dirbti, doru, sąžiningu darbu įsigyti visas gėrybes. Ji įpareigoja už miršti anų dienų posakį „Nuo darbo nebūsi bagotas, bet kuprotas“. Šios atgvvenos turi nueiti i kapą k a'-tu i) su karalių sostais, reikia įsidėmėti naujas sakmes: I „Kas nedirba, tas nevalgo!“ arba „Be mokslo nėra ži nojimo, o be žinojimo nėra komunizmo.“ Tad į darbą draugai, kad savo pareigą — būti žmo gum atliktume Iki galo. Naudokimės teise: būti žmo gum, naujos visuomenės, naujo pasaulio šeimininku. Darbais dar labiau išaukštinkime laisvąjį komunizmo kalvį — žmogų. Tegyvuoja teisė ir pareiga — būti so cializmo pasaulio žmogum!
sinas, Urbonas (IFF), akade minis sektorius — Gratkauskaltė (MM F), Kazlauskaitė (ChMF), Zindulls (FMF), bui tinis sektorius — Zvaginytė (EMF) Vėlyvis (TMF), Pra piestis (IFF), sveikatingumo sektorius — Zalogaltė (MMF), darbinio šefavimo sektorius — Kadūnas (GMF), visuome ninės kontrolės sekretorius — Jaras (EMF).
šauktas VLKJS CK kartu TSRS Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo ministerija, švietimo darbuotojų ir aukš tųjų mokyklų bei mokslo įstaigų profsąjungų CK. Komjaunimo ir studentų profsąjungų vadovų ir aktyvo pasitarimas apsvarstė visuomenįnių organizacijų vaid mens sustiprinimą, naujas priemones, organizuojant stu studentų dentų laisvalaikį, reikšmės diplominių darbų pakėlimą iki praktinių užda vinių sprendimo. Buvo pasi keista mintimis ir patyrimu visuomeninių profesijų įsigi jimo klausimu aukštojoje mo kykloje ir aptarti kiti svar būs komjaunimo gyvenimo klausimai. Šiame pasitarime dalyvavo ir mūsų Universiteto kom jaunimo komiteto sekretorius drg. C. Ladukas-
Statybų miestas Jerevano statybos visiškai skiriasi nuo kitų miestų sta tybų. Važiuoji gatvėmis nuo centro iki priemiesčių — ir visur tęsiasi tie patys gelsvų, rausvų, rusvų kalnų akmenų plytelių namai. Stebina tas statybų mastas. Jei centre gatvės jau dengiasi žaluma, priemiesčiuose medžiai sklei džia negausius lapus, po ku riais dar negali pasislėpti nuo saulės. Aplink priemies-
čius plačiu žiedu tęsiasi sta tybų juosta, kur pamatai, krečiami į seną dirvožemį, bematant džiūsta, kaišosi pa stoliais ir auga naujas, kal nų spalvomis tviskantis pa statas. Paskui pastoliai nuke liauja toliau, o juos vejasi vandentiekio vamzdžiai, juo da, garuojanti asfalto juosta ir retais lapais medeliai. Nu rieda pirmieji troleibusai, rytais | krautuves skuba mo-
terys, o kieme, rusvame kaštonžemyje, pasodintas gėles laisto senis. Stebina mus Jerevano sta tybų mastas- Miestas atrodo jaunas, nors jam jau ne vie nas šimtas metų. O visai netoliese, pavažia vus autobusu į užmiestį, stūk so kitas miestas. Tiesą sa kant, tai jau ne miestas, tai iš po žemių sluoksnio atkas tos seniausios TSRS teritorljoje Urartu valstybės sostinės griuvėsiai. Lakūno pastebėtos taisyklingos kalvelės slėpė nuostabų lobį. Didžiulės eilės vyno ąsočių, nedegtų molinių ply-, tų sienos, suanglėjusių rūbų gabalėliai ir surūdiję kirviai bei kalavijai — visa tai dvelkia senove. O kai geri Iš ąsočio, pagaminto prieš porą amžių, net pajunti, kad ša lia tavęs stovi kažkokie šešė liai. Lyg minutėlę būtum pa buvęs ten. .. Mane stebino Jerevano muziejų turtingumas, neįpras tas mums miesto tempas ir ritmas. Urartu griuvėsiuose aš išgirdau šį ritmą, šie abu miestai buvo tokie pat gyvi, tvirti ir didingi.
R. OZOLAS
• •
Nesitenkinti pasiektais laimėjimais Praėjo daugiau kaip de pateisinamos, priežasties pra konkrečių pasiūlymų partinės šimt mėnesių, kai TSKP leidžia paskaitas, praktinius propagandos darbui fakultete Centro Komitetas priėmė nu užsiėmimus seminarų metu. pagerinti. tarimą „Apie partinės pro Kita ne mažiau svarbi Partinis susirinkimas nu pagandos uždavinius šiuolai auklėjimo priemonė — akty rodė. kad politinės-auklėjakinėmis sąlygomis". vus studentų dalyvavimas mosios priemonės turi apimti Ekonomikos fakulteto par fiziniame darbe, ruošiamose kiekvieną studentą. Tuo rei tinė organizacija per šį lai fakultetinėse ir bendrauniver- kalu kiekvienos katedros ko kotarpį stengėsi vesti partinę sitetinėse priemonėse. Ta lektyvas turi būti atsakingas propagandą šio nutarimo pa čiau ir čia mes matome stu už partinės propagandos dar grindu. Darbas davė neblogų dentų dalį, kuri nedalyvauja bą akademinėse grupėse. Jo vaisių. Fakulteto katedros arba pasyvlal, se bus panaudotos įvairesnės dalyvauja padidino reikalavimus ir abejingai, nė karto nekalba politinio studentų auklėjimo kontrolę dėstymo procesui ir susirinkimų metu, nenoriai formos: tematiniai ir klausi priskirtų prie akademinių dirba prie’Universiteto re- mų-atsakymų vakarai, įvai grupių dėstytojų darbui. monto ir sutvarkymo darbų rios ekskursijos, susitikimai Paskaitose teorinės proble ir t- t. su nusipelniusiais asmenimis, mos labiau siejamos su komu Vadinasi, partinė organiza knygų aptarimai, "kolektyvi nizmo statybos praktika. Se cija savo propagandiniame niai teatrų ir kinoteatrų minarai bei pratybos vis darbe nepakankamai akcenta lankymai bei kinofilmų ir labiau skiriami aktualiems vo ir rėmėsi principu „kas spektaklių aptarimai, dalyva šiandieniniams klausimams nedirba, tas nevalgo“. Stu vimas meno saviveikloje, dės dentams neišaiškino kaip rei tytojų lankymasis bendrabu nagrinėti. Didelis dėmesys mokymo kiant, kad „studentauti“ čiuose ir kitos. procese skiriamas tautų drau Universitete — lygu gyventi Partinis susirinkimas nu gystei studentų tarpe ugdyti. visuomenės sąskaita, jai nie matė ypač sustiprinti akade Tam taip pat tarnauja padi ko neduodant. minę drausmę. Tuo reikalu dėjęs ekskursijų skaičius už Visa tai išanalizavus ir nu visos katedros sustiprins stu mačius priemones partinės dentų paskaitų ir pratybų respublikos ribų. Studentai gyviau nagrinė propagandos darbui pagerin lankymo kontrolę, svarstys ja įvairius gyvenimo klau ti, kaip kartas ir įvyko Eko savo posėdžiuose konkrečiunomikos mokslų fakulteto akademinės drausmės pažei simus pačiose grupėse. Visos šios priemonės turi partinės organizacijos atviras dėjus. Dekanatas periodiška! svarbią reikšmę, auklėjant susirinkimas. Jame kartu da šauks akademinių grupių se studentus komunizmo dvasia. lyvavo ir fakulteto Mokslinė niūnų pasitarimus, padidins Nežiūrint į tai. praktinia Tarvba. jų vaidmenį ir atsakomybę Susirinkime buvo apsvars- grupėse. me partinio auklėllmo darbe, įgyvendinant TSKP Centro tv+a': snecialios komisuos pir Besiartinanti žiemos egza Komiteto nutarimą, yra rim mininko drg. R. Davtlan iš minų sesija, jos rezultatai samus pranešimas apie parti tų trūkumųgeriausiu kriterijum! f Svarbiausieji iš jų yra tai, nės organizacijos propagan bus įvertinti, kaip fakulteto par kad politinio auklėjimo prie dos padėtį fakultete, priemo tinė organizacija buvo išvys monės dar neapiina visų stu politlnj-auklėjafnąjj dar dentų. Mūsų sąlygomis vie nes jai pagerinti. Dalyvavę čiusi na iš svarbiausių studentų diskusijose komunistai A. Ma bą studentų tarpe ir kokį tai efektą auklėjant žmogų auklėjimo priemonių yra gi čiulis, Miškinis, Mokslinės davė komunistinės statybos dva lus ir visapusiškas visuome Tarybos nariai Žilėnas, Pau- sia. ' ninių bei specialiųjų discip llukonls ir kiti pasidalino K. SUSTAVICIUS linų studijavimas. Tačiau vis dar yra studentų, kurie be savo darbo patyrimu, pateikė
Daugiau dėmesio draugovės darbui
)
DARBO VASARĄ PRISIMINUS...
Toli jau studentų vasaros stovyklos dienos. Tačiau dar bas, jo rezultatai ir draugys tė, užgimusi statybos pasto liuose, gyva ir šiandien. Me tai iš metų auga mūsų darbo stovyklų ir studentų statybi ninkų skaičius. Jeigu 1957 m. Žilinuose statė kultūros na mus 75 filologai, tai 1960 m. vasarą Universiteto komjau nimo organizacija organizavo 13 darbo stovyklų, kuriose dirbo 1500 studentų. Lapkričio 27 d. Universite to komjaunimo Plenumas ap svarstė vasaros darbų stovyk lų darbą. Plenumą atidarė Universiteto komjaunimo or ganizacijos sekretorius C. Ladukas. Į salę įnešamos išblu kintos kaitrių saulės spindu lių stovyklų vėliavos. Plenu mo dalyviai minutės tyla pa gerbia autokatastrofoje žuvu sios studentės Atkočiūnaitės atminimą. Pranešimą skaito Universi teto antrasis komjaunimo sek retorius J. Nekrošius. Jis sa ko, kad jokiomis diagramomis ir skaičiais neparodysi to, ką studentai įgijo patys, to, ką jie davė žmonėms, kokias mintis sukėlė paprastiems kolūkinio kaimo žemdirbiamsVienas iš didžiausių įvertinimu yra tai, jog ne vienas kolūkietis pasakė: — Tai mūsų studentai — ne baltarankiai. Jie moka ir dirbti. Užuot važiavę į namus, studentai veržėsi ten, kur nuo darbo skauda rankas
niekas nekloja minkštų pata lų ir nevaišina pyragais. Ne paslaptis, kad mūsų tarpe buvo ir tokių, kurie atvažiavo į darbo stovyklas lakuotais nagučiais. Tačiau ne balta rankiai ir abejingi pastatė li goninę Šiaulių r. „Raudono sios Vėliavos“ kolūkyje, ne apsnūdėliai dirbo Sakių r. Lenino vardo žemės ūkio ar telėje, ne tinginių rankomis pastatytas stovi ūkinis pasta tas Adutiškyje. Ir statybose išaugo pirmūnai. Tai medikas A. Krikščiūnas, fizmatė Krotkutė, filologas L. Šerėnas, teisininkas A. Remeikis. Kar tu su studentais plytą prie plytos dėjo docentai Bolotinas, Pikčilingis, dėstytojas Levickas. Pranešime buvo pažymėta, kad studentų stovyklų darbą reikėtų organizuoti taip, kad kiekvienais metais jis įgautų naują impulsą, kad komunis tinio darbo mintis toliau vys tytųsi ir bręstų. Reikia pa pasakoti 5ple mūsų šaunią sias darbo vasaras, paskleisti patyrimą. Tai uždavinys mū sų literatams. Jie galėtų apie tai narašyti gerą knyga Plenume buvo išreikšta daug minčių ir pasiūlymų dėl studentu darbo stovyklų or ganizavimo. Bet svarbiausia, žmogus jo augimas, formavi masis darbe. V k. lituanistas V. Andrijauskas konkrečiais pavyzdžiais įrodė, koki svar bu vaidmenį turi darbo sto vyklos jauno žmogaus pasau lėžiūros formavimusi. Dirbda mas kolūkyje, studentas susi duria su kolūkio ekonomika, žmonėmis, pajunta gyvenimo pupa b"i kova tarp seno, at gyvenusio ir naujo. Kartais mes nesurandame tikrai bendros kalbos su kol ūkiniu jaunimu. Nereikėtų to miesčioniškumo ir stiliaus. Ne paslantis. kad yra f-ktų, kurie jokiu būdu nesiderina su tarybinio studento vardu. Neapgalvotas kartais vieno žingsnis gali sugriauti visos n'malnoc. ir net s'ovvklos darba. Apie tai kalbėjo IV k. istorikas A. Navaitis, Ignali nos ra tono „Apvardu“ kol ūkio pirmininkas Brukštas. — Draugai komunistinės visuomenės pionieriai, — kalbėjo Universiteto partinės
organizacijos sekretorius J. Bielinis. — Jūs praktikoje įgyvendinate V. I. Lenino priesakus. Gyventi komunis tiškai — tai reiškia dirbti, mokytis, ilsėtis ir svajoti ko munistiškai. Plenumo dalyvius sveikino Universiteto Rektorius J. Ku bilius, Lenino raj. komjauni mo organizacijos sekretorius M. Aleliūnas. Geriausi statybininkai buvo apdovanoti Universiteto Garbes raštais ir asmeninėmis dovanomis. Plenumo pabaigoje buvo parodytas Universiteto mėgė jiškos kino studijos trumpametražinis filmas „Dainuok, širdie“ ir kino žurnalas „Stu dentas Nr. 2“. Ilgai tą vakarą studentai statybininkai stoviniavo prie vltrlnų, sienlaikraščių, foto dalinosi įspūdžiais iš kaitrių darbo stovyklos vasaros dienų.
Kur dirbome Sakių rajono Lenino vardo kolūkis- Kultūros namų sta tyba. Šiaulių rajono „Raudono sios vėliavos“ kolūkis. Ligo ninės statyba. Švenčionių rajono „Ne muno“ kolūkis. Kiaulidės sta tyba. Plungės rajono „Raudono sios vėliavos“ kolūkis. Kar vidės statyba. Pasvalio rajono Stalino vardo kolūkis. Mokyklos sta tyba. , Ignalinos rajono „Apvardų“ kolūkis, Kultūros namų statyba* Ramygalos rajono „Vienybės“ kolūkis. Lauko darbai. Plungės rajono „Truikių" kolūkis. Lauko darbaiAriogalos rajono „Raudo nosios žvaigždės" kolūkis. Lauko darbai. Plungės rajono „Rotinėnų“ kolūkis. Lauko darbai. Respublikinė Nidos studen tų darbo stovykla. Vilos sta tyba. Celiabinskas. Politechnikos instituto statyba.
Liaudies draugovė tampa venimo patirties, supratimo. vis reikšmingesne jėga mū Štai Gamtos mokslų fasų visuomenės gyvenime. Tai kultete į draugovę įstojo viena iš naujų formų, kada dvylika fakulteto dėstytojų, valstybinių įstaigų kai kurias jų tarpe buvęs komjaunimo funkcijas atlieka visuomeni komiteto sekretorius drg. Ku nės organizacijos. daba ir kiti. Neabejotina, kad Draugovininkai veda ir greitu laiku paseks šiuo pa auklėjamąjį darbą, organi vyzdžiu ir kiti fakultetai. zuoja draugiškus teismus, pa Kad darbas vystytųsi pilnu deda surasti teisingą kelią pajėgumu, būtina dalinus Apdovanojami plenumo dalyviai. gyvenime daugeliui nesu darbo patyrirhu su kitų miesprantančių savo žmogiško tų ir respublikų draugovėorumo ir pareigos. mis. Pernai mūsų draugoviPagrindinis mūsų Univer ninkai relduose dalyvavo siteto komjaunuolių darbo Minske, Kijeve, Leningrade baras — mieste ir fakultetų su tų miestų draugovininkaisribose. Kiekvieną šeštadienį ir Į spartų kvalifikuotų moks lose pastaruoju metu tapo J- Balkevičius savo diserta- vlčius, P. Snarskls ir kai ku Mes turime pasiekti, kad penktadienį penkiolikos—dvi mūsų ciją rašyti jau baigė ir įteikė rie kiti per paskutinį dešimti Liaudies Draugovė linių kadrų ruošimą Partija toks aktualus. dešimties mūsų draugovinin taptų viena iš geriausiųjų ir Tarybinė vyriausybė at Jau šiemet, palyginti su Politinės ir mokslinės litera metų turėjo tik vleną-kitą1 kų būrys dalyvauja reiduose Vilniuje ir respublikoje, Ir kreipė ypatingą visų šalies ankstesniais metais, Vilniaus tūros leidyklai išspausdinti. aspirantą. mieste, tikrina tvarką val mes tai pasieksime, mes pa aukštųjų mokyklų ir moksli Universitete pirmųjų aspi Disertaciją rašyti baigė dia Eilė aspirantų vadovų pro gyklose, transporto judėji aukosime visas savo jėgas, nio tyrimo įstaigų dėmesį- rantų skaičius padidėjo 2—3 lektinio ir istorinio materia fesorių, kaip profesorius J. me, jaunimo klubuose, pade tvarkant visuomenės buitį. O vienas pačių /svarbiausių kartus. Sekančiais metais tas lizmo specialybės aspirantas^ Brazdžiūnas, J. Kubilius, A. da likviduoti trūkumus mūsų kelių kadrams ruošti yra as skaičius bus dar didesnis. J. Repšys, netrukus ją baigs Jucys ir kt. sukaupė gausų ir buityje, kurie dar dažnai pirantūra. Štai kodėl aspiran Tačiau intensyvaus kvalifi ir matematikos specialybės vertingą darbo su aspirantais B. NARUŠYTĖ pasitaiko. Draugovės Tarybos narys tūros klausimas ir mūsų res kuotų mokslinių kadrų ruo aspirantas S. Grigelionis. patyrimą. Jie kas savaitę Štai, pavyzdžiui, pavasarį, klausimas turi būti Kiti šiemet aspirantūrą bai duoda vadovaujamiems aspiI publikos aukštosiose mokvk- šimo sesijos metu Valakumpių pila-tsprendžiamas ne tik kiekybiš gusieji su disertacijomis atsi rantams darbo užduotis, priže studentei N. buvo pavog kai, bet ir jų parengimo ko lieka. Ypač mažai nuveikė ima jų ataskaitas. tas rankinis laikrodis ir kiti / kybės požiūriu. lietuvių literatūros specialy Ateities uždavinys visų vertingi daiktai. Nusikaltimą) Reikią pripažinti, kad tiek bės aspirantė S. Stripinienė. padarė Kobanpvas ir Davido- j aspirantų parinkimu, tiek jų Politinės ekonomijos spe pirma tas, kad fakultetai ir vič — jaunuoliai, kurie nie parengimu mūsų Universitete cialybės aspirantas J. Rinke katedros iš anksto numatytų, Visi Adutiškio IV ir V pa iki šiol nebuvo kur nedirba ir nesimoko. Mū pakankamai vičius, kurio nepatenkinamas kurie, turintieji dalykinius ir mainos statybininkai prisimena sų draugovininku dėka nusi darbo plano politinius duomenis, sugeban Hamunę kaip gerą darbininkę, rūpinamasi. Dėl to dalis aspi individualinio darbą kaltimas tapo išaiškintas ir autrią draugę. rantų arba atkrinta apmoky vykdymas buvo aiškiai pažy tieji dirbti mokslinį .. . Vytautas stovėjo, pasirė mo eigoj,e. arba ir baigę aspi mėtas dar 1959 metų lapkri jaunuoliai yra tinkami aspi daiktai grąžinti savininkei. męs ant kastuvo, ir žiūrėjo, kaip rantūrai ir per ištisą stazinio Nusikaltėliai buvo perduoti ^irba kiti, ir lyg tyč-3 pasimai rantūros apmokymo laiką ne čio 24 d. universiteto tarybos darbo laikotarpį palaikyti su milicijos organams. Draugo savaičių šė Ramunė. Ji paėmė iš Skebo turį jokios perspektyvos di posėdyje, vos trijų jais glaudžius ryšius, rū ranku kastuvą ir nusisukdama sertacijai parašyti. vės darbe pasitaiko daug pa betrūkstant iki aspirantūros su šyptelėjo: pestingai ruošiant būsimai našių faktų.. laiko baigimo, iš jos išstojo. Tuo tarpu vieno stacionari — Tu pažiūrėk, ar gerai paskirčiai. Tokiu būdu, aspi Draugovės reikšmė — jos dirbu. nio aspiranto parengimas, Svarbiausia aspirantų ap rantų parinkimas įgytų siste masiškumas, Ne paslaptis, Vaikinas plykstelėjo lyg žari neiskaitant mokslinės bazės, laidumo ruošiant disertacijas minį pobūdį, išvengtų žalin ja, išraudo, nukaito. Ir tuoj pat kad daugelis mūsų Universivalstybei kaštuoja vidutiniš priežastis — rimti trūkumai go pripįūolamumo komplek Jis ėmėsi darbo. teto komjaunuolių neturi vi Vieną kartą, kai statybininkai kai 45 tūkst. rublių. Vadina parenkant kandidatus į aspi tavimo darbe, užtikrintų pa suomeninio darbo įpareigoji dirbo, Skebas skausmingai šuk si. nepakankamas atsakingu rantūrą, per mažas tam rei renkamųjų aspirantų kokytelėjo: mų. Fakultetų komjaunimo mas ruošiant asp'rantus daro kalui mokslinių vadovų, ka biškumą, kad nepatektų abe — Ramunėle! .. biurai turėtų atkreipti į tai tedrų ir rektorato, o taip pat valstybei didžiulius nuosto Gratkauskaitė tuoj pat pasijingi visuomenės komunistiš rimtą dėmesį. Gerai organi ėmė krepšelį . . ir nubėgo prie lius. visuomeninių organizacijų kam auklėjimui ir neturintieji Vytauto. Vaikinas buvo susižei zuojamas draugovės darbas Tik apie 30% aspirtmtų, d ^piesys. politinio pasitikėjimo žmonės. dęs ranką. žaizda kraujavo, Gamtos ir Teisės mokslų fa bet Ramunė labai greitai su- nuo 1948 metų baigusių aspi Aspirantūros taisyklėse nu kultetuose. Daug iš jų galėtu Sprendžiant šluos klausi tvarstė ir aprišo. Ir Jei Vytautas rantūrą prie mūsų ir pasiųstų rodyta, kad aspirantų moksli pasimokyti Medicinos fakul prieš minutę pergyveno skaus mus efektingą kontrolę ir da niai vadovai turi būti paren į kitus universitetus, iki šiol mą, tai dabar Jis jautė švel tetas, kuriame komjaunimo numą. teappvnė disertacijas. Tat iš kami iš profesorių ir mokslų lykišką organizacinę pagalbą biuras visai neišskyrė žmo — Ačiū, — pasakė jis. tikrųjų labai žemas rodiklis. daktarų tarpo, o docentai ir turi suteikti rektoratas ir aspi gaus, atsakingo už draugovės Mergina, palinkėjusi greit Dar žemesnis Jis visuomeni mokslų kandidatai vadovauja rantūros skyrius. Medicinos mokslų fakulteto darbą. studentę Ramunę Gratkauskaitę pasveikti, vėl nubėgo į darbą. Aspirantų darbų sėkmė be Mūsų mokslų asplrantūrole. tik išimties atvejais. Vytautas Jautė, kad šiuo žo nių Didelę pagalbą draugovės draugai išrinko atsakingu dar ne labiausiai priklauso nuo buotoju į Universiteto profko.ni- džiu padėkojo Ramunei už vis Pavyzdžiui, per tą laikotarpį Universitete toks atvejis per darbui teikia Universiteto tetą. jau paplitęs. Tiesa, pačių aspirantų, kutle į savo Ramunė rūpinsis studentų ką: už aną įspėjimą ir už su filosofijos specialybę baigė 6 (daug Partinis Komitetas, Komjau mokymusi, ji pati yra mokslo teiktą pagalbą__ ’ aukštai kvalifikuotų moksli mokslinio pasiruošimo užduoaspirantai, tačiau disertaci pirmūnė. Bet ar tik dėl to drau Sunku papasakoti viską apie nimo Komitetas- Reikėtų, kad gai jos iš jų neapgynė nei vienas! nių vadovų skaičius mūsų tį žiūri ne visuomet su pa pasitikėjo Ja? R Gratkauskaitės Jautrumą Ir šiais metais aštuonių Universitete labai ribotas, ta kankamu atsakingumu. Ramunė jau kelis metus dir draugams, apie Jos meilę pasi kuo daugiau dėstytojų įsi bo studentų darbo stovyklose. rinktai profesi|ai. Kur kas ji baigusiųjų aspirantūros ap čiau būna ir t ip, kad kai ku jungtų į draugovės gretas, Visi statybininkai, kurie dirbo mums artimesnė darbe negu mokymo laiką disertacijos ne rie profesori Prof. S. JANKAUSKAS vengia vado ja, dėkingi Ramunei už pasakojimuose. nes labai dažnai šiame darbe1 su apgynė nei vienas. Lietuvių vauti aspir ams. Pavyz Prorektorius darbščias ir švelnias rankas, draugovininkai pasigenda gy-1 už jautrią ir atvirą širdį. kalbos specialybės aspirantas džiui, profes- ai J- Dalinkemoks’ reikalams J. JARMOLAVIČIUS
ASPIRANTŪROS DARBE DAR YRA TRUKUMŲ
BUSIMOJI GYDYTOJA
i
MA -
i
ĮNAŠAS i septynmečio ARUODĄ Neseniai Minske dvi die čiuk, kuri vasarą dirbo Vil nas tęsėsi I-as Baltarusijos niaus Pedagoginio Instituto TSR studentų sąskrydis. Ja darbų stovykloje Telšių rajo me buvo svarstomas studen ne. tų dalyvavimo visuomeninia Mano pasisakymą apie va me darbe klausimas. Są saros darbų stovyklas ir kvie skrydyje buvo kalbama apie timą, kad Baltarusijos TSR atsidavusio darbo ir mokslo organizuoti panašias stovyk pavyzdžius, apie septynmečio las bei pasikeisti stovyklauto reikalavimus, apie studentų jais, baltarusiai sutiko audindėlį į septynmečio aruodą. ringais, ilgais plojimais ir Vienas po kito gulė ant pre šūksniais: „Pakvieskite, ątzidiumo stalo raportai ir įsi vyksime!“ pareigojimai mokytis, dirbti, Gerą įspūdį paliko sąs-* kurti jaunatviškai, komjau krydžio pertraukos, kurių me, nuoliškai, komunistiškai. Kalbėti broliams baltaru tu skambėjo dainos, jaunat siams buvo apie ką. Dauge viškas juokas, 800 delegatų lyje respublikos aukštųjų mo kyklų veikia paruošiamieji vieningai traukė populiarias kursai, bendrabučiuose įves tarybinio Jaunimo dainas. Gi ta savitvarka, studentai daly mes, santūrūs draugai ir vauja mokymo korpusų, bendramoksliai, dainų ir dai bendrabučių, stadionų staty nuoti masinėse priemonėse bose, talkininkauja kol ūkiuose, kovoja už teisę va nemokame, o pasimokyti ga dintis komunistinėmis aka- lime ir reikia. deminėmis grupėmis, šefuoja R. CAIKA gamybinius kolektyvus. 36 Komjaunimo komiteto proc. pirmų kursų studentų narys, I-ojo Baltarusijos — buvę gamybininkai: dar TSR studentų sąskrydžio bininkai, kolūkiečiai ir tar dalyvis nautojai. Jie mėgsta darbą, pilni gyvenimo džiaugsmo, godžiai semiasi žinias. Visa eilė pirmų kursų studentų mokosi vakariniu būdu ir dirba komunistinio darbo brigadose, 22-jų respubli kos studentų gamybinės prak tikos metu pateikti gamybos Istorijos-filologijos fakulte patobulinimo pasiūlymai, te įvyko Laisvanoriškos liau įdiegti į gamybą ir duoda dies draugovės viešajai tvar didelę ekonomiją. Minsko Pedagoginio Insti kai saugoti steigiamasis susi tuto studentai be tiesioginių rinkimas. Pranešimą apie drau planinių studijų mokosi vi- govininkų teises padarė Uni mokyklose- versiteto Komjaunimo Komite suomeninėse praktikumuose (muzikinės kultūros, šokių, sukirpimo- to narys R. Calka. Artimiau siuvimo, namų ruošos ir pan.) siu metu numatoma išleisti Baltarusijos Žemės ūkio Aka draugovės sienlaikraštį „Žai demijoje sudarytos gamybi bas“ ir organizuoti vakarą. nės brigados, kurios dirba pagalbiniame ūkyje ir kol IIIIIIIIIIIIIIIIIlllllllllllllllllllllllllllllllllllllU ūkiuose. Gomelio Pedagogi niame Institute veikla komi KONKURSAS sija, dirbanti su Jaunais spe „Tarybinio studento“ re cialistais, neišvykusiais dirbti dukcija skelbia konkursą pagal paskyrimą. geriausiam fotoreportažui Sąskrydžio delegatai griež ir fotonuotraukai, o taip pat jumoreskos ir feljeto tai smerkė dar pasitaikančius no konkursą- Skiriamos dykaduonius, miesčionis, rei sekančios premijos: kalavo su jais kovoti, išieško Už fotoreportažą — ti iš veltėdžių jiems valsty I- oji premija — 100 rub. bės išleistas lėšas. Buvo kal II- ojl premija — 50 rub. Už fotonuotrauką bama apie studentų klubų 50 rub. steigimą, stipendijų sulygini Už jumoreską — I-oji mą ir kt. studentams rupipremija — 100 rub. mus klausimus. Il-ojl premija — 50 rub. Džiugu buvo girdėti gerų Už feljetoną — atsiliepimų apie mūsų. resI- ojl premija — 100 rub. publikos studentų vasaros II- ojl — 50 rub. darbų stovyklas. Apie tai kal Konkurso rezultatai bus bėjo Minsko Pedagoginio suvedami vasario 28 dieną. Instituto studentė Palomar-
Mokslinėje bibliotekoje Universiteto mokslinės bibliotekos partinė organiza cija nuolat rūpinasi, kaip pa gerinus skaitytojo aptarnavi mą. O taip pat mokslinės bib liotekos kolektyvas daug ii kruopščiai dirbo populiarin damas knygą skaitytojų tarpe. Tačiau pakilusios mūsų gy venimo sąlygos, ypatingai su stiprėjus reikalavimams, kad studentai patys daugiau dirb tų savistoviai, verčia ieškoti naujų bibliotekos darbo formų. Šiems klausimams apsvarstyti ir buvo skirtas, neseniai įvy kęs, atviras mokslinės biblio tekos partinės organizacijos susirinkimas. Pranešimą su sirinkime padarė Mokslinės bibliotekos direktorius drgVladimirovas. Drg. Vladimirovas savo
pranešime nurodė, kad Moks linės bibliotekos kolektyvas, vykdydamas Universiteto Mokslinės Tarybos nutarimą dėl skaitytojų aptarnavimo pagerinimo, ėmėsi kai kurių konkrečių priemonių. Pav„ gerinant skaitytojų aptar navimą, bendroji skaitykla padarė savo fondus labiau prieinamus skaitytojui. Lais vas skaitytojų priėjimas prie fondų, be abejo, sudarys ge resnes sąlygas studijuojan tiems. Numatyta bibliotekos komplektavimo schemos pa keitimas. Kai kuriuose fakul tetuose sudarytos komisijos fakultetų bibliotekų komplek tavimui. Visos šios priemonės leis racionaliai paskirstyti naujai gautų knygų ir perio dikos fondus. Diskusijose kal-
bėję draugai pažymėjo, kad nemažą pagalbą mums sutei kė studentai, dirbdami bib liotekoje. Bibliografinio biuro dar buotojai papasakojo, kaip jie sudaro ir platina informaciją apie naujos literatūros siun tas, kaip padeda dėstytojams jų pedagoginiame ir moksli niame darbe. Buvo pareikšta mintis, kad biblioteka turėtų pagerinti žurnalų ir knygų propagandą. Prorektorius drg. Jankauskas nurodė, kad bi bliotekos Mokslinė Taryba turėtų paaktyvinti savo veik lą, o taip pat geriau panaudo ti dėstytojus, keliant biblio tekos darbuotojų kvalifika ciją. V. PERNATKINAS. VVU MB bendradarbs
Ekonomikos mokslų fa kultete veikia saviveikla: yra dramos ratelis šokių ratelis, merginų choras, organizuojasi vyrų oktetas ir instrumentinė grupė. Nors branduolys jau yra, bet darbe daug trūku mų. Pirmiausia pačiuose organizaciniuose klausi muose. Skelbimų lentoj nepamatysi jokių repetici jų tvarkaraščio, neprave dama masinė agitacija. Praleidinėjamos repeticijos, o merginų chore — kiek vienoj repeticijoj būna vis kitos merginos. Drau gai, planuokime laiką taip, kad liktų ir visuomeniniam, ir mokslui, ir meno savi veiklai. St. SLAJUS
GMF MOKSLINIUOSE BŪRELIUOSE Naujai išrinktoji Gamtos fakulteto SMD Taryba iš pat pirmųjų dienų energingai pradėjo savo veiklą. Gamti ninkai turi puikias galimybes plačiaji įsijungti į mokslo ti riamąjį darbą: vasarą jie laukuose renka medžiagą, sa vo teorines žinias pritaikyda mi praktikoje, o mokslo me tais atskiruose būreliuose ar ba sekcijose apdoroja surink tą medžiagą laboratorinėmis sąlygomis ir tik vėliau, vado vaujant dėstytojams tiei re miantis gautais rezultatais, yra daromos mokslinės iš vados. Fakulteto SMD Tarybos pastangomis vis kaskart daro si savarankiškesnis atskirų būrelių sekcijų darbas. Pri tyrusių dėstytojų vadovavi mas, dažni susirinkimai ir užsiėmimai leidžia nuolatos kontroliuoti sekcijų narių dar bą. Kiekvieną savaitę susi renka į būrelio užsiėmimus fizinės geografijos būrelio ežerėtyros ir kraštografijos sekcija. Nuo jų neatsilieka ir zoologų būrelio ornitologų sekcija. Stropiai dirba zoologų ir augalų fiziologų būreliai, ta čiau jie turi gerokai pasitemp ti, jei nenori būti aplenkti
Draugovininkų susirinkimas
N. SARKIS
—
SPORTO
MEISTRAS Prieš savaitę pasibaigė mandinės-asmeninės gimnasti kos pirmenybės. į Vilnių susi rinko visi stipriausieji respubli kos gimnastai. Jose dalyvavo ir Universiteto sportininkai. Gerai pasirodė Universiteto auklėtinis Napalys Šarkis (treneris J. Masandukas) Jis pirmą karą įvyk dė sporto meistro normą, su rinkęs 109,5 balo (sporto meist ro norma 108 balai). Sporto meistro norma — tai ilgalaikis /net šešerių metų!) Napalio ir jo trenerio J. Masanduko darbas. Jis šiais metais tapo absoliučiu resoublikos čempionu. Pagal meistrų programą ko vojusiai J. Žvjgaitytei šios var žybos buvp nesėkmingos. Keli nenasisekimai sutrukdė šiai gabiai gimnastei Įvykdyti sporto meistro normą.
Rungtynėse su Kauno SM komanda buvo laukiama įdomios kovos. Tačiau mūsų tinklininkės nesutiko net rimto pasipriešini mo. Ir kaunietes jos įveikė 3:0 (15:5; 15:1; 15:1). Dvi paskuti nės partijos, laimėtos 15:1, ro do, kad USK tinklininkės ir už šią komandą stovi visa galva aukščiau. Mūsų tinkininkių dar laukia daug sunkių kovų, Vienas iš varžovų rimčiausių Telšių sporto mokyklos tinklininkės. NUOTRAUKOJE: USK tinklininkės — praėjusių metų pirmenybių nugalėtojos.
USK tokiu rezultatu lig šiol tinklininkės nugalėlo visas priešininkes. O tai rodo jų dideli sportipranašumą prieš kitas nlnkes.
raštyje, skirtame dar nesutik EVEIK visi rašantieji trys lituanistai, o likusieji — tam kuris taps gyve pirmuosius savo kūrybi teisės, medicinos, anglų kal nime žmogui, brangiausiu, autorė ne nius bandymus pradeda bos specialybių studentai. Pirmiausia norėtųsi apsi sistengia užsidaryti siaurame dar vidurinės mokyklos suo stoti ties Violetos Palčinskai pusiaukelyje, bet žvelgia pla le. Todėl paprastai naujieji giliau, išreikšdama visa Universiteto akademinio lite- tės eilėraščiais. Autorė jau čiau, potekste: ratūros-krltikos būrelio nariai, žinoma iš respublikinėje pe tai Ireilėraščio keliai į tolį — jeišauks ................ kasmet papildą studentų-lite- riodikoje spausdintų eilėraš svaigų, čių, jos kūryba skaitytojui ratų skaičių, greta svajonių Jei kaip toliai tavo akys palieka gerą įspūdį. Jos pos ir vilčių į būrelį atsineša ir šauks, — savos kūrybos kraitį. Iš jo mai išgyventi, nuoširdus, jau pralenksiu patį Eisiu ir natviškai šviesūs ir skaidrūs. Jau daug galima spręsti, ką laiką, tas ar kitas literatas įneš nau Tiesa, autorės temų, išgyve Nes žinosiu — lauks, jo, gaivaus į būrelio veiklą. nimų, minčių ratas dar nepla \Nes manęs — žinosiu — ne Šiandieną ir norėtųsi pa tus, meninės priemonės lauks! kalbėti apie tuos jaunuosius visada peržengia tradicinius Jei kaip toliai tavo akys dabar ryšrėmus, tačiau jau draugus, kurie tik šiais me Antanas Masionis, žinomas tais peržengė Universiteto kėja salomėjiškai lyrinis au slenkstį, kurie dar jaučiasi torės balsas. Nors ta pora re- iš „Moksleivyje” spausdintų ellėraščių kūrinėlių, savo eilėraščiuose naujokais literatūriniame mū dakcijai pateiktų sų gyvenime. Ataskaitiniame nėra geriausi jos' kūrybos pa per subjektyvųjį „aš” bando literatūros-kritikos būrelio su vyzdžiai, galima tvirtinti, jog išreikšti platesnę visuomeninę sirinkime pamatėme nemaža V. Palčinskaitė bus aktyviau mintį, tačiau tai jam dar sun nepažįstamų veidų, Išgirdo sių Universiteto literatų tar kiai vyksta, nes savo eilėraš temas, me naujų vardų, kurie, reikia pe. Norėtųsi autorei palinkė čiams jis pasirenka tikėtis, dažnai bus kartojami ti platesnio žvilgsnio į vaiz kuriomis jau daug rašyta, ir būrelio susirinkimuose, sutin duojamąjį objektą,, pasinerti bando jas savaip interpretuo kami „Tarybinio studento” ir į gelmes ir iš jų iškelti nau- ti. Tačiau iš jau žinomų si respublikinių laikraščių bei jų spalvų, naujų jausmų ir tuacijų išplaukia bevelk tos pačios mintys, ir autorius nie žurnalų puslapiuose. Džiugu, minčių niuansų. Neblogą įspūdį palieka tel- ko naujo nepasako. Pvz., eilė kad jaunieji draugai neslepia savo kūrybinių bandymų, kad slninkės Joanos Keturakytės raštis „Šūvis” — Alf. Maldo Jaunystė drąsiai prašo žodžio eilėraštis „Nežinau aš, kur nio „Tylos” nauja interpreta paviršiumi platesnėje auditorijoje. Štai tave surasiu”. Gaila, kad au cija, nuslystanti prieš mus pluoštas eilėraščių, torė patelkė tik vieną eilėraš kuriuos „Tarybinio studento” tį, iš kurio, aišku, negalima redakcijai pateikė pirmakur spręsti apie jos sugebėjimus siai literatai. Įdomu pažymė ar daryti kokias nors progno ti, kad iš šešių autorių tik zes. Grynai asmeniniame eilė-
suaktyvėjusių datvinistų -ge netikų ir meteorologijos bū relių. Kiek blogesni reikalai su geologų būreliu, tačiau rei kia tikėtis, kad būrelio pir mininkas drg. Klimas jį iš judins. Kai kuriuose būreliuose atskiros temos yra ruošiamoj kolektyviai, tokiu būdu gerėja darbų kontrolė ir jų koky bė Plečiamas ir kitas SMD darbo baras — šefavimas, kuris vedamas tiek mokyklo se, tiek fabrikuose, įmonėse, kolūkiuose. Buvo ~ skaitytos paskaitos Anykščių rajono kolūkyje, 15-toje vidurinėje mokykloje ir kitur. Be to, šefavimo darbas dirbamas ir Lenino rajono komjaunimo organizacijose. Mūsų būreliai palaiko ry šlus ir su kitų TSRS aukš tųjų mokyklų SMD aktyvais. O Vilniaus Pedagoginio Insti tuto gamtininkai kartu daly vauja augalų fiziologų būrelių susirinkimuose. Artimiausiu laiku laukiami svečiai iš Ry gos Universiteto, su kuriais bus aptartos mokslo-tiriamojo darbo problemos, be to, pasi dalinta patyrimu organizaci niais klausimais. I. ŠVARCAITE
M. MARTINAITIS . ....... I
PELENE
3:0
JAUNYSTĖ PRAŠO ŽODŽIO
B
EMF saviveiklininkų bėdos
Paqal žvaigždes tavęs Ieškojau, Tu man berželiais lingavai... Tave aš žemėje išgalvojau, Kokia tu niekad nebuvai.
O aš maniau, kad tu avėsi Pelenės aukso kurpeles, Mane i pasaką atvesi Iš tolimos skurdžios šalies.
t pasaką nepanaši. Tik pasižiūri kaip Pelenė Ir nusišypso nedrąsi.
I
Maniau žvaigždelėm plaukus puoši. Atėjus dulkinais keliais. Žvaigždžių jupelę tu nešiosi, Ataustą saulės spinduliais.
Bet jos suknelės spalvos blankios, Išblukę saulės spinduliuos, O jos darbe sudiržę rankos Ilgėtis ir mylėt vilios. Ji paprastuos namuos gyvena.
clėl tradicinių įvaizdžių, tra dicinio šios temos sprendimo. Kitų poetų pavyzdžiu sukirp tas eilėraštis. „Širdies bal sas”. A. Masionlui, neblogai įvaldžiusiam poetinę formą, reikia ieškoti savo balso, sa vų minčių, naujų meninių priemonių arsenalo, savito priėjimo prie temos. Juk poe tas vertinamas pagal tai, ką jis naujo, dar negirdėto iške lia savo kūriniuose ir kiek naujai tai išreiškia. Panašias mintis kaip ir A. Masionio posmai sukelia ir A. Vaičiulio eilėraštis „Gim tinės arimai”. Įdomios anglistės A. Šapkauskaitės lyrinės miniatiūros, gimusios giliausiose širdies kertelėse, deja, neradusios tinkamų išraiškos priemonių, savito meninio audinio. Sako-
Sukurti pasaką mes galim. Jos pavydėt visi galės, — Pasiūsiu tau žvaigždžių Jupelę, Padirbsiu aukso kurpeles. » ♦ » IMan ir liūdna, Ir linksma, Ir gera, O pūga širdy, Tokia pūga... Susirgau nepagydoma meile, Susirgau jaunystės liga. Šita meile tave užkrėsiu Ir be galo bus liūdna vienai... Be manęs apsieit negalėsi, Tau bus vaistais mano delnai.
ma, jei autorius, rašydamas eilėraštį, pats nesijaudina, ne išgyvena širdy to, ką nori pa sakyti, eilėraštis nejaudins ir tų, kas jį skaitys. A. šapkauskaltė kalba apie tai, kas ją jaudina, tačiau kitų jos posmai dar nepajėgia uždegti, nepriverčia pajusti tai, ką Jautė pati autorė. Ir čia susldurlame su meninės išraiškos klausimu, taip opiu kiekvienam pradedančiajam literatui, kol jis dar neišsiugdęs savito balso, savos meninės manie ros, priklausančios huo auto riaus vidaus pasaulio, nuo jo individualybės. Čia, žinoma, jokių receptų negali būti, kiekvienas rašantysis suranda save nuolatiniame, atkaklia me kūrybiniame darbe. Medikė E. Liogytė eilėraš čiui „Naujas rytas” pagrindu •i
Mum
paėmė autobiografinį faktą: autorė anksčiau dirbo sanita re, o dabar studijuoja medi ciną. Gaila, kad eilėraštyje, be nuogo šio fakto atpasakojimo, daugiau nieko nėra. O juk eilėraštis be meninio apibendrinimo nesukelia jokio įspūdžio. Sis eilėraštis — akivaizdus pavyzdys, kad at sitiktinis įvykis, gyvenimo faktas, paeiliui atpasakotas, niekada netaps meniniu kuri niu. Šioje trumpoje jaunųjų kū rybos apžvalgoje nepreten duojama išsamiai išnagrinėti draugų kūrybą. Tai padaryti galima tik būrelio susirinki me, kai autoriai pateikia ke liolika, o ne vieną-du eilėraš čius, kai savo nuomonę pa reiškia ne vienas, o daugelis žmonių. Baigdamas noriu pa linkėti naujiesiems draugams kūrybinio darbo, naujų eilė raščių, apie kuriuos ne kartą susitikę pakalbėsime literatų susirinkime, o taip pat „Tary binio studento” puslapiuose. V. BUKAUSKAS
PIRMASIS DEŠIMTMETIS
MUSŲ DARBAS VISUOMENEI
Tikrina kontrolieriai-studentai
Po to, kai' Universiteto kyje žengia savas pučiamųjų Kinoteatre „Neris“ po dažnai apsilanko Vilniaus pučiamųjų orkestras aplankė orkestras. žurnalo įsižiebia lempos ir miesto parduotuvėse. Jie beveik visus Lietuvos kampe- Po metų orkestras drauge žiūri, kad kultūringai ir kinoteatro direktorė drg. lius_ ir Jo grojimo klausėsi su Universiteto Akademiniu O. Glnsburglenė praneša: teisingai būtų aptarnautas kitų respublikų žmonės, drą- choru ir Ansambliu dalyvauja — Piliečiai, prašau pa pirkėjas, kad būtų laiko šiai galima tvirtinti, kad or- tradiciniame susitikime su masi higienos taisyklių ir rodyti bilietus visuomeni kjestrantų atlikimo meistrišku Minsko Universiteto studen būtų atsakyta į pirkėjų niams kontrolieriams-.. mas išaugo, kolektyvas su tais. 1958 m., atėjus vadovau skundus bei pageidavimus. Iš žiūrovų tarpo pakyla ti J. Siniui, orkestro kolekty tvirtėjo. III k. ekonomistas A. Kevaikinai ir merginos ir vas nesigaili darbo. Į rejjertuDaugelis orkestro dalyvių repei corius jau treji metai dir B ; pereina eiles, tikrindami ...................... . :ūrl'. jau baigė Universitetą, bet ar3 įtraukiami klasikų Ici ba visuomeniniu kontro bilietus. Dauguma jų Vil -J ___ u visur nial.tęsia Antrame Pabaltijo stukur jie bebūtų, orlieriumi. Sąžiningas, prin niaus Valstybinio V. Kap /J keštro" tradicijas Su meile V. dentU festivalyje orkestras ap. cipingas — taip trumpai suko vardo Universiteto Kudirkos vardo kolūkio kolū- dovanojamas Garbės raštu. Su - Ui apie jį atsiliepia dėstyto studentai. Kartais žmo kiečiai kalba apie buvusį pir- pasisekimu orkestras dalyvaujai ir draugai. Puikiai at gus ne iš blogos valios su mlninką A. Bagdoną, kuris Ja žvaigždinėje estafetėje mininką • lieka savo pareigas treklysta, tačiau dar nereiškolūkyje organizavo pučiamų- Komjaunimo metinių garbei, ySSĮ ■■ čiakursis E. Balčiūnas, kia, kad nereikia bausti. jų orkestrą. Geru žodžiu mi. Kaune įvykusiame respubliantrakursis V. Kulokas. Tuo ir vadovaujasi studenniml ir kiti buvę orkestro kiniame konkurse lškovoja Taip, mūsų studentaitai. Būna ir tokių, kurie t dalyviai: mokytojas Baublys, antrą vietą. visuomeniniai kontrolieriai mėgsta prasmukti į kinoteisininkai Tuliševskis ir Rač- 1959 m. orkestras su sunatlieka gerą ir naudingą teatrą be bilietų. Tokiems kauskas, Dragūnas dirbantis kial sergančiu vadovu vyksta darbą. piliečiams studentai aiški LTSR Mokslų Akademijoje. į kelionę po Lietuvą. Prava-| Visuomeniniai kontrolieriai V. Kulokas ir A. Kecorius 1950 metais keli entuzias- žiuota 1500 km. Su dideliu duonos parduotuvės Nr. 1 ve dėja A. Leonovą tikrina na, o kartais įžūlesniems tai nutarė organizuoti orkes- liūdesiu dalyviai sužino apie tarines knygutes. taikoma ir bauda. Aišku, trą. Trūko instrumentų, natų, vadovo mirtį, po tokios „pirties“ nema net norinčiųjų dalyvauti orkes Po J. Siniaus mirties orlonu ateiti be bilieto. tre. Ir vis dėlto pradžia bu 1 ' kestrui vadovauja J. Jasenka. Daug padeda studen vo padaryta. Orkestras repetaMuzikantaii vėl daug dirba, ........................ tams kinoteatro direktorė vo. Pagaliau 1951 m. rugsė- ruošiasi 1960 m. respublikiGreltal nyksta linksmo ke nės tikslas, žiežmariečiai mus O. Glnsburgienė. Ji pa jo mėn. sudaryta orkestro _ dainų šventei. Pasirody sutinka draugiškai. Aidint taria Ir vadovauja kontvaldyba su pirmininku A. mas sėkmingas! Konkurse uži lio kilometrai. Štai jau ir maršui, plojimams, mes Įžen rolieilų darbui. Kaip auk Vievis. Prieš mūsų akis iš Bagdonu priešakyje. Nedide mama antroji vieta. giame į salę. Prasideda drau lėjamąją priemonę stu liam kolektyvui pakviečiamas Praėjo dešimt metų. Jau kyla gražuolio ežero vaiz giški pokalbiai. r dentai nutarė išleisti fo vadovauti Abugovas. Užverda das. Dulkia smulkus lietutis, Didelio pasisekimo sulau tonuotraukų stendą su ne darbas. Orkestre tik 16 mu- šiemet orkestro muzika skam bet jis mums netrukdo. Mes kė ir mūsų intermedijos, ypač sąžiningų lankytojų vei zikantų. Sąstatas mažas, bet bėjo Vilniaus prekybos techni dais. viską lemia entuziazmas. Pir kumo, Karininkų namų ir stebime ežerą ir susidomėję „Plyta“. Patiko dainos bei eilėraščiai. Masiniai žaidimai mieji orkestro dalyviai —■ klausomės vadovo, vyr. dės — Malonu, kad patikbūgnininkas Kardas, klarne daugelio įstaigų salėse. Po tytojo Kazlausko, pasakoji suteikė vakarui linksmą ir rinę visą salę, studentalpakilią nuotaiką. Kiek daug tistas Jakubauskas nesigaili konoertų vėl repeticijos, darkontrolievisuomen (nlal mo. šiltų žodžių pasakė mums triūso. Jau 1951 m. Spalio bas. rlai praneša, jog nė vieno žiežmariečiai! „Mes netikėjo Tuojau ir Žiežmarių viduri šventinėje demonstracijoje A. SINIUS piliečio nebuvo be bilieto, V. KAZAKEVIČIUS nė mokykla. Tai mūsų kelio- me, kad jūs taip sudominsite Universiteto kolonos prieša— pasakoja O. Ginsburmokinius ir jaunimą. Juk šo glenėklų metu pas mus žaidimų . . . Ekonomikos mokslų nežalsdavo, o tai pulki inicia fakulteto studentai — vi tyva. Mes jums labai dėkoja Kontrolieriai klnateatro suomeniniai kontrolieriai „Neris me. Laukiame atvažiuojant“. “ salėje. Taip praėjo mūsų, I k. bio Nemažai pas mus kalba logų, pirmasis draugystės va ma ir rašoma apie kultū karas. ringą jaunimo poilsį. No V. PAUŽAITE rėdami arčiau susipažinti, I k. biologė kaip organizuojami poil sio vakarai mūsų Universi tete, po kelis kartus apsi lankėme net trijuose fakul XMusu rneažiagos pėdsakais tetuose. Apie patirtus Įspū džius ir norisi pakalbėti. sio vakarą, bet ir vadovavi llenė. Mat, antro kurso rusis„UŽSIŪTOS mą jam palieka atsitiktiniams tai prisiminė viduramžius ir SIUVAMOSIOS “ 1. NĖRA VAKARO senas jų tradicijas nutarė pa asmenims. SEIMININKŲ sisavinti. Tokio pavadinimo straips . . .Grožio karalienei rink nyje, 2. KAS PENKTAS Prie Fizikos-matematikos atspausdintame „Tary ti sudaroma komisija. Ji susi MEDIKAS fakulteto durų didžiulė spūs binio studento“ 24 numeryje, deda iš vienų vyrų, kurie iš tis. Iš vienos pusės jas ata buvo iškelta, kad vis dar neNet du iš eilės šeštadienio merginų tarpo už rankų iš veikia siuvimo kursai, o kuoja apie dvidešimt vaikinų tempia tris kandidates. Šios ir merginų, iš kitos pusės — vakarus praleidome pas medi nuraudusios, nežinodamos ką siuvamosios mašinos užmestos du žaliūkai, įsirėmę pečiais kus. Jie irgi seka savo kai daryti, stovi viduryje audito rūdija. stengiasi nieko nepraleisti į mynų fizmatų pavyzdžiu ir rijos. Joms užduodami bana Gamtos mokslų fakulteto vidų. Pasirodo, tai pavėlavu šoka koridoriuje, nors, atro lūs, nieko nepasakantys klau dekanas redakcijai praneša, sieji veržiasi į šokius, o prie do, fakultete yra šokiams tin simai. Tai sukelia visų pasi kad mašinas siuvamąsias durų budintieji įtikinėja, kad kamų auditorijų. Tiesa, čia piktinimą, o daugumos mer kiekvienu momentu gali atlten ir taip žmonių sausakim parketo grindys ir groja dža- ginų Kinoteatro „Neris" direktorius Ginsbu rgienė (dešinėje) skruostus nudažo raudo duoti naudojimui. tariasi su studentais-visuomenin iais kontrolieriais. ša. Vargais negalais, po ilgo zas, o šokama daugiau ar ma nis. Pagaliau uždedama karū aiškinimosi dėl atvykimo tiks žiau kukliai. Tačiau apie vis na vienai iš jų. Tačiau, ar ži lų, prasibrauname į vidų. Šo ką iš pradžių. Sį šeštadieni nojo organizatoriai, II kiai čia, pasirodo, vyksta ko fakultete, vienoje iš auditori kurso vakaro rusistai, kas dėjosi li XX amžiaus bajorai ridoriuje. Ant cementinių jų, vyko I—II kursų susitiki kusių nevainikuotų grindų, čiužinėdama batų pa mas. Tačiau jam dar nepasi širdyse? Ne, jie patysmerginų to ne dais, juda masė žmonių. Mu baigus, koridoriaus pasieniais „Studente, pavalgęs neužBe penkiolikos devynios. Į — Keliauk iš kur atėjęs,— davė suprasti, kad zikos beveik nesigirdi. Čia pat jau stovėjo eilės — žmonės norėdami, miršk nunešti indus. . .** - racentrinius Universiteto rū atkerta budintieji. poilsio vakare yra tokių mer laukė, kol pasibaigs oficialioji stumdosi pora išgėrusiųjų. . . — Kiaulės, o ne draugai, gina skelbimas. Bet kur taul ginų, kurios niekada negaus mus liejasi margaspalvė stu Fakulteto draugovininkai, su dalis ir prasidės šokiai. Tai pasidžiaugti dentų srovė, galinga, nesulai — vožia pasipiktinęs ir nu- Atsiranda studentų, kurie ne tik karūna. . . , kad telkę visą dėmesį prie durų, daugiausia atsitiktiniai asme paniekino visas likusias mer koma. Bet kas ten? Jaunuolis vingiuoja Vingio parko link. nenuneša indų, bet sjalą taip abejingai numojo ranka į pa nys b- tie, kurie negalėjo ar ginas, jie irgi nesuprato. .. sustoja, apsisuka, o po minu sujaukia, Jog prie jo baisu ir čius šokius, ir girtuokliai čia nesugebėjo patekti pas fizmaatsisėsti. viso to, nejučiomis per tėlės, žiūrėk, jau iriasi atgal. ŠTAI JIE „DRAUGAI“ pasijuto beveik šeimininkais... tus. Tuo įsitikinome prasidė šasiPoišvada, kad fakultetų Suplūduriuoja pasigailėtinai Tarybos nariai — E, kur slenki? Tu gir su Bendrabučio Spaudžiamės arčiau garsin jus šokiams. komjaunimo ir profsąjungos vieniša raudona kepuraitė. panašiais gudruoliais turėtų — Jūs — medikė? — kal tas. . . Suk į bendrabutį! tuvo. Jis beveik šokinėdamas Kur ji atsidurs šiandieną, ko kiek ilgėliau pasišnekučiuoti ir pradeda plerpti kažkokį už biname vieną šviesiaplaukę komitetams ir visiems studen kios akys ją smaigstys? šūkteli du karingi balsai už- pamokyti. merginą. tams reiktų rimtai pagalvoti, pakalyje. sienietišką šokį. Iš vyrų pusės — Ne, aš iš miesto, — kaip organizuoti poilsio vaka DURYS UŽSITRENKIA vikrūs vaikinai* su peteliškė — Jūs patys girti.. . Ne mis pakaklėse beveik tekini purto galvą ji ir, žiūrėdama rus, kad jie iš tikrųjų taptų jūsų reikalas, — atsikerta. į akis, koketiškai priduria: — puola prie merginų. Ir prasi — Kažkur dingo drau — Ach, taip! Rimantai, deda kūno laužymas, maska- O jus tik medikės domina? .. kultūringais' studentiškais va gas. .. Atiduokit man drau skelk! — sušvokščia Antanas. Panašūs klausimai buvo karais, kuriuose būtų galima gą, — vapalioja jaunuolis, tavimas kojomis, gyvatiškas Pasipila smūgių kruša. pateikti dar keturioms. Jr tik ir pasilinksminti, ir pailsėti. linguodamas prie Gamtos fa raitymasis. . „Paleiskit, draugužiai, eisiu“ A. KUBILIUS, Užsukame į gretimą audi penkta nedrąsiai prisipažino: kulteto prieangio. — Leiskit — girdisi gatvėje. Po minu — Taip, aš medikė, pirma toriją, kur prie radljolos Vyt. KAZLAUSKAS 1 šokius. . . Jis turi būti ten. .. tės kitos svirduliuojanti vyrų plokštelėse rausiasi keletas kursė. ■... (reido brigados nariai) Susitarėm.. . trijulė slenka bendrabučio žmonių. Patys šokiai praėjo neįdo laiptais. — Ar visada pas jus to miai, pasenusia ir įgrįsusla — Nusilakė, — meta kaž kia muzika? — teiraujamės tvarka. Kodėl gi jų medikams kas pastabą ir nubėga tolyn. 5 PROCENTU arčiau stovintį vaikiną. nepaįvairinti meninės saviveik Kambarys. Vos ne su du Sis sumišęs skėstexėjo ran los numeriais, dainomis. TMF sienlaikrštyje „Kam beržinės košės?“ pasirodė rimis į Jį įvirsta jaunuolis. komis: Tada būtų užpildytos pertrau grėsminga karikatūra. Satyros smaigalys buvo nukreip Vėl kumščiai, vėl antausiai. — Kokia ten muzika. . . kos, nereiktų jų metu veržtis tas į pirmakursius. Bet. .. paaiškėjo, kad „beržinė ko Trakšteli užraktas. „Leiskit! Į vidų įgriūva suprakai pas fizmatus. O Medicinos fa šė" — nepelnyta. „Fuksai“ žaibiškai atakavo fakulteto Šoksiu pro langą. . . Niek tavęs, uždribusiais plaukais kultete tam yra visos sąlygos, komjaunimo biuro narį, sienlaikraščio redaktorių Vaške šai. . . Vanagai!“ — sklinda dabita ir užkimusiu balsu nes jų saviveiklininkai vieni lį. Redaktoriaus „interviu“ pasižymėjo grėsmingu tonu: šiurpus balsas. sviedžia: / pajėgiausių Universitete. Sa — Ką jūs, fuksai, apie spaudą nusimanote? Yra 5 . . .Administratorius niekaip STUDENTAS: — Savo garbin — Chebra, davai rok-en- vo poilsio vakarų organizavi procentai teisybės ir — feljetonas! To dar neužteks. nesurenka telefono numerio. gą misiją atlikau. rolą! . . ' mu turėtų daugiau domėtis Mes kritikuosim! Mes svarstysimi! Mes bausim!!! i O vakaro šeimininkai kaž fakulteto komjaunimo komite / Redaktorius laikėsi savo: „Kad kritikuoti užtenka Pagaliau. .. Milicijos darbuotojai ne kur prapuolė. tas ir visi studentai. f 5% teisybės!“ pasirodyti. Tuo baigia Pasirodo, poilsio vakaro Vaškelio širdis buvo nesugraunama kaip uola. Teko trunka Gamtos fakulteto penkto 3. RENKAMA pradžioje «*buvę jo organizato kreiptis į fakulteto partinio biuro sekretorių. Pirmakur si Red. pavaduotojas geologų J. Bendžlūno, riai, prasidėjus šokiams, „nu GROŽIO KARALIENE sių komjaunimo susirinkime redaktorius pripažino savo kurso R. SIDERAVICIUS Rimanto Jonyčio ir Antano siėmė”, palikdami juos likimo „pralaimėjimą“. Už neteisingą kritiką atsiprašė ir fa Urbonavičiaus sunki darbo ir valiai. Šokiai savaime virto kulteto komjaunimo komiteto organizacijos sekretorius vargo diena. Daugumas filologų prisi trypimu, stumdymusi. . . Gal mena pirmakursių ruslstų Brunza*** fizmatų komjaunimo bei prof „krikštynas” IFF 34 audito Sako, kad Vaškelis dar nesijaučia galutinai pralai choras, mirus Neguldau galvos, kad įvy jo Akademlnis sąjungos komitetai ir laiko tai rijoje. Iš tikrųjų, gražiai jos mėjęs. Jis ruošiasi apginti disertaciją, kad kritikuoti buvusiam pirmininkui kulturingu pasilinksminimu, būtų praėjusios, Jei ne pasku galima net ir tuo atveju, jei tiesos tėra tik. . .O,O5°/o. Jo kiai atpasakoti pažodžiui, bet Zenonui ŠARKINUI, bet mes turime tiesiai pasa tinis numeris. Be eilėraščių ir nuomone, svarbiausia — nesismulkinti, nesijaudinti, o faktai kaltina, kaltina negai reiškia gilią užuojautą velionies šeimai. lestingai. kyti, kad jie nemoka ne tik dainų, atliktų tarp šokių, bu švaistytis kritikos vėzdu. » V. LIAUDZIUS A. SADAITIS organizuoti kultūringą poil- vo renkama ir grožio kara-
DRAUGYSTES VAKARAS
a
KAIP MOKA-TAIP ŠOKA
BEVEIK DIPLOMUOTI «GAIDŽIAI»
FELJETONAS IS
LV 11761
Redakcijos adresas: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
Užs Nr. 03779