VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
SVARBŪS UŽDAVINIAI Kad internacionalinis studentų auklėjimas taptų nuo latiniu, kasdieniniu darbu — tokį uždavinį sau iškėlė 1 eisės mokslų fakulteto kolektyvas. Universitete parti nio komiteto sudarytas internacionalinio auklėjimo page rinimo priemonių planas padėjo fakulteto mokslinei ta rybai, dekanatui ir visuomeninėms organizacijoms geriau suderinti savo veiklą, auklėjant studentiją tautų drau gystės, socialistinio internacionalizmo, tarybinio patrio tizmo dvasia Tuoj po to, kai buvo gautas Ir apsvarstytas minėtų priemonių planas, katedros peržiūrėjo savo dėstomųjų disciplinų programas ir jas atitinkamai papildė. Fakulteto pirminė partinė organizacija suruošė dės tytojams drg. Žėruolio paskaitą „Socialistinis internacio nalizmas ir tarybinis patriotizmas“. Ta. pati paskaita bu vo perskaityta ir fakulteto studentams. Visa tai turėjo teigiamą poveikį teisingai internacionalinio auklėjimo eigai- Teorinis dėstytojų ir studentų įsigilinimas į šluos klausimus padėjo išspręsti eilę svarbių uždavinių. Kiek galima spręsti iš paskaitų, dėstytojai stengiasi giliai ir sistematiškai išaiškinti studentams teorinę šio klausimo pusę pavyzdžiais, paimtais iš gyvenimo. Ypač dalug vietos tautybių lygiateisiškumo, socialistinio inter nacionalizmo principams skiriama tokiose disciplinose kaip administracinė teisė, darbo teisė ir kt. Daugumas dėstytojų paskaitose plačiai ir išsamiai uarodo visų mūsų šalies broliškųjų tautų teisininkų atsieklmus. Supažindina su naujausiais demokratinių šalių mokslo pasiekimais. Studentams, mokantiems užsienio kalbais ir rašantiems diplominius, kursinius darbus bei mokslinius referatus, nurodoma atitinkama literatūra rusų ir užsienio kalbose. Pereitais mokslo metais tokius darbus parašė III k. stud. Leonavičius ir Duburas. Šiais mokslo metais irgi praktikuojamos panašios užduotys. Katedros kartu su akademinėmis grupėmis organizuo ja ryšių užmezgimą su darbo jaunimu gamyklose, kur cdrba įvairių tautybių atstovai. Antai, v. d. Liekas kar tu su II kurso akademinėmis grupėmis organizuoja su sitikimą su televizijos mazgų gamyklos jaunimu. Taip oat numatomos atskirų akademinių grupių ekskursijos į Rygą ir į Minską, kur įvyks susitikimai su tų miestų aukštųjų mokyklų studentais. Jau šiuo metu fakulteto komjaunimo biuras pradėjo suslraJšinėti su Celiabinsko studentais, dalindamiesi vi suomeninio darbo patirtimi. Fakulteto partinės organizacijos atviras susirinkimas apsvarstė internacionalinio auklėjimo padėtį, iškeldamas kartu rimtus šio darbo trūkumus. Pasitarime buvo pa brėžta, kad internacionalinis studentų auklėjimas dar netapo mokslinės tarybos, dekanato, katedrų bei visuo meninių organizacijų nuolatiniu rūpesčiu. Partinė orgar nizacija atkreipė dekanato dėmesį i tai. kad reikalinga nuolatos apibendrinti gerai dirbančių dėstytojų patyri mą. Komjaunimo ir profsąjungos biurai įpareigoti orga nizuoti stendus, vaizduojančius fakulteto studentų ryšius su broliškų respublikų i- liaudies demokratijos šalių stu dentais. doc. J. BLIEKA saaaaaaaaaaaaaaaa/
Ką tu davei komjaunimui? niausial vis tie patys žmonės. Grupių komjaunimo sekretoriai turi parodyti daugiau principingumo savo bendrakuršiams, daugiau reiklumo ( sau. Jie labiau negu bet kas, Sis klausimas priverčia su kaip nuolat stebėti, simąstyti kiekvieną. Reiklu turėtų plečia -savo politinį mas sau — būtina tarybinio žmonės akiratį, gilina žinias, be kužmogaus savybė. negali būti gero tarybiDeja, ne kiekvienas kom rių labiau nio specialisto, tuo jaunuolis iškelia šį klausimą. komjaunuolio. Tačiau joks Matyt, atėjo jau laikas, kad gruporgas „neįkrės “ mums tų tokį klausimą komjaunimo or žinių — mes patys turime ganizacija užduotų kiekvienam, parodyti daugiau nuoširdumo, komjaunuoliui. Tenka susi kruopštumo studijuojant vi mąstyti visiems- Kuo mes pri suomeninius mokslus. Paga sidedame, kad komjaunimo grupėse dauguma yra darbas būtų ne vien fakulte liau komjaunuolių butų naivu to biuro, ne kelių žmonių rei gruporgą laikytiir lyg kažkokia kalu, o visų — kiekvieno oiiVlp komjaunuolio? (Nukelta į 2 psl.) Pasitaiko, kad komjaunuo liai nežino arba blogai žino organizacijos istoriją. Biurų Artinasi ir komiteto nariai, tvirtindami naujai priimtus komjaunuo lius, retai užduoda klausimus iš įstatų. Dar blogiau, kada Dideli knygų lo komjaunuolis negali aiškiai suformuluoti savo pareigų, o bynai sukaupti Uni priimantieji lengvai pakelia versiteto Mokslinės Bibliotekos knygų ranką „už“Neseniai įvykęs GMF kom saugyklose. Seno jaunimo biuro posėdis svars viniai metraščiai ir tė labai aktualias problemas, pati naujausia lite padeda stu. tačiau biuro nariai nepakan ratūra dentams ir moksli kamai kruopščiai paruošė šį niams darbuotojams posėdį. Ir Medekša, ir Gaižauskas, gilinti savo žinias, kalbėję apie visuomeninių dirbti mokslinį darmokslų studijavimą tik šiaip bą. Bibliotekos dar. taip konstatavo, kaip faktą nelankomumą, pacitavo kai buotojai ieško nau. jų darbo formų pa. kurių dėstytojų nuomones gerinti skaitytojų apie atskiras grupes. aptarnavimui. Vie Dėstytojams sunku patikrin na iš jų — atviri ti kiekvieno studento žinias knygų fondai skai. tykioje. Tai puiki „ per kelias seminarų valandas, dovana artėjančiam" tuo labiau, kad daugelyje bibliotekos 390 akademinių grupių įsivyravo metų darbo jubilie. žalinga praktike- „visuomeni jui. nis darbo pasidalijimas“ — j e: Nuotrauko._ skaitytojai ren iš anksto pasiskirstomi semi kasi reikalingą 11J naro klausimai ir ruošiasi daž- teratūrą.
Nr. 27 (377) 1960 m. PENKTADIENIS
Gruodžio mėn.
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Astrofizikos
būrelio
Kaina 20 kap.
Universiteto savaitė
nariai
<
MOKSLO PERSONALO PASITARIMAS i
Visų kalbinių katedrų mokslo personalo pasitari mą surengė IFF profsą jungos vietos komitetas. Buvo apsvarstyti studentų internacionalinio auklėji mo klausimai. Pasitarimo dalyviai pateikė daug pa siūlymų, pareiškė įvairių pastabų, buv^ numatyta eilė priemonių Internacio nalinio auklėjimo darbui fakultete pagerinti. („T. S.“ inf.)
I STACIONARĄ GERIAUSIEJI
KELIAS I ERDVES Pasiekęs neregėto sukies- daug naujų duomenų apie mokslas zines sąlygas aukštuose tėjimo tarybinis žingsnis po žingsnio tiesia mosferos sluoksniuose, apie kelią žmogui į kosminę erd gyvūnų organizmų veiklą vę. Sudėtingiausi palydovai, kosminio pakilimo ir skrlejlgalingos kosminės raketos ir mo metu. Šls paskutinis banpagaliau didžiuliai kosminiai dymas, kaip ir ankstesnieji, laivai-palydoval, paskutinis dar sykį parodė, kad gyvi or iš kurių stebino pasaulį š- m. ganizmai ilgą laiką gali pa savotiškas kosminio gruodžio 1 dieną, rodo, kad kelti svarbiausias kosmoso užkaria skridimo sąlygas Tai girdint vimo klausimas — žmogaus apima begalinis džiaugsmas atitrūkimas nuo gimtosios 2e- ir pasididžiavimas mūsų ša patenkinančiu mės jau visai netolimos atei lies mokslu, pačių nekantriausių viltis. ties dalykas. 2mogus galės skristi į kos 2mogaus kelionė į kosmosą reikalaja be galo kruopštaus mosą! Aloyzas Pučinskas pasiruošimo, didelio tyrlamoD2P stebėjimo stoties jo bei bandomojo darbo. Kal viršininkas bėdamas su korespondentais praeitų metų rugsėjo mėn. draugas N. Chruščiovas pasa kė: ,,2mogų į kosmosą mes pasiųsime tada, kada bus su kurtos būtinos techninės są lygos“. Reikia Ištirti fizines sąly Visi tėvynės kampeliai, vi gas toje aplinkoje, kur ilgą sos liaudies ūkio šakos ir laiką teks pragyventi astro kultūrinio fronto barai lau nautams. Šių klausimų iš kia jaunų, bet gerų, visapu sprendimas, aišku, turi didelę siškai pasiruošusių speciamokslinę reikšmę geofizikai, listų. Tai aukštųjų mokyklų astrofizikai ir kitiems moks uždavinys, tai mūsų Univerlams, tačiau kartu labai glau džiai susietas su kosmonauto siteto uždavinys. saugumo užtikrinimu. Nema Universitete yra daug ga žiau svarbūs betarpiški tyri bių studentų, kurie savo mai su aukštai Išsvysčluslals nusipelno gyvūnais sąlygose, artimose kruopščiu darbu kosminiam skrldlmul arba tie pagyrimo ir pagarbos. Tai siog kosmose. Ir į šį tyrimų IFF studentai: St. Venskevlratą tarybinis mokslas įnešė člus, A. Girdenis, L. Bražiu. neįkainuojamą indėlį. Trečiasis tarybinis kosmi- Ils, FMF studentai: L. Klim laivas-palydovas davė ka, P. Piplraltė, D. Baubaltė, A. Matulionis ir daugelis kitų. Bet pasitaiko studentų, vie toj įsigiję žinių, pirmąsias paskaitas pramiega, antrąsias — kinuose prasėdi,, mėgauja si ne privaloma jam literatū ra ir kitais dalykais, o žinių, mokslo žinių nepasisemia. Tik kėlė koją į Universitetą ir ta ria, jau viską pasiekęs, bettik „kaip nors“ diplomą gausią. Gyvenime jie nieko duoti ne galės. nes nieko neturės bus tuščiom, garsiai bildančiom statinėm Ir tiek.,. . Pavyz džiui, Medicinos mokslų fa kultete tai A Cibas, J, Pakanavičlus, V. Jagminas, St, Katušonok, A. Michelma. cherls ir kt. Nellkvlduotų įsi skolinimų turi ir kitų fakul tetų studentai. Kas dėl to kaltas, kad Iki šiol akademinėse grupėse yra. .. tiek studentaujančių? Be abejo, visų pirma, kaltie ji yra Ratys studentautojal.
SVARBOS UŽDAVINIAI 1 PSL.
PAGERINTI KALBŲ STUDIJAVIMĄ 2 PSL. POETO DEBIUTAS 3 PSL.
TURISTAI 4 PSL.
Daug gerų studentų mo kosi Universitete neaki vaizdiniu būdu. O kai kas iš jų panoro pereiti į sta cionarą. Šiame semestre Į stacionarą pervesti: teisiainkai S. Jakubauskas ir J- Sinkevičius, ekonomistė D. Jonlkaltė, filologai R.. Vėbra, A. Naujokaitytė, V. Urbonas, J. Povilaitytė. Sąskaiton neaklvaizdinin. kų padidėjo stacionaro eilės ir kituose fakultetuose.
STUDIJUOTI-TAI NE STUDENTAUTI O kur visa grupė? Kurgi ge ri studentai, kur jų poveikis? Matomai, akademinio jaunimo tarpe vis dar tebėra gyva miesčioniška pažiūra į blogį: neliesk manęs, aš neliesiu ta vęs. Matomai, jaunieji drau gai nesupranta, kad blogi studentai yra visuomenės našta. Tai blogas ženklas. Dabar, kada visuomenė pa skelbė kovą bet kokiems velt ėdžiams, reikia tą kovą per nešti ir į mūsų mokslo šven tovę, kad mūsų tarpe nelik tų vietos bet kokiems velt ėdžiams, parazitams. Yra dar viena blogybė. Kartais pasitaiko, jog visa akademinė grupė stengiasi apeiti egzaminą, nukelti jį vis toliau ir toliau, tikėdamasi jį visai pradanginti- Taip per nai darė IFF IV kurso biblio tekininkai ir FMF matemati-
kų penktasis kursas. Jie irgi savo pačių pažadų netesėjo. Teisinasi, kad mokymo pla nai, būk tai. labai perkrauti. Bet tatai tik formalus pasitei sinimas, Tikrumoje dėl egza minų kilnojimų ir atidėjimų bėgioja tik tie, kurie iš anks to jiems nesiruošia. Studijuoti reikia rimtai, dirbti daug ir nuoširdžiai, lankant paskaitas, dalyvau jant seminaruose, koliokviu muose, Studijuoti — reiškia atlikti savo pareigą liaudžiai. O Iš tų, kas šios tiesos nesu prato. reikia laiku pareika lauti ir griežtai pareikalauti. Sltuom turi pasirūpinti kiek viena akademinė grupė, ypač komjaunimo ir profsąjungos organizacija. Tik tada Iš Uni versiteto Išeis į gyvenimą ge rai pasiruošę darbui, taip rei kalingi šaliai, specialistai.
F 100-asis NUMERIS Šių metų gruodžio 1 dieną išėjo šimtasis Šiaulių Pedago ginio instituto daugiatiražinio laikraščio „Tarybinis pedago gas“ numeris. Nuo pasirodymo dienos laikraštis iškėlė sau už davinį: prisidėti prie instituto studentų paruošimo būsimam mokytojo darbui, prie komu nistinio studentų auklėjimo. Laikraštis padeda spręsti tuos konkrečius klausimus, kuriuos gyvenimas kelia jaunosios kartos auklėtojui- Daug vie tos savo puslapiuose „Tarybi nis pedagogas“ skiria studen-
tų internacionaliniam auklėji mui. Gyvai ir įdomiai laikraš tis pravedė diskusiją „Koks turi būti tarybinis mokytojas“. Vis plačiau laikraštyje atsi spindi nūdienis gyvenimas, studentų mokymasis ir buitis, visuomeninių organizacijų veikla. Šia proga buvo suorgani zuota „Tarybinio pedagogo“ konferencija, kurios darbe da lyvavo ir kitų aukštųjų mo kyklų daugiatiražlnių laikraš čių darbuotojai. („T. S.“ inf.)
Neseniai jungtiniame Uni versiteto partinio komiteto ir mokslinės tarybos posėdy je buvo apsvarstyta, kaip mūsų Universitete studijuo jama lietuvių ir rusų kal bos. Medžiagą šiam klausi mui rengė komisija. Žemiau spausdiname komisijos pirST. mininko prorektoriaus sanLAZUTKOS pranešimo trauką.
labai blogą pamatą. Kad tai tiesa, rodo konkretūs faktai. Aišku, kad per trumpą laiką mūsų dėstytojai šitų studentų mokėjimo negalėjo nei page rinti nei pabloginti. Visa at sakomybė už tokį prastą jų parengimą iš rusų kalbos krinta vidurinėms mokyk loms. Bet ir Universiteto studentai galėtų žymiai ge riau išmokti rusų kalbą, jei gu jie labiau stengtųsi. Ma žai rūpinasi rusų kalbos dės tymo bei studijavimo pageri nimu ir dekanatai, o taip pat ir visuomeninės organiza cijos.
lietuvių kalbos reikėtų mo kyti taip, kad ateityje jie ga lėtų savo dalyką dėstyti ir lietuviškai. Bendrai paėmus, praktinių lietuvių ir rusų kalbų kursų dėstymui- Universitete daug ką dar galima prikišti. Daug ką reikėtų pakeisti iš šių kalbų studijavimo. Pirmiau Rektoratui, dekanatams sia ir katedroms vertėtų nustaty ti, kad kalbos besimokan čiose akademinėse grupėse būtų ne daugiau kaip 15 studentų. Tiesa, dėl to žy miai padidėtų grupių skai čius, o tuo pačiu ir dėstytojų
tinio lietuvių ir rusų kalbų KALBA PIRMAKURSIAI kurso programą, katedros turi palaikyti glaudžius ryšius su atskirais fakultetais, atsi žvelgti į studentų specialybę. Istorijos-filologijos kalbinės katedros turėtų nuolat bend radarbiauti ir jungtiniuose savo posėdžiuose, spręsti vi Marksizmo ir politinės ekonomijos seminarų metu sus bendrus praktinių kalbų mes sužinome daug naujo. Nagrinėjant Lenino knygą Praktinis rusų kalbos kurkursų metodinius bei politi„Ką daryti?“, dėstytojas paaiškino mums, kaip galima sas studentams ir praktinio-idėjinio auklėjimo klausi pritaikyti pagrindinius tos knygos teiginius mūsų dieno nis lietuvių kalbos kurmus, vadovėlių, žodynų, mis, kovojant prieš revizionizmą. Labai mums patiko ir sas studentams nelietuviams chrestomatijų parengimą ir buvo naudingas politinės ekonomijos seminaras apie mūsų Universitete dėstomas pan. prekių fetišizmą. Fetišizmo terminą mes pirmą kartą pagal mokymo planus.- Užsi Universitete, ir ypač tuose išgirdome ir nesupratome, koks gali būt prekių fetišizfakultetuose, kur yra rusų ėmimai vyksta keturis se mas. Seminaro metu dėstytojas mums labai išsamiai pa. grupės, kalbų studijavimui, mestrus po 2 valandas savai aiškino tą sąvoką. Tiek politinės ekonomijos, tiek mark o taip pat internacionaliniam tėje fakultatyviniu būdu. auklėjimui per mažai panau sizmo dėstytojai visada papasakoja mums tai, ko mes Akademines grupes, klausan dojamos visos kitos priemo negalime rasti knygose, duoda daug gyvenimiškų pa nės. Fakultetai iki šiol nepa čias šių kursų, sudaro maž vyzdžių. Seminarų metu mes įpratome galvoti, susidary kankamai organizuoja studen daug 20—25 studentai. 5 — ti savo nuomonę. Vidurinėje mokykloje mums reikėdavo tams bendrų paskaitų tiek 6 žmonės' paprastai nuo užsi lietuvių, tiek ir rusų kalba. išmokti pamoką ir atsakyti į mokytojo klausimus, o se ėmimų atleidžiami, nes jie vi Beveik visai neskaitomi rusų minaro metu mes labai dažnai turime papildyti vienas sai gerai moka rusų (lietu grupėms sppckursai lietuvių kito pasakojimą, nurodyti draugams klaidas. Tai įprati kalba, o lietuvių grupėms — vių grupėse) ir lietuvių (ne na mus tiksliai ir taikliai kalbėti, sverti savo žodžius. rusų kalba. lietuvių grupėse' kalbą. Šie Iš pradžių mes džiaugėmės sužinoję, kad dėstytojai Istorijos-filologijos, Fizi atleistieji studentai vis dėlto mūsų atsakymų nevertina pažymiais, bet jau dabar to kos-matematikos ir Medicinos turi išlaikyti kalbos egzami fakultetams reikėtų nuolat džiaugsmo nebejaučiame: vis tiek, jei kada pasitaiko ną. puoselėti glaudų bendradar prasčiau atsakyti, gėda nė kiek nemažesnė kaip viduri Studentai nelietuviai lietu krūvis- Bet galima būtų dalį biavimą tarp lietuvių ir rusų Studentų lankomumas ir nėje mokykloje, gavus dvejetą vių kalbos mokosi dar blo studentų, išegzamlnavus juos grupių, organizuoti jiems drausmė daugelyje grupių giau. Iš vidurinių mokyklų visai atleisti nuo užsiėmimų. H. RABACIAUSKAS bendrą specialiųjų kursų. yra patenkinami. Dėstytojai jie ateina labai blogai pa Kai kuriuose fakultetuose klausymą, bendrą laboratori-) kursus skaito pagal katedro ruošti. Čia ypač pažymėtinos labai blogas lankomumas. nių bei praktinių darbų vyk-) je sudarytas programas, lai Vilniaus miesto vidurinės mo Studentai blogai lanko net dymą, bendrus studentų kosi metodinių katedros nu kyklos, kurių auklėtiniai atei pačių geriausių dėstytojų pa na į Universitetą lietuvių kal skaitas, o dekanatai ir kom mokslinius būrelius ir t. t. ( rodymų. Daugiausia dėmesio bos mažai temokėdami. Uni jaunimo organizacija nesiima kuris pagal jų grafiką tą die Ypač reikia skatinti stu- j ną turėjo išnešioti, o gruodžio jie skiria studentų žodyno versitete jie į jos mokymąsi jokių priemonių prieš tuos, dentus aktyviau savarankiškai 4 d. 209 kambario teisininkės, ugdymui. Išmokyti studentus irgi dažniausiai pro pirštus kurie, atrodo, tik per klaidą pabudusios tik 13 vai., nuste studijuoti kalbas- Mes turime taisyklingai kalbėti ir rašyti žiūri. Dėl to baigę Universi pateko į Universitetą. bo — bloko gyventojų laik. visas sąlygas gerai išmokti j tetą tokie žmonės dažniausiai Nedirbdamas kalbos neiš lietuvių ar rusų kalba — atsisako vykti dirbti į lietu moksi. Kadangi dėl mokymo lietuvių ir rusų kalbos. Rei-) raščiai jau nuo pat ryto „ilsė Jau kuris laikas bendrabu josi“ jų kambaryje. štai kokio tikslo siekia prak- viškas mokyklas, dangstyda planų perkrovimo negalima tyje Nr. 1 viešpatauja betvar kia tik daugiau noro. Kas kaltas? tinio lietuvių ir rusų kalbos miesi kalbos nemokėjimu. padidinti lietuvių ir rusų kal kė spaudos išnešiojime. Dau Lietuvių kalbos katedra labai bos praktinio kurso valandų Yra kalta bendrabučio ta kurso dėstytojai, Kai kurie gelis studentų atliko viską, reikia priversti stu kas reikia: Įmetė kvitą į dėžu ryba, kalti patys studentai. jų, mokydami studentus kal kalta, kad iki šiol bevelk vi skąičiaus, dentus daugiau dirbti sava tę su užrašu ,,. . .jeigu ne Tarybos narys IV kurso eko bos, labai sėkmingai naudo- sai nesirūpino praktinio lie rankiškai. Katedros turi nuo įmes!. . ■ negausi“, bet laik. nomistas S. Krasauskas atsa tuvių kalbos kurso dėstymu. jasi rusų-lietuvių kalbų palylat kontroliuoti praktinių raščius ne visuomet gauna. kingas už spaudą- Bet kaip ginimo metodu. Ypač šiuo Šią savo klaidą ji,1 turi kuo kursų dėstymą, gerinti jų Už tai yra tokių, kurie su gaila, Jis dar nieko nenuvei greičiau atitaisyti. Studentus metodiką. Sudarydamos prakkvitu nusišluostę rašaluotą kė, padėties nesistengė taisy požiūriu vertingos yra v. d. nykštį ir jį suglamžę, laikraš ti. Žinoma viena: jis padėtį Orvidienės paskaitos rusų gerins ateityje įvyksiančiame čius skaito kasdien. grupėms. tarybos eiliniame Pačiai spaudos išnešiojimo bendrabučio posėdyje. Vieni bus nubausti, Nepaisant to, kad dauguma sistemai bendrabutyje nieko kiti pagirti — kitaip ir būti neprikiši. Laiku pristačius negali. Drg. Krasauskui dėstytojų kuo nuoširdžiausiai rei spaudą, studentai ją gauna stengiasi pagerinti lietuvių Lapkričio mėn. Fizikos-ma lose. Plungės rajono Rotinėnų kėtų nepamiršti, kad laikraš iš ryto ’ Bet jų negalėjo gau į bendrabutį pristatomi ir rusų kalbų dėstymą mūsų tematikos fakultete įvyko at kolūkio laukuose triūsė ti gruodžio 2 d., nes laikraš čiai kasdien. Vadinasi, reikia rū Universitete, nepaisant ir viras partinės organizacijos fakulteto merginos. Ten jos čiai blokų seniūnams buvo at pintis spaudos susirinkimas- Susirinkime da ravėjo ir tręšė kukurūzus, reguliariu iš nešti 17 vai, gruodžio 3 d. ne nešiojimu kiekvieną to, kad katedros, ypač rusų lyvavo komunistai, visuome prižiūrėjo dieną, o daržoves, rovė li gavo II bloko filologai, nes kalbos katedra, nuolat rūpi ninių organizacijų atstotai, nus, dalyvavo šlenapiūtėje ne vien tik per tarybos posė 124 kambario gyventojai iki džius. Didelė atsakomybė už nasi šiuo klausimu, rezultatai katedrų vedėjai, dėstytojai, bei derliaus nuėmimo darbuo vakaro laukė savo draugo, savalaikį spaudos pristatymą kol kas vis dar nepatenkina studentai. Pranešimą apie stu. se. __ tenka ir blokų seniūnams. dentų vasaros darbų stovyk Daugiau kaip 140 studentų mi. los pravedimą ir tolimesnį dalyvavo darbų stovykloje Bendrabučio taryba turi Aišku, kad visų šių trū studentijos darbinį auklėji Nr. 5 Pasvalio rajono Stalino organizatoriaus bruožus. ' būti jautresnė studentų skun. Šiais metais antrojo kurso ( mą padarė fakulteto vasaros kumų kaltininku negalima vardo kolūkyje. Čia stovyk anglistų komjaunimo organiza-/ damE ir laiku šalinti trūku laikyti vien rusų kalbos ka darbų stovyklos pamainos vir lautojai turėjo išbetonuoti pa cijos gyvenimas žymiai pasikei-' mus. Dabar vyksta prenume fakulteto komjauni matus būsimai aštuonmetei tė. Darbo planai pasidarė gy ■ rata ateinantiems metams. tedros arba apskritai Uni- šininkas, vesni, Įdomesni tapo susirin-( mo biuro narys, IV k. studen mokyklai pristatymo betvarkė kimai. Čia prisilietė Stefos ran Šitokia versiteto. Pirmiausia kaltos tas C. Radvilavičius. Prane Susirinkime kalbėjo dėsty Pereitais metais istorijos-filo ka. Draugai vieningai ją išrin-( smarkiai sumažins prenume kuriose vidurinės mokyklos, šėjas nurodė, kad stovyklose tojai, dirbę stovykloje, logijos fakulteto anglų kalbos ko vadovauti kurso komJauni-( mokiniai rusų kalbos mokosi dalyvavo 210 studentų ir dės studentai. Visi kalbėj usieji specialybės studentai apie Stefą mo organizacijai. Stefa Lukošy- ratą. O tai tarybai garbės ne Lukošytę tegalėjo pasakyti, kad tė viena iš pirmųjų draugovinin daro. pabrėždavo, kad tokios, sto- tai ištisus dešimt metų. Jos bu tytojų. Sis gausus jaunimo vykios ir nuoširdi draugė. Ta yra gera auklėjimo čiaukukli A. DRUNGILAS praleisti metai pa kų fakultete. simiesiems studentams duoda būrys dirbo dviejose stovyk- priemonė. Stovyklavimo metu rodė,kartu V. VERBAUS nuotr. kad Stefa turi ir puikaus - studentai atlieka didelį nau dingą darbą, o svarbiausia lllllllllllllllllllllllllllll.......... I............ Į111111111111111111111111111111111111111111..........IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII........... tai. kad bendras fizinis dar bas sucementuoja kolektyvą, ugdo pagarbos jausmą dar bui, išryškina tuos, kurie sideda nuo mažų dalykų. Jei vengia darbo. Kalbėjusieji iš (Atkelta iš 1 psl.) Kartais tenka išgirsti skep gu nebūtų laiku sudrausti, ka reiškė mintį, kad tokios sto tišką nuomonę, kad GMF jau žin ar nestovėtų kada nors ir vyklos turėtų kur kas didesnę Nors praėjo tik pora savaičių, kai pasi nimas niekuo nesidomi, neno jie praskeltomis galvomis, auklėjamąją reikšmę, jei jos rodė penkių jaunųjų poetų aplankas „Pir būtų geriau organizuotos, jei moji knyga“, — šiandien jį knygynuose jau ri protauti. Tačiau tai nėra panarintomis akimis. tiesa, yra studentų komjau Galėtų ir privalėtų mūsų geriau joms būtų pasirengta. sunkoka gauti. Sis aplankas sudomina mū „kodėl Miesto statybos aikštėse mes sų studentiją ir todėl, kad bene ryškiausias nuolių, kurie nuoširdžiai gili merginos paklausti: nasi į viską. Negalima geru einate į poilsio vakarus iš ; matom įvairiausios technikos, tarp penkių į jį įeinančių knygelių yra Uni žodžiu nepaminėti Valukonio gėrę?“ (tai liečia ne vien įvairiausius darbo įrankius, o versiteto diplomanto Vlado Šimkaus rinki (IV k geologas), Daukšaitės (II gamtininkus!)- Kaltos ir mer kolūkyje net kastuvo trūkda nėlis „Gražiausia sekundė". taip greitai ,,prasimušė", pavydamas ir prak. biologė), Grinius (III k. bio ginos. nes jei jos tinkamai vo. Toks sunkus darbas, kaip lenkdamas daugeli savo vienmečių („kūry. Aktyvų, kovingą Vlado eilėraščių hero logas) ir kitų studentų, kurie sutiktų panašius didvyrius, tai cemento skiedinio maišymas, jų studentai pamilo nuo pat pirmųjų jo kū binio stažo“ prasme) ir net ,,vyresnių“ už moka dirbti, draugauti, links jiems nebūtų dirvos, kur „pa buvo dirbamas rankomis, o rinėlių, Išspausdintų Istorijos-filologijos fa save. Nuo pat pirmųjų eilėraščių Vladas buvo galima parūpinti elekt kulteto sienlaikraštyje. Tuometinė sienlaik pasuko tiesiu keliu, jo talentas neklaidžiojo mintis. Kam, jei ne mums, ži sireikšti“. noti tikrą jų džiaugsmą, drau Mes negalime nuolaidžiauti rinį arba nors arklinį maišy raščio redkolegija ir komjaunimo aktyvas individualistiniais ir apolitiškais šunkeliais, gystę, laimę? Ir vis tik dau tokiems dalykams, kaip gir tuvą. Neigiamai veikė ir tai, prisimena, kiek jau pirmieji V. Simakus nuo pat pirmųjų eilėraščių jis, anot Majageliui verta pagalvoti, ar mo tavimas. Reikia užkirsti- kelią kad statyba visiškai nesirūpi eilėraščiai buvo mums reikšmingi. 1956 m-, kovsklo, komjaunuoliškai ,,čiupo už ragų“ kama iš gyvenimo paimti tik tam pačioj pradžioj. Tai ne no rajonas ir kolūkio vadovy tarptautinės kontrrevoliucijos suaktyvėjimo gyvenimą. Juk Vladas ir pats — pirmosios rąją laime. Kodėl neretai šie vien komjaunimo organizato- bė. Dėl braižytojų kaltės metais, fakulteto sienlaikraščio redkolegija jaunimo talkos Kazachstano plėšiniuose da geri jausmai užliejami „stip rlų, Universiteto administra- projekte buvo padaryta stam gaudavo tarp sveikų literatūrinių bandymų lyvis, žinomas statybininkas, geras studen riąją?“ Nejaugi tik stikliukas cijos rūpestis, tai visų mūsų bių klaidų, kurias pastebėjo ir dekadentinių, apolitiškų (pvz. Tume tas, puikus studijų ir bendro darbo draugas statybai vadovavę studentai, ir lio, Vaitkaus, Gogelio) eilėraštukų. Kai ku sugeba pakelti nuotaiką, su studentų reikalas. Ne be jaudinimosi Vlado draugai, jo vien buria draugus? Mūsų laukia didelis gyve- dėl šių klaidų teko dirbti la rių kitų pradedančių poetų (pvz. Vaičiūnai mečiai šiandien atsiverčia jo pirmąją kny Tokios „draugystės“ pavyz nimas. Ne viskas bus leng- bai didelį ir niekam nereika tės, Cigriejaus) eilėraščiai tuo metu neretai gą. Tiesa, dalis jo eilėraščių mums žinomi lingą darbą. dį matome visai neseniai — va. bet sukosi kamerinių individualistinių pergyve iš sienlaikraščių laikraščių, žurnalų, V k. geologai Jonytis ir Ur Susirinkimas jau dabar nu nimų rate, juose nesijautė tarybinio gyveni pirmą kartą mes juos skaitome kaip vietisą Ar nereikėtų surengti gru banavičius, patys būdami ne pėse komjaunimo susirinki tarė rūpintis statybos objek mo pulso. Ir štai tokiu metu pasirodė opti knygą. blaivūs, „tramdydami“ sumu Mus jaudina, ar ko nors labai svarmus tema „Ką tu davei kom tu- Jeigu . fakulteto stu mistiški, kovingi tada dar pirmakursio V. baus šė bendrakursį Bendžiūnąneužmiršo Vladas, savo eilėraščiuose Šimkaus eilėraščiai. Paprastai, bet nuošir jaunimui? “ Tegul kiekvienas dentai ateinančiais metais tęs džiai Vladas rašė juose apie buržuazinių na Išsakydamas mūsų džiaugsmus ir rūpesčius, Draugai teisingai juos pa smerkė, siūlydami pašalinti iš komjaunuolis iš anksto pagal tų mokyklos statybą, tai jau cionalistų piktadarybes pokario kaime, apie mūsų svajones ir pasaulėžiūrą, mūsų meilę komjaunimo už netinkamą el voja, pasiruošia atsiskaityti dabar reikėtų sudaryti staty žuvusius komjaunuolius, apie tarybinio jau ir ilgesį. Ar perteikė jis mūsų kovingą kom gesį. jaunuolišką pasaulėjautą, mūsų nuolat jau draugams. Gal būt, tai padi bininkų brigadas ir pasiųsti į nimo darbą Kazachstano plėšiniuose. Kas metai vis ryškiau ir talentlngiau čiamą skolą tėvams ir Tėvynei už valgomą Taip pat gavo papeikimus dins atsakingumą už savo miesto statybas pasimokyti, jų bendrakursiai Šakalys ir darbą, elgesį, gyvenimą? Gal kad darbas vasarą vyktų skambėjo Vlado balsas. Kuklų, paprastą vai duoną, didelę atsakomybę pasauliui ir atei kinuką — pradedantįjį poetą šiltai sutikda Kartavlčius — tiesa, jie dar pradėsime reikliau, principin- sklandžiau- Taip pat susirin- vo Universiteto literatų susirinkimai ir reik čiai už komunizmo statybos ir žygių į kos nesukėlė viešo skandalo ar giau žiūrėti į save ir draugus? kimas nutarė į savo darbo li Čiurlionio Aktų salės auditorija. Grejtai mosą sėkmę. muštynių, bet jau kelintą šeš Man' atrodo, tai verta pa stovyklas kviesti kitų respub- Vladas debiutavo ir buvo teigiamai įvertin Vlado Šimkaus knygos berojus — jaunas tas „Pergalėje“, paskui keliavo su įžymiais žmogus. „Mano vasaros, j>' dar prieky!“ — tadienį draugai mato juos ne svarstytilikų studentus. respublikos poetais po Tarybų Rusiją. sako jis. Vyriškai tiesus . įtviras Jo balsas blaivius. Ir neatsitiktinai D. GRATKAUSKAITĖ B. ALEKSIEJŪNAS Trumpa Vlado kūrybinė bagrafiją, bet ji kartu truputį šiurkštok bet kaip tik dėl skamba „dar“, juk viskas praGMF V k. studentė asistentas kartu iš esmės ir paaiškina, kodėl Vladas to jis jaudina skaityto, Toki, pavyzdžiui,
KO MES IŠMOKOME SEMINARUOSE
NEDIRBDAMAS
kalbos neišmoksi
..O laikraščių negauname
IR VĖL STATYSIME
Ką tu davei komjaunimui?
Hfl U JIEF1OS
Vlado mintys
BALTYMO PROBLEMA
Dar praėjusio amž. pabaigo je savo veikale „Anti-Diuringas“ Engelsas rašė: ,,Visur, kur tik mes susitinkame gy vybę, mes randame, kad ji susijusi su kokia nors balty mine medžiaga“. Todėl visi mokslininkai, norėdami ištirti gyvybės esmės ir gyvybės at siradimo bei vystymosi klausi, mą, padėdami kovoti su įvai riais ligų sukėlėjais, stengda miesi prailginti žmogaus am žių. nuo seno pirmoje eilėje statė sau uždaviniu gerai Iš tirti baltymines medžiagas. Norint ateityje užvaldyti nors dalį neaprėpiamos kosmoso erdvės, reiks neabejotinai be tarpiškai tame darbe dalyvau ti ir žmogui. Esant neįprasti nėms gamtos sąlygoms, vei-
kiant griaunantiems išori nėms, terminiams, elektromag netiniams ir kitiems veiks niams, būtina organizmui prie jų prisitaikyti, ir dėl to išky la nepaprastai daug spręstinų klausimų. Tad nenuostabu, kad baltymo problemai nagri nėti ir šių dienų mokslas ski ria labai didelį dėmesį. Neperseniausiai buvo atras tos naujos baltymų savybės, turinčios didelės teorinės ir praktinės reikšmės. Pavyz džiui, buvo išaiškinta. kad ląstelių ir biologinių skysčių (kraujo plazmos, pieno ir likvoro) baltymai pasižymi savy be šviesti-lluminescuoti. Slą savybę baltymai įgyja labai trumpu laiku, apšvietus juos Ultravioletiniais spinduliais Taip pat biofizikams pavyko nustatyti, kad baltymai, jei jie yra apšviesti 245 mlllmikrono bangos ilgio spindu liais, sukelia atoveiksmlnį re zonansą, kuris pasireiškia tam tikru švitėjimo maksimumu. Suirus baltymo struktūrai, su trinka energijos perdavimas, o baltymo molekulės struktūrinis-energetinis mechanizmas priklauso nuo skirtingų fizio loginių sąlygų. Šių dienų tarybinis moks las labai domisi baltymo sin teze ir atlieka šioje srityje
įvairius bandymus. Jau En gelsas rašė; „Jei kada nors chemijai pavyks dirbtiniu bū du sukurti baltymą, tai šis pastarasis turės rodyti gyvy bės reiškinius, kad ir pačius silpniausius." Praėjo jau apie 80 metų nuo to laiko, kai Engelsas iškėlė šią drąsią mintį. Per tą laikotarpį pa žengta gana toli į priekį, ne tik išaiškinant baltymo san darą. bet ir ištiriant baltymo biologines savybes ir bandant susintetinti jį. Tarybinis moks lininkas fizikas Bresleris ėmėsi sudėtingo ir sunkaus baltymo sintezės uždavinio sprendimo. Panaudojęs 5—10 tūkstančių atmosferų slėgį, pridėjęs į terpę atitinkamų fermentų ir sudaręs terpėje tam tikras sąlygas, hidrolizuotą iki smulkiausių peptidų ir amino rūgščių baltymą Bresleris resintetino, atgamin damas buvusias jo biologines savybes, kaip pvz. imunine fermento ir kt. Autorius nu rodo, kad tai dar nėra pilna baltymo sintezė, bet vis dėl to ji atveria plačias galimy bes naujiems tyrimams. Remdamiesi šiais ir dau gelių kitų mokslo atsiekimų baltymo srityje, galime teigti, kad tarybiniai biologai, bio chemikai, biofizikai, naudoda miesi markslstine-leninine fi losofija ir materialistiniu dia lektiniu metodu, atidengdami vis naujus dėsningumus gam toje, galutinai sugriovė idea listų ir metafizikų pažiūras į gamtą, tuo pačiu sudarydami perspektyvas tikrajam moks lui vystytis. E. G1NEITIENĖ vyr. dėstytoja
ŽVYGAITYTĖ TAPO SPORTO MEISTRU
SUSITIKIMAS SU ČEMPIONU
Neseniai Kaune VVU ran kininkės žaidė draugiškas rungtynes su TSRS rankinio čempionu — Kauno „Žalgi rio“ komanda. Rungtynes re zultatu 11:7- (7:4) laimėjo kaunietės. P. URBONAS UNIVERSITETO TINKLININKŲ PERGALĖ
Nesėkmė LTSR gimnastikos pirmenybėse nesutrukdė I. Zvygaltytel (IFF, IV k.) tinkamai sukovotl draugiškose varžybose Vilnius—Baku, kurios įvyko savaitei praėjus po respublikos pirmenybių. Pirmą kartą Irena įvykdė sporto meistro normą pava sarį, Vilniaus miesto pirmenybių metu. Tuomet ji surinko 73,09 balo. Beliko pakartoti šį rezultatą ir Irena — sporto meistras! Varžybose su Azerbaidžano respublikos gimnastais įvy ko draugiškoje ir kovingoje aplinkoje. Jų metu I. Zvlgaitytė surinko 73,25 balo. Ji užėmė trečią vietą ir baigė vyk dyti sporto meistro normą- Tai didelis Irenos ir jos trene rio M. Masanduko pasiekimas. NUOTRAUKOJE: I. Zvigaitytė kalbasi su savo treneriu M. Masanduku.
Praeitą sekmadieni USK tinklininkai susitiko su pajėgia Tel šių SM komanda. Kova buvo sunki. Du kėlinius Universite to šešetukas sukovojo sėkmin gai. Trečio kėlinio metu, jos lyg ir „pralūžo". telšiečių šeše tukas ,.atsigavo“. Na, bet varžybų pabaigoje mū sų tinklininkės ,,susiėmė“ ir lai mėjo ši kėlinį. Ir taip šių ko mandų aštri kova baigėsi USK tinklininkių pergale. Mūsų tink lininkės telšietes įveikė 3:0, tik žymiai sunkiau.
Ko trūksta mūsų vandensvydininkams
Jau trys savaitės kaip vyksta LTSR vandensvydžio taurės pirmenybės. Šiose var žybose pirmą kartą dalyvau ja ir Universiteto vandensvy džio komanda. Nors palyginti ši sporto ša ka Universitete yra gana jau na (sekcija įsikūrė 1956 m.), Draugovininkų bet šios komandos pasiekimai yra džiuginantys. pasitarimas Nugalėjusi senas tradicijas turinčią Kaišiadorių komandą Prieš kelias dienas kom 18:0, Universiteto rinktinė jaunimo komitete įvyko Uni susitiko su daugkartiniu Lieversiteto Liaudies Draugovės tarybos posėdis. Jame buvo svarstomas klausimas dėl tvarkos palaikymo bendrabu čiuose, dėl leidimų tikrinimo, dėl budėjimo vakarų metu. Buvo kalbama apie Drau Straipsnyje ,.Teisininkus tei govės eilių augimą- Posėdis sia“ paminėti studentai V. IngauJ. Bakutis, P. Ivaškevičius nutarė į draugovininkų darbą nis, Rektoriaus įsakymu pašalinti iš Universiteto. įtraukti ir dėstytojus. Be to, Už akademinės drausmės pa buvo apsvarstytas budėjimo žeidinėjimus teisininkas Albinas Stif'aš irgi pašalintas iš Univer planas Aktų salėje per Nau siteto. Taip pat pašalintas iš Universiteto Algimantas Stepo juosius metus. navičius, kaip nelankantis pa („Taryb. stud.“ inf.) skaitų.
tuvos čempionu — KPI rink tine. Tiesa, šį susitikimą Universiteto rinktinė pralai mėjo, bet santykis 3:4 labai daug ką sako apie mūsų vandensvydihinkus. Kova Kauno baseine buvo labai aštri. Pirmame kėlinyje už pražan gą aikštę palieka Universiteto žaidėjas V. Vaitkus. Turėda mi žaidėjų persvarą, KPI vandensvydininkai laimi kėli nį 3:1. Antrąjį puslaikį vaizdas keičiasi. Visą laiką Universi teto vandensvydininkai spau džia savo varžovus- Kova la bai įtempta. KPI žaidėjai de da visas pastangas apsaugoti savo vartus. Iš dalies jiems tai pavyksta. Iki kėlinio pa baigos lieka vos dvi minutės, o nei vieni, nei kiti įvarčių nepasiekia. Galiausiai dviem Vaitkaus metimais KPI gyny ba pralaužiama, bet Universi teto komandą vėl lydi nesėk mė. Teisėjas už nežymų pra sižengimą pašalina Paleckį. Universiteto vartus stoja sau goti Saparnis, bet, neturėda mas vartininko teisių ir gau
dydamas kamuolį viena ran ka, praleidžia įvartį, kuris ir nulemia rungtynių rezulta tą. Šios varžybos parodė, kad komanda, yra gana pajėgi ko voti su stipriausiais respubli kos kolektyvais ir panaikino įsitikinimus, kad mūsų van densvydininkai Aukštųjų mo kyklų spartakiadoje negali iškopti iš trečios vietos, at skleidė spragas, į kurias per mažai dėmesio kreipė treni ruočių metu. Ne už kalnų aukštųjų mo kyklų spartakiada. Ruošiantis šioms varžyboms ypatingą dėmesį reikia atkreipti į to bulesnę kamuolio valdymo techniką, į atkaklesnę kovą dėl kamuolio, i individualų žaidėjų dengimą, į lanksčią žaidimo taktiką, bei atskirų žaidėjų darbą „po vandeniu“. Išgyvendinus šiuos truku mus, Universiteto vandensvy dininkai visiškai galės pre tenduoti į aukštųjų mokyklų spartakiados nugalėtojus.
P. Virbickas
...............................................................................................................................
paprasti, šiurkštoki, tiesūs ir Vlado hero jaus žodžiai mylimajai: Ir klampočiau dulkinais keliais, Neščiau tau šiurkščių delnų glamonę.. Ir įspausčiau lūpomis giliai Į tave pelynų aitrų skonį-
prieš rutiną žmoguje ir gyvenime — pa grindinis Vlado knygos patosas. Jis ne tik „Legendoje apie du brolius“, eilėraštyje „Šokis“, kur betarpiškai pasmerkiamas dvi lypumas, miesčioniškumas ir bet kokios nuolaidos blogiui. Jis — knygos herojaus interesų rate (eilėraščių tematikoje), lyrinio herojaus pasaulio suvokime, grožio ir gėrio supratime. Studentiškuose literatūros vakaruose, su sitikimuose su rašytojais dabar gana madin ga reikalauti iš rašytojų literatūros studen tiška tematika. Kad toks reikalavimas, mano nuomone, visada nuskamba kiek ne Ne tik meile, bet ir visa savo esybe Vla kukliai, ar iš viso būtų įmanoma tarybinio do herojus-antlpodas miesčioniui ir miesčio studento paveikslą literatūroje atriboti Uni niškumui. Bet tai, tarp kitko, nereiškia to, versiteto sienomis, kokia nors ypatinga kad jis — dorybių rinkinys. Ne, Vlado he „studentiškąja“ specifika“ Tokio paveikslo rojus — jaunas, gyvas „žemiškas“ žmogus galimybę, man rodos, paneigia ir Vlado kny — toks, kaip ir visi mes. Kaip ir mes, jis gos herojus. Juk jis savo kūnu ir siela — dažnai žiūri į žvaigždes, mąsto apie didingą studentas, jis net gyvena bendrabutyje, „ma 2mogaus likimą, Žmogaus, viena ranka jau žame kambarėlyje“, miega studentiškoje lošiandien iškėlusio į Mėnulį komunizmo ša vojle. Tačiau studentiškas kambarėlis Vladui lies vėliavą, tačiau kita ranka kartais dar tik „vagonas“, kuriuo jis važiuoja į gyve užkabinančio buržuazinės praeities drumz nimą (eil. „Trumpom kelnėm atsllakstal“), lių. Kaip ir mes, Vlado herojus tiki šio Žmo ir nei jauki studentiška lova, nei bendrabu gaus pergale, karščiausią ugnį — didžiųjų čio sienos neatrlboja jo nuo tikrojo, pilna2mogaus siekimų ugnį — pasitelkdamas ko kraujo mūsų šalies gyvenimo, su kuriuo jis vai prieš tas praeities drumzles sieloje ir ir darbu, ir širdimi palaiko organišką kon gyvenime: taktą: Kol klodai anglies nerimaus po žeme, Baltos žvaigždės plevena, Kol nerimu upės putos, žvaigždės — po visą dangų. Visur visur sutiksi mane, Laukiu lig skausmo Tiktai neieškoki namuos. Šiąnakt Įkris viena man pro langą. Būti „nuolatinėj kelionėj“ — tai Vlado herojaus principas, kurio jis laikosi knygoje Įkris. jei ne visada tiesiogine prasme, tai bent min timis ir visa širdimi. Jo mintys, jo simpati Susikuls jos. jo rūpestis ten, kur „mano laužas žė Apakins. ruoja ir mano laivai karpo šiaurės bangas“, Pribers kibirkščių aplinkui. kur „žibintų eilėm šviesa nusruvena iš ma Ir viską viską išdegins. no nemiegančių ekekrinių“. Jis kartu su ki tais tokiais pat herojais Kazachstane „pa Kas žema, leidžia geltoną upę“ grūdų, su angliakasiu Smulku, jis kartu leidžiasi į šachtą ir t. t. ir t. t. Niekinga. „Mano laivai“, „mano elektrinės“, „Aš neKova prieš smulkumą, miesčioniškumą. atsidžiaugsiu niekados, kad per žemę teka
mūsų mintys
platūs plentai. . — taip nepasakys tary biniam gyvenimui abejingas rūgštus frantas ar išsidažiusi panelė, kokių, deja, dar vis šiandien stumdosi Čiurlionio Aktų salėje. Taip pasakys tik tlkras tarybinis patriotas ir Internacionalistas, kurio meilei nekliudo nei individualistinis, nei nacionalistinis kiau tas- Vlado idealas — žmogus — revoliucio nierius, žmogus — internacionalistas, žmo gus — pasaulio pertvarkytojas: Į jo akių atidarytus plotus Nuskendo žemė, žvaigždės, visata. . . Ir lenda šuliniai Į deimantinius klodus, Padangę pervėrė pašėlus raketa.. . Vlado herojus ne'tik stebi gyvenimą. Jis, kaip minėjau, pats dalyvavo paleidžiant „geltoną upę grūdų“ Kazachstane, dažname eilėraštyje jam pačiam „kaista rankos“, išsi ilgusios darbo, ar „velniškai gelia nutrintus delnus“ po darbo. Vlado herojui ne kartą pačiam tenka pabūti ant pastolių: Labiausiai myliu Žvalią statytojų šeimą!. . O gyvenimo pilnumą, tikrąjį gyvenimo džiaugsmą jis pajunta irgi po sunkaus dar bo, gerdamas šalto vandens stiklinę, kada „marškiniai šlapi prie kūno veliasi“ (ell. „Vaisvandeniai“). Taigi, nors Vlado herojus ir studentas, — nebent tik pagal studentišką kepurę atpa žinsi jį statybininkų ir, apskritai, kurian čių, statančių, žemę ariančių tarybinių žmo nių būryje. Ir tai teisinga. Mes nenorime ir nesistengiame atsiriboti nuo gyvenimo „stu dentiškąją“ ar „inteligentiškąją“ specifika. Pabaigai išplėsim anksčiau pradėtą mintį. Vladas nepasitenkina tik plačiu, neretai ir visą Žemės rutulį apimančiu, žvilgsniu. Ko va už komunizmą vyksta ne tik Žemės ru tulio ar visatos plotuose, bet ir žmogaus šir dies, gelmėse, kurios gal labiau neaprėpia mos ir už Žemės plotus. Kova už komunizmą vyksta kiekvieno mūsų širdyje, kiekvieno mūsų sąmonėje. Ta kova — tai bemiegės naktys prie Markso ar Lenino tomų, Ieškant atsakymo į gyvenimo dialektikos Iškeltus klausimus, tai bemiegės naktys su savo są
žine dėl kreivo žingsnio, padaryto vakar, tai kova su savininkiškos, miesčioniškos psi chologijos piktžolėmis mūsų sąmonėje. Šią kovą knygoje taip pat kovoja ir laimi Vla do herojus: Atsistoju priešais save, Nieko neslėpdamas, Išdidus, Už mane — Žmogų — Sprendžiamoji kova: Leiskis Į šachtą Arba uždusk!
Kova, kurioje kitas brolis Šimtąjį kartą miršta, Ir aš. Prie luito anglies pripuolęs, Įsitveriu savo Dešimčia pirštų. Kaip vėliava, Išskridus į aukštį, Tu, Mano kūrėjo laime! Dėl vietos stokos nekalbėsime apie Vla do knyga specialiąja literatūrine prasme. Ne toks buvo ir mūsų tikslas. Užtenka to, kad Vlado herojus tikras ir neišgalvotas, kad jis artimas mums savo giedria, optimistine pasaulėjauta, savo santykiu su visuomene ir savimi — savo privalumais ir trūkumais, kurie, beje, yra tik asmenybės ir poeto au gimo sunkumai. Gal būt, dar nepakankamai gilus mūsų gyvenimo supratimas ir pažini mas, gal būt, kartais naivios mūsų išvados, bet mes augame ir vystomės teisinga kryp timi, eidami kartu su gyvenimu, ir visada su gyvenimu! „Ar gali būti eilėraščio pabai ga", kai gyvenimas dar tik prasideda? — klausia Vladas paskutiniame knygos eilėraš tyje. Klausiame, aišku, retorinis. Bus eilė raščio tęsinys — toks pat kovingas ir, žino ma, dar brandesnisJ. STEPŠYS
MUS VILI01A, MUMS MOJA GIMTIEJI TOLIAI Kalnus prisiminus
*
t ŽIEMOS IR VASAROS ATOSTOGŲ METU DAUGIADIENESE KE LIONESE PO RESPUB Kas bent kartą buvo kalnuo se. grožėjosi jų nuostabiomis LIKĄ DALYVAVO 182 STUDENTAI IR DĖSTY viršūnėmis, o jei dar kopė į TOJAI. ALPINISTINIUOSE ŽYGIUOSE PO KAU ❖ jas, tai, galima sakyti, „dingęs kaip žmogus". Nė nepajunti, KAZĄ, į KARPATUS IR KOLOS PUSIASALĮ DA tampi kalnų vergu. LYVAVO 83 STUDENTAI IR DĖSTYTOJAI. Man teko šiemet pabūvoti 182 STUDENTAI ĮVYKDĖ NORMATYVUS ♦♦ Vakarų Kaukazo „Raudonosios žvaigždės”, alpinizmo stovyklo ŽENKLELIUI „TSRS TURISTAS" GAUTI IR 34 4 je, kuri yra gražiame Dombajaus slėnyje. Kai pakeli akis, III ATSKYRIUI.
nuostabiųjų viršūnių: Dombajus /ne, Sufrudžu, Ercogas, ir gra žuolė Belala-Kaja. Sis kalnų vaizdas nuolatos stovi prieš akis. Daug malonių prisiminimų parsivežiau iš stovyklos, bet ryš kiausiai atmintyje išliko mūsų pirmasis kopimas į viršūnę.. Prisimenu, kopėme į Sulachat viršūnę (3400 m.). Si viršūnė J tai atsiveria ištisa virtinė pačių savo forma primena ant nuga *'....t....?.——------------------- ros gulinčią moterį, truputį į šoną pakreipta galva. Kopimą pradėjome anksti rytą, kol dar saulė neįkaitino sniego, /š pra džių kopti teko sniegu, o vė liau uolomis. Mes buvome nau urizmo varžybos; niškiau įveiks įvairias gamti vojo pirmą vietą, parsivežda- jokai, todėl instruktoriai neišlei įgauna vis didesnį ir nes kliūtis — tai paaiškėja mi Karpatų čempiono vardą. do mūsų iš akių, pasiruošę pa didesnį susidomėjimą, turistinėse varžybose. Dauge Paskutinėmis dienomis dėti, jei ištiktų nelaimė. studentų tarpe. Kas tiksliau lis ne taip supranta turizmo (lapkričio 12—13) įvyko Šturmas pavyko sėkmingai ir greičiau orientuojasi vie varžybas, kurios, palyginti, LTSR Respublikinės rudens po to nusileidome žemyn ir tovėje pagal žemėlapį, nakties yra gana sudėtingos. Tokios turizmo pirmenybės. Univer patraukėme stovyklos link. Jau pakelyje mus daug ka< žygyje, kas greičiau ir tech- rungtys, kaip orientavimasis siteto komanda vėl apgynė vietovėje naktį, uždaras nakti savo vardą, Iškovodama pir sveikino. Ypač malonus prisimi nimas apie sutikimą stovykloje nis maršrutas, reikalauja vi mą vietą. Nuoširdžiausi draugų sveikini sapusiško teorinio ir fizinio Daug įdomių ir atsakingų mai, kvapnios kalnų gėlės. . pasirengimo. Tik gerai tech niškai pasirengusi komanda, turistinių varžybų laukia mū- Viskas buvo skirta mums, jau gali lengvai ir greitai įveikti tų ateityje. Reikia manyti, niesiems alpinistams. Su dideliu esamas kliūtis. kad ir toliau Universiteto tu džiaugsmu širdyje įsiliejome / Nemaža laimėjimų turistinė ristai apgins respublikos čem darnią alpinistų šeimą. se varžybose šiais metais pa piono vardą. Nors praėjo nemaža laiko, kai siekė Universiteto turistai. apleidome kalnus, išsiskyrėme S. KARPINSKAS 1960 m. kovo mėn. įvyko FMF II k. stud. su draugais, bet stovyklos ir Respublikinės žiemos turizmo draugų prisiminimas gyvas ir pirmenybės, kuriose dalyvavo^ Artimiausiu metu pirmasis respublikoje Vilniaus Vals 'šiandien. ir mūsų klubo turistai. Aplen-<< tybinio V. Kapsuko vardo Universiteto turistų klubas kę tokias stiprias komandas,^UNIVERSITETO TURISTO' /. SADLAUSKA/TE švęs trečiąsias savo įsikūrimo metines. kaip KKI, KPI, Projektavimo?? ŽENKLELIO PROJEKTO 1 CHMF, III k. Per pastaruosius metus vos 20—25 narių turinti tu ♦ ♦ ❖
Pasiruošimas nulemia pergalę T
Tarp amžinųjų
sniegynų.
TRUMPAI
Susitikimas su kauniečiais Gruodžio 4—5 dienomis Jiezno — Stakliškių apylin kėse įvyko Vilniaus universi teto ir Kauno turistų susiti kimas. Į susirinkimą atvyko tik patys aktyviausi turistai, kuriems nebaisus nei lietus nel sniegas. Iš „ . . Jiezno patraukėme keliuku link Užuguosčio, Vlsą —dieną lijo. Prie -Pieštuvėnų ežero aplankėm įdomų Pieštuvėnų piliakalnį- Tik sute mus atžygiavom į Užuguostį, kur apsistojom nakvynei. Susitikimas praėjo labai nuoširdžiai ir draugiškai. Pirmadienį grupė pasidali no į dvi dalis. Vieni patrau kė į Stakliškes, kur ir baigė si jų žygis pėsčiomis. Kita grupė tą dieną dar nužygia vo 30 km., aplankė visą eilę įdomių archeologinių pamink lų ir grįžo namo iš Semeliš kių. Nežiūrint blogo oro, visi grįžom žvalūs, patenkinti, ku pini naujų jėgų. R. MALDONIS
TURISTINES SĖKMĖS!
I
rizmo sekcija išaugo j stambiausią ir vieną geriausių respublikoje turistų kolektyvą .Šiuo metu jau beveik kiekviename fakultete susibūrė nemažas turistų aktyvas, sugebąs organizuoti savo fakultete masinį turizmą. Universiteto turistai ir alpinistai — daugiakartiniai miesto ir respublikos turizmo varžybų nugalėtojai. R. Galvydytė, D. Vaišnytė (GMF), G. Cižauskaitė, G. Vekterytė (FMF), V. Repšytė (MMF), G. Juška, M. Stanke vičius, A. Urbelis, J. Paršeliūnas (FMF) ir K. Monstvilas (GMF) tapo 1960 m. respublikos čempionais, ir gynė musų respublikos garbę Pabaltijo turizmo pirmenybėse. 1959 metais klubo atstovai G. Galvydytė, D. Vaišnytė ir Januškls tapo Pabaltijo turizmo čempionais. Universitete išaugo gausus būrys puikių turizmo ak tyvistų, kaip A. Dembinskas, D. Čepaitė (MMF), N. Nar butaitė, K. Monstvilas (GMF), S. Karpinskas, T. Šidiškis (FMF), 1. Sadlauskaitė (ChMF) ir kt., kurie ne tik pro paguoja turizmą Universitete, bet padieda ir Vilniaus miesto turizmo sekcijai bei respublikinei turizmo fede racijai. Džiugu ir tai, kad šiuo metu vykstančiame respub likiniame konkurse geriausiam 1960 m. LTSR turizmo kolektyvui nustatyti, tvirtai pirmauja Universiteto turis tų klubas, o aštuonių geriausių respublikos turistų sąra še šiuo metu yTa septyni klubo nariai. Respublikinės turizmo federacijos prezidiumas linki Universiteto turistų klubui dar didesnių turizmo sporto laimėjimų, o gausiai turistų šeimai — lengvų kuprinių, gero oro ir kuo puikiausios nuotaikos kelionėse.
• Užs. Nr. 1852
ESKIZAI
Draugų rasi visur
V. JANUŠKIS Lietuvos respublikos turizmo federacijos pirmininkas
Artėjant žiemos sezonui Nepastebėtai pralėkė malo nios vasaros dienos. Dangų aptraukė niūrūs debesys. At ėjo liūdnas laikas kelionių mėgėjams. Jei neskaityti pui kaus Universiteto turistų pasi rodymo Karpatuose, šį rude nį mūsų turistai gerokai ap snūdę. Visi nekantriai laukia žiemos. Tačiau nereikia ma nyti, kad turistai nieko nevei kia. Naujai išrinkta taryba jau sudarė darbo planą atei nantiems mokslo metams. Šią žiemą, neskaitant keliolikos išeiginių dienų žygių, bus or ganizuojama daug kategorinių žygių slidėmis. Pirmą kartą Lietuvos turizmo istorijoje įvyks III-osios sunkumo ka tegorijos žygis slidėmis Kolos pusiasalio tyruose, kuriam va. dovaus V. Januškls. Per Ko lą II-osios sunkumo katego rijos žygyje trauks kita Uni versiteto turistų grupė, vado vaujama prityrusios turistės O. Vaišnytės- Janušis ir Vaišnytė, kaip žinoma, jau yra dalyvavę III-osios . sunkumo kategorijos žygyje slidėmis Kolos pusiasalyje. Numatoma atlikti žygį slidėmis J Karpa, tus. Ateinančių metų vasaros planai dar didesni- Planuoja mi žygiai į Latviją, Estiją,
Institutą, UTK atstovai lško-$ vojo pirmąją vietąVasarą gražiose Mižučių apylinkėse prie Akmenės upės įvyko Respublikinis tu ristų sąskrydis. Sąskrydžio programoje įvyko ir turizmo varžybos. Ir čia sėkmingai startavo UTK, iškovojęs Res publikos čempiono vardą ir kartu teisę vykti į Pabaltijo turistų sąskrydį, kuris įvyko Rygos apylinkėse, Pabažose. Ntesibalgė turistinių varžy bų sezonas ir rudenį. Karpa tuose, Skolės rajone, susirin ko pajėgiausi Lvovo srities turistai išaiškinti geriausių?? turistinių kolektyvų. į varžy-?' bas buvo pakviesta ir Lietu-^ vos komanda, kuriai atstovą-?/ vo Universiteto turistai. Cia<s mūsų atstovai taip pat iško-??
Karpatus, Kaukazą, Tian-Sanį. Gal būt, mūsų turistams; teks garbė nuvykti į Lenki-' ją ir Čekoslovakiją. Tikimės, kad Universiteto; turistai, pasnigus pirmam; sniegui, aktyviai įsijungs į‘ turistines keliones. Būtų svei-< kintina, jeigu pajudėtų ir la-J blausiai nerangūs fakultetai; — Istorijos-filologijos, Teisės* bei Ekonomikos. < R. MATULIS, I Turizmo instruktorius *
keliaujame
NERINGA, NERINGA! • Prisiminus Neringą, kiek vienam Iš mūsų tuoj prieš >akis iškyla atmintina diena; Kaimelį Lesnoj pasiekiame •apie vidurdienį. . . Prieš tai ;tenka eiti žvarbaus vėjo pus tomos kopomis. O tas vėjas •taip nesigailėdamas čaižo smė liu kojas. Bet štai jau mato•ml pastatai, ir mes nuspren džiame, kad priėjome Lesnoj. .Čia papietaujame, ir tada iš dyla ginčai — eiti toliau ar me. Pagal maršrutą turime ^pasiekti Rasytę, bet jau pra deda lašėti lietutis. Galų ga le nutariame eiti. Einam MaTių krantu. Kopos stačiai lei džiasi į jūrą ir mes bandome kelionę tęsti vandenlu. O čia pradeda dar smarkiau lyti. Marios šėlsta, banguoja. Po kojom vanduo, o iš viršaus taip pat vanduo- Kopos po truputį slenka, žodžiu, atsi duriame galingoje gamtos sti chijoje. Gal kitiems tai ir keista, bet visiems turistams tai tur būt, aišku, kodėl mūsų nuotaika labai pakili, ir visą 12 km. kelią mes praeinam dainuoda mi, šokdami. Po šios įspūdin gos kelionės šiaip taip pa siekiame Rasytę, kur svetin gi žmonės mus šiltai priima. Išsidžiovinome, pailsėjome. Apžiūrėjome paukščių žiedavimo instituto filialą. D. RUTKAITYTE II k. ChMF
Lietuvos
laukais. v
GIMTOJO KRAŠTO KELIAIS PAS MIŠKO Nakvojame pas vaišinguo sius huculus, kurie labai šil tai mus priėmė. Turistai jiems jau ne naujiena, tačiau kiek viena atvykusi keliautojų gru pė būdavo mieli huculų sve čiai. Naktį praleidome šiltuose miegamuosiuse maišuose. Nuo pat ryto į trobą, kur mes nak vojome, pradėjo uželdinėti
KIRTEJUS miško kirtėjai- Pasakojimams nebuvo galo — mes> norėjome pasidalinti kelionės įspūdžiais, o šeimininkai klausinėjo apie Lietuvą, apie tai, kaip patin. ka Karpatai. Nepastebėjome kaip grei tai prabėgo laikas, besišneku čiuojant su miško kirtėjais. Atsisveikinę su jais, išsileido, me žygin į Karpatų viršūnes.
iitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiti:iii
EOT OKON KURSAS UNIVERSITETO TURISTŲ KLUBO FOTOKONKURSO NUOSTATAI KONKURSO TIKSLAS J “ Paskatinti Universiteto turis tus, keliaujančius po Tarybų ša lį, stebėti ir fiksuoti visa tai, kas yra nauja, pažangu. Ugdyti estetinį skonį, skatinti naujų dabarties vaizdavimo for mų ieškojimą, sukaupti Univer siteto turistų klubo kelionių nuotraukų, reikalingų turizmui Lietuvos TSR propaguoti. KONKURSO SĄLYGOS
Foto nuotraukas konkursui gali pateikti visi foto mėgėjai, priklausantys Universiteto tu ristų klubui. Nuotraukų temati-
ka gali būti įvairi: respublikos žmonių gyvenimas, pramonė, žemės ūkio darbai, architektūros paminklai, gamtovaizdžiai ir t. t. i
KONKURSO
TERMINAS
Turistų klubui nuotraukos pristatomos, padarytos 1960 gegu žės mėn. ir 1961 metų kovo mėn. laikotarpiu. LAIMĖTOJŲ
APDOVANOJIMAS .‘ Z Konkurso laimėtojai apdovano jami vertingomis dovanomis. Viso skiriama trys premijos. Viena pirmoji ir dvi paskatina mosios. UTK VALDYBA
Praėjo tik keletas metų nuo to laiko, kai įsikūrė Universiteto turistų klu bas, bet apie jo egzistavi mą žinoma toli už respub likos ribų. Mūsų klubas palaiko draugiškus santy kius su Sverdlovsko sri ties, Maskvos, Lvovo, Lat vijos ir Estijos turistais. Daugelis mūsų turistų lan kėsi šiose vietose ir ten pasidalino savo nedidele patirtimi. Tuo pačiu metu kiekviena tokia kelionė stiprina turistų draugystę supažindina su jų gyveni mu, papročiais ir pasieki mais. Universiteto turistų ke liai eina neaprėpiamomis šiaurės tundrų platybėmis turtingais Uralo kalnais Tian-šanio kalnagūbriai: Jie daug kartų pabuvojo Kaukaze ir įveikė daug perėjų. Jau ketvirti metai vyks ta tradicinis Pabaltijo tu ristų sąskrydis ir kiekvie ną kartą šiuose sąskry džiuose randame vis dau giau draugų; . • Ne tik są skrydžiuose, bet ir kiek vienoje vietoje, kur tik buvo UTK turistai galima rasti žmonių, kurie siunči: linkėjimus į Lietuvą. Argi nemalonu, kai turi draugu įvairiose vietose — nūn šiaurės poliarinio rato iki Juodosios jūros pakrančių Visos kelionės, visi susiti kimai ugdo ir stipriu draugystę tarp tautų. A. URBELIS
Redakcijos adresai: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščią ir žurnalą leidyklos spaustuvė.
Redakt rius V. DENA*
LV 11779