VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Nr. 28 (378)
Garbingas jubiliejus
Vilnius, 1960 m. PENKTADIENIS
Gruodžio mėn. 23 VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kap.
MUSŲ DARBO ĮVERTINIMAS
PADĖKA agitatoriams
> Vilniaus Valst. V. Kap I suko v. Universiteto Rek toratas, Partinis komitetas ir visuomeninės organiza cijos reiškia padėką už gerą darbą liaudies teismų rinkiminės kampanijos me tu šiems Vilniaus miesto Lenino rajono 2-slos rinki minės apylinkės darbuoto jams: Kondlurlnal Emilijai — agltpunkto vedėjai, Vainauskui Leonui — rinkiminės komisijos pirmi, ninkul, Jakaičiui Algirdui — j rinkiminės komisijos pirmi > I ninko pavaduotojui, Dvareckui Stasiui — I rinkiminės komisijos sek I retoriui, o taip pat rlnkimi. , nės komisijos nariams VIa t Ulevičienei Valentinai, 1 Ramonaitei Stasei, ' Vaidanauskaltei Stasei, 1 Marcellui Albertui, Stankevičiui Juozui Žilėnui Alfonsui. 1
Neseniai bailės instituto) komjaunimo organizacijos ko mitetas organizavo Kultūros> universitetą, kurį lanko dau■ giau kaip 40 mūsų Istorijos-. filologijos ir kt. fakultetų1 studentų, norinčių piešti ir su’ sipažinti su dailės istorija. Užsiėmimus praveda instituto1 aukštesniųjų kursų studentai. Nuoširdžiai į darbą įsijungė! filologai Jakubavlčiūtė, Urmanaitė, Verbus ir eilė kitų. A. Staselis
Didelė atsakomybė sesijos metu tenka egzaminatoriams. Jie privalo visapusiškai pa tikrinti studento mokėjimą ir turėti aiškų jo žinių vertini mo kriterijų. Žinių vertinimo klausimu reikėtų pagalvoti ypač visuomeninių disciplinų dėstytojams. Mes negalime taikstytis su tokiais faktais, kada vienas kitas studentas, iš dia lektinio materializmo egza. mino gavęs penkis, bėga į bažnyčią padėkoti dievui arba kada studentas, puikiai išdės tęs išplėstinės* komunizmo statybos uždavinius, elgiasi kaip eilinis miesčionis. Dėsty. tojas negali užmiršti per eg zaminą ir savęs. Egzaminuo Mokslinės Bibliotekos skaitykloje. damas studentus, jis privalo matyti ir savo darbo vaisius, teka išaugo nuo 900 tūkst. INTERVIU pasiekimus bei klaidas. iki 1 mil. 700 tūkst. knygų. Egzaminai — mūsų visų Artėja Universiteto Moksli Kasmet gauname po 50—60 darbo įvertinimas, todėl Jiems nės bibliotekos 390-ųjų meti tūkst. knygų. Senojo Univer būtina tinkamai pasiruošti! nių jubiliejus, Šia proga siteto kolekcijos atgabentos Universiteto iš Kijevo ir Charkovo. Mūsų kreipėmės. į Mokslinės bibliotekos direk- biblioteka turi turtingiausią pasaulyje lietuviškų knygų torių L. Vlądimirovą. Kaip bus pažymėtas Uni rinkinį. Pokario metais Ode bibliote. soje surasta „Pirmoji lietu auk- versiteto Mokslinės Apie Internacionalinio Šimtas su viršum dalyvių su propaqavimą spaudoje kos jubiliejus? viška knyga“, iš Maskvos at sirinko Kauno Politechnikos kul įėjimo tūros klube i respublikinę dau- kalbėjo Šiaulių Pedaqoqinio Ingabentas vienintelis M. Dauk — Jubiliejaus dienomis, ,, Tarybinio pedaqoqo “ stituto qiatiražinių laikraščių konferen egzemplio * žemaitis, gruodžio 23—24 d. d., įvyks šos „Katekizmo" A. ciją ir aukštųjų mokyklų sien darbuotojas drq. aprašy- konferencija. Pranešimą ,,Lie rius. Surinkti 1918—1919 m. Komjaunimo qyvenlmo laikraščių apžiūrą. dauqiatlražiniame laikrašPranešimą .,Oauqlatlražlnls mą revoliuciniai rinkiniai tuvių rašytojai, visuomenės m. laikraštis kovoje ' už naują žmo- tyje naqrinėjo VVPI . Tarybinio Lietuvoje. Žymiai papildėme S. veikėjai, rankraščių skyriuje“ qų“ perskaitė LKP CK aqltacl1os studento“ redaktorius drq. Ir propaqandos skyriaus vedėjo Pupelytė. Apie studentų kultū skaitys J. Gutauskienė. Lie pagrindinį spaudos skyrių. ir buities pavaizdavimą tuvos Knygų rūmų direkto pavaduotojas drq. V. Zenkevi ros Platūs mūsų mokslinės spaudos puslapiuose papasakojo čius. .........“ dar- rius A. Ulpis skaitys prane bibliotekos ryšiai su užsieniu. dauqlatlražlnė spauda KMI „Tarybinio mediko Kiek ." su qy- buotoja drq. V. Šulcaitė. šimą „Apie nacionalinės bib Gauname knygų iš visų liau nušviečia mokslo ryšį venlmu — -....laikraščio qe- liografijos sudarymą“, Sienlaikraščių apžiūroje kalbėjo KPI Vyr. dies demokratijos šalių, o taip ■ - -“ redakto- riauslu leidiniu pripažintas Is„Už tarybini mokslą drq. rlaus pavaduotojas A. torijos-filoloqiJos fakulteto sien dėstytojas V. Žukas — ,,Uni pat iš stambiausių kapitalis Gluosnis. Apie ryšių su kolūkiniu laikraštis „Už tarybini mokslą" versiteto bibliotekos įnašas į tinių šalių bibliotekų. Tai, . . 1 laikraštyje (redaktorius M. Martinaitis), žiu Lietuvos bibliografiją “. kaimu propaqavimą įdo pavyzdžiui, siunčia knygas ri komisijos pirmininkas „Kom mų ,pasakojo ---------- LŽŪAL20A „Žemės ūkio pranešimą „Išradimų JAV Kongreso ir Harvardo specialisto“ redakcijos darbuoto jaunimo tiesos“ redaktoriaus pa vaduotojas drq. Zeimantas pa elektrografljos srityje panau koledžo, Skandinavijos jas drq. A. Majauskas. šalių žymėjo sienlaikraščio medžiaqos dojimas mechanizuojant bib įvairiapusiškumą, turinlnqumą, liotekos darbą“ ruošia elektro- ir kt. bibliotekos. Kokios naujos darbo for tačiau pareiškė priekaištą dėl darbuotoja mos numatomos ateityje? apipavidalinimo, ypač dėl grafijos instituto „murzinų“ Iliustracijų. Iš saty Plavlna. Prie bendrosios skai rinių sienlaikraščių pirmą pre tyklos — Kai kas Jau padaryta. organizuosime paromiją qavo KPI statybos fakulte Organizuotume atvirus fon dėlę. to „Knopkė“. Kaip išaugo Universiteto dus ir abonemente, bet netu Pirmoji respublikinė dauqiatiražinių laikraščių konferencija Mokslinė biblioteka? rime pakankamai patalpų. orųanizuota KPI „Už tarybini — Per dvidešimt metų Artimiausiu metu studentai, mokslą“ laikraščio redkoleqi|os, reikiamą paliko qerą įspūdį. JI ateityje, Universiteto Mokslinė blbllo- neakivaizdininkai matyt, bus ne vienintelė. I literatūrą gaus fakultetų skal. K. NORVAIŠA -7 tykiose. Žinoma, svarbiausias mūsų darbas — sutvarkyti knygų fondus, ypač senosios literatūros, kurie būtų atviri ir prieinami skaitytojams. Norime Išplėsti bibliografijos darbą. Išleisime bibliografijos Universitete Įvyko visų fa sakoja svečias iš Kauno Po bibliotekėles. Užplanuota to kultetų SMD būrelių valdy litechnikos Instituto. Mokslo liau tęsti lietuviškų knygų bų narių pasitarimas, Jame darbų vadovus kviečiame iš bibliografiją, o taip pat mūsų dalyvavo svečiai iš Rygos gamybos. Kad būtų glaudes Universiteto dėstytojų darbų universiteto, Kauno Medici- ni ryšiai su gamyba, šefuoja bibliografiją. Studentams bus nos. Politechnikos. Kūno Kul me įmonių racionalizatorius, skaitomas 8—10 vai. blbllotūros institutų, Žemės ūkio ir stiprindami komjaunimo ir teklnlo-blbliografinlo darbo Veterinarijos akademijų, Vil SMD bendradarbiavimą, nu kursas. Jau organizavome niaus Dailės instituto. Vil matėme komjaunimo organi respublikos bibliotekų dar niaus ir Šiaulių pedagoginių zaciją skirstyti ne fakultetais, buotojams, neturintiems spe institutų. o katedromis. cialaus išsilavinimo, seminarą, Pasitarimo tikslas — pasi Kauno Žemės ūkio akade nes mūsų biblioteka yra kar dalinti ryšių, šefavimo ir or mijos studentai nusprendę tu metodinis centras visoms ganizacinio darbo patyrimu. SMD narius siųsti šefuoti kol. respublikos bibliotekoms. Apie savo darbą papasako ūkių, padėti kolūkiečiams už Kokį skaičių skaitytojų jo mūsų universiteto fakulte veisti sodų. SMD darbui pa tų atstovai ir svečiai. Štai gyvinti akademijoje paskelb šiuo metu aptarnauja biblio keletas naujovių, kurias su tas konkursas geriausiam bū teka? -* .................."""— y — Universiteto mokslinė rado mūsų draugai. reliui išaiškinti. biblioteka turi 8 tūkst. skai Žybčioja lemputės, traška įelektrinami ir — Daugelis mūsų SMDrtcū' Apie Rygos universiteto tytojų. Ja naudojasi taip pat išelektrinami kondensatoriai. Čia visi užsi rlų mokslo darbus dirba įmo Gamtos fakulteto SMD darbą Lenkijos, Baltarusijos, Lenin ėmę, kiekvienas dirba savo darbą. Universi nėse praktikos metu, — pa- sužinojome iš to fakulteto at grado mokslininkai, respub teto antrojoje fizikos laboratorijoje mūsų ap stovės. Rygos universiteto likos mokslo darbuotojai. Per silankymo metu užsiiminėjo antro kurso fi gamtininkai tyrinėja atskirų trejus metus išduosime kasmet zikai. Minutėlei sutrukdėme vieną iš studen. Latvijos žemdirbystės rajonų apie 1 mil. knygų. Kaip žino tų, kurį matome pirmoje nuotraukoje. augmenijos ir gyvūnijos rai te, pas mus lankosi daug — Jurgis Narušis, — prisistatė vaikinas. dos sąlygas, sudaro tų rajonų ekskursijų, biblioteka yra Pasirodo, Jurgis užsiėmęs sintetinės galžemės ūkio žemėlapius. knygų muziejus. vanometro konstancos nustatymu. Pasitarimo dalyviai buvo Tylą perskrodžia šaižus skambučio čirški — Kaip išaugo mokslinės vieningos nuomonės, kad į bibliotekos aptarnaujantis permas. Nejučiomis pažvelgiame į duris. Bet SMD darbą reikia įtraukti ne, tai ne durų skambutis, tai Rimantas DaARTĖJA SESIJA sonalas? daugiau žemesniųjų kursų vidonis dirba laboratorinį darbą ,,Elektroli 1 PSL. — 1950 m. Universiteto studentų. Jeigu įmanoma, tų varžos priklausomumas nuo temperatūros“. moksliniams darbams reiktų Mokslinėje bibliotekoje dirbo Nors po ranka yra praktinių darbų vadovė LAIŠKAS REDAKCIJAI daugiau kolektyvinių temų, 38 darbuotojai, iš kurių tik lis ir kita literatūra, bet kartais draugo pa 2 PSL. kurias galėtų rašyti ir žemes 4 turėjo aukštąjį mokslą. Da tarimas naudingesnis už visas knygas. Nuo bar dirba 72 žmonės, o iš jų traukoje kaip tik ir matome Sigitą Jonkų MOKSLINĖS BIBLIOTEKOS niųjų kursų studentai. pusė su aukštuoju arba spe patariantį Davidoniui, kaip geriau atlikti la Įvykęs pasitarimas nuspren cialiu aukštuoju išsilavinimu. JUBILIEJUS boratorinį darbą. dė, kaip reiktų rengti 1961 Nemaža jų ir toliau studijuo 3 PSL. Nebetrukdysime būsimieslems mokslinin m. respublikos aukštųjų mo ja. Kai kurie rašo disertaci kams, geriau palinkėkime jiems sėkmingo kyklų konferenciją. jas, dalyvauja ruošiant nacio darbo ir naujų atradimų. I nalinę Lietuvos bibliografiją. L. Dirdaltė
Egzaminų sesija aukštojoje mokykloje yra ne tik studentų mokymosi rezultatų susumavi mas, bet taip pat ir dėstytojų darbo įvertinimas, to darbo trūkumų atskleidimas. Todėl visai natūralu, kad į tą svar bų mokymosi etapą tiek daug dėmesio kreipia katedros. Uni versiteto administracija, par tinė, komjaunimo ir kitos vi suomeninės organizacijos. Šiais mokslo metais žiemos sesijos egzaminai prasideda neįprastinėmis sąlygomis. Esant nepalankiam rudens orui, žemės ūkio darbai užsltęsė. Mūsų šaunūs studentai gerai talkininkavo per visą rugsėjo mėnesį kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose. Talka sutrumpino studijų laiką ir iš dalies pakeitė žiemos eg zaminų sesijos datas. Tačiau nežiūrint sutrumpėjusio mokymosl laiko, mūsų darbo rezultatai negali būti menkesnl už ankstyvesnių mokslo metų rezultatus, o priešingai, jie turi būti žymiai geresni. Tarybų Sąjungos Komunis tų partija ir Tarybinė vyriausybė nuolat rūpinasi aukš. tosiomis ir kt. šalies mokyk lomis. Kaip žinoma, 1958 m. buvo priimtas įstatymas apie mokyklos ryšį su gyvenimu. Sis svarbus dokumentas sudaro sąlygas parengti daug puikių specialistų, turinčių ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių darbo įgūdžių, gerai suprantančių komunizmo statybos uždavinius, mėgstančių savo specialybę. Mūsų uždavlnys yra Partijos ir Vyriausy bės nurodymus kaip pridera įgyvendinti tikrovėje.
Žiemos sesija turi praeit! darbinės nuotaikos sąlygomis ir organizuotai. Dekanatai ir katedros privalo šį reikalą labai gerai pergalvoti ir imtis visų priemonių sudaryti stu dentams palankiausią darbo aplinką. Negalima kartoti ankstyvesnių sesijų klaidų, Pvz., 1959/60 m. m. žiemos sesijoje I kurso ekonomistai, kurie mokosi vakariniu būdu, nepatenkinamai laikė matema tikos egzaminą, nes dėstytojas nepakankamai konsultavo stu dentus. Akademinio darbo ko misijų uždavinys — puoselėti kartojimą gruplnĮ dalyko prieš egzaminą, organizuoti metodinę pagalbą atsiliekan tiems, griežtai kovoti su tin giniais Ir akademinės draus mės laužytojais. Negalima taikstytis su tais studentais^ kurie be pateisinamos prie žasties neatvyksta Į egzami nus.
Kad laikraščiai butų įdomūs
Mokslinėse laboratorijose
DALINASI PATYRIMU
IŠ KOMJAUNIMO AKTYVO PASITARIMO
GYVAS KOMJAUNUOLIŠKAS ŽODIS
JURGIS VISKAM RANDA LAIKO
Vyr. tiekimo ir Šiais mokslo metais Uni gyvenime ir poilsio vakaruo kymus. Ne veltui komjaunimo žmogus. Jis turi jausti, kad yra versiteto komjaunimo gyveni se, ypač būdami už savo moks komiteto sekretorius pasakė: atsakingas ne tik už pavienių realizavimo valdy. lo įstaigos, įrodyklme visiems, — Šiandien komjaunimo paslystančlų žmonių likimą, mas smarkiai pakito. Audito jog esame leniniečiai. Tegul aršiausias priešas Nr. 1 yra bet ir už dešimčių ir gal šim boję prie Ministrų rijose ir kabinetuose padvelkė visada mus lydi komjaunimo sustingimas. tų tarybinių darbuotojų ateiti. Tarybos darbas su gaivus jaunatviškas vėjas, ženkliukas su Lenino atvaiz abejingumas, Aktyvo pasltarimas priėmė dėtingas ir neleng kuris vasarą pleveno kol du, — karštai kvietė IFF Tad, tegul mūsų gretose ne labai išsamų ir konkretų nu vas. Reikia turėti ūkiuose studentų darbo sto komjaunimo biuro sekretorius lieka vietos abejingumui. Savo kalboje Universiteto tarimą, kuris artimiausiu me vyklų vėliavas. Kad tas gai partinės organizacijos sekre tu bus apsvarstytas grupėse. daug praktinių įgū vus vėjas nesiliautų pūtęs, pa drg.— Vaitkevičius. Ką galima parašyti torius J. Bielinis daugiausiai Šiuose svarstymuose, be abe džių, būtinas tvir sitarti, ką dėl to reiktų daryti, charakteristikoje ku palietė trūkumus aktyvo dar jo, gims dar daugiau minčių. tas teorinis pagrin praėjusią savaitę susirinko ris per penkerius žmogui, metus Uni be: D. Mickevičius komjaunimo aktyvas. Pagrin versitete nieko nedavė das, o ypač dar dir M kom— Dalis komjaunimo ak II k. žurnalistas dinė pasitarimo mintis — ką Jaunimui? bant inžinieriaus tyvo į savo darbą žiūri ama Z] ir kaip dirbti pirminėse orga darbą. Patys apie save jie tegali tininkiškai, kaip kokie nors nizacijose, kad komunistinis pasakyti, kad neturi jokių darbuotojai. — Ką gi, prak studentijos auklėjimas duotų bausmių ir kad kažkada tai administracijos Mėnesio pradžioje dogmatiš tika tai ne taip ma. dar geresnių rezultatų. mokykloje buvo kai suplanuoja darbą, neatsi ža, technikos žinių Sį kartą komjaunuoliai ma vidurinėje pionierių vadovu, — tokia žvelgdami į grupės Interesus, netrūksta, bet teo žiausiai kalbėjo apie tai, ką mintis susiejo IFF V kurso is į gyvus žmones, o paskui dog rinės, ekonomi atliko ir daro komjaunimo or torijos spec. gruporgo Chmle- matiškai vykdo užplanuotą nės. .. — iškilo ganizacijos. Tai nesunku pa liausko ir MMF komjaunuo toks klausimas mi matyti visur ir visada. Tačiau lės R. Gratkauskaltės pasisa- sias priemones. Komjaunimo aktyvistas turi būti jautrus nėtosios valdybos gerų minčių, naujų pasiūly I Gruodžio 12 dieną Gaminžinieriui Jurgiui jf;l! mų, griežtos kritikos apsnū( tos mokslų fakultete įvy Šečkui. Darbo pro dėliams buvo perpildytas kiek ko atviras komjaunimo sucesai kasdien daro vienas pasisakymas. Po pra (sirinklmas, kuris svarstė si sudėtingesni, to, nešimo, kurį padarė WU kom ideologinį darbą. Fakulteto kas prieš keletą jaunimo komiteto sekretorius komjaunimo biuro sekre metų įgyta žemės drg. Ladiikas, savo mintis pa torius Valukonls savo praūkio mechanizavireiškė — 22 pasitarimo daly J nešime greta pasiekimų mo technikume, ne viai. Tačiau kalbėti norinčių Eilę metų Universitete stu kinti (atsižvelgiant į žiemos (iškėlė kai kurių trūkumų užtenka. buvo žymiai daugiau. dentų mokymosi ir drausmės sesijos rezultatus, praleistų ( komjaunuolių darbe. — Mes visada šnekame ir klausimais Tačiau J. Šečdėstytojai grupėje valandų skaičių, gru ( Fakulteto komjaunuoliai priimame nutarimus, kad ir studentų rūpinosi kus daug neabejo komjaunimo bei per silpnai kovoja su apopės narių dalyvavimą SMD komjaunimo darbo centras tu profsąjungos biurų akademi jo. Nedvejodamas litiškumo. miesčioniškumo ri būti grupė, tačiau pačius niai sektoriai. Pastaruoju me ir visuomeniniame darbe ir požymiais, jis atnešė pareiškimą į Eko Jo gyvenime nebūna tuščių su organizaci kt.). Kad patys studentai būtų gabiausius žmones apkrauna šioje srityje įvyko didelių suinteresuoti savo grupės ge nės drausmės pažeidėjais. nomikos mokslų fakulteto va minučių. me ‘ visokiausiais darbais Uni tu — Mes jau taip su dukra pakitimų — bevelk visuose ru vardu, be kitų priemonių, Komjaunimo darbas pir karinį skyrių. Ir šit, tuoj me versiteto mastu, tokiu būdu fakultetuose tai įpusės, kai Jurgis dirba — du už keturis plušame, — sukurtos akade minėse komjaunimo orga ►ąutarta visiems geriausios vadovavimas grupei patenka minės komisijos, į kurių su grupės studentams skirti sti nizacijose dirbamas pavir- ir mokosi. Apie jį visame šypsosi Inžinierius. Pasirodo, į mažiau veiklių draugų ran dėtį įeina dekanato, partinės pendijas, o blogiausioje gru šutiniškal. Darbo planų fakulteto vakariniame skyriu kad Ir duktė Laima ne tik kas. Esant tokioms sąlygoms, organizacijos ir studentų vi pėje jų skaičių sumažinti vi turinį sudaro kinų aplan- je atsiliepiama kaip apie rū. pirmosios vidurinės mokyklos girtuokliai bei chuliganai ir suomeninių organizacijų at sa 30%. Tuo būdu patys stu kymai, ekskursijos ir kiti pestingą studentą, o darbo penktokė, bet Ir Tallat-Kelpmoraliniai iškrypėliai susiran stovai. Tai įgalina koncent dalykai, kurie tėra papras draugai jį irgi laiko nepamai šos v. muzikos mokyklos mo da sau užtarėjų, trukdo tei ruotai ir kryptingai dirbti dentai yra suinteresuoti ir at ta kinė. Gal todėl ir tėvui mėgs, kultūros priemonė, o ne nomu. sakingi už savo grupės narių singa linkme vesti grupės akademinį darbą. Nelengvu keliu eina stu- tamiauslos tos jo labai ri. konkretus ideologinis dar lankomumą ir pažangumą. darbą. Dar iki šiol neišspręs dentas-gamybininkas. Įtemp boto laisvalaikio minutės, ku Praėjusią savaitę susikūrė bas. tas gruporgų mokymo klausi Viena iš aktyviausiai dir rias jis su dukra praleidžia Kalbėję diplomantai MeUniversiteto akademinė ko mas — visiškai pagrįstai kal bančių yra MMF akademinė misija, į kurią įeina prorek dišytė ir Repečka pasmer ta darbo diena, šeimos rū prie pianino. Tada pajuntamas bėjo EMF aktyvistas A. Suo komisija. Jos darbo esmė ati pašalintų iš Universite pesčiai, paskaitos. . . Tačiau pilnakraujo gyvenimo alsavl. tinka mūsų šūkį „Visi už vie torius St. Lazutka, doc. kė kas. to savo kurso draugų Ben. viskam Jurgis randa laiko. mas. — Ženkliuko nešiojimas tu ną, vienas už visus“. Akade Chomskis, doc. Plkčilingis, džlūno, Jonyčlo ir Urbona. Komjaunimo komiteto ir Stu X ri tapti kiekvieno komjaunuo minė komisija paskelbė kon elgesį. Kalbėjusie lio garbės reikalu. Draugai kursą fakulteto geriausiai dentų profkomlteto akademi 1 vidaus pabrėžė, kad didelė grupei išaiš- niai sektoriai. Komisija kont ji komjaunuoliai, kasdieniniame akademinei roliuos ir koordinuos fakulte kaltė dėl minėtų draugų tų akademinių komisijų dar elgesio tenka ir visiems bą, stengsis išaiškinti pagrin kurso komjaunuoliams. Jie dines studentų blogo lanko nesugebėjo padėti drau mumo priežastis, savarankiško gams žengti teisingu keliu. Susirinkime kalbėję Išplėtimo galimy Chemijos fakulteto atviras jai Kaikaris ir Pajėda, e. doc. Ne kartą „Tarybinio stu ma, kai dalykas ne visiškai studijavimo bes ir kt. komjaunuoliai ir kiti stu partinis susirinkimas svarstė p. Cižlūnaltė, vyr. dėsi. Ledento“ puslapiuose skaitėme, aiškus, ir pasakyti nėra ko. dentai svarstė klausimus, studentų ir dėstytojų politinio vlnskas, asist. Bartkus ir kt. R. Gratkauskaltė kad studentai blogai ruošiasi O toks pasyvus dalyvavimas kaip pagerinti ideologinį auklėjimo klausimus. Universiteto akad. Buvo visuomeninių disciplinų se seminare maža teatneša nau darbą fakultete, kaip ko pažymėta, kad f-to visuome pažymėjo, kad f-te dar nelškomisijos narys minarams. Bet jei manęs kas dos. Iš aktyviau dalyvaujan voti už kiekvieną studentą. ninės organizacijos ir deka naudotos visos gallmybės ponors paklaustų, kaip jie ruo čių galima paminėti studentus Svarstytu klausimu su natas nudirbo nemažą darbą, litiniam auklėjamajam darbui šiasi savo specialybės semi Morozovą, Sčerbakovaltę, ku. sirinkimas priėmė atitinka auklėdami studentus tautų pagerinti. narams. su kartėliu turėčiau rle sugeba atskleisti ir pa mą nutarimą. draugystės, tarybinio patrio pasakyti tą patį. Tiesa, aš grįstai įrodyti svarstomo dar Fakulteto katedros dar per J. Zvalgauskas tizmo ir proletarinio interna Atėjai per baltą naktį, — kalbu ne apie visus fakulteto bo trūkumus. mažai rūpinasi politiniu stu cionalizmo dvasia, skiepyda Studentų pasyvumas, ti Pūg4. — studentus, o tik apie IV k. mi Jiems komunistinę moralę, dentų auklėjimu. Dėstytojai laikinas dalykas. Padvelkė šviežių sniegų lau ruslstus-kalbininkus, kuriems kiuosi, siedami partinę propagandą mažai skaito pranešimų stu kais. vedu specsemlnarą tema „Ra. Svarstyti darbus pradėjome i TEATRINE STUDIJA su gyvenimu. šytojo kalbos nagrinėjimas“. ne taip seniai; tai dar tik Vėjas nešė, vėjas sniegą suko GASTROLĖSE Paskutiniu metu į komjau dentams politine ir auklėja, Grožinės literatūros kalbą mūsų darbo pradžia. Reikia Jam vienam težinomais ta nimą įstojo studentai Asaja- mąja tematika, mažai dalyvau. kais, galima analizuoti įvairiais manyti, kad ateityje darbas Neseniai Universiteto teat vičius, Bajoras, Petkevičius, ja ruošiamuose vakaruose, su Pasakei: ,, Kodėl ugnis užpožiūriais. Atsižvelgdama į bus aktyvesnis. Mane jaudina rinė studija buvo išvykusi gęsus, gastrolių į Kauną. Kauno Mu Slmonavičius. Stakėnas. Aspi sirinkimuose, ne visada žino tai, kad šis ruslstų kursas, pa kitas klausimas. rantas Kundra priimtas kandi lyginti, gabus, drįsau pa zikiniame dramos teatre buvo datu į TSKP. Stoti į partiją studentų poreikius ir nuotai Jau dabar aišku, kad šį Ir kodėl čia šalta ir nyku, sukti sunkesniuoju keliu: at semestrą suspėsime apsvars Ir kodėl šiaurys taip rūščiai parodyta A. Kornelčluko pje ruošiasi mokslų kandidatas kas. grąso skiruose darbuose nagrinėja tyti tik vieną kitą specsemlRamonaitė, asistentas Bartkus. Per mažas dėmesys f-te ski sė „Platonas Krečetas “ . Kau Platumoj pritilusių laukų? “ me ne kūrinių leksiką apskri narinį darbą. Pagal mokymo Dekanatas ir visuomeninės riamas visuomeninių mokslų niečiai šiltai sutiko šį pasiro tai, o stengiamės surasti, iš planą IV k. studentai, be se Įpūtei vėl židiny ugnelę, organizacijos sustiprino kovą analizuoti ir apibūdinti tas minarinio, turi parašyti dymą. ir su akademinės drausmės pa studijavimui. Tai vis klausi įžiebei lange, rašytojų kalbos išraiškos prie kursinį darbą. Kada šie stu Žiburėlį 100-jam spektakliui Uni žeidėjais. Už akademinių įsi mai, kuriais privalu susirūpin Kad išklydęs pūgoje iš kelio mones, tuos kalbos perlus, ku dentai suspės parašyti du dar. Nepaklystum plyname lauke. versiteto teatrinė studija ruo skolinimų neišlaikymą bei ti visam moksliniam fakulteto rie kūrinio kalbą padaro gy bus, jei iš pedagoginės prak šia Arbuzovo pjesę „Klajo paskaitų praleidinėjimą stu personalui. vą. lanksčią, vaizdingą, kurių tikos grįš tik' balandžio mėn.? Ir džiaugeis, kad vėjas sniegą dentai Žukauskas, Vaičelytė, Susirinkimas priėmė nuta dėka mums iškyla įvairūs per Tiesa, dauguma kursinių dar gena nių metai“ ir Merime „Atsi Prakapas, Dobrovolskis, Resonažai, literatūriniai tipai. bų išaugs iš specseminarinių. Pašelmenėje ūkauja šiaurys, tiktinumas“. „Klajonių metas“ kertas, Tatarūnas ir kt. gavo rimą f.to politiniam-auklėjaKada buvo skirstomos te Bet tai neturi nuraminti stu Kad kažkas į langą subarbeno režisuoja rusų dramos teatro rimtą įspėjimą, o studentas majam darbui pagerinti. mos, rimtai ir draugiškai pa dentų: vis vien teks dar daug Ir nedrąsiai ėmė vert duris, aktorius Inozencevas. Šias Ramonas pašalintas iš Univer tariau, kad studentai steng padirbėti. Juk dėl to, kad mū P. Buckus pjeses dramos studija parodys tųsi užbaigti specseminarinius sų studentai — nerūpestingi, Sugirgždėjusias linksmai du siteto. Chemijos fakulteto ris. darbus dar šį semestrą, nes negalima mažinti reikalavimų. balandžio pradžioje. Susirinkime kalbėję deka Joana KETURAKYTE, partinio biuro antro semestro pradžioje jie, nas Jasinskas, katedrų vedėE. Gainaitytė į sekretorius Teisės MF, I kursas „T. S.“ inform. kaip ir kiti IV kurso studen tai, atliks pedagoginę prakti-, ką mokyklose ir grįš tik beveik prieš pat pavasario egApie tai gali patvirtinti tie vo pagalbos prašyti. Manyje , zaminų sesiją. Rodos, tai sukurso draugai, su kuriais kar užtenka dvasinių jėgų siekti prantama kiekvienam, Bet tu išgyvenau 3—4 metus, su užsibrėžtam tikslui, neberei darbo rezultatai rodo ką kitą. kuriais ne kartą teko pasikal kia prašyti pagalbos pas aukš Jau patys pirmieji specseminarinial darbai nebuvo laiku „Tarybinio studento“ Nr. 24 Savaime suprantama, šitoks manau, buvo pagrindinis bėti ir padiskutuoti materia čiausiąjį, ir šiandien aš esu parašyti, todėl jų svarstymą buvo Išspausdintas Vyt. Dė. mano, kaip komjaunuolio, po veiksnys, kuris nestiprino, o lizmo klausimais, ieškant tei kur kas galingesnis už tuos reikėjo atidėti. Kodėl? Gal no str. „Dievo dulkės“, kuria elgis buvo lengvabūdiškas ir silpnino ir ėmė griauti mano singo atsako į pagrindinius stabus, kuriuos dar garbina sunki tematika? Tokių nusi me iškeliama mano religiniai tai pagrindinė mano neapdai sieloj slypinčius religinius gyvenimo klausimus, apie tai mūsų senosios kartos žmonės skundimų kol kas neteko gir įsitikinimai. Šito iškėlimo pa rumo priežastis. Aišku, . tuo jausmus, todėl, kad tėvas be gali patvirtinti mama, su ku ir dalis pasiklydusio jaunimo, ria paskutiniu metu teko ne kuri eina į gyvenimą nedrą dėti. Be to, juk yra konsulta grindas buvo straipsnyje pa aš nenorėjau įteigti minėtos velk nelankė bažnyčios, o jei kartą dievo buvi siai, į sunkumus žvelgia už cijos, ir jų metu neaiškius minėtas atsitikimas. merginos sielon „aukščiausios kada nuvykdavo į garsius Ši mo ir pasiginčyti religinių apeigų tuštu simerkusi, kuri nenori įžvelg klausimus galima būtų išsi Taip, šitaip buvo. . . Bet ar palaimos“ šviesą, nenorėjau luvos atlaidus, tai retai už mo klausimais. Ne viena aša ti ir suprasti sudėtingų gyve aiškinti. Daugumai draugų galima iš to, juokingai atro nuvesti jos tikėjimo keliu. eidavo bažnyčion. Ir tai, gal ra nuriedėjo jos skruostu, kai nimo klausimų. tiesiog trūksta atkaklumo, ryž dančio atsitikimo, spręsti apie Griežtai paneigdamas „T. būt, ne tikro religinio jausmo iš manęs sužinojo, kad aš Tik teisingas auklėjimas to ir gal net noro dirbti taip, mano religingumą? studento“ iškeltą faktą apie vedamas, o įsišaknijusios tra jau seniai ji nebesilankau baž vidurinėje mokykloje tik Uni kaip derėtų sąmoningam ta.Iškart kyla klausimas, Iš mano religingumą, aš, kaip dicijos ir įdomumo ir seniai mano sieloje versitete įgytos žinios galuti rybiniam studentui. } ►kur pas mane atsirado meda- tarybinis studentas, dedu ran Vidurinė mokykla buvo pa nyčioje nebeliko vietos dievo kultui nai sugriovė mano religinius Į konsultacijas draugai at-} ►likėlis? Kartą, II ar III kur- ką prie širdies (už savo žinių grindinis akstinas, sugriovęs ir pan. įsitikinimus, o ant šių griu eina retai. Todėl svarstomuose* }se, auditorijoje, paskaitų me- tikrumą atsakau) ir atvirai mano religines atgyvenas. IX Šiandien man džiugu, kad vėsių iškilo materialistinio pa_ darbuose pasitaiko trūkumų,} ►tu, Iš, rankų į rankas ėmė papasakosiu apie savo visišką — X kl. jau nebetikėjau die kurie galėtų būti Ištaisomi dar< ►klaidžioti šis „suvenyras“ — santykių nutraukimą su die vu, nors, nenorėdamas įžeidi aš jau seniai neperžengiu baž šaulio pažinimo rūmas. nyčios slenksčio atlikinėti re A. Šidlauskas nėti mamos religinių jausmų, liginių iki svarstymo (pvz., surinktos} .religinis simbolis. Kažkas jį vu, su religija. apeigų, melstis ir dieV k. lituanistas ►man dedikavo, ir jis atsidūrė Gyvenau kaime, religingo dar apsilankydavau bažnyčio įdomios medžiagos klasifika-} }pas mane. Ilgą laiką medall- je šeimoje; iš pat mažų dienų je, o, bebaigiant vidurinę mo RėdakcijOS Draugas A. Šidlauskas laiške redakcijai rašo vimas ir pan.-. Svarstydami* ►kėlis mėtėsi kambaryje, kol man buvo skiepijamas tikėji kyklą, manyje visiškai nebena«taba apie savo pažiūras ir teiqia, Jog Jis yra atelsH “ tas. Belieka tuom tik pasidžiaugti. Vis dėlto, draugų darbus, dauguma se-} ►kartą, kaip „suvenyrą“ (ir nie. mas į dievą. Nuolatinis baž liko religinio tvaiko. autorius nedavė reikiamo įvertinimo savo po Universitete įgytos žinios minaro dalyvių yra pasyvūs.} }ko daugiau) padovanojau.. . nyčios lankymas, raginimas elgiui, kuris buvo priežastimi kritikai Jo ad ►Ir taip prasidėjo istorija, kuri mano vakarais ir rytais kalbėti po dar labiau sustiprino resu laikraštyje atsirasti. Faktas lieka faktu Tur būt nesuklysiu sakydama,* ►buvo priežastimi, sprendžiant kad drg. A. Šidlauskas, dovanodamas bažnytinį terius — buvo svarbus ma antireligines nuotaikas, jos „suvenyrą“ merginai, pasielgė, toli gražu, ne kad studentai nesirengia se-< }apie mano religinius Jsltlkinl- mos rūpestis. davė tvirtas materialistinės ■ tinkamai kaip studentas Ir tuo labiau, Jo elgesys minarui. Savaime supranta-} ■mus. Tačiau mano tėvo pavyzdys, pasaulėžiūros pažlf ’s. nesuderinamas su komjaunuolio vardu.
KOVOTI PRIEŠ
paviršutiniškumą
Naujovės akademinėse komisijose
Toks darbas neduos rezultatų
Neišnaudojamos visos galimybės
1
Per baltq naktį
LAIŠKAS REDAKCIJAI
i
5%
^V^JĮOUND^IBLĮOTEKAį 510
♦ f
ratūra. Didelę brolišką pagal įtraukti dėstytojai padeda bib bą trūkstamai literatūrai Įsi. liotekos darbuotojams atrinkti gyti bibliotekai sutelkė Mask . savo fakulteto studentams rel. vos ir Leningrado bibliotekos. kalingą naują mokslinę lite ratūrą. SI uždavinį vykdyti AUPTI ir saugoti kny agitacinis traukinys atgabeno Bibliotekos senų spaudinių padės ir bibliotekos bibliogra gose Įamžintus žmoni šiai bibliotekai dovanų ver skyriuje sudarytas senos lie knygos rinkinys, finis skyrius, kuris numato be jos dvasinius turtus, tingų knygų. Jai buvo paves tuviškos naujų knygų, biuletenių atei juos patelkti skaitytojui ta aptarnauti ir Tarybinės šiuo metu neabejotinai yra tyje leisti ir atskirų mokslo — argi tai ne didžiai gar Vyriausybės atkurtąjį Univer turtingiausias pasaulyje. literatūros šakų naujausios bingas Ir atsakingas pašauki sitetą. Nuo 1958 m. biblioteka ekspres — informacijas. mas. 390 metų pasiaukojan Užgrobus Vilnių Pilsudskio pradėjo savo leidykllnį darbą: Reta mokslo ar kultūros fondais. Tai, iš pažiūros, kuku Mokslinė biblioteka kai kučiai dirba Vilniaus Universi legionams, prasidėjo Universi 1958 m. išėjo bibliotekos teto biblioteka, ši seniausia ir teto bibliotekos merdėjimo „Metraščio" I-ojl knyga, šiais įstaiga skaičiuoja savo gyva li naujovė, bet tai šių dienųI riems darbo procesams paturtingiausia respublikos kny laikotarpis. Tiktai 1940 m. metais atiduota spaudai 2-oji, vimo laiką šimtmečiais, reta gyvenimo naujovė, kuri, kaip> lengvinti pradės naudoti naugų saugykla. atkūrus Lietuvoje Tarybų išleistas „Vadovas po biblio jų turi tokią gilią praeitį sie ir kitos — kino teatras be! jauslus technikos pasiekimus. 1570 m. gimė ji kaip Vil valdžią, vėl buvo sudarytos teką“, pradėta leisti dėstyto kiančią savo Istoriją, kokią kontrolieriaus, autobusas be: Neseniai bibliotekoje atlikti turi mūsų Universiteto Moks konduktoriaus, — be visų ki■ ortochromatinlo fotopuslaldlniaus kolegijos biblioteka. tinkamos sąlygos jai sparčiai jų darbų bibliografija. 1579 m. ši kolegija buvo pa suklestėti, tačiau neilgam. Taip palaipsniui keičiantis linė biblioteka, kuri šiandien tų t teigiamų savybių atliekai ninkio mikrofilmų kopljavlversta Universitetu-Akademi Sunkias nelaimes atnešė mū- ir augant bibliotekai, keitėsi, mini 390-slas metines. Pra ir ateities komunistinės vi■ mo pritaikymo bibliotekos ja. Ilgus šimtmečius Vilniaus ' sų senajai bibliotekai hit augo Ir stiprėjo Jos kolekty dėjusi savo kelią feodalizmo suomenės žmogaus auklėjimo• darbe bandymai. Panaudojus Universitetas buvo krašto lerinės okupacijos laikotarpis. vas. 1949 m. biblioteka turė epochoje, Išgyvenusi įvairius darbą. Tai nauja, aukštesnėi ši naują mūsų Elektrografljos Intelektualinio gyvenimo ži. Bibliotekai grėsė jos likvida jo tik 37 etatus, 1960 m. jų ir permainingus savo gyvavi bibliotekinio darbo organiza■ eksperimentinio instituto išradlnlu, o jo biblioteka — pa vimas ir fondų išgrobstymas. yra jau 72. 1949 m. bibliote mo laikotarpius, tik tarybinės vimo forma, kuri akivaizdžiaii dlmą. bus pavaduotas ir pa grindiniu pagalbininku vys Tik tarybinės armljos-lšlals_ koje dirbo tik 4 darbuotojai santvarkos metais ji atvėrė ir betarpiškai supažindina lengvintas techniškas darbas tant mokslą, ruošiant kraštui vintojos, o taip pat kuklių su aukštosios mokyklos diplo amžių bėgyje sukauptus kul skaitytoją su literatūra ji do pvz., knygos kortelės daugiinteligentijos kadrus. 1832 universiteto darbuotojų, išgel mu, 1960 m. jau yra 33, Iš tūros ir mokslo žinių lobius minančiu klausimu. Mokslinė> nimas ir kt.). Bus pagaminti, metais caro reakcija uždarė bėjusių fašistų padegtą bib Jų su aukštuoju specialiuoju visai liaudžiai, tapo jos poli biblioteka ateityje stengsis pa senų ir retų leidinių mikro Universitetą, jo bibliotekos liotekos pastatą, pastangomis, mokslu — 20. 10 bibliotekos tinio, kultūrinio auklėjimo daryti atvirus fondus ir visuo filmai, sudaryti mikrofilmų se savo fillaluose-fakultetų fondai. Tai padės išsaugoti turtingus fondus Išskirstė tarp bibliotekos fondai buvo Išsau darbuotojų turi vidurini spe įstaiga. retus leidinius. įvairių Rusijos aukštųjų mo goti. cialųjį Išsilavinimą. Toks ko Didelis ir kilnus yra klek- skaityklose. * Svarbus bibliotekos uždavi valdmuo, kyklų. lektyvas gali nuveikti dide vienos bibliotekos Biblioteka baigia senų bei 1948 m. pradėta visa Tačiau krašto šviesuomenė eilėNuo lius darbus. Imkimės tų dar dideli uždaviniai ir relkalavl- nys yra siekti to, kad biblio mainų fondų tvarkymo dar pagrindinių bibliotekos nesitaikstė su esančia padėti pertvarkymo darbų. 1949 m. bų, būkime verti didžiosios mal joms yra statomi šiandien. tekos fondai, nauja mokslinė bus. Tai padės labiau išplėsti mi, atkakliai Ieškodama kelių pradėti organizuoti nauji abė komunizmo epochos. Tegul Mūsų Unlvęrslteto Mokslinė knyga, gausūs mokslinės pe mainų ryšius su TSRS, llau. atgaivinti uždarytus mokslo cėliniai biblioteka, nepaprastai išau riodikos leidiniai būtų racio dies demokratijos šalių moks sisteminis katalo neatsilieka mūsų sena ir gar gusi židinius Vilniuje. 1855 m. gai. Šiuoirmetu per paskutini dešimtme binga biblioteka nuo bendrųjų lo įstaigomis. Jie apima visą Archeologinės komisijos Ini bibliotekos aktualiąją literatū komunistinės statybos užmojų. ti, šiandien Jau neapsiriboja naliai paskirstomi, nukreipia Vykdydama šiuos uždavi ciatyva senojo Vilniaus Uni rą. 1949 m. buvo Įkurtas Tegul auga ir tvirtėja Jos fon tik aukštosios mokyklos pa mi ten, kur jie labiausiai rei nius, Mokslinė biblioteka to versiteto patalpose buvo įkur bibliografijos skyrius. Tais dai, tegul gausėja jos skaity galbininko mokymo procese kalingi, kad jie kuo greičiau liau kels politlnlo-ldėjlnlo ir tas kabinetas skaitymui, o pačiais metais prasidėjo di tojų gretos, tegul stiprėja jos paskirtimi, bet ji ir pati atlie „susirastų“ skaitytoją. Moks mokslinio darbo lygi, kovos 1867 m. jis paverstas Vil džiulio bibliotekos nesutvar vaidmuo vystant tarybini ka svarbų mokslo, mokymo ir už septynmečio Iškeltų užda niaus Viešąja biblioteka. Bib- kyto mokslą, teikiant mokslo ži auklėjimo darbą, aptarnauja linė biblioteka jau ėmėsi vyk vinių Įgyvendinimą. fondo tvarkymas. Ly2 lioteka, atskleisdama skaity glagrečial buvo ' siekiama nias, auklėjant skaitytojus visus asmenis, dirbančius dyti ši uždavinį, sudarydama J. Vaitkus tojams savo knygų ir rankraš- esančias spragas bibliotekos komunizmo dvasia. mokslini darbą, ji yra visų fakultetuose bibliotekų komp VVU MB mokslinis čių turtus, sudarė sąlygas fonduose užpildyti pirmoje respublikos aukštųjų mokyklų L. Vladimirovas sekretorius [atsirasti ne vienam literatū- eilėje tarybine moksline lltebibliotekų metodinis centras. lektavimo komisijas, į kurias VVU MB direktorius ks kūriniui, mokslo Išradimui. Garbingos 390-slos metinės Įjos skaitytojų Ir globėjų kelia mūsų bibliotekai Ir nau- f tarpe randama mokslininkus jus svarbius uždavinius — L rašytojus G. Forsterį ir M. Ieškoti naujų darbo formų, Počobutą, J. Franką ir J. Lekurios pagerintų skaitytojų ĮevelI, A. Mickevičių Ir S. aptarnavimą, naujos mokslinės Daukantą, J. Kovalevskį ir ir politinės literatūros propa | Basanavičių ir daugelį kitų. gavimą, padėtų plačiau Išnau | Sunkioje spaudos draudimo doti bibliotekos fondus, pa kadynėje mūsų biblioteka lengvintų sudėtingų ir įvairių kruopščiai rinko lietuviškas bibliotekos darbo funkcijų at is maltiškas knygas. Ne kartą likimą. |a.s laikais ją peikė caro gu. Pastaraisiais metais vis di krnatorlai už „protų tvirklnidesnis dėmesys kreipiamas l fcą“ Ir net už socialistinių aukštųjų mokyklų studentų Idėjų platinimą. savistovų mokymąsi. Studen VVU Mokslinė biblioteka, tarptautinio abonemento ry | Plačias perspektyvas atvėrė tai tuTi mokėti ne tik savis kaip viena seniausių ir stam šiai. Taip Į Lenkiją buvo Iš lenajai bibliotekai Didžioji toviai studijuoti, bet ir suras biausių mūsų respublikoje, siųsta laikinam naudojimuisi tpallo revoliucija. 1919 m. ti reikalingą mokslinę litera domina ne vieną užsienio bib XVII šimtm. knyga „Nędza z ■evoliucinės vyriausybės Lletūrą. TSRS Aukštojo mokslo lioteką ar kitą mokslo (staigą. Biedą“. Iš Lenkijos skolintos l oje pirmininkas V. Mlckeministerijos nutarimu nuo pa ( Pavarčius bibliotekos ko- 1646 m. Slavočlnsklo „Gies Iklus-Kapsukas pasirašė dek_ vasario semestro pradžios vi ( respondenclją, bevelk kasdien mės“, kuriomis pasinaudojęs [tą, kuriuo Vilniaus viešoji sų aukštųjų mokyklų studen ( rasime vokų Ir banderolių su filologijos mokslų kand. J. ■blloteka reformuojamą# i tams bus skaitomas trumpas Lebedys parengė naują foto įcentrini krašto knygyną“. bibliografijos pagrindų kur i užsienio kraštų antspaudais, grafuotą leidimą. Siųsta iš [Tarybų Lietuvos nacionalinę i Dali jų sudaro suslrašinėjlm as sas, studentai bus supažindi gauta literatūros per tarptau. Inygų saugyklą. Lenino vardo nami su savų bibliotekų fon i literatūros mainų klausimais, tini abonementą taip pat Iš dais, mokomi juose orientuo i Biblioteka keičiasi knygomis Švedijos, Vokietijos ir kitų tis. Prie šio uždavinio įvykdy kraštų bibliotekų. mo turės daug prisidėti ir 1 su daugelio kraštų stambio Dažnai mūsų bibliotekoje mis bibliotekomis. Ypač daug bibliotekos. Su šio uždavinio Užėjo skaitytoja Z. Trimoilova į abonementą, dirba užsienio mokslininkai, {gyvendinimu tam tikru at literatūros gauname Ir siun rankraštyne susiieškojo knygos „Kursko čiastuškos" šifrą, žvilgiu ir senų spaudinių siejasi ir neseniai mū čiame l Lenkiją. Šiais metais fonduose ieškodami medžia užpildė užsakymo lapelį ir, įmetusi į dėžutę, iš sų bibliotekos skaitykloje ėjo. Kur keliaus šis lapelis. Pasekime jį. moksliniams darbams. įvesta naujovė — savarankiš biblioteka keitėsi moksline li gosUžsienio bibliotekos ir lei Kol mūsų pieštukai buvo drožiami, lapelis at kas studentų naudojimasis teratūra beveik su šimtu už dyklos Informuoja mūsų bib sidūrė ant stalo knygų saugykloje. O čia kny skaitykloje esančiais knygų sienio bibliotekų. Palaikomi ir lioteką apie naujai Išeinančią gos, knygos, knygos. Virš 900 tūkstančių jų literatūrą laiškais ir leldykll. gyvena čia: didelių ir mažų, senų ir naujų, plo nials prospektais. Ne kartą ir nų ir storų. Atrask dabar „Kursko čiastuškas". mūsų biblioteka siuntė biblio Net kelios ilgos lentynos pridėtos knygų, kurios grafines žinias Į Angliją, t prasideda raide K Saugyklos darbuotojas Ed v ♦ JAV, Čekoslovakiją ir kt. vardas Muchmetas, nors ir naujokas šiame dar kraštus. be, bet greitai susiorientavo, kur turi būti ši A Seni Universiteto rūmai, knyga. Knygos nereti Kur ji? Edvardas kreipėsi ❖ jo puikios Salės sutraukia gau į čia pat esantį katalogą. Pasirodo, knyga nei pas skaitytojus, nei dingusi. Ji čia pat, tarp sius turistų būrius. Šimtmeti šimtų tūkstančių kitų. Ieškojimai tęsiasi. E. Mu- V nėje svečių knygoje lieka tra. chametas nusišypsojo ir sako: šytl šilti žodžiai visomis pa — Štai ji! Tur būt, atsitiktinai pateko ne į ❖ saulio kalbomis, — tai Italų savo vietą. O taip būna dažnai. Ir jeigu knyga ❖ darbininkai, JAV lietuviai, bus pas mus saugykloje, visuomet ją rasime. lenkų, vokiečių, čekoslovakų v Mes tatkreipėme dėmesį į tai, kad E. Much ❖ ♦ ♦ žurnalistai, rumunų rašytojai, metas paėmė iš lentynos skirtingos antraštės ♦ Universiteto bibliotekoje 1937 m. buvo *90 ❖ kiniečių studentai, atstovai iš ❖ knygą, negu reikalavo skaitytojas. inkasl knygas | tūkst. tomų knygų. 1950 m. — 1 mil. 214 tūkst, ❖ Cellono, Argentinos, Kanados — Kodėl? — paklausėme. ir kt. šalių savo įrašais Iš ♦ — Reikia žinoti ir skaitytojo psichologiją. Ne ❖ reiškia pasigėrėjimą i 1960 m. yra 1 mil. 7000 tukst. knygų. jaunat teisingai užrašytas pavadinimas, bet šifras tin *♦* ♦ ♦ viškai pražydusiu senuoju VII. ❖ ka. Vadinasi, knyga ta pati. niaus Universitetu ir turtinga Kelt žodžiai apie Universiteto knygų saugyk t Auga bibliotekos skaitytojų gretos, Jeigu A jo biblioteka. los istoriją. Saugyklos pagrindlą sudaro senoji Vilniaus viešoji biblioteka, kuri ir tuomet jau i 1949 m. biblioteką aplankė 92 tūkst. skaitytojų,.^ Mokslinės bibliotekos {vai. turėjo gana nemažą knygų fondą. Bet augimas rlapuslškl kultūriniai ryšiai su prasidėjo tik nuo 1940 m. Kaip biblioteka išau J tai 1959 m. — 374 tūkst. skaitytojų. užsieniu seniai tapo tradicija, go, vaizdžiai kalba tas faktas, kad dabar per kuri tvirtėja ir {gauna vis mėnesį išduodama daugiau knygų negu per vi ♦♦♦ *♦* naujas formas. sus 1638 metus.
ŠLOVINGA SUKAKTIS
IEŠKOME NAUJŲ
K
DARBO FORMŲ
BIBLIOTEKOS RYŠIAI
valandos knygų karalystėje
FAKTAI IR SKAIČIAI:
'Ipotekoje apsilankė delega» lt saulėtosios Uzbekijos.
. .. Praslinko dvi valandos h abonemente skaitytoja Z. Trimoilova galės pasiimti knygą „Kursko čiastuškos". A. STRUMSKIS
Y
Buvo išduota knygų: 1949 m. — 99 tūkst., o ♦
♦
Y 1959 m. išduota 697 tūkst. knygų. ♦ .❖ t ♦*♦ ♦ ♦ «$»♦♦<$«♦ ♦♦$♦♦♦ «$»*♦ «£♦ ♦ ♦
•♦*
J
♦!» _ ♦************♦ ♦♦*♦♦♦♦*♦♦ t
S. Valdinauskaltė VVU Mokslinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas
Tarpfakultetinės pirmenybės Vakarais, kai ištuštėja au ditorijos, skaityklos. Universi teto studentai susirenka į sporto salę. Jau antra saval-
.... K
w
fc/
U
tė, kai didžioji sporto salė pilna žiūrovų. Čia Iki vėly vo vakaro nenutyla šūksniai, švilpukų garsai, palydintieji kiekvieną sėkmingą metimą į krepšį. Šiemet tarpfakultetinėse krepšinio pirmenybėse dalyvauja aštuonlos vyrų ir septynios moterų komandos. Varžybos vykdomos rato sis tema. Be pralaimėjimų žengia ekonomikos ir medicinos vy rų ir moterų komandos. La bai džiugu, kad ekonomistai išstatė net komandas. Kovingai nusiteikę gamtininkai. Šio fakulteto studentai nepraleidžia nė vienos pro gos „pasirgti" už savo koman dą. Tik filologai, nors jų fakul tetas yra didžiausias Univer sitete. blogai žaidžia, o kar tais net į rungtynes nesitei kia atvykti. 1) Momentas iš GMF ir CHMF krepšininkų susitiki mo. 2) Kaip nesidžiaugti, kai gamtininkas pataiko Į krepšį. A. Ručio nuotr. 4*/
F«
USK priklauso 1382 sportininkai, kultivuojamos 22 sporto šakos N: Ramanauskaitė žaidė Prahoje Universiteto tenisininkė sporto meistras N. Ramanauskaitė prieš kelias dienas sugrįžo iš Prahos, kur dalyvavo draugiškose var žybose su Prahos rinktine. Indi vidualiuose susitikimuose N. Ramanauskaitė užėmė I vietą, o moterų dvejeto varžybose su sporto meistru Laima Balaišyte Ji iškovojo III vietą.
Sužaistas vienas ratas Pasibalgė LTSR „A“ klasės I rato krepšinio pirmeny bės. Antri metai iš eilės Jose dalyvauja ir Universiteto moterų ir vyrų komandos. Praėjusiais metais Universiteto krepšininkės su telšletėmls pasidalino 7—8 vietomis. Atrodė, Jog šių metų pirmenybėse Jos turėtų sukovoti geriau. Vis gi šioks toks patyrimas ir visa eilė treniruočių. . . Tačiau mūsų krepšininkės I rato krepšinio pirmenybėse pasirodė ne sėkmingai. Jos užėmė tik VIII vietą. Universiteto vyrų krepšinio komanda sukovojo žymiai geriau. Jie, laimėję prieš šiauliečius, panevėžiečius bei biržiečius ir pralaimėję likusius 3 susitikimus, I rato pir. menyblų turnyrinėje lentelėje atsidūrė IV vietoje. Reikia manyti, kad mūsų krepšininkai, ištaisę kai ku rias klaidas, tolimesnėse kovose pasieks daugiau perga lių. L. VaitoviČ
L. SMOGIS
Universiteto lauko tenisininkai rungtynes sužaidė draugiškas Instituto Kauno su Medicinos Draugiškas klubine komanda, rungtynes laimėjo mūsų tenisi ninkai 6:1. Varžybose gerai pa sirodė V. Leskeviėius (ChMF II k.). A. Karpavičiūtė (MMF I k.i. Tik P. Karkutis pralaimė|o res publikos čempionui R. Liubartui. R. Bagdonas
Šeštadienio vakaras. Aktų jai buvo V. Ostrauskas, stu salės languose dega šviesos. dentai — Balčiūnas ir Gry. Prie durų didelė spūstis. Visi bauskas. Tuo metu Universite žūt būt nori patekti į vidų. to klubo sportininkai dalyva Budintieji vos spėja žvilgte vo krepšinio, tinklinio ir leng rėti į pakvietimus ir išvysti vosios atletikos miesto pirme. I nybėse. Buvo ruošiamos ir J ant Jų viršelių „USK“. Universiteto sporto klubui vidaus varžybos — rudens ir ! — 15 metų. Tai didelė šven žiemos krosai. O dabar USK klube yra J tė kiekvienam sportininkui. 22 sporto šakos ir 51 grupė. 1 Kai M. Macežlnskas pakilo Ypač klubas sustiprėjo pasku-*l į tribūną ir metė žvilgsnį į tlniais metais. pilnutėlę salę, jam pasidarė B. Orentaitė | nejauku. Pirmi metai Myko las vadovauja Universiteto- --sporto kluDui, o iškilmingo sportinio vakaro metu jam į teko garbė apžvelgti klubo j nueitą kelią penkiolikos metų laikotarpyje. Bet kai jo akys sustojo ties sportininkais, sė su dailiuoju skaitymu dinčiais pirmose eilėse, ir iš vydo pritariamus žvilgsnius Taisyklingai kalbėti ir skaityti Mykolas pasijuto lengviau ir privalo kiekvienas raštingas žmogus. O juk mūsų dienų’ in- I drąsiau. Jis kalbėjo ilgai. Vis teligentas, o tuo labiau būsį/na-’l gi penkiolika metų ne vie sis mokytojas, literatas, turi nej na diena. Per tą laiką Univer tik taisyklingai, bet ir prasfnįn- j gai, meniškai pasakoti, skaityti siteto sporto klubas išaugo ir kūrinius. sustiprėjo. Šiuo metu jis Jun literatūros Geriausieji mūsų šalių peda gia 1382 narius. Universiteto gogai nuo seniausių laikų di sporto klubo kolektyve pir džiausią dėmesį skyrė „gyva žmogui“. Jie visada stengė muosius žingsnius pradėjo žy jam teisingai, su gilia mintimi Ir mūs sportininkai, kaip A. si Jausmu skaityti grožinės litera Bagdonavičius, A. Vaupšas, tūros tekstą ir to paties mokė savo mokinius. J. Samaltls, S. Saunoris, Pirmaisiais tarybinės mokyk Mundrys, V. Abeltlnls, A. los dešimtmečiais talentingi pe Pajaujis ir kt. Gerai pasidar dagogai ir metodistai, kaip bavo. bavo, ruošiant sportininkus, s Abakumovas, Rybnikovas, Troictreneriai: R. Vaitkevičius, E. kis ir kt. nemažai pasiekė, įdiegdami dailųjį skaitymą i?ęlp Vaitkevičius (Irklavimas), I. būtiną kalbos ir literatūros 'dės Kalašaltis ir S. Timonovas tymo metodą. (fechtavimas), A. Sabeckis Susidomėjimas dailiojo skalty (lengvoji atletika), P. Urbo mo metodika kasmet auga. Vis nas (rankinis). Šie treneriai daugiau yra pedagogų, supran paruošė daugiausiai sporto tančių dailiojo skaitymo vertę. meistrų. Bet, vis dėlto, tokie pedagogą Pirmieji USK klubo kūrė- sudaro mažumą. Nežiūrint
GERI PIETUS
Epigramos Lauko tenisininkų pergalė
KLUBUI 15 METŲ
ŠEIMININKES GIRIA..
KELIAS BE GALO
konferenciją kažkodėl niekas rublių per metus. Ir tai su nesiteikė atvykti. prantama, nes valgykla turi, galima sakyti, pastovų varto Jei stadiono takas Išsitiestų 2. Bufetuose tojų kontingentą, t. y. val Ir smigtų tolyn pro vartus, į , Jokių eilių. Jokių prašinė gyklos lankytojų skaičius yra Tai jo nubėgtas kelias apsi< simų pas draugus: ,,Būk vyriestų. *ras, paimk man...“ Du maisto Užsukome į ,.Tauro" bufetą bevelk pastovus arba keičia, Aplinkui Žemę Jau kelis kar-' ►išdavimo stalai: net nežinai, (bufetininkė I. Valavlčlenė). si nežymiai. tus.Į ►kur eiti. Nors ekspertal-eko- Lubas remia taros dėžių krū Tačiau iš buhalterijos duo fnomlstal ir kaip priekabūs vos, perkūniškai šalta, nejau menų seka, jog savos gamy ŠUOLININKO SVAJONE Įbuvo. bet dėl švaros ir tvar ku. Vitrinoje negausus pro bos produkcijai valgyklos kos nieko nebuvo galima pri duktų asortimentas. apyvartoje tenka 65 — 70%. Nesužaitos tik dvejos rungtynės (slidininkui) kišti. Už tai gana nemalonių Ta pačia proga gera būtų Tai neblogas rodiklis, tačiau *,,komplimentų" studentų-val- pakalbėti apie centriniuose nuo jo žymiausia dalimi ir Universteto tinklininkės ir to ►gytojų adresu teko išgirsti iš rūmuose esantį bufetą. Dirba priklauso visuomeninio mai liau žengia sėkmingų pergalių Jis nušoktų Ugi Saulės .valgyklos direktoriaus pava |ls nuo 10 vai. iki 16 vai. O tinimo Įmonės rentabilumas. keliu. Paskutiniu laiku jos susi Ir lig tolimų žvaigždynų, duotojos drg. O. Striškienės: kur turi valgyti studentai, be Čia valgyklos darbuotojams tiko su KKI sportininkėmis, Jei tik būtų šiam pasauly | — Per mėnesį valgytojai simokantieji vakare, dirban galima padaryti įveikdamos jas 3:0. Tokiu pat priekaištų, Didelių, aukštų tramplynų. .„negrąžinamai pasiskolino" 90 tieji skaitykloje! Reikėtų čia jog bufetuose dar labai ne rezultatu Universiteto tinklininpakučių, 70 šaukštų, 60 šaukš padaryti dvi pamainas. Dėl to, daug prekiaujama savos ga kės nugalėjo Kapsuko VM. SKIRTINGOS NUOMONES telių ir pan. kad ūkio skyrius nenori duo mybos produktais. Kodėl gi Prieš vieną iš stipriausių ko V.M > — O ir naujoves nelabai ti transporto, čia pietų metu negalima iškepti įvairių rūšių mandų respublikoje — VP1 mū (čiuožėjams) Įnori pripažinti studentai, — nėra sriubos ir kitų karštų pyrago( pvz., su varške, uogom sų tinklininkės laimėjo 3:1. musiskundė salės darbininkės. patiekalų. Sausio 6—7 dienomis Vilniuje ir t. t.), pagausinti daržovių, Vikrus čiuožėjas tarsi paukš-' ’— Pavalgius nurinkti indus Valgyklos kova su Univer mėsos, arbatos asortimento? Universiteto tinklininkės žais su tis skraido. Įnuo stalo, atrodo, nesunku, siteto ūkio skyriaus vadovais Tokiu būdu, pateikus studen Panevėžio ..Mokslas“ ir Šiaulių Ir giria ledą, sukdamas ratus,Į •bet dar daug kas pamiršta, dėl transporto tapo tiesiog tams savos gamybos produk ..Sparta“. '(arba paprasčiausiai — tin- tradicija. Norisi rimtai pa tų prieinamomis kainomis, Mūsų tinklininkės lig šiol ne Pargriuvęs kitas, niršta, gerk-Į Įgil). klausti Universiteto transpor. valgyklos nuosavos gamybos patyrė nė vieno pralaimėjmo. Valgyklos darbuotojai la to vadovų, kada gi pagaliau produkcijos lyg. svoris apy lę laidoj Reikia manyti, kad po šių dviejų susitikimų, kurie Jau ne tokie — Prakeiktas ledas — perĮ bai norėtų sužinoti savo kli- normaliai teiksite paramą val vartoje pakils. Tai padės už Jentų nuomonę. Bet šiemet į gyklai? tikrinti valgyklos rentabilu pavojingi jos taps ir šių LTSR slidus!“ du kartus šauktą valgytojų Reikėtų, kad visuose bufe mą. Ir tikrai, apskaičiavus pirmenybių nugalėtojomis. » tuose būtų baltos duonos, ba valgykla kasdien duoda vals ronų, riestainių, kad netrūk tybei 300—400 rub. nuosto tų pieno, kefyro, šiltų dešre lio. Juk visai nesunku tuos FAKULTETŲ SIENLAIKRAŠČIUOSE lių. . . ir garstyčių. 300—400 rublių padaryti valgyklos pelnu, jei geriau Kodėl nuostolis? vykdysime apyvartos planą, padidinsime savos gamybos Tegul būna visiems žinoma, produkcijos pardavimą. vedamojo ištęstumas, per ilgosS%acj ,,Tauro“ valgykla FAKULTETE '„-'i per FIZIKOS-MATEMATIKOS įžangos. < Įmėnesį padaro valstybei nuo 3. Kavinėje? stolių už 10 tūkstančių rubLeidžiant kitus sienlaikraš-' sevičius į šį skyrelį parašė Prieš akis — fizmatų sien člo numerius, fizikams reikla??lių. Tai reiškia, kad valgyklos Atvažiavo draugas. Kaip jį laikraščio „Mokslą į gyveni tik informacinio pobūdžio ži stengtis šių klaidų nepakar-«darbui išleidžiama daugiau geriau priimti? Išeitum į skve mą“ antras numeris, kurį iš nutes. Perskaičius medžiagą, toti. Būtina įvesti skyrelųSlėšų, negu duoda pajamų. rą atsisėstum ant suoliuko, leido antroji redkolegija, va peršasi mintis — lankykime „Mūsų (arba fakulteto) gyve-?? Valgykla, kalbant ekonomis- bet ten šaltoka arba lyja. Už dovaujama atsakingo redakto paskaitas, seminarus ir bus nimo kronika“, kuris trumpo-Ktų kalba, yra nerentabili. Pa- eitum į restoraną mieste, ta. viskas tvarkoje, štai tau ir riaus A. Nagelio. mls žinutėmis kalbėtų aple»nagrinėjus šio nuostolingumo čiau nepatogu: sakys girtuok patyrimas! Sienlaikraščio apipavidali Labai paviršutiniškas L. įvykius kiekvienam kurse.??priežastis, paaiškėjo, kad jis liauja su svečiu. Bet kam ieš nimas akies nepatraukia, nes Saulio straipsnis „Kaip mes Be to, reikia spausdinti ge-ssnėra pateisinamas. koti: — „Taure“ nuo 19 vai. iš toliau žiūrint, jis atrodo tik studijuojame visuomeninius riaušių studentų, dėstytojų P3“?? Nagrinėjant „Tauro“ val- vakaro iki 23 vai. valgyklos baltas, kur-ne-kur antrašte pa mokslus“. Autorius net nepa sisakymus, nušviesti būrelių irSSgyklos apyvartos augimą per margintas, lapas. organizacijųSSpenkmetį, išryškėja, jog es- salėje veikia mūsų studentiš sidomėjo apie kitų grupių pa visuomeninių Rubrikos ir antraštės aktu skaitų ir seminarų lankymą, darbą. Rašyti daugiau repor-žžmjniai kiekybiniai pakitimai ka kavinė. alios, reikšmingos. Deja, me pasitenkindamas spėliojimu, tažų, vaizdelių, rašyti gyves-«buvo labai nežymūs. ApyvarMes užbėgome truputį už džiaga jų nepateisina. kad, girdi, ir ten tokia pat pa ne kalba! Būtina geriau, iš-^tos apimtis visą laiką svyruo- akių laikui. Pakol kas taip raiškingiau sienlaikraštį api-SS | a nu0 2,7 iki 3,3 milijono Pavyzdžiui, perskaitęs rub dėtis. nėra. Kavinė „Taure“ dar tik Sporto skyriuje išspausdinti pavidallnti. Patartina kai ko?? riką „Kaip mes ruošiamės žie pasimokyti Iš tame pačiame mūsų fantazija. Bet yra visos ♦ du straipsniai: „Įspūdžiai iš mos sesijai“ (dėstytojų pata realios galimybės taip pada rimai ir studentų pasisakymai, kelionės po Lenkiją“ Ir „Už- fakultete leidžiamo satyrinio^ „Po aukšta??^ qSu medžiagos pėdsakais ryti ir gana greitai, Šiuo tikiesi rasti konkrečių tam silmlnėkime turizmu“. O kur sienlaikraščio Įtampa“. Siekti to, kad slen-" laikui skirtų patarimų. Deja, fakulteto studentų sportinis laikraštis „Mokslą į gyveni-Į „Spygliui“ smigtelėjus. studen klausimu mes kalbėjomės su veltui. Dėstytojas Kubaila sa gyvenimas? mą “ kuo lšralšklnglau parody tai gamtininkai J. Bendžiūnas, valgyklos administracija, Jie atsako į temą vo be antraštės išspausdinta Labiausia tų fakulteto studentų gyveni-; R. Jonytis ir A. Urbonavičius sutinka, tik sako, kad tai atvisuomeskyrelis „Fakulteto me straipsnyje rašo ne apie mą. , Universitete kumščių į darbą eities klausimas. ruošimąsi sesijai, o apie ninku rūpesčiai“. daugiau Jau nepaleis, nes Rekto Tačiau didžiausia negerovė mokymąsi. Vadinasi, straipsnis B. BROGA L. Chmiellauskas, riaus įsakymu apleido mūsų pakliuvo ne po ta rubrika. sienlaikraštyje yra tuščiažoZ. Jonutis alma mater. .. IFF III k. stud. Studentai Stankevičius ir Mi- džiavlmas, eilės straipsnių ir (bėgikui)
1. Valgykloje
DIDŽIAUSIA SIENLAIKRAŠČIO NEGEROVĖ
UžS. Nr. 1916
SUSIPAŽINKIME
tai, kad mūsų šalyje yra dau a mokytojų, sukaupusiųjų įdo maus ir turiningo darbo patir tĮ, visumoje ši darbo forma yr labiausiai atsilikusi. Nors ir la bai keista, bet ne kiekviena kalbos ir literatūros dėstytoja pats moka meniškai skaityti, kaip negalima dėstyti muziko nemokant groti nė vienu m zikos instrumentu, mokyti pie ti, nevaldant teptuko, taip n lit galima dėstyti kalbos ir išraiškinga ratūros, nemokant emocionali. t. y. logiškai ir literatGr perskaityti grožinės priešinga tekstą. O atsitinka moK' nes dailusis skaitymas loję vis tebėra tik „kaipo pag dautinas tačiau ne pagrindin ir privalomas kalbos ir liter tūros dėstymo metodas.“ Nagrinėlant vieno ar kito *aš 1 tojo kūrybą, mokiniai daug su no apie epochą, kūrinio reikšm kalbos vaizdingumą ir menin priemones, bet neišgirsta vieno gyvo rašytojo žodžio. K. S. Stanislavskis dail skaitymą vadino „žodiniu vei mu“. „Kalbėti — reiškia ve sa tl!“ dažnai kartojo Jis mokiniams. Taigi, dailusis skaitymas y įprasminto meno skaitym Praktinė jo reikšmė yra ne prastai didelė. Dailusis ska mas moko pilnai ir visapusiai meni atskleisti idėjinę ir išmo skaitomo dalyko esmę, k išraiškingos ir tiksliosios prierr bos, pagilina išraiškos artis nių supratimą, išvysto sri nius sugebėjimus kalbos Je, kurie vėliau gali būti P taikomi gyvenime, nepriklau mai nuo specialybės paslrin mo. Plačiau apie dailųjį skaityi ir kalbos techniką galite, oezi girsti paskaitose, kurios vyk ąin pirmadieniais Istorijos-filc Ivr jos fakulteto 34 ir 30 15 — 17 vai. ir 17 — 19 vai. St. NOSEVIČI T0
t
KLAIDOS ATITAISYM/
Praeitame , „T. S." laii numeryje po straipsniu . davei komjaunimui?“ au. pavardę reikia skaityti \ D. Gratkauskaitė. 3 kurso ib’1 gijos specialybės studente.*
Redaktorius V. DEN VVU Mokslinės bibliotek kolektyvas reiškia nuoširdi užuojautą ADOMONYTEI VALERIJAI jos seseriai tragiškai žuvu
MMF V kurso stude reiškia nuoširdžią užuoj RUČINSKUI ALGIRDU! Jo broliui mirus.
Redakeljo* adresat: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
LV 109
2A
■J-