-s
VISU ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS.!
- ŠIAME NUMERYJE ™
Nr. 3 (353)
00
O b
EGZAMINAI BE BILIETŲ
Vilnius,
1960 m.
1 psl
vasario mėn. 12 PENKTADIENIS
Pasitarimas internacionalinio auklėjimo klausimais
i
Kaina 20 kap. VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Daliname* darbo patyrimu
<<
SU NAUJOMIS JĖGOMIS PRADĖKIME SEMESTRAI Naujas bibliografinis darbas Praėjusiais mokslo metais Nojus Feigelmanas neakivaiz diniu būdu baigė bibliotekininkystę. Jis parašė vertingą dip lominį darbą apie senąją lietuviškąją knygą Universitete. Neseniai jo darbas pasirodė spaudoje. Senųjų lietuviškųjų knygų rinkinys Universitete pradė tas organizuoti tik 1949 m. Dabar bibliotekoje yra 174 pavadinimų lietuviškų knygų, išleistų 16—17 amž. Jų tarir Mažvydo išleistas 1547 m. „Katekizmas“, 1591 m. Bretkūno „Postilė“ ir kt. Išleistoje bibliografinėje rodyklėje registruojamos 16 — 18 amž. lietuviškos knygos, taip pat kai kurios prūsiškos knygos. Darbe aprašoma knygų būklė, atskleidžiamas svarbesnių knygų turinys. Yra fotokopijų. Bibliografinis darbas įdomus ne tik kalbininkams, lite domisi lietuvių kalbos. ratams, bet ir visiems tiems, kurie ’ J literatūros, kultūros istorija. A. Petrauskas
2 psl
Didysis žodžio menininkas 3 psl.
Universiteto darbuotojai kelia savo kvalifikacijas
Šiemet žymiai suintensyvė minus iš užsienio kalbos. įgy jo, palyginus su ankstyvesniais vendinus šį nurodymą, per mokslo metais, Universiteto šiuos mokslo metus tik Istori mokslinių-pedagoginių dar jos-filologijos fakulteto vyr. buotojų kandidatinių egzami dėstytoja G. Raguotienė vokie nų laikymas. Dar 1959 metų čių kalbos egzaminą išlaikė la pavasarį buvo sudaryti ir ka bai geru pažymiu. Kai kuriems tedrų bei fakultetų -tarybų pa laikiusiems iš Chemijos-Gamtvirtinti mokslinio ir pedagogi tos, Istorijos-filologijos fakul nio personalo kvalifikacijų kė tetų buvo pasiūlyta ' užsienio limo individualiniai planai su kalbą dar pasimokyti. Uni klausimais. Estijos Pasitarime internacionalinio auklėjimo kandidatinių egzaminų it di versitetas turi pasiekti, kad ŽOA rektorius M. A. Klement ir Talino Politechnikos instituto sertacijų ruošimo grafiku. busimasis mokslų kandidatas direktoriaus pav. mok. reik. T. V. Ozerovas. Planų vykdymas buvo kontro ne tik laisvai verstų specialy liuojamas, ir prieš metų pabai bės tekstą ir žurnalo bei laik VYKSTA LLKJS XI SU gą apie kai kurių darbuotojų raščio straipsnį, bet kad jis VAŽIAVIMAS. TARP KITŲ kandidatinių egzaminų uždel-- galėtų užsienio kalba paskai tyti pranešimą ar paskaitą. KLAUSIMŲ BUS SVARSTONeįvykdžiusių 1959 metais, kultetų dekanams. Priminimas kvalifikacijų omunizmo statyb. suomeninės organizacijos ir sąrašas, kuris buvo lyg komp MI IR RESPUBLIKOS AUKŠ turėjo gyvą poveikį — į me individualinių statyba mūsų šalyje reikalauj ’ja visas gausingas pedagogų ko romisas tarp egzaminų su bi TŲJŲ MOKYKLŲ DARBO tų pabaigą kandidatinių egza kėlimo planų yra visuose fa io 1i i r i minų įsiskolinimas žymiai su kultetuose: Istorijos-filologijos iš kiekvieno darbo žmo- lektyvas, bet konkrečių prie lietais ir be bilietų. Praktika REZULTATAI. Per praėjusių metų fakultete — 5, Ekonomikos — gaus nuolat turtinti savo tu- monių jiems likviduoti viso parodė, kad tie sąrašai — er SUVAŽIAVIME BUS ATS mažėjo, lapkričio ir gruodžio mėne 3, Teisės — 1, Fizikos-mate rimas mokslines žinias, plėsti Universiteto mastu kol kas be zacinis egzaminų bilietų ir DAUGIAU sius Universiteto darbuotojai matikos — 5, Chemijos — 2, savo pasaulėžiūrą, stiprinti sa veik nesimato. programos pakaitalas, yra TOVAUJAMI KAIP 25000 STUDENTŲ. išlaikė 42 įvairius kandidati Gamtos — 2, Medicinos — 1, vo marksistinę-lenininę ideolo Man atrodo, kad egzaminų niekam nereikalingi. giją, ugdyti savyje būsimo su bilietais sistema kaip tik Kiekvienas studentas egza IS MOŠŲ UNIVERSITETO nius egzaminus, neskaitant TSKP Istorijos katedroje — kuriuos laikė aspi 2. komunistinės visuomenės žmo žymia dalimi palaiko ir kulti minų metu gaudavo po tris pa DELEGATAIS IŠRINKTI: egzaminų, rantai ir pritvirtintieji prie vuoja studentų tarpe nieko grindinius klausimus. Pilnai gaus pagrindinius bruožus. Universiteto tarybos nutari KUDABA ČESLOVAS — katedrų iš kitų mokyklų bei mu praėjusių metų pabaigoje Faktas palieka faktu, kad bendro neturinčius su komu užtektų ir dviejų klausimų. daugelis mūsų Universiteto nistinės visuomenės žmogumi Egzaminas vykdomas dau UNIVERSITETO KOMJAU organizacijų. katedrose turėjo būti apsvars studentų vis dar nepakanka bruožus. giausia pasikalbėjimo forma. NIMO KOMITETO SEKREKai kurie Universiteto dar tytas kiekvieno moksllnio-pemai vertina mokslo vaidmenį Pirmiausia studentas papasa Kiekviena mokslo šaka, kuri ANDRIJAUSKAS buotojai atskirus kandidatinius dagoginio darbuotojo kvalifi komunizmo statyboje ir todėl yra dėstoma mūsų Universite kodavo, ką jis žino duotoju TORIUS, kacijos kėlimo plano vykdy IFF KOMJAU- egzaminus išlaikė anksčiau mas. VLADAS savo studijose pilnutinai nepa te, turi socialistinės valstybės klausimu, o po to tarp studen Tąčiau beveik visuose numatyto termino. Tai — A. sinaudoja tomis puikiomis ne nustatytą programą' — moks to ir egzaminatoriaus užsi NIMO BIURO SEKRETOfakultetuose šis darbas buvo Palionienė Gamtos m. fakul ribotomis galimybėmis, kokias linių žinių apimties mastą. megzdavo pasikalbėjimas. Pa RIUS, DAUNORAVICIUS uždelstas. Tokie svarstymai jie turi. Dar vis pasitaiko stu Kiekvieno studento šventa pa sikalbėjimo tikslas buvo išaiš ALGIS — IFF, V1TKAUS- tete, E. Ambrazevičienė, V. jau pilnai atlikti tik Gamtos Gavelis — Medicinos fakul mokslų ir Istorijos-filologijos dentų su lengvapėdiškomis pa reiga yra savarankiškų studi kinti studento sugebėjimus sa žiūromis į savarankiškas stu jų pagalba gerai įsisavinti varankiškai samprotauti, ana KAS POVILAS — IFF, tete ir kt. fakultetuose. dijas, paskaitų lankymą, ruo programoje mokslinių žinių lizuoti visuomeninius ekonomi FRIDBERGAS PETRAS — Specialybės ir dialektinioPer 1959 metus kandidati šimąsi seminarams, pasinaudo minimumą. Paskaitos, semina nius reiškinius, surišti juos su FMF. KAIP SVEČIAI SUVA istorinio materializmo egza nes disertacijas apgynė 6 Uni jimą konsultacijomis ir kito rai tėra tiktai' pagal gyvenimo praktika, su TSKP ŽIAVIME DALYVAUJA minai buvo laikomi labai ge kiomis mokymosi priemonėmis, binė priemonė, o egzami ir TSRS Vyriausybės politika. versiteto darbuotojai: Fizikoso apie egzaminus kartais gal nai —- valstybinio patikrinimo Po to sekdavo studento moks PARTINIO KOMITETO SEK- rais ir gerais pažymiais. Kiek matematikos fakulteto vyr. vojama, kaip apie laikino po pagal RETORIUS J. BIELINIS, blogesni pažymiai pasitaikyda valstybės nustatytą linių žinių įvertinimas. būdžio atsitiktinę kliūtį, ku programą įsisavintų mokslinių Štai kodėl, man atrodo, kad PROREKTORIUS ST. LA- vo laikantiems iš užsienio kal dėst. J. Viščakas, Chemijos rią galima įveikti ne savo žinių priemonė. Vadinasi, ir egzaminai be bilietų ir be iš mokslų fakulteto vyr. dėst. bos. TSRS Aukštojo mokslo E. Ramanauskas, aspirantai J. mokslinių žinių turtingumu, kursiniai egzaminai socializmo anksto paruoštų klausimų są ZUTKA. bet tam tikru apsukrumu, ku sąlygomis yra ne asmeninis, rašo, o tik pagal valstybės nu ministerija, siekdama, kad Sriubaitė ir A. Levinskas, ris nieko bendro neturi su ko bet valstybinis, bendraliaudl- statytą programą yra pati ob universiteto darbuotojai ge Ekonomikos mokslų fakulteto munistinės visuomenės žmo nis reikalas. jektyviausia įsisavintų moks riau mokėtų užsienio kalbas, darbuotojas V. Brazauskas. gaus bruožais. žinių patikrinimo Kadangi egzaminų bilietų linių nurodė aukštosioms mokyk Tuos kai kurių studentų eg būna nedaug,o laikančių eg priemonė. Į tokius egzaminus I. JASILIONIS Perone sustojo traukinys loms sustiprinti reiklumą lai zaminų metu vartojamus ..gud zaminus akademinių grupių ir studentas ateina su švaria są V VU aspirantūros skyr. Maskva-Vilnius. Iš vagohų rumus“ ne nuo šiandien žino studentų skaičius yra didelis, žine ir tuščiomis kišenėmis. kantiems kandidatinius egza vedėjas mūsų Universiteto rektoratas, tai daugeliui studentų papuo Niekas iš anksto nežino, koks vienas po kito lipa Universi dekanatai, katedros, visų la tie patys ir koridoriuje jau ir kam papuls klausimas. To teto studentai (apie tai liudija laipsnių mokslinės tarybos, vi „Išstudijuoti" klausimai. kie egzaminai pakelia valsty raudonos kepuraitės). — Tikriausiai ansamblis, užduoties — programos Koncertuoja maskviečiai Todėl visiškai nenuostabu, binės —kalba visai pašaliniai žmo įvykdymo semestro bėgyje bū kad esant egzaminų su bilie tinumo relškmę ir verčia stu nės. tais sistemai kartais pasitaiky dentus rimčiau žiūrėti į savo Taip, iš tikrųjų. Tai mūsų davo, kad sąžiningai studija studijas. Kartu su tuo atsisa ansambliečiai sugrįžo iš Mask vęs Ir sąžiningai laikęs egza kyti nuo „nuskriaustųjų" glo vos, kur jie linksmai ir įdo miną gaudavo blogesnį pažy praleido žiemos atos Praeitą savaitę mūsų Uni mį už kokį nors nemokšą. Eg bos, t. y. nereikėtų įvertinus miai studento ži togas. versitete pradėjo veikti paruo zaminavimas be egzaminų bi nepatenkinamai — Visi labai patenkinti, šiamieji kursai stojantiesiems. lietų, bet pagal valstybės nu nias, duoti leidimą perlaikyti sako skudutininkės. Lankėm tos pačios sesijos metu. Tai jau nebe naujas dalykas statytą programą tokią gali Maskvos teatrus, muziejus, mūsų respublikoje. Šiais me mybę sumažina Iki minimumo. Neišlaikei egzamino, vadi koncertavome su dideliu pasi tais tokiu būdu stojamiesiems Prisilaikant egzaminų su bi nasi nebuvai tinkamai paslruo sekimu Lomonosovo v. Univer egzaminams į Universitetą lietais sistemos, nuodugniai šęs. Tinkamam pasiruošimui Visuomeninių mokslų sostinėje ruošiasi penki šimtai nepatikrinsi nei studento ži reikia daugiau laiko. Todėl sitete, ir kt. vienuolika žmonių. Daugiausia nių kiekybės bei kokybės, nei egzaminą galėsi laikyti sekan akademijoje Ansambliečiai nežino nuo norinčių stoti į Medicinos, Fizi sugebėjimo teoriją rišti su gy čioje sesijoje. Tada žymiai su vargio vakar atvažiavo, o kos-matematikos, Ekonomikos venimo praktika. Tai grynai stiprėtų akademinė drausmė, šiandien— filharmonijos sceno fakultetus, j Kauno politech formalus, paviršutiniškas, atsi padidėtų egzaminų reikšmė, je vėl skambės jų linksmos nikos instituto vakarinį sky tiktinis mokslinių žinių įsisavi pakiltų mokslinių žinių įsisavi dainos, smagiai suksis šokė rių. Dėstoma rusų ir lietuvių nimo tikrinimo metodas. Ki nimo lygis, visi rimčiau imtų kalbomis vidutiniškai po dvy toks egzaminų vedimo meto ruoštis egzaminams ne pagal jai,,Taryb. stud.“ informacija lika valandų į savaitę. das buvo laikomas egzaminų kokias tai erzacprogramas, Tą vakarą Centrinių Rū Bet Į Universitetą nori sto su bilietais sistemos laužymas. užrašus, klausimų ir atsakymų mų Aktų salė buvo pilnutėlė, ti ne tik sostinės jaunimas. To Praktikoje ši sistema būda sąrašus, bet pagal socialistinės Gerbiamas drauge Redaktoriau! koncertavo Maskvos Lomono dėl Mokymo skyrius organiza vo labai dažnai laužoma, šia vo tokius pat paruošiamuosius me semestre ji buvo visiškai valstybės nustatytą programą sovo vardo Valstybinio uni Leiskite per jūsų laikraštį išreikšti didelę padėkų Vilniaus kursus Druskininkuose, Varė sulaužyta. 165 ekonomikos ir nuo pat semestro pradžios. Valstybinio Universiteto Rektoratui ir bendrada, :'‘ams ui pa versiteto lengvosios muzikos noje, Ignalinoje, Švenčionyse mokslų fakulteto ir Teisės Čia siūloma egzaminų per galbą renkant medžiagą kandidatinei disertacijai, pašvęstai orkestras, vadovaujamas Ana tolijaus Kremerio. ir Švenčionėliuose. Situose ra mokslų fakulteto II kurso stu 1. Lelevelio kūrybai. Nedaug kas atsimena, kad jonuose su būsimaisiais stu dentai laikė socializmo politi laikymo tvarka kaip tik atitik Universiteto sienose aš visuomet jaučiau nuolatinį dėmesį 1957 m. orkestras jau buvo dentais dirba vidurinių mo nės ekonomijos egzaminą be tų tiems uždaviniams ir rei ir pagalbą. Aš išsivežiau pačius šilčiausius prisiminimus apie kyklų mokytojai. bilietų. Apie tai jie visi bu- kalavimams, kokius Vilniuje. Jo repertuare buvo iškelia Būdinga, kad šiais metais vo iš anksto įspėti semestro mums dabartiniu metu TSKP Vilnių ir jo senąjį Universtetą, apie draugiškus ir svetingus vos keletas dalykų, o dabar Lietuvos sostinės gyventojus. — daugiau kaip du šimtai. Be stojamiesiems egzaminams pradžioje. Lai žydi Tarybų Lietuva! Kai kurių politinės ekono- CK ir TSRS Vyriausybė. ruošiasi žmonės, turį ne ma orkestrinių dalykų visiems la B. POPKOVAS žesnį kaip dvejų metų darbo mijos katedros narių siūlymu bai patiko ir solistai, tiek vo V. Simonavitius stažą. Voronežo Valstybinio universiteto buvo sudarytas ir katedros po kalistai, tiek ir instrument." politinės ekonomijos listai. H. Kuolaitė sėdyje patvirtintas klausimų visuotinės istorijos katedros aspirantas katedros dėstytojas
Pirmieji egzaminai be biliety K
VĖL Į DARBA
Gamybininkai mokosi
Dalinamės darbo patyrimu
Viena iš geriausią profgrupiy
Mūsų fakultete profsąjunga juose dažnai Išsivysto diskusi kovoja už studentų mokymosi jos. Tai pažymi ir patys se Neseniai Vilniaus Valstybi to, reikėtų keistis kursais, at tuo, o kas yra kaimynystėje kyla. Koks gi mūsų aukštųjų pagerinimą, akademinės draus minarų vadovai. nio V. Kapsuko v. Universite skirais dėstytojais. Panašūs — nežinome ir galvojame, mokyklų auklėtinių kelias ga mės stiprinimą. Ypač norisi pabrėžti gana to partinio komiteto ir rekto ryšiai pastaraisiais metais yra kad pas mus viskas luealu.'o myklose, kaip jie ten auga, Todėl partinė organizacija gražią tradiciją III kurso isto rato iniciatyva buvo sušauk su Varšuvos universitetu. Man kiti žemiau stovi. Reikia dau auklėjasi daugianacionali didelį dėmesį skiria profsąjun rikų tarpe — atžymėti kiek tas respublikos aukštųjų mo rodos, kad su Jumis mes tu giau bendrauti, daugiau susi niuose kolektyvuose? Teigia gos darbui. S. m. sausio mė vieno grupės nario gimimo kyklų vadovų, partinių ir kitų rėtume ne mažiau bendrauti. pažinti su kitų respublikų kul mų pavyzdžių absoliuti daugu nesį partinis biuras svarstė III dieną,\padovanojant knygą su Pas mus didelis mokslinis tūra, gyvenimu. visuomeninių organizacijų at ma ir atsiranda tik vienas Ki kurso istorikų darbą. Buvo iš- visų grupės narių' parašais. stovų pasitarimas internacio kolektyvas, didelė aspirantū Gera mūsų studentų tradi tas atskiras Individas,-kuriam klausyta grupės proforgo (J. Toks savo grupės narių pa gerbimas jų gimimo dienos nalinio auklėjimo klausimais. ra, mes ruošiame 30-ties spe cija ruošti bendrus gamyklų gamyklos kolektyvas nedaro Lukšaitės) darbo ataskaita. Ataskaita ir pasisakymai pa proga dar labiau ugdo kolek Jame dalyvavo Baltarusijos, cialybių kadrus. Praeitais me- jaunimo ir studentų vakarus, reikiamos įtakos. Latvijos, Estijos ir Kalinin tais buvo aspirantūroje 80 nes mūsų gamyklų, kaip ir Štai Universiteto auklėtinis rodė, kad III kurso istorikų tyviškumą, grupės vienybę, grado srities aukštųjų mokyk vietų. Ne visos Jos buvo už- pas jus, kolektyvai internacio inžinierius Gudas, „Vito“ fab profgrupė rimtai dirba. Kom jos narių draugiškumą. Iš to lų atstovai. Pranešimą apie in pildytos. Man atrodo, kad Pa- nalus ir juose jokių nesutari riko direktorius, anksčiau dir jaunimo ir profsąjungos orga galėtų, pasimokyti ir kitos bęs vyr. inžinieriumi. Jis šia nizacijos glaudžiai bendradar profgrupės. ternacionalinį auklėjimą pada- baltijo respublikos galėtų šio- mų nebūna. , rė Vilniaus Universiteto par mis vietomis pasinaudoti, ruo K. Žemaitaitis — Šiaulių me daugianacionaliniame ko biauja šioje grupėje. Pvz., III kurso istorikų profgru lektyve įsigijo didelį autorite tinio komiteto sekretorius J. šiant kvalifikuotus kadrus, Pedagoginis institutas. Bielinis. Diskusijose dalyvavo ypač tų specialybių, kurių as — Mūsų studentai nedaug tą kaip geras vadovas, gabus spalio mėn. įvyko grupės kom pė yra numačiusi užmegzti ry mūsų respublikos aukštųjų mo pirantūrų pas jus nėra. težino, pavyzdžiui, apie Už inžinierius, politiškai subren jaunimo ir profsąjungos jung šius su Rygos ir Minsko stu I. Zaksas — Vilniaus Vals kaukazės ir Vidurinės Azijos dęs žmogus. Arba kitas pavyz tinis susirinkimas, kuris ap dentais—istorikais. Grupėje kyklų atstovai: KPI partinės organizacijos sekretorius A. tybinis Universitetas, Istorijos- respublikas. Todėl mes užpla dys: buvęs Universiteto auklė svarstė grupės narių ruošimą gerai platinama periodinė navome ruošti vakarus, skirtus tinis Clapas baldų kombinato si egzaminams. Siame susirin spauda ir knygos. Beveik visi Jūrelė, VPI direktoriaus pava filologijos fakultetas. Internacionalinis auklėjimas atskiroms respublikoms, ku direktorius. Čia vyr. inžinie duotojas A. Rakūnas, KMI kime grupės nariai pasidalino grupės nariai turi visuomeni partinio biuro sekretorius J. vedamas dviem pagrindinėm rios yra toliausiai nuo mūsų. rius lenkas. Dirba įvairių tau patyrimu, kaip geriau pasi nių įpareigojimų. 10 iš 16 Kai buvo respublikoje šven tybių žmonės, bet jokių nesu Kuzma, LŽŪA prorektorius J. linijom: pirma — auklėjimas Olekas, Vilniaus Valstybinės tautų draugystės dvasia ir ko čiama „Tarptautinė studentų tarimų, jokių nesusipratimų jų ruošti egzaminams, apsvarstė narių yra ateizmo, kraštotyros Konservatorijos marksizmo- va prieš-svetimą mums ideolo diena“, mūsų studentai buvo tarpe. Tai glaudus, drausmin paskaitų ir seminarų lanko ir istorijos mokslinių būrelių pasikvietę Ukrainos delegaci gas ir draugiškas kolektyvas. mumą bei pasiruošimą jiems. nariai. leninizmo katedros vedėja P. giją. Atskiri mūsų fakulteto dės ją. Tai buvo didelė šventė, Tik politiškai nesubrendusių Po susirinkimo pagerėjo pa Girdzijauskienė, SPI direkto Tektų tik palinkėti, kad III riaus pavaduotojas K. Žemai tytojai nėra aktyvūs kovotojai didelis įvykis. Ryšiai su Uk žmonių tarpe kyla nacionali skaitų ir seminarų lankomu kurso istorikų profgrupė grei taitis. Kalbėjo svečiai: Balta už partinę liniją. Reikia pripa rainos studentais palaikomi ir nio pobūdžio nesusipratimų. Tokių žmonių dar yra ir stu mas, aktyvumas, seminarų me čiau užmegztų ryšius su Rygos rusijos j Valstybinio V. Lenino žinti, kad dalis studentų-ko- dabar. Šiais metais komjaunimo dentų tarpe. Vertinant ir iš tu 'grupė dar intensyviau ėmė ir Minsko studentais-istorikals. v. Universiteto TSKP istorijos munistų peraugo dėstytojus. katedros vedėjas V. Sikorskis, Jie geriau orientuojasi ideo organizacijos iniciatyva insti keliant žmones, būtina žiūrėti ruoštis egzaminams. Reikėtų, kad visi grupės na Bstijos Žemės ūkio akademijos loginiuose klausimuose. Atro tute įsisteigė klubas „Duok pirmoje eilėje politinis ir da III kurso istorikai, prieš riai užsiprenumeruotų „Tary rektorius M. Klement, Latvi do, pagrindinė priežastis — ranką, tolimas drauge“. Klu lykinis subrendimas, o ne jo skaitydami darbus seminaruo binį studentą“, įstotų į bas turi atskirą kambarį, pa tautybė. Jaunimo internacio kad daugelis nepartinių auto jos KP CK skyriaus vedėja L. Lapina, Kaliningrado Pedago ritetingų dėstytojų bevelk ne laiko ryšius su daugeliu šalies nalinis auklėjimas turi būti se, juos apsvarsto nedidelėse LDAALR draugiją. A. VAITKUNAS ginio instituto partinio biuro dalyvauja politiniame darbe aukštųjų mokyklų, ruošia pa pastoviai vedamas kasdien vi grupelėse, bendrabučiuose. To Vyr. dėstytojas sekretorius G. Gubariovas. Pa už Universiteto ribų. Jie me rodas, skirtas vienai ar kitai somis galimomis priemonėmis. dėl seminarai vyksta gyvai. sisakė mūsų partinio komiteto tai iš metų neparuošia nė vie respublikai, kurias lanko ir sekretoriaus pavaduotojas J. nos politinės paskaitos, jie už miesto gyventojai. M. Lola — VVU. DĖSTYTOJO TRIBŪNA Maiminas, Istorijos-filologijos siėmę tik moksliniais darbais. — Visuomeniniai mokslai, fakulteto partinės organizaci Politinis darbas, kaip rodo jos sekretorius I. Zaksas, poli praktika, duoda pujki.us-rezul — tai tokios disciplinos, kurio tinės ekonomijos katedros ve tatus. Štai studentė Vaitkutė se galima ir reikia parodyti he Jei mes sugebėsim rei dėjas M. Lola, vyr. dėst, A, perskaitė rajone 7 paskaitas. roiką. kiamai parodyti mūsų kovoto Jai teko daug ką gerai apgal « —v Bulota, komjaunimo organi revoliucionierių heroizmą, zacijos sekretorius C. Kudaba. voti. Ir kada ji egzamino metu jų, Filosofijos istorijos egzami gilią scholastikos analizę, de-čiau Jis „suklupo“ ties kitais Kalbas pasakė Lietuvos KP atsakinėjo apie marksizmą, ji mes jaunimą galėsime pastū nas — vienas iš sunkiųjų Is maskavo jos reakcines puses; dviem klausimais — „Feuermėti dideliems darbams. Gaila, Vilniaus miesto Lenino rajono sakė „mes galvojame“, „mūsų torijos-filologijos fakultete. V V kurso svetimkalbė Mlellū- bacho filosofija ir etika“ ir tačiau šios heroikos visuome kurso studentai, laikantieji šį naitė, kalbėdama apie Lenino „Lenino kova prieš Bucharino komiteto sekretorius A. Bur- toks požiūris“, kai kiti sako ninių mokslų paskaitose trūks egzaminą žiemos sesijoje, turi kovą prieš dievostatą ir die- ekletiką“, kauskas ir Lietuvos TSR „marksistai sako taip, o idea nesugebėjo at ta, kaip kad trūksta jose ir gerai orientuotis marksistinės voiešką, sukritikavo mėginl- skleisti esminio Feuerbachę.?< Aukštojo ir vidurinio specia listai taip*. Kai žmogus akty dėstytojo kūrybingumo. filosofijos, istorijos, šiuolaiki mus supažindinti dievo idėja, nuopelno, neišaiškino kuo pa laus mokslo komiteto pirmi viai dalyvauja politiniame dar Studentų politiniam ideolo nės tarptautinės ir vidaus po atskleidė religijos reakcinę sireiškė Bucharino eklektika. be, jis pats užsigrūdina poli ninkas V. Kuzminskas; giniam auklėjimui didelę litikos klausimuose. esmę. Iš žurnalistų trejetus ga Žemiau spausdiname kai ku tiškai ir galt kitus gerai auk reikšmę turi individualus dar vo drg. Budrys, kuris mažai lėti. Sis egzaminas tai savo Labai gerai atsakė sverias pasisakiusiųjų mintis. bas. Mes girdime, kad įvai tiškas studento politinio su timkalbė Budzinskaitė, litua- lankė paskaitas ir drg. Jaku M. Klement — Estijos Že raus V. Sikorskis — Baltarusi plauko religinės sektos brendimo, kūrybinio klausimo nlstal Nlparaitė, Venclova, tytė, kuri dėl darbo negalėjo jos Valstybinis Lenino v. Uni mės ūkio akademija. patraukia atskirus jaunuolius. sprendimo rodiklis. Dėl to fi Jackevičius, žurnalistas Ragė dalyvauti konsultacijose. versitetas. — Studentų internacionali- O kaip jos veikia? Gal jos losofijos istorijos rezultatų nas ir daugelis kitų. Tačiau vien tik paskaitų ir — Mūsų Universiteto parti nis požiūris yra bendro politi- skaito daug paskaitų? Ne. analizė turi tam tilA-ą reikš konsultacijų lankymas neduo Kartu reikia atžymėti, kad nė organizacija nuo seno kont nio subrendlmo rezultatas, ku- įvairūs religiniai veikėjai mę, sprendžiant apie studenda gilių žinių. Egzaminų re1 egzaminai iškėlė ir nemažas zultatal, ypač bibliotekininkų roliuoja visuomeninių discipli ris pasiekiamas ne vien teori stengiasi Individualiu darbu tijos idėjinį lygį. spragas studentų žiniose. La nepasisekimai, liudija, kad ne nų katedrų darbą. Nuolat tik jos nacionaliniu klausimu stu patraukti žmogų, o šis vėliau Žiemos egzaminų sesijoje pasitaikantieji trūku rinamas šių disciplinų paskai dijavimu, bet labiausia tai gy kitus paveiks. Mums reikia jų man teko egzaminuoti V kur- biausiai dalis studentų silpnai buvo nemokėjimas išaiš maža dirba viso semestro eigoje. tų lygis. Nuo praeitų metų venimas ir gamyba išauklėja. darbui priešpastatyti tokį savo so bibliotekininkus, lituanis- mai kinti esminių, pagrindinių Egzaminų rezultatai taip Didelį • poveikį studentams darbą, kuris pasiektų žmogaus tus, svetlmkalbius ir žurnalis problemų pusių. Pasitaikė ir partinis komitetas, pasitaręs su dėstytojų kolektyvu, pra turį, gamyklų, kolūkių šefavi- širdį. tus — iš viso 128 žmonės. atskirų atvejų, kuomet stu pat parodė, kad geriausiai įsi dėjo domėtis studentų darbu. mas, kur jie betarpiškai bend Lyginant šių metų ir praeitų dentai nežinojo pagrindinių savina marksizmą tie studen A. Rakūnas VPI. Tam buvo pajungtas partinis, rauja su įvairų tautybių darbi sesijų rezultatus, galima drą veikalų ir svarbiausių filoso tai, kurie aktyviai dalyvauja — Pas mus Jau tradicija politinėje veikloje. Mūsų fa komjaunimo, profsąjungos ak ninkais. Ypač reikšminga prie tapo pravedinėti tarptautines siai teigti, kad studentų daly fijos sąvokų. kulteto praktika rodo, kad su tyvas, įtraukti aspirantai , ir monė buvo darbas plėšininėse studentų dienas, pasikviečiant kinis ir idėjinis pasiruošimas Palyginamai silpnai pasiro manus politinio darbo ir mo dėstytojai. Reikėjo gerai išstu žemėse, o vėliau Pabaltijo Iš kitų respublikų aukštųjų pakilo. Absoliutinė studentų dauguma gerai žinojo kurso dė V ’ kurso bibliotekininkai kymosi derinimas ne kliudo, o dijuoti, kaip studentai mokosi SEC ir kitos statybos. mokyklų studentus. Pas mus (grupės sekretorius Nesteran- padeda geriau įsisavinti ži visuomenines disciplinas, ko Labai didelę reikšmę inter svečiavosi studentai net iš Kir medžiagą, skaitė nurodytą li kaitė). Patelksime eilę pavyz nias, tobulina mąstymą, sugeteratūrą. kie sunkumai jiems kyla, ko nacionaliniam auklėjimui Esti gizijos ir kitų respublikų aukš džių iš bibliotekininkų atsaki bėjltpą iš partinių pozicijų kias jie turi pretenzijas dėsty jos studentų tarpe turi rusų tųjų mokyklų. Taip pat in Egzaminų rezultatai liudi nėjimo. Antai, drg. Koževnlko- vertinti reiškinius, atskleisti tojams. Visose grupėse buvo kalbos mokymasis. Todėl aukš stitute organizuojami rusų ta ja, kad grupių komjaunimo vaitė turėjo labai svarbų esminius problemos bruožus. pasitarimai šiuo klausimu, ku tojoje mokykloje skiriame la rybinės poezijos vakarai. Atsi organizacijos pradėjo skirti klausimą — „TSKP nutarimai Antai, drg. Ragėnas yra propa rie sukėlė nemaža ginčų ir bai didelį tam reika- rado kai kurios naujos for daugiau dėmesio mokymosi meno klausimais pokario lai gandistas, Jį labai mėgsta eina ...........dėmesį " daug pasiūlymų. Ir dabar į lul. Iš kitos pusės mums aiš- mos. Užsienio kalbų fakultete klausimams. Labai gerų rezul kotarpiu“. Kaip žinoma, šio moslos politikos ratelio klau mūsų praktiką įėjo — siste ku, kad estų kalbos mokyma- veikia užsienio kalbų klubai: tatų pasiekė lituanistų grupė klausimo žinojimas labai svar sytojai. Ak’tyvūs visuomeninin organizacijos bus specialistui, turinčiam kai yra žurnalistai Brlgmanas mingai, kasdien domėtis, kaip sis kltų tautybių studentams vokiečių, prancūzų, anglų kal (komjaunimo studentai. įsisavina visuomeni yra labai svarbus, nes sunku bų klubai, kurie tiria pažan sekretorius drg. Norkūnas) ir kasdieninį reikalą su grožine Ir Jasinskaltė. nes disciplinas. Šio darbo re įsivaizduoti, kad kitų tautybių gų judėjimą šitose šalyse ir svetimkalbių grupė (komjauni literatūra. Tačiau drg. KoževO štai kitas pavyzdys. V zultatai akivaizdūs, — dau specialistai, dirbantieji respub tas tarnauja internacionali mo organizacijos sekretorius nikovaitė nieko negalėjo pasa kurso lituanistė drg. Pociūtė drg. Vaitkutė). Geriau negu gumas studentų pajuto visuo likoje, nemokėtų vietinės kal niam auklėjimui. kyti. kokius uždavinius parti gerai lankė paskaitas, rūpes pernai išlaikė žurnalistai. ja pastatė meno darbuotojams, tingai mokosi, dalyvauja an meninių disciplinų „skonį“, bos. Todėl Jie mokosi ėsiu A. Burkauskas — LKP Vil atsirado susidomėjimas, pra kalbą. gilų žinojimą ir kūry kokius neigiamus reiškinius samblyje. bet rimto politinio niaus miesto Lenino rajono binįYpač dėjo daug kūrybingiau žiūrėti klausimų nagrinėjimą pa bei žalingas teorijas sukritika darbo nedirba. Ir štai Ji pui P. Girdzijauskienė — Vil- sekretorius. į daugelį teoretinių klausimų, rodė V kurso lituanistas Ku vo šiuose nutarimuose. Drg. kiai kalbėjo apie atgimimo Valstybinė konservatoriniaus ėmė kelti visą eilę problemų. — Internacionalinio auklėji bilius. plačiai ir įtikinamai Sacevičlūtė nesugebėjo apibū- laikotarpio meną, bet kuomet _____ ir ekonomi______ dinti subjektyvinio ir objekty- reikėjo marksistiškai aiškinti Kitas klausimas, kurį aš no ja. mo problema aktuali mūsų ra parodęs r politikos — Mūsų aukštoji mokykla jone tik aukštosiose mokyklo koš santyki proletariato dlkta- vinio idealizmo skirtumo. Drg. nūdienio gyvenimo klausimus, riu paliesti — tai tarprespub nežinojo drg. Pociūtė suklupo. Iš viso likiniai ryšiai. Mes priėjome nedidelė. Studentų, kaip ir se ir inteligentų tarpe. Darbi ‘ūros epochoje, išaugusį poli- Seršnovaitė nieko> Engelso veikalą „Gamtos reikia pasakyti, kad eilė an ** ” ri" išvados, kad svarbu ne tik pa dėstytojų sudėtis internaclona- ninkų kolektyvuose, gamyklo tikos vaidmenį. V kurso Ii- apie siųsti studentus į kitas respub 11. Mūsų mokyklos specifika se šis klausimas niekuomet ne- tuanistas Venckevičius davė dialektika“, o drg. Nastopkaitė sambliečių šioje sesijoje pasi — apie Lenino straipsnius rodė ne iš geros pusės. Mes likas, bet svarbu ir tai, ką apsprendžia tai, kad visas mo proletarinio ateizmo klausi visi labai gerbiame šauniuo siųsti. Mes žiūrime, kad stu kymo procesas praeina indivi mais. sius saviveiklininkus. Kartu dentas būtų ne tik geras sa dualiai tarp dėstytojo ir stu viveiklininkas, sportininkas ar dento. Maža bendrų užsiėmi Egzaminų rezultatai duoda ypač komjaunimo organizaci medžiagą kai kurioms išva jai reikėtų pagalvoti apie an mokslininkas, bet pirmoje ei mų. Nuo dėstytojo ideologinio doms. Jie rodo, kad geresnius sambliečių politinio lygio kė lėje, kad jis būtų visumoje lygio priklauso ir jo auklėji pažymius gavo tie studentai, puikus tarybinis jaunuolis su mo, jauno žmogaus pažiūrų kurie rūpestingai lankė pa limą. Būtų ne pro šalį, kad tvirtomis komunistinėmis pa formavimo rezultatai. skaitas ir konsultacijas. Antai, ir ansambliečiai kartais pa Gera auklėjimo forma ,— žiūromis, kad jis galėtų da kaip išaiškinta, visi penketuki- skaitytų darbo žmonėms poli ryti gerą įtaką, galėtų būti pa organizuojami po vasaros ato nlnkai žurnalistai, Ragėnas, tinių, ateistinių paskaitų ir vyzdžiu, bendradarbiaudamas stogų susitikimai, ■ kuriuose Brlgmanas, Siniakovaltė, Jasu kitų respublikų atstovais ir studentai pasakoja, kaip pra » slnskaitė ir kt. beveik nepra pan. padėtų stiprinti draugiškus in leido vasarą, ką matė, kur pa leido paskaitų ir konsultacijų. V kurso studentams išky buvojo. Čia išryški jų pažiū ternacionalinius ryšius. Šiuo klausimu pamokinantis la ypač svarbus uždavinys — Mums yra labai didelės ga ros, nuotaikos, jų ryšys su gy pavyzdys yra V k. lituanistas apginti diplominius darbus ir limybės sustiprinti mokslinius venimu. Vieni pastebi visa, Ragauskas. Tai stropus, pla kas nauja, progresyvu, o kiti ryšius, o tai. turės milžinišką čiai apsiskaitęs, mėgstąs sava išlaikyti valstybinius egzami reikšmę ir internacionaliniam ■ • tai, kas sena, atgyvenę, rankiškai dirbti studentas. Jis nus. Norisi palinkėti visiems klausimui. Visų pirma bend kas išlikę iš praeities. mažai lankė filosofijos istori V kurso studentams padaryti L. Lapina — Latvijos KP radarbiavimas turėtų būti pra jos paskaitas ir konsultacijas, išvadas iš žiemos egzaminų se dėtas tarp istorijos, filosofijos, CK. bevelydamas savarankiškai — Kartais studentų tarpe politinės ekonomijos, literatū mokytis. Sesijos metu jis pla sijos rezultatų ir tinkamai pa ros katedrų. Reikia, kad šios atsiranda nacionalinio uždaru čiai išaiškino Leonardo da siruošti savarankiškam, kūry katedros susirašinėtų, iškeltų mo Jausmas, kyląs gal ne dėl Vinči kūrybą, pateikdamas biniam darbui mūsų liaudies a.enomis didelė qrupė aktyvistų, akademinis chorai ir spręstų kai kurias bendras kažkokio pikto užmojo, bet to viešėjo Le’ninarade. Apie jų ’soūdžius skaitykite sekančiame nu daug duomenų, kurių nebuvo laimei ir džiaugsmui, problemas, kurios liečia ir dėl, kad tai, kas mus supa — meryje. NUOTRAUKOJE: Aktyvistai Marso lauke, prie revoliucijos pateikta paskaitų metu. TaDoc. I. ZAKSAS Baltarusiją, ir Lietuvą. Be gerai pažįstama, didžiuojamės aukų kapo.
Ką oarodė filosofijos isforiios egzaminai?
Atostogų dienomis
Didysis žodžio menininkas I
„Tada žmogus taps geresniu, kada jūs parodysite jam, koks jis yra."
užuojautą, ojautą. Jie negroja svetl- nors kad ir Turgenevą, kurio mų iširdžlų fi^gomis, kad atsi- tu neskaitęs. .. „Tegul scenoje viskas būna taip pat sudėtinga ir taip liepiant iant jleffs jiems dūsautų ir tapat kartu su tuo paprasta, kaip ir gyvenime." Cla reikalingas nenutrūks sytųsi su jais. Jie nesako: tamas darbas dieną ir naktį, „Manęs nesupranta!. .“ — to amžinas skaitymas, studijavi dėl, kad tuo siekiama pigaus mas, valia. .. Cla brangi efekto, tai niekšiška, sena, kiekviena valanda... Savimei ,Jeigu aš pridėsiu, subjektyvumo, paveikslai taps apgaulinga. lę reikia mesti, kadangi tu ne neaiškiais, ir apsakymas nebus toks kompaktiškas, kokie turi būti trumpi apsakymai. Kada aš rašau, aš pilnai pa 6. Jie netušti. Jų nevilioja mažytis... 30 metų greitai! sikliauju skaitytoju, žinodamas, kad trūkstamus apsakyme tokie netikri brllijantai, kaip Laikas! subjektyvius elementus jis pridės pats“. pažintys su įžymybėmis, girto Laukiu... Visi mes laukia Plevakos rankos paspaudimai, me. . .“ populiarumas porterinėse. Iš Siame laiške nušviestas „Menas rašyti, yra mokėjimas trumpinti, kas para frazės: „Aš spaudos atsto šyta“. vas!“, kuri tinka tik Rodzevi- kaip prožektoriumi, tas nuosta člams ir Levenbergams, jie bus pedagoginis metodas, ku juokiasi. Piešdami už grašį, rio pagalba Čechovas pats sa jie nelaksto su savo kartonu ve auklėjo. Ir jeigu stebuklu lyg Jis būtų šimto rublių ver mums rodosi šis jaunystės mo tės ir nesigiria tuo, kad Juos ralės kodeksas, tūkstantį kartų įleido ten, kur kitų neleido... stebukllngesnė ta aplinkybė, Čechovas buvo jau ėmė ką nors, aš nesutikau nieTikrieji talentai visuomet sėdi kad Čechovui pavyko pajung nesulyginamas me tai perduodavo nuo- kur! Jo kalba — tai patamsyje, minioje, toliau nuo ti šiam kodeksui visą savo gy nininkas. . . Gyve stablal vaizdingai ir nepaprasta kalba. .. kad kiekviena taisyk nimo menininkas. . . suprantamai, iki Aš dar ir dar parodos. . . Net Krylovas pa- venimą, lė, kuri Išdėstyta šitame laiš Ir Jo kūrybos vertė imulkmenų aiškiai... kartoju, kad Če sakė, kad tuščia statinė ge- ke, nepasiliko popieriuje, kaip ta, kad JI supranta Jis buvo nuoširdžiu, chovas sukūrė nau rlau girdėti negu pilna. . . kad dažnai būna su panašio ma Ir artima ne tik o tai didžiulis pri jas formas, Ir, at 7. Jeigu jie turi savyje ta mis taisyklėmis, bet buvo kiekvienam rusui, valumas, Jis rašė mesdamas bet • fbkį pas Jį iki galo. Pa bet Ir kiekvienam apie tai, ką matė ir apgaulingą kuklu lentą, jie gerbia jį. Jie var įvykdyta sistatyti sunkiausius, bevelk žmogui aplamai. .. kaip matė. . . mą, tvirtinu, kad dan jo aukoja ramybę, mote neįvykdomus priesakus gali, O tai svarbiausia. Ir savo nuoširdu technikos atžvilgiu ris, vyną, tuštybę... Jie di žinoma, kiekvienas, bet nenu .. .Jis ėmė Iš gy mo dėka Jis sukūrė jis, Čechovas, žy tai, ką ma naujas, visiškai nau miai aukštesnis už džiuojasi savo talentu. Pavyz krypstamai vykdyti juos visa venimo tė, nepriklausomai jas formas, mano mane__ Tai vienin me savo gyvenimo bėgyje gali džiui, jie neglrtuokllauja su manymu, rašymo tik tas, kurio pats stipriau nuo reiškinio turi formas visam pasau telis savo rūšies ra miestelėnų mokyklos prižiūrė sias charakteris, pati galln- nio. Bet užtat jeigu liui, lygių kurioms šytojas. tojais Ir su Skvorcovo sve glausla valia. čiais, suprasdami, kad jie pa Pagaliau aš gailu Ištarti šaukti ne gyventi su Jais, bet šluos žodžius: galinga valia. Su kokiu pasitenkinimu aš auklėjančiai paveikti Juos. juos čia, į šią knygą! 8. Jie auklėja savyje esteti įrašiau Visa, kas buvo pasakyta Iki ką. Jie negali užmigti su rū šiol, buvo sakoma su vienin bais, matyti sienoje plyšius teliu tikslu pareikšti pagaliau su blakėmis, kvėpuoti blaurlu šitą eretišką tiesą apie Čecho ČECHOVO MORALĖS KODEKSAS vą Ir pademonstruoti ją taip oru, vaikščioti prlsplaudytomls akivaizdžiai, kad netgi nenuoECHOVAS rašo aple eidami nesako: su jumis gy- grindimis, maitintis Iš žibali vokos suprastų, jog jo asme savo brolį dailininką venti negalima! Jie atleidžia nės. Jie stengiasi kuo labiau nybės pagrindų pagrindu buvo Nikolajų: „Žūsta geras, ir triukšmą, Ir šaltį, ir sąmo galinga, genialiai atkakli va stiprus rusų talentas, žūsta jus, Ir pašalinių buvimą jų bu sutramdyti Ir taurinti lytinį lia. Šita valia pasireikšdavo Instinktą... Jiems moteryje rei kiekvienu jo biografijos fak te. . . mažne už grašį““ 2. Jie gailestingi ne vien kalingas skaistumas, grakštu tu Ir anksčiausia, kaip matė Čechovas mėgina jį išgel bėti ir rašo jam laišką po laiš tik elgetoms Ir katėms. Jie mas, žmoniškumas, sugebėji me, tuo, kad. sukūręs sau nuo ko, Ir tarp tų laiškų yra vienas serga širdimi Ir nuo to, ko ne mas būti. . . motina... Jie ne jaunystės aukštą kilnumo ideasmulkiausias, kur Antonas pamatysi paprasta akimi. Jie , lą, jis ryžtingai pajungė jam Pavlovičius duoda Išplėstine naktis nemiega, kad padėtų maukia kada tik papuola deg savo elgesį. Rusijoj buvo forma visą savo antlmiesčio- Polevajavams, mokėtų už bro- tinės, neuosto spintų, nes Jie! daug rašytojų, troškusių nu-. niškos moralės kodeksą. . . lius-studentus, rengtų motiną. žino, kad jie ne kiaulės. Ge' kreipti savo gyvenimą sutinka Cla taip ryškiai atskleidžiama 3. Jie gerbia svetimą nuo ria jie tik tada, kada laisvi' mai su sąžinės paliepimais: Ir ta drausmė, kurią jis pritaikė savybę ir todėl moka skolas. Ir reikšminga proga... Nes. Gogolis, ir Levas Tolstojus, ir savo atžvilgiu. 4. Jie nuoširdūs Ir bijo me ir Glėbas Uspenskis, jiems reikalinga mens sana in1 Leskovas, ir Garšinas, ir mes žavimės jų ....... Trūkumas gi pas tave lo, kaip ugnies. Nemeluoja jie corpore sano. .. trauka į „teisingą“, teisų gytik vienas. Tai — tavo kraš netgi menkniekiuose. Melas Įžeidžia klausantį ir paniekina tutinis storžieviškumas. . . Ir t. t. .. Tokie Išauklėtie. venimą, bet netgi jiems šis do Išauklėti žmonės, mano ma Jo akyse kalbantį. Jie neslpul- ji. .. Kad išsiauklėti ir nesto rovinis žygdarbis buvo ne pa nymu, turi tenkinti sekančias kuoja, elgiasi gatvėje taip vėti žemiau aplinkos lygio, Į gal jėgas, netgi jie kartais pat, kaip namuose, jie neap■ nustipdavo Ir krisdavo. O Cesąlygas: aklų žemesniems. . . Jie kurią esi patekęs, neužtenka• chovui, atrodo, taip niekada 1. Jie gerbia žmogišką as- dumla Ir nelenda su atviru perskaityti tik Plkvlką ir išmenybę, Ir todėl visuomet neplepūs kada jų neklausia. . . zubrlntl Fausto monologą. . . neatsitikdavo: užtekdavo iškel atlaidūs, negriežti, manda- mais, svetimas ausis jie Reikia drąsiai spiautl ir stai ti prieš save tą ar kitą reikagūs. . . Jis netriukšmauja dėl Gerbdami dažniausiai tyli. giai pajudėti iš vietos. .. Eik' lavimą, kurį jam diktuodavo plaktuko ar dingusio trintuko; gyvendami su kuo nors nelai 5. Jie nežemina savęs su pas mus, sudaužyk grafiną sui sąžinė, ir jis išpildydavo jį. Iš knygos „Čechovas" Vakarop... A.Sutkaus foto etiudas ko tai malonės darymu, o iš- tuo tikslu, kad iššauktų kitų degtine ir gulkis skaityti.. .
1***1
L. Tolstojus apie A. Čechovą
Č
P. Lafargo pamfletas „Pijus IX roju je“, parašytas 1881 m., pirmąkart buvo išspausdintas laikraštyje „L'Egalitė“. Sis talentingas kūrinys sudavė triuški nanti smūgi tiek religijai, tiek Ir kata likų bažnyčios viršūnei — Pijui IX. Naujas popiežius Jonas XXIII, kaip ir Jo pirmtakai, yra reakcingiausios poli tikos skelbėjas. Taigi, Jau vien dėl to šis P. Lafargo pamfletas reikšmingas Ir mūsų dienomis. Spausdiname pamfleto ištrauką.
Netoliese dlevo-tėvo lūšnelės šventasis po piežius sutiko ryškiais margais drabužiais išsipuošusį, linksmą moterų ir jaunų merginų pulką. Džiaugsmingas būrys sukosi apie žvil gančiais, šviesiais garbanotais plaukais, ryš kiai nudažytais antakiais ir lūpomis, putnio mis, nusagstytomis brangakmeniais rankomis jaunuolį. Sis guvus jaunuolis, koketiškas ir nepateptas, rodėsi, tegalvojo tik apie savo šu kuoseną ir apie tai, kokį įspūdį jo grožis da ro supančioms jį moterims. Sis mažas druč kis buvo Jėzus. O ,kaip labai jis skyrėsi nuo dailidės sū naus Kristaus Nazariečio, laikančio piemens — Jono Krikštytojo, miegojusio uolose ir valgiuslo tik skėrius, draugo. Kaip mažai jis pri minė tą Kristų, kuris, sukrėstas žmonių kan dų vaizdo, pasitraukė į dykumas ir pasnlkavo, kad atjaustų badaujančių vargus; Kristų, kuris basas vaikščiojo akmenuotais keliais ir ant romios asilės iškilmingai atvyko Jeruza
lėn; Kristų, kuris viliojo savo dieviškais sku durais vargšų minias, baugino dvasininkus ir turtuolius, žadino neturtingųjų viltis! Kaip mažai jis buvo panašus į sielvartingai pagim dytą senovės Romos vergų Kristų, jų gran dinių draugą, nukryžiuotą lyg balsaus maišti ninko Spartako herojiški gladiatoriai! Kaip labai jis skyrėsi »uo liūdno Ir lieso viduram žių Kristaus, simbolizavusio valstiečių var gus! Šitie Rūpintojėliai —- žavingi ir didžiu liai, kaip liaudies sielvartas, gimę, kankina mi ir nukryžiuoti plebėjiškų masių širdyje — visi jie mirę. Gyvas liko tik garbanotas Re nesanso epochos Jėzus, Jėzus — buržua, pa sauliečių damų ir kurtizanių Jėzus, lėkštas, šviesiaplaukis Jaunuolis. Sutrikęs popiežius žiūrėjd į jį su nuostaba. — Būk sveikas, Įžymus svetimšali! — pa sakė jam Jėzus. — Tavo suglumusi Išvaizda rodo, jog tu pas mus naujokas. Kokia laimė! Mes išgirsime naujienų Iš žemės. Atnešei pas kutinį „Madų apžvalgos“ numerį? Tegul bus palaimintas viešpats ir tu, garbingas seni, kartu su juo. Na, dėstyk viską, ką žinai! Ma no lipšnios balandėlės domisi daugiau už jau nas beždžiones. Ar moterys žemėje vis dar dėvi trumputes sukneles, nešioja polisonus? Aš dievinu šį kostiumą. Tai lengva, grakštų! — Aš atėjau, viešpatie., pasikalbėti su Ju mis apie Jūsų dieviškos bažnyčios reikalus, — pertraukė jį popiežius.
— Paryžietės vis dar dažo savo plaukus geltona spalva. Prakeikta mada! Mano barz da Ir mano plaukai nustoja savo originalaus patrauklumo, Ir man kyla noras nudažyti juos Juodai. Ką Jūs galvojate apie tai, mano širdies karalienės? — Saldusis Jėzau, mūsų ideale, tau dažytis — tas pat, kaip marginti leliją, — sušuko choru įsimylėjęs pulkas. — Mano aklų lėlytės, jūsų noras — man įstatymas. — Viešpatie, Jūsų bažnyčią puola... — Moterys vis dar naudoja pudrą? Fui! Galima pagalvoti, kad bučiuoji malūnų mai šus. Aš uždraudžiau pudruotis ir dažytis vi siems, kas pašventė save man. Jeigu vyrai pasielgtų lygiai taip pat... — Viešpatie, Jūsų šventovės išniekina mos. .. — O .Rašei Išrado pagaliau naują eleksy rą apsvaiginti sieloms ir sužadinti meilės iš eikvotoms jėgoms. — Viešpatie, Jūsų tikintieji apimti nevil ties. Jie nebeverkia. Išverkė visas savo aša ras. Jie daugiau nesiskundžia — bedievių rankos užčiaupė jų lūpas. Viešpatie, Jūs Išvy tas iš savo rūmų ir Jūsų atstovas žemėje miega ant kalėjimo šiaudų. — Tai tur būt, nepatogu. Ir tai vieninte lės naujienos, kurias tu mums atnešei iš gy vųjų pasaulio? Na, kas gi tu toks, kad taip rūpinies mano bažnyčia? — Viešpatie, aš — Pijus IX. —» Cha-cha-cha! — žaismingai nusijuokė būrys. — Tai šitas pasigailėjimo vertas se niokas — atstovas mūsų numylėtinio Jėzaus, kurio pabučiavimai taip saldūs, nuo kurio glamonių temsta protas? Mes suprantame, ko dėl tikėjimas nyksta moterų tarpe. Nepasitenkinimas užpildė šventojo tėvo širdį, pykčio ir gėdos raudonis užliejo jo raukšlėtą veidą. Bet Jėzus bukaprotiškai šyp sojosi ir, pasirėmęs ranka į savo favoritą Magdaleną, glostė barzdą, kai tuo pat metu
jį ryte rijo meilės troškuliu degančios šven tos Teresės akys. — Nekreipk, seni, dėmesio į tai, ką kalba šios mažos pakvalšėlės. Iš meilės, kurią jos Jaučia man, Jos užmiršta, kaip pagarbiai turi elgtis su tavim. Tarp mūsų kalbant, jos tei sios. Kam šovė keista mintis paversti podag rinius, šlykščius senius mano tokios kilnios asmenybės, jog vien išvaizda priverčia mote riškas širdis šokinėti lyg ožkas, atstovais? Leisk gi man pasidalinti su tavim kilusia galvoje mintim. Tai su manim atsitinka ne taip dažnai, kad aš leisčiau jai veltui užsi miršti. Aš siūlau reformą: išrinkti popležlenę ir popiežių iš gražiausių žemės vaikų tarpo. Vietoj to, kad rašyti „silabusum“, kurie gali pradžiuginti tik tulžingus ir ašarojančius me lancholikus, abu šitie aukščiausieji mano bažnyčios tarnai dovanos savo glamones tiems, kurie labiausiai mane garbins. . . Ne trūkčiok pečiais, seni. * Mano mintis verta Jūsų juokingo neklaidingumo, sukėlusio ma no tėvo pašėlimą. Galų gale, man į visa tai nusispiaut — daryk su mano bažnyčia ką nori. — Viešpatie, nenusigręžkite nuo savo baž nyčios, nesijuokite iš jūsų tarno sielvarto. — Seni, aš rimtas, kaip liokajus restora ne, kada jis patelkia sąskaitą.. . Kartą ant visados — tegul mano bažnyčia eina velniop, į Aš nenoriu sau kvaršinti galvos, turiu pa kankamai rūpesčių su savo sultonėmis. Vie na tiktai šventoji Teresė susidorotų su de šimtimis Heraklų. Tai tikra Masalina. Ke liauk pas mano tėvą. — Dievas mane prakeikė!.. — Štai kaip! Netaisyk tokios piktos fizio nomijos. Tai man trukdo virškinimą. Ką aš gailu tau padaryti? — Nusileiskite su manimi žemėn. — Tu ką — pakvaišai? Man grįžti į že mę! . . Aš pakankamai prisižiūrėjau į žmones visam laikui. . . O štai šventoji dvasia! ’ Ji išsaugojo puikius atsiminimus apie žemės rutulį. Gal būt, ji ir pasekė paskui tave.
Nauji draugai, naujos pažintys
MUMS -PASO
EI sausio 25 dienos ry- milžiniškos skaičiavimo maši- ta vakarinė darbo jaunimo tą jūs tyčia ar netyčia nos, valdančios aukštakrosnę, mokykla, kurtoje mokytojais patektumėte į traukinio žaidėme su elektronine mašina dirba vyresnių kursų studen Ryga—Simferopolis aštuntą kryžiukais — rutuliukais. tai. Tai bus labai gera moko vagoną, būtumėte nustebinti Kijevan atvažiavęs, būtinai moji praktika — žymiai nau linksmo jaunatviško klegesio. užsukti į Sofijos soborą, pa Bet, pažvelgę į raudonas ir sižymėjusi savo puikiomis dingesnė už dabartiniu metu žalias kepuraites, tuoj pat freskomis, į Kijevo—Pečioros atliekamą mokyklose. Mums įėjėtumėte, kad tai Universite lavrą, slankios! su žvakele ran labai patiko puiki kijeviečių to, ŽŪA ir KPI studentai, va koje niūriais jos vienuolyno iniciatyva: šūkis, kad kiekvie Ne vienas mūsų lankėsi Kraš savo fondus iš kasdieninio Uni žiuoją į Kijevą. Vieni pasida požemiais, kur ilsisi įvairiau totyros muziejaus patalpose su versiteto gyvenimo. nas komjaunuolis turi pasodin linti patyrimu su tenykščiais sių „šventųjų“ palaikai. rengtoje Jubiliejinėje Universi ■ Kas turėtų sudaryti tokio mu draugais, kiti — atlikti priešSusipažinome ir su turtin ti tiek medelių, kiek jis metų teto parodoje, kurioje parodyta ziejaus fondų pagrindą? Mūsų diplomlnę j.“aktiką. gais Rusų meno, Vakarų Ir komjaunime. seniausio Tarybų Sąjungos uni nuomone, tai galėtų būti dabar ^Dainos vagone skambėjo Rytų meno bei Ukrainos meno versiteto istorija. Dėl mūsų res tinė ekspozicija Kraštotyros mu Kai važiavome l Kijevą, visą naktį, ir pašaliniai kelei muziejų eksponatais, vaikščio niekas Iš mūsų net negalvojo, publikos, Lietuvos, tai ne vien ziejuje. Žinoma, ją papildžius ir viai nepyko — studentai juk jome plačiuoju Ševčenkos bul Universiteto istorija. Tai visos pataisius, ypač kas liečia po kad susipažins ten su alžyrie ypatinga liaudis. O kai trau Lietuvos mokslo, meno ir kul karinį ir dabartinį gyvenimą. kinys sustojo Černigove, besi varu, grožėjomės naujuoju čiais, Indoneziečiais, Argenti tūros istorija, nes visas kultūri Tačiau pagrindinį dėmesį mu linksminančius perone studen Kreščatiku ir puikia Dniepro nos, Sudano, Kipro ar Grai nis XVI—XIX a. a. Lietuvos gy ziejus turėtų kreipti į dabartinį tus apsupo žmonės iš įvairių panorama, atsiskleidžiančia kijos atstovais. O tas nelauk siais draugais suvenyrais, ad venimas betarpiškai surištas su vagonų, o vietoj tariamo kol nuo Vladimiro kalno. Universiteto gyvenimą. Jis turė tas susitikimas buvo iš tikrų resais, o foto aparatai sprak- Universitetu. ūkio pirmininko ratelio vidu tų rinkti fotonuotraukas, vaiz Labai gyvai praėjo mūsų Lankant parodą iškyla mintis, sėjo be perstojo. jų labai įspūdingas: negras ir ryje sukosi stoties budintysis. duojančias Universiteto žmones, Atsisveikindamas negras kad gera būtų Universitete tu studentų praktikas, vesti įžymes Nepastebimai praskrido 21 grupės susitikimas su Kijevo greta jo šviesi Giedrė, mažo rėti savą muziejų su tokio po kelionės valanda. Ir štai mes Universiteto aktyvistais. VI- ūgio Indonezietis Kartono No- Chijla Diel paprašė perduoti būdžio nuolat veikiančia ekspo nių Universiteto įvykių metraš tį, rinkti daiktinę medžiagą, ku — devyniolika , Universiteto suomeninlų organizacijų dar- no Ir aukštas Vytautas. Kalbos mūsų Universiteto studentams zicija. komjaunuolių- — jau Kijeve. ri yra susijusi su žymesniaisiais karščiausius Afrikos ♦ ’ saulės Kiekvienais metais Vilnių, o Bendrabučio, kuriame mus ap profesoriais ir kito įkaitintus sveikinimus ir, mū tuo pačiu ir Universitetą, aplan dėstytojais, gyvendino, studentai greitai kiom temom. Kiekvienas fakul sų pakviestas, pažadėjo kartu ko vis daugiau ekskursantų ne tetas turėtų sudaryti muziejaus tapo mūsų gerais draugais, ir jau patį pirmąjį vakarą mer su savo draugais vasarą aplan tik iš mūsų respublikos ar Są atskirą fondą. jungos, bet ir iš užsienio. Supa ginų kambaryje vyko gyvos kyti Vilnių. Muziejus turėtų betarpiškai žindinant ekskursantus- su Uni diskusijos įvairiausiais klausi O sekančią dieną mes atsi versitetu, jo istorija, žmonėmis, priklausyti rektoratui, kuris rū mais. Tai čia, tai ten girdė pintųsi jo išplėtimu, finansavi jai: ,,. . .o kaip pas jus,. . . o sveikinome su Kijevu ir kije- tenka susidurti su daugeliu sun mu ir kitais klausimais. Muzie -fe . pas mus“. kumų, kaip vaizdinės, ikonogra viečlais. jaus vadovybę turėtų sudaryti finės medžiagos ir kt. trūku IW. M Sudarėme perspektyvinį sa Traukinys dūmė gimtųjų mais. Todėl, turint Universiteto ne mažiau kaip trys asmenys: F M vo viešnagės planą: iš pra namų link?.’. muziejų, ekskursantus patogiau direktorius, fondų tvarkytojas ir džių apžiūrėti miestą, o paskui P. Fridbergo tekst. būtų supažindinti su juo. Toks ekskursijų vadovas. susitikti su Kijevo Lenino or V. GOBIS Z. Jonučio nuotr, muziejus turėtų nuolat papildyti dino Valstybinio T. Ševčenkos vardo universiteto komjaunuo liais aktyvistais. t Pirmiausia aplankėme V. I. JUenino muziejų,# Kiekvienas ten eksponuojamas dokumen be yra daug bendro’, todėl pa mums netrūko, nes tie jaunuo tas, kiekvienas didžiojo vado sakosime tik apie tai kas nau liai — kapitalistinių ir koloni daiktas liudija apie jo milži jo pas mūsų draugus. jinių šalių atstovai — Mask Miesto pirmenybės nišką meilę liaudžiai, apie vi — Mūsų universitete, — vos aukštųjų mokyklų studen sišką atsidavimą kovai, revo- pasakojo komjaunimo komite tai. Kovojančio Alžyro sūnūs Šiomis dienomis vyksta sostinės šachmatų pirmenybių buvo apiberiami klausi licijos reikalui, apie nepapras to sekretorius P. Kononenko, nuolat finalinės varžybos. Jose dalyvauja trys mūsų Universiteto F“* '♦ mais — ir Universitete, kon tą reiklumą sau, apie Iljlčiaus — kiekviena akademinė gru certo pertraukos metu, ir pa S. m. sausio mėn. 24—28 šachmatininkai. Tai pirmaatskyrlninklai įsakas Nelhauzas ir paprastumą ir kuklumą. Klau pė šefuoja kurią nors komu keliui į Ukrainos Istorinį mu d. d. Klaipėdoje vyko LTSR Jonas Tamošiūnas iš IFF bei Gamtos mokslų fakulteto stu nistinio darbo brigadą. Kartu ziejų, ir vakare filharmonijo stipriausiųjų rankinio (7X7) dentas Jurgis Šimkus: Varžybų pradžioje jie žaidžia sėk sais ekskursijos vadovo ir sudaromi planai, kartu pra komandų varžybos, kuriose mingai. Ypač norisi atžymėti Neihauzo pergalę prieš pra leidžiamas laisvalaikis. Che je. dalyvavo 6 vyrų ir 4 moterų ėjusių metų Vilniaus miesto čempioną kandidatą į meistrus O mūsų merginos tęsė nenu komandos. USK moterų ko R. Višomlrskį. mikai pastatė sveikatingumo J. Sargūnas stovyklą, kurioje šią vasarą il trūkstamus pokalbius su ar manda iškovojo III, o vyrai sėjosi ir darbininkai iš jų še gentiniete medike Neli Pati. — II vietas. Ji dar silpnai kalba rusiškai, fuojamo fabriko. Prisiminę praėjusių metų išraiškinga mimika ir ges mažojo rankinio varžybas, pa Gerai dirba ir kijeviečių bet antro įskaitinio dalyvio, ko tai suartino mus labiau negu studentų mokslinė draugija, žodžiai. Nell ir jos vyras Oma matysime, kad šių metų iško manda gauna pirmą „riestai votos vietos nėra blogos, juk kuri pagal sekcijas išleidžia ras, komunistas, Argentinos nį“. salės žaidimas mūsų rankinin mokamus žinynus (spausdina Sekančią varžybų dieną mus mi daugiausia studentų dar studentų federacijos eksprezi- kams nebūdavo sėkmingas pralenkė KKI, o trečiąją die (1959 m. USK vyrai buvo tik ną mes atsidūrėme III vietoje. bai). Žinynai leidžiami perio dentas, dabar Maskvos auto 4 vietoje). Siais metais mūsų slidinln diškai kasmet prieš mokslinę kelių * instituto aspirantas, Kokia buvo varžybų eiga? kai sukovojo žymiai geriau, konferenciją. Dabartiniu me džiaugiasi, kad jų pirmasis sū Moterys pirmąją varžybų die mes buvome pilnaverčiais var tu SMD įkūrė studentų-kons- nus gims „in Moskou in ną susitiko su stipria ŽŪA žovals tokių stiprių komandų rankininkių ekipa. Fiziškai USSR". kaip KKI Ir PSK. Iki paskuti prieš -akis vienas po kito plau truktorlų biurą, kur už atliktą stipresnės kaunietės iškovojo nės rungties nebuvo aišku, Keltėmės su savo naujal- pergalę rezultatu 6:0. Pana kia „pačio žmoglškiausio pa darbą apmokama. Pavyzdžiui, kuri iš šių trijų komandų taps saulyje žmogaus“ gyvenimo molekulinės fizikos katedra šus rungtynių vaizdas buvo nugalėtoju. Tai rodo, kad mū puslapiai. ir su kita Kauno komanda — per metus atliko darbų už 11 sų slidininkai šioms varžyboms KMI. USK rankininkės vėl pa Kaip gi galima praeiti pro mln. rublių. ruošėsį gerai. Puikiai starta tyrė pralaimėjimą (12:6). Ukrainos liaudies ūkio pasie vo A. Baublys, A. Blažys, R. Artimiausiu metu komjauni Varžybose su PSK rankinin kimų parodą? Tai tarsi mikLebedytė, A. Palultytė, jauni kėmis USK komanda žaidė romaketas sąjunginės parodos mo komiteto iniciatyva prie slidininkai, pirmą kartą daly judriai, naudojo greitą puoli Maskvoje. ligai stovėjome Kijevo universiteto visuome vavusieji aukštųjų mokyklų mą (ko ypač stokojo žaidžiant prie „elektrinių smegenų“ — niniais pagrindais bus atidaryvaržybose: Z. Uvėlaitė, E. prieš Kauno komandas). Rezul Versockaitė, E. Levickas ir kt. tatu 7:1 laimėjo USK sporti Ypač žymią pažangą padarė ninkės ir tuo pačiu jos užsitik slalomistė B. Makarskaitė, ku rino turnyre III vietą. ri pernai pradėjusi kultivuo Vyrai, laimėję eilines rung ti slalomą, šiais metais Iško tynes prieš PSK (21:14), prieš vojo III vietą, aplenkusi 1959 Panevėžį (41:11), prieš KPI metų Aukštųjų mokyklų čem (6:5), prieš Klaipėdą (28:11), Praėjusią savaitę Sapieginė- pionę Lukošlūnaltę (KKI) ir dėl nugalėtojo vardo susitiko Je buvo uždegta olimpinė ug kt. Gana tobulą techniką de su KKI rankininkais, Rungty- nis, skelbianti LTSR Aukštų monstravo D. Lukošiūtė, kuri nės vyko įtemptai nuo pat jų mokyklų studentų X sparta turi visas galimybes pirmauti pirmosios žaidimo minutės. kiados pradžią. respublikoje, tačiau nepakan Pirmąjį kėlinį laimėjo kaunie kamas fizinis paruošimas prieš Vyrų festafetę 4X10 km. sezoną neleidžia pasiekti ge čiai (5:3). Antrame kėlinyje rezultatas daug kartų buvo mūsų pirmoji komanda laimė rų rezultatų. lygus. Rungtynių pabaigoje jo, po jų — II-JI. Moterys Iš v. d. S. MĖGĖJUS vėl į priekį išėjo KKI, kurie kovojo III vietą, tik 12 sek. KINAS minimalią persvarą išlaikė pralaimėjo II vietą užėmusiai Geologijos didžiojoj iki galutinio teisėjo švilpuko KKI komandai. Po estafečių Red. pav. R. SIDERAVICIUS auditorijoj vasario 12 d. (9:8). užtikrintai pirmaujame. Pui-'J.uiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiniiiiiiiiiidi 20 vai. Universiteto ki Pasibaigus varžyboms, buvo kiai sukovojo moterys, mūsų: no mėgėjų būrelio žur sudaryta LTSR moterų ranki slalomistės. Jos užėmė I ko-i Romanų-germanų filo nalas Nr. 1. Atomas logijos katedros vyr. dės nio rinktinė, į kurios sudėtį madinę vietą. Iš 6 įveikusių j mums padeda. Mokslas tytojai viena iš rezultaty slalomo trasą, trys buvo mū-: ir technika. INAI MEIKSINAITEI ■ įjungta viausių šių varžybų žaidėjų siškės. USK komanda tuo su- Į jos mylimai mamytei mi Vasario 19 d. „Gy tvirtina pirmavimą. Tačiau Į USK komandos narė Roma rus, gilią užuojautą reiš venimo jėga". kia svetimų kalbų katedrų vyrų slalome, nors A. Baublys į Gri« lutė. Vasario 26 d. „Iš dėstytojai ir studentai. — 275 rub., SPI literatų būrelis Tarybų Dėst. P. URBONAS ir iškovojo I vietą, trūkstant: širdies į širdį “ (spal Lietuvos dvidešimtmečio garbei II premija: skelbia respublikos studentų kū votas). jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii>~ apsakymui — 200 rub.,
Universitetui reikalingas muziejus
i
i
RANKININKŲ PERGALĖ
ir studentai
Trečia vieta slidinėjimo varžybose
Literatų
rybos konkursą-seminarą, kuris įvyks 1960 m. kovo mėn. 26—27 d. d. Šiaulių Pedagoginiame Ins titute. Konkursas skelbiamas ap sakymui, eilėraščiui, literatūri niam feljetonui bei apybraižai įvairiausia tematika — prade dant praeities revoliucinėmis ko vomis, komjaunuolių žygdarbiais Didžiojo Tėvynės karo ir poka rio metais, baigiant dabartine tarybinio Jaunimo gyvenimo he roika. I premija: apsakymui — 275 rub., eilėraščiui — 250 rub., apybraižai arba feljetonui
LV 05411
eilėraščiui — 175 rub., apybraižai arba feljetonui — 200 rub. III premija: apsakymui — 125 rub., eilėraščiui — 100 rub., apybraižai arba feljetonui — 125 rub. Kūrinius dviejuose egzemplio riuose iki 1960 m. kovo 1 d. siųsti adresu: Šiaulių Pedagogi nis institutas, dėst. V. Raminaitei. Geriausi kūriniai arba jų iš traukos bus spausdinami „Kom jaunimo tiesoje“.
Redakcijos adresas:
Mirus I kurso rusistei ELEONORAI ARTMONAVICIŪTEI, IFF dekanatas ir visuomeninės organizaci jos reiškia gilią užuojautą velionies artimiesiems.
TMVm JTUMJ1TA. ?
Vilnius,Universiteto 3. Telefonas 7-79-17
Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
EMF III kurso prekybos specialybės studentai reiš kia užuojautą kurso drau gei VALERIJAI PETRAŠKAITEI, jos mylimai mamytei mi rus.
Užs. Nr. 227