‘ C
M C
« V/SU S/L/U PR0L£7*XRX/, VIENYKITĖS!
LENININĖS DIENOS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 4 (354) 1960 m. vSsario mėn. 18 d. Kaina 20 kap. eseniai pasibaigęs xi eiti patys tinkamai pasiruošę, nuojančius darbuotojus tikrąLietuvos LKJS suvažia juk tik pažiūrėkim, kiek dar ja to žodžio prasme. Tai liečia ............................ vimas komjaunimui iš pas mus pačius pasitaiko atve nedidelę mūsų studentijos da kėlė svarbius uždavinius toliau jų, kada atskiri draugai pami lį, nes mes turime ir puikų vykdyti XXI partijos suvažia na po kojomis tarybinio stu aktyvą, masiškai mūsų stu vimo nubrėžtą septynmečio dento vardą, tuo pačiu teršia dentai visuomeniniais pagrin komunizmo statybos progra Universiteto garbę. Skaudžiau dais dirba stovyklose ir pana mą. sia tai, kad tai žmonės; iš ku šiai, tačiau reikia kovoti už Aukštosios mokyklos kom rių kiekvienu metu tikim pa visų studentų sąmoningumą. jaunimo organizacijos vietą galbos šiame sunkiame darbe. Tiesa, neretai pas mus su ne išmintingai nurodė VLKJS CK Nieko nelaukiant mes turime teisingomis pažiuftimis paten .VI ir VII plenumai. Aukštosios pakilti į galutinę kovą prieš ka jaunimas, neteisingai su mokyklos komjaunimo organi vis dar pasitaikančius nedraus- prantantis darbą. Yra didelė zacija turi dar ryžtingiau pa mės atvejus Universitete. dalis pasirenkančių specialy kilti į žygį už bę pagal pel žinias, turi dar ningumą. Tur daugiau padė būt, yra tokių ti dirbančiam medikų, ekono jaunimui įmo mistų ir kt., Vladimiras Leninas nėse ir kol kurie nepradė— ne tik didysis parti ūkių laukuose studijuoti jo jos vadas, pirmosios kelti savo tech savo mėgstapasaulyje socialistinės ninių žinių ly mą iietuvių gį, ryžtingiau kalbą, gamtą 0 valstybės kūrėjas ir turi įsijungti į ar biblioteki- (? genialus Markso moks lo tesėjas. Lenino pa kovą už visuo ninkystę vien Štai ką papasakojo Universiteto partinio komiteto sek veikslas prieš mūsų meninę tvarką tik dėl to. Ne retoriaus pavaduotojas ideologiniams klausimams drg. Maiakis pirmiausia iškyla ir drausmę, už visi patys už minas apie masinių priemonių organizavimą ryšium su V. I. kaip žmogaus, paprasto kultūrą darbe tai kalti, ne Lenino 90-siomis gimimo metinėmis: ir kartu tokio didelio. . ir buityje. gavo vienas — Jau šiomis dienomis vyksta pasiruošimas šiai įžymia Juk kažkada ir jis /o Komjaunuoliai, draugovininkai,,išmintingą" patarimą šeimo jai datai. V. I. Lenino 90-jų gimimo metinių minėjimas bus Universitete yra nebloga pė stačiais mokslo laip pradžia, teikiant pagalbą dfr neretai turi tvarkyti mūsų je, bet reikia prieš tai kovoti, didelė lenininių idėjų gyvybingumo demonstracija. Univer tais, svajojo, mylėjo. . . siteto Rektoratas ir visuomeninės organizacijos sudaro leni bininkams besiruošiantiems studentus, net komjaunuolius taisyti Universiteto kolekty Artėja 90-sios Vladi ninių dienų planus, kuriuose numatyta visuomeninių mokslų stoti į aukštąsias mokyklas ta- ir aktyvistus. Šito neturi bū vuose. miro Lenino gimimo čiau dar reikia pIėstj darbj ti, pats aktyvas Universiteto ^katedrų iniciatyva pravesti mokslinę-teorinę konferenciją, Iš čia dar viena išvada. Ar metinės. Brangusis kurioje bus nagrinėjamos įvairios V. 1. Lenino gyvenimo ir kų mokymą, ypač pramoni viduje gali palaikyti tvarką, ne per dažnai mes ieškome drauge studente! Tegul veiklos pusės, jo įnašas į marksizmo mokslo išvystymą, leni niuose miesto pakraščiuose. o draugovininkai yra labai rei naujų darbo formų, suversda lenininės dienos būna ninio mokymo reikšmė dabartiniame komunistinės visuome Bent akivaizdine forma mes kalingi miesto gatvėse. mūsų didžiojo mokymo Taigi, mums reikia visu mi darbo trūkumų kaltę jų nės statybos laikotarpyje. Universiteto mokslinė biblioteka artimiausiu laiku privalome si dienomis. Įsižiūrėki organizuoja parodą, vaizdžiai nušviečiančią Lenino gyveni pradėti konsultuoti kaimo dir ryžtingumu, su nauju šūkiu, stokai. Tiesa, naujų formų ir me J Lenino paveikslą 0 mo ir veiklos faktus. Įvyks eilė susitikimų su revoliucionie i a.ntl jau,nlrną. Pamirštas yra kovos už žmogų šūkiu pakilt gi reikia, bet žymiai daugiau dar kartą, dar ir dar <■) riais, komunistais, pažinojusiais Leniną. Fakultetuose bus or individualus mokymas. Tam į šį žygį. Dabar negalima ga reikia kalbėti apie naują dar 0 ir kartą įsiklausykime Į jo i ganizuojami vakarai, komjaunimo organizacijose, gru Pr,ad,z.1 Padarė tik kai kurie lutinai apsiriboti klystančio bo turinį, su kuriuo ateina ir balsą, Meilė darbui, pėse įvyks pokalbiai ir leninininiiai skaitymai. Sukakties iš fakultetai savo šefuojamose savo kolektyvo nario pašalipineūpykanta 0 vakarėse Aktų salėje įvyks minėjimas su dideliu koncertu. aistringa mu iš s'avo tarpcr. Tai nereiš nauja, įdomi darbo forma. \ tvartA0^' Plrrnuoju darbo nepaneteisingumui Didelį darbą atliks Universiteto sieninė spauda ir laikraštis tvarkės klausimu turi' būti mo- kia. kad nereikia bausti, auk Norėtųsi, kad apie tai dau prastas rūpestlngumas lėti klystančius reikia įvai Kymasis. ..Tarybinis studentas". draugui, principingu riausiomis priemonėmis, kad giau būtų diskutuojama mūsų Be to, (j>, Universitetas dalyvaus Vilniaus miesto aiikš ankštųjų VLKJS CK VI plenumo šū- būtų galima iškovoti, nežlū laikraščio puslapiuose. Visi tu mas ir neįtikinamas mokyklų' literatūrinėje-meninėje konferencijoje, kurioje bus i kis jaunimui į žygį už žinias rint kokia kaina, žmogų. Sį bei paprastukuklumas skaitomi pranešimai apie Lenino paveikslą literatūroje, daivisu pirma Įpareigoja visus uždavinį gali atlikti kolekty rime ryžtingai pakilti į kovą mas, tai Lenino būdo Įėję ir muzikoje. komjaunuolius pačius gerai vas, pirminė komjaunimo or prieš dar pasitaikančius trūku bruožai. Mokykimės iš įsisavinti savo specialybės da ganizacija. Tur būt, sunku su mus ir tuos naujus uždavinius jo, jei norime tapti tik rais jo ' mokiniais, verNežlū,rlnt ‘o- Paskutinės tikti su tuo, kad geras yra ko pilnai įgyvendinti. sesijos rezultatai mums kitką lektyvas, jeigu jame yra vie tais komunizmo, už C. Kudaba sako. Tiesa, komjaunimo akty nas ar keli nepritampą prie kurį Leninas atidavė VVU komjaunimo komite — Prašom tylos! — tyliai bijom tavęs. Bet po rimto Mavo pažangumo procentas žy visų nariai ir Jeigu dauguma visą savo gyvenimą, ištarė jaunas mokytojas. Šios tusevičiaus įspėjimo mokiniai miai aukštesnis už bendrą, ta- jo narių pareiškia negalį nie to sekretorius, XI LLKJS statytojais. dienos tema bus. . . -iau visumoje padėtis kelia ko padaryti su nurimo. Ypač klasė pajuto, suvažiavimo delegatas „nepataiso nemažą nerimą: 10,3 proc vi mais“ draugais. Nepataisomų i Taip pradėjo savo pirmą kad su jaunu mokytoju nepa sų studentų sesijos pabaigai pas mus tikrai nėra, yra tik i pamoką busimasis pedagogas juokausi po to, kai vienas egzaminų neišlaikė. Be to. niekieno netaisomi. Reikia su IV kurso istorikas Juozas Ma aukštas, stambus ir iš išvaiz ^k?L-Apr0C' L y' netoii Pusės tuo sutikti ir Salint šį mūsų pir dos atrodąs net vyresnis už siaikė egzaminus su trejetais darbo trūkumą. Pasibaigusi žiemos sesija gerai ir labaJ gerai 53,02 tusevičius. Ne juokas /adinasi, daugiau pusės stu 184 žm. mą kartą vesti pamoką ir dar Juozą mokinys buvo pakvies mūsų darbo rodiklis. Ji proc. Yra ir kitas mūsų darbo parodė, kaip mes įsisavi dentų darbas visai nepatenkineišlaikė egzaminų XI klasėje. Kaip vyks pamoka? tas atsakinėti. Palengva atė trūkumas su pirminėmis orga nome pateikiamą medžiagą, proc. 5 žm. Juozas daug kartų mintyse įsi jo, susiėmė rankas ant nuga ir kolektyvais. nizacijomis ................. . Dar blogiau, kad dalis mūkaip vykdėme nustatytą vals EMF ■ų aktyvo, turėdama’ visų rvž- Mes neretai nematome ar net tybinę mokymosi programą. gerai ir laba!/ gerai 53,5 vaizduodavo, bet vis dėlto jau ros. „Prašom“ — Matusevi ingumu stoti į kovą su atsili- nesidomime, kaip gi keičiasi Iš viso sesijoj egzaminų ne proc. dinosi, nors beveik to ir ne čius apžvelgė atėjusį. 200 žm. -eliais, pati blogai išlaikė sė mūsų žmonių sąmonė. Naujo išlaikė 309 žmonės. Tai 10,3 neišlaikė egzaminų 11,7 rodė. Gal tik iš per greitų — Ko jūs atėjot? — griež klą ir šiandien ne vienas netu- se sąlygose senoviškai galvoja proc. visų, laikiusių egzami proc. 50 žm. žingsnių vaikščiojant po klasę moralinės teisės priekaiš- žmonės. Štai kad ir tokia se nus. FMF tai paklausė Juozas. nuti atsiliekantiems, kadangi noviška pažiūra į visuomeni Pagrindinė studentų dalis’ gerai ir labai gerai 44,03 galima buvo suprasti tai. Ne — Atsakinėti, nustebęs nį darbą, kad jį gali sau dirb — 89,7 — egzaminų sesiją proc. atys lygiuojasi į juos. mažiau jaudinosi ir pergyve 214 žm. VII VLKJS CK plenumas ti tik „kvailiai“, juk nieks už išlaikė. Iš jų: neišlaikė egzaminų 12,9 no ir Juozo grupės draugai, atsakė mokinys. 'areigoja aukštosios mokyk- tai nemoka ir pan. O štai žiū gerai ir labai gerai — 58.5 proc. 72 žm. Mokiniai eidami atsaki sekdami kiekvieną žodį, kiek TMF s komjaunuolius išeiti už sa- rėk tas pats draugas už pini proc. —. 1558 žmonės. nėti nešasi dienoraščius. . . ’ mokyklos sienų, didinti sa- gus sutinka ir „sugeba“ dirbti Fakultetuose rezultatai to gerai ir labai gerai 44,07 vieną judesį. ’ Įtaką, kovoti su atsiliekan- ir visuomeninį darbą, sutinka kie: Keli trumpi klausimai kla proc. — 63 žm. Baigti sakinio nereikėjo. ais, trukdančiais ramiai dirb- būti agitatorium ir pan. To IFF gavo trejetus 55,93 proc. sei. Mokiniai su lengva šypse Dienoraštis tuoj buvo atneštas ir ilsėtis individais. Į tai kius žmones galima vertinti gerai ir labai gerai 69,9 — 80 žm. es privalome atsiliepti ir Iš- tik kaip pigina brangiai kai- proc. — 564 žm. neišlaikė egzaminų 17,9 nėle stebi jaunąjį mokytoją, ir nuo to laiko klasėje įsivieš atsakinėja į klausimus, pu patavo gili tyla. neišlaikė egzaminų 8,09 proc. — 30 žm. proc. — 71 žm. Palyginus procentais, ge- siau sėdėdami ant suolų atra Dabar jau Juozas jaučiasi GMF rlausiai išlaikyti egzaminai mų, atseit žinom, kad tai ta ramiai, lėtesniu žingsniu gerai ir labai gerai 69,9 IFF, tačiau už tų 8,09 proc. vo pirmoji pamoka ir nelabai vaikšto po klasę, pataiso at proc. — 217 žm. — 71 žmogus. Tai dar di Universiteto komjaunimo komitetas nuoširdžiai gavo trejetus 40,5 proc. delis skaičius. Palyginus su sakinėjančių klaidas. Pamoką sveikina žemiau išvardintus draugus, komjaunuolius 95 žm. prėjuslų metų žiemos sesija, Štai FMF beveik paskuti stebėjusieji draugai lengviau aktyvius visuomenininkus, kurie šių metų sausio mėn. ChMF šiais metais fakultete sesija atšventė komjaunimo stažo sukaktis: nėje vietoje. Ko gi norėti, jei atsikvepia — pats sunkiausias gerai ir labai gerai 60,4 išlaikyta silpniau. Dobkevičių Mykolą — GMF. 8 metai, pats profbiuro pirmininkas etapas įveiktas — nugalėtas proc. — 116 žm. Dviejuose fakultetuose — Cesnavičių Vytautą - EMF, 1 metai, jaudinimasis. neišlaikė egzaminų 9,0 FMF ir TMF didesnė pusė drg. Puzinas neatvyko net į bereikalingas Fridbergą Petrą — FMF, 7 metai, proc. — 19 žm. studentų mokosi tik oateni i- 3 egzaminus. Neišlaikė egza Toliau eina kaip per sviestą, Jaksebagą Justiną — TMF, 8 metai, MMF namai. Lakavičių Stasį — TMF, 10 metų, nauja pamoka, minų to paties fakulteto kom l aiškinama Minkevičiūtę Olgą — MMF, 9 metai. jaunimo biuro narys Liaugmt- 'trumpai kartojama. Nastopką Kęstutį — IFF, 6 metai, nas, I kurso grupės sekreto Pasigirdo skambutis, pamo Navaitį Algį — IFF, 4 metai, rius Golomuzdova, EMF prof ka baigta. Draugai nuoširdžiai Stepšį Juozą* — Lietuvių lit. katedra, — 10 m. biuro narys Palijanskas. Vaičiūną Gediminą — FMF, 6 metai, Kai kurie biuro nariai sveikina. Pirmoji gyvenime Vitkauską Povilą — IFF, 10 metų, dirbdami visuomeninį darbą, pamoka įvertinta gerai! Puiku! Zinkevičienę Laimą — Mokslinė bibl.., 10 m. visai pamiršo mokslą, prisi Sekantį kartą jis atkreips dė Draugams J. Bieliniu! (TSKP istorijos katedra) ir rinko patenkinamų pažymių. 2 psl. mesį į draugų ir vyresnių mo • Stankevičiui (prorektoriui ūkio reikalams) išeinant Tai Strenkonis (ChMF), Salkitą atsakingą darbą — komjaunuoliškos ..sėkmės“! kytojų pastabas ir pamoka tanavičius, Mališauskas (IFF) žiebusi praeis dar geriau — svarbiau ir kt. sia visai nesijaudinti. Tegul bilieto gavimo dieną jūsų Širdyse į. Fakultetų aktyvistai turi omjaunuoliška ugnelė niekuomet neužgęs. susirūpinti ir padėtį ištaisyti, ) J. ŽICKUS Komjaunimo komitetas
N
XI LLKJS SUVAŽIAVIMAS IR MUSŲ ORGANIZACIJOS UŽDAVINIAI
Kaip vyksta pasiruošimas Įžymiai datai
PIRMOJI PAMOKA
Ką rodo sesijos rezultatai
Komj'aunimo komitete
SKAITYKITE Apie IV kurso rusistus
(
Iš draugŲ kūrybos
— nėra stipendijos, darbas — Mane dauginantys ir vėl blogai išlaikyta sesija. Bendras grupės mokymosi lygis labai žemas. Netgi ak tyvistal mokosi ne per ge Pažangaus Amerikos lietuvių veikėjo, žurna „Gera pradžia — pusė dar- tytojas turi laukti, kada stu visi už vieną nekovojamą. riausiai. stai fakulteto kbmlisto, qydytojo Jono Kaškaičio vardas žinomas jaunimo biuro narys Malidentas malonės ateiti atsaki Rusų literatūros egzaminą O IV kurso daugumai mūsų skaitytojų. Neseniai J. Kaškaitis bo“ — sakoma. „Tarybiniam studentui“ atsiuntė savo įspūdžius, rusistai (lietuvių gr.) pradėjo nėti (deja, taip atsitinka ir perlaikė tik viena studentė šauskas sesiją išlaikė vien kilusius dauqkartiniuose susitikimuose su mūsų darbą per vėlai. Yra toje kitose grupėse), o studentai Karvelytė, nors buvo susitarę trejetais. Universiteto jaunimu. grupėje gerų studentų, kaip bijo. Skaitė, mokėsi ir bijo. išlaikyt įsiskolinimą vasario , Ką dabar galėtų grupė pa Pakštas, Bunytė, yra gerų Kodėl? Žinoma, nelengva at 5 d. O grupėj žmonės net ne daryti? Pirmiausia, visiems Didžiai mane sudomino', giliai sujaudino senasis, garsus visuomenininkų, kaip Mali sakinėti apie rašytojo nova- žino, kodėl įsiskolinimai ne susirinkti ir atvirai pasikalbė Vilniaus Universitetas. Kartu su kitais antrosios grupės ame ti. Dar liko pusantrų metų šauskas, Filonovaitė, bet. . . tdriškumą, apie stiliaus ir buvo likviduoti. rikiečių turistais saulėtą 1959 metų rugpiūčio dieną, tar Dabar prasidėjo praktika iki diplomo. Per tą laiką ga tačiau „bet“ viską ir nulemia. žanrų ypatybes. Čia neužten tum sparnų keliamas, žengiau siauručiais koridoriais į rū Trečia dalis grupės žmonių ka tik perskaityti tą kūrinį. mokyklose ir mokytis vėl nė lima daug padaryti. Yra gru mus, kur kiekvienas kampelis į mane žiūrėjo ir bylojo savo neišlaiką egzaminų. IV kurso Štai kada atsiliepia tai. kad ra laiko. Grupės komjaunimo pėje stiprių literatų, studentų, nebylia, bet aiškiai suprantama keturių amžių kalba. . . ir profsąjungos organizacijos žinančių stipriai visuomenines sesija šį kartą nebuvo lengva, dirbta neteisingai. Sudomino mane Universitetas, truputi vėliau sudomino Jau pirmame kurse, kai nelabai nusiminė. Dar iki šiol disciplinas. Jūs dar labai bet yra grupių, kurios turi ir patys studentai. Naujuose Universiteto pastatuose Aktų 6—7 pirmūnus, nėra skoli dėstė literatūros teoriją, kai grupėje niekas nesvarstė se mažai bendraujat, draugai? salėj drg. R. Mizarai ir man teko kalbėti šauniai studentų ninkų, o ir trejetukininkų buvo įgyjami pirmi savaran sijos rezultatų, o ir svarstyti Kodėl jūs nediskutuojat. Tai auditorijai. negalvoja. Teisinasi laiko sto kiško darbo įgūdžiai, daugelis mažai. IV kurso rusistai iš puikiausia priemonė patikrinti Stebėjau jaunuolėlių veidus, jų akis, tiesią, korektišką 21 studento neturi nei vieno nerimtai pažiūrėjo į mokslą. ka. Kita sesija taip pat ne už savo žinias, daugiau sužinoti. laikyseną ir galvojau, kaip puikiai, vešliai žydi šitie mūsų primūno ir 7 gavo įsiskolini Fokina, Levčenkaitė, Orlovai kalnų. Po praktikos, tik ba Ženkit visi koja kojon, o tėviškės sodai! Asmeniškai nepaiįstami, bet visi tokie arti mus. Tik 6 be trejetų. Ir ne tė jau tada pradėjo atsilikti landžio mėn. rusistai pradės komjaunimo organizacija turi mi, kuklūs, tokie savi jaunuoliai ir merginos, kad imtum, ro galima apkaltinti žmonių, nuo kitų. Ir tie dvejetai, ku studijas. Žiemos rezpltatai ga būti kurso branduolys. Yra dos, ir apglėbtum Juos visus broliškai, priglaustum prie šir kad sesijos metu snaudė. Jie riuos gavo per šią sesiją, jau li kartotis ir pavasarį, O pa puikių komjaunimo organiza dies. dirbo, mokėsi, bet per vėlai. seniai tiems buvo „likimo kalbėti grupės susirinkime cijų. iš kurių galima pasimo Kiek paskiau, kitu atveju, teko man kalbėti studentams butą ko. Čia niekas neserga Už tai per dialektinio mate numatyti“. Jos ir nepastebėjo, kyti. IV kurso žurnalistų kom medikams ir dar paskiau — ekonomistų grupei. įspūdis man rializmo ir tarybinės rusų li kad priartėja IV kursas ir už savo draugus, į viską žiū jaunimo grupės sekretorius M. paliko toks pat mielas. 1 teratūros egzaminus už, durų štai kaip tik per literatūros ri abejingai. Grupėje nėra Gavėnaitė — grupės širdis. Laimingi tarybiniai studentai, tikrai labai laimingi! Tė stumdė vienas kitą, nežinojo egzaminą 7 dvejetai. O prieš vieningo kolektyvo. Komjau Nėra nei vieno grupės drau viškai juos globoja mūsų mieloji šalis, mūsų tarybinė vals kam reikia atsakinėti, arba akis dar ir valstybinis egza- nimo organizacijos sekretorius go, apie kurio vargus ir bėdas tybė. Mokslas, bendrabučiai, auditorijos, stipendija uoliems visai išbėgiojo. Ir tai ne pir minas iš rusų literatūros. Filonovaitė net nežino tiks ji nežinotų. O pas jus, draugai studentams — viskas veltui. mas kartas. Rusistams per Yra dėl ko susimąstyti, Bet liai, kiek žmonių gavo Įsisko rusistai, šito kąjp tik ir trūks Nieko panašaus nėra kapitalistiniame pasaulyje. Štai, linimus ir keli perlaikė. Pas ta. Gyvenat kas sau ir netu sesiją tai būna kaip liga. Dės- grupėje vienas už visus kad ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Koks griežtas kont-. kaitas per semestrą lankė rint grupėje žmogaus, kuriam rastas visais atžvilgiais! Apykukliai gyvenant studijavimas i blogai, nors nedirba ir jokių galima būtų viską pasakyti, Amerikos universitete atsieina po 5000 dolerių kasmet. Vi pateisinamų prležaščių nėra. O kuris visada suteiks pagalbą. sai kitoniška ir. Amerikos studentų nuotaika. Kita psichika, jei ir dirbdavo (Orlovaitė, Fo- Ir ši jūsų bloghi išlaikyta se kiti poelgiai ir visas gyvenimo būdas. Tačiau apie tai kitą klna), tai tik tokie žmonės, sija tai kaltė ne tik vargšų kartą. - į kuriems reikėtų mokytis. Man tenka ir artimai bendrauti su keliais Vilniaus ir skolininkų, bet ir visos gru Grupė nesusirūpino, kad Kauno studentais. Kruopštūs, rūpestingi, stropiai mokosi. šie žmonės gautų stipendiją, pės, kuri neranda tarpusavy Rimtai žiūri Į šalies poreikius ir pažangą. Joks darbas jiems j nėra žemas, purvinas ar sunkus. Ne paslaptis, kad nežiūrint mybą įdiegta 600.000 studen kad turėtų sąlygas mokytis. bendros kalbos. Žymi tarybinių studentų dalis yra komjaunuoliai^ pirmu-! to, jog Universitetas tai pa tų. mokslinių darbų, duodančių Taip ir ėjo nepabaigiama ka B. Vaitkūnaltė ruselė: trejetai, įsiskolinimai nai, su plačiais užmojais ir planais. Jie puikiai žino, ko tiki-' grindinė mokslinių kadrų kal nemaža ekonomijos. si iš ju Tarybinė tėvynė. į Visoj eilėj aukštųjų mokyk vė, studentų mokslinis — ti Jūsų gyvenimo keliai, brangūs draugai, tolimi, įdomūs, riamasis darbas panašus į lų ruošiamos tematinės — kupini romantikos ir mirguliuojančių spalvų. Platūs jūsų > vienerių metų valką, kuris mokslinės konferencijos. Ros veiklos horizontai masina, vilioja, kviečia pasinerti į kūrybi- į už motinos skverno besilaiky tovo MI veikia studentų lek nlo darbo sukūrius. damas, daro pirmus žingsnius. toriumas. Ruošiamos konferen O studijų dienos brangios, mielos, žavingai įdomios. Kas Liūdniausia tai, kad mūsų cijos su gamybininkais. Dau PIE 500 Universiteto ba supažindino su mokyklos dien jūs bręstate žiniomis ir planais. Jums auga kasdien „kūdikiui“ Jau 15 m. ir kad gelyje aukštųjų mokyklų vei studentų žiemos atosto pobūdžiu ir darbo planu. O skrajesni sparnai. Jau ir dabar tie sparnai kelia Jus aukš tos neginčijamos patologijos kia taip vadinamos techniki gų dienomis pabuvojo planai dideli. Užsiėmimai tyn’ ir tolyn. Jūs skriste išskrisite į plačiosios tėviškės lau nės brigados, kurių paskirtis kaltininkais esame mes patys. broliškų respublikų aukštosio vyks kas mėnesį. Bus išnagri kus ir miestus ir savo darbais padėsite sparčiai sukti pa savo rankomis gaminti visą Tai nereiškia, kad pas mus moksliniam darbui reikalingą se mokyklose. Maskvos studen nėti tokie klausimai, kaip Uni žangos ratą pirmyn ir pirmyn. nieko nedaroma. Ne! versiteto komjaunimo organi J. KAŠKAITIS aparatūrą. tai žavėjosi mūsų ansamblio zacijos uždaviniai, Lenino nu 993 SMD nariai, 173 pra į darbą labiau negu pas koncertais, akademinis choras rodyti uždaviniai komjauni nešimai, perskaityti 1959 m mus įtraukiami pirmųjų kur mu!, komjaunuolio — aktvmokslinėse konferencijose, 53 sų studentai. Beveik visur sėkmingai koncertavo Lenin visto darbas ir spauda ir t. t. būreliai. Visa tai juk kalba už prie bendrų katedrų veikia grade. Komjaunimo bei prof Į užsiėmimus bus kviečiami save. moksliniai būreliai. Kas gi lie sąjungos aktyvas susipažino seni mačiusieji Gamtos, čia bendrai daugelio mūsų su Kijevo, Minsko, Leningra Leniną,komunistai, Neblogai dirba komjaunimo darbuo studentų Universiteto katedrų darbą, Medicinos fakultetų tojai. do ir kitų aukštųjų mokyklų mokslinės draugijos, Šių fa- tai reikia pasakyti, kad mūsų įdomiai ir gerai praėjo šis kultetų pirmininkai drg. Le- dėstytojai, kaip taisyklė, ne studentų mokslu ir veikla. Saliklytė įtraukia studentų į katedroje Gyvas ir naudingas, kupinas užsiėmimas, kuriame buvo pa kavičius (GMF), darbo sprendžiamų klausimų nagri įvairiu komjaunuoliškų tradi sakojama apie broliškų res (MMF) ieško naujų formų, organizuoja tematines nėjimą, mažai domisi studen cijų gyvenimas verda kitų res publikų aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų dar konferencijas, kontroliuoja būrelių darbą, Jų tematiką, tų darbų tematikos aktualumu publikų aukštosiose mokyklo bą. Apie Leningrado komjau Gi Maskvos Energetikos se. Kiekvieną rudenį Kijevo nuolius papasakojo Buckus palaiko glaudžius ryšius su kitomis šalies aukštosiomis institute iš 46 diplominių dar universiteto komjaunuoliai (GMF), apie Maskvos — O. mokyklomis. Gamtos mokslų bų (viename fakultete) — 34 pasodina po tiek medelių, po Minkevlčlūtė (MMF). įspū džiais iš viešnagės po Uralo fakulteto SMD šefuoja Vil niaus II ir XVI vidurLnių mo išaugo į darbus, kuriuos stu klek metų Jie yra komjaunimo aukštąsias mokyklas pasidali no Universiteto komjaunimo kyklų gamtininkus, o Medici dentai dirbo moksliniuose bū eilėse. organizacijos sekretorius C nos fakulteto chirurgijos bū reliuose ir 80 — 90 proc. dip Ypač didelis dėmesys ski Kudaba. relis sistemingai ruošia bend lominių darbų susiję su ga riamas mokyklos ryšių su gy rus susirinkimus. su Kauno Jau 10 metų komjaunimo venimu stiprinimui. Kai kurio bilietą nešioja IFF komjau Medicinos instituto chirurgijos myba. n, Maskvos Energetikos insti se Uralo aukštosiose mokyklo nimo biuro narys P. Vitkaus būrelid nariais. FMF veikia kibernetikos būrelis. tute visi IV k. studentai 4 se pirmakursiams drauge su kas, kelerlų metų komjaunuo Vis dažnesniais darbais vai., o V k. — 6—8 vai į sa studijų knygelėmis įteikiamos lės stažą turi O. Mlnkevičiutė (MMF). Šiems komjaunuo tampa tokie, kaip „Mikroele vaitę skiria moksllnlam-tlmentų ir vitaminų įtaka kai riamajam darbui. Vykdoma darbo knygelės. Vėliau Jose liams jubiliejaus proga ir už yra pažymimas studentų at gerą darbą buvo įteiktos do kurių ž. ū. kultūrų derlingu mui“, kurie turi tiesioginį ry darbų apskaita, kurią atlieka liktas visuomenei naudingas vanos. Labai studen ir lietuvių kalbos Ir Nuoširdžiai buvo išleisti iš tų Gerinant arba komisijos iš 2—3 dėsty darbas. Studentai su paskaito ši su gamyba, su gyvenimu. neakivaizdininkų literatūros specia prieš komjaunimo, ryšium su kom Visa tai, žinoma, gerai. Bet tojų, arba konferencijos, kur mis ir saviveikla dažnai lanegzaminus gerai oi sąlygas, lybių. jaunuoliško stažo pasibaigimu mokymosi to negana. Negana, nes gyve studentas gina savo darbą. Vasario mėn. bai ganizuotl katedros] liepos 1959 m. kosi kolūkiuose. Universiteto partinio biuro mėn. 2 d. TSRS giasi neakivaizdi konsultacijas, nimas reikalauja iš mūsų žy op Žodžiu, naujo ir priimtino i Kaip matome, mums dar sekretorius Bielinis, prorekto Ministrų miai daugiau. Taryba ninkų diplomantų žvalgines paskaitą mums yra labai daug. Belieka Stankevičius ir kt. nutarimą, egzaminų sesija ir Ypač daug turės ]1 Kaip parodė žiemos atosto- tik atrinkus geriausia, greičiau daug ko reikia pasimokyti. riusKomjaunuoliai moka dirbti, priėmė gų metu vykęs vlsasąjunginis įgyvendinti ir pasiekti, kad Mūsų Universitete yra daug moka ir linksmintis. Pirmasis pagal kurį neakl- jie gaus atostogas dirbėti Rusų kalbi darbo ir Blbliotekinlnkjl pasitarimas padi diplominio SMD aktyvo aktyvių studentų. Tačiau ak užsiėmimas baigėsi šokiais ir vaizdininkams dintos atostogos rašymui. Dauguma tės katedros, kadai Maskvoje, kuriame teko daly Universiteto SMD taptų ta egzaminų sesijų jų išvyksta į rajo gi studentų lipi! vauti mūsų Universiteto moks grandimi, kuri aktyviai prisi tyvistams trūksta žinių, paty dainomis. Taip pradėtas geras darbas. metu, o diploman nus, kur rašys dar mantų daug, linei draugijai, kai kuriais deda prie Įgyvendinimo naujų rimo. Šiuo tikslu Universiteto Reikia tikėtis, kad greit pa- tams suteikiamos 3 bus. Reikia pasaky siruošimas jų klausimais savo darbe atsilieka uždavinių, stovinčių prieš komjaunimo komiteto iniciaty atostogos ti, kad beveik visi nas. nuo kitų šalies aukštųjų mo aukštąją va pradėjo veikti aktyvo mo matysime ir šio darbo rezulta- mėnesių mokyklą. diplominio darbo tik dabar pradeda kyklų. Universiteto tus. O. MINKEVICIŪTĖ kykla. rašymui ir mėnuo rašyti diplominius skyrius gerai Visų pirma, į akis krinta Universiteto SMD ZIZYS J. darbus ir jiems į valstybiniams egza Universiteto komjaunimo neakivaizdi:; tai, kad visoje eilėje šalies Tarybos pirmininkas IFF II kurso studentas minams. pagalbą turi ateiti pino kus žiemos egz..j aukštųjų mokyklų (Celiabinskomiteto sekretorius C. KudaŠiais mokslo me katedros ir dėstyto nų metu, todėl 1 ko. Rostovo, Saratovo, Lenin tais mūsų Universi jai. Visur turi būti akivalzdinlnkai ti| grado ir kt.) drąsiai ieškomos tvirtas si ir toliau tetą baigs 285 ne nustatytas ir randamos naujos foj-mos darbų bos iš būtų akivaizdininkai, per diplominių SMD darbe, kad studentų nai baigė 189. gynimo grafikas, o riaus. mokslinė draugija išėjo už Šiais metais bus studentas turi žino aukštųjų mokyklų ribų. pirmoji laida neaki ti kada jis gali at A. 25 studentai gamtininkai Taip šalies aukštosiose mo pasikonsultuo prorektorius — daugiausiai geologai, bai vaizdininkų žurna vykti kyklose gimė SKB — studentų ti su savo darbo va vaizdinio listikos, rusų kalbos gia vairavimo praktiką Ir konstruktorių biuras, o Mask ruošiasi egzaminams vairuoto ir literatūros spec. dovu. vos Energetikos instituto SKB jo mėgėjo teisėms įgyti. sukonstruotos puslauautomatiTarybinės Armijos dienai KIEK IŠDIRBOME EGZAMINŲ SESIJOS METU nės staklės duoda 400.000 atžymėti fakultete ruošiamas REMONTO ŪKIO DARBUOSE (SAUSIO MĖN.) REMONTO-ŪKIO vakaras-susitikimas su karinio metinės ekonomijos. Stud. sk. Išd. vai | dalinio kareiviais ir karinin Šiandien šaly yra jau apie 456 kais, kurie balandžio mėn. 20 1. Istorijos-filologijos 100 SKB, kuriuose dirba vy 222 2. Gamtos d. į fakultetą atvyksta su me resniųjų kursų studentai po 160 < 3. Medicinos ninės saviveiklos programa, 12—24 valandas į savaitę, 150 i 4. Teisės fakulteto šauliai ruošiasi tarp120 | 5. Ekonomikos atlikdami gamyklų, katedrų, 6. Fizikos-matematikos 112 fakultetlnėms šaudymo varžy užsakymus. 7. Chemijos boms. Šiuo metu vyksta ko Studentų moksliniai darbai 1220 Viso: mandos treniruotės. pasižymi savo tematikos ak Pagrindiniai darbai buvo vykdomi Chemijos kulteto patalpose. Kaip matome chemikai lai tualumu ir įdiegiami Į gamy Komjaunimo komiteto sekreto rius C. Kudaba sveikina komjau V. ŠČEMELIOVAS „rūpinasi“ savo fakultetu GMF LDAALR pirmininką^ bą. Taip vien Maskvoje Į ga- nuolę aktyvistę Olqą Minkevičių tę. (MMF).
Kai rūpinamasi tik savimi
susitikimai
SMD darbą —arčiau ; gyvenimo
AKTYVO MOKYKLA
A
Gerinti neakivaizdininką mokymosi sąlygas
Tarybinės Arini os dienai pažymėti
IDMIESTIS jau seniai I pakilo darbo dienai. ' Trinksėdami dūmė tram dai, švelniai riedėjo autobiliąi, skardžiai ūkčiodais nuskubėjo greitosios paIbos mašinos, gatvių sanyžoje, švilpčiojo milicinins. Šaligatviais praėjo darbo būs užsimetę vyrai, klek vėiu nešinos pirkinių krepše lis tipseno šeimininkės, dar , poros valandų į parkus paro valkai su rogutėmis, prie įirduotuvių vitrinų ir skelbių stulpų vis dažniau sustoįvo puošnios jaunavedžių iros. Bet studentų bendrabutis, snkiaaukštis damas, tylėjo, ’g darže užsnigtas bičių avi’S. Baigėsi žiemos egzaminų jsija, didelio nervų įtempiio ir triūso laikas. Retkariais kas atstumia sunkias duis ir pasileidžia tekinas į sto, pakeliui užsegiodamas kup inės dirželius. Pusto. Pirmajame aukšte ienas langas pravertas. Siauys kelis kartus stuktelėjo į tiklą ir dosniai užmetė ant palangės sniego saują, Fredis pabudo, atsisėdo te roj ir ūmai pažvelgė į rankiįį. laikrodį — vienuolika. 3et. . . šįryt niekur nereikėjo ;kubėti. Fredis lengvai atsldu;o, išsitiesė, pasiraivė, net loza sugirgždėjo, ir, primerkęs įkiš, mintyse perkratinėjo va karykštį balių. Ach, orkestras, stilius, kaitri rumba su kaž kokia mažai pažįstama, bet labai patrauklia artiste. Ką reiškia gilus šios damos ato dūsis ir skaudus rankos pa spaudimas po šokio? Paskui paaiškėjo, kad. . . Į duris pasibeldė. Prabilo mandagus moters balsas: — Vaikinai, ar laiškų ne norit? Kaipgi! — sujudo Fre dis ir su apatinėmis kelnaitė mis vienu šuoliu buvo prie durų. — Fredžiui Avuotlniui. — Taip. Aš pats. Dėkoju. Atkuto ir Fredžio lovos kai mynas Ludis, pakėlė šviesų
kuodą iš po antklodės ir, be viltiškai stengdamasis atmerk ti kairę akį, trumpai paklausė: — Kas rašo: Irena iš Jelgavos ar Svetlana iš Dubultų? * — Nei viena, nei kita, — nepatenkintas suūžė Fredis. — Seniai. Fredis atplėšė voką. „Mielas sūnau. Šiandien gavau pinigus ir tuoj skubėjau Išsiųsti Tavo prašytus du šimtus. Mokykis gerai! Greičiau važiuok namo, motina labai nori tave pama tyti. Mūsų Rudoji atsivedė te lyčaitę, gražią, gražią, reiks auginti. Brakonieriai peršovė Duksiul koją, nebepadeda man nupyškinti kokį ilgaausį. Pas mus visą laiką šąla ir pusto,
apie kažkokias dildės. Fredis surado portsigarą, pavaišino papirosu Ludį ir šo ko atgal į lovą. Ligi vakaro dar toli. Diena vos brėško. Avuotinš užpustytu takeliu brido į miš ko pusę. Vėjas svaidė veidan aštrius sniego kristalus, akys ašarojo, kad net pakely sty rančių šakų neįžiūrėsi. Kirtavietėj pūga nešėlo, tik nervingai lingavo eglių viršūnės ir kartais šakomis nučiuoždavo sušalusi sniego gniūžta. Avuotinlui gėlė sąna rius. Keisis oras, bus atodrė kis. Vakar vakare užkurtas ug niakuras buvo užpustytas, tik tai pačiame viduryje juodavo pelenai ir kilo aukštyn leng vas garas — po vėjuotos ir šaltos nakties išliko silpna silpna ugnelė, Avuotlnš prisikimšo pypkę, stiprus dūmas šįryt ypač tiko. Valandos skubėjo, o malkų krūva tarsi grimzdo žemėn. niekaip nepakilo nors ligi juos mens. Piūklas drebėdamas draskė šakotą eglės stuobrį, smulkios pluvenos aplipo blužnimi įtrintus batus ir daž nai, vėjo nešamos, lėkė Avuotlniul į akis. Rodėsi, pati nelemčiausia raisto ragana už būrė šią vietą. . . Tirpo rankos. Dieve padėk! — netollese sušuko eigulys. — Dėkui, blogai padeda! — nuvargusiu balsu atsiliepė kiekvieną rytą reikia padėti Avuotinš, išvyniojo sušalusius mamai išvalyti prievartę ir užkandžius ir padėjo prieš ug prakirsti ledus šulinyje. Lau- nį atšilti. — Vankinui šįryt jau trys kuose ir miške daug sniego, kaip pasakoje, Taip ir gyve- kubai. Abu su sūnum imasi, nam, kai parvažiuosi pamaty bus ką priimti. Avuotinš sugniužo: „Ką čia si. Tiesa, sūnau, būk toks ge padirbsi su tokia katės uode ras, nupirk man porą dildžlų. ga?“ — karčiai pagalvojo ir Kaimo parduotuvėje nėra, ir nukreipė akis į pjūklą, kuris eigulys savo atsargas baigė. numestas prie kelmo, lyg įkai Tik nepamirški Mano piūk- tęs skaidriai blizgėjo, Nors persiplėšk, nepasidarys aštreslas tiesiog kaip be dantų, Na, iki, tuoj važiuok namo, nls. mes visi Tavęs labai laukiam. Eigulys, nesupratęs, kodėl Tėvas“ Avuotinš tyli, tęsė: Ką rašo? — Ėjau pro šieno daržinę, — Išsiuntė pinigus. žiūriu kažkas buvęs. Galvoju — O daugiau? naktį vilkai atsitrenkę? Stebiu — Visokius niekus tauškia aplinkui, pėdų nėr, tik kažko-
K.PRIEbVTIS
JAUNOJI PAMAINA Latvijos Valstybinis universitetas pagrįstai vadinamas respublikos rašytojų ir poetų kalve. Jame mokėsi gerai žinomi poetai O. Vadėtis, J. Pluotnieks, J. Stulpans, prozaikai L. Brydaka, I. Lulejs ir daug kitų. LVU jaunųjų literatų būrelis atlieka svarbų vaidmenį respublikos jaunųjų rašytojų gyveni me. Jų gretose daugiau kaip 30 studentų. Bū relio nariai reguliariai išleidžia savo literatūri nį almanachą, reguliariai spausdina savo kūri nius respublikos spaudoje, skaito per radiją, dalyvauja meno saviveiklos vakaruose, susitin ka su skaitytojais Rygoje, rajonuose. Iš universiteto jaunųjų studentų populiariau sias yra IV kurso literatas Imants Auzinš. Jo eilėmis srūva gyvenimo optimizmas, tikėjimas šviesia tarybinio žmogaus ateitimi, tautų drau gystė, gilus lyrizmas. Šiuo metu I. Auzinš tu ri jau paruošęs pirmą savo eilių rinkinį „Aš klausau širdies". Drąsiai žengia į priekį ir antras IV kurso li teratas Janis Sirmbardis. Jo lyrikoje atsispindi šių dienų darbo tempai, nuaidi didvyriškųjų latvių šaulių kovos temos. J. Sirmbardis yra paruošęs rinkinį „Mano karta". Giliai išjaustus posmus rašo V kurso literatas Imants Lasmanis. Jis yra vienas iš tų respub likos jaunųjų' autorių, kurie rimtai dirba vaikų poezijos srityje. Universiteto jaunųjų literatų būrelyje akty-
viai dirba jaunieji poetai Janis Narbuts, Ilga Rismanė, Janis Gurgons ir kiti. Vyraujančią rolę būrelyje turi poezija. Bet ir prozininkai dirba. Jau praėjusiais metais Rygos jaunųjų autorių susivienijimas aptarė Uldo Nuoriečio pirmą apsakymų rinkinį. Žino mi universiteto jaunieji prozaikai Kartis Priedytis, Astrida Skurbe, Maija Poruką ir kt. Rimtai dirba kino dramaturgijoje broliai [Ji diš ir Aldis Grūbės. Auga ir jaunieji vertėjai. I. Lasmanis verčia anglų lyriką, t. Auzinš — rusų, baltarusių ir ukrainiečių, o R. Bertulis ir J. Gurgons verčia lietuvių rašytojų kūrinius. R. Bertulis jau iš vertė daug V. Dautarto, V. Bubnio, K- Maruko ir Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Uni versiteto jaunojo prozaiko A. Polianino apsai:i:mų, kurie išspausdinti respublikinėj spauddj ir skaityti per radiją. J. Gurgons yra išvertęs S. Neries, A. Baltakio, E. Matuzevičiaus ir Vilniaus Valstybinio Universiteto jaunųjų poe tų V. Slinkaus, R. Sadausko, S. Žlibino ir S. Kalpokaitės eiles, kurios paskelbtos spaudoj. Latvijos Valstybinio P. Stučkos v. universi teto jaunųjų autorių būrelyje auga įdomi ir ta lentinga būsimųjų rašytojų karta. Spausdiname Latvijos Valstybinio P. Stuč kos vardo univęrsiteto literatų paruoštą pus lapį.
kie ožkų nagai įsispaudę tė Fredis, atsisėdo už stalo ir gruode. Badas ir šaltls'atgynė atsivertė lenkų žurnalą. Avuotinš prikimšo pypkę maitintis, tur būt, visas miško stirnas. Tu pavakariais nuleisk namine, iš liepsnos išrausė ža kokią kreivesnę epušėlę, žinai, riją, uždegė, ilgai ir mąsliai ten, prie didžiojo griovio, lai traukė. Tada prabilo. — Sūnau, ar dovaną man pamankština dantukus mūsų parvežei? miško ožiai ir ožkos. — Taip, bulgarų cigareTaip. Dabar sunkus me— automatiškai metė tęs. . . — Bet aš tau priminiau Avuotlnš. bet eigulys nebuvo lengvai nutildomas. Tik tada dar kai ką. Nepamiršai? — Ką gi dar? kai buvo išpasakoti šio ryto — Piuklui dildės, nagi ži žmonos antpuoliai ir varnų krankimas, eigulys užsimetė nai. Rismane — Nieko nežinau, tokie ant nugaros krepšį su visu naujų ir pasenusių dokumentų niekai nesilaiko mano galvoj. bagažu ir dingo taip pat stai Avuotinš keistai sukrenkštė, pakilo ir tingiais žingsniais giai, kaip buvo atsiradęs. Po pietų Avuotinš su nauju nuėjo į miegamąjį, ištepė su užsispyrimu traukė piuklą, sprogusias rankas taukais ir atgulė poilsio. Poryt eigulys įnirtęs skaldė storus rąstus. „Vankinas, Vanklnas. Avuo priims darbą: reiks trūktelti. — Sūneli, sėskis vakarie tinš dar parodys kaip dirba niauti, — motina pamaigė vyrai.“ Srautais plūdo prakaitas, Fredžio plaukų kuodą ir jud kelnių keliai peršlapo. Delne riai nešė ir dėjo ant stalo ru blynus, <uiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii‘ pratrūko nuospauda, grubiais dus, svieste keptus sultingas kiaulienos riekutes, sakais aplipusiais pirštais nu JURA Ir nuovargis, jaučiau, mane palieka. cukrų, grietinę ir net du rūkštekėjo kruvinas skystis. Kai pradedu alsavimą Jos jaust. Jūra, Jūra — tavo skaidrios bangos Sutemo. Avuotlnš sumetė į čius agurkus. Dega, virpčioja balta puta. O, glostydama mano karštus skruostus, ugniakuro vidurį nesudegusius Tyla. Lauke pro rožių krū Ką tu bežadi, ar audrą, ar ramumą, — ' Gimtoji žemė, motina mana, šaklgallus ir brido namo. Po mą liūdnai švilpauja vėjas, ret J. Narbuts Tavyje ir laimė paslėpta. Man užmetė nematomąją juostą, kojom tyliai gurgždėjo snie karčiais lengvai trinkteldamas Tvirtai tvirtai mane pririšdama. Kopų smėly gintaras sublyksi, gas, kartais į apdarą braižėsi šakele į lango stiklą. Greti Kvepia vėjyj žolės iš gelmių. Tapau tvirta, ir motiną tėvynę mam kambary tėvas pradė sausos eglių šakelės. Jūra, aš tik iš tavų žvaigždynų Aš taip arti kaip niekada Jutau. Ir sapnus, ir svajones semiu. Tai JI Jėgas ir saulę mums dalina, Namų languose spindėjo jo kosčiotl, iš pradžių trumpai Neleidžia nei pavargt, nei dūsaut tau. šviesa, vėjas barškino atplyšu ir dusliai, paskui ilgiau, ašt Jūra, Jūra: Jūra, meilė mano, sią daržinės sienos lentą. Ty riau, kartais sunkiai dusda Gintaro vėsa gaivi, ILGA RISMANE Tik tavy Jaučiu dienų sūrumą. liai unkšdamas ir draugiškai mas. . . Vėl tyla. Vertė S. Kalpokaitė Savo nerimą randu tiktai tavy. modamas uodega, tai vėl pik — Mamm, reikėtų pinigų, tai sudroždamas į sniegą, prie į svečius kviečia. JANIS NARBUTS KOPŲ PUSYS šais atšlubavo Duksis. Iš virtu — Tau gi tėvas išsiuntė, ar Vertė R. Sadauskas vės veržėsi malonus keptos išleidai? Užmigo pirmą sykj kopų pušys Tokiu ramiu miegu, nuleldusios šakas. mėsos su svogūnais kvapas. — Taip. LIETUVIŠKI MOTYVAI Labai Ilgai Jos vėtroj linko, ošė, — Avuotinš prieangyje pakabino — Norėjau tėvui pirkti nau Nors trumpą valandėlę pamiegos. 1. Lietuvai plūkią, pasienyj padėjo kirvį jus batus. Bet jei tau labai Ateis naktis per šaltą, ramią jūrą, — ir, traškindamas sušalusiais reikia. . . Laisvalaikiu turi būSunku atspėt, kokiais nežinomais keliais Jau pina žvaigždės spindinčias kasas. batais, žengė vidun. Veidą pa tl Unksmiau. Su tavimi sujungtas, Lietuva. Pabals šerkšnu žalių pušų kepurės. J. Sirmbardis glostė maloni šilumos banga. Bet mano svajos, meilė ir sapnai — Reikėtų. Jis blrs žemyn, palies vilnis Ir vėlei virs rasa. 1 tavo šalį nuskrenda dažnai, Ant stalo degė dvi didžiosios — Gerai, nueik ryt su tėvu Sumigo kopos, pušys, laivas, gintas vėjų. lempos, numesti naujesni laik mišką, Kur rymo amžina Rasų tyla. pasimankštink. Dar Kaimelis, jlanka, bangų vanduo sūrus i raščiai. Apie krosnį ruošėsi Kur žėri Trakai ežerų spalva... Ir ilsisi, kad vėjui šėlt pradėjus, penkių štabellų trūksta. Sunku atspėt... Tiktai širdis dažnai įraudusi motina. Atsidarė kam kokių Prieš audrą kumštis būtų vėl stiprus. — Miške man būtų per Tavam krašte, brangioji Lietuva. bario durys ir, suleidęs ran sunku. Rygoj daktarai pripa JANIS NARBUTS kas į kišenes, pasirodė Fredis. JANIS GURGONS Vertė R. Sadauskas žino, kad esu silpnos sveika — O! Fredis! Pagaliau, pa Vertė R. Sadauskas galiau atvažlavail — sušuko tos. Bet svarbiausia draugai % EGLĖ Avuotlnš ir dideliais žings lauks. 2. — Kaip sau nori, Ir tėvui niais puolė prie sūnaus. Skiriu GENUTEI B. Kai savo daigo adatėlę trapią miške nelengva. — Na, sveikas, duokš sau Ji pirmąsyk iš samanų pakėlė. Naktis. Užmigusios motinos ją. Toks išbalęs, ar perslmoJai rodės milžinais paparčio lapai, spindinčias akis, Kaip Įžvelgt 1 veidas atrodė pilnas laimės, O kalnu — samanų minkštutė pagalvėlė. kel. gelmę? Lyg j šulinio slaptingą __ ,___ . Man šios lūpos žodžių nesakys. Motina neiškentė ir įsisprau tėvas sunkiai knarkė, o Fredis Ir apsižvalgiusi vos verkti nepratrūko — negalėjo ir negalėjo užmigti. Tik vienam kuždėti švelniai. Panoro jai prie motinos vėl būti, dė tarp jų. Kur susirietusi i kamuoliuką Vaizduotėje rykiavosi malo — Nu, užteks seni, neištep Saulės atsigėrus, tu rausti, Ilsėjosi šiltam gurguty Kaip rūta, iš po šalnų .......................... išplaukus. liok Fredžio miško šiukšlėm. nios paskutinių dieniu prisimi Tark, širdie: — žmogau, kaip tu drįsti nimų scenos, nemalonų jaus J. Gurgons Ir kambarį jau pritrempei. Bet miškas suošė, sugėdino eglaitę. Isipint į šios mergaitės plaukusi Spyglelių rakom Ji akis pratrynė — Miškas yra auksas, — mą kėlė tik tyliai pasakyti žo Ir jau daugiau viršūnės nenuleido. (šipinti... ir neišsipainiot. atsakė Avuotinš, nusimesda džiai: Iš daigo stiepdamos į eglę ištekinę. J. GURGONS „Piūklui dildės, nagi žinai“. mas vatinį, ir sėdo prie židiVertė VI. Šimkus Ir kylant jai j aukšti — o, stebuklail — Mėnesienos šviesoje aiškiai : nio perauti kojas. Paparčiai rodės vis labiau niekingi, išsiskyrė tėvo veidias, su Vis niekingiau atrodė jai asiūkliai Fredis vaikščiojo po kambaTĖVYNEI išvagota kakta ir Prie eglės bręstančių šaknų palinkę. ; rį ir pūtė melsvų dūmų ka- raukšlių skausmingai griežtais bruo Aš pavargau, gyventi man apkarto, : muolius. Ilgu. Iš žemės ji jėgų augimui košė, žais aplink burną. O pakelėj žalių rugių pulkai Spyglių rankas į spindulius kylėjo, — Kas naujo Rygoj? Rankas švelniai man glostė, Ir tą kartą Tvirtai nutaręs, Fredis su Kol savo šakose pajuto ošiant Taip skaisčiai degė varpos spinduliais. — Nieko tokio. Visa kaip čiaupė lūpas, sukando dantis, Atšiaurų ir nerimastingą vėją. i ir seniau. kad net sudžeržgė, apsivertė Ir glostė man rankas tos žalios varpos Tvirtoji eglė suvirpėjo laime i — Kaip ten su politika? Ar ant kito šono ir įtraukė gal Kaip motina temoka tik viena. įsmigo saulėn išdidi viršūnė Ir sušnarėjo Jos, nušvitę, tarpios, i kiniečius matei, laikrašty ra- vą po šiurkščia antklode. O samanose jos vaikučių šeimai Saulėta Ir viliojančia daina. Paparčiai rodės milžinais — galiūnais. ■ šė, kad visa komandą atvažiaLauke pūga nurimo, artėjo ; vusi. ■Aš nieko nemačiau, tik rankos siekė. atlydis. J. SIRMBARDIS Tą žemę apkabint ir prisiglaust. Vertė VI. Šimkus ; — N-tais, — abejingai meVertė E. Matviekas Priedytis
parsivežėme į Vilnių. ui, tos atostogos! Kiek jų Begalinėse Ermitažo salėse laukta, kiek svajota, o prabė mes pamatėme didžiausius go jos kaip viena diena. . . žmonijos kultūros ir meno lai Trumpos, ką besakysi. . . o vis mėjimus, supratome, ką reiš tik malonios, neužmirštamos! kia bet kuriam žmogui ipkie Vos jas prisimeni, kai vėl vardai, kaip Leonardo da Vinvaizduotėj atgyja neseniai iš či, Santi Rafaello, Rubenso, gyventi įspūdžiai, ilgam iš at Van-Deiko, Rembranto. Gar minties neišdildomi vaizdai, siajame Rusų muziejuje mes prisiminimai. . . gėrėjomės rusų genijaus kūry Tą niūrią žiemos popietę ba. Kaip gali pamiršti įžy Vilniaus geležinkelio stotyje miąsias Briulovo, Ivanovo, kaip niekada buvo gyva. Nors Slškino, Repino, Surikovo iki traukinio „Lvovas—Lenin Salėje taukšėjo ka rungtynes, laužė drausmę. drobes! O didžiojo miesto pa gradas“ atvykimo buvo gera Pavasarį tęsime II rato fa muoliai, bildėjo žings valanda, erdvi laukiamoji sa minklai, prospektai, Neva, niai — čia, padarę vas „B“ grupėje miesto pirm krantinės, tiltai, istorinės-revolė buvo prigužėjusi raudonketrumpą apšilimą, treni nybėse. Galimybės iškopti Į purlų. O kiek šnekos, kiek llucinės vietos, daugybė mu ravosi mūsų futbolinin vietą ir pereiti į „A“ gruj garsaus juoko! Vienas pasako ziejų, — visa tai reikėjo su kai. Jų tarpe kažką nu yra. Tik reikia daugiau org; skubti pamatyti. Ir nors šal ja draugui dar vakar laikyto rodydamas, aiškindamas nizuotumo, daugiau entuziaj tis negailestingai žnaibė ausis paskutinio sesijos egzamino sukinėjosi neaukštas juo tų, kurie įsijungtų į USK fui nuotykius, kitas — apie pir ir griebė už nosių, raudonas daplaukis jaunuolis — bolinlnkų komandą. mas įdomiai praleistas atosto studentiškas kepuraites lenin L. Braziulis treneris J. Danila. Jis, gradiečiai matė ir prie Varinio gų dienas, dar kitas prisime paklaustas apie futboli Raitelio, ir prie kreiserio na paskutines choro išvykas į ninkų ruošimąsi artėjan Maskvą, Rygą. Bet apie ką viskuo, kad tą savaitę mes ge jau užsimezgusios sustiprina „Auroros“, ir Smolnyje, jas čiam varžybų sezonui, Draugiški ryši suvenyrais, pažįsta Leningrado muziejų ir bekalbėtum, visų kalbos greit rai išsimiegotume, skaniai pa mos atsivežtais štai ką pasakė: pamlltume Jų skambą rusiška daina, lietu teatrų /garderobininkai, dieną ėmė sukti apie laukiamą kelio valgytume, — Treniruojamės tris kart Tamprūs draugystės ryšis nę, koncertus, pramogas. Tik miestą, ir tuo pačiu, žinoma, viška daina. Seimininkai ir jos nardė po Nevos prospekto per savaitę. Kol kas salėje. visada griežta, solidi kad mūsų atvežtos dainoj svečiai šoką „Lezginką“ ir lie knygynus ir krautves, o vėlai Treniruočių metu atliekame sieja IFF sportininkus si kojinių-trikotaa tuvišką „Klumpakojį“. Vienas vakare klaidžiojo Nevos kran pratimus, kad sustiprėtume fi „Spartos“ stoties rūmų budėtoja buvo skambėtų kuo gražiausiai. fabriko, statybos technikurm po kito, griausmingiems „ura“ tinėmis. kažko nepatenkinta: tikriau ziškai, o taip pat tobuliname NEUŽMIRŠTAMOS ir „valio“ palydint į orą paky siai, kad jos raudona kepurė O kaip galima pamiršti Ki- kamuolio valdymo techniką, ir aukštosios partinės mokyk DIENOS la dirigentai. Nepastebimai rovo vardo operos ir baleto kuri dar silpnoka. Taktikos los jaunimu. Dažnai tarp jJ — valdžios ženklas, neteko prabėgo vakaras. Atsisveiki teatre, visoj Sąjungoj garsė- pasimokinti, prasmės raudonkepurių jūroj. treniruojantis vyksta draugiškos krepšinio, Pirmą kartą koncertuodami nimui Bet štai pasigirsta ateinančio skamba tradicinis jančiame savo puikiu bale tarp keturių sienų, neįmaflo- tinklinio, šaškių-šachmatų, šau ’ traukinio bildesys, ir ta jūra miškų technikos akademijoje, „Gaudeamus“. tu, matytą Gliero „Varinį rai ma. Žinoma, ir salėje galima dymo varžybos. Neseniai įv susiūbavo ir išsiliejo į peroną. visi gana jaudinomės: kaip su Ketvirtasis koncertas buvo telį“. Tokiomis akimirkomis nemažai ką pasiekti, jei tik kušlose varžybose IFF vyri Dar keletas minučių, ir tas tiks scenoje chorą leningra gana nelauktas. Leningrado kiekvieno širdyje susikaupė visi žaidėjai nuoširdžiai įsi- krepšinio komanda iškovojo skardus jaunatviškas juokas, diečiai, kaip jiems patiks mū miesto komjaunimo komitetas kažkas malonaus, jaudinančio, jungtų į darbą. Dabar tesitre- pergalę (82:80) prieš „Spar liiffismos kalbos suskambėjo sų dainos. Tačiau vos prasi pakvietė mus atidaryti Sąjun ir todėl neklysiu sakydamas, niruoja tik dvidešimt futboli tos“ penketuką. Studentams traukinio vagonuose. O dai skleidus scenos uždangai, mus gos miestų: Maskvos, Rostovo, kad iš didžiojo miesto mes kai ninkų. I—II kursų studentai daugiausia taškų pelnė. R.Į na? . . Ją reikėjo pasaugoti di sutiko draugiškos šypsenos ir Tbilisi, Vilniaus ir demokrati ką ir išsivežėme. Tai, ką per sąžiningai lanko užsiėmimus. Varkala (42). A. Drungilas džiajam miestui: ji ten turėjo plojimai. nių šalių studentų draugystės tą savaitę mes pamatėme, iš Tačiau to negalima pasakyti — Brangūs draugai, lenin vakarą. Tai buvo didelė garb.ė girdome, pajutome, visada mū apie kitus. Jie nejaučia pareisuskambėti kaip niekada dar gradiečiai! Iš senojo Vilniaus chorui. Mūsų dainos klausėsi sų akademinio choro dalyvių gos, atsakingumo. Būtų gerai, niai ir gražiai. . . Rytas vagone — visada nuo srauniosios Neries kran tiek daug draugų! O koks ge atmintyje išliks šviesiais jau jei daugelis sugebančių žaisti ankstyvas. Pabudo vienas, ant tų mes atvežėme jums... — ai resnis atpildas choristui už nystės prisiminimais. Dar šian futbolą (o tokių visuose fakulpasveikinimo sunkias repeticijų valandas ga dien ausyse skamba mus ly tetuoje ir kursuose yra), toliau ras, spragtelėjo lagamino už di pranešėjos raktas, o jau žiūrėk — iš žodžiai. li būti kaip draugų plojimas, dinčios rusiškos dainos, neju kultivuotų šią sporto šaką, ko O kokias dainas mes atvežė šypsenos, kurios sakyte sako, čiomis prieš akis iškyla atsi votų už Universiteto sportinę „aukštybių“ leidžiasi dar viena USK krepšininkės žaidi pora kojų, ir dar, ir dar. Greit me ir kiek jose gerų linkėji kad tavo daina juos verčia sveikinimo scenos, šilti rankų garbę. Norėtųsi, kad jie pa visas vagonas, kaip skruzdėly mų studentai pajuto patys. Il jaudintis, susimąstyti! paspaudimai, mojuojančių ran sektų Daugėla, Narevičium, pirmas II rato LTSR ,,A nas saulei pakilus, sujudo, su gai trunkantieji plojimai lydė kų miškas, nuoširdūs šyps-i Vitkum ir kitais. Tikimės, kad klasės krepšinio pirmenybių niai. . . kruto. Visi skubėjo praustis, jo, rusų liadies dainą „Kodėl ĮSPŪDŽIAI, ĮSPŪDŽIAI! į Universiteto vienuolikę įsi rungtynes. Panevėžio sparta pusryčiauti. Bet. . . anksti at aš pažinau tave, berneli?“, vy Bet didžiajame mieste mes Išvyka į Leningradą buvo jungs Pajaujis — gabus puo kletes įveikė rezultatu 45:32. sikėlus, rytas pasirodė toks il rų ir moterų chorus iš operų ne tik dainavome, ne tik pa- tikrai *** __ t______ _ rekto- lėjas, Vaičiūnas, Dančenka. puiki_______ Universiteto gas, kad kai kas net ėmė neri ir ypatingai Gliero „Himną likom savo dainų aidus, karš- rato ir visuomeninių organizaPernai savo grupėje miesto Miesto šachmatų plrmeny didžiajam miestui“, šlovinantį tos studentiškos draugystės ši- cijų dovana chorui."Visais aš- pirmenybėse užėmėme II vietą bėse po 5 ratų pirmauja III mauti. Leningradą ir leningradiečius. lumą, iš jo mes daug ką (žl- tuoniais balsais griaudžiame tik dėl to, kad kai kurie ko kurso filologas Neihauzas su MUS SUTINKA DRAUGAI Po koncerto mus sveikino, dė noma, kiek leido laikas) pasi- galingą „ačiū“. mandos žaidėjai neatvykdavo į rinkęs 4 taškus. kojo, apdovanojo,o tuo pačiu grobėme akimis ir ausimis ir L. PAŽŪSIS — Leningradas, — paga metu mūsų choro pirmininkas liau pasigirdo autoritetingas Dailydėnas suskubo užmauti balsas. šeimininkų atstovui raudoną Kai traukinys tėtai įšliaužė kepuraitę ir įteikti albumą į tamsias Varšuvos stoties žio „Vilniaus Universitetas“. Ilgai Noriu papasakoti apie kije tis, visi jau buvo pasiruošę. dar netilo tą vakarą dainos, Turi jie porą bendrabučių, viečių bendrabučius. Savaime kuriuose kambaryje gyvena —Žiūrėkit, ar ne mūsų muzika. laukia?! Kitą dieną vėl koncertas, aišku, esminių skirtumų tarp po 7—9 žmones. Pro vagono langą šmėkšte svarbus ir atsakingas. Šį kartą jų ir mūsų nėra (studentiškas Nemažas kijeviečių prana lėjo būrys jaunuolių ir mergi pas mus sutikusius draugus — gyvenimas visur, tur būt, la šumas ir tas, kad pas juos bai panašus), bet kai kuriais nų su gėlių puokšte. Nejaugi Leningrado universiteto stu yra daugiau ir geresnių bal mums? dentus. Jų universiteto choras 'atvejais yra skirtumų. Kai kas dų (puikios spintos su didžiu Žinoma, mums! Jau vien — vienas žymiausių Sąjungos pas juos geriau, kai kas pas liais veidrodžiais, spintelės, ant veidų pražydę šypsenos, studentų chorų. Vėl šypsenos, mus. Didelis pliusas Kijevo etažerės). Kas iš Teisės mokslų fakul dindami ją „Tauro“ mama pamačius lipant iš vagono rau karšti plojimai, sveikinimai, universitetui tai, kad ten stu Visuose KVU bendrabučiuo teto nepažįsta trečiakursio arba mūsų mama, tai minėti dentai pilnai aprūpinti bend donas kepuraites, sakė, kad Šeimininkai nustebinti, kad Užuot se prieita prie visiškos savl- Liudo Narcizo Rasimavičiaus? draugai to nejaučia, jie atėjo sutikti mūsų. O kaip toks gausus charas dainuoja rabučiais. tvarkos. Patys studentai valo Visi. „Ne berniukas, o pa įvykdę jos prašymą — išvaš gera, kai tave sutinka! Rankų gerai ne tik liaudies dainas, Dar pernai bendrabučių Ki ne tik kambarius, koridorius, veiksliukas“ — turėdamas gal kuoti koridoriaus grindis, N. paspaudimai, šilti sveikinimo bet sunkius klasikų kūrinius. jeve labai daug trūko. Dau bet ir sanitarinius taškus (vi voje puikią vaikino išorę, kal Rasimavičius ir Alg. Pivoriū žodžiai, puokštė dirigento ran Pats įdomiausias, įspūdin giau kaip tūkstantis studentų siškai kaip pas mus bendra ba fakulteto merginos. nas tol įrodinėjo savo „teises“, kose. . . Mes jau turim drau giausias vakaras Leningrade, gyveno Kijevo priemiestyje, butyje Nr. 6). Tik žiemos ir kol administratorės akyse pa Tačiau pažiūrėkime ką ro gų, dainos draugų! Jie — Le kuris, gal būt, ilgiausiai išliks privačiuose butuose. Universi vasaros atostogų metu bend stebėjo ašaras. Nežinau, kaip do šito „paveiksliuko “ antroji ningrado universiteto akademi choristų atmintyje, buvo tetas apmokėdavo dalį nuomos rabučius valo etatiniai valy pusė? Kas slepiasi po taisyk dėl Pivoriūno,o kai Rasimavi nio choro dalyviai. O kur draugystės vakaras su mūsų ir išduodavo nemokamus bi tojai. lingais veido bruožais ir išdi čius, tai jis kopia karjeros draugai, ten ir daina! Didžiu šeimininkais — pedagoginio lietus į Kijevą elektriniam Nežiūrint to, kad bendrabu džia šypsena? Pagaliau, ar su laiptais, įžeidęs valytoją, ne lės stoties skliautuose aidi Instituto studentais. Gal iš jau traukiniui (54 rub. 'per mė- čiuose vietų kiek reikia, kar randa reikalo kitaip elgtis ir visais jis toks lipšnus. „Skamba studentų daina per čiamos padėkos draugams už nesfr). su administratore. tais ir ten studentai šalinami Niekada II aukšto valytoja pasaulį!". rūpestį, choras dainavo kaip 1959 m. rudenį universite iš bendrabučio už girtuoklia Zarembaitė neužmiršta Narci Štai kas yra tas „paveksliu Leningrado Gerceno vardo niekada jautriai ir skambiai. tas gavo 2 naujus bendrabu vimą ar tvarkos neprilalkymą. kas“ ir kokia jo biauri antroji zo Rasimavičiaus; ne vien už pedagoginis institutas. Čia - Net dirigento šypsena gied čius (1400 vietų). Dalis kam Po tam tikro laiko pašalintas grožį ir išsiauklėjimą, o už pusė. mūsų viešnagės rezidencija. Ir resnė, šviesesnė, kiekvieną barių viename iš tų bendra vėl priimamas. K. ANTANAITIS grubumą ir šiurkštumą. Nie čia mus sutiko kaip brangius, dainą lydi reikalaują kartoti bučių ir dabar tušti — nėra Kijeve bendrauniversitetikam ne paslaptis, kad daugelis lauktus svečius, ir čia radome plojimai. Vėl sveikinimai, pri kam gyventi. Naujieji bendra nių šokių ir pasilinksminimo draugų, dainos draugų! Mūsų siminimo dienos. Po mūsų į bučiai labai panašūs į mūsų vakarų beveik nebūna (išsky studentų mažai tegerbia valy Red. pav. R. SIDERAVICIUS šeimininkai, instituto choro sceną pakilo Instituto choras, Čiurlionio gatvėje esančius rus Spalio, Gegužės I šven tojų darbą.o ką jau bekalbėti '•uiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiini apie merginų dėmesio ir drau dalyviai, mums aprodė savo o mes jiems plojom, dėkojom, Naujus Metus). Fakulte gų nuolaidumo išpaikintą Rasirūmus, aktų salę, valgyklą, o kvietėm į svečius. Bet vakaras bendrabučius. Kambariai skir tes, Vilniaus Valstybinio vakarai taip pat labai mavičių? Jis tiesiog nerado bendrabučiuose mums patiems dar nesibaigė, ne! Draugiška ti gyventi keturiems, bet dau tuose V. Kapsuko v. Universite retai ruošiami, tai kiekvieną reikalo nusileisti porą aukštų to Akademinis choras teko gyventi. Jie pasirūpini me rate užsimezgė pažintys, gely kambarių gyvena po 3 šeštadienį ir sekmadienį stu žemyn ir išmesti šiukšles bei reiškia gilią užuojautą choristui dentai šoka savuose bendra popierius į lauką,o vieną rytą JONUI URBONUI, bučiuose (salėse, vestibiuliuo valytoja Zarembaitė, su įpras Jo mylimam tėveliui mi se, raudonuosiuose kampe tu senyvoms moterims manda rus. liuose). gumu, paprašė jo ateityje taip Z. Jonutis nedaryti. Tačiau išdidusis tei Ekonomikos moksių f< Bendrabučio Nr. 1 tarybos sininkas ją išplūdo: kulteto prekybos spec, pirmininkas — Nesikišk, sena boba, ne V kurso studentai giliai į savo reikalus! užjaučia grupės draugą lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll1 SAULIŲ RAZMĄ, Visai neseniai, vykstant Jo mylimam tėveliui mi „Taure“ savivalos penktadie rus. KINAS niui, N. Rasimavičius, Alg. Pi voriūnas ir dar keletas prie jų Geologijos Didžiojoj prisidėjusių draugų, panašiai IFF bibliotekininkystės auditorijoj vasario 19 katedros dėstytojų ir stu pasielgė ir su bendrabučio ad d. 20 vai. Universiteto dentų kolektyvas reiškia ministratore. Jei daugelis stu gilią užuojautą vyr. dės kino mėgėjų žurnalas dentų nuoširdžią ir rūpestin tytojui Nr. 1. Dokumentinis VIKTORUI LYROVUI, gą moterį gerbia ir myli, vafilmas „Gyvenimo jėJo motinai mirus. AniniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiRiii' 1 ” "" 1 * ga". 41
o mm
Ruošiasi pavasario varžyboms
a
Kijevo studentų bendrabuč.uose
Berniukas kaip „paveiksliuką s“
LV 06148
Redakcijos adresas:
Universiteto 3. Telefonas 7 79-17
Spausdino Laikraščiai ir žurnalų leidyk los spaustuvė.
Užs. Nr. 260